Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos istorijos institutas

Klaipedos universitetas

• •

VILNIUS 2010

v

Leidyb~ finansavo

LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS 2009-2015 METlJ PROG

Redaktoriq kolegija:

Dr. Andra Simniskyte (ats. redaktore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varsuvoje, Lenkija)

Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva)

Prof. dr. Eugenijus Jovaisa (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)

Prof. dr. Vladimir Kulakov (Rusijos archeologijos institutas, Maskva)

Prof. dr. Valter Lang (Tartu universitetas, Estija)

Doc. dr. Algimantas MerkeviCius (Vilniaus universitetas, Lietuva)

Dr. Gintautas RackeviCius (PiliLf: tyrimo centras "Lietuvos pilys'~ Vilnius)

Dr. Arnis Radil)s (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus, Ryga)

Dr. Eugenijus Svetikas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

v

Doc. dr. Valdemaras Simenas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Vykintas VaitkeviCius (Klaipedos universitetas, Lietuva)

Doc. dr. Ilona VaskeviCiiite (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos universitetas, Lietuva)

Dovile UrbonaviCiiite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.

European Reference Index for the Humanities (ERIH)

© Lietuvos istorijos institutas, 2010 ISSN 0207-8694 © Straipsniq autoriai, 2010

• •

1-_ va ,

~ Pll-I ir atomos • • • VlrImmo

s nuotr.

a 20091215

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2010. T. 36, p. 197-210. ISSN 0207-8694

OSTEOLOGINIS KREMUOTO IND NUST~ S: PATIKIMUMO RTINI S, PAREMTAS

RYTl) LIET OS PILKAPIl) DEGINTINIl) KAPl) DUOMENIMIS

LAURYNAS KURlLA

Straipsnyje pateikiamas kremuoto individo osteologinio lyties nustatymo patikimumo ivertinimas, kuris paremtas 80-ies degintiniLf: kapLf: is RylLf: Lietuvos pilkapiLf: mediiaga. Tyrimo metodas yra osteolo-giskai ir pagal ikapes nustatytos palaidotLf: asmenLf: lyties sugretinimas. Teigiama, kad minimalus oste-%ginio lyties nustatymo patikimumas yra maidaug 70%, bet greiCiausiai jis siekia ir apie 85%.

ReikSminiai zodziai: osteologija, kremacija, lyties nustatymas, patikimumas, ikapes, Rytq Lie-tuvos pilkapiai.

The article presents a reliability assessment of the osteological sex determination of a cremated indivi-dual. For this it uses material from 80 cremations from East Lithuanian barrows. The research method is a comparison of the sex of interred individuals as determined osteologically and the gender determi-ned on the basis of grave goods. It is asserted that the minimum reliability of osteological sexing is approximately 70% and that it is probably even as high as about 85%.

Keywords: osteology, cremation, sex determination, reliability, grave goods, East Lithuanian barrows.

:{VADAS

Mirusil!.iq deginimo paprotys zinomas dauge-lrie pasaulio vietq ivairiais laikotarpiais, net geo-grafiskai izoliuotuose regionuose, taigi atsirado ir plito bent is keliq centrq. Kremacija turi giliq ide-ologiny poteksty. Nors skirtingose visuomenese mirusi4.i4 deginimas galejo igauti ivairiausiq pra-smit!, sio paproCio esme glUdi isitikinime, kad mi-rusiojo kuno sudeginimas padeda jo sielai. Kita vertus, kai kada mirusieji deginti ir del praktiniq paskat4: tankiai gyvenamose vietovese epidemijq metu (pavyzdziui, 1656 m. juodojo mara metu Neapolyje per savaity sudeginta apie 60000 kil-nl./), deginimas kaip bausme, "raganq" ar politi-nil./ priesininkq deginimas. Beje, tokiais atvejais kiino deginimas irgi igaudavo savotisko ritualo poZymi4. Pavyzdziui, 1606 m. Rusijoje nuzudyto

apsisaukelio sosto ipedinio Dmitrijaus kunas buvo sudegintas, 0 palenai issauti is patrankos. Pastaruoju metu daug kur atgyjantis kunq krema-vimas yra susijys su vietos kapinems trukumu. Kai kur, pavyzdziui, Kinijoje, jo propagavimas tapo valstybines reiksmes prioritetu.

Mirusiqjq deginimo paprotys archeologus pir-miausia domina kaip dvasines kulturos, pomirti-nio pasaulio vaizdiniq atspindys (Barber, 1990; Oestigaard, 1999; Williams, 2004; 2008). Deginti-niai kapai sulaukia vis didesnio tyrinetojq demesio

v

ir del kitos pridasties. Zmogaus palaikai savaime yra svarbus praeities paZinimo saltinis (Holck, 1997; Larsen, 1997; Mays, 1998). Pastaraisiais desimt-meCiais aug ant susidomejimui biologine zmoni-jos istorija dideja tiek tiriamq temq laukas, tiek duomenq joms poreikis. Tyrinejant daugeli krema-cijq praktikavusiq praeities visuomeniq, degintiniai

198

• •

« • • I =, •• •• « => • v

1 pay. Paduobes-Saltaliiines III pilkapio 16 degintinis vyro kapas 2 in situ. V. Steponaicio nuotr.

zmoniq kaulai yra vienintelis sio pobudzio infor-macijos apie jas saltinis. Tarpdisciplininiai tyrimai sudaro archeologams galimyby naujai paZvelgti i moksliniu poziuriu ilgq laikq neinformatyviais lai-kytus kremuotus palaikus. Osteologine palaikq analize leidzia tyrejui kelti naujus klausimus ir naujais metodais ieskoti atsakymq i juos.

Lietuvos archeologijos moksle kremuotos os-teologines medziagos naudojimas, nors pastaruoju metu ir aktyvejantis, vis dar yra gana retas. Triiks-tant tarpdisciplininio bendradarbiavimo, archeo-logq poziuris ijq tebera nesistemingas - nuo visisko duomenq ignoravimo iki nekritisko pasitikejimo jais. Tokj santykj su medziaga neretai lemia tam tikrq specifiniq ziniq trukumas, kuri uzpildyti ar-cheologui nera lengva.

Osteologines degintiniq palaikq analizes es-me - zmoniq ir gyviinq kaulq atskyrimas, miru-siqjq skaiCiaus, Iyties ir amziaus nustatymas. Retesniais atvejais pavyksta nustatyti mirusiojo antropometrinius duomenis, patologijas, suzeidi-mus, gimdymo pedsakus. Kiekvienas is siq anal i-zes uzdaviniq susiduria su daugybe metodiniq problemq, juos visus savaip apsunkina ir riboja os-teologines medziagos pobudis (deformacijos, frag-mentiskumas ir t. t.), ivairus zmogaus skeleto ypatumai. Dauguma atvejq osteologines analizes

LAURYNAS KURlLA

duomenis naudojanCiam archeologui sios gam to. mokslq subtilybes nera aktualios, jj domina tiktai

v

analizes rezultatai ir jq tikslumas. Siuo poziiiriu itin svarbus tyrimo aspektas yra analizes isvadu patikimumo verifikavimas.

v

Sis straipsnis skirtas vieno pagrindiniq osteo· logines analizes uzdaviniq - lyties nustatymo re· zultatq patikimumo jvertinimui. Kape palaidoto individo lytis archeologui yra vienas pagrindiniu tolesniq tyrimq iseities taskq. Tod61 numanomit analizes patikimumas gali buti visos isvad4 gran· dines tikslumo garantas. Tai, be abejo, nera piT' masis meginimas jvertinti kremuoto individo Iyti nustatymo galimybes. lvairus autoriai pateikia skirting as analizes patikimumo reiksmes (Gejvall. 1969,477; Holck, 1997,54; McKinley, 2000,4121. Be abejo, geriausias metodas butl! panaudoti ii· nomos lyties siuolaikiniq individq kremuot4 kau· Iq kolekcijq. TaCiau tokios galimybes LietuvoJc nera. Be to, tiriant priesistoriniq visuomeni4 os· teologiny medziagq, rem tis tokiu budu apskaiCiuo-tomis analizes patikimumo reiksmemis biitu nevisiskai korektiska (gali reiksmingai skirti priesistoriniq ir modernil! zmonil! biometrinia duomenys, klin~ kremavimo technologijos ir os· teologines medziagos bukk).

Tyrimo metodas yra osteologiskai lyties sugretinimas su kape aptiktomis ikapcm Naudojant archeologiniuose paminkluose surink· tq osteologiny medziagq, tai yra vieninteli biidas verifikuoti lyties nustatymo patikimum~ (prie" toriniuose kapinynuose palaidotl! asmen41ytisne ra uZfiksuota jokiais kitais budais). Kita vertus. sis metod as kelia jvairil! medziagos interpretaCl jos probleml! Gos bus aptariamos kituose skyriu se). Analizei panaudoti Rytl! Lietuvos pi . degintiniq kapl! (1 pav.) duomenys. IS viso ~ netq kapq duomenq bazes atrinkti tik tie kapaL kuriuose identifikuoti vieno suaugusiovyroarmo-ters palaikai ir kuriuose buvo lyti ikapiq.

v

Zinoma, remiantis Rytl! Lietuvos pilkapiu teologine medziaga apskaiCiuota lyties

patik lizuoj

• plllyr kirtil

V' proCIl kis ir bruoz ginti

• VISl! dziag'

o

tini • •

mUI

lai 1996; Ie, vu ta bei tatyti

mentl

tinil! palai

mo Ii

rna u Imano

lUI pagal danti

h ri dlrbant

laikl! komo.

gamto a tiktai

v· _ •

POZlUrJU

· isvadu

• osteo-tymo re-

doto

gran-• • nera plr-

· lyties pateikia (Gejvall,

412). v· Zl-

kau-· tuvoje

os-.l..1UO-

is bu tq skirtis

la1 • • os Ir os-

LUstatytos ikapemis. 'e surink-Jis budas . (priesis-qlytis ne-:a vertus, !rpretaci-! skyriuo-pilkapiq

risos tyri-:ie kapai, roarmo-

kapil! os-ustatymo

OSTEOLOGlNIS KREMUOTO INOIVIDO LYTIES NUSTATYMAS ... 199

patikimumo verte gali buti nevisiskai tinkama ana-lizuojant kit4 genCiq (archeologiniq kulturq) ka-pinyn4 medziagq. lvairiuose regionuose del kirting4 kuno kremavimo budq ar laidojimo pa-

proCi4 i kapq patenkanCiq degintiniq palaikl! kie-ki ir pobudis galejo skirtis. Taciau bendrais bruozais Ryt4 Lietuvos pilkapiuose aptinkami de-~ntiniai kaulai yra laikytini reprezentuojanCiais \1 u Lietuvos degintiniq kapinynl! osteologin« me-diiag~.

KREMUOTQ SPECIFIKA, OSTEOLOGINIO LynES NUSTAlYMO

METODIKA

Osteologinis lyties nustatymas yra paremtas ly-tin! dimorfizmq atspindinCil! kaull! makroskopi-niu jvertinimu ir kai kuriq kau1l! matavimais. Pastaruoju metu pradeta taikyti DNR analize pa-laidoto asmens lyciai nustatyti (Stone, Milner, 1996; Machugh ir kt., 2000; Brown, 2001; Kaest-

v

Ic. Horsburgh, 2002). Sis metodas yra perspekty-vus taikant kartu su kitais tradiciniais metodais bei tais atvejais, kuomet kitais budais lyties nu-tatyti neimanoma (tiriant vaikl! arba labai frag-

rnentiskus kaulus). Taciau jo galimybes yra labai ribotos del problemisko DNR isskyrimo is iskas-tini4 kaul4. Ypac tai pasakytina apie degintiniq palaik4 analizy. IS esmes iki siol galima kalbeti daugiau apie pavienius sekmingus DNR isskyri-rno darbus nei apie masines medziagos tyrimo ga-Iirnybes.

Analizuojant kremuotus palaikus susiduria-rna su keliomis problemomis. OsteologiSkai ne-irnanoma nustatyti nesubrendusio asmens lyties. Siiilomos kai kurios tokios analizes metodikos: pagal zandikaulius (Loth, Honneberg, 2001), dantis (Mays, 1998, 39-42), dubenkauli (Mittier, Sheridan, 1992). 1l! galimybes yra labai ribotos dirbant su fragmentiskais kaulais. Degintinil! pa-laik4 tyrimams sios metodikos visiskai nepritai-komos.

Kita lyties nustatymo galimybes ribojanti ap-linkybe yra objektyvil! kriterijq trukumas. lvai-rus kuno matmenys yra labai nevienodi, galimos nemazos individualios variacijos. Vyrai yra vidu-tiniskai apie 20% stambesni uz moteris, taCiau tai tera statistinis dydis. Individualus abiejl! ly-Cil! individl! ivairiq kuno matmenl! diapazonai persikloja (Brothwell, 1981, 59; White, Folkens, 2005, 386). Be to, praeityje aplinkos reiksme in-dividualiam vystymuisi buvo gerokai didesne. To-del ivairil! osteometrija paremtqlyties nustatymo metodl!, sukurtl! analizuojant siuolaikinil! zmo-nil! kaulus, taikymas kapinynl! osteologinei me-dziagai yra kiek komplikuotas (Meindl, Russell, 1998, 379).

Pagrindine problema, su kuria susiduria de-gintinil! palaikl! tyrejai, yra tiriamos medziagos fragmentiskumas ir deformacijos. Atvirame lau-ze imanoma pasiekti 800-900 °C temperaturq. los uztenka, kad prasidetl! vidinis degimas, t.y. imtl! degti degiosios kuno medziagos riebalai ir balty-maio Del sio proceso temperatura lauze gali stai-ga pakilti netgi iki 1100 °C (Holck, 1997, 30-34). Sudegus kuno minkStiesiems audiniams, nuo kars-Cio kaulas greitai netenka van dens ir organinil! medziam (kolageno). ISlikusios mineralines kau-10 dalies (daugiausia - kalcio hidroksiapatito) kris-taline struktura kinta (Mays, 1998, 207-209). Dei siq prieiasCil! kaulas deformuojasi. Deformacijos laipsnis priklauso ir nuo degimo sqlym bei kre-muojamo kuno konstitucijos - daugiau rieball! tu-rintis kunas sudega greiCiau ir isskiria daugiau karsCio vidinio degimo metu. Be to, skirtingi ske-leta kaulai yra nevienodai atsparus karsCiui. To-del degintiniuose kapuose identifikuojama santykinai daugiau kaukoles ir ilmjl! kaulq diafi-zil! fragmentl!.

Sudeginus vidutinio sudejimo vyro kunq ture-tl! likti apie 2 kg, moters - apie 1,55 kg kaulq (Mays, 1998,220). TaCiau, kaip rode praktika, ka-puose retai pavyksta aptikti realq degintinil! kau-lq kieki. Tirtuose degintiniuose Rytq Lietuvos pilkapil! kapuose buvo vidutiniskai po 300-350 g

200

35

30 ~ o )-_____ C'!. v ~ 25 ••

20 ~ o ..,. - N

15 N

10

KURlLA

• V' • pneslstores ike tina, kad jar biidavo s, 1994,31-Laikui be-

1Uotis ir del Iperatilros ) savybiq ir tiniai kau-

• )al trapus. • Vlsuomet

cti sveikus. indikato-

Ii (Acsadi, 0) (3 pav.) 1994, 16-mq kaulq kriterijq

aikq daz-us kaulq inkauliq, lliq frag-kilnq pa-enkama ns smul-loti ana-.. 1Ja. kai ku-

I. Taciau tai. kad ;trzalko McKin-jeginti-uojami kapuo-kaulq

nilkin-lentai, nikau-kaulq

• :aIS at-~stamugeliu

I ~.1

OSTEOLOGINIS KREMUOTO INDIVIDO LYTIES NUSTATYMAS ... 201

dtvej4 vien kaulq matmenys yra menkai patiki-rna kriterijus. Kai kuriais atvejais, neturint in-formatyviq kaulq fragmentq, lyCiai nustatyti lieka vienintelis mazai apibreztas kriterijus - bendras kaul4 masyvumas ir reljefiskumas.

• lKAPES KAIP LynES INDlKATORIUS

Mirusiojo lyties nustatymas pagal ikapes siuo-laikineje archeologijoje vertinamas nevienareiks-rniskai. Pastaruoju metu isivyrauja nuostata lyti traktuoti kaip kulturiny kategorij,!, kuri ne visuo-rnetyra tiesiogiai susijusi su biologine lytimi ir net-gi nebiitinai visuomet yra tiktai dvipole. Tai patvirtina ir ne tokie jau reti kapai su priesingos Iyties ikapemis (Lucy, 1997; Weglian, 2001; Ar-nold, 2002; Bolin, 2004; Simniskyte, 2007). Nors apskritai ikapiq rysys su biologine lytimi yra ne-nuginCijamas, i galimas islygas ir simbolines ika-

v

pi4 potekstes butina atsizvelgti. Siaip ar taip, neturint alternatyvq, tenka naudotis siuo meto-du, netgi ir zinant tam tikras jo silpn,!sias puses.

lkapiq komplekso ir palaidoto asmens lyties ry-si irnant kaip darbo prielaid,!, iskyla poreikis apibrezti konkreCiq dirbiniq tipq s,!sajas su lytirni. Tradiciskai vyriskomis ikapemis laikomi' ai, moteriskomis - dauguma papuosalq. TaCiau vien sios kategorijos neapirna visos kapuose randamq dirbiniq ivairoves . Be to, kiekvienoje visuomeneje galejo egzistuoti sa-vitos ikapiq "vyriskumo" ar "moteriskumo" sampra-tos. Todel darbo tikslui pasiekti yra butina nustatyti butent Rytq Lietuvos pilkapiq kultiirai budingus ika-piq ir lyties rysius. Praktikoje tokie meginimai susi-duria su ivairiais sunkumais (Halsall, 1995, 80--81; Stoodley, 1999, 24-52; Effros, 2000). Archeologiny medZiag,! retai galima interpretuoti vienareikSmis-kai. Paprastai tenka ivertinti regioninius, chronolo-ginius, socialinius ikapiq skirtumus. Be to, iskyla ivairiq problemq del paminklo istirtumo, suardymo laipsnio, datavimo ir t.t.

Siekiant nustatyti s,!sajas tarp ikapiq tipq ir ly-ties, sudaryta dendrograma * (4 pav.), paremta 321 griautiniq ir degintiniq Rytq Lietuvos pilkapiq zmoniq kapq ikapiq kompleksu, kuriame buvo

UPOMA

'I

I o

-1

-

--j

I 0.2

I

I 0.4

--j

'eanon

I 0,6

I 0,8

I 1

lankine sege aukSta kojele Smeigtukas (suplota g81 .... ute, lazdelinis) Ovaline sagtis lvijinis iieclas "8" formos sagtis Antskydis Gal~stlNas Sidabrine, sidabrine auksuote. sagtis Pentinas Geriamasis ragas Kalavijas Pincetas Keturkampe, keturkampe profiliuoteis sonais sagtis Pems Kirvis letigaiis Pasagine sege (velyv4 tiP4,) Ski/tuves Keramika • Zvanguciai, varpe~ai Pjautuvas Antk.k~ (onl

202 LAURYNAS KURILA

1 lenteIe. lkapiq tipai kaip lyties indikatorius

Dirbini ti ai --------------------------~

kalavijas, kirvis, ietigalis, skydas, pentinas, zlts1ai, balnakilpe, botkotis, pjautuvas (velyvojo vyras gelezies amziaus), galltstuvas, skiltuvas, pincetas, geriamasis ragas, lankine sege (aukstu ____________ +lic::..e:"'m:..:.e:..:.n e:..:·l:..:i u'-'-' .:::..P.:.:i 1..c.V1:.:..:..:· n , V i I ko nj ti :..::=:o:....:i:.:..r ..:.:t...::.:.t. L.) ____ -,----:-~--:-------:-------,--,------,----.,.--,,-

peilis, sagtis, smeigtukas (suplota galvute, lazdeiinis), pasagine sege (velyvojo geleziel affiZiaus)

tiketina - vyras

neaiski 1 tis andis , ziedas (ivi·inis) tiketina _ moteris antkakle (IIIIIV-VIIVII a. kapuose), ziedas (visttineaiskitt tipv, pasagine emaliuota sege. ____________ -+ a uosaltt fra mentai, kerarnika ( uodai, :..:a:..:.v.:.:ie:..:.nc=.e=-s .::..:su=..:k:..:e.=,s)'--____________ --:-______ ......,

yla, adata, pjautuvas (ankstyvas, atriestu smaigaliu), verpstukas, sukos, apgalvis, antsmilkim ..

moteris stiklo-emalio, gintaro, metaliniai karoliai, kabuCiai, antkakle (VIIIVIII-XIIXII a. kapuose). apyranke, ziedas U uostinis, isplatinta priekine dalirni), iankine sege (palenkta kojele), [vijos. cilindreliai, zvan uciai, v eliai

:..::=:.:.:~--------------------------------------~

maiiausiai trijq tipq ikapiq. Nors straipsnio objek-tas yra tiktai degintiniai kapai, ikapiq ir lyties rysiams nustatyti, siekiant isplesti saltiniq bazy, naudotasi ir griautiniq kapq duomenimis. Nepaisant to, kad siq kapq pobudis ir skiriasi, reikSmingq ikapiq komplek-sq pokyCiq laidosenos kaitos laikotarpiu (IV a. pa-baigoje - VI a. pradZioje) nebuvo.

Dendrogramoje isryskeja dirbiniq tipq tarpu-savio rysiai, kuriuos galima sieti su lytimi (dend-rogramos virsuje esantys tipai laikytini vyriskais, apaCioje - moteriskais). Vis delto matyti, kad re-zultatus gerokai lemia kai kurie isskirtinai turtin-gi kompleksai (pavyzdziui, Taurapilio pilkapio 5 kapas) ir kai kuriais atvejais - neiprastos retq dir-biniq radimo aplinkybes. Kai kuriq dirbiniq deji-rno i kapus tradicijos atskirais laikotarpiais ryskiai skyresi. Pavyzdziui, senajame ir viduriniajame ge-leiies amziuje pjautuvai deti daugiausia i moterq kapus. Tuo tarpu velyvajame gelezies affiZiuje tai -jau isskirtinai zirgq kapq ikape, kuri zmogaus ka-pe laikytina vyro (raitelio) atributu. Be to, dend-rograrna atspindi tiktai dirbiniq tipq radimo viename komplekse atvejq skaiciq, bet tiesiogiai nesusieja konkreCiq ikapiq su vyriska arba mote-riska lytimi (ypac tai pasakytina apie jos viduryje esancius tipus). Akivaizdu, kad vien statistinis duo-menq apdorojimas yra nepakankamas. Todel ika-piq, kaip lyties indikatoriaus, reiksmes dar pakoreguotos, atsiZvelgiant i konkreCiq dirbiniq radimo kontekstq, jq skaiCiq, chronologijq, tipolo-

gijq, tiketinas simbolines reikSrnes ar kitas aplinky· bes. Visi Rytq Lietuvos pilkapiuose aptinkamu dirbiniq tipai suskirstyti i penkias grupes pagal s~· sajq su vyriska ar moteriska lytimi stipruma

y

(llent.). Sia dirbiniq klasifikacija remtasi jvertl· nant kiekvienq ikapiq kompleksq ir isskiriant Ii· ketinus (pagal ikapes) vyrq ir moterl! kapus.

LynES NUSTATYMO METODIKOS PATIKRINlMAS

Lyties nustatymo patikimurno patikrinimui remtasi iki 2007 m. tyrinetq Rytq Lietuvos pilka· piq degintiniq kapq osteologines analizes duomc· nimis (Jankauskas, UrbanaviCius, 2000, 603-609: 2002, 248-251; Barkus ir kt., 2002, 277-278; 2005. 330--334; lankauskas ir kt., 2005, 298-300; 2006a. 344-347, 349-351; 2006b, 434-436; 2007, 509-511J 518-521; lankauskas, Kurila, 2006; lankauskas IT kt., 2008, 545-548, 550--554). IS viso surinkti duo-menys apie 54-iuose pilkapynuose istirtq 361 de· gintini kapq, kuriame identifikuoti maiiausiai 446 asmenq palaikai. Tai sudaro apie 38% viS4 R~1U Lietuvos pilkapiuose istirtq degintinil! zmoni4 ka· pq. Palaidotq asmenq lytis nustatyta 156-iais aM· jais (atmetus vaikq, nenustatytos lyties asmenq ir grupinius kapus). Identifikuoti 79 u· augusiq vyrq ir 77 moterq kapai. IS j4 tik 80·)je (40-yje vyrq ir 40-yje motell!) kapl! rasta lyCiai nu· statyti tinkamq ikapiq. Butent sie kapai (2lenl

LA

(velyvojo (aukstu

gelezies I

• sege,

'lkinis, uose),

), ivijos,

aplinky-~tinkamq

pagal Sq-;tiprumq llsi iverti-driant ti-lpUS.

krinimui os pilka-duome-

603-609; 78; 2005, ; 2006a,

509-510, .auskas ir nkti duo-~ 361 de-LUsiai 446 isq Rytq

Goniq ka-·iais atve-

• uauguslq ~ti 79 su-ik 80-yje IyCiai nu-i C2Ient.)

OSTEOLOGINIS KREMUOTO INDIVIDO LYTIES NUSTATYMAS ... 203

2 lenteIe. Osteologinio lyties nustatymo patikimumo ivertinimui naudojami kapai

Pilkapynas pilkapis kapas Nustat ta lytis

osteolo iskai j)a al 'k~es Aleksandriskes-Pukstenai 4 3 ~ Aleksandriskes-Pukstenai 4 4 a Azusile 11 I a Baliuliai 3 1 Baliuliai 3 2 a Baliuliai 5 2 a Baliuliai 9(12) 1 Grabi' olai-Zemaitiskiai II 4(69) 1 ~ Grabi' olai-Zemaitiskiai II 4(69) 2 a a Grabi,Lolai-Zemaitiskiai II 4(69) 3 a a Gudeliai-Lenkiskes 1(80) 1 ~ Gudeliai-Lenkiskes 3(65) 1 Gudeliai-Lenkiskes 7(62) 1 a Gudeliai-Lenkiskes 14(70?) lA,B

-t 2

Jaksiskis-Knitiskiai 1 2 J aksi skis-Kni tiskiai 1 3 ~ J aksiskis-Knitiskiai 5 1

* J aksiskis-Knitiskiai 3 - + K~toniskes 12 2 ~

a Ka Jitoniskes ? 3 • Kretuon s 6(226) 4 a a Kretuon s 13(52) 2 a Kretuon s 14(152) 1 a Kretuon "s 18(296) 1 ~ Kretuon s 18(296) 2 ~ Kretuon s 19(360) 2 Kretuon s 33(340) 1 a Kretuon s 39(366) 1 ~ Kretuon "s 41(390) 1 ~ Kretuon s 45(193) 1 a ~ Kretuon s 47(160) 3 a a Kretuon "s 50(97) 1 Kurkliq Silas 5(33) 7 Miskiskiai-Akt~£olis 2 1 a Neravai-Gri iskes 7 3 Neravai-Gri iskes 15 3 Neravai-Gri iskes 17 3 Neravai-Gri iskes 19 2 Neravai-Gri iskes 20 1 Neravai-Gri iskes 27 1 a Neravai-Gri iskes 28 2 Padiikstai 1 1 a Padukstai 1 2 a Paduobe-Saltaliune III 5 1 Paduobe-Saltaliline III 6 2 a Paduobe-Saltaliune III 12 1 a ~ Paduobe-Saltaliune III 12 2 ~ Paduobe-Saltaliune III 12 3 2

204

Pilkapynas pilkapis

Paduobe- altaliUne III 14 Paduobe-]:altaliiine III 16 Paduobe-Saltaliune III 16

~ Pakalniai 1 Pakalniai 2 Persaukstis-Kasciukai II 9 Rekuciai-Pakretuone 22 Santaka 4(82) Santaka 5(86) Santaka 6(87) Staviskes 1 Staviskes 1 Sudota I 2 Sudota I 2 Sudota I 2 Sudota I 4 Sudota I 5(28) Sudota IV 1 Taur~ai 1 Vaisniunai-Medziukalnis 1 Varliskes 1(48) Varliskes 2(23) Varliskes 3(46) Varliskes 8(51) Varliskes 8(51) Vi odka-DukStas I 5 Vi£odka-DUkstas I 5 Vi£odka-Dukstas II 2(26) Vi odka-Dukstas II 2(26) Zvirbliai 1 Zvirbliai 15 Zvirbliai 28

(22,2% visq osteologiskai analizuotq kapq) tiesio-giai panaudoti tyrimui. Kapai pagallyties nustaty-mo (tiek osteologinio, tiek pagal ikapes) tikslum'! smulkiau neskirstyti.

Osteologiskai ir pagal ikapes nustatyta lytis su-tapo 55-iais (68,8%) atvejais (5 pav.). ldomu tai, kad neatitikimq skaiCius ryskiai skiriasi abiejq ly-ciq asmenq kapuose. Didzioji dalis (19 is 25) ne-atitikimo atvejq yra osteologiskai identifikuoti vyrq kapai su moteriskomis ikapemis. Tai butq sunku paaiskinti vien osteologinio lyties nustaty-mo metodikos netobulumu. Kaip mineta, labiau

LAURYNAS KURILA

2 lenteLes t~sinys

kapas Nustat ta I tis

osteolo iskai ...e.a al 'k~es 1 (J (J 1 ~ 2 (J 1 ~ ~ 2 (J (J 1 (J (J 3 (J (J 2 (J 1 1 (J 2 (J (J 3 ~ ~ 1 (J (J 2 3 (J 2" 2 ~ ~ I (J (J 1 (J (J 1 (J (J 1 ~ 2 ~ 1 (J 2 2 (J ~ 5 (J ~ 1 ~ -t-2 " 2 (J (J 3 ~ I (J II (J (J II

tiketina klaida yra degintinius vyro palaikus ideo· tifikuoti kaip moters. Be to, ikapes laikant objek· tyvesniu kriterijumi, tektq konstatuoti, kad gelezies amziaus Rytq Lietuvoje moterys sudare net du trecdalius suaugusiqjq populiacijos. Tode itikinamesnis atrodo aiskinimas, kad dalis vyru bu· vo palaidoti su tradiciskai moteriskomis laikomo-

v

mis ikapemis. Zinoma, tai yra tiktai prielaid kuri,! patvirtinti ar paneigti yra sudetinga (verifi· kuoti lyties nustatymo pagal ikapes patikimuma butq irnanorna tiktai rerniantis osteologine an· lizes rezultatais). TaCiau tikslesnis lyties nusta~mo

100%

80%

60%

40%

20%

0%

5 pay.

kai i P4 tik

iekia rnalia rna I .

Deja, bi4 tcrnati jkapi4

• nau ,

tu pa tokio

nodo ti trai

tyvii • TaCiau

• v' pnc I diiag'!.

Pa i malu

'n ~ -:!k-

ad • Ire

h~l

IU-

0-

ia, fi-lq a-10

OSTEOLOGINIS KREMUOTO INDIVIDO LynES NUSTATYMAS ... 205

100%

60%

Osteologiskai ir pagal ikapes nustatyta Iytis:

o nesutapo • sutapo

_ 34(11$0%) 55 (6S.S·.)

19 (47,5%) _ 25 (31,2'10)

6 (15,0'10)

Vyrai Moterys Abi Iytys

5 pay. Osteologiskai ir pagaJ ikapes nustatytos lyties paly-• • glnImas.

patikimumo indikatorius, ko gero, yra osteologis-kai identifikuoti moterq kapai. IS 40-ies tokiq ka-

P4 tik 6-iuose (15,0%) rasta vyriskq ikapiq. Apibendrinant galima teigti, kad minimalus

osteologinio kremuoto individo lyties nustatymo patikimumas yra mazdaug 70%, 0 greiCiausiai jis iekia ir apie 85% (sis skaicius laikytinas maksi-

v

rnalia patikimumo reiksme). Siuos skaiCius gali-rna laikyti tiketinq patikimumo reikSmiq ribomis. Deja, sio osteologines analizes uzdavinio galimy-

bi4 panaudota metodika neimanoma ivertinti ma-tematiskai tiksliai, neturint pakankamai ziniq apie ikapiq simbolini turini ir jq, kaip lyties indikato-ria us, reikSmy.

ISVADOS

Osteologinis lyties nustatymas, tiriant kremuo-tus palaikus, yra nelengvas uzdavinys. AbsoliuCiq tokios analizes patikimumo reiksmiq nurodyti ne-imanoma - rezultatai gali labai skirtis del nevie-

v

node tiriamos medziagos pobiidzio ir kiekio. Siam straipsniui panaudoti kremuoti palaikai is Rytq Lietuvos pilkapiq yra toli grazu ne tokie informa-tyviis, kokie apskritai gali biiti degintiniai kaulai. TaCiau sia prasme jie reprezentuoja daugelio priesistores degintiniq kapinynq osteologiny me-dziagq.

Pasirinkta metodika ivertintas tiketinas mini-malus lyties nustatymo patikimumas yra 70% (nu-

statytas remiantis visq kapq medZiaga), maksima-Ius - 85% (nustatytas remiantis moterq kapq me-

v

dziaga). Siuose remuose jo reiksme svyruoja del kai kuriais atvejais abejotinos ikapiq, kaip lyties

v

indikatoriaus, interpretacijos. Zinoma, naudotq duomenq imtis yra gana nedidele, todel tam tikri netikslumai del galimq atsitiktiniq klaidq taip pat yra tiketini.

Tiriant geriau islikusius kremuotus palaikus lyties nustatymo rezultatai neabejotinai galetq biiti ir dar geresni. TaCiau netgi ir gautieji remiantis gana fragmentiska Rytq Lietuvos pilkapiq osteo-logine medziaga nuteikia optimistiskai. Nemazas lyties nustatymo patikimumas leidzia archeolo-gams kremuotq osteologiny medziagq gana sek-mingai panaudoti ivairiuose tyrimuose. Be didesniq abejoniq galima teigti,jog degintiniai pa-laikai yra svarbus, informatyvus, moksliniu poziU-riu vertingas ir daugeliu atvejq nepamainomas informacijos apie praeities visuomenes saltinis. Geriausias rezultatq patikimumo garantas yra kuo didesnes osteologiniq tyrimq apimtys ir duome-nq ivedimas i moksliny apyvartq.

SALTINIlJ IR LITERATUROS

Acsadi G., Nemeskeri J., 1970 - History of hu-man life span and mortality. Budapest, 1970.

Arnold B., 2002 - "Sein und Werden": Gen-der as process in mortuary ritual II In pursuit of gender: Worldwide archaeological approaches (sud. S. Milledge Nelson, M. Rosen-Ayalon). Wal-nut Creek, 2002, p. 239-256.

Barber P. T., 1990 - Cremation II The journal of Indo-European studies. 1990, Vol. 18, No. 3/4, p.379-388.

Barkus A., Jankauskas R., UrbanaviCius A., 2002 - Preliminariis 2001 m. archeologiniq kasi-nejimq antropologines medziagos tyrimq rezulta-tai II ATL 2001 metais. Vilnius, 2002, p. 277-281.

Barkus A., Jankauskas R., Urbanavicius A., 2005 - Antropologines medziagos tyrimai II ATL 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 330-340.

206

Bolin H., 2004 - The absence of gender: Iron

Age burials in the Lake Malaren area II Current Swedish archaeology. 2004, Vol. 12, p. 169-185.

Brothwell D. R., 1981- Digging up bones: The excavation, treatment and study of human skele-

tal remains (3 leid.). Ithaca, New York, 1981. Brown K. A., 2001 - Identifying the sex of hu-

man remains by ancient DNA analysis II AB. 2001, Vol. 3, No.3, p. 215-225.

Effros B., 2000 - Skeletal sex and gender in

Merovingian mortuary archaeology II Antiquity. 2000, Vol. 74, No. 285, p. 632-639.

Gejvall N. G., 1969 - Cremations II Science in archaeology: A survey of progress and research (sud. D. Brothwell, E. Higgs). London, 1969, p. 468-479.

Halsall G., 1995 - Settlement and social orga-

nization: The Merovingian region of Metz. Camb-

ridge, 1995. Holck P., 1997 - Cremated bones: A medical-

anthropological study of an archaeological mate-

rial on cremation burials II Antropologiske skrifter. Oslo, 1997. No. l.

Jankauskas R., Barkus A., Urbanavicius A., 2005 - Preliminarus 2003 m. archeologiniq kasi-nejimq antropologines medziagos tyrimq rezulta-

tai II ATL 2003 metais. Vilnius, 2005, p. 298-307. Jankauskas R., Barkus A., Urbanavicius A.,

2006a - Preliminarus 2004 m. archeologiniq kasi-

nejimq antropologines medziagos tyrimq rezulta-

tai II ATL 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 344-358. Jankauskas R., Barkus A., Urbanavicius A.,

2006b - Preliminarus 2005 m. kasinejimq antro-

pologines medziagos tyrimq rezultatai II ATL 2005 metais. Vilnius, 2006, p. 434 455.

Jankauskas R., Barkus A., Urbanavicius A., 2007 - Preliminarus 2006 m. archeologiniq kasi-

nejimq antropologines medziagos tyrimq rezulta-tai II ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 509-539.

Jankauskas R., Kurila L., 2006 - Degintiniq kapq is Rytq Lietuvos pilkapiq osteologiniai ty-

rimai II ATL 2005 metais. Vilnius, 2006, p. 455-464.

LAURYNAS KURlLA

Jankauskas R., Kurila L., Barkus A., Urba· navicius A., 2008 - Preliminarus 2007 m. arch eo-

loginiq kasinejimq antropologines medziagos tyrimq rezultatai II ATL 2007 metais. Vilnius, 2008, p. 545-563.

Jankauskas R., Urbanavicius A., 2000 - Pre-liminarus 1998-1999 m. archeologiniq kasinejiml! antropologines medziagos tyrimq rezultatai II ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 599-620.

Jankauskas R., Urbanavicius A., 2002 - Pre-

liminarus 2000 m. archeologiniq kasinejimq ant-ropologines medziagos tyrimq rezultatai II ATL 2000 metais. Vilnius, 2002, p. 245-259.

Kaestle F. A., Horsburgh K. A., 2002 - An· cient DNA in anthropology: Methods, applica-

tions , and ethics II Yearbook of physical anthropology. 2002, Vol. 45, p. 92-130.

Larsen C. S., 1997 - Bioarchaeology: Inter-preting behavior from the human skeleton. Camb-ridge, 1997.

Loth S. R., Honneberg M., 2001 - Sexually di-morphic mandibular morphology in the first few

years of life II AlPA. 2001, Vol. 115, Iss. 2, p. 179-186.

Lucy S. J., 1997 - Housewives, warriors and slaves? Sex and gender in Anglo-Saxon burials II Invisible people and processes: Writing gender and childhood into European archaeology (sud. J. Moore, E. Scott). London, New York, 1997, p.150-168.

Machugh D. E., Edwards C. J., Bailey J. F., Bancroft D. R., Bradley D. G., 2000 - The extrac-tion and analysis of ancient DNA from bone and

teeth: A survey of current methodologies II AB. 2000, Vol. 3, No.2, p. 81-102.

Mays S., 1998 - The archaeology of human bones. London, New York, 1998.

McKinley J. I., 2000 - The analysis of crema· ted bone II Human osteology in archaeology and forensic science (sud. M. Cox, S. Mays). Camb· ridge, 2000, p. 403-42l.

Meindl R. S., Russell K. F., 1998 - Recent ad· vances in method and theory in paleodemograp·

hy 27

te m Jo

p.

m cre •

JO 36

al Vo

•

JOWl

ere

wo da,

•

nati

AlP

ar:

mea rial

288.

Moil grobc ekspe

ba-eo-

iUS,

4 TL

re-nt-[fL

u-

:;a-

;al

er-lb-

di-

ew

9-

nd

; II ler

ld. P,

F., ~c~d lB.

an

.a-

1d b-

d-p-

OSTEOLOGINIS KREMUOTO INDIVIDO LYTIES NUSTATYMAS ... 207

hy II Annual review of anthropology. 1998, Vol. 27, p. 375-399.

Mittler D. M., Sheridan S. G., 1992 - Sex de-

termination in subadults using auricular surface

morphology: A forensic science perspective II Journal of forensic sciences. 1992, Vol. 37, No.4,

p.1068-1075. Oestigaard T., 1999 - Cremations as transfor-

mations: When the dual cultural hypothesis was

cremated and carried away in urns II European journal of archaeology. 1999, Vol. 2, No.3, p. 345-

364. Phenice T. w., 1969 - A newly developed visu-

al method of sexing the os pubis II AJPA. 1969, Vol. 30, Iss. 2, p. 297-30l.

Piontek J., 1985 - Biologia populacji pradzie-jowych: Zarys metodyczny. Poznan, 1985.

Sigvallius B., 1994 - Funeral pyres: Iron Age cremations in North Spanga. Stockholm, 1994.

Simniskyte A., 2007 - Weapons in Iron Age

women's graves II Archaeologia Baltica. Klaipe-da, 2007. T. 8, p. 283-29l.

Stone A. c., Milner G. R., 1996 - Sex determi-nation of ancient human skeletons using DNA II AJPA. 1996, Vol. 99, Iss 2, p. 231-238.

Stoodley N., 1999 - The spindle and the spe-ar: A critical enquiry into the construction and meaning of gender in the Early Anglo-Saxon bu-

rial rite II BAR British series. Oxford, 1999. No. 288.

Strzalko J., Piontek J., Malinowski A., 1974 -Moiliwosci identyfikacji szczqtk6w ludzkich z grob6w cialopalnych w swietle wynik6w badan

eksperymentalnych II Metody, wyniki i konsek-

wencje badan kosci z grob6w cialopalnych. Poz-

nan, 1974,p.31-42. Ubelaker D. H., 1989 - Human skeletal re-

mains: Excavation, analysis, interpretation (2

1eid.). Washington, 1989. Walker P. L., 1994 - Documentation of sex dif-

ferences and age changes in adults II Standards for data collection from human skeletal remains (sud. J. Buikstra, D. H. Ubelaker). Arkansas ar-

cheological survey research series. Fayetteville, 1994. No. 44, p. 15-38.

Weglian E., 2001 - Grave goods do not a gen-

der make: A case study from Singen am Hohent-

wiel, Germany II Gender and the archaeology of death (sud. B. Arnold, N. L. Wicker). Walnut Cre-ek, 2001, p. 137-155.

White T. D., Folkens P. A., 2005 - The human bone manual. Amsterdam, 2005.

Williams H., 2004 - Death warmed up: The agency of bodies and bones in Early Anglo-Saxon

cremation rites II Journal of material culture. 2004, Vol. 9, No.3, p. 263-29l.

Williams H., 2008 - Towards an archaeology

of cremation II The analysis of burned human re-mains (sud. C. W. Schmidt, S. Symes). London, 2008, p. 239-269.

SANTRUMPOS •

AJPA - American journal of physical anthro-

pology AB - Ancient biomolecules ATL - Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje

208 LAURYNAS KURILA

THE OSTEOLOGICAL SEX DETERMINATION OF A CREMATED INDIVIDUAL: A RELIABILITY ASSESSMENT BASED ON DATA FROM

EAST LITHUANIAN B OW CREMATIONS

Laurynas Kurila

Summary

The practicing of cremation rites for the dead in

many societies around the world during various

periods has left cremated human remains as the

only data source for bioarchaeologists in many ca-

ses. Interest in them and their inclusion in scien-

tific circulation have recently grown rapidly. The

main goals of an osteological analysis of crema-

ted bones are to determine whether a person or

an animal was interred in the grave, to determine

the number of individuals, their age at death, and

their sex. Each of these analysis tasks encounters

a multitude of methodological problems. For an

archaeologist using osteological data, these are ge-

nerally irrelevant; he/she is interested only in the

analysis results and their reliability. From this per-

spective, an especially important research aspect

is verification of the reliability of the analysis.

This article is devoted to assessing the reliabi-

lity of the results of one of the most important

tasks of an osteological analysis: sex determina-

tion. Osteologically determined sex is compared

in this study to the grave goods discovered in the

burial. This method is the only one allowing the

reliability of osteological sex determination to be

assessed using material from prehistoric burial si-

tes. Data from East Lithuanian barrow cremations

were used for the analysis.

Osteological sex determination is based on the

macroscopic examination and measurement of the

sexually dimorphic bones. An analysis encounters

certain difficulties. The sexing of sub adults is os-

teologically impossible. Another factor limiting

the effectiveness of sexing techniques is a lack of

objective criteria. The sexual dimorphism and bo-

ne measurements of the skeletons of different in-dividuals are not uniform. Finally, the biggest

problem in analysing cremated bones is their frag-

mentary nature and deformation. During the cre-

mation process the bones crumble, deform, and

shrink. Their condition is also harmed by their

long exposure in an archaeological environment. In addition, far fewer bones are usually found in

a burial than should remain after the human bo-

dy is cremated.

The most reliable sex indicators are the cra-

nial and pelvic bones. The success of an analysis

depends on the number of available bone frag-

ments and their condition. The informative bone

fragments most frequently identified among cre-

mated remains are the supraorbital ridge of the

frontal, and fragments of the temporals, zygoma-

tics, occipital, maxilla, and mandible. The pelvis

usually crumbles completely in cremating the bo-

dy. Thus an important information source is lost.

Sex determination can also be based on some bo-

ne measurements. In doing this it is essential to

remember that due to the shrinkage of the bones

a danger arises for an osteologist to erroneously

identify male remains as female remains. The bo-

ne fragments suitable for measurement that are

the most frequently identified are fragments of

the mandible, temporals, zygomatics, and fron-

tal

of

101

gr.

ch de

•

COl

wa

ve,

po:

of

an we

tic

FOl

hUl

lyst

ap

of l

an as.

kin ofl

gy,

tiOl

use

ten crel

mel

at 1

indl

bad

excl

wer

ting

of

bo-

tin-

est

ag-

cre-

and • elr

.ent.

din

bo-

cra-

lysis

rag-

lone

cre-

the

ma-

;:lvis

bo-

lost. bo-

t! to )Des

,usly

bo-

are

.s of ron-

OSTEOLOGINIS KREMUOTO INDIVIDO LYTIES NUSTATYMAS ... 209

tal, the odontoid process of the axis, and fragments

of the scapulae, femurs, humeri, radii, and other

long bones.

Sex determination of the dead on the basis of

grave goods is viewed ambiguously in modern ar-

chaeology. There is a tendency to perceive gen-

der as a cultural category, which need not always

coincide with biological sex and even need not al-

ways be only bipolar. Since there is no alternati-

ve, it is necessary to accept the connection of grave

good assemblages to the sex of the deceased as

an assumption. But it is essential to consider the

possible reservations and the symbolic meanings

of the grave goods. For the purpose of this work,

an attempt was made to define the connection bet-

ween grave goods and gender that is characteris-

tic of precisely the East Lithuanian barrow culture .

For this the grave good assemblages from 321 in-

humations and cremations were statistically ana-

lysed and the connection of the artefact types with

a particular gender was determined on the basis

of the number of instances of their occurrence in

an assemblage. The significance of grave goods

as a gender indicator was further corrected by ta-

king into consideration the context of the finding

of the specific artefacts, their number, chronolo-

gy, typology, likely symbolic meanings, etc. Data from an osteological analysis of crema-

tions excavated in East Lithuanian barrows was

used for the reliability assessment of the sex de-

termination. In all, data was collected about 361

cremations that were excavated in 54 barrow ce-meteries and contained the identified remains of

at least 446 individuals. The sex of the interred

individuals was determined in 156 instances (su-

badult, unsexed adult, and collective burials were

excluded). 79 adult male and 77 female burials were identified. Among these, gender-related gra-

ve goods were found in only 80 (40 male and 40

female) burials.

Sex determined osteologically and on the ba-

sis of grave goods coincided in 55 (68.8%) instan-

ces. But the number of discrepancies differed

sharply between biological male and female bu-

rials. The majority (19 of 25) of the discrepancies

were an osteologically identified male burial with

female grave goods. This would be difficult to ex-

plain just as an erroneous osteological sexing. The

more likely error is the identification of cremated

male remains as female. Therefore the explana-

tion that some males were given grave goods that

are traditionally considered female is more like-

ly. Osteologically identified female burials are pro-

bably a more precise indicator of the reliability of

the sex determination. Of 40 such burials only 6 (15.0%) contained male grave goods.

In summary it can be argued that the mini-

mum reliability of the osteological sex determi-

nation of a cremated individual is approximately

70% (determined using all the burial material),

and its maximum value is probably about 85% (de-

termined using female burial material). Within

this framework the reliability value fluctuates due

to the questionable interpretation of grave goods

as a sex indicator in some instances. Of course,

the volume of data used is fairly small and there-

fore a certain inaccuracy due to possible chance

errors is also likely. In any case, even the research

results based on the fairly fragmentary osteologi-

cal material from East Lithuanian barrows prove

the great informativeness and scientific value of

cremated remains.

LIST OF ILLUSTRATIONS

v

Fig. 1. Paduobe-Saltaliiine III barrow 16, ma-

le cremation 2 in situ. Photo by V. Steponaitis. Fig. 2. The average quantity (in grams) of cre-

mated bones in one cremation in East Lithuanian

barrows (according to: Jankauskas, Kurila, 2006).

21O

Fig. 3. The human cranial bones that reflect

sexual dimorphism (1 - female, 2 - probable fe-male, 3 - ambiguous sex, 4 - probable male,S -

male) (according to: Walker, 1994,20, Fig. 4). Fig. 4. A dendrogram of the ties between ar-

tefact types.

Fig. 5. A comparison of sex determined oste-

ologically and on the basis of grave goods.

Laurynas Kurila Lietuvos istorijos institutas, Archeologijos skyrius Krazi4 g. 5, 01108 Vilnius, tel. 261 49 35 el. pastas: lrurila@istorija.lt

LAURYNAS KURILA

LIST OF TABLES

Table 1. Grave good types as a gender indica-tor.

Table 2. The burials used for the reliability as-

sessment of osteological sex detennination.

Gauta 2009 0714

10 no

se,

les •

'1

t

• VO]

rus