- ac|Ja5it,

,,Ai nekaltas, kad gimiau tigon as"Siuos Zodltusgali iStarti turb0t konekiekvienas Lietuvoje gyvena ntisromLl bendruomenes narys. Juosn evyria u sybi n i q or ganizaci}4,igyvendinantiq jau kaZkelintq Siosnacionalines maZumos integravimosi ivisuomenq projektq, valstybes institucijqatstovq, romq bendruomenes lyderiq irZurnalistq susit ikime i5tare dainininkasir versl ininkas l5tvanas Kvikas.

Giedr(i MTLKEVT(r0TE

V5l ,,5are Roma" vadovas i5-rei5kd savo tautieiiq lukesiiusbei nerimq, kad neatsitiktr.l taip,jog projektai liks projektais, di-deli pinigai i i Europos strukturi-niq fondq atkeliaus, o uZburtassocialines atskirt ies ratas riedeskaip riedejqs.

lStvanas nepyksta, je igu j ikas nors pavadina i igonu.,,Kaipnorite, taip vadinkite, - sako j is.- Esmd, mano galva, ne ta, kaipmes tarpusavyje vadiname vienikitus ir kaip mus vadina ,,gadii"(taip romai vadina visus kitusne jLl tautybes Zmones)... Muslabiausiai ieidZia negatyvi infor-macija apie romus, tai, kad igno-ruojama, kq esame gero nuvei-kq. Noriu atkreipti visuomendsir Ziniasklaidos d6mesi, kad la-biausiai i iandien reikia sulauZytinusistovejusius stereotipus apiemusq tautE. O ji keii iasi, kaip irdaug kas i iandieniame pasauly-je. Skaud2iausia tai, kad keniiavaikai, nesjie auga apsupti paty-i iq. A5 9i nekaltas, kad esu i igo-nas. lr mano vaikai del to nekalti.Ne vienas 2mogus 5ioje iem6jenegali pasirinkti, kur jam gimti.Esu toks, koks esu. Man sekasi,tur iu mie lq i i rdZia i u2siemimq,ieimq, verslq, tatiau man rupivisi Lietuvoje gyvenantys romai/,- kalbejo dainininkas.

Pasak jo, romq lyderiq tikslasyra p i rmiausia savo Zmonemsirodyti ir itikinti, kad jie visaver-i iai ir visateisiai valstybes pil ie-ciai. ,,Antra vertus, ne maZiausvarbu visiems besidomintiemsm0sq gyvenimu, daZnai smer-

kiantiems romus, kad j ie kitokie,kad jq tradicijos gerokai skiriasinuo kitr. l Lietuvoje gyvenaniiqtautq, irodyti, kad mes esamedraugiSka tauta, - jau ne pirmqkartq pana5aus pob0diio susiti-kimuose irodin6jo L Kvikas. - Ro-mai - vienintele pasaulyje tauta,kuri neturi savo kariuomends,kurioje nera teroristq, o tai, kadtigonas kaikada i5 kaiko pavo-gd arkli ar dar kaZkq - tai jau, ga-lima sakyti, folkloro dalis."

Jis primin6, kad pasaulyje gy-vena 12 mili jonq romq.,,Jeigu vi-si susirinktq draugdn, tai galdtquikariauti kokiq nors valstybq irjoje isikurti, bet Dievas neleidojiems to padaryti, ir aii[ jam uital. Romai issibarste po pasauliir pridme toki tikejimq, koks yravienoje ar kitoje Salyje, daugiau-sia katalikq ir staiiatikiq. Tarp ro-mq ndra ne vieno Zmogaus, kurisnetiketq Visagaliu. Tikejimas yrapats svarbiausias dalykas m0sqgyvenime."

Pasigenda teigiamqpavyzoz|tl

Asmeninq sdkmg ir gerovq su-sik0rusi vienq ii romq bendruo-menes lyderiq ir kitus projekto, .NVO t ink lo Romq bendruo-menei igalinti" organizuotameseminare-diskusijoje pasisakiu-sius Lietuvos romq bendrijq irorganizacijq vadovus labiausiaijaudina tai, kad Ziniasklaida ma-to tik blogus romq darbus. Ko-d6l skubama antra5tese skelbti,kad i igonai vagys, narkotikqplatintojai ar chuliganai? Kod6l

neakcentuojama kitq nusikal-t6liq tautyb6, o tik romq? Koddljq tautybes Zmones darbdaviaivengia pri imti idarbq? Koddl kaikuriose mokyklose ir vaikq dar-Zeliuose vis dar jauiiama nepa-kantumo romq vaikams atmos-fera? - anaiptol ne retorinius irne i i p i r5to lauZtus k lausimuskdle sostines Romq integracijosnamq darbuotoja Boiena Kar-velien6, Siaulietd muzikos pe-dagoge Konsuela Maiiulaitytd,dirbanti Zagar6s vaikq dar2elyjesu septyniq maZqjq romq grupe,Romq visuomends centro direk-tore Svetlana Novopolskaja ir kt.Sunkiau sekesi jsi jungti i pokalbiLietuvos i igonq baronui JosifuiTyiinai, kuriam, kaip ir daugeliuiVilniuje gyvenaniiq romq, visdar sunku kalbdti l ietuviikai.

Siekia geresnio gyvenimoBoZena Karveliend, pasirinku-

si neseniai atnaujintE pedagogopadejejos, dirbaniios su romLlvaikais, pareigybq, i i l iejo savopatirtas nuoskaudas d6l nepasi-tikdjimo atmosferos kai kuriosesostines mokyklose, kuriose jaiteko dirbti. ,,Solidarumo pro-gramos Sukis yra,,Keisk po2i0ri- siek lygybes", bet tai kol kasyra siekiamybe, - susijaudinu-si kalbdjo moteris. - Mes vieninepajegOs nuolat irodindti, kadKirtimq tabore gyvena ne vientik t ie, kurie pardavindja narkoti-kus ar kontrabandines cigaretes,o nemaZai tq, kurie nori graZiaigyventi, nori, kad jq vaikamsnetektq skursti, kad j ie baigtq

mokyklas, susirastq darbq. 8ettai kol kas l ieka tik jq svajones.Koddl mes patys negalime pasi-rinkti savo ateit ies? Romai noridarbo, kuriam yra gabus ir kurisjiems yra mielas, bet dainai b0naatstumti ir negauna jokio.. . No-rime, kad m0sq vaikai mokytqsinormaliose mokyklose ir neb0-tq diskriminuojami. Norime, kadne vien socialindmis paialpomisZmonds galetq gelbet is nuoskurdo, kad j iems ir jq vaikamsbe kliIt iq bltq teikiama pagalbasveikatos istaigose. Sakysite, kadtai problemos, kurios b0dingosvisiems Lietuvos imondms artautinems maZumoms. l5 tiesq,taip, bet mes jas jauiiame visasavo esybe."

Panaiios mintys i5sakytos irLietuvos kult0ros ministeri josiSleistame lankstinuke, propa-guojaniiame Europos Tarybosinicijuotq kampanijq,,Dosta" (5is2odis romq kalba reiSkia ,,pa-kaks"), kurios tikslas - skatintigeriau paZinti romus. Kult0rosminis ter i jos Taut in iq maZumqreikalq skyriaus vyriausioji spe-cialistd GraZina Sluiko patikslinoVyriausybds patvirt into,,Romqintegracijos i Lietuvos visuome-nq veiklos plano" tgstinumq. Da-bar numatomos iios veiklos gai-res iki 2020 metq. Valstybd skiriatam leiq, kurios labai reikalingosRomq visuomends centrui Kirt i-muose i5laikyti, taip pat pagrin-diniam uidaviniui - pldtoti vaikqir suaugusiqjq Svietimq visojeLietuvoje bei kitoms gyvybi5kaisvarbioms problemoms spresti.

Romai skundiiasi, kad jq vaikai auga apsupti patyiir.l.,,Eltos" nuotraukos

1O savaite nr, 37,2014 m. I iepos 30 d,

n

i tuacijal5 Europos strukturiniq fondqNaujausiam projektui,,Bachtalo

'drom", kuriame dalyvauja ir pa-tys romq organizacijq atstovai,l5 Europos Sqiungos strukturiniqfondLl trejiems metams skiriamaapie 2 mili jonus l itq.

lvaizdipataisd RadiisBe abejo, romq ivaizdj pasta-

ruoju metu pagerino televizijosivaigide tapqs dainininkas Ra-dZis, dabar ir l ietuviukai neretaipasako, kad uZaugq nori b0titokie kaip j is. O Stai romq vaikai,paklausti, kokios profesijos juosZavi, labiausiai trokita buti poli-c in inkais i r te is in inkais. Jaunoj iromq karta turi savus prioritetusir nori mokytis, siekti igyti profe-sijq, bet aukStqji mokslq baigiatik vienetai.

Pasak Romq v i suomendscentro direktores S. Novopols-kajos, mokyklq romq vaikamstenka mesti daZniausiai ne delnoro mokytis trr.rkumo, bet ddlto, kad jq tdvams nepakankapinigq vadoveliams, pratybq sq-siuviniams, reikia sukti galvas, okuo gi vaikus aprengti ir apauti.,,Teigiami Zenklai, kad padauge-jo moksleiviq, kurie baigia ne tikprading mokyklq, bet ir toliautqsia mokslus vyresndse klas6-se. Romq vaikams bendrojo la-vinimo mokyklose sunku dar irdel to, kad j ie kitakalbiai, be to,j iems stinga socialiniq, o kartaisir elementariq higienos igUd2iq.B6da ta, kad daugelio i5 jq tevaiugdymo procese maZai kuo galivaikams paddti, nes patys netu-ri nei i iniq, nei suvokimo, kadiiandien reikia gyventi kitaip iratsisakyti kai kuriq tradicijq, ku-rios trukdo prisitaikyti."

Kuo nusikalto,,ii gon6lis"?Tarp k i tq Lygiq gal imybiq

kontrolieriaus tarnybos vyres-n ios ios patard jos DanguoldsGr igo lov i i i ends komen ta rqapie romq skundus del jq d is-kriminacijos pri imant i darbq irvis dar paplitusi darbdaviq po-2i0ri i Sios bendrijos narius iSsi-skyrd i i pirmo Zvilgsnio nekaltaistori ja apie dainelq. Tarnybagavo kaunieiio skundq, kad jodukra vaikq darZelyje per mu-zikos pamokdlq buvo mokomatokio Zaid imo. kur iame vaikaitur i dainuot i : , ,e igonel iu i duos,duos, prisiri5g prie tvoros." Siosdainos buvo mokoma ir vienojeJurbarko ikimokyklinio ugdymo

istaigoje. Na ir kas, pasakysite?Juk tai folkloras. Tai pabrd26 ir iLGKT paklausimq apie dainelgreagavgs Lietuviq l iteraturos irtautosakos instituto direktoriusMindaugas Kvietkauskas. Jis pa-a i ik ino: , ,Daina, ,Smark ia i p lakaeigondli" daZniau buvo dainuo-jama jaunimo susidjimuose, pa-galjq buvo Sokama irZaidZiama.Lietuviq l iaudies dainq kataloge5is k0rindlis itrauktas i skyriq,,Zaidimr4, ioki q, ratel i q dai nos".Nors instituto dainq katalogokartotekoje turimi Sios dainosvariantai t iesioginio ryiio su ka-lendorin6m,is Sventdmis nefik-suoja, jos turinys bei Zaidybinispobudis leidZia i i k0rineli i trauk-ti ir j UZgaveniq karnavalo reper-tuarq." Taiiau M. Kvietkauskasvis ddlto abejoja, ar dainel6 yrat inkama ik imokykl in io ami iausvaikq repertuarui, kadangi 5ioamZiaus vaikams dar suddtingaadekvaiiai. ne tiesmukai suvoktidainos turinj, kaip ir j i sqlygoju-sius kontekstus.

L ietuvos l iaudies kul t0roscentras komentuoja: , ,L iaudiestradic i jq , dainq, k i tq l iaudieskurybq galima i5saugoti, kai j igyvai atkuriama 5eimose, vaikqdarZeliuose, mokyklose... Dai-na ,,eigon6lis" yra humoristin6,o svarbiausia - neatsiejama nuoUZgaveniq Sventes paproiiq. Jiskirta ne tautybei ir ne realiamvaikui, o Uigavdniq personaZui.Juk visi Zinome, kad didZiausiqir margiausiq persirengdliq gru-pq iioje vaikq pamegtoje iven-t6je sudaio antropomorfiniaipersona2ai -,,Lydai",,.ubagai",

,,t igonai', ,,vengrai', t. y. imo-nds - iventds veikejai, t iesiogpriklausantys,,kitokiq" grupei...Sumanus pedagogas kaip t ikgali pasinaudoti 5iuo pavyzdZiu

ir atkreipti demesj, kaip su kitostautyb6s 2mon6mis dera elgtiskasdienybdje."

Nordtq tvarkytis patysKas geriausiai Zino romq ben-

druomen6s problemas, jeigu nejie patys, o tiksliau, jq lyderiai.Todel j ie pageidautq, kad ku-riant jvairius romq integracijosprojektus b0tq artimiau su jaisbendraujama, nes iki 5iol, anotjq, dar tvyro toji sunkiai iveikia-ma nepasitikdjimo bacila. Jiemssvarbu, kad b0tq spariiau naiki-namos kli0tys, kurios egzistuojadel g i l ia i is iSakni jus iq is i t ik in imqir prietarq, jog romai - vagys irt ing in ia i .

Pasak l. Kviko, visi romai i5 pri-gimties yra verslininkai, bet reikiajiems padeti tai suvokti ir isitvir-tinti. Jis tiki, kad ateis laikas, kaijo tautieiiai gal6s atidaryti nedi-deliq restorandliq, kirpyklq, dirb-tuvdliq, nes tarp jq yra nagingqZmoniq, o ne tik 5okejq ir daini-ninkq. Bo2ena pati yra jsit ikinusi,kad daug kas priklauso nuo romLltautybes Zmoniq atkaklumo sie-kiant isidarbinti ar mokytis.

,,Jeigu vienq kartq tau busuZtrenktos durys, belskis antrqsykj, o tretiq kartq jos bus atida-rytos", - sakd moteris ir prid0r6,kad neretai pasiseka tiems, kuriesusitikdami su darbdaviu suge-ba nusl6pti savo tautybe, bet taijau nesqZininga ir Zemina paiiqromq orumq. Konsuela - geriau-sias pavyzdys, kaip talentinga iratkakli romq mergina gali baigtiaukitEji mokslq, dalyvauti,,Lietu-vos talentq" konkurse televizijo-je ir i ikopti ipusfinali, o savo pe-dagoginq patirt j paskirti Zagaresromiukams. Ji siekia miestelyje,kuriame gyvena nemaZai romq,isteigti kult0ros centrE.

Nevyriausybindse organiza-cijose dirbantys Zmones, suge-bantys kurti projektus, kuriuosfinansuoja Europos Sqjungosinst i tuc i jos, pr ipaZista, kaddidZiausia romq problema -skurdas, ir ne vien materialinis.Akivaizdu, kad ir paiius romqbendrijos lyderius b0tina moky-ti. pastaruoju metu tai ir daroma.Jie semiasi patirt ies tarptauti-niuose seminaruose, mokosi irmoko kitus savo tautieiius, kaipiveikti socialing atskirti, bet iiliktisav imi . l r ne t ik . . . Pagal iau L ie-tuvoje vykdomame romq inte-gracijos j visuomeng kultlros irverslo projekte,,Bachtalo drom"(,,Laimingas kelias") dalyvaujakeli jq lyderiai. Tad klaj0nq, Lie-tuvoje apsistojusiq priei 500metq, kelias, atrodo, bus plates-nis ir Sviesesnis.

TRUMPAIAPIE ROMUSI Europos valstybese gyvenaapie 12 mili jonq romq.I Kai kuriose Vidurio ir RytqEuropos valstyb6se romaisudaro nuo 5 iki 10 proc. visqgyventojq.I Pagal 201 1 m. gyventojq.ir bUsto suraSymo duome-nis, Lietuvoje gyveno 2 115romq.r Socialiniq tyrimq duome-nimis, 56,7 proc. suaugusiqromq nedirba, 4A,7 'proc.nurod6, kad turi darbq ar ui-si6mimq. DaZniausiai tai indi-viduali veikla: metalo lauZorinkimas, bfirimas, prekybaturguje.r Lietuvoje 10,3 proc. romqneraitingi ar baigg tik pradi-nq mokyklq.I Svietimo ir informaciniqtechnologijq centro duome-nimis,2014 m. Lietuvos ben-drojo ugdymo mokyklosemokisi 414 romq tautybesvaikq.r Daugiausia vaikq mok6siVilniuje - 110, arfiausiai Kir-timq taboro esantiose moky-kloss,,5aul6tekio" vidurindje,Naujininkq mokykloje,,,5alti-ndlio" pagrindineje moky-kloje. Be sostines, daugiausiaromq mok€si .lonavos rajone,Kauno mieste, Ukmergdje,Saliininkq, PanevdZio, Klaip6-dos savivaldybiq mokyklose.

Didiiausia romq problema - skurdas, ir ng vien materialinis

savaitd nr, 31. 2014 m, l ieoos 30 d, 11