Administracines Teises Konspektas Egzamino Klausimai Su Atsakymais

8/9/2019 Administracines Teises Konspektas Egzamino Klausimai Su Atsakymais

1/19

ADMINISTRACINS TEISS EGZAMINO KLAUSIMAI ir atsakymai;)

1. AT paskirtis kas !"mia #i$s t"is%s #ak$s &'(im *"+,ista(im)-AT, kaip teiss akos, buvim nulemia vieieji interesai (visuomens ir valstybs). AT paskirtis nustatytiviej santyki dalyvi elgesio ribas teiss aktais, normomis ir padti sprsti kon!liktus, jeigu tokie kylaviej interes s!eroje.. /is'$m"0%s (i"#'$si's i0t"r"s's s'ar$ ...

"ieasis saugumas #kologinis saugumas $riegaisrinis saugumas #ismo saugumas %nteresas turti gerus &statymus %nteresas turti nekorumpuotus valstybs pareig'nus %nteresai sveikatos priei'ros srityje %nteresai soialins apsaugos (r'pybos) srityje *t.

2. /a!sty&%s (i"#'$si's i0t"r"s's s'ar$ ...

+okesi surinkimas +uit surinkimas -kirtimas kelio kontrobandai #ismo saugumas, priegaisrin sauga *t.

3. /i"#454 i0t"r"s4 k$06!iktas *pat"ikti k$06!ikt$ pa(y,78 s9:"m) "iej interes kon!liktas kon!liktas dl neteisingai paskirtos administrains nuobaudos. (pv. *elieismo paeidimas / per grieta nuobauda / adminstrainis ginas). "ieuosius kon!liktus reikia sprsti,vadinasi, reikia instituijos, kuri juos sprst, ir teiss norm, reguliuojani iuos santykius. Tam irreikalinga AT.

*t.pv susijs su realiais 0112 met !aktais, kai 3A$A45 los dl 6aionalins mokjim agent'ros buvopaskirtos neveikianiom &monm ar nusikaltliams.

. AT < sa(ara0ki#ka- sp"9ia!i,'$ta- k$mp!"ksi0%- t"is%s p$sisit"m% *pasiri0kt api&=i0imtr'mpai paai#ki0kit").

7ietuvos AT sp"9ia!i,'$ta vieosios teiss dalis, kuri sudaro prinipai ir teiss normos,reglamentuojantys8 7ietuvos vieosios administraijos instituin sandar vieosios administrains veiklos metodus ir !ormas ios administraijos santykiuose su pilieiais

ir juridiniais asmenimis vieosios administraijos ir piliei (t.p. juridini asmen) administrainius ginus.

AT ne ,,savarankika9, o ,,speialiuota9 teiss aka, nes AT turi ,,tarnybin&9 pob'd&8 AT save &prasminatuo, kad ji yra *onstituijos norm ir prinip vienas i garant. Todl apie AT savarankikum kalbtinedert. Apskritai n viena teiss aka nra savarankika, jos visos yra susij.

>. AT ssa5$s s' KT ir CT. "ieaj& interes gina8 konstituin, administrain ir baudiamoji teis. *T baigiasi ten, kur baigiasi*onstituijos tektas ir 74*T nutarimai. AT gina viej& interes. *T determinuoja AT. AT yra vienas i 74*onstituijos &gyvendinimo garant. :Administrain teis konkretiuota konstituija;i :tarnauja; *T. AT negalime atskirti ir nuo ?T. ?* randame norm, atspindini viej& interes(pv.vieojiadmin.sutartis), egistuoja imperatyvus elementas. $v.lienijos. $rivatus asmuo turi jas gauti, nordamas


2/19

usiimti tam tikra veikla, tai sprendia valst.instituijos< admin.valst.valdymo aparatas, o lienijavimotaisykls randomos ?*.

?. AT ir ami0istra9i0i$ pr$9"s$ t"is%s sa0tykis. A$T akos iskyrimas yra b'tinas. 6uo @B 74 atsirado speialiuoti administrainiai teismai. >ei yrateismas, yra ir proesas, t.y. proesins normos. ACTD be materialini norm yra daug proesini norm.%lgainiui susi!ormavo admin.proesini norm visuma, kuri galime atskirti i kit teiss ak. Taiau A$Tlabai artimai susijusi su administraine materialine teise.

3kirtumas nuo kit proesini teiss ak kad ji dar nra kodi!ikuota. 4engiami AT$* ir A$*(admin.proeso kodeksas). 5abar galiojantis AT$* apima ir materialines, ir proesines normas.

@. AT ssa5$s s' T8 6i0a0s4 t"is"8 "k$!$+i0" t"is". *ai administrainio nusiengimo ribas perengia mogaus elgesys, j& reguliuoja CT. 3kriasi AT ir CT

poveikio priemons, nes CT gina ypatingus grius. Eali b'ti taip, kad neaiku, k taikyti, AT$* ar C*, tadareikia i'rti kokia yra nusikaltimo sudtis. Finans, eklologin, soialins apsaugos teiss akos AT plaiuoju poi'riu. $v. Finans ir AT8mokesi klausimas< mokesius reikia mokti, nemokant mokesi kyla admin.atsakomyb. Finansministerija vykdomosios valdios instituija, o valdomoji valdia ir siejama su admin.teise. Tas pats su

aplinkos apsaugos ministerija. +inti admin.poakiai yra taip ipltoti, kad disiplininiu poi'riu jiedstomi atskirai.

B. AT 6'0k9i5$ms priskiriam$s ... 4eguliavimo (norminimoGstabiliavimo) !


3/19

konkreiau8 74 pilieiai, usienieiai ar asmenys be pilietybs, gyvenantys 7T, individ grups(pv.savivaldybs kaimo bendruomen), juridiniai asmenys.

12. Ly+iat"isi4 ami0istra9i0i4 t"isi0i4 sa0tyki4 pa(y,iai *k'r 0%ra s'&$ri0a9i5$s ry#i$).3ubordinaijaMpavaldumas. "aldantieji turi tam tikrus admin.pob'dio valdingus &galiojimus, t.y.valdantieji turi &galiojimus rodyti savo valdi, valdomj atvilgiu. 7ygiateisi admin. teis.sant. pv.874* nuostatos apie in!o teis8mogus gali gauti in!o apie valst.inst.veikl, apie save. "aldantieji turigali rinkti in!o, j pateikti, o valdomieji turi teis tos in!o reikalauti, net kreiptis & teism, jei josnegauna. $etiij teis mogaus galimyb pateikti si'lymus tobulinti teiss aktus, tobulinti ar steigti t.t.instituijas. 3kundo ir kritikos teis.

13. Li"t'($s ami0istra9i0%s 5'sti9i5$s i0stit't$ raia *tr'mpai). F 0'$ 1BBB m"t4. =iandien turime admin.justiij. Atk'rus nepriklausomyb 7T valst., primus @0m. *onstituij, joje&tvirtinta, kad valstybje gali b'ti kuriami speial's teismai. =i nuostata &tvirtinta 74 admin.byl teisenos &st.(@). $radjo veikti tokie teismai8

J apygard admin.teismai Auktesnysis admin.teismas 7T apeliainio teismo admin.byl skyrius

=iandien admin.justiija(0111m.redakija)8 J apygard admin.teismai 7T vyriausias admin.teismas (7"AT)

%ki @ m. admin.ginus nagrinjo bendrosios kompetenijos teismai. Cuvo taikomas ivilinis proesastiems ginams sprsti. 5abartin strukt'ra pasiteisino.

1. AT r"+'!ia(im$ a!yk s'ar$ ... *as turit it kl.aikiai parayta &meskit & groupsa

@) "ieojo valdymo strukt'r !ormavimo....0) "ykdomosios valdios !unkij &gyvendinimas...2) Admin.reagavimas ir asmen teisi gynimo...

AT reguliavimo dalykas. (i Andrukeviiaus konspekt, rast internete)

Tai t.t. visuomenins santyki s!eros r'ys8@)"ieosios administraijos organiavimo santykiai. 3kiriama remiantis realumo prinipu. *ad vieojiadministraija veikt, ji turi b'ti atitinkamai organiuotaN0)"ykdomosios valdios &gyvendinimo santykiai (vieojo valdymo !


4/19

statistikos depart.). Cet entrins vie.valdymo instituijos buvimas nra pagrindinis poymis, gali b'ti irneentrin, bet pateks. PACTD @ str.

1@. AT 0$rm$s samprata *"6i0i9i5a). AT norma valstybs ar savivaldybi instituij nustatyta bendro pob'dio, bendrai privaloma, valstybssaugoma elgesio taisykl, reglamentuojanti vieojo valdymo subjekt teises ir pareigas.Cenro pob'dio M taisykl taikoma daugeliu atvej, daug kart, sprendia situaij reikming visuomenst.t. grupei(ne konkr.asm).Cendrai privaloma M visiems, patenkantiems & teisinio reguliavimo subjekt rat."alst.prievarta M g.b. (esant reikalui) pasinaudota valst.jga.(bet tai tik imper.t.normoms< nra absoliutu).

1B. AT 0$rm$s pa+a! pri(a!$m'm yra #i$s .... *0'r$ykit" ir +!a'stai api&=i0kit"). %+$#4ATQ"%R3 &sakmiai nurodyta, kokiu b'du privalu elgtis tam subjektui, kuriam norma

nurodyta. (:privalo,turi b'ti;). 5%S$RS%TQ"%R3 su!ormuluota tokiu b'du, kuris leidia pasirinkti elgesio variant (:galima;) 4#*R+#65A?%63 panaios & dipoityvias. %leidus rekomendain norm, yra tam tikras

imperatyvumo elementas adresatas, kuriam ta norma skirta, privalo j apsvarstyti ir po to nusprstiar priimti t rekomendaij. $v. &st.nustatyta, kad savivaldybei vyriausyb teikia rekomendaijas

vietimo klausimais. 3*AT%6A6O%R3 pv.savivaldybms suteikta teis taikyti mokesi lengvatas kai kuriems teiss

subjektams. T.y. dipoityvioji norma, bet kartu ireikia t.t. skatinim, iuo atveju verslo.

. AT 0$rm$s pa+a! paskirt7 yra #i$s ....*0'r$ykit" ir +!a'stai api&=i0kit"). +AT#4%A7%63 tokios elgesio taisykls, kurios nustato admin.t.santykio dalyvi teises ir

pareigas. $4R?#3%63 ($4R?#5U4%63) turi tarnybin& pob'd&. >os nesavarankikos tuo poi'riu, kad

yra panaudojamos materialinms normoms &gyvendinti. AT proesins t.normos idstytos &vairiuoseteiss aktuose (AT$*, ACTD, 74 admin.byl teisenos &st., 74 vieojo admin.&st., tarnybinse veiklosinstrukijose. 5abar rengiamas 74 administrainio proeso kdeksas.

1. /a!ym$ aktai AT p$i=ri' skirst$mi 7 ...@) 4aytiniai dokumentai0) *ontrols ir admin.priei'ros veiksmai2) Administrainio reagavimo & teiss paeidimus veiksmaiI) *onkliudentiniai veiksmai (t.y. veiksmai atliekami t.t.gest pagalba, pv.poliininko reguliavimas

ladele).

. /a!ym$ akt4 "6i0i9i5a AT p$i=ri'.

"aldymo aktai tai tokie &statymo suteikti vieajai administraijai valdymo veiksmai, kuri pagalba iadministraija atlieka jai priskirtas !unksijas.

2. Ra#yti0i$ (a!ym$ akt$ ir 7statym$ sa0tykis. =is santykis pasiymi tuo, kad raytiniai vald.aktai yra $RD3TATQ+%6%A% teiss aktai. Tai reikia, kad8 $o&statyminiais valdymo aktais &gyvendinami seimo priimti &statymai.

$rimus &st.dar nereikia, kad santykiai jau yra sureguliuoti. Dstatyme yra &tvirtinamos prinipinsnuostatos, kuriomis ne visada sureguliuojami visi &manomi gyvenimo atvejai8 i &st. ne visada aiku,kaip elgtis, siekiant t.t. tiksl, reikalingi tam tikri paaikinimai. Taigi po&statyminiais aktais&tvirtinamos &st.&gyvendinimo slygos ir tvarka.

Ami0istra9i0is r"+!am"0ta(imas< nuostat, taisykli, reglament ir kit teiss akt primimas &statymams

&gyvendinti. (vie.admin.&st) $o&statyminiai valdymo aktai neturi prietarauti &statymams (&st.virenybs prinipas)


5/19

a) $o&st.valdymo aktu neturi b'ti sukurtos elgesio taisykls, kurios neiplaukia i &st.teksto. Taipb't paeistas &st.virenybs prinipas.

b) >eigu valdymo aktas nesusijs su konkreiu &st., tai juo neturi b'ti reguliuojama taip, kasreikt &siskverbim & &st.reguliavimo srit&, t.y. jei nebus sureguliuoti tokie santykiai, kuriuos

priklauso reguliuoti tik &statymais, pv.mokesiai.

3. /a!ym$ akt$ ir t"is%s #a!ti0i$ sa0tykis. "aldymo aktas ne visada yra teiss altinis. >ei valdymo aktas yra norminis, jis yra AT altinis. >ei valdymoaktas yra individualus, tai jis yra teiss taikymo aktas. "aldymo aktai ir teiss altiniai yra kaip dalies irvisumos santykis.

. T"is%s taikym$ aktas < kas tai-Tai daniausiai o!iialios, kompetetingos valdios instituijos sprendimas, dokumentas, skirtas padtiasmeniui &gyvendinti savo teises arba sumainantis asmens teises, iam atsisakius vykdyti atitinkamas

pareigas. >ame yra ireiktas privalomas valstybs paliepimas, kuris bendrj teiss norm pagrindu nustatokonkretaus santykio dalyviams teises ir pareigas. %ndividualus valdymo aktas tai vienkartinis teisstaikymo aktas.

>. Ra#yti0iai (a!ym$ aktai kaip AT #a!ti0iai. Api&r%kit". 4aytiniai valdymo aktai tai vieojo admin.instituij ir pareig'n priimti dokumentai, kuriaisnustatomos, keiiamos, pripa&stamos netekusiomis galios bendro pob'dio taisykls, t.y. t.normos,reguliuojanios vieojo valdymo soialinius santykius.

?. I0i(i'a!'s (a!ym$ aktas *ami0istra9i0is spr"0imas) < tai ...Tai valdymo aktas, vienkartinio taikymo, skirtas personi!ikuotam (individualiais poymiais apib'dintam)subjektui ar j grupei. 6orminiai valdymo aktai< tai tokie t.aktai, kurie skirti individualiais poymiais neapib'dintiemssubjektams ir yra ne vienkartinio galiojimo.

@. Ar LRKT 0'tarimai yra AT #a!ti0iai- *TAI H NE. Ar+'m"0t'$ti ) 5augelyje *T nutarim, b'tent nusprendiamojoje dalyje b'na pasakyta, kad 3eimo &st., vyr.nutarimas arjo dalis prietarauja 74 *onstituijai. Tai reikia, kad is t.a. nebegali b'ti taikomas, t.y. iimamas(eleminuojamas) i teiss akt sistemos. 6iekas neturi teiss apeiti *T nutarim. Taip pat panaikinami ir kititeiss aktai, kurie buvo priimti remiantis panaikintu aktu. Tai reikia, kad *T i esms kuria teis, tik jis jkuria savitu b'du, t.y. jis taiko 6#EATQ"V>D T#%33 *U4%+W. *T nenustato naujos teiss normos, jis

jas net gi nepanaikina, o tiesiog pasako :prietarauja;. R kadangi *T nutarimas galutinis irneskundiamas, tai reikia, kad *T ivalo teiss sistem nuo neteist, antikonstituini teiss akt.

B. Ar ami0istra9i0i4 t"ism4 aktai yra AT #a!ti0iai- *TAI H NE. Ar+'m"0t'$ti ) $agal ACTD &statym Administrainiai teismai sprendia dl normini valdymo akt teistumo. 74*T

emiausia pakopa nagrinjami valdymo aktai vyriausybs nutarimai ir preidento dekretai. Tuo tarpuemesnius nagrinja Administrainis Teismas. $v.seimo narys kreipiasi & 7"AT dl ministro &sakymoteistumo. >ei admin.t. priima nagrinti & praym, tai nusprendia ar jis atinka &statymus. Tokiu b'duadmin.teismas gali eleminuoti & &sakym i teiss akt sistemos. Arba apylinks teismas, susidursivilinje byloje su ministro &sakymu ir kilus &tarim dl jo teistumo, taip pat gali kreiptis & 7"AT dl&sakymo teistumo. Taigi 7"AT kuria teis 6#EATQ"%-R>- b'du. Apygard admin. teismai irgi kuriateis negatyviuoju b'du, tikrindami savivaldybi ir apskrii lygmens normini akt teistum. 7"AT viename i savo sprendim yra pasisaks, kad admin.teismai turi teis nagrinti 6"A teistum netik &st.poi'riu, bet ir atitikim 74 *onstituijai< toks pasisakymas upildo &st.leidjo palikt sprag, betiuo atveju admin.teismas suk'r nauj teiss norm, nes &st.to nra.

2. A&strakt's pra#ymas i#tirti 0$rmi0i$ (a!ym$ akt$ t"is%t'm. Kas tai-


6/19

Administrainiai teismai sprendia del norminio valdymo akto teistumo. *ai kreipiasi pv.3eimo narys,tada turime abstrakt praym itirti norminio valdymo akto teistum, o kai kreipiasi teisjas (sustabds

byl) tai bus kreipimasis ryium su individualia byla.

21. statymai kaip AT #a!ti0iai. K$ki" 5i"- *p(, K$0stit'9i5a8 k$0stit'9i0iai 7statymai ir pa0.)@) 74 *onstituija0) *onstituiniai &statymai2) Tarptautins 74 sutartys (rati!ikuotos seimo)I) $aprastieji &statymaiJ) *odi!ikuoti &statymai

Dstatymai yra AT altiniais tie, kuriais reglamentuojami vieojo valdymo santykiai. 7abai didel AT dal&sudaro &st.lygmens teiss aktai.

2. /a!ym$ 0$rmi0i4 akt4 r"0+im$ &"0ri"5i r"ika!a(imai * +r'p%s)@) Cendrieji teistumo reikalavimai (emesns pakopos aktas neturi prietarauti auktesns pakopos

aktui, neturi kitis & kit teiss akt reguliavimo srit&)0) Teisins teXnikos reikalavimai (akto !orma, akto strukt'ra, akto kalba ir pan.)

4eglamentaija8 :&st.ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos &st.;

22. I0i(i'a!a's ami0istra9i0i$ spr"0im$ r"ika!a(imai pa+a! LR (i"#$5$ ami0istra(im$ 7statym.("ie.admin.&st.) @ straips0is. I0i(i'a!a'sami0istra9i0i$ spr"0im$ r"ika!a(imai@.%ndividualusadministrainis sprendimas turi b'ti pagr&stas nustatytais !aktais ir teiss akt normomis.0. 3prendime turi b'ti aikiaisu!ormuluotos nustatytos arba suteikiamos teiss ir pareigos bei nurodyta sprendimoapskundimo tvarka.

2. 3prendimas turi b'ti pasiraytas j& primusios instituijos vadovo, jo pavaduotojo ar &galioto asmens irpatvirtintas instituijos antspaudu.

23. LR/ 0$rmi0i4 ir i0i(i'a!i4 (a!ym$ akt4 apsk'0imas *k$kia i0stit'9i5ai sk4sti-) "alstybs valdymo reikalus "yriausyb sprendia posdyje, nari dauguma, priimdama nutarimus."yriausyb taip pat nutarimu tvirtina kitus teiss aktus (pv. ministerij nuostatus, &vairias taisykles)."yriausbs nutarimai yra norminiai (absoliuti dauguma) ir individual's. 6utarimai(tiek norm,tiek indiv.)skundiami LR KT. Tai rodo ypating nutarim svarb (jais reglamentuojami svarbiausi vieojo valdymoklausimai, pv.jei 74" patvirtina lienijavimo taisykles, jos skirtos plaiam subjekt ratui.).

74" nutarimo galiojimas sustabdomas nuo to momento, kai 74*T priima praym nagrinti byl.6utarimas negali b'ti taikomas iki 74*T nutarimo. >ei 74*T nutaria, kad prietarauja, tai turi b'tipanaikintas nutarimas ir visi teiss aktai, kurie priimti vadovaujantis iuo nutarimu.

74*T ne vienintelis kelias, kartais pati 74" panaikina netinkam nutarim nelaukdama 74*T nutarimo(pv.nutarimas dl ems 'kio bendrovi).

2. Mi0istr4 ir LR/ 7stai+4 (a$(4 priimt4 0$rmi0i4 (a!ym$ akt4 apsk'0imas.

+inistro pirmininko potvarkiai, priklausomai nuo potvarkio turinio, skundiami bendrosios kompetenijosteismui arba administrainiam teismui. +inistrai leidia &stakymus ir &sakymais tvirtinamus teiss aktus, kuriuose su!ormuluotos teiss normos.

"yriausybs &staig vad.n.v.a.+inistr norm.v.a.

Abstraktuspraymas

$raymas ryiumsu indiv.byla

7"AT

Cendr.komp. teismasAdmin.teismai


7/19

2>. /yria'si$si$s ami0istra9i0i4 +i0J4 k$misi5$s paskirtis. "AE*< tai ikiteismin, kvaiteismin gin nagrinjimo instituija. *ad palengvinti teism darb, pilieiteisi &gyvendinim. >os paskirtis8 nagrinti ginus dl entrini vieojo valdymo instituij ir pareig'n

priimt individuali valdymo akt ar veikimo teistumo bei atsisakymo ar vilkinimo atlikti valdymoveiksmus teistumo ir pagr&stumo.

2?. S"im$ k$0tr$!i"ri4 7stai+$s paskirtis. >ei pareig'nas piktnaudiaujaG elgiasi biurokratikai asmuo turi teis apsksti tokio pareig'no veiksmus arneveikim, valdymo akto teistum 74 seimo kontrolieriui. 74 seimo kontrolieriai speialiuojasi8savivaldybi, valstybs, jgos strukt'r pareig'n veiklos nagrinjime.

2@. /ii0% +a!imy&% pa0aiki0ti 0"t"is%t's sa(i(a!y&i4 i0stit'9i54 ir par"i+=04 t"is%s akt's. +ero potvarkiai, savivaldybs administraijos direktoriaus &sakymai ir jais tvirtinami kiti teiss aktai(pv.tvirtina seni'nijos nuostatus), seni'no &sakymai, savivaldybi tarybos sprendimai ir kt. "idin galimyb8

savivaldybs taryba turi teis panaikinti anksiau priimtus savo teiss aktus *it savivaldybs vieojo administravimo subjekt aktus turi teis panaikinti savivaldybs

taryba bei patys vieojo administravimo subjektai.

2B. At("5ai8 kai sa(i(a!y&%s i0stit'9i54 ir par"i+=04 t"is%s aktai pa0aiki0ami t"ismi0" t(arka *2+a!imy&%s)

a) *ai dl savivaldybs instituijos norminio akto & admin.teism kreipiasi&st.nurodyti subjektai, praydami itirti jo teistumo klausim (abstraktus praymasitirti norminio akto teistum)

b) *ai & admin.teism kreipiasi ryium su individualia byla) *ai & admin.teism kreipiasi "yriausybs atstovas dl savivaldybje priimto

norminio "A teistumo.

3. ri+imti0%s t"is%s $ktri0$s "sm% *tr'mpai).Atjo i Antikos laik. #sminis postulatas8 mogaus teiss yra savaime prigimtins, t.y. teis kyla is paiosmogaus (visuomens) prigimties. $rigimtins teiss nenuneigiamos jokia poityvia teise, kaip j besukurtto laikotarpio &st.leidjas valstybje. %keliamas mogaus prioritetas prie valstyb, isakomos Xumanistins,soialinio teisingumo idjos. Teiss altinis tauta.31. $,ity(isti0%s t"is%s p$st'!atai. Tai prieingyb prigimtinei teisei. >os postulatai8 Teis yra tai, kas yra, o ne tai, kas turt b'ti Teis ir &statymas tolygios kategorijos Teiss normas mogus privalo vykdyti beslygikai, neklausdamas, kodl jis tai turi daryti 6ra tokio dalyko kaip teiss teisingumas, yra tik teistumas. (teistas elgesys, jei mogus vykdo

&statym. Ar &st. soialiai teisingi nesvarbu).

3. aai#ki0kit" t"i+i07 D"t"rmi0a9i0iai k$0stit'9i0iai pri09ipai kr"ipia stat'ti0%s t"is%s #akas. $agal #.*'r& (straipsnis) *onstituiniai prinipai skirstomi & koordinainius, kurie vienija 74 * nuostatas &visum, ir determinainiai, kurie kreipia statutines, tarp j ir AT, teiss akas. :*reipia; 74 seimas, 74vyriausyb, ministerijos, savivald.subjektai turi kurti toki teis (&st.,nutar.,&sak.,et.), kuri gint, apsaugotkonstituinius prinipus. 74 * nuostatas.

32. Apri$ri0is (i"#'mas < tai ...


8/19

3eimas, "yriausyb, ministerijos ir kt. AT subjektai turt vieai paskelbti b'sim teiss akt projektus,tam, kad pilieiai galt pareikti savo nuomon, pastabas, kritik dl i projekt. Taip b't &gyvendintasdemokratijos ir suvereniteto konstituinis prinipas, pilieiai dalyvauja valdant savo al&, turi teis kritikuotivalstybs pareig'n darb.

33. AT pri09ip4 +r'p%s *k!asi6ika(imas). AT k'rimoGteisk'ros prinipai

AT tobulinimo(reviiniai) prinipai AT taikymo prinipai AT diskreijos prinipai

3. AT t"is%k=r$s pri09ipai. statym prioriteto principas negalima po&statyminiais aktais &siskverbti & &statyminio

reguliavimo srit&. socialinio teisingumo principas teis turi atitikti moni, visuomens interesus, kurie

turt b'ti protingai suderinti su valstybs interesais interes pusiausvyra. Teis turi b'tikuriama tokia, kad nesuprieint privai interes su vieaisiais, t.y.teis turi b'ti soialiaiteisinga. 7obimas trukdo kurti soialiai teising teis.

vieumas ir apriorinis vieumas galioja tik paskelbti &statymai. >ei teiss aktasnepaskelbtas, jis nesukelia teisini padarini. Hi'rint i soialinio teisingumo prin.pusslabai svarbu, kad b't vieai skelbiama ne tik sukurta teis, bet ir teiss akt projektai(apriorinis vieumas)< visuomen turi turti galimyb vieai perskaityti, isakyti nuomon,i'rti ar buvo atsivelgta & visuomens nuomon.

protingumo principas sukuriama tokia teis, kuri nesikerta su vieaisiais visuomensinteresais, o juos atspindi. ACTD Istr.6p. Jeigu nra statymo,reglamentuojanio gino santyk, teismas taiko statym,

reglamentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra,

vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip

pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

3>. AT pri09ipai ir pri09ipai 7t(irti0ti AT akt'$s" k'$ skiriasi- AT k'rimo, tobulinimo(reviiniai), taikymo, diskreijos prinipai (visos I grups, o ne ketvirta)yra tikriejiAT prinipai. Taiau admin.teis sudaraniuose &statymuose(pv.vieojo admin., poliijos &st.) rastumetokius straipsnius kaip :valstybs tarnybos prinipai;, poliijos veiklos pirnipai;. Ar taip yra AT prinipas,

pv. valstybs tarnautojo etikos prinipasY Tai yra ne AT prinipas, o prinipas &tvirtintas AT.

3?. AT r"(i,i0iai pri09ipai. Kas tai ir k$ki" 5i" yra- 4eviija patikrinimas, peri'rjimas. *T ir admin.teismai atlieka teiss akt reviij. Tikrindami aktteistum teismai postuluoja ne tik atitikim ar neatitikim auktesns galios aktams, bet ir visuotinai

pripaintiems teiss prinipams (demokratini valstybi santvark, egistavim pagrindiantys prinipai)."ieni prinipai su!ormuluoti konstituijos nuostatose, kiti ivedami i * nuostat. Tai8

Teisins valstybs Teistumo 3oialinio teisingumo "ieumo Zumanimo $roporingumo Teist l'kesi Dstatym virenybs *onstituijos virenybs

$rinipais reviuojant teis galima geriau j :ivalyti;, pripa&stant prietaraujaniais auktesns galiosaktams ar j dalims.


9/19

3@. AT taikym$ pri09ipai. Kas tai ir k$ki" 5i"-Teis turi prasm tik tuo atveju, kai ji realiai yra taikoma. Teiss &gyvendinimo b'dai8 laikymasis,vykdymas, panaudojimas, taikymas (sudtingiausias b'das, nes teis taiko tik &st.&galioti subjektai, jtaikant turi b'ti tam tikr proesini reikalavim, taikant teis paprastai priimamas teiss taikymo aktas) Paskelbtos teiss principas tai tarsi vieumo prinipas. 3varbu ne tik tai, ar buvo paskelbtas, bet

ir ar buvo paskelbtas taip, kaip numatyta &statyme. 3unormintas prinipas 74 * Lstr. Principinis teiss akt negaliojimas atgal< tai sudtin teisingumo prinipo dalis. 6e visi teiss

aktai negalioja atgal, o tik sunkinantys asmens padt&. Draudimas bausti abtr kart u t pat nusikaltim< &tvirtintas *.kaip norma. AT$* u t pat&nusikaltim gali skirti tik pagrindin arba pagrindin ir papildom bausm.

3B. Ami0istra9i0%s iskr"9i5$s "sm% ir pri09ipai.5iskreija veiksm laisv, iekant tam tikr sprendim. Administrain diskreija vieojo valdymo subj.(inst.Gpareig'nas) priimdamas tam tikr sprendim, turi tam tikr veikimo laisv pasirinkti tam tikrsprendimo variant, pv.sustabdo mentas u greiio viryjim, turi diskreij sprendiant, ar skirti baud artik &spti odiu. 6e&manoma &sivaiduoti vieojo valdymo be diskreijos. >ei vie.valdymo subjektai galtveikti tik pagal imperat.normas, tai jiems b't labai sunku, nes &st. negali reglamentuoti absoliuiai visgyvenimo atvej. 5iskreija negali b'ti absoliuti, ji normuojama tam tikrais prinipais.

$areig'nas, priimdamas t.t. sprendim neturi perengti kompetenijos rib Asmens, kurio byla nagrinjama, teis susipainti su bylos dokumentais ir aplinkybmis $rinipas, kad galima turti savo teisi atstov santykiuose su valdia.

=i prinip itak iekome *onstituijoje. Turt aikiau atspindti konkreiame teiss akte. =iek tiekatsispindi dabar galiojaniame AT$*.

. LR r",i"0t$ ami0istra9i0iai 7+a!i$5imai *k'$ a'+ia' pa(y,i4). $reidentas b'damas aukiausias valst.pareig'nas yra ir administratorius, atlieka vieojo valdymo!unkij. $reidentas skiria ir atleidia8 ministrus, ministr pirminink, poliijos generalin& komisar, ryireguliavimo tarnybos direktori ir kt. +inistrai atskaitingi preidentui. $.valdo kariuomen, teikia ir atima

pilietyb, teikia malon.

1. N"6$rma!'s LR r",i"0t$ at!i"kamas (i"#asis (a!ymas. Kas tai- 6e!ormalus t.y.ne&tvirtintas &statymuose. $v.$reidentas vaiavo & *ariotikes dl svartyno ir sak, kad

jo nebus. $reidentas domjosi administravimo klausimais. $akl 3TT mediag dl neteist sklypdalyb.

. Mi0ist"ri54 (i"ta ir paskirtis LR (i"#$5$5" ami0istra9i5$5". +inistrai yra 74 "yriausybs nariai, atsakingi u ministerijai pavest srit&. 5abar yra @2 ministerij.+inisterijos< entrins, akinio pob'dio vieojo valdymo instituijos, atsakingos u atitinkam valstybsvaldymo srit&. ?entrins< j veikla idstyta visoje teritorijoje. =akinio pob'dio8 valdo tam tikr vieojo

valdymo ak. +inisterijos yra vienvalds vieojo administravimo instituijos< ministras personaliai atsakou ministerijai pavest valdymo srit&. +inisterijas steigia 74 3eimas 74 "yriausybs teikimu.

2. a+ri0i0iai t"is%s aktai r"+!am"0t'$5a0tys k$0kr"Ji$s mi0ist"ri5$s t"isi0 pa%t7 *(yria'sy&%s7statymas 0"ti0ka). R"ikia k$0kr"Ji4 t"is%s akt4.

*iekviena ministerija veikia pagal "yriausybs patvirtintus ministerijos nuostatus bei ministerijos darboreglament. 6uostatuose apibriami ministerijos udaviniai, !unkijos, ministro kompetenija,vieministro ir ministerijos sekretori pareigos, taip pat ministerijos kolegijos teisin padtis.

3. Mi0ist"ri5$s k$!"+i5$s paskirtis ir s'%tis.+inisterijose yra sudaromos ir kolegijos ministr patariamosios instituijos. *olegijos nariai yra

ministras(kolegijos pirmininkas), vieministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai,taip pat & kolegij gali &eiti ir kiti ministerijos valstybs tarnautojai bei kit instituij atstovai. *adangiministerijos kolegijos instituija numatyta "yriausybs &statyme ir yra tvirtinamas kolegijos darbo


10/19

reglamentas, galima manyti, kad &statym leidjas i instituij laiko svarbia. Teiss mokslas ministerijkolegijas vertina neigiamai. 7aikoma, kad tai yra dirbtins demokratijos, pabrtinai kolegialios veiklos:ikaba; ir kad kolegijos buvimas danai leidia ministrams ivengti personalins atsakomybs unekompetenij ir aplaidum.

. stai+$s pri" mi0ist"ri5$s kas st"i+ia- paskirtis- at"ikti 7stai+4 pa(y,i4. >as steigia ir nuostatus tvirtina 74 "yriausyb, bet danai ministrui pavedama &steigti &staig prieministerijos. (pv. *aljim departamentas prie Teisingumo ministerijos, mokesi inspekija prie Finansministerijos). $askirtis< yra tam tikr srii, kurioms vien ministerij valdymo nepakanka, todl steigiamos&staigos prie ministerij. > veikl kontroliuoja ministras, kuris tvirtina j nuostatus.

>. stai+4 pri" mi0ist"ri5$s ir mi0ist"ri5$s (ia's str'kt=ri0i4 paa!i0i4 pa!y+i0am$5i a0a!i,%*+!a'stai).

+inisterij vidaus strukt'riniai padaliniai daniausiai vadinami departamentais, jie yra strukt'riniaipadaliniai, o ne &staigos prie ministerij. "adovai sekretoriai.

?. stai+4 pri" mi0ist"ri5$s ir (yria'sy&%s 7stai+4 pa!y+i0am$5i a0a!i,% *+!a'stai). Turb't norjo pasakyt ministerijos ir vyr.&staigos. $agal kai kuriuos poymius "yriausybs &staigos

panaios & ministerijas, pavydiui, vadovo asmenin atsakomyb u &staigos veikl ar ios veiklosstrateginis planavimas. *ita vertus pagal "yriausybs &statym i &staig vadovai yra pavald's +inistrui$irmininkui (22str). *onstituija nenustato jiems pareigos atsiskaityti 3eimui ir 4espublikos $reidentui.

"yriausybs &staig statusas gali kisti. >os gali tapti &staiga prie ministerijos, pv #- teiss departamentasi vyriausybs &staigos tapo &staiga prie ministerijos.

@. LR/ 7stai+4 (i"ta LR (i"#$5$5" ami0istra9i5$5". *Samprata LR/ 7statym"8 kas st"i+ia- pat"ikti7stai+4 pa(y,i4)

"yriausybs &st.numatyta, kad ministerij kompetenijai nepriskirtiems klausimams sprsti "yriausyb,nedidindama t met biudete valstybs valdymui skirt l, gali steigti "yriausybs &staigas (22str.). Taidepartamentai, inspekijos, tarnybos ir kitos &staigos, atliekanios kontrols, apskaitos ir kitas speialias

!unkijas."yriausybs &staigos veikia tose vieosiose srityse, kuri neapima ministerij veikla. *ai kurios i &staiggalt b'ti organiuotos ir kaip ministerijos, taiau atsivelgiant & valdymo srities apimt& jos veikia kaip"yriausybs steigiamos instituijos su maesniu valstybs tarnautoj skaiiumi. $agal valdomos srities pob'd& ir atliekams !unkijas "yriausybs &staigos skirstomos &vairiai. $avydiai,3tatistikos departamento nurodymai dl statistikos ir apskaitos klausim privalomi vis ak ministerijomsir kitoms valstybs instituijoms. Tuo tarpu *'no kult'ros ir sporto departamentas yra siauresnskompetenijos "yriausybs &staiga, nes jos veikla skirta &gyvendinti tam tikra valst.!unkij r'pintisvisuomens nari sveikatingumu. *iti pv.8 valstybin kain ir konkurenijos taryba, viej pirkimtarnyba, ginkl !ondas, valstybin alkoXolio ir tabako kontrols tarnyba.

*ai kurios vyriausybs &staigos neatlieka vieojo valdymo !unkijos, tai speiali paslaug teikimas

(pv.mokestini gin komisija nelaikoma vieojo admin.subjektu).B. Apskriti"s (ir#i0i0k$ ami0istra9i5a. Kas tai- *Apskriti"s (a!ym$ 7statymas)

1@ straips0is. Apskriti"s (ir#i0i0k$ ami0istra9i5aApskrities virininkas jam priskirtoms !unkijoms &gyvendinti !ormuoja administraij ir jai

vadovauja.Apskrities virininko administraija yra juridinis asmuo, turi antspaud su 7ietuvos valstybs Xerbu ir

apskrities pavadinimu.Apskrities virininko administraijos strukt'r ir jos nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal

"yriausybs patvirtintus apskrities virininko administraijos tipin strukt'r ir jos tipinius nuostatus.

>. R"+i$0$ p!%tr$s tary&a. Kas tai- *R"+i$0$0i0%s p!%tr$s 7statymas)Apskrities valdymo &statymas.1? straips0is. R"+i$0$ p!%tr$s tary&a


11/19

Apskrities virininkas iniijuoja regiono pltros tarybos sudarym. 4egiono pltros tarybos sudarymotvark bei !unkijas nustato 4egionins pltros &statymas.

4egionins pltros &st. @2str.Apskrityje yra sudaroma 4egionin pltros taryba. >i susideda i apskrities virininko, regiono savivaldybimer, teritorins darbo biros atstovo ir deleguot savivaldybi taryb nari. Taryba svarsto ir tvirtinaregiono pltros plan, teikia ivadas "yriausybs &galiotai instituijai ir 6aionalinei regionins pltrostarybai dl io plano &gyvendinimo, si'lo region soialini ir ekonomini skirtum mainimo iniiatyvas

bei atlieka kitas !unkijas, kurias jai paveda 7ietuvos 4espublikos regionins pltros &statymas.

>1. Apskriti"s (ir#i0i0k$ ir sa(i(a!y&i4 ssa5$s AT p$i=ri' *kaip &"0raar&ia'5a-). *Apskriti"s(a!ym$ 7statymas)

Apskrities virininko ir savivaldybi instituij tarpusavio santykiai grindiami tuo, jog savivaldybs&statym nustatytu mastu tvarkosi savarankikai. Apskrities virininko &galiojimai savivaldybi instituijatvilgiu pasiymi tuo, jog jis derina i instituij veikl &gyvendinant regionines programas, susitarimo

pagrindais gali kooperuoti savivaldybi las numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti. Apskritiesvirininkas turi teis gauti i savivaldybi instituij in!ormaij pagal savo kompetenij. 3avivaldybimerai yra regionins pltros tarybos nariai. Apskrities virininkas gali dalyvauti savivaldybi tarybos

posdiuose.

>. Sa(i(a!y&i4 ami0istra(im$ s'&5"kt4 sist"ma. */i"t$s sa(i(a!$s 7statymas)3avivaldybi vieojo administravimo subjektai8

3avivaldybs taryba (tvirtina &vairias taisykles, privalomas vietos gyventojams, nustato vietinesrinkliavas ir kt.)

+eras (savivaldybs vadovas, po 74 *T nutarimo nebe vykdomoji instituija) 3avivaldybs administraija ir jos direktorius (&gyvendina savivald.taryb priimtus sprendimus ir

kitus teiss aktus, ir kontroliuoja j vykdym ir laikymsi.) 3avivaldybi seni'nijos ir seni'nai 3avivaldybs kontrolierius ir kontrols tarnyba. (*ontroliuoja ar raionaliai panaudojamos los) ?entrin vidau audito tarnyba

>2. Sat"!iti0% (i"#$5i ami0istra9i5a.3atelitin galima pakeisti odiu speialioji. 7ietuvoje yra toki satelitini instituij, kurios padeda

prasisukti pagrindinms instituijoms. 3peialieji vieosios administraijos subjektai8 3eimo !ormuojamos ir jam atskaitingos instituijos. (7ietuvos Cankas, "alstybs kontrol, valstibyn

lietuvi' klbos komysyja, valstybin paminklosaugos komisija ir kt.) "alstybins &mons kaip vieojo administravimo subjektai. "alstybs turto !ondas. "ieosios &staigos, turinios vieojo administravimo &galiojimus (dauguma t &staig toki &galiojim

neturi. 5stytojas inojo vien pv, bet ir t pamiro..inojau,inojau) "4*,"35,3TT,"T#*, moter ir vyr lygi galimybi komisija, vaik teisi apsaugos

kontrolieriaus tarnyba.3eimo kontrolieriai nra priskiriami vieojo vald.subjektams. >ie nagrinja skundus dl pareig'n

piktnaudiavimo ir biurokratimo< admin.gin instituto dalis.

>3. Sist"mi#kai 7("rti0kit" $m&'sm"04 7stai+$s paskirt7 Ar tai (i"#$si$s ami0istra9i5$s s'&5"ktas-mbudsmenai atlieka vies.adm. kai istiria pareigunu veiksmus

ir pasiulo istaigos vadovui ar kt.subjektui imtis veiksmu, ir kai

kreipiasi i teisma. va tada jau jie laikomi vies.adm.subjektais.

bet pagl seimo kontrolierius istatyma tai galima suprasti kad jis

priskiriamas tai grupei, nes jis nagrineja tik tuos skundus kurie

kyla vies,adm,s!eroje.

>. K'ri" t"isi0iai sa0tykiai !i'i5a8 5$+ AT pa"a asm"0i'i 7+y("0i0ti 5$ k$0stit'9i0"s t"is"s ir!ais("s- *sk'048 p"ti9i54 t"is%)


12/19

"aldomieji subjektai privalo paklusti valdymo akt reikalavimams arba vykdyti teistus &galiot subjektpaliepimus. 3usiklosto ir atgalinis(atgrtinis) ryys. $ilieiai ir kt.&gyvendindami konstituines teises irlaisves turi galimyb veikti viej administraij. *aip antai8

Dgyvendinti teis & in!ormaij $etiijos teis 3kundo. $raymo, kritikos teis Dgyvendinti teis & 'kins veiklos laisv.

>>. Ami0istra9i0i4 +i0J4 samprata. at"ikit" "6i0i9i5.Administrainiai ginai tai vieosios admin. subjekt kon!liktai su pilieiais ir kitais asmenimis (!i.ir

jurid.), taip pat ginai tarp pai vieosios administraijos subjekt, kylantys i vieojo valdymo santyki.ACTDAdministraciniai ginai asmen kon!liktai su vieojo administravimosubjektais arba kon!liktai tarp nepavald"i vienas kitam vieojo administravimo

subjekt. #rie administra$ini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su

administra$ija, taip pat rinkim ginai.

>?. Ami0istra9i0i4 +i0J4 kat"+$ri5$s pa+a! p$&=7 ir $&"5kt.

$agal pob'd&8 %kiteisminiai Teisminiai

$agal objekt8 +okestiniai 4inkim ir re!erendumo Einai dl usieniei teisins padties 7T Einai dl pareig'n piktnaudiavimo ir biurokratimo Einai dl savivaldybi ir apskrii pareig'n priimt valdymo akt ir veiksm taip pat entrins

vieosios administraijos v.akt ir veiksm Einai dl normini valdymo akt teistumo "alstybs tarnybos ginai Einai dl teisins atsakomybs taikymo pagr&stumo ir teistumo *t.

>@. Ami0istra9i0i4 +i0J4 kat"+$ri5$s pa+a! +i0J 0a+ri0%5a0t7 s'&5"kt.@) Einai, kurie isprendiami vieojo valdymo instituijose0) Einai, kurie ispendiami 74 3eimo kontrolieri &staigoje2) Einai, kurie isprendiami pagal administrains proed'ros taisyklesI) Einai, kurie isprendiami administrains gin komisijose (savivaldybi,apskrii' ir

"AE*).

J) Einai, kurie isprendiami teismuose (admin. bei 74 *T)

>B. Ami0istra9i0% atsak$my&% ir atsak$my&% ami0istra9i0%5" t"is%5" +!a'stai pa!y+i0kit".Tai dalies ir visumos santykis. AT be admin.atsakomybs yra skiriamos ir kitos atsakomybs r'ys. ATturime8

admin.atsakomyb(taikoma u AT$* nurodytus teiss paeidimus, taip pat u teiss paeidimus,nurodytus speialiuose &statymuose)

valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb (taikoma u valst.tarnybos santyki paeidimus,nustatytus valst.tarnybos &st.)

statutin drausmin valstybs tarnautoj atsakomyb (statutini valstybs tarnautoj atsakomyb

pagal speialius drausms statutus) materialin valstybs tarnautoj atsakomyb (taikoma pagal ?* nustatytus ypatumus)


13/19

?. Ami0istra9i0%s atsak$my&%s samprata *"6i0i9i5a).AA< teisins atsakomybs r'is, pasireikianti administraini nuobaud paskyrimu administrainius teiss

paeidimus padariusiems subjektams.

?1. Ami0istra9i0%s t"is%s pa"iimas pa+a! ATK. Tai ...B straips0is.Ami0istra9i0i$ t"is%s pa"iim$ s($ka

Administrainiu teiss paeidimu (nusiengimu) laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis arbaneatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi & valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises

ir laisves, & nustatyt valdymo tvark, u kur& &statymai numato administrain atsakomyb.Administrain atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo

pob'diu ie paeidimai pagal galiojanius &statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs.

?. Ami0stra9i0%s t"is%s pa"iim4 &y!as 0a+ri0%5a0tys ir 0'$&a'as skiria0tys s'&5"katai *i#ATK).

Administraines nuobaudas skiria8 Apylinks teismai ir teisjai 3peialij valstybini inspekij ir kit &galiot speialij instituij pareig'nai

(pv.konkurenijos taryba) Administrains komisijos prie savivaldybi (6emaiyti su savivald.admin.gin komisija) 3eni'nij kaimo vietovse seni'nai.Admin.teismas ne&galiotas sprsti AA kl.pirmja instanija. >ie yra apeliain instanija.Administrains nuobaudos paskyrimas (pv.pinigins baudos) nra teisingumo vykdymas, taiadmin.poveikio priemon taiau tai diskutuotina.

?2. N'tarim4 %! paskirt4 ami0istra9i0i4 0'$&a'4 apsk'0imas. K$ki"ms t"is%s s'&5"ktamssk'0iama- *AT ir ATK)

*ai nuobaud paskyr apylinki teismai ar teisjai apsksti galima tik 7"AT[ui*ai nuobaud paskyr valst.inspekij pareig'nai, admin.komisjos prie savivaldybi taryb ar seni'nijseni'nai skundus nagrinja apygardos admin.teismai

?3. Ami0istra9i0i4 0'$&a'4 skyrim$ *s"0ati"s) t"rmi0ai. *ATK 2 strp. *atr$$) )2 straips0is. Ami0istra9i0%s 0'$&a'$s skyrim$ t"rmi0aiAdministrain nuobauda gali b'ti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss paeidimo

padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui, per eis mnesius nuo jo paaikjimo dienos.Administrain nuobauda u io kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u BJ, @BJ (0), @2(0),01, 01(@), 01(0), 01(2), 01(I), 01(J), 01(K), 0@1, 0@I(@@)straipsniuose numatytus paeidimus gali b'ti skiriama nevliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jonustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai.

Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei atsakomybn traukiamo asmensveiksmuose yra administrainio teiss paeidimo poymi, administrain nuobauda gali b'ti skiriama ne vliaukaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos.

>eigu administrainn atsakomybn traukiamas asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgamivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima sprsti joadministrains atsakomybs klausimo, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratsiami, betne ilgiau kaip vieneriems metams, & termin skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienosarba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos.

*ai pirmosios instanijos teismo nutarimas panaikinamas apeliaine tvarka, iame straipsnyje nurodytiterminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliains instanijos sprendimo &siteisjimo dienos.

?. =ti0$5i +i0tis pa+a! ATK.1@ straips0is.=ti0$5i +i0tis

Administrainiu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arbakituose normatyviniuose aktuose dl administraini teiss paeidim, bet padarytas b'tinosios ginties b'klje, taiyra ginant valstybin ar viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingoteisei ksinimosi tokiu b'du, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtos b'tinosios gintiesribos.


14/19

?>. =ti0asis r"ika!i0+'mas pa+a! ATK.1? straips0is.=ti0asis r"ika!i0+'mas

Administrainiu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arbakitose normatyviniuose aktuose dl administraini teiss paeidim, bet padarytas b'tinojo reikalingumo b'klje,tai yra siekiant paalinti pavoj, gresiant& valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms beinustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo b'ti paalintas kitomis priemonmis ir

jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala.

??. Ami0istra9i0% pr"5'i9i5a. Kas tai-Anksiau galiojo tokia taisykl8 jei asmuo per @m.paeidia tam tikr elgesio taisykl ne vien kart, tai toks

pakartotinumas &statym numatytais atvejais utraukia CA, tarsi tampa nusikaltliu. Tokia situaijavadinama admin.prejudiija. =iandien jos nra, pakartotinis AT paeidimo padarymas nereikia, kad atsirasCA.

?@. akart$ti0'mas ami0istra9i0%s atsak$my&%s i0stit't". Ga!imas #i$ k!a'sim$ spr"0imasr"0+iamam" ATK.

>eigu tas pats asmuo, nesujus vieneriems metams po nuobaudos paskyrimo vl padaro tos paioskategorijos admin.paeidim. laikoma, kad yra pakartotinumas, t.y. tokiam asmeniui paprastai b'na

skiriama grietesn nuobauda.?B. /a!sty&%s tar0y&$s samprata."alst.tarnybos &st.

/a!sty&%s tar0y&a teisini santyki, atsirandani &gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus arj& praradus, taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs arsavivaldybs instituijoje ar &staigoje &gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos&gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities &staig veikl, valdant,

paskirstant !inansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit, priimant ir&gyvendinant teissaktus, valstybs ir savivaldybi instituij ar &staig sprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant arkoordinuojant teiss akt, sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal arba turint

vieojo administravimo &galiojimusnepavaldi asmen atvilgiu, visuma.

@. /a!sty&%s tar0a't$5$ s($ka. /a!sty&%s tar0y&$s ir ar&$ sa0tykiai. K'$ skiriasi-"alst.tarnybos &st./a!sty&%s tar0a't$5as !iinis asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir atliekantis io straipsnio @ dalyjenurodyt vieojo administravimo veikl."alstybs tarnautojai tai tam tikra darbuotoj kategorija (valdinink korpusas), atliekanti tam tikras vieojoadmin.!unkijas (turinti vieojo administravimo galias). >iem suteikiamos vieojo administravimo galios. 5irbantys

pagal sutart& toki &galiojim neturi.@ valst.tarnautoj &st. labai plaiai apibr valstybs tarnautoj kategorij (valytojos, vairuotojai visi kasgauna atlyginim i valstybs biudeto), 0110m. nauja io &st.redakija. "l susiaurinta valst.tarnautoj svoka.5abar tik tie kas turi valdingu &galiojimus.

@1. Stat'ti0% ra'smi0% atsak$my&%. Kas tai- >i taikoma statutiniams valstybs tarnautojams. Tai kategorija moni, kuri tarnyba reglamentuojama nevalst.tarnybos &st., o drausms statutais (pv.poliija, vidaus tarnyba). 3tatutuose ilgesnis nuobaud sraas,

pv. tarnybinio laipsnio paeminimas. 3tatute nra statutinio nusiengimo svokos, yra ivardinti tikreikalavimai. 5aromas tarnybinis patikrinimas, o po jo sprendiama ar taikyti atsakomyb. >ei statutinisdarbuotojas padaro AT$* numatyt paeidim kaip pilietis, tai byla perduodama darbuotojo virininkui. >eidarbuotojas nubaudiamas pagal AT$*, tai galima nubausti ir pagal drausms statut. AA pritaikymasneatleidia nuo drausmins atsakomybs. Taip yra todl, kad jiems keliami didesni reikalavimai nei kitiems.

@. Tar0y&i0% atsak$my&%. Kas tai yra-$agrindas tarnybinis nusiengimas, u kur& paskiriama tarnybin nuobauda.

- tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali b'ti skiriama viena i i tarnybini nuobaud8@) pastabaN


15/19

0) papeikimasN2) grietas papeikimasNI) atleidimas i pareig.I. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali b'ti skiriama u iurkt tarnybin& nusiengim, taip

pat u kit tarnybin& nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius @0 mnesi buvotaikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas.

6uobaudas skiria valstybs tarnautojo vadovas ar kitas &galiotas subjektas (pavaldiam asmeniui).5idiausia nuobauda atleidimas i pareig.

@2. /a!sty&%s tar0a't$5$ atsak$my&%s r=#ys *2).@) Tarnybin atsakomyb0) 3tatutin drausmin atsakomyb2) +aterialin atsakomyb (daugiau ?T institutas, nes reikia atlyginti al)

@3. AT 7+y("0i0im$ &=ai. G!a'stai api" ki"k(i"0.Teiss &gyvendinimas tai teiss naudojimasis, vykdymas, laikymasis ir taikymas. 7A%*Q+A3%3 nepaeidinjimas teiss norm reikalavim "Q*5Q+A3 teiss normos paliepimo vykdymas 6A-5R>%+A3%3 &gyvendinamos dipoityviosios teiss normos, kurios leidia asmeniui

pasirinkti elgesio variant TA%*Q+A3 sudtingiausias teiss &gyvendinimo b'das8

Teis taiko tik &galioti subjektai Taikant teis turi b'ti laikomasi proesini ar proed'rini reikalavim Turi b'ti priimamas individualus teiss taikymo aktas

@. T"is%s ai#ki0im$ &=ti0'mas *0"i#("0+iam'mas). *Mik"!%0$ k0y+a)Aikinti teis veria daug prieasi8 Teiss turinio ir teisinio reguliavimo dalyko atitikimo problema Teiss kalbos ypatumai

"idinis teiss prietaringumas Teiss kalbos universalumas ir neapibrtumas Teiss sistemikumas Teiss spragos Dstatym leidybos netobulumas Teiss internaionaliavimas Teisins metodologijos ribotumas Eino dl teiss ir teismo proeso pob'dis

@>. T"is%s ai#ki0im$ m"t$ai *&=ai). K'$ a'+ia'

@) 7ingvistinis0) 3isteminis2) %storinisI) TeleologinisJ) $reedentinisK) Dstatym leidjo ketinimoL) 7yginamasisB) Cendrj teiss prinip) Analoginis@1) 7oginis

@?. K$!i,i5a ami0istra9i0%5" t"is%5". Kas tai-3ituaija, kai vien soialin& santyk& skirtingai reglamentuoja kelios teiss normos


16/19

@@. T"is%s ai#ki0imas8 kai yra spr"0iamas "m"s0%s pak$p$s t"is%s akt$ atitikim$ a'k#t"s0%spak$p$s t"is%s akt'i k!a'simas.

t.y.Teiss akto teistumo klausimas. 6orint pasakyti ar atitinka, ar prietarauja, reikia isiaikinti abiejteiss akt norm ir prinip prasm. $asii'rti *T ir 7"AT nutarimus.@B. T"is%s ai#ki0imas8 kai spr"0iamas ami0istra9i0%s atsak$my&%s taikym$ *ami0istra9i0%s

0'$&a'$s skyrim$) k!a'simas.4eikia isiaikinti8 Faktines paeidimo aplinkybes ir jas &vertinti reikia parinkti tinkam teiss norm (atitinkam AT$* straipsn&, kuris atitinka veikimo ar neveikimo

aplinkybes)3usiduriama su admin.ir baud.norm konkurenija. 6eretai abiejuose kodeksuose randam l.panainorm dipoiij. 3unku pasakyti, kurio kodekso norm taikyti. Tada reikia &sigilinti & paeidimo sudt&.

B. T"is%s taikymas ami0istra9i0i4 +i0J4 &y!$s". *k$!i,i5$s i#spr"0imas8 &"0r$si$s ir sp"9ia!i$si$s0$rm$s taikymas8 ES ir 0a9i$0a!i0%s t"is%s taikymas)

*ai spendiamos gino bylos, gali ikilti teiss norm koliija (situaija, kai vien soialin& santyk&skirtingai reglamentuoja kelios teiss normos). *oliijos sprendimo b'dai8

>ei susikerta auktesns ir emesns pakopos instituij t.aktai, tai taikomas auktesns pakoposinstituijos (subordinaijos prin.) >ei susikerta vlesnis teiss aktas su anksiau priimtu, taikomas vlesnis (nes geriau atspindi

visuomeninius santyki permainas) >ei susikerta lygiaveriai teiss aktai, tai sprendia admin.teismas (ACTD dl valdymo

inst.kompetenijos pasidalijimo)Cendrojo ir speialaus &st. taikymas< taikomas speialus &statymas.

B1. /i"#$5$ ami0istra(im$ samprata. */i"#$5$ ami0istra(im$ 7statymas)/i"#asis ami0istra(imas < &statymais ir kitais teiss aktais reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldosinstituij, kit &statymais &galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta &statymams, kitiems teiss aktams, vietos

savivaldos instituij sprendimams &gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti.

B. /i"#$5$ ami0istra(im$ pa+ri0i0%s sritys. straips0is. a+ri0i0%s (i"#$5$ ami0istra(im$ sritys$agrindins vieojo administravimo sritys8@) administrainis reglamentavimasN0) vidaus administravimasN2) viej paslaug teikimo administravimas.

> straips0is. Ami0istra9i0is r"+!am"0ta(imas1. Tik vieojo administravimo subjektai turi teis priimti administrainio reglamentavimo teiss aktus,

reikalingus io &statymo ar jo pagrindu priimtiems teiss aktams &gyvendinti, vidaus administravimui ar viej

paslaug teikimui administruoti.2. 6orminius administrainius aktus turi teis priimti tik vieojo administravimo subjektai, turintys&statym numatytus &galiojimus pagal nustatyt kompetenij.2. %ndividualius administrainius aktus turi teis priimti ne tikvieojo administravimo subjektai, bet irj &galiotiasmenys, remdamiesi &statym apibrtais &galiojimais.11 straips0is. /ia's ami0istra(imas@. "idaus administravimo tikslas < utikrinti, kad instituijoje b't laiku parengiami, priimami ir &gyvendinamiadministrainiai sprendimai.0. "idaus administravimo turin& sudaro administravimo instituijos veiklos ir jai skirt asignavim administravimas,remiantis strateginiais ir einamj met planais.

1 straips0is. /i"#454 pas!a'+4 t"ikim$r"+!am"0ta(imas@. Dstatym numatyt viej paslaug teikim valstybiniulygiu reguliuoja entrins valstybinio administravimo

instituijos kiekviena pagal &statym ar nuostat priskirt vieojo administravimo (valdymo) srit&.0. Dstatym numatyt viej paslaug teikim teritoriniu lygiu reguliuoja pagal kompetenij savivaldybs arbateritorins valstybinio administravimo instituijos.


17/19

2. Teritorins valstybinioadministravimo instituijos negali dubliuoti ar keisti entrini instituij viej paslaugteikimo reglamentavimo, taiau turi teis joms teikti si'lymus dl viej paslaug teikimo tvarkos tobulinimo, taip

pat organiuoti papildom paslaug teikim.I. ?entrins vieojo administravimo instituijos negali reikalauti i teritorini instituij ir savivaldybi steigtiviesias paslaugas teikiani &staig, jei to nenumato &statymai.

B2. Aimi0istra9i0%s pr$9"=r$s samprata pa+a! LR (i"#$5$ ami0istra(im$ 7statym.1> straips0is. Ami0istra9i0% pr$9"=ra ir 5$s #a!ys

@. Administrain proed'ra < pagal & ir kitus &statymus vieojo administravimo subjekt atliekamiprivalomi veiksmai nagrinjant asmen praym (pareikim, visuomens in!ormavimo priemonse pateiktin!ormaijar tarnybin& valstybs ar savivaldybs tarnautojo praneim) bei priimant dl jo sprendim.

0. Administrains proed'ros alys < vieojo administravimo proed'roje dalyvaujantys subjektai8 asmuo(pareikjas) ir (arba) jo atstovas, besikreipiantys & vieojo administravimo instituij, arba asmuo, dl kurio

paeist teisi yra iniijuota proed'ra, atstovaujantys vienai aliai, ir vieojo administravimo instituija,atstovaujanti kitai aliai. "ieojo administravimo proed'roje pareikjui arba jo atstovui turi b'ti laiduojamagalimyb nevaromai naudotis savo teismis.

B3. !aiki0as ti"si$+i0is sa(i(a!y&%s (a!ymas%okiu atveju savivaldybes taryba ir tarybos nariai netektu savo igaliojimu,ju

!unk$ijas perimtu &yriausybes paskirtas igaliotinis. #astarajam istatymassuteikia teise leisti potvarkius ir savivaldybes valdymo !unk$ijas atlikti ne

ilgiau,kaip iki savivaldybes tarybos kaden$ijos pabaigos. 'srinkus nauja

savivaldybes mera, &yriausybes igaliotinis is pareigu butu atleid(iamas,

)eje,laikinai valdantis savivaldybe &yriausybes igaliotinis neturi teises

panaikinti ankstesniuju savivaldybes institu$iju priimtu sprendimu,o gali tik

kreiptis i &yriausybes atstova,kad sis imtusi reikiamu priemoniu. %iesioginis

valdymas savivaldybs teritorijoje gali b*ti

laikinai vedamas, jeigu+

- savivaldybs taryba savo veiksmais ksinasi valstybs

teritorijos vientisum bei konstitu$in santvark/

0- remdamasi teism sprendimais, &yriausyb konstatuoja, kad

savivaldybs taryba iurkiai pa"eidinja 1ietuvos 2espublikos

3onstitu$ij bei statymus/4- savivaldybs taryba per &ietos savivaldos statyme nustatyt

laik neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei

savivaldybs administra$ijos direktoriaus/

5- 0 ketvirius i eils nevyksta savivaldybs tarybos

posd"iai/

- &yriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim

savivaldybs taryb re(ultatus pripa"ino negaliojaniais/

6- savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim dl

aplinkybi, susijusi su nepaprastosios padties vedimu

savivaldybs teritorijoje.

B. Sa(i(a!y&i4 ami0istra9i0%s pri"i=r$s i0stit't$ "sm% ir raia *+!a'stai). 74 *, @02 str.0d. Ar savivaldybs laikosi 74 * ir &st., ar vykdo 74 "yriausybs sprendimus, prii'ri 74"yriausybs skiriami atstovai. =is institutas &tvirtintas ir 74 "yriaus.&st. Cet pagrindinis &st.iuo klausimu8:74 saviv.admin.priei'ros &st.; 74 vyriausybs atstovo institutas &kurtas @Im. 74 3eimas prim 74 " atstovo &st. @Km. t &statym

panaikino, j& pakeit apskrities valdymo &st. pagal kur& apskrities valdytojams (dabar jie vadinamiapskrities virininkais) buvo pavesta prii'rti vietos savivaldos instituij "A, darb, et. 74 *T nutarimas8 74 3eimo priimtas &st. prietarauja 74 *


18/19

011I 1K vl nauja io &st.redakija. Atsirado vieosios sutartys. *ad b't galima operatyviai reaguoti &tokius sandorius, kitus "A, kurie naudingi tik savivaldybms ir paeidia viej& interes, 74 " atstovui vlsuteikta teis sustabdyti toki akt galiojim.B>. Ami0istra9i0i4 +i0J4 k$misi54 sist"ma Li"t'($5".

6uo @m. egistuoja gin komisijos. 3avivaldybi visuomenins admin.gin komisijos (nra) Apskrii admin.gin komisijos (veikia nuo 011I pavasario) "yriausioji admin.gin komisija (veikia)

B?. Ami0istra9i0%s t"is%s i0stit't4 sp"9ia!i"5i pri09ipai. *(a!sty&%s tar0y&$s ir pa0.). K$ki" 5i"- *ki"k+a!ima a'+ia')

A.A.;AT prinipai ir norm ribos; I skyrius "ieojo administravimo prinipai8

Dstatym virenybs Rbjektyvumo $roporingumo 6epiktnaudiavimo valdia Tarnybinio bendradarbiavimo

"alstybs tarnybos prinipai Dstatym virenybs 7ygiateisikumas 7ojalumas $olitinis neutralumas 3kaidrumas Atsakomyb u priimtus sprendimus

*arjera $agarba mogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudikumas, padorumas,

nealikumas, atsakomyb, vieumas, pavydingumas $oliijos veiklos prinipai 8 demokratijos, Xumanimo, teistumo, soialinio teisingumo, vieumo

ir pro!esins paslapties, vienvaldikumo, kolegialumo derinimo prinipai "ietos savivaldos prinipai8 atsakomyb rinkjams, gyventoj dalyvavimas, tvarkant vieuosius

savivaldybs reikalus, ir kt. Administrains atsakomybs prinipai8 atsakomybs teistumas, atsakomybs teisingumas,

atsakomybs tisklingumo, neivengiamumo, vieumo prinipas ir kt.

B@. LR/ F r'+s%5$ i"0$s 0'tarimas D%! pi!i"Ji4 sk'04 0a+ri0%5im$ t(ark$s.BB. Ami0istra9i0%s pr$9"=r$s i0i9i5a(im$ pa+ri0as ir s'&5"ktas *(i"#$5$ ami0istra(im$ 7statymas8

skyri's ami0istra9i0%s pr$9"=r$s ir pri"($!%s).1? straips0is. a+ri0as ami0istra9i0"i pr$9"=rai pra%ti$agrindas administrainei proed'rai pradti8@) asmens (pareikjoraytinis praymasN0) valstybs, savivaldybs tarnautojo tarnybiniame praneime pateikti !aktaiN2) visuomens in!ormavimo priemonse pateikta in!ormaija apie valstybs ar savivaldybs instituijoje paeistas

piliei ar kit asmen teisesNI) kiti paaikj piliei ir kit asmen teisi paeidimo atvejai.

1@ straips0is. Ami0istra9i0i4 pr$9"=r4 i0i9i5a(imas@. Administrain proed'r, kai yra @L straipsnyje nustatytas pagrindas ir kai neutenka vidinio administravimodokumentuose nustatytos tvarkos, kad b't tenkinamas pareikjo praymas, ir kai in!ormaijoje pateikti !aktai apie


19/19

instituijoje paeistas piliei ar kit asmen teises pakankamai pagr&sti, iniijuoja vieojo administravimoinstituijos vadovas, jo pavaduotojas ar tam j &galiotas valstybs ar savivaldybs tarnautojas.0. Administrainei proed'rai iniijuoti reikaling in!ormaij, esani vieojo administravimo instituijose,valstybs registruose ar kitose valstybinse in!ormainse sistemose, surenka pati instituija.

1. ar"i+a tartis %! ami0istra9i0i$ r"+!am"0ta(im$. Kas tai yra- *(i"#$5$ ami0istra(im$7statymas8 (i"0as kak'ris straips0is).

? straips0is. ar"i+a tartis %! ami0istra9i0i$ r"+!am"0ta(im$

@. "ieojo administravimo instituijos dl administrainio reglamentavimo sprendim, susijusi su bendrais teistaisvisuomens interesais ir turini svarbi reikm didelei gyventoj bendruomens daliai, turi konsultuotis suvisuomens interesams atitinkamoje srityje atstovaujaniomis organiaijomis (asoiaij,pro!sjung,visuomenini organiaij, kit ne vyriausybini organiaij atstovais), o &statym numatytais atvejais < ir sugyventojais.0. *onsultavimosi b'dus (suinteresuot asmen sueiga, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstov kvietimai,kiti nuomoni iaikinimo b'dai) pasirenka pati vieojo administravimo instituija, jeigu &statym nenustatytakitaip.

S("iki0' (isk i#m$k's

Documents

Administracines Teises Konspektas Egzamino Klausimai Su Atsakymais