2008 m.

sausio 15 d.

Nr. 1 (1345)

Liutauras Nekrošius

2007 metø rudená vyko Tarptauti-nës architektø kûrybinës dirbtuvës-konkursas: „Uogrës rekreacinës teri-torijos plëtros vizijos ir aplinkos di-zainas“ Rygoje, Latvijoje, kurioje da-lyvavo ir VGTU architektai.

Vaizdingoje Dauguvos ir Uogrësupiø santakoje ásikûræs Uogrës mies-tas iki II Pasaulinio karo buvo antraspagal dydá po Jûrmalos Latvijos ku-rortas. Pokaryje ði teritorija virto pra-monës zona. Naujosios funkcijos lë-më ne tik gyventojø (darbo kolonistø

imigracija), bet ir miesto struktûros(vilø vietoje statytos stambios pramo-nës ámonës) kaità. Taip miestas pra-rado savitumà, teritorija neteko pa-trauklumo. Besikeièianèios pramonëssàlygos paskatino miestieèius vël pri-siminti kurortinæ tradicijà.

Tam vietos savivaldybës ir ðalies ar-chitektø sàjungos iniciatyva buvo su-rengtos kûrybinës dirbtuvës – konkur-sas. Devynioms kûrybinëms grupëmsið Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Itali-jos, Estijos, Jungtinës Karalystës bu-vo pateikta uþduotis sukurti rekreaci-nës Uogrës teritorijos centro ir vaiz-dingø Dauguvos ir Uogrës upiø kran-tiniø plëtros vizijà.

Tris dienas trukusio konkurso nu-

galëtojais tapo Tomo Grunskio ir Lu-ko Miceikos kûrybinë grupë „AEXN“,pasiûliusi miesto plëtros koncepcijàpavadintà „H2Ogre“. Antroji vietaskirta estø architektø Indrek Jarve irTonu Larnamae siûlymui „STOP“.Treèiàja premija ávertintas bendrasbritø ir latviø architektø Niklâvs Pa-egle, Thomas Randall- Page darbas„Regaining Lost Qualities“. Skirtos irdvi paskatinamosios premijos. Jos ati-teko italams Alesandro Cambi irFranèesko Marinelli bei Latvijos ko-mandai SIA “Vides projektu studija“(Inga Langenfelde ir Ìirts Rungai-nis).

Iðanalizavæ esamø vieðøjø erdviøbei gamtiniø elementø bûklæ ir per-

spektyvas, „AEXN“ architektai patei-kë siûlymà kaip galima bûtø, ðiandie-niam pramonës miestui sugràþinti netik kurortinæ funkcijà, bet ir ávaizdá.Kolektyvo manymu, miesto plëtra tu-rëtø judëti link vandens, kur vis dariðlikæ nemaþai kurortinæ tradicijà me-nanèiø erdviø bei árangos. SiûlomaDauguvos ir Uogrës santakoje naujaiárengti jachtø uostà, kuris turëtø taptinaujuoju miesto, kaip kurorto, akcen-tu ar simboliu. Miesto plëtra ðiameprojekte orientuota á esamø erdviø irakcentø regeneracijà ir naujø kûrimà.Sovietmeèio pramonës objektai neða-linami, taèiau jiems prieðpastatomimiðkingà kurortà prie vandens repre-zentuojantys akcentai.

Panaudojus esamus ir suformavusnaujus elementus siûlyta sukurti ko-kybiðkai naujà þiedinæ miesto visuo-meniniø erdviø sistemà. Ypatingas dë-mesys skirtas vieðøjø erdviø prie van-dens regeneracijai, dviraèiø bei pës-èiøjø takø sistemos formavimui. Da-lis krantiniø turëtø bûti formuojamakaip gamtinis landðaftas rekreacijai. Ánaujai kuriamà erdviø tinklà galëtøbûti integruoti netoliese esantys visuo-meniniai pastatai.

Algimantas Nakas

Praeitø metø gruodþio 6 d. Vil-niaus Gedimino technikos universite-te ávyko 11-oji mokslo istorikø konfe-rencija „Mokslo ir technikos raidaLietuvoje“.

Konferencijos pradþioje dr. Mari-ja Drëmaitë papasakojo apie steigia-mà Vilniuje Technikos muziejø. Kon-ferencijos dalyviai dëmesingai iðklau-së prelegentæ ir dþiaugësi, kad ima-me skirti vis daugiau dëmesio techni-kos paveldui. Muziejø numatyta pir-minëje stadijoje árengti Energetikosmuziejaus pagrindu. Vëliau planuo-jama projektuoti ir pastatyti specialøtam skirtà pastatà. Architektai tokiam

muziejui ieško tinkamiausios vietosVilniuje. Tai – gera þinia. Galbût Lie-tuvos technikos paveldas nebus toliaunaikinamas, o tinkamai tvarkomas irsaugomas ateities kartoms.

37 mokslinës konferencijos prane-ðëjai perskaitë 35 praneðimus, skirtusávairiø mokslo ir technikos ðakø isto-rijai, áþymioms asmenybëms, minëti-noms datoms.

Praneðëjai skyrë 3 praneðimus Lie-tuvos mokslo draugijos (LMD) ðimt-meèio minëjimui. Vilniaus pedagogi-nio instituto docentas dr. Vytautas Po-cius pristatë aplinkybes, kurios1907 m. suteikë sàlygas ákurti Lietu-vos mokslo draugijà, apibûdino jàásteigusiøjø asmenybes.

Fizikai dr. Eglë Makariûnienë irprof. habil. dr. Kæstutis Makariûnassavo pranešime akcentavo vienà iðLMD uþdaviniø – kurti ekonominápramoniná ðalies pagrindà. TodëlLMD veikloje jau iki 1932 m. buvo26 inþinieriai ir technikai. Praneðëjaiplaèiau apibûdino ir áþymiausius drau-gijos inþinierius, kuriø veikla buvosskira Tëvynës ekonominiam, pramo-niniam ir kultûriniam suklestëjimui.

Dr. Juozas Banionis savo praneði-me „Lietuviø mokslo draugijos leidy-ba: lietuviðki matematikos vadovëliai1915–1918 m.“ pabrëþë, kad LMD sa-vo veikla ruoðë dirvà Lietuvos moks-lø akademijai. Draugija buvo suda-

Mokslo istorikø konferencija„Mokslo ir technikos raida“ÁGYVENDINTI MOKSLO

DARBØ REZULTATAIdaug nepataisomø klaidø.

Esant tokiai situacijai, rei-këjo parengti visà teisinio ur-banistinio þeldynø planavimo irtvarkymo sistemà.

Pagal LR Aplinkos minis-terijos pavedimà ðio darboëmësi mûsø universiteto Mies-tø statybos ir Architektûros te-orijos katedrø prof. habil. dr.Konstantinas Jakovlevas-Ma-teckis, KTU Architektûros irstatybos instituto doc. dr. Liu-cijus Dringelis ir arch. mgr.Dovilë Dimindavièiûtë.

2005–2007 metais jø atliktomokslinio darbo rezultatai bu-vo perkelti á LR Seimo priim-tà ir LR Prezidento patvirtintàÞeldynø ástatymà (Þin. 2007,

Nr. 80-3215) ir sudarë jo pagrindiniønuostatø pagrindà.

O praeitø metø pabaigoje LR ap-linkos ministras Arûnas Kundrotaspasiraðë ásakymà („Dël atskirtøjø rek-reacinës paskirties þeldynø plotø nor-mø ir priklausomøjø þeldynø normø(plotø) nustatymo tvarkos apraðo pa-tvirtinimo“, 2007 m. gruodþio 21 d.Nr. D1-694), kuriame patvirtino au-toriø parengtas miestø ir miesteliø þel-dynø normas, kurios ásigaliojo ðalyjenuo 2008 m. sausio 1 d.

Ðiø mokslo darbø rezultatø ágyven-dinimas yra didelis mûsø universitetoprof. habil. dr. Konstantino Jakovle-vo-Mateckio, aktyviai dirbanèio krað-tovaizdþio architektûros srityje, pasie-kimas ir pripaþinimas.

Inþinerijos inf.

Europoje ir pasaulyje vis daugiaudëmesio skiriama aplinkai, jos koky-bei bei pokyèiams, kuriems didelës áta-kos turi þmogaus veikla. Taip pat daugdëmesio skiriama ir þeldynams, kaipsveikos ir palankios þmogui urbanis-tinës aplinkos daliai.

Ypaè susirûpinta þmoniø gyvena-mosios aplinkos miestuose humaniza-vimu. Tam pasitelkiamos ávairios tiekorganizacinës, tiek urbanistinës beiplanavimo priemonës. Þeldynai, jøplanavimas – viena iš priemoniø ðiemsnorint pasiekti ðiuos tikslus.

Taèiau per pastaruosius ðeðiolikametø Lietuvoje nebuvo parengtas nëvienas statybos techniniams reglamen-tams prilygstantis dokumentas, skir-tas kurti ir normuoti þeldynams. To-dël miestuose vykstant sparèiam ur-banizacijos procesui buvo padaryta

VGTU ARCHITEKTØ IDËJOS UOGRËS REGENERACIJAI

Vilniaus Gedimino technikos universitete ávyko 11-oji mokslo istorikø konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.

Prof. habil. dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis

Nukelta á 2 p.

Ale

kso

Jau

nia

us n

uo

tr.

Kraðtovaizdis

Inþinerija / 2008 m. sausio 15 d., Nr. 12

riusi Vadovëliø leidybos komisijà ir or-ganizavo lietuviðkø vadovëliø spaus-dinimà. Vien per 1915–1920 m. m. bu-vo iðleista 115 vadovëliø.

Dr. Algimantas Nakas praneðimàpaskyrë áþymaus lietuviø statybos kon-struktoriaus, garsaus praeities sporti-ninko inþinieriaus Viktoro Raþaièio(1907-1991) ðimtosioms metinëms pa-þymëti. Docentas Viktoras Raþaitisbuvo ne tik puikus specialistas, bet irdidelis savo ðalies patriotas, principin-gas, aukðtos kultûros þmogus. Jis ypaèdaug nusipelnë plëtojant Lietuvojepramonæ, buvo vienas profesionaliau-siø statybos ekspertø.

Generolo Jono Þemaièio Lietuvoskaro akademijos prof. habil. dr. Al-girdas Aþubalis apþvelgë Lietuvos ma-tematikos mokytojø publikacijas apiesavo darbus mokyklose. Profesoriauspraneðimas sukëlë iðskirtiná susidomë-jimà, nes daugelis jo paminëtø asme-nybiø buvo ðios konferencijos dalyviømatematikos mokytojais.

Didelës konferencijos dalyviø pa-garbos sulaukë Alytaus rajono moky-toja Valerija Januðkevièienë, jau ke-lintà kartà dalyvaujanti ðioje moksloistorikø konferencijoje. Ðá kartà ji emo-cingai papasakojo apie Kurnënø Lau-ryno Radziukyno mokyklos istorijà.

Mokytojas ekspertas Sigitas Sala-

1918 metais“, dr. Laima Petrauskienë –„Dar kartà apie akademiko P. B. Ði-vickio filmus“.

Penki pranešimai buvo skirti dvasi-nio ugdymo atstovams, jø darbams. Dr.Aldona Vasiliauskienë perskaitë prane-ðimà „Kanauninkas Stanislovas Krum-pliauskas: darbai puoselëjant Anykðèiøbaþnyèià“. Praneðëja papasakojo apienuðvietë Lietuvos gyventojø genocidoir rezistencijos tyrimø centro pripaþin-to laisvës kovø dalyviu S.Krumpliaus-ko darbus stiprinant baþnyèios materia-linæ bazæ ir plëtojant parapijoje dvasin-gumo veiksnius, ugdant anykðtënø tikë-jimà, dvasingumà, kultûrà.

Dar vienas Anykðèiø Ðv. Apaðta-lo evangelisto Mato parapijos klebo-nas kunigas Justinas Jasënas, jau nepirmà kartà dalyvaujantis mokslo is-torikø konferencijoje, kartu su Aldo-na Vasiliauskiene parengë praneðimà„K. Jasënas „Visuotinë meno istori-ja“: parengimas, leidyba (IV dalis)“.Katalikø baþnyèios asmenybëms bu-vo skirti Gedimino Ilgûno, ValdoPruskaus praneðimai. Apie sakraliniøobjektø statybà ádomø praneðimà per-skaitë Henrika Igieviè.

Minorinæ nuotaikà konferencijosdalyviams suteikë prof. dr. Antano Lu-kiano praneðimas. VGTU Hidraulikoskatedros vedëjas parodë istorinæ pa-stangø raidà melioruojant Lietuvos þe-mes, pateikë átikinamus per daugelámetø atliktø darbø skaièius, rodiklius,kuriais pelnytai didþiavosi mûsø me-lioratoriai, gamybininkai, projektuoto-jai, mokslininkai. Taèiau dabar...

Originalø praneðimà apie kûlgrin-das parengë dr. Vytautas Virðilas. Jisteigë, kad kûlgrindos per upes, eþe-rus, pelkes iki XVIII amþiaus buvovadinamos tiltais. Jos yra bene seniau-sios Lietuvos keliø liekanos ir priski-riamos kultûros paveldui.

Atkelta ið 1 p.

„…Mokslo istori jos mokslo þurna-

lo leidimà pradësime ne ant „plyno

lauko“. Per 11 mokslo istorikø konfe-

renci jø buvo perskaitytas 331 prane-

ðimas, susiformavo gausi mokslo is-

torikø grupë ið ávairiø mokslo institu-

ci jø, taip pat ir ið uþsienio…“

Mokslo istorikø konferencija „Mokslo ir technikos raida“

dþinskas jau daug metø skiria savo pra-neðimus inþinerinës grafikos istorijai. Ðákartà praneðëjas atskleidë braiþybosdëstytojo Sergijaus Baublio inþinerinësgrafikos mokymo metodinius darbus,papasakojo ir apie Sergijaus Baublio pe-dagoginæ patirtá, siekius padaryti dës-tomà dalykà ádomiu ir turiningu.

Du praneðimai buvo skirti pramo-nës uþuomazgoms Vilniuje: prof. dr.Liberto Klimkos – „Amatininkai Vil-niuje: cechø átaka miesto raidai“ ir dr.Marytës Kuodytës – „Stiklo lydyklosVilniaus mieste (XVI–XXI amþius)“.

Prof. Libertas Klimka pateikë sos-tinës cechø istorijos ypatumus. Akcen-tavo jø reikðmæ savivaldai. Praneðëjaspapasakojo apie profesiná rengimà ce-chuose. Konferencijos dalyviai su di-deliu susidomëjimu stebëjo LibertoKlimkos ið kompaktinës plokðtelës de-monstruotus paskaitos fragmentus is-torijos klausimais. Tokios mokymopriemonës neabejotinai labai perspek-tyvios, nes ir vaizdu, ir turiniu jos tam-pa kur kas tobulesnës nei naudojantis

áprastomis tradicinëmis priemonëmis.Dr. Marytë Kuodytë nuodugniai

apþvelgë Vilniaus stiklo lydyklø isto-rijos pagrindinius bruoþus: stiklo dir-biniø raidà, stiklo pramonës augimàir jos nykimà, minëjo pasiekimus vit-raþo srityje, ávairiø stiklo gamybos spe-cialistø rengimà.

Egidijus Bacevièius skaitë praneði-mà „Karaliauèiaus universiteto zoolo-gijos institutas, muziejus ir jo indëlis áRytprûsiø faunos tyrimus“, VU Eko-logijos instituto mokslo darbuotoja Eu-genija Tamara Arnastauskienë – „Pro-tistologas F.R. Ðiaudinis ir þinduoliøkraujo protistø tyrimai Lietuvoje“, topaties instituto dr. Algimantas Jakima-vièius – „Apie biologæ Felicijà Dikèiû-tæ-Èiþienæ (1908–1970)“, habil. dr. Vin-cas Bûda – „Lietuvos etnomologø ána-ðas á vabzdþiø taksonomijà: dr. Algi-mantas Jakimavièius, Brakonidai (Hy-menoptera, Braconidae)“, dr. AlinaÐveistytë ir habil. dr. Vincas Bûda„Darvino idëjø skaida Lietuvoje ikiLietuvos Nepriklausomybës atgavimo

Graþaus jubiliejaus proganuoðirdþiai sveikiname savo

kolegæ

Þibutæ ADOMAVIÈIENÆ.

Linkime, kad niekadaneiðsektø kûrybinës energijos,

þingeidumo, šilumos irgeranoriðkumo versmës.

Ðiemet konferencijoje buvo perskaityti 35 praneðimai, skirti ávairiø mokslo ir technikos ðakøistorijai.

Konferencijos dalyviai gyvai domë-josi VGTU planuojamu leisti moksloistorijos tematikai skirtu mokslo þur-nalu „Mokslo ir technikos raida. Evo-liution of science and technology“. Þur-nalo redkolegijoje jau sutiko dirbti JAV,Prancûzijos, Suomijos, Estijos, Latvi-jos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijosmokslo istorikai. Þurnalas bus leidþia-mas kartu su Lietuvos mokslø akade-mija. Jo svarbà pabrëþë ir VGTU rek-torius prof. habil. dr. Romualdas Gi-nevièius, sutikæs tapti ðio þurnalo vy-riausiuoju redaktoriumi.

Mokslo istorijos mokslo þurnalo lei-dimà pradësime ne ant „plyno lauko“.Per 11 mokslo istorikø konferencijø bu-vo perskaitytas 331 praneðimas, susifor-mavo gausi mokslo istorikø grupë iðávairiø mokslo institucijø, taip pat ir iðuþsienio. Tai ir yra ta jëga, pagrindas,kuriuo remiama þurnalo leidybos graþiir mûsø kraðtui naudinga perspektyva.

Mokslo þurnalà, skirtà mokslo is-torijai, numatyta pradëti leisti nuo2008 metø. Pirmaisiais metais iðeis duþurnalo numeriai.

– Kaip kilo idëja organizuoti tokià

akci jà?

– Nusiraðinëjimo problema yra la-bai sudëtinga ir kyla kiekvienà kartàvos prasidëjus egzaminø sesijai. Ka-dangi esame ne tam, kad atstovautu-mëme apgaudinëjanèius studentus,vos iðgirdæ þodá „nusiraðinëjimas“,imamës veiksmø. Labiausiai dël nusi-raðinëjimo nukenèia tie studentai, ku-

rie egzamino metu lieka sàþiningi, ovëliau bûna ávertinti prasèiau nei nu-siraðinëjantys kolegos. Tokiø atvejømes netoleruojame, todël ir kilo min-tis atkreipti ne tik studentø, bet ir dës-tytojø dëmesá á ðià problemà.

– Kokiø rezultatø tikitës ið ðios akci-

jos? Kokia dëstytojø reakci ja?

– Bûtent rezultatø ir tikimës, o kon-kreèiau tai norime, kad dëstytojai, ma-

tantys studentus nusiraðinëjant, juospapraðytø palikti auditorijà ir ateiti lai-kyti egzaminà kità kartà. Dël to kilomintis akcijos kodiniu pavadinimu pa-sirinkti „Matyk ir sakyk“. Dëstytojai tu-rëtø netoleruoti nusiraðinëjimo, nes lei-dus nusiraðyti kyla didelis nenusiraði-nëjanèiø pasipiktinimas.

Dëstytojai reaguoja ávairiai: vienilabai palaiko mus, o kiti teigia, kad

o tik nuraðyti nuo konspekto, dëstyto-jø poþiûris á studentus, studentø moky-masis tik dël diplomo ir begalës kitø.

– Dabar pats sesi jos ákarðtis, ko pa-

linkëtumëte ir dëstytojams, ir studen-

tams?

– Studentams palinkëèiau studijuo-ti ir nenusirašyti, neleisti to daryti sa-vo kolegoms, o pastebëjus masiniusnusiraðinëjimo atvejus kreiptis á mus.Dëstytojams palinkëèiau kûrybiðkaiparengti uþduotis, kurios neleistø stu-dentams nusiraðyti ir tada nereikësgrieþtos prieþiûros per egzaminus.

– Praeitø metø gruodá vyko VGTU

vadovybës susitikimas? Kaip vertinate tà

susitikimà?

– Susitikimà vertinu labai gerai,nes tiek studentai, tiek vadovybë su-prato, kad reikia dar daug kà tobu-linti, kad turëtume toká rezultatà, ku-rio visi norime. Taigi galime energin-gai pradëti 2008- uosius metus ir daugdirbti, kad MÛSØ UNIVERSITE-TAS bûtø geresnis.

Interviu

Studentai kvieèia neto-leruoti nusiraðinëjimo

Prasidëjus egzaminø sesijai, VGTU Studentø atstovybë surengë dar vienàakcijà „Netoleruokime nusiraðinëjimo“. Studentø atstovybës nariai, norë-dami atkreipti dëmesá á studentø nusiraðinëjimà bei dëstytojø „tolerancijà“ðiam reiðkiniui, universiteto dëstytojus kvietë pasiraðyti pasiþadëjimà „ne-padëti“ nusiraðinëti. Apie studentø gyvenimo realijas kalbamës su VGTUStudentø atstovybës prezidentu Evaldu Kundrotu.

èia karas su „vëjo malûnais“. Dësty-tojø teigimas, kad „vieno studentopašalinimas iš egzamino nieko nepa-keis“, Studentø atstovybës nariø nuo-mone, yra visiškai neteisingas ir ne-priimtinas universiteto bendruomenei.

– Ar nusiraðinëjimas ið tiesø yra toks

„platus“ ir daþnas reiðkinys? Kokia jû-

sø kaip Studentø atstovybës prezidento

nuomonë?

– Ið studentø skundø ir pastabømatome, kad ði problema yra ið tiesdaþna. Tarkime, kai dëstytojas leidþianusiraðyti visiems savo studentams, odëstytojai turi tikrai ne vienà akade-minæ grupæ, tai tikrai didelis skaièius.Todël mes turime stengtis, kad nebû-tø nuskriausti nenusiraðinëjantys stu-dentai ir tokiu bûdu palaipsniui „ið-naikinti“ ðià ydà – nusiraðinëjimà.

„… Labiausiai dël nusiraðinëjimo

nukenèia tie studentai, kurie egzami-

no metu lieka sàþiningi, o vëliau bû-

na ávertinti prasèiau nei nusiraðinë-

jantys kolegos…“

VGTU dëstytojai sutiko pasiraðyti„nusiraðinëjimo netoleravimo“ knygoje.

Studentø atstovybës akcija atkreipia dëmesá á nesàþiningumo akademinëje aplinkojeproblemas.

– Kokios esminës, jûsø nuomone, nu-

siraðinëjimo prieþastys?

– Uþduotys, neskatinanèios màstyti,

Praeitø metø studentø susitikimas su universiteto dëstytojais ir vadovybe: diskusijos irapmàstymai tæsiasi.

Ale

kso

Jau

nia

us n

uo

tr.

3Inþinerija / 2008 m. sausio 15 d., Nr. 1

Elþbieta Chlebovska,

Aplinkos inþinerijos fakulteto

studentë

Praeitø metø spalio 15–27 dieno-mis septyni Aplinkos inþinerijos fa-kulteto pastatø energetikos specialy-bës studentai dalyvavo intensyvausmokymo programoje „ The Future ofEnergy in Europe“ („Energijos atei-tis Europoje“). Ji vyko Hanze Uni-

Intensyvaus mokymo programa Olandijoje„Energijos ateitis Europoje“

versity Grioningen, Grioningenomieste, Olandijoje.

Programoje dalyvavo 7 ðaliø atsto-vai ( Suomijos, Vokietijos, Belgijos,Rumunijos, Prancûzijos, Ispanijos beiLietuvos) ir Hanze universiteto tarp-tautinë studentø grupë (studentai iðGanos, Ugandos, Ruandos, Suomijos,Ispanijos, Olandijos, Vokietijos).

Paskaitas skaitë dëstytojai ið ðaliødalyviø ir kiti kviestiniai. Tarp jø irAplinkos inþinerijos fakulteto, Šildy-

mo ir vëdinimo katedros vedëjas prof.habil. dr. V. Martinaitis.

Mokymø dienos buvo padalintos ádvi dalis. Pirmojoje dienos pusëje bu-vo skaitomos paskaitos, antrojoje – or-ganizuojamos ekskursijos, iliustruo-janèios tos dienos temà arba skaitytàpaskaità. Aplankëme dujø kompanijà„Gasunie Grioningen“, gyvulininkys-tës fermoje apþiûrëjome biodujø ga-mybos ir panaudojimo technologijas,„Essent“ atliekø rûðiavimo ir perdir-

bimo ámonæ (ði ámonë taip pat gami-na biodujas), ligoninæ, kuri reikiamàenergijos kieká pasigamina pati.

Buvo daug kalbama apie Europosenergetiná ûká, kuris buvo lyginamassu kitø þemynø energijos iðtekliais irjø panaudojimu.

Pirmàjà programos dienà kiekvie-nos ðalies studentai turëjo pristatytisavo ðalies energetiná ûká. Lietuvosenergetiná ûká pristatë VGTU atsto-vavæ Aplinkos inþinerijos fakultetostudentai: Aurelija Breivytë, ElþbietaChlebovska, Laimonas Cvirka, Vid-mantas Dedela, Martynas Mickus,Vilma Spundzevièiûtë, Julius Trepke-vièius.

Programos metu studentai buvosuskirstyti á grupeles, kuriose buvo tik

po vienà skirtingos ðalies atstovà.Kiekviena grupelë turëjo paruoðtikompiuteriná pristatymà ir viskà trum-pai iliustruojantá plakatà, kurio tema„ The Future Energy of 2030 years in

Europe“ („Ateities energetika 2030metais Europoje“).

Labai puiku, kad VGTU dalyvau-ja tokiose programose ir tikimës, kadateityje taip pat dalyvaus. Visiems stu-dentams patariame nepabûgti ir da-lyvauti ávairiuose tokio pobûdþio mo-kymuose.

Lina Sodþiutë,

VðÁ PROFAT direktorë

AUGANTYS KONKURSAIVYKDOMI TARPTAUTINIUMASTU

Konkursas PROFAS praeitais me-tais pirmà kartà organizuotas tarp Pa-baltijo ðaliø aukðtøjø mokyklø studen-tø. Ð. m. lapkrièio 23 d. surengtamerenginyje dalyvavo 60 studentø, kuriegeriausiai ávardino perspektyviausiusEuropoje ûkio sektorius ir pateikë re-komendacijas smulkaus ir vidutinioverslo Pabaltijo ðalyse vystymui. Ren-ginio metu iš 20-ties buvo atrinktos12-ka komandø, kurios pakviestos da-lyvauti finale.

VGTU komanda konkurse buvoávertinta tarp penkiø geriausiøjø.VGTU atstovavo Aurimas Dapkevi-èius, Olga Èech irVaidas Chormans-kis, kurio koman-da pernai konkur-se PROFAS lai-mëjo I-àjà vietà irlaimëjo prizà – ke-lionæ á EuroposParlamentà.

Atrankos ko-misijoje dalyvavæLaisvosios rinkos instituto ir EuroposParlamento informacijos biuro eks-pertai atrinko komandas, pakviestasdalyvauti renginyje ir pristatyti spren-dimus verslo praktikams. Renginio

metu pristatymø klausë ir juos verti-no komisijos nariai: Laisvosios rinkosinstituto prezidentas Remigijus Ðima-ðius ir vyresnysis ekspertas Þilvinas Ði-lënas, Europos Parlamento informa-cijos biuro vadovë Daiva Jakaitë, Lie-tuvos prekybos centrø asociacijos ta-rybos prezidentas Jonas Ragauskas,UAB „Hewlett-Packard“ pardavimøvadovas Mindaugas Þiûkas.

KAIP REALIZUOTI SAVOÁGÛDÞIUS DARBE

Þinote konkreèiø bûdø, kaip rea-lizuoti savo ágûdþius darbe? Þinote,kokiame ûkio sektoriuje norite dirb-ti? Daþnas neatsakytø ðiø klausimøvienu ypu, bet jausmas viduje leidþiasuprasti, kad tai svarbu. Tikrai svar-bu, jei siekiate gyventi ne „bet kaip“tris ketvirtadalius gyvenimo (tiek sta-tistiðkai þmonës praleidþia darbe).

Papasakosiu apietai, kaip galimepasinaudoti profe-siniø svajoniø ágy-vendinimui verslu-mo projektus.

Jau daugelisstudentø kalbaapie Lietuvos ðvie-timo sistemà vie-naip ar kitaip, ge-

riau ar blogiau, bet sutaria, jog teori-niai mokymo metodai þymia persvaradominuoja prieš praktinius, kad te-orinio mokymo metodø dominavimasmûsø mokslo ástaigose sàlygoja mo-

kymo proceso monotoniðkumà ir kar-tais veikia demotyvuojanèiai. Knygøskaitymas ir jø „atkartojimas“ yra pa-kankamai nykus procesas, o jei dartai „nepertraukiamai“ reikia daryti!Iðtisas dienas, savaites ar mënesius...Tai tampa kankinimu arba kankini-musi – priklausomai kieno jëga þmo-gus mokosi – savo valios ar dëstytojøverèiamas. Tuo tarpu dauguma keti-nanèiøjø ateityje dirbti verslo sekto-riuje pripaþásta, jog praktinës þiniosgaunamos tiesiogiai bendraujant suverslininkais ir atliekant praktinesuþduotis. Naujas bûdas gauti prakti-næ patirtá ir uþmegzti paþintis su ver-slininkais – verslumo konkursai.Trumpai apie juos.

„ÞYDRØJØ VANDENYNØ“STRATEGIJOS TAIKYMASÁSIDARBINANT PERSPEKTY-VIOJE ÁMONËJE

Jau treèius metus organizuoju ver-slumo konkursà PROFAS. Atrodo,kad jaunimo verslumo projektai – tar-si „þydrieji vandenynai“. Kim ir Mau-borgne sukurta „mëlynojo vandeny-no“ metafora puikiai tinka norint api-bûdinti darbo paieðkos procesà. Ji api-bendrina vizijà apie auganèias ben-droves, kurios nugali konkurencijà,tiesiog veikdamos ne „raudonuosiuo-se vandenynuose“, kurie yra geraiištirti ir perpildyti konkurentø, bet„mëlynuosiuose“ kur „nepanaudotarinkos erdvë“ ir „nepaprastai pelnin-go augimo galimybë“. Todël manau,

kad reikia atrasti naujus bûdus irdarbdavio paieškai, o ne eiti jau se-niai išmindþiotais takais – ir jûs tap-site pranaðesni.

Jei sugebate naudotis kompiuteriu,kalbëti keliomis uþsienio kalbomis,mokate bendrauti ir esate atsakingas –jûs teoriðkai galite gauti ádomø darbàgarsioje ámonëje, bet galø gale tai tikteorinë galimybë. Þinoma, galimeávardinti daug veiksniø, taèiau vienasnenuginèyjamø – gebëjimas pristatytisave kitaip nei kiti jûsø bendramoks-liai. Ásivaizduokite, kad jûs, besimo-kantieji toje paèioje mokslo ástaigoje,darbdaviui esate kaip du vienodøtechniniø charakteristikø televizoriaiir tuomet lemiamà vaidmená, kuris ið

jûsø bus pasirinktas, lems tik gebëji-mas „parduoti“ save geriau.

Bûtent tuo aspektu – kaip save pri-statyti ir kur tai padaryti – pabandy-kime paanalizuoti turimas galimybes.Pavyzdþiui, panagrinëkime vienà þino-miausiø – „Karjeros dienø“ renginá.Gal þodis „dalyvauti“ ne itin tinka,nes dalyvauja visi, eidami aukštosiosmokyklos koridoriumi ir þvalgydamie-si á sustatytus ámoniø stendus. Kiekdarbdaviø stendø matëte? Turbût vi-sus ar bent jau didþiàjà dalá. Prie ke-liø buvote stabtelëjæ? Nespëjote, nestuo metu jau buvo beprasidedanti pa-skaita? Ar teko asmeniðkai susipaþin-

Studentø verslumo projektai Lietuvoje:geresniø studentø ásidarbinimo galimybiø paieðkosVGTU komanda – tarp penkiø geriausiøjø PROFO komandø

„…Þinote, kokiame ûkio sektoriu-je norite dirbti? Daþnas neatsakytø ðiøklausimø vienu ypu, bet jausmas vi-duje leidþia suprasti, kad tai svarbu.Tikrai svarbu, jei siekiate gyventi ne„bet kaip“ tris ketvirtadalius gyveni-mo – tiek statistiškai þmonës pralei-dþia darbe…“

VGTU komanda, vadovaujama Verslo vadybos fakulteto studento Vaido Chormanskio,ðiemet PROFO konkurse buvo ávertinta tarp penkiø geriausiøjø.

„…Visiems studentams patariamenepabûgti ir dalyvauti ávairiuose to-kio pobûdþio mokymuose…“

Olandijoje aplankëme „Essent“ atliekø rûðiavimo ir perdirbimo ámonæ, taip pat dar gaminanèià ir biodujas

Kiekvienà dienà buvo organizuojamos ekskursijos – šalia dujø kompanijos „GasunieGrioningen“.

Nukelta á 4 p.

Au

torë

s n

uo

tr.

Au

torë

s n

uo

tr.

Inþinerija / 2008 m. sausio 15 d., Nr. 14

Redakcija:

vyr. redaktorë Edita Juèiûtë

dizainerë Asta Rudminaitë

maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu. lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai

sutampa su autoriø nuomone.

ti su jums ádomios ámonës personaloatstovu? Neturëjote galimybiø? Ne-pasisekë prieiti dël netinkamos nuo-taikos ar kitø prieþasèiø? Gal tiesiogneþinojote, ko klausti. Ar informaci-ja, matyta stende, apie ámonæ (meti-në apyvarta, strate-gija ir misija) lei-dþia gauti jums,kaip potencialiamdarbuotojui, besi-dominèiam pozici-ja X departmane-to Y skyriuje reika-lingà infomacijà?Kiek þmoniø gauna vizitinæ kortelæpersonalo atstovo, dalyvaujanèio ren-ginyje? Ir – ar yra po renginio ásidar-binusiøjø?

VALSTYBË SKATINAVERSLUMÀ BEI STUDENTØ IRVERSLININKØ BENDRAVIMÀ

Dabar atitrûkime nuo jûsø ketini-mø rasti perspektyvià ámonæ, kuriojenorite dirbti ir pamàstykime, kokiusuþdavinius bendravimo tarp verslo irmokslo sau kelia vasltybës instituci-jos. Dël didëjanèios emigracijos, van-gaus smulkaus ir vidutinio verslo au-gimo ir didëjanèio spaudimo ið Euro-pos dël Lisabonos strategijos ágyven-dinimo, mûsø vyriausybë bei savival-dybës pradëjo skatinti jaunimà imtisnuosavo verslo, skatinti verslo atsto-vø ir jaunøjø specialistø bendradar-biavimà. Èia ir atrandame sàlyèio tað-kus. Tiek jûs, ieškantys darbo, tiekvalstybë siekia tø paèiø tikslø.

Vyriausybës ir savivaldybës jau tre-jus metus remia jaunimo verslumoprojektus. Didþiausi organizuojamiLietuvoje: Ðvietimo ir mokslo minis-terijos ir verslo ámoniø inicijuotas ver-slumo konkursas PROFAS (virð 350dalyviø), Vilniaus ir Kauno savivaldy-biø projektas „Verslauk“ (virð 600 da-lyviø), Ûkio ministerijos ir Ðiaurësmiestelio technologijø parko „Versloplano turnyras“ (virð 800 dalyviø). Išviso dalyvauja apie 1 750 jaunø, sie-kianèiø save realizuoti versle þmoniø.Tai puiki proga gauti praktiniø þiniøir gera þinia aktyviems – jie visi tokieskirtingi, tad jei rastumëte laiko, lin-kime dalyvauti visuose. Ávertinkimejuos kaip galimybæ panaudojant vals-tybës tam skirtas lëðas pradëti savokarjerà.

SKIRTINGI PROJEKTØTIKSLAI

Tam, kad ávertintumëte dalyvavi-mo projekte perspektyvà, verta paana-lizuoti jø tikslus ir formas. Pavyzdþiui,projektas „Verslauk“ kvieèia jaunusþmones, susibûrusius á komandas, pa-rengti verslo planà. Keturiø mënesiøprojekto metu verslo planai tobulina-mi, maþinamas pereinanèiø á kità eta-pà dalyviø skaièius ir ekspertø komi-

sija ið atsiøstø verslo idëjø iðrenka ge-riausias, kuriø autoriams áteikiamaspagrindinis prizas – 10 000 Lt

Panaðiai organizuojamas Ðiaurësmiestelio technologijø parko projek-tas „Verslo plano turnyras“. Projektoorganizatoriai trijuose Lietuvos mies-tuose organizuoja paskaitas ir kvieèia

jø klausytojusrengti verslo pla-nus. Verslo planaivertinami eksper-tø, geriausieji ap-dovanojami pini-giniais prizais, oinovatyviausio ver-slo plano autoriai

gali pristatyti savo idëjà JAV inves-tuotojø forume.

Mokomuosius tikslus akcentuojaverslumo konkurso PROFAS organi-zatoriai. Konkurso metu didesnis dë-mesys skiriamas praktiniø þiniø ir ágû-dþiø, reikalingø darbui versle, lavini-mui. Specialiomis renginiø progra-momis, kurias rengia didelës versloámonës (tokios kaip TEO, Hewlett-Packard, Moki Veþi ir kitomis), sie-kiama didinti þmoniø gebëjimus dirbtikomandoje, efektyviau bendrauti pri-imant sprendimus, keièiantis informa-cija verslo tematika. Taip pat atskiraiugdomi derybø ir prezentavimo ágû-dþiai.

Tai vienintelis konkursas, kuriorenginiø programa remiasi praktiniaismokymais – simuliacijomis, organi-zuojami sudëtingø verslo situacijøsprendimai („case-study“) ir jø anali-

Studentø verslumo projektaiLietuvoje: geresniø studentøásidarbinimo galimybiø paieðkosAtkelta ið 3 p.

„…Jei sugebate naudotis kompiu-

teriu, kalbëti keliomis uþsienio kalbo-

mis, mokate bendrauti ir esate atsa-

kingas – jûs teoriðkai galite gauti ádo-

mø darbà garsioje ámonëje, bet galø

gale tai tik teorinë galimybë…“

� praneša, kad 2008 m. sausio 17 d. 11 val.Matematikos ir informatikos instituto konfe-rencijø ir seminarø centre (Goštauto g. 12,Vilnius) bus ginama doktoranto VIKTORMEDVEDEV daktaro disertacija tema: „Tie-sioginio sklidimo neuroniniø tinklø taiky-mo daugiamaèiams duomenims vizuali-zuoti tyrimai“ (technologijos mokslø sritis,informatikos inþinerija – 07T).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. GintautasDZEMYDA (Matematikos ir informatikos ins-titutas, technologijos mokslai, informatikosinþinerija – 07T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. RomualdasBAUŠYS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, informati-kos inþinerija – 07T),Nariai: prof. habil. dr. Feliksas IVANAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai,informatika 09P), doc. dr. Regina KULVIE-TIENË (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikosinþinerija – 07T), prof. habil. dr. RimvydasSIMUTIS (Kauno technologijos universite-tas, technologijos mokslai, informatikos in-þinerija – 07T), prof. habil. dr. AntanasÞILINSKAS (Matematikos ir informatikosinstitutas, technologijos mokslai, informati-kos inþinerija – 07T).Oponentai: prof. habil. dr. Rimantas ŠEI-NAUSKAS (Kauno technologijos universite-tas, technologijos mokslai, informatikos in-þinerija – 07T), doc. dr. Antanas Leonas LI-PEIKA (Matematikos ir informatikos institu-tas, technologijos mokslai, informatikos in-þinerija – 07T).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto ir Matema-tikos ir informatikos instituto bibliotekose.

� praneša, kad 2008 m. sausio 18 d. 13 val.VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al.11, Vilnius) bus ginama JURGIO ZAGORS-KO daktaro disertacija tema: „Miestø kom-paktiðkumas ir darniosios plëtros mode-liavimas“ technologijos mokslø sritis, sta-tybos inþinerija – 02T).Mokslinis vadovas prof. dr. Marija BU-RINSKIENË (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Donatas ÈYGAS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, tech-nologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).Nariai: prof. habil. dr. Gintaris KAKLAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, technologijos mokslai, statybos inþi-

nerija – 02T), prof. dr. Vitalija RUDZKIENË(Mykolo Romerio universitetas, technologi-jos mokslai, informatikos inþinerija – 07T),prof. habil. dr. Leonas USTINOVIÈIUS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, statybos inþinerija –02T), habil. dr. Saulius VAIKASAS (Lietu-vos þemës ûkio universitetas, technologijosmokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka –04T).Oponentai: prof. habil. dr. Jurgis BUÈAS(Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštot-varka – 04T), prof. habil. dr. Artûras KAK-LAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, statybosinþinerija – 02T).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto bibliotekoje.

� praneša, kad 2008 m. sausio 25 d. 13 val.VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al.11, Vilnius) bus ginama doktoranto ALEK-SANDR JAKUŠEV daktaro disertacija tema:„Diferencialiniø lygèiø ir jø sistemø skai-tinio sprendimo algoritmø lygiagretinimotechnologijos kûrimas, analizë ir taiky-mai“ (technologijos mokslø sritis, informati-kos inþinerija – 07T).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Raimon-das ÈIEGIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, infor-matikos inþinerija – 07T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. RomualdasBAUŠYS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, informati-kos inþinerija – 07T).Nariai: prof. habil. dr. Rimantas BARAUS-KAS (Kauno technologijos universitetas,technologijos mokslai, informatikos inþine-rija – 07T), prof. habil. dr. Gintautas DZE-MYDA (Matematikos ir informatikos institu-tas, technologijos mokslai, informatikos in-þinerija – 07T), prof. habil. dr. Feliksas IVA-NAUSKAS (Vilniaus universitetas, fiziniaimokslai, informatika 09P), doc. dr. ArnasKAÈENIAUSKAS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos mokslai,informatikos inþinerija – 07T).Oponentai: prof. habil. dr. Henrikas PRA-NEVIÈIUS (Kauno technologijos universite-tas, technologijos mokslai, informatikos inþi-nerija – 07T), dr. Julius ÞILINSKAS (Mate-matikos ir informatikos institutas, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto ir Matema-tikos ir informatikos instituto bibliotekose.

� praneša, kad 2008 m. sausio 29 d. 14 val.VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al.11, Vilnius) bus ginama KONSTANTINORASIULIO daktaro disertacija tema: „Plie-niniø antþeminiø cilindriniø vertikaliøjøtalpyklø sienelës geometriniø nuokrypiøanalizë ir vertinimas“ (technologijos moks-lø sritis, statybos inþinerija – 02T).Mokslinis vadovas doc. dr. Antanas ŠAPA-LAS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, technologijos mokslai, statybos inþi-nerija – 02T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Edmundas Ka-zimieras ZAVADSKAS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijos moks-lai, statybos inþinerija – 02T).Nariai: prof. habil. dr. Juozas ATKOÈIÛNAS(Vilniaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, statybos inþinerija –02T), prof. habil. dr. Gintautas DZEMYDA(Matematikos ir informatikos institutas, tech-nologijos mokslai, informatikos inþinerija –07T), doc. dr. Algirdas JUOZAPAITIS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, statybos inþinerija –02T), doc. dr. þymantas RUDÞIONIS (Kau-no technologijos universitetas, technologi-jos mokslai, statybos inþinerija – 02T).Oponentai: prof. habil. dr. Jonas BAREIŠIS(Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, mechanikos inþinerija –09T), prof. habil. dr. Gintaris KAKLAUSKAS(Vilniaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, statybos inþinerija –02T).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto bibliotekoje.

� praneša, kad 2008 m. sausio 30 d. 14 val.VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al.11, Vilnius) bus ginama VAIDO VADLUGOSdaktaro disertacija tema: „Nevienalyèiøstruktûrø dinaminio deformavimo ir irimomodeliavimas diskreèiøjø elementø me-todu“ (technologijos mokslø sritis, mecha-nikos inþinerija – 09T).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Riman-tas KAÈIANAUSKAS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijos moks-lai, mechanikos inþinerija – 09T).Konsultantas dr. Algis DÞIUGYS (Lietuvosenergetikos institutas, technologijos moks-lai, energetika ir termoinþinerija – 06T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Rimantas BE-LEVIÈIUS (Vilniaus Gediminotechnikossuniversitetas, technologijos mokslai, mecha-nikos inþinerija – 09T).

Nariai: dr. Robertas BALEVIÈIUS (VilniausGediminotechnikoss universitetas, techno-logijos mokslai, mechanikos inþinerija –09T), prof. habil. dr. Mykolas DAUNYS (Kau-no technologijos universitetas, technologi-jos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T),prof. habil. dr. Gintautas DZEMYDA (Mate-matikos ir informatikos institutas, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T),prof. habil. dr. Mindaugas Kazimieras LE-ONAVIÈIUS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, mecha-nikos inþinerija – 09T).Oponentai: prof. habil. dr. Juozas ATKO-ÈIÛNAS (Vilniaus Gediminotechnikoss uni-versitetas, technologijos mokslai, mechani-kos inþinerija – 09T), prof. habil. dr. Riman-tas BARAUSKAS (Kauno technologijos uni-versitetas, technologijos mokslai, mechani-kos inþinerija – 09T).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto biblioteko-je.

� praneša, kad 2008 m. sausio 31 d. 14 val.VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al.11, Vilnius) bus ginama JOLANTOS STU-PAKOVOS daktaro disertacija tema: „Aky-tojo silicio nanodariniø fizinës savybës,veikiant superaukšto daþnio elektromag-netine spinduliuote“ (fiziniø mokslø sritis,fizika – 02P).Mokslinis vadovas habil. dr. EugenijusŠATKOVSKIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).Konsultantas prof. habil. dr. Antanas ÈES-NYS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas dr. Paulius MIŠKINIS (VilniausGedimino technikos universitetas, fiziniaimokslai, fizika – 02P).Nariai: prof. habil. dr. Algirdas AUDZIJO-NIS (Vilniaus pedagoginis universitetas, fi-ziniai mokslai, fizika – 02P), habil. dr. DalisBALTRÛNAS (Fizikos institutas, fiziniaimokslai, fizika – 02P), prof. habil. dr. JurasPOþELA (Puslaidininkiø fizikos institutas, fi-ziniai mokslai, fizika – 02P), doc. dr. Anta-nas URBELIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).Oponentai: habil. dr. Vladimiras BONDA-RENKA (Puslaidininkiø fizikos institutas, fi-ziniai mokslai, fizika – 02P), prof. habil. dr.Artûrs MEDVIDS (Rygos technikos univer-sitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P).Daktaro disertacijà galima perþiûrëti VilniausGedimino technikos universiteto ir Puslaidi-ninkiø fizikos instituto bibliotekose.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

zavimas kartu su sëkmingø ámoniøverslo vadovais.

Neoficiali renginiø dalis leidþia su-sipaþinti studentams su projekto part-neriø atstovais, uþmegzti paþintis. Taipadeda padaryti maloni aplinka beinedidelis kvieèiamø dalyvauti þmoniøskaièius – iki 40 asmenø. Pasak vie-nos ið konkurso partneriø, UAB„Hewlett-Packard“ vadovo EgidijausAndriuðkevièiaus, ámonë dalyvautiprojekte pradëjo vedina keleto tikslø.„Pirmiausia, dalyvavimas „Profe“ ati-tinka pasaulinæ „Hewlett-Packard“ fi-

lantropijos politikà plëtoti edukacinesprogramas. Taip pat tai suteikia ámo-nei galimybæ dairytis potencialiø dar-buotojø, ávertinant naujàjà kartà prak-tiniu bûdu“.

„PROFAS“ patrauklus tuo, kadprojekto pobûdis leidþia vertinti ne tikdalyviø ekonomines ar vadybines þi-nias, bet ir jø sugebëjimà dirbti ko-mandoje“. TEO personalo direktoriusEdis Kasperavièius: „PROFAS skati-na jaunø þmoniø entuziazmà, ásitrau-kimà á verslà, padeda dalyviams ge-riau ávertinti savo potencialà bei su-

daro galimybes pasimëgauti savo dar-bo rezultatais“. Mokomasis projektasPROFAS leidþia jaunimui ne tik pa-rodyti, kà þino, bet ágyti naujø prak-tiniø ágûdþiø, todël projekte dalyvau-ja ir mokymø ámonës. „Vadovauda-miesi savo kompanijos vertybëmis beinuostatomis „TMD partners“ konsul-tantai dþiaugiasi galëdami padëtipraktiniø þiniø trokstanèiam jauni-mui“, – teigia dar vienas „Profat“ pro-jekto partneris „TMD partners“ kon-sultacinës ámonës vadovas Vilius Þe-maitis.

PROFAS – tai vienintelis konkursas, kurio renginiø programa remiasi praktiniais mokymais – simuliacijomis, organizuojami sudëtingø verslosituacijø sprendimai ir jø analizavimas kartu su sëkmingø ámoniø verslo vadovais.