Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Virsun veda trisdesimt sesi akmeniniai laipteliai, senis kopia le-
tai, apdairiai, kone rinkdamas juos po vien^ ir stumdamas j antr^
aukst^: jis - piemuo, jie - romiis gyvuleliai. Jis vardu Modestas.
Tarnauja siuose namuose penkiasdesimt devynerius metus, taigi
yra savotiskas j i j sventikas.
Uzkopes ant paskutinio laiptelio sustoja priesais platij korido-
rii4, jo zvilgsniui nepateikiantj jokiij staigmenij: desineje - uzda-
ryti Ponij kambariai, is viso penki; kaireje - septyni langai uzver-
tomis lakuoto medzio langinemis.
Vos praausf.
Senis sustoja, mat turi atnaujinti skaicius. Mintyse suskai-
ciuoja rytus, sutiktus siuose namuose, - visada taip pat. Tada
prideda dar vien^ - keliatukstant^j. Skaicius jspiidingas, bet jo
nesutrikdo: jam atrodo, kad to paties rytinio ritualo kartojimas
nuo neatmenamij laikij nuosekliai dera su jo amatu, atliepia jo
polinkius ir yra biidingas jo likimui.
Delnu persibrauk^s islygint^ kelnixj audinj - sonuose, ties
slaunimis, - jis vos gunkteli galv^ j priekj ir issijudina eiti. Praeina
Ponij duris, bet, prisiartin^s prie pirmojo lango kaireje, stabteli
atverti langiniij. Atidaro minkstais, tiksliais judesiais. Pakartoja
juos prie kiekvieno lango - septynis kartus. T i k tada atsigr^zia
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
jvertinti ausros sviesos, pluostais sruvancios per stiklus: pazjsta
visus jmanomus atspalvius, is jos tirstumo zino, kokia bus diena -
kartkartemis nuspeja jos miglot^ pazad^. Kadangi juo visi pasi-
tiki, svarbu susidaryti tinkam<| nuomon^.
Blyski saule, svelnus vejelis, nusprendzia. Taip ir bus.
Tuomet grjzta koridoriumi, sjkart atsisuk^s j pirma praleist^
sien^. Vienas po kiti} atidaro Ponij duris ir garsiai paskelbia die-
nos pradzi^ - penkiskart pakartoja t^ patj sakinj nekeisdamas nei
balso tembro, nei tarsenos.
Labas rytas. Blyski saule, svelnus vejelis. ,
Paskui dingsta.
Nebeegzistuoja tol, kol visai pasikeit^s atsiranda pusryciij me-
neje.
§is iskilmingo pabudimo, veliau tampancio ilga svente, papro-
tys kil^s is senij nutikimxj, kurii j detales kol kas nutylesime. { j j
jsitraukia visi namiskiai. T i k ne pries ausr^ - grieztai. Jie laukia
breksmos ir Modesto sokio prie septyniij langq. T i k tada baigiasi
gulejimo lovoje bausme, miego aklumas, sapnij lazybos. Jie buna
mir§, senio balsas gr^zina juos j gyvenim^.
Tuomet jie spieciumi isvirsta is kambariij ne neapsivilk^ dra-buziij, neatsigaivinf vandeniu akivj, rankij. Su miego kvapu plau-kuose ir dantyse mes susitinkame koridoriuose, ant laiptq, prie kambariij durij, apsikabiname kaip tremtiniai, grjz^ is tolimos zemes, dar negaledami patiketi, kad issivadavome is tij kerij, ku-riais mus, rodos, apgaubia naktis. Isskirti priverstinio miegojimo mes vel susiburiame j seim^ ir plustelime j didel^ pusryciij men§ pirmame aukste lyg | svies^ issiverzusi pozemine upe, nujaucianti artejant jiir^. Dazniausiai tai darome juokdamiesi.
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
O jiira is tiesij yra padengtas stalas su pusryciais - ne be rei-
kalo sis zodis vartojamas daugiskaita, mat tik daugiskaita |var-
dijama j i j jvairove, gausa ir beprotiskas ilgumas. Akivaizdus
pagonisko dekingumo zenklas, mat issigelbeta is didziules ne-
laimes - miego. Visk^ priziuri aplink nepastebimai smezuojan-
tis Modestas ir du tarnai. Sioki^ dien^, ne per gaveni^ ir ne per
sventes, jprast^ meniu sudaro skrudinta balta ir juoda duona,
ant sidabrinio padeklo isdeliotos sviesto rozeles, devyniij vaisiij
uogienes, medus ir kastainiij dzemas, astuoniij rusiij pyragaiciai,
vainikuojami nepakartojamij sviestiniij rageliij, keturi skirtingij
spalvij pyragai, didziule plaktos grietineles taure, visada tiksliai
simetriskai supjaustyti sezoniniai vaisiai, retxj egzotiniij vaisiij
rinkinys, tos dienos trejopos virimo trukmes kiausiniai, sviezi
suriai ir angliskas stiltonas, plonai pjaustytas kumpis is ukininko,
virtos desros kubeliai, jautienos sultinys, raudonajame vyne virti
vaisiai, kukuruzi} miltij sausainiai, anyzines pastiles virskinimui
gerinti, marcipanines vysnaites, riesutiniai ledai, karsto sokolado
^sotelis, sveicariski sokoladiniai saldainiai, saldymedzio ledinu-
kai, zemes riesutai, pienas, kava.
Arbata cia niekinama, uzplikytos ramuneles tiekiamos tik l i -
goniams.
Is to galima suprasti, kad valgymas, daugumos laikomas tik
greitu jsibegejimu prie§ dien^, siuose namuose yra nesibaigianti
sudetinga ceremonija. Pagal nusistovejusi^ tvark^ jie sedi prie
stalo valandij valandas, kol laikas persirita j pietij met^, nors
siuose namuose taip niekada ir nepietaujama, tai tarsi italiska
auksciausios klases branco imitacija. Kartkartemis jie po vien^
pakyla, o paskui vel isdygsta prie stalo pusiau apsireng^ ar nusi-
praus^, istustin^ slapimo pusles. T i k s i^ smulkmenij beveik niekas
nepastebi. Mat verta pamineti, kad prie didziojo stalo sodinami
9
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
ir tos dienos lankytojai, gimines, pazjstami, prasinetojai, tiekejai,
valdininkai, Dievo tarnai ir tarnaites - kiekvienas su savo kalbo-
mis. Seima pratusi priimti juos cia, tq gausiij pusryci^ jkarstyje,
prikisamai rodydama familiarumq, kurio niekas, net j i pati, ne-
jstengt^ atskirti nuo auksciausio lygio pasiputimo, kitaip tariant,
iprasta sutikti zmones vienomis pizamomis. Saltutelis sviestas ir
legendiniai tobulai iskepti pyragai visgi byloja apie sirdingum^.
Vien sampanas, nuolat laikomas lede ir dosniai pilstomas sve-
ciams, daugelj paragina cia uzsukti.
Del to aplink pusryciij stal^ vienu metu neretai gali isvysti de-
simtis zmoniij, nors seimoje j i j tik penki, o dar tiksliau - keturi,
nes Sunus siuo metu Saloje.
Tevas, Motina, Dukra, Dede.
Uzsienyje, Saloje, - laikinai - Sunus.
Galop apie treci^ popiet jie issiskirsto po savo kambarius ir
po pusvalandzio iseina svytedami elegancija ir gaivus, kaip visi
pripazjsta. Popietines valandas skiriame reikalams: gamyklai,
sodyboms, namams. Temstant atsidedame darbui vienumoje:
medituojame, isradinejame, meldziames arba priimame svecius.
Vakariene patiekiama velai ir kukliai, uzvalgome kas sau, be jokii j
iskilmiij: j§ jau apglebfs nakties sparnas, taigi greitai atsikratome
jos kaip nereikalingos jzangos. Neatsisveikin^ panyrame j miego
nezinomyb^, kiekvienas galynedamasis su ja kaip ismano.
Verta pamineti, kad jau simt^ trylika metij musij seimoje visi
mirsta naktj.
Tai visk^ paaiskina.
T4 rytq pokalbis sukosi apie maudyniij juroje naud^, kuria Mon-
sinjoras, kraudamasis burnon plaktos grietineles, labai suabejojo.
10
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
Jose jis nujaute esant kazin kokj akivaizdij moralinj nezinomqjj,
tik nedrjso tiksliai jo jvardyti.
Tevas, gerasirdis, bet prireikus arsus zmogus, padejo jam susi-
delioti mintis.
Bukit malonus, Monsinjore, priminkite man, kur tiksliai Evan-
gelijoje apie tai kalbama.
Monsinjoro issisukinejim^ nustelbe durij skambutis, j kurj visi
sureagavo gana santiiriai, mat tai, savaime suprantama, busies tik
dar vienas lankytojas.
Tuo soko riipintis Modestas. Vis delto atidar^s duris jis isvydo
jaunqJ4 Nuotak^.
Jos t^dien niekas nelauke, o gal ir lauke, tik pamirso.
As jaunoji Nuotaka, prisistaciau.
Jus, pasitikslino Modestas. Tada nusteb^s apsidaire - keista,
kad atvykau viena, bet aplinkui, kiek akys uzmate, tikrai nieko
daugiau nebuvo.
Jie paliko mane alejos gale, pasakiau, norejau ramiai suskai-
ciuoti savo zingsnius.
Ir padejau lagamin^ ant zemes.
Man, kaip sutarta, buvo astuoniolika.
Ne kiek nesivarzyciau papludimyje apsinuoginti, tuo metu ais-
kino Motina, juk as visada megau kalnus (daugelis jos silogizmij
isties buvo protu nepaaiskinami). Galeciau isvardyti bent desimt
zmoniij, toliau deste j i , kuriuos esu maciusi nuogus, ir kalbu ne
apie vaikus ar merdincius senius, kuriuos giliai sirdyje suprantu,
nors...
Ji nutilo jaunajai Nuotakai jzengus | men§ - ne tiek del to,
kad jaunoji Nuotaka jzenge j men§, kiek del to, kad Modestas,
pranesdamas apie jos atvykim^, nerimastingai kostelejo. Galbut
nepaminejau, kad per penkiasdesimt devynerius tarnybos metus
11
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
senis buvo sukur^s tikri j tikriausi^ gerklines komunikacijos sis-
tem^, kuri^ namiskiai {gudo issifruoti it dantirastj. Nesigriebiant
zodzixj smurto, paciij israiskingiausiij form^ kostelejimas - re-
ciau pora - lydejo jo judesius lyg priesaga, isaiskinanti j i j prasm§.
Tarkim, jis neatnesdavo ne vieno patiekalo j stal^, nepalydej^s
jo gerkliniu komentaru, isreiskianciu jo asmenin? nuomon^. §ia
proga jis pristate jaun^j^ Nuotak^ vos girdimu, tolimu svokste-
lejimu. Tai, kaip visi zinojo, reiske itin rimt^ jspejim^, stai del ko
Motina nutilo, nors tai jai nebuvo budinga, mat pranesimas apie
sveci^ jprastomis aplinkybemis jai buvo tas pat, kas jpilti vandens
j stiklin^ - veliau ramiai j j isgersianti. Taigi j i nutilo ir atsisuko j
atvykel?. {vertinusi jos jaun§ amziij automatiskai, bet elegantiskai
suktelejo:
Mieloji!
Nors neturejo menkiausio supratimo, kas j i .
Paskui jos sujauktose mintyse veikiausiai jsiziebe kokia k i -
birkstele, nes paklause:
Koks dabar menuo?
Kazkas atsake, kad geguze, greiciausiai Vaistininkas, mat isge-
r?s sampano tapdavo nejtiketinai tikslus.
Motina vel pakartojo: Mieloji! - tik sjkart s^moningai suvok-
dama, k^ sako.
Nejtiketina, kaip greitai siais metais atejo geguze, pamane.
Jaunoji Nuotaka nezymiai nusilenke.
Jie uzmirso, ir tiek. Viskas buvo sutarta, bet taip seniai, kad tikslus prisiminimas apie tai kazkur pasimete. Is to nederejo spr^sti, kad jie persigalvojo: vienaip ar kitaip, tai butij buv^s per didelis vargas. Kart^ nusprendus tuose namuose niekas nebeapsigalvo-
12
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
davo - del akivaizdziij ekonominii^ ir emociniij priezasciq. Tie-
siog laikas praleke taip greitai, kad jie net nespejo apsiziureti,
o jaunoji Nuotaka jau stovejo cia, veikiausiai atvykusi atlikti to,
kas su visij formalin pritarimu buvo seniai sutarta, - isteketi uz
Siinaus.
Buvo apmaudu pripazinti, kad, remiantis faktais, Sunaus ne
buvo.
Visgi neatrode svarbu gaisti prie sios aplinkybes, taigi visi ne-
dvejodami dziaugsmingu choru puole jos sveikinti, kas su nuo-
stabos, kas su palengvejimo ar dekingumo - uz gyvenimo tekm?,
nepaisanci^ zmogaus issiblaskymo, - gaida.
Kadangi jau pradejau pasakoti si§ istorij^ (nepaisydamas
mane uzgriuvusiij gluminanciij bedxj, siaip jau raginanciij at-
sisakyti sito reikalo), butinai turiu paaiskinti griezt^ fakt^ geo-
metrij^, kur i^ po truputj atgaivinu atmintyje: tarkim, atskleisiu,
kad Siinus ir jaunoji Nuotaka susipazino, kai jai buvo penkiolika,
o jam astuoniolika, ir pamazu vienas kitame eme jzvelgti rafi-
nuot^ vaist^ nuo sirdies dvejoniij ir jaunystes nuobodulio. Dabar
dar per anksti aiskinti t^ nepaprast^ proces^, svarbiausia - z i -
noti, kad jiedu gana greitai priejo prie dziaugsmingos isvados,
jog nori susituokti. Jij seimoms toks sprendimas pasirode ne-
suvokiamas - priezastis galbut paaiskinsiu veliau, jei tik atsileis
mane suspaud? liiidesio gniauztai, - vis delto isskirtine Siinaus
asmenybe, kur i^ aprasyti anksciau ar veliau rasiu jegij, ir giedras
jaunosios Nuotakos ryztas, kuriam perteikti viliuosi jgauti proto
skaidrumo, skatino seimas elgtis apdairiai. Visi sutare, kad butij
geriausia sukurti kokius nors apmatus, ir puole narplioti tam
tikrij techninio pobudzio mazgij, pirmiausia - netobulos der-
mes jijdviejij socialin? padetj. Dera priminti, kad jaunoji Nuo
taka buvo vienintele turtingo gyvuliij augintojo, turincio net
13
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
penkis sunus, dukte, o Sunus buvo is seimos, kurios jau trecia
karta turtus krovesi is vilnos ir brangiq audinixj gamybos bei pre-
kybos. Pinigij nei vieniems, nei kitiems netriiko, taciau tij pinigq
kilme skyresi is esmes: vieni byrejo is audimo stakliij ir senovi-
nes elegancijos, kit i - is meslo ir sunkaus triuso, perimto is pro-
teviij. Tai atvere lyg koki^ ramaus neapsisprendimo duob?, bet
j i buvo staigiai persokta Tevui iskilmingai pareiskus, kad zemes
ukio turti} ir pramones finansxj santuoka simbolizuoja naturally
siaurietiskojo verslumo pletr^ ir nubrezia aiskias visos Salies po-
kyciij gaires. Pabreze is to kylanci^ butinybf perzengti socialines
schemas, jau priklausancias praeiciai. Kadangi t^ pasake butent
tokiais zodziais, tik meistriskai pagardindamas j i j sek^ keliais
sventvagiskais keiksmais, jo argumentai, kurixj nepriekaistingas
racionalumas buvo sumis^s su grynais instinktais, visus jtikino.
Nusprendeme tik sulaukti, kol jaunoji Nuotaka taps nebe tokia
jaunute: reikejo vengti galimo gerai apgalvotos santuokos ir tam
tikri j kaimietiski} jungtuviij - skubiij ir mazumel? gyvuliskij - ly-
ginimo. Laukti , be jokii j abejoniq, buvo ne tik patogu, tai, miisi}
nuomone, liudijo ir moralinj pranasum^. Vietine dvasininkija
ilgai negaisusi tai patvirtino, jau spejusi pamirsti keiksnojim^
pries Diev^.
Taigi jie susituoksi^.
Kadangi jau prakalbau, o sjvakar mane apem^s dar ir kazin
koks nelogiskas lengvumas, bene jkveptas graudziij sio man lai
kinai suteikto kambario sviesi}, noriu pridurti kai k^ apie tai, kas
stulbinama jaunosios Nuotakos tevo iniciatyva nutiko netrukus
po suzadetuviij paskelbimo. Jis buvo tylenis, galbiit savaip geras,
bet ir umus bei neprognozuojamas zmogus, tarytum glaudus ry-
sys su darbiniais gyvuliais butij jam suteik^s nekenksmingo ne-
nuspejamumo savyb^. Vien^ dien^ jis nedaugzodziaudamas pa-
14
A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A
reiske nutar^s ismeginti galutinf savo verslo apoteoz^ - emigruoti
j Argentina uzkariauti ganyklij ir r inkij , kurias buvo smulkiai
issinagrinejfs riiko apgultais sudinais ziemos vakarais. Jj pazjs-
tantieji mazumel§ sutrik^ nusprende, kad sitokj pasiryzim^ vei
kiausiai bus nulem^s santuokinio guolio saltumas, galbut velyvos
jaunystes iliuzija, ko gero, vaikiski bekrasciij horizontij lukesciai.
Jis perplauke vandenyn^ su trimis sunumis - is butinybes - ir jau-
n^a Nuotaka - paguodai. Paliko zmon^ su kitais sunumis priziu-
reti zemiij, pazadej^s, jei tik viskas pakryps tinkama linkme, juos
atsiplukdyti: veliau, po metij, taip ir padare, pirmiau ispardav^s
nuosavyb? gimtineje ir vis^ turt^ pralos^s ant pampos stalo. Siaip
ar taip, pries isvykdamas jis apsilanke pas Sunaus Tev^ ir savo
garbe patvirtino, kad jaunoji Nuotaka vos sulaukusi astuonioli-
kos prisistatys vykdyti santuokos jzado. Vyrai paspaude vienas
kitam rank^ - tai tuose krastuose buvo sventas gestas.
O suzadetiniai atsisveikino is paziiiros ramiai, bet giliai sirdy
sutrik?, - turiu pasakyti, kad ir buti ramiis, ir sutrikti jie turejo
svariij priezasciij.
Isplaukus zemvaldziams Tevas kelet^ dienij praleido jam ne-
budingoje tyloje, apleid^s veikl^ ir jprocius, kuriuos laike nepaju-
dinamais. Kai kurie jsimintiniausi jo sprendimai atsirado biitent
per si^ pertrauk^, del to, kai Tevas pagaliau trumpai, bet labai
aiskiai pasisake, Seima jau buvo pasirengusi didzioms naujovems.
Jis isreze, kad kiekvienas turi savo Argentina, ir kad jiems, teksti-
les pramones lyderiams, Argentina - tai Anglija. Isties jis jau kurj
laik^ dairesi j uzjurj, j tenykstes gamyklas, stulbinamai optimi-
zavusias gamybos linijas: tarp eiluciij galejai jskaityti svaiginamo
pelno pazad^. Reikia nuvaziuoti paziiireti, pasake Tevas, ir, jei
reikes, juos pamegdzioti. Tada pasisuko j Sunij.
Vaziuosi tu, nes jau radai zmon^, gudriai tare.
15