Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
EGLĖ STANKUTĖ
AMBULATORINIŲ GERIATRINIŲ LIGONIŲ GYDYMO
YPATYBĖS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr. Gintautas Gumbrevičius
KAUNAS, 2016
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. Vitalis Briedis
Data
AMBULATORINIŲ GERIATRINIŲ LIGONIŲ GYDYMO YPATYBĖS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr. Gintautas Gumbrevičius
Data
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė)
Eglė Stankutė
Data Data
KAUNAS, 2016
3
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................................................ 5
SUMMARY .................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 7
ĮVADAS .......................................................................................................................................... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................ 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ......................................................................................... 10
1.1. Senyvo amžiaus gyventojų statistika Lietuvoje ......................................................... 10
1.2. Polifarmacija ir jos įtaka senyvo amžiaus žmonėms .................................................. 10
1.3. Dažniausios ligos, būdingos senyvo amžiaus pacientams ......................................... 11
1.4. Vaistų vartojimo ypatumai vyresnio amžiaus pacientams ......................................... 11
1.5. Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčių ypatumai senyvame amžiuje ........ 13
1.6. Nepageidaujamas vaistų poveikis senyvame amžiuje ................................................ 14
1.7. Vaistų sąveikos ........................................................................................................... 15
1.8. Senyvo amžiaus ligonių gydymo principai ................................................................ 16
2. TYRIMO METODIKA ..................................................................................................... 17
2.1.Pacientų ligos istorijų duomenų analizė ...................................................................... 17
2.1.1. Tiramųjų pacientų demografinių duomenų analizė ......................................... 17
2.1.2. Tiriamųjų pacientų duomenų apie ligas analizė .............................................. 17
2.1.3. Tiriamųju pacientų duomenų apie vartojamus vaistus analizė ........................ 18
2.2. Vaistų sąveikų analizė ir vertinimas ........................................................................... 19
2.3. Statistinė duomenų analizė ......................................................................................... 19
3. REZULTATAI .................................................................................................................. 20
4
3.1. Tiriamųjų charakteristika ........................................................................................... 20
3.1.1. Tiriamųjų imtis ir amžius ................................................................................ 20
3.1.2. Tiriamųjų gyvenamoji vieta ............................................................................ 21
3.1.3. Tiriamųjų pacientų informacijos apie ambulatoriškai vartojamus vaistus
pateikimo šaltinis ............................................................................................. 21
3.2. Tiriamųjų dažniausios ligos ir ligų kuriomis serga skaičius ...................................... 22
3.3. Tiriamųjų pacientų vaistų vartojimo ypatumai .......................................................... 24
3.3.1. Vartojamų vaistų skaičius ............................................................................... 24
3.3.2. Dažniausiai vartojamų vaistų grupės ............................................................... 28
3.3.3. Vartojamų vaistų dozės vertinimas ................................................................. 29
3.3.4. Be indikacijos vartojamų vaistų analizė .......................................................... 31
3.4. Vaistų sąveikos ir jų intensyvumas ............................................................................ 32
3.5. Pacientų amžiaus, lyties, ligų ir vartotų vaistų skaičiaus įvertinimas ........................ 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................... 35
5. IŠVADOS .......................................................................................................................... 38
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................ 39
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................. 40
8. PRIEDAI ........................................................................................................................... 45
5
SANTRAUKA
E. Stankutės magistro baigiamasis darbas. Ambulatorinių geriatrinių ligonių
gydymo ypatybės. Darbo vadovas doc. dr. G. Gumbrevičius. Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos
institutas. Kaunas 2016.
Darbo tikslas: ištirti ambulatorinių geriatrinių ligonių gydymo ypatybes.
Uždaviniai: 1) Identifikuoti vaistų grupes, kurias dažniausiai vartoja geriatriniai
ligoniai; 2) Išanalizuoti ambulatorinių geriatrinių ligonių vartojamų vaistų suderinamumą ir
tinkamumą; 3) Įvertinti vartojamų vaistų dozių tinkamumą; 4) Nustatyti galimas
polifarmacijos priežastis; 5) Parengti rekomendacijas, kaip pagerinti ambulatorinių geriatrinių
ligonių medikamentinio gydymo kokybę.
Metodika: buvo peržiūrimos ir analizuojamos 100 pacientų, 65 metų ar
vyresnių, kurie gydėsi Geriatrijos skyriuje, ligos istorijos. Buvo renkami duomenys apie
pacientų ligas, ambulatoriškai vartojamus vaistus. Visi tyrimui reikalingi duomenys buvo
renkami į Microsoft Excel programa sudarytą duomenų rinkimo lentelę. Gauti duomenys buvo
statistiškai apdorojami Excel ir SPSS statistinės duomenų analizės programa.
Rezultatai: tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai pacientai sirgo 4 ir daugiau
ligų (n=58, 58 proc.). Dažniausiai pasitaikančios ligos: širdies ir kraujagyslių sistemos (n=86,
86 proc.), arterinė hipertenzija (n=83, 83 proc.), nervų sistemos ir psichikos ligos (n=49, 49
proc.). Nustatyta, kad vidutiniškai buvo vartojama 3,33 vaisto (SD=1,854). Dažniausiai
vartojami vaistai buvo nuo arterinės hipertenzijos (n=56, 56 proc.), širdies ir kraujagyslių ligų
(n=50, 50 proc.), kraujodarą bei krešėjimą veikiantys (n=46, 46 proc.), nuo nervų sistemos ir
psichikos ligų (n=41, 41 proc.). 96 proc. senyvo amžiaus pacientų vartoja tinkamą vaistų dozę,
o 4 tiriamiesiems (4 proc.) buvo nustatytas netinkamas vaistų dozavimas. 14 pacientų (14
proc.) vartojo vaistų nesant indikacijų. Vaistų sąveikos pasireiškė 68 proc. pacientų (n=68).
Dažniausiai pasireiškė vidutinio stiprumo vaistų sąveikų, kurios buvo nustatytos 59
pacientams (59 proc.)
Išvados: geriatriniams ambulatoriniams pacientams būdinga polifarmacija, kurią
įtakoja tokie rizikos veiksniai, kaip didėjantis pacientų amžius, gretutinės ligos. Darbo metu
buvo parengtos praktinės rekomendacijos, kaip pagerinti ambulatorinių geriatrinių ligonių
medikamentinio gydymo kokybę.
6
SUMMARY
Master‘s thesis of E. Stankute. Specificity of treatment of outpatient geriatric patients.
Thesis supervisor doc. Dr. G. Gumbrevicius. The Institute of Physiology and Pharmacology of
The Faculty of Pharmacy of The Medical Academy of The Lithuanian University of Health
Sciences.
Aim of the thesis: research the outpatient treatment properties of geriatric patients.
Objectives: 1) Identify groups of drugs used most frequently by the geriatric patients;
2) Analyze the compatibility and suitability of the drugs used by the geriatric patients; 3)
Evaluate the suitability of the drug doses; 4) Identify the possible reason for polypharmacy; 5)
Provide recommendation how to improve the quality of the outpatient drug treatment for
geriatric patients.
Methodology: Research and analysis was completed on 100 medical histories of
geriatric patients over 65. Data was collected about the diseases and the drugs that are used by
the patients. All the required information for the research was gathered and recorded into
Microsoft Excel program sheet. The retrieved data was processed by Excel and SPSS
(Statistical Package for the Social Sciences).
Results: the research revealed most patients had 4 or more diseases (n=58, 58 proc.).
The most common diseases: cardiovascular diseases (n = 86, 27.3 per cent.), hypertension (n =
83, 26.3 per cent.), neuropsychiatric diseases (n = 49, 15.6 percent.). It was identified that
patients use 3.33 of drugs on average (SD=1.854). The most widely used drugs were from
arterial hypertension (n = 56, 20.9 per cent.), cardiovascular diseases (n = 50, 18.7 per cent.)
As well as drugs affecting haematopoiesis and blood clotting (n = 46, 17.2 percent), and from
neurological and psychiatric diseases (n = 41, 15.3 percent.). 96% of elderly patients were
taking the correct dose of drugs, and inadequate dosage was identified for 4 patients (4%). 14
patients (14%) were using drugs withouth indications. Drig interaction was indentified for
68% of patients (n=68). The most commoncly reported drug interaction was evaluted
moderately and were identified for 59 patients.
Conclusions: polypharmacy is inherent for outpatient geriatric patients, which is
influenced by such risk factors as the patient aging and underlying diseases. After the research
the practical recommencations were prepared in order to improve the quality of outpatient drug
treatment for geriatric patients.
7
SANTRUMPOS
1. r - Spirmeno koreliacijos koeficientas
2. SD – standartinis nuokrypis
3. SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) – statistinė duomenų analizės
programa
4. VšĮ – viešoji įstaiga
5. VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
8
ĮVADAS
Geriatrinių ligonių, kurie greta normalaus senėjimo proceso serga keletu ligų, yra
daug ir jų vis daugėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, senyvo amžiaus- 65
metų ir vyresnių gyventojų skaičius 2016 metų pradžioje buvo 548493 ir tai sudarė 18,9
procento visų Lietuvos gyventojų [1]. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, senyvame
amžiuje dažniausiai pasireiškiančios ligos yra širdies ir kraujagyslių sistemos (arterinė
hipertenzija, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga ir kt.), cukrinis diabetas, vėžys,
akių ligos, judėjimo organų- stuburo ir sąnarių, plaučių, galvos smegenų (insultas), psichikos
ligos [8;9;10].
Įvairioms senyvo amžiaus pacientų ligoms gydyti dažniausiai vartojami receptiniai
vaistai, tačiau suvartotų vaistų skaičių padidina ir nereceptiniai vaistiniai preparatai [4]. Tarp
dažniausiai vartojamų vaistų yra minimi tokie kaip nuo padidėjusio kraujo spaudimo, širdies ir
kraujagyslių ligų, nervų sistemą, virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiantys, nuo miego
sutrikimų bei sąnarių skausmo ir uždegimo [9;14;15].
Senatvėje keičiasi vartojamų vaistų farmakokinetika ir farmakodinamika, taip pat
vartojant vaistus nuo keleto ligų pasireiškia polifarmacija, o tai gali įtakoti vaistų sąveikas,
dažnesnes nepageidaujamas vaistų reakcijas, kurios gali būti nesunkios, sunkios ir net mirtinos
[6;11;19].
Šio darbo tikslas- ištirti ambulatorinių geriatrinių ligonių gydymo ypatumus. Tyrimo
metu buvo siekiama nustatyti dažniausiai geriatrinių ligonių vartojamų vaistų grupes,
paanalizuoti vartojamų vaistų suderinamumą, jų tarpusavio sąveikas, dozių tinkamumą.
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti galimas polipragmazijos priežastis ir parengti
rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti ambulatorinių geriatrinių ligonių medikamentinio
gydymo kokybę.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti ambulatorinių geriatrinių ligonių gydymo ypatybes.
Uždaviniai:
1. Identifikuoti vaistų grupes, kurias dažniausiai vartoja geriatriniai ligoniai.
2. Išanalizuoti ambulatorinių geriatrinių ligonių vartojamų vaistų suderinamumą ir tinkamumą.
3. Įvertinti vartojamų vaistų dozių tinkamumą.
4. Nustatyti galimas polifarmacijos priežastis.
5. Parengti rekomendacijas, kaip pagerinti ambulatorinių geriatrinių ligonių medikamentinio
gydymo kokybę.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Senyvo amžiaus gyventojų statistika Lietuvoje.
Pagyvenusių ir senų žmonių skaičiai Lietuvoje ir visame pasaulyje nuolat didėja. Lietuvos
statistikos departamento duomenimis, nuolatinių senyvo amžiaus, 65 metų ir vyresnių, gyventojų
skaičius 2016 metų pradžioje buvo 548493 ir tai sudarė 18,9 procento visų Lietuvos gyventojų, o 2015
metais senyvo amžiaus žmonių buvo 547115 ir tai sudarė 18,7 procento visų Lietuvos gyventojų [1].
Nuo 2004 iki 2013 m., 65 metų ir vyresnių žmonių padaugėjo 18,6 tūkst. (3,5 proc.) [2]. Remiantis
pateiktais statistiniais duomenimis matyti, kad Lietuvos gyventojai sensta ir dėl to daugėja geriatrinių
ligonių, kurie serga dažniau ir jiems diagnozuojama daugiau ligų nei jaunesniems pacientams [3].
1.2. Polifarmacija ir jos įtaka senyvo amžiaus žmonėms.
Daug vyresnio amžiaus žmonių serga keletu ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos,
hipertenzija, onkologinės ligos, artritas, demencija, cukrinis diabetas ir kitos. Kiekviena liga reikalauja
tinkamo gydymo, kuris apimtų keletą ligų ir gerintų paciento gyvenimo kokybę [3]. Tai yra viena
pagrindinių polifarmacijos priežasčių. L.V. Veehofas išskyrė tris polifarmacijos laipsnius,
priklausančius nuo vartojamų vaistų skaičiaus:
Lengva polifarmacija - kai vartojami 2 ar 3 vaistai;
Vidutinė polifarmacija – kai vartojami 4 ar 5 vaistai;
Sunki polifarmacija – kai vartojami 6 vaistai ir daugiau [4].
Įvairūs atlikti tyrimai atskleidžia, jog vyresniems kaip 65 metų asmenims polifarmacija yra
vis dažnesnė ir polifarmacijos plitimą įtakoja tai, jog dabartinėje medicinos praktikoje kiekvieną lėtinę
ligą yra reikalaujama gydyti keletu vaistų [5]. Dėl šios prežasties didėja vaistų sąveikų ir
nepageidajamų reiškinių rizika, labai padidėja gydymo išlaidos [6].
Polifarmacija gali būti apibūdinama kaip tinkama arba netinkama:
Tinkama polifarmacija- jai būdinga, kad visi vartojami vaistai parinkti teisingai, norint pasiekti
reikiamą terapinį efektą ir turi reikiamas indikacijas. Vaistų terapija yra optimizuota norint
11
sumažinti nepageidaujamų reakcijų ir sąveikos tarp vaistų riziką. Taigi pacientas be baimės
gali vartoti visus paskirtus vaistus.
Netinkama polifarmacija- tai tokia polifarmacija, kai ne visi vartojami vaistai yra reikalingi
pacientui, jie yra netinkamai vartojami arba paskirta netinkama vaistų dozė. Tokiu atveju
nepasiekiamas pageidautinas terapinis efektas, o keli vienu metu vartojami vaistai gali sukelti
vaistų sąveikas ir nepageidaujamas vaistų reakcijas [7].
1.3. Dažniausios ligos, būdingos senyvo amžiaus pacientams.
Įvairios lėtinės ligos dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje ir vargina pacientus keletą
metų ar net dešimtmečius. Mokslinių šaltinių teigimu, senyvame amžiuje dažniausiai pasireiškiančios
ligos yra širdies ir kraujagyslių sistemos, cukrinis diabetas, vėžys, akių ligos [8]. Panašią tendenciją
parodo ir prieš keletą metų Lietuvoje atliktas tyrimas. Dažniausios 65 metų ir vyresnių pacientų
nustatytos ligos buvo tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistemos (arterinė hipertenzija, širdies
nepakankamumas ir kt.), judėjimo organų- stuburo ir sąnarių, plaučių, psichikos ligos ir piktybiniai
navikai [9]. Taip pat Lietuvoje buvo atliktas ir ilgaamžių (90 metų ir vyresnių) žmonių sergamumo
lėtinėmis ligomis tyrimas, kurio rezultatų duomenimis, ilgaamžiai pacientai serga labai dažnai, lėtinės
ligos nustatytos 94 proc. tiriamųjų. Šiame tyrime dažniausiai nurodytos ligos buvo tos pačios, kaip ir
ankstesniuose tyrimuose [10]. Baldoni A. su kolegomis (2013) atliko tyrimą su pagyvenusiais
ambulatoriniais pacientais ir nustatė, kad didžioji dalis pacientų serga daugiau kaip keturiomis ligomis.
Šiame tyrime dažniausiai minimos ligos buvo labai panašios kaip ir Lietuvoje (hipertenzija, cukrinis
diabetas, nemiga, depresija, nugaros skausmas, osteoporozė) [11]. Įvairias ligas, tokias kaip
hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt., gali įtakoti tokie rizikos veiksniai kaip senyvas amžius, nutukimas
ar gretutinės ligos. 85 metų ar vyresniems žmonėms širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimas padidėja
iki 17,4 proc. [12]. Labai reikšminga vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema yra vėžys, kuris
yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Net pusė visų piktybinių navikų atvejų diagnozuojama 70
metų ir vyresniems pacientams [13].
1.4. Vaistų vartojimo ypatumai vyresnio amžiaus pacientams.
Remiantis statistiniais duomenimis kasmet vaistų Lietuvoje suvartojama vis daugiau. Per
paskutinius penkerius metus vaistų suvartojimas Lietuvoje padidėjo 28,9 proc.. Lyginant Baltijos
12
šalis pagal vaistų suvartojimą, Lietuvoje ir Estijoje suvartojamų vaistų kiekis reikšmingai
nesiskiria, o Latvijoje vaistų suvartojama mažiau [14]. Didžiąją dalį senyvo amžiaus pacientų
vartojamų vaistų sudaro receptiniai vaistai, tačiau labai dažnai vartojamų vaistų skaičius
padidinamas ir nereceptiniais preparatais [4]. Lietuvoje dažniausiai vartojami tokie vaistai:
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai;
Nervų sistemą veikiantys vaistai;
Virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai;
Raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai;
Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai;[14]
Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė skirtumą tarp vaistų vartojimo 1995 ir 2010
metais. 2010 metais vartojamų vaistų kiekiai buvo reikšmingai didesni. Per šį laikotarpį ypač padidėjo
širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto ligas veikiančių vaistų
vartojimas. Be to, tyrimas parodė, kad sumažėjo pacientų nevartojančių vaistų, arba vartojančių 1-4
vaistus, bei padaugėjo pacientų vartojančių 5 ir daugiau vaistų [15]. Vieno atlikto tyrimo duomenimis,
ambulatorinis senyvo amžiaus pacientas vidutiniškai vartoja 6,8 vaisto. Iš jų 5,4 vaisto buvo priskirti
vartoti gydytojo ir 1,4 vaisto buvo vartojami savo pasirinkimu. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai
vartojami vaistai veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinamąjį traktą ir metabolizmą bei
nervų sistemą [11]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 65 ir vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai
taip pat vartojo vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos, nemigos, sąnarių
skausmo ir uždegimo[9].
Geriatriniai pacientai yra jautresni vaistų poveikiui, o dažniausiai minimi vaistai, kaip
netinkami vartoti senyvo amžiaus žmonėms, yra tokie kaip ilgai veikiantys benzodiazepinai,
propoksifenas, amitriptilinas ir dipiridamolis [16]. Dėl farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčių
senyvo amžiaus pacientų organizme pusiausvyra tarp vaistų naudos ir žalos yra ypač trapi. Dėl
nepageidaujamų vaistų reakcijų senyvo amžiaus pacientai hospitalizuojami dažniau. Dažniausiai jie
hospitalizuojami dėl varfarino, trombocitų agregaciją slopinančiųjų vaistų, insulino ir geriamųjų vaistų
nuo cukrinio diabeto [17]. Dėl šių priežasčių senyvo amžiaus pacientams labai svarbus yra reikalingas
ir teisingas gydymas:
Gydymas kuo mažesnėmis vaistų dozėmis;
Stebėjimas, ar neatsiranda šlutinių vaistų poveikių;
Visų paciento vartojamų vaistų, paskirtų gydytojo, ar vartojamų savo nuožiūra, tikrinimas ir
stebėjimas;
13
Tikrinimas, kad vartojami vaistai nebūtų pasenę, kad jų galiojimo laikas vartojimo metu būtų
tinkamas;
Labai svarbus yra ryšys ir bendravimas su pacientu ir jo artimaisias, paaiškinimai apie galimus
vaistų šalutinius poveikius, naudos ir rizikos santykį. Visada svarbu stengtis paaiškinti, kaip
nepageidaujamų vaistų poveikių galima išvengti [18].
1.5. Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčių ypatumai senyvame amžiuje.
Senyvame amžiuje pakinta įvairių organų sistemų veikla, lėtėja ir sunkėja jų funkcijos,
homeostazės mechanizmai veikia silpniau, mažėja receptorių jautrumas ir jų atsakas į dirginimus. Dėl
šių priežasčių keičiasi daugumos vartojamų vaistų farmakokinetika ir farmakodinamika, o dėl to
pakinta ir organizmo atsakas į vaistą [19;20].
Rezorbcija. Senstant šis procesas lėtėja. Tai įtakoja virškinamojo trakto pokyčiai: padidėjęs skrandžio
pH, sulėtėjusi skrandžio ir žarnyno peristatika, sulėtėjusi kraujotaka, lėtinės skrandžio ir žarnyno ligos
(gastritas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas). Rezorbciją bloginti gali ir kartu vartojami skrandžio
rūgštingumą ar virškinamojo trakto peristaltiką veikiantys vaistai. Senyvame amžiuje absorbcijos
greitis gali sulėtėti, tačiau bendras absorbuoto vaisto kiekis nepakinta.
Pasiskirstymas. Senstant kūno raumenų masė mažėja, didėja riebalų kiekis, sumažėja vandens kiekis. Į
tai labai svarbu atsižvelgti vartojant vandenyje ir riebaluose tirpius vaistus (vandenyje tirpių vaistų
koncentracija organizme gali padidėti, o riebaluose tirpių vaistų koncentracija- sumažėti). Taip pat
senstant kinta ir plazmos baltymų kiekiai: albuminų kiekis sumažėja, alfa 1 rūgšties glikoproteinų-
padidėja. Rūgštinės ir neutralios kilmės vaistai pirmiausia jungiasi prie albuminų (diazepamas,
fenitoinas, aspirinas), o bazinės kilmės vaistai pirmiausia jungiasi prie alfa1 rūgšties glikoproteinų
(propranololis, amitriptilinas). Su amžiumi sulėtėjus audinių ir organų kraujotakai, sumažėjus
minutiniam širdies tūriui, vaistas organizme išlieka ilgiau ir gali pasireikšti šalutinio arba toksinio
vaisto poveikio rizika.
Metabolizmas. Vaistų metabolizmo pokyčius įtakoja sumažėjęs fermentų aktyvumas (CYP3A4),
sumažėjusi kepenų masė, iki 45 procentų sulėtėjusi kepenų kraujotaka, širdies nepakankamumas (ŠN)
ir kepenų nepakankamumas, susilpnėjusi skydliaukės veikla. Visi šie faktoriai metabolizmą lėtina.
Eliminacija. Vaistų pašalinimą iš organizmo nusako inkstų veikla. Senstant sumažėja inkstų dydis,
sulėtėja inkstų kraujotaka, inkstų kanalėlių sekrecija, sumažėja glomerulų skaičius. Visi šie faktoriai
14
pasunkina eliminacijos eigą. Labai svarbus pokytis yra ir kreatinino klirenso rodiklio sumažėjimas.
Kreatinino klirensas naudojamas glomerulų filtracijos greičiui apskaičiuoti ir vaistų eliminacijai per
inkstus įvertinti. Kai vaistas, turintis didelę toksinio poveikio riziką, pagrinde šalinamas per inkstus,
būtina patikslinti jo dozę pagal inkstų funkciją [4;19;21].
Farmakodinamikos pokyčiai senyvame amžiuje yra labai dažni ir tai paaiškina padidėjusį
jautrumą vaistams. Pavyzdžiui centrinė nervų sistema tampa jautresnė ir pažeidžiamesnė vaistams,
kurie turi įtakos smegenų funkcijai, veikia psichotropiškai (benzodiazepinams, opiatiniems
analgetikams). Dėl šios priežasties vaistai senyvame amžiuje turi būti vartojami labai atsargiai, svarbu
pradėti gydymą mažesne vaisto doze ir tik prireikus po truputį ją didinti [22].
1.6. Nepageidaujamas vaistų poveikis senyvame amžiuje.
Vaistų terapinis saugumas ir stebėsena ypač svarbūs ir aktualūs senyvo amžiaus pacientams,
kadangi nepageidaujamos vaistų reakcijos senyvo amžiaus pacientams pasireiškia 7 kartus dažniau
negu jaunesniems pacientams [14]. Vaistų sąveikos ir vaistų vartojimo klaidos yra dažniausios
nepageidaujamų vaistų reakcijų priežastys [23]. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad kuo vyresnis pacientas,
tuo dažniau pasireiškia nepageidaujamos vaistų reakcijos ir tuo dažnesnės vaistų vartojimo klaidos.
Dažniausiai nepageidaujamos vaistų reakcijos pasireiškia 80-89 metų pacientams[23].
Nepageidaujamo vaistų poveikio pasireiškimo pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie [4;16]:
Inkstų nepakankamumas;
Kepenų nepakankamumas;
Gretutinės ligos keičiančios vaistų poveikį;
Didelis vartojamų vaistų kiekis;
Vaistų tarpusavio sąveikos;
Maža kūno masė;
Moteriškoji lytis
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, kraujo krešėjimą trikdantys medikamentai,
vaistai nuo cukrinio diabeto, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai dažniausiai sukelia
nepageidaujamas vaistų reakcijas [16;24]. Vokietijoje atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad dažniausiai
senyvo amžiaus pacientams nepageidaujamas vaistų reakcijas sukėlė acetilsalicilo rūgštis (kraujavimus
iš virškinamojo trakto, opas, anemiją), ramiprilis (hipotenziją, kolapsą, hiperkalemiją, ūminį inkstų
15
nepakankamumą), torazemidas (hipokalemiją, dehidrataciją, hipotenziją). Metoprololis (bradikardiją,
bronchų spazmą, atrioventrikulinę blokadą, hipotenziją), hidrochlortiazidas (dehidrataciją,
hiponatremiją, hipokalemiją) [23].
1.7. Vaistų sąveikos.
Vaistų sąveikos pasireiškia, nes vieno vaisto poveikis yra pakeičiamas, kai greta vartojamas ir
kitas vaistas. Taip pat vaistų sąveikos gali pasireikšti ir vaistui reaguojant su maistu [25]. Vaistų
sąveikos gali būti kelių rūšių:
1. Farmacinė sąveika- kai vaistai netinkamai sumaišomi prieš jų vartojimą ir dėl to pasikeičia
sumaišomų medžiagų tirpumas, tirpalo pH, gali išsiskirti nuosėdos ar pasireikšti veikliosios
medžiagos suirimas.
2. Farmakodinaminė sąveika- kai pasireiškia sąveika tarp vaistų, veikiančių sinergistiškai ar
antagonistiškai tuos pačius receptorius. Ši sąveika ypač pavojinga ir gali sukelti daug problemų
senyviems pacientams skiriant kelis centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus.
3. Farmakokinetinė sąveika- kai vienas vartojamas vaistas paveikia kitų vartojamų vaistų
farmakokinetiką- rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir šalinimą. Ši vaistų sąveika gali
įtakoti vaisto koncentracijos organizme pakitimus: sumažėjimą ar padidėjimą [26].
Mokslinių šaltinių teigimu, pavojingos vaistų sąveikos labiau paplitusios ir dažniau
pasireiškia pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (širdies
nepakankamumu), depresija, lėtine inkstų liga [27;28]. Dažniausiai vaistų sąveikos pasireiškia
vartojant širdies ir kraujagyslių sistemą, centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus. Šių grupių vaistų
sukeltos sąveikos yra žinomos ir nesikeičia jau daug metų, tačiau dėl jų pasireiškusios
nepageidaujamos reakcijos diagnozuojamos vis dažniau [15].
Moksliniuose literatūros šaltiniuose yra pateikiama vaistų sąveikų klasifikacija pagal jų
klinikinę reikšmę. Sąveika gali būti vertinama kaip pavojinga, kliniškai svarbi, mažai reikšminga ir
nenustatyta. Pagal klinikinę reikšmę sąveikos skirstomos į kelias rūšis:
Sąveika neturinti klinikinės reikšmės;
Sąveikos klinikinė reikšmė nepatvirtinta;
Sąveikos gali įtakoti terapinio poveikio pokyčius, šalutinių reiškinių dažnumą, bet to galima
išvengti parenkant tinkamas vaistų dozes, arba nustatant vaistų koncentraciją plazmoje;
16
Dėl sąveikos gali atsirasti sunkios nepageidaujamos reakcijos, gydymo neefektyvumas ir net
individualiai parinkta vaisto dozė nepadeda šito išvengti. Tokie deriniai pavojingi ir reikia jų
vengti [29].
1.8. Senyvo amžiaus ligonių gydymo principai.
Dirbant su geriatriniais senyvo amžiaus pacientais labai svarbu laikytis tam tikrų prinpicų:
Svarbu, kad ligonis būtų tinkamai gydomas atsižvelgiant į jo būklę, o ne į amžių.
Pagalba turi būti multidisciplininė, sveikatos sutrikimai turi būti gydomi
bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams (gydytojui, farmacininkui, slaugytojui ir
kt.).
Priimant gydymo sprendimą turi būti atliekami tyrimai, tokie kaip fizinės ir psichologinės
paciento būklės, turi būti vertinama ir socialinė bei ekonominė paciento padėtis.
Svarbu geriatrinį pacientą ne tik tinkamai gydyti, bet ir mokyti. Suteikti visą informaciją
apie jį varginančias ligas, vartojamus vaistus, jų būtinumą, naudą ir galimą žalą,
nepageidaujamas vaistų reakcijas [18].
17
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Pacientų ligos istorijų duomenų analizė
Tiriamasis objektas: VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriaus pacientų
ligos istorijos.
Tiriamieji: Tyrimui atlikti buvo suplanuota išanalizuoti geriatrijos skyriuje
besigydančių pacientų ligos istorijas ir ištirti, kokius vaistus pacientai vartojo prieš patekdami į
ligoninę. Kriterijai, kad pacientas galėtų būti įtraukiamas į tyrimą buvo tokie kaip:
65 metų ir vyresni pacientai;
Ligos istorijos peržiūrimos ir analizuojamos buvo nuo 2015-11-19 iki 2016-03-02.
2.1.1. Tiriamųjų pacientų demografinių duomenų analizė
Buvo renkami ir analizuojami tokie duomenys, kaip paciento lytis, amžius,
gyvenamoji vieta (miestas, kaimas, senelių globos namai, slaugos ligoninė). Pagal amžių
pacientai buvo skirstomi į tris grupes:
1. 65-75 metų amžiaus;
2. 76-85 metų amžiaus;
3. Vyresni nei 85 metų amžiaus.
2.1.2. Tiriamųjų pacientų duomenų apie ligas analizė
Ligos istorijose buvo fiksuojamos ir analizuojamos ligos, kuriomis pacientai sirgo jau
prieš patenkant į ligoninę (išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, prieširdžių
virpėjimas, hipertenzinė liga, onkologinės ligos, epilepsija, lėtinis bronchitas, astma, lėtinė
obstrukcinė plaučių liga, artrozė, anemija, cukrinis diabetas, prostatos hiperplazija, lėtinis
smegenų kraujotakos nepakankamumas, Alzheimerio liga, demencija, Parkinsono liga,
skydliaukės, akių ligos, depresija, psichikos ligos, nerimas ir nemiga). Visos ligos istorijoje
pastebėtos ligos buvo įtraukiamos į Excel programa sudarytą duomenų rinkimo lentelę.
Geriatrinių ligonių ligos buvo klasifikuojamos į grupes: onkologinės ligos, virškinimo, širdies
ir kraujagyslių sistemos ligos, arterinė hipertenzija, kvėpavimo sistemos, sąnarių ligos,
anemija, endokrininės ligos, insultas, miokardo infarktas, nervų sistemos ir psichikos, akių,
18
šlapimą išskiriančių organų.
2.1.3. Tiriamųjų pacientų duomenų apie vartojamus vaistus analizė
Buvo analizuojami ir vertinami tiriamųjų pacientų ambulatoriškai prieš patenkant į
ligoninę vartojami vaistai. Visi ambulatoriškai vartojami vaistai ir jų dozės buvo įtraukiamos į
duomenų lentelę. Tada buvo vertinamos vaistų dozės, indikacijos. Vaistai buvo klasifikuojami
ir suskirstyti į tokias grupes, kaip: nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nuo hipertenzijos, anemijos,
nuo nervų sistemos ir psichikos ligų, virškinimo sistemos ligų, nuo skausmo ir uždegimo,
kvėpavimo sistemos ligų, nuo endokrininių ligų, akių ligų, kraujodarą ir krešėjimą veikiantys,
urogenitalinę sistemą veikiantys. Buvo analizuojamas vartojamų vaistų kiekis. Pagal
vartojamų vaistų skaičių, pacientai buvo skirstomi į 4 grupes:
1. Vaistų nevartoja;
2. Vartoja 1-2 vaistus;
3. Vartoja 3-4 vaistus;
4. Vartoja 5 ir daugiau vaistų.
Šio tyrimo metu buvo vertinama polifarmacija, skaičiuojama, kokiai daliai pacientų ji
pasireiškė. Šiame tyrime polifarmacija fiksuojama, kai pacientas vartojo 3 vaistus ir daugiau.
Tyrimo metu buvo registruojama kiekvieno vartojamo vaisto dozė, buvo vertinamas
jos tinkamumas (tinkama dozė, per maža, per didelė), tikrinama indikacija. Vaistų dozės buvo
vertinamos atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, svorį ir kreatinino klirensą, kuris buvo
apskaičiuojamas naudojant Cockcroft Gault formulę ir internetinę šios formulės skaičiuoklę
(angl. Cockcroft Gault Calculator) [30]. Kreatinino klirensas naudojamas glomerulų filtracijos
greičiui apskaičiuoti ir vaistų eliminacijai per inkstus įvertinti. Vartojamų vaistų dozių
tinkamumas buvo nustatomas naudojantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) tinklalapyje pateiktomis vaistų
charakteristikų santraukomis [31].
19
2.2. Vaistų sąveikų analizė ir vertinimas
Vaistų sąveikos buvo tikrinamos ir nustatomos naudojantis vaistų sąveikų internetiniu
puslapiu www.drugs.com ir VVKT pateiktomis vaistų charakteristikų santraukomis [25;31].
Remiantis www.drugs.com duomenų baze, vaistų sąveikos buvo skirstomos į tris grupes:
1. Silpnas;
2. Vidutines;
3. Stiprias.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Visi tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami į Microsoft Excel programa sudarytą
duomenų rinkimo lentelę. Gauti duomenys buvo statistiškai apdorojami Excel ir SPSS
statistinės duomenų analizės programa. Buvo skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, standartinis
nuokrypis (SD), buvo skaičiuojamas požymių dažnis (procentais), T testas (Stjudento
kriterijus), duomenų reikšmingumo lygmuo (p), skaičiuojamas Spirmeno (Spearman)
koreliacijos koeficientas (r).
20
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų charakteristika
3.1.1. Tiriamųjų imtis ir amžius
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriuje nuo 2015-11-19 iki 2016-03-02
atsitiktinai buvo ištirta 100 pacientų, ne jaunesnių kaip 65 metų, ligos istorijos. Tarp tiriamųjų
buvo 38 vyrai (38 proc.) ir 62 moterys (62 proc.). Vyrų amžiaus vidurkis buvo 79 metai
(SD=6,377), o moterų amžiaus vidurkis buvo 81 metai (SD=5,780). Bendras amžiaus vidurkis
buvo 80,2 metų (SD=6,055) (1 lentelė). Vyrų ir moterų amžiaus vidurkiai reikšmingai
nesiskyrė (p=0,13, p>0,05). Tiriamieji pagal amžių buvo skirstomi į 3 grupes: 65-75 metų, 76-
85 metų ir >85 metų. 65-75 metų grupėje buvo 18 pacientų (18 proc.), 76-85 – 63 pacientai
(63 proc.), o >85 metų buvo 19 pacientų (19 proc.) (1 pav.).
1 lentelė. Ligonių pasiskirstymas pagal lytį, jų amžiaus vidurkis
Lytis Skaičius (proc.) Amžius, SD (m)
Vyrai 38 (38 proc.) 79 (SD=6,377)
Moterys 62 (62 proc.) 81 (SD=5,780)
Iš viso 100 (100 proc.) 80,02 (SD=6,055)
1 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
18%
63%
19%
Pacientų amžiaus grupės
65-75
76-85
>85
21
3.1.2. Tiriamųjų gyvenamoji vieta
Pagal gyvenamąją vietą, daugausia pacientų-79 (79 proc.) buvo iš miesto, 18 pacientų
(18 proc.) nurodyta gyvenamoji vieta buvo kaimas, o likę 3 pacientai (3 proc.) buvo iš slaugos
ligoninės (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
3.1.3. Tiriamųjų pacientų informacijos apie ambulatoriškai vartojamus vaistus
pateikimo šaltinis
64 pacientų ligos istorijose pateikti duomenys apie ambulatoriškai vartojamus vaistus
buvo iš kompensuojamojo vaistų paso (59,3 proc.), 28 pacientai patys žodžiu papasakojo ir
įvardijo ambulatoriškai vartojamus vaistus (25,9 proc.), 13 pacientų vartojamus vaistus nurodė
pasinaudoję atmintinėmis, kuriose buvo surašytas vaistų vartojimo rėžimas (12 proc.), trijų
pacientų informacija apie vartojamus vaistus buvo pateikta giminaičių ir artimųjų (2,8 proc.)
(3 pav.).
n=79 79%
n=18 18%
n=3 3%
Gyvenamoji vieta
Miestas
Kaimas
Slaugos ligoninė
22
3 pav. Tiriamųjų pacientų informacijos apie ambulatoriškai vartojamus vaistus
pateikimo šaltinis
3.2. Tiriamųjų dažniausios ligos ir ligų kuriomis serga skaičius
Analizuojant ambulatorinių geriatrinių ligonių ligų skaičių, nustatytas ligų skaičiaus
vidurkis buvo 3,8 ligos (SD=1,366). Didžioji dalis tiriamųjų sirgo keturiomis ligomis (n=28,
28 proc.), kiek mažiau sirgo trimis ligomis (n=25, 25 proc.), penkiomis ligomis (n=19, 19
proc.), dviem ligomis (n=10, 10 proc.), viena liga (n=7, 7 proc.), šešiomis ligomis (n=5,
5proc.), taip pat septyniomis ligomis (n=5, 5 proc.), o devyniomis ligomis sirgo tik 1
tiriamasis (n=1, 1 proc.). Taigi matyti, jog daugiausiai ambulatorinių geriatrinių pacientų sirgo
4 ligomis. Tai atspindi ir žemiau pateiktas paveikslėlis (4 pav.). Tyrimo metu buvo
analizuojamas ir ligų kiekis priklausomai nuo amžiaus grupės. 65 - 75 metų grupės pacientai
vidutiniškai sirgo po 2,8 ligos (SD=1,699), 76 – 85 metų pacientų ligų vidurkis 3,8 ligos
(SD=1,276), na o vyresni kaip 85 metų pacientai vidutiniškai sirgo daugiausiai ligų – 4,0
(SD=1,177). Tai matyti ir žemiau pateiktoje 2 lentelėje. Ligų skaičius tarp 65-75 metų ir 76-85
(p=0,02, p<0,05), bei tarp 65-75 metų ir >85 (p=0,01, p<0,05) metų pacientų yra reikšmingas,
o reikšmingo ligų skaičiaus skirtumo tarp 76-85 metų ir >85 metų pacientų nenustatyta
59,3%
25,9%
12%
2,8%
0
10
20
30
40
50
60
70
Iš kompensuojamojo
vaistų paso
Pats žodžiu Iš atmintinės Informacija pateikta giminaičių
Daž
nis
pro
c.
Informacijos šaltinis
23
(p=0,48, p>0,05) (2 lentelė).
4 pav. Tiriamųjų pacientų ligų, kuriomi serga, skaičius
2 lentelė. Vidutinis ligų kiekis priklausomai nuo amžiaus grupės
Amžiaus
grupė
Ligų
vidurkis
(SD)
P
65-75/76-85 65-75/>85 76-85/>85
65-75 2,8
(SD=1,699)
P=0,02
P=0,01
P=0,48
76-85 3,8
(SD=1,276)
>85 4,0
(SD=1,177)
Tiriant ir analizuojant ligas, kuriomis dažniausiai serga ambulatoriniai geriatriniai
pacientai, buvo nustatyta, kad dažniausiai pasireiškė širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
7%
10%
25%
28%
19%
5% 5%
0% 1%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Ligų skaičius
24
(n=86, 86 proc.), arterinė hipertenzija (n=83, 83 proc.), kiek mažiau atvejų buvo nustatytos
nervų sistemos ir psichikos ligos (n=49, 49 proc.), endokrininės (n=18, 18 proc.), kvėpavimo
sistemos ligos (n=15, 15 proc.), šlapimą išskiriančių organų ligos (n=14, 14 proc.),
onkologinės ligos (n=10, 10 proc.), anemija (n=10, 10 proc.), insultas ir miokardo infarktas
pasireiškė tokiu pačiu dažnumu (n=8, 8 proc.), sąnarių (n=5, 5 proc.), akių ligos (n=5, 5 proc.),
o virškinimo sistemos (n=4, 4 proc.) pasireiškė mažiausiam skaičiui tiriamųjų. Pateiktame
paveiksle matyti, kokiam geriatrinių pacientų skaičiui kokios buvo pasireiškusios ligos.
Didžiąjai daliai tiriamųjų buvo nustatytos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir arterinė
hipertenzija (5 pav.).
5 pav. Tiriamiesiems nustatytos ligos
3.3. Tiriamųjų pacientų vaistų vartojimo ypatumai
3.3.1. Vartojamų vaistų skaičius
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis pacientų prieš patekdami į ligoninę nevartojo
nei vieno vaisto. Daugiausiai buvo vartojami 7 vaistai (6 pav). Dažniausiai tiriamieji
86% 83%
49%
18% 15% 14% 10% 10% 8% 8%
5% 5% 4%
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Ligos
25
ambulatoriškai vartoja tris vaistus (n=23, 23 proc.), kiek mažiau pacientų vartoja 5 vaistus
(n=21, 21 proc.), 4 vaistus (n=15, 15 proc.), 2 vaistus (n=13, 13 proc.), dalis pacientų vaistų iš
viso nevartojo (n=10, 10 proc.), dar mažiau vartojo 1 vaistą (n=8, 8 proc.), 6 vaistus (n=7, 7
proc.) ir 7 vaistus (n=3, 3 proc.). Tyrimo metu nustatytas vaistų vartojimo bendras vidurkis
buvo 3,33 vaisto (SD=1,854). Vidutiniškai vyrai vartoja po 2,9 vaisto (SD=2,149), o moterys-
3,5 vaisto (SD=1,612).
6 pav. Tiriamųjų pacientų vartojamų vaistų skaičius
Pagal vartojamų vaistų skaičių, vaistai buvo skirstomi į keturias grupes: 1) vaistų
nevartoja; 2) vartoja 1-2 vaistus; 3) vartoja 3-4 vaistus; 4) vartoja 5 vaistus ir daugiau.
Didžiausia dalis tiriamųjų vartojo 3-4 vaistus (n=38, 38proc.), kiek mažiau pacientų vartojo 5
ir daugiau vaistų (n=31, 31 proc.), dar mažesnis tiriamųjų skaičius vartojo 1-2 vaistus (n=21,
21 proc.), o mažiausia dalis tiriamųjų vaistų iš viso nevartojo (n=10, 10 proc.) (7 pav.).
8%
13%
23%
15%
21%
7%
3%
10%
0
5
10
15
20
25
1 vaistas 2 vaistai 3 vaistai 4 vaistai 5 vaistai 6 vaistai 7 vaistai Nevartoja
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Vaistų skaičius
26
7 pav. Tiriamų vartojamų vaistų skaičius pagal vartojamų vaistų skaičiaus grupes
Tyrimo metu buvo vertinamas vidutinis vartojamų vaistų kiekis, priklausomai nuo pacientų
amžiaus grupės. Vidutiniškai daugiausiai vaistų- po 3,6 (SD=1,891) vartojo vyresni kaip 85 metų
pacientai, 76-85 metų pacientai vidutiniškai vartojo po 3,5 vaisto (SD=1,683), o mažiausiai vaistų,
vidutiniškai po 2,2 (SD=2,016) vartojo 65-75 metų pacientai. Taigi matyti, jog pacientų amžiaus
grupei didėjant, atitinkamai didėja ir vidutinis vartojamų vaistų skaičius. Lyginant vartojamų vaistų
skaičių tarp skirtingų amžiaus grupių, reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tarp 65-75 ir 76-85 metų
pacientų (p=0,02, p<0,05), bei tarp 65-75 ir >85 metų pacientų (p=0,04, p<0,05). Tarp 76-85 metų ir
vyresnių kaip 85 metų amžiaus pacientų grupių vartojamų vaistų kiekio reikšmingo skirtumo nebuvo
(p=0,82, p>0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Vidutinis vartojamų vaistų kiekis priklausomai nuo amžiaus grupės
Amžiaus grupė Vidutinis vartojamų vaistų
kiekis (SD)
P
65-75 / 76-85 65-75 / >85 76-85 / >85
65-75 2,2 (SD=2,016)
P= 0,02
P=0,04
P=0,82 76-85 3,5 (SD=1,683)
>85 3,6 (SD=1,891)
10%
21%
38%
31%
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Nevartoja 1-2 vaistai 3-4 vaistai 5 ir daugiau
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Vaistų skaičius
27
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad miesto gyventojai vidutiniškai vartoja po 3,4 vaisto
(SD=1,866), kaimo gyventojai po 2,6 vaisto (SD=1,714), o slaugos namų gyventojai po 3,3 vaisto
(SD=1,527). Tyrimo metu vertinant skirtumą tarp vartojamų vaistų skaičiaus, atsižvelgiant į pacientų
gyvenamąją vietą, reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta. Nors miestiečiai vidutiniškai vartojo
daugiau vaistų negu pacientai iš kaimo ar slaugos namų, tačiau skirtumas tarp miesto ir kaimo pacientų
vartojamų vaistų skaičiaus nebuvo reikšmingas (p=0,09, p>0,05), kaip ir tarp miesto ir slaugos namų
pacientų (p=0,90, p>0,05). Tokia pati tendencija pastebima ir lyginant pacientus iš kaimo ir slaugos
namų (p=0,54, p>0,05), reikšmingo skirtumo tarp vidutinio vartojamų vaistų kiekio nebuvo nustatyta.
Tai matyti 4 lentelėje.
4 lentelė. Vidutinis vartojamų vaistų kiekis priklausomai nuo gyvenamosios vietos
Gyvenamoji vieta Vidutinis vartojamų
vaistų kiekis (SD)
P
Miestas/Kaimas Kaimas/Slaugos
namai
Miestas/Slaugos
namai
Miestas 3,4 (SD=1,866)
P=0,09
P=0,54
P=0,90 Kaimas 2,6 (SD=1,714)
Slaugos namai 3,3 (SD=1,527)
Šiame tyrime polifarmacija buvo laikoma, kai pacientas vartojo 3 ar daugiau vaistų.
Taigi matant tyrimo rezultatus galima teigti, kad polifarmacija pasireiškė didžiajai daliai
tiriamųjų (n=69, 69 proc., p < 0,05) (8 pav.).
8 pav. Tiriamųjų polifarmacijos pasireiškimo dažnis
69% n=69
31% n=31
Polifarmacijos pasireiškimo dažnis (%)
Pasireiškė
Nepasireiškė
28
Tyrimo metu buvo matomas reikšmingas skirtumas, tarp vartojamų receptinių ir
nereceptinių vaistų. Didesnė dalis geriatrinių pacientų vartoja receptinius vaistinius preparatus
(n=87, 87 proc.), o vartojamų vaistų skaičių dar papildo ir pacientų vartojami nereceptiniai
preparatai (n=41, 41proc.). Taigi tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai geriatriniai
ambulatoriniai pacientai vartoja įvairius receptinius vaistinius preparatus (9 pav.).
9 pav. Tiriamųjų vartojamų receptinių ir nereceptinių vaistų kiekiai
3.3.2. Dažniausiai vartojamų vaistų grupės
Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kokius vaistus ambulatoriškai dažniausiai vartoja
senyvo amžiaus pacientai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai buvo vartojami vaistai nuo arterinės
hipertenzijos (n=56, 56 proc.). Nereikšmingai mažiau vartojami buvo vaistai nuo širdies ir
kraujagyslių ligų (n=50, 50 proc.). Didelė dalis tiriamųjų vartojo ir kraujodarą bei krešėjimą
veikiančius vaistus (n=46, 46 proc.), taip pat vaistus nuo nervų sistemos ir psichikos ligų (n=41, 41
proc.). Kiek mažiau vartojami buvo vaistai nuo endokrininių ligų (n=18, 18 proc.), nuo virškinimo
sistemos ligų (n=13, 13 proc.), nuo anemijos (n=9, 9 proc.), skausmo ir uždegimo (n=8, 8 proc.),
urogenitalinę sistemą veikiantys (n=8, 8 proc.), nuo kvėpavimo sistemos ligų (n=7, 7 proc.), o
mažiausiai iš tiriamųjų pacientų vartojamų vaistų buvo preparatai akių ligoms (n=2, 2 proc.). 10
tiriamųjų vaistų iš viso nevartojo (10 proc.).
Taigi tyrimo rezultatai rodo, jog dažniausiai ambulatoriškai vartojami vaistai yra nuo
arterinės hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, kraujodarą ir krešėjimą veikiantys, taip pat nuo
nervų sistemos ir psichikos ligų. Tai matyti ir 10 pav..
87%
41%
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Receptiniai vaistai Nereceptiniai vaistai
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Vaistų rūšis
29
10 pav. Tiriamųjų pacientų vartojami vaistai
3.3.3. Vartojamų vaistų dozės vertinimas
Tyrimo metu buvo nustatinėjama ar pacientai vartoja tinkamas vaistų dozes. Vaistų dozės
tinkamumas buvo vertinamas atsižvelgiant į ligonio lytį, amžių, kreatinino klirensą. Kreatinino
klirensas buvo apskaičiuojamas kiekvienam pacientui, naudojant Cockcroft Gault formulę bei
internetinę šios formulės skaičiuoklę (angl. Cockcroft Gault Calculator). Vaistų dozių tinkamumas
buvo analizuojamas remiantis VVKT pateiktomis vaistų charakteristikų santraukomis. Rezultatai
parodė, kad 96 tiriamieji (96 proc.) vaistus vartojo dozuodami tinkamai. 4 tiriamiesiems (4 proc.) buvo
nustatytos netinkamos vaistų dozės (11 pav.). Visi keturi pacientai netinkamomis dozėmis vartojo po
vieną vaistinį preparatą. Netinkamai dozuojami buvo du vaistai veikiantys centrinę nervų sistemą
(benzodiazepinai), 1 vaistas veikiantis širdies ir kraujagyslių sistemą (izosorbido mononitratas) ir
vienas vaistas veikiantis kraujodarą ir krešumą (12 pav.). Daugiausiai vartojamų vaistų dozės buvo per
didelės (n=3, 75 proc.), o vieno preparato (kraujodarą ir krešumą veikiančio) dozė buvo per maža
(n=1, 25 proc.).
56%
50%
9%
46%
41%
13%
8%
18%
7% 8%
2%
10%
0
10
20
30
40
50
60 Ti
riam
ųjų
kie
kis
pro
c.
Vaistai
30
11 pav. Tiriamųjų pacientų vartojamų vaistų dozių pasiskirstymas pagal tinkamumą
12 pav. Tiriamiesiems nustatyti netinkamai dozuojami vaistai
n=96 96%
n=4 4%
Vaistų dozių tinkamumas
Tinkamos vaistų dozės
Netinkamos vaistų dozės
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Centrinę nervų sistemą veikiantys
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys
Kraujodarą ir krešumą veikiantys
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Vaistai
31
3.3.4. Be indikacijos vartojamų vaistų analizė
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad didžioji dalis senyvo amžiaus pacientų (n=86, 86 proc.)
vaistus vartojo esant indikacijoms, tačiau daliai pacientų (n=14, 14 proc.) buvo nustatyta, kad jie po
vieną vaistinį preparatą vartojo nesant indikacijų. 6 tiriamieji (6 proc.) nesant indikacijų vartojo
virškinimo sistemą veikiančius vaistus (ranitidiną, omeprazolį), 5 pacientai (5 proc.) centrinę nervų
sistemą veikiančius vaistus (benzodiazepinus) ir 3 tiriamieji (3 proc.) – vaistus nuo skausmo ir
uždegimo (ibuprofeną, ketoprofeną) (13 pav.).
13 pav. Tiriamiesiems nustatyti be indikacijos vartojami vaistai
Kaip ir matyti žemiau pateiktame 14 pav., didžiausią dalį be indikacijos vartojamų vaistų
sudarė virškinimo sistemą veikiantys (42,9 proc.), centrinę nervų sistemą veikiantys (35,7 proc.) ir
mažiausią dalį sudarė vaistai nuo skausmo ir uždegimo (21,4 proc.).
0
1
2
3
4
5
6
7
Virškinimo sistemą veikiantys Centrinę nervų sistemą veikiantys
Nuo skausmo ir uždegimo
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Be indikacijos vartojami vaistai
32
14 pav. Tiriamųjų be indikacijos vartojamų vaistų pasiskirstymas
3.4. Vaistų sąveikos ir jų intensyvumas
Tarp 100 tyrime dalyvavusių pacientų vaistų sąveikos pasireiškė 68 pacientams (68 proc.), o
likusiems 32 pacientams (32 proc.) vaistų sąveikų nebuvo pastebėta. Galima teigti, jog geriatrinių
pacientų, kuriems buvo nustatytos vaistų sąveikos buvo reikšmingai daugiau (p < 0,05). Tai matyti ir
15 pav.:
15 pav. Tiriamųjų pacientų vartotų vaistų sąveikų pasiskirstymas
n=6 42,9%
n=5 35,7%
n=3 21,4% Be indikacijos vartojami vaistai
(%)
Virškinimo sistemą veikiantys
Centrinę nervų sistemą veikiantys
Nuo skausmo ir uždegimo
n=32 32%
n=68 68%
Vaistų sąveikos
Nepasireiškė
Pasireiškė
33
Pacientams pasireiškė silpnos, vidutinės ir stiprios vaistų sąveikos (16 pav.). Dažniausiai
pasireiškė vidutinio stiprumo vaistų sąveikos, kurios buvo nustatytos 59 pacientams (59 proc.). Šios
sąveikos pasireiškė kartu vartojant benzodiazepinus su diuretikais, antitrombozinius vaistus su
angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais, protonų siurblio inhibitorius vartojant
kartu su diuretikais ir t.t.. Silpnos vaistų sąveikos pasireiškė 36 pacientams (36 proc.), kurie kartu
vartojo antitrombozinius vaistus su diuretikais, kelis diuretikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo
su H2 histamino receptorių blokatoriais ir t.t., o mažiausiai buvo nustatyta stiprių sąveikų, kurios
pasireiškė 4 pacientams (4 proc.) kartu vartojusiems diuretikus su AKF inhibitoriais ar antiaritminiais
vaistais, protonų siurblio inhibitorius su antitromboziniais vaistais ir kelis vaistus nuo cukrinio diabeto.
16 pav. Tiriamiesiems pacientams pasireiškusių vartotų vaistų sąveikų stiprumas ir jų
pasiskirstymas
3.5 . Pacientų amžiaus, lyties, ligų ir vartotų vaistų skaičiaus įvertinimas
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tarp ligų skaičiaus ir ligonio lyties reikšmingos
priklausomybės nenustatyta (r=0,103, p > 0,05), tačiau ligų skaičius statistiškai koreliuoja su amžiumi:
kuo pacientai vyresni, tuo daugiau ligų jie serga (r=0,214, p < 0,05). Tyrimo metu buvo analizuojama
32% 36%
59%
4%
0
10
20
30
40
50
60
70
Nėra Silpna Vidutinė Stipri
Tiri
amų
jų k
ieki
s p
roc.
Vaistų sąveikos
34
ir vertinama priklausomybė tarp geriatrinių pacientų ligų ir vartojamų vaistų skaičiaus. Buvo nustatyta,
kad pacientams nustatytų ligų skaičius statistiškai koreliuoja su vartojamų vaistų skaičiumi, kuo
daugiau ligų pacientai sirgo, tuo daugiau vaistų jie vartojo (r=0,644, p < 0,05). Vartojamų vaistų
skaičius turi reikšmingą santykį su šiomis ligomis: širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo
sistemos ligomis, arterine hipertenzija, miokardo infarktu, nervų sistemos ir psichikos, endokrininėmis
ligomis (p < 0,05). Šios ligos statistiškai koreliuoja ir turi santykį su vartojamų vaistų skaičiumi.
Onkologinės ligos, kvėpavimo sistemos, sąnarių ligos, anemija, insultas ir akių ligos vartojamų vaistų
kiekiui nėra statistiškai reikšmingos (p > 0,05). Taigi apibendrinant galima teigti, jog vyresnis pacientų
amžius nulemia didesnį ligų skaičių, o ligos įtakoja didesnį vartojamų vaistų kiekį.
35
4. Rezultatų aptarimas
Atlikus tyrimą apie ambulatorinių geriatrinių ligonių gydymo ypatybes buvo ištirta ir
analizuota 100 tiriamųjų ligos istorijos. Tarp tiriamųjų buvo 38 vyrai (38 proc.) ir 62 moterys (62
proc.). Amžiaus vidurkiai atitinkamai buvo 79 metai (SD=6,377) ir 81 metai (SD=5,780). Bendras
amžiaus vidurkis buvo 80,02 metų (SD=6,055). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis
tiriamųjų sirgo 4 ligomis ar daugiau (n=58, 58 proc.), o vienam pacientui vidutiniškai pasireiškia 3,8
ligos (SD=1,366). Šie gauti rezultatai gali patvirtinti Baldoni A. su kolegomis (2013) Brazilijoje atlikto
tyrimo rezultatus, kuriuose buvo nurodyta, kad daugiausiai pacientų serga daugiau kaip 4 ligomis [11].
Užsienyje ir Lietuvoje anksčiau atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad dažniausios senyvo amžiaus
pacientams pasireiškiančios ligos yra tokios kaip: širdies ir kraujagyslių sistemos, arterinė hipertenzija,
endokrininės, psichikos ir nervų sistemos ligos, judėjimo organų (stuburo ir sąnarių), akių ir
onkologinės ligos [8;9;11]. Labai panašūs rezultatai atsispindi ir mūsų atliktame tyrime. Dažniausios
ligos buvo nustatytos tokios, kaip: širdies ir kraujagyslių sistemos (n=86, 86 proc.), arterinė
hipertenzija (n=83, 83 proc.), nervų sistemos ir psichikos ligos (n=49, 49 proc.). Kitos ligos pasireiškė
kiek rečiau: endokrininės ligos (n=18, 18 proc), kvėpavimo sistemos ligos (n=15, 15 proc.), šlapimą
išskiriančių organų ligos (n=14, 14 proc.), onkologinės ligos (n=10, 10 proc.), anemija (n=10, 10
proc.), insultas ir miokardo infarktas pasireiškė vienodam skaičiui pacientų (n=8, 8 proc.), sąnarių
(n=5, 5 proc.), akių ligos (n=5, 5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (n=4, 4 proc). Įvairias ligas įtakoja
tokie rizikos veiksniai, kaip senyvas amžius, nutukimas ir gretutinės ligos. Tai nulemia didesnį
vartojamų vaistų skaičių. Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis, senyvo amžiaus pacientai vidutiniškai
vartoja 6,8 vaisto, Olandijoje atliktas tyrimas rodo tokius pat skaičius kaip Brazilijoje, na o Švedijoje
atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vidutiniškai pacientai vartoja net po 9 vaistus [11;32;33]. Mūsų
atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje senyvo amžiaus ligoniai vidutiniškai vartoja gerokai
mažiau vaistų nei užsienyje. Vartojamų vaistų vidurkis buvo 3,33 vaisto (SD=1,854). Vidutiniškai
Lietuvos moterys suvartoja po 3,5 vaisto (SD=1,612), o vyrai po 2,9 vaisto (SD=2,149). Vidutiniškai
daugiausiai vaistų- po 3,6 (SD=1,891) vartojo vyresni kaip 85 metų pacientai, 76-85 metų pacientai
vidutiniškai vartojo po 3,5 vaisto (SD=1,683), o mažiausiai vaistų, vidutiniškai po 2,2 (SD=2,016)
vartojo 65-75 metų pacientai. Lyginant vartojamų vaistų skaičių tarp amžiaus grupių reikšmingas
skirtumas buvo nustatytas tarp 65-75 ir 76-85 metų pacientų (p=0,02, p<0,05) bei tarp 65-75 ir >85
metų pacientų (p=0,04, p<0,05). Tarp 76-85 metų ir vyresnių kaip 85 metų amžiaus pacientų grupių
vartojamų vaistų skaičiaus reikšmingo skirtumo nebuvo. Vaistų vartojimo kiekį vertinant atsižvelgiant
į pacientų gyvenamąją vietą, reikšmingo skirtumo tarp miesto, kaimo ir slaugos namų pacientų nebuvo
nustatyta (p>0,05). Polifarmacija yra didelė vyresnio amžiaus pacientų problema. Tai matyti ir
36
užsienyje atliktuose tyrimuose. Izraelyje atlikto tyrimo metu polifarmacija buvo nustatyta 61 proc.
pacientų, o Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis, polifarmacija pasireiškė net 86 proc. pacientų [34;35].
Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad polifarmacija, kai vartojami 3 ir daugiau vaistų, pasireiškė 69
proc. tiriamųjų. Taigi galima teigti, kad polifarmacija yra stipriai paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir
visame pasaulyje. Reikšmingai didesnę dalį vartojamų vaistų sudaro receptiniai vaistiniai preparatai
(n=87, 87 proc.). Šio tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai geriatrinių ligonių vartojami vaistai yra
tokie, kaip: nuo arterinės hipertenzijos (n=56, 56 proc.), širdies ir kraujagyslių ligų (n=50, 50 proc.),
kraujodarą bei krešėjimą veikiantys (n=46, 46 proc.), nuo nervų sistemos ir psichikos ligų (n=41, 41
proc.). Kiek mažiau vartojami buvo vaistai nuo endokrininių ligų (n=18, 18 proc.), nuo virškinimo
sistemos ligų (n=13, 13 proc.), nuo anemijos (n=9, 9 proc.), skausmo ir uždegimo (n=8, 8 proc.),
urogenitalinę sistemą veikiantys (n=8, 8 proc.), nuo kvėpavimo sistemos ligų (n=7, 7 proc.), o
mažiausiai iš tiriamųjų pacientų vartojamų vaistų buvo preparatai akių ligoms (n=2, 2 proc.). 10
tiriamųjų vaistų iš viso nevartojo (10 proc.). Šio tyrimo metu analizuoti ir nustatyti dažniausiai senyvo
amžiaus pacientų vartojami vaistiniai preparatai taip pat aprašomi ir kituose moksliniuose tyrimuose.
Tokie patys vaistai yra minimi Anglijoje, Brazilijoje, Olandijoje ir anksčiau Lietuvoje atliktuose
tyrimuose [9;11;15;32]. Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis, širdies ir kraujagyslių sistemą
veikiančius vaistus vartoja 36 proc., centrinę nervų sistemą- 13 proc., virškinimo sistemą – 12 proc.,
kraują ir kraujodarą veikiančius- 10 proc. senyvo amžiaus pacientų [32]. Taigi užsienio tyrimo
duomenis lyginant su mūsų atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad senyvo amžiaus pacientai
dažniausiai vartoja tuos pačius vaistus, o vaistų suvartojimo kiekiai Lietuvoje ir užsienyje labai stipriai
nesiskiria. Atlikto tyrimo metu buvo vertinamos vartojamų vaistų dozės, atsižvelgiant į ligonio lytį,
amžių, svorį, kreatinino klirensą. Buvo nustatyta, kad didžiajai daliai ligonių vaistų dozės buvo
tinkamos (n=96, 96 proc.), ir tik 4 tiriamiesiems (4 proc.) dozė buvo netinkama. 2 centrinę nervų
sistemą veikiantys vaistai (benzodiazepinai) (n=2, 50 proc.) ir 1 vaistas veikiantis širdies ir
kraujagyslių sistemą (izosorbido mononitratas) (n=1, 25 proc.) buvo dozuojami per didelėmis dozėmis,
o vieno kraujodarą ir krešumą veikiančio preparato (antikoagulianto) dozė buvo per maža (n=1, 25
proc.). Reikšmingai didesnė dalis pacientų vaistus vartojo esant tikslioms indikacijoms (n=86, 86
proc.), o 14 pacientų (14 proc.) buvo nustatyta, kad po vieną vaistą jei vartojo nesant indikacijos. 6
pacientai (6 proc.) nesant indikacijos vartojo virškinimo sistemą veikiančius vaistus (ranitidiną,
omeprazolį), 5 pacientai (5 proc.) centrinę nervų sistemą veikiančius (benzodiazepinus) ir 3 pacientai
(3 proc.) vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Moksliniuose straipsniuose minima, kad pavojingos vaistų
sąveikos dažniau pasireiškia pacientams, kurie vartoja vaistus nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų,
arterinės hipertenzijos, centrinę nervų sistemą veikiančius [15]. Remiantis užsienio mokslininkų
atliktais tyrimais, vaistų sąveikos pasireiškia daugiau kaip 50 proc. pacientų. Didžiausią dalį užsienyje
37
nustatytų vaistų sąveikų sudarė vidutinio stiprumo vaistų sąveikos ir jų pasireiškė 76 proc.. Silpnos
vaistų sąveikos pasireiškė kur kas rečiau- 17 proc., o stiprių sąveikų buvo nustatyta 7 proc. [36]. Mūsų
atliktame tyrime gauti rezultatai labai panašūs į užsienyje atliktų tyrimų. Vaistų sąveikos buvo
nustatytos 68 proc. pacientų (n=68). Daugiausiai pasireiškė vidutinio stiprumo vaistų sąveikos, kurios
buvo nustatytos 59 pacientams (59 proc.) (jos pasireiškė kartu vartojant benzodiazepinus su
diuretikais, antitrombozinius vaistus su AKF inhibitoriais, protonų siurblio inhibitorius vartojant kartu
su diuretikais ir t.t.). Silpnos vaistų sąveikos pasireiškė 36 pacientams (36 proc.) ( pasireiškė vartojant
antitrombozinius vaistus su diuretikais, kelis diuretikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo su H2
histamino receptorių blokatoriais ir t.t.). Stiprios vaistų sąveikos buvo nustatytos 4 pacientams (4
proc.) (vartojusiems diuretikus su AKF inhibitoriais ar antiaritminiais vaistais, protonų siurblio
inhibitorius su antitromboziniais vaistais, kelis vaistus nuo cukrinio diabeto).
Tyrimo metu buvo vertinama priklausomybė tarp pacientų amžiaus, ligų ir vartojamų vaistų
skaičiaus. Tarp ligų skaičiaus ir ligonio lyties reikšmingos priklausomybės nenustatatyta ( r =0,103, p
> 0,05), tačiau ligų skaičius statistiškai koreliuoja su amžiumi (r = 0,214; p < 0,05), taigi kuo pacientui
daugiau metų, tuo daugiau ligų jis serga. Vartojamų vaistų skaičius turi reikšmingą santykį su ligų
skaičiumi: kuo daugiau ligų serga, tuo didesnį skaičių vaistinių preparatų ligonis vartoja ( r = 0,644; p
< 0,05). Tokią pačią tendenciją atskleidžia ir užsienio mokslininkai atliktuose tyrimuose, kur teigiama,
kad didelis vaistų vartojimas yra neišvengiamas senyvo amžiaus pacientams, sergantiems keletu ligų,
kurios ir įtakoja didelį vaistų vartojimą [34;36].
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo metu buvo susipažinta su ambulatorinių geriatrinių
ligonių gydymo ypatybėmis, dažniausiai pasitaikiusiomis ligomis, dažniausiai vartojamais vaistiniais
preparatais, jų dozavimo ypatybėmis, vartojimo indikacijomis ir sąveikomis. Tyrimo metu buvo
nustatyta, kad didžiajai daliai tiriamųjų būdinga polifarmacija, kuri senyvam pacientui yra labai
reikšminga. Gautus tyrimo rezultatus palyginus su panašiais tyrimais atliktais užsienyje arba kiek
anksčiau Lietuvoje, matyti, jog didžioji dalis rezultatų yra labai panašūs ir atitinka su kitų šalių tyrimų
rezultatais. Tačiau norint gauti daugiau ir tikslesnių duomenų apie ambulatorinių geriatrinių ligonių
gydymo ypatumus, reikėtų ištirti didesnį kiekį pacientų ir atlikti platesnius su šia tema susijusius
tyrimus.
38
5. IŠVADOS
1. Senyvo amžiaus pacientai ambulatoriškai dažniausiai vartoja vaistus nuo arterinės
hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, nuo nervų sistemos ir psichikos ligų bei
kraujodarą ir krešėjimą veikiančius vaistus.
2. 14 proc. senyvo amžiaus pacientų vartoja vaistų nesant indikacijų. Dažniausiai be
pagrindo vartojami virškinimo sistemą ir centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai.
3. Dviems trečdaliams senyvo amžiaus pacientų nustatytos vaistų sąveikos bei
polifarmacija.
4. 96 proc. senyvo amžiaus pacientų vartoja tinkamą vaistų dozę.
5. Polifarmaciją įtakojantys pagrindiniai rizikos veiksniai yra didėjantis pacientų amžius
ir gretutinių ligų kiekis.
39
6. Praktinės rekomendacijos
Atsižvelgiant į tai, kad senyvo amžiaus pacientams ypač dažnai pasireiškia polifarmacija,
kurią įtakoja didėjantis pacientų amžius ir gretutinių ligų kiekis, o senyvo amžiaus pacientų
ambulatoriniame gydyme pastebima vaistų vartojimo problemų ir klaidų, patariama:
1. Siekiant sumažinti polifarmacijos dažnį, gydytojai ir vaistininkai kiekvieno susitikimo
su pacientu metu turi įvertinti, ar senyvo amžiaus ligoniui skiriami ir jau vartojami
vaistai tikrai būtini, ar yra tikslios indikacijos ir preparatai nėra vartojami be pagrindo.
Ypač atkreipti dėmesį reikia į virškinimo sistemą ir centrinę nervų sistemą veikiančių
vaistų indikacijas
2. Rekomenduoti pacientams nevartoti nereceptinių vaistų nepasitarus su gydytoju arba
vaistininku. Taip būtų galima sumažinti polifarmacijos dažnį.
3. Pacientui skiriant kelis vaistus būtina įvertinti galimas vaistų sąveikas ir jų
reikšmingumą. Taip galima sumažinti nepageidaujamų vaistų reakcijų dažnį ir
padidinti pacientų saugumą. Ypatingai reikia atkreipti dėmesį į galimas vaistų sąveikas
pacientams, kurie vartoja antitrombozinius vaistus, vaistus nuo aritmijų, centrinę nervų
sistemą veikiančius vaistus, diuretikus bei vaistus nuo cukrinio diabeto.
40
7. Literatūros sąrašas
1. Oficialios statistikos portalas. Nuolatinių gyventojų skaičius (65 metų ir vyresnių) metų
pradžioje. 2016. Prieiga internete: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-
analize?portletFormName=visualization&hash=9fc94df3-e8c6-4456-87a3-b5fd38f8d3e6
2. Lietuvos statistikos departamentas. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. Vilnius. 2014; p.11. Prieiga
internete: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3030
3. Bestide RW. Introduction to Geriatrics. Merck manual. 2013. Prieiga internete:
http://www.merckmanuals.com/professional/geriatrics/approach-to-the-geriatric-
patient/introduction-to-geriatrics
4. Razgevičiūtė R. Saugus vaistų vartojimas vyresniame amžiuje. Farmacija ir laikas 2006; p.34-35
Prieiga internete:
http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_05/vaistu_vartojimas_vyresniems.pdf
5. Maher RL, Hanlon JT, Hajjar ER. Clinical Consequences of Polypharmacy in Elderly. Expert
Opin Drug Saf. 2013;13(1):1-11 Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3864987/ doi: 10.1517/14740338.2013.827660.
6. Cullinan S, Mahony O, Byrne S. Application of the structured history taking of medication use
tool optimise prescribing for older patients and reduce adverse events. Int J Clin Pharm.
2016;38(2):374-379. Prieiga internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26797770
doi:10.1007/s11096-016-0254-0.
7. Mair A, Wilson M, Witham M, McPhee G, Wood K, Dreischulte T, Watt J, Cuthbert M, Houston
N, Ross T, Mercel S. Scottish Government Model of Care Polypharmacy Working Group.
Polypharmacy Guidance (2nd edition). Scottish Government. 2015; p.5. Prieiga internete:
http://www.sign.ac.uk/pdf/polypharmacy_guidance.pdf
8. Stark K, Olden M, Brandl C, Dietl A, Zimmermann ME, Schelter SC, Loss J, Leitzmann MF,
Böger CA, Luchner A, Kronenberg F, Helbig H, Weber BHF, Heid IM. The German AugUR
study: study protocol of a prospective study to investigate chronic diseases in the elderly. BMC
Geriatr. 2015;15:130. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4617905/ doi:
10.1186/s12877-015-0122-0
41
9. Stukas R, Šurkienė G, Alekna V, Žagminas K, Jakubauskienė M, Steponavičiūtė R. 65 metų ir
vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir vaistų vartojimas. Gerontologija.
2013;14(4):218-227. Prieiga internete:
http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2013/nr_4/2013_218_227.pdf
10. Filipavičiūtė R, Gaigalienė B, Čeremnych J, Butkienė B, Jurgelėnas A, Alekna V. Ilgaamžių
žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis. Gerontologija.2010;11(1):14-20. Prieiga internete:
http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2010/nr_1/2010_14_20.pdf
11. Baldoni A, Ayres LR, Martinez EZ, Dewulf N, Santos V, Obreli-Neto P, Pereira LRL.
Pharmacoepidemiological profile and polypharmacy indicators in elderly outpatients. Braz. J.
Pharm. Sci. 2013;49(3):443-452. Prieiga internete:
http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1984-82502013000300006
12. Daamen MAMJ, Hamers JPH, Gorgels APM, Brunner-La Rocca HP, Tan FES, Dieijen-Visser
MP, Schols JMGA. Heart failure in nursing home residents; a cross-sectional study to determine
the prevalence and clinical characteristics. BMC Geriatr. 2015;15:167. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4681153/ Doi:
10.1186/s12877-015-0166-1
13. Navarrete-Reyes AP, Soto-Pérez-de-Celis E, Hurria A. Cancer and aging: A complex biological
Associaion. Rev Invest Clin. 2016;68(1):17-24. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27028173
14. Gaidelytė R, Garbvienė M, Madeikytė N, Tendziagolskytė D. Higienos instituto Sveikatos
informacijos centras. Lietuvos sveikatos statistika. Vilnius. 2014;p.67-68. Prieiga internete:
http://sic.hi.lt/data/la2014.pdf
15. Guthrie B, Makubate B, Hernandez- Santiago V, Dreischulte T. The rising tide of polypharmacy
and drug-drug interactions: population database analysis 1995-2010. BMC Med. 2015;13:74
Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4417329/ Doi:
10.1186/s12916-015-0322-7.
16. Kubilienė L, Naudžiūnas A, Radžiūnas R, Daukšienė J, Grincevičius J, Jankauskienė L,
Kalinauskienė E, Kleišytė P, Mašanauskienė E, Kubilius R, Sadauskas S, Unikauskas A.
Farmacinės paslaugos klinikiniai konsultavimo pagrindai. Kaunas; 2014; p. 25; 42-43.
42
17. Malinovska A, Bingisser R, Nickel CH. Adverse drug events of older patients presenting in the
emergency department. Ther Umsch. 2015;72(11-12):673-677. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26654810 Doi:10.1024/0040-5930/a000736
18. Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J, Valius L, Venskutonis D,
Visokinskas A. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. Kaunas; 2009.
19. El Desoky ES. Pharmacokinetic-pharmacodynamic crisis in the elderly. Am J Ther. 2007;14
(5):488-498. Prieiga internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17890940
20. McLachlan AJ, Pont LG. Drug Metabolism in Older People—A Key Consideration in Achieving
Optimal Outcomes With Medicines. J Gerontol A Biol Sci Med Sci. 2012;67(2):175-180. Prieiga
internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21835808 Doi: 10.1093/gerona/glr118.
21. Rivera R, Antognini JF. Perioperative drug therapy in elderly patients. Anesthesiology.
2009;110(5):1176-1181. Prieiga internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19352149
Doi:10.1097/ALN.0b013e3181a10207.
22. Ehab S, Desoky EL. Pharmacokinetic-Pharmacodynamic Crisis in the Elderly. Am J Ther
2007;14(5):488-498. Prieiga internete: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17890940 Doi:
10.1097/01.mjt.0000183719.84390.4d.
23. Dormann H, Sonst A, Müller F, Vogler R, Patapovas A, Pfistermeister B, Plank-Kiegele B,
Kirchner M, artmann N,Bürkle T,Maas R. Adverse Drug Events in Older Patients Admitted as an
Emergency. Dtsch Arztebl Int. 2013;110(13):213-219. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3627162/ Doi: 10.3238/arztebl.2013.0213.
24. Tangiisuran B, Gozzoli M.P, Davies J.G, Rajkumar C. Adverse drug reactions in older people.
Reviews in Clinical Gerontology. 2010;20: 246–259. Prieiga internete:
http://journals.cambridge.org/abstract_S0959259810000171. Doi: 10.1017/S0959259810000171.
25. Drugs.com. Popular, comprehensive and up-to-date source of drug information online. Prieiga
internete: www.drugs.com
26. Jankūnas R, Būta M, Liukaitis V, Pilčiauskienė R, Pliuškienė A, Šigajevas A. Vaistų žinynas
2009. Aštuntasis leidimas.Vilnius. 2009.
27. Murtaza G, Ghani Khan MY, Azhar S, Khan SA, Khan TM. Assessment of potential drug–drug
interactions and its associated factors in the hospitalized cardiac patients. Saudi Pharm J.
2016;24(2):220-225. Prieiga internete:
43
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4792893/ Doi:
10.1016/j.jsps.2015.03.009
28. Dumbreck S, Flynn A, Nairn M, Wilson M, Treweek S, Mercer S.W, Anderson P, Thompson A,
Payne K, Guthrie B. Drug-disease and drug-drug interactions: systematic examination of
recommendations in 12 UK national clinical guidelines. BMJ. 2015;350:949. Prieiga internete:
http://www.bmj.com/content/350/bmj.h949 doi: http://dx.doi.org/10.1136/bmj.h949
29. Sjöqvist F, Böttiger Y. Historical perspectives: drug interactions – it all began with Cheese.
Journal of Internal Medicine. 2010;268(6):512–515. Prieiga internete:
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2796.2010.02300.x/pdf
30. Cockcroft Gault Calculator. Cockcroft Gault formulės internetinė skaičiuoklė. Prieiga internete:
http://mdrd.com/
31. VVKT. Vaistų paieška. Prieiga internete: http://extranet.vvkt.lt/paieska/
32. Denneboom W, Dautzenberg MGH, Grol R, De Smet PAGM. Analysis of polypharmacy in
older patients in primary care using a multidisciplinary expert panel. Br J Gen Pract.
2006;56(528):504-510. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC1872060/
33. Bergman A, Olsson J, Carlsten A, Waern M, Fastbom J. Evaluation of the quality of drug therapy
among elderly patients in nursing homes. Scand J Prim Health Care. 2007;25(1):9-14. Prieiga
internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC3389457/ Doi:
10.1080/02813430600991980
34. Kim HA, Shin JY, Kim MH, Park BJ. Prevalence and Predictors of Polypharmacy among Korean
Elderly. PloS One. 2014;9(6):1-6. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4051604/ Doi:
10.1371/journal.pone.0098043
35. Beloosesky Y, Nenaydenko O, Nevo RFG, Adunsky A, Weiss A. Rates, variability, and
associated factors of polypharmacy in nursing home patients. Clin Interv Aging. 2013;8:1585-
1590. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC3849000/ izraelio
polifarm Doi: 10.2147/CIA.S52698
44
36. Salwe K.J, Kalyansundaram D, Bahurupi Y. A Study on Polypharmacy and Potential Drug-Drug
Interactions among Elderly Patients Admitted in Department of Medicine of a Tertiary Care
Hospital in Puducherry. J Clin Diagn Res. 2016;10(2):06-10. Prieiga internete:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/pmc/articles/PMC4800545/ Doi:
10.7860/JCDR/2016/16284.7273
45
8. PRIEDAI
1 priedas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą.
