5

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ (1 – 3 m.) UGDYMO(SI) PROGRAMA “IŠ MOČIUTĖS SKRYNIOS”

♦MENINIO UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Žadina džiugias emocijas, patirtus įspūdžius reikšti judesiais, mimika, spalvomis, kalba, inscenizavimu; o Kuria vaiką estetiškai ugdančią aplinką; vaiko erdvę praturtinti vertingais tautodailės, taikomosios, vaizduojamosios dailės kūriniais, vaikų

knygelėmis; o Kuria gėrėjimosi ir grožėjimosi nuotaiką, kad vaikas galėtų įsijausti į tai, kas gražu; o Sudaro sąlygas mažyliui gyvai eksperimentuoti su dailės priemonėmis ir medžiagomis; kartu su vaiku išbando įvairias meno rūšis; o Įjungia muziką į visą vaiko veiklą, siekiant įvairiapusiško jo ugdymo ( klausytis kuo įvairesnės muzikos įrašų, kiek galima daugiau jos atlikti

gyvai – balsu ar instrumentu, skatina vaiką padainuoti vieną ar kelis garsus iš eilės) o Skatina muzikos įrašų klausytis aktyviai: judant, sūpuojant, “šokant” su vaiku, mėgdžiojant muzikos garsumo, aukščio, tembro ir kitus pokyčius,

skatina judesio išraiškingumą; o Nuolat dainuoja su vaiku įvairias lietuvių liaudies daineles daugiau dėmesio skiriant ne žodžiams, o melodikai, ritmikai, emocinei išraiškai; o Skatina vaiką mėgdžioti aplinkoje girdimus gamtos ir mechaninius garsus; o Parūpina mažyliui vaikiškų muzikinių žaislų: barškučių, varpelių, būgnelių, švilpynių; o Naudojasi šiomis vaiko ugdymo(si) technologijomis: terapine(vaiko nuraminimas, apkabinimas, švelnus kalbinimas, jo poreikių suvokimas,

tenkinant visus vaiko poreikius), pavyzdžio, aktyvios vaiko veiklos; Ugdytini gebėjimai Vaiko veiksenos, metodai, būdai

- Jaučia ir išbando įvairią meno kalbą (muziką, dailę, vaidybą)

MUZIKA - Domisi muzikiniais ir natūraliais arba žmogaus skleidžiamais nemuzikiniais garsais - Paučia ritmą; - Pradeda groti vaikiškais

-klausosi kontrastingos muzikos ir atlieka atitinkamus judesius (šokinėja kaip kiškiukai, varlytės, supa lėlytę ir t. t.); klausosi lopšinės; -žaisdamas dainuoja lopšinę supdamas lėlytę; -eksperimentuodamas instrumentais, klausydamas, susipažįsta su muzikinių žaislų tembrais, jų skambėjimo aukštumu (barškutis, būgnelis, varpelis); -ritmiškai barškina barškučius, muša būgnelį (lėtai – greitai) -atlieka elementarius ritminius judesius pagal muziką (linguoja, sukasi (po vieną, po du), šokinėja, ploja, trepsi, pritūpia sukioja rankų plaštakas); -sustoja rateliu, eina susikabinus rankomis, ploja, trepsi, stuksena kaladėlėmis pagal muziką; -kartu su pedagogu dainuoja, ploja, mėgdžioja judesius, stebi kitus (naudojant lietuvių liaudies ratelius, lietuvių liaudies

6

muzikos instrumentais

DAILĖ - Bando save išreikšti linija, spalva, forma; - Geba manipuliuoti pieštukais, dažais, teptukais

VAIDYBA

- Pradeda vaidmeninius žaidimus naudoti saviraiškai; Domisi tautosaka;

daineles) - klauso įrašų, juda pagal muziką, keičia judesius pagal muzikos greitį; -girdi, įsijaučia ir atkuria gamtos „ muziką” (pvz. medžių ošimą) skiria žmogaus ir jo daiktų skleidžiamus triukšmus (pvz. laikrodžio tiksėjimą) -klauso liaudies (birbynių, skudučių, kanklių ir t.t), bei klasikinių (pianino, smuiko ir t.t.) instrumentų muzikos, emociškai ją išgyvena; -vartydamas knygeles, atpažįsta paveikslėliuose aplinkos daiktus bei reiškinius (saulutė šviečia, lietutis lyja) ir t. t.; -stebi linijų, potėpių derinių išraiškingumą (žolytė nulinko, gėlės auga aukštyn) ir t. t.; - mokosi įvaldyti, laikyti rankose pieštuką, teptuką; -piešia (“keverzoja”) spalvotais pieštukais, guašu, kreidelėmis, plėšo popierių, bando klijuoti; - sąmoningai brauko vertikalius, horizontalius brūkšnius, įvairiausius raizginius; -eksperimentuoja su didelių matmenų medžiagomis ant didelių popieriaus lapų, pagaliuku ant smėlio, sniego ir kt. -eksperimentuodamas, tyrinėdamas dažus sukuria atsitiktines kompozicijas; - piešia dviem rankom; - piešia pirštukais vaizduojant gamtos reiškinius (lyja, sninga, krinta lapai ir kt.). -pradeda skirti pagrindines spalvas; -minko, volioja, kočioja plastiliną, pirštais spaudžia duobutes; -jungia nulipdytus gumulėlius (bokšteliai, lėlytės) ir kt.; -tyrinėja tam tikros medžiagos paviršių (grublėto velveto ar švelnaus aksomo) -stebi, grožisi, džiaugiasi tautodailės ( verbos, skrynios, nėriniai ir pan.) dirbiniais, taikomosios, vaizduojamosios dailės kūriniais; -štampuoja guašo dažais

-pradeda imituoti pažįstamo gyvūnėlio judesius (ropoja keturiomis ir vaidina kokį nors gyvūną); Žiūri spektaklius, išgyvendamas pirmų susitikimų su teatru džiaugsmą; -pradeda žaisti vaidmeninius žaidimus (pasiima telefoną ir kalba, nešioja ir maitina lėlę) -žaidžiant pradeda naudoti daiktų pakaitalus (kaladėlę vietoj puodelio ir pan.) -klausosi ir bando atlikti tautosakos kūrinėlius , liaudies dainas ir kt. jaučia jų skambumą, išraiškos įvairovę ; -įsitraukia į žaidybines situacijas

7

♦SOCIALINĖ – EMOCINĖ UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Skatina vaiką reikšti vis įvairesnes emocijas bei jausmus ir atsakyti į kito jausmų raišką; o Užmezga artimą emocinį ryšį su vaiku, prisitaiko prie jo bendravimo ritmo ir poreikių, sudaro sąlygas ugdytis saugiam prieraišumui; o Pripažįsta vaiko teisę jausti ne tik džiaugsmą, bet ir pyktį, liūdesį, baimę, nerimą, švelniu elgesiu padeda jam nusiraminti; o Skatina pirmuosius bandymus bendrauti su kitais vaikais; o Padeda perprasti grupės tvarką ir skatina jos laikytis; o Bendrauti su vaiku, drauge žaisti ar tvarkytis, padedant įgyti pradinius bendravimo įgūdžius; o Nuosekliai laikosi tam tikrų grupės taisyklių ir demonstruoja tai vaikui;

Ugdytini gebėjimai Vaiko veiksenos, metodai, būdai

- Domisi savimi ir kitais (bendraamžiais ir suaugusiais); - Jaučiasi mylimas, tiki savo sėkme; - Laikosi žinomų elgesio normų, grupėje priimtų taisyklių; - Suvokia save ir teigiamai vertina; - Pradinis supratimas apie draugus ir draugystę; - Elementarūs savikontrolės įgūdžiai;

-atpažįsta save veidrodyje, nuotraukose; turi aiškų savo kūno vaizdą; pažįsta ir parodo 6 ir daugiau savo kūno dalių; piršteliais parodo, kiek jam metų; -domisi kitais vaikais ir pats ieško draugo savo žaidimui, pradeda kalbėtis su kitu (pavadina žaislus, veiksmus, siūlo, prašo, komentuoja) -prisimena draugų vardus; -nori būti pastebėtas ir įvertintas; noriai žaidžia kartu su suaugusiuoju, mėgdžioja jo kalbą, poelgius, emocijų raiškos būdus; -drąsiai išbando naują veiklą, daiktus; -padaręs atradimą ar atlikęs užduotį reiškia pasitenkinimą; -pradeda suprasti kitų jausmus, bando paguosti; -pradeda suprasti savo jausmus, mokosi juos pavadinti, išreiškia bendraudamas ir vaizduotės žaidimuose; - geba pasirinkti, paragintas įsijungia į žaidimą, palaukia savo eilės; -jaučia vis didesnį malonumą žaisdamas su bendraamžiais; -pradeda tapatinti save su to paties amžiaus ir lyties vaikais; -bendraudamas su kitais labiau valdo impulsyvumą; -išreiškia jausmus žaisdamas simbolinius žaidimus; -bando laikytis taisyklių ( kelios taisyklės vienam laikotarpiui), jas suprantant kaip lūkesčius, patarimus; -elgiasi taip kaip jį moko ar elgiasi suaugusieji; -moka nusiraminti;sugeba susivaldyti nesudavęs, kai yra supykęs; -domisi artimųjų, suaugusiųjų darbu; -dalyvauja grupės veikloje 5–10 min.;

8

♦KALBOS UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Skatina ir drąsina kalbančius vaikus; o Kalba su vaikais įdomiomis temomis ir žaisdami, ir tvarkydamiesi ir kitos veiklos metu; komentuoja vaiko veiklą; o Skatina vaikus įgyti kuo daugiau socialinės ir kultūrinės patirties ( kuo ji turtingesnė, tuo palankesnės sąlygos vaiko kalbos raidai); o Sieja kalbą, judesį, muziką, smulkiąją tautosaką, dailę; o Kalba gražia, taisyklinga, vaizdinga, nemonotoniška, aiškia lietuvių kalba; o Skatina dialogą; o Kartu su vaiku žiūri knygeles su paveiksliukais, pasakoja, ką mato, ar skatina vaiką pasakoti; skaito pasakas ar kitokius trumpus kūrinėlius; o Kalba apie garsus aplinkoje (pvz. šuns lojimas, paukščiuko čiulbėjimas), žaidžia su garsais (pvz. tra-lia-lia); o Skatina vaiko pirmuosius rašymo eksperimentus (keverzonės, linijos ir pan.)

Ugdytini gebėjimai Vaiko veiksenos, metodai, būdai - Išgirsta, kartoja, mėgdžioja suaugusiųjų kalbą; - Susikuria savo kalbos sistemą; - Pratinasi klausytis, girdėti, išklausyti; - Suvokia kalbos garsų, žodžių, sakinių, tekstų prasmę;

-klauso trumpų pasakų, pasakojimų, eilėraštukų, dainelių, tautosakos kūrinėlių (patarlės, priežodžiai, garsų pamėgdžiojimas, kūriniai, kur žaidžiama su kalbos garsais); -klausydamas suaugusiojo, mėgdžioja garsus, žodžius, intonaciją; -pokalbių metu, dainuodamas, žaisdamas mėgdžioja gamtos garsus, gyvūnų “kalbą”, mechaninius garsus; - žino savo artimųjų vardus, žmonių ir gyvūnų kūno dalių pavadinimus, dažniausiai vartojamų buities daiktų, transporto priemonių pavadinimus; -supranta, kam naudojami namų apyvokos daiktai; -apibūdina žinomus daiktus, veiksmus, parodo juos paveikslėliuose; -žodžiu reiškia savo norus, pageidavimus; -supranta klausimus ,,Kas?“ ,,Kur?“, neiginius ,,ne“, ,,negalima“; atsako į klausimus; -kalbėdamas derina, jungia žodžius; - jungia žodžius į trumpus sakinius; - vartoja žodžius, kurie išreiškia jausmus (pykstu, bijau, linksma); -aiškiai pasako savo norus, pageidavimus, pavadina savo veiksmus -vartoja mandagumo žodžius “ačiū”, “prašom” ir kt.

9

♦PAŽINIMO UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Parūpina vaiko pažinimą skatinančių žaislų ir priemonių; o Palaiko ir skatina natūralų vaiko domėjimąsi aplinkiniu pasauliu, tyrinėjimą, eksperimentavimą; o Skatina praktiškai pritaikyti žaidimuose tam tikrus gebėjimus, išmoktus veiksmus (pvz. padengti stalą vienos spalvos servetėlėmis), eksperimentuoti ir

stebėti savo veiksmų rezultatus; o Žaidžia kartu su vaikais; Rodo pavyzdį;

Ugdytini gebėjimai Vaiko veiksenos, metodai, būdai - Aktyviai domisi aplinkiniu pasauliu; - Pradeda atrinkti, grupuoti įvairios formos, dydžio daiktus -Domisi ir susipažįsta su augalais, gyvūnais, negyvosios gamtos objektais ir reiškiniais;

-pasivaikščiojimo metu stebi orą, gamtos reiškinius, transportą, žmonių darbus, paukščius, vabzdžius, gyvūnus, medžius, gėles ir pan. -patalpoje stebi, kaip dirba auklėtoja, didesnių vaikų veiklą, dalyvauja vyresnių vaikų žaidimuose, stebi jų tarpusavio santykius; -žaidžiant su vandeniu, prausiantis formuojasi vaizdiniai: šiltas, šaltas vanduo; -žaidžiant su smėliu, susipažįsta su smėlio savybėmis: sausas, drėgnas; -eksperimentuojant su smėliu, vandeniu, sužino, kad vanduo skystas ir skaidrus, smėlis - sausas, drėgnas, birus ir t.t. -manipuliuodamas aplinkos daiktais, didaktinėmis priemonėmis, vartydamas knygeles stengiasi: ▪ pavadinti kai kurias daržoves, vaisius;

• nusakyti daikto išorę, spalvą, skonį; • įvardinti gėlę, medį, žolę ir pan. • parodyti paveikslėliuose šuniuką, paukščiuką, katytę ir t.t. • pavadinti kai kurias kūno dalis, judesius; • statyti bokštus, piramides ir kt.;

-žaisdamas vis tiksliau naudoja įrankius, buities daiktus: kibirėlį, kastuvėlį, formeles, plaktuką, atsuktuvą, raktus “remontui”, spaudžia mygtukus, kabina piešinius skalbinių segtukais; -išskiria vieną formą iš kitų ir atrenka tos formos daiktus; -išskiria vienos spalvos daiktus ir atrenka šios spalvos daiktus iš kitų; -lygina du daiktus pagal dydį: didelis – mažas; -lygina du daiktus pagal paviršiaus savybes: švelnus – šiurkštus; -intuityviai grupuoja daiktus pagal kiekį: daug – mažai; -grupuoja daiktus pagal vieną požymį: raudonas kamuoliukas, raudona mašina, raudona kaladėlė ir pan. -sudaro nuosekliai didėjančių ar mažėjančių daiktų sekas (pvz. eilės tvarka vieną į kitą įdeda tuščiavidures formeles) -tapatina daiktus tiesiogiai: pridėdamas, matuodamas, dėdamas į įdubimą, išpjovą ir mintyse: vien pažiūrėjęs pamato, kur jo vieta; -skiria priešingus veiksmus: nusirengti – apsirengti, atsisegti – užsisegti; -žaidžia vaizduotės žaidimus (pvz. dėžė – namas, kubeliai – mašinos)

10

-stebi ir pasakoja apie gyvūnus (juos pavadina), kurie gyvena namuose, laksto gatvėse, gyvena gamtos kampelyje, akvariume, narvelyje; -mėgdžioja paukščio, gyvūno balsą, imituoja judesius; -klausosi pasakų, eilėraščių, dainų ir kt.apie gyvūnus, jų būdą, augalus, jų įvairovę; -džiaugiasi paukščių giesmėmis, drugelių spalvingumu ir t.t. -stebi kiemo, darželio, gėlyno, kambarinius augalus; -įsimena kokio nors vieno augalo, gyvūno pavadinimą; -stebi gamtos spalvų įvairovę, džiaugiasi, gėrisi gražiais augalais; -atkreipia dėmesį į saulę, mėnulį, žvaigždes; -supranta, kad saulė – šviesos ir šilumos šaltinis; -žaidžia su saulės zuikučiais; stebi šešėlius; -klausosi pasakų, mitų, dainų, žiūri knygelių iliustracijas apie saulę motulę, vaizduojamą su ilgais plaukais, aukso karūna, auksinėje karietoje; -piešia saulę – karalienę, geradarę;

♦SVEIKATOS SAUGOJIMO IR STIPRINIMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Skatina vaiko savarankiškumą, palaiko jo pastangas, džiaugiasi, pagiria taip didindama vaiko pasitikėjimą savo galimybėmis ir savimi; o Parūpina vaiko savarankiškumo įgūdžiams įgyti ir tobulinti sukurtų daiktų (pvz. puoduką, iš kurio neišsilieja arbata), o greta rodo veiksmus su

natūraliais daiktais; o Pritaiko aplinką vaiko gyvenimo įgūdžiams įgyti ir tobulinti; o Nekritikuoja vaiko, nebara už nesėkmę, nedaro už vaiką to, ką geba jis pats; o Vadovaujasi nuostata, kad puoselėjant vaiko sveikatą ir kūno kultūrą, svarbiausia yra ne pratimai, normos, bet vaiko savijauta, judėjimo džiaugsmas

ir fizinio, emocinio, kūrybinio, socialinio bei protinio aktyvumo skatinimas; Ugdytini gebėjimai Vaiko veiksenos, metodai, būdai - Nori būti savarankišku, pasitikėti savo jėgomis; - Intuityviai suvokia asmeninį saugumą lemiančius socialinius, psichologinius,

-tiki, kad artimieji ir gerai pažįstami žmonės palankūs ir geranoriški ir atsako jiems tuo pačiu; -tiki savo jėgomis ir sėkme; -žaisdamas, veikdamas susipažįsta su artimiausios aplinkos daiktais (muilu, šukomis, nosine, rankšluosčiu), jų savybėmis, galimybe juos panaudoti asmens higienai; -vengia susižalojimų ir traumų (nedegina degtukų, nejungia, neliečia elektros prietaisų, neliečia peilių, stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų, neliečia vaistų, nepersisveria per langą); -neima į burną smulkių daiktų; -kartu su suaugusiuoju atlikdamas savitvarkos, asmens higienos veiksmus, kaupia informaciją apie jų seką, mėgdžioja vyresniųjų veiksmus; -atsiraito rankoves (padedant suaugusiesiems);

11

fiziologinius veiksnius; - Jaučia savo kūno galimybes

-nusiplauna ir nusišluosto veidą, rankas, pakabina rankšluostį į vietą; -atsisėda pats ant kėdutės; -geria iš puodelio; -valgo šaukštu; -valgant laikosi švaros, tinkamai laiko šaukštą (antrąjį pusmetį), naudojasi servetėle; -pavalgius padėkoja, pristumia savo kėdę prie stalo; -apsirengia kitiems padedant; - tvarko žaislus; -bando valyti dantukus -savarankiškai naudojasi tualetu -mėgina autis batais Bėgiodamas, šokinėdamas, laipiodamas (grupėje ir lauke) vaikas lavina ne tik viso kūno judesius, raumenis, bet vis su didesniu pasitikėjimu ir drąsa tyrinėja jį supančią aplinką:

• šokinėja vietoje ant abiejų kojų; • stovi ant vienos kojos; • stovi ir vaikšto ant pirštų galų; • ridena, spiria, pagauna kamuolį; • lipa aukštyn ir žemyn laipteliais pristatomu žingsneliu; � lipa aukštyn ir žemyn dėdamas kojas atskirai; • nušoka nuo pirmo laiptelio; ▪ pašoka į viršų abiem kojom; ▪žaidžia atsitūpus;

-atranda kūno „ritminius instrumentus“: trepsi kojomis, plekšnoja per kojas, ploja delnais, linksi galva; -vaizduoja transporto priemonių judėjimą (lėktuvą, laivą, kosminį laivą);

UGDYMO TECHNOLOGIJOS ANKSTYVOJO AMŽIAUS GRUPĖJE Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo (-si) procese naudojamasi keliomis svarbiausiomis tiek istoriškai susiklosčiusiomis technologijomis, tiek padiktuotomis šiuolaikinio mokslo atradimų ugdymo (-si) technologijomis: 1. Terapinė technologija (vaiko nuraminimas, apkabinimas, švelnus kalbinimas, jo poreikių suvokimas, tenkinant visus vaiko poreikius) 2. Pavyzdžio ir žodžio technologija

12

3. Aktyvios vaiko veiklos technologija 1. Terapinė technologija. Šios technologijos metodų taikymas padeda vaikams aplinkoje jaustis saugiai ir ramiai. Vaikai dar nesugeba kontroliuoti savo jausmų, norų, todėl gana dažnai norėdami patenkinti savo norus pyksta ir jaučiasi nesuprasti. Vaiko supratimas: nuraminimas, apkabinimas, švelnus kalbinimas, jo poreikių suvokimas ne tik palaiko vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, tačiau, kas yra svarbiausia, skatina vaikus tyrinėti aplinką, veikti, bendrauti, žaisti. Labai svarbu palaikyti šiuos vaikų poreikius, skatinant juos aktyviai domėtis aplinkoje esančiais daiktais, jį supančiais žmonėmis. Šiame amžiaus tarpsnyje domėjimasis aplinka yra spontaniškas, juos domina viskas, kas patenka į jų akiratį. Dažnai sutinkamos situacijos, kai vaikai pradeda tyrinėti tuos daiktus, kurie yra pavojingi jo sveikatai ar gyvybei. Tokių daiktų aplinkoje, kurioje auga ankstyvojo amžiaus vaikai neturėtų būti. Vaikai turi turėti galimybę liesti, pažinti visus aplinkoje esančius daiktus, jų sandarą, paskirtį. Terapinės technologijos bruožas yra tas, jog labai svarbu tenkinti visus vaiko poreikius, pradedant nuo svarbiausių, tai fiziologinių, saugumo bei skatinti reikštis kitiems aukštesniems poreikiams, kaip bendravimo, saviraiškos. O tai yra: a) Dienos ritmas – lankstus, pritaikytas vaiko amžiui. b) Aplinka- saugi, stimuliuojanti veikti, atitinkanti higienos reikalavimus. c) Emocinis saugumas – poreikių ir norų tenkinimas. d) Vaiko supratimas, sąveika vaikas- pedagogas. 2. Pavyzdžio ir žodžio technologija. Ši technologija yra svarbi, nes šiame amžiuje vaikai mokosi stebėdami bei mėgdžiodami kitų elgesį. Tačiau be suaugusiojo paramos vaikui sunkiai sektųsi įvaldyti stebinti vienus ar kitus įgūdžius, todėl labai svarbus bendravimas su suaugusiuoju bei suaugusiojo palaikymas. Pedagogo ir vaiko santykis turėtų būti daugiau individualus. Vaikas ( ar maža grupelė vaikų) stebi pedagogo veiksmus, po to bando atkartoti patys savarankiškų žaidimų metu ar individualių žaidimų su pedagogu metu. Pedagogas atlikdamas veiksmus juos atkartoja žodžiais, paskatina vaiką pačiam nusakyti savo atliekamus ar planuojamus veiksmus: pavyzdžiui – auklėtoja rengia lėlytę nuosekliai komentuodama savo veiksmus: apausiu batukus, sušukuosiu su šukomis plaukučius, užmausiu pirštines ant rankyčių it t. t. arba - - mes su tavimi Tomai statome mašinom garažą, aš čia padėsiu raudoną kaladėlę, o tu imi matau raudoną kaladėlę sienai užbaigti... Pedagogas stebi vaikų žaidimus, kartais juos palydi žodžiais, jei reikalinga pagalba, parodo pavyzdžiu kaip reikia pasielgti, paskatina vaikų tolimesnius veiksmus pagirdama. Pedagogo požiūris į vaikus turėtų būti pagarbus, puoselėjantis jų individualumus, stengiantis sužadinti pasitikėjimą. Taikant šią technologiją yra labai svarbi paties pedagogo asmenybė, jo dvasinės vertybės, individualus elgesys su vaiku bei kitais aplinkiniais, požiūris į vaiką, koks jo meistriškumas. Aktyvios vaiko veiklos technologija. Pedagogas turėtų sudaryti kuo optimalesnes sąlygas savarankiškai aktyviai vaikų veiklai ir žaidimams. Kiekvienas vaikas turi rasti sau veiklą ar žaidimą, kuri jį domintų, kurioje jis laisvai galėtų domėtis, tyrinėti, atrasti, kurti. Dalis grupės erdvės paskirstyta į žaidimų zonas taip, kad jose pakaktų vietos ir galėtų žaisti grupelė vaikų, kita grupės erdvė yra skirta judėjimo poreikiams tenkinti ( laisva erdvė, erdvė su judėjimo lavinimo priemonėmis). Pedagogas visuomet turi būti šalia vaikų, kadangi šiame amžiuje dėl įvairių įgūdžių stokos vaikai dažnai atsiduria problemiškose situacijose: nepavyksta žaidimas, parvirsta, nesutaria su draugu, konfliktuoja dėl žaislo, laukia supratimo ir kt. Ši technologija yra palanki ugdymo individualizavimui. Taikant aktyvios vaiko veiklos technologiją, yra puoselėjama vaiko individualybė, pedagogas gali pastebėti kas vaikui labiausiai patinka, kuo jis domisi, kurie gebėjimai jau išlavėję, o kuriuos dar reikia tobulinti.

Siūlome pasirinkti daineles, lietuvių liaudies ratelius, muzikinius žaidimus, literatūrą:

dainos su pasikartojimais, atliekant judesius, plojant:

13

Du gaideliai, O kur tu buvai, oželi mano, Vijo lizdą pelėda, Viru, viru košę, Katu, katu katutes, Seku seku pasaką, Klausė žvirblis, Kalvelis Rateliai, muzikiniai žaidimai: Jurgeli meistreli, Bitute pilkoji, Žalia pupa, Sėdi senelis, Tindi rindi riuška, Plaukė žąselė

Knygelės: Bitė ritė baltaragė K. Kubilinskas. Mano batai buvo du K. Kubilinskas. Mano spalvos P. Mašiotas. Kad greičiau augčiau

A. Matutis. Dvylikos svečių lauktuvės A. Matutis. Tuoj ir rytoj

Pirmieji žodžiai. Knyga su langais Pirštinė. Ukrainiečių pasaka Sigutė. Lietuvių liaudies pasakos L. Tolstojus. Trys lokiai V. Nemunėlis. Šimtą metų aš gyvensiu V. Nemunėlis.Meškiukas Rudnosiukas Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai. 2000, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras Vaikučiams pabiručiams. Dainuojamosios tautosakos rinkinys (A. Katinienė).1990, Kaunas:Šviesa

14

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

♦MENINIO UGDYMO SRITIS♦ KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA:

o Ugdymo procesą organizuoja taip, kad jis būtų vaizduojamasis ir tiriamasis, skatintų savitą išraišką; o Veikia kartu su vaiku; demonstruoja pavyzdį; išklauso ir palaiko vaiko idėjas; rodo pagarbą ir pritarimą, gėrisi meninės raiškos procesu ir rezultatais; o Kuria netradicines erdves grupėje (ekolaboratorija, vaidinimų skrynia, ramybės sala ir pan.), skatina eksperimentuoti su įvairiomis priemonėmis, tam, kad

atrastų įvairius dailės raiškos būdus, susipažintų su įvairiomis dailės technikomis; o Tenkina kiekvieno vaiko individualius poreikius saviraiškai per įvairias meno sritis; o Sudaro sąlygas ir skatina gabių dailei, vaidybai, šokiui vaikų talentų skleidimąsi turtinant ugdymo turinį; o Į meno pasaulį veda vaikus per tautodailę, vartant etninės kūrybos albumus, stebint tautodailininkų darbą, organizuojant išvykas į Etnografijos muziejų, Etninės

kultūros centrą, kviečiant į grupę mezgančias, siuvinėjančias, neriančias ir t.t. ugdytinių mamas, močiutes ir šiuos potyrius išreiškiant linija, spalva, forma, garsu, judesiu;

o Skatina ieškoti, pastebėti ir pajusti meno ryšį su gyvenimu ( tradicija, tikėjimu, gamta ir kt. ); o Sudaro sąlygas lankytis teatruose, parodose, koncertų salėse, susitikimuose su tautodailininkais ir įvairiais menininkais, o Žadina džiugias emocijas, patirtus įspūdžius reikšti judesiais, mimika, spalvomis, kalba, inscenizavimu; o Darbą organizuoja individualiai arba grupėmis; ugdytiniai skatinami kurti bendrus meninius projektus (bendri dailės darbai, grupinis muzikavimas, vaidyba) o Padrąsina ir sudomina, į meninę veiklą įtraukia, drovius, uždarus, įskaudintus, meninės raiškos patirties stokojančius ugdytinius;

15

Vaiko veiksenos Ugdytinos kompetencijos

1 lygis 2 lygis 3 lygis

DAILĖ

Savęs išreiškimas linija - Mato ir atranda linijų pasaulį

Savęs išreiškimas spalva - Mato ir atranda spalvų pasaulį;

-Mokosi įvaldyti, laikyti rankose pieštuką, teptuką; -eksperimentuoja su didelių matmenų medžiagomis ant didelių popieriaus lapų, pagaliuku ant smėlio, sniego ir kt. -pradeda piešti apskritimus, galvakojus (galva, kojos) -piešia įvairias geometrines, laisvo kontūro formas (plaštakos, pėdos kontūrai); -puošia pačių padarytus dirbinėlius, pvz.ornamentuoja iš taškelių, brūkšnelių, linijų; -sąmoningai veda rankutę brėždamas linijas, jas kartoja, aiškina, ką piešia (vaizduoja veiksmą – važiuoja, bėga ir t.t.)

- atkreipia dėmesį į daikto spalvą; -tapo abiem rankomis iš karto arba pakaitomis;

-piešia galvakojus: apskritiminė galva, linijinės kojos ir rankos, praturtina įvairiomis detalėmis; - pradeda piešti spirales; -apvedžioja lapų, plaštakos ar kitų daiktų kontūrus, vėliau juos išdekoruoja; -brėžia linijas, apskritimus, kryputes ir kitas figūras; -piešiniuose naudoja grafinius ženklus – raides, skaičius, rodykles ir kt.; -įvairius simbolius (pvz. lūpų, akių, antakių formas) perteikia skirtingomis nuotaikomis; -mato skirtingas linijas gamtoje pavasarį, vasara, rudenį, žiemą; -apžiūri ornamentą tautodailės dirbiniuose albumuose, knygose; -pastebi, kaip lygiai tokie pat ornamentų elementai kartojasi ir tai bando pats atlikti(ornamento dalelę persipiešia); -atranda panašių ornamentų savo kasdieniniuose drabužiuose, namuose esančiuose daiktuose, kuria raštus lėlytės suknytei ar atviruką; -vaikiškų knygelių puslapiuose, viršeliuose atranda ornamentinę puošybą

- maišo dvi spalvas, kad gautų trečią, džiaugiasi atradimais; -pratinasi pažinti atspalvius; -tapytą darbelį papildo džiovintų augalų,

-naudoja mišrią techniką; -piešia žmogų su visomis kūno dalimis, kurias įvardina; -naudoja linijas žmogaus, gyvūno, paukščio judesiui perteikti; -daiktus lape išdėsto atsitiktinai; -mėgdžioja rašto ornamentą: pažįsta keletą didžiųjų raidžių ir jas naudoja savo darbeliuose; -atpažįsta eglutės, žalčio ir kt.ornamentus lietuvių tautinėje juostoje, ornamentuoja pats; margučius margina tėviškės tradiciniais raštais; -mėgina išskirti dangaus ir žemės simbolius tautodailėje; kraičių skrynių raštai, Gyvybės medžio simbolika; -dėsto iš akmenukų, pila iš smėlio apskritimą, dviejų eilių apskritimą; -bando atrasti ornamento motyvus su daugiau elementų (trikampėlių, ratukų ir t.t.); -atranda augalinius, gyvūninius motyvus audiniuose, skrynių tapyboje, geležies dirbiniuose, medžio drožiniuose; bando patys kurti raštą juostoje, kvadrate, skritulyje; -suvokia Gyvybės medžio prasmę, bando jį piešti; ieško šio ornamento darželio patalpų puošyboje;

- derina tapybą su štampavimu, vaško kreideles su tapymu ir kt. -spalvomis bando išreikšti savo

16

- Plokščių formų pasaulio atradimas

-tapydami tyrinėja akvarelinius dažus, guašą, jų paliekamus pėdsakus; - guašu pirštais ir teptuku tapo linijas ir dėmes; - štampuoja pirštais ir teptuku; -grupuoja, lygina įvairių spalvų daiktus; -skiria pagrindines spalvas ir jas pavadina ( raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda) -pastebi metų laikų spalvas (darželio teritorijoje augančių augalų)

-piešdamas spalvų su realybės daiktais nesieja;

- žirklėmis bando kirpti juosteles; - mokosi klijuoti popierių; - plėšo įvairias geometrines formas, klijuoja ornamentus,

audinių, siūlų ir kt., aplikacijomis; - sugeba daryti grupinius darbus; -bando iliustruoti pasaką, ją improvizuoja, piešia savo sapną; -stebi spalvas gamtoje išvykų įvairiais metų laikais į Vingio parką metu, dalinasi įspūdžiais; -kuria atvirukus iš džiovintų augalėlių; -pavadina kai kuriuos atspalvius: pilkšvas, žalsvas, gelsvas ir kt.

-piešia liūdnomis ir linksmomis spalvomis; -piešiant spalvos gali neatitikti realybės, vartojamos pagal asmeninį skonį; -apžiūri darbus skirtingais spalviniais sprendimasi (vienspalvius, dvispalvius –juosta, prijuostė, daugiaspalvius – tautiniai drabužiai); -grupuoja daiktus pagal spalvingumą; (lygina Barbių lėlių katalogo spalvingumą ir tautinių drabužių ar austo audinio) -darželio seklyčioje apžiūri senovines skrynias, drožinius, atkreipia dėmesį į jų spalvą, ornamentus; -klausosi močiutės ar auklėtojos pasakojimo apie skrynią, jos paskirtį senovėje;

-apžiūri tradicinius karpinius albumuose, svarsto, kur buvo naudojami karpiniai, kas juos karpydavo, kur šiandien yra jų matę; - kerpa žirklėmis;

nuotaiką, metų laikus; -šviesina įvairių spalvų guašo dažus balta spalva; -lygina darbelius nupieštus akvarele ir guašu; -kurdamas kolektyvinius darbus bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais; -atkreipia dėmesį į augalų spalvų įvairovę, atpažįsta jų motyvus tautodailėje; -sudaro daiktų (pvz.šiaudelių) eiles pagal spalvos intensyvumą; -savo pojūčius sugeba išreikšti liejant akvarele šviesias-tamsias, šiltas-šaltas spalvas. -piešiant spalvos pradeda atitikti realybę; -gaminasi gamtinių dažų (pvz. margučiams, audiniui dažyti);lygina margutį dažytą cheminiais dažais ir natūraliais; -sužino margučių dažymo įvairių technikų; -rūšiuoja margučius pagal spalvą, sužino spalvų , raštų prasmę; -sužino, kad tautodailėje spalva turi prasmę: balta-gėris, šviesa, juoda-gedulas, blogis, raudona – jėga, žalia- ramybė; -žaidžia žaidimą „Kokia spalva norėtum būti“ -bando nupiešti ornamentą, matytą ant senovinės skrynios;

-pasakoja apie matytas skulptūras mieste; - kerpa iš perpus sulenkto popieriaus – Gyvybės medį, Kryžius, augalų

17

- Daiktų paviršiaus atradimas ir naudojimas

Savęs išreiškimas forma - Mato ir atranda daikto formą erdvėje, jaučia jos plastines ir konstrukcines savybes;

-prie priklijuotų stambių formų pripiešia smulkias detales;

-sugeba padaryti pirštų, plaštakos, pėdos atspaudus dažais ant popieriaus ar medžiagos; -pamato ir reaguoja į žmonių, gyvūnų, paukščių pėdsakus sniege, smėlyje; -daro gamtos daiktų atspaudus: medžio lapų, augalų, šakelių, kankorėžių ir kt.; -puošia štampuotu ornamentu dirbinėlį iš popieriaus ar kitos medžiagos;

- bando molį spausti, volioti, tempti, lipdyti, įdurti, įbrėžti; -pastebi, kad moliui galima suteikti kokią nori formą; -lipdo įvairias geometrines ir netaisyklingas formas; -prie nulipdytos formos prideda įvairias medžiagas (pagaliukus,

-plėšo, kerpa pagal kontūrą nesudėtingas formas, dėlioja pagal siužetą; - aplikavimą derina su piešimu, tapymu, štampavimu; -aplikacijas papildo realiomis medžiagomis: audiniu, siūlais,džiovintais augalais ir kt.; -kuria ornamentus kerpant, sužino, kaip ornamentų motyvus vadina meistrai (kriputė, saulutė ir kt.) -pasidaro kvadratų, ratukų, trikampių ir juos visaip dėliojant kuria ornamentą;

-štampavimą derina su piešimu, tapymu, aplikavimu; -štampuoja pirštu, teptuku ar kita priemone nesudėtingas formas, ornamentus;

-tyrinėja molio savybes: kokia spalva, glitnumas, trupantis, liesas; - daro atspaudus molyje; -lipdo iš vieno gabalo ( ištempiant, sulenkiant, išskaptuojant ir kt.); - lipdinį formuoja ant natūralios formos: akmenėlio, medžio gabalėlio ir kt.; - suteikia paviršiui faktūrą raižiniais (geometriniu, augalų, gyvūnų

simbolius ir t.t. -kerpa iš keliskart sulenkto popieriaus(snaigę) -pats nupiešia ir iškerpa įvairias figūras.jas priklijuoja, išdekoruoja; -karpo geometrinį ornamentą, išdėlioja kvadrato, rombo, tiesių ir kreivų linijų eilėmis; -karpo staltiesėlės, lentynėlės papuošimui juostelės kraštus kiekvieną dantelį atskirai ir sulanksčius; -karpiniais puošia verpstes, skrynias, juostas, puodines ir kt.

-atkreipia dėmesį į paviršiaus savybes: šiltas-šaltas, švelnus – šiurkštus, spalvotas, lygus – gruoblėtas;

-padaro paprasčiausią monotipiją; -eksperimentuoja teptuku, štampuoja teptuko viršūnėle, šonu, vos liečiant popierių, prispaudžiant teptuką ir t.t. -štampuojant ornamentuoja kraičio skrynią, tautinę juostą, drabužius ir kt.; - štampuoja pasidarytais iš medžių lapų, žiedelių štampukais puošiant skarelės kampą, antklodėlę ir kt.;

- daro paveikslėlį iš spalvoto plastilino ant kartono; - kuria savitos formos ąsotėlį, vazelę, lėkštelę, puodelį, juos išdekoruoja; - atranda, kad ant molio geriausia tapyti guašu; - lipdo paukštelius molinukus, molinius švilpukus, juos išornamentuoja raižiniais;

18

Savęs išreiškimas forma erdvėje -Atranda įvairius formos ir erdvės derinius

kartono gabalėlius, riešuto kevalą, sėklas ir kt. ) -puošia lipdinėlius įspaudais ( vingeliais, taškeliais );

-konstruoja iš medinių, plastmasinių detalių; - daro įvairius dirbinius iš medžio atliekų (kaladėlių, lentelių, lazdelių, skiedrų ir t.t.); -stebi verbų įvairovę, klauso pasakojimo apie verbą;

ornamentu ); - dekoruoja molio plokštelę ( apvalią, kampuotą ar be formos ); -apsilankius tautodailininko (puodžiaus, medžio drožėjo ir kt.)dirbtuvėje sužino, kaip gimsta dirbinys, bando patys tai daryti;

-daro žmogaus, gyvūnų, paukščių figūras, įvairius statinius iš įvairios formos popieriaus dėžučių, plastmasės buteliukų ir kt.buities atliekų; -kuria įvairius dirbinius iš gamtinės medžiagos ( kankorėžių, gilių, kaštonų, spyglių ir kt. ); - pina iš popieriaus juostelių, šiaudelių ir t.t.; - veria iš šiaudų galiukų girliandas, - smeigiant į molio rutuliuką šiaudus arba smilgas, gamina erdvinius žaislus -įvardina verbų spalvas, samprotauja, ar tai dažyti augalai, kokių spalų yra nedažyti augalai, juos apčiupinėja; -apžiūri pintus iš vytelių dirbinius, samprotauja, kam jie gali būti panaudojami; -tyrinėja vyteles išėję į Vingio parką (nuskinti karklą, gluosnį nulupa, bando lenkti sausas ir sudžiūvusias, bando

- stengiasi suprasti ritmo išraišką medžio drožiniuose, audinių raštuose, keramikoje; -stebi ir komentuoja išgražintas rankšluostines, verpstes, šaukštus ir t.t. sužino, kaip anksčiau merginos verpdavo; -sužino kaip vadinasi žmogus, kuris žiedžia puodus (žiedėjas) -klauso pasakojimų apie ankstesnes Kaziuko muges Vilniuje, patys dalinasi įspūdžiais ir aktyviai dalyvauja jose; -domisi kryžių, koplytstulpių forma, įžvelgia ten dangaus simbolius;

- daro pakulinius žaisliukus, o taip pat iš vilnos; -iš storų siūlų, virvelių, kaspinėlių, audinio juostelių pina pynutę papuošimui, žymeklį knygai; -apžiūri, tyrinėja šiaudą, jo spalvą, savybes; -stebi ir gėrisi tautodailininkės ar močiutės šiaudinio sodo gamyba; - bando patys daryti šiaudinio sodo elementus; - gamina šiaudinius paukštelius; - pinant iš trijų, keturių šiaudelių kasas, daro papuošalus; -apžiūri verba, bando atrasti, iš kokių augalų jos surištos (smilgos, varpos, sausutis ir t.t.); -žiūri, kaip rišamos verbos, bando patys tai padaryti; -riša paukštelius iš pasirinktų žolių; -pina vainiką, klauso pasakojimų, kada

19

- Audinių, nėrinių, siuvinių grožio pajautimas bei suvokimas, kad tai tautos darbštumo ir tradicijų atspindys.

MUZIKA

- Muzikinių ir natūralių arba žmogaus skleidžiamų nemuzikinių garsų klausymas

-apžiūrinėja, gėrisi išaustomis staltiesėmis, lovatiesėmis, rankšluosčiais ir kt. - guašu piešia ant audinio; -traukia siūlus iš kvadrato formos audinio; -jaučia skirtumą tarp tautinių ir šiandieninių drabužių;

- girdi, įsijaučia ir atkuria gamtos „ muziką“(upelio čiurlenimą, gegutės kukavimą, žolinų šnarėjimą ir kt.)

mirkyti) -piešia namą, jį puošia ornamentais; - klausosi auklėtojos pasakojimo apie kryžių ypatumus, jų statymo prasmę, papročius, juos piešia puošdami tam tikrais elementais;

- apžiūrinėja visokius siūlus, suka į kamuoliukus; - suka siūlus ant kartono juostelių; -ieško panašių raštų gamtoje (grindinio, tvoros ir t.t.), savo drabužiuose; -ant flanelinės lentelės iš prikarpytų įvairių figūrų dėlioja raštus; -ant audinio štampukais dekoruoja užuolaidas, drabužius ir kt. - gretina audinių ir nėrinių raštus; - įveria siūlą į adatą; -pavadina kai kurias tautinių drabužių detales ( darželio seklyčioje)-prijuostė, skarelė, liemenė ir t.t. -apžiūri lovatieses, rankšluosčius aptaria ,iš ko tai išausta, kokiais raštais; -iš ilgo poieriaus lapo padaro rankšluostį (iškarpo galus, išmargina įvairiais raštais); -gėrisi mamos ar močiutės nunertu nėriniu ar numegztu megztiniu, išausta lovatiese; -darželio seklyčioje ieško siuvinėtų daiktų, gėrisi jais, stebi raštų išdėstymą;

- girdi, įsijaučia į ramios ir audringos jūros bangų plakimo tempą; -jaučia pūgos, liūties įsišėliojimo dinamiką (stiprėjimą);

žmonės anksčiau pindavo vainikus, o kada dabar matome vainikus; -iš mirkytų vytelių bando lenkti ratuką –„saulutę“ įvairių dydžių ir t.t.

- audžia iš plačių ir siaurų popierjuosčių; -audžia storais siūlais su mažomis staklelėmis; -ant sulanguoto popieriaus lapo kuria raštus augaliniais motyvais; - klijuoja ant kartono siūlus, virveles, juosteles, kuriant raštus arba paveikslėlius; -bando siuvinėti pastandintą audinį arba kartoną; -pastebi didesnius tautinių drabužių skirtumus tarp žemaičių, suvalkiečių, dzūkų, aukštaičių (ekskursijos į Etnografinį muziejų metu, vartant tautodailės albumus, lankantis darželio seklyčioje)- kaip dėstomi raštai, jų spalvinis derinys; -aptaria ir palygina šiandieninius drabužius ir senovinius; -apžiūri namuose mamos, senelės rankdarbius, juos atsineša į grupę, rodo ir pasakoja, ką rado; -pina kasas

-įsiklauso į medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo, žvėrelių žingsnių harmoniją; - klauso vėjo ūkavimo, ūkauja patys;

20

- Supratimas kai kurių muzikinės „kalbos“ elementų;

- Dainavimas įvairiose situacijose

-įsiklauso, skiria žmogaus ir jo daiktų skleidžiamus triukšmus (laikrodžio tiksėjimą, žingsnių kaukšėjimą ir kt.) - įsiklauso į „tylą“ grupėje, pievoje ir t.t. -išklauso, atliepia „gyvą“ auklėtojos, vaikų ar atlikėjų muziką; -klauso akmenukų, kriauklelių, vandens skleidžiamų garsų; -klauso liaudies (birbynių, skudučių, kanklių ir t.t), bei klasikinių (pianino, smuiko ir t.t.) instrumentų muzikos; -klauso ir įsijaučia į liaudies ir profesionalių kompozitorių sukurtą muziką; - skiria tempą: lėtas – greitas; - jaučia dinamiką: tyliai – garsiai; - skiria tembrą; storai – plonai; - jaučia ir gretina muzikos nuotaiką: linksma – liūdna; - skiria žanrus: daina, ratelis, šokis; - atpažįsta girdėtus kūrinius; -atpažįsta pavienius muzikos instrumentus (būgnelį, dūdelę, metolofoną, pianiną ir kt.); -išgyvena ir atliepia muziką įvairiais būdais (kūno judesiais, garsais, dainavimu ir kt.); -jaučia malonumą dainuoti, niūniuoti; -išreiškia save spontanišku

- muzikos kūriniuose „atpažįsta“ gamtos garsus; -skiria buities padargų skleidžiamų

garsų tembrą; - įsiklauso į save (vidinę muziką); - klauso instrumentų arba dainininkų grupių atliekamos muzikos; - įsiklauso į vaikų gamybos instrumentus ( švilpynės iš medžio šakelių, rankos pirštų ištempto siūlo ir kt.); - klauso pačių vaikų kuriamos muzikos;

- skiria kai kurių instrumentų (būgno, dūdelės, varpelio) tembrą: aukštai – žemai; - skiria nuotaiką: gyva, rami, iškilminga; - skiria žanrą: maršas, lopšinė, polka; - įvardija kas atlieka: solistas, choras, orkestras; -suvokia, kad muziką kuria kompozitorius, liaudis; - įsiklauso į skambančius ansamblyje: pianiną, smuiką, būgną; - suvokia, jog muzika „kalba“apie žmogaus išgyvenimus, jausmus, nuotaiką; - balsu išreiškia judėjimą tiesia ir vingiuota linija, gyvatės žavesį ir kt.; - intonuoja garsažodžius, skaičiuotes; -pratinasi prie taisyklingos kūno laikysenos ir kvėpavimo;

-jaučia gatvės, gamyklos mechanizmų triukšmo tempą ir kt.; - klauso savo gamybos molinių švilpynių skleidžiamo garso;

- atskiria vidutinį muzikos tempą; - jaučia dinamiką: tilyn – garsyn; -skiria smuiko, pianino, kanklių, skudučių, vargonų tembrą; - skiria nuotaikas: svajinga, energinga, džiugi, niūri, graudi ir kt.; - skiria žanrus: liaudies daina, šokis; opera, baletas, simfonija; - atpažįsta dirigentą, dainininką, pianistą, smuikininką; - atpažįsta vargonų, birbinės armonikos muziką; - atliepia muziką veiksmais: ritmiškai juda, dramatizuoja ir t.t.; -bando dainuoti lauke, miške (Vingio parke): plačiai, skambiai; -bando intonuoti informacinius tekstus, skelbimus, receptus;

21

- Ritmo pajautimas

- Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais

dainavimu; -įvairiai išmėgina savo balso galimybes: migdymąsi, tylų – garsų, aukštą – žemą ir kt.; - pratinasi dainuoti išmokstant žodžius ir melodiją; - pratinasi dainuoti su instrumentiniu pritarimu; -dainavimą palydi ritminiais judesiais ar garsais; -intuityviai suvokia liaudies muzikos grožį, savitumą;

- tyrinėją ritmą gamtoje ir aplinkoje (daužo akmenukais, stuksena medinius kubelius ir kt.) - atranda savo kūno ritmo raiškos galinybes (trepsi, pliaukši, mirksi ir kt.) - ritminius instrumentus ir kūno judesį parenka laikrodžio dūžiui, gyvūno balsui ir t.t., išreikšti; - atlieka tik vieno tempo ratelius ir šokius; - mokosi ėjimo, bėgimo ratu, sukimosi į abi puses po vieną ir porom pagal muziką; - stengiasi savarankiškai sudaryti ratą, eiti tvarkingai ir išsisklaidyti; -pratinasi mandagiai pakviesti šokiui; -tyrinėja garso išgavimo būdus įvairiais muzikos instrumentais; -vaikiškais instrumentais atlieka ritminius pratimus; - pritaria ritmiškai savo dainavimui,

- stengiasi teisingai artikuliuoti – aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius; - dainuoja ritmiškai, tiksliai intonuojant; -pratinasi prie dvibalsio dainavimo, atliekant dialoginio pobūdžio dainas (pvz.:“Kur joji, Joneli?“); -jaučia tautinės muzikos žanrus, muzikavimo tradicijas ir kt.;

- ritmiškai mojuoja buteliukais su žirniais, ryžiais ir kt.; -groja vaikiškais instrumentais: būgneliais, molinukais, varpeliais; - sugeba pagal ritmą siūbuoti, pritupti, šokuoti, žygiuoti; - instrumentus naudoja milžinų, raganų ir kt., triukšmui išreikšti; - ratelių bei šokių atskiras dalis atlieka skirtingu tempu; - savarankiškai keičia rato kryptį, jį mažina ir didina, eina šoniniu žingsniu;

-vaikiškais instrumentais atlieka melodinius pratimus, improvizuoja; - ritmiškai akomponuoja šokiams; - kuria ritmus žodžiams; - klauso kanklių garsų;

-pratinasi atsikvėpti tarp frazių, reikiamai ištęsti paskutinį frazės garsą; -tiksliai intonuoja pasitaikančias 2-3 natas vienam skiemeniui; -pratinasi prie dvibalsio dainavimo, atliekant paprastas liaudies dainas; - pradeda dainuoti sutartines; - dainas su priedainiu dainuoja su solistu; - pratinasi dainuoti patriotines lietuvių liaudies dainas, giesmes;

- mediniu šaukštu suduoda per butelius su įvairių skysčių kiekiu; - išgauna ritmą, kalant vinį plaktuku; - stengiasi išgauti ritmus keičiant greitį, judėjimo kryptį; - instrumentus ir kūno judesius naudoja netikėtiems objektams ir reiškiniams vaizduoti; - eina atbulomis, sudaro du ratus, judesius atlieka einant, stovint tiesia linija; - judesius atlieka grakščiai, emocionaliai, šokiuose išlaiko visos grupės darną;

-kuria muziką, improvizuoja vaikiškais, liaudies ir savos gamybos instrumentais (pvz. akmenukai, lazdelės, trikampėliai, molinukai – švilpukai, skrabalų dėžutės, marakasai ir kt.) -patys vaikai kuria muzikinius, ritminius instrumentus

22

Vaidyba - Vaidmeninių socialinių žaidimų naudojimas saviraiškai -Vaidybinių žaidimų su lėlėmis ir kaukėmis naudojimas saviraiškai

pedagogo grojimui;

-žaidžia laisvai, spontaniškai, išreiškiant savo įspūdžius, išgyvenimus, socialinę patirtį ; - laisvai interpretuoja, atkuria ryškius vaidmens kalbos ir elgesio bruožus ; - naudoja vaidmens priemones (tikrus švirkštus, liaudies žaislus ir kt. ) ; -tradiciniais ir netradiciniais būdais stalo teatrui gamina lėles – figūrėles (spalvina, piešia, karpo, tvirtina ant pagrindo), bando vaidinti su jomis, jas naudoja saviraiškai ; -mokosi elementaraus lėlės valdymo(lėlė juda iš vienos vietos į kitą), vartoja svarbiausias vaidybinės išraiškos priemones (kalba, intonacija, veiksmai) ; - spontaniškai žaidžia, vaidina trumpas sceneles pagal literatūrinius, muzikinius, pačių sukurtus siužetus

-žaidžia savaip interpretuojant, išreiškiant savo , parterių pasaulėjautą , jaučia , kad žaidimas – savotiškas dialogas su kitu ; - plėtoja žaidimo siužetą , įsivaizduojant , fantazuojant , kur vyksta veiksmas ; -mimika , raiškiu judesiu , kalbos ir muzikos garsais tiksliau , ryškiau atkuria įsivaizduojamą elgesį ir kalbą ; -improvizuoja, bendrauja neformaliai , emociškai vertina (pav.,, pagalba ligoniui “- nuramina verkiantį , paguodžia, pamatuoja temperatūrą ir pan. ) ; - naudoja turimus žaislus bei pasirūpina trūkstamais žaidimui reikalingais daiktais, įrankiais, tradiciniais ir šiandieniniais kostiumais ir jų detalėmis. Pritaiko aplinkos daiktus dekoracijoms, įgarsinimui; -gamina piršto lėles, eksperimentuoja su tradicinėmis natūraliomis ir dirbtinėmis medžiagomis (popieriumi , lino , siūlais , skiautėmis , šiaudeliais , moliu , buities daiktais ( ledų pagaliukais , kojinėmis ) ; - gilina lėlių valdymo nuovoką ( lėlė juda ir kalba pagal tipiškus bruožus ir savo tempo ritmą ( meškinas - nerangiai,- gamina tradicines ir netradicines kaukes , vaidina su jomis , bando išreikšti kokius nors ryškius bruožus ( baimės , džiaugsmo ) . Įgyja sąmoningesnę psichofizinio veiksmo

-išreiškia, interpretuoja, kuria, fantazuoja drauge su kitais ; - atkuria ir kuria naują, originalų siužetą, improvizuoja pažįstamo vaidmens veiksmus, kalbą ; -savarankiškai kuria ir naudoja ‚, vaidinimo‘‘ siužetą, tradicinius ir šiandieninius kostiumus, jų detales, dekoracijas, išgauna įvairius garsus (daineles ir pan. ) ; - gamina įvairias pirštinines, lazdelines lėles ,lėles šešėlių teatrui ir vaidina improvizuojant su jomis ; -bando pajausti turimų žodžių (garsų ) ir atliekamų judesių harmoniją , pratinasi vaidinti už lėlę išliekant mąstančiu , aktyviu , emocionaliu ; -suvokia žaidimo dorinę prasmę , jaučia vaidmens kultūrinį savitumą , ieško lėlių nuotaikų , tinkamų kostiumų , dekoracijų, apšvietimo, muzikinio bei buitinio įgarsinimo; suvokia kai kurių tradicinių kaukių

23

- Pantomimos naudojimas saviraiškai ( plastiški žaidimai ); - Tautosakos pažinimas, supratimas ir vertinimas, įspūdžių išreiškimas;

-spontaniškai improvizuoja Rudens gėrybių kraitelę, Užgavėnių kaukių eiseną, Naujametinį karnavalą. Kalba, veikia laisvai už personažą ; -vaidina trumputes improvizacijas pagal literatūrinius, muzikinius, pačių pasiūlytus siužetus ;

-juda ir improvizuoja laisvai spontaniškai išreiškiant savo, įspūdžius ar siūlomą situaciją (aš skrendu balionu ) ; -naudoja įvairius reikmenis, kurie padeda patikėti aplinkybėmis ir nuosekliau veikia ;

-klausosi ir bando atlikti tautosakos kūrinėlius , liaudies dainas ir kt. ; -jaučia jų skambumą, išraiškos įvairovę ; -įsitraukia į žaidybines situacijas, lavina tartį , taisyklingą kvėpavimą ; -kalba, intonuoja, juda spontaniškai ; -išreiškia įspūdžius pasakojant, piešiant, lipdant , žaidžiant su lėlėmis ; -atkurdamas savaip interpretuoja matytą vaidinimą ;

nuovoką (kas aš ? , ko aš noriu ? , ką dėl to darau ? ir t.t ) ; - bando išryškinti būdingą veikėjo eiseną, judesius, kalbos manierą, tempo ritmą ; - bendrauja aktyviai , veiksmingai ( ir vilkas ir Raudonkepuraitė aktyvūs, kiekvienas nori pasiekti savo) ;

- įsitraukia į žaidybinę – siužetinę situaciją ir išreiškia kūno formos , judėjimo , ritmo ypatybes aš vandens lašas ,esu apvalus , judu minkštai ) ; -savarankiškai kuria žaidimų siužetą ( sugalvoja veikėjus , aplinkybes ir veiksmus ) ; -įvaldo charakterius pantomimos , judesius (gaudau lietaus lašus ) ; -lavina balso skambumą ( deklamuodamas eilėraštį atlieka įvairius rankų ir kojų judesius ) ; -klausosi gyvo, raiškaus sekimo, deklamavimo , dainavimo ; -perteikia teksto ritmą, bei išreiškiamą nuotaiką ; - supranta kokie veikėjai dalyvavo, kas ir ko siekė , kas atsitiko ? -atkreipia dėmesį į veikėjų elgesio, judėjimo, intonacijų ypatybes ; -išreiškia vaidinimo sukeltus įspūdžius žaidžiant – improvizuojant su kaukėmis, įsirengiant sceną, prisitaikant kostiumus,

prasmę, intuityviai jaučia persikūnijimo jėgą, vaidinant su kauke -ugdosi improvizaciškumą (greitai randa būdą savo norui r įgyvendinti ) ; -suvokia dorinę vaidybinio žaidimo prasmę ir atskleidžia ją veikėjų veiksmais, plastika, kalbos intonacijomis, kostiumais, reikmenimis -supranta ką teatre veikia artistai, apšvietėjas, dailininkas ; - darželio , grupės vaidinimuose išbando šias pareigas ; - keliauja į ‚, Lėlės ‚‘‘ teatrą ; - įsitraukia į žaidybinę – siužetinę situaciją , taip pat skambant muzikai kūno judėjimu , plastika , mimika išreiškia emocijas ; - gilina pantomimos nuovoką ; - kuria plastiškus žaidimus , išreiškiančius prasmę ; -charakterinius judesius bando jungti į trumpas pantomimas ; -lavina taisyklingą ilgųjų ir trumpųjų balsių , priebalsių tarimą žaidybinėse situacijose, jų pamėgdžiojimais, patarlėmis, išsiskaičiuoti skaičiuotėmis, užminti mįsles ir pan. ; -kalba apie vaidinimo sukeltą nuotaiką, reiškia asmeninius emocinius vertinimus; -atpasakoja tai, ką matė scenoje ir ką iš vaidinimo suprato ;

24

muziką ir pan. ;

♦SOCIALINĖ – EMOCINĖ UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Suteikia vaikui sprendimų laisvę, veiklos pasirinkimo galimybę tam, kad didėtų vaiko pasitikėjimas savimi; o Įsiterpia į vaiko žaidimą naudojantis dalyvio, taikdario, stebėtojo, istorijų pasakotojo, žaidimo globėjo ir kt. strategijomis; Skatina vaizduotės

žaidimus; o Atkreipia vaiko dėmesį į gražius jo ar draugo poelgius; stengiasi, kad sėkmės pojūtį vaikas jaustų kuo dažniau; o Vaikų grupėje kuria saugų, demokratišką, taikaus bendravimo ir bendradarbiavimo klimatą; o Nuteikia būti mandagius, gerbti vienas kitą, diegia atsakomybę už save, savo poelgius; o Sudaro sąlygas bendrumo su kitais jausmui atsirasti; padeda pajusti ryšį tarp kartų; o Stiprina jaunųjų šalies piliečių teigiamas nuostatas ir emocinį ryšį su tėvyne, papildo tokį ugdymą, vykstantį šeimoje; o Planuoja išvykas (muziejus, biblioteka, artimiausios įstaigos, Vingio parkas ir t.t.); o Į grupę kviečiasi svečius: močiutes, įvairių specialybių darbuotojus, įdomius žmones ir t.t. o Grupės aplinkoje greta kitų naudoja vaiko šeimos ir vietinės bendruomenės ypatumus atspindintys žaislai, meno kūriniai, kitos kultūrinės vertybės; o Skatina vaikus pačius tvarkyti savo buitį grupėje, darželyje (iššluoti, valyti stalus, tvarkyti teritoriją, su auklėtoja nueiti į parduotuvę, pirkti produktus

šventei ir kt. o Žadina vaikų smalsumą, domėjimąsi supančia aplinka, senoviniais daiktais;

Vaiko veiksenos Ugdytinos kompetencijos

1 lygis 2 lygis 3 lygis

- Teigiamas savęs vertinimas ir suvokimas kaip unikalaus asmens

-jaučiasi mylimas, svarbus; - stengiasi būti geras; - išreiškia jausmus žodžiais; - žino savo, kitų vaikų, suaugusiųjų vardus; - atpažįsta savo drabužius, daiktus; turi vietą asmeniniams daiktams;

- suvokia ne tik teigiamas savo savybes, bet ir tuos neigiamus bruožus, kuriuos reikia ištaisyti; - laikosi žinomų elgesio normų; - supranta, kad tą patį vardą gali turėti keli žmonės; - atpažįsta draugų drabužius, daiktus, pasako kieno jie;

- žino, kad kai kurie fiziniai trūkumai netrukdo būti geram, oriam, sąžiningam; - realiai suvokia savo gebėjimus, kas sekasi gerai, o kas prasčiau; - supranta ir paaiškina, kokius drabužius nešioja mergaitės, kokius berniukai; - laikosi taisyklių, moka paaiškinti, motyvuoti vienokį ar kitokį savo elgesį; - ugdosi pagarbos žmogui jausmą, supratimą apie žmogaus paliktą atmintį: pastatytą namą, užaugintą vaiką, pasodintą medį;

25

- Savęs suvokimas kaip atsakingo ir iniciatyvaus asmens; - Supratimas apie šeimą, jos svarbumą žmogui; - Supratimas apie draugus, draugystę, kaimynus, kaimynystę, žmonių ryšius bendruomenėje;

- pajunta, jog asmeninai gebėjimai leidžia daug kur apsieiti be suaugusiųjų pagalbos (stengiasi apsitarnauti: apsivilkti, apsiauti, pavalgyti ir kt.); -žino elementarias mandagumo taisykles (pasisveikina, atsisveikina, padėkoja) -kartu su suaugusiu padengia ir tvarko stalą valgiui; -sutvarko žaislus, padeda draugams; - jaučiasi šeimoje saugus ir myli visus šeimos narius; - jaučia meilę ir pagarbą savo tėvams; - pasako draugų vardus, supranta, kad jie atrodo įvairiai; - žino, kaip galima susidraugauti (mandagumo, tinkamo elgesio įgūdžiai, šypsena, mimika, kalba) - supranta, kad žmonės yra labai skirtingi (vyrai, moterys, vaikai, jie skiriasi savo išvaizda)

-savarankiškai pasikloja lovą, sutvarko žaislus, padengia stalą pietums, patarnauja fiziškai silpnesniems; -suvokia darbštumą, kaip vieną iš svarbiausių lietuvio būdo savybių: padeda tvarkyti grupę, aikštelę -lygina darbo vertę, kai dirba vienas žmogus ir daug žmonių; -siūlo sumanymus, numato priemones jų įgyvendinimui; sumanymą stengiasi įgyvendinti iki galo; -supranta, kad nuo asmeninio elgesio priklauso savo ir kitų saugumas; - sugeba palyginti savo šeimą ir draugų šeimas ( šeimos dydis, būstas, gyvenama vietovė ir kt.) - supranta ir pasako, kas vienija šeimas; pasakoja apie savo namą, šeimą; - žino, kas yra našlaičiai, užjaučia juos; - intuityviai jaučia tėvų ir vaikų tarpusavio pagarbos santykius, stengiasi gyventi pagal tradicinės dorovės nuostatas; - lygina savo ir draugų pomėgius, interesus; - supranta, kas stiprina draugystę (dalinasi žaislais, saldumynais, padeda kitiems bėdoje, stengiasi padaryti draugui ką nors malonaus, stengiasi žaisti drauge ir t.t.); - žino tinkamus konflikto sprendimo būdus; - supranta, kad kiekvienas mes taip pat esame kaimynas aplinkiniams;

- geba prisidėti prie grupės, darželio aplinkos tvarkymo; - sprendžia problemines situacijas, diskutuoja; -savo sumanymu užkrečia draugus, priima kitų siūlomas idėjas; - patys kuria grupės taisykles, jas išbando; - suvokia savo šeimą kaip kartu gyvenančius žmones, juos piešia; - intuityviai suvokia, kad šeimos, kalbančios viena kalba, gyvenančios tais pačiais papročiais, sudaro tautą; kiekviena tauta turi savo Gimtinę, o Žemė – visų tautų ir kiekvieno mūsų namai; - žino, kad šeimos nariai gali vadintis skirtingais vardais (pvz. mama-žmona ir kt); - suvokia, kad skiriasi šeimų tradicijos, papročiai, kalbama skirtingomis kalbomis; - suvokia, kad pasaulyje yra vienišų žmonių, užjaučia, bendrauja, patarnauja jiems; -domisi Šeimos medžiu, jį piešia; - supranta, kad draugai skiriasi būdo ypatybėmis ir gali būti panašūs; - stengiasi būti kantrūs, tolerantiški, kartu žaidžia; - išklauso kitą ( draugą, suaugusįjį); supranta, kas silpnina draugystę ( melas, pavydas, nepasitikėjimas, šykštumas); - žino, kad su kaimynais reikia būti

26

- žino, kad žmonės turi emocijas ir jausmus, mąsto (gali džiaugtis, pykti, būti laimingi, turėti savo nuomonę ir t.t) - gerbia kitus ir save, paklūsta taisyklėms (padeda žaislus į vietą ir kt.) - neverkia paliekamas darželyje; -žaidžia šalia kitų vaikų vienas; -žaidžia su vienu ar dviem vaikais; - lengvai prisitaiko prie pokyčių; - netrukdo kitiems žaisti; - dalinasi žaislais, darbo priemonėmis (pieštukais ir kt.), vaišėmis;

- supranta, kokios problemos kyla kaimynystėje (pvz.negalima triukšmauti) - supranta, kad žmonių išvaizda priklauso ir nuo sveikatos būklės, tautybės; - atskiria lietuvių tautinį kostiumą; - žino, kad yra dalykų apie kuriuos žmonės mąsto vienodai (karas, mirtis); - supranta, kad žmonės elgiasi įvairiai (daugumas elgiasi dorai, tačiau yra žmonių, kurie nusižengia tam tikrom normom, už tai jie baudžiami; žino, kad yra negerų žmonių, todėl reikia būti atsargiam su nepažįstamais žmonėmis); - supranta, kad žmonės susiję vieni su kitais, padeda vieni kitiems ( žmonių darbai paslaugų sferoje, gamyklose, parduotuvėse, ūkininkų darbai; - sutaria su kitais vaikais, suaugusiais; turi vieną ar keletą draugų grupėje; - yra pakankamai atsargus su nepažįstamais; - gerbia ir užjaučia silpnesnius, sergančius - atidus ir dėmesingas gyvūnams, augalams; - pats pavalgo apsivelka, apsiauna, užsisega, atsisega sagas, užsiriša raištelius; - nori viską daryti pats, nors ir nesiseka; - jeigu kas nepavyksta, kreipiasi pagalbos į suaugusįjį; - paslaugus, padeda kitiems;

pakantiems, jautriems; - išvardina kaimynines tautas: latviai, rusai, lenkai; - supranta, kad žmonių išvaizda keičiasi senstant, augant, keičiant rūbus; - domisi tautos praeitimi: pasakoja legendas (pvz. apie Vilniaus įkūrimą, Jūratę ir Kastytį), sakmes ( pvz. apie žmonių sutvėrimą, Dievą, velnią, aitvarus ir kt.), pasakoja apie savo senelius – kur gyveno, ką dirbo, kuo rengėsi ir kt.) - žino, kada dėvimas tautinis kostiumas ir kad yra kitų tautų rūbai; - gali nupiešti senovinę lietuvišką sodybą; -apžiūri albumuose, knygose senovinio namo puošybą (arkliukai ant stogų, langinių puošyba); -tampa „architektais“ ir nupiešia namą, kuriame norėtų gyventi; -žiūri Kryžių kalno nuotraukas, dalinasi įspūdžiais, kas buvo, atkreipia dėmesį į augalinius, dangaus kūnų motyvus kryžiuose; - žino, kaip seniau žmonės keliaudavo ( vežimais, rogėmis, raiti) - gerbia ir priima kitų nuomonę; vertina ir žino, kas yra gera ir kas bloga; - žino, kad yra žmonių, kurie rūpinasi žmonių švietimu (auklėtojai, mokytojai), mūsų saugumu (ugniagesiai, policininkai); - žino, kuo rūpinasi, ką dirba jų tėveliai; - žaidžia su vienu ar dviem draugais, dalyvauja grupiniuose žaidimuose; - netrukdo kitiems vaikams, dalinasi žaislais, šoka, dainuoja bei groja kartu; - laikosi taisyklių, moka paaiškinti, motyvuoti vienokį ar kitokį savo elgesį; -gerbia ir užjaučia neįgalius, senyvo amžiaus

27

- Turi elementarius savikontrolės įgūdžius; - Domisi šalimi, miestu, kuriame gyvena

-stengiasi netrukdyti kitiems, derinti veiksmus; -pasakoja, kokiame name gyvena, ką labiausiai myli, pasakoja išvykų įspūdžius;

-pratinasi valdyti staigaus pykčio, agresijos ir kt. apraiškas - lankydami artimiausius kultūros, istorijos, gamtos paminklus ( Gedimino pilis, Katedra,Trys kryžiai, senamiestis, etnografinis muziejus, Vingio parkas, Botanikos sodas ir kt.) intuityviai jaučia jų vertę ir šventumą; - domisi lietuvių tradicijomis ir papročiais; - žino tautos simboliais – vėliava, herbą ir kt., juos piešia; - piešia savo kiemą, gatvę, namą; - žino saugaus elgesio gatvėje taisykles; - pasakoja, kur buvo išvykęs per atostogas, išeigines dienas, kuriuose Lietuvos miestuose yra buvęs;

žmones, moka mandagiai su jais elgtis; - turi tinkamas elgsenos su nepažįstamais žmonėmis nuostatas; žino, kur kreiptis atsitikus nelaimei; - geba draugiškai pasiskirstyti socialinių, vaidmeninių, muzikinių žaidimų vaidmenimis; - geba kurti šalia kitų vaikų, dalyvauja kolektyviniuose dailės darbuose, džiaugiasi savo kūrybiniais laimėjimais; - padeda kitiems, jei juos ištinka nesėkmė, draugiškas; -stengiasi, kiek gali, išlaikyti rimties, nejudrumo pozą žaidžiant; -žavisi drąsa, ištverme, kantrybe, kruopštumu, stengiasi pats toks būti; - žino artimiausių miesto gatvių, gamtos paminklų pavadinimus, Vilniaus žymių vietų pavadinimus, pasako savo adresą; - piešia namų, grupės, artimiausių gatvių, kelionės į darželį planą; - pasakoja, piešia įspūdžius po apsilankymo žymioje miesto vietoje; -domisi pasakojimais apie gimtojo krašto, miesto įžymias vietas apie iškilius gimtinės, mikrorajono žmones; -domisi gimtinės, miesto, mikrorajono praeitimi; - žino savo gimimo vietą, vietovardžio kilmę; dalyvauja šventėse (įstaigoje, mikrorajone, mieste), stebi suaugusiuosius, klausosi jų pasakojimų, suvokia šeimos švenčių (Motinos dienos), tautos (Nepriklausomybės), kalendorinių (Kalėdų, Velykų ir kt.) švenčių prasmę;

28

-piešia kiemo, gatvės planą, Lietuvos žemėlapį; - ieško savo šalies gaublyje; -skiria sąvokas „gimtoji šalis“ ir „gimtasis miestas“

♦KALBOS UGDYMO SRITIS♦ KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA:

o Kuria šiltą, laisvą, ramią atmosferą grupėje; skatina vaikui norą bendrauti pačiam ir atsakyti į kito norą bendrauti; o Sudaro sąlygas, didinančias vaikų bendravimo aktyvumą, suteikia galimybes laisvai rinktis veiklą, bendravimo partnerį, naudoja muziką, dailę, žodžio meną

emocijų žadinimui; o Lavina sakytinę ir rašytinę vaiko kalbą diskutuojant, palaikant kiekvieno vaiko pokalbį, laisvą pasakojimą, skatinant klausti bei atsakant į klausimus, rodant savo

rašymo ir skaitymo modelį; o Sudaro sąlygas susitikti su įvairiais žmonėmis (meno, įvairių profesijų žmonėmis) įvairiose situacijose, skatina bendrauti keliems, grupelėmis, visa grupe; o Sudaro sąlygas nuolat girdėti tautosakos ir grožinės literatūros kūrinius, padedančius pažinti aplinką, perprasti įvairias kalbines situacijas, žodžių reikšmių įvairovę; o Sudaro sąlygas kalbinių sugebėjimų ir literatūrai gabių vaikų ugdymui praturtinant ugdymo turinį bei ugdymo technologijas; atkreipia dėmesį į dvikalbių, migrantų

vaikų kalbinio ugdymo ypatumus; o Planuoja išvykas (muziejus, biblioteką, knygyną “Mūsų knyga”, Dievo Apvaizdos bažnyčią, Vingio parką ir t.t.); o Į grupę kviečiasi svečius: močiutes, įvairių specialybių darbuotojus, parapijos kunigą, kitus įdomius žmones ir t.t. o Sudaro sąlygas įvairiems vaidmeniniams žaidimams, parūpina priemonių, leidžiančių įgyti platesnę komunikacijos patirtį ; o Žadina norą kalbėti tarmiškai dainuojant, sekant pasakas, skaitant; o Nuolat turtina savo kalbą, stengiasi kalbėti taisyklingai, raiškiai;

29

Vaiko veiksenos Ugdytinos kompetencijos

1 lygis 2 lygis 3 lygis

Bendravimas - Įvairios komunikacinės patirties įgijimas: -nusiteikimas bendrauti; -keitimasis pažintine informacija, nuomonėmis, emocijomis;

-nusiteikia bendrauti su bendraamžiais (užmezga kontaktą, siūlo ką nors veikti), suaugusiais (klausinėja, užkalbina, prašo); -savo įspūdžius reiškia trumpais sakiniais; -intuityviai perima etninę lietuvių kalbos reikšmių ir prasmių paveldą, priklausomai nuo kalbinės aplinkos; -pats rodo iniciatyvą bendrauti; -reiškia savo nuomonę; supranta, gerbia kito nuomonę; -kalba apie save vartodamas įvardžius aš, mane; -vartoja daug mažybinių, maloninių žodžių; -supranta suaugusiojo valios reiškimo būdus –nurodymą, prašymą; -bendraujant keičiasi, dalinasi socialiniais svarstymais, aiškinimais (kalbasi apie bendravimo, elgesio taisykles); -bendraujant keičiasi, dalinasi pažintine informacija (klausinėja apie daiktus, reiškinius, jų savybes); -kolektyviniai monologai virsta dialogais;

-bendrauja su mažai pažįstamais į grupę atėjusiais žmonėmis (direktore, kunigu, virėja, kitų vaikų tėveliais ir t.t.); -kviečia bendraamžius kartu žaisti; -kalbasi telefonu su tėvais, kitais vaikais; - kalba suprantamai, daug; -intuityviai suvokia meno kūrinių komunikacinę prasmę (žodžiu, vaizdu, muzikos garsais, judesiu); - gerbia kitus ir laukia, tikisi jų pagarbos; -bando savo nuomonę derinti su suaugusiojo nuomone; -pastebi kito vaiko sugebėjimus kurioje nors srityje, jais žavisi, mėgdžioja; -suvokia ir perima suaugusiojo emocines nuostatas; - žaidimo, bendros veiklos dėlei įpranta ne tik vadovauti kitiems, bet ir susitarti, prašyti, derėtis, raminti; -aiškinasi, svarsto apie dorovines normas, vertybes; -aiškina, pasakoja vaikams ką pats žino, išklauso kitus; -tiki, kad kitas vaikas taip pat gali suteikti įdomios informacijos; -kalbasi apie įvairių žmonių grupių darbą, jų elgesį; -dainuoja daineles, bando kurti ritminius dialogus; -kalba ką veikia dabar ( mintis čia ir dabar );

-pradeda pokalbį su to paties amžiaus vaikais ir suaugusiais; -pasakoja didelei vaikų grupei; -kalbėdamas naudoja sudėtingus sakinius; -naudojasi pašto paslaugomis: “rašo“ laiškus tėveliams, seneliams, draugams; -demonstruoja savo asmenines savybes:fantazijos galias, geranoriškumą; -taisyklingai taria beveik visus kalbos garsus; -intuityviai supranta žodžiu, vaizdu, muzikos garsu, judesiu perteikiamą prasmę; -siekia tarpusavio supratimo, interesų, nuomonių bendrumo, išgyvenimų panašumo; -pastebi kito vaiko puikias savybes, rodo jam simpatiją; -pradeda suprasti kito vaiko emocines nuostatas ir reikšti savąsias, bando jas derinti; -bendrauja su nepažįstamais į grupę atėjusiais žmonėmis ( įvairių profesijų atstovais , meno kūrinių autoriais , svečiais iš užsienio ir kt.) ; -kalba apie meno kūrinius; -kalba apie sudėtingus reiškinius, priežastinius ryšius, procesus, techniką, kosmosą; -diskutuoja siekiant įsitvirtinti kaip žinovui; -kalba apie tai, ką norėtų patirti, pamatyti, veikti; -kalba atsižvelgdamas į situaciją, vietą, laiką, kontekstą; - žaismingai, natūraliai sieja kalbinę raišką su kitomis formomis – vaizdu, garsu, forma, judesiu;

30

- Bendravimas naudojant įvairias komunikacijos priemones; Sakytinė kalba - Pratinimasis klausytis, girdėti, išklausyti; - Kalbos garsų, žodžių, sakinių, tekstų prasmės suvokimas; turtingas žodynas;

-suvokia mimikos komunikacinę prasmę, ją naudoja saviraiškai (šypsena, ašaros, susiraukęs, piktas veidas); -suvokia piešinio, iliustracijos, daiktų atvaizdų, foto nuotraukų prasmę; - pasako ką nupiešė, sukonstravo; -deklamuoja trumpus (1 posmo) eilėraščius; -intuityviai supranta skaitomo teksto ir iliustracijos ryšį; (perskaityti tekstą, iliustruoja, parenkant paveikslėlius); -judesį, veiksmą naudoja komunikacijai (ką savo judesiais pasakė, ką sako šokis, pantomima);

-išklauso šalia esančius asmenis, stengiasi juos suprasti; -klausosi dainų, lopšinių, pasakojimų, sekimo, skaitymo; -klausosi tarmiškų pokalbių, dainavimo, sekimo; -klausosi lietuvių liaudies pasakų, dainų, žaidimų, garsiažodžių -jaučia kalbos garsines savybes ir kalbos grožį; -intuityviai atspėja ir visą laiką tikslina, plečia, turtina nuolat girdimų atskirų žodžių, sakinių, garsų junginių reikšmes, prasmes;

- pasakoja apie tai, ką mato iliustracijose; -komentuoja savo ir draugų sukurtus darbelius; -klauso įvairios muzikos, patirtus įspūdžius, vaizdinius įprasmina, išreiškia judesiu; -bando klausytis ir įsiklausyti, išgirsti, reaguoti mimika, gestais, judesiu; -deklamuoja trumpus (1-2 posmų) eilėraščius -pasakoja, piešia savo sukurtas istorijas, įspūdžius iš kelionių; -sudeda paveikslėlį iš dalių, suvokiant jo prasmę; -intuityviai suvokia vaizdu užkoduotą dailės kūrinio prasmę; -piešia iliustracijas; -jaučia muzikos ir judesio, muzikos ir dailės ryšį; muzikinius vaizdus įprasmina, išreiškia judesiu, dailės darbeliu; - jaučia teksto( žodžių) ir muzikos ryšį;

-klausosi įrašų, radijo, įrašų su draugų balsais, savo kalbos įrašų; -klausosi patarlių, priežodžių, pasakų be galo, poemų, greitakalbių, sudėtingesnių ar rečiau vartojamų žodžių, sakinių prasmes ir reikšmę ; -suvokia tekstų prasmes – tautosakos, grožinės literatūros, eiliuotų kūrinių, laiškų, receptų, teatro programėlė ir kt. -pradeda suvokti abstraktesnes žodžių reikšmes; -suvokia sudėtingesnių ar rečiau vartojamų

- raiškiai deklamuoja eilėraščius bei pasakoja apie tai ką sukūrė; - atpasakoja tekstų turinį; - pasakoja, ką mato iliustracijose; - seka trumpas pasakas bei istorijas; -intuityviai suvokia muzikinių vaizdų prasmę, nuotaikai mintims reikšti naudoja muzikos, judesio, mimikos derinius; -kalbant apie priežastinius ryšius vartoja jungtukus nes, kodėl, kad;

-suvokia meninio judesio komunikacinę prasmę: išraiška ir saviraiška, plastiniu judesiu, šokiu ir kt. -sukuria tekstą iliustracijos pagrindu; -nuotaikas, mintis reiškia naudojant muzikos, judesio, mimikos derinius; -suvokia humoristinių paveikslėlių, karikatūrų prasmę;

-klausosi grupės draugų, pedagogų pasakojimų; -išgirsta, išklauso suaugusių, draugų siūlymus, pastabas, į juos reaguoja; -klauso mįslių, erzinimų, liaudiškų palinkėjimų, eilėraščių, pasakų sekimo, dainų, liaudiškų žaidimų; -savo kalboje vartoja liaudiškus palinkėjimus, patarles, mįsles ir kt. - jaučia ryškiausius tarmės ir bendrinės kalbos skirtumus ; -turi mėgstamiausius kūrinius, autorius, žurnalus, TV laidas, bando ir geba argumentuoti savo pasirinkimą ; -suvokia perkeltinę žodžių prasmę, humorą,

31

- Intuityvus kalbos grožio suvokimas; - Tautosakos, grožinės literatūros kalbinės raiškos būdų vartojimas; Rašytinė kalba

- Domėjimasis parašytu žodžiu, simboliais

-vartoja daiktavardžius, veiksmažodžius, retsykiais įterpia vaizdingą pasakoje ar eilėraštyje girdėtą žodį; -jaučia malonumą kalbėti laisvai, natūraliai, gyvai, be įtampos; -pradeda jausti kalbos melodingumą, skambesį, ritmą dainuojamoje tautosakoje, eilėraščiuose, gamtos garsų pamėgdžiojimuose; -atkreipia dėmesį į intonacijas, kalbos tempą; -atliepia pasakojimus, skaitymą, deklamavimą šypsena, dėmesingumu; -pokalbiuose, pasakojimuose, svarstymuose vartoja tautosakos, grožinės literatūros perimtus kalbos bei kalbinės raiškos būdus; -padedant auklėtojai atpasakoja pasakas, savo kalbą palydint gestais, mimika;

-,,skaito “ knygeles, žino, kad jas reikia saugoti; -manipuliuoja įvairios medžiagos raidėmis, laiškų piešiniais ar grafiniais ženklais ,,rašymas “ ir,, skaitymas “ ; -vartoja daiktavardį ir jo mažybines, malonines formas ; -vartoja sinonimus ir antonimus ; -vartoja liepiamąją nuosaką ;

žodžių, sakinių prasmes; -vartoja daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, ištiktukus, jaustukus; -žavisi šnekamosios kalbos gyvumu, spontaniškumu , tarmišku intonavimu ir kt.; - įsiklauso ir išgirsta atskirus garsus(gamtos garsus ir jų mėgdžiojimus, atskirus garsus trumpuose dažnai vartojamuose žodžiuose, -išgirsta pirmą ir paskutinį garsą vardažodžiuose; -atkreipia dėmesį į pauzes tarp žodžių, sakinių, kalbos garsumą; -skaityto kūrinio turinį pavaizduoja pantomima, inscenizuoja, piešia jo tema, eilėraščių, poemėlių ritmą sustiprina plojimu, akmenukų, lazdelių ,,muzika “ ir kt. -dainuojamąją ir sakytinę tautosaką naudoja šnekamojoje kalboje ; -atpasakoja apsakymus, seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, palydint gestais, mimika; -inscenizuoja trumpas grožinės literatūros kūrinių ištraukas; - kuria pasakas, istorijas, eilėraščius;

-dėlioja paveikslėlius su užrašytomis raidėmis ; -varto knygeles, prašo jas paskaityti, ieško įvairių simbolių (savo vardo pirmosios raidės ir t.t.) -“skaito” vienas kitam knygeles; - sugalvoja paveikslėliams pavadinimus ; -sukurtą pasakojimą, eilėraštį užrašome ir išleidžiame knygelę ;

fantazijas; - vartoja vaizdingus žodžius, palyginimus; - kuria naujus žodžius, žaidžia žodžiais; -jaučia tekstų nuotaiką, junta kalbos vaizdingumą, ritmą; -išgirsta pirmą ir paskutinį bei žodžių viduryje esančius garsus; -intuityviai suvokia balso stiprumo, kalbėjimo tempo, kalbėjimo tono, intonacijų, pauzių variantiškumą; -suvokia meninio judesio komunikacinę prasmę: išraiška ir saviraiška, plastiniu judesiu, šokiu ir kt. -suvokia humoristinių paveikslėlių karikatūrų prasmę, meninius filmus; -atpasakoja, seka liaudies ir literatūrines pasakas, padavimus, seka savo kūrybos pasakas, pasakoja istorijas palydint pantomima; -inscenizuoja tinkamai parinktus kūrinius; -laisvai fantazuoja, kuria žodžius, tekstus pagal gimtajai kalbai nebūdingas taisykles ( sąmoningai suvokiant );

-domisi knygomis; varto enciklopedijas, albumus, ieško reikalingos informacijos, stebi iliustracijas (bibliotekoje, knygyne, grupės, darželio bibliotekoje); -patys kuria įvairių formų ir turinio knygeles (įtraukia į šį darbą ir tėvus); -domisi knygos turiniu: klauso skaitymo, žiūri iliustracijas, atranda simbolius (raides,

32

-štampuoja savo vardo pirmąją raidę, visą vardą , mamos, tėčio raides ; -užrašo įdomius žodžius spausdintinėmis raidėmis (su pedagogo pagalba); - vartoja būdvardžių laipsnius ; -aiškinasi lentelių, schemų, patalpų, aikštelių, gatvių užrašus ir juos pritaiko žaidimams ;

skaičius, natas) -skiria senovines ir šiuolaikines knygeles; -domisi knygos gimimu; patys pasidaro popierių; -pažįsta simbolius, gatvės, namo parduotuvės, žemėlapį ; - rašo savo vardą spausdintinėmis raidėmis ; -knygoje atpažįsta žodžius, kuriuose yra vardo raidžių ; -savo išgyvenimus , patirtį , mintis reikšti piešiniais , ženklais , raidėmis ; -teisingai vartoja vienaskaitą ir daugiskaitą turinčius daiktavardžius ; -intuityviai jaučia žodžių darybos , žodžių junginių ir sakinių sudarymo būdus ;

♦PAŽINIMO UGDYMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Žadina vaikų smalsumą, domėjimąsi supančia aplinka, senoviniais ir moderniais daiktais; o Sudaro galimybę vaikui susidurti su naujais aplinkos objektais, reiškiniais, žmonėmis, žadinant vaiko interesą juos pažinti, domintis vaiko interesais,

klausimais; Mąsto kartu su vaiku, t.y. kai pedagogas kartu su vaiku svarsto apie įvairius problemos sprendimo būdus, aiškinasi sąvokas, reiškinių esmę ir kt.;

o Skatina vaiką tyrinėti, interpretuoti, apibendrinti, generuoti naujas idėjas, savo įspūdžius išreikšti meninėmis priemonėmis; o Sudaro sąlygas ir skatina gabių, talentingų vaikų, pasižyminčių išskirtiniais pažintiniais gebėjimais, skleidimąsi turtinant ugdymo turinį; o Vaiko patyrimą plečia laipsniškai, sudaro sąlygas nuolat sugrįžti prie tų pačių daiktų, reiškinių, žmonių; o Sudaro sąlygas pažinti procesus, o ne pavienius faktus, atkreipia vaikų dėmesį į priežastinius ryšius; o Padeda vaikui įprasminti patirtį, formuojant vertybinį (ypač dorovinį) jo santykį su visu tuo, kas jį supa; o Sudaro sąlygas manipuliuoti daiktais, juos skaičiuoti, lyginti, grupuoti, eksperimentuoti su jais; daiktus, aplinką tyrinėti visais pojūčiais,

įsivaizduojant, šnekant, mąstant; o Skatina vaiką būti protingu daikto vartotoju: tausoti jį, prižiūrėti; o Kalba su vaikais, sužinant, apibendrinant jų patirtį apie gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, dangaus šviesulius; o Kartu su vaikais stebi orą, augalus, gyvūnus, įvertina jų pasikeitimus; o Organizuoja išvykas į gamtą, sodina, daigina, laisto kartu su vaikais įvairius augalus; o Parūpina informacijos apie gyvūnus, augalus, kurių pamatyti tiesiogiai vaikai negali;

33

Vaiko veiksenos Ugdytinos kompetencijos 1 lygis 2 lygis 3 lygis

- Supratimas apie daiktų bei reiškinių įvairovę;

- Supratimas apie daiktų dydį;

- Supratimas apie daiktų formą;

- pastebi savo aplinkoje įvairius namų apyvokos, asmeninius daiktus, žino, kaip jais naudotis, pasako pavadinimus; - teisingai naudojasi buitiniais ir kitais daiktais, atsargiai elgiasi su jais; - eksperimentuoja su padidinamuoju stiklu, veidrodžiu ir kt.

- įvertina daikto dydį savo rankos, kūno atžvilgiu (ima daiktus dviem pirštais, išskėstomis rankomis); - suvokia dydžio, ilgio pastovumą (virvutės ilgis nesikeičia, užmezgus mazgą, sulenkus); - lygina įvairių dydžių daiktus pagal ilgį, aukštį, plotį, storį, svorį (labai skirtingus ir vienodus daiktus):

o Uždedant vieną ant kito; o Pridedant vieną prie kito;

- vartoja dydį apibūdinančias sąvokas: ilgas-trumpas, tokio paties ilgio, didelis, mažas; -atkreipia dėmesį į daiktų formą; - regėjimo lytėjimo, raumenų pojūčiais skiria kai kurias figūras ir jas pavadina (apskritos formos); - pažįstamą formą piešia aplikuoja;

-pastebi aplinkoje senovinius daiktus (puodynes, ąsočius, medinius šaukštus, verpimo ratelį ir t.t.) - pastebi artimiausios aplinkos architektūrinius akcentus: koplytstulpius, saulutes, kryžius, langinių puošybos elementus ir kt.); - supranta elektrinių, stiklinių, aštrių buities daiktų keliamą pavojų, stengiasi jo išvengti; - supranta apibendrinančius žodžius: drabužiai, avalynė, baldai ir kt.; - matuoja daiktų ilgį, plotį, aukštį, skystųjų ir biriųjų medžiagų tūrį (pieno, vandens, smėlio ir kt.); - lygina įvairių dydžių daiktus iš akies, naudojantis sąlyginiu matu (juostele, lazdele); - vartoja dydį apibūdinančias sąvokas ilgesnis – trumpesnis ir kt. -grupuoja, klasifikuoja daiktus pagal dydį, spalvą, formą; - visais pojūčiais skiria bei pavadina kvadratinės, trikampės formos figūras; - lanksto iš įvairios formos popieriaus lapų; - įprastose daiktuose įžvelgia pažįstamas

- atkreipia dėmesį į kai kurias tradicinės kultūros apraiškas dabar vartojamuose daiktuose ( spalvą, formą, puošybos elementus ir kt.) - eksperimentuoja padidinamuoju stiklu, termometru( matuoja oro ir žmogaus kūno temperatūrą, lygina, kokioje temperatūroje užšalo balutė ir kt.) - savo kalboje vartoja apibendrinančius žodžius; - suvokia ploto, svorio, masės pastovumą ( iš to paties kiekio plastilino nulipdyti ilgą ir ploną, trumpą ir storą lazdelę); - lygina įvairius daiktus pagal vieną –du parametrus; -matuoja plaštaka, pėda, sprindžiu, o taip pat kreidele, pieštuku ir kt.; -supranta, kad daikto vertė matuojama centais, litais; - kalboje vartoja sąvokas aukštas-žemas, platus – siauras, sunkus- lengvas, ilgėlesnis – trumpėlesnis ir kt. - dalina obuolį, šokoladą į 2,3,4… dalis; -visais pojūčiais skiria stačiakampes, kubo, rutulio formas ir jas pavadina; -įvairiaspalves, skirtingo dydžio figūras grupuoja pagal formą; -įvairiaspalves, tos pačios formos figūras

34

- Supratimas apie kiekį ir skaičių - Orientuojasi erdvėje ir laike, pastebi laiko tėkmės požymius

- stato iš įvairių formų statybinės medžiagos; - pažįstamą formą randa aplinkoje; -suvokia pažįstamos formos pastovumą ( nepriklauso nuo spalvos ar dydžio); - sudaro daiktų grupes pagal pasirinktą arba nurodytą požymį;

- turi intuityvų supratimą apie kiekį vartojant sąvokas vienas, daug, mažai; -supranta apie daiktų grupių lygybę ir nelygybę (uždedant vieną ant kito, pridedant vieną prie kito); -vartoja sąvokas tiek pat, po lygiai,

daugiau, mažiau, kiek ir kt. -skaičiuoja daiktus iki 3 -5;

-laisvai juda, veikia, intuityviai tyrinėja supančią erdvę: grupę, darželio teritoriją; -rodo ir pavadina kryptis orientuojantis į savo kūno padėtį: pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn); -skiria gerąją pusę nuo išvirkščios (audinio, drabužio);

formas; -grupuoja daiktus pagal formą; -dėlioja figūras didėjimo ir mažėjimo tvarka; -nustato iš kokių figūrų sudaryti skirtingi statiniai; -nustato medžiagą, iš kurios pagamintas daiktas (medinis, geležinis ir t.t.); - grupuoja daiktus pagal jų paskirtį, medžiagą, iš kurios jie padaryti; -skaičiuojant iš daiktų grupių lygybės padaryti nelygybę, o iš nelygybės – lygybę atimant arba pridedant vieną daiktą; -skaičiuoja daiktus iki 5-10, paskutinį skaitvardį priskiriant visai grupei; -skaičiuoja garsus, judesius; -skaičiuoja ir atskaičiuoja nurodytą kiekį; -pažįsta skaitmenis iki 5; -žino magiškus skaičius 3,7,9; -suvokia, kad kiekis nepriklauso nuo didumo, išdėstymo tvarkos; -skaičiuoja didelių ir mažų daiktų grupių narius, grupes lygina tarpusavyje; - skaičiuoja nuo 1 iki 5, vartojant kelintinius skaitvardžius - skiria kairę ir dešinę savo kūno pusę (koja, ranka); nurodo kryptį- į kairę, į dešinę; - skiria ir išreiškia žodžiais erdvinius daikto santykius su savimi: prieš mane, už manęs, mano kairėje, dešinėje, šalia manęs, po manimi; -deda daiktus, orientuojantis į savo kūno

dėlioja didėjimo ir mažėjimo tvarka; - pastebi ir įvardina ne tik tuos požymius, kuriais daiktai skiriasi, bet ir kuo jie panašūs; -turi bendrą supratimą apie labai daug ( milijonas); -skaičiuoja daiktus iki 10 ir daugiau, įsimena skaičių seką, perpranta sąvoką 0; -lygina gretimus skaičius; -suvokia kiekinę skaičiaus sandarą ( 5 – tai 1,1,1,1,1 arba 5 – 3+2); -skaičiuoja centus (iki 10 centų vertės); -pažįsta skaitmenis iki 10; -lygina tokių pačių daiktų, išdėliotų įvairaus didumo tarpais, grupes; - skaičiuoja nuo 1 iki10 , vartojant kelintinius skaitvardžius; -vartoja sudėties ir atimties terminus, atlieka veiksmus iki 10; -matuoja žmogaus, oro temperatūrą, ją lygina -keičia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą, simbolį ( judėjimas ratu, vingiais, salės viduriu, pakraščiais ir t.t.); -piešia iš kairės į dešinę; -seka pirštu skaitomą tekstą iš kairės į dešinę; nusako daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu ( šalia vienas kito, už, prieš, po, tarp, viduje, išorėje, aplink ir t.t.);

35

GYVŪNŲ GYVENIMAS

- Atkreipia dėmesį į gyvūnus, supančius žmogų;

-suvokia ir skiria atskiras paros dalis ir jas pavadina- diena, naktis, rytas, vakaras;

-stebi ir pasakoja apie gyvūnus (juos pavadina), kurie gyvena namuose, laksto gatvėse, gyvena gamtos kampelyje, akvariume, narvelyje; -mėgdžioja paukščio, gyvūno balsą, imituoja judesius; -piešia mylimiausią gyvūnėlį, paukštelį;

padėtį ( prieš save, šalia savęs, toli nuo savęs ir kt.); -dėlioja daiktus iš kairės, į dešinę; -orientuojasi stalo, popieriaus lapo paviršiuje: piešia lapo viršuje, viduryje, apačioje, dešinėje ir t.t. -tinkamai vartoja sąvokas šiandien, vakar, rytoj ( ką veikiu šiandien, ką veiksiu rytoj, ką veikiau vakar); -paros tėkmę skiria pagal gamtinius reiškinius ( saulė šviečia dieną, mėnuo – naktį, gėlės išsiskleidžia dieną, suglaudusios žiedlapius vakare; -laiką matuoja paromis; -stebi kokioje temperatūroje užšalo balutė;

- aplankius gyvūnus, kurie gyvena Vingio parko zoosode, pasakoja, kaip jie atrodo, ką ėda, kaip elgiasi; -pasakoja, kokius gyvulius augina močiutė kaime, savo įspūdžius išreiškia piešinyje; - supranta, kad gyvūnai įvairiai prisitaiko prie savo aplinkos ( susiranda jiems tinkamo maisto, įsirengia ar susiranda įvairius “namelius”; -įsimena mįsles, patarles, priežodžius apie

-piešia, grupės, kambario, aikštelės planą; - konstruoja kelius, gatves, tiltus, pastatus ir kt.; -piešiniu užpildo visą lapą; -intuityviai suvokia savaitės laiko tėkmę, žino savaitės trukmę, jos dienų seką, kokia šiandien savaitės diena, kokia buvo vakar, kokia bus rytoj; -planuoja savaitės darbus piešinėliais; -suvokia metų laikus, jų seką ( kokios šventės būna tam tikrais metų laikais, ką mėgsta veikti rudenį, žiemą, pavasarį, vasarą, kada gimimo diena); - supranta, ką galima nuveikti per 10 min., per dieną, per savaitę, per metus; -metų laikų kaitą skiria pagal pokyčius gamtoje:

o paukščiai išskrenda rudenį, grįžta pavasarį;

o gėlės žydi pavasarį, vasarą; o medžiai lapus meta rudenį ir t.t.

-supranta, kad laikas matuojamas valandomis, minutėmis, kurias rodo laikrodis; -susipažįsta su įvairiais laiko matavimo prietaisais ( smėlio laikrodis, saulės laikrodis)

-pro mikroskopą ar padidinamąjį stiklą stebi gyvybę iš balos paimtame vandens lašelyje, po žemėmis, po medžio žieve; -žino, kad yra gyvūnų, kurie minta kitais gyvūnais, kaip gyvūnai saugosi nuo priešų; -varto knygas, kuriose pavaizduoti ir aprašyti įvairūs ne tik Lietuvoje gyvenantys gyvūnai; -stebi gyvūnėlių ir jų jauniklių elgseną pavojaus atveju, jų prisitaikymą prie aplinkos ( spalva, būstas) ar išmirimą (užterštas oras,

36

- Gyvūnų gyvybės rato suvokimas; - Tautos tradicijų, žmogaus ryšio su gyvūnijos pasauliu pajautimas;

AUGALŲ GYVENIMAS

- Atkreipia dėmesį į augalus;

-stebi ir pasakoja kai kurių gyvūnų gimimą, augimą, palikuonis, mirtį; -stebi išskrendančius į šiltuosius kraštus ir grįžtančius paukščius; -klausosi pasakų, eilėraščių, dainų ir kt.apie gyvūnus, jų būdą; -džiaugiasi paukščių giesmėmis, drugelių spalvingumu ir t.t. -supranta, kad kai kurie gyvūnai mus maitina; -supranta, kad yra ir žalingų žmogui gyvūnų ( gyvatės nuodingos); - globoja gyvūnus ( ypač tuos, kurie laikomi nelaisvėje)

-stebi kiemo, darželio, gėlyno, kambarinius augalus;

gyvūnus, jų būdą, balsų mėgdžiojimus; - sužino apie gyvūnų prisitaikymą prie metų laikų kaitos ( gyvūnai žiemą, vasarą, rudenį, pavasarį); -įsiklauso į senolių išmintį apie pavasario pranašus:

o Pempės dienos papročiai ( paukšteliai molinukai, šiaudinukai, paukščių balsų mėgdžiojimas švilpaujant, tautosakiniais kūrinėliais);

o Gandro diena ir kt. -atpažįsta gyvulinės kilmės simbolius ant kaimo namų stogų, lovų, kėdžių; -klausosi pasakojimų apie šventus gyvūnus; -supranta, kad gyvūnų būna ir plėšrių (pvz. vilkas-gali užpulti ir žmogų); -tinkamai elgiasi gamtoje – neardo lizdelių, nedrasko skruzdėlynų ir kt. -sako garsažodžius, kuriais šaukiami gyvuliai; -padeda įrengti lesyklėles, kelti inkilus; -klausosi lietuvių liaudies kūrinėlių apie paukščius (gegutė, vanagas, balandis, lakštingala) laukinius bei naminius gyvūnus; Gandras – laimės paukštis;

-stebi medžius, krūmus, grybus miške, žolynus, lauko gėles pievoje; atkreipia

vanduo); -lygina savo ir gyvūnėlių saugumą su tėvais ir be jų – kitoje aplinkoje; -domisi, stebi paukščių įvairove; - pasakoja, koks gyvūnų paros gyvenimo ritmas ( vieni aktyvūs dieną, kiti – naktį); -pasakoja liaudies pasakas, sakmes apie gyvulius; -klausosi pasakų apie žmogaus ir gyvūnų bendravimą; -domisi bičių gyvenimu (bitės įvaizdis liaudies tautosakoje, tyrinėja korį, jo “ornamentą”, stebi bitę, lygina savo šeimos ir bičių darbštumą, saugojasi bičių įgėlimo, įgėlus naudojasi senelių pamokymais); -pasakoja, kaip gyvūnai padeda žmogui dirbti ( arkliai), kuo naudingi žmogui šunys; -savarankiškai rūpinasi grupėje esančiai gyvūnėliais; -atkreipia dėmesį į paukštį lietuvių liaudies kūryboje (kaip tarpininkas tarp žmonių ir dievų)

-išvykos į Vingio parką metu stebi ten augančius augalus, vandens augalus; įspūdžius

37

- Pradeda suprasti augalų gyvybės ratą; - Tautos tradicijų, žmogaus, jį supančios gamtos sąsajų pajautimas Žmogaus gyvenimo ir gamtos ritmo vienovės pajautimas. Šviesa-tamsa, žydėjimas-apmirimas, jaunystė-senatvė

-supranta, kad augalams reikia drėgmės ir šviesos; -tyrinėja augalų spalvos, lapų formos, ūgio, formos skirtumus; -daigina sėklas, jas sėja, augina vazonėliuose, stebi jų dygimą, augimą, žydėjimą; -įsimena keleto augalų pavadinimus; -stebi gamtos spalvų įvairovę; - klausosi liaudies pasakų, eilėraščių, padavimų apie augalus, jų ypatybes; -džiaugiasi, gėrisi gražiais augalais; - supranta, kad kai kuriuos augalus vartojame maistui (vaisius, daržoves- įvardina pagrindines); -žino, kad yra augalų žalingų žmogui (nuodingi grybai, sėklos, uogos); -laisto kambarinius augalus; -prisimena senelių priesakus, kaip elgtis gamtoje; -klausosi beržo, pušies, eglės, ąžuolo medienos skambesio, lygina;

dėmesį į panašumus ir skirtumus; - parodo augalo kamieną ar stiebą, šakas, lapus, žiedus, sėklas; -tyrinėja miško paklotę, supranta, kad reikia ją saugoti, neardyti; -nupiešia tyrinėjimo rezultatus, dalinasi patirtimi, ženklina; -noriai prisideda prie aplinkos tvarkymo; - klausosi informacinių tekstų, žiūri filmuotą medžiagą apie augalų gyvenimą, jų įvairovę; -augina svogūninius augalus (tulpes, lelijas), stebi augalo vystymąsi iš svogūno, nustato svogūno dygimo trukmę; -supranta, kad augalo nužydėjimas, nereiškia gyvybės pabaigos – gyvybė perduodama sėklai; -stebi augalų prisitaikymą prie metų laikų kaitos (aktyviausi pavasarį, vasarą, toliau nyksta gyvybę slėpdami sėklose; medžiai meta lapus) -perima tradicinio požiūrio į augalus elementus:

o Austus, pintus, drožinėtus daiktus, meno kūrinius;

o “Gyvybės medis” o augalų, žiedų, lapų formas

tautodailėje; -žino kai kurias liaudies gydymo tradicijas( liepos žiedų, čiobrelių arbata); -skiria įvairių žolelių arbatas, jas įvardina pagal kvapą; -supranta, kad žmogus valgo įvairias augalų dalis (šaknis, lapus, vaisius)

išreiškia įvairiomis dailės priemonėmis; - tyrinėjant augalus, eksperimentuojant supranta, kad augalas auga jei gauna maisto medžiagų iš dirvožemio, vandens, oro; -žino, kad augalai skiriasi augimo amžiumi, tempu ( trumpaamžiai – gėlės, ilgaamžiai-medžiai ir kt.); -vartant enciklopedijas sužino, kuo Lietuvos augalai skiriasi nuo kitų šalių augalų; -kuria mįsles apie augalus (gėles, medžius, grybus, samanas ir kt.) -išsprogdina įvairių medžių šakeles, daigina augalus ūgliais, stebi gyvybės atbudimą; -žino, kad gyvybė gali slypėti augalų šaknyse, gumbuose po sniegu; -stebi visuomet žalius augalus – egles, pušis, kadagius; -stebi ir nustato medžio pumpuro išsiskleidimo trukmę; -stebi klevo (pvz.) geltimo pradžią, visišką pageltimą, lapų kritimą; -dalyvauja gamtos tyrinėjimo išvykose; -atkreipia dėmesį į šventėse, apeigose naudojamus augalus: rūtą, verbą, Kalėdų medelį, paparčio žiedą ir kt. -žino, kad ąžuolas, rugiai yra laikomi šventais; (Ąžuolas – lietuvio stiprybės simbolis; ) -lygina savo, senelio ir ąžuolo amžių, samprotauja su vyresniais: kelias žmonių kartas mena senelis ąžuolas Tėviškėje? - pasakoja, kuo naudingas medis; žino, kad lietuviai manė, jog pasodinti ąžuoliuką – save įprasminti; ragauja gilių kavos; -pasakoja, kuo naudingas žmogui augalinis maistas;

38

NEGYVOSIOS GAMTOS

OBJEKTAI IR REIŠKINIAI

- Vandens ir smėlio, dirvožemio ir šviesos stebėjimas ir tyrinėjimas; - Nusiteikimas priimti Žemę kaip gyvybės nešėją; - Oro ir įvairių klimato

-žaidžia su vandeniu ir smėliu, tuo jausdami pasitenkinimą; -žino, kad vanduo skystas ir skaidrus, smėlis-sausas, drėgnas, birus ir t.t. -iš įvairių vietų renka dirvožemį, įsitikina jo įvairove; -jaučia pagarbą duonai, tinkamai su ja elgiasi; - klausosi liaudies tautosakos apie Žemę, javus, duoną: patarlių, mįslių, dainų, pasakų, sakmių; -suvokia oro buvimo faktą,

-pasakoja, kaip augalai gali rengti žmogų ( lininiai drabužiai); -dalyvauja pokalbiuose apie lietuvaičių gėlių darželius, kokios yra tradicinės lietuvaičių gėlės (pvz. rūta) -sodina, laisto, ravi gėlynus; -kuria elgesio gamtoje taisykles;

-užšaldo, išgarina vandenį, patiriant jo būklės pasikeitimus; -daigina sėklas, prižiūri kambarinius augalus, patiriant vandens svarbą augalų gyvybei; -augina augalus smėlyje, dirvožemyje, šviesoje, tamsoje, įsitikinant, kokios sąlygos reikalingos augalų augimui; -klausosi legendos apie žemės sukūrimą; -pasakoja, ką gali žemelė išauginti; -klausosi skaitomų kūrinėlių apie žemę,javus, duoną; -pasakoja savo patirtį apie žemę, jos dovanas; -atkreipia dėmesį į vėją ( vėjo malūnėliai,

-domisi, kas gaminama iš augalų (popierius, dažai, vaistai ir t.t.); -išsiaiškina vartant enciklopedijas, jog yra nykstančių augalų, kurių negalima skinti, trypti; -vartant knygas susipažinti su gamtos paminklais Tėviškėje; -suvokia, kad gamta, jos laiko ritmas diktuoja žmogui darbų, kalendorinių švenčių seką ( Velykos – gyvybės atbudimas, Kalėdos – žiemos saulėgrįža ir t.t.)

- vartant enciklopedijas, sužino apie įvairius vandens telkinius (upes, ežerus, vandenynus ir kt.), apie lietaus naudą, kaip vanduo padeda žmogui, kuo jis pavojingas; -tyrinėja vandens savybes (vandens lašelio kelionė); -klausosi pasakojimų apie vandens vietą kalendorinėse šventėse bažnytinėse apeigose, jos garbinimą senovėje; -domisi, iš kur atsiranda vaivorykštė; -skiria dirbtiną šviesą nuo natūralios (vakaroja prie žvakės šviesos, laido saulės zuikučius ir kt.) -kalbasi apie tai, kas glūdi darželio žemėje (smėlis, žvyras, molis, durpės ir t.t.), tyrinėja iškastą dirvožemį; -tyrinėja gaublį; -susipažįsta, tyrinėja įvairių javų grūdus; -domisi duonos keliu iki mūsų stalo; -domisi nuo seno priimta lietuvio pagarba duonai,liaudies tradicijomis; -diskutuoja apie žemę ir kitus dangaus kūnus; -suvokia oro naudą;

39

reiškinių stebėjimas; - Dangaus šviesulių stebėjimas; - Ugnies - kaip šventumo simbolio suvokimas;

eksperimentuoja (sulaiko kvėpavimą, stebi išpučiamą orą šaltyje, pučia burbulus vandenyje, muilo burbulus, balionus ir t.t.); -stebi oro pasikeitimus įvairiais metų laikais, pastebi, kad kiekvienas metų laikas turi savo spalvas, kvapus, garsus ir kt. -atkreipia dėmesį į Saulę, Mėnulį, žvaigždes; -supranta, kad Saulė – šviesos ir šilumos šaltinis; -žaidžia su saulės zuikučiais; - žaidžia šešėlių teatrą -klausosi pasakų, mitų, dainų, žiūri knygelių iliustracijas apie saulę motulę, vaizduojamą su ilgais plaukais, aukso karūna, auksinėje karietoje; -piešia saulę – karalienę, geradarę; -suvokia ugnies buityje reikšmę (degtukai, žvakė, lempa, žibintai, židinys); -atsargiai elgiasi su ugnimi;

lėktuvėliai ir t.t.); -stebi augalų, gyvūnų, žmogaus keitimąsi įvairiais metų laikais; -vartydami knygas, iš suaugusiojo pasakojimų sužino, jog dangaus kūnai veikia žmones, augalus, gyvūnus; -atkreipia dėmesį į tai, kaip saulė vaizduojama lietuvių liaudies tautosakoje; -pro tamsius akinius stebi saulę, dalinasi įspūdžiais (saulė ryte ir vakare, jos forma); -stebi, kodėl kartais nesimato saulės; -po stebėjimo dalinasi įspūdžiais apie mėnulį, žiūri knygelių iliustracijas, enciklopedijas, piešia; -mąsto, ką kalba širdelė, žiūrint į žvakių liepsną; -kalbasi, kur ugnis buvo naudojama senovėje ir kur dabar; -klausosi legendos apie ugnies atsiradimą;

- jaučia ryšį tarp oro sąlygų ir augalų augimo, gyvūnų aktyvumo, eksperimentuoja; -domisi oro reiškiniais: lietus, sniegas, kruša, lijundra, šlapdriba; -sužino, kuo dangaus kūnų poveikis gali būti kenksmingas žmogui; -klausosi dainų, pasakojimų, sakmių, pasakų apie gamtos reiškinius bei dangaus šviesulius; -stebi saulės kelionę dangumi iš rytų į vakarus ( saulės laikrodis); -suvokia, kad nuo seno saulė yra garbinama kaip gyvybės, energijos, šviesos, sveikatos teikėja; -ieško saulės ornamento tautodailės darbuose, bando patys kurti savo variantą; -sudeda saulutę iš akmenukų, supila iš smėlio; -stebi mėnulio pasikeitimus danguje; -stebi mėnulį tautodailės darbuose, klauso tautosakos kūrinėlių, pasakoja pasakas apie dangaus kūnus ( dangiškąją šeimą – saulė – motutė, mėnuo – tėvelis, žvaigždės – dukružėlės); -klausosi suaugusiojo pasakojimo, patys ieško informacijos knygose apie ugnį, jos garbinimo papročius; (vaidilutės, ugnies vardai – Gabija, Gabieta, Ugnija); -žino, kaip ugnis buvo naudojama per kalendorines bei šeimos šventes (Joninės, Užgavėnės, Vėlinės, krikšto žvakė ir kt.) -dalyvauja pokalbyje apie atgimstančios Lietuvos ugnį (Baltijos kelias, prisiminimai

40

apie 1991-ųjų metų įvykius) -susipažįsta su sunkiu, gyvybei pavojingu gaisrininko darbu;

♦SVEIKATOS SAUGOJIMO IR STIPRINIMO SRITIS♦

KRYPTINGA AUKLĖTOJOS VEIKLA: o Vadovaujasi nuostata, kad puoselėjant vaiko sveikatą ir kūno kultūrą, svarbiausia yra ne pratimai, varžybos, normos, bet vaiko savijauta, judėjimo

džiaugsmas ir fizinio, emocinio, kūrybinio, socialinio bei protinio aktyvumo skatinimas; o Sudaro sąlygas vaikams kuo daugiau judėti ir žaisti lauke, grūdintis oru, saule ir vandeniu, organizuoja sveikatingumo dienos; rūpinasi sveikos

aplinkos sudarymu (tinkama mityba, patalpų higiena ir kt.) bei ugdo vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius; o Sudaro sąlygas gabių sportui vaikų ugdymui turtinant ugdymo turinį; o Įvairiais kūno kultūros ugdymo būdais skatina išraišką ir saviraišką judesiu, kūrybinę improvizaciją; kūno kultūra neatsiejama nuo muzikos, vaidybos, žaidimo; o Aiškina saugios elgsenos nuostatas; o Suteikia elementarių žinių apie mitybos poveikį sveikatai, aktyvaus poilsio reikšmę, ugdo teisingo maitinimosi įgūdžius; o Ypatingą dėmesį skiria kūno laikysenos taisyklingumui (padeda pasirinkti pozą savaimingos veiklos metu); o Sveikatos saugojimą ir stiprinimą integruoja į visą ugdymo procesą; o Sudaro kuo geresnes ir saugesnes sąlygas judėti: parenkama tinkama vieta, saugūs įrengimai, priemonės kieme, gamtoje; o Atsižvelgia ne tik į vaiko galimybes, bet ir į kiekvieno ugdytinio individualumą, skiria mergaičių ir berniukų fizinius ypatumus, bendravimo ir žaidimų skirtumus; o Fiziškai pasyviems, silpniems vaikams taiko aktyvinantį, stimuliuojantį, korekcinį ugdymą;

Vaiko veiksenos Ugdytinos kompetencijos

1 lygis 2 lygis 3 lygis

- Intuityvus ar sąmoningas suvokimas asmeninį saugumą lemiančių socialinių veiksnių;

-tiki, kad artimieji ir gerai pažįstami žmonės palankūs ir geranoriški ir atsako jiems tuo pačiu; -ištikus bėdai ar nesėkmei kreipiasi į pažįstamus žmones, o kartais ir į nepažįstamus; - žino, kad pasiklydus reikia prieiti prie suaugusiojo ir pasakyti, kas atsitiko,nesiblaškyti, laukti toje pačioje vietoje; -saugiai elgiasi kelyje: neišdykauja, laikosi suaugusiojo rankos. Nebėga į

-žino, kad kiti tau galėtų padėti, privalu žinoti vardą, pavardę bei namų adresą; -gali tinkamai pereiti sankryžą su šviesoforu; -suvokia, kokie pavojai kyla gatvėje ir kiek jų daug; - žino, kad negalima įsileisti į namus nepažįstamo žmogaus; -suvokia, kad yra žmonių, kurie rūpinasi visų saugumu – policininkai, ugniagesiai, gydytojai, todėl prireikus galima kreiptis į juos pagalbos;

- žino vaikų darželio adresą, tėvelio bei mamos darbovietę ir namų telefoną; -žino kelią į darželį, kur ir kaip pereiti pavojingas vietas; -tinkamai pereina gatvę per perėją be eismo reguliuotojo ir su juo; -žino kai kuriuos kelio ženklus; -supranta žmogaus poveikio aplinkai reikšmę bei aplinkos įtaką sveikatai;

41

- Intuityvus ar sąmoningas suvokimas asmeninį saugumą lemiančių psichologinių veiksnių;

- Intuityvus ar sąmoningas suvokimas asmeninį saugumą lemiančių fiziologinių veiksnių;

važiuojamąją kelio dalį; -žino, kad yra ir negerų žmonių, todėl reikia būti atsargiam su svetimais žmonėmis (neiti su jais, nors ir kviečia, neimti skanėstų, netrukdyti aplinkinių ramybės); -tiki savo jėgomis ir sėkme; -suvokia, kad žmonės yra skirtingi: berniukai ir mergaitės

-žino, kad higienos įpročiai ir įgūdžiai padeda augti sveikam bei atspariam ligom; -laikosi asmens higienos įgūdžių ir įpročių; -plauna rankas prieš valgį ir po, grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu; -prausiasi naudojantis muilu ir rankšluosčiu; -po valgio skalauja burną vandeniu; naudojasi nosine; -savarankiškai naudojasi tualetu; -laikosi mitybos kultūros normų (valgant gerai sukramtyti maistą, valgyti tvarkingai, teisingai naudojasi stalo įrankiais); -žino grūdinimos naudą (stiprina sveikatą, gerina nuotaiką, apsaugo nuo ligų); - pakankamai būna gryname ore,

-jaučia, kad palankumas kitiems žmonėms padeda susibičiuliauti ir gerai jaustis; -suvokia, kad žmonės skiriasi kūno išvaizda, gabumais; -kontroliuoja savo veiksmus (nesistumdo, nesimuša)ir emocijas (susivaldo supykęs); -neskriaudžia kitų ir siekia, kad būtų išvengta sužalojimų;ištikus nelaimei užjaučia, prireikus atsiprašo; -valosi dantis rytą ir vakare; -šukuojasi šukomis plaukus; -kosint ar čiaudant prisidengia burną nosine; -saugo akis (saikingai žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, nežiūri į saulę be akinių); -valgo neskubant, nežiūrint televizoriaus, nevartant knygų ir kt.; -žino, kad daržoves ir vaisius valgyti naudingiau nei saldumynus; - nevalgo nežinomo maisto (uogų, sėklų); -valgo tik švarius vaisius, daržoves, uogas; - žino, kaip rengtis įvairiu metų laiku (kepuraitė nuo saulės) - žino, kad pastebėjus gaisrą reikia kviesti suaugusįjį; - saugiai naudojasi žirklėmis ir peiliu; -žino, kad smulkiais daiktais galima užspringti;

-pratinasi susikaupti ir atsipalaiduoti; -atsispiria pagundoms: persivalgyti saldumynų, neklausyti suaugusiųjų ir kt. -kontroliuoja savo veiksmus ir emocijas; -suvokia, kad žmonės skiriasi charakteriu, temperamentu ir kt. - taisyklingai valosi dantis; -taisyklingai sėdi piešiant, vartant knygutę ir t.t. - mandagiai bendrauja prie stalo; -pasidengia ir sutvarko stalą; -žino, kad naudinga valgyti įvairų maistą; -pratinasi teisingai naudotis elektros prietaisais; -pratinasi naudotis virbalais, vašeliu, adata; -neina prie vandens ar ant ledo be suaugusiųjų; -žino, kad uždegus degtuką, bengališką ugnelę, žvakę galima sukelti gaisrą;

42

- Judesio tyrinėjimas ir savo galimybių pajautimas;

- Fizinių kūno galimybių lavėjimas;

grūdinasi oru ir saule; -atsargiai vaikšto basomis (tik gerai prižiūrėtoje vietoje); -atsargiai elgiasi su valkataujančiais šunimis, katėmis; -atsargiai lipa laiptais; -vengia susižalojimų ir traumų (nedegina degtukų, nejungia, neliečia elektros prietaisų, neliečia peilių, stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų, neliečia vaistų, nepersisveria per langą); -neima į burną smulkių daiktų; - juda skirtingu tempu, jaučia savo didžiausią tempą; -jaučia asmeninės ir bendros erdvės ribas:

• Tiesia rankas ir kojas taip plačiai, kaip galima;

• Siekia viršų, kokie mes aukšti; • Juda bendroje erdvėje

nesusiduriant su kitu; - juda įvairiomis kryptimis; -atranda įvairiausius kurios nors kūno dalies judėjimo būdus (suka rankas aplink ratu, siūbuoja kaip laikrodžio švytuokles ir t.t.); -tyrinėja, kiek kūnas turi dalių ir kaip galima jas judinti; -atlieka judesius įvairiu tempu; -naudoja reikiamą jėgą, ugdosi ištvermę (ridenti, mesti sunkų ir lengvą kamuolį, lipti laiptais su kroviniu ir be jo ir kt.); -tobulina judesių koordinaciją derinant rankų judesius, derina rankų judesius, atliekant manipuliacinius veiksmus pvz.

- tyrinėja savo aplinką, asmeninę ir bendrą erdvę, judant žemiausiame lygyje (šliaužiant), vidutiniame (varlės šuoliukai, ėjimas keturiomis ir kt.), aukščiausiame lygyje (ėjimas ant pirštų, kulnų, bėgimas, šuoliai ir kt) -lankstosi į skirtingas puses; -ugdosi vis didesnį greitumą; -atlieka įvairius judesius rankomis iš įvairių pradinių kūno padėčių:stovint, gulint ir kt., pradeda naudoti įrankius; -varijuoja rankų judesius, atliekant manipuliacinius veiksmus:

• Taiko daiktus pro siaurus vartus, per įvairias kliūtis;

• Meta kamuolį iš įvairių padėčių (nuo

- tyrinėja galimus kelio būdus (tiesus kelias, vingiuotas, ratas, zigzagai ir t.t.) -juda greta kito, poroje, ratu, rikiuotėje, sutartinai su kitais vaikais, pratinasi laikytis taisyklių, jausti draugą; -šuoliuoja ant vienos kojos; -bando atlikti judesius visa jėga::ridena, meta, traukia ir t.t. -atlieka judesius iš įvairių kūno padėčių gausiai naudojant įvairius įrankius;ranką su įrankiu seka akimis; -meta kamuolį į judančius taikinius, seka ranką su kamuoliu akimis; -meta kamuolį viena ar abiem rankomis judant,

43

- Savęs išreiškimas kūnu;

ridenant, metant kamuolį viena, dviem rankom ir t.t., atliekant koordinuotus judesius kojomis, išlaiko pusiausvyrą, judant erdvėje:

• Eina, greitai eina ar bėga; • Tiesiai ar keičiant kryptį • Bėga paprastai, ant pirštų galų,

kulnų; • Eina lanku, virve, padėtu ant

grindų, gimnastikos suoleliu, sniego pylimais, atliekant nesudėtingas užduotis rankomis ar kojomis;

• Eina įkalnėn ar nuokalnėn; - atlieka judesius kojomis, stovint vietoje:

• Pasistiebia, atsistoja ant kulnų; • Kelia ir nuleidžia sulenktą per

kelį koją; • Pritupia, laikantis už atramos;

-atlieka judesius kojomis , sėdint: • Pritraukia kojas prie krūtinės ir

ištiesia; • Pakelia vieną ar kitą koją

-atlieka judesius kojomis gulint; -atlieka judesius, lavinančius viso kūno koordinaciją: šliaužia, lenda, laipioja, šokinėja; -atlieka judesius, lavinančius viso kūno koordinaciją, nekeičiant padėties erdvėje (pasilenkia pirmyn, atgal; -bando važinėti triratuku; -važinėja rogutėmis; -atranda kūno „ritminius instrumentus“: trepsi kojomis, plekšnoja per kojas,

krūtinės, iš apačios), muša kamuolį vietoje;

-eina tarp dviejų nubrėžtų linijų, vingiais pristatomi žingsneliu, aukštai keliant kelius, pėda prie pėdos; -eina pakaitiniu ir pristatomu žingsniu, su posūkiais, įkalnėn, nuokalnėn; -atlieka įvairius judesius tiesiomis ir sulenktomis kojomis sėdin, pritupia nesilaikant; -gulint pakaitomis kelia kojas aukštyn; -šliaužia per suolelį pilvu, prisitraukiant rankomis; -pralenda pro kelias įvairaus aukščio kliūtis; -šokinėja vietoje abiem kojos ar judant pirmyn; -peršoka per nedidelę kliūtį, iš lanko į lanką, atsispiriant abiem kojom; -iš vietos pašoka siekiant daikto; -sukasi kairėn, dešinėn, įvairiai laikant rankas; -naudoja maksimalią jėgą, pajuntant kairės ir dešinės rankos ar kojos galimybes (spiriant kamuolį, metant įvairaus sunkumo kamuolius ir kt.) -stengiasi atlikti judesius kiek galima tiksliau, pajuntant kairės ir dešinės rankos, kojos galimybes (meta sviedinį dešine ir kaire ranka į taikinį, spiria kamuolį dešine ir kaire koja į vartus; -bando važinėti dviračiu; -bando slidinėti; -veiksmus, įvairų patyrimą išreiškia judesiu (maudosi, tempia rogutes, važiuoja triratuku

daužant į grindis; seka akimis rankos judesius; -eina ar bėga gyvatėle, ratu, mojant kojas atgal, pritūpus, atbulomis ir kt. -eina lanku, virve pristatomu žingsniu tiesiai ir šonu; -bėga suoleliu ar bomu; -bėga nuokalnėn pristatomu ar pakaitiniu žingsniu; -peržengia per įvairius rankomis laikomus įrankius; -pritupia laikant rankose įvairius reikmenis; -ropoja nuožulnia lenta, gimnastikos suoleliu; -perlipa įstrižai nuo vienos gimnastikos sienelės ant kitos; -keičia laipiojimo tempą, išlaikant kojų ir rankų koordinaciją; -nušoka nuo paaukštinimo į nurodytą vietą; -šokinėja ant vienos kojos vietoje ir judant pirmyn; -peršoka per nedidelę kliūtį, iš lanko į lanką atsispiriant viena koja, įsibėgėjus; -šoka iš vietos ar įsibėgėjus į tolį ir aukštį; -galinėjasi, traukia virvę, vartosi ir kt. ieškant neįprastų pozų; -išlaiko kūną nejudrumo, rimties būsenoje (pagal vaiko galimybes) – stovi pasistiebus, ant vienos kojos, kyboti ant sienelės; -po judėjimo pereina į rimties būseną ir fiksuoja atitinkamas pozas; -bando važinėti riedučiais, paspirtukais; -bando čiuožti pačiūžomis; -išmoksta kai kurių sportinių žaidimų ar jų elementų:krepšinio, futbolo, badmintono, stalo teniso; -mintis, idėjas išreiškia judesiu:

• kalbasi su draugu be žodžių;

44

- Intuityvus ar sąmoningas suvokimas kai kurių savo kūno bei dvasinio pasaulio paslapčių;

ploja delnais, linksi galva; -tyrinėja vienos kurios kūno dalies galimybes ritmui išreikšti (ritmiškai vaikščioti, bėgti, striksėti, linksėti ir t.t.) -laisvai improvizuoja pagal ką tik perskaityto kūrinėlio nuotaiką -mimika, gestu, viso kūno plastika išreiškia žaidimo veiksmus; -vaizduoja transporto priemonių judėjimą (lėktuvą, laivą, kosminį laivą); -vaizduoja gyvūnų judesius ( katę, varlę); -vaizduoja buities darbus (dažo sieną, lygina, prausiasi ir t.t.); -suvokia, kad kitas žmogus negali žinoti ar tu alkanas, ar sotus, kur tau skauda, jei jam nesakai - suvokia jog turi savarankišką vidinį pasaulį; - įvardija kai kurias savo vidines būsenas (man liūdna, linksma); -vardina produktus, kuriuos mėgsta valgyti ir kurių ne;

ir t.t.); -emocijas, jausmus išreiškia judesiu, mimika (rodo, kaip myli mamytę, kaip pyksta ir t.t.); -vaizduoja įvairius gamtos reiškinius ( lyja lietus, krenta lapai, medžiai siūbuoja ir t.t.); -vaizduoja įvairius darbo veiksmus (kapoja malkas, lipa kopėčiomis ir t.t.); -atkreipia dėmesį į savo kvėpavimą; -pradeda sąmoningai suvokti jutimo organų galimybes ( aš matau, girdžiu, liečiu, užuodžiu, man skanu);

• išreiškia norus be žodžių; -spragsi liežuviu, pirštais, švilpia; -atranda įvairius rankų, plaštakų judesius (dirigentas); -mimika, gestais, viso kūno plastika išreiškia veikėjų charakterius (ragana, milžinas ir kt.); - vaizduoja visą veiksmą nuo pradžios iki galo (nuo lėktuvo pakilimo iki nusileidimo); -vaizduoja gyvybės tarpsnius (pvz. drugelio gyvenimo būvius – vikšras, kokonas, drugelis); -žino kodėl reikia valgyti, kad maistą reikia gerai sukramtyti; -supranta, ką valgyti sveika, ką ne:

• Vaisių, daržovių naudą, saldumynų žalą; • Supranta, kad kai kuriais produktais

galima apsinuodyti; -žino, kad peršalus galima susirgti; -tyrinėja, stebi savo širdies plakimą:užčiuopia pulsą ilsintis ir pabėgiojus; -suvokia, kad kūnas keičiasi augant; -lygina save dabar su savimi praeityje; -sudaro savo kūno augimo albumą; -suvokia, kas bendra ir skirtinga tarp “aš” kūdikio, vaiko ir būsimo suaugusiojo; -lygina save su kitais šeimos nariais; -atkreipia dėmesį į berniukų ir mergaičių kūno kai kuriuos skirtumus; -supranta ir toleruoja žmones, kurie yra kitokie nei mes visi – kurie negirdi, nekalba, nemato: pratinasi padėti jiems, nesijuokia iš kitokių žmonių; -supranta, kad kalba padeda bendrauti, suprasti

45

kitą, blogi žodžiai tam trukdo;

REKOMENDUOTINA METODINĖ IR GROŽINĖ LITERATŪRA:

1. Auma.T. Laimingo vaiko knyga. 2006, Vilnius “Šviesos pasaulis” 2. Adaškevičienė. Mažųjų sporto abėcėlė. 1990, Vilnius “Šviesa” 3. Adaškevičienė E. Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. 2004 Klaipėda. 4. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. Lietuvos sporto informacijos centras.1999, Vilnius 5. Alijošienė Z. Elgesio kultūros ugdymas. 2003, Šiauliai 6. Bagdonaitė R. Duonos pasakojimas. 2006. “Šviesa” 7. Bagdonaitė R. Ką papasakojo lašiukas. 2006. “Šviesa” 8. Banytė J. ir kt. Vanduo. Vanduo? Vanduo! 2003. Šiauliai 9. Bandzienė O. Bobrova L. Vaikų kūno kultūra. 2004, Šiauliai 10. Bakūnaitė J. Auginu gyvybės medį. Humanistinio vaikų ugdymo programa. Vilnius: Eugrimas, 1998 11. Bolton B. M. Gordon E. „Muzikos žaismas“. Ankstyvos vaikystės muzikos mokymo programa. 2004, Vilnius 12. Bortkevičienė V. Kad mažylis augtų sveikas. 1999, Vilnius 13. Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis aspektas. 2004, Gimtasis žodis 14. Bulotaitė L. Cigaretės, alkoholis ir narkotikai…2003. UAB “Efrata” 15. Butautienė I. Paulavičiūtė A. Mes žaidžiame2003 Vilnius 16. Čepienė. Etninė kultūra ir ekologija. 1999. Kaunas “Šviesa” 17. Čepienė L. Pas motulę augau. 1990, Vilnius 18. Dalby E. Gamtos stebuklai ir paslaptys. 2003. “Alma littera” 19. Dundulienė P. Lietuvių šventės. Tradicijos, papročiai, apeigos. 2005, Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas 20. Dundulienė P. Gyvybės medis lietuvių mene ir tautosakoje. 1994 Kaunas 21. Dundulienė P. Žalčiai lietuvių pasaulėžiūroje ir dailėje. 1996, Vilnius 22. Enciklopedija vaikams apie Lietuvą. 2005, Alma Litera 23. Etninio ugdymo gairės “Po tėviškės dangum” 24. Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai. Vėrinėlio metai.(Ruduo, žiema, pavasaris).1999, Vilnius 25. Lekan E. Mano mažosios kelių eismo taisyklės. 2005, “Presvika” 26. Lietuvių liaudies menas. 1993, Vilnius 27. Lietuvių padavimai, legendos ir sakmės. 2002, leidykla “Vaga” 28. Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai. 2000, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras 29. Lietuvių tautosaka. V tomas. Smulkioji tautosaka, žaidimai, šokiai. 1968, “Mintis” 30. Monkevičienė O. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ikimokyklinis amžius. 2003, Vilnius 31. Keturka A. Spalva lietuvių liaudies puošyboje. 1987, Vilnius 32. Gero elgesio abėcėlė

46

33. V. Gražienė, V. Jonynienė. Kviečiame pažaisti ( I dalis- Oras, II dalis – Ugnis, III – dalis Žemė, IV dalis – Vanduo). 2006, Kaunas “Šviesa” 34. Grabauskienė A. Gerumo mokyklėlė. 2003. Vilnius “Viltinga” 35. Grinevičienė N. Vaikystės žaidimai. 2002 Kaunas, Šviesa 36. Grinevičienė N. Jarovaitė R. Tradiciniai žaidimai. 1997 “Šviesa” 37. Kingas K. Mano pirmoji enciklopedija. 1994, “Alma littera” 38. Klimka L., Kazlauskas R. ,Lazdauskaitė Ž. Po tėviškės dangum. Vilnius, 1997 39. Kodelčiaus enciklopedija.2005, Vilnius “Aktėja” 40. Paukšteliai gieda. Lietuvių liaudies dainelės. 1985, Vilnius Vaga 41. Piliuvienė A. ,Dailidienė N., Jakučiūnienė, Plytnikienė D. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. 1997, Vilnius 42. Press H.J. Žaisdami mokomės. 2000. “Lektūra” 43. „Priešmokykliniai mano metai“. Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Vilnius, 2011 m. 44. Rauckis J. Ikimokyklinio amžiaus vaikų judrieji žaidimai lauke 45. Rytinė mankšta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vilnius 46. Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos. 2000, Vilnius 47. .Saulės kelias. 1994, “Šviesa” Kaunas 48. Schiller P., Bryant T. Vertybių knyga. Kaunas: Šviesa, 2004 49. Starkauskaitė, V. Žalytė. Aš, tu, mes. 1999, Kaunas “Šviesa” 50. Sinkevičienė S. Jazbutytė N. Kazijevaitė K. Dainuojame mamytei. 2004, UAB „Žiburys“ 51. .Stebuklingas žodis. Lietuvių liaudies pasakos.1985. Kaunas “Šviesa” 52. Stankevičienė K. Tautodailė vaikų darželyje 53. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymas lopšelyje – darželyje. Klaipėdos m. l/d praktinė patirtis.2003, Klaipėda 54. Šoks broliukai šokinį. Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos bei Žemaitijos žaidimai, rateliai, šokiai. 2001, Vilnius: Lietuvių liaudies kultūros centras 55. Tolvaišienė E. Sekam pasakas. 2006, Vilnius: Kronta 56. Tolvaišienė E. Spalvotos dainelės. 2006 Vilnius: Kronta 57. Tolvaišienė E Aukime su saulute. 2003. Presvika 58. Vasiliauskas R. Lietuvių liaudies pedagogika kaip mokomasis dalykas. 2001, Vilnius 59. Vaikučiams pabiručiams. Dainuojamosios tautosakos rinkinys (A. Katinienė).1990, Kaunas:Šviesa 60. Vaikų sveikatos stiprinimas: dabartis ir perspektyvos (konferencijos medžiaga). 2000, Vilnius 61. Vyšniauskaitė A. Mūsų metai ir šventės.1993. Kaunas “Šviesa” 62. Vėrinėlis. Vaikų darželių programa. 1993, Vilnius 63. Žmogaus kūnas. Mažųjų enciklopedija.1992, Mažųjų skaitiniai 64. Wolf T. Gaisrinė. 2003 Alma littera 65. Wolf T. Ekskavatorius. 2003 Alma littera

47

♦UGDYMO PROCESO SĖKMĖS RODIKLIAI♦

� Ugdytinio jausmų žadinimas, kaupimas jausminės patirties. Eiti per širdį į protą ir ranką (“Nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo jausmuose” – K.G. Jungas);

� Būsimojo tautos kultūros saugotojo ir kūrėjo, asmenybės, atsidavusios tautinėms vertybėms, ugdymas, naudojantis savo apylinkės etninės kultūros paveldu;

� Pasitikėjimo savo jėgomis, savo vertės pajautimo ugdymas; kiekvienas vaikas turi išgyventi sėkmės jausmą; � Idėjų, artimų vaikui, skatinančių veikti, pateikimas; � Skatinimas kūrybinę užduotį, žaidimą atlikti nuo sumanymo iki norimo rezultato, sumanymus tobulinant, atliekant individualiai, poromis,

nedidelėmis grupelėmis, visiems drauge; mokymasis vienam iš kito; � Skatinimas tikslingai ieškoti informacijos, diskutuoti, spręsti praktines problemas, kūrybiškai veikti, mąstyti, mokytis iš suaugusiojo; � Savarankiškas, kantrus, susivaldantis, kruopštus, draugiškas, žingeidus, kūrybiškas ugdytinis; � Sėkmingas ugdymo tikslo realizavimo rezultatas – deramas vaiko socializacijos lygis, elgesio įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų ir

intelektualiųjų veiksnių dermė; � Kiekvieno vaiko mėgstamos veiklos ieškojimas;

♦VAIKO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS♦

Vaiko vertinimo tikslas – pažinti vaiką, nustatyti jo pasiekimų lygį bei numatyti jo ugdymo kryptis ir uždavinius. Vertinant vaikų raidą, atsižvelgiama

į paties vaiko ankstesnius pasiekimus, lėtą ar spartų gebėjimų tobulėjimą. Siekiama, kad šis procesas vaiką pakylėtų, motyvuotų įdomiai ir prasmingai veiklai, didintų savivertę. Vertinimo duomenys neviešinami, garantuojamas jų saugumas. Surinkta informacija, individualiai bendraujant, pateikiama vaiko tėvams. Pedagogas remiasi surinkta informacija planuojant ugdymo procesą, numatant vaiko ugdymo individualizavimo galimybes. Vertinimas atliekamas du kartus į metus: spalio mėn. ir gegužės mėn. Numatomos vertinimo procedūros:

• Vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje (kriterinis fiksavimas); • Pokalbis su vaiku, tėvais; • Vaiko veiklos, rašytinės kalbos, kūrybos darbelių analizė; • Vaiko samprotavimų, klausimų, žodinės kūrybos fiksavimas; • Pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį;

Vertinimo medžiaga dokumentuojama vaiko pasiekimų aplankale. Vaiko pažanga pradedama fiksuoti ankstyvojo amžiaus grupėse, t.y. vaikui pradėjus

lankyti įstaigą, vėliau – ikimokyklinio amžiaus grupėse, informacija perduodama priešmokyklinio amžiaus grupės pedagogui, kuris būtiną informaciją perduoda pradinių klasių mokytojui.

48

♦ GABIŲ, TALENTINGŲ VAIKŲ UGDYMAS ♦

Išskiriama: � Gabių dailei, vaidybai, šokiui, muzikai vaikų ugdymas; � Gabių sportui vaikų ugdymas; � Išskirtiniais pažintiniais gebėjimais pasižyminčių vaikų ugdymas; � Kalbinių sugebėjimų ir literatūrai gabių vaikų ugdymas;

Laviname gabų vaiką, sukurdami jo gabumus lavinančią individualią ugdymo programą: � suteikiant galimybę įvairiems tyrinėjimams; � praturtinant tam tikros srities ugdymo turinį bei jo pateikimą; � suteikiant galimybę pasirinkti domėjimosi sritį ir giliau ją tyrinėti; � ugdymo metu grupuojant ugdytinius pagal gabumus; � suteikiant galimybę įsisavinti ir plėsti žinias bei įgūdžius jo paties tempu; � parodytus gebėjimus nukreipiant tinkama linkme ir paskatinant; � priimant vaiką tokį, koks jis yra; � domintis vaiko talentu ir teikiant jam paramą, skatinant, palaikant jį; � puoselėjant vertybes ir elgesį, kuris būdingas su konkrečiu talentu susijusiose srityse;

� skatinant dalyvauti renginiuose, papildomo ugdymo užsiėmimus, kuriuose vaikas galėtų atskleisti savo gabumus; � organizuojant dailės darbų parodas, sporto varžybas, vaidinimus, konkursus, viktorinas ir pan. (t.y. renginius, kurių metu galėtų atsiskleisti vaikų

talentai)

♦UGDYMO(SI) TECHNOLOGIJOS, NAUDOTINOS ĮGYVENDINANT PROGRAMĄ♦

� Kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika. Pedagogas pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, įtraukia vaikus į veiklą gera idėja, tema, probleminiu klausimu, įdomia informacija, skatina ugdytinius interpretuoti, kurti, atrasti, tačiau nereglamentuoja vaikų veiklos žingsnių. Ugdymo procese priimami bendri sprendimai, susitarimai, bendraujama, bendradarbiaujama.

� Žaidimas. Tai vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas. Palankios vaiko žaidimui aplinkos sudarymas, ugdančiųjų priemonių keitimas, vaiko sumanyto žaidimo palaikymas ir plėtojimas, naujų sumanymų skatinimas, pedagogo bendravimas su vaiku.

� Ugdymas naudojant įvairias meno priemones. Dailės (tautodailės), muzikos, dramatizacijos priemonėmis skatinamos vaikų teigiamos emocijos, saviraiška, teigiamas savęs vertinimas, suteikiamas pažinimo džiaugsmas, mažinamas nerimas, įtampa, agresija. Į dailės meno pasaulį vaikai vedami per tautodailę, muzikinėje veikloje – parenkant liaudies, profesionalią, rimtąją muziką.

� Ugdymas pavyzdžiu. Pedagogas žaismingai, išraiškingai ką nors veikia vaikų akivaizdoje ir skatina juos mėgdžioti. Pedagogas pradėjęs kokią nors veiklą perleidžia savarankiškai ją tęsti vaikams. Pedagogas veikia drauge su vaikais kaip žaidimo partneris, mimika, elgesiu, veiksmais, daiktais modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams. Ugdymui naudojamas kito vaiko, tėvų pavyzdys.

� Ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką. Įrengiamos vaiko veiklai patogios erdvės, parenkamos ugdymąsi, kūrybiškumą, eksperimentavimą, saviraišką skatinančios priemonės, žaislai, informacijos gavimo šaltiniai, užrašai, ženklai ir kt. Vaikai skatinami patys susikurti

49

vietas žaidimams, veiklai. Pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą. Naujos priemonės pristatomos originaliai, parodomi veikimo su jomis būdai.

� Situacinis – spontaniškas ugdymas. Pedagogas keičia numatytą veiklą pagal iškilusią vaiko idėją, sumanymą. Pritaria vaiko veiklai, ją gerbia, emociškai palaiko, išplėtoja ugdytinio inicijuotus pokalbius, žaidimus, reaguoja į vaiko klausimus, atsiskleidusią patirtį. Kūrybiškai panaudoja ugdymui netikėtai susidariusią situaciją.

� Individualizuotas ugdymas. Pedagogas numato, kokią veiklą individualiai pasiūlys išskirtinių poreikių vaikui ( bendra vaiko ir pedagogo veikla, logopedo parama, individualios užduotys šeimai, individualios programos).

� Naudojamos įvairios ugdymo(si) organizavimo formos (visos grupės, mažos vaikų grupelės, individuali vieno vaiko veikla) � Vaikų, tėvų, pedagogų projektų įgyvendinimas. � Vaikų žaidimų, kūrybinės raiškos, tyrinėjimų ir eksperimentavimo savaičių, švenčių organizavimas, išvykų planavimas ir kt. � Naudojami netradiciniai ugdymo būdai. (minčių lietus, autoriaus kėdė, smegenų šturmas, bendri grupės susitarimai, ritualai, keliaujantis žaislas

ir kt.)

♦VAIKO, ŠEIMOS, PEDAGOGO PARTNERYSTĖ♦ Bendradarbiaujant su šeima siekiama aktyvios partnerystės, kuri turi užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą. Organizuojant bendradarbiavimą su šeima remiamės šiomis pagrindinėmis nuostatomis:

� Ugdant vaiką prioritetinis vaidmuo tenka šeimai; � Šeima ir lopšelis – darželis bendromis pastangomis kuria atmosferą, palankiausią vaiko ugdymuisi; kartu su šeima tariamasi kokios paslaugos bus

teikiamos vaikui ir kokios paramos šeima pageidautų, aptariami vaiko poreikiai, pasiekta pažanga; � Ikimokyklinėje įstaigoje vaikas ugdomas atsižvelgiant į jo auklėjimo šeimoje tradicijas, vaiko įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas; � Pedagogai gerbia tėvus, tėvai – pedagogus; � Šeima reikalauja iš auklėtojų kvalifikuoto pedagoginio darbo, auklėtojos iš tėvų – atsakomybės už savo vaiką; � Konfidencialumo išlaikymas; � Bendradarbiavimas su šeima nuolat tobulinamas;

Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su šeima pedagogas taiko formalius ir neformalius, netradicinius būdus. Pedagogas juos renkasi atsižvelgdamas į šeimos kultūrą, grupės bendruomenės poreikius. Formalios sąveikos būdai:

� Tėvų susirinkimai; � Diskusijos; � Edukacinis tėvų švietimas ( konsultacijos, rekomendacijos, seminarai, paskaitos, konferencijos ir kt.); � Tėvų lankymasis grupėje, dalyvavimas ugdymo procese; � Bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas (išvykos, ekskursijos, šventiniai renginiai ir t.t.)

Neformalios sąveikos būdai: � Individualūs pokalbiai; � Skelbimų lentos, informacija; � Laiškai, žinutės, atmintinės, įstaigos, grupės laikraštis, įvairaus turinio skrajutės, elektroniniai laiškai;

50

� Tėvų paramos grupės (pagalba vienas kitam); � Informacijos teikimas elektroninėje svetainėje; � Tėvų dienos;

♦UGDYMO TURINIO PLANAVIMO NUOSTATOS♦

� Programa atliepia etninio ugdymo gaires, perduoda darną su aplinka, dorovines normas, ekologinės elgsenos ir sveikos gyvensenos principus; � Meninės veiklos integravimas į įvairią vaikų veiklą; � Pedagogai ugdymo turinį planuoja temų blokais, skirtingiems lygiams (vaikų amžiaus grupėms), temas derindamos su įstaigoje vykdomais projektais,

tradicinėmis ir kalendorinėmis šventėmis, vaikų ir gyvenimo diktuojamais poreikiais; � Teminis planavimas grindžiamas natūraliu vaiko poreikiu išreikšti save, savęs kaip šeimos nario suvokimu (artimiausia aplinka), atliepia vaiko

smalsavimo ir jį supančios aplinkos pažinimo, socialinių reiškinių suvokimo poreikį;

51

PRIEDAI

52

VAIKO MENINIO VYSTYMOSI RAIDA NUO 3 METŲ IKI 6 METŲ 3 metai Kūrybingumas, tai yra sugebėjimas kurti naujus ir originalius dalykus naudojant vaizduotę. Vaikai išreiškia savo kūrybingumą per muziką, dailę, vaidybą, vaizduotę lavinančius žaidimus, valgio gaminimą. Būdas lavinti meninius sugebėjimus yra meninė veikla, piešimas, tapyba, karpymas žirklėmis, klijavimas, lipdymas ir kt.

Trijų metų vaikas mėgsta tapyti ypač pirštais. Vaikas tapo horizontaliais, vertikaliais judesiais, keverzoja, piešia apskritikus (2,5 – 3 m.) Gali piešti iš karto dviem rankom ir dažniausiai vaizduoja veiksmą: važiuoja, skrenda, bėga. Vaikas pradeda įvardinti savo keverzones, pasakoti, ką nupiešė, t.y. vaikas pradeda susieti savo judesius su aplinkos pasauliu. Piešdamas spalvas renkasi atsitiktinai ir su realybe nesieja. Pradeda piešti galvakojus (tai gali būti „Aš“ ir artimiausi žmonės). Iš molio daro ritinėlius, rutuliukus.

Vaizduotę lavinantys žaidimai – tai vaikams lengviausiai prieinama jų kūrybinio potencialo atskleidimo forma, leidžianti atskleisti savo jausmus, fantastinių situacijų pagalba mąstyti ir spręsti problemas. Šie žaidimai turi įsivaizduojamus draugus, aplinką ir kt. Trijų metų vaikas turi turtingą vaizduotę ir beveik realų savo fantazijų pasaulį, kuriame ir praleidžia didžiąją laiko dalį. Į šiuos žaidimus vaikas įtraukia ir šeimos narius, paskirsto jiems roles (aš būsiu daktaras ir jus gydysiu). Žaisdamas šiuos žaidimus vaikas įgyja labai svarbius socialinius bendravimo įgūdžius – supratimas, išklausymas, bendravimas ir kt. Šio amžiaus vaikas mielai dainuoja. Atranda naujus garsus ir gali groti paprastais instrumentais. Gali atskirti instrumentą pagal jo skleidžiamą garsą. Šio amžiaus vaikas jaučia muzikos ritmą ir šokį naudoja kaip saviraiškos priemonę. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 3 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KŪRYBIŠKUMĄ: Piešimas kreidelėmis, markeriais ant didelio popieriaus lapo ar piešimas kreida ant žemės lauke; Tapyba naudojant didelį teptuką ar volelį Tapyba pirštais, rankomis Molio minkymas ir nulipdytų figūrų spalvinimas Koliažų kūrimas iš sukarpytų žurnalų ar kitų piešinių Pamatytų paveikslų ir iliustracijų aptarimas, pokalbiai apie personažus; Ruošimasis žaisti vaizduotę lavinančius žaidimus, vaidinti – persirengimas kostiumais ir kt. Žaidimai pagal realų scenarijų (pas daktarą, kirpėją, kelionė mašina ir t.t. Dekoracijų iš nereikalingų daiktų kūrimas Istorijų kūrimas, įvairių gyvūnų pamėgdžiojimas Knygų apie įvairias šalis, žmones, įdomius dalykus vartymas Pritarimas plojant ar grojant „puodais ir šaukštais“ Dainavimas ir judesių pakartojimas (šuoliukai ant vienos ir dviejų kojų) Instrumentų skleidžiamų garsų atpažinimas ir palyginimas Įvairių muzikos stilių klausymas per radiją ar muzikinį grotuvą Lopšinių klausymas ir niūniavimas kartu 4 metai

Būdamas šio amžiaus vaikas pradeda tapyti realius objektus ir žmones. Piešiniuose jau galima daug ką pažinti. Vaikas atranda spalvas, bando kirpti, klijuoja, kuria koliažus. Vaikas piešia tai, kas jam svarbu, idėją nuspalvintą emocijomis. Piešinyje vaikas padidina jam ypač svarbius dalykus. Vaikas jau neklausia kaip piešti burną ar veidą. Jie visa tai piešia pagal asmeninį suvokimą. Žmogaus figūra piešinyje formuojasi ir kinta, įgyja naujų detalių. Kol nėra

53

susiformavęs žmogaus figūros piešinys, spalvos neatitinka realybės, vartojamos pagal asmeninį skonį. Nupieštos figūros „skraido“ lapo erdvėje arba atrodo išdėstytos atsitiktinai. Piešdami vaikai kalba ką vaizduoja. Gali padasryti iš molio rutukiuką, plokščią formą. Teisingai laiko pieštuką, kreidelę, gali kirpti tiesia linija, maišo spalvas, klijuoja, bet sunkiai parenka klijų kiekį, nesiseka lygiai padengti paviršiaus klijais.

Keturių metų vaikas turi turtingą vaizduotę, kuri jam leidžia dalyvauti sudėtingo scenarijaus fantazijų žaidimuose. Veiksmas prasiplečia už „namų“ žaidimo ribų. Vaikas aktyviai vaizduoja daktarą, parduotuvę. Prasiplėtęs akiratis stimuliuoja tolimesnius vaiko žaidimo scenarijus ir fantazijas.

Keturių metų vaiko žodynas lengvai leidžia jam dainuoti daineles, kuriose yra daug teksto. Kadangi vaikas gerai koordinuoja savo kūno judesius, jis gali ne tik siūbuoti į muzikos ritmą, bet ir pradėti šokti. Grojimas paprastais muzikos instrumentais suteikia vaikui ypatingą malonumą. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 4 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KŪRYBIŠKUMĄ: Istorijų ar atskirų jų dalių kūrimas Žaidimai „kaime“, „mieste“, „prie jūros“ Persirengimas kostiumais, spektakliai su pačių pasigamintais personažais, žaidimai, kuriuose dalyvauja žaislai, daiktai, gyvūnai Dekoracijų kūrimas Tapyba pirštais, rankomis, teptuku, voleliu Įvairių formų lipdymas iš molio, tešlos, plastilino Pamatytų paveikslų, iliustracijų aptarimas, pokalbiai apie personažus Paties vaiko pasakojimai apie savo kūrinius Spalvų maišymas, siekiant išgauti kitą spalvą Popierinių lėlių spektaklių kūrimas Dainelių su pasikartojančiu ritmu ir žodžiais dainavimas ir judesių pakartojimas Ritmingas plojimas rankomis į dainelės taktą Grojimas mušamaisiais instrumentais, šokis muzikos ritmu Įvairių gyvūnų ir objektų garsų imitavimas (bitės dūzgimas, mašinos burzgimas, šuns lojimas) Lopšinių klausimas ir niūniavimas kartu 5 metai

Šio amžiaus vaikai tapo žmones ir realius objektus. Nors dar trūksta smulkių detalių, tačiau piešiniuose jau galima daug ką pažinti. Kuo įvairesnių tokių bandymų yra, tuo aukštesnis vaiko intelektas, kuo daugiau detalių piešinyje, tuo brandesnis vaiko pasaulio suvokimas. Žmogaus figūros piešinys jau beveik yra susifomavęs.Vaikas nupiešęs piešinį gali papasakoti trumpą istoriją apie savo kūrinį. Penkiamečiai su malonumu kerpa žirklėmis. Klijuoja, kuria koliažus iš įvairių medžiagų. Spalvų naudojimas neatitinka realau vaizdo. Teisingai laiko pieštuką, teptuką. Medžių, namų schemos nuolat keičiasi formuojantis suvokimui. Penkerių metų vaiko vaizduotė leidžia jam kurti ir dalyvauti sudėtingo scenarijaus fantazijų žaidimuose. Vaikas veiksmą perkelia už tradicinio „namų“ žaidimo ribų, aktyviai fantazuodamas įsivaizduojamą vizitą pas gydytoją, pirkimą parduotuvėje ir t.t. Vaikas labai imlus išorinio pasaulio ir žmonių poveikiui, kuris ir stimuliuoja jo fantaziją. Ankstyvas sąlytis su muzika vaikui vėliau padeda lengviau išmokti skaityti, mokytis matematikos, skatina kūrybingumą. Penkerių metų vaikas dainuoja daineles su žodžiais, išlaiko ritmą ir melodiją. Šio amžiaus vaikai gali groti ir pakartoti melodiją mušamaisiais instrumentais, metalafonu, trikampiu. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 5 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KŪRYBIŠKUMĄ: Paveikslėlių koliažams iškirpimas žirklėmis iš žurnalų

54

Įvairių formų lipdymas iš molio, tešlos Pamatytų pavekslų, išgirstų melodijų aptarimas, pokalbiai apie personažus Kūrimas įvairių išgalvotų istorijų, paties vaiko pasakojimai apie savo kūrinius Spalvų maišymas Paprastų formų kopijavimas, klijavimas Pynimas su siūlais, siuvimas didele adata Popierinių lėlių spektakliui kūrimas Atsakymai į klausimą „o kas bus jei...?“ Dėmesio atkreipimas į gamtos stebuklus (pumpurai, žiedai, debesys, lapai ir t.t.) Spektakliai su pačių pasigamintais personažais, dekoracijų kūrimas Kostiumų iš nereikalingų drabužių ir papuošalų kūrimas Knygų vartymas Dainelių su pasikartojančiu ritmu ir žodžiais dainavimas bei judesių pakartojimas Ritmingas plojimas į taktą, grojimas mušamaisiais instrumentais, metalafonu Instrumentų skleidžiamų garsų atpažinimas ir palyginimas Šokis muzikos ritmu Įvairiųgfyvūnų ir objektų garsų imitavimas (bitės dūzgimas, šuns lojimas ir t.t.) 6 metai

Šio amžiaus vaikas tapo laisvai ir kūrybiškai. Spalvų naudojimas gali ir neatitikti realaus vaizdo. Vaikas nupiešęs piešinį pasakoja savo kūrinio istoriją. Šešiamečiai su malonumu kerpa žirklėmis, klijuoja, kuria koliažus, gamina knygeles, albumus, atvirukus. Žmogaus figūros piešinys jau susiformavęs. Įvardijamos visos veido ir kūno dalys. Nupieštos schemos „dėliojamos“ ant pagrindinės linijos. Jei objektai piešinyje nesusiję vienas su kitu, tai požymis, kad vaikas dar nesugeba susieti raidžių viena su kita ir nesugebės dar mokytis skaityti. Iš molio gali padaryti rutuliuką, plokščią formą, sujungti dvi detales, gali padaryti formą, kuri stovėtų. Atskiria daug spalvų. Gali dirbti grupėje, dalintis priemonėmis, sutvarkyti darbo vietą. Atskiria savo darbą iš kitų. Šešerių metų vaikas mielai fantazuoja žaisdamas įvairius žaidimus, kuriuose dalyvauja įvairūs personažai. Vaiko vaizduotė labai imli, ji fiksuoja visą gaunamą iš aplinkos informaciją. Vėliau vaikas ją panaudoja vienoje ar kitoje situacijoje. Šiuo metu labai aktualu, kokius filmukus, kokias laidas per televizorių vaikas žiūri, nes savo žaidimuose kopijuoja vieną ar kitą herojų. Šie žaidimai stimuliuoja vaiko tolimesnį socialinio bendravimo įgūdžių lavinimą. Vaikas dainuoja daineles su žodžiais, išlaiko ritmą ir melodiją, groja ir pakartoja melodiją metalofonu, trikampiu. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 6 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KŪRYBINGUMĄ: Karu kuriamos istorijos su iliustracijomis, knygelės Gamtos grožio stebėjimas, įspūdžių vaizdavimas popieriaus lape Pasivaiksčiojimas po muziejus, įvairius renginius mieste (Kaziuko mugė), dalinimasis įspūdžiais Susitikimai su tautodailininkais, jų darbo mėgdžiojimas, apsilankymas teatre Spektakliai su pačių pasigamintais personažais, žaislais, kostiumų spektakliams kūrimas Muzikiniai žaidimai su CD ar sintezatoriumi Įvairių kultūrų ie epochų dainų klausimas Dainelių dainavimas su skaičiavimu, pasikartojančiu ritmu, žodžiais bei judesiu

55

Grojimas ir dainavimas su draugais Muzikinių instrumentų skleidžiamų garsų palyginimas

VAIKO SOCIALINIO – EMOCINIO VYSTYMOSI RAIDA NUO 3 METŲ IKI 6 METŲ 3 metai Emociniai įgūdžiai turi įtakos savo jausmų supratimui. Socialiniai įgūdžiai aprėpia sugebėjimus bendrauti ir palaikyti ryšius su aplinkiniais. Būdamas 3 metų vaikas mielai bendrauja ir žaidžia su kitais vaikais. Jis jau moka pasidalinti žaislais ar palaukti savo eilės prie tam tikro žaidimo Patys mėgstamiausi vaizduotės žaidimai. Vaikas suvokia savo jausmus ir supranta, kad tą patį jaučia ir kiti. Vaikas nori visus padaryti laimingais, draugauti. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 3 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS SOCIALINIUS – EMOCINIUS ĮGŪDŽIUS: žaidimai, kuriais imituojami veiksmai ar situacijos (persirengiant, su ryškiais personažais); žaidimai su lėlėmis, telefonais; garsiai skaitomų knygų klausymasis, trumpų aiškių frazių pakartojimas; dainos, šokiai su plojimu, šuoliukais kartu su kitais vaikais; vaidmeniniai, vaizduotės žaidimai; 4 metai Būdamas šio amžiaus vaikas moka draugauti ir ir gali turėti geriausią draugą (tai gali trukti trumpai). Kaip ir anksčiau patys mėgstamiausi išlieka vaizduotės žaidimai. Būtent per šiuos žaidimus vaikas išreiškia savo jausmus ir fantazijas. Ketverių metų amžiaus vaikas puikiai moka išreikšti ir paaiškinti savo jausmus, suprasti, ką jaučia kiti. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 4 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS SOCIALINIUS – EMOCINIUS ĮGŪDŽIUS: lėlių teatro žaidimai; žaidimai, kuriais imituojamos situacijos ( parduotuvė, mokykla ir kt.); žaidimai su lėlėmis, telefonais; garsiai skaitomų knygų klausymasis; maisto gaminimas kartu su suaugusiais; dalyvavimas namų ruošoje, savo daiktų, žaislų tvarkymas; stalo žaidimų su paprastomis ir aiškiomis taisyklėmis žaidimas; grupės taisyklių kūrimas visiems kartu; 5 metai Šio amžiaus vaikai ieško bendraamžių draugauti. Jie labai didžiuojasi savo pasiekimais ir stengiasi rasti įsipareigojimų ( gali pilna atsakomybe pasirūpinti naminių gyvuliukų priežiūra. Vaikai pradeda suvokti, kas yra gerai, o kas blogai. Jie įdėmiai klauso atsakymo į klausimą: “Kas yra vagis?” arba “Kodėl žmonės rūko?”. Būtent dabar vaikai jaučiasi saugūs gyvendami pagal tam tikras taisykles. Jie nori žinoti, ką veiks vakare, rytoj iš ryto. Penkerių metų vaikas suvokia savo draugų reiškiamus jausmus, jautriai reaguoja į aplinkinių pyktį ar džiaugsmą. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 5 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS SOCIALINIUS – EMOCINIUS ĮGŪDŽIUS: žaidimai, kuriuose kiekvienas laimi; žaidimai su paprastomis taisyklėmis;

56

istorijos ir vaidinimai pagal jas; garsiai skaitomų knygų klausymasis; maisto gaminimas kartu su suaugusiais; dalyvavimas namų ruošoje, savo daiktų tvarkymas; stalo žaidimų su paprastomis ir aiškiomis taisyklėmis žaidimas; grupės taisyklių kūrimas visiems kartu; spektakliai su pačių pasigamintais personažais; paties vaiko pasakojimai; 6 metai Šio amžiaus vaikas ieško savo lyties bendraamžių draugų. Jie susiranda pirmuosius “geriausius draugus” ir kovoja su “ didžiausiais priešais”. Palaikymas ir geri žodžiai labai svarbūs. Vaikas stengiasi būti nugalėtoju, nes tai jam dabar labai svarbu. Kantrybė ir supratimas, pagarba ir dėmesys kitiems tai vaikui natūraliai suvokiamos sąvokos. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 6 – IŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS SOCIALINIUS – EMOCINIUS ĮGŪDŽIUS: žaidimai, kuriuose kiekvienas laimi; žaidimai su paprastomis taisyklėmis; istorijos ir vaidinimai pagal jas; scenarijų ir kostiumų kūrimas trumpiems vaidinimams; garsiai skaitomų knygų klausymasis; maisto gaminimas kartu su suaugusiais; dalyvavimas namų ruošoje, savo daiktų tvarkymas; stalo žaidimų su paprastomis ir aiškiomis taisyklėmis žaidimas; grupės taisyklių kūrimas visiems kartu; spektakliai su pačių pasigamintais personažais; paties vaiko pasakojimai;

VAIKO PAŽINIMO RAIDA NUO 3 METŲ IKI 6 METŲ 3 metai

Sugebėjimas mąstyti ir spręsti problemas – tai padeda vaikams suvokti juos supantį pasaulį. Jei vaikas randa problemos sprendimo būdą, jis lavina intelektą. Mąstymas pasitelkia kalbą, suvokimą, atminties lavinimą. 3 metų vaikas kalba trumpais sakiniais ir paaiškina, ką galvoja. Šio amžiaus vaiko dėmesys leidžia jam būti labiau susikoncentravus, atliekant vieną ar kitą veiksmą. Vaikas suvokia tokias sąvokas kaip “dabar”, “vėliau”, gali papasakoti apie praėjusius įvykius. Jis klausosi suaugusiojo pasakojamų istorijų ir jas pasakoja pats. Užduoda daug klausimų ir pats atsako į klausimus, kurių atsakymus jau žino. 3-4 m. amžiaus vaiko mąstymui būdingas animizmas (daiktų ir reiškinių sužmoginimas), egocentrizmas (suvokimo nuostata laikyti save ataskaitos tašku, pagal kurį skaičiuojami įvykiai – Gučas), priežasties ir pasekmės ryšių nesuvokimas, regimybės ir realybės painiojimas (J. Piaget). Tad dominuoja fantazija, kuri nesaistoma griežtų realybės apribojimų.

Matematiniai – skaičiavimo įgūdžiai tai daugiau nei paprastas skaičių pažinimas ar skaičiavimas. Tai apima tokias sąvokas kaip “daugiau”, “mažiau”, “po lygiai”. Per trečiuosius savo gyvenimo metus vaikas pažįsta kai kurias formas, gali surasti vienodus objektus, grupuoti juos nuo didžiausio iki mažaiusio ir atvirkščiai.

57

VEIKSMAI, KURIE PADĖS 3 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS PAŽINIMO ĮGŪDŽIUS: Paprasti grupavimo žaidimai (sagas, šaukštelius ir kt.); žaidimai su paveikslėliais, atspindinčiais veiksmo eiliškumą (pvz. kaip atsirado duonytė); pasakų su erdvinėmis sąvokomis (pvz. trys nykštukai ir milžinas); dainelių su skaičiais ir skaičiavimu dainavimas, eilėraščių deklamavimas; stalo serviravimas; dienos įvykių atpasakojimas išlaikant eiliškumą; konstravimas iš skirtingų dydžių, formų ir spalvų elementų; paveikslėlių – dėlionių dėliojimas; pasakos siužeto pagal paveikslėlius atpasakojimas 4 metai

Šio amžiaus vaikas gauna daug naujos informacijos iš jį supančių žmonių. Vaikas užduoda ypač daug klausimų, o taip pat mėgsta į klausimus atsakyti pats. Kalba pilnais sakiniais ir su dideliu malonumu dalyvauja rimtuose pokalbiuose. 4 m. vaiko dėmesys leidžia jam būti susikoncentravus apie 10 min. atliekant vieną ar kitą veiksmą. Skiria pagrindines spalvas ir jas pavadina, lygina daiktus “didesnis”, “mažesnis”, “tokio pat ilgio”, daiktus suvokia erdvėje, nurodydamas jų buvimo vietą “ant, virš, po už”.Vaiko įvykių eiliškumo suvokimui ugdyti labai tinka jo paties dienotvarkė (atsibundam, nusiprausiam, padarom mankštą, pusryčiaujam ir t.t.). 4 m. vaikas bando klasifikuoti skirtingus objektus pagal dydį, formą, paskirtį. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 4 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS PAŽINIMO ĮGŪDŽIUS:

Žaidimai, kuriuose reikia skaičiuoti, išsiskaičiuoti; stalo žaidimai, kur yra skaičiavimo elementų; šalia esančių daiktų grupavimo žaidimai; palyginimai (tas namas aukštas, anas – žemas); konstravimas iš skirtingų dydžių, spalvų, formų elementų; istorijų ar atskirų jų dalių kūrimas; sėklų, augalų sodinimas, rūpinimasis jais; paveikslėlių – dėlionių iš 10 - 15 dalių dėliojimas; pasakų, sakmių pasakojimas, vaikiškų eilėraštukų deklamavimas;

5 metai

Penkerių metų vaikas gali ilgiau pabūti susikaupęs ir išlaikyti dėmesį į atliekamą veiksmą. Gauna daug naujos informacijos iš jį supančių žmonių.Vaikai kalba pilnais sakiniais, su dideliu malonumu pasakoja tikrus ir įsivaizduojamus įvykius. Penkiametis gali suvokti savaitės dienas, jų eiliškumą. Vartoja sąvokas “vakar”, “šiandien”, “rytoj”. Vartoja apibendrinančius žodžius (pvz. medžiai, pastatai ir t.t.). Vaikas žino savo adresą, telefono numerį, kada jo gimtadienis. 5 m. vaikas gali pažinti kai kurias geometrines formas (apskritimą, kvadratą, trikampį). Gali rūšiuoti daiktus pagal dydį, formą, paskirtį, lyginti jų kiekius apibūdinant matematiniais terminais ( daugiau – daugiausiai). 5 –6 m. amžiaus vaikas susikuria savitą pasaulio vaizdą. Vaikas yra smalsus, domisi įvairias reiškiniais, prašo paaiškinti, pavyzdžiui, iš kur atsiranda vaikai, kaip prasideda lietus, kodėl šviečia saulė ir t.t. Tai tikras “kodelčiaus “laikotarpis. Vaikai susikuria įvairias teorijas apie žmogaus protą, gamtą, ateities vizijas ir kt. 4 – 6 m. vaikai J. Piaget šalia egocentriškos logikos įžvelgė ir pirmąsias komunikuojamojo, dedukcinio mąstymo apraiškų. Jam būdinga įrodymų, priežastinių ryšių svarba, analogijų ir vizualinių schemų įtaka. Vaikas pradeda daryti išvadas, sugeba koreguoti akivaizdžiai nelogišką sakinį. Vaikas sukaupia vis daugiau žinių, išmoksta orientuotis įvairiose situacijose. Kuo daugiau vaikas žino, tuo lengviau manipuliuoja turima informacija. Ekstensyvi žinių plėtra lemia aukštesnį samprotavimo lygį. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 5 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS PAŽINIMO ĮGŪDŽIUS:

Istorijų perpasakojimas išlaikant eiliškumą; savaitės dienų skaičiavimas, jų pavadinimų ir eiliškumo įsiminimas; palyginimai bei panašumų ir skirtumų suradimas; žaisti intelektą lavinančius žaidimus ( minti mįsles, šaradas); kartu su suaugusiuoju žaisti skaičiavimo, lyginimo, grupavimo žaidimus; inscenizavimas, vaidinimas; gamtos stebėjimas ir fiksavimas; eksperimentavimas su paprasčiausiais gyvosios ir negyvosios gamtos daiktais; augalų, gyvūnų globojimas; saulės laikrodžio gamyba; mėnulio, žvaigždžių stebėjimas, piešia įspūdžius;

58

6 metai Šešerių metų vaikas gali suprasti ir analizuoti savo atliekamus veiksmus, daryti išvadas. Vaikas gali ilgiau pabūti susikaupęs ir išlaikyti dėmesį

susikoncentruodamas į atliekamą veiksmą.Šio amžiaus vaikas gali atsiminti savo pavardę, adresą, telefono numerį. Skaičiuoja, pažįsta skaitmenis iki 10, atlieka nesudėtingus sudėties, atimties veiksmus. Pažįsta kai kurias geometrines formas ( apskritimą, trikampį, kvadratą, stačiakampį), ieško aplinkoje pažįstamų formų daiktų, lygina, grupuoja, sistemina daiktus, apibendrina elementarią informaciją. Domisi kompiuteriais, transportu, įvairia technika. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 6 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS PAŽINIMO ĮGŪDŽIUS:

Dėlioja paveikslėlius, vaizduojančius žmogaus, augalo, gyvūno gyvenimo ciklą; žaidimai lauke su skaičiavimo elementais; domisi laikrodžiu, skaičiuoja aplinkoje esančius daiktus; loginį mąstymą lavinantys stalo ir kompiuteriniai žaidimai; istorijų ir atskirų jų dalių perpasakojimas išlaikant eiliškumą; scenarijų ir vaidinimų kūrimas; eksperimentų atlikimas; skaičių atpažinimas supančioje aplinkoje; rūpinimasis augalais, gyvūnais; stebėjimas subtilių gamtos spalvų derinių; dėmesį ir atidumą skatinantys žaidimai; artimiausios aplinkos stebėjimas, eksperimentavimas;

VAIKO JUDĖJIMO RAIDA NUO 3 METŲ IKI 6 METŲ

3 metai Vaikai su gerai išvystyta koordinacija geriau save vertina bei jaučia savo kūną, o tai jiems leidžia ateityje lengviau pasiekti naujų laimėjimų. Bėgimas, šuoliukai, lipimas lavina didžiųjų raumenų grupes. Trijų metų vaikas vis geriau koordinuoja savo judesius. Vaikas jau moka numesti ir paspirti kamuolį, minti triratuką, lipti laiptais, šokinėti ant vienos kojos. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 3 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS JUDĖJIMO ĮGŪDŽIUS: Bėgiojimas, šokinėjimas, važinėjimas triratuku Žaidimai specialioje tam paruoštoje aikštelėje Judėjimas pagal muziką Kamuolio metimas gaudymas, paspyrimas kojomis Įsivaizduojamų gyvūnų ir transporto priemonių imitavimas 4 metai Šio amžiaus vaikai koordinuoja savo judesius beveik kaip suaugę. Vaikas jau moka numesti ir paspirti kamuolį, puikiai moka bėgioti, vaikščioti ant pirštų galiukų, nesilaikant už turėklų lipti aukštyn – žemyn laiptais, šokinėti ant vienos kojos, įsisupti ir suptis sūpynėmis. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 4 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS JUDĖJIMO ĮGŪDŽIUS: Žaidimai su draugais vaikų aikštelėje (sūpynės, čiuožyklos) Vaikščiojimas balansuojant nubrėžta linija, juosta Kūlversčiai ant minkšto pagrindo Didelių ir mažų kamuolių gaudymas 5 metai Šio amžiaus vaikai koordinuoja savo judesius beveik kaip suaugę. Vaikas jau moka numesti, pagauti ir paspirti kamuolį, puikiai moka bėgioti, vaikščioti ant pirštų galiukų, nesilaikant už turėklų lipti aukštyn – žemyn laiptais, šokinėti ant vienos kojos, įsisupti ir suptis sūpynėmis. Penkių metų vaikai

59

mėgsta naujus fizinius pratimus, su malonumu šokinėja per virvutę, žaidžia tenisą, slidinėja, čiuožia, plaukioja. Pagauna jiems metamą ar nuo žemės atšokusį kamuolį, važinėja dviračiu, balansuoja stovėdami ant vienos kojos, peršoka žemas kliūtis VEIKSMAI, KURIE PADĖS 5 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS JUDĖJIMO ĮGŪDŽIUS: Žaidimai su draugais vaikų aikštelėje (sūpynės, čiuožyklos) Vaikščiojimas balansuojant nubrėžta linija, juosta Kūlversčiai ant minkšto pagrindo Didelių ir mažų kamuolių gaudymas Komandiniai žaidimai 6 metai Šio amžiaus vaikai koordinuoja savo judesius kaip suaugę. Vaikas jau moka išlaikyti pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos ir balansuoti eidamas per skersinį. Lengvai atlieka nesudėtingus fizinius pratimus VEIKSMAI, KURIE PADĖS 6 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS JUDĖJIMO ĮGŪDŽIUS: Žaidimai su draugais vaikų aikštelėje (sūpynės, čiuožyklos) Vaikščiojimas balansuojant nubrėžta linija, juosta Kūlversčiai ant minkšto pagrindo Didelių ir mažų kamuolių gaudymas Komandiniai žaidimai Šokinėjimas per virvutę Šokiai pagal muziką Pagalba sode, darže, kieme Važiavimas dviračiu, žaidimas kamuoliu su draugais

VAIKO KALBOS RAIDA NUO 3 METŲ IKI 6 METŲ 3 metai

Kalbos klausymasis, supratimas, kalbėjimas, skaitymas, rašymas – tai vaiko tolimesnio kalbos(ų) mokymosi pagrindai. Ikimokyklinis vaiko kalbos ugdymas tai ta vaiko vystymosi sritis, kurioje galimi įvairiausi pokyčiai. Nors kai kurių to paties amžiaus vaikų kalbos įgūdžiai gali skirtis ir vieni kalba ženkliai daugiau už kitus, tai dar nereiškia, kad jų kalbėjimo įgūdžiai labiau išlavinti. Vaikams kalbėti tarmiškai nedraudžiama, tačiau kartu jie pratinami kalbėti bendrine kalba. Trejų metų amžiaus vaiko sakinius sudaro 2-3 žodžiai. Juose vaikas gali paaiškinti daikto buvimo vietą sakydamas „virš“, „po“, „ant“. Atsiranda laiko apibūdinimas „dabar“, „greitai“, „vėliau“. Vaikas užduoda daug klausimų, lengvai atkartoja, imituoja garsus ir pakartoja žodžius. Šio amžiaus vaikai ypatingai mėgsta klausytis jau žinomų istorijų, trumpų eilėraštukų. Šio amžiaus vaikus jau reiktų pratinti žodžiais išsakyti savo mintis, jausmus, skatinti kalbinį aktyvumą, kūrybingumą, siekti, kad vaikai gebėtų ne vien aiškiai, taisyklingai kalbėti, bet ir išklausytų kitą. Baigiantis ketvirtiems metams baigiasi fiziologinis šveplavimas. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 3 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KALBOS ĮGŪDŽIUS: Garsiai skaitomų ar pasakojamų pasakų klausimas

60

Mėgstamos knygelės iliustracijų, herojų, siužeto aptarimas Žaidimai, apibūdinant daiktų padėtį erdvėje Išgalvotų, mėgstamų istorijų pasakojimas Paprastų žodžių ar frazių rimavimas Vaidinimukai Muzikos, garso įrašų, pasakų klausymas, dainavimas, grojimo įgūdžiai tiesiogiai įtakoja vaikų kalbinę klausą ir tartį. 4 metai

Šio amžiaus vaikas jau turėtų mokėti tarti garsus, tačiau dar gali būti netikslus sudėtingesnės artikuliacijos garsų tarimas, netikslus priebalsių tarimas sandūrose. Savarankiškoje kalboje vartoja 3 – 4 skiemenų ir ilgesnius žodžius.

Keturių metų amžiaus vaiko žodyną sudaro apie 1500 žodžių, kurį per ateinančius metus paildys dar 1000 naujų žodžių. Vaiko žodynas priklauso nuo to, kokius žodžius vaikas girdi savo aplinkoje. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai.Vaikai mėgsta dalyvauti pokalbiuose, fantazuoti, detaliai pasakoti įvairias istorijas, ryškėja kalbos intonacija. Šio amžiau vaikas jau pažįsta kelias raides, užrašus, firminius ženklus, gali didžiosiomis raidėmis užrašyti savo vardą. Šio amžiau vaikas gali į savo leksikoną įtraukti ir keiksmažodžius (jei juos girdi aplinkoje) vien dėl to, kad jam patinka dėmesys, kurį patraukia jo pavartotas žodis. Tokiu atveju reiktų nekreipti ypatingo dėmesio. Labai dažnai vaiko sakiniuose daiktavardžiai pakeičiami įvardžiais ( „Jis nuėjo... O paskui jis pamatė.,. O paskui jis paėmė..." — pasirodo, čia kalbama apie senelį) VEIKSMAI, KURIE PADĖS 4 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KALBOS ĮGŪDŽIUS: Garsiai skaitomų pasakų, mįslių, patarlių klausymas Mėgstamos knygelės iliustracijų, herojų, siužeto aptarimas Vizitas į biblioteką, knygyną Dainelių su skaičiavimu dainavimas ir skaičiavimo žaidimai Savo knygelių kūrimas Vaidinimukai 5 metai

Šio amžiaus vaiko žodyną sudaro apie 2000 – 2500 žodžių. Vaikas savo kalboje naudoja teisingą gramatiką, galūnes, skiria moteriškąją ir vyriškąją gimines. Būsimasis, esamasis, būtasis laikai naudojami su veiksmažodžiais ( rytoj aš eisiu į darželį; šiandien aš einu į darželį, vakar aš ėjau į darželį). Vaikas mokosi kalbėti sekdamas suaugusiojo pavyzdžiu. Moka kalbėti ir klausyti ir išgirsti. Naudoja 2 – 4 žodžius sakinyje.Prasideda „kodėlčiukų" amžius. Vartoja daugiau kalbos dalių (būdvardžių, dalyvių), vartoja palyginimus, paaiškinimus. Vaikai sugeba apibendrinti – vienu žodžiu pavadinti daiktų grupes. Daug pasakoja. Pasakodami šokinėja nuo vieno įvykio prie kito, painiojasi laike, dažnai trūksta pradžios ir pabaigos. Prieš pradėdami žaidimą vaikai gali patys pasiskirstyti vaidmenimis, aptarti scenarijų ir savo veiksmus. Didžiosiomis raidėmis užrašo savo vardą, gali parašyti jam svarbius žodžius, perskaityti nesudėtingus žodžius. Penktų metų vaikas atsimena beveik visą liaudies pasakos tekstą, įsimena veiksmų seką. Vertėtų nuolat taisyti kirčiavimo, garsų tarimo klaidas. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 5 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KALBOS ĮGŪDŽIUS: Skaitymas

61

Pastovūs vizitai į biblioteką Fantaziją lavinantys žaidimai su vaidinimo elementais Vaikiškų žurnalų prenumeravimas Raidžių, prekinių ženklų atpažinimas gatvėje, parduotuvėje Trumpi vaidinimai su lėlėmis ar kitokiais veikėjais Gali sugalvoti pasakojimą iš 5 ir daugiau sakinių Taisyti vaiko klaidas, bet stengtis, kad vaikas pats pasitaisytų Galima naudoti atpasakojimą pagal klausimus 6 metai

Šio amžiaus vaikas kalba naudodamas teisingą gramatiką. Kalboje naudoja visus sakinių tipus, žodžių formas. Sakinys sudaro 3 – 6 žodžius. Padvigubėja naudojamų žodžių žodynas. Žodyno gausa 2500-7000 žodžių žino vaikas iki jis pradeda eiti į mokyklą (11000 – suaugęs); Naudoja žodžius „dešinėje“, „kairėje“, „toli“, „arti“, „vakar“,“ šiandien“, „rytoj“; naudoja visas kalbos dalis. Jie gali patys pasiskirstyti vaidmenimis, aptarti scenarijų ir savo veiksmus. Pradeda rašyti didžiosiomis raidėmis, kai kurias užrašydami atvirkščiai. Taria visus gimtosios kalbos garsus. Šio amžiaus vaiko kalba jau pasižymi vaizdingumu (tinkamas garso, tempo, emocijų, išraiškos, intonacijos, neverbalinės kalbos panaudojimas kalbant). Skiria vieno žodžio kelias reikšmes taip pat ir perkeltines; Supranta, kas yra žodis, skiria raides žodyje, žodžius sakinyje, galima supažindinti su sakinio sąvoka. Ypač svarbu yra reguliuoti vaiko kalbos tempą, dikciją ir mokyti jį intonacinio išraiškingumo.Šiuo atžvilgiu labai geros medžiagos gali suteikti smulkiosios tautosakos lobiai: juokavimai, pokštai, greitakalbės pavyzdžiai, patarlės bei priežodžiai. Reikia, kad vaikai sąmoningai mokytųsi žodžių, jiems suprantamų, pastovių žodžių junginių, kad jie suprastų, jog žodžiai gali turėti daug reikšmių ir įvairių prasminių atspalvių, suprastų vaizdingą žodžių vartojimą.Vaiko žodžio prasmės supratimas yra glaudžiai susijęs su aplinkos suvokimu. Remdamasis savo paties patirtimi, vaikas įgyja naujų žinių, suvokia abstrakčias sąvokas. VEIKSMAI, KURIE PADĖS 6 – JŲ METŲ AMŽIAUS VAIKUI UGDYTIS KALBOS ĮGŪDŽIUS: Istorijų ir pasakų skaitymas, smulkiosios tautosakos naudojimas Pastovūs vizitai į biblioteką Fantaziją lavinantys žaidimai su vaidinimo elementais Kompiuteriniai žaidimai su raidžių bei žodžių pažinimo ir spausdinimo užduotimis Maisto ir kitokių produktų pavadinimų atpažinimas ir skaitymas gatvėse, parduotuvėje Trumpi vaidinimai su lėlėmis ar kitokiais veikėjais Atkreipti dėmesį į gamtą, pasakoti, ką mato Žaidimai su žodžiais (išvardink daržoves iš M raidės ir t.t.) Vaiko pasakojimai apie savo patyrimą, išgyvenimus; vėliau pratinama atsakyti į klausimus išsamiau, pasakoti nuosekliau Galima įrašyti vaikų deklamuojamus eilėraštukus ar pasakojimus LITERATŪRA

1. Amžiaus tarpsnių pedagoginė psichologija (sud. Petrovskis). 1978, Vilnius 2. Auma T. Laimingo vaiko knyga. 2006 Šviesos pasaulis, Vilnius

62

3. Brazauskaitė A. Vaikų dailės terapinis aspektas2004. Vilnius 4. Černius V.J. Žmogaus vystymoasi kelias nuo vaikystės iki brandos. 2006, Kaunas 5. Petrulytė J. Kalbos raida ir sutrikimai 2003, Kaunas 6. Pileckaitė – Markovienė, Nasvytienė D. Bumblytė D. Vystymosi psichologija. Vaikystė. 2004 Enciklopedija 7. Ильина В Н Развитие личности ребенка от 3 до 5 лет 2005 Екатеринбург 8. Ильина В Н Развитие личности ребенка от 5 до 6 лет 2005 Екатеринбург