Upload
others
View
24
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Antibiotikų efektyvumoišsaugojimo svarba
dr. Rolanda Valintėlienė,Higienos institutas
Pranešimo struktūra
Antimikrobinis atsparumo problema
Kodėl svarbus antibiotikų efektyvumo išsaugojimas
Kodėl svarbus tinkamas antibiotikų vartojimas
Kaip skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą
Europos supratimo apie antibiotikus diena
2
Antimikrobinio atsparumo problema
3
Antimikrobinis atsparumas –sena ar nauja problema
1939 Atsparumas sulfonamidams
1941 Atsparumas penicilinui
1946 Atsparumas streptomicinui
1957 Atsparumas chinolonams
1961 Meticilinui atsparus S. aureus
1977 Multirezistentiškas V. cholera
1987 Multirezistentiška S. typhi
2002 Vankomicinui atsparus S. aureus
2003 Karbapenemazes gaminančios Gram neigiamos bakt.
2008 NDM-1 gaminančios Enterobacteriaceae
2002 2007
No data
<1%
1-5%
5-10%
10-25%
25-50%
>50%
Šaltinis: Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo sistema (European Antimicrobial Resistance Surveillance System - EARSS), 2008.5
Meticilinui atsparus S.aureus (MRSA), (% tarp invazinių sukėlėjų)
MRSA paplitimas Baltijos regione, 2008 (% tarp invazinių sukėlėjų)
11,213
4,32,9
0,6 0,72,3
22
LT LV EE FI NO SE DK EUmean
EARSS, 2007, http://www.earss.rivm.nl.
MRSA 2009 m.(% tarp invazinių sukėlėjų)
Šaltinis - EARS-Net
E.coli atsparumas chinolonamsEuropoje, 2001-2006
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
40%
45%
50%
NO
(111
7)
EE (1
16)
SE (2
904)
FI (1
543)
IS (9
9)
NL
(214
0)
FR (4
610)
GR
(950
)
SI (5
26)
HR
(527
)
BE
(111
8)
LU (1
91)
UK
(187
9)
PL (1
53)
IE (1
184)
AT
(133
6)
CZ
(180
9)
BG
(155
)
HU
(723
)
IT (8
26)
IL (8
62)
PT (7
54)
ES (2
816)
DE
(104
0)
MT
(84)
CY
(57)
RO
(47)
TR (7
82)
Country code (average number of isolates reported per year)
% fl
uoro
quin
olon
e re
sist
ance
200120022003200420052006 Liet. 2006-12,3 %
E.coli atspari chinolonams, 2009
Šaltinis - EARS-Net
Klebsiella pneumoniae atspari III k. cefalosporinams, 2009(% tarp invazinių sukėlėjų)
Šaltinis - EARS-Net
KODĖL svarbus antibiotikų efektyvumo
išsaugojimas
11
Antimikrobinis atsparumas –grėsmė pacientų saugai
Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas, selekcija ir plitimas kelia grėsmę, nes:
įtakoja pacientų sergamumo ir mirtingumo didėjimą, tuo pačiu prailgėja gulėjimo ligoninėje trukmė. 1-2
sąlygoja teisingos antibiotikų terapijos vėlavimą.3
netinkama ar uždelsta antibiotikų terapija siejama su sunkiomis infekcijomis, pablogėjusia paciento sveikata kartais net ir mirtimi.4-6
12
1. Cosgrove SE, Carmeli Y. The impact of antimicrobial resistance on health and economic outcomes. Clin Infect Dis. 2003 Jun 1;36(11):1433-7. 2. Roberts RR, Hota B, Ahmad I, Scott RD, 2nd, Foster SD, Abbasi F, et al. Hospital and societal costs of antimicrobial-resistant infections in a Chicago teaching hospital: implications for antibiotic stewardship. Clin Infect Dis. 2009 Oct 15;49(8):1175-84. 3. Kollef MH, Sherman G, Ward S, Fraser VJ. Inadequate antimicrobial treatment of infections: a risk factor for hospital mortality among critically ill patients. Chest. 1999 Feb;115(2):462-74. 4. Ibrahim EH, Sherman G, Ward S, Fraser VJ, Kollef MH. The influence of inadequate antimicrobial treatment of bloodstream infections on patient outcomes in the ICU setting. Chest. 2000 Jul;118(1):146-55. 5. Lodise TP, McKinnon PS, Swiderski L, Rybak MJ. Outcomes analysis of delayed antibiotic treatment for hospital-acquired Staphylococcus aureus bacteremia. Clin Infect Dis. 2003 Jun 1;36(11):1418-23. 6. Alvarez-Lerma F. Modification of empiric antibiotic treatment in patients with pneumonia acquired in the intensive care unit. ICU-Acquired neumonia Study Group. Intensive Care Med. 1996 May;22(5):387-94.
Antibiotikų era
1935 -1968 m. po 1968 m. 14 (16) naujų klasių 5 naujos–
KODĖL svarbus teisingas antibiotikų
vartojimas
15
Neteisingas ir gausus AB vartojimas
Bakterijųatsparumas
KODĖL svarbus teisingas antibiotikų
vartojimas
Kas yra netinkamas antibiotikųvartojimas?
Netinkamas antibiotikų vartojimas yra, kai18:
skiriami neesant būtinybei;
neskiriami esant būtinybei;
skiriami per plataus spektro antibiotikai;
vartojama netinkama (per maža ar per didelė) dozė;
gydymas trunka per ilgai arba per trumpai;
gydymas neatitinka mikrobiologinio tyrimo rezultatų.
17 18. Gyssens IC, van den Broek PJ, Kullberg BJ, Hekster Y, van der Meer JW. Optimizing antimicrobial therapy. A method for antimicrobial drug use evaluation. J Antimicrob Chemother. 1992 Nov;30(5):724-7.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Res
ista
nce
(%)
-0,1
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
1,1
1,3
DD
D/1
,000
inh.
-day
s
Erythromycin-resistant S. pneumoniae Erythromycin consumptionAzithromycin consumption
Šaltinis.: Muscat M, et al. EPI-NEWS 2004, week 3. http://www.ssi.dk/graphics/en/news/epinews/2003/pdf/2004_3.pdf
Eritromicinui atsparus S. pneumoniaeir makrolidų suvartojimas Danijoje, 1994-2002
Ryšys tarp makrolidų suvartojimo ir S. pneumoniae atsparumo makrolidams
Šaltinis - Goossens et al, Lancet 2005
Consumption of macrolides (J01FA) in DID, AC 1998
6543210
Ery
trom
ycin
resi
stan
t S. p
neum
onia
e (%
)
60
50
40
30
20
10
0
UK
SE
PT
NONL
LU
IT
IE
GR
FR
FI
ES
DK
DE
BE
AT
O rg a n is m y ea r o f iso la tion [ so u r c e o f i n fo rm a ti o n ]
A n tib io tic r es is ta n c e
A n tib io tic u s e - A T C gr o u p
(y ea r o f d a ta )
N o . o f c o u n tr ies
S p e a rm a n c o rr ela t io n ( r )
(c o n f id en c e in t er va l)
P -v a lu e
S . p n e u m o n ia e 1 9 9 9 /2 0 0 0
[ 8 ] E ry t h ro m y c in M a c ro lid e s - J 0 1 F A
( 1 9 9 8 ) 1 6 0 .8 3
(0 .6 7 -0 .9 4 ) < 0 .0 0 1
Netinkamas antibiotikų vartojimas sąlygoja antimikrobinį atsparumą
Pacientui kyla grėsmė būti kolonizuotam ar infekuotam antibiotikams atspariomis bakterijomis, tokiomis kaip meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA),
vankomicinui atsparūs enterokokai (VRE)
didelio atsparumo Gram- bakterijos. 13-14
Clostridium difficile
20
13. Safdar N, Maki DG. The commonality of risk factors for nosocomial colonization and infection with antimicrobial-resistant Staphylococcus aureus, enterococcus, gram-negative bacilli, Clostridium difficile, and Candida. Ann Intern Med. 2002 Jun 4;136(11):834-44.14. Tacconelli E, De Angelis G, Cataldo MA, Mantengoli E, Spanu T, Pan A, et al. Antibiotic usage and risk of colonization and infection with antibiotic-resistant bacteria: a hospital population-based study. Antimicrob Agents Chemother. 2009 Oct;53(10):4264-9.
Tinkamo antibiotikų vartojimo nauda
Tinkamas antibiotikų vartojimas padeda išvengti antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganzimųatsiradimo ir selekcijos.19-23
21
19, 24. Davey P, Brown E, Fenelon L, Finch R, Gould I, Hartman G, et al. Interventions to improve antibiotic prescribing practices for hospital inpatients. Cochrane Database Syst Rev. 2005(4):CD003543.20. Lepper PM, Grusa E, Reichl H, Hogel J, Trautmann M. Consumption of imipenem correlates with beta-lactam resistance in Pseudomonas aeruginosa. Antimicrob Agents Chemother. 2002 Sep;46(9):2920-5. 21, 25, 27, 28. Carling P, Fung T, Killion A, Terrin N, Barza M. Favorable impact of a multidisciplinary antibiotic management program conducted during 7 years. Infect Control Hosp Epidemiol. 2003 Sep;24(9):699-706. 22. Bradley SJ, Wilson AL, Allen MC, Sher HA, Goldstone AH, Scott GM. The control of hyperendemic glycopeptide-resistant Enterococcus spp. on a haematology unit by changing antibiotic usage. J Antimicrob Chemother. 23. De Man P, Verhoeven BAN, Verbrugh HA, Vos MC, Van Den Anker JN. An antibiotic policy to prevent emergence of resistant bacilli. Lancet. 2000;355(9208):973-8. 26. Byl B, Clevenbergh P, Jacobs F, Struelens MJ, Zech F, Kentos A, et al. Impact of infectious diseases specialists and microbiological data on the appropriateness of antimicrobial therapy for bacteremia. Clin Infect Dis. 1999 Jul;29(1):60-6; discussion 7-8.
VRE dažnumas ligoninėje prieš ir po antibiotikų vartojimo gerinimo programos įdiegimo, lyginant su Nacionaline NNIS programa 27
*NNIS programa dabar – Nacionalinis sveikatos priežiūros saugos tinklas (NHSN).
Tinkamo antibiotikų vartojimo nauda
Tyrimai rodo, kad sumažėjus antibiotikų vartojimui sumažėja ir Clostridium difficile sukeltų infekcijųpaplitimas.24-26
22
19, 24. Davey P, Brown E, Fenelon L, Finch R, Gould I, Hartman G, et al. Interventions to improve antibiotic prescribing practices for hospital inpatients. Cochrane Database Syst Rev. 2005(4):CD003543.20. Lepper PM, Grusa E, Reichl H, Hogel J, Trautmann M. Consumption of imipenem correlates with beta-lactam resistance in Pseudomonas aeruginosa. Antimicrob Agents Chemother. 2002 Sep;46(9):2920-5. 21, 25, 27, 28. Carling P, Fung T, Killion A, Terrin N, Barza M. Favorable impact of a multidisciplinary antibiotic management program conducted during 7 years. Infect Control Hosp Epidemiol. 2003 Sep;24(9):699-706. 22. Bradley SJ, Wilson AL, Allen MC, Sher HA, Goldstone AH, Scott GM. The control of hyperendemic glycopeptide-resistant Enterococcus spp. on a haematology unit by changing antibiotic usage. J Antimicrob Chemother. 23. De Man P, Verhoeven BAN, Verbrugh HA, Vos MC, Van Den Anker JN. An antibiotic policy to prevent emergence of resistant bacilli. Lancet. 2000;355(9208):973-8. 26. Byl B, Clevenbergh P, Jacobs F, Struelens MJ, Zech F, Kentos A, et al. Impact of infectious diseases specialists and microbiological data on the appropriateness of antimicrobial therapy for bacteremia. Clin Infect Dis. 1999 Jul;29(1):60-6; discussion 7-8.
Clostridium difficile dažnis 1000-iui lovadienių prieš ir po antibiotikų skyrimo valdymo programos įgyvendinimo.
Šaltiniai: ESAC, 2010. In: ECDC Annual Epidemiological Report 2010: in press.23
* Bendras suvartojimas, t. y. įskaitant suvartojimą ligoninėse (CY, GR, LT).** Kompensuojami vaistai, i.e. not including over-the-counter sales without a prescription (ES)*** 2007 metų duomenys (MT)
Antibiotikų vartojimas pirminės sveikatos pr. įstaigose Europoje,2008
Antibiotikų (ATC J01) suvartojimas ambulatoriniam gydymui Baltijos regione, 2006 m.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
LT* (2006)
LV (2005)
EE (2005)
FI (2005)
NO (2005)
SE (2005)
DK (2005)
ESmediana
(24 šalys)
Ant
ibio
tikų
suva
rtojim
as, D
ID**
KitiSulfonamidaiFluorchinolonaiMakrolidaiTetraciklinaiCefalosporinaiPenicilinai
Antibiotikų (ATC J01 klasės) suvartojimas ambulatorinam gydymui Baltijos regione 2006 m., lyginant su ES mediana (ESAC duomenys)* - duomenys apie bendrą (ambulatoriniams ir ligoninių pacientams) antibiotikų suvartojimą (Europos šalių duomenimis, ligoninėse suvartojama apie 10 proc. visų Ab** - DID - nustatytos paros dozės 1000 gyventojų per parą
KAIP skatinti tinkamą
antibiotikų vartojimą ligoninėse
25
Priemonės mažinančios antimikrobinįatsparumą gydymo įstaigoje
32, 37. Davey P, Brown E, Fenelon L, Finch R, Gould I, Hartman G, et al. Interventions to improve antibiotic prescribing practices for hospital inpatients. Cochrane Database Syst Rev. 2005(4):CD00354333, 38. Carling P, Fung T, Killion A, Terrin N, Barza M. Favorable impact of a multidisciplinary antibiotic management program conducted during 7 years. Infect Control Hosp Epidemiol. 2003 Sep;24(9):699-706.34, 39. Byl B, Clevenbergh P, Jacobs F, Struelens MJ, Zech F, Kentos A, et al. Impact of infectious diseases specialists and microbiological data on the appropriateness of antimicrobial therapy for bacteremia. Clin Infect Dis. 1999 Jul;29(1):60-6; discussion 7-8.35. Rello J, Gallego M, Mariscal D, Sonora R, Valles J. The value of routine microbial investigation in ventilator-associated pneumonia. Am J Respir Crit Care Med. 1997 Jul;156(1):196-200.36. Beardsley JR, Williamson JC, Johnson JW, Ohl CA, Karchmer TB, Bowton DL. Using local microbiologic data to develop institution-specific guidelines for the treatment of hospital-acquired pneumonia. Chest. 2006
T.y. priemonės reguliuojančios antibiotikų skyrimą 32-34
Antibiotikų skyrimo rekomendacijos
Gydytojų mokymas
Antibiotikų suvartojimo ligoninėje stebėjimas
Atsparumo lygio ligoninėje stebėjimas leidžia teisingai pasirinkti empirinę antibiotikoterapiją
Pasėlių ėmimas Svarbu kuo anksčiau ir tinkamai paimti pasėlį prieš skiriant empirinę
antibiotikų terapiją. Tolesnis gydymas antibiotikais turi būti pagrįstas mikrobiologinio tyrimo rezultatais 35
Konsultuojantys specialistai 37-39
Kokios priemonės yra Jūsųligoninėje
Mikrobiologijos laboratorija?
Paskelbti suvestiniai rezultatai apie išskirtus sukėlėjus ir jų jautrumą?
Antibiotikų skyrimo/suvartojimo analizė?
Rekomendacijos ?
Antibiotikų komitetas ar kita struktūra, ekspertai, konsultantai?
27
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Intervencija pediatrijoje, 2001
Atsparumo mažėjimas, Čekijoje1996-2005(S.pyogenes atsparumas eritromicinui)
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010quartiles
DD
D/1
000
inha
bita
nts FQ
pre-trend
post-trend
restriction
Chinolonų vartojimo sumažinimas Slovėnijoje
0
0,5
1
1,5
2
1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010quartiles
DD
D/1
000
inha
bita
nts
AMC
pre-trend
post-trendrestriction
Amoksiklavų vartojimo sumažinimas Slovėnijoje
Nacionalinės kampanijos Prancūzija – nuo 2004 m.
Les antibiotique c’est pas automatique Graikija –
For the proper use of antibiotics Portugalija –
Antibiotics: use them adequately Ispanija –
Responsible use of antibiotics Jungtinė Karalystė –
Keletas nacionalinių ir regioniniųkampanijų
Olandija – nuo 2000 m.
...
Atsparumo mažėjimas Prancūzijoje(S. pneumoniae atsparumas penicilinui)
0,5 0,7 14 5 7
1217
2025
3236
4348
52 5348
4338
1984
1985
1986
1987
1988
1989
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
2001
2002
2003
2004
2005
% P
SDP
1984-1997, Geslin P. ; 2001-2005, ORP-CNRP , Varon E., Gutmann L.
(All-type bacterial samples, all age patients, 48 920 strains studied)
Antibiotikų paskyrimų mažėjimasPrancūzijoje 2001 - 2006
Visuomenės informavimas Lietuvoje
Europos supratimo apie antibiotikus diena –
Europinė kampanija, skatinanti tinkamą antibiotikų vartojimą
35
Europos supratimo apie antibiotikus diena (ESAD)
ESAD minima lapkričio 18 d. nuo 2008 m. 2008 m. – 23 šalys 2010 m. – 36 šalys
ESAD skirta: padidinti supratimą apie atsparumo
antibiotikams problemą
skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ligoninėse ir visuomenėje.
36
ESAD tikslinės grupės
2008 Visuomenė
2009 Šeimos gydytojai
2010 Ligoninių gydytojai
ir administratoriai
ESAD pagrindinės mintys
Elkis atsakingai - kiekvienas atsakingas už tai, kad antibiotikai būtų efektyvūs
Visuomenei Peršalimas? Gripas? Pasveik be antibiotikų!
Šeimos gydytojui atsparumą galima pažaboti skatinant pacientus saikingai ir
tinkamai vartoti antibiotikus svarbiausia – bendrauti su pacientais
Ligoninės gydytojui Antibiotikų terapija turi būti tikslinga - paimk pasėlį Konsultuokis su kitais specialistais
Visuomenės informavimas Lietuvoje
Dėkoju !
Dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas,[email protected]
Daugiau informacijos apie ESADwww.hi.lthttp://antibiotic.ecdc.europa.eu