1
79 Asklepijas senovės Graikijos mene vaizduojamas kaip brandaus amžiaus, tvirto kūno sudėjimo vyras, tu- rintis vešlius plaukus ir barzdą, jo veido išraiška maloni ir draugiška (pav.). Svarbus dievo Asklepijo atpažinimo ženklas – lazda, apie kurią apsivijusi šventoji gyvatė (žaltys). Šį simbolį graikai perėmė iš Rytų kraštų. Askle- pijas – istorinė asmenybė – gydytojas, kilęs iš Triko miesto, Tesalijos. Savo kūriniuose jį minėjo trys seno- vės graikų poetai: Homeras (manoma VIII a. pr. Kr.) , Hesiodas (apie 700 m. pr. Kr.) ir Pindaras (518–446 m. pr. Kr.) – chorinės lyrikos klasikas. Šie autoriai savo dar- buose minėjo Asklepiją ir jo sūnus kaip Trojos karo dalyvius. Asklepijas buvo minimas ir kaip Argonautų kelionės didvyris. Remiantis šiuo faktu manoma, kad Asklepijas gyveno XII a. pr. Kr. Pranoko savo mokytojà Senieji graikų mitai pasakoja, kad Asklepijas – aiš- kiaregystės dievo Apolono ir jo žmonos Koronidės sūnus. Apolonas labai įtūžo, kai žmona pamilo že- mės žmogų, ir paliepė savo sesei dvynei Artemidei jį įskaudinusią moterį mirtinai susargdinti. Koroni- dė mirė. Jos kūnas buvo įmestas į laidotuvių laužą. Tačiau Apolonui pagailo Koronidės įsčiose esan- čio sūnaus ir, perkirtęs moters kūną, vaiką išgelbė- jo. Taip gimė Asklepijas. Berniuko mokymas ir auk- lėjimas buvo patikėtas kentaurui Cheironui, kuris žinojo daug gydymo paslapčių. Mokinys pranoko savo mokytoją. Legendose rašoma, kad Asklepijas išgydydavo sunkiausias ligas ir net mirusiam su- grąžino gyvybę. Dėl to supykęs požemio pasaulio, mirusiųjų karalystės valdovas Hadas apskundė jį Dzeusui. Nepatiko dievams, kad gydytojo galia bus stipresnė už mirtį ir ne tik dievai taps nemirtingi. Dzeusas nutrenkė Asklepiją žaibu. Apolonas, įšir- dęs dėl sūnaus mirties, sunaikino kiklopus, kurie pagamino žaibus. Graikų mitologijoje rašoma, kad už tai Apolonas buvo išvarytas iš Olimpo, privers- tas gyventi žemėje ir užsidirbti sau duoną gydyda- mas žmones. Vėliau Dzeusas Apolonui ir jo sūnui Asklepijui atleido ir paskelbė juos dievais. Tokiu būdu graikų mitologija išaukština gydytojo suma- numo galią ir pasipriešinimą dievams. (Bus daugiau) /vaistininkystës iðtakos/ Homero epuose atspindëtas gydymo menas Ankstyviausi graikų literatūros šaltiniai – Homero epai – suteikia pirmųjų rašytinių žinių apie Graikijos medici- ną. Kūriniuose atspindimos dvi ligų gydymo koncep- cijos – sakralinė ir racionalioji. Išanalizavę tekstus, moks- lininkai nustatė, kad „Iliadoje“ aprašyti 147 įvairūs su- žeidimų atvejai. Ir tik vienintelį kartą rašoma, kad žaizda gydoma magiškais burtais. Medžioklės metu Odisėjo kelį sužeidė šernas ir „gabalą gerą mėsos jam išplėšė, prišokęs iš šono“, drauge buvę herojai perrišo Odisėjo žaizdą „kraują pirma užkalbėję“ (Homeras. Odisėja.19 giesmė, 450). Kitą teurginės medicinos pavyzdį Home- ras aprašo „Iliadoje“. Šis epas prasideda pasakojimu apie dievo bausmę, t. y. Apolono siųstą ligą (greičiau- siai marą) į žemę. Kiti Homero kūriniuose aprašyti ligų gydymo at- vejai neturi teurginio pagrindo ir yra nepanašūs į naudotus Egipte. Šie klasikinės literatūros šaltiniai patvirtina nuomonę, kad graikų medicina pasuko sa- varankišku, racionaliu keliu. Pavyzdžiui, Spartos ka- ralius Menelajas išliko gyvas gydytojui ištraukus iš jo žaizdos ietį, iščiulpus kraujo ir žaizdą patepus gy- domuoju tepalu. Homeras mini gabų, išmintingą gydytoją Askle- piją – Argonautų kelionės didvyrį – ir jo sūnus. <...> Pasak Homero: „Machaonas, sūnus Asklepijo, dak- taro didžio“. Asklepijo medicinos gebėjimai jį išaukš- tino, vėliau Asklepijas buvo sudievintas ir jo kultas pasklido po antikinę Europą. Asklepijas ir jo kulto centrai Graikų gydymo menas buvo susijęs su kultu ir die- vybėmis. Tačiau graikai pirmieji teikė pirmenybę ra- cionaliems gydymo metodams ir vis labiau šalino teurgijos ir magijos įtaką. Graikų mitologija kaip nuo- stabiausias gydymo galias turinčią dievybę vaiz- davo Asklepiją. Manoma, kad šį kultą graikai perėmė iš Egipto, nes egiptiečių medicinos dievas Imhotepas ir grai- kų Asklepijas turi bendrybių. Asklepijo kultą vė- liau perėmė romėnai ir savąjį dievą pavadino Esku- lapijum (lot. Aesculapius). Graikø mito- logija kaip nuostabiausias gydymo galias turinèià dievy- vaizdavo Asklepijà. ANTIKINË GRAIKIJA

ANTIKINË GRAIKIJA · 2018. 10. 31. · Senieji graikų mitai pasakoja, kad Asklepijas – aiš-kiaregystės dievo Apolono ir jo žmonos Koronidės sūnus. Apolonas labai įtūžo,

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 antras numeris 79

    Asklepijas senovės Graikijos mene vaizduojamaskaip brandaus amžiaus, tvirto kūno sudėjimo vyras, tu-rintis vešlius plaukus ir barzdą, jo veido išraiška maloniir draugiška (pav.). Svarbus dievo Asklepijo atpažinimoženklas – lazda, apie kurią apsivijusi šventoji gyvatė(žaltys). Šį simbolį graikai perėmė iš Rytų kraštų. Askle-pijas – istorinė asmenybė – gydytojas, kilęs iš Trikomiesto, Tesalijos. Savo kūriniuose jį minėjo trys seno-vės graikų poetai: Homeras (manoma VIII a. pr. Kr.) ,Hesiodas (apie 700 m. pr. Kr.) ir Pindaras (518–446 m. pr.Kr.) – chorinės lyrikos klasikas. Šie autoriai savo dar-buose minėjo Asklepiją ir jo sūnus kaip Trojos karodalyvius. Asklepijas buvo minimas ir kaip Argonautųkelionės didvyris. Remiantis šiuo faktu manoma, kadAsklepijas gyveno XII a. pr. Kr.

    Pranoko savo mokytojàSenieji graikų mitai pasakoja, kad Asklepijas – aiš-kiaregystės dievo Apolono ir jo žmonos Koronidėssūnus. Apolonas labai įtūžo, kai žmona pamilo že-mės žmogų, ir paliepė savo sesei dvynei Artemideijį įskaudinusią moterį mirtinai susargdinti. Koroni-dė mirė. Jos kūnas buvo įmestas į laidotuvių laužą.Tačiau Apolonui pagailo Koronidės įsčiose esan-čio sūnaus ir, perkirtęs moters kūną, vaiką išgelbė-jo. Taip gimė Asklepijas. Berniuko mokymas ir auk-lėjimas buvo patikėtas kentaurui Cheironui, kurisžinojo daug gydymo paslapčių. Mokinys pranokosavo mokytoją. Legendose rašoma, kad Asklepijasišgydydavo sunkiausias ligas ir net mirusiam su-grąžino gyvybę. Dėl to supykęs požemio pasaulio,mirusiųjų karalystės valdovas Hadas apskundė jįDzeusui. Nepatiko dievams, kad gydytojo galia busstipresnė už mirtį ir ne tik dievai taps nemirtingi.Dzeusas nutrenkė Asklepiją žaibu. Apolonas, įšir-dęs dėl sūnaus mirties, sunaikino kiklopus, kuriepagamino žaibus. Graikų mitologijoje rašoma, kaduž tai Apolonas buvo išvarytas iš Olimpo, privers-tas gyventi žemėje ir užsidirbti sau duoną gydyda-mas žmones. Vėliau Dzeusas Apolonui ir jo sūnuiAsklepijui atleido ir paskelbė juos dievais. Tokiubūdu graikų mitologija išaukština gydytojo suma-numo galią ir pasipriešinimą dievams.

    (Bus daugiau)

    /vaistininkystës iðtakos/

    Homero epuose atspindëtasgydymo menasAnkstyviausi graikų literatūros šaltiniai – Homero epai– suteikia pirmųjų rašytinių žinių apie Graikijos medici-ną. Kūriniuose atspindimos dvi ligų gydymo koncep-cijos – sakralinė ir racionalioji. Išanalizavę tekstus, moks-lininkai nustatė, kad „Iliadoje“ aprašyti 147 įvairūs su-žeidimų atvejai. Ir tik vienintelį kartą rašoma, kad žaizdagydoma magiškais burtais. Medžioklės metu Odisėjokelį sužeidė šernas ir „gabalą gerą mėsos jam išplėšė,prišokęs iš šono“, drauge buvę herojai perrišo Odisėjožaizdą „kraują pirma užkalbėję“ (Homeras. Odisėja.19giesmė, 450). Kitą teurginės medicinos pavyzdį Home-ras aprašo „Iliadoje“. Šis epas prasideda pasakojimuapie dievo bausmę, t. y. Apolono siųstą ligą (greičiau-siai marą) į žemę.

    Kiti Homero kūriniuose aprašyti ligų gydymo at-vejai neturi teurginio pagrindo ir yra nepanašūs įnaudotus Egipte. Šie klasikinės literatūros šaltiniaipatvirtina nuomonę, kad graikų medicina pasuko sa-varankišku, racionaliu keliu. Pavyzdžiui, Spartos ka-ralius Menelajas išliko gyvas gydytojui ištraukus išjo žaizdos ietį, iščiulpus kraujo ir žaizdą patepus gy-domuoju tepalu.

    Homeras mini gabų, išmintingą gydytoją Askle-piją – Argonautų kelionės didvyrį – ir jo sūnus. Pasak Homero: „Machaonas, sūnus Asklepijo, dak-taro didžio“. Asklepijo medicinos gebėjimai jį išaukš-tino, vėliau Asklepijas buvo sudievintas ir jo kultaspasklido po antikinę Europą.

    Asklepijas ir jo kulto centraiGraikų gydymo menas buvo susijęs su kultu ir die-vybėmis. Tačiau graikai pirmieji teikė pirmenybę ra-cionaliems gydymo metodams ir vis labiau šalinoteurgijos ir magijos įtaką. Graikų mitologija kaip nuo-stabiausias gydymo galias turinčią dievybę vaiz-davo Asklepiją.

    Manoma, kad šį kultą graikai perėmė iš Egipto,nes egiptiečių medicinos dievas Imhotepas ir grai-kų Asklepijas turi bendrybių. Asklepijo kultą vė-liau perėmė romėnai ir savąjį dievą pavadino Esku-lapijum (lot. Aesculapius).

    Graikø mito-

    logija kaip

    nuostabiausias

    gydymo galias

    turinèià dievy-

    bæ vaizdavo

    Asklepijà.

    ANT IK INËGRA IK I J A