Apie Europos Sąjungos biudžetąglaustai

Kam leidžiami pinigai?Iš kur gaunami pinigai?

Kaip priimami sprendimai dėl biudžeto?Kaip leidžiami ir kontroliuojami pinigai?

Kaip atsiskaitoma už išlaidas?

EUROPOS KOMISIJA

2

Kam leidžiami pinigai?Metinis ES biudžetas atitinka apie 1 % Sąjungos nacio-nalinio turto, t. y. maždaug 244 eurus vienam gyvento-jui. Šie pinigai skiriami kasdieniam žmonių gyvenimui gerinti. Studentams jie gali suteikti galimybę mokytis užsienyje, mažosioms įmonėms – lengviau patekti į didesnes rinkas ir dirbti sąžiningoje verslo aplinkoje, mokslininkams – daugiau galimybių plėtoti savo idė-jas, ieškantiems darbo – įgyti naują kvalifikaciją.

Iš ES biudžeto finansuojami veiksmai ir projektai atspindi ES nustatytus konkretaus laikotarpio priorite-tus. Šie prioritetai suskirstyti į šešias plačias išlaidų kategorijas (vadinamąsias eilutes) ir trisdešimt vieną politikos sritį.

Iš ES biudžeto lėšų finansuojami politikos sričių, kuriose visos ES šalys yra sutarusios veikti Sąjungos

lygmeniu, veiksmai ir projektai. Sutelkus jėgas šiose srityse mažesnėmis sąnaudomis galima pasiekti geres-nių rezultatų.

Vis dėlto yra politikos sričių, kuriose ES šalys nutarė neveikti Sąjungos lygmeniu. Antai nacionalinės socia-linės apsaugos, pensijų, sveikatos apsaugos ar švietimo sistemos yra finansuojamos iš nacionalinių, regioninių arba vietos valdžios institucijų lėšų. Pagal subsidia-rumo principą Sąjunga imasi veiksmų tik tada ir tik tokiu mastu, kai pasiūlyto veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, o Sąjungos lygmeniu dėl numa-tomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų lengviau.

Įsipareigojimų asignavimai 2007–2013 m. (%) 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0

44,6 % Konkurencingumas ir sanglauda

42,5 % Gamtos ištekliai: žemės ūkis, kaimo plėtra, aplinka ir žuvininkystė 1,3 % Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

5,7 % ES kaip pasaulinio masto veikėja

5,9 % Kitos išlaidos, įskaitant administravimo išlaidas

3

Augimas ir darbo vietos

2007–2013 m. laikotarpiu ES šalys nutarė sutelkti pa-stangas ir skirti didelę ES biudžeto lėšų dalį ekonomi-kos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Tvarusis augimas tapo vienu iš pagrindinių Sąjungos prioritetų. ES ekonomika turi tapti konkurencingesne, o neturtin-gesnieji regionai turi pasivyti labiau klestinčius.

Ekonomikos konkurencingumas didėja, jeigu vienu metu didinamos investicijos į mokslinius tyrimus ir švietimą, plečiami transporto ir energijos tinklai ir su-daromos geresnės užimtumo sąlygos. Taip mokslinėje laboratorijoje gimusią paprastą idėją galėtų pasitelkti ES smulkusis verslas, o jos pagrindu sukurtas produktas galėtų būti parduodamas visoje Sąjungoje užtikrinant

vartotojų teisių apsaugą. Taigi finansuojant paprastą mokslinę idėją, sukuriamos darbo vietos mokslinin-kams, verslininkams bei platintojams ir ginamos varto-tojų teisės.

Be to, siekiant užtikrinti ilgalaikį augimą, būtina pasi-telkti ir stiprinti ES augimo potencialą. Vadovaujantis vadinamuoju sanglaudos prioritetu, siekiama padėti ypač nepalankių sąlygų regionų ekonomiką pritaikyti prie pasaulinės konkurencijos sąlygų. Inovacijos ir ži-nių ekonomika suteikia išskirtinę galimybę skatinti šių regionų augimą.

Siekdama sanglaudos, Sąjunga pirmiausia stengiasi vystyti infrastruktūrą ir padėti regionams mokyti dar-buotojus taikyti naujausias gamybos technologijas. ES biudžeto lėšomis taip pat remiamas regionų ir valstybių ekonominis bei socialinis bendradarbiavimas. ES prie-monėmis perduodama patirtis ir praktinės žinios gali būti ypač naudingos neturtingesniesiems regionams.

Mūsų gamtos ištekliai

Kadangi ES geografinės ir klimato sąlygos labai įvairios, čia pagaminama daugybė įvairių žemės ūkio produktų, kuriuos Europos var-totojai gali pirkti priimtinomis kai-nomis. Šioje srityje ES siekia dviejų pagrindinių tikslų. Pirmiausia, tai, kas pagaminama, turi atitikti vartotojų no-rus, įskaitant aukštą žemės ūkio produk-tų saugumo bei kokybės lygį. Antra, žemės ūkio produkciją gaminantys ūkininkai turi planuoti bei vykdyti gamybą atsižvelgdami į paklausą, kartu laikydamiesi aplinkos ir gy-vūnų gerovės teisės aktų.

Be to, siekiant sėkmingai valdyti ir apsaugoti mūsų gamtos išteklius, turi būti taikomos tiesioginės priemo-

4

Nuo įkūrimo 1987 m. programa „Erasmus“ suteikė galimybę daugiau kaip 2 mln. Europos studentų tam tikrą laiką studijuoti kitos ES šalies aukštojoje mokykloje.

nės, leidžiančios saugoti aplinką, pertvarkyti ir įvairinti kaimo ekonomiką, skatinti tausią žvejybą. Juk gyvūnų ligos, išsiliejusi nafta ir oro tarša nepaiso valstybių sie-nų. Į šias grėsmes būtina reaguoti ryžtingais veiksmais įvairiose srityse ir iš karto keliose šalyse.

Pagrindinės laisvės, saugumas ir teisingumasKova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei nelegalia imigracija taip pat yra daug veiksmingesnė, kai ES šalys dalijasi informacija ir veikia išvien. ES sie-kia geriau valdyti imigracijos į Sąjungą srautus, stiprinti bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teismų ben-

dradarbiavimą, taip pat įtvirtinti teisinės valstybės prin-cipais grindžiamos saugios visuomenės vertybes.

Europiečiai: diskusija, dialogas ir kultūra

ES mūsų yra apie 500 milijonų. Kalbame skirtingomis kalbomis, priklausome skirtingoms kultūroms. Esame neįkainojamas Europos Sąjungos turtas – mes įkūni-jame bendromis vertybėmis pagrįstą kultūrų įvairovę. ES biudžeto lėšomis siekiama remti ir apsaugoti kultū-ros paveldą bei vertybes ir skatinama aktyviai daly-vauti viešose diskusijose. Lėšos taip pat skiriamos visuomenės sveikatos bei vartotojų interesų apsau-gai.

55

ES – pasaulinio masto veikėja

ES finansavimo poveikis juntamas ir už mūsų išorės sienų. Vieniems iš ES biudžeto teikiama būtina neati-dėliotina pagalba ištikus stichinėms nelaimėms, kitiems – ilgalaikė pagalba klestėjimui, stabilumui ir saugumui užtikrinti.

Administravimo išlaidos

Šios lėšos padengia visų ES institucijų, įskaitant Euro-pos Parlamentą, Tarybą, Europos Komisiją, Europos Są-jungos Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus, personalo ir pastatų išlaidas.

Tailande Humanitarinės pagalbos generalinis direktoratas (ECHO) suteikė pagrindinių maisto produktų ir pagerino sanitarines sąlygas per 70 000 pabėgėlių iš Mianmaro.

Šimtai tūkstančių žmonių liko be pastogės Bangladešą nuniokojus ciklonui Sidrui. ES skyrė 6,5 mln. EUR, kad padėtų gyventojams patenkinti būtiniausius poreikius – gauti vandens, maisto ir pastogę.

Be ilgalaikės ES paramos, 77 besivystančios Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno regionų valstybės gali gauti paramą iš Europos plėtros fondo (kuris neįtrauktas į ES biudžetą). 2008–2013 m. skirtą 10-ąjį EPF sudaro 22,7 mlrd. EUR. EPF lėšomis remiami AKR šalių bendrieji arba sektorių biudžetai, transporto sektorius, infrastruktūra, demokratinė valdysena, žemės ūkis ir kaimo plėtra, sveikatos priežiūra ir švietimas.

6

Europos Sąjunga savo išlaidas padengia iš nuosavų iš-teklių. Teisiškai šie ištekliai priklauso Europos Sąjungai. Juos surenka ir į ES biudžetą perveda valstybės narės.

Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių (toliau pateikiami duo-menys pagrįsti 2010 m. pajamų prognozėmis).

• Tradiciniai nuosavi ištekliai surenkami daugiausiai iš muitų, taikomų produktų importui iš ES nepriklau-sančių valstybių. Jie sudaro apie 12 % visų pajamų.

• Ištekliai išpridėtinės vertės mokesčio (PVM) su-renkami taikant vienodą procentinį tarifą kiekvie-nos valstybės narės suderintoms pajamoms iš PVM. Ištekliai iš PVM sudaro 11 % visų pajamų.

• Ištekliai, pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), yra vienodas procentinis tarifas, taikomas kiekvienos valstybės narės BNP. Nors šie ištekliai yra balansuojamasis elementas, šiuo metu tai didžiausias pajamų šaltinis, sudarantis apie 76 % visų pajamų.

Esama ir kitų pajamų, pavyzdžiui, mokesčiai, kuriuos ES institucijų darbuotojai sumoka iš atlyginimų, ES ne-priklausančių šalių įnašai į tam tikras ES programas ir baudos, kurias sumoka konkurencijos arba kitus teisės aktus pažeidusios įmonės. Šie įvairūs ištekliai sudaro maždaug 1 % biudžeto.

2010 m. numatyta gauti iš viso apie 122,9 mlrd. EUR ES biudžeto pajamų.

Į biudžetą patenkančios pajamos maždaug proporcingos valstybių narių ekonominei gerovei. Tačiau skaičiuojant Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Švedijos įmokas taikomos tam tikros pataisos (vadi-namosios korekcijos), siekiant sumažinti akivaizdžiai per dideles šių šalių grynąsias įmokas į biudžetą.

Iš kur gaunami pinigai?

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2000 m. 2010 m. (prognozė)

5 %1 %

16 %12 % 11 %

76 %

40 %38 %

Tradiciniai nuosavi ištekliai

% vi

sų pa

jamų

ES biudžeto nuosavi ištekliai

Iš kur gaunami pinigai?

Ištekliai iš PVM

Ištekliai iš BNP

Kitos pajamos

77

ES biudžeto lėšos gavėjams valstybėse narėse ir trečio-siose šalyse skiriamos pagal Sąjungos nustatytus prio-ritetus. Nors ES biudžetu naudojasi visos valstybės narės, įgy-vendinant solidarumo principu grindžiamas ES progra-mas, ypač sanglaudos politikos srities, neturtingesnės valstybės narės biudžeto lėšų gauna proporcingai dau-giau nei turtingesnės.

ES biudžeto pajamas ir išlaidas riboja:

— Sutartys: neleidžiama, kad susidarytų ES biudžeto deficitas, vadinasi, išlaidos turi neviršyti pajamų.

— Valstybių narių vyriausybių ir parlamentų susitarimu nustatyta viršutinė išlaidų riba. Mokėjimams iš ES biudžeto nustatyta vadinamoji nuosavų išteklių viršutinė riba šiuo metu yra 1,24 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Tai vidutiniškai atitinka 293 eurus vienam ES piliečiui.

— Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos

susitarimu priimta daugiametė finansinė programa, kuria pagal išlaidų kategorijas kontroliuojamas konkretaus laikotarpio ES biudžetas.

— Tarybos ir Parlamento priimtame finansiniame reglamente išdėstytos biudžeto sudarymo, vykdymo, valdymo ir audito taisyklės.

8

Kaip priimami sprendimai dėl biudžeto?

Priimant sprendimus dėl biudžeto, Komisija, Parlamen-tas ir Taryba atlieka skirtingus vaidmenis bei turi skir-tingus įgaliojimus.

Pirmiausia Taryba, gavusi daugumos Europos Parla-mento narių pritarimą, patvirtina daugiametę finan-sinę programą. Daugiametėje finansinėje programoje, kuri sudaroma bent penkeriems metams, nustatomos kiekvienos išlaidų kategorijos metinės viršutinės ribos. Metiniai biudžetai turi būti rengiami paisant šių ribų. Taip užtikrinamas ilgalaikis išlaidų planavimas, o kartu ir biudžeto lankstumas.

Naujausia daugiametė finansinė programa sudaryta septynerių metų laikotarpiui nuo 2007 iki 2013 m.

Lisabonos sutartyje numatyta, kad biudžeto sudarymo procedūra trunka nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Komisijos narys Januszas Lewandowskis kalba biudžeto klausimais Europos Parlamente.

TRUMPAI

Viso proceso metu sprendimai dėl ES biudžeto priimami demokratiškai

Europos Parlamentas ir Taryba ne tik tvirtina metinį biudžetą: beveik visoms veikloms rūšims, prieš pradedant jas vykdyti, būtinas teisės aktas. Šį teisės aktą, arba teisinį pagrindą, siūlo Komisija, o tvirtina teisėkūros institucija – Taryba, daugeliu atvejų kartu su Parlamentu.

99

Komisijos biudžeto projektas

Iki liepos 1 d. visos ES institucijos ir įstaigos parengia sąmatas biudžeto projektui pagal savo vidaus tvarką.Šių sąmatų pagrindu Komisija parengia metinio biu-džeto projektą, kurį Tarybai ir Europos Parlamentui turi pateikti iki rugsėjo 1 d. Iš tikrųjų Komisija biudžeto pro-jektą stengiasi pateikti iki balandžio pabaigos ar gegužės pradžios.

Biudžeto svarstymas Taryboje

Iki spalio 1 d. Taryba priima poziciją dėl biudžeto pro-jekto ir, prireikus padariusi pakeitimus, jį perduoda Eu-ropos Parlamentui. Taryba taip pat informuoja Europos Parlamentą apie jos poziciją pagrindžiančius motyvus.

Biudžeto svarstymas Parlamente

Tada Parlamentas per 42 dienas biudžetą patvirtina per pirmąjį svarstymą spalio mėn. arba su pakeitimais grą-žina Tarybai. Per 10 dienų Taryba gali pritarti pakeiti-mams ir patvirtinti biudžeto projektą.

Taikinimo komitetas

Jeigu Taryba nepritaria Parlamento padarytiems pakei-timams, sušaukiamas Taikinimo komitetas, kurį sudaro vienodas Tarybos narių arba jų atstovų ir Europos Par-lamentui atstovaujančių narių skaičius. Taikinimo ko-mitetas per 21 dieną privalo pateikti bendrą tekstą.

Kai lapkričio pradžioje Taikinimo komitetas sutaria dėl bendro teksto, Taryba ir Parlamentas per 14 dienų gali jį patvirtinti arba atmesti. Parlamentas biudžetą gali pa-tvirtinti, net jeigu Taryba atmeta bendrą tekstą.Jeigu arba Taryba, arba Parlamentas bendrą biudžeto projektą atmeta, o kita institucija dėl jo nenusprendžia, biudžetas atmetamas ir Komisija turi pateikti naują biu-džeto projektą.

Ekonomikos ir finansinių reikalų taryba.

Jerzy Buzekas, Europos Parlamento Pirmininkas (2009–2011 m.)

1010

BIUd

žETo

SUdA

RyM

o PR

ocEd

ūRA

TvARkARAšTISJeigu prasidėjus finansiniams metams biudžetas galuti-nai nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį gali būti išleidžia-ma 1/12 ankstesnių finansinių metų biudžeto asignavi-mų neviršijanti suma.

Panašios procedūros taikomos priimant biudžeto pro-jekto taisomuosius raštus (pateikiamus, jeigu prieš pri-imant biudžetą gaunama naujos informacijos) ir taiso-muosius biudžetus (kai priėmus biudžetą atsiranda ne-išvengiamų, išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių).

Rugsėjo 1 d.

Spalio 1 d.

Lapkričio 13 d.(42 dienos)

Lapkričio 13 d. – gruodžio 4 d.(21 diena)

Gruodžio 18 d. (14 dienų)

Balsų dauguma

per 14 dienų

Narių dauguma

Taryba per 10 dienų pritariaParlamento pasiūlytiems

pakeitimams

Parlamentas ir Taryba biudžeto projektą patvirtina (arba nenusprendžia dėl jo)

Taryba biudžeto projektą atmeta, galutinį sprendimą priima Parlamentas (*)

Taryba biudžeto projektą patvirtina, o Parlamentas atmeta

(*)Parlamentas

bendrą biudžeto projektą

patvirtina ir per 14 dienų nuo

Tarybos sprendimo jį

atmesti nusprendžia (visų

savo narių ir 3/5 balsavusių narių

dauguma) pritarti visiems

arba kai kuriems per pirmąjį svarstymą

padarytiems pakeitimams.

Taryba ir Parlamentas biudžeto projektą atmeta

koMISIJA Biudžeto projektas (BP)

TARyBA Biudžeto projekto svarstymas ir pakeitimai

PARLAMENTAS Pakeitimų svarstymas

PARLAMENTAS IR TARyBA Bendras biudžeto projektas

TaikinimasBiudžetas patvirtintas

Biudžetas patvirtintas Biudžeto projektas atmestas

TAIP

TAIP

NE

per 14 dienų

NE

Komisija pateikia naują biudžeto projektą

11

Atsakomybė už biudžeto valdymą

Galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Eu-ropos Komisijai. Vis dėlto didžioji ES biudžeto lėšų da-lis (maždaug 76 %) išleidžiama taikant pasidalijamojo valdymo principą. Pagal šią tvarką už išlaidų valdymą atsakinga ne Komisija, bet valstybių narių institucijos. Siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų tinkamai valdomos pagal galiojančias taisykles, taikoma visapu-siška kontrolės ir atsakomybės atskyrimo sistema.

Komisija privalo susigrąžinti dėl klaidos, taisyklių nesi-laikymo ar sąmoningo sukčiavimo neteisėtai išmokėtas sumas. Valstybės narės yra ne mažiau atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą. Jos bendradarbiauja su Ko-misija ir OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), kuri tiria galimus sukčiavimo atvejus ir padeda užtikrin-ti, kad ES teisės aktais būtų užkirstas kelias sukčiavimui.

Veikla grindžiamas biudžetas

Kad visuomenė geriau žinotų, kokios politikos kryptys įgyvendinamos, kiek lėšų skiriama kiekvienai iš jų ir kiek žmonių jas įgyvendina, ES biudžetas suskirstytas į trisdešimt vieną politikos sritį. Kiekviena iš šių politi-kos sričių skirstoma dar smulkiau, siekiant parodyti skirtingas pagal atitinkamą kategoriją finansuojamos veiklos rūšis bei bendras finansinių ir žmogiškųjų ište-klių sąnaudas (pvz., miškų apsauga finansuojama pagal aplinkos politikos išlaidų kategoriją). Toks biudžeto sudarymo būdas vadinamas veikla grindžiamu biu-džetu.

Kaip leidžiami ir kontroliuojami pinigai?

Pagrindinė mintis

ES lėšos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principo. Paprasčiau tariant, už lėšų valdymą atsakingi asmenys turi dėti visas pastangas, kad lėšos būtų leidžiamos kuo tikslingiau. Todėl turi būti griežtai laikomasi visų taisyklių ir nuostatų bei nuolat tikrinama, kaip jų laikomasi.

kas valdo ES lėšas?

% ES

lėšų

Komisija Komisija ir valstybės narės

Trečiosios šalys Komisija kartu su tarptautiniais partneriais ir kiti

0

20

40

60

80

100

22 %

76 %

1 %1 %

1212

Išlaidas reguliuojančios taisyklės

Pagrindinės faktinį ES lėšų naudojimą reguliuojančios taisyklės išdėstytos finansiniame reglamente, o jo tai-kymas išsamiai paaiškintas įgyvendinimo taisyklėse.

Be to, išskyrus vos keletą atvejų, kiekviena pradedama programa turi būti numatyta konkrečiame teisės akte, t. y. ji turi turėti teisinį pagrindą, leidžiantį naudoti lė-šas. Teisinį pagrindą sudarančiuose dokumentuose nu-matomi konkrečios veiklos tikslai bei sąnaudos ir daž-nai nustatomos daugiametės išlaidų ribos.

Valdymas, auditas ir vidaus kontrolė

Už ES programų ir veiklos įgyvendinimą atsakingi Ko-misijos politikos sričių departamentų (t. y. generalinių direktoratų) darbuotojai, kurie prireikus bendradar-biauja su kolegomis ES valstybėse narėse. Vienas kie-kvieno Komisijos departamento darbuotojas (paprastai generalinis direktorius) paskiriamas leidimus duodan-

čiu pareigūnu, kuris prisiima visą ir galutinę atsakomy-bę už veiklą savo kompetencijos srityje, nors, žinoma, visi ES darbuotojai už savo veiksmus atsako drausmine tvarka ir finansiškai.

Vidaus kontrolė stiprinama įvairiomis priemonėmis: taikomi aiškūs kontrolės standartai, vadovybė atlieka iš-ankstinius ir vėlesnius patikrinimus, atliekamas nepri-klausomas rizikos vertinimu pagrįstas vidaus auditas, apie veiklą reguliariai pranešama atskiriems Komisijos nariams.

Nuo 2002 m. visi Komisijos departamentai Komisijos nariams rengia metines veiklos ataskaitas, kuriose nu-rodo konkrečių metų pasiekimus ir siūlo priemones trūkumams šalinti. Tuomet Parlamentui ir Tarybai pa-

1313

teikiama suvestinė ataskaita. Ši ataskaita yra vienas iš elementų, kuriuo Audito Rūmai grindžia savo metinį patikinimo pareiškimą dėl ES išteklių valdymo.

Kaip Komisija atlieka mokėjimus?

Komisija turi banko sąskaitas valstybių narių ižduose, centriniuose ir komerciniuose bankuose. Be to, ji priklauso pasaulinei tarpbankinei mokėjimo pavedimų cirkuliacijos sistemai (SWIFT). Visi mokėjimo

pavedimai bei kiti susiję pranešimai užšifruojami užkoduotu atpažinimo raktu ir siunčiami elektroniniu būdu.

Komisija dirba su daugiau kaip 300 000 trečiųjų šalių, daugiausia su dotacijų gavėjais, prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais. Siekdama tinkamai atlikti šias operacijas, kiekvienai trečiajai šaliai (asmeniui arba įmonei) ji atidaro vadinamąją elektroninę juridinio asmens bylą (LEF). Mokėjimai atliekami tik gavus leidimą ir patvirtinus visas šias bylas.

Subsidijuojamos žemės ūkio veiklos priežiūrai Sąjunga pasitelkia nuotolinio stebėjimo sistemą („Nuotolinio stebėjimo sistema žemės ūkio veiklos priežiūrai“ – projektas MARS).

14

Kaip ir kam atsiskaitoma už išleistus pinigus?

Pagrindinė mintis

ES ataskaitos kasmet skelbiamos ir teikiamos Audito Rūmams, kurie atlieka išorės auditą. Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendacijas, Parlamentas pateikia galutinį sprendimą – tvirtina biudžeto įvykdymą.

Dvejopas ES apskaitos ir atsiskaitymo pobūdis ES sąskaitos yra dviejų tipų: a) biudžetinės sąskaitos, kuriose išsamiai registruojama informacija apie biudžeto vykdymą, ir b) bendrosios sąskaitos, kurių pagrindu ren-giamas balansas ir nustatomi ūkinės veiklos rezultatai.

Biudžetinės sąskaitos tvarkomos remiantis pakeistu pi-nigų apskaitos principu, t. y. operacijos (išlaidos ir paja-mos) sąskaitose registruojamos tik tuomet, kai pinigai sumokami arba gaunami.

Bendrosiose sąskaitose (kitaip – didžiojoje knygoje) visos per finansinius metus gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos registruojamos taikant dvejybinio buhalterinės apskaitos įrašo metodą. Bendrųjų sąskaitų pagrindu nustatomi ūkinės veiklos rezultatai bei turto ir įsiparei-gojimų balansas, kuris sudaromas siekiant parodyti ES finansinę padėtį kiekvienų metų gruodžio 31 d.

Atsiskaitymas apie biudžeto vykdymą

Komisija kas mėnesį savo svetainėje skelbia informaciją apie biudžeto vykdymą. Šiose mėnesio ataskaitose paro-doma, kaip iš tikrųjų naudojami pinigai. Jose pateikiama informacija apie kiekvieną biudžeto skyrių pagal politi-kos sritis. Be to, atitinkamų politikos sričių departamen-tai kaupia savaitinius duomenis. Per metus atliktų įverti-nimų rezultatų apžvalga ir planuojami tolesni veiksmai pateikiami metinėje įvertinimo apžvalgoje.

Komisija taip pat skelbia Europos Sąjungos metines ataskaitas, kurias sudaro konsoliduotosios finansinės

Vitoras Manuelis da Silva Caldeira, Audito Rūmų Pirmininkas, ir José Manuelis Barroso, Europos Komisijos Pirmininkas.

15

biudžeto vykdymo ataskaitos ir balansas. Pagal Tarp-tautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (IP-SAS) parengtos konsoliduotosios ataskaitos apima visų ES institucijų ir įstaigų bei daugumos agentūrų finansi-nes ataskaitas.

Audito Rūmams atlikus išankstinį negalutinių ataskaitų auditą, Komisija patvirtina galutines ataskaitas, kurios siunčiamos biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institu-cijoms – Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai.

2005 m. sausio 1 d. perėjusi prie kaupiamosios apskai-tos, Komisija iš esmės atnaujino savo apskaitos sistemą. Tvarkant kaupiamąją apskaitą operacijos registruoja-mos tuomet, kai jos atliekamos (ne tik kai mokami pini-gai). Taip parodomas visas ES turtas ir įsipareigojimai. Todėl dabar politikos kryptis formuojantys asmenys, biudžeto kontrolės institucijos, ES fondų vadovai ir ES piliečiai turi galimybę gauti tikslesnę finansinę infor-maciją, leidžiančią veiksmingai valdyti ir kontroliuoti viešąsias lėšas.

Išorės auditas

Be reguliariai atliekamų vidaus auditų ir patikrų, ES metinių ataskaitų ir išteklių valdymo nepriklausomą išorės auditą atlieka Audito Rūmai. Audito Rūmai kas-met parengia metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Kartu su šia metine ataskaita jie teikia išvadą, vadina-mąjį patikinimo pareiškimą, dėl:

• sąskaitųpatikimumo(t.y.arjosgeraitvarkomos)bei

• susijusiųoperacijų(t.y.surinktųpajamųiratliktųmokėjimų) teisėtumo ir tvarkingumo.

Atsiskaitymas Europos Parlamentui

Audito Rūmams paskelbus metinę ataskaitą ir paren-gus metines ataskaitas, Taryba pateikia rekomendacijas

Parlamentui. Remdamasis šiomis rekomendacijomis, Europos Parlamentas įvertina, kaip Komisija valdė biu-džetą konkrečiais finansiniais metais. Jeigu Parlamentas mano, kad Komisija tinkamai valdė ES biudžetą – Ko-misijai patvirtinamas biudžeto įvykdymas.

Tvirtindamas biudžeto įvykdymą, Parlamentas dažnai rekomenduoja, kokių tolesnių veiksmų turėtų imtis Ko-misija. Atsižvelgdama į šias rekomendacijas, Komisija nustato priemones, kurių ji galėtų imtis, ir praneša apie jas Parlamentui ir Tarybai.

Europos Parlamentas tvirtina ES biudžeto įvykdymą.

KV-30-09-259-LT-CDaugiau informacijos apie ES biudžetą ir finansinį programavimą

ES biudžetas:http://ec.europa.eu/budget/index.htm(anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis)

Europos Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas: http://ec.europa.eu/dgs/budget/index_lt.htm

Januszas Lewandowskis, Komisijos narys, atsakingas už biudžetą ir finansinį programavimą:http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/lewandowski/index_en.htm

Atsiliepimus apie brošiūrą siųskite:budget@ec.europa.eu

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*): 00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

NuotraukosCorbis: viršelis ir p. 3, 9; Ingram publishing: p. 3; Europos Sąjunga: p. 4, 5 (ECHO/Antoine Lemasson; ECHO/Claire Barrault), 8, 10, 12, 13, 14, 15; GettyImage: p. 7; ESA/J. Huart: p. 9.Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010ISBN 978-92-79-14450-9doi:10.2761/42044© Europos Sąjunga, 2010Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.Printed in LuxembourgSpauSdinta baltame popieriuje, blukintame nenaudojant chloro