Upload
vaidaugas
View
193
Download
3
Embed Size (px)
Citation preview
Apielaimębūti tyloje
Nenuostabu, kadprimiršom kaip reikia
bendrauti.
Dar mažiau bemokamtylėti.
Galvojam, kad jeipritilsim, būsim kaip
tas kanalas, kurispritilęs yra pasmerktas
būti perjungtas.
Kai su kažkuosusitinki
paplepėti, taiplepėjimas yrato susitikimo
tikslas.
Bet kai nutyli,jei nutyli laiku
ir vietoj, suderama atida,
taibendravimasįgauna naują
kokybę -
tada žinai, kadsusitikai ne kažką
gauti, ne kažką duoti,o pabūti.
Mokinkimės būti.
Tas „tylos kanalas“nėra negyva erdvė.
Tai gyvenimotriukšme išskobta
tyla.
Erdvė, pripildytalaiko.
Sustok.Įsiklausyk.
Apsižvalgyk.
Pajusksavęsbuvimą.
Pajusk žmogų šalia.
Tai akimirka iš jūsųgyvenimo.
Akimirka betriukšmo.
Kenčiantiems nuo tylosbaimės yra tokia terapija.
Pabūti su gera knyga.
Knyga — nuostabusdalykas. Ji negroja,
nedainuoja, neplepa.
Ji žino, kada patylėti. Tikatitrauki akis — ir ji nutyla.
Pabaigai
Tylos klausimasilgaamžis.
Tylastebuklinga.
Jos kalbėjimas skiriasi nuotriukšmo kalbėjimo, kuris
nepasotina, bet tiktrumpam pripildo, ir jamnutilus sielą sukausto
vienatvė.
Mes daug ką prarandamegyvendami nuolatiniametriukšme ir praradę tylą.
Todėlįsileiskime į
save tylą.
Tik tyloje messave sutinkame
tokius, kokieesame.