Apie SEB banką · Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos. Tel. (8 5) 268 2518 El. p. [email protected]. 2013 m. rugsėjis, Nr. 53 3

Apie SEB banką

Pirmaujančios Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupės SEB narys SEB bankas yra didžiausias komercinis bankas Lietuvoje. SEB – ilgalaikių ryšių su klientais bankas, konsultuojantis finansų klausimais privačius ir verslo klientus bei finansų įstaigas Švedijoje ir Baltijos šalyse ir teikiantis jiems universalias finansines paslaugas. SEB grupės bankų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje pagrindinės veiklos sritys yra verslo ir investicinės bankininkystės paslaugos verslo klientams ir institucijoms.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas ir trys bendrovės: SEB investicijų valdy-mas, SEB lizingas, SEB Venture Capital. Taip pat Lietuvoje veikia tarptautinei SEB grupei pri-klausančios bendrovės SEB gyvybės draudimas, Litectus, Skandinaviska Enskilda Banken AB Vilniaus filialas.

SEB bankas skiria daug dėmesio Lietuvos ekonominių ir finansinių procesų analizei, siekdamas būti naudingu patarėju savo klientams ir šalies visuomenei. SEB banko „Lietuvos makroekono-mikos apžvalga“ rengiama nuo 2000 metų ir publikuojama keturis kartus per metus. Leidinyje nagrinėjama Lietuvos ūkio ir jo sektorių padėtis, pateikiama raidos prognozė, apžvelgiama po-litinė situacija.

2013 m. rugsėjis, Nr. 53

Turinys

Politikos aktualijos 3

Makroekonomikos būklė ir prognozės 5

Bankų sistema – apsigydžiusi į trasą 20

Galvose kainos kyla sparčiau nei realybėje 24

Eksporto tendencijos svarbiausiose rinkose 26

Priedas 30


Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2013 m. rugsėjo 18 d.

Autoriai:

soc. m. dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Vilija Tauraitė, vyriausioji analitikė

Julita Varanauskienė, šeimos finansų ekspertė

Tel. (8 5) 268 2517 El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 268 2521El. p. [email protected]

SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ pateikti duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių, to-kių kaip Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos darbo birža, Lietuvos bankų asociacija, tarptautinės organizacijos ir užsienio šalių statis-tikos institucijos, duomenų bazės Reuters EcoWin Pro, naujienų agentūros BNS, ELTA, Bloomberg, Reuters, leidiniai Lietuvos rytas, Verslo žinios, The Economist ir kiti. SEB bankas neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Kiekviena nuomonė, teiginiai ir prognozės, pateikti šioje apžvalgoje, yra tik SEB banko ir gali būti keičiami be papildomo įspėjimo. Šis dokumentas ar atskira jo dalis nėra kvietimas ar pasiūlymas pirkti arba parduoti vertybinius popierius bei kitas inves-ticines priemones ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir (arba) vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis; taip pat SEB bankas nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje apžvalgoje pateik-ta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos.

Tel. (8 5) 268 2518El. p. [email protected]


3

Politikos aktualijos

Šį rudenį Lietuvos politinis gyvenimas bus gana spalvingas. Viena vertus, dėl Dar-

bo partijos juodosios buhalterijos nuteisus jos lyderį V. Uspaskichą, iškilo tolesnio

valdančiosios koalicijos bendradarbiavimo klausimas. Antra vertus, svarstyti

ir priimti 2014 m. valstybės biudžetą taip pat bus nelengva – šalies ekonomikos

plėtra vis dar netvirta, o įvairias viešojo gyvenimo sritis atstovaujančių institucijų

„apetitas“, švelniai tariant, nemažėja. Formaliai eurui įvesti 2015 m. svarbu, kad

šių metų fiskalinis deficitas neviršytų 3 proc. BVP ribos, tačiau Europos Komisija

ir Europos centrinis bankas tikrai nežiūrėtų pro pirštus, jeigu Lietuva suplanuotų

didesnį 2014 m. fiskalinį deficitą nei leidžia atitinkamas Mastrichto konvergencijos

kriterijus.

Valdančiosios koalicijos partnerių situacija, įsiliepsnojus ir pasiekus atomazgą Darbo partijos juodosios buhalterijos skandalui, yra gana delikati. Iš pirmo žvilgsnio, politikoje turėtum jaus-tis tvirčiau pats, jeigu kažkas nepasisekė tavo konkurentams. Visgi po Seimo rinkimų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), partija Tvarka ir teisingumas (TT) ir Lietu-vos lenkų rinkimų akcija (LLRA) suformavo valdančiąją daugumą, todėl nebegali veikti pagal Č. Darvino aprašytas natūraliosios atrankos taisykles.

Nori to ar ne, LSDP ir jų bendražygiai priversti susitaikyti su tuo, kad, nepaisant kėdžių pers-tumdymo, V. Uspaskichas tebėra lyderis, vienijantis Darbo partiją (leiboristus), jis formuoja ko-lektyvinę partijos nuomonę svarbiausiais vidaus politikos klausimais. Provokuojanti konfliktą partnerių pozicija, veikiausiai, lemtų DP pasitraukimą iš koalicijos, iškiltų neguodžianti alter-natyva – ieškoti sąlyčio taškų su Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija arba pereiti prie mažumos vyriausybės formavimo blogiausiu momentu, kai kitų metų valstybės biudžeto planas dar nepatvirtintas.

Socialdemokratams DP skilimas gali būti naudingas, tačiau jis turi vykti natūraliai ir „iš vidaus“, o ne paveiktas kitų jėgų. Dar prieš Vilniaus apygardos teismo nuosprendį DP nariai ėmė bruzdė-ti: kai kurie iš jų norėjo kurti atskirą frakciją Seime, kiti svarstė perėjimo pas socialdemokratus galimybę. Pastaroji alternatyva socialdemokratus, matyt, visiškai patenkintų, tačiau visa kita turėtų likti kaip buvę – DP lieka pozicijoje ir pamažu „nukraujuoja“, prarasdama ne tik narius, bet ir visuomenės pasitikėjimą.

Kraštutinis scenarijus – pirmalaikiai Seimo rinkimai – dėl savaime suprantamų priežasčių būtų visiškai nepriimtinas pačiai DP, o LSDP galėtų tikėtis juose pasirodyti gana sėkmingai. Opo-zicinėms dešiniosioms partijoms – TS-LKD ir Lietuvos liberalų sąjūdžiui (LLS) – šis variantas nebūtų itin patrauklus, kadangi rinkėjų simpatijų „švytuoklė“ kol kas nelabai pajudėjo iš vietos ir pergalės minėtoms partijoms nepranašauja.

Rinkėjai neskuba keisti savo politinių simpatijų, kadangi vis dar tikisi tinkamų darbų iš dabarti-nės valdančiosios koalicijos. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius laimėjo šiek tiek laiko pasitei-sindamas, kad ekonominės politikos sprendimai turi būti neskuboti ir gerai apgalvoti, įvertinti įvairių darbo grupių ir komisijų, tačiau tokia retorika sparčiai praranda įtaigą ir netrukus ims veikti kalbėtojų nenaudai. Tolerantišką gyventojų požiūrį į tokią staigių judesių vengimo po-litiką palaiko optimistiškos makroekonominės naujienos. Nors spartesnį BVP, vidutinio darbo užmokesčio didėjimą ar nedarbo lygio mažėjimą pirmiausiai lemia objektyvūs veiksniai, akty-viais viešųjų ryšių veiksmais šias žinias galima „parduoti“ elektoratui kaip valdančiųjų partijų nuopelną.

Provokuojanti konfliktą partnerių pozicija, veikiausiai, lemtų Darbo partijos pasitraukimą iš koalicijos.

Provokuojanti konfliktą partnerių pozicija, veikiausiai, lemtų Darbo partijos pasitraukimą iš koalicijos.

Rinkėjų simpatijų „švytuoklė“ kol kas nelabai pajudėjo iš vietos ir pergalės opozicinėms parti-joms nepranašauja.

Rinkėjų simpatijų „švytuoklė“ kol kas nelabai pajudėjo iš vietos ir pergalės opozicinėms parti-joms nepranašauja.


4

Vis dėlto jau artimiausiais mėnesiais ir metais valdančiajai koalicijai verkiant reikės konkrečių mokesčių, energetikos ir socialinės politikos sprendimų arba „sėkmės istorijų“ visuomenės pasitikėjimo kreditui pateisinti. Socialinės politikos srityje gyvenama viltimis, kad ekonomikos atsigavimas užgoš nepalankias demografines tendencijas ir padės išgelbėti Sodros finansus be radikalių valdžios intervencijų. Laukiantys savo eilės strateginiai energetikos sprendimai (pir-miausiai – dėl VAE) jau apžėlė „žila barzda“, o skambiai anonsuota mokesčių reforma, paskel-bus numatytas įgyvendinimo priemones, tokia nebelaikytina ir geriausiu atveju yra tam tikras mokesčių sistemos pagerinimas.

Tiesa, šioje srityje visi taškai ant „i“ dar nepadėti. Tarp diskutuojamų dalykų minimas gyven-tojų pajamų mokesčio (GPM) išimčių naikinimas investicijoms, t. y. pagal gyvybės draudimo, savanoriškojo (trečiosios pakopos) pensijų kaupimo sutartis taikomoms įmokoms ir išmokoms. Be to, šiuo metu GPM neapmokestinamos pajamos, gautos iš gyvenamojo nekilnojamojo tur-to, kuris parduotas po penkerių metų nuo jo įsigijimo, ir vienintelio būsto, parduoto po dvejų metų. Pažymėtina, kad šių metų birželio mėn. jau priimtos GPM įstatymo pataisos, kuriomis nuo 2014 m. naikinama lengvata palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gy-ventojams, 15 proc. apmokestinamos indėlių palūkanos ir pajamos iš vertybinių popierių, jei jos per metus viršija 10 000 Lt.

2014 m. šalies prezidento rinkimų kampanija neprasidėjo, kol kas nė vienas kandidatas, taip pat ir dabartinė prezidentė, viešai nepaskelbė savo planų. Viena vertus, tai yra gerai, kadangi partijų, remiančių skirtingus kandidatus, trintis galėtų trikdyti valdančiosios koalicijos vieny-bę. Kita vertus, vadovaujantis demokratinio Vakarų pasaulio standartais, ne visai normalu, kad valstybės vadovo rinkimai panašėja į žirgų lenktynes – tik prasidėję netrukus baigiasi. Per trum-pą laikotarpį neįmanoma giliau pažvelgti į kandidatų asmenybės bruožus, jau nekalbant apie kritišką jų nuomonės ir idėjų įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais įvertinimą.

Iš tos skurdžios informacijos, kurią teikia partijos, aiškėja, kad prezidento rinkimuose LSDP ir LLS kels savo partinius kandidatus, veikiausiai, taip pat pasielgs ir DP (jau iškelti du kandida-tai – A. Paulauskas ir Š. Birutis) bei TT. Kitokia yra TS-LKD pozicija: ši partija nedviprasmiškai deklaravo, kad paremtų D. Grybauskaitę, jeigu ji iškeltų savo kandidatūrą antrajai kadencijai. TS-LKD jaučia dėkingumą prezidentei, kad ji rėmė A. Kubiliaus vyriausybę itin sudėtingu Lietu-vos ekonomikai laikotarpiu ir leido įgyvendinti nepopuliarias, bet būtinas viešųjų finansų sta-bilizavimo priemones. Be to, šiuo metu partija negali tikėtis sėkmės, iškėlusi rinkimuose savo lyderius, – sociologinių apklausų rezultatai nesuteikia jai pergalės vilčių.

Apskritai, D. Grybauskaitės galimybės antrą kartą laimėti prezidento rinkimus vertintinos op-timistiškai. Anot visuomenės apklausų, ji tebepirmauja populiarumo reitingų lentelėse. Ne-reikėtų ignoruoti ir administracinių resursų reikšmės – 2014 metais galima taip pakoreguoti prezidentės retoriką ir veiksmus, kad geriausia politinė „forma“ būtų pasiekta stojus į rinkimų starto liniją.

Artimiausioje ateityje valdančiajai koali-

cijai verkiant reikės konkrečių sprendi-

mų arba „sėkmės istorijų“ visuomenės pasitikėjimo kreditui

pateisinti.

Artimiausioje ateityje valdančiajai koali-

cijai verkiant reikės konkrečių sprendi-

mų arba „sėkmės istorijų“ visuomenės pasitikėjimo kreditui

pateisinti.

2014 m. šalies prezidento rinkimų

kampanija nepra-sidėjo, kol kas nė

vienas kandidatas viešai nepaskelbė

savo planų.

2014 m. šalies prezidento rinkimų

kampanija nepra-sidėjo, kol kas nė

vienas kandidatas viešai nepaskelbė

savo planų.


5

Makroekonomikos būklė ir prognozės

Lietuvos ekonomika persirikiuoja nuo daugiausia eksportu pagrįsto prie labiau

subalansuoto augimo modelio. Artimiausioje ateityje vidaus rinkos vaidmuo,

skatinamas spartesnio vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, žemo palūkanų

normų lygio ir optimistiškų gyventojų lūkesčių, turėtų didėti. Infliacinis spaudimas

turėtų išlikti silpnas bent iki šių metų pabaigos, o santykinis kainų stabilumas leis

Lietuvai lengviau įgyvendinti atitinkamą Mastrichto kriterijų ir pretenduoti įsivesti

eurą 2015 m.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak sta-tistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balan-dį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t. y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko.

Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys. Antai antrąjį ketvirtį pramo-nės produkcija padidėjo 9,3 proc. palyginamosiomis kainomis, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, o mažmeninės prekybos apimtis – 5,1 proc.

Mažmeninės prekybos plėtra buvo sparčiausia nuo 2012 m. pradžios, be to, pirmą sykį po krizės pastebimiau ėmė augti maisto produktų pardavimas, nors valgančiųjų šalyje ir nepadaugėjo. Tuo tarpu pramonės augimas būtų buvęs maždaug dvigubai lėtesnis, jei ne atsitiktinis veiks-nys – lyginant su 2012 m. geguže, kai Orlen Lietuva gamykla buvo sustabdyta remontui, įvyko smarkus naftos produktų gamybos šuolis. Iš vieno mėnesio duomenų daryti išvadų negalima, tačiau birželį pramonės rezultatai jau neblizgėjo.

Apskritai, pramonės (tuo pačiu ir eksporto) fronte kaupiasi daugiau iššūkių negu palankių aplin-kybių. Visų pirma, vis aktualesniu rizikos veiksniu tampa lėta Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos eko-nomikos plėtra – Lietuvos eksportas į šias šalis sudaro beveik trečdalį viso eksporto. Lėtėjant Rusijos rinkos augimui, ne tik silpsta jos imlumas lietuviškoms prekėms, bet ir dažniau imamasi protekcionistinių priemonių. Vis didesne bėda tampa darbo jėgos trūkumas, kuris lemia arba mažesnes fizines gamybos galimybes, arba atlyginimų kėlimą ir atitinkamą konkurencingumo praradimą. Dar vienas trukdis gamybos plėtrai – šviežių investicijų stoka ūkyje. Be to, dėl pa-vyzdingų ankstesnių rezultatų eksportui vis sunkiau išspausti nuobodžiai gerą augimo tempą. Šiemet turėtų sumažėti ir pernai nemažos įtakos turėjęs javų pardavimas užsienyje.

Bene vienintelė properša eksportuotojų padangėje – laukiamas euro zonos ekonomikos tvir-tėjimas. Išankstiniai euro regiono ekonomikos rodikliai praneša, jog antroje 2013 m. pusėje nuosmukis turėtų atsitraukti. Lietuvos eksportuotojams tai – galimybė „pagauti“ euro zonos pagyvėjimo momentą ir išnaudoti konkurencinius pranašumus Vakarų gamintojų atžvilgiu.

Prekybos pagyvėjimą antrąjį ketvirtį lėmė ne tik pajamų ir užimtumo didėjimas, maža infliacija, bet ir „minkštasis“ veiksnys – pagerėję lūkesčiai. Reikia pastebėti, jog vidaus rinkos atsigavimui lūkesčiai išlieka itin svarbūs. Nuo jų priklauso, ar papildomos pajamos bus dedamos į banko indėlį (ar „kojinę“), ar bus išleistos: parduotuvėje, įsigyjant būstą; įmonių atveju – investuo-jant į įrenginius, pastatus ir pan. Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė penkerių metų viršūnę, gerus lūkesčius atspindi ir prekybos bei būsto rinkos pagyvėjimas. Vis tik tvirtu optimizmu to dar nepavadinsi, nes lygiagrečiai didėja ir gyventojų taupymas. Namų ūkių indėliai bankuose, nepaisant žemų palūkanų, vis auga. Vis dėlto lūkesčiai yra trapus dalykas. Sulaukus prastesnių naujienų iš užsienio rinkų, jie greitai pasikeistų į prie-šingą pusę.

Pramonės augimas būtų buvęs maždaug dvigubai lėtesnis, jei ne atsitiktinis veiks-nys – Orlen Lietuva gamyklos remontas, turėjęs didelės įtakos palyginamajai bazei.

Pramonės augimas būtų buvęs maždaug dvigubai lėtesnis, jei ne atsitiktinis veiks-nys – Orlen Lietuva gamyklos remontas, turėjęs didelės įtakos palyginamajai bazei.

Bene vienintelė pro-perša eksportuotojų padangėje – laukia-mas euro zonos eko-nomikos tvirtėjimas.

Bene vienintelė pro-perša eksportuotojų padangėje – laukia-mas euro zonos eko-nomikos tvirtėjimas.


�

Lietuvos ekonomika šiuo metu yra geros „sportinės formos“. Prieškriziniai disbalansai išny-kę – užsienio prekybos deficitas yra itin mažas, infliacija žema, ir valstybės, ir privačių subjektų skola santykinai nedidelė. Ar Lietuvos ekonomika dar labiau pakels sparnus, priklauso ir nuo vartotojų bei verslininkų optimizmo, o tuo pačiu – ir nuo didžiausių pasaulio ūkių bei svarbiau-sių eksporto partnerių perspektyvų.

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2013 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., išaugo 3,6 proc., pašalinus sezono įtaką – 3,3 proc. Per mėnesį labiausiai padidėjo pa-grindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos – 24,5 proc., kitų neme-talo mineralinių produktų gamybos – 17,1 proc., drabužių siuvimo – 14,1 proc., popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos – 12 proc., elektros įrangos gamybos – 11,3 proc., maisto pro-duktų gamybos – 10,5 proc., pagrindinių metalų gamybos – 9,5 proc. ir rafinuotų naftos pro-duktų gamybos – 8,3 proc. – produkcija. Kita vertus, smuktelėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos (79,9 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo (34,3 proc.), odos ir odos gaminių gamybos (18 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamy-bos (17,2 proc.), tekstilės gaminių gamybos (9,3 proc.) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (7,5 proc.) produkcija.

2013 m. sausio–liepos mėn. pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 7,2 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 6,8 proc.) didesnė nei prieš metus. Taigi per ilgesnį laikotarpį visos pramonės plėtros sparta išliko patenkinamo lygio, o gegužės, birželio bei liepos mėne-siais net šiek tiek ūgtelėjo (sausio–balandžio mėn. metinis augimo tempas sudarė atitinkamai 6,5 proc. ir 5,9 proc.). Vis dėlto reikia pripažinti, kad pramonės gamybos spartėjimas buvo „po-pierinis“, kadangi gegužės mėnesį rafinuotų naftos produktų gamybos šuolį lėmė statistinės ba-zės efektas – praėjusių metų gegužę Orlen Lietuva gamykla vykdė remontą ir tiesiog stovėjo.

Pastaruoju metu aktyvius prekybinius ryšius su Rusija palaikančius verslininkus neramina ne tik staigus šios šalies ekonomikos augimo tempų nuosmukis, bet ir atviro protekcionizmo ap-raiškos. Pastebėta, kad Rusijos valdžios sprendimai tampa ypač nepalankūs eksportuotojams į šią šalį tuomet, kai kyla rimtos ekonominės problemos ir tenka gelbėti sunkumų ištiktą vietos pramonę.

Atrodo, kad Rusija dar neapsiprato su mintimi, kad prieš metus ji tapo Pasaulio prekybos orga-nizacijos (PPO) nare. Vienas iš jos įsipareigojimų buvo sumažinti importo tarifus, plačiau atverti rinką užsienio prekėms, nediskriminuoti importuotojų. Deja, realybė yra kitokia – įsipareigojusi mažinti importo tarifus, Rusija kai kuriems produktams juos pakėlė arba paliko tokius pat. Pa-vyzdžiui, įvežamų sūrių importo muitas pakilo nuo 15 proc. iki 20 proc., apmokestintas ir im-portuojamas sviestas. Be to, Rusija įsipareigojo sumažinti muito mokestį įvežamam popieriui ir kartonui iki 5 proc., o per penkerius metus visiškai jį panaikinti, tačiau vis dar tebetaiko 15 proc. mokestį.

Rugpjūčio mėn. pabaigoje pasaulio trąšų rinką sudrebino netikėtas didžiausios pasaulyje kalio trąšų gamintojos Rusijos Uralkalij vadovo V. Baumgertnerio sulaikymas Baltarusijoje, apkal-tinus jį piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Šiek tiek anksčiau Uralkalij ir Baltarusijos kalio gavybos milžinė Belaruskalij išardė 8 metus gyvavusį eksporto kartelį.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai yra verslo gigantų karas, politinė potekstė – akivaizdi. Formaliai Bal-tarusija dalyvauja visose Rusijos politinėse iniciatyvose, yra laikoma artima jos sąjungininke, tačiau ekonominiai abiejų valstybių santykiai yra labai tolimi nuo idealių. Baltarusija turi daug ekonominių pretenzijų Rusijai, tačiau pati nenori daryti jai nuolaidų privatizuojant savo valsty-bines įmones, iki šiol nepripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės ir pan. Atsi-žvelgiant į šį kontekstą, Uralkalij vadovo V. Baumgertnerio sulaikymas, veikiausiai, yra padik-tuotas noro užimti tvirtesnę jėgos poziciją derantis su Rusija dėl Baltarusijai svarbių klausimų: žalios naftos tiekimo baltarusiškoms naftos perdirbimo gamykloms, rusiškos karinės technikos tiekimo, finansinės paramos ir pan.

Ar Lietuvos ekonomi-ka dar labiau pakels

sparnus, priklauso ir nuo vartotojų bei verslininkų

optimizmo.

Ar Lietuvos ekonomi-ka dar labiau pakels

sparnus, priklauso ir nuo vartotojų bei verslininkų

optimizmo.

Aktyvius ryšius su Rusija palaikančius

verslininkus nerami-na ne tik staigus šios

šalies ekonomikos augimo tempų nuos-

mukis, bet ir atviro protekcionizmo

apraiškos.

Aktyvius ryšius su Rusija palaikančius

verslininkus nerami-na ne tik staigus šios

šalies ekonomikos augimo tempų nuos-

mukis, bet ir atviro protekcionizmo

apraiškos.

Formaliai Baltarusija yra laikoma artima

Rusijos sąjungininke, tačiau ekonominiai

abiejų valstybių san-tykiai yra labai tolimi

nuo idealių.

Formaliai Baltarusija yra laikoma artima

Rusijos sąjungininke, tačiau ekonominiai

abiejų valstybių san-tykiai yra labai tolimi

nuo idealių.


�

Vis dėlto šis kelias yra labai rizikingas, kadangi Rusijos valdžios reakciją prognozuoti yra labai sunku. Veiksmas gali sukelti atoveiksmį ir būti labai žalingas tiek politiniam, tiek ekonominiam šių šalių bendradarbiavimui.

Jeigu šis kalio skandalas neišplis į kitus ekonomikos sektorius ir neišprovokuos visuotinio Rusi-jos ir Baltarusijos prekybinio karo, veikiausiai, jis neturės dramatiškų pasekmių Lietuvos trąšų gamintojams. Ta aplinkybė, kad Uralkalij ir Belaruskalij karteliniu susitarimu beveik dešimtmetį kontroliavo daugiau kaip 40 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos, reiškia tik viena – trąšos buvo parduodamos didesne kaina nei būtų parduodamos esant didesnei konkurencijai. Nenuosta-bu, kad prognozuojamas kalio trąšų pigimas yra žalingas tiesioginiams šios rinkos dalyviams, pvz., ICL, K+S ir Potash Mosaic. Jų akcijų kursai iš karto nusmuko 20–25 proc.

Lietuvos gamintojai yra arba kalio trąšų importuotojai (pvz., kompleksinių trąšų gamykla UAB Arvi Fertis), arba dirba kituose trašų rinkos – azoto, fosforo – segmentuose (Lifosa, Achema), kurie nėra „susisiekiantys indai“. Nukritus žaliavos kainai, tikėtina, mažės ir gatavos produkci-jos kaina, tačiau pelno marža dėl to smarkiai nukentėti neturėtų. Liūdnesnių padarinių kiltų, jeigu Rusijos ir Baltarusijos valdžia nesugebėtų susitarti ir stotų į destruktyvių veiksmų kelią, kuris turėtų neigiamų padarinių visam regionui. Pirmiausiai didžiulis smūgis būtų suduotas Baltarusijos ekonomikai per jau paminėtus abiejų valstybių bendradarbiavimo kanalus: žalia-vų tiekimą, tranzitą, baltarusiškų prekių eksportą į Rusiją ir rusiškų – į Baltarusiją, Baltarusijos kreditavimą.

Nors Lietuva bet kuriuo atveju nebūtų įtraukta į šį karą, pastaruoju metu palaikome vis aktyves-nius ekonominiu ryšius su Baltarusija, todėl jos ekonominės problemos netiesiogiai paliestų ir mus. Kita vertus, pažymėtina, kad A. Lukašenka užsienio politikoje laikosi „svarstyklių“ principo, t. y. pablogėjus santykiams su Europos Sąjunga, išauga jo draugiškumas Rusijai ir, atvirkščiai, ki-lus politinėms ir ekonominėms problemoms su rytiniu kaimynu, atsigręžiama į Vakarus. Todėl, kilus Rusijos ir Baltarusijos santykių krizei, galimas naujas teigiamas Baltarusijos ekonominių santykių su Lietuva raidos etapas.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių veiklos rezultatai labai pa-gerėjo. Sausio–liepos mėn. šios šakos produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 14,5 proc., o pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 14,9 proc. didesnė nei prieš metus.

Deja, skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projektas sunkiai skinasi kelią. Plačiojoje visuomenėje prieštaringai vertinamas skalūnų dujų gavybos poveikis aplinkai nepaliko abejingos vietos ben-druomenės, kuri kategoriškai atsisako įsileisti investuotoją.

Vyriausybė planavo rugpjūčio pabaigoje surengti darbo sesiją skalūnų dujų ir naftos tema, tačiau Žygaičių bendruomenė atsisakė dalyvauti šiame susitikime su Vyriausybės, kompani-jos Chevron atstovais ir mokslininkais. Ši darbo sesija turėjo būti pirmoji, kurioje būtų aptarti nerimą keliantys klausimai, įmonės veikla, išsklaidyta įtampa, susikaupusi per šį laikotarpį dėl įvairių spekuliacijų skalūnų dujų tema.

Vyriausybė neslėpė nusivylimo, kad planuotas susitikimas žlugo ir iškėlė retorinį klausimą, kas suinteresuotas, kad Žygaičių bendruomenė nesikalbėtų su į Lietuvą ateinančiu investuotoju ir negautų informacijos iš pačios kompanijos, nes ligi šiol kai kurios bendruomenės skleidžiamos žinios rėmėsi ne faktais, bet gandais. Nepaisant nesėkmės, ketinama rengti panašaus pobūdžio susitikimus ateityje.

Skalūnų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje priešininkai savo ruožtu suskubo pareikšti, kad Vyriau-sybės mėginime organizuoti Žygaičių atstovų susitikimą su amerikiečių kompanija jie įžvelgia bandymą imituoti Chevron tarimąsi su bendruomenėmis prieš rugsėjį planuojamą skelbti skalū-nų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoją. Anot Seimo nario L. Balsio, 275 Žemaitijos bendruomenės aiškiai išsakė savo nepritarimą dėl skalūnų angliavandenilių, išgau-namų toksišku ir pavojingu vietos gyventojams bei aplinkai hidraulinio ardymo būdu, žvalgy-bos ir gavybos, surengė ne vieną protesto akciją ir konferenciją ta tema. Seimo nario nuomone,

A. Lukašenka užsie-nio politikoje laikosi „svarstyklių“ princi-po, t. y. pablogėjus santykiams su Euro-pos Sąjunga, išauga jo draugiškumas Rusijai ir atvirkščiai.

A. Lukašenka užsie-nio politikoje laikosi „svarstyklių“ princi-po, t. y. pablogėjus santykiams su Euro-pos Sąjunga, išauga jo draugiškumas Rusijai ir atvirkščiai.

Skalūnų dujų žval-gybos ir gavybos Lietuvoje projektas sunkiai skinasi kelią.

Skalūnų dujų žval-gybos ir gavybos Lietuvoje projektas sunkiai skinasi kelią.


8

Vyriausybė, mėgindama tarpininkauti ir padėti Chevron susitarti su Žemaitijos gyventojais, kviesdama į susitikimą tik aktyviausiai besipriešinančią, matomą žiniasklaidoje Žygaičių ben-druomenę, atstovauja ne viešajai Lietuvos piliečių nuomonei, o korporacijų interesams.

Energetikos sektoriaus veiklos rodikliai ir toliau lieka neįspūdingi. Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcija palyginamosiomis kainomis 2013 m. sausio–liepos mėn. buvo 4,7 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 4,3 proc.) mažesnė nei prieš metus.

Pastaruoju metu energetikos sektoriuje kyla pasipriešinimas milžiniškų finansinių išteklių reikalaujančiam atsinaujinančių energijos rūšių gamybos rėmimui, tačiau didžiausia Europos Sąjungoje energijos vartotoja Vokietija anksčiau patvirtintų subsidijų atsisakyti neketina. Tei-giama, kad toks žingsnis rimtai pažeistų investuotojų pasitikėjimą. ES energetikos komisaras G. Oettingeris pareiškė, kad tie, kurie įrengė saulės ar biodegalų jėgaines bei vėjo jėgainių par-kus, turėtų būti remiami tokiu lygiu, koks buvo užtikrintas jėgainių įrengimo metu.

Vokietijos politinės partijos ir energetikos lobistų grupės siekia pakeisti savo šalies atsinauji-nančios energetikos įstatymus. Nors tokių pasiūlymų detalės nėra aiškios, tačiau manoma, kad atitinkami sprendimai gali būti priimti po kitą mėnesį vyksiančių šalies parlamento rinkimų. Investuotojai ne kartą perspėjo, kad subsidijų, patvirtintų maždaug dviem dešimtmečiams, pa-naikinimas gerokai sumažintų norą investuoti į Vokietijos energetikos sektorių, kurį siekiama sutvirtinti alternatyviais šaltiniais.

Tuo tarpu Lietuvoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Kainų komisija) ketvirta-jam 2013 m. ketvirčiui dar kartą sumažino elektros supirkimo iš mažųjų saulės jėgainių tarifus. Nuo spalio 1 d. perteklinei elektrai iš mažesnių nei 10 kW galios neintegruotų saulės jėgainių įsigalioja 0,56 Lt/kWh, o iš į pastatus integruotų – 0,73 Lt/kWh supirkimo tarifas. Šie tarifai yra atitinkamai 5 ct ir 6 ct mažesni nei galiojo liepos–rugsėjo mėnesiais.

Kaip nurodo Kainų komisija, keičiasi tik fiksuoti tarifai neintegruotoms ir integruotoms į pasta-tus saulės šviesos jėgainėms, kurie vidutiniškai mažėja 7,62 proc. Kitoms technologijoms (vėjo, biodujų, hidroenergijos, biomasės) lieka galioti elektros supirkimo tarifai, patvirtinti trečiąjį 2013 m. ketvirtį.

Siekiant pristabdyti nevaržomą saulės elektrinių plėtrą, nuo šių metų pradžios buvo iš esmės pakeista jų skatinimo tvarka. Viena priemonių – kas ketvirtį perskaičiuojamas elektros iš žaliųjų elektrinių supirkimo tarifas. Per pastaruosius metus supirkimo tarifas iš mažųjų saulės jėgainių sumažėjo kone tris kartus: 2012 m. iš neintegruotų saulės jėgainių elektra buvo superkama po 1,44 Lt/kWh, iš integruotų – po 1,8 Lt/kWh.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta be PVM palyginamosiomis kainomis (to-liau – mažmeninė prekyba) šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. lai-kotarpiu, išaugo 4,7 proc. Nors vis dar sparčiausiai didėjo naudotų daiktų pardavimas par-duotuvėse – 14,3 proc., „pasitempė“ tekstilės, drabužių ir avalynės specializuota mažmeninė prekyba – 11,0 proc., farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių specializuota mažmeninė pre-kyba – 7,0 proc., garso ir vaizdo įrangos, įrašų, elektrinių buitinių prietaisų, baldų ir apšvietimo įrangos specializuota mažmeninė prekyba – 5,6 proc.

Kadangi anksčiau minėtos trys prekių grupės nelaikytinos pirmojo būtinumo prekėmis, daryti-na išvada, kad namų ūkių finansinė padėtis sutvirtėjo, jie galėjo drąsiau naudoti savo pajamas ne tik maisto produktams, bet ir kitoms prekėms įsigyti. Beje, maisto, gėrimų ir tabako maž-meninė prekyba specializuotose parduotuvėse per metus sumenko 8,9 proc., o mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, ūgtelėjo 3,8 proc. Taigi galingieji prekybos centrai atsiriekė dar didesnę rinkos dalį ir privertė susispausti specializuotąją maisto produktų prekybą.

Švedijos koncernas IKEA, rugpjūčio viduryje atidaręs pirmąjį savo prekybos centrą Lietuvoje, suteikė papildomų galimybių ne tik pirkėjams, bet ir verslininkams. Jau dabar Lietuvoje pagal

Energetikos sekto-riuje kyla pasiprie-šinimas milžiniškų finansinių išteklių

reikalaujančiam atsinaujinančių energijos rūšių

gamybos rėmimui.

Energetikos sekto-riuje kyla pasiprie-šinimas milžiniškų finansinių išteklių

reikalaujančiam atsinaujinančių energijos rūšių

gamybos rėmimui.

Siekiant pristabdyti nevaržomą saulės

elektrinių plėtrą, nuo šių metų

pradžios buvo iš esmės pakeista jų skatinimo tvarka.

Siekiant pristabdyti nevaržomą saulės

elektrinių plėtrą, nuo šių metų

pradžios buvo iš esmės pakeista jų skatinimo tvarka.

Namų ūkių finansinė padėtis sutvirtėjo, jie

galėjo drąsiau nau-doti savo pajamas ne

tik maisto produk-tams, bet ir kitoms

prekėms įsigyti.

Namų ūkių finansinė padėtis sutvirtėjo, jie

galėjo drąsiau nau-doti savo pajamas ne

tik maisto produk-tams, bet ir kitoms

prekėms įsigyti.


�

IKEA užsakymus pagaminama 1,9 mlrd. Lt vertės produkcijos, o netrukus užsakymų apimtis turėtų išaugti dar pusantro karto. Viena iš priežasčių – IKEA plečia prekybos geografiją, vienas iš tikslinių regionų yra Rusija, todėl koncernui aktualu turėti gamintojų kuo arčiau šios šalies, šitaip sumažinant logistikos sąnaudas.

Būtent IKEA dėka Garliavoje buvo atidaryta UAB Pelly Baltic, kuri gamina buities reikmėms skir-tas laikymo sistemas – vielinius drabužių ir sandėlių krepšelius. Be to, liepos mėn. buvo pasi-rašyta sutartis dėl Europos Sąjungos paramos į gamyklos statybą investuojančiai ROL/Statga. Pasaulyje žinomus prekybos įrangos gamybos ROL atstovus kurtis Lietuvoje taip pat paskatino jų produkciją perkanti IKEA. Šiaulių pramonės parke bus pastatyta nauja gamykla, investicijos į ją sudarys apie 20,7 mln. Lt. Maždaug 70 proc. produkcijos IKEA koncernui parduoda ir Šiaulių Bigso. Nors ir netiesiogiai, jos plėtra taip pat sietina su IKEA. Švedijoje šeimos įkurta įmonė Bigso AB, kurios gamyba vėliau perkelta į Lietuvą, nuo pat įsikūrimo savo produkciją tiekė koncernui.

Daugelis įmonių suvokia, kad Lietuva tapo labai svarbiu IKEA regionu, joms reikia būti arčiau gamintojų. Pavyzdžiui, šalies baldininkams reikalingi įvairūs komponentai. Juos galima gaminti vietoje, atsisakant transportavimo išlaidų. Dažnai svarbiausias veiksnys yra užsakymo atlikimo laikas. Taigi IKEA „gravitacinis laukas“ yra labai stiprus, jis šiuo metu veikia Lietuvos naudai. Priminsime, kad IKEA koncernui Lietuva yra ketvirta pagal svarbumą tiekėja po Kinijos, Lenkijos ir Italijos, o atsižvelgus į gyventojų skaičių – tiekėja Nr. 1.

Kitas Švedijos verslo gigantas – H&M prekybos tinklas – įžvelgia didelį potencialą steigti naujas parduotuves mūsų šalyje. Rugpjūčio pabaigoje bendrovė atidarė pirmąją parduotuvę Lietuvoje, Vilniaus Akropolio prekybos centre. Naujoje parduotuvėje siūloma ne tik drabužių moterims, vyrams ir vaikams, bet ir įsikūrė atskiras H&M Home prekių, skirtų namams, interjerui, skyrius.

Šiuo metu ieškoma vietų kitoms parduotuvėms ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiau-liuose. Tinkamiausių prekybos plotų paieška paprastai veikia ir H&M plėtros į naujas rinkas planus. Švedų prekybos milžinė praėjusiais metais pradėjo veiklą Latvijoje, šiais metais įkėlė koją į Lietuvą ir Estiją, taip pat bus atidarytos parduotuvės Serbijoje, Indonezijoje.

Šį rudenį H&M parduotuvė duris atvers ir Klaipėdos PC Akropolis. Ateinančiais metais numato-ma įsikurti Vilniaus prekybos centruose Panorama, Ozas, Gedimino 9 ir Šiaulių Akropolyje.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos tendencijos šiais metais yra visiškai neblogos, nors ir nepavyks pasiekti kai kurių 2012 m. rekordų. 2013 m. sausio–liepos mėn., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, gyvulininkystės produktų supirkta: kiau-lių – 25,4 proc., paukščių – 9 proc., kiaušinių – 3,3 proc., galvijų – 0,8 proc. daugiau, tuo tarpu avių ir ožkų – 3,5 proc., natūralaus riebumo pieno – 3 proc. mažiau. Augalininkystės sekto-riuje įvairių produktų supirkimo rodikliai taip pat nebuvo nuviliantys: vaisių ir uogų supirkta 87,9 proc., javų – 10,5 proc., rapsų sėklų – 1,1 proc. daugiau, o daržovių – 5,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainų tendencijos augalininkystėje ir gyvulininkystėje yra skir-tingos ir, kitaip nei šių metų pradžioje, nebegali būti laikomos vienareikšmiškai palankiomis visam sektoriui. Pavyzdžiui, 2013 m. liepos mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, augalininkystės produktai vidutiniškai atpigo 13,8 proc., o gyvulių ir gyvulininkystės produk-tai pabrango 12,6 proc. Atskirų produktų metiniai kainų pokyčiai smarkiai išsibarstė – antai natūralaus riebumo pieno kaina ūgtelėjo 33,1 proc., bulvių – 27,7 proc., daržovių – 14,9 proc., paukščių – 6,8 proc., kiaulių – 3,7 proc., avių ir ožkų – 0,8 proc., kita vertus, vidutinė rapsų sėklų kaina smuktelėjo 23,3 proc., vaisių ir uogų – 16,2 proc., javų – 15,6 proc., galvijų – 7,8 proc.

Kaip jau minėjome, šiemet nepavyks viršyti 2012 metų grūdų derliaus rekordo – 4,1 mln. t. Vis dėlto žemdirbiams, veikiausiai, pasiseks prie jo priartėti per „sprindį“ – prognozuojama, kad bus prikulta apie 4 mln. t grūdų, o pusė iš jų bus eksportuojama.

Išskirtinė šių metų derliaus savybė – kokybiški grūdai. Maždaug 30–40 proc. grūdų derliaus laikytina aukščiausios kokybės, o vos 5–10 proc. kviečių derliaus tinka tik pašarams. Specialistų

IKEA „gravitacinis laukas“ yra labai stiprus, jis šiuo metu veikia Lietuvos naudai.

IKEA „gravitacinis laukas“ yra labai stiprus, jis šiuo metu veikia Lietuvos naudai.

Žemės ūkio pro-duktų supirkimo kainų tendencijos augalininkystėje ir gyvulininkystėje yra skirtingos.

Žemės ūkio pro-duktų supirkimo kainų tendencijos augalininkystėje ir gyvulininkystėje yra skirtingos.


10

nuomone, tokia iš pirmo žvilgsnio gera žinia neturėtų džiuginti gyvulių ir paukščių augintojų, nes jiems teks pirkti santykinai brangius grūdus ir iš jų gaminti pašarus. Ekologiškų grūdų kate-gorija yra įdomiausia užsienio pirkėjams – 4–5 proc. jų įsigyja duonos kepėjai ar šeimos verslo įmonės, o likusi dalis eksportuojama.

Vasaros pabaigoje žemės ūkio produkcijos perdirbėjus pasiekė puiki naujiena iš Kinijos – Vals-tybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo šios šalies patvirtinimą, kad Lietuva taps sertifikuota valstybe, mūsų pieno perdirbėjai galės vežti savo gaminius į šią Azijos šalį. Beje, Kinijos ins-pektoriai atsisakė vykti į Lietuvą tikrinti perdirbimo įmonių, pasikliaudami Lietuvos suteiktomis garantijomis.

Mūsų šalies perdirbėjai tikėjosi tokio sprendimo. Antai UAB Marijampolės pieno konservai jau ieškojo kontaktų ir laukė, kol Kinija pripažins Lietuvą kaip sertifikuotą valstybę. Pagrindinė bendrovės siūloma prekė yra pieno konservai, tačiau deramasi ir dėl vaikiško maisto eksporto. Planuojama, kad Marijampolės pieno konservų eksportas į Kiniją gali sudaryti 50 proc. visos išvežamos produkcijos. Dėl neaprėpiamos rinkos Azija galėtų bent iš dalies pakeisti Rusiją, kuri šiuo metu yra pelningiausia ir pagrindinė pieno perdirbėjų rinka. Eksportas į Kiniją tampa san-tykinai patrauklesnis dar ir dėl to, kad auga Europos Sąjungos reikalavimai ir apribojimai į ją vežamai produkcijai.

Kitos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės neišskiria Kinijos kaip pardavimo rinkos. Ne visoms iš jų pavyksta sudominti savo produkcija šios šalies pirkėjus. Pavyzdžiui, Vilkyškių pieninės atsto-vai teigia, kad kinai nesupranta Lietuvoje gaminamų sūrių, tai riboja bendrovės galimybes. Kol kas sūriai yra geidžiama prekė tik užsieniečiams, gyvenantiems Kinijoje. Šviežių pieno produktų eksportą komplikuoja didžiulis transportavimo atstumas, muitai ir karantinas.

Esama teigiamų pokyčių ir prekybos žemės ūkio produkcija su Rusija srityje. Rusijos Federacijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba Lietuvai nuo rugpjūčio 28 d. atšaukė draudimą eksportuoti veislines kiaules į šią šalį. Mūsų šalis tikisi, kad Rusija nuspręs atšaukti ir gyvų kiaulių eksporto apribojimus dėl klasikinio kiaulių karo. Gyvų kiaulių į kaimyninę šalį negalima eksportuoti nuo 2011 m. birželio mėn., kai Kauno apskrityje buvo nustatyti klasikinio kiaulių maro židiniai.

Transporto sektoriaus plėtros tempai šiais metais nėra įspūdingi. 2013 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova sudarė 25,2 mln. t ir išaugo 4,2 proc., palyginti su analogišku 2012 m. laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 19,9 mln. t krovinių, arba 0,1 proc. daugiau, Būtingės terminale – 5,3 mln. t, arba 22,8 proc. daugiau nei prieš metus. Skystieji kroviniai sudarė 44,5 proc. (11,2 mln. t), bi-rieji – 31,1 proc. (7,8 mln. t), bendrieji – 24,4 proc. (6,2 mln. t) visų perkrautų krovinių. Palyginti su praėjusių metų sausio–liepos mėn., ūgtelėjo skystųjų (11,4 proc.), biriųjų (0,9 proc.), bet su-menko bendrųjų (3,3 proc.) krovinių krova.

Geležinkelių transportu šių metų sausio–liepos mėn. vežta 27,5 mln. t krovinių, arba 1 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidaus vežimas gele-žinkelių transportu padidėjo 20,6 proc. ir sudarė 8,5 mln. t, kita vertus, 8,3 proc. (iki 19 mln. t) sumažėjo tarptautinis vežimas.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvais apžvelgiamąjį laikotarpį vežta 275,6 tūkst. keleivių, tai yra 15,6 proc. mažiau nei atitinkamu 2012 m. laikotarpiu. Vis dėlto metų pradžioje keleivių skai-čiaus nuosmukis buvo kur kas ryškesnis – manytume, kad bent jau liepos mėnesį pasireiškė teigiama Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai įtaka oro bendrovių veiklos rodikliams. Sausio–liepos mėn. keleivių apyvarta sudarė 615,4 mln. keleivio kilometrų ir buvo 6,3 proc. di-desnė nei prieš metus. Krovinių ir pašto šalies oro bendrovių lėktuvais vežta 587 tonos, arba 16,8 proc. mažiau nei prieš metus. Krovinių apyvarta, priešingai, išaugo 4,5 proc. ir pasiekė 456 tūkst. tonkilometrių.

Rugpjūčio 27 d. Vaidotų geležinkelio stoties teritorijoje kapsulės įkasimo ceremonija prasidėjo itin svarbaus transporto infrastruktūros objekto – Vilniaus viešojo logistikos centro intermoda-

Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba gavo Kinijos patvirtinimą, kad

Lietuvos pieno per-dirbėjai galės vežti savo gaminius į šią

Azijos šalį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba gavo Kinijos patvirtinimą, kad

Lietuvos pieno per-dirbėjai galės vežti savo gaminius į šią

Azijos šalį.

Jau liepos mėnesį pasireiškė teigiama

Lietuvos pirminin-kavimo Europos

Sąjungai įtaka oro bendrovių veiklos

rodikliams.

Jau liepos mėnesį pasireiškė teigiama

Lietuvos pirminin-kavimo Europos

Sąjungai įtaka oro bendrovių veiklos

rodikliams.


11

linio terminalo – statybos darbai. Numatoma terminalo statybos darbų trukmė – 17 mėnesių, vertė – 104,8 mln. Lt. Iš viso VšĮ Vilniaus logistikos centras pirmojo plėtros etapo metu užims 23 ha plotą.

Planuojama, kad investuotojai statybas šioje teritorijoje galėtų pradėti jau kitais metais. Vilniaus miesto kartu su Lietuvos geležinkeliais įsteigta įstaiga Vilniaus logistikos parkas atsakinga už žemės sklypų infrastruktūros parengimą nuomai ir Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijos plėtrą, investuotojų paiešką ir atranką, sutarčių sudarymą su investuotojais bei projekto plėtrai reikalingo finansavimo paiešką.

Liūdnoka žinia pasiekė šalies vairuotojus – Vyriausybė nesutiko skirti daugiau lėšų vietinių, re-gioninių kelių ir miesto gatvių tvarkymui finansuoti. Kai kurie Seimo nariai pasiūlė įstatymu numatyti, jog vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti iš Kelių fondo būtų skiriama 30–40 proc. visų lėšų. Šiuo metu vietiniams keliams ir miestų gatvėms prižiūrėti iš fondo skiriama 20 proc. lėšų.

Pasiūlymui pasipriešino Susisiekimo ministerija, kuri nurodė, kad būtinam valstybinės reikšmės kelių finansavimui 2013 m. trūksta beveik 700 mln. Lt, todėl papildomas vietinių kelių tvarkymo finansavimas dar labiau pablogintų valstybinės reikšmės kelių būklę. Be to, nebūtų įgyvendina-mos žvyrkelių, gyvenviečių asfaltavimo bei kitos programos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 1,9 mlrd. Lt. Palyginti su pirmuoju 2013 m. ketvirčiu, statybos darbų apimtis palyginamo-siomis kainomis išaugo 96,2 proc., pašalinus sezono įtaką – 10,5 proc. Palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, darbų apimtis palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,1 proc. Apžvel-giamąjį ketvirtį šalies teritorijoje atlikta 93 proc. visų statybos darbų (už 1,7 mlrd. Lt), ne šalies teritorijoje – 7 proc. (už 128 mln. Lt).

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis naujų pastatų statybos statistinio tyrimo duomenimis, paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalyje baigti statyti 827 gyvenamieji na-mai. Gyvenamuosiuose namuose įrengti 1056 butai, kurių naudingasis plotas – 149,1 tūkst. kv. m, t. y. 15,7 tūkst. kv. m, arba 11,8 proc., daugiau nei antrąjį 2012 m. ketvirtį. 854 butai arba 80,9 proc. visų baigtų statyti butų įrengti individualiuose namuose. Pastatyta 13 daugiabučių. Juose įrengti 202 butai, kurių naudingasis plotas – 13,8 tūkst. kv. m. Vidutinis buto naudingasis plotas buvo 141,2 kv. m, buto daugiabutyje – 68,2 kv. m.

Antrąjį 2013 m. ketvirtį 42 proc. visų baigtų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 23,4 proc. – Kauno, 12,8 proc. – Klaipėdos apskrityje.

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemos Infostatyba duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį išduoti 1846 statybą leidžiantys dokumentai 2013 gyve-namųjų pastatų statyti, t. y. 377 leidimais, arba 25,7 proc., daugiau nei prieš metus. Populia-riausia šalyje išlieka individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 97,3 proc. visų leidimų. Taip pat leista statyti 4 gyvenamosios paskirties pastatus, skirtus gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučius). Pagausėjęs statybos leidimų skaičius leidžia tikėtis nuoseklaus statybos rinkos atsigavimo artimiausiais metais.

Apžvelgiamuoju laikotarpiu Lietuvoje baigti statyti 236 nauji negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas sudarė 135,6 tūkst. kv. m, t. y. 13,5 tūkst. kv. m, arba 11,1 proc., daugiau nei prieš metus. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (46,8 tūkst. kv. m). Teritoriniu aspektu 44 proc. bendrojo ploto buvo Vilniaus, 24,9 proc. – Klaipėdos, 6,6 proc. – Telšių apskrityje.

Aktyvėjančią būsto rinką jaučia ir nekilnojamojo turto vystytojai, kurie vis dažniau praneša apie naujų daugiabučių sostinėje statybas. Rinkos ekspertų nuomone, didžioji dalis klientų perka būstą sau ir rengiasi jame gyventi. Kol kas beveik visiškai nepastebima, kad žmonės pirktų būs-tą spekuliaciniais tikslais, tikėdamiesi jį brangiau parduoti ateityje. Visgi maždaug dešimtadalis

Vyriausybė nesutiko skirti daugiau lėšų vietinių, regioninių kelių ir miesto gatvių tvarkymui finansuoti.

Vyriausybė nesutiko skirti daugiau lėšų vietinių, regioninių kelių ir miesto gatvių tvarkymui finansuoti.

Populiariausia šalyje išlieka individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems sta-tyti išduota daugiau kaip 97 proc. visų leidimų.

Populiariausia šalyje išlieka individualių gyvenamųjų namų statyba – jiems sta-tyti išduota daugiau kaip 97 proc. visų leidimų.

Kol kas beveik nepastebima, kad žmonės pirktų būstą spekuliaciniais tikslais, tikėdamiesi jį brangiau parduoti ateityje.

Kol kas beveik nepastebima, kad žmonės pirktų būstą spekuliaciniais tikslais, tikėdamiesi jį brangiau parduoti ateityje.


12

klientų perka butus kaip investiciją, kadangi alternatyvi pinigų laikymo priemonė – terminuota-sis indėlis – dėl sumažėjusių palūkanų normų tapo nepatrauklus.

Dėmesio vertos pastarųjų metų būsto pirkimo šaltinių tendencijos – prieš krizę apie 95 proc. pirkėjų įsigydavo butus imdami paskolą, tuo tarpu prieš porą metų tokių bebuvo likę tik apie 50 proc. Pastaruoju metu paskolomis „apsiginklavusių“ pirkėjų lyginamoji dalis vėl ėmė didėti.

Šiame NT rinkos plėtros etape būsto paklausa auga kur kas sparčiau nei kaina. Prognozuojama, kad Vilniuje šiais metais butų kaina turėtų augti 2–4 proc. Santykinai optimistiška kainų pro-gnozė grindžiama prielaida, kad vilniečių perkamoji galia yra didesnė, be to, jie greičiau išpirko per krizę neparduotus butus. Tam tikru mastu gyventojus paskatina įsigyti būstą ir makroeko-nominės prognozės, pranašaujančios spartesnį darbo užmokesčio augimą.

Prasidedantis masinis daugiabučių renovacijos procesas vilioja tiek statybų sektoriaus „ban-ginius“, tiek vidutines ir mažas statybų bendroves. Dalyvauti daugiabučių renovacijoje išreiškė norą 86 statybų bendrovės, tarp jų viena iš didžiausių šalyje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) ir Suomijos statybos grupės YIT Lietuvoje valdoma statybų bendrovė YIT Kausta. Didžiosios bendrovės ketina dalyvauti tik didesnės apimties konkursuose, kuriuose reikės modernizuoti 4 ar daugiau pastatų. Kita renovacijos darbų „riekė“ – pavienių, ne tokių didelių pastatų atnaujinimas – veikiausiai atiteks mažesnio pajėgumo statybos bendrovėms.

Konkursas renovacijos darbams atlikti paskelbtas tarptautiniu mastu, todėl jame galėjo da-lyvauti ir įmonės ne tik iš Lietuvos, tačiau paraiškas registruojančios Centrinės perkančiosios organizacijos paskelbtoje viešojo pirkimo ataskaitoje nėra nė vienos užsienio statybų įmo-nės. Šiuo metu vyksta pasiūlymų nagrinėjimas, tikrinama įmonių kvalifikacija, peržiūrimos jų pasiūlytos darbų atlikimo kainos ir pradedamos pasirašyti preliminarios pirkimo sutartys su rangovais.

Apžvelgę minėtųjų atskirų ūkio sektorių raidos tendencijas, nusprendėme palikti galioti pra-ėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtas 2014 m. ir 2015 m. BVP augimo prognozes – atitinkamai 3,5 proc. ir 4,5 proc. (žr. 1 diagramą). Šių metų ekonomikos augimo prognozę padidinome nuo 3,2 iki 3,8 proc., įvertinę sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką bei geresnį nei tikėtasi pirmojo pusmečio rezultatą.

Viešųjų finansų prioritetas 2013 metais yra aiškus – įtilpti į 3 proc. BVP fiskalinio deficito rėmus ir sudaryti prielaidas Lietuvoje įvesti eurą 2015 m. Taip pat labai svarbus iššūkis yra kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto plano sudarymas ir patvirtinimas, laikantis finansinės draus-mės principų. Nors formaliai sprendimui dėl euro priimti aktualus yra šių metų deficito rodiklis, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija neigiamai vertintų bet kokius atsipalaidavimo 2014 m. požymius, jeigu juos būtų galima įžvelgti biudžeto įstatyme.

Prasidedantis masinis daugiabučių renovacijos procesas

vilioja tiek statybų sektoriaus „bangi-

nius“, tiek vidutines ir mažas statybų

bendroves.

Prasidedantis masinis daugiabučių renovacijos procesas

vilioja tiek statybų sektoriaus „bangi-

nius“, tiek vidutines ir mažas statybų

bendroves.

Formaliai sprendi-mui dėl euro priimti

aktualus yra 2013 m. fiskalinis deficitas,

tačiau Europos centrinis bankas ir

Europos Komisija neigiamai vertintų bet kokius atsipa-laidavimo 2014 m.

požymius.

Formaliai sprendi-mui dėl euro priimti

aktualus yra 2013 m. fiskalinis deficitas,

tačiau Europos centrinis bankas ir

Europos Komisija neigiamai vertintų bet kokius atsipa-laidavimo 2014 m.

požymius.

1 diagrama. Realaus BVP metinis pokytis (proc., pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką)

7,1 8,1 7,99,7

2,8

-14,8

1,56,0

3,6 4,2 4,0(3,5)*3,5

(3,2)*3,8

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.I pusm.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė

(4,0)*

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė (neįvertinus sezono ir darbo dienų įtakos).


13

Reikia pripažinti, kad vykdyti šių metų „namų darbų“ užduotis sekasi permainingai. Metų pra-džioje centrinio valdžios sektoriaus deficitas buvo grėsmingai didelis, sunkokai sekėsi vykdyti nacionalinio biudžeto pajamų planą, tačiau metų viduryje situacija ėmė gerėti. Pirmojo pusme-čio centrinės valdžios deficitas sudarė 3,3 proc. BVP, o, pavyzdžiui, prieš metus šis rodiklis buvo 5,0 proc. BVP.

Šiais metais Lietuva tarptautinėje finansų rinkoje pasiskolino mažiau nei pusę planuotų lėšų, tačiau leisti naujų euroobligacijų emisijų kol kas nenumatoma, kadangi gana didelė litais de-nominuotų vyriausybės vertybinių popierių paklausa leidžia skolinimosi poreikį tenkinti vidaus rinkoje. Čia pirmąjį 2013 m. pusmetį pritraukta beveik tiek lėšų, kiek buvo planuota per metus. 2012 m. prognozuota, kad Lietuvos skolinimosi „apetitas“ šiais metais sudarys 7,6 mlrd. Lt, iš jų 3,1 mlrd. Lt ketinta pasiskolinti užsienio rinkose. Dalį lėšų tarptautinėje rinkoje Lietuva pasisko-lino pavasarį, išleidusi 400 mln. eurų (1,4 mlrd. Lt) vertės obligacijų emisiją, tačiau likusio kiekio skolintis iš užsienio investuotojų kol kas neplanuojama.

Pagrindinė priežastis – valstybė galėjo patraukliomis sąlygomis skolintis vidaus rinkoje, nerizi-kuodama, kad suveiks „nutrauktos antklodės“ efektas ir bus apsunkinta privataus sektoriaus prieiga prie kredito išteklių. Kol kas bankų paskolų portfelis auga itin lėtai, o bankų sistemoje toliau egzistuoja perteklinio likvidumo situacija.

Pažymėtina, kad užsienio kapitalo investuotojai šiuo metu Baltijos šalis vertina labai optimistiš-kai, o skolos vertybinių popierių palūkanos pasiekė itin žemą lygį. Iškilus būtinybei ir valstybei nusprendus pasiskolinti pinigų tarptautinėje rinkoje, sąlygos tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų pradžioje, veikiausiai, išliktų gana palankios.

Kol kas nematome pagrindo keisti anksčiau skelbtų 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. fiskalinio defi-cito prognozių – atitinkamai 2,8 proc., 2,5 proc. ir 1,5 proc. BVP (žr. 2 diagramą). Tikimės, kad Seimas, tvirtindamas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto planą, laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų ir nesukels grėsmės numatomam euro įvedimui.

Infliacija tęsia savo kelią nuokalnėn, žadindama euro įvedimo 2015 m. viltis. Statistikos de-partamento duomenimis, 2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,1 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo padidėjusios degalų, drabužių ir avalynės kainos bei sumažėjusios daržovių ir bulvių, šilumos energijos, vaisių ir uogų kainos. Šių metų rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainų indeksas ūgtelėjo tik 0,4 proc. Pažymėtina, kad metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2010 m. pradžios.

Maža infliacija įsitvirtino ne vien Lietuvoje. Kuklus didžiausių pasaulio ūkių augimas lemia san-tykinę ramybę tarptautinėje energijos išteklių ir pramonės žaliavų rinkoje, o tai sąlygoja varto-tojų kainų stabilumą daugelyje Europos šalių.

Valstybė galėjo patraukliomis sąlygomis skolintis vidaus rinkoje, neri-zikuodama, kad bus apsunkinta privataus sektoriaus prieiga prie kredito išteklių.

Valstybė galėjo patraukliomis sąlygomis skolintis vidaus rinkoje, neri-zikuodama, kad bus apsunkinta privataus sektoriaus prieiga prie kredito išteklių.

Kuklus didžiausių pasaulio ūkių augi-mas lemia nuosaikią paklausą tarptau-tinėje energijos išteklių ir pramonės žaliavų rinkoje, o tai sąlygoja vartotojų kainų stabilumą.

Kuklus didžiausių pasaulio ūkių augi-mas lemia nuosaikią paklausą tarptau-tinėje energijos išteklių ir pramonės žaliavų rinkoje, o tai sąlygoja vartotojų kainų stabilumą.

2 diagrama. Viešųjų finansų balansas (ESS’�5, proc. BVP)

-1,5-0,5 -0,4 -1,0

-3,3

-9,4

-3,2

-5,5

-7,2-6,6

-2,8(-2,8)*

-2,5(-2,5)*

-1,5(-1,5)*

-10-9-8-7-6-5-4-3-2-10

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.I ketv.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė.


14

Metinis infliacijos rodiklis rugpjūtį atspindėjo santūrų daugelio prekių brangimą ar pigimą. Tarp būtiniausių prekių ir paslaugų, maisto produktai per metus pabrango 1,2 proc., būsto išlaiky-mo ir komunalinių paslaugų kainos sumažėjo 1,1 proc., transporto prekės ir paslaugos atpigo 1,1 proc. Smarkiausiai didėjo švietimo kainos (4,6 proc.), o labiausiai pigo ryšių prekės ir paslau-gos (5,2 proc.).

Artimiausio laikotarpio kainų lygio perspektyvos atrodo palankios vartotojams. Prognozuoja-mas geras žemės ūkio produktų derlius, tad galima tikėtis didesnio maisto produktų kainų sta-bilumo. Jei naftos kainos staiga nešoktelės artimiausioje ateityje (kol kas nematyti tam priežas-čių), šildymo sezono pradžia turėtų nudžiuginti maždaug dešimtadaliu mažesnėmis kainomis. Nors realusis darbo užmokestis pradėjo augti, o antrąjį ketvirtį šiek tiek atkuto vidaus vartoji-mas, vartotojų lūkesčiai išlieka pažeidžiami ir artimiausiu metu trukdys susiformuoti paklausos infliacijai.

2013 m. pavasarį skaičiuojant Mastrichto kriterijų iš trijų mažiausią infliaciją turinčių ES vals-tybių tarpo kaip išskirtinis atvejis buvo pašalinta Graikija. Dėl šios priežasties Lietuva atitinka Mastrichto kriterijų nuo 2012 m. rudens, tačiau lengvabūdiškai atsikvėpti nederėtų – kriteri-jus vykdomas tik per plauką. Pavyzdžiui, rugpjūtį vidutinė metinė Lietuvos SVKI infliacija buvo 2,0 proc., tuo tarpu Mastrichto kriterijus – 2,3 proc. Neeliminavus Graikijos, kartelė siektų tik apie 2 proc. Kitą pavasarį, kuomet norint įvesti eurą bus tikrinamas Lietuvos infliacijos rodiklis, gali atsirasti ir daugiau itin žemą infliaciją turinčių valstybių (Portugalija, Kipras). Sunku numa-tyti, ar jos taip pat būtų traktuojamos kaip išskirtiniai atvejai, tačiau tikimybė, jog Mastrichto kriterijus bus žemas, yra didelė.

Teigiamas infliacijos mažėjimo tendencijas prognozavome ir įskaičiavome jau ankstesnia-me „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje, kuomet vidutinės metinės infliacijos 2013 m. prognozę sumažinome nuo 2,5 proc. iki 2,0 proc. Šį kartą matome naujų veiksnių, slopinančių kainų kilimą, todėl sumažinome šių metų infliacijos prognozę nuo 2,0 proc. iki 1,5 proc. 2014 m. ir 2015 m. infliacijos rodikliai liko nepakeisti – atitinkamai 2,8 proc. ir 3,0 proc. (žr. 3 diagramą).

Mokėjimų balanso srityje Lietuva išlieka pažangi. Antai pirmąjį 2013 m. pusmetį, išanksti-niais Lietuvos banko duomenimis, einamosios sąskaitos deficitas sudarė vos 0,1 proc. BVP (49,4 mln. Lt). Pirmąjį 2013 m. ketvirtį buvo nedidelis deficitas, tuo tarpu antrąjį – perteklius, susidaręs dėl teigiamų prekybos tendencijų ir padidėjusių ES paramos ir privačių asmenų per-vedimų iš užsienio.

Kaip ir tikėtasi, 2013 m. viduryje ėmė ryškėti eksporto lėtėjimo tendencijos. Birželį, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, eksportas padidėjo 6,6 proc., liepą – 8,3 proc. Išskyrus Orlen Lietuva gamyklos remontą 2012 m., tai lėčiausias augimas nuo pat 2010 m. pradžios. Pirmą-jį 2013 m. pusmetį didėjo visų prekių grupių pardavimas užsienyje (žr. 3 priedo lentelę), tad

Nors realusis darbo užmokes-

tis pradėjo augti, vartotojų lūkesčiai išlieka pažeidžiami ir artimiausiu metu

trukdys susiformuoti paklausos infliacijai.

Nors realusis darbo užmokes-

tis pradėjo augti, vartotojų lūkesčiai išlieka pažeidžiami ir artimiausiu metu

trukdys susiformuoti paklausos infliacijai.

Susiformavus aukštai palyginamajai bazei ir esant lėtam kai kurių

pagrindinių rinkų augimui, išryškėjo eksporto lėtėjimo

tendencijos.

Susiformavus aukštai palyginamajai bazei ir esant lėtam kai kurių

pagrindinių rinkų augimui, išryškėjo eksporto lėtėjimo

tendencijos. 3 diagrama. Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.)

1,22,7

3,8

5,8

11,1

4,2

1,2

4,13,2

2,0

3,0(2,8)*2,8(2,0)*

1,5

0

2

4

6

8

10

12

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.rugpjūtis

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė

(3,0)*



15

galima konstatuoti, jog nors ir silpnesnė, eksporto plėtra tebėra gerai diversifikuota ir vyksta plačiu frontu.

Kol kas didesnį eksporto vangumą lemia iš esmės aukštos statistinės bazės efektas ir kukli užsienio rinkų paklausa. Suprantama, jog po trejų metų spurto eksporto plėtra slopsta natū-raliai – neįmanoma ilgą laiką demonstruoti stulbinančių rezultatų. Pastebėtina, jog praėjusių metų rudens javų eksporto šuolis turės neigiamos įtakos artimiausių mėnesių augimo tempui. Prieštaringos eksporto rinkų tendencijos – nors Vokietijos ekonomika tvirčiau stojasi ant kojų, pagrindinė Lietuvos eksporto rinka – Rusija – geromis naujienomis negali pasigirti.

Svarbu pastebėti, jog Lietuvos eksporto konkurencingumas kol kas nenukentėjo – svarbūs jo rodikliai išlieka geri. Antai realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksas pirmąjį 2013 m. pusmetį smuktelėjo 1,1 proc., palyginti su pirmuoju 2012 m. pusmečiu. Eksporto kainų indekso duome-nys antrina, jog tuo pačiu laikotarpiu eksportuota Lietuvos produkcija atpigo 0,6 proc. Smar-kiausiai brango žemės ūkio ir maisto produktai, įskaitant javų kainų šuolį, tuo tarpu pigo naftos produktai, drabužiai, statybinių medžiagų, chemijos ir medienos pramonės produkcija.

Taigi kylantis darbo užmokestis šiemet nepralenkė darbo našumo didėjimo, todėl nepažeidė eksporto konkurencingumo. Įmonių susilaikymas nuo investicijų taip pat leido nedidinti pro-dukcijos kainų, tačiau pastaruoju metu gamybos pajėgumų panaudojimas jau pasiekė prieš-krizines aukštumas. Tad iš esmės tik laiko klausimas, kada poreikis didinti darbo užmokestį ir investuoti į plėtrą ar atsinaujinimą privers verslininkus pradėti branginti gaminius, o konkuruoti kaina tarptautinėje rinkoje taps sudėtingiau.

Atsižvelgdami į naujausias mokėjimų balanso ir užsienio prekybos tendencijas, toliau manome, jog artimiausioje ateityje einamosios sąskaitos balansas Lietuvos ekonomikai nekels keblumų. Paliekame nepakeistas „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ nr. 52 paskelbtas einamosios sąskaitos deficito prognozes – 2,0 proc. BVP 2013 m., 3,0 proc. BVP 2014 m. ir 4,0 proc. BVP 2015 m. (žr. 4 diagramą).

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 11,7 proc. ir buvo 1,4 proc. punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Pirmaisiais metų mėnesiais bedarbių skaičius liovėsi mažėjęs, tačiau tai lėmė sezoninės priežastys, o ne ekonomikos atokvėpis. Antrąjį ketvirtį naujų darbo vietų kū-rimas vėl suintensyvėjo, įtraukdamas į gamybos procesą darbo neturėjusius žmones ir skatinda-mas nedarbo lygio mažėjimą. Ypač akivaizdžiai tai buvo matyti į eksportą orientuotuose verslo sektoriuose, kurie nepajėgė vykdyti didėjančių prekių užsakymų nepriimdami naujų darbuotojų. Kai kurių prekių grupių eksportas pirmąjį 2013 m. pusmetį augo 20 proc. per metus ir sparčiau, todėl garantuoti tokios plėtros vien tik didinant darbo našumą buvo tiesiog neįmanoma.

Darbo užmokes-čio kilimas šalyje nepralenkė našumo didėjimo, todėl eks-porto konkurencin-gumas kol kas išliko nepažeistas.

Darbo užmokes-čio kilimas šalyje nepralenkė našumo didėjimo, todėl eks-porto konkurencin-gumas kol kas išliko nepažeistas.

Antrąjį ketvirtį naujų darbo vietų kūrimas vėl suintensyvėjo, įtraukdamas į gamy-bos procesą darbo neturėjusius žmones.

Antrąjį ketvirtį naujų darbo vietų kūrimas vėl suintensyvėjo, įtraukdamas į gamy-bos procesą darbo neturėjusius žmones.

4 diagrama. Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP)

-7,6 -7,1

-10,6

-14,4-12,9

3,7

0,1

-0,5

-3,7 -3,0 -4,0(-4,0)*

-3,0(-3,0)*

-2,0(-2,0)*

-16-14-12-10-8-6-4-20246

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.I ketv.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė



1�

Kaip ir pastaraisiais ketvirčiais, antrąjį šių metų ketvirtį jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) užimtumo situacija gerėjo sparčiau nei vidutiniškai visų gyventojų kategorijų. Jaunimo nedarbo lygis šalyje apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, smuktelėjo 1,7 proc. punkto ir sudarė 21 proc. Sumažėjo ir ilgalaikio nedarbo (bedarbių, neturinčių darbo ilgiau kaip vienerius metus) lygis, kuris antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė 4,9 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis nei ankstesnį ketvirtį.

Antrąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvoje dirbo 1 mln. 297 tūkst. gyventojų. Užimtųjų skaičius, palyginti su pirmuoju 2013 m. ketvirčiu, išaugo 30 tūkst., arba 2,4 proc. Apžvelgiamąjį ketvirtį užimtų gyventojų skaičius labiausiai padidėjo statyboje (16,3 tūkst.) ir žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (6,4 tūkst.), o sumažėjo – pramonėje (6,4 tūkst.). Didesnis statybos ir žemės ūkio aktyvumas šiuo metu laiku yra savaime suprantamas reiškinys, o darbo vietų skaičiaus pramonėje mažėjimo nereikėtų dramatizuoti – gamybos apimtis buvo didinama ne ekstensy-viu, o intensyviu būdu, t. y. keliant darbo našumą. Pramonė yra labiausiai į eksportą orientuotas šalies ūkio sektorius, tad jai tenka atlaikyti įnirtingą konkurencinį spaudimą tarptautinėje rinko-je, kuris verčia nuolat didinti gamybos efektyvumą ir mažinti sąnaudas.

Po tradiciškai vangaus darbo rinkoje pirmojo metų ketvirčio, antrąjį ketvirtį nedarbo lygis ėmė sparčiai mažėti ir dar labiau smuktelės trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Kaip ir ankstesniame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje prognozuojame, jog šiais metais vidutinis metinis (apskaičiuotas kaip keturių ketvirčių rodiklių vidurkis) nedarbo lygis sudarys 11,5 proc., 2014 m. – 10,0 proc. ir 2015 m. – 8,5 proc. (žr. 5 diagramą).

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2253 Lt ir, palyginti su tuo pa-čiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc.

Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai mini-malią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Geriausiu atveju šiuo sprendimu sugebėtume paaiškinti maždaug trečdalį darbo užmokesčio padidėjimo. Kita vertus, MMA pakėlimo mo-mentas parinktas gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų augimo – pusę. Kitaip iki 1000 Lt pakelta MMA kartelė būtų išprovokavusi darbo vietų karpymą arba verslininkų pastangas ne peršokti, o žūtbūt pralįsti po ja. Dabar gi apie masinius darbuoto-jų atleidimus dėl MMA girdėti neteko, tuo tarpu apie apėjimo gudrybes – deja, taip, ir nemažai.

Makroekonominiu požiūriu, spartesnį darbo užmokesčio augimą galima traktuoti dvejopai. Pir-ma, pagal klasikinės Phillipso kreivės teoriją egzistuoja tiesioginė vidutinio darbo užmokesčio priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kuo nedarbo lygis aukštesnis, tuo lėčiau didėja atlyginimai, o pasiekus tam tikrą kritinę ribą – net mažėja. Pastaruoju metu užimtumo tendencijos yra pa-lankios drąsesniems darbo užmokesčio reikalavimams kelti. Statistikos departamento duome-

Darbo vietų skaičiaus pramonėje mažėjimo

nereikėtų drama-tizuoti – gamybos

apimtis buvo didina-ma ne ekstensyviu

būdu, o keliant darbo našumą.

Darbo vietų skaičiaus pramonėje mažėjimo

nereikėtų drama-tizuoti – gamybos

apimtis buvo didina-ma ne ekstensyviu

būdu, o keliant darbo našumą.

MMA pakėlimo momentas parinktas

gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos

vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų

augimo – pusę.

MMA pakėlimo momentas parinktas

gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos

vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų

augimo – pusę.

5 diagrama. Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

11,4

8,35,6

4,35,8

13,7

17,815,3

13,211,7

8,5

(10,0)*10,0

(11,5)*11,5

02468

101214161820

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.II ketv.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė

(8,5)*



1�

nimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., o antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc. Be to, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užlopyti nekeliant algų. Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus arba skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.

Antra, verslo ciklo požiūriu spartus darbo užmokesčio kilimas yra savotiškas darbdavių „skolos“ atidavimas samdomiems darbuotojams už tai, kad pastaruosius keletą metų vidutinis darbo užmokestis augo kur kas lėčiau nei nominalusis BVP. Žinoma, čia kalbama ne apie moralinius sentimentus, o apie darbo rinkos kaitą verslo ciklo metu. Pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje įmonių sukurta nauja vertė bėga „ristele“, tuo tarpu atlyginimai šliaužia. Nenuostabu, kad to pasėkoje darbo užmokesčio lyginamasis svoris pridėtinėje vertėje sumažėja.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės paja-mų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Jeigu taip neatsitiktų, keičiantis verslo ciklams darbo užmokesčio dalis nominaliajame BVP smuktų iki nykstančio dydžio, tačiau ilgesnio laikotarpio stebėjimai rodo, kad šitaip nėra (kad ir kaip tam prieštarautų darbo jėgos išnaudojimo teorijų šalininkai).

Šiandieninę darbuotojų padėtį gerina ir ta aplinkybė, kad nuo praėjusių metų rudens infliacija Lietuvoje apčiuopiamai mažėjo ir sudarė prielaidas kilti ne tik nominaliam, bet ir realiam darbo užmokesčiui. Antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, realusis darbo už-mokestis šalies ūkyje padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,2 proc., privačiajame – 3,8 proc. Tai neregėtas šalyje reiškinys nuo ekonomikos perkaitimo laikų 2005–2008 m., leidžiantis ti-kėtis tolesnio vidaus vartojimo atsigavimo ir optimistiškų gyventojų lūkesčių. Stiprėjant vidaus rinkai būtų sukuriama naujų darbo vietų į ją orientuotuose verslo sektoriuose, toliau didėtų užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis. Toks „užburtas ratas“ Lietuvos ekonomikai tikrai ne-patrukdytų.

Kol kas nusprendėme nekeisti dar kovo mėnesį paskelbtų prognozių – ketvirtąjį 2013 m. ke-tvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis padidės 4,0 proc., 2014 m. – 4,5 proc., o 2015 m. – 7,0 proc. (žr. 1 priedo lentelę). Sutinkame, kad šių metų progno-zė yra gana konservatyvi, tačiau kol kas vidutinio darbo užmokesčio didėjimą stabdo lėčiau nei privačiame sektoriuje augantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Kitais metais vidutinį darbo užmokestį lyginsime su laikotarpiu, kuomet minimali mėnesio alga jau buvo pakelta nuo 850 Lt iki 1000 Lt, t. y. palyginimo bazė nebebus tokia palanki. Kita vertus, 2014 m. ketinama kelti viešojo administravimo, teisėsaugos ir teisėtvarkos, švietimo ir kitų kategorijų pareigūnų atlyginimus, o tai turės reikšmingos įtakos vidutiniam darbo užmokesčiui.

Paskolų portfelis vasaros mėnesiais snūduriavo, atspindėdamas įprastas šiam metų sezonui tendencijas. Visgi šis apibendrinimas tinka ne visoms sudėtinėms paskolų portfelio dalims. Lie-tuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 m. liepos mėnesį suteikta 184,3 mln. Lt būsto pa-skolų, tai yra naujas šių metų rekordas. Atsižvelgiant į seniau išduotų paskolų grąžinimą, ben-dras būsto paskolų portfelis per mėnesį ūgtelėjo 25 mln. Lt. Pažymėtina, kad būsto kreditavimo atgijimas pastebimas Europoje toliau vyraujant šio sektoriaus nuosmukio tendencijoms.

Vienas iš investicijų aktyvumą šalyje atspindinčių rodiklių yra materialinių investicijų apimtis. Antrąjį 2013 m. ketvirtį Lietuvos teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 4 mlrd. Lt, arba 12 proc. daugiau nei antrąjį 2012 m. ketvirtį palyginamosiomis kainomis. Daugiau kaip pusę visų investuotų lėšų – 2,2 mlrd. Lt – sudarė investicijos į pastatų ir inžinierinių statinių statybą. Investicijos į vadinamąjį produktyvų turtą – mašinas, įrengimus ir transporto priemones – su-darė 40 proc. visų investicijų ir, palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 17 proc.

Reikia pripažinti, kad bent jau kol kas nepastebima ryškios koreliacijos tarp materialinių in-vesticijų ir bankų paskolų portfelio pokyčių. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu įmonės

Nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifi-kacijų darbuotojų trūkumas.

Nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifi-kacijų darbuotojų trūkumas.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta.

Kol kas vidutinio darbo užmokesčio didėjimą stabdo lėčiau nei privačiame sektoriuje augantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Kol kas vidutinio darbo užmokesčio didėjimą stabdo lėčiau nei privačiame sektoriuje augantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.


18

finansuoja investicijas daugiausia iš nuosavų išteklių arba taikydamos kitas nekreditines verslo finansavimo formas.

Neseniai paskelbta, kad Švedijos bankams gali būti taikomi dar griežtesni priežiūros standartai, kadangi vyriausybė skelbia siekianti apsaugoti ekonomiką ir viešuosius finansus nuo galimų krizių. Pavyzdžiui, ketinama reikalauti iš bankų sustiprinti nuosavą kapitalą. Taip pat planuoja-ma pristatyti priemones, apsaugančias bankus nuo verslo cikliškumo. Vyriausybė taip pat įstei-gė finansinio stabilumo tarybą, kurią sudaro finansų ministras, finansų sektoriaus reguliuotojo, centrinio banko ir skolų biuro vadovai.

Šios iniciatyvos neturėtų turėti tiesioginės įtakos Lietuvoje veikiančių bankų veiklai. Priežastis yra ta, kad šalies bankų kapitalo pakankamumo lygis akivaizdžiai pranoksta net konservatyvius principus taikančių kredito įstaigų rodiklius. Antrojo 2013 m. ketvirčio pabaigoje bankų sekto-riaus kapitalo pakankamumas sudarė 15,6 proc. Kapitalo bazė, taikoma skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, 2013 m. liepos 1 d. buvo 6,3 mlrd. Lt. Beveik visą kapitalo bazę su-darė I lygio, t. y. geriausios kokybės kapitalas.

Atgyjant verslo ir gyventojų kreditavimui, naujai išduodamų paskolų dydis turėtų pranokti grąžinamų paskolų sumą, sudarydamas prielaidas augti bendrajam paskolų portfeliui. Kol kas laikomės anksčiau skelbtų paskolų klientams portfelio plėtros 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. pro-gnozių – atitinkamai 4,0 proc., 7,0 proc. ir 8,0 proc. (žr. 6 diagramą). Norėtume pabrėžti, kad Lietuvos banko skelbiamoje statistikoje paskolos klientams įtraukia ir finansų institucijų kredi-tavimą, o tai šiuo metu yra sparčiausiai augantis paskolų portfelio elementas.

Indėlių augimas priklauso ne tik nuo makroekonominės situacijos, verslo ir gyventojų lūkesčių, bet ir nuo alternatyvių taupymo priemonių įvairovės. Viena iš jų yra kaupiamieji pensijų fon-dai. Pastaruoju metu politikai „susidomėjo“ šia sritimi, siūlydami mažinti pensijų fondų dalyvių lėšų administravimo išlaidas ir panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas pagal gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų kaupimo sutartis.

Tokių iniciatyvų įgyvendinimas suduotų rimtą smūgį ilgalaikio ūkio finansavimo šaltiniui – ilgo-jo laikotarpio taupymui. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas ne kartą perspėjo šalis nares, kad jos privalo reaguoti į pasikeitusią aplinką ir pirmiausia šalies viduje ieškoti ilgalaikio ūkio finansavimo šaltinių. Europos Sąjunga ragina skatinti ilgalaikį taupymą ir investicijas, tai-kant mokesčių ir rinkų reguliavimo svertus. Dauguma Europos šalių jau ėmėsi konkrečių alter-natyvių priemonių ekonomikos poreikių finansavimui užtikrinti. Deja, Lietuva svarsto priešin-gos krypties planą ir rizikuoja kirsti finansinę šaką, ant kurios pati sėdi.

Kol kas nepastebima ryškios koreliacijos

tarp materialinių investicijų ir bankų

paskolų portfelio pokyčių.

Kol kas nepastebima ryškios koreliacijos

tarp materialinių investicijų ir bankų

paskolų portfelio pokyčių.

Šalies bankų kapitalo pakankamumo lygis

akivaizdžiai pranoks-ta net konservatyvius

principus taikančių kredito įstaigų

rodiklius.

Šalies bankų kapitalo pakankamumo lygis

akivaizdžiai pranoks-ta net konservatyvius

principus taikančių kredito įstaigų

rodiklius.

� diagrama. Indėlių ir paskolų plėtros tempai

39,7

53,6

48,9

46,9

18,8

-13,

8 -5,2

-7,6

2,0 3,6

31,6 40

,7

20,5

22,6

-4,7

7,4 10

,6

-5,0

9,6

11,8

8,0

(8,0

)*

7,0

(7,0

)*

4,0

(4,0

)*

8,0

(8,0

)*

8,0

(8,0

)*

5,0

(5,0

)*

-30-20-10

0102030405060

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. I pusm.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

Bankų klientams suteiktų paskolų metinis pokytis (proc.)Indėlių ir akredityvų metinis pokytis (proc.)

prognozė

* Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė. Į 2012 m. duomenis neįtraukti Ūkio banko rodikliai.


1�

Būtų labai trumparegiška manyti, kad atitrauktos iš pensijų ar gyvybės draudimo fondų lėšos nutekės į bankų sąskaitas ir jie pasipildys pigiais kredito ištekliais. Pirma, tokiam procesui ne-sudaro prielaidų itin žemas palūkanų normų lygis, kuris išsilaikys ir artimiausiais metais. Antra, terminuotasis indėlis nėra tobulas ilgalaikio taupymo priemonių pakaitalas, kadangi jo trukmė mūsų šalyje tik retais atvejais viršija 1 metus. Todėl kyla grėsmė, kad taupymui skirtos lėšos bus tiesiog skirtos „pravalgymui“, o nesukaupę tinkamų atsargų senatvei dabartiniai dirbantieji taps didžiule finansine našta valstybei ateityje.

Nematome pagrindo iš esmės koreguoti praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžval-gos“ numeryje pateiktų indėlių augimo 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. prognozių – atitinkamai 5,0 proc., 8,0 proc. ir 8,0 proc. (žr. 6 diagramą). Kitais metais planuojamas indėlių palūkanų apmokestinimas neturėtų smarkiai paveikti verslo subjektų ir gyventojų elgesio, kadangi jis bus taikomas absoliučiai indėlininkų mažumai.

Palūkanų normų srityje dar ankstoka kalbėti apie lūžio tašką, tačiau optimistiškos JAV ekono-mikos naujienos ir netikėtai gera antrojo 2013 m. ketvirčio euro zonos makroekonominė statis-tika verčia susimąstyti apie artėjančią skatinančiosios pinigų politikos pabaigą. Visgi pirmiausia turėtų keistis kiekybinio atskiedimo arba, buitiškai tariant, masinio pinigų „pumpavimo“ į apy-vartą kursas, o tik vėlesniame etape galima tikėtis Federalinio atsargų banko (Fed’o) ir Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų normų didėjimo.

Net ir dabar nemažai ekonomistų galvoja, kad ECB iš palūkanų normų mažinimo „apkabos“ iššaudė dar ne visus šovinius. Pavyzdžiui, SEB grupės ekonomistai rugpjūčio mėn. pasirodžiu-siame Nordic Outlook leidinyje prognozuoja, kad pagrindinė refinansavimo palūkanų norma bus dar kartą sumažinta nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. šių metų gruodžio mėn. Jeigu ECB elgtųsi tiesmukai ir stengtųsi apkarpyti palūkanų normas „čia ir dabar“, probleminių euro zonos šalių politikai, veikiausiai, priimtų tai kaip signalą atsipalaiduoti ir neforsuoti skausmingų struktūri-nių reformų. Šito centrinis bankas norėtų mažiausiai.

Lietuvos bankui liepos mėnesį pakeitus tarpbankinių paskolų litais palūkanų VILIBOR skaičiavi-mo tvarką, ilgesnės trukmės, pavyzdžiui, 6 mėn. VILIBOR iš karto sumažėjo maždaug per pusę. Taip atsitiko iš bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanas skaičiuojamos VILIBOR, sąrašo pašali-nus Medicinos ir Šiaulių bankus. Vietoje jų į minėtą bankų sąrašą buvo įtraukti Nordea ir Danske Bank bankai. Sąraše liko bankai DNB, SEB ir Swedbank. Tvarkos pakeitimas pagrįstas tuo, kad naujame sąraše atsidūrė tie bankai, kurie tarpbankinėje rinkoje sudaro daugiau sandorių ir šiuo atžvilgiu yra aktyvesni. Pats VILIBOR skaičiavimo principas nepakito – VILIBOR ir toliau bus skaičiuojamos pagal bankų deklaruojamas palūkanas. Dabartinėmis aplinkybėmis apskaičiuoti VILIBOR pagal realiai įvykusių sandorių palūkanas yra sudėtinga, kadangi realių tarpbankinių skolinimo sandorių nėra daug, ypač ilgesnio laikotarpio.

Pakeitus VILIBOR skaičiavimo tvarką daugiausia pagrindo džiaugtis turėjo paėmusieji paskolas litais kintamomis palūkanomis, kurios pagal paskolos sutartį netrukus turės būti perskaičiuo-tos. Tikėtina, kad palūkanų sumažėjimo naudą patirs ir tie verslo subjektai ar gyventojai, kurių paskolų sutartys numato palūkanų koregavimą po keleto mėnesių. Populiariausias rodiklis, su kuriuo siejamos paskolų litais palūkanos, yra 6 mėnesių VILIBOR.

Šiuo metu visų laikotarpių VILIBOR yra mažiausios per visą jų skaičiavimo istoriją. Pavyz-džiui, vienos nakties VILIBOR palūkanų norma 2013 m. birželio 3 d. buvo 0,19 proc., liepos 1 d. – 0,20 proc., rugpjūčio 1 d. – 0,17 proc. ir rugpjūčio 30 d. – 0,17 proc. Ilgesnės trukmės VILIBOR smuktelėjimas buvo pastebimesnis: 6 mėn. trukmės VILIBOR anksčiau minėtomis die-nomis buvo 0,99 proc., 1,01 proc., 0,49 proc. ir 0,49 proc., vienerių metų VILIBOR – atitinkamai 1,30 proc., 1,34 proc., 0,69 proc. ir 0,70 proc.

Gana nežymų trumpo laikotarpio VILIBOR sumažėjimą pakeitus VILIBOR skaičiavimo tvarką galima paaiškinti tuo, kad deklaruojamos vienos nakties sandorių palūkanos yra kartu ir realios, kadangi tokios trukmės sandorių rinkoje yra sudaroma nemažai, tačiau to negalima pasakyti

Trumparegiška ma-nyti, kad atitrauktos iš pensijų ar gyvybės draudimo fondų lėšos nutekės į bankų sąskaitas ir jie pasi-pildys pigiais kredito ištekliais.

Trumparegiška ma-nyti, kad atitrauktos iš pensijų ar gyvybės draudimo fondų lėšos nutekės į bankų sąskaitas ir jie pasi-pildys pigiais kredito ištekliais.

Pirmiausia keisis kiekybinio atskie-dimo kursas, o tik vėlesniame etape galima tikėtis Fed’o ir ECB bazinių palūkanų normų didėjimo.

Pirmiausia keisis kiekybinio atskie-dimo kursas, o tik vėlesniame etape galima tikėtis Fed’o ir ECB bazinių palūkanų normų didėjimo.

VILIBOR skaičiavimo tvarkos pakeitimas pagrįstas tuo, kad naujame sąraše atsidūrė tie bankai, kurie tarpbankinėje rinkoje sudaro daugiau sandorių.

VILIBOR skaičiavimo tvarkos pakeitimas pagrįstas tuo, kad naujame sąraše atsidūrė tie bankai, kurie tarpbankinėje rinkoje sudaro daugiau sandorių.


20

apie ilgesnės trukmės sandorius. Vienos nakties VILIBOR palūkanos ir taip buvo beveik pasie-kusios dugną, todėl erdvės kristi nebuvo daug.

Šiuo metu prieinama suteiktų paskolų litais įmonėms ir gyventojams palūkanų normų statis-tika – tik iki 2013 m. liepos mėn. imtinai – neleidžia daryti išvadų apie VILIBOR skaičiavimo tvarkos pakeitimo pasekmes paskolų klientams kainai. Apžvelgiamuoju laikotarpiu vidutinė paskolų nacionaline valiuta palūkanų norma kilo – antai balandžio mėn. ji sudarė 4,55 proc., gegužės mėn. – 4,60 proc., birželio mėn. – 4,99 proc. ir liepos mėn. – 5,33 proc. Kur kas prieš-taringesni buvo naujų paskolų eurais palūkanų normų pokyčiai – atitinkamais mėnesiais jos sudarė 2,85 proc., 2,65 proc., 2,83 proc. ir 2,94 proc.

Minėtieji VILIBOR skaičiavimo tvarkos pokyčiai artimiausiais mėnesiais turėtų teigiamai at-siliepti vidutinei bankų paskolų klientams litais palūkanų normai, tačiau faktiniai palūkanų normų pokyčiai pastaruoju metu verčia didinti anksčiau skelbtas paskolų litais palūkanų nor-mų prognozes po 50 bazinių punktų iki atitinkamai 4,50 proc. 2013 m., 5,00 proc. 2014 m. ir 6,00 proc. 2015 m. pabaigoje (žr. 7 diagramą). Ryškėjant euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. hori-zontui, turėtų labiau pasireikšti inkaro valiutos – euro – palūkanų normų „gravitacinis laukas“ ir skirtingų valiutų palūkanų lygis supanašėti, o įvedus eurą palūkanų normos litais taps palūkanų normomis eurais.

Bankų sistema – apsigydžiusi į trasą

Bankai stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos aplinkybių, atsižvelg-

dami į krizės metu įgytą patirtį ir patirtus nuostolius. Nors pastaruoju metu bankų

sistema vėl dirbo pelningai, buvo nuolat stiprinama kapitalo bazė, ženkliai pakito

verslo ir gyventojų kreditavimo politika, kuri buvo iš esmės sugriežtinta. Jeigu ne

palankios Europos centrinio banko inspiruojamos palūkanų normų tendencijos,

konservatyvi kreditavimo politika būtų lėmusi ilgalaikį paskolų portfelio sąstingį,

tačiau dabar istoriškai maža paskolų kaina verčia atkusti priblėsusį skolinimosi

„apetitą“.

Apžvelgiamąjį ketvirtį iš rinkos pasitraukė vienas specifinę nišą užėmęs „žaidėjas“. Gegužės mėnesį veiklą nutraukė AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius, kurio valdomą turtą ir įsipareigo-jimus perėmė Latvijoje veikianti centrinė būstinė. Vis dėlto bankų sektorius apčiuopiamų šio įvykio pasekmių nepajuto, nes AS UniCredit Bank filialo rinkos dalis sudarė tik 1,3 proc.

Nežymų trumpo laikotarpio VILIBOR

sumažėjimą pakeitus skaičiavimo tvarką

galima paaiškinti tuo, kad deklaruojamos vienos nakties san-dorių palūkanos yra

kartu ir realios.

Nežymų trumpo laikotarpio VILIBOR

sumažėjimą pakeitus skaičiavimo tvarką

galima paaiškinti tuo, kad deklaruojamos vienos nakties san-dorių palūkanos yra

kartu ir realios.

� diagrama. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (metų pabaigoje, proc.)

5,674,70

5,37

8,6110,08

8,14

5,62 5,26 4,66 5,336,00(4,50)*

5,00(4,00)*4,50

0

2

4

6

8

10

12

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.liepa

2013 m. 2014 m. 2015 m.

prognozė

(5,50)*



21

Vis dėlto ši techninė priežastis „sugadino“ pastaruoju metu išryškėjusią teigiamą tendenci-ją – jeigu ne UniCredit Bank turto eliminavimas, bankų sistemos paskolų portfelis būtų didė-jęs penktą ketvirtį iš eilės. Dabar gi antrąjį 2013 m. ketvirtį veikiančių bankų paskolų portfelis sumenko 0,7 proc. (pirmąjį pusmetį ūgtelėjo 2 proc.) ir 2013 m. liepos 1 d. sudarė 53,9 mlrd. Lt (žr. 1 lentelę). Kad ir kaip bebūtų, egzistuoja palankios prielaidos tikėtis paskolų portfelio padi-dėjimo šiais metais.

Kokybiniu požiūriu įsidėmėtinas dalykas – pirmą kartą nuo 2009 m. pradžios bankų suteiktų būsto paskolų suma antrąjį ketvirtį išaugo 43,4 mln. Lt, arba 0,2 proc. Mūsų nuomone, be nuo-seklios būsto kreditavimo plėtros tvarus gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas yra tiesiog neįmanomas. Kita vertus, pasitraukus iš Lietuvos UniCredit grupei, kuri pasižymėjo aktyvumu verslo klientų segmente, bankų sistemos paskolų verslui portfelis smuktelėjo net 0,6 mlrd. Lt, arba 2,6 proc. Kadangi tokio reiškinio priežastis yra vienkartinio pobūdžio, skubotų pesimistinių išvadų daryti neverta. Atvirkščiai, didžiausi bankininkystės rinkos dalyviai sėkmin-gai ieškojo kelių pas verslo klientus; buvo užregistruota nemažai didelių investicinių projektų finansavimo sandorių.

Kaip jau minėjome, vienas iš skolinimąsi skatinančių veiksnių yra žemas palūkanų normų lygis. Objektyviai vertinant, tai yra ne tik privalumas, bet ir rizikos šaltinis. Ne paslaptis, kad daug namų ūkių ir verslo įmonių dar nesutvirtėjo po krizės ir negali pasigirti stabilia finansine būkle. Norėdami išnaudoti itin patrauklią progą sudaryti paskolos sutartį, jie nepakankamai įvertina tą aplinkybę, kad dabartinė palūkanų norma yra momentinė ir ateityje gali smarkiai ūgtelėti, kel-dama rimtų paskolos grąžinimo problemų. Tai ypač pasakytina apie ribinėje padėtyje esančius gyventojus ir įmones, kurių pajamų užtektų tuo atveju, jeigu išliktų status quo, bet jų finansai sugriūtų paskolos kainai padidėjus dvigubai ar trigubai.

Nenumatytam ir staigiam palūkanų normų kilimui iš dalies padėtų atsispirti palūkanų normos fiksavimas nustatytam laikotarpiui. Deja, tai nėra panacėja. Pirma, gana dažnai palūkanų fik-savimo terminas „neuždengia“ viso paskolos laikotarpio. Antra, mūsų verslo subjektų ir ypač namų ūkių elgesio kultūra yra pagrįsta šiandieninės padėties ekstrapoliavimu į ateitį pagal principą „jei šiandien yra gerai, rytoj neturėtų būti daug blogiau“. Būtent dėl šios priežasties daug namų gyventojų renkasi kintamas palūkanų normas tuo metu, kai palūkanų normų lygis yra istoriškai žemas ir nenori mokėti rizikos premijos už palūkanų fiksavimą. Tokie namų ūkiai mėgaujasi mažų skolos aptarnavimo kaštų iliuzija, vildamiesi, kad ateityje kažkaip pavyks „iš-plaukti“. Visgi skaudi patirtis rodo, kad išplaukti sekasi toli gražu ne visiems.

Pirmą kartą nuo 2009 m. pradžios bankų suteiktų būsto paskolų suma antrąjį 2013 m. ketvirtį išau-go 43,4 mln. Lt, arba 0,2 proc.

Pirmą kartą nuo 2009 m. pradžios bankų suteiktų būsto paskolų suma antrąjį 2013 m. ketvirtį išau-go 43,4 mln. Lt, arba 0,2 proc.

Dabartinis žemas palūkanų normų lygis yra momentinis ir ateityje gali smarkiai ūgtelėti, keldamas rimtų paskolos grąži-nimo problemų.

Dabartinis žemas palūkanų normų lygis yra momentinis ir ateityje gali smarkiai ūgtelėti, keldamas rimtų paskolos grąži-nimo problemų.

Mūsų verslo subjektų ir ypač namų ūkių elgesio kultūra yra pagrįsta šiandieninės padėties ekstrapolia-vimu į ateitį.

Mūsų verslo subjektų ir ypač namų ūkių elgesio kultūra yra pagrįsta šiandieninės padėties ekstrapolia-vimu į ateitį.

1 lentelė. Pagrindiniai bankų* rodikliai (mln. Lt)

Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas

2013 01 01 2013 04 01 2013 07 01 Pokytis 2013 m.

II ketv. (proc.)

Pokytis per I pusmetį

(proc.)

Turtas 74 258,3 77 303,6 75 632,6 –2,2 1,9

Visiems klientams suteiktos paskolos

52 870,1 54 310,1 53 924,8 –0,7 2,0

Paskolos privačioms įmonėms 24 000,7 24 244,8 23 613,8 –2,6 –1,6

Paskolos gyventojams:iš jų – būsto paskolos

22 775,119 246,8

22 699,819 206,2

22 739,819 249,6

0,20,2

–0,20,0

Paskolų vertės sumažėjimas 2986,9 2926,2 2721,3 –7,0 –8,9

Indėliai ir akredityvai:iš jų – fizinių asmenų

43 613,624 379,9

45 738,126 521,3

45 463,026 753,6

–0,60,9

4,29,7

Akcininkų nuosavybė 7070,4 7265,1 7463,7 2,7 5,6

* Visi duomenys pateikiami be AB Ūkio banko.


22

Supanašėjus palūkanų normų skirtingomis valiutomis dydžiui, antrąjį šių metų ketvirtį skoli-nimasis litais toliau buvo kur kas aktyvesnis nei skolinimasis užsienio valiuta. Litais suteiktos paskolos per ketvirtį išaugo 479 mln. Lt, o užsienio valiuta – sumenko 864 mln. Lt. Tiesa, tai smarkiai „neatskiedė“ per ilgą laikotarpį susiformavusios paskolų nacionaline ir užsienio valiu-ta proporcijos – atitinkamai 1/3 ir 2/3.

Tai, kad bankai sėkmingai laižosi krizės padarytas „žaizdas“, atspindi tolesnis paskolų portfe-lio kokybės gerėjimas. Apžvelgiamąjį ketvirtį specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santy-kis sumažėjo 0,3 proc. punkto ir sudarė 4,8 proc. Nuvertėjusių paskolų dalis visose paskolose smuktelėjo 0,9 proc. punkto ir pasiekė 9,7 proc., o neveiksnių paskolų (nuvertėjusių paskolų ir uždelstų daugiau kaip 60 dienų paskolų) – 0,7 proc. punkto iki 12,2 proc. Taigi po globalinės finansų krizės tam tikrą laiką tvyrojęs neapibrėžtumas dėl atskirų ūkio sektorių perspektyvų, skolininkų būklės pamažu sklaidėsi toliau. Be to, bankai užbaigė ekonomikos nuosmukio me-tais pradėtas bei ilgokai užtrukusias išieškojimo procedūras ir nurašė blogas paskolas iš savo finansinių ataskaitų.

Bankų sistemoje laikomi indėliai antrąjį ketvirtį sumažėjo 275 mln. Lt, o pirmąjį pusmetį iš-augo 1,85 mlrd. Lt (žr. 1 lentelę). Pagrindinis vietos kredito išteklių formavimosi šaltinis buvo gyventojų indėliai, kurie apžvelgiamąjį ketvirtį padidėjo 232 mln. Lt, o pirmąjį pusmetį – net 2,37 mlrd. Lt. Tenka konstatuoti, kad gyventojai yra atspariausi palūkanų normų mažėjimo tendencijoms, laikydamiesi principo „geriau žvirblis saujoje nei briedis girioje“, t. y. prioritetą teikdami santaupų saugumui, o ne uždirbamai iš jų grąžai. Nepaisant per trumpą laikotarpį žlugusių dviejų šalies bankų, indėlininkų pasitikėjimas bankų sistema išliko gana aukštas.

Tiesa, infliacijai viršijant nominalių palūkanų normų dydį, kilo santaupų perkamosios galios nuvertėjimo pavojus, tačiau šį veiksnį konservatyvūs investuotojai buvo linkę toleruoti. Beje, pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija staigiai prarado pagreitį ir jau susilygino su terminuo-tųjų indėlių palūkanų normomis.

Indėlių palūkanų normoms priartėjus prie dugno, t. y. 0 proc., išsitrynė riba tarp terminuotųjų indėlių ir vienadienių indėlių. Negaudami patenkinamos grąžos už laikomas santaupas, indėli-ninkai teikė pirmenybę jų disponavimo laisvei. Pavyzdžiui, prieš trejus metus terminuotieji in-dėliai sudarė 2/3, tuo tarpu 2013 m. jų lyginamasis svoris tik truputį viršijo pusę visų gyventojų indėlių – 54 proc.

Jau keletą ketvirčių iš eilės indėlių plėtra pranoko paskolų didėjimą, todėl paskolų ir indėlių santykis 2013 m. liepos 1 d. smuktelėjo iki 119 proc. Priminsime, kad nekilnojamojo turto bur-bulų susiformavimo metu šis santykis buvo viršijęs net 200 proc. ribą. Pakankant vietos ište-klių paskolų pasiūlai suformuoti, mažėjo bankų priklausomybė nuo skolinto užsienio kapitalo. Antrąjį 2013 m. ketvirtį įsiskolinimas patronuojantiems bankams sumenko 0,6 mlrd. Lt – iki 19,1 mlrd. Lt, patronuojančiųjų bankų lėšomis buvo finansuojama ketvirtadalis bankų turto. Grynoji skola patronuojantiesiems bankams – įsipareigojimų jiems ir lėšų juose skirtumas – šių metų liepos 1 d. sudarė 11,3 mlrd. Lt.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 550,3 mln. Lt pelno, t. y. 61 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (žr. 2 lentelę). Šiemet šeši bankai ir šeši užsie-nio bankų filialai dirbo pelningai, vienas bankas ir trys užsienio bankų filialai – nuostolingai.

Kita vertus, bendras bankų sistemos pelnas solidžiai ūgtelėjo dėl netipinės priežasties. Išskai-čiavus AB Swedbank pelną, gautą pirmąjį ketvirtį pardavus gyvybės draudimo bendrovės akcijų dalį, taip pat kitų bankų iš patronuojamų bendrovių gautą pelną, pirmojo pusmečio pelnas iki mokesčių ir atidėjinių buvo 12,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Svarbiausios fundamentalios uždirbamų pajamų mažėjimo priežastys buvo dvi – grynųjų palūkanų pajamų mažėjimas ir operacinių išlaidų augimas.

Bankai užbaigė eko-nomikos nuosmukio metais pradėtas bei ilgokai užtrukusias

išieškojimo procedūras ir nurašė

blogas paskolas.

Bankai užbaigė eko-nomikos nuosmukio metais pradėtas bei ilgokai užtrukusias

išieškojimo procedūras ir nurašė

blogas paskolas.

Indėlių palūkanų normoms priartėjus

prie dugno – 0 proc., išsitrynė riba tarp

terminuotųjų indėlių ir vienadienių indėlių.

Indėlių palūkanų normoms priartėjus

prie dugno – 0 proc., išsitrynė riba tarp

terminuotųjų indėlių ir vienadienių indėlių.


23

Bankų grynoji palūkanų marža, parodanti skirtumą tarp palūkanų, kurias bankai gauna už in-vestuotą turtą, ir palūkanų, kurias jie moka kreditoriams, apžvelgiamąjį ketvirtį šiek tiek išau-go – iki 1,37 proc., tačiau vis dar buvo mažesnė nei užpernai ir pernai. Todėl bankų pajamų „šerdis“ – grynosios palūkanų pajamos – pirmąjį 2013 m. pusmetį sudarė 536,7 mln. Lt ir buvo 46,9 mln. Lt, arba 8 proc., mažesnės nei atitinkamą 2012 m. laikotarpį.

Šių metų gegužės mėnesį Europos centriniam bankui nusprendus 25 baziniais punktais iki 0,5 proc. sumažinti pagrindinę refinansavimo palūkanų normą, tenka skaitytis su tolesnės bankų palūkanų pajamų už paskolas erozijos tikimybe. Lietuvos bankų turto ir įsipareigojimų struktūra yra tokia, kad krintant palūkanų normų lygiui, mažėja ir grynosios bankų palūkanų pajamos.

Grynųjų palūkanų pajamų mažėjimą iš dalies kompensavo grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios pirmąjį 2013 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 12,6 proc. ir pasiekė 327,2 mln. Lt. Viena iš priežasčių – buvę AB Ūkio banko klientai migravo į kitus bankus ir naudojosi analogiškomis jų paslaugomis. Vis dėlto, net ir atmetus Ūkio banko veiksnį, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus išaugo beveik 6 proc.

Pažymėtina, kad baigėsi operacinių išlaidų minimizavimo laikotarpis – pirmąjį šių metų pusme-tį jos sudarė 528,2 mln. Lt ir buvo 9,6 proc. didesnės nei prieš metus. Didėjo bendrosios ir admi-nistracinės išlaidos, tačiau „nestovėjo vietoje“ ir personalo išlaikymo išlaidos – jos padidėjo 5 proc. Kad ir kaip bebūtų, perėjimo į elektroninės bankininkystės vėžes procesas lems tolesnį bankų darbuotojų skaičiaus mažėjimą, tačiau likusiųjų vidutinis darbo užmokestis turėtų augti. Pirmiausia mažės tiesiogiai skyriuje aptarnaujančių klientus darbuotojų, kurių atlyginimas pa-prastai yra mažesnis nei vidutinis sektoriaus darbo užmokestis, gretos.

Bankų grynoji palū-kanų marža vis dar buvo mažesnė nei užpernai ir pernai.

Bankų grynoji palū-kanų marža vis dar buvo mažesnė nei užpernai ir pernai.

Lietuvos bankų turto ir įsipareigojimų struktūra yra tokia, kad krintant palū-kanų normų lygiui, mažėja ir grynosios bankų palūkanų pajamos.

Lietuvos bankų turto ir įsipareigojimų struktūra yra tokia, kad krintant palū-kanų normų lygiui, mažėja ir grynosios bankų palūkanų pajamos.

Perėjimo į elektroni-nės bankininkystės vėžes procesas lems tolesnį bankų darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Perėjimo į elektroni-nės bankininkystės vėžes procesas lems tolesnį bankų darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

2 lentelė. Kai kurių šalies bankų grynasis pelnas (mln. Lt)

Banko pavadinimas 2012 m. I pusm. 2013 m. I pusm.

1. AB Swedbank 133,2 339,1

2. AB SEB bankas 59,5 102,3

3. Danske Bank A/S Lietuvos filialas 51,9 41,9

4. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 19,4 26,0

5. AB DNB bankas 55,3 25,5

6. AB Citadele bankas 8,3 9,9

7. AB Šiaulių bankas 7,0 6,3

8. UAB Medicinos bankas 4,0 2,5

9. AB bankas Finasta –0,9 –1,8

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių grynasis pelnas

342,5* 550,3

* 2012 m. I pusm. bendras rodiklis pateikiamas be Ūkio banko.


24

Galvose kainos kyla sparčiau nei realybėje

Namų ūkių lūkesčius dėl to, kaip keisis kainos, iš esmės lemia tai, kaip keitėsi

prekių ir paslaugų kaina pastaruoju metu. Pastebėta, kad statistikų apskaičiuota

infliacija ir žmonių juntama arba suvokiama infliacija nesutampa: žmonės pa-

prastai padidina infliacijos rodiklį, dėl to sukuriami ir didesni infliaciniai lūkesčiai.

Lūkesčiai virsta ketinimais, ketinimai – taupymo, skolinimosi, vartojimo planais ir

veiksmais, todėl svarbu suprasti, kodėl juntama infliacija yra didesnė už statistikų

apskaičiuotą ir kaip tai gali paveikti namų ūkių elgesį.

Rugsėjo pradžioje Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje rugpjūtį buvo 0,1 proc. mėnesio infliacija, t. y. vidutinis vartojimo krepšelis turėjo kainuoti maždaug tiek pat kaip ir lie-pą. Per metus (palyginti su 2012 metų rugpjūčio mėnesiu) šis krepšelis pabrango tik 0,4 pro-cento. Toks vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimo tempas Lietuvoje laikytinas išskirtinai nedideliu. Tačiau jei paklausinėtume žmonių gatvėje, kiek procentų, jų nuomone, per metus pabrango pragyvenimas, vargu ar rastume tokių, kurių nuomonė sutaptų su oficialiosios statis-tikos duomenimis. Namų ūkiams būdinga suvokti ar pajausti, kad kainos didėjo sparčiau negu apskaičiavo statistikai (žr. 8 diagramą)

Situacija Lietuvoje atitinka tai, ką jau įrodė mokslininkai – normaliomis aplinkybėmis suvokia-ma infliacija būna didesnė nei oficialiai apskaičiuota. Taip atsitinka ir dėl ekonominių, ir dėl psichologinių priežasčių.

Atskiro namų ūkio vartojimo prekių krepšelio sudėtis nebūtinai atitinka tą, į kurią atsižvelgia savo skaičiavimus pateikiančios statistikos institucijos.

Namų ūkių biudžeto tyrimas rodo, kad vidutinės būtinosios išlaidos (maistui ir būstui išlaikyti) sudaro didesnę visų išlaidų dalį negu lyginamasis svoris, statistikų taikomas vartojimo krepšelio kainos pokyčiui apskaičiuoti (žr. 9 diagramą). Vartojimo krepšelio svorių sistema pagrįsta ne tik namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo apie pinigines vartojimo išlaidas duomenimis, bet nau-dojama ir kita statistinė pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, transporto ir paslaugų, ener-getikos, kitų institucijų informacija. Taigi namų ūkių biudžetų tyrime dalyvavusių namų ūkių

Normaliomis aplinkybėmis suvo-

kiama infliacija būna didesnė nei oficialiai

apskaičiuota. Taip atsitinka ir dėl

ekonominių, ir dėl psichologinių

priežasčių.

Normaliomis aplinkybėmis suvo-

kiama infliacija būna didesnė nei oficialiai

apskaičiuota. Taip atsitinka ir dėl

ekonominių, ir dėl psichologinių

priežasčių.

8 diagrama. Apskaičiuotas ir juntamas kainų pokytis

-30

-20-10

010

20304050

607080

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

Kainų pasikeitimas palyginti su buvusiomis prieš 12 mėn. (nuomonių balansas, proc. punktai)

Apskaičiuotas kainų pokytis (proc., skalė dešinėje)


25

išlaidos dėl to, kad pabrango maistas ir būsto išlaikymas, turėtų padidėti labiau negu skaičiuoja statistikai. Be to, galime kalbėti apie namų ūkių skirtumus: vyresnio amžiaus žmonės dides-nę dalį savo pajamų (palyginti su jaunesniais) privalo skirti sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams. Šeimos, kurioje auga būrelis vaikų, išlaidų struktūra ir jautrumas atskirų prekių grupių kainų pokyčiams yra kitoks negu vaikų neturinčios šeimos. Sunkiai besiverčiantys namų ūkiai ne pirmojo būtinumo išlaidoms lėšų visiškai neturi, todėl jiems gyvenimas nepalengvėja, kai atpinga, pavyzdžiui, poilsio ir kultūros prekės bei paslaugos, tačiau pabrangsta maistas. Netgi skirtingose tokios, atrodytų, mažos Lietuvos vietovėse atskirų prekių ir paslaugų kainos nėra vienodos, o jų pokyčiai – taip pat ne vienos krypties.

Dar viena apskaičiuotos ir juntamos infliacijos neatitikimo priežastis – tai, kokiu dažnumu per-kame produktus ar paslaugas. Jei pinga prekės, kurių šį mėnesį, šiais metais ar net šią dekadą nepirkome, jų atpigimo ir nepajuntame. Tuo tarpu į prekių ir paslaugų, kurias perkame nuolat, kainų padidėjimą reaguojame jautriau. Pavyzdžiui, už elektrą mokame kiekvieną mėnesį (ir gana tiksliai galime įvertinti jos kainos pokytį), o televizorių ar skalbimo mašiną perkame kartą per kelerius metus. Taigi nuo pernykščio rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio 9,4 proc. pabrangusi elektra, 7,8 proc. – vandens tiekimas (juolab laistymo sezono metu), 3,8 proc. – duona ir grūdų produktai, 3,5 proc. – transporto paslaugos pragyvenimą pabrangina labiau negu jį atpigina 15,6 proc. atpigę fotografijos ir kinematografijos prietaisai arba ne sezono metu 12,9 proc. at-pigusi šilumos energija.

Su tam tikromis išlygomis objektyvioms priežastims derėtų priskirti ir vartojimo kainų ir paja-mų pokyčių skirtumą. Jei vartojimo kainos kyla, o pajamos mažėja, namų ūkio perkamoji galia smunka sparčiau, todėl gyvenimas pablogėja labiau negu pakyla kainos. Atsigręžę atgal maty-sime, kad realusis vidutinis darbo užmokestis šalyje pradėjo augti visiškai neseniai, o kainos spartokai auga jau nuo 2010 metų (žr. 8 diagramą).

Negalima nepaminėti ir keleto psichologinių veiksnių, lemiančių iškreiptus vertinimus. Žmonės linkę labiau pastebėti, kas pabrango, ir nepastebėti, kas atpigo. Net ir šaunusis kareivis Šveikas kalbėjo apie tai, jog vyriausybė, pakėlusi alaus kainą, bus priversta žlugti, tačiau neužsiminė apie alaus kainų sumažėjimo poveikį vyriausybės perspektyvoms (beje, statistikų duomenimis, Lietuvoje alus, palyginti su 2012 m. rugpjūčiu, šiemet pigesnis 0,15 proc.). Dar vienas iškalbin-gas pavyzdys – degalai. Visi pastebi, kai degalai brangsta, o tais atvejais, kai jie ima pigti (per metus asmeninių transporto priemonių degalų kaina sumažėjo 3,2 proc.), reakcijos nėra. Žmo-nių dėmesį labiau patraukia dideli tam tikrų prekių ar paslaugų pokyčiai, nesvarbu, kad toms prekėms ir paslaugoms skiriame menką savo pajamų dalį. Puikiai prisimename pirkimo paniką

Atskiro namų ūkio vartojimo prekių krepšelio sudėtis nebūtinai atitinka tą, į kurią atsižvelgia savo skaičiavimus pateikiančios statisti-kos institucijos.

Atskiro namų ūkio vartojimo prekių krepšelio sudėtis nebūtinai atitinka tą, į kurią atsižvelgia savo skaičiavimus pateikiančios statisti-kos institucijos.

Jei pinga prekės, kurių šį mėnesį, šiais metais ar net šią dekadą nepirkome, jų atpigimo ir nepajun-tame, o į prekių ir paslaugų, kurias per-kame nuolat, kainų padidėjimą reaguoja-me jautriau.

Jei pinga prekės, kurių šį mėnesį, šiais metais ar net šią dekadą nepirkome, jų atpigimo ir nepajun-tame, o į prekių ir paslaugų, kurias per-kame nuolat, kainų padidėjimą reaguoja-me jautriau.

Žmonės linkę labiau pastebėti, kas pa-brango, ir nepastebė-ti, kas atpigo.

Žmonės linkę labiau pastebėti, kas pa-brango, ir nepastebė-ti, kas atpigo.

� diagrama. Vartojimo krepšelio sudėtis 2012 m. (proc.)

Maistas

Būsto išlaikymas

Sveikata

TransportasApranga ir avalynė

Būsto apstatymo įranga

Kitos (poilsis ir kultūra, švietimas, ryšiai, restoranai ir viešbučiai,

alkoholis ir tabakas ir kt.)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Pagal namų ūkių biudžeto tyrimą Naudojama VKI apskaičiuoti


2�

lėmusias žinias apie grikių, vėliau – cukraus, dar vėliau – kiaušinių brangimą, nors paprastai šioms prekėms išleidžiame nedidelę savo biudžeto dalį.

Jei esame linkę pervertinti ankstesnius kainų pokyčius, tikėtina, kad ir mūsų lūkesčiai arba kainų pokyčių prognozės bus šiek tiek padidintos. Teoriškai dėl to galėtų įsisukti ir infliacijos spiralė (savaime išsipildančių lūkesčių reiškinys). Todėl stabilaus kainų lygio siekiančių centrinių bankų uždavinys yra valdyti žmonių lūkesčius. Praktiniu požiūriu Lietuvoje dažniau turime pasiūlos inf-liaciją – produktų ir paslaugų kainos didėja dėl to, kad brangsta žaliavos (ar kiti sąnaudų veiks-niai) kitose šalyse, o vartojimo euforijos skatinamas kainų kilimas pasitaiko retai. Taigi iš pirmo žvilgsnio mūsų šalies gyventojų (padidintų) lūkesčių įtaka Lietuvos ekonomikai turėtų būti gana nereikšminga. Vis dėlto svarbu įvertinti kainodaros procesą individualiu (mikro) lygiu. Žmonių lūkesčiai virsta ketinimais, ketinimai – veiksmais ir planais. Suvokdamas, jausdamas, kad kainos auga sparčiau negu pajamos, žmogus vis tiek siekia išlaikyti esamą vartojimo apimtį – aktyviau ieško netradicinių pirkimo vietų (siūlančių analogiškas prekes įsigyti pigiau – užsienyje, inter-neto parduotuvėse, kartais ir nelegaliose prekyvietėse). Kita vertus, stipriau juntama infliacija skatina žmogų atkakliai siekti ar ieškoti didesnio darbo užmokesčio. Turėdamas padidintus inf-liacijos lūkesčius, namų ūkis gali nepakankamai įvertinti palūkanas, kurias gauna už santaupas (daugiau apie tai skaitykite Lietuvos namų ūkių finansinio turto barometro rugsėjo mėn. leidi-nyje), priimti pernelyg rizikingus investavimo ar skolinimosi sprendimus. Tai, kad suvokiama infliacija atrodo didesnė negu oficialiai skelbiama, neprideda pasitikėjimo ir valdžios pažadais.

Eksporto tendencijos svarbiausiose rinkose

Lietuvos eksportas nuo pat 2010 m. stebino veržlia plėtra, tačiau pastaruoju metu

ėmė prarasti pagreitį. Padrąsina tai, kad pagrindinė lėtėjimo priežastis – ne konku-

rencingumo praradimas, o santūri išorės rinkų paklausa ir natūralus išsikvėpimas

pasiekus aukštą lygį. Pastebėtina, jog svarbiausių eksporto partnerių padėtis labai

skiriasi. Vienos iš jų žengia į atsigavimo stadiją po recesijos, kitų būklė, atvirkščiai,

prastėja, trečios išlaiko stabilų augimo tempą. Esant tokiems skirtumams, eks-

porto tendencijos priklauso ir nuo konkrečių šalių imlumo lietuviškoms prekėms.

Norėdami geriau įžvelgti artimiausio laikotarpio perspektyvas, atlikome eksporto

analizę teritoriniu požiūriu.

Didžiausią šuolį pokriziniu laikotarpiu eksportas patyrė Rytų kryptimi. Antai 2007 m. NVS buvo parduota 24,4 proc. viso Lietuvos eksporto (Rusijoje – 15,0 proc.), o 2013 m. sausį–liepą ši da-lis sudarė 29,8 proc. (19,4 proc.). Nepaisant laisvo prekybos režimo su Europos Sąjungos šali-mis, būtent šio regiono sąskaita vyko pardavimų ekspansija Rytų valstybėse. 2007 m. Lietuvos eksportas į dvidešimt septynias Europos Sąjungos valstybes sudarė 64,8 proc., o per septynis 2013 m. mėnesius – jau tik 58,8 proc. (žr. 4 priedo lentelę). Iliustratyvus ir eksporto pokytis į ats-kiras svarbiausias rinkas. Antai 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, eksportas į Rusiją padidėjo 2,7 karto, į Baltarusiją – 2,5 karto, į Ukrainą – 2,3 karto. Pardavimai Vokietijoje atitinkamai padidėjo tik 38,4 proc., Latvijoje – 46,7 proc., Švedijoje – 72,2 proc.

Kita vertus, prekyba su svarbiausiomis NVS partnerėmis didžiąja dalimi yra tranzitinė, tad eks-porto į Rytus plėtra pasitarnavo ne tiek pramonės, kiek transporto sektoriaus plėtrai. 2013 m. sausį–liepą vos 15,5 proc. eksporto į Rusiją buvo lietuviškos kilmės produkcija, į Baltarusiją – 16,5 proc. (žr. 10 diagramą). Pagal bendrą eksporto apimtį Rusija yra įsitvirtinusi pirmoje vieto-je, tačiau atėmus nelietuviškas prekes šiemet buvo tik septintoje. Lietuviškos kilmės eksporto

Mūsų šalies gyventojų (padidin-

tų) lūkesčių įtaka Lietuvos ekonomikai

turėtų būti gana nereikšminga.

Vis dėlto svarbu įvertinti kainodaros

procesą individualiu (mikro) lygiu.

Mūsų šalies gyventojų (padidin-

tų) lūkesčių įtaka Lietuvos ekonomikai

turėtų būti gana nereikšminga.

Vis dėlto svarbu įvertinti kainodaros

procesą individualiu (mikro) lygiu.

Didžiausią šuolį pokriziniu laikotarpiu

eksportas patyrė Rytų kryptimi, tačiau

tai lėmė aktyvesnis reeksportas, o ne

lietuviškos produkci-jos pardavimai.

Didžiausią šuolį pokriziniu laikotarpiu

eksportas patyrė Rytų kryptimi, tačiau

tai lėmė aktyvesnis reeksportas, o ne

lietuviškos produkci-jos pardavimai.


2�

struktūra pagal regionus per šešerius metus beveik nepakito. 2007 m. lietuviškos kilmės eks-portas į NVS sudarė 10,2 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, o per septynis 2013 m. mėne-sius – 10,6 proc.; į Europos Sąjungą – atitinkamai 75,8 proc. ir 73,5 proc. Vadinasi, pardavimų šuolį į NVS šalis pokriziniu laikotarpiu daugiau lėmė reeksportas, o ne Lietuvoje pagaminta produkcija.

Svarbiausios į Rusiją reeksportuojamos prekės, kurių daugiau negu 90 proc. viso eksporto su-darė reeksportas, 2013 m. sausį–liepą buvo mašinos ir įrengimai (24,9 proc. viso reeksporto), daržovės ir vaisiai (17,6 proc.), antžeminio transporto priemonės (9,6 proc.) ir tekstilės gaminiai bei drabužiai (7,5 proc.). Tuo tarpu lietuviška kilme išsiskiriančių prekių asortimentas buvo itin negausus. Reikšmingiausia prekė – pienas ir jo produktai, sudarę ketvirtadalį viso lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją. Tarp kitų lietuviškų prekių, parduodamų Rusijoje, paminėtini mėsa ir jos gaminiai, miltai ir krakmolas, cukrus, cementas, trąšos ir geležinkelių lokomotyvai bei jų dalys. Prieš keletą metų reikšminga lietuviška prekė buvo ir gyvi gyvuliai, tačiau jos reikšmė nusmuko iki nykstamai mažo dydžio po kiaulių maro protrūkio Lietuvoje 2011 m. vasarą Rusijai įvedus importo sankcijas.

Deja, ekonominės naujienos iš Rusijos neteikia pagrindo dideliam optimizmui – jos BVP plėtra sulėtėjo iki 1,2 proc. antrąjį 2013 m. ketvirtį, vangiai vyksta pramonės ir investicijų veikla. Kita vertus, Lietuvos eksportuotojams svarbiausias Rusijos rinkos elementas – vartojimas – tebedi-dėja ir yra palaikomas vyriausybės skatinančiosiomis priemonėmis. Tuo tarpu Rusijos pramo-nės stagnacija Lietuvai grėsminga labiausiai dėl didesnės protekcionistinių priemonių taikymo tikimybės. Politologų nuomone, administracinės priemonės gali būti pasitelktos ir kaip politinio spaudimo priemonė. Šių metų rugsėjį prekių vežėjai į Rytus jau susidūrė su papildomais ti-krinimais muitinėse, taip stabdant prekių srautą. Jei patikrinimų sugriežtinimo priežastys yra politinės, veikiausiai, tai bus trumpalaikis reiškinys – tai rodo ir anksčiau buvusių panašaus pobūdžio eksporto trikdžių istorija.

Žvelgiant iš makroekonominio taško, lietuviškų prekių konkurencingumas Rusijoje išlieka ne-blogas, kadangi šioje šalyje tvyro gerokai aukštesnė infliacija. Be to, kaimyninėje valstybėje Lie-tuva jau turi gerą vardą, didelį įdirbį ir žinomumą, tai mums geografiškai artima rinka, tad nea-bejotinai išliks tarp pačių svarbiausių ir ateityje. Juo labiau, kad net ir esant administraciniams eksporto trikdžiams, neįmanoma staiga perorientuoti prekių srauto iš Rytų į Vakarus dėl skir-tingo produkcijos asortimento. Rusijoje gerokai dažniau nei Vakaruose parduodami galutiniai Lietuvos pramonės produktai su savu prekiniu ženklu, tad galima gauti ir didesnę pelno normą negu parduodant pusgaminius ar kitus tarpinius produktus. SEB grupės analitikų prognozėmis, Rusijos ūkio augimas artimiausiais metais išliks kuklus, nors pamažu spartės – 2014 m. tikimasi 2,9 proc. realaus BVP metinio augimo, o 2015 m. – 3,4 proc. Leidinio Focus Economics apklausti

Protekcionistinių prekybos priemo-nių rizika Rusijoje išlieka didelė, tačiau perorientuoti prekes į kitas rinkas sudė-tinga dėl skirtingo prekių asortimento.

Protekcionistinių prekybos priemo-nių rizika Rusijoje išlieka didelė, tačiau perorientuoti prekes į kitas rinkas sudė-tinga dėl skirtingo prekių asortimento.

10 diagrama. Reeksportas ir mineralinių produktų eksportas 2013 m. sausį–liepą (proc. viso eksporto)

84,5 83,5

45,4 43,1

24,7 24,615,9

11,16,2 5,9

0,8 2,0

47,7

33,8

59,4 61,1

7,11,0

60,0 59,3

0102030405060708090

Rusija Baltarusija Lenkija Latvija Ukraina Estija Vokietija Švedija Nyderlandai JungtinėKaralystė

Reeksportas Mineralinių produktų eksportas


28

32 pasaulio analitikai prognozuoja, jog 2014 m. Rusijos rublio kursas euro atžvilgiu bus stabilus (žr. 11 diagramą).

Antra pagal svarbą Lietuvos eksporto rinka – Latvija – šiemet pateikė įdomų makroekonominį rebusą. Kaimyninės šalies ekonomikos augimo 4 proc. pirmąjį 2013 m. pusmetį lėtu tikrai nepa-vadinsi, gana tvirta ir vidaus rinkos padėtis. Vis dėlto eksportas į šią šalį sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, sumažėjo 0,2 proc. Pardavimai smuktelėjo plačiu frontu: metalo gaminių eksportas susitraukė 29,6 proc., transporto priemonių – 16,3 proc., baldų – 14,9 proc., chemijos pramonės produkcijos – 8,8 proc. Tos prekės, kurių eksportas padidėjo, taip pat negalėjo pasigirti ypatingu augimo tempu: tik medienos ir popieriaus gaminių eks-portas padidėjo 36,6 proc., o kitos prekės – degalai, žemės ūkio ir maisto produktai, mašinos ir įrengimai, plastikiniai ir guminiai gaminiai – neperkopė 10 proc. padidėjimo kartelės. Tiesa, Latvijoje infliacija buvo mažesnė negu Lietuvoje, tačiau vien šiuo makroekonominiu veiksniu eksporto sustingimo pagrįsti neįmanoma.

Šiek tiek situaciją paaiškinti galima nebent Latvijos statistikos departamento importo duome-nimis. Iš jų tenka daryti išvadą, jog šiemet kaimyninė valstybė apskritai neimli kitų šalių pre-kėms. Visas Latvijos importas 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo vos 0,5 proc. Taigi iš esmės Latvijos importo tendencijos sutapo su Lietuvos eksporto į šią valstybę pokyčiais. Vadinasi, pardavimai Latvijoje buvo vangūs ne dėl Lietuvos konkuren-cingumo pablogėjimo, o dėl specifinių pačios Latvijos veiksnių. Kita vertus, Latvijos pramonės produkcijos augimo tempas taip pat yra lėtas, tad išlieka klausimas, iš kokių šaltinių gana spar-čiai didėja šios šalies mažmeninės prekybos apyvarta.

Pasak SEB grupės analitikų, Latvijos ekonomika artimiausiais metais turės garo augti dar sparčiau negu šiemet. Prognozuojama, jog 2014 m. Latvijos realus BVP padidės 4,8 proc., o 2015 m. – 5,0 proc. Infliacijos atotrūkis, palyginti su Lietuvos rodikliu, sumažės, o valiutos kurso svyravimų rizika išliks nulinė. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, makroekonominės eksporto į Latvi-ją perspektyvos išlieka geros.

Trečiąja pagal svarbą eksporto rinka per septynis 2013 m. mėnesius tapo Estija, iš šios pozicijos išstūmusi Vokietiją. Pardavimai Estijoje per metus padidėjo 25,7 proc. Vis dėlto eksportas į šią šalį turi vieną pastebimą trūkumą – monokultūriškumą, t. y. didelę priklausomybę nuo degalų. Mineralinių (daugiausiai – rafinuotų naftos) produktų eksportas į Estiją minėtu laikotarpiu su-darė 61,1 proc. Ta pačia „yda“ pirmajame prekybos partnerių dešimtuke pasižymi dar penkios

Eksportas į Latviją smuko, bet tai aiš-

kintina ne Lietuvos konkurencingumo

pablogėjimu, o apskritai sumažėju-sia Latvijos importo

paklausa.

Eksportas į Latviją smuko, bet tai aiš-

kintina ne Lietuvos konkurencingumo

pablogėjimu, o apskritai sumažėju-sia Latvijos importo

paklausa.

11 diagrama. Svarbiausių eksporto partnerių makroekonominių rodiklių prognozės 2014 m.

2,9

4,8

3,3

1,7

3,12,3

0,1

-0,3-0,9 -0,5

0,0 0,0 0,0 0,0

-2,1-3

-2-1

01

23

45

6

Rusija Latvija Estija Vokietija Lenkija

Realaus BVP pokytis (proc.)

Infliacijos skirtumas, palyginti su Lietuva (proc. punktai)

Valiutos kurso euro atžvilgiu pokytis (proc.)

Šaltinis: SEB grupė; Rusijos ir Lenkijos valiutos kurso prognozių – Focus Economics. Neigiamas valiutos kurso pokytis reiškia sustiprėjimą euro atžvilgiu.


2�

šalys – Latvija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Ukraina (žr. 10 diagramą). Degalų eks-portas iš esmės priklauso nuo vienos įmonės – Orlen Lietuva – eksporto sandorių ir politikos, tad komentuoti jo pokyčius makroekonominiu požiūriu neprasminga. Kitų svarbiausių prekių eksporto į Estiją tendencijos buvo palankios. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas ūgtelėjo 29,9 proc., plastikinių ir guminių gaminių – 17,9 proc., transporto priemonių – 69,7 proc. (birželį parduotas pastatytas laivas). Kita vertus, chemijos pramonės produkcijos eksportas padidėjo tik 2,6 proc., o mašinų ir įrengimų – sumažėjo 6,0 proc.

Estijos ūkis pirmąjį 2013 m. pusmetį paūgėjo vos 1,2 proc. Gera žinia Lietuvos eksportuoto-jams – pagrindinė Estijos ekonomikos varomoji jėga buvo vidaus rinkos augimas. Lėto eko-nomikos augimo sąlygomis Lietuvos eksporto padidėjimas vertintinas pozityviai. SEB gru-pės analitikų prognozėmis, 2014 m. Estijos realaus BVP plėtra pagyvės ir sudarys 3,3 proc., o 2015 m. – 3,5 proc. Tiesa, infliacijos skirtumas bus ne Lietuvos naudai (žr. 11 diagramą).

Eksportas į Vokietiją, ketvirtą pagal svarbą partnerę, yra itin gerai išskaidytas, be ypatingų do-minuojančių prekių. Panašaus lygio diversifikacija tarp pagrindinių eksporto partnerių pasižymi tik Švedija. Svarbiausios eksporto į Vokietiją prekės 2013 m. sausį–liepą buvo žemės ūkio ir maisto produktai (15,2 proc.; daugiausiai – žuvis ir jos gaminiai, pienas ir jo gaminiai, gyvū-nų pašarai, javai), plastikiniai ir guminiai gaminiai (14,4 proc.), chemijos pramonės produkcija (14,0 proc.), baldai (8,8 proc.) ir medienos bei popieriaus gaminiai (8,6 proc.).

Nors degalų eksportas į Vokietiją nepatenka tarp vyraujančių prekių, dėl staigaus šuolio, pa-lyginti su 2012 m. sausiu–liepa, jis turėjo lemiamos įtakos pardavimų išaugimui šiemet. Per septynis 2013 m. mėnesius eksportas į Vokietiją ūgtelėjo 6,9 proc., tačiau be mineralinių pro-duktų – smuktelėjo 0,3 proc. Be rafinuotų naftos produktų, didėjo vos kelių prekių eksportas – chemijos pramonės produktų (27,5 proc.), transporto priemonių (10,2 proc.), tekstilės gaminių (4,2 proc.) bei mašinų ir įrengimų (2,7 proc.). Tokios tendencijos nestebina, turint omenyje pa-grindinės euro zonos ekonomikos balansavimą ant nuosmukio ribos – pirmąjį 2013 m. pusmetį metinis Vokietijos realaus BVP pokytis buvo 0,3 proc. sumažėjimas. Vilčių teikia tai, jog ši rinka, veikiausiai, pasiekė lūžio tašką antrąjį 2013 m. ketvirtį ir ateityje turėtų įgauti didesnį augimo pagreitį. SEB grupės analitikų prognozėmis, Vokietijos ūkis 2014 m. išaugs 1,7 proc., 2015 m. – 2,0 proc. Kita vertus, tenykštė infliacija bus mažesnė negu Lietuvoje ir turės neigiamos įtakos realiajam valiutos kursui (žr. 11 diagramą).

Eksporto tendencijas į penktąją pagal dydį rinką – Lenkiją – vėlgi smarkiai retušavo degalų prekyba. 2013 m. sausį–liepą Lietuvos pardavimai Lenkijoje padidėjo 39,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, o eliminavus mineralinių produktų eksportą – jau tik 13,9 proc. Kita vertus, didėjo daugelio prekių pardavimai, o smuko tik transporto priemonių reeksportas, iš lietuviškos kilmės prekių – tekstilės gaminių prekyba. Po kone pusę eksporto „okupavusių“ degalų, kitos svarbiausios prekės per septynis 2013 m. mėnesius buvo žemės ūkio ir maisto produktai (15,1 proc.; daugiausiai – pienas ir jo produktai, gyvi gyvuliai, miltai ir krakmolas, pašarai gyvūnams), plastikiniai ir guminiai gaminiai (8,4 proc.), chemijos pramonės produkcija (6,6 proc.).

Makroekonominiu požiūriu, šiemet eksporto kelias į Lenkiją nebuvo klotas rožėmis. Pirmąjį 2013 m. pusmetį realus Lenkijos BVP padidėjo vos 0,7 proc., o zlotas lito atžvilgiu buvo šiek tiek (1,6 proc.) silpnesnis nei prieš metus. Taigi pagrindinių eksporto plėtros motyvų, veikiausiai, reikėtų ieškoti mikrolygyje, atskirų įmonių sprendimuose ir atsiveriančiose konkrečiose par-davimo galimybėse. SEB grupės analitikų prognozėmis, Lenkijos ekonomika kitąmet sutvirtės pastebimiau. 2014 m. tikimasi 3,1 proc. ekonomikos augimo, 2015 m. – 3,7 proc. Realaus valiu-tos kurso tendencijos, remiantis Focus Economics apklausos duomenimis, taip pat turėtų būti palankios – tikimasi nežymaus zloto sustiprėjimo (žr. 11 diagramą).

Lėto Estijos ekonomikos augimo sąlygomis Lietuvos eksporto padidėjimas vertintinas pozityviai.

Lėto Estijos ekonomikos augimo sąlygomis Lietuvos eksporto padidėjimas vertintinas pozityviai.

Neįskaitant degalų, eksportas į Vokietiją smuko, tačiau išlieka itin gerai diversifi-kuotas.

Neįskaitant degalų, eksportas į Vokietiją smuko, tačiau išlieka itin gerai diversifi-kuotas.

Eksportas į Lenkiją atsispyrė šios šalies ūkio sulėtėjimo tendencijoms.

Eksportas į Lenkiją atsispyrė šios šalies ūkio sulėtėjimo tendencijoms.


30

PRIEDAS

1 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai ir finansiniai rodikliai 2004–2015 m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

(fakt

as)

2013

m.

(pro

gnoz

ė)

2014

m.

(pro

gnoz

ė)

2015

m.

(pro

gnoz

ė)

Realiojo BVP metinis pokytis (proc.; pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką)

7,1 8,1 7,9 9,7 2,8 –14,8 1,5 6,0 3,64,2

(I pusm.)3,8 3,5 4,5

Nominalusis BVP (mlrd. Lt)

62,997 72,402 83,227 99,229 111,920 92,032 95,323 106,370 113,47156,381

(I pusm.)119,258 126,771 136,913

Valdžios sektoriaus balansas (ESS’95, proc. BVP)

–1,5 –0,5 –0,4 –1,0 –3,3 –9,4 –7,2 –5,5 –3,2–6,6

(I ketv.)–2,8 –2,5 –1,5

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.)

1,2 2,7 3,8 5,8 11,1 4,2 1,2 4,1 3,22,0

(rugpjūtis)1,5 2,8 3,5

Einamosios sąskaitos balansas (proc. BVP)

–7,6 –7,1 –10,6 –14,4 –12,9 3,7 0,1 –3,7 –0,5–3,0

(I ketv.)–2,0 –3,0 –4,0

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių, IV ketv., Lt)

1310,2 1453,4 1732,0 2052,0 2319,1 2118,3 2121,5 2175,0 2232,02253,0 (II ketv.)

2321,3 2425,7 2595,5

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (be individualių įmonių, IV ketv., proc.)

8,5 10,9 19,1 18,5 13,0 –8,7 0,2 2,5 2,64,6

(II ketv.)4,0 4,5 7,0

Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis, vidutinis, proc.)

11,4 8,3 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,3 13,211,7

(II ketv.)11,5 10,0 8,5

Bankų klientams suteiktos paskolos (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

16,898 25,957 38,641 60,114 71,441 61,558 58,338 54,009 52,87053,925

(I pusm.)54,985 58,834 63,540

Bankų klientams suteiktų paskolų metinis pokytis (proc.)*

39,7 53,6 48,9 43,9 18,8 –13,8 –5,2 –7,6 2,03,6

(I pusm.)4,0 7,0 8,0

Indėliai ir akredityvai (laikotarpio pabaigoje, mlrd. Lt)*

17,860 25,133 30,293 40,109 38,232 41,073 45,443 43,174 43,61445,463

(I pusm.)45,795 49,458 53,415

Indėlių ir akredityvų metinis pokytis (proc.)*

31,6 40,7 20,5 23,4 –4,7 7,4 10,6 –5,0 9,611,8

(I pusm.)5,0 8,0 8,0

Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (laikotarpio pabaigoje, proc.)

5,67 4,70 5,37 8,61 10,08 8,14 5,62 5,26 4,665,33

(liepa)4,50 5,00 6,00

* 2004–2006 m. ir 2007–2015 m. paskolų ir indėlių duomenys bei prognozės nėra griežtai palyginami dėl metodologijos pokyčių, o 2012 m. pateikiami be Ūkio banko rodiklių.


31

2 lentelė. Ekonomikos sektorių santykinė svarba ir augimo tempai

Santykinė dalis (proc.) Metinis pokytis palyginamosiomis kainomis (proc.)

2009 m. I pusm.

2010 m. I pusm.

2011 m. I pusm.

2012 m. I pusm.

2013 m.I pusm.

2009 m. I pusm.

2010 m. I pusm.

2011 m. I pusm.

2012 m. I pusm.

2013 m. I pusm.

Bendroji pridėtinė vertė* 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 –14,9 0,1 5,9 3,7 4,2

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė

2,1 2,9 2,8 2,5 2,7 –2,4 –1,1 2,8 10,3 –3,2

Išgaunamoji pramonė ir energetika 5,1 5,2 4,6 4,5 4,4 –3,8 4,0 –11,1 –6,1 –2,7

Apdirbamoji pramonė 16,8 18,3 21,1 21,1 21,2 –17,4 2,3 16,0 0,6 10,3

Statyba 6,3 4,9 5,1 5,5 5,6 –42,9 –15,6 16,6 4,0 –1,0

Prekyba; viešbučiai ir restoranai; transportas

29,1 30,6 31,3 32,5 32,6 –17,6 3,1 8,2 6,3 5,6

Informacija ir ryšiai 3,9 3,7 3,2 3,2 3,3 0,0 2,0 –4,4 8,1 3,0

Finansinė ir draudimo veikla 2,8 2,4 2,6 2,3 2,3 –5,2 0,5 10,3 1,9 0,8

Nekilnojamojo turto operacijos 7,5 6,8 6,1 6,0 5,9 –0,2 –1,3 –1,2 1,2 1,2

Profesinė, mokslinė, techninė, administravimo ir aptarnavimo veikla

6,1 5,8 5,6 5,5 5,5 –14,1 –4,8 2,3 3,1 3,6

Viešasis valdymas; paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla

18,3 17,4 15,8 15,1 14,6 –0,4 –3,2 0,1 0,6 0,7

Meninė, pramoginė veikla; namų ūkių paslaugos 2,1 1,9 1,8 1,8 1,8 –11,0 –9,1 1,8 1,1 3,4

* BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus subsidijas.

3 lentelė. Eksportas pagal prekių grupes (mln. Lt)

EksportasUžsienio prekybos

balansas f.o.b. kainomis (proc.)*

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. I pusm.

Santykinė dalis 2013 m.

I pusm. (proc.)

Metinis poky-tis 2013 m.

I pusm. (proc.)

2012 m. I pusm.

2013 m. I pusm.

Iš viso 55 511 40 732 54 039 69 577 79 579 41 005 100,0 14,7 –2,7 –0,8

Mineraliniai produktai 13 825 8746 12 733 17 762 19 648 9994 24,4 22,9 –20,2 –17,0

Žemės ūkio ir maisto produktai 8893 7979 9710 11 530 14 640 7506 18,3 22,7 7,8 11,9

Mašinos ir įrengimai 5915 4078 5643 7214 9061 4512 11,0 11,1 –6,4 –6,4

Chemijos pramonės produkcija 5354 3695 4397 6374 7038 3678 9,0 5,7 –7,7 –5,6

Transporto priemonės 4757 2956 4196 5339 5144 2633 6,4 6,5 –12,5 –12,4

Plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai 3304 2751 3677 4315 4787 2573 6,3 7,3 15,9 15,2

Baldai 2646 2404 2875 3549 4269 2194 5,4 9,7 74,0 72,6

Mediena, popierius ir jų dirbiniai 2465 2004 2900 3578 3800 2052 5,0 8,2 15,9 18,5

Tekstilė ir tekstilės dirbiniai 3059 2625 3225 3671 3757 2046 5,0 14,3 11,5 13,5

Metalai ir jų dirbiniai 2647 1817 2421 3265 3657 1817 4,4 1,6 –5,4 –5,9

Kitos prekės 2646 1676 2259 2980 3778 2001 4,9 24,3 2,1 6,4

* Atitinkamos prekių grupės apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.


32

4 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai 2013 m. I pusm.

Eksportas ImportasUžsienio prekybos

balansas f.o.b. kainomis (proc.)*

Mln. Lt Santykinė dalis

(proc.)

Metinis pokytis (proc.)

Mln. Lt Santykinė dalis

(proc.)

Metinis pokytis (proc.)

2012 m. I pusm.

2013 m. I pusm.

Iš viso 41 005,0 100,0 14,7 43 833,8 100,0 10,4 –2,7 –0,8

Europos Sąjunga 24 120,6 58,8 9,4 25 331,5 57,8 7,7 –0,7 0,1

NVS** 12 210,7 29,8 17,4 15 560,6 35,5 17,5 –9,5 –9,5

Kitos šalys 4673,7 11,4 42,3 2941,7 6,7 0,1 8,1 25,2

Rusija 7939,0 19,4 17,0 13 765,5 31,4 18,9 –23,7 –24,4

Latvija 3872,0 9,4 –1,0 2513,3 5,7 1,7 25,0 23,7

Vokietija 3179,3 7,8 7,6 4277,0 9,8 6,8 –12,6 –12,2

Estija 3128,4 7,6 29,2 1405,5 3,2 19,0 36,7 40,2

Lenkija 2841,3 6,9 35,7 4132,7 9,4 1,2 –29,9 –16,0

Jungtinė Karalystė 2533,0 6,2 10,5 920,7 2,1 8,6 48,0 48,7

Baltarusija 2019,6 4,9 29,2 1160,0 2,6 4,9 19,6 29,4

Nyderlandai 1878,7 4,6 –13,8 2409,8 5,5 –1,3 –3,1 –9,9

Švedija 1365,8 3,3 9,5 1280,9 2,9 –5,6 –1,7 5,8

JAV 1276,6 3,1 2,5 k. 468,3 1,1 15,5 14,9 48,3

Ukraina 1114,8 2,7 –4,4 411,6 0,9 33,6 59,9 48,1

Prancūzija 1101,2 2,7 –13,2 1151,7 2,6 26,2 18,8 0,3

Danija 894,3 2,2 13,9 780,8 1,8 6,2 5,8 9,3

Norvegija 877,2 2,1 25,5 161,0 0,4 11,6 67,2 70,3

Italija 654,6 1,6 0,5 1548,5 3,5 19,4 –30,8 –38,4

Kazachstanas 636,3 1,6 23,2 142,8 0,3 –34,2 43,0 64,8

Suomija 572,6 1,4 21,8 793,5 1,8 3,7 –21,4 –13,7

Belgija 530,9 1,3 34,6 1446,3 3,3 17,4 –49,6 –44,3

Iranas 469,0 1,1 23,4 k. 6,9 0,0 44,4 63,0 97,2

Alžyras 313,1 0,8 254,3 k. 0,0 0,0 – 100,0 100,0

Ispanija 295,8 0,7 –6,9 659,2 1,5 50,5 –13,4 –35,8

Čekija 291,0 0,7 12,0 601,3 1,4 11,4 –32,8 –32,5

Turkija 205,1 0,5 –32,5 193,6 0,4 0,5 24,8 5,4

Airija 185,7 0,5 77,8 98,1 0,2 –2,7 4,4 33,2

Vengrija 180,7 0,4 –7,2 305,4 0,7 2,4 –18,5 –23,2

Kanada 155,8 0,4 3,6 18,1 0,0 –80,3 26,6 80,1

Kinija 149,2 0,4 26,9 947,8 2,2 11,1 –74,7 –71,6

Kirgizija 126,9 0,3 12,1 11,2 0,0 26,2 k. 99,3 84,6

Austrija 126,1 0,3 23,4 353,4 0,8 27,8 –44,0 –45,4

Uzbekistanas 116,6 0,3 2,3 k. 32,8 0,1 13,5 k. 91,3 57,8

Saudo Arabija 115,8 0,3 5,9 k. 5,6 0,0 –62,1 16,7 91,2

Slovakija 112,1 0,3 –3,0 200,1 0,5 8,5 –20,5 –25,8

* Užsienio prekybos su atitinkama šalimi apyvartos dalis; importo vertė perskaičiuota f.o.b. kainomis.** Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios apžvalgos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

© SEB bankas, 2013

Tiražas 700 egz. Leidykla TEV, Mokslininkų g. 2A, LT08412 Vilnius Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Savanorių pr. 174D, LT03153 Vilnius

SEB bankas siūlo šiuos analitinius ir informacinius nemokamus leidinius, kuriuos galima rasti ir užsiprenumeruoti interneto tinklalapyje www.seb.lt:

Makroekonomikos leidiniai

Lietuvos makroekonomikos apžvalgaKetvirtinis leidinys, kuriame analizuojamos Lietuvos ekonominės ir politinės aplinkos tendencijos bei pateikiamos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės.

„Makrokomentaras“ Nereguliarus komentaras aktualia ekonomikos arba politikos tema.

Lithuanian Macroeconomic Review Quarterly macroeconomic outlook of Lithuania and forecasts of main macroeconomic indicators.

Eastern European Outlook Semiannual economic review and forecasts for CEE countries: Russia, Ukraine, Estonia, Latvia, Lithuania and Poland.

Nordic OutlookQuarterly global economic review and forecasts of main macroeconomic indicators for largest world’s economies, Nordic and Eastern European countries.

Namų ūkių finansų apžvalgos

„Namų ūkių finansinio turto barometras“ Lietuvos gyventojų finansinio turto ketvirtinė apžvalga.

Baltic Household Outlook Semiannual review of household finances in Lithuania, Latvia and Estonia.

Taupymo ir investavimo leidiniai

Biržos laikmatis Svarbiausios pasaulio ir Baltijos šalių akcijų, valiutų ir palūkanų aktualijos kiekvieną darbo dieną.

Ekonominių rodiklių kalendorius Skelbiami svarbiausi kitos savaitės makroekonomikos rodikliai didžiausiose pasaulio valstybėse, jų prognozės ir naujausi duomenys.

„FX strategas“ Savaitinė valiutų rinkų apžvalga, valiutų rinkų analizė ir prognozės, ekspertų komentarai.

„Taupymas ir investavimas“ Mėnesinis leidinys, kuriame pateikiama pasaulio finansų rinkų ir ekonomikos tendencijos, skelbiami straipsniai taupymo ir investavimo temomis.

Documents

Apie SEB banką · Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos. Tel. (8 5) 268 2518 El. p. [email protected]. 2013 m. rugsėjis, Nr. 53 3