APIKOS DS ąįAGA - ec.europa.eu · Kartu su partneriu pasvarstykite, ką reiškia šis posakis. Įvardykite ir paaiškinkite Įvardykite ir paaiškinkite veiksmus, kuriais galėtumėte

APLINKOS MODULIS ĮŽANGA

> mokytojams

Beveik pusę Europos Sąjungos (ES) ploto sudaro dirbama žemė. Euro-

pai reikia ūkininkų, kurie gebėtų mus aprūpinti saugiais, maistingais

produktais ir apsaugoti kaimo vietoves bei aplinką. Ūkininkai pirmieji

suvokia poreikį rūpintis mūsų gamtos ištekliais – juk jiems tai kasdienio gyvenimo šaltinis.

Dirbdami kaimo vietovėse ūkininkai teikia naudą mums visiems. Jie mus aprūpina viešo-

siomis gėrybėmis – saugo ir prižiūri dirvą, kraštovaizdį, ekosistemas ir buveines, faunos ir

floros įvairovę. Ūkininkams už šias paslaugas neatlyginama, todėl jiems reikalinga ES

parama, kurią jie gauna iš viešojo finansavimo.

BŽŪP buvo pradėta vykdyta 1962 m. – iš pat pradžių ji skatino ūkininkus naudoti šiuolaikinę techniką ir naujas metodikas (tarp jų – chemines trąšas bei augalų apsaugos produktus). Politika buvo efektyvi, maisto gamyba gerokai išaugo – tačiau pastaraisiais metais politikos dėmesio sritis pasikeitė. 2013 m. reformuota BŽŪP labiau orientuota į aplinką: didesnė lėšų dalis dabar skiriama tvaraus ūkininkavimo metodams. Šiandien ūkininkai skiria dėmesį ekologijai: dirbamos žemės plotuose augina apsaugos juostas ir laukinių gėlių pievas, kad išsaugotų biologinę įvairovę. Nors taip apželdintos teritorijos gali sumažinti bendrą ūkio produkcijos kiekį, tvaraus ūkininkavimo praktikos gerina dirvožemio kokybę, apsaugo ekosis-temas ir laukines buveines, biologinę įvairovę bei aplinką. Reformuota BŽŪP taip pat teikia specialią paramą ekologiniam ūkininkavimui ir našiam miškų naudojimui.

Šiame skyriuje moksleiviai galės sužinoti:▶ kaip klimato kaita gali neigiamai paveikti ūkininkus bei aplinką ir kaip ES padeda ūkininkams kovoti

su pasaulinio atšilimo sukeltais pokyčiais (žr. darbalapį „Žemės ūkis ir klimato kaitos iššūkiai“);

▶ ko imasi ūkininkai, kad apsaugotų gamtą ir išsaugotų biologinę įvairovę (žr. darbalapį „Biologinės įvairovės išsaugojimas žemės ūkio srityje“);

▶ kodėl aplinkos atžvilgiu tvarus ūkininkavimas išmintingai naudojant gamtos išteklius yra būtinas mūsų maisto gamybai ir gyvenimo kokybei – šiandien, rytoj ir ateities kartoms (žr. darbalapį „Tvarus ūkininkavimas“);

▶ koks vaidmuo tenka mums saugant aplinką, palaikant biologinę įvairovę ir kovojant su maisto švaistymu (žr. darbalapį „Imtis veiksmų dėl maisto švaistymo!“).

Siūlomas modulio projektas – kelionė į žemdirbystės ūkį.

Papildomi ištekliai ⇢ ES žemės ūkio žemėlapis⇢ BŽŪP informacinis lapas⇢ Žodynėlis

Į ŽANGA 1 /1

LT 39/70

APLINKOS MODULIS DARBALAPIS

ŽEMĖS ŪKIS IR KLIMATO KAITOS IŠŠŪKIAI

Ar šią savaitę per televiziją žiūrėjote orų prognozę? Daugelis mūsų pagal orų prognozę sprendžia, kaip rengsis. Ūkininkams orai nepaprastai svarbūs, nes orai ir klimatas žemės ūkį veikia labiau nei daugelį kitų sektorių.

1. Apibraukite visus neigiamus klimato poveikius, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo jaučiami Jūsų šalyje ir paveikė žemės ūkį ir maisto gamybą.

Potvyniai PūgosMažėjantis

derlingumas, prarastas derlius

Karščio bangos, lietaus stoka vasarą

Kylantis jūros lygisAugimo sezono

pokyčiaiDirvožemio erozija

Gyvūnų sveikatos ir gerovės problemos

Sausra Buveinių nykimas Vandens stokaKenkėjų ir svetimų

rūšių plitimas

ŽEMĖS ŪK I S I R KL IMATO KA I TOS I ŠŠŪK IA I 1 /4

LT 41/70


2. Kartu su partneriu sudarykite sąrašą su orais ir klimatu susijusių įvykių (žr. 1 pratimą), kurie gali paveikti skirtingus toliau išvardytus ūkininkavimo elementus.

Gali būti įdomu pasvarstyti, kaip skirtingai klimato kaita veikia įvairius ES regionus. Kokius poveikius labiausiai junta jūsų vietovėje gyvenantys ūkininkai?

Kitame puslapyje pateiktame žemėlapyje rasite daugiau informacijos apie klimato kaitos poveikį ES.

ŽEMĖS ŪKĮ VEIKIA KLIMATO KAITA Augalai

Gyvuliai

Dirvožemis ir kraštovaizdis

Požeminiai vandenys ir jūros lygis

Jūros gėrybės ir vėžiagyviai

Biologinė įvairovė ir ekosistemos

Ūkininkas, šeima ir pajamos


LT 42/70


Europos klimato kaitos poveikis

Arkties regionasTemperatūros kilimas žymiai didesnis už pasaulio pokyčio vidurkįArkties jūrų ledo dangos ploto mažėjimasGrenlandijos ledyninės dangos ploto mažėjimasAmžinojo įšalo zonų ploto mažėjimasDidesnė biologinės įvairovės nykimo rizikaIntensyvesnis naftos ir dujų išteklių gabenimas ir eksploatavimas

Šiaurės Vakarų EuropaDidesnis kritulių kiekis žiemąPadidėjusi upių tėkmėRūšių judėjimas šiaurės linkMažesnis energijos poreikis šildymuiDidėjanti upių ir pajūrio zonų potvynių rizika

Pakrančių zonos ir regioninės jūrosJūros lygio kilimasAukštesnė jūros paviršiaus temperatūraDidesnis vandenynų rūgštingumasŽuvų ir planktono rūšių judėjimas šiaurės linkFitoplanktono bendrijų pokyčiaiDidėjantis pavojus žuvies ištekliams

Šiaurės EuropaTemperatūros kilimas žymiai didesnis už pasaulio pokyčio vidurkįMažesnė sniego, ežerų ir upių ledo dangaPadidėjusi upių tėkmėRūšių judėjimas šiaurės linkDidesnis pasėlių derlingumasMažesnis energijos poreikis šildymuiDidesnis hidroenergetikos potencialasDidėjanti pūgų žalos rizikaIntensyvesnis turizmas vasarą

Kalnuotos vietovėsTemperatūros augimas didesnis už Europos pokyčio vidurkįMažesnis ledynų mastas ir ploto dangaAmžino įšalo zonų mažėjimasAugalų ir gyvūnų rūšių gausėjimasDidelė rūšių išnykimo Alpių regione rizikaDidėjantis dirvožemio erozijos pavojusMažesnės slidinėjimo turizmo apimtys

Centrinė ir Rytų EuropaPakilusios aukščiausios teigiamos temperatūros ribosMažesnis kritulių kiekis vasarąAukštesnė vandens temperatūraDidėjantis miškų gaisrų pavojusMažesnė miškų ekonominė vertė

Viduržemio jūros regionasTemperatūros kilimas didesnis už Europos pokyčio vidurkįMažesnis metinis kritulių kiekisSumažėjusi metinė upių tėkmėDidėjanti biologinės įvairovės nykimo rizikaDidėjantis dykumėjimo pavojusDidėjantis vandens poreikis žemės ūkio reikmėmsMažesnis pasėlių derlingumasDidėjantis miškų gaisrų pavojusDidesnis mirtingumas dėl karščio bangųPietų regiono užkrato pernešėjams tinkamų buveinių plėtraMažesnis hidroenergetikos potencialasSumažėjusios vasaros turizmo apimtys ir galimai intensyvesnis turizmas kitais sezonais


LT 43/70


3. ES remia ūkininkus, kad šie imtųsi ryžtingų veiksmų dėl klimato kaitos ir tvariau naudotų vandenį bei dirvožemį, taip pat skatina žaliosios energijos gamybą ir biologinės įvairovės apsaugą. O ką dėl klimato kaitos ir žemės išteklių išsaugojimo manote jūs? Pažaiskite žaidimą „Pastovėk už save!“

Ant priešingose pusėse esančių klasės sienų pakabinkite du plakatus: „Aš sutinku“ ir „Aš nesutinku“. Savanoris perskaito teiginį, ir kiekvienas iš jūsų atsistoja ties plakatu, atitinkančiu jūsų nuomonę šiuo klausimu. Savanoris kelių priešingose klasės pusėse esančių moksleivių paklausia, kodėl jie ten atsistojo. Įtikintas argumentų, kiekvienas gali pereiti į priešingą klasės pusę, tačiau privalo paaiškinti, kas paskatino pakeisti nuomonę.

▶ Kad užtikrintume, jog ateities kartos turės ką valgyti, turime daugiau dėmesio skirti tvariai gamybai.

▶ Ekologinio ūkininkavimo metodai galbūt patys tvariausi, bet 2050 m. jie neužtikrins maisto tiekimo 9 mlrd. žmonių.

▶ Turime labiau rūpintis efektyviu maisto auginimu, užuot plėtoję žemės ūkį kirsdami medžius ir miškus.

▶ Turime mažinti priklausomybę nuo importuojamo maisto ir daugiau dėmesio skirti vietos ūkininkams, kurie užtikrintų aprūpinimą maistu.

▶ Kad prisidėtume prie aplinkosaugos, maitindamiesi turime labiau atsižvelgti į sezoną, net jei tokiu atveju ir negalėtume tam tikrais vaisiais ar uogomis (pvz., braškėmis) mėgautis ištisus metus.

ŽE MĖS ŪK I S I R KL IMATO KA I TOS I ŠŠŪK IA I 4 /4

LT 44/70


BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS ŽEMĖS ŪKIO SRITYJE

Įsivaizduokite pasaulį be braškių ar šokolado. Dauguma augalų negalėtų paskleisti sėklų, jeigu nebūtų apdulkintos žiedadulkėmis – dažniausiai iš kito žiedo. Šį darbą atlieka laukiniai apdulkintojai. Jeigu kakavmedžio žiedo nebūtų aplankiusi mažytė muselė, mums tektų gyventi be šokolado. Tad net ir kukli musė atlieka svarbų vaidmenį!

1. a) Atrinkite, nupieškite ir įrašykite trūkstamas šio maisto ciklo dalis.

Obuoliai – Apdulkintojai – Gamyba

b) Ar galite atkurti šių dviejų maisto produktų ciklus?

▶ Lazdynų riešutai

▶ Pomidorai

Saulė Vanduo Vaismedžiai

Sultys

B IOLOG INĖ S Į VA I ROVĖS I ŠSAUGOJ IMAS ŽE MĖS ŪK IO SR I TY JE 1 /2

LT 45/70


2. Augalai priklauso nuo vabzdžių apdulkintojų; žemės ūkiui būtina biologinė įvairovė, kad turėtume daugiau mūsų mitybai skirtų produktų. Apskaičiuota, kad vienas iš trijų maisto kąsnių yra apdulkinimo rezultatas. Visame pasaulyje nyksta rūšys – ES apie 40 proc. bičių ir žiedmusių rūšių laikomos nykstančiomis. Jei nebūtų biologinės įvairovės ir vabzdžių, ūkininkai turėtų augalus apdulkinti rankomis, o tai per metus kainuotų milijardus eurų.

ES remiami ūkininkai vis labiau praktikuoja „žalesnį“ arba tvaresnį žemės ūkį: saugo biologinę įvairovę, laukines buveines ir apdulkintojus. Jie imasi šių veiksmų:

▶ prižiūri vietines buveines, tokias kaip šienaujamos pievos, žolės ganyklos, pelkės, šlaitai ir tvenkiniai;

▶ geriau kontroliuoja pesticidų naudojimą;

▶ atkuria laukinių gėlių gausius kraštovaizdžius, augina gyvatvores;

▶ sėja įvairias vietines sėklas, augina įvairių augalų pasėlius.

a) Pasiūlykite, kokių žalinimo priemonių galėtų imtis ūkininkai, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė.

b) Įsivaizduokite, kad esate bitininkas. Bičių avilius nuomojate ūkininkams, kad bitės galėtų apdulkinti jų augalus. Sukurkite vietos laikraščio ūkininkavimo skilčiai skirtą skelbimą apie pasėlių laukų apdulkinimui skirtų bičių nuomą.

c) Jeigu kas nors pažįsta bitininką, kodėl gi nepasikvietus jo į klasę, kad papasakotų jums apie įdomų savo amatą?

3. Pasvarstykite, kokių veiksmų galėtų imtis klasė, kad palaikytų biologinę įvairovę. Galbūt mokyklos teritorijoje arba netoliese

galėtumėte pasodinti medį, sukurti apdulkintojų gyvenamą plotą arba laukinę buveinę?

Patyrinėkite ir apmąstykite, ką ir kokiais būdais galėtumėte nuveikti. Tuomet el. laišku mokyklos vadovą pakvieskite į klasę, kad galėtumėte išdėstyti savo pasiūlymus.

B IOLOG INĖ S Į VA I ROVĖS I ŠSAUGOJ IMAS ŽE MĖS ŪK IO SR I TY JE 2 /2

LT 46/70


TVARUS ŪKININKAVIMAS

„Elkitės su žeme tinkamai. Ją gavote ne iš tėvų – žemę jums paskolino jūsų vaikai.“ Amerikos indėnų posakis

1. Kartu su partneriu pasvarstykite, ką reiškia šis posakis. Įvardykite ir paaiškinkite veiksmus, kuriais galėtumėte parodyti, kad jums rūpi aplinka. Pasiūlymais pasidalykite su klase.

2. Beveik pusę ES teritorijos sudaro dirbamos žemės. Ūkininkai ne tik gamina kokybiškus ir maistingus produktus – kartu jie ir saugo gamtą bei rūpinasi aplinka. ES padeda ūkininkams dirbti tvariai ir tapti „žalesniais“. Praktikuojant tvarų ūkininkavimą (pvz., ekologinį ūkininkavimą) išmintingai naudojami gamtos ištekliai. Tai nepaprastai svarbu mūsų maisto gamybai ir gyvenimo kokybei – šiandien, rytoj ir ateities kartoms.

TVARUS ŪK IN INKAV IMAS 1 /3

LT 47/70


Ar galite likusius išvardytus gamtos išteklius susieti su ūkininkų atliekama veikla? Pagrįskite, kodėl kiekviena iš šių veiklų laikoma tvaraus arba „žalesnio“ ūkininkavimo praktika.

GAMTOS IŠTEKLIAI ŪKININKŲ ATLIEKAMA VEIKLA PRIEŽASTIS

Dirvožemis Sėjomaina Apsaugo dirvožemio struktūrą nuo erozijos ir kenkėjų, papildo maistinėmis medžiagomis

Žemė ir kraštovaizdis

Nuolat augina pievas Lauko pakraščius palieka nekultivuotus

Oras Sodina įvairių rūšių augalus ir naudoja sertifikuotas sėklas

Augalai Sodina ir prižiūri medžius

Gyvūnai Šeria atvirose ganyklose, galvijus dažnai perkelia iš vienų gardų į kitus

Vanduo Mažina cheminių trąšų ir pesticidų naudojim Naudoja gyvūnų mėšlą, ekologines ir žaliąsias trąšas

Mineralai / maistinės medžiagos (pvz., azotas ir fosfatas)

Kasa tvenkinius, trąšų nuotėkoms ir gyvulių srutoms neleidžia patekti į upes ir upelius

Biologinė įvairovė ir laukinės buveinės

Augina gyvatvores ir jų nekarpo paukščių perėjimo sezono metu


LT 48/70


3. Ekologinis ūkininkavimas – tai tvari ūkininkavimo praktika, sauganti žemę, biologinę įvairovę ir aplinką. Tvaraus ūkininkavimo praktikas patyrinėkite surengę sesiją „Klausk ekspertų“.

Du ar trys klasės savanoriai tampa tvaraus ūkininkavimo „ekspertais“. Ekspertai ir kiti moksleiviai 15 minučių ieško teminės informacijos internete. Klasė stengiasi sugalvoti ekspertams skirtus klausimus. Pasibaigus 15 minučių trukusiam naršymui, ekspertai susėda prieš klasę ir atsako į „auditorijos“ klausimus bei aptaria iškeltus klausimus.

Galimų klausimų pavyzdžiai:

▶ Kas yra ekologinis ūkininkavimas?

▶ Kokios penkios šalys pirmauja ekologinio ūkininkavimo srityje?

▶ Kokie yra populiariausi ekologiški produktai?

4. Išnagrinėjote klausimus, susijusius su tvariu ūkininkavimu. Kodėl į klasę nepasikvietus vietos ūkininko, kuris papasakotų apie savo darbą, tvaraus ūkininkavimo metodus ir jų svarbą saugant aplinką?

Naudinga nuoroda paieškos pradžiai http://ec.europa.eu/agriculture/organic/index_lt.htm


LT 49/70

http://ec.europa.eu/agriculture/organic/index_lt.htm


Šiandien ūkininkai atlieka tris svarbius vaidmenis: gamina mums maistą, prižiūri kaimo vietoves ir palaiko kaimo bendruomenių gyvybingumą. ES mes džiaugiamės maisto saugumu ir esame tikri, kad mūsų ūkininkai pagamins užtektinai kokybiško maisto už prieinamą kainą. Vis dėlto kasmet ES išmetama apie 90 mln. tonų maisto jo gamybos, skirstymo ir vartojimo metu. Stulbinamas kiekis – 40 proc. – maisto atliekų išmetamas vartojimo etapu (mažmeninė prekyba ir namų ūkiai). Didžiąją išmetamo maisto dalį sudaro šviežios daržovės, vaisiai, pienas ir duona. Kaip manote, kodėl išmetame tiek daug maisto?

1. Išmesdami maistą, kartu mes niekais paleidžiame ūkininkų darbą ir švaistome žemės išteklius (energiją, kurą, laiką ir vandenį), kurie buvo panaudoti auginant, nuimant derlių, laikant, pakuojant, pervežant, parduodant ir ruošiant maistą.

Pradžiai visą savaitę registruokite maistą, kurį išmetate čia, mokykloje.

IMTIS VEIKSMŲ DĖL MAISTO ŠVAISTYMO!

Gamina aukštos kokybės maistą Prisideda prie kaimo bendruomenės klestėjimo

Rūpinasi kraštovaizdžiu ir aplinka

Ūkininkas

Šis trumpas ES video http://europa.eu/!nu84bb rodo, kad pats metas imtis veiksmų dėl maisto švaistymo!

IMK IMĖ S VE IKSMŲ D Ė L ŠVA I STYMO ! 1 /2

LT 51/70

http://europa.eu/%21nu84bb


a) Galite naudoti tokią lentelę, kaip nurodyta.

„IŠMETAMAS MAISTAS – KLASĖS REGISTRAS“

MAISTO ATLIEKŲ RŪŠIS IR KIEKIS KODĖL IŠMESTA KUR IŠMESTA

Pirm. 1 pieno pakelisObuolysDuona

Baigėsi galiojimo laikasNesinorėjoSupelijo

Į kriauklęĮ komposto dėžęĮ šiukšlių dėžę

Antr.

Treč.

Ketv.

Penkt.

b) Savaitės pabaigoje aptarkite išmesto maisto rūšis ir kiekį.

c) Pasvarstykite, kaip geriau elgtis perkant maistą, kaip išvengti maisto švaistymo ir kaip elgtis su maistu, kurio nesuvalgėme.

d) Padalykite klasę į dvi darbo grupes, kurios sukurs du plakatus „10 patarimų, kaip mažinti maisto atliekas“ – vieną skirtą naudoti mokykloje, kitą – namuose.

2. Maistas gali būti švaistomas ir perdirbimo etapo metu bei parduotuvėse. Mes esame išrankūs pirkėjai ir neperkame netaisyklingos formos daržovių. Milijonai kilogramų daržovių išmetama todėl, kad yra netaisyklingos ar neįprastos formos – nors yra šviežios ir gardžios, jos nė nepasiekia prekybos centrų lentynų.

Įsivaizduokite, kad dirbate stambaus prekybos tinklo rinkodaros skyriuje. Parašykite nemokamo įmonės žurnalo maisto skyreliui skirtą straipsnį apie tai, kodėl įmonė imsis bandomosios iniciatyvos ir šešis mėnesius pardavinės netaisyklingos ir nestandartinės formos daržoves.

Galite pradėti nuo idėjų, pateiktų šioje skrajutėje: http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/library/docs/tips_stop_food_waste_lt.pdf

IMK IMĖ S VE IKSMŲ D Ė L ŠVA I STYMO ! 2 /2

LT 52/70

http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/library/docs/tips_stop_food_waste_lt.pdf

APLINKOS MODULIS PROJEKTAS

1 dalis

Pasiskirstę į grupes po tris tapkite ekologijos tyrėjais: ištyrinėkite 2 m2 plotą mokyklos kieme, gatvėje arba netoliese esančiame parke. Pasižymėkite viską apie šį plotą, dirvožemio struktūrą, ekosistemos gyventojus, augalus, visus gyvus sutvėrimus ir negyvus objektus, priklausančius vienas nuo kito. Visi plotai turi būti kuo skirtingesni biologinės įvairovės atžvilgiu (pvz., plotas gėlių lysvėje, po medžiais, šešėlyje, šalia tvenkinio ar apželdintas žole).

Kiekvienai gyvybei reikia saulės šviesos, vandens, oro ir maisto (maistinių medžiagų). Surašykite jūsų buveinėje gyvenančius vabzdžius ir apdulkintojus – tarp jų veikiausiai bus ir bitės, geriausiai atpažįstamos apdulkintojos! Nufotografuokite aptiktus bestuburius ir sužinokite apie juos identifikacijos vadovuose.

Grupėje nutarkite dėl pagrindinės buveinės nagrinėjimo temos ir rezultatų užrašymo būdų. Pasirinkite lenteles ir grafikus, kuriuos naudosite pristatydami rezultatus.

Aplinka – tai mus supantis pasaulis. 1 dalyje jūs sužinosite

apie vietos ekosistemas ir išnagrinėsite, kaip

visi jose esantys gyvi elementai (augalai, gyvūnai ir

organizmai) sąveikauja vieni su kitais ir su negyvąja aplinka

(oru, žeme, saule, dirvožemiu, klimatu ir atmosfera).

Projekto 2 dalis – kelionė į žemdirbystės ūkį. Ten pamatysite,

kokius darbus ūkininkai atlieka dėl mūsų – ne tik gamindami

sveiką maistą, bet ir saugodami gamtą, aplinką ir jos

biologinę įvairovę.

PROJ EKTAS 1 /2

LT 55/70

APLINKOS MODULIS PROJEKTAS

2 dalis

Naudodamiesi gauta informacija, pasirenkite kelionei į žemdirbystės ūkį. Pasiruoškite klausimus, kuriuos užduosite. Pagalvokite, kokių buveinių ir ekosistemų aptiksite ūkyje. Galimos klausimų temos: auginamų augalų rūšys; sėjos ir sėjomainos praktikos; naudojama technika; augalų rinka. Pasirinkite savanorius, kurie viešnagės metu užduos klausimus.

Pasinaudokite fotoaparatu, kad grįžę galėtumėte parengti pasakojimą iš nuotraukų. Nustatykite, kokias aplinkos apsaugos priemones naudoja ūkininkas. ES remia ūkininkus, kurie, gamindami

kokybišką maistą, rūpinasi aplinka. Pasižymėkite, kaip rūpinamasi taršos prevencija ir kaip paskirstomos trąšos. Ar ūkininkas dalyvauja kokiose nors aplinkosaugos sistemose, kad apsaugotų ir sustiprintų savo ūkio biologinę įvairovę? Pavyzdžiui, ar laukų pakraščiai

paliekami nekultivuoti, ar išsaugomos laukinės buveinės, ar skatinama biologinė įvairovė ir vengiama purškalų?

Grįžę į klasę parenkite pasakojimus pagal ūkyje jūsų ir jūsų grupės padarytas nuotraukas. Pasirinkite temą ir nuotraukas išdėliokite taip, kad jos atspindėtų jūsų temą ir atskleistų, kaip ES gali padėti ūkininkams išsaugoti gamtos išteklius. Sukurkite pasakojimo iš nuotraukų skaidrių pateiktį. Nuotraukoms sugalvokite pavadinimus ir pristatykite jas auditorijai.

Ar žinojote, kad apie 85 proc. Europos augalų rūšių apdulkinimą bent iš dalies atlieka vabzdžiai, tokie kaip laukinės bitės, naminės bitės ir žiedmusės?

PROJ EKTAS 2 /2

C

LT 56/70

Documents

APIKOS DS ąįAGA - ec.europa.eu · Kartu su partneriu pasvarstykite, ką reiškia šis posakis. Įvardykite ir paaiškinkite Įvardykite ir paaiškinkite veiksmus, kuriais galėtumėte