Nr. 5(344)

ORGANIZMÀ STIPRINANTISGËRIMAS: MEDUS SU

ALAVIJU IR ÐOKOLADUReikia 20 g pertrintø per siete-

lá alavijo lapø, 100 g grikiø me-daus, 100 g natûralaus sviesto,100 g natûralaus ðokolado,1 stik-linë riebaus pieno.

Pertrintø alavijo lapø koðelæreikia sumaiðyti su medumi, á mi-ðiná supilti iðlydytà vandens vo-nelëje ðokoladà, sudëti sviestà irviskà vël pakaitinti, nuolat mai-ðant, kol gausis vienalytë masë.Tada 1 valgomasis ðaukðtas ðiektiek atvësusios jos iðmaiðomas 1stiklinëje pieno. Taip pasiruoðtasorganizmà stiprinantis gërimas ið-geriamas per dienà nedidelëmisporcijomis prieð valgá (prieð taidël ðios priemonës vartojimo pa-sitarus su gydytoju).

KRAUJAGYSLIØSTIPRINIMUI IRKRAUJOTAKOS

NORMALIZAVIMUI

ÞOLELIØ UÞPILAS SUMEDUMI

Reikia 1 valgomojo ðaukðtokarpotojo berþo lapø, 2 valgomø-jø ðaukðtø rûgties gyvatþolës þo-lës, 3 valgomøjø ðaukðtø vaisti-nës kraujalakës ðaknø, 3 valgo-møjø ðaukðtø liepø medaus, 500ml vandens.

Augalinë þaliava susmulkina-ma bei kruopðèiai permaiðoma, 3valgomieji ðaukðtai miðinio uþ-pilami uþvirintu vandeniu, uþpi-las paliekamas tamsioje vietoje 4valandoms prisitraukti, po to per-koðiamas ir jame iðmaiðomas me-dus.

Taip paruoðtas uþpilas geria-mas po 50 ml, likus 20 minuèiøprieð kiekvienà valgá. Tokio gy-dymosi kursas – 1 mënuo.

ÞOLELIØ UÞPILAS SUMEDUMI

Reikia 1 valgomojo ðaukðtoplaèialapio gysloèio lapø, 2 val-gomøjø ðaukðtø didþiosios varna-lëðos ðaknø, 2 valgomøjø ðaukð-tø vaistinës ramunës þiedø, 3 val-gomøjø ðaukðtø balinio ajero ðak-nø, 3 valgomøjø ðaukðtø pievømedaus, 500 ml vandens.

Augalinë þaliava susmulkina-ma ir kruopðèiai permaiðoma, 2valgomieji ðaukðtai miðinio uþ-pilami uþvirintu vandeniu ir pa-liekami kaisti ant maþos ugnies,neleidþiant uþvirti, dar 20 minu-èiø. Po to uþpilas atvësinamas,perkoðiamas ir jame iðmaiðomasmedus.

Taip paruoðtas uþpilas geriamas3 kartus per dienà po 50 ml 20 mi-nuèiø prieð valgá. Gydymo kursas– 20 dienø.

IMUNITETO SUSTIPRINIMUISERGANT LËTINËMIS

SÀNARIØ LIGOMIS

MEDUS SU ALAVIJU IRGRAIKINIAIS RIEÐUTAISReikia 0,2 stiklinës ðvieþiø ala-

vijo sulèiø, 300 g tamsaus medaus,1/2 kg susmulkintø graikiniø rie-ðutø branduoliø.

Alavijo sulèiø paruoðimui rei-kia ið anksto nupjauti nuo suaugu-sio augalo lapus ir palaikyti juos 2savaites ðaldytuve, suvyniotus ámaistinæ folijà arba sudëtus á ne-skaidrø paketà. Po to lapai nuplau-nami ðaltu vandeniu, sumalamimësmale ir á gautà koðelæ ápilamaðiek tiek vandens. Praëjus 3 valan-doms alavijo masë sukreèiama antperlenktos keliais sluoksniais mar-lës ir ið jos iðspaudþiamos sultys.Alavijo sultys porcelianiniame ar-ba emaliuotame inde sumaiðomossu grûstais rieðutais bei medumi irmiðinys patalpinamas á ðaldytuvà.Taip pasiruoðtas miðinys vartoja-mas po 1 valgomàjá ðaukðtà 3 – 4kartus per dienà pusvalandis prieðvalgá (prieð tai pasitarus dël to sugydytoju).

SKAUSMO MALÐINIMUI:MIÐINYS KOMPRESAMS IR

PAVILGAMS

MEDUS SU ALAVIJUReikia 2 valgomøjø ðaukðtø

tamsaus medaus, 4 valgomøjøðaukðtø alavijo sulèiø, 4 valgomø-jø ðaukðtø etanolio tirpalo.

Gerai permaiðomi visi iðvardin-ti komponentai. Gautame miðiny-je iðmirkoma marlinë servetëlë, ku-ri dedama ant skaudamos vietos,pridengiama polietilenu, viskasðiltai apkamðoma ar apvyniojama.Taip kompresas paliekamas 20 –30 minuèiø. Po to jis nuimamas, oant kûno likusi drëgmë nuðluosto-ma minkðtu rankðluosèiu. Tokiosprocedûros gerai padeda nuo sàna-riø skausmø bei malðina uþdegimosimptomus. Taèiau prieð naudojan-tis jomis bûtina pasitarti su gydy-toju.

TEPALAI NUO SÀNARIØSKAUSMO

VAÐKAS SU MEDUMI IRSVOGÛNU

Reikia 30 g ðvieþio bièiø vað-ko, 30 g liepø medaus, 30 g ðvie-

þios svogûnø sunkos, 1 susmulkin-tos baltosios lelijos svogûnëliogalvutës.

Visi nurodyti komponentai mai-ðikliu gerai permaiðomi porceliani-niame arba emaliuotame inde, kolsusidarys vientisa masë. Tada miði-nys pakaitinamas vandens vonelëjeir vël atvësinamas iki kûno tempera-tûros. Taip pasiruoðta priemone skau-dami sànariai sutepami 2 kartus perdienà. Gydymo kursà sudaro nuo 10iki 15 procedûrø (tai turi nurodytigydytojas). Po to reikia padaryti 25– 30 dienø pertraukà ir, esant reika-lui, gydymà pakartoti.

PROPOLIO TEPALASVAZELINO PAGRINDU

Reikia 10 g propolio, 100 g va-zelino ið vaistinës. Vazelinas iðly-domas vandens vonelëje emaliuo-tame inde, nukëlus nuo ugnies at-vësinamas iki 45 laipsniø tempe-ratûros, á já suberiamas susmulkin-tas propolis, viskas gerai permai-ðoma ir vël pakaitinama. Paruoðtapriemonë pertrinama per sietelá iratvësinama iki kambario tempera-tûros. Ja sutepama oda virð skau-damo sànario ir taip pabûnama pu-sæ valandos. Po to preparato liku-èiai paðalinami minkðta servetële.Tokios procedûros atliekamos 1 –2 kartus per parà pagal gydytojonurodymà. Rekomenduojamas gy-dymo kursas – 20 dienø. Po to rei-kia padaryti mënesio pertraukà ir,esant reikalui, gydymà pakartoti.Propolio tepalas vazelino pagrin-du gerai padeda kenèiant kelio irblauzdinio pëdos sànario skaus-mus.

PROPOLIO TEPALASSVIESTO PAGRINDU

Reikia 10 g propolio, 120 g rie-baus natûralaus sviesto.

Sviestas iðlydomas emaliuota-me inde vandens vonelëje, á já su-beriamas susmulkintas propolis,kuris iðtrinamas mediniu ðaukðtu,kol nebelieka gumulëliø. Tada mi-ðinys atvësinamas ir gautu tepaluátrinama oda virð skaudamø sàna-riø. Taip pabûnama pusvalandá, poto preparato likuèiai nuvalomi po-pierine servetële. Tokios procedû-ros atliekamos 2 kartus per dienà,gydymo kursas 25 – 30 dienø (pa-gal gydytojo nurodymà).

VAISTINËS PRIEMONËSTROFINIØ OPØ GYDYMUI

PROPOLIO TEPALASSVIESTO PAGRINDU

Reikia 20 g propolio, 100 g na-tûralaus sviesto.

Propolis susmulkinamas ir per-maiðomas su iðlydytu sviestu ikivientisos konsistencijos. Po to taippasiruoðtà tepalà reikia sudëti á tam-saus stiklo indà ir laikyti ðaldytu-ve.

Tvarstis su tepalu uþdedamasant trofinës opos srities ir palaiko-mas 30 minuèiø. Tokià procedûràreikia kartoti kasdien, gydymo kur-sas – 12 dienø.

PROPOLIO MIÐINYS SUMEDUMI KOMPRESAMSReikia 20 g propolio, 100 g me-

daus.Propolis iðlydomas vandens vo-

nelëje iki klampios konsistencijos,sumaiðomas su medumi ir miðinyspakaitinamas dar 5 minutes, nuo-lat maiðant ir neleidþiant jam uþ-virti. Po to jis perkoðiamas, atvësi-namas ir sudedamas á tamsaus stik-lo indà.

Taip paruoðtas miðinys naudo-jamas kompresams ant trofiniøopø arba iðsiplëtusiø venø srities.Tuo tikslu miðiniu sutepamamedvilninio audinio skiautë, kuriuþdedama ant paþeistos vietos,pridengiama plëvele bei uþtvir-

APITERAPIJA NAMUOSE

t inama bintu. Pirmosiomisdviem dienomis taip kompre-sas paliekamas 1,5 valandos.Treèiàjà dienà procedûros truk-më prailginama iki 4 valandø.Penktàjà dienà kompresas pa-liekamas jau visai nakèiai irtaip tæsiama dar penkias dienas.Viso gydymo kurso trukmë – 10dienø.

NATÛRALUS VAÐKASSU ÞOLELËMISKOMPRESAMS

Reikia 1 valgomojo ðaukðtobièiø vaðko, 1 valgomojoðaukðto sudþiovintø didþiosiosdilgëlës lapø milteliø, 1 valgo-mojo ðaukðto sudþiovintø pla-èialapio gysloèio lapø milteliø,1 valgomojo ðaukðto þàsiestaukø.

Visi nurodyti komponentaipermaiðomi, miðinys pakaitina-mas vandens vonelëje 15 minu-èiø ir po to atvësinamas.

Tvarstis su miðiniu uþdeda-mas ant trofiniø opø ir palaiko-mas 20 minuèiø. Procedûra atlie-kama 2 kartus per dienà, gydy-mo kursas – 10 dienø.

Raudonasis dobilas – daugia-metis þolinis augalas, daþnai ap-tinkamas laukuose, pievose, mið-ko laukymëse, ant þole apaugusiøðlaitø, kultivuojamas ir kaip ver-tinga paðarinë kultûra. Jo sudëtyjeyra daug biologiðkai aktyviø me-dþiagø, kurios gali bûti naudingossveikatai ir ávairiø ligø gydymui.Tai seniai pastebëta, todël liaudiesmedicinoje raudonasis dobilas pla-èiai naudojamas daugelio negala-vimø ir ligø profilaktikos bei gy-dymo tikslais.

Bronchitø, tracheitø ir astmosgydymui reikia 2 arbatinius ðaukð-telius raudonojo dobilo þiedø uþ-pilti 1 stikline verdanèio vandens,palikti prisitraukti 10 minuèiø,praskiesti santykiu 1 : 20 ir uþpilàgerti ðiltà su medumi po 0,5 stikli-nës 4 kartus per dienà vietoje arba-tos.

Kamuojant lëtiniam kosuliuikaip atsikosëjimà ir gleiviø pasi-ðalinimà lengvinanti bei karðtá ma-þinanti priemonë padeda kitas do-bilo þiedø uþpilas. Jo paruoðimuireikia 1 valgomàjá ðaukðtà dobiloþiedø uþplikinti 1 stikline verdan-èio vandens, palikti prisitraukti 30minuèiø ir uþpilà perkoðti. Jis ge-

GYDANTIS DOBILAS:PERÐALIMO IR PLAUÈIØ

LIGOS

riamas po 3 valgomuosius ðaukð-tus 4 kartus per dienà 30 minu-èiø prieð valgá.

Sergant lëtiniu bronchituveiksmingai padeda toks vais-tiniø augalø miðinys su dobi-lu. Imama po 1 dalá raudonojodobilo þiedø ir ðilkaþiedësgaisrenos þolës bei po 2 daliskraujaþolës þolës ir ankstyvo-jo ðalpusnio lapø. Viskas su-smulkinama, kruopðèiai per-maiðoma, 1 valgomasis ðaukð-tas miðinio uþpilamas 1 stikli-ne verdanèio vandens ir uþpi-las pakaitinamas iki uþvirimo.Nuëmus nuo ugnies, palieka-mas prisitraukti 3 valandoms,perkoðiamas ir geriamas ðiltaspo pusæ stiklinës 3 kartus perdienà prieð valgá.

Iðsigydyti lëtiná bronchità ga-lima ir kita vaistine priemone: ly-giomis dalimis paimti raudono-jo dobilo ir smulkiaþiedës tûbësþiedai, jonaþolës ir kraujaþolësþolë susmulkinami, kruopðèiaipermaiðomi ir 1 valgomasisðaukðtas miðinio uþpilamas 1stikline karðto vandens.

(nukelta á 2 puslapá)

2

(atkelta ið 1 puslapio)Uþpilas pavirinamas 4 minu-

tes, po to, nuëmus nuo ugnies, pa-liekamas 2 valandoms prisitrauk-ti, perkoðiamas ir geriamas po pu-sæ stiklinës 4 kartus per dienà.

Sergant bronchine astma ge-rai padeda toks þoleliø miðinys:reikia paimti po 2 dalis raudono-jo dobilo, geltonþiedþio barkû-no ir vaistinës noteros bei po 3dalis juoduogio ðeivamedþio irmëlynojo palemono. Viskas su-smulkinama, kruopðèiai permai-ðoma, 3 valgomieji ðaukðtai mi-ðinio uþpilami 2 litrais verdanèiovandens ir uþpilas paliekamas 1valandai prisitraukti. Po to jis per-koðiamas bei geriamas po 0,5 stik-linës 6 kartus per dienà.

Sergant lëtinëmis plauèiø li-gomis gali padëti kitas uþpilas.Imama po 3 dalis raudonojo do-bilo, roþës þiedlapiø ir vaistinio

rozmarino, 2 dalys pavasarinës rak-taþolës ir 1 dalis pipirmëtës. Vis-kas susmulkinama, kruopðèiai per-maiðoma ir 6 valgomieji ðaukðtaimiðinio uþpilami 1,5 litro verdan-èio vandens. Uþpilas paliekamas 1valandai prisitraukti, perkoðiamasir geriamas po 2/3 stiklinës 6 kar-tus per dienà.

Lëtines plauèiø ligas padeda ið-sigydyti ir dar vienas vaistaþoliømiðinys su dobilu. Reikia 4 daliøraudonojo dobilo, 3 daliø papras-tosios mirtos, po 2 dalis paimtøvaistinës baltaðaknës ir vaistinësplautës bei 1 dalies paprastojo rau-donëlio vaistinës þaliavos. Viskassusmulkinama, permaiðoma, 6 val-gomieji ðaukðtai miðinio uþpilami1 litru verdanèio vandens ir uþpi-las paliekamas 1 valandai prisit-raukti. Po to jis perkoðiamas ir ge-riamas po pusæ stiklinës 6 kartusper dienà.

Viduriai daþniau uþkietëjabaigiantis þiemai ir sulaukus pa-vasario, kai ne tik maþiau juda-ma, bet ir maþiau valgoma skai-dulingo augalinio maisto. Ðiamemaiste esanti làsteliena, pateku-si á þarnynà, sugeria daug skys-èiø, iðbrinksta ir kartu suminkð-tina iðmatas, kurios dël to leng-viau pasiðalina. Be to, augalinësskaidulos yra puikûs sorbentai,kurie pasisavina ávairius kenks-mingus junginius ir palengvinajø pasiðalinimà ið organizmo.

Norint papildyti savo racionàskaidulingu maistu, reikia valgy-ti kuo daugiau natûraliø produk-tø: morkø, ridikëliø, pomidorø,agurkø, burokëliø, baklaþanø,moliûgø, krapø, petraþoliø, salie-rø, raugintø kopûstø, raugintøagurkø, jûros kopûstø. Galima iðjø gaminti ávairias salotas, kuriasrekomenduojama paskaninti au-galiniais aliejais (saulëgràþø,alyvuogiø, kukurûzø), kurie taippat efektyviai laisvina vidurius.

Labai praverstø ávairûs vai-siai, uogos – ne tik þali, bet irdþiovinti. Daugiausia skaiduløyra dþiovintose figose, juodo-siose slyvose, abrikosuose. Nemaþiau naudingi ir grûdiniai pro-

duktai: rupi padþiovin-ta duona, javainiai, ávai-rios koðës.

Kad valgant daugaugalinës kilmës mais-to nepûstø viduriø, bû-tina labai kruopðèiai jásukramtyti. Jei tai nepa-deda, reikia atsisakytitø produktø, kurie daþ-niausiai sukelia meteo-rizmà (kopûstø, vynuo-giø, pupø, ðvieþios duo-nos).

Þarnyno veiklà sti-muliuoja ðvieþios sul-tys, kurias rekomenduo-jama gerti 30-60 minu-èiø prieð valgá. Ypaènaudingos neskaidrin-tos tirðtos sultys: slyvø,abrikosø, persikø, pomi-

dorø, morkø, salierø, burokëliø.Sultis rekomenduotina iðspaustiprieð pat vartojimà. Visø nesuvar-tojus, ðaldytuve galima laikyti neilgiau kaip 1 valandà. Tik burokë-liø sultis rekomenduojama specia-liai 2-3 valandas palaikyti ðaldy-tuve neuþdengtas. Jeigu ir tuometorganizmas jø netoleruoja, reikiasumaiðyti su morkø sultimis san-tykiu 1:3.

Jei viduriai linkæ uþkietëti, reikiagerti daug skysèiø. Nesant jokiø kon-traindikacijø (ðirdies, inkstø ligø),galima suvartoti iki 2 l per dienà.Ypaè naudingi mineraliniai vande-nys. Jeigu viduriai linkæ uþkietëti dëlþarnyno veiklos sulëtëjimo, reko-menduotini magnio ir natrio sulfati-niai vandenys. Juos reikia gerti 3-4kartus per dienà 1,5 valandos prieðvalgá. Jeigu uþkietëjus viduriams ka-muoja skausmai, reikëtø gerti (tiks-liau – po truputá gurkðnoti) paðildy-tus silpnai mineralizuotus ir truputágazuotus vandenis, likus 30-60 mi-nuèiø iki valgio.

Kai kurie maisto produktai, pa-vyzdþiui, dþiovintos mëlynës, stip-ri juodoji arbata, kakava, makaro-nai, ryþiai, manø koðë, kietina ið-matas, todël viduriams linkus uþ-kietëti, jø reikëtø vengti.

Vienu ið svarbiausiø prieskoniømûsø tautieèiai laiko krienus. Jietinka beveik prie visø mësos pa-tiekalø, ypaè prie ðaltø uþkandþiø,pagamintø ið kiaulienos. Kas galibûti skaniau uþ krienais paskanin-tà ðaltienà, drebuèiais uþpiltàpaukðtienà arba lieþuvá! Krienaisunkokai suderinami nebent suaviena.

Krienai mësos patiekalams su-teikia pikantiðkumo, o juos val-gantiems þmonëms – linksmumo.Taip jau yra, kad valgant krienusvieni aðaroja, o kiti, á juos þiûrëda-mi, ðmaikðtauja ir kvatoja. Mat pa-prastai krienai aðarojimà sukelia tik„neiðmanëliams”, kurie neþino,kaip juos valgyti. Tuo tarpu „pa-tyræ” valgytojai gali krienus ka-binti ðaukðtais në nesiraukydami.Jie þino, kad ðá prieskoná reikia dë-ti ne á tuðèià burnà, o tik atsikan-dus ðiek tiek mësos ar þuvies.

Ðeimininkës rûpestis – paga-minti kuo „piktesnius” krienus. Ki-tados krienai bûdavo tarkuojamiprieð pat valgymà, nes tikëta, kadilgiau laikomi jie praranda aðtru-mà. Vëliau jie pradëti marinuoti suactu, kuris ðiek tiek susilpnina krie-nø aðtrumà, bet suteikia jiems sa-vità prieskoná ir ilgiau apsaugo nuogedimo. Patyræ kulinarai pataria ðáprieskoná gaminti ið sveikø, stip-riø, sultingø, storø (maþiausiai pirð-to storumo) krienø ðaknø. Kad ru-dená arba pavasará iðkastos krienøðaknys nesuvystø ir neprarastø sa-vo vertës, reikia jas dëþëje uþberti

Tai funkcinis tulþies pûslës mo-torikos sutrikimas, pasireiðkiantisávairaus pobûdþio skausmais deði-nëje paðonëje. Ði liga daþniausiaiiðsivysto sutrikus tulþies gamybaipersirgus ûminiu hepatitu arba dëlgretutiniø organø ligø. Tulþies la-takø diskinezija bûna hipotoninioarba hipertenzinio pobûdþio.

Hipotoninë diskinezijos formapasireiðkia ilgalaikiais mau-dþianèiais skausmais ir sunkumopojûèiu deðinëje paðonëje. Ji gy-

Hemorojus. Prie padidëjusiøskausmingø, kraujuojanèiø hemo-rojaus mazgø priglaudþiama med-vilninæ skepetà, suvilgytà kakavosaliejumi, kuris padeda greièiaujiems uþgyti.

Norint numalðinti tiesiosios þar-nos uþdegiminius procesus, prieðnaktá á jà áterpiama þvakutæ, paga-mintà ið 2 g kakavos sviesto ir 0,2g propolio ekstrakto. Gydymo kur-

KRIENAI – SKANUSIR NAUDINGAS PRIESKONIS

smëliu (be juodþemio ir molio)taip, kad nesiliestø viena su kita, osmëlá reguliariai ðlakstyti vande-niu, kad jis bûtø pakankamai drëg-nas. Tokiu bûdu krienus galima ið-laikyti sultingus iðtisus metus.

Gaminant prieskoná, krienus rei-kia ðvariai nuskusti, greitai nu-plauti ðaltu tekanèiu vandeniu,smulkiai sutarkuoti ir sudëti á iðanksto paruoðtà stiklainá. Tuometápilti truputá ðalto virinto vandens,(per daug neatskiesti), áberti vienàkità þiupsnelá cukraus ir pasûdyti.Galima ápilti citrinos sulèiø arbaáberti tarkuotos jos þievelës. Liku-sius nesutarkuotus krienø gabalë-lius reikia ðaukðteliu ásprausti ákrienø masæ, kad jie atsidurtø pa-lei stiklainio dugnà ir ilgiau neleis-tø prieskoniui iðsikvëpti. Atsiþvel-

giant á ðeimininkës ir sveèiø sko-ná, krienus galima patiekti vie-nus arba maiðyti juos su grieti-ne, tarkuotomis morkomis, ridi-kais, obuoliais, galima juos nu-daþyti burokëliø sultimis ir pan.Be abejo, tuomet jø skonis su-ðvelnëja.

Krienai ne tik skanûs, bet irnaudingi. Jie pagerina apetità,stimuliuoja skrandþio sekrecijà,o juose esantys fitoncidai naiki-na pavojingus mikrobus ir sau-go nuo uþkreèiamø ligø. Taèiaudël savo aðtraus skonio jie galibûti pavojingi sergant skrandþio,kepenø, inkstø ir kai kuriomis ki-tomis ligomis. Todël nesveikuo-jant krienais negalima piktnau-dþiauti, o kartais geriau jø visið-kai atsisakyti.

AUGALAI NUO TULÞIESLATAKØ DISKINEZIJOS

doma vaistiniais augalais, kuriestiprina tulþies pûslës raumenøsusitraukimus ir apsaugo nuo tul-þies sàstovio – tai raudonëliai,ðirdaþolë, kraujaþolë, trikertëþvaginë, kmynø bei ramunëliøþiedai, ajerø ðakniastiebiai, ku-kurûzø purkos. Kiekvienu ið mi-nëtø augalø rekomenduojama gy-dytis 1-1,5 mënesio. O 2-3 mëne-sius tarp gydymø patartina regu-liariai daryti tiubaþus: po 2 permënesá.

Be to, gydantis bûtø naudin-ga vartoti ir tonizuojamuosius au-galinius vaistus: þenðenio, arali-jos, eleuterokoko, citrinvyèio ant-pilus.

Hipertenzinë diskinezijos for-ma gydoma augalais, turinèiaisraminamàjá ir skausmà malðina-màjá poveiká: tai pipirmëtës, jo-naþolës, katpëdës, medetkø þie-dai, debesylo ir valerijono ðak-nys bei ðakniastiebiai, ðalavijolapai.

KAKAVOS GYDOMOSIOS SAVYBËSsas – 1 mënuo. Po 3-4 savaièiø per-traukos galima já pakartoti.

Skilinëjanèios lûpos. Dþiûstan-èios, skilinëjanèios skausmingoslûpos tepamos tepalu, pagamintuið 7 g kakavos milteliø, 3 g bièiøvaðko ir 10 g bet kokio augalinioaliejaus (visus komponentus su-maiðoma inde, laikant já ðilto van-dens vonelëje).

Kirmëlinës ligos. Sumaiðoma po50 g kakavos milteliø bei lukðten-tø smulkintø moliûgo sëklø, 1 ar-batiná ðaukðtelá cukraus ir truputávandens. Ðià masæ padalijama á 20daliø (kiekvienà gabalëlá apvolio-jama cukrumi) ir suvartojama po10 gabalëliø rytais, nevalgius:prieð tai iðgerti 2 valgomuosiusðaukðtus ricinos aliejaus.

Skrandþio opaligë. Sumaiðomapo lygiai kakavos milteliø, svies-to ir ðvieþiø kiauðiniø tryniø ir var-tojama po 1 valgomàjá ðaukðtà kas

3 valandas (maþiausiai 5 kartusper parà), 30-60 minuèiø prieðvalgá. Gydymo kursas – 2 savai-tës.

Dantø ëduonis. Nustatyta, kadkakava saugo dantø emalá nuokenksmingo cukraus poveikio.Todël manoma, kad valgyti geràðokoladà, kuriame yra iki 50 proc.kakavos, ne tik nepavojinga, betir naudinga.

Lëtinis bronchitas. Á indà, lai-komà karðto vandens vonelëje,ádedama po 100 g oþkos lajausbei sviesto ir 50 g bièiø vaðko,pamaiðoma, kol komponentai ið-silydo, ápilama po 1 valgomàjáðaukðtà alavijo bei citrinos sul-èiø, áberiama 50 g kakavos mil-teliø. Vartojama po 1 valgomàjáðaukðtà 2 kartus per dienà, uþge-riant 1 stikline karðto pieno. Ne-turint oþkos lajaus, galima nau-doti kiaulës arba þàsies taukus.

JEI DAÞNAIUÞKIETËJA VIDURIAI

„Mano viduriai linkæ uþkietëti. Su ðia problema sunkiau-sia kovoti ðaltuoju metø laiku, kai maþiau judu. Patarkite,kaip maitintis, kad bûtø galima reguliariai iðsituðtinti ne-vartojant vaistø”.

3

Vienos ið svarbiausiø krauja-gysliø uþsiterðimo ávairiausiaisðlakais prieþasèiø yra neteisingamityba, nervinis persitempimas,stresai ir þalingi áproèiai. Dël ðiøfaktoriø poveikio kraujagysliøsienelës greitai netenka elastin-gumo, tampa trapios, linkusiosskeldëti bei, apaugdamos ið vi-daus cholesterolio plokðtelëmis,uþsikemða. Tai neigiamai atsilie-pia audiniø ir organø aprûpini-mui maistingosiomis medþiago-mis ir skatina ávairiø ðirdies beikraujagysliø ligø iðsivystymà.Siekiant iðvengti tokios liûdnosperspektyvos, bûtina kartkartë-mis valyti organizmà, bûtent –kraujà, limfà ir kraujagysles, kadbûtø atkurtos ir palaikomos jøfunkcinës galimybës.

Prieð valant kraujà ir krauja-gysles rekomenduojama pir-miausia iðvalyti þarnynà ir kepe-nis. Kai ðiø organø veikla visa-vertë, kraujo valymas veiksmin-gesnis.

Prieð kraujo ir kraujagysliøvalymà taip pat bûtinas iðanksti-nis pasirengimas. 5 mënesiusprieð imantis ðios procedûros rei-kia reguliariai, 3 kartus per sa-vaitæ po 15 minuèiø pagulëti ðil-toje vonioje. Tai suaktyvina krau-jo apytakos procesus, skatinan-èius ðlakø ir toksinø pasiðalini-mà. Parengiamuoju laikotarpiutaip pat reikia gerti ir naudotimaisto ruoðimui tik gerai iðvaly-

Ðaltuoju metø laiku ði proble-ma gana daþna, nes dël oro tempe-ratûrø kaitos sutrinka ðvelnios lû-pø odelës mityba ir dël to jos dþiûs-ta, ðiurkðtëja. Tai jausdami þmonësdaþniau èiuopia, glosto, laiþo sa-vo lûpas (netgi bûdami lauke!),taip dar labiau joms kenkdami. Ne-teisingai elgiasi ir tepdami lûpasdrëkinamosiomis priemonëmisprieð eidami á ðaltà orà. Manyda-mi, kad gelbsti lûpas nuo kenks-mingo aplinkos poveikio, atvirkð-èiai, padidina jø jautrumà ðalèiopoveikiui.

Norint apsaugoti lûpas nuo ðal-èio ir þvarbaus vëjo, bûnant ðalty-je, reikia jas ne laiþyti ar vilgytidrëkinamosiomis priemonëmis, otepti maitinamuoju, lanolininiu ar-ba vaikams skirtu kremu. Ðiose prie-monëse esantys riebalai ir kitos

Taip ilgai laukëte pavasario,kad jam atëjus, nebeþinote kogriebtis? Norite greièiau nusi-mesti ágrisusius þieminius drabu-þius, laisviau judëti, dailiau at-rodyti. Taèiau po þiemos orga-nizmui stinga jëgø, sielai – þva-lumo, odai – skaistumo. Kaip saupadëti?

RÛPINKITËS SVEIKATAPo uþsitæsusios þiemos atðilus

orams, maga kuo greièiau atvertivisus langus. Paðvietus pavasa-rio saulutei, norisi kuo plaèiauatsilapoti palto skvernus. Nesku-bëkite! Ankstyvo pavasario vë-jai labai klastingi. Ásibrovæ á na-mus, kelia skersvëjá, prasiskver-bæ pro drabuþá gairina áðilusá kû-nà. Nepasisaugojæ galite susirg-ti, pradëti sloguoti, kosëti. Rû-pinkitës savo sveikata. Palepin-kite kvëpavimo takus kasdienvaikðtinëdami gryname ore ir gi-liai ákvëpdami malonius aroma-tus, skleidþiamus tirpstanèio snie-go, sprogstanèiø pumpurø, pava-

sarinio lietuèio, prasikalusios pir-mosios þolytës.

JEI SUSIRGOTEJei vis dëlto nepasisaugojote ir

perðalote? Gerkite vaistiniø auga-lø (avieèiø, èiobreliø, gysloèiø irkt.) antpilus. Be to, 3-4 kartus perdienà masaþuokite veido akty-viuosius taðkus, esanèius ties an-takiø pagrindais, po vidiniais akiøkampuèiais, burnos kampuèiuoseir po apatine lûpa.

STIPRINKITE ORGANIZMÀDël vitaminø trûkumo organizme

pavasará greièiau pavargstate, sun-kiau dirbti fiziná ir protiná darbà. Stip-rinkite savo organizmà sultimis. Kas-dien sumaiðykite po 0,5 stiklinësobuoliø bei morkø sulèiø, ápilkite 1arbatiná ðaukðtelá citrinos sulèiø iriðgerkite 30 minuèiø prieð valgá. Ðia-me miðinyje esantis vitaminas C, ka-rotinas, fruktozë, organinës rûgðtyssuaktyvina baltymø sintezæ, pageri-na kraujodarà ir greitai paðalina fizi-ná bei protiná nuovargá.

Jei vien sulèiø neuþtenka orga-nizmui sustiprinti, kasdien varto-kite kvieèiø daigus (juose esantisvitaminas E padeda pasiðalinti tok-sinëms medþiagoms, skatina làste-liø atsinaujinimà) ir gerkite erðkë-tuogiø nuovirà.

Jeigu vis tiek stinga energijos,vartokite þenðenio, citrinvyèio,oþerðkio, auksaðaknës, aralijos ar-ba leuzëjos antpilà.

SPORTUOKITE,MANKÐTINKITËS

Kasdien mankðtinkitës. Laisva-dieniais pabûkite gamtoje, pabë-giokite, paþaiskite judrius þaidi-mus. Kuo daugiau judësite, tuoþvalesni ir stipresni jausitës.

Specialiai pamankðtinkite sun-kiø þieminiø drabuþiø nuvargintuspeèius ir kaklà: po 10-15 kartø lë-tai palenkite galvà á prieká ir atloð-kite atgal, pakraipykite á kairæ-de-ðinæ, pasukiokite ratu pagal laik-rodþio rodyklæ ir prieð jà. Regulia-riai daromi pratimai padës iðveng-ti kaklo srities osteochondrozës ir

sustiprins per þiemà „pailsusá” ves-tibuliná aparatà.

PASIRÛPINKITE AKIMISTrumpos ir tamsios þiemos die-

nos iðvargino akis ir susilpnino re-gëjimà. Siekdami já sustiprinti, 2-3 kartus per dienà pamankðtinkiteakis: po keletà kartø paþiûrëkiteaukðtyn ir þemyn, á kairæ ir deðinæ;stipriai uþsimerkite ir plaèiai atsi-merkite; tankiai pamirksëkite; pa-eiliui paþiûrëkite á toli ir arti esan-èius daiktus. Iðtieskite deðinæ ran-kà akiø lygyje ir 10 sekundþiø þiû-rëkite á nykðtá, o po to lëtai sukiterankà á deðinæ, kol nykðtys iðnyksið akiraèio. Po to pakelkite kairærankà ir, þiûrëdami á nykðtá, sukitejà á kairæ pusæ.

PARUOÐKITE ODÀ VASARAIIðblyðkusiai odai ir vitamino D

stokojanèiam organizmui labaipraverstø truputis ultravioletiniøspinduliø. Pasitaræ su gydytoju, ga-lite uþsukti á soliariumà. Tik neper-sistenkite – lankykitës jame ne

daþniau kaip 2 kartus per savai-tæ. Organizmui sustiprinti ir pa-ruoðti odà vasarai uþtektø 10 pro-cedûrø. Prieð procedûrà nuvaly-kite makiaþà ir uþsidëkite tam-sius akinius, o po procedûros pa-tepkite odà specialiu kremu, ku-ris jà drëkina ir maitina.

LEISKITE SAU DERAMAIPAILSËTI

Pagal rytieèiø kalendoriø, ðismetø periodas priskiriamas Me-dþio stichijai. Ji, kaip ir medá blað-kantis vëjas, nuolat verèia þmo-gø veikti, protauti, domëtis ir ne-rimauti. Kad ðiuo periodu nepa-blogëtø sveikata, stenkitës teisin-gai suderinti darbà su poilsiu,leiskite sau pakankamai iðsimie-goti. Kaip stiprus vëjas nulauþiamedá, taip sunkus darbas gali pa-lauþti sveikatà. Medþio stichijanepalankiai veikia kepenis, tul-þies pûslæ, raumenis, sànarius,kaklà ir stuburà, todël ðiuo peri-odu labiau rûpinkitës ðiais orga-nais.

tà ðvarø vandená. Be to, bûtina ap-riboti pieno ir mësos produktø, tu-rinèiø krakmolo ir glitimø, varto-jimà. Valomàjá procedûros povei-ká þenkliai sustiprina visiðkas atsi-sakymas nuo maisto 1 kartà per sa-vaitæ 24 valandoms.

Po visø organizmà iðvalanèiøprocedûrø svarbu taip organizuotisavo mitybà, kad bûtø iðvengtacholesterolio pertekliaus pakarto-tinio susidarymo organizme. Tainereiðkia, jog reikia visiðkai atsi-sakyti cholesterolio turinèiø pro-duktø. Protingais kiekiais jis bûti-nas mûsø organizmui, nes dalyvau-ja kai kuriø hormonø sintetinime,tulþies susidaryme.

Svarbiausia, kad mûsø mitybabûtø subalansuota. Dietologai re-komenduoja vartoti maistui tik ne-riebià mësà, ið riebalø teikti pirme-nybæ augaliniams aliejams, taip patdarþovëms ir vaisiams, jûrinei þu-viai. Reikia reguliariai gerti ðvie-þiai spaustas sultis. Teisingai mi-tybai labai svarbûs produktai, tu-rintys daug augalinës làstelienos(sëlenos, darþovës). Jie padedaveiksmingai iðsivalyti þarnynui,skatina cholesterolio, azoto jungi-niø ir druskø pertekliaus pasiðali-nimà ið organizmo.

Yra daugybë ávairiø kraujo irkraujagysliø sistemos iðvalymometodø, tarp kuriø nemaþai ir jaupatikrintø laiko. Reikia tik pasi-rinkti sau patogiausià ir tinkamiau-sià bûdà. Svarbu nesustoti pu-

siaukelëje ir visà valymo kursà atlik-ti iki galo, prieðingu atveju galimenesulaukti pageidaujamo rezultato.Taip pat reikia þinoti, kad bûtina to-kiø procedûrø vykdymo sàlyga – jøsuderinimas su savo gydytoju.

KRAUJAGYSLIØ VALYMASÈESNAKO IR CITRINØ

MIÐINIUÐis bûdas rekomenduojamas

kraujagysliø iðvalymui ir jø sustip-rinimui. Kraujagysliø valymas èes-nako ir citrinø miðiniu reikðmin-gai sumaþina ðirdies ir kraujagys-liø ligø iðsivystymo rizikà, skati-na ateroskleroziniø plokðteliø ið-plovimà bei apskritai normalizuo-ja kraujagysliø sistemos veiklà.

Reikia 300 g èesnako, 24 citri-nø.

Èesnakas susmulkinamas, ið cit-rinø iðspaudþiamos sultys, jomisuþpilama susmulkintø èesnakømasë ir paliekama 24 dienoms pri-

sitraukti tamsioje vietoje.Taip paruoðtas miðinys vartoja-

mas po 1 arbatiná ðaukðtelá, iðmai-ðius ðá kieká 100 ml vandens, 1 kartàper dienà prieð miegà. Prieð varto-jant, pasiruoðtà èesnako ir citrinømiðiná kiekvienàkart reikia geraisupurtyti. Tokio valymo procedû-rø kursas – 2 savaitës.

KRAUJAGYSLIØ VALYMASOBUOLIØ ACTU

Reikia1 arbatinio ðaukðtelioobuoliø acto, 200 ml ðilto vandens,1/2 arbatinio ðaukðtelio medaus.

Actas iðtirpinamas vandenyje, áde-damas medus ir viskas iðmaiðoma.

3 kartus per dienà iðgeriama po1 arbatiná ðaukðtelá miðinio. Valy-mo procedûrø kursas – 5 dienos.

KRAUJAGYSLIØ VALYMASÈESNAKO IR OBUOLIØ

ACTO MIÐINIUReikia 50 g èesnako, 50 ml

PADËKIME ORGANIZMUI ATSIGAUTI PO ÞIEMOS

KRAUJO IR KRAUJAGYSLIØ SISTEMOS VALYMAS

KAIP PRIÞIÛRËTI SKIRSTANÈIAS LÛPAS

medþiagos saugo lûpas ir aprûpi-na jas naudingomis medþiagomis,didinanèiomis atsparumà nepalan-kiam aplinkos poveikiui. Dar nau-dingiau lûpas tepti specialiai jomsskirtais higieniniais pieðtukais, jei-gu juose nëra drëkinamøjø ingre-dientø. Norint pagerinti lûpø odoslàsteliø atsinaujinimà, patartina re-guliariai daryti lûpø masaþà, kurisilgam suaktyvina jø kraujotakà irpagerina mitybà, saugodamas nuoiðdþiûvimo. Masaþuoti lûpas visið-kai nesunku. Tereikia jas negau-siai patepti maitinamuoju alieju-mi arba kremu ir ðvelniai paplekð-noti pirðtø pagalvëlëmis. Vakaraisgalima jas masaþuoti ðvelniu dan-tø ðepetëliu, suvilgytu ðaltu van-deniu. Masaþuojant ðepetëlio ðe-reliai turi ne slysti lûpø pavirðiu-mi, o tik nestipriai jas spausti. Pa-

masaþuotas lûpas turi uþplûstimaloni ðiluma, liudijanti apie jøkraujotakos suaktyvëjimà. No-rint greitai pagerinti lûpø iðvaiz-dà, galima jas apèiaupti ir keletàsekundþiø spausti dantimis. Poto lûpos graþiai parausta ir atro-do putlesnës.

Ðaltuoju metø laiku nepatar-tina daryti gelio injekcijø, nesáðvirkðtoje medþiagoje yra rûgð-ties, pasiþyminèios stipriu drëki-namuoju poveikiu. Ðiuo periodunepatartina daryti ir vadinamàjápermanentiná lûpø makiaþà, nesprocedûros metu paþeistos lûpos,veikiamos ðalèio ir oro tempera-tûrø svyravimo, lëèiau gyja.

Namines lûpø prieþiûros prie-mones galima naudoti kada pa-norëjus. Pavyzdþiui, galima su-maiðyti po truputá persikø, ricinos,varnalëðø arba alyvuogiø aliejaus,ðiuo miðiniu patepti lûpas ir ðvel-niai „pabarbenti” jas pirðtais. Ðal-tuoju metø laiku tokias procedû-ras reikëtø daryti reguliariai. Bentjau kas antrà dienà.

„Ðaltuoju metø laiku mano lûpos paðiurkðtëja, o kartais netðerpetoja ir skilinëja. Kaip jas priþiûrëti, kad visada bûtø svei-kos ir graþios?”

obuoliø acto.Èesnakas susmulkinamas, uþ-

pilamas actu, viskas paliekamaprisitraukti ðiltoje vietoje 3 die-noms. Po to miðinys perfiltruoja-mas.

Uþpilas geriamas 3 kartus perdienà po 6 laðus, iðmaiðius juosvandenyje. Valymo procedûrøkursas – 5 dienos.

KRAUJAGYSLIØ VALYMASSVOGÛNAIS

Reikia 400 g smulkiai su-pjaustytø svogûno galvuèiø, 1arbatinio ðaukðtelio grietinës,200 g cukraus, 3 litrø van-dens.

Viskas sumaiðoma ir palieka-ma fermentuotis 2 savaitëms. Poto miðinys perfiltruojamas.

Toks fermentuotas tirpalas ge-riamas po 200 ml 1 kartà per die-nà pirmojoje jos pusëje. Valymoprocedûrø kursas – 2 savaitës.

4

PASÀMONËS RESURSAIVisos ðamanø praktikos ið es-

mës yra pastangos keisti savo pa-sàmonës bûsenà, klaidþiojant podvasiø pasaulá ir norint pasveik-ti, sustiprëti. Australijos aborige-nai, Amerikos indënai, Amazo-nijos gyventojai, Sibiro tautø ða-manai – tai kartu ir dvasiniaimokytojai, ir psichoterapeutai,ir tarsi jungiamoji grandis tarpþmoniø ir dvasiø. Pasiekæ tran-sà ðokio, muzikos ar psichotro-piniø augalø dëka, jie uþmezgaryðá su gerosiomis dvasiomis,norëdami fiziðkai ir dvasiðkaigydyti þmones. Ðamanø prakti-kos domina ne tik antropologus,bet daugelá Vakarø ðaliø gyven-tojø. Psichoanalitiko BernaroËli Torþemano manymu, atsi-naujinæs susidomëjimas ðama-nizmu byloja apie didëjantá ho-listiniø gydymo bûdø pripaþi-nimà. Pozityvus màstymas, vi-zualizacija, meditacija, kitadossietos su magijos praktikomis,dabar jau pripaþintos ir moksli-niame pasaulyje.

JAV jau apie dvideðimt ligo-niniø yra atidariusios komple-mentinës medicinos centrus, ku-riuose taikomi gydymo metodai,grindþiami ðamanø praktikomis.Prancûzijoje gydytojai, uþsii-mantys sàmonës bûsenos keitimu(pavyzdþiui, hipnoze) jau deðimtmetø kryptingai þengia tyrimøkeliu. O daktaras Þeraras Vinje-ronas, jau daugiau nei 30 metøpraktikuojantis hipnozæ ir ágijæssolidþià patirtá ðamanizme, tvir-tina, kad sàmonës bûsenos keiti-mas ateityje bus vis daþniau nau-dojamas vakarietiðkoje medici-noje, nes jis padeda greièiau rastikelià á pasàmonës resursus, kuriømes kol kas gerai nesuvokiame.Ðio daktaro nuomone, ðamaniz-mas labai praturtina psichotera-pijos sferà, labiau sudvasindamas

terapinæ pagalbà ir keisdamas po-þiûrá á psichikos ligas.

RYÐYS SU GAMTAIR KOSMOSU

Psichoanalitikas Bernaras ËlisTorþemanas yra ásitikinæs, kad Froi-das ir dvasios-sàjungininkësanaiptol nëra nesuderinami:„Abiem atvejais pirmenybë tenkaágytoms þinioms, o ne prigimti-niams gabumams. Að dirbu su at-mintimi ir su pirmtakais. Að uþde-gu þvakæ, kurios ðviesa ir hipnoti-zuojantis poveikis padeda persi-kelti á kità sàmonës bûsenà. Jau 30metø uþsiimu psichoanalitine prak-tika; nuo to laiko, kai leidau saupasiremti ðamano patirtimi, manopsichoanalizës kursai sutrumpëjoper pusæ!”

Nepaisant to, Torþemanas áspë-ja, kad negalima prarasti atsargu-mo: “Á mane labai daþnai kreipiasipacientai dekompensacijos bûse-noje po kokio nors seminaro, to-dël nepaliauju tvirtinti, kad gerasðamanas – tai terapeutas, gebantisne tik iðleisti savo pacientà á ke-lionæ, bet ir sugràþinti já á reikiamàuostà”.

Þmogus suserga jausdamasis ið-plëðtas ið savo aplinkos. Ðamaniz-mo technikos padeda jam surastisavo tikràjà vietà gamtoje ir kos-mose. Bûtent todël jomis susido-mi vis daugiau miestieèiø. Be to,ðamanizmas leidþia þmogui sugráþ-ti ir á tuos laikus, kai jis jautësi sim-biozëje su gamta.

Bûtent ðios energijos BernarasËli Torþemanas stengiasi ágyti patsir dovanoti jos savo pacientams:“Atkûrus ryðá su gamta, atkuriamasryðys ir su paèiu savimi atsiribojusnuo ego ir socialiniø kaukiø”. Dak-taras Torþemanas primena, kad ða-manizmas – tai pirmiausiai instru-mentas, padedantis susigràþinti sa-vo asmeninæ galià ir savo jëgà, ku-rios niekas neturi teisës atimti arba

atiduoti kitam þmogui. Antraip bû-tø paþeisti Visatos dësniai.

Kiekvienas þmogus gali paban-dyti atlikti kai kuriuos nesudëtin-gus ir jam visiðkai nepavojingusðamanø pratimus, leidþianèius dirs-telëti uþ áprasto pasaulio ribø. Pa-teikiame keletà paèiø paprasèiau-siø.

PAÐLOVINKITE MOTINÀÞEMÆ IR TËVÀ DANGØ

Tikslas: uþmegzti ryðá su þemeir dangumi, siekiant sustiprinti sa-vo fizines ir protines galias. Ði prak-tika ypaè rekomenduojama pervar-gus protiðkai. Ji sustiprina jausmusir praskaidrina sielà.

Praktika: turëkite keletà akme-nø, þvakæ, degtukø ir lëkðtæ su tru-puèiu þemës arba smëlio (jeigu ke-tinate uþsiimti patalpoje). Ramiaiir iðkilmingai nusiteikæ, sudëlioki-te akmenis á krûvelæ, jos virðûnëjeuþdekite þvakæ ir pasigroþëkite ási-vaizduodami, kad akmenys yra þe-më, o þvakë – dangus. Sëdëdamiprieðais ðá altorëlá, kreipkitës á sa-vo ðventuosius giminaièius. Padë-kokite jiems uþ viskà, kà turite, pa-atviraukite su jais, papraðykite jøto, ko labiausiai norite ir nepamirð-kite vël padëkoti. Po to uþpûskiteþvakæ tardami: “Visø mano gimi-naièiø ir visos þmonijos vardan”,uþdëkite rankas ant akmenø ir ási-vaizduokite, kaip mylite visà pa-saulá.

KREIPKITËS Á SAVOTOTEMINÁ GYVÛNÀ

Tikslas: sutikti savàjà dvasià-sàjungininkæ gyvûnø pasaulyjesiekiant sustiprinti pasitikëjimà sa-vimi. Geriausia praktikuoti jau-èiantis paþeidþiamam arba lau-kiant iððûkiø, iðbandymø.

Praktika: turëkite þvakæ, skare-læ ir (pageidautina) ðamanø bûgnogarso áraðà. Tamsiame kambaryjeuþdekite þvakæ ir pasukiokite jàseptyniomis kryptimis (dangus, þe-më, rytai, pietûs, ðiaurë, vakarai,centras), o po to – ratu aplinkui sa-ve. Atsigulæ uþdenkite akis skare-le, atsipalaiduokite ir giliai pakvë-puokite. Po to ásivaizduokite olosangà, pro kurià patenkate á gyvû-nø karalystæ ir papraðote pasirody-ti savàjà dvasià-gyvûnà. Kai tik jàpamatysite (tikëkitës iðvysti betkokià gyvà bûtybæ – nuo skruzdësiki krokodilo), pasidomëkite apiesave (savo trûkumus, gabumus, ta-lentus) arba paklauskite, kaip ið-spræsti esamà problemà ir atidþiaiiðklausykite atsakymà, patarimà,po to padëkokite ir gráþkite á rea-lybæ (á kambará, kuriame esate). Darkartà padëkokite septyniomiskryptimis, mintyse iðtrinkite aplin-kui save ásivaizduojamà ratà ir uþ-gesinkite þvakæ.

GERKITE SAULËSSPINDULIUS

Tikslas: atkurti savo gyvybinæenergijà savinantis saulës ðviesà.Rekomenduojama praktikuoti jau-èiantis iðsekus fiziðkai ir emocið-kai. Reguliariai atliekant ðá prati-mà, susigràþinama dvasinë ramy-bë ir gyvenimo dþiaugsmas.

Praktika: stovëdami truputá pra-skëtæ kojas gamtoje arba prieðaispeizaþà, kuris ramina bei ákvepia,pasukite veidà á saulæ, rankas nu-

Nudegimai (terminiai arba at-siradæ veikiant tiesioginiams sau-lës spinduliams) pirmiausia atðal-domi ledu, o tik po to gydomi ki-tokiais bûdais. Ledas sumaþinaskausmà ir neleidþia formuotis pûs-lëms.

Paburkus vokams arba paakiuo-se susiformavus maiðeliams, odàreikia patrinti ledo gabalëliu. Ap-skritai veidà, ypaè akiø sritá, nau-dinga kartkartëmis patrinti ledu, odar geriau – petraþoliø arba ðalavi-jø antpilo ledo gabalëliu.

Pavargusias kojas rekomenduo-tina trinti suðaldytu pipirmëèiø ant-pilu (1 valgomàjá ðaukðtà pipirmë-tës lapø uþpilama 1 stikline ver-danèio vandens, atvësinama, per-koðiama, supilstoma á formeles irsuðaldoma).

Bronchinës astmos sukeltusbronchø spazmus galima numal-ðinti èiulpiant ir pamaþu ryjant ne-didelius ledo gabalëlius. Toks gy-dymas gali pagerinti ir difterija ser-ganèio ligonio savijautà. Be to, jismalðina þagsulá.

Apsinuodijus smalkëmis, kak-tà ir ðirdies sritá rekomenduojamapatrinti ledu.

Kad sumuðimo vieta nesutintøir nepamëlynuotø, reikia jà kuo

greièiau atðaldyti ledu: maþdaug30 minuèiø glausti prie jos ledogabalëlius.

Vystanèià odà labai naudin-ga reguliariai trinti ledo gabalë-liais. Tirpsmo vanduo jà iðlygi-na, atgaivina ir tarsi atjaunina.

Iðorën iðsiverþusius uþdegimopaþeistus hemorojaus mazgus re-komenduojama ðaldyti ledu.

Ledas naudojamas kraujuo-jant ið nosies, kvëpavimo takø arvidaus organø. Ledas stabdokraujavimà, bet neiðgydo já su-këlusios ligos, todël tinkamas tikkaip pirmosios pagalbos priemo-në, laukiant atvykstant medikø.

Kitados ledu bûdavo gydomaimpotencija. Senoviniuose re-ceptuose raðoma, kad jai susil-pnëjus ledo gabalëlá, suvyniotà áskepetà, reikia lygiai minutæglausti prie pakauðio, ties kaklopradþia (nejaugi tolimieji pirm-takai þinojo, kad netoliese yrasmegenø zonos, kurios reguliuo-ja seksualines funkcijas?), po tominutæ prie ðonkauliø, ties ðirdi-mi, ir tiek pat laiko prie sëklidþiø.Tokias procedûras rekomenduo-jama daryti 3-5 kartus per dienà.Gydymo kurso trukmë priklausonuo jo efektyvumo.

LEDO GYDOMOSIOSSAVYBËS

KAIP SUSIGRÀÞINTI SAVO PRIGIMTINÆGALIÀ PASITELKUS ÐAMANIZMÀ

Mûsø civilizuotame pasaulyje vis daugëja knygø ir semi-narø apie ðamanizmà. Daugelis Amerikos ir Europos psi-choterapeutø stengiasi iðmokti ðio senovinio metodo, gy-danèio kûnà ir sielà. Ið tikrøjø kiekvienas þmogus, panorë-jæs ir pasistengæs, gali iðmokti uþmegzti ypatingà ryðá su ap-linkiniu pasauliu siekdamas sustiprëti fiziðkai ir dvasiðkaiarba gauti atsakymus á rûpimus klausimus.

leiskite palei ðonus, akis primerki-te ir ásivaizduokite, kaip saulësspinduliai skverbiasi pro lûpas.Gerkite juos kaip brangø eliksyrà,suteikiantá energijos visam kûnui.Ásivaizduokite, kaip toji energijaplûsta á atskirus organus, kraujà,kiekvienà làstelæ ir stenkitës pajus-ti gyvybingà jos antplûdá. Galitemintyse kartoti savo pasirinktàmantrà, pavyzdþiui: “Að vël ramusir kupinas jëgø”.

PIRMYN – Á PRAREGËJIMÀ!Tikslas: rasti atsakymus ir gauti

patarimø vaikðtant gamtoje, mies-te arba kambaryje. Ðá bûdà prakti-kuoja Amerikos indënai.

Praktika: turëkite popieriaus la-pà ir raðiklá. Tiksliai suformuluo-kite klausimà ir paraðykite ant po-pieriaus. Atsipalaiduokite ir min-

tyse kartokite klausimà ásivaiz-duodami, kad raðote já ant balio-no, pripildyto helio, kurá po topaleidþiate ir þiûrite, kaip jis ky-la aukðtyn. Tuomet pradëkite lë-tai laisvai eiti taip, tarsi plauktu-mëte pasroviui, atidþiai stebëda-mi ir jausdami visa aplinkui(vaizdus, garsus, kvapus) ir savy-je (mintis, prisiminimus, pojû-èius). Atsakymà galite gauti ávai-riai: jis gali bûti susijæs su kokiunors vaizdu (tarkime, kelio þen-klu „Akligatvis“, arba „Negalimasustoti“), garsu (kieno nors iðtar-tu þodþiu ar fraze, pavyzdþiui,„pasiseks“ arba „tai – netikæs su-manymas“) ir netgi pojûèiu (stai-ga uþplûdæs dþiaugsmas, ryþtasarba pasitikëjimo savimi jaus-mas). Nepamirðkite padëkoti vi-satai, pasauliui ir sau.