Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
�������������������O�S�O����D���JOS����R�Š��S.��.�21.����N��S,�2002��475�
DR.�P��R�S����N��S�
�ietuvos�istorijos�institutas�
„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je�
Straipsnyje,�remiantis�istoriniais�šaltiniais�bei�X�X�a.�caro�Rusijos,�XX�a.�pir-mosios�pus�s�(prieškarin�s��enkijos�ir��ietuvos�Respublikos)�oficiali�ja�statisti-
ka,�bandoma�nustatyti,�koki��reikšm��tuo�laikotarpiu�etnografin�s��ietuvos�te-ritorijoje�jos�gyventoj��tautin�s�sud�ties�kaitai�tur�jo�nat�ralioji�etnin��asimilia-cija.� Jos� vaidmen�� bandoma� išryškinti� komparatyvin�s� analiz�s� metodu� lygi-
nant�gretimuose�administraciniuose� teritoriniuose�vienetuose�(šalyse,� guberni-jose,� apskrityse)� vykusius� poky�ius� bei� eliminuojant� migracijos� ir� nat�ralaus�
gyventoj��jud�jimo�(gimstamumo,�mirtingumo,�nat�ralaus�prieaugio)�veiksni��vaidmen��teritorijos�etnin�s�strukt�ros�poky�iams.�
Daroma� išvada,�kad� intensyviausi�etnodemografiniai�procesai�vyko�buvu-sios� �ilniaus� gubernijos� teritorijoje.� Caro� Rusijos� valdymo� laikotarpiu� (nuo�
X�X�a.�pradžios�iki�1914�m.)��ia�vyko�gyventoj��rus�jimas�ir�lenk�jimas,�v�liau,�prieškarin�s� �enkijos� egzistavimo� metais� (1920–1939)�–� lietuvi�� lenk�jimas.�
�artu�1918–1939�m.�prieškarin�s��ietuvos�Respublikos�teritorijoje�lietuv�jo�len-k��savimon��turintys�gyventojai.�Nat�ralioji�etnin��asimiliacija�abiejose�šalyse�
stabd��etnini��mažum��demografin��gaus�jim�.��
�Straipsnio� ���������–� �ietuvos� gyventoj�� etnodemografin�� strukt�ra�
X�X� ir� XX� amžiais.� �ikslas�–� nustatyti� ir� bendrais� bruožais� apib�dinti,�
kaip�nat�ralioji� etnin��asimiliacija� veik���ietuvos�gyventoj�� etnodemo-grafin�s� sud�ties� kitim�,� eliminuojant� nat�ralaus� gyventoj�� jud�jimo�(gimstamumo,�mirtingumo�ir�nat�ralaus�prieaugio)�bei�migracijos� �tak�.�������i�–� istorini�� paraleli�,� kiekybini�� požymi�� statistin�s� priklauso-myb�s�bei� lyginamosios�analiz�s.�Rezultatai:�subjektyvaus�veiksnio�(val-džios�institucij�,�organizacij�)� s�moningai�stimuliuojam��etnini��proce-s�� samplaika� su� nat�raliaisiais� etniniais� procesais� labiausiai� pastebima�buvusioje� �ilniaus� gubernijoje.� Nat�rali�j�� etnini�� proces�� poži�riu�X�X�a.� labiau� pasižymi� kalbin�s� ir� onomastin�s� asimiliacijos� aspektais.��ai� labiausiai�paliet��etninius�lietuvius.�Nuo�X�X�a.�pabaigos�iki��ntrojo�pasaulinio� karo� �ilniaus� krašto� lietuvi�� bendruomen�,� pasižym�dama�
neblogu�nat�raliuoju� gyventoj�� prieaugiu,� demografiškai� gaus�jo� labai�l�tai,� o� �ietuvos� Respublikos� lenkiškai�kalban�i�j��gyventoj��bendruo-
���
476� DR.�P��R�S����N��S� *2�
men��XX�a.�3–4�dešimtme�iais,� taip�pat�pasižym�jusi� reprodukciniu�gy-vybingumu�bei�teigiamu�nat�raliuoju�prieaugiu,�tur�jo�tendencij��maž�-ti.��biem�atvejais�paradoksas�paaiškinamas�absorbuojan�i��etnini��pro-ces�� padariniais,� o� nat�ralioji� etnin�� asimiliacija� atliko� tok�� pat� svarb��vaidmen�,�kaip�ir�prievartin�.�
�ietuvi�� istoriografijoje� �� X�X–XX�a.� �ietuvoje� vykusius� etnodemo-grafinius�procesus�d�mesys� buvo� atkreiptas�ne�kart�,� nors� atskiro� išsa-maus� darbo,� kuriame� šie� procesai� b�t��nagrin�jami� �vairiapusiškai,� iki�šiol�n�ra.�Suprantama,�tai�lemia�temos�platumas�ir��vairi��sri�i��susipyni-mas.�Dažniau�nagrin�ti�lietuvi��etnin�s�teritorijos�maž�jimo�(Petras��li-mas)1,� prievartin�s� germanizacijos� (�ugustinas� Janulaitis2,� �gnas� Jony-nas3,��incas��ileišis4,��lgirdas��atulevi�ius5),�rusifikacijos�ir�polonizaci-jos�(Petras��limas6,�Danielius��lseika7,�Zigmas�Zinkevi�ius8,�Petras�Gau-�as9,� �loyzas� �idugiris10)� klausimai.� Dar� pla�iau� šie� klausimai� aptarti�publicistikoje�ir�memuaristikoje.��uo�tarpu�kita�etnini��proces��tematika,�kaip� antai�nat�raliosios� etnin�s� asimiliacijos� nulemti� demografiniai� po-ky�iai,�iš�esm�s�netyrin�ta.��
Šalies,�administracinio�teritorinio�vieneto,�vietov�s�gyventoj��tautin��sud�t��kei�ia�ne�tik�dirbtinai�kuriami,� stimuliuojami�procesai� (kryptinga�valstyb�s�politika,�atskir��institucij�,��taking��grupi��ar�asmenybi��veik-la,�bet�ir�savaimin�s�etnodemografin�s�permainos,�atsirandan�ios�ir�išsi-pl�tojan�ios�d�l�individ��ar�j��grupi�,�ištis��teritorini�,�konfesini�,�etni-ni��bendruomeni��kintan�i��dvasini�,�kult�rini��nuostat��ar�orientacij�.�Skirtingai�nuo�institucij��darom��žingsni��ar�poveikio�priemoni�,�sava-norišk��kult�rini��pasirinkim��motyvacij��beveik�niekada�neatspindi�jo-kia�valstybin��statistika�(juo�labiau�iki�moderniosios�visuomen�s�susifor-mavimo),�kiti�valstyb�s�ar�visuomen�s�dokumentai,�metraš�iai,�retai�ka-da�žiniasklaida.�Šie�poky�iai�nustatomi�tik�specialiais�tyrimais.�
������������������������ 1�P.�� limas,�Li��uv�,�����gyv�n����i�ir��i�n��,��ilnius,�1917;��.���e�r�b�e�l�i�s�(Petro��limo�
slapyvardis),�Ru��ich-Li��u�n,�Stuttgart,�1916;��.���e�r�b�e�l� i�s,�L��Li�u�ni��Ru���,�Genève,�1918.�� 2��.�Janul ait is,�Užn�mun��p��Pr���i�,��aunas,�1928.�� 3��.�Jonynas,�Iš���ž��i���Li��uv���i���ri���,��aunas,�1933.�� 4��.��ile iši s,�T�u�ini�i���n�y�i�i���ž������Li��uv���,��aunas,�1935.�� 5��.��atu lev i� iu s,���ž��i�Li��uv��XVIII��mžiu��,��ilnius,�1989.�� 6�P.�� l imas,�visi�min�ti�veikalai.�� 7�D.��lseika,�Vilni�u���r�š���li��uvi��gyv�nim��,��aunas,�1935.�� 8�Z.�Zinkev i� iu s,�Li��uvi���n�r�p�nimi��,��ilnius,�1977;�t o�pat i es,�Ry���Li��uv��pr��i-�y���ir�����r,��ilnius,�1993.�� 9�P.� Gau�as,� �ietuvi�–gud��paribio� etnolingvistin�� situacija� 1795–1914�m.,� Li��uv���
Ry��i,��ilnius,�1993,�p.�42–100.�� 10��.� � idugi r i s,� �tnolingvistin�� Pietry�i�� �ietuvos� pad�tis� XX�a.� pirmojoje� pus�je,�
Li��uv���Ry��i,��ilnius,�1993.�
���
*3�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 477�
�od�l�neatsitiktinai��ietuvoje,�kaip�ir�kitose�šalyse,�kur�kas�daugiau�ir�išsamiau�parašyta�apie�tuos�etnodemografinius�procesus,�kuri��studijoms�galima�gausiai�rasti�duomen��oficialiojoje�statistikoje�ar�kituose�valstyb�s�dokumentuose.�Pagal� ištirtumo� ir�visuomen�s�supažindinimo�laipsn�� et-nodemografinius�procesus�galima�skirstyti� �� tris�grupes:�1)��m�s,�„revo-liuciniai“� poky�iai,� dažniausiai� atsirad�� d�l� koki�� itin� svarbi�� istorini���vyki�.�Prie� toki��galima�priskirti�žyd��holokaust�,�sovietin�s�okupacijos�laikotarpio�gyventoj�� tr�mimus� ir�žudynes,�kitose��uropos�šalyse� (ir� ne�tik�jose)�buvusias�teritorij��etninio�valymo�akcijas,�kurios�staigiai�ir�dirbti-nai�pakeit��krašto�etnodemografin��veid�.��artais��ia�b�ta�tik�pastang�,�–�d�l� tam� tikr�� priežas�i�� ne�vyko� ženkli�� poky�i�,� pavyzdžiui,� ribotos��ietuvos� gyventoj�� deportacijos� X�X�a.� po� dviej�� pralaim�t�� sukilim�;�2)�jau�min�ti�kryptingi�valdžios�veiksmai,�siekiant�s�moningai,�specialio-mis� priemon�mis� pakeisti� teritorijos� etnin�� strukt�r�.� �ai� dažniausiai�prievartin�s�etnin�s�asimiliacijos�priemon�s;�3)�be� institucinio�ar� šiaip�be�jokio� subjektyvaus� �sikišimo�vyk�� etniniai�procesai:� savanoriškas� t�v�� ir�prot�vi��kalbos�atsisakymas�ir�kitos�kalbos,�kaip�pagrindin�s,�per�mimas�
susidarant�tam�tikroms�aplinkyb�ms,�paveld�t��patronimini��pavardži��bei�pagal�gimtosios�kalbos� tarim�� ir� rašyb�� tur�t��vard��vertimas,� tran-skribavimas�pagal�kitos�kalbos�sistem�.��ien�tik�šios,�tre�iosios�grup�s�po-b�džio� poslinkiai� sukuria� tvirtus� pagrindus� individams� ar� net� j�� ben-druomen�ms�pereiti���kit��kult�r�.��
�šskirtin��šiuo�atveju�yra�gyventoj��migracijos�pad�tis.��ienu�atveju,�kai� ��tam�tikras�teritorijas�persikelia�ar�perkeliami�kitos�kult�ros�kolonis-tai,� matome� tipišk�� krypting�,� s�moning�� krašto� etnodemografin�s�strukt�ros�keitimo�pastang��pavyzd�.�Rus��kolonist��perk�limas����ietu-v��X�X�a.�žymi��etnodemografini��poky�i��nesuk�l��d�l� tuometin�s�ša-lies�ekonomin�s-�kin�s�sistemos,�pirmiausia�d�l�labai�menkos�urbaniza-cijos� ir� industrializacijos.� �olonijin�s� politikos� vykdymas� per�migracij��(kolonist��atk�lim�)�paliet��tik� tam�tikr��sukil�liams�priklausiusi��ir�po�sukilim��rekvizuot��dvar��ir��ki��dal�,�bet�beveik�jokios��takos�netur�jo�nei�valstybiniams�ar�privatiems�dvarams�priklausiusi��kaim�,�nei�miest��etnodemografinei�strukt�rai.��uo�tarpu�XX�a.�emigracija�iš�visos��ietuvos�
(taip�pat�ir�iš�buvusiojo��ilniaus�krašto)�ir�sovietinio�laikotarpio�imigraci-ja� ���ietuv��gerokai�pakeit��gyventoj��etnodemografin��strukt�r��ne�tik�
miestuose,�bet�ir��ilniaus�bei��laip�dos�krašt��kaimo�vietov�se.��tvejai,�kai� imigrant�� antpl�dis�yra� labai�didelis,� ta�iau� j��skai�iaus�neatspindi�jokie�tyrin�jimams�prieinami�šaltiniai,�sudaro�didžiausius�keblumus�nu-statant�savaiming��etnini��proces��vyksm��ir�padarinius�(pvz.,� tam�tik-ros�tautyb�s�gyventoj��padaug�jim��ar�sumaž�jim��d�l�nat�raliosios�asi-miliacijos�pagal�oficiali�j��statistik��nustatyti�jau�nebe�manoma).��aip�so-
���
478� DR.�P��R�S����N��S� *4�
vietiniais�metais�vis��vadinam�j��s�jungini��respublik��statistikoje�buvo�pasl�pti�ne�iš�vietini��gyventoj��kil��kariškiai�bei�atvežtin��„darbo�j�ga“.��
Norint� atskleisti�min�tus� etnin�s� asimiliacijos� padarinius,� jau� tenka�imtis�kruopš�iai�parengtos� ir�reprezentatyvios�pla�ios�gyventoj��apklau-sos,�kuri�pad�t��išspr�sti�du�uždavinius:�pirma,�imigrant��„prabos“�kie-k��tam�tikros�teritorijos�gyventoj��generalin�je�aib�je;�antra,�vienos�ar�ki-tos�tautyb�s�kult�rin��viršenyb��susik�rusiose�etniškai�margose�teritori-jose,�bendruomen�se,� formaliose� ir�neformaliose�grup�se,�tautiškai�miš-riose�šeimose.��
X�X�a.�vykusi�gyventoj��migracija�teritorijos�etnodemografin��struk-t�r��veik��visai�kitaip�negu�XX�a.�ne�tik�d�l�min�t�j��priežas�i��(ekono-mini��santyki��tipo),�bet�ir�d�l�visai�kitokios�tuo�metu�buvusios��ietuvos�visuomen�s�(taip�pat�ir�d�l�kitaip�atrodžiusios�etnini��lietuvi��bendruo-men�s)�teisin�s,�politin�s�ir�kult�rin�s�s�rangos.��ki�to�amžiaus�7-ojo�de-šimtme�io�pradžios� egzistavusi� feodalin���kio� sistema,� kur� buvo� labai�didelis�nelaisv�j��žmoni��nuošimtis,�smarkiai�varž��gyventoj��jud�jimo�laisv��ir�tarpetninius�kult�rinius�kontaktus.��iek�intensyvesn��migracijos�
�taka� kult�riniams�poky�iams� tuo�metu�buvo� tik�etnini�� teritorij��pari-biuose�ir�ji�buvo�labiau�susijusi� su�gyventoj�,�kilusi��iš�skirting��kaim�,�vedybomis.�Be�to,�skirtingai�nuo��akar���uropos�šali�,�Ryt���uropoje11,�taigi�ir��ietuvoje,�tautos/nacijos�ima�formuotis�tik�X�X�a.�antrojoje�pus�je�arba�net�pa�ioje�pabaigoje.��od�l�ne�vien�d�l� silpnos�gyventoj��migraci-jos,�bet�ir�d�l�vyravusios�valstybin�s-pilietin�s,�o�ne�etnin�s�tautos�sam-pratos�migracijos�padariniai� negal�jo� smarkiai� veikti�gyventoj��kult�ri-n�s�savimon�s.��a�iau�migracija�taip�pat� veik��asmens� išorini��simboli-ni�� ženkl�� samprat�� ir� vertinim��–� paveld�tas� patronimines� pavardes,�vardus,�kai�kada�–�ir�luomin��priklausomum�12.�
�is� d�lto� etninio� tapatumo� pakitimai� pirmiausia� sietini� ne� tiek� su�luominiu,�kiek�labiau�su�etniniu�ir�konfesiniu�gyventoj��maišymusi,�per�tikybiškai�mišrias�arba�tos�pa�ios�tikybos,�bet�skirting��etnini��grupi��at-stov�� santuokas.� X�X�a.� tai� labai� akivaizdžiai� buvo�matoma� lietuvi�� ir�gud��apgyvent��teritorij��paribyje.��aip�žinome,�etnokult�rin��savitum��išlaikiusieji� ir� lenkiškai�prad�jusieji�kalb�ti��ietuvos�gyventojai,� vieni� ir�
������������������������ 11��urima�galvoje�ne�geografine,�o�politine�prasme.��� 12�Caro�Rusijos��statymuose�šiuo�klausimu�ilgai�nebuvo�nuoseklumo,�o��statym��leidy-
bos�teoretikai,�matyt,�priklausomai�nuo�valdžiusio�monarcho�valios,�X�X�a.,�dar� iki�bau-džiavos�panaikinimo,�ilgai�kaitaliojo�civilini���statym��formuluotes�d�l�luomiškai�mišrias�santuokas�sudariusi��kilming�j�� ir� nekilming�j�,� laisv�j�� ir� nelaisv�j�� asmen�� statuso�pasikeitimo�toki��santuok��sudarius.��š�šio��statym��leid�jams�nuolat�egzistavusio�galvo-
s�kio�galima�susidaryti�nuomon�,� jog�X�X�a.� luomiškai�mišrios�santuokos�nebuvo�labai�retas� reiškinys.� �ai� išsamiau� parodoma� veikale:� К.� Неволин,� �������� �����й�к�х�
г�аждан�к�х�зак�н�в,�Санкт�Пeтербург,�1857,�t.�3.��
���
*5�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 479�
kiti�b�dami�katalikai,�nuo�pat�lenkakalbi��bendruomen�s�susiformavimo��ietuvoje�dažnai�sudarydavo�santuokas�vieni�su�kitais13.��uo�tarpu�kata-lik��santuokos�su�kit��konfesij��atstovais�nors�ir�nebuvo� tokios�pat�daž-nos,�bet�pasitaikydavo,�ypa��rytiniame�lietuvi��etnin�s�teritorijos�pariby-je14.��ilniaus�gubernijos�etnografini��žem�lapi�,�kuriuose�pažym�tos�kal-biškai�mišrios�teritorijos,�duomen��sugretinimas�su�bažnytin�se�metrik��knygose�pateikiam��krikštijam��vaik��t�v��antroponimin�mis�charakte-ristikomis� leidžia�apytikriai�nustatyti�tos�šeimos�etnin��homogeniškum��arba�heterogeniškum�.��ais�atvejais�matome,�kad�krikštijamiems�mišrio-se�lietuvi�–lenk��šeimose�gimusiems�vaikams�kur�kas�dažniau�buvo�su-teikiami� lenkiškos� transkripcijos� švent�j�� vardai,� o� katalik�–sta�iatiki��mišriose� šeimose� gimusiesiems�–� dažniau� tipiški� ryt�� slavams� b�dingi�švent�j��vardai.�Nors�toki��šeim��palikuonys�savo�etnin�s�priklausomy-b�s�bei�kalbos�prioritet��gal�jo�ir�toliau�nesieti� su�pakitusiais�antroponi-mais,�ta�iau�v�liau,�taut�/nacij��tapsmo�laikotarpiu�tam�tikri�antroponi-mai,�j��morfologija,�fonetinis�skambesys,�tarimas�ir�rašyba�tampa�pagrin-diniais�stimulais�apsispr�sti�d�l�priklausymo�kuriai�nacijai:� „Nors�ir�esu�
tokios�pa�ios�tikybos�kaip�vadinantieji�save�lenkais,�bet�kalbu�ne�j��kalba,�turiu�kitaip�skambant��ir�kitaip�rašom��vard��ir�pavard�,�vadinasi,�esu�ir�turiu�b�ti�atstovas�tos�nacijos,�kuriai�priklauso�dauguma� turin�i��tokius�pa�ius�tapatumo�požymius“.�
�adangi�caro�Rusijoje�sta�iatikyb��ir�didžiarusi��kult�ra�buvo�prote-guojama�ne�tik�visuomen�je,�bet�ir��statymuose�d�l�mišri��su�sta�iatikiais�šeim�,�suprantama,�kad� toki��glaudži��tarpetnini��kontakt��atvejai�be-veik�visada�reišk���sijungim����sta�iatiki��religin��bendruomen�,�o�per�j��buvo� tiesiamas� kelias� ir� �� etnin�� asimiliacij�.��uo� tarpu� per� vis��X�X�a.��ilniaus�gubernijoje�vietini��gyventoj��elito�(ir�ne�tik�jo)�opinija�buvo�pa-lanki�tik�lenkiškumui,�t.y.��vair�s�glaud�s�lietuviškai�ir�lenkiškai�kalban-�i��gyventoj��kontaktai�proces��kreip��lenkiškosios�kult�ros�naudai.�
Šie�pakitimai� suk�r��prielaidas�ir� lenkišk�j��kult�r���musi�� respek-tuoti� gyventoj�� etnin�s� priklausomyb�s� apsisprendimui:� taut�/nacij��tapsmo� laikotarpiu� �ilniaus� gubernijoje� ilgainiui� su� didoku� pagrei�iu�daug�jo�lenk��tautyb�s�gyventoj�.��aigi�galime�teigti,�kad�etnini��teritori-
j��paribyje�jau�X�X�a.�pradžioje�ir�to�amžiaus�viduryje�vykusi�onomastin��asimiliacija�suk�r��prielaidas�ir�bendrai�etninei�asimiliacijai,�kartu�buvo�ir�
vienas� iš� tos� asimiliacijos� veiksni�.� �storikai,� kalbininkai,� etnologai� �� š��„užsl�pt�“�etnodemografini��poky�i��veiksn��n�ra�atkreip��reikiamo�d�-
������������������������ 13��ai�labai�akivaizdžiai�matome�palygin��X�X�a.�sudarytuose�etnografiniuose�žem�la-
piuose�pažym�tus�plotus�ir�bažnytin�se�metrik��knygose�esan�ius��rašus.��� 14�Caro�Rusijos��statymai�katalikams�ir�sta�iatikiams�draud��tuoktis�tik�su�nekrikš�ioni-
mis,�bet�nedraud��jiems�tuoktis�tarpusavyje.�Žr.:�Cв�д�зак�н�в,�t.�10,�d.1,�p.�38.�
���
480� DR.�P��R�S����N��S� *6�
mesio.�Jei�ir�užsimenama�mokslin�je�literat�roje�apie�onomastin��asimilia-cij�,�ji�dažniausiai�traktuojama�tik�kaip�etnin�s�asimiliacijos�padarinys.��
�škreipt��nat�rali�j��etnodemografini��proces��vaizd��galima�gauti�ir� tais� atvejais,�kai� oficialiosios�statistikos�duomen��kaup�jai� ir� reng�jai�kuri��nors�gyvenimo�ar�socialini��proces��srit��ignoruoja�arba�kartais�pa-teikiamus�duomenis�tendencingai�apibendrina.��ia�kaip�pavyzd��galima�nurodyti�1897�m.�vykus��pirm�j��visuotin��caro�Rusijos�gyventoj��surašy-m�.�Jame�visiškai�nerasime�duomen�,�kuriais�remiantis�gal�tume�spr�sti�apie� nat�rali�j�� etnin��asimiliacij�,�o� pateikiami�duomenys� apie� atskir��tautybi��gyventoj��statistik��daugelio�šio�surašymo�analitik��pripaž�sta-mi�kaip�nepatikimi.��ai�yra�ne�vien�tik�surašymo�organizavimo�metodi-kos,�bet�ir�tam�tikr��politini��išskai�iavim��klausimai15.��
1897�m.�gyventoj��surašymas�(kaip�ir�XX�a.�pirmosios�pus�s��enkijos�vykdyti� gyventoj�� surašymai)� tautybi�� statistikos� vaizd�� iškreipia� jau�vien� d�l� to,� kad� laikytasi� principo� apie� asmens� etnin�� priklausomyb��spr�sti�pagal�j��kalb�,�ta�iau�nesivarginta�tai�nustatyti�pagal�j��savimon��arba,� kitaip� sakant,� pagal� pa�i�� gyventoj�� apsisprendim�,� kuo� esama.�
Nes,�kaip�žinome,�ta�pa�ia�kalba�gali�kalb�ti�skirting��tautybi��atstovai,�o�vieni�tos�pa�ios�tautos�atstovai�gali�kalb�ti�viena,�kiti�–�kita�kalba.�
Be�to,�pavyzdžiui,�pirmojo�caro�Rusijos�gyventoj��surašymo�organi-zatoriai,� jau�paleidus�veikti�milžinišk��surašymo�organizacij�,�pasteb�jo,�kad�surašin�tojai,�pildydami�skilt��„r��n�����zy�“,�patenka���kebli��pad�t��ne�tik�susid�r��su�tautiškai�mišri��šeim��nariais,�bet�ir�apskritai�dažnoje�šeimoje,�esan�ioje�dvikalbiškumo�arba� trikalbiškumo�išplitimo�plotuose.��od�l�buvo�skubiai�parengta�instrukcija,�kurioje�nurodyta�gimt�ja�kalba�laikyti� t�,�kuri� apklausiamajam� asmeniui� atrodo� artimiausia.��a�iau� tai�nuo� etnodemografini�� iškraipym�� irgi� neapsaugojo,� nes� trikalbiškumo�plotuose,�kur�daugyb��gyventoj��jau�neblogai�mok�jo�rus�,�„paprast�j�“�arba�kitur�–�lenk��ir�lietuvi��kalbas,�kartu�netur�jo�ir�nusistov�jusios�tau-tin�s�savimon�s.��smenys,�kuriems�buvo�vienodai�artimos�dvi�arba�trys�kalbos,� ��klausim�,�kuri�kalba�jiems�artimiausia,�dažnai�netur�jo�k��atsa-kyti.��od�l�galutin��žod��dažniausiai�tardavo�rus��tautyb�s�surašin�tojai.������������������������� 15�Caro�Rusija� �ia�n�ra� jokia� išimtis.� „�eista“� statistikos�duomen�� etniškumo�klausi-mais�kaupimo�tvarka�moderniojo�nacionalizmo�klest�jimo�epochoje�pasižym�jo�kone�vi-sos�valstyb�s,�turin�ios�gausi��tautini��mažum�,�juo�labiau,�jeigu�tos�mažumos�etnopoli-tiniu�poži�riu�atrodo� joms�problemiškos.��ntai�duomen�� apie�etnin��asimiliacij��veltui�ieškotume�ir�prieškarin�s��enkijos�oficialiojoje�statistikoje.�Soviet��S�junga�niekur�neskel-b��duomen��nei�apie�atskir��tautybi�,�nei�apskritai�apie�tarprespublikin��gyventoj��mig-racij�.��sama�tam�tikro�pagrindo�manyti,�kad�lietuvi��savivaldyb�s,�vykdžiusios�1942�m.�nacistin�s��okietijos�sumanyt��gyventoj��surašym�,�kai�kuriose�Ryt���ietuvos�vietov�se�svyruojant�atskiriems�gyventojams�d�l�savo�tautinio�apsisprendimo,�yra�kiek�padidinusi-os�lietuvi��tautyb�s�gyventoj��skai�i�,�ir�j��procentas�kai�kuriose�vietov�se�buvo�ne�pras-tai�didelis.��
���
*7�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 481�
Savo� d�mes�� �� caro� Rusijos� gyventoj�� pirmojo� surašymo� duomen��patikimumo�analiz��tyrin�tojai�atkreip��tik�XX�a.� viduryje.��ia�pirmiau-siai�min�tinas�statistikos�specialistas��lbinas�Rimka16.�Nuodugniai�išstu-dijav�s�min�to�surašymo�duomenis,� jis�pri�jo�prie�išvados,�kad��ilniaus�gubernijos�statistikos�komitetas�gyventojus�beveik�idealiai�tiksliai�suskai-�iavo,�ta�iau�d�l�etnini��požymi��nesukonkretinimo,�o�gal�ir�d�l�politinio�kryptingumo�gyventoj��tautin��strukt�r��gerokai�iškreip�:�lenk��ir�lietu-vi��skai�i��sumažino,�o�rus��ir�gud��–�padidino.�D�l�bendrojo�gyventoj��skai�iaus�apskaitos�joki��priekaišt��1897�m.�gyventoj��surašymui�netur�-jo� ir� gyventoj�� geografijos� specialistas�Petras�Gau�as17,� ir� istorikas� Bro-nius��akauskas18,�ta�iau�abu�taip�pat�mano,�kad�min�t�j��tautybi��stati-stika�yra�iškraipyta.��
�iesa,�X�X�a.�pabaigoje�dar�buvo�sunku�objektyviai�nustatyti�tautyb�,�tas�sunkumas�buvo�b�dingas�daugeliui�šali�.�Yra�paplitusios�dvi�tauty-b�s�fiksavimo�sampratos:�1)�socialin�-psichologin��(subjektyvi,�pagal�pa-reikšt��savimon�);�2)�genetin��–�kokios� tautyb�s� t�vai,� seneliai,� prosene-liai,�tokios�tautyb�s�ir�palikuonys.�Pastaroji�samprata�konfliktuoja�su�tau-
tine�asimiliacija�ir�konsolidacija,�nes� jos�laikantis�tenka�tam�tikros�tautos�atstovais�pripažinti�ir�tuos�individus,�kurie�patys�ir�net�j��t�vai�ar�net�se-neliai�nebemoka�(nemok�jo)�tos�tautos�kalbos,�visiškai�nepaž�sta�tos�tau-tos�kult�ros�ar�net�ja�bjaurisi,�kartais�b�na�net�priešiškai�nusiteik��prieš�savo�prot�vi��taut�,�nes�save� tapatina�su�kita� tauta.��a�iau�konfliktuoti�su� asimiliacija� ir� konsolidacija� gali� ir� pirmasis�principas,� jeigu� tautyb�s�kriterijumi�imama�ne�etnonimu�išreikšta�savimon�,�o�kalba.�
Be�abejo,��ia�daug�reikšm�s�turi�ir�tai,�kad�caro�Rusija�smarkiai�v�la-vo� �sijungti� ��modern�j�� nacionalizm�.��isuomen�je� dar� vyravo� iš� bau-džiavin�s�sistemos�at�jusi�politin�s�(luomin�s)�tautos�samprata,�ir�impe-rijoje� gyvenan�ios� etnin�s� bendruomen�s� vis� dar� buvo� suprantamos� ir�oficialiai�vadinamos�gentimis�(pl�m�n�).�Pagal�savimon��ir�etnonim�,�o�ne�vien� pagal� kalb�� nustatoma� etnin�� priklausomyb�,� suprantama,� b�t��konfliktavusi�su�pa�ia�etnin�s�bendruomen�s�samprata.��a�iau�tokios�et-niškumo�definicijos�X�X�a.�pabaigoje�veikiau�gyvavo�caro�valdinink��gal-vose,�imperin�je�doktrinoje�ir�vidaus�politikos�nuostatose.�Carizmas�sten-
g�si�užmerkti�akis�prieš�visuomen�je�vykstan�ius�procesus.��ntai�vakari-n�se�gubernijose�gyvenusios�tautos�tuo�metu�nedviprasmiškai�buvo��žen-
gusios���vadinamojo�moderniojo�nacionalizmo�ir�taut�/nacij��tapsmo�lai-kotarp�,�o�ši��gubernij��gubernatoriai,�kaip�ir�aukštieji�žandar��viršinin-
������������������������ 16��.� Rimka,��ilniaus�krašto� tautybi�� statistika,� Li��uv���m���l�������mi���� �i�li�������
R�n�r�šči����yriu�,�f.�276,�b.�329,�l.�38–91.�� 17�P.�Gau �as,�min.�str.,�p.�72–73.��� 18�B.��akauskas,�Vilni����li��uvi�i�1920–1939�m���i�,��ilnius,�1991,�p.�14.�
���
482� DR.�P��R�S����N��S� *8�
kai,� savo� kasmet� rašomose� „nuolankiausiose� ataskaitose“� Peterburgui�prasid�jusius�tautinius�s�j�džius�ir�toliau�steng�si�apib�dinti�kaip�atski-r��„gaival�“,�„maištinink�“�ar�j��grupi��ardom�j��veikl�.��iesa,�turime�pripažinti� ir� tai,�kad�tuo�pa�iu�metu�kituose� imperijos�regionuose�(�au-kaze,��idurin�je��zijoje,�Pavolgyje)�etnin�s�konsolidacijos�procesai�atro-d��visai�kitaip�negu�vakarin�se�gubernijose.��
B�tent� d�l� tuometin�s� Rusijos� visuomen�s� strukt�ros� bei� imperijos�vidaus�s�rangos�vien�tik�kalbinio�principo�etniškumui�nustatyti�caro�ad-ministracijai�nekliud��laikytis�net�tai,�kad�daugelis��akar���uropos�šali��jau�tuo�metu�laik�si�etnonimu�išreikšto�savimon�s�principo.�Politin�s�bu-halterijos�buvim��per�1897�m.�gyventoj��surašym��pripažino�net�sovieti-nio� laikotarpio� rus��mokslininkai.� Štai�vienas� iš� j��–��.Gozulovas� rašo:�„1897�m.�gyventoj��surašymas�ap�jo�š��klausim��(tautyb�s.�–�P.K.).��ai�l�-m��pirmiausia�baim�,�kad�Rusijoje�nepasireikšt��išcentrin�s�nacionalin�s�j�gos�ir�bandymai�nusl�pti�duomenis�apie�kiekvienos�tautyb�s�skai�i�“19.�
�intan�ios�etniškumo�bei�etnini��bendruomeni��sampratos�konteks-te�juo�labiau�prasilenkiantys�su�moksliniu�gyventoj��surašym��organiza-
vimu�atrodo�XX�a.�pirmojoje�pus�je�atlikti�kaizerin�s��okietijos�ir��enki-jos�valstyb�s�organizuoti� gyventoj�� surašymai,� ap�m�� ir�buvusi�j���il-niaus�gubernij�.�O�1916�m.�vokie�i��okupacin�s�valdžios�suorganizuotas�ir�vokie�i��kareivi�,�daugiausiai�lenk��tautyb�s,�atliktas�gyventoj��sura-šymas,�kaip�ir�1919�m.�lenk��valdžios�atliktas�surašymas,�jokioms�rimtes-n�ms�etnin�s�asimiliacijos�studijoms�negal�t��patarnauti�dar�ir�tod�l,�kad�atlikti�vykstant�karo�veiksmams.��arptautin��teis��bei�statistikos�mokslas�tokiomis�s�lygomis�atliktus�gyventoj��surašymus�vertina�kaip�niekinius.��biem�min�tais�atvejais�(1916�ir�1919�m.)�valdžios,�matydamos,�kad�gavo�absurdiškas� etnodemografini�� duomen�� sumas,� pa�ios� nutar�� t�� duo-men��nespausdinti�ar� kitaip� paskelbti.�Na,� o� J.Rozvadovskio� ir��.Cho-minskio�paskelbti�etnografiniai�žem�lapiai�v�lgi�pirmiausiai� teikia�duo-menis�apie�kalb�,�o�ne�etnin�s�savimon�s�kait�.��ai�labai�panaš�s,�ta�iau�toli�gražu�ne� identiški�dalykai.��od�l�nei�keistu,�nei�nelogišku�negalime�pavadinti�B.�akausko�teiginio,�kad�XX�a.�pradžioje� lietuvi�� asimiliacija��ilniaus�krašte�sustojo20,�juolab�kad�apie�1920–1939�m.�laikotarpio�asimi-
liacij��jis�toliau�nekalba.��ai�galima�suprasti,�nes�apie�tai�n�ra�joki��stati-stini��duomen�.�O�kas�tie�šaltiniai,�kuriais�remdamasis� jis�gal�jo�aiškiai�
pasakyti,� kad� nat�rali� lietuvi�� etnin�� asimiliacija� �enkijos� valdomame��ilniaus�krašte�buvo?�
Žinoma,�tai,�kad�asimiliacijos�nebuvo,�sugestionuoja�ir�visuotinai�ži-nomas�susitelkusios,�gana�apsišvietusios�lietuvi��bendruomen�s�priešini-������������������������ 19�А.�Гозулов,�Пе�еп����на�елен���земн�г��ша�а,��oсква,�1970,�p.�87.�� 20�B.��akauskas,�min.�veik.,�p.15.�
���
*9�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 483�
masis�ne� tik�prievartinei,�bet� ir�nat�raliajai�asimiliacijai.��ia�verta�prisi-minti��ilniaus�krašto�lietuvi��poet�s�Onos��ici�t�s�publikacij�,�kad�lie-tuviai,� suk�r�� tautiškai� mišrias� šeimas,� izoliuojami� nuo� savo� tautin�s�bendruomen�s�(taigi�savotiškai�ekskomunikuojami)21.��r�daug�kas�gal�jo�ryžtis�tokiems�išbandymams?��ai,�kad�tuo�metu�vietos�lietuviams�reik�jo��sitvirtinti� gyvenime,� prisitaikyti,� sutvarkyti� nuosavyb�s� reikalus,� leisti�vaikus���moksl�,�kai�kada�vert��juos�nepaisyti�kai�kuri��savo�bendruome-n�s�nuostat�.��a�iau�kiek�vieni�ar�kiti�reiškiniai�buvo�paplit�,�kok��tai�tu-r�jo�poveik�� lietuvi��bendruomen�s�asimiliaciniam�atsparumui,�atskirai�n�ra�tyrin�ta.�
�ad�XX�a.�pradžioje�nat�ralioji�lietuvi��asimiliacija�dar�nebuvo�susto-jusi,�patvirtina�ir�H.�urskos�tyrin�jimai.��eikale�„�pie�lenk��kalbos�plot���ilniaus�krašte�atsiradim�“� ji� teigia,�kad�XX�a.�pirmaisiais�dešimtme�iais�etnin�� asimiliacija� regione�buvo�X�X�a.� vykusio�revoliucinio�(t.y.�audrin-go.�–�P.K.)�asimiliacinio�proceso�baigiamoji�stadija.��ik�XX�a.,�kaip�teigia�ši�autor�,� lenkiškoji�asimiliacija� jau�smarkiau� �sisuko� ��gud��bendruomen�,�nes�X�X�a.�pabaigoje�gud�� asimiliacijos�buvusi� tik�užuomazga22.� Panaš��
asimiliacinio�proceso�vyksm��patvirtina� ir� tuo�metu��ilniaus�gubernato-riaus� rašyta� „Nuolankiausioji� ataskaita� apie� �ilniaus� gubernijos� b�kl��1909� metais“.� Ji� suteikia� mums� svarbi�� duomen�� apie� etnini�� proces��b�kl��kaip� tik�XX�a.� pirmajame�dešimtmetyje.��taskaitoje�rašoma:� „�al-stie�i��žem�valda,� tiek� skirtin�,� tiek�bendruomenin�,��ileikos,�Dysnos�ir��šmenos�apskrityse�sutelkta�daugiausia�baltarusi��rankose;�Šven�ioni��ir��rak��–�jie�užleidžia�pirm�j��viet��lietuviams,�o�d�l��ilniaus�apskrities,�tai�joje� apsigyven��baltarusiai� tiek�sulenk�jo,� kad��ilniaus�apskrities� tyrimo�apklausos� lapuose�mirga� nuorodos� apie� lenk�� tautyb�,� kurios� tarp� �il-niaus�apskrities�gubernijos�valstie�i��iš�tikr�j��n�ra“23.��
Nepaisant�ataskaitai�b�dingos�tendencingos�politin�s�pad�ties�inter-pretacijos,� etnodemografin�� situacij�� ji� parodo� beveik� taip� pat,� kaip� ir�1890�m.��ilniaus�gubernijos�bajor��vado�grafo��domo�Pliaterio�surinktus�duomenis�apibendrin�s�ir�paskelb�s��nonimas24�bei�pagal� šiuos�apiben-drintus�duomenis�sudar�s��ilniaus�gubernijos�lietuvi��kalbos�paplitimo�žem�lap��lenk��kalbininkas�Janas�Rozvadovskis25.��š��ilniaus�gubernato-
������������������������ 21�O.��ici� t�,��ietuviškoji�šeima��ilniaus�krašte,�����ri��ir�p���uli�,�1938,�Nr.�10,�p.�4.�� 22�H.��urska,�O�p�w���niu�p�l��ich����z�rów��ęzy��wych�n��Wil�ń�zczyźni�,��ilnius,�1995,�p.�130.�� 23�В�еп�дданейш�й���че����������н���В�лен�к�й�губе�н���з��1909�г�д,�Вильно,�1910,�p.�2.�� 24��nonim,�Obszar�j�zyka�litewskiego�w�gubernii�Wileńskiej,�����ri�ły��n�r�p�l�gicz-n�-�rch��l�giczn��i���n�gr�ficzn�,��raków,�1898,�t.�3,�dz.�2,�p.�1–72.�(�iterat�roje�kartais�nu-rodoma,�kad�tai�atliko��nonimo�slapyvardžiu�pasiraš�s� lenk��kalbininkas� Janas�Rozva-
dovskis.�Žr.:�P.Gau �as,�min.�str.,�p.85).��� 25�J.�Rozwadowsk i,��apa�j�zyka�litewskiego�w�gubernii�Wileńskiej,�����ri�ly�i�pr�c��
K�mi��i��ęzy��w��������mii�umi��ę�n�ści�w�Kr��ówi�,��raków,�1904,�t.�1.�
���
484� DR.�P��R�S����N��S� *10�
riaus�ataskaitos�matyti,�kad��ileikos,�Dysnos,��šmenos�apskritys�jau�tuo�metu� buvo� iš� esm�s� sugud�jusios,� o� �rak�� ir� Šven�ioni��–� lietuviškos.��ilniaus�apskrityje,�kaip�pereinamojoje�geografiniu�poži�riu� terp�je,� tuo�metu�kaip� tik�vyko� etninis� „j�g�� persiskirstymas“,� t.y.� prasid�jo�proce-sas,�kuris�jau�buvo��vyk�s���rytus�nuo�jos.��ai�tas�pats�H.�urskos�minimas�procesas,�kai�lietuvi��etnin��asimiliacija�rytin�je��ilnijos�dalyje�baigiasi,�o�gud��lenk�jimas�tik�prasideda.��
Reikia�manyti,�kad�caro�pareig�nai�XX�a.�1-ajame�dešimtmetyje�susi-daran�i��nauj��etnodemografin��pad�t��gal�jo�neblogai�palyginti�su�prieš�kelet��dešimtme�i��buvusia�pad�timi.�B�dami�ne�tik�dideli�rusofilai,�bet�ir� sta�iatikyb�s� misionieriai,� suprantama,� jie� negal�jo� vienodai� vertinti�lietuvi��gud�jimo�ir�sugud�jusi��gyventoj��lenk�jimo.�Į�pastar�j��proces��jie� jau� ži�r�jo� su� dideliu� širdies� skausmu,� tod�l� steng�si� suteikti� gud��amžinumo�klausimui��ilniaus�apskrityje�teorin��pagrindim�.�
�ptariamoje�ataskaitoje�itin��domus�yra�tvirtinimas,�kad��ilniaus�gu-bernijoje�matomos� stiprios� separatistin�s� lietuvi�� tendencijos26.� �aigi� ši�ataskaita�–�autentiškas�an��laik��dokumentas,�rodantis,�kad�X�X�a.�pabai-
goje� prasid�j�s� lietuvi�� tautinis� atgimimas� XX�a.� 1-ajame� dešimtmetyje�buvo�gerai�jau�iamas�ir�tuometin�je��ilniaus�gubernijoje.��tnini��lietuvi��bendruomen�� nuo� Baltijos� j�ros� iki� �ilniaus� gubernijos� imtinai� aiškiai�demonstravo� nenor�� b�ti� nei� unifikuotais� Rusijos� imperijos� valdiniais,�nei�tapatintis�su�lenkais.�Nors,�tiesa,�b�tent��ilniaus�gubernijoje�daliai�et-nini��lietuvi��lenkyb�,�kaip�kult�rin��alternatyva,�dar�egzistavo�ir�prasi-d�jus�lietuvi��tautiniam�atgimimui,�o��auno,��uršo�gubernijose�ir�Suval-k��gubernijos�monoetniškose�lietuviškose�apskrityse�d�l�daugyb�s�speci-fini��s�lyg��nuo�lenkyb�s�jau�buvo�energingai�atsiribojama27.�
�ar�iai�apgailestaudamas�d�l�didžiarusi��kult�rinio�vegetavimo,�gu-bernatorius�D.�iubimovas�nurodo,�kad��ilniuje� rengiamos�tik� lenkiškos�ir�lietuviškos�parodos,�o�rusišk��n�ra28.��a�iau�„lietuvišk�j��separatizm�“�atspind�jo�ne�tik�parodos,�bet�ir�etnini��principu�steigiamos�lietuvi��kul-t�ros�bei�mokslo�draugijos,�knygynai,� laikraš�i�,�knyg�,�kalendori��lei-dyba,�meno� saviveiklos� kolektyvai� ir� kt.� �ai� rod�,�kad� lietuviai� išeina� ��aren�� ne� tik� kaip� geografiškai� susitelkusi� etnodemografin�,� bet� ir� kaip�
apsisprendusi� etnokult�rin�� bendruomen�.� N�ra� jokios� abejon�s,� kad�toks�tautinis�pakilimas�stiprino�lietuvi��savimon��ir�stabd��j��nat�rali�j��
asimiliacij�.�Nors�gerai�žinoma�ir�tai,�kad�Ryt���ietuvoje�lietuvi��tautinio�atgimimo�tempas�ir�mastas�XX�a.�pradžioje�buvo�kur�kas�menkesni�negu,�tarkime,��žnemun�je.� Be� to,� aktyvi� lietuviška�veikla� buvo� jau�iama� tik������������������������� 26�В�еп�дданейш�й���че�..,�p.�13.�� 27�Pla�iau�apie�tai�žr.:�B.��uzmickas,�T�u�����ul��r�����vim�n�,��ilnius,�1989,�p.�88–160.�� 28�В�еп�дданейш�й���че�..,�p.�15.��
���
*11�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 485�
�ilniaus�mieste�ir�kai�kuriose�periferin�se��ilniaus�gubernijos�vietov�se.�Daugelyje�smarkiai� suslav�jusi��vietovi��beveik� jokios� lietuviškos�veik-los�nebuvo,�ir�lietuvi��asimiliacijos�procesas�vyko�toliau.��
Po�Pirmojo�pasaulinio�karo�buvusi���ilniaus�gubernij���jungus����en-kijos�sud�t�,�v�l�susiklost��kitokios�politin�s�realijos,�kai�lenkiškasis�etno-sas� tapo�viešpataujan�iu�ne� tik�politiniame,� kult�riniame�gyvenime,�bet�didele�dalimi�ir�ekonomikoje.�Ne�tik�objektyvios�tautini��mažum��nat�-raliosios�asimiliacijos�s�lygos,�bet�ir�istorik��pla�iai�aprašytos�„retorsijos“�prieš�lietuvius�tuo�laikotarpiu�suk�r��kiekybiškai�naujas�lietuvi��tautin�s�asimiliacijos�s�lygas.�
�is� d�lto,� nepaisant� didel�s�mokslo� ir� administracin�s�vadybos�pa-žangos,�kuri�XX�a.�pirmojoje�pus�je�daugiau�ar�mažiau�paliet��visas��u-ropos�šalis,�gyventoj��surašin�jimo�bendr�j��princip��tuo�metu�dar�ne-buvo� laikomasi29.� Prieškarin�� �enkija� po� trumpo� blaškymosi� galiausiai�apsisprend��t�sti�buvusi��dviej��imperij��–� carin�s�Rusijos�ir��ustrijos–�engrijos�–�etnodemografini��duomen��fiksavimo�praktik�:�pilie�i��etni-n��priklausomyb��nustatin�ti�pagal�kalb�.�Per�1921�m.��enkijos�gyvento-
j�� surašym�� ji� fiksavo�surašom��gyventoj�� tautyb�� ir� tikyb�� (taigi�dar��taip� pat,� kaip� ir� 1923�m.� �ietuva� bei� visos� kitos��uropos� valstyb�s).� O�1931�m.,�vykdydama�antr�j��visuotin��gyventoj��surašym�,��enkijos�val-džia� oficialiojoje,�viešam�naudojimui�skirtoje�surašymo�medžiagoje� tau-tyb�s�požymio�nebenurod�,�liko�tikybos�ir�vietoj�tautyb�s�–�kalbos�požy-mis�(�ęzy����czy��y�–�gimtoji�kalba).�
�iesa,�1931�m.�gyventoj��surašymo�modelis�buvo�tik�šalies�politin�je�opinijoje� �sigal�jusi��nuostat��tautini��mažum��klausimais� �tvirtinimas.�Jau� iki� tol,� 1925–1926�m.� �enkijos� religini�� tik�jim�� ir� viešojo� švietimo�ministerijos� organizuotame� daliniame� gyventoj�� surašyme� organizato-riai�buvo�apsisprend��gyventoj��etninio�skirstymo�kriterijais�rinktis�tiky-b��ir�kalb�.��okio�paties�principo��enkijos�valdžia� laik�si�ir� leisdama�sa-v�j��„R�czni������y��yczny�Wiln�“.��aža�to,�oficialiojoje�1931�m.�surašymo�medžiagoje� nerandame� joki�� fakt��apie�„tuteiši�“,�arba� „paprastosios“,�kalbos�buvim�.��
�aip�žinome,�tautyb��ir�gimtoji�kalba�ne�visada�sutampa,�o�teritorijo-
se,�kur�vyksta� intensyv�s�etniniai�procesai,�nesutampa�dažnai.��ilniaus�gubernija�(v�liau�–��ilniaus�vaivadija,��ilniaus�kraštas)�X�X�a.�antrojoje–
XX�a.� pirmojoje� pus�je� kaip� tik� buvo� teritorija,� kurioje�etniniai�procesai�vyko�labai�intensyviai.��od�l�iš�pirmo�žvilgsnio�gali�atrodyti,�kad��enki-jos� valdžia� nekreip�� �� tai� jokio� d�mesio� ir� ženg�� žingsn�� atgal,� prie������������������������� 29�С.� Брук,�В.� �aбузан,� Oб�источниках�пo� исторической� демографии� �вропы�X����–XX� в.в.,� ������че�ка�� д�м�г�аф��:� пp�б�мы,� �ужден��,� задач�,� �oсква,� 1980,�
p.�150–162.�
���
486� DR.�P��R�S����N��S� *12�
1897�m.�gyventoj��surašymo�tvarkos.��is�d�lto��vair�s�šaltiniai�rodo,�kad��enkijos�valdžia�etninius�procesus�rytin�se�ir�šiaurin�se�savo�vaivadijose�gerai� suvok�,� žinojo� tikr�j�� lietuvi�,� „tuteiši�“,� kit�� tautini�� mažum��skai�i�,� taip�pat�kiek�žmoni��kalba�„paprast�ja“�kalba.��a�iau�m�s��die-n��terminais�kalbant,�ji�taik��„dvigub��buhalterij�“:�viena,�oficialioji,�buvo�skirta�viešajam�vartojimui,�ir�kita,�slapta,�skirta�tarnybiniam�vartojimui.�
�ad�buvo�b�tent� taip,� rodo� tas� faktas,� jog� tuometin�s��enkijos�val-džia�rengdavo�ir�tik�tarnybiniam�naudojimui�skirtus�demografinius�žiny-nus.�1939�m.��aršuvoje�su�grifu�„poufnie“�(slaptai)�išleista�Juzefo�Zarem-bos� parengta� statistin�� Naugarduko� vaivadijos� studija30.� Joje� esantys�duomenys� labai� praver�ia� proces�� lyginamajai� analizei� gretimoje� �il-niaus�vaivadijoje.�Studijoje� pateikta�statistini��duomen��apie�gyventoj��pasiskirstym��tautyb�mis,�tarp�j��ir�apie�„tuteišius“,�pareikšta�samprota-vim��apie�juos.��
Šioje�slaptojoje�studijoje�rašoma,�kad�lenkai,�pagal�1931�m.�gyventoj��
surašymo�duomenis,�Naugarduko�vaivadijoje�sudar��52,4��vis��gyven-
toj�,�gudai�–�39,1�,�žydai�–�7,3�,�kiti�–�1,2�.��ietuviai�tarp�„kit�“�–�0,2��nuo�bendro�visos�vaivadijos�gyventoj��skai�iaus31.��š�2499�vaivadijoje�su-
skai�iuot��lietuvi���ydos�apskrityje�gyveno�2391�ir�sudar��1,3��šios�ap-skrities�gyventoj�32.��aigi�J.�Zarembos�studijoje�išskirti� ir�lietuviai,�o�ofi-cialiojoje�statistikoje� jie�yra�paskend��skiltyje�„kiti“.�Joje�yra� ir�autoriaus�
sudaryta�gyventoj��statistikos�lentel�,�kur�palyginami�1921�ir�1931�m.�su-rašym��duomenys.��š�jos�matyti,�kad�absoliu�iais�skai�iais�vaivadijoje�ge-rokai�padaug�jo�vis��tautybi��gyventoj�,�bet� lyginamoji�dalis� (nuošim-
tis)�bendrame�skai�iuje�padid�jo�tik�gud�,�žyd��ir�„kit�“,�tuo� tarpu�len-
k��nuo�54,0��(1921m.)�sumaž�jo�iki�52,4��(1931m.).��pie�lietuvi��skai-�iaus� ir� nuošim�io� padid�jim�� ar� sumaž�jim�� iš� ten� esan�ios� lentel�s�duomen��spr�sti�negalima,�nes�1921�m.�duomenys�visai�nepateikti.�
�tsižvelgiant���tai,�kad�1921–1931�m.�Naugarduko�apskrityje�nat�ra-lus�gyventoj��prieaugis�1000-�iui�gyventoj��buvo�26,333�ir� ��tai,�kad�tarp�reemigrant��(daugiausiai�iš�Rusijos)�lenk��santykiškai�buvo�kur�kas�dau-giau�negu�kit�� tautybi��gyventoj�,�visiškai�ne�tik�tinas�yra� toks�didelis�tautini��mažum��lyginamosios�dalies�padid�jimas.��a�iau�visiškai�tik�ti-
nas�yra�nuosaikus�lenk��padaug�jimas�per�dešimtmet��(padaug�jo�26,5�,�palyginti� su� 1921�m.� buvusiu�skai�iumi).� 1931�m.� surašyme�aptiktas�di-dokas�tautini��mažum��prieaugis�leidžia�daryti�prielaid��apie�tam�tikr��
������������������������ 30�J.� Zaremba,� S���un�i� n�r���w�ści�w�� w� w���wó�z�wi�� N�w�gró���i�m� z� uwzglę�ni�-ni�m��l����c��ln�g�,�Warszawa,�1939.�� 31��en�pat,�p.�107.�� 32��en�pat.�� 33��en�pat,�p.�48.�
���
*13�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 487�
1921�m.� surašymo� duomen�� nekorektiškum�,� gal� ir� falsifikavim�,� bet�kartu�ir�s�žiningiau�atlikt��1931�m.�gyventoj��surašym�.��
Statistikoje� korektiškumo� apie� lietuvius� galb�t� pritr�ko� tod�l,� kad�surašyme,� vykusiame� tuoj�po��.� Želigovskio� agresijos,� lietuvi�� tautyb��„�idurio��ietuvoje“�buvo�kategoriškai�nepripaž�stama34.�Galb�t�asmeni-nio�saugumo�sumetimais�daugelis� lietuvi��nutar��ir�patys�geriau�pab�ti�„lenkais“.� Pa�i��negausiausi�� tautini��mažum��pagaus�jimas�d�l�nat�-ralaus�prieaugio� ir�daugiau�negu�dvigubai�mažesnis�valdan�iosios�naci-jos�atstov��pagaus�jimas�viso� labo�buvo�tik�tam�tikras�1921�m.�politin�s�aritmetikos� klaid�� pataisymas,� pasteb�jus,� kad� 1921�m.� surašymo� duo-men��neverta�net�skelbti,�nes�jie�niekam�neatrodys�patikimi.�
�ita�priežastis,�kod�l�leidinys�„�autiniai� santykiai�Naugarduko�vai-vadijoje…“�buvo�„pasmerktas“� tapti� slaptu� tarnybiniu,�veikiausiai�buvo�tariamoji�„tuteiši�“�problema.��aip�žinome,�taip�save�suvokian�ios�ben-druomen�s�susiformavimas,�jos�kalba,�apskritai�etnokult�rin�s�ypatyb�s�buvo� aktyviai� aptariamos� prieškarin�s� �enkijos� istoriografijoje.� O� val-dantieji�sluoksniai,�atrodo,�tuo�klausimu�laik�si�nuostatos:�apie�žmoni�,�
turin�i��„tuteiši�“�savimon�,�reikia�žinoti�kuo�daugiau,�bet�j��egzistavi-mo� oficialiai� nepripažinti.� J.Zarembos� leidinyje� duomenys� apie� „tutei-šius“�buvo�gana�imponuojantys.��ia�taip�pat�pripaž�stama,�kad�yra�tokia�„tuteiši�“,� arba�„paprastoji“,� kalba,� kuri��„<…>�kasdieniniame�gyveni-me�vartoja�gudai,�dauguma�lenk�,�lietuvi�,�totori��ir�net�tam�tikras�nuo-šimtis�žyd�“35.�
�iesa,�iš�šio�slapto�J.Zarembos�veikalo�neaišku,�ar�autorius,�pripažin-damas�„tuteiši�“�kalb�,�s�moningai�ignoravo�j��etnonim�,�ar�d�l�etnišku-mo�požymi��susipynimo�giminiškose�populiacijose�tok��etnonim��iš� tie-s��sunku�buvo� �vardyti.�Nes,�pavyzdžiui,� iš� tolesnio� teksto�aišk�ja,�kad�autorius�link�s�manyti,�jog�egzistuoja�ne�tik�tokia�kalba,�bet�ir�žmon�s�su�„tuteišio“�savivardžiu36.��ntai�jis�rašo,�kad�„tuteišius“�sunku�suskai�iuo-ti,� nes� tam� tr�ksta� tinkamos� medžiagos37.� Nurodoma,� kad� daugiausia�„tuteiši�“� yra� tarp� katalik�� tik�jim�� išpaž�stan�i�� gud�.� Jis� mano,� jog�Naugarduko�vaivadijoje�esama�40–50�t�kstan�i��„tuteiši�“38.��
�inimoje�studijoje�apie�Naugarduko�vaivadijos�gyventojus�pateikta�
ir�etnografini��žem�lapi�.�Juose�gerai�matyti,�kad�iš�vis��vaivadijos�vie-������������������������ 34��okios� pozicijos� �enkijos� valdžia� nutar�� laikytis� veikiausiai� dar� ir� d�l� to,� kad�
1921�m.� surašymo�duomenimis�stengtasi� paremti� dar� tendencingesnio� 1916�m.� vokie�i��okupacin�s�valdžios�organizuoto�ir�lenk��surašin�toj��vykdyto�surašymo�„legitimum�“.��� 35�J.�Zaremba,�min.�veik.,�p.�104–105.�� 36�Prieškarin�je�lenk�� literat�roje�aptinkama�dvejopa�„vietin�s"�kalbos�arba�„vietini�"�
žmoni��savivardžio�rašyba:��u����i�ir��u����zi.�� 37�J.�Zar emba,�min.�veik.,�p.�164.�� 38��en�pat.�
���
488� DR.�P��R�S����N��S� *14�
tovi��daugiausiai�„tuteiši�“�yra��ydos�apskrityje�(taigi�ten�pat,�kur�tirš-�iau�gyvenama�ir�lietuvi�).��als�iai,�kuriuose�daugiausiai�gyvenama�„tu-teiši�“,�buvo�šie:�Benekainys,�Žirm�nai,�Rod�nia,�Bielica,�Bialoruda.��i-tose�apskrityse� „tuteišiai“� išsid�st��retesniais� anklavais.� Š�iu�ino,�Stolb-c�,� Baranovi�i�� apskrityse� „tuteiši�“� anklav��mažiau,� jie�mažesni,�ma-žesnis�ir�„tuteiši�“�tankis�juose.�
�tnografiniuose� žem�lapiuose� ne�mažiau� intriguojantis�dalykas�yra�ir�tai,�kad�lietuviškai�kalban�i��gyventoj��išsid�stymas�atitinka�gud��ka-talik��išsid�stym�.�Pavyzdžiui,�lietuvi��tirš�iausiai�gyvenama�Rod�nios�
vals�iuje�(5–7,2���vis��gyventoj�),�ten�pat�daugiausiai�yra�gud��katalik��
(per� 75�� vis�� to� vals�iaus� gud�).��aranavo� vals�iuje� lietuvi�� �vairiose�
vietov�se�yra�nuo�1�iki�4,9�,�gud��katalik��–�75�.�Žirm�n��vals�iuje�lie-
tuvi��yra�beveik�2,9�,�gud��katalik��–�50–75�.��aigi�ir�vieni,� ir�kiti�dau-giausiai� susitelk�� vakarin�je� vaivadijos� dalyje� (�ydos� apskrityje)� palei�1920�m.�Soviet��Rusijos�pripažintos��ietuvai� teritorijos� sien�.�Pietiniame�ir�rytiniame�vaivadijos�pakraštyje�lietuvi��neb�ra.��en�labai�mažai�ir�gu-
d��katalik��(0,1–4,9��).��raukia�d�mes��ir�tai,�kad�keliose� ry�iau�esan�iose�vaivadijos�vieto-
v�se�lenkai�fiksuoja�dar�gyvenant�lietuvius,�ir�šalia�t��vietovi��visada�b�-na�gud��katalik��anklavas.��okia�pad�tis�fiksuojama�Bokšt��ir�Nalibok��vals�iuose� ir�greta� j�.��inant�toliau�nuo�ši��anklav��bet�kuria�kryptimi,�
lietuvi�� jau� neb�ra,� labai�mažai� ir� gud�� katalik�� (0,41–4,9�).� Dar� �do-miau,�kad�„tuteiši�“,�kaip�ir�lietuvi�,�gyvenamos�vietos�sutampa�su�gu-d��katalik��gyvenamomis�vietomis39.�Ne�mažiau��domu�ir�tai,�kad��išiš-ki��vals�iuje�lietuvi��tankis�žem�lapyje�pavaizduotas�didžiausias,�bet�ten�„tuteiši�“�kiek� mažiau�negu� gretimuose,� labiau� ��vakarus� nutolusiuose��ydos�apskrities�vals�iuose.�Ži�rint� ��žem�lapius�susidaro� �sp�dis,�tary-tum� lietuviai� ir�„tuteišiai“� iš� rytini��vaivadijos� apskri�i�� išsik�l�,�palik-dami� ten�pavienius�savo�atstovus,�tik� lietuviai�nusik�l��gyventi�kiek� to-liau���vakarus,�o�„tuteišiai“�nuo�j��truput��atsilik��rytuose.��tnologams�ir�kalbininkams,�turintiems�daugyb��pavyzdži��apie�etnini��proces��dina-
mik��daugelio� taut��etnini�� teritorij��paribiuose,�min�tieji�Naugarduko�vaivadijos�reiškiniai�neleidžia�kalb�ti�apie�niek��kita,�kaip�tik�apie�asimi-liacini��proces��slinkt��iš�ryt����vakarus.�
�r�buvo�parengta�ir�išspausdinta�panaši�slapta�studija�apie��ilniaus�vaivadijos� gyventojus,�mums� n�ra� žinoma.��a�iau� vienu� ar� kitu� atveju�galima�dr�siai�manyti,�kad�tokie�patys�procesai�tur�jo�vykti�ir�gretimoje,�tai�pa�iai�valstybei�priklausan�ioje�vaivadijoje,�nes� jos�gyventoj��tautin��strukt�ra�daug�kuo�buvo�panaši.�Studijoje�aprašyta�Naugarduko�vaiva-
������������������������ 39��en�pat,�p.�163–164.�
���
*15�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 489�
dijos�pad�tis�yra�pakankamas�argumentas�kalb�ti�apie�H.�urskos�aprašy-t��X�X�a.�pabaigoje–XX�a.� pradžioje� vykusi�� etnini�� proces�� t�s��XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje.��ai�lietuvi��slav�jimas�etapais.�
Pateiktieji�statistikos�ir�kartografiniai�duomenys�leidžia�manyti,�kad�XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje�vienaip�asimiliavosi�gyventojai,�turintys�„tuteišio“�savimon�,�kitaip�–�lietuviai,�kurie�buvo�tvirtai�apsisprend��de-klaruoti�savo�lietuvišk�j��tapatyb��ir�teikti�jai�prioritet��tarp�keli��galim��tapatyb�s�pasirinkim�:�gudiškumo,� lenkiškumo,� rusiškumo.�N�ra�abejo-n�s,�kad�tarp�tvirtai�apsisprendusi�j��pasipriešinimas�asimiliacijai�tur�jo�b�ti�stipriausias.��uo�tarpu�seniau�prad�jusieji�slysti� ��asimiliacin��katil�,�slav�jo�spar�iai�ir�tarp�tvirtai�apsisprendusi��lietuvi��bei�„tuteiši�“�XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje�jau�buvo�gana�ryški�riba.��
�ur�dami�šiuos,�tegul�ir�gana�prieštaringus�statistikos�duomenis,�ga-lime�pereiti�prie�kito�svarbaus�klausimo:�ar��enkijos�valdomame��ilniaus�krašte�nat�raliai�asimiliavosi�gyventojai,�gimt�ja�kalba�pripaž�stantys�lie-tuvi��kalb�,�nedviprasmiškai�apsisprend��b�ti�lietuviais?���l�pabandyki-me�atsakyti���š��klausim�,�steb�dami,�kaip�kito��ilniaus�krašte�gyvenusi��
lietuvi��skai�ius�ir�kiek�tai�gal�jo�b�ti�susij��su�nat�raliu�gyventoj��prie-augiu,�kiek�su�asimiliacija.��aip�min�ta,��enkijos�statistikoje�joki��tiesio-gini��duomen��tuo�klausimu�nerasime.� �od�l�pirmiausia�paanalizuoki-me�dvi�skirtingas�lietuvi��tautyb�s�gyventoj��skai�iaus�grupes.�Oficialio-joje� statistikoje�randame�tokius�duomenis�apie��ietuvi��skai�i���ilniaus�
mieste� 1916m.�–� 3699� (2,63� %� gyventoj�),� 1919�m.�–� 2900� (2,23� �),�
1918m.�–�1445�(0,86��),�1931�m.�–�1579�(0,81��)40.��aigi,�net�atsižvelgdami���labai�tik�tin��lietuvi��skai�iaus�sumažinim��visais�metais,�vis�tiek�nega-lime�teigti�kokio�nors� lietuvi��skai�iaus�daug�jimo� ir� labiau�galime�kal-
b�ti�apie�maž�jim�.�Nepaisant�to,�kad,�to�paties�lenk��statistikos�šaltinio�duomenimis,� lietuvi��iš��ilniaus�XX�a.�3-iajame�dešimtmetyje�vidutiniš-kai�kasmet�išvykdavo�apie�700,�atvykdavo�–�80041.��
Nat�raliosios�gyventoj��asimiliacijos�studijoms�kaip�baziniai�duome-
nys� labai�patarnauja�du�neoficial�s�gyventoj�� statistikos� šaltiniai,� kurie�atrodo� visiškai� �tik�tini.� Juos� savo� knygoje� „�ilnijos� �ietuviai� 1920–1939�m.“� pateikia� �enkijos� istorikas� B.� �akauskas42.� �en� rašoma,� kad�1925�m.�laikinojo��ilniaus�lietuvi��komiteto�pavedimu��enkijoje�(�ilnijo-je� ir� Suvalk�� apskrityje)� buvo� atliktas� slaptas� lietuvi�� surašymas� (tiks-
liau�–� suskai�iavimas).�Duomenis� rinko� lietuviai� inteligentai.� Surašin�ji-mas�parod�,�kad�nurodytos��enkijos�teritorijos�kaimuose�gyvena�200�000�
������������������������ 40�R�czni������y��yczny�Wiln�.�1937�r.,�Wilno,�1939,�p.�9.�� 41�R�czni������y��yczny�Wiln�.�1921–1928�r.,�Wilno,�1930,�p.�19.�� 42�B.��akauskas,�min.�veik.,�p.�19–20.�
���
490� DR.�P��R�S����N��S� *16�
lietuvi�43.��a�iau,�kaip�nurodo�B.�akauskas,�ne�iš�vis��surašin�toj��buvo�gauti�atsakymai44.�Jeigu�atsižvelgsime���tam�tikr��„nubyr�jim�“�d�l�to,�kad�kai�kurie�surašin�tojai�nepateik��duomen�,� ir�prid�sime�lietuvius,�gyve-nusius�miestuose� (daugumos�kuri�� slapta�veik�� surašin�tojai� saviveikli-ninkai�negal�jo�suskai�iuoti),�prie�200�000�reik�s�prid�ti�gal�kokius�50�000�lietuvi�.�B.�akausko�atliktos�analiz�s�duomenimis,�tuo�metu�Suvalk��ap-skrityje� gyveno� apie� 17� 000–18� 000� lietuvi�45.� �aigi� �ilnijoje� (kartu� su�miestais),�šiaip�ar�taip,�tur�jo�b�ti�kiek�daugiau�negu�200�000�lietuvi�.��
�ai,�kad�šie�duomenys�gal�jo�b�ti�artimi�faktinei�pad��iai,�patvirtina�kitas�neoficialus,�bet�jau�lenk��parengtas�šaltinis.�1939�m.,�taigi�pra�jus�14�met��po�inteligent��atlikto�etnini��lietuvi��suskai�iavimo,�lenk��spaudo-je�pasirod��informacija�apie��ilniaus�vaivadijos�gyventoj��tautin��sud�t�:�
68���lenk�,�18���lietuvi��ir�14���kit��tautybi��gyventoj�46.�B.�akausko�
skai�iavimu,� tie�18�� lietuvi��buvo�220�000�asmen�47.�Šis� istorikas,�beje,�surado�archyvuose�ir�tuometinio��enkijos�pasiuntinio��ietuvoje�Francis-zeko�Charwato�slapt��laišk��savo��žsienio�reikal��ministerijai,�kuriame�tuos�duomenis�pasiuntinys� pavadino� neatsargiais,� pripažino,� kad� tai� iš�
ties���ilnijos�duomenys� be�Suvalk��krašto.��artu� jis� �sp�jo�ministerij�,�kad� neskelbt�� ši�� duomen�� (matyt,� turima� galvoje� nepripažinti� oficia-
liais),�nes�jie�gal��pakenkti��enkijos�valstyb�s�interesams48.��aigi� jeigu� paskelbtuosius� duomenis� laikysime� netgi� tik� daugmaž�
tiksliais�ir�patikimais,�paaiškinimo�jau�vis� tiek�reik�s�visai� kitam�klausi-mui:�kod�l� per� keturiolika�met��lietuvi�� skai�ius�nei�sumaž�jo,�nei� pa-daug�jo� arba�padaug�jo� labai� nedaug?� �aip� atsitinka,� kai� tautos,� šalies�
arba� apskritai� kokios� nors� gyventoj�� populiacijos� nat�ralus� gyventoj��prieaugis�b�na�nulinis�arba�tik�truput��didesnis�už�nulin�.��rba�kai�ta�po-
puliacija�yra�asimiliuojama.��ad�kuris�iš�pamin�t��veiksni��labiausiai�pa-veik��tuometin��lietuvi��bendruomen�?�
Norint�atsakyti���š��klausim�,�pirmiausiai� tenka�išsiaiškinti,�koks�ap-skritai�buvo�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�tuometin�je��enkijoje�ir�koks�
lietuvi��atskirai?� S.�.Zaleskis�1920�m.�pranc�z��kalba� išleistoje�knygoje�„�enkijos�visuotin��demografija“�nurodo,�kad�1918�m.��ilniaus�guberni-joje�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�buvo� 12,1,��auno� gubernijoje�–� 8,049,�katalik���ilniaus�mieste�–�12,8,�katalik���aune�–�5,1� (1000-�iui�gyvento-
������������������������ 43��en�pat,�p.�19.�� 44��en�pat.��� 45��en�pat,�p.�20.�� 46��en�pat.�� 47��en�pat.��� 48��en�pat.�� 49�S.�.�Zaleski,�Dém�gr�phi��génér�l�����l��P�l�gn�,�Fribourg-�ausanne,�1920,�p.�268�(326).�
���
*17�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 491�
j�)50.� ��lesniais� metais,� kylant� gyvenimo� lygiui,� nat�ralus� gyventoj��prieaugis� did�jo.� Pavyzdžiui,�Naugarduko� vaivadijoje� 1931�m.� jis� buvo�26,351.� Demografas� �ntonis� �rysinskis� nurodo,� kad� lenk�� nat�ralaus�prieaugio� vidurkis� 1921–1928�m.� rytin�se� vaivadijose� buvo� 15,852.� �uo�tarpu�lietuvi�,�anot�šio�autoriaus,�per�t��pat��laik��ten�padaug�jo�nuo�66�285� iki�79� 595� asmen�� (�skaitant� repatrijavusius� iš�kit�� šali�)53.� Nat�ra-laus�prieaugio�vidurkis�per�aštuonerius�metus�b�t��19,7�1000-�iui�gyven-toj�.� �tsižvelgiant� �� tai,� kad� lietuvi�� buvo� mažai� miestie�i�,� o� mieste�gimstamumas�buvo�kur�kas�mažesnis,�toks�skai�ius�atrodo��tik�tinas.�Bet�padaug�jimas�veikiau�susij�s�ne� tiek�su�nat�raliuoju�prieaugiu�ar� lietu-vi�� imigracija,�asimiliacini��nuostoli��nebuvimu,�o�su�v�lesniais�metais�korektiškiau�vertinta�lietuvi��bendruomene,�tikslesniu�jos�nari��skai�ia-vimu,�negu�tai�buvo�daroma�neramiais�1921-aisiais�metais.�
�š�ši��duomen��galime�daryti�išvad�,�kad�lietuvi��nat�ralus�prieau-gis,� lenk��statistikos�duomenimis,�vis��laik��buvo�artimas�lenk��nat�ra-liam�gyventoj��prieaugiui.��adinasi,�lietuvi��pagal�visur�randamus�duo-menis� tur�jo� daug�ti� taip� pat� spar�iai,� kaip� ir� lenk�.� �a�iau� 1925� ir�
1939�m.�duomen��palyginimas�tokio�spartaus�did�jimo�nerodo.��uo�tar-pu� lenk�� tautyb�s� gyventoj�� skai�iaus� did�jimas� �ilniaus� vaivadijoje,�anot�lenk��šaltini�,�atrodyt��taip:�1921�m.�–�570�900�(56,9�%�vis��vaivadi-jos�gyventoj�� skai�iaus),� 1931�m.�–�763� 528� (59,9�%),�1939m.� jau� 830�000�(68,0�%)54.�Be� to,� jeigu� tik�sime�oficialiaisiais� lenk�� šaltiniais,� tiek� lietu-vi�,� tiek� lenk��migracijos�saldo� tur�j�s�b�ti� teigiamas,� lenk��lyg� ir�kiek�didesnis55.��aigi� ir�lietuvi��skai�ius��ilniaus�vaivadijoje�1939�m.,�jeigu�jis�b�t��kit�s�tik�d�l�nat�ralaus�prieaugio�ir�migracijos,�tur�t��ženkliau�skir-tis�nuo,�tegul�ir�kritiškai�vertinam�,�1925�m.�duomen�.��ai�yra�jis�tur�t��b�ti�kur�kas�didesnis�negu�220�000.��a�iau�šiuo�lenk��spaudos�paskelbtu�ir�slaptame�pasiuntinio�laiške�patvirtintu�skai�iumi�netik�ti�n�ra�pagrin-do.�Blogiausiu�atveju��ia�galime�kalb�ti�apie�tam�tikras�nedideles�paklai-das.��ietuvi��skai�iaus�nepadid�jimas�nuo�1925�iki�1939�m.�kaip�tik�gal�-jo�atsirasti�d�l�lietuvi��etnin�s�asimiliacijos�tuometin�je��enkijoje.�
Pagaliau�šiuo�atveju� labai�pravartu�sugretinti�dviej��tautini��mažu-m��(lietuvi���enkijoje�ir�lenk���ietuvoje)�etnodemografin��raid��prieška-
������������������������ 50��en�pat,�p.�269�(327).�� 51�J.�Zar emba,�min.�veik.,�p.�48.�� 52��.�� rys iński,�Licz���i�r�zmi��zcz�ni��lu�n�ści�p�l��i���n��Kr���ch�W�ch��nich,�Warsza-wa,�1929,�p.�31.�� 53��en�pat,�p.�33.�� 54��.��rysiński,� Lu�n�ść� p�l���� ��mni���z�ści� w�P�l�c��w� świ��l�� �pi�ów� lu�n�ści� 1921�i�
1931,�Warszawa,�1933,�p.�27.;�B.��akauskas,�min�veik.,�p.20.�� 55��.� � ry siński,� Licz��� i� r�zmi��zcz�ni�..,� p.�31–33;� R�czni�� ����y��yczny�Wiln�.� 1921–
1928�r.,�Wilno,�1930,�p.�19.�
���
492� DR.�P��R�S����N��S� *18�
rio�laikotarpiu.��storini��paraleli��metodas�suteikia�galimyb��daryti�išva-d�,�kad�to�paties�tipo�reiškiniai,�vykstantys�tuo�pa�iu�metu�gretimose�te-ritorijose,� pasižymin�iose� labai� panašiomis� socialin�mis� ir� ekonomin�-mis,�politin�mis,�teisin�mis�s�lygomis,�taip�pat�rutuliojasi�panašia�linkme�ir� sukelia�panašius�padarinius.�Statistikos�duomenys�rodo,�kad�bendras�lenk��skai�ius�prieškarin�je��ietuvoje�nuolat�maž�jo,�panašiai,�kaip�ir�lie-tuvi��skai�iaus�did�jimas�buvo�susting�s��ilniaus�krašte.��urime�taip�pat�nustatyti,�ar�lenk���ietuvoje�maž�jo�d�l�neigiamo�j��nat�ralaus�prieaugio�(gimstamumo�ir�mirtingumo�lygio)�ar�d�l�kit��priežas�i�.��
XX�a.� 2-ajame�dešimtmetyje�atsik�rus� nepriklausomoms��ietuvos� ir��enkijos� valstyb�ms,�abi� jos� tur�jo� „problemišk�“� tautini��mažum�,� iš�kuri��lietuvi��ir�lenk��mažumos�buvo� itin�išskiriamos.�Prieš�jas�abi�(ati-tinkamai�kiekvienoje� šalyje)� buvo� imt�si� „drausminan�i�“�priemoni�� ir�abiej�� šali��valdan�iuosiuose� sluoksniuose�min�t��mažum�� etnin�� asi-miliacija�buvo��sivaizduojama�kaip�pageidautina�išeitis.��
Nors� lietuvi�� statistika� taip� pat� neteikia� joki�� tiesiogini�� duomen��apie�etnin��asimiliacij�,�ta�iau,�pateikdama�labai�daug�koreliacij��su�tau-
tybe�(nustatoma�pagal�tautin��savimon�),�neju�ia�si�lo�atkreipti�d�mes����tai,�kod�l�tuometin�je��ietuvoje�gausiausi��tautini��bendruomeni��–�lie-tuvi��ir�žyd��–�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�yra�gana�didelis,�tuo�tarpu�lenk��labai�mažas,�beveik�nulinis,�nors�lyginant�lietuvi��ir�lenk��mirtin-gumo� rodiklius� joki�� esmini��pos�ki�� lenk��nenaudai� nematyti.� �ntai�demografijos� klausimais� raš�s� teismo� medicinos� specialistas� �.Oželis,�remdamasis�oficiali�ja� statistika,� apskai�iavo,� kad� 1929–1933�metais�mi-rusi��k�diki��iki�vieneri��met��amžiaus�procentas�nuo�bendro�tos�tauty-b�s56�mirusi�j��skai�iaus�buvo:�žyd��–�5,9�%,�latvi��–�7,0�%,�lenk��–�12,9�%,�vokie�i��–�18,7�%,�gud��–�27,9�%,�lietuvi��–�28,6�%,�rus��–�34,6�%,�ki-t��–�23,3�%57.��aigi�matome,�kad�lenk��k�diki��mirtingumas�buvo�vienas�mažiausi�.�
Prieš� �ntr�j�� pasaulin�� kar�� leistas� „�ietuvos� statistikos� metraštis“�pateikia� dar� išsamesnius� duomenis� apie� nat�ral�j�� gyventoj�� prieaug��tuometin�je��ietuvos�Respublikoje:� jame�ši�demografin��statistika�patei-kiama�ir�pagal�tautybes�bei�apima�ne�vien�vaikus,�o�visus�konkre�ios�tau-
tyb�s�gyventojus58.��š�šio�valstybin�s�statistikos�šaltinio�aišk�ja,�kad,�pa-vyzdžiui,�1931�m.�(taigi�tais�pa�iais�metais,�kai�anapus�demarkacin�s�lini-
������������������������ 56��irusi��k�diki��tautyb��buvo�nustatoma�pagal�j��motin��tautyb�.�� 57��.� Ože l is,�N���r�lu�i�� ir� m�ch�nini�� gyv�n����� ��i�im��i�� Li��uv���� 1915–1933�m���i�,��aunas,�1934,�p.�37.�� 58�Nat�raliojo�gyventoj��keitimosi�koeficientai�prieškarin�je��ietuvos�Respublikoje�bu-vo�skai�iuojami�kaip�ir�kitose�šalyse,�t.y.�laikantis�tarptautini��standart��–�fiksuojant�vie-
net��skai�i��1000-�iui�gyventoj�,�arba,�kitaip�sakant,�promil�mis.��
���
*19�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 493�
jos�vyko��enkijos�gyventoj��surašymas)�lenkais�save�laikan�i��gyventoj��mirim��koeficientas� tarp�vis��kit�� tautybi��buvo�pats�mažiausias59.��a-�iau�mažiausias�buvo�ir�gimstamumas.��r� tai�n�ra�joks�t��met��nukrypi-mas,�nes�analogiška�pad�tis� fiksuojama�ir�kitais�metais60.��nalizuodami�prieškarin�s� �ietuvos� gyventoj�� nat�ralaus� kitimo� duomenis,� matome,�kad�jis�buvo�gana�didelis�tarp�žyd��ir�vokie�i�,�labai�didelis�–� tarp�rus��ir�lietuvi�61.��a�iau�labai�mažas,�beveik�nulinis�buvo�tarp�lenk�.�Didelis�vis��kit��tautybi��gyventoj��prieaugis�buvo�d�l�didelio�gimstamumo,�o�mažas�lenk��–�d�l�tos�pa�ios�priežasties.��
Žinoma,�lietuvi��ir�rus��didesn��negu�žyd��ar�vokie�i��gimstamum��l�m��tai,� kad�tarp�pirm�j��vyravo�kaimie�iai,�tarp�antr�j��–�miestie�iai.��a�iau�lenk��miestie�i��procentas�tikrai�nebuvo�didesnis�už�žyd��ar�vo-kie�i��miestie�i��procent�.��uo�labiau�kad�ir�mirtingumas,�pasak�oficia-liosios�statistikos,�lenk��kelet��kart��mažesnis�negu�kit��nurodyt�j��tau-tybi�.��od�l� taip� pat� galima�manyti,� kad�lenk��gyvenimo� lygis� nebuvo�žemesnis�už�kit�.��pskritai�koki��nors�socialini��ekonomini��priežas�i�,�lemian�i�� mažesn�� nat�ral�j�� prieaug�,� lenk�� bendruomen�je� rasti� ne-
�manoma.��kivaizdu,�kad�tai�l�m��kiti�dalykai.�Gerokai�mažesnius�lenk��nat�ralaus�prieaugio�rodiklius�labai�pravar-
tu�sugretinti�su�kitais�dviem�reiškiniais:�intensyviausiu�nat�raliu�gyvento-j��jud�jimu�tarp�lietuvi��ir�rus�,�taip�pat�tuo,�kad�lietuviai�jau�ir�tuo�metu�sudarydavo�daug� tautiškai�mišri�� santuok�� su� lenkais,� o� rusai�–� su� gu-dais�ir�ukrainie�iais62.��atyt,�anks�iau�sulenk�j�,�o�tuo�metu�atlietuv�jan-tys��ietuvos�gyventojai,�tuokdamiesi� su�lietuviais,� registruodami�santuo-k�� dažnai� pageidavo� užsirašyti� lietuviais.��ntraip,� kuo� gal�tume� paaiš-kinti�v�lgi�pat��mažiausi��lenk��tautyb�s�gyventoj��tarpusavio�santuok��koeficient�?� 1931�m.� 1000-�iui� lenk�� tautyb�s� gyventoj�� teko� tik� 1,1� tos�tautyb�s�asmen�� santuok�.� �ai� šešis� kartus�mažiau� negu� vokie�i��arba�žyd�,� septynis�kartus�mažiau�negu�rus�,� beveik�aštuonis�kartus�mažiau�negu�lietuvi�63.��okia�lenk��nuostata�labai�išsiskiria�iš�tuometinio�bei�po-karinio��ietuvos�ir�kit���uropos�šali��tautinio�endogaminio�nusiteikimo.�
�išriose�lietuvi��ir�lenk��šeimose�gimusius�vaikus�t�vai�gana�dažnai�registruodavo�kaip�lietuvius�ir�tais�atvejais,�kai�motina�buvo�lenk�.��iek�
�ia� reikšm�s� tur�jo� pa�i�� lenk�� akult�racinis� nusiteikimas� ir� kiek� kon-������������������������ 59�Li��uv�������i��i����m��r�š�i��(toliau�–�LS�).1931m.,��aunas,�1932,�p.�16.��� 60�Žr.,�pavyzdžiui,�LS�.�1932�m.��aunas,�1933,�p.13.�� 61��en�pat.��� 62�1937�m.� vis�� miestuose� ištek�jusi�� lenki�� vedybiniai� partneriai� buvo� kitatau�iai�(daugiausiai�lietuviai),�o�kaimuose�už�kitatau�i��ištek�jo�26,1%�lenki�.��ais�pa�iais�metais�
rusi��už�kitatau�i��ištek�jo:�miestuose�–�34,1%,�kaimuose�–�6,5%�(LS�.�1937�m.,��aunas,�1938,�p.�20).�� 63�LS�.�1931�m.,��aunas,�1932,�p.�16.�
���
494� DR.�P��R�S����N��S� *20�
junkt�rinis�prisitaikymas,� iš� turim��duomen�� sunku� spr�sti,� reik�t�� at-skiro� tyrimo.��a�iau�„�ilniaus�bylos“� ir�vadinam�j�� retorsij��prieš��il-niaus� krašto� lietuvius� fone� buvusi� antilenkiškoji� opinija� �ietuvos� Res-publikoje�nemažai�daliai�lenkuojan�i��gyventoj��gal�jo�tur�ti��takos.�Ne-reik�t��pamiršti�ir�to,�kad�lietuvi�,�vokie�i�,�žyd�,�rus��tautyb�s�gyven-toj��civilin��metrikacij��tvark��j��tautyb�s�kunigai,�rabinai,�pastoriai,�po-pai.��uo�tarpu��ietuvos�lenk��–�tie�patys�kunigai,�kuri��dauguma��ietu-voje�buvo�lietuviai.�Panašiai�kaip�daugelyje��ilniaus�krašto�vietovi��lie-tuvi��civilin��metrikacij��tvark��daugiausiai�kunigai�lenkai.��ienoje�ir�ki-toje�šalyje�sta�iatiki��nerus��civilin��metrikacij��tvark��daugiausiai�popai�rusai.��iek�ši�vyravusi�tvarka�ir�galimas�dvasinink��subjektyvumas�gal�-jo�tur�ti�reikšm�s�tautybi��statistikai,�taip�pat�n�ra�ištirta.��
�ntensyvesn�s� lenk�� etnin�s� asimiliacijos� prieškarin�je� �ietuvos� Res-publikoje�prielaid�� dar� svariau� paremia� duomenys� apie� lenk�� nat�ral�j��prieaug�� �vairiose� �ietuvos� apskrityse.� Oficialiosios� statistikos� duomenys�rodo,�kad,�pavyzdžiui,�1932�m.�visoje��ietuvoje� lenk�� tautyb�s� gyventoj��gim�� 217,� mir��–� 183,� taigi� nat�ralusis� j�� prieaugis� buvo� 34� asmenys.�
1932�m.��ietuvoje�gyveno� 73�137� lenkai64.��oks�bendruomen�s� padaug�ji-mas�per�metus�yra�visai�mažas�(0,5�asmens�1000-�iui�bendruomen�s�nari�).��
Didžiausias�šios�tautyb�s�gyventoj��prieaugis�užfiksuotas��auno�ap-skrityje�(20),�mažesnis�–��lytaus�(10),��rak��(9),��tenos�(7),��kmerg�s�(7)�apskrityse65.��isiškai�mažas�–�Panev�žio�mieste�(4),�Rokiškio�(3),�Raseini��(2),��arijampol�s�(2)�apskrityse.�Nulinis�prieaugis� (t.y.�lenk��per�metus�nei� padaug�jo,� nei� sumaž�jo)��retingos,� �aurag�s,��elši�� ir�Zaras�� ap-skrityse.�Didžiausias�neigiamas� j��prieaugio�balansas� (–9)�matomas��il-kaviškio,�kiek�švelnesnis���daini��(–6),�Sein��(dabartini���azdij��ir��al-varijos� rajon�� teritorijose� (–4),� Šiauli�� (–4),� Birž�� (–3),� Panev�žio� (–2),��ažeiki��(–1)�apskrityse�bei��auno�ir�Šiauli��miestuose�(–1)66.��
�aip�matome,�einant�toliau�nuo�demarkacin�s�linijos� ��vakarus,� len-k��nat�ralus�prieaugis�tolydžio�maž�ja,�virsta�nuliniu,�tampa�neigiamas.�Didžiausias� teigiamas� lenk��prieaugis� laikosi� apskrityse,�kurios�ribojasi�su�demarkacijos�linija�ir�yra�ar�iau��ilniaus,�taip�pat��auno�apskrityje�ir�Panev�žio�mieste,�kur�dar�X�X�a.�susiformavo�kaunietiškasis�lenkakalbi��
arealas�ir�gana�patvariai�išsilaik�� iki�pat��ntrojo�pasaulinio�karo,�o�atsi-kuriant��ietuvos�valstybei,� šio�arealo�gyventojai�skelb��lenkiškas�„Babt��
respublikas“67.��
������������������������ 64�LS�.�1932�m.,��aunas,�1933,�p.�5.�� 65��en�pat.��� 66��en�pat.�� 67�Z.�Zinkevi � iu s,�Ry���Li��uv��pr��i�y���ir�����r,��ilnius,�1993,�p.�157.�
���
*21�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 495�
�iesa,�kai�kuriais�metais�lenk�����ietuv��atvykdavo�daugiau�negu�iš�jos�išvykdavo.��ai�gal�jo�šiek�tiek�kompensuoti�maž��nat�ral�j��šios�tau-tyb�s� gyventoj�� prieaug�.� �ietuva,�matyt,� nepaprastai� taupydama� l�šas�patiems�b�tiniausiems� reikalams,�nesp�jo�atlikti�antrojo�gyventoj��sura-šymo.��od�l� surašymo�duomenis� tenka�lyginti�su�einamosios�statistikos�duomenimis.� �enk�� bendruomen�s� padaug�jim�� nuo� 65� 628� asmen��1923�m.� (gyventoj�� surašymo� duomenimis)� iki� 73� 137� asmen�� 1932�m.�(pasak�preliminarios�Centrinio�statistikos�biuro�apskaitos)�reik�t��vertin-ti�gana�atsargiai.�Prie��ietuvos�prijungus��laip�dos�krašt�,�lenk��padau-g�jo�tik�mažiau�kaip�t�kstan�iu.�Šiek�tiek�gal�jo�padaug�ti�d�l�imigracijos�iš� �atvijos,� Rytpr�si�,� Rusijos.� �trodo,� kad� patys� �ietuvos� statistikos�specialistai� tarpini�� gyventoj�� apskait�� duomen�� nelaik�� labai� patiki-mais� ir� iki� pat� 1939�m.� buvo� link�� geriau� vadovautis� 1923� ir� 1925�m.�(�laip�dos�krašto)� gyventoj�� surašym��duomenimis.� Bet,� šiaip� ar� taip,�galima�kalb�ti�tik�apie�gana�nežym��lenk��bendruomen�s�did�jim���ie-tuvos�Respublikoje�arba�iš�esm�s�nesikei�iant��skai�i�.��
Spr�sdami� pagal� oficialiosios� statistikos� duomenis,� iš� geografiškai�
determinuotos� lenk�� nat�ralaus� prieaugio� sklaidos� galima� formuluoti�nebe� hipotez�,�o� išvad�:� tai�–� nat�raliosios� etnin�s� asimiliacijos� padari-niai.��en,�kur� lenkiškos�savimon�s�gyventojai�gyveno�kompaktiškai,� tu-r�jo� savo�mokyklas,� kult�rines� ar� net�kult�rines-politines�organizacijas,�draugijas,�tiesioginius�kontaktus�su� lenkakalbiais��ilniaus�krašte,�dides-nes�galimybes�kurti�ir�vientautes�šeimas,�ten�asimiliacijai�nepasidav�.��o-kia�pad�tis��ietuvos�Respublikoje�buvo�prie�demarkacin�s�linijos�ir��au-no�apskrityje.��
�olstant� ��vakarus,�visais�šiais�atžvilgiais�lenk��bendruomen�s�buvo�vis�silpnesn�s,�tod�l�senesniems�sulenk�jusiems�gyventojams� išmirštant,�iš�jaunesni�j��lenkais�mažai�kas�benor�jo�b�ti,�nes�lank��lietuviškas�mo-kyklas�ir�tuok�si�daugiausiai�su�lietuviais.�Nors�lenk��moterys�ir��ia�gim-d�� tiek�pat� vaik�,�kiek� ir�prie�demarkacin�s� linijos,� ta�iau� �ia� gimusieji�dažniausiai�virto�lietuviais,�nes�daugiausiai�tai�buvo�mišri��su� lietuviais�šeim��palikuonys.��uo�tarpu�ži�rint� ��nat�ralaus�gyventoj��jud�jimo�ro-diklius�atrodo,�kad�lenkai��ietuvoje�nebegimsta,�tik�miršta.�Nuodugniau�
išsiaiškinti� šiuos�reiškinius�trukdo� tai,�kad�duomen��apie�nat�ral�j��gy-ventoj��kitim��pagal�tautybes�„�ietuvos�statistikos�metraštis“�reguliariai�
neskelb�.�Galimas�daiktas,�kad�kai�kuriais�metais�bendras�lenk��tautyb�s�gyventoj��nat�ralus�gyventoj��priaugis�buvo�dar�mažesnis.�
Sugretinus� to� paties� laikotarpio� �ietuvos�Respublikos� bei�prieškari-n�s��enkijos�statistikos�duomenis,�galima,�tiesa�su�tam�tikru�atsargumu,�teigti,�kad�panaši�pad�tis�tarpukariu�klost�si�buvusiame��ilniaus�krašte�lietuvi��atžvilgiu,�ta�iau�pagal�lenk��statistik��rekonstruoti�nat�raliosios�
���
496� DR.�P��R�S����N��S� *22�
asimiliacijos�vyksm��yra�daug�sunkiau.��ietuvos�lenk��demografin��rai-da,�atrodo,�beveik�analogiška��ilniaus�krašto�lietuvi��bendruomen�s�rai-dai.��biej��ši��bendruomeni��l�tas�gaus�jimas�rodo�buvus� j��etnin��asi-miliacij��atitinkamai�tiek�vienoje,�tiek�kitoje�šalyje.�Suprantama,�ji�nebuvo�tokia�ryški,�kaip�X�X�a.�pabaigos�lietuvi��asimiliacija�rytin�se�lietuvi��et-nin�se�žem�se.�
�Š��DOS�
Straipsnyje�pateiktoji�medžiaga�patvirtina� istorini��paraleli��ir� lygi-namosios�analiz�s�metod��taikymo�neišvengiamum��studijuojant�kai�ku-
riuos�etnodemografinius�klausimus.�Ypa��susid�rus�su�gausia,�bet�prieš-taringa,�o�studijuojamu�klausimu�mažai�k��sakan�ia�medžiaga.��okia�si-tuacija�ver�ia�duomen��masyvuose�irtis�ne�tolyn,�o�gilyn�arba,�kitaip�sa-kant,� nesitenkinti�vien� tik�nauj�,�dar�neskelbt�� fakt�� ar�statistikos�duo-men��paieška�(nes�kokybiškai�tikslesni��tikimyb��yra�labai�menka),�o�la-biau� imtis� esam�j�� duomen�� lyginamosios� analiz�s.� Gretinant,� sijojant�faktus�ir�duomenis,���pavirši��gali�išplaukti�akivaizd�s�reiškiniai.��
Šiame� straipsnyje,� taikant� tok�� metod�,� autorius� band�� atsakyti� ��klausim�,�kod�l�lietuvi��bendruomen��X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pir-
mojoje�pus�je�buvusioje��ilniaus�gubernijoje,�v�liau�–�prieškarin�s��enki-jos� �ilniaus� vaivadijoje,� o� lenk�� bendruomen��–� prieškarin�s� �ietuvos�
Respublikoje,�pasižym�damos�teigiamu�nat�raliuoju�prieaugiu,�negaus�-jo�arba�gaus�jimo�tempais�gerokai�atsiliko�nuo�titulini��t��šali��tautybi�.�Paradokso� priežastis�–� šalia� s�moning�� valdžios� pastang�� kreipti� etni-nius�procesus�norima� linkme�egzistavusi� ir� nat�ralioji� etnini��mažum��asimiliacija.��artu�pagr�stai�galima�manyti,�kad��ilniaus�krašto�lietuviai�
etninei�asimiliacijai�buvo�atsparesni�negu�prieškarin�s��ietuvos�Respub-likos�sulenk�j��gyventojai,�kuri��etnin��asimiliacija�(daugeliu�atvej��–�re-
lituanizacija)�pagal��ietuvos�Respublikos�duomenis�yra�lengviau�ap�iuo-piama.�
X�X�a.��ilniaus�gubernijoje,�esant�panašiai�demografinei�pad��iai,�et-niniai�procesai�taip�pat�buvo�intensyv�s,�ta�iau�labiau�pastebimi�lietuvi��kalbin�s� ir� onomastin�s� asimiliacijos� padariniai.� Bendrosios�etnin�s� asi-miliacijos�padariniai,�pasireiškiantys�etnin�s�savimon�s�poky�iais� (�skai-tant�etnonimo�keitim�),�aiškiau��m��reikštis�nuo�XX�a.�pradžios.��
�Į��i����2002�m.�v���ri��m�n.�
���
*23�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���
X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 497�
�H��H�DD�N���HNO-D��OGR�PH�C�CH�NG�S��N����H��N����N��H��S�COND�H��F�OF��H��19th�C�N��RY��ND��H��F�RS��
H��F�OF��H��20th�C�N��RY�
Summary�
�he�article�tries�to�establish�on�the�basis�of�historical�sources�as�well�as�the�official�statistics�of�19th�century�(Russia)�and�the�first�half�of�the�20th�century�(pre-war�Poland�and�the�Republic�of��ithuania)�the�impact�of�natural�ethnic�assimila-tion�on�the�ethnic�composition�of�����population�in�the�territory�of�ethnographic��ithuania.��he�author�tries�to�establish�its�role�by�comparing�(using�comparative�analysis)� ���� changes� that� took� place� in� neighboring� administrative� territorial�units�(countries,�provinces,�districts)�after�eliminating�the�influence�of�migration�
and�natural�change�(birth�and�death�rates,�natural�growth)�on�the�ethnic�structu-re�of�the�territory.��
�he� author� concludes� that� the�most� intense� ethno-demographic�processes�took�part�in� the�territory�of� the� former��ilnius�Province.��nder�tsarist�Russian�rule� (from� ����early�19th�century� to�1914)�Russification�and�Polonization�of� the�local�population�took�place�and�later,�during�the�years�of�prewar�Poland�(1920-1939),� ����Polonization�of��ithuanians�was�common.�Concurrently�in�1918-1939,�the�population�having�a�Polish�consciousness�in� the�Republic�of��ithuania� also�became�more��ithuanian.�Natural� ethnic� assimilation�hindered� ��demographic�increase�in�����ethnic�minorities�in�both�countries.�
���