23
OSO DJOS RŠS. . 21. NS, 2002 475 DR. PRS NS ietuvos istorijos institutas „PSPJ“ NODOGRFN POY OJ XX a. antrojoje pusje–XX a. pirmojoje pus je Straipsnyje, remiantis istoriniais šaltiniais bei XX a. caro Rusijos, XX a. pir- mosios puss (prieškarins enkijos ir ietuvos Respublikos) oficialija statisti- ka, bandoma nustatyti, koki reikšm tuo laikotarpiu etnografins ietuvos te- ritorijoje jos gyventoj tautins sudties kaitai tur jo natralioji etnin asimilia- cija. Jos vaidmen bandoma išryškinti komparatyvins analizs metodu lygi- nant gretimuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose (šalyse, guberni- jose, apskrityse) vykusius pokyius bei eliminuojant migracijos ir natralaus gyventoj judjimo (gimstamumo, mirtingumo, nat ralaus prieaugio) veiksni vaidmen teritorijos etnins struktros pokyiams. Daroma išvada, kad intensyviausi etnodemografiniai procesai vyko buvu- sios ilniaus gubernijos teritorijoje. Caro Rusijos valdymo laikotarpiu (nuo XX a. pradžios iki 1914 m.) ia vyko gyventoj rusjimas ir lenkjimas, vliau, prieškarins enkijos egzistavimo metais (1920–1939) – lietuvi lenkjimas. artu 1918–1939 m. prieškarins ietuvos Respublikos teritorijoje lietuvjo len- k savimon turintys gyventojai. Nat ralioji etnin asimiliacija abiejose šalyse stabd etnini mažum demografin gaus jim. Straipsnio – ietuvos gyventoj etnodemografin struktra XX ir XX amžiais. ikslas – nustatyti ir bendrais bruožais apibdinti, kaip nat ralioji etnin asimiliacija veik ietuvos gyventoj etnodemo- grafins sudties kitim, eliminuojant nat ralaus gyventoj judjimo (gimstamumo, mirtingumo ir natralaus prieaugio) bei migracijos tak. i – istorini paraleli, kiekybini požymi statistin s priklauso- mybs bei lyginamosios analizs. Rezultatai: subjektyvaus veiksnio (val- džios institucij, organizacij )s moningai stimuliuojam etnini proce- s samplaika su nat raliaisiais etniniais procesais labiausiai pastebima buvusioje ilniaus gubernijoje. Nat rali j etnini proces požiriu XX a. labiau pasižymi kalbins ir onomastins asimiliacijos aspektais. ai labiausiai paliet etninius lietuvius. Nuo XX a. pabaigos iki ntrojo pasaulinio karo ilniaus krašto lietuvi bendruomen, pasižymdama neblogu nat raliuoju gyventoj prieaugiu, demografiškai gausjo labai ltai, o ietuvos Respublikos lenkiškai kalbanij gyventoj bendruo-

„PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

�������������������O�S�O����D���JOS����R�Š��S.��.�21.����N��S,�2002��475�

DR.�P��R�S����N��S�

�ietuvos�istorijos�institutas�

„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je�

Straipsnyje,�remiantis�istoriniais�šaltiniais�bei�X�X�a.�caro�Rusijos,�XX�a.�pir-mosios�pus�s�(prieškarin�s��enkijos�ir��ietuvos�Respublikos)�oficiali�ja�statisti-

ka,�bandoma�nustatyti,�koki��reikšm��tuo�laikotarpiu�etnografin�s��ietuvos�te-ritorijoje�jos�gyventoj��tautin�s�sud�ties�kaitai�tur�jo�nat�ralioji�etnin��asimilia-cija.� Jos� vaidmen�� bandoma� išryškinti� komparatyvin�s� analiz�s� metodu� lygi-

nant�gretimuose�administraciniuose� teritoriniuose�vienetuose�(šalyse,� guberni-jose,� apskrityse)� vykusius� poky�ius� bei� eliminuojant� migracijos� ir� nat�ralaus�

gyventoj��jud�jimo�(gimstamumo,�mirtingumo,�nat�ralaus�prieaugio)�veiksni��vaidmen��teritorijos�etnin�s�strukt�ros�poky�iams.�

Daroma� išvada,�kad� intensyviausi�etnodemografiniai�procesai�vyko�buvu-sios� �ilniaus� gubernijos� teritorijoje.� Caro� Rusijos� valdymo� laikotarpiu� (nuo�

X�X�a.�pradžios�iki�1914�m.)��ia�vyko�gyventoj��rus�jimas�ir�lenk�jimas,�v�liau,�prieškarin�s� �enkijos� egzistavimo� metais� (1920–1939)�–� lietuvi�� lenk�jimas.�

�artu�1918–1939�m.�prieškarin�s��ietuvos�Respublikos�teritorijoje�lietuv�jo�len-k��savimon��turintys�gyventojai.�Nat�ralioji�etnin��asimiliacija�abiejose�šalyse�

stabd��etnini��mažum��demografin��gaus�jim�.��

�Straipsnio� ���������–� �ietuvos� gyventoj�� etnodemografin�� strukt�ra�

X�X� ir� XX� amžiais.� �ikslas�–� nustatyti� ir� bendrais� bruožais� apib�dinti,�

kaip�nat�ralioji� etnin��asimiliacija� veik���ietuvos�gyventoj�� etnodemo-grafin�s� sud�ties� kitim�,� eliminuojant� nat�ralaus� gyventoj�� jud�jimo�(gimstamumo,�mirtingumo�ir�nat�ralaus�prieaugio)�bei�migracijos� �tak�.�������i�–� istorini�� paraleli�,� kiekybini�� požymi�� statistin�s� priklauso-myb�s�bei� lyginamosios�analiz�s.�Rezultatai:�subjektyvaus�veiksnio�(val-džios�institucij�,�organizacij�)� s�moningai�stimuliuojam��etnini��proce-s�� samplaika� su� nat�raliaisiais� etniniais� procesais� labiausiai� pastebima�buvusioje� �ilniaus� gubernijoje.� Nat�rali�j�� etnini�� proces�� poži�riu�X�X�a.� labiau� pasižymi� kalbin�s� ir� onomastin�s� asimiliacijos� aspektais.��ai� labiausiai�paliet��etninius�lietuvius.�Nuo�X�X�a.�pabaigos�iki��ntrojo�pasaulinio� karo� �ilniaus� krašto� lietuvi�� bendruomen�,� pasižym�dama�

neblogu�nat�raliuoju� gyventoj�� prieaugiu,� demografiškai� gaus�jo� labai�l�tai,� o� �ietuvos� Respublikos� lenkiškai�kalban�i�j��gyventoj��bendruo-

���

Page 2: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

476� DR.�P��R�S����N��S� *2�

men��XX�a.�3–4�dešimtme�iais,� taip�pat�pasižym�jusi� reprodukciniu�gy-vybingumu�bei�teigiamu�nat�raliuoju�prieaugiu,�tur�jo�tendencij��maž�-ti.��biem�atvejais�paradoksas�paaiškinamas�absorbuojan�i��etnini��pro-ces�� padariniais,� o� nat�ralioji� etnin�� asimiliacija� atliko� tok�� pat� svarb��vaidmen�,�kaip�ir�prievartin�.�

�ietuvi�� istoriografijoje� �� X�X–XX�a.� �ietuvoje� vykusius� etnodemo-grafinius�procesus�d�mesys� buvo� atkreiptas�ne�kart�,� nors� atskiro� išsa-maus� darbo,� kuriame� šie� procesai� b�t��nagrin�jami� �vairiapusiškai,� iki�šiol�n�ra.�Suprantama,�tai�lemia�temos�platumas�ir��vairi��sri�i��susipyni-mas.�Dažniau�nagrin�ti�lietuvi��etnin�s�teritorijos�maž�jimo�(Petras��li-mas)1,� prievartin�s� germanizacijos� (�ugustinas� Janulaitis2,� �gnas� Jony-nas3,��incas��ileišis4,��lgirdas��atulevi�ius5),�rusifikacijos�ir�polonizaci-jos�(Petras��limas6,�Danielius��lseika7,�Zigmas�Zinkevi�ius8,�Petras�Gau-�as9,� �loyzas� �idugiris10)� klausimai.� Dar� pla�iau� šie� klausimai� aptarti�publicistikoje�ir�memuaristikoje.��uo�tarpu�kita�etnini��proces��tematika,�kaip� antai�nat�raliosios� etnin�s� asimiliacijos� nulemti� demografiniai� po-ky�iai,�iš�esm�s�netyrin�ta.��

Šalies,�administracinio�teritorinio�vieneto,�vietov�s�gyventoj��tautin��sud�t��kei�ia�ne�tik�dirbtinai�kuriami,� stimuliuojami�procesai� (kryptinga�valstyb�s�politika,�atskir��institucij�,��taking��grupi��ar�asmenybi��veik-la,�bet�ir�savaimin�s�etnodemografin�s�permainos,�atsirandan�ios�ir�išsi-pl�tojan�ios�d�l�individ��ar�j��grupi�,�ištis��teritorini�,�konfesini�,�etni-ni��bendruomeni��kintan�i��dvasini�,�kult�rini��nuostat��ar�orientacij�.�Skirtingai�nuo�institucij��darom��žingsni��ar�poveikio�priemoni�,�sava-norišk��kult�rini��pasirinkim��motyvacij��beveik�niekada�neatspindi�jo-kia�valstybin��statistika�(juo�labiau�iki�moderniosios�visuomen�s�susifor-mavimo),�kiti�valstyb�s�ar�visuomen�s�dokumentai,�metraš�iai,�retai�ka-da�žiniasklaida.�Šie�poky�iai�nustatomi�tik�specialiais�tyrimais.�

������������������������ 1�P.�� limas,�Li��uv�,�����gyv�n����i�ir��i�n��,��ilnius,�1917;��.���e�r�b�e�l�i�s�(Petro��limo�

slapyvardis),�Ru��ich-Li��u�n,�Stuttgart,�1916;��.���e�r�b�e�l� i�s,�L��Li�u�ni��Ru���,�Genève,�1918.�� 2��.�Janul ait is,�Užn�mun��p��Pr���i�,��aunas,�1928.�� 3��.�Jonynas,�Iš���ž��i���Li��uv���i���ri���,��aunas,�1933.�� 4��.��ile iši s,�T�u�ini�i���n�y�i�i���ž������Li��uv���,��aunas,�1935.�� 5��.��atu lev i� iu s,���ž��i�Li��uv��XVIII��mžiu��,��ilnius,�1989.�� 6�P.�� l imas,�visi�min�ti�veikalai.�� 7�D.��lseika,�Vilni�u���r�š���li��uvi��gyv�nim��,��aunas,�1935.�� 8�Z.�Zinkev i� iu s,�Li��uvi���n�r�p�nimi��,��ilnius,�1977;�t o�pat i es,�Ry���Li��uv��pr��i-�y���ir�����r,��ilnius,�1993.�� 9�P.� Gau�as,� �ietuvi�–gud��paribio� etnolingvistin�� situacija� 1795–1914�m.,� Li��uv���

Ry��i,��ilnius,�1993,�p.�42–100.�� 10��.� � idugi r i s,� �tnolingvistin�� Pietry�i�� �ietuvos� pad�tis� XX�a.� pirmojoje� pus�je,�

Li��uv���Ry��i,��ilnius,�1993.�

���

Page 3: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*3�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 477�

�od�l�neatsitiktinai��ietuvoje,�kaip�ir�kitose�šalyse,�kur�kas�daugiau�ir�išsamiau�parašyta�apie�tuos�etnodemografinius�procesus,�kuri��studijoms�galima�gausiai�rasti�duomen��oficialiojoje�statistikoje�ar�kituose�valstyb�s�dokumentuose.�Pagal� ištirtumo� ir�visuomen�s�supažindinimo�laipsn�� et-nodemografinius�procesus�galima�skirstyti� �� tris�grupes:�1)��m�s,�„revo-liuciniai“� poky�iai,� dažniausiai� atsirad�� d�l� koki�� itin� svarbi�� istorini���vyki�.�Prie� toki��galima�priskirti�žyd��holokaust�,�sovietin�s�okupacijos�laikotarpio�gyventoj�� tr�mimus� ir�žudynes,�kitose��uropos�šalyse� (ir� ne�tik�jose)�buvusias�teritorij��etninio�valymo�akcijas,�kurios�staigiai�ir�dirbti-nai�pakeit��krašto�etnodemografin��veid�.��artais��ia�b�ta�tik�pastang�,�–�d�l� tam� tikr�� priežas�i�� ne�vyko� ženkli�� poky�i�,� pavyzdžiui,� ribotos��ietuvos� gyventoj�� deportacijos� X�X�a.� po� dviej�� pralaim�t�� sukilim�;�2)�jau�min�ti�kryptingi�valdžios�veiksmai,�siekiant�s�moningai,�specialio-mis� priemon�mis� pakeisti� teritorijos� etnin�� strukt�r�.� �ai� dažniausiai�prievartin�s�etnin�s�asimiliacijos�priemon�s;�3)�be� institucinio�ar� šiaip�be�jokio� subjektyvaus� �sikišimo�vyk�� etniniai�procesai:� savanoriškas� t�v�� ir�prot�vi��kalbos�atsisakymas�ir�kitos�kalbos,�kaip�pagrindin�s,�per�mimas�

susidarant�tam�tikroms�aplinkyb�ms,�paveld�t��patronimini��pavardži��bei�pagal�gimtosios�kalbos� tarim�� ir� rašyb�� tur�t��vard��vertimas,� tran-skribavimas�pagal�kitos�kalbos�sistem�.��ien�tik�šios,�tre�iosios�grup�s�po-b�džio� poslinkiai� sukuria� tvirtus� pagrindus� individams� ar� net� j�� ben-druomen�ms�pereiti���kit��kult�r�.��

�šskirtin��šiuo�atveju�yra�gyventoj��migracijos�pad�tis.��ienu�atveju,�kai� ��tam�tikras�teritorijas�persikelia�ar�perkeliami�kitos�kult�ros�kolonis-tai,� matome� tipišk�� krypting�,� s�moning�� krašto� etnodemografin�s�strukt�ros�keitimo�pastang��pavyzd�.�Rus��kolonist��perk�limas����ietu-v��X�X�a.�žymi��etnodemografini��poky�i��nesuk�l��d�l� tuometin�s�ša-lies�ekonomin�s-�kin�s�sistemos,�pirmiausia�d�l�labai�menkos�urbaniza-cijos� ir� industrializacijos.� �olonijin�s� politikos� vykdymas� per�migracij��(kolonist��atk�lim�)�paliet��tik� tam�tikr��sukil�liams�priklausiusi��ir�po�sukilim��rekvizuot��dvar��ir��ki��dal�,�bet�beveik�jokios��takos�netur�jo�nei�valstybiniams�ar�privatiems�dvarams�priklausiusi��kaim�,�nei�miest��etnodemografinei�strukt�rai.��uo�tarpu�XX�a.�emigracija�iš�visos��ietuvos�

(taip�pat�ir�iš�buvusiojo��ilniaus�krašto)�ir�sovietinio�laikotarpio�imigraci-ja� ���ietuv��gerokai�pakeit��gyventoj��etnodemografin��strukt�r��ne�tik�

miestuose,�bet�ir��ilniaus�bei��laip�dos�krašt��kaimo�vietov�se.��tvejai,�kai� imigrant�� antpl�dis�yra� labai�didelis,� ta�iau� j��skai�iaus�neatspindi�jokie�tyrin�jimams�prieinami�šaltiniai,�sudaro�didžiausius�keblumus�nu-statant�savaiming��etnini��proces��vyksm��ir�padarinius�(pvz.,� tam�tik-ros�tautyb�s�gyventoj��padaug�jim��ar�sumaž�jim��d�l�nat�raliosios�asi-miliacijos�pagal�oficiali�j��statistik��nustatyti�jau�nebe�manoma).��aip�so-

���

Page 4: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

478� DR.�P��R�S����N��S� *4�

vietiniais�metais�vis��vadinam�j��s�jungini��respublik��statistikoje�buvo�pasl�pti�ne�iš�vietini��gyventoj��kil��kariškiai�bei�atvežtin��„darbo�j�ga“.��

Norint� atskleisti�min�tus� etnin�s� asimiliacijos� padarinius,� jau� tenka�imtis�kruopš�iai�parengtos� ir�reprezentatyvios�pla�ios�gyventoj��apklau-sos,�kuri�pad�t��išspr�sti�du�uždavinius:�pirma,�imigrant��„prabos“�kie-k��tam�tikros�teritorijos�gyventoj��generalin�je�aib�je;�antra,�vienos�ar�ki-tos�tautyb�s�kult�rin��viršenyb��susik�rusiose�etniškai�margose�teritori-jose,�bendruomen�se,� formaliose� ir�neformaliose�grup�se,�tautiškai�miš-riose�šeimose.��

X�X�a.�vykusi�gyventoj��migracija�teritorijos�etnodemografin��struk-t�r��veik��visai�kitaip�negu�XX�a.�ne�tik�d�l�min�t�j��priežas�i��(ekono-mini��santyki��tipo),�bet�ir�d�l�visai�kitokios�tuo�metu�buvusios��ietuvos�visuomen�s�(taip�pat�ir�d�l�kitaip�atrodžiusios�etnini��lietuvi��bendruo-men�s)�teisin�s,�politin�s�ir�kult�rin�s�s�rangos.��ki�to�amžiaus�7-ojo�de-šimtme�io�pradžios� egzistavusi� feodalin���kio� sistema,� kur� buvo� labai�didelis�nelaisv�j��žmoni��nuošimtis,�smarkiai�varž��gyventoj��jud�jimo�laisv��ir�tarpetninius�kult�rinius�kontaktus.��iek�intensyvesn��migracijos�

�taka� kult�riniams�poky�iams� tuo�metu�buvo� tik�etnini�� teritorij��pari-biuose�ir�ji�buvo�labiau�susijusi� su�gyventoj�,�kilusi��iš�skirting��kaim�,�vedybomis.�Be�to,�skirtingai�nuo��akar���uropos�šali�,�Ryt���uropoje11,�taigi�ir��ietuvoje,�tautos/nacijos�ima�formuotis�tik�X�X�a.�antrojoje�pus�je�arba�net�pa�ioje�pabaigoje.��od�l�ne�vien�d�l� silpnos�gyventoj��migraci-jos,�bet�ir�d�l�vyravusios�valstybin�s-pilietin�s,�o�ne�etnin�s�tautos�sam-pratos�migracijos�padariniai� negal�jo� smarkiai� veikti�gyventoj��kult�ri-n�s�savimon�s.��a�iau�migracija�taip�pat� veik��asmens� išorini��simboli-ni�� ženkl�� samprat�� ir� vertinim��–� paveld�tas� patronimines� pavardes,�vardus,�kai�kada�–�ir�luomin��priklausomum�12.�

�is� d�lto� etninio� tapatumo� pakitimai� pirmiausia� sietini� ne� tiek� su�luominiu,�kiek�labiau�su�etniniu�ir�konfesiniu�gyventoj��maišymusi,�per�tikybiškai�mišrias�arba�tos�pa�ios�tikybos,�bet�skirting��etnini��grupi��at-stov�� santuokas.� X�X�a.� tai� labai� akivaizdžiai� buvo�matoma� lietuvi�� ir�gud��apgyvent��teritorij��paribyje.��aip�žinome,�etnokult�rin��savitum��išlaikiusieji� ir� lenkiškai�prad�jusieji�kalb�ti��ietuvos�gyventojai,� vieni� ir�

������������������������ 11��urima�galvoje�ne�geografine,�o�politine�prasme.��� 12�Caro�Rusijos��statymuose�šiuo�klausimu�ilgai�nebuvo�nuoseklumo,�o��statym��leidy-

bos�teoretikai,�matyt,�priklausomai�nuo�valdžiusio�monarcho�valios,�X�X�a.,�dar� iki�bau-džiavos�panaikinimo,�ilgai�kaitaliojo�civilini���statym��formuluotes�d�l�luomiškai�mišrias�santuokas�sudariusi��kilming�j�� ir� nekilming�j�,� laisv�j�� ir� nelaisv�j�� asmen�� statuso�pasikeitimo�toki��santuok��sudarius.��š�šio��statym��leid�jams�nuolat�egzistavusio�galvo-

s�kio�galima�susidaryti�nuomon�,� jog�X�X�a.� luomiškai�mišrios�santuokos�nebuvo�labai�retas� reiškinys.� �ai� išsamiau� parodoma� veikale:� К.� Неволин,� �������� �����й�к�х�

г�аждан�к�х�зак�н�в,�Санкт�Пeтербург,�1857,�t.�3.��

���

Page 5: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*5�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 479�

kiti�b�dami�katalikai,�nuo�pat�lenkakalbi��bendruomen�s�susiformavimo��ietuvoje�dažnai�sudarydavo�santuokas�vieni�su�kitais13.��uo�tarpu�kata-lik��santuokos�su�kit��konfesij��atstovais�nors�ir�nebuvo� tokios�pat�daž-nos,�bet�pasitaikydavo,�ypa��rytiniame�lietuvi��etnin�s�teritorijos�pariby-je14.��ilniaus�gubernijos�etnografini��žem�lapi�,�kuriuose�pažym�tos�kal-biškai�mišrios�teritorijos,�duomen��sugretinimas�su�bažnytin�se�metrik��knygose�pateikiam��krikštijam��vaik��t�v��antroponimin�mis�charakte-ristikomis� leidžia�apytikriai�nustatyti�tos�šeimos�etnin��homogeniškum��arba�heterogeniškum�.��ais�atvejais�matome,�kad�krikštijamiems�mišrio-se�lietuvi�–lenk��šeimose�gimusiems�vaikams�kur�kas�dažniau�buvo�su-teikiami� lenkiškos� transkripcijos� švent�j�� vardai,� o� katalik�–sta�iatiki��mišriose� šeimose� gimusiesiems�–� dažniau� tipiški� ryt�� slavams� b�dingi�švent�j��vardai.�Nors�toki��šeim��palikuonys�savo�etnin�s�priklausomy-b�s�bei�kalbos�prioritet��gal�jo�ir�toliau�nesieti� su�pakitusiais�antroponi-mais,�ta�iau�v�liau,�taut�/nacij��tapsmo�laikotarpiu�tam�tikri�antroponi-mai,�j��morfologija,�fonetinis�skambesys,�tarimas�ir�rašyba�tampa�pagrin-diniais�stimulais�apsispr�sti�d�l�priklausymo�kuriai�nacijai:� „Nors�ir�esu�

tokios�pa�ios�tikybos�kaip�vadinantieji�save�lenkais,�bet�kalbu�ne�j��kalba,�turiu�kitaip�skambant��ir�kitaip�rašom��vard��ir�pavard�,�vadinasi,�esu�ir�turiu�b�ti�atstovas�tos�nacijos,�kuriai�priklauso�dauguma� turin�i��tokius�pa�ius�tapatumo�požymius“.�

�adangi�caro�Rusijoje�sta�iatikyb��ir�didžiarusi��kult�ra�buvo�prote-guojama�ne�tik�visuomen�je,�bet�ir��statymuose�d�l�mišri��su�sta�iatikiais�šeim�,�suprantama,�kad� toki��glaudži��tarpetnini��kontakt��atvejai�be-veik�visada�reišk���sijungim����sta�iatiki��religin��bendruomen�,�o�per�j��buvo� tiesiamas� kelias� ir� �� etnin�� asimiliacij�.��uo� tarpu� per� vis��X�X�a.��ilniaus�gubernijoje�vietini��gyventoj��elito�(ir�ne�tik�jo)�opinija�buvo�pa-lanki�tik�lenkiškumui,�t.y.��vair�s�glaud�s�lietuviškai�ir�lenkiškai�kalban-�i��gyventoj��kontaktai�proces��kreip��lenkiškosios�kult�ros�naudai.�

Šie�pakitimai� suk�r��prielaidas�ir� lenkišk�j��kult�r���musi�� respek-tuoti� gyventoj�� etnin�s� priklausomyb�s� apsisprendimui:� taut�/nacij��tapsmo� laikotarpiu� �ilniaus� gubernijoje� ilgainiui� su� didoku� pagrei�iu�daug�jo�lenk��tautyb�s�gyventoj�.��aigi�galime�teigti,�kad�etnini��teritori-

j��paribyje�jau�X�X�a.�pradžioje�ir�to�amžiaus�viduryje�vykusi�onomastin��asimiliacija�suk�r��prielaidas�ir�bendrai�etninei�asimiliacijai,�kartu�buvo�ir�

vienas� iš� tos� asimiliacijos� veiksni�.� �storikai,� kalbininkai,� etnologai� �� š��„užsl�pt�“�etnodemografini��poky�i��veiksn��n�ra�atkreip��reikiamo�d�-

������������������������ 13��ai�labai�akivaizdžiai�matome�palygin��X�X�a.�sudarytuose�etnografiniuose�žem�la-

piuose�pažym�tus�plotus�ir�bažnytin�se�metrik��knygose�esan�ius��rašus.��� 14�Caro�Rusijos��statymai�katalikams�ir�sta�iatikiams�draud��tuoktis�tik�su�nekrikš�ioni-

mis,�bet�nedraud��jiems�tuoktis�tarpusavyje.�Žr.:�Cв�д�зак�н�в,�t.�10,�d.1,�p.�38.�

���

Page 6: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

480� DR.�P��R�S����N��S� *6�

mesio.�Jei�ir�užsimenama�mokslin�je�literat�roje�apie�onomastin��asimilia-cij�,�ji�dažniausiai�traktuojama�tik�kaip�etnin�s�asimiliacijos�padarinys.��

�škreipt��nat�rali�j��etnodemografini��proces��vaizd��galima�gauti�ir� tais� atvejais,�kai� oficialiosios�statistikos�duomen��kaup�jai� ir� reng�jai�kuri��nors�gyvenimo�ar�socialini��proces��srit��ignoruoja�arba�kartais�pa-teikiamus�duomenis�tendencingai�apibendrina.��ia�kaip�pavyzd��galima�nurodyti�1897�m.�vykus��pirm�j��visuotin��caro�Rusijos�gyventoj��surašy-m�.�Jame�visiškai�nerasime�duomen�,�kuriais�remiantis�gal�tume�spr�sti�apie� nat�rali�j�� etnin��asimiliacij�,�o� pateikiami�duomenys� apie� atskir��tautybi��gyventoj��statistik��daugelio�šio�surašymo�analitik��pripaž�sta-mi�kaip�nepatikimi.��ai�yra�ne�vien�tik�surašymo�organizavimo�metodi-kos,�bet�ir�tam�tikr��politini��išskai�iavim��klausimai15.��

1897�m.�gyventoj��surašymas�(kaip�ir�XX�a.�pirmosios�pus�s��enkijos�vykdyti� gyventoj�� surašymai)� tautybi�� statistikos� vaizd�� iškreipia� jau�vien� d�l� to,� kad� laikytasi� principo� apie� asmens� etnin�� priklausomyb��spr�sti�pagal�j��kalb�,�ta�iau�nesivarginta�tai�nustatyti�pagal�j��savimon��arba,� kitaip� sakant,� pagal� pa�i�� gyventoj�� apsisprendim�,� kuo� esama.�

Nes,�kaip�žinome,�ta�pa�ia�kalba�gali�kalb�ti�skirting��tautybi��atstovai,�o�vieni�tos�pa�ios�tautos�atstovai�gali�kalb�ti�viena,�kiti�–�kita�kalba.�

Be�to,�pavyzdžiui,�pirmojo�caro�Rusijos�gyventoj��surašymo�organi-zatoriai,� jau�paleidus�veikti�milžinišk��surašymo�organizacij�,�pasteb�jo,�kad�surašin�tojai,�pildydami�skilt��„r��n�����zy�“,�patenka���kebli��pad�t��ne�tik�susid�r��su�tautiškai�mišri��šeim��nariais,�bet�ir�apskritai�dažnoje�šeimoje,�esan�ioje�dvikalbiškumo�arba� trikalbiškumo�išplitimo�plotuose.��od�l�buvo�skubiai�parengta�instrukcija,�kurioje�nurodyta�gimt�ja�kalba�laikyti� t�,�kuri� apklausiamajam� asmeniui� atrodo� artimiausia.��a�iau� tai�nuo� etnodemografini�� iškraipym�� irgi� neapsaugojo,� nes� trikalbiškumo�plotuose,�kur�daugyb��gyventoj��jau�neblogai�mok�jo�rus�,�„paprast�j�“�arba�kitur�–�lenk��ir�lietuvi��kalbas,�kartu�netur�jo�ir�nusistov�jusios�tau-tin�s�savimon�s.��smenys,�kuriems�buvo�vienodai�artimos�dvi�arba�trys�kalbos,� ��klausim�,�kuri�kalba�jiems�artimiausia,�dažnai�netur�jo�k��atsa-kyti.��od�l�galutin��žod��dažniausiai�tardavo�rus��tautyb�s�surašin�tojai.������������������������� 15�Caro�Rusija� �ia�n�ra� jokia� išimtis.� „�eista“� statistikos�duomen�� etniškumo�klausi-mais�kaupimo�tvarka�moderniojo�nacionalizmo�klest�jimo�epochoje�pasižym�jo�kone�vi-sos�valstyb�s,�turin�ios�gausi��tautini��mažum�,�juo�labiau,�jeigu�tos�mažumos�etnopoli-tiniu�poži�riu�atrodo� joms�problemiškos.��ntai�duomen�� apie�etnin��asimiliacij��veltui�ieškotume�ir�prieškarin�s��enkijos�oficialiojoje�statistikoje.�Soviet��S�junga�niekur�neskel-b��duomen��nei�apie�atskir��tautybi�,�nei�apskritai�apie�tarprespublikin��gyventoj��mig-racij�.��sama�tam�tikro�pagrindo�manyti,�kad�lietuvi��savivaldyb�s,�vykdžiusios�1942�m.�nacistin�s��okietijos�sumanyt��gyventoj��surašym�,�kai�kuriose�Ryt���ietuvos�vietov�se�svyruojant�atskiriems�gyventojams�d�l�savo�tautinio�apsisprendimo,�yra�kiek�padidinusi-os�lietuvi��tautyb�s�gyventoj��skai�i�,�ir�j��procentas�kai�kuriose�vietov�se�buvo�ne�pras-tai�didelis.��

���

Page 7: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*7�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 481�

Savo� d�mes�� �� caro� Rusijos� gyventoj�� pirmojo� surašymo� duomen��patikimumo�analiz��tyrin�tojai�atkreip��tik�XX�a.� viduryje.��ia�pirmiau-siai�min�tinas�statistikos�specialistas��lbinas�Rimka16.�Nuodugniai�išstu-dijav�s�min�to�surašymo�duomenis,� jis�pri�jo�prie�išvados,�kad��ilniaus�gubernijos�statistikos�komitetas�gyventojus�beveik�idealiai�tiksliai�suskai-�iavo,�ta�iau�d�l�etnini��požymi��nesukonkretinimo,�o�gal�ir�d�l�politinio�kryptingumo�gyventoj��tautin��strukt�r��gerokai�iškreip�:�lenk��ir�lietu-vi��skai�i��sumažino,�o�rus��ir�gud��–�padidino.�D�l�bendrojo�gyventoj��skai�iaus�apskaitos�joki��priekaišt��1897�m.�gyventoj��surašymui�netur�-jo� ir� gyventoj�� geografijos� specialistas�Petras�Gau�as17,� ir� istorikas� Bro-nius��akauskas18,�ta�iau�abu�taip�pat�mano,�kad�min�t�j��tautybi��stati-stika�yra�iškraipyta.��

�iesa,�X�X�a.�pabaigoje�dar�buvo�sunku�objektyviai�nustatyti�tautyb�,�tas�sunkumas�buvo�b�dingas�daugeliui�šali�.�Yra�paplitusios�dvi�tauty-b�s�fiksavimo�sampratos:�1)�socialin�-psichologin��(subjektyvi,�pagal�pa-reikšt��savimon�);�2)�genetin��–�kokios� tautyb�s� t�vai,� seneliai,� prosene-liai,�tokios�tautyb�s�ir�palikuonys.�Pastaroji�samprata�konfliktuoja�su�tau-

tine�asimiliacija�ir�konsolidacija,�nes� jos�laikantis�tenka�tam�tikros�tautos�atstovais�pripažinti�ir�tuos�individus,�kurie�patys�ir�net�j��t�vai�ar�net�se-neliai�nebemoka�(nemok�jo)�tos�tautos�kalbos,�visiškai�nepaž�sta�tos�tau-tos�kult�ros�ar�net�ja�bjaurisi,�kartais�b�na�net�priešiškai�nusiteik��prieš�savo�prot�vi��taut�,�nes�save� tapatina�su�kita� tauta.��a�iau�konfliktuoti�su� asimiliacija� ir� konsolidacija� gali� ir� pirmasis�principas,� jeigu� tautyb�s�kriterijumi�imama�ne�etnonimu�išreikšta�savimon�,�o�kalba.�

Be�abejo,��ia�daug�reikšm�s�turi�ir�tai,�kad�caro�Rusija�smarkiai�v�la-vo� �sijungti� ��modern�j�� nacionalizm�.��isuomen�je� dar� vyravo� iš� bau-džiavin�s�sistemos�at�jusi�politin�s�(luomin�s)�tautos�samprata,�ir�impe-rijoje� gyvenan�ios� etnin�s� bendruomen�s� vis� dar� buvo� suprantamos� ir�oficialiai�vadinamos�gentimis�(pl�m�n�).�Pagal�savimon��ir�etnonim�,�o�ne�vien� pagal� kalb�� nustatoma� etnin�� priklausomyb�,� suprantama,� b�t��konfliktavusi�su�pa�ia�etnin�s�bendruomen�s�samprata.��a�iau�tokios�et-niškumo�definicijos�X�X�a.�pabaigoje�veikiau�gyvavo�caro�valdinink��gal-vose,�imperin�je�doktrinoje�ir�vidaus�politikos�nuostatose.�Carizmas�sten-

g�si�užmerkti�akis�prieš�visuomen�je�vykstan�ius�procesus.��ntai�vakari-n�se�gubernijose�gyvenusios�tautos�tuo�metu�nedviprasmiškai�buvo��žen-

gusios���vadinamojo�moderniojo�nacionalizmo�ir�taut�/nacij��tapsmo�lai-kotarp�,�o�ši��gubernij��gubernatoriai,�kaip�ir�aukštieji�žandar��viršinin-

������������������������ 16��.� Rimka,��ilniaus�krašto� tautybi�� statistika,� Li��uv���m���l�������mi���� �i�li�������

R�n�r�šči����yriu�,�f.�276,�b.�329,�l.�38–91.�� 17�P.�Gau �as,�min.�str.,�p.�72–73.��� 18�B.��akauskas,�Vilni����li��uvi�i�1920–1939�m���i�,��ilnius,�1991,�p.�14.�

���

Page 8: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

482� DR.�P��R�S����N��S� *8�

kai,� savo� kasmet� rašomose� „nuolankiausiose� ataskaitose“� Peterburgui�prasid�jusius�tautinius�s�j�džius�ir�toliau�steng�si�apib�dinti�kaip�atski-r��„gaival�“,�„maištinink�“�ar�j��grupi��ardom�j��veikl�.��iesa,�turime�pripažinti� ir� tai,�kad�tuo�pa�iu�metu�kituose� imperijos�regionuose�(�au-kaze,��idurin�je��zijoje,�Pavolgyje)�etnin�s�konsolidacijos�procesai�atro-d��visai�kitaip�negu�vakarin�se�gubernijose.��

B�tent� d�l� tuometin�s� Rusijos� visuomen�s� strukt�ros� bei� imperijos�vidaus�s�rangos�vien�tik�kalbinio�principo�etniškumui�nustatyti�caro�ad-ministracijai�nekliud��laikytis�net�tai,�kad�daugelis��akar���uropos�šali��jau�tuo�metu�laik�si�etnonimu�išreikšto�savimon�s�principo.�Politin�s�bu-halterijos�buvim��per�1897�m.�gyventoj��surašym��pripažino�net�sovieti-nio� laikotarpio� rus��mokslininkai.� Štai�vienas� iš� j��–��.Gozulovas� rašo:�„1897�m.�gyventoj��surašymas�ap�jo�š��klausim��(tautyb�s.�–�P.K.).��ai�l�-m��pirmiausia�baim�,�kad�Rusijoje�nepasireikšt��išcentrin�s�nacionalin�s�j�gos�ir�bandymai�nusl�pti�duomenis�apie�kiekvienos�tautyb�s�skai�i�“19.�

�intan�ios�etniškumo�bei�etnini��bendruomeni��sampratos�konteks-te�juo�labiau�prasilenkiantys�su�moksliniu�gyventoj��surašym��organiza-

vimu�atrodo�XX�a.�pirmojoje�pus�je�atlikti�kaizerin�s��okietijos�ir��enki-jos�valstyb�s�organizuoti� gyventoj�� surašymai,� ap�m�� ir�buvusi�j���il-niaus�gubernij�.�O�1916�m.�vokie�i��okupacin�s�valdžios�suorganizuotas�ir�vokie�i��kareivi�,�daugiausiai�lenk��tautyb�s,�atliktas�gyventoj��sura-šymas,�kaip�ir�1919�m.�lenk��valdžios�atliktas�surašymas,�jokioms�rimtes-n�ms�etnin�s�asimiliacijos�studijoms�negal�t��patarnauti�dar�ir�tod�l,�kad�atlikti�vykstant�karo�veiksmams.��arptautin��teis��bei�statistikos�mokslas�tokiomis�s�lygomis�atliktus�gyventoj��surašymus�vertina�kaip�niekinius.��biem�min�tais�atvejais�(1916�ir�1919�m.)�valdžios,�matydamos,�kad�gavo�absurdiškas� etnodemografini�� duomen�� sumas,� pa�ios� nutar�� t�� duo-men��nespausdinti�ar� kitaip� paskelbti.�Na,� o� J.Rozvadovskio� ir��.Cho-minskio�paskelbti�etnografiniai�žem�lapiai�v�lgi�pirmiausiai� teikia�duo-menis�apie�kalb�,�o�ne�etnin�s�savimon�s�kait�.��ai�labai�panaš�s,�ta�iau�toli�gražu�ne� identiški�dalykai.��od�l�nei�keistu,�nei�nelogišku�negalime�pavadinti�B.�akausko�teiginio,�kad�XX�a.�pradžioje� lietuvi�� asimiliacija��ilniaus�krašte�sustojo20,�juolab�kad�apie�1920–1939�m.�laikotarpio�asimi-

liacij��jis�toliau�nekalba.��ai�galima�suprasti,�nes�apie�tai�n�ra�joki��stati-stini��duomen�.�O�kas�tie�šaltiniai,�kuriais�remdamasis� jis�gal�jo�aiškiai�

pasakyti,� kad� nat�rali� lietuvi�� etnin�� asimiliacija� �enkijos� valdomame��ilniaus�krašte�buvo?�

Žinoma,�tai,�kad�asimiliacijos�nebuvo,�sugestionuoja�ir�visuotinai�ži-nomas�susitelkusios,�gana�apsišvietusios�lietuvi��bendruomen�s�priešini-������������������������ 19�А.�Гозулов,�Пе�еп����на�елен���земн�г��ша�а,��oсква,�1970,�p.�87.�� 20�B.��akauskas,�min.�veik.,�p.15.�

���

Page 9: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*9�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 483�

masis�ne� tik�prievartinei,�bet� ir�nat�raliajai�asimiliacijai.��ia�verta�prisi-minti��ilniaus�krašto�lietuvi��poet�s�Onos��ici�t�s�publikacij�,�kad�lie-tuviai,� suk�r�� tautiškai� mišrias� šeimas,� izoliuojami� nuo� savo� tautin�s�bendruomen�s�(taigi�savotiškai�ekskomunikuojami)21.��r�daug�kas�gal�jo�ryžtis�tokiems�išbandymams?��ai,�kad�tuo�metu�vietos�lietuviams�reik�jo��sitvirtinti� gyvenime,� prisitaikyti,� sutvarkyti� nuosavyb�s� reikalus,� leisti�vaikus���moksl�,�kai�kada�vert��juos�nepaisyti�kai�kuri��savo�bendruome-n�s�nuostat�.��a�iau�kiek�vieni�ar�kiti�reiškiniai�buvo�paplit�,�kok��tai�tu-r�jo�poveik�� lietuvi��bendruomen�s�asimiliaciniam�atsparumui,�atskirai�n�ra�tyrin�ta.�

�ad�XX�a.�pradžioje�nat�ralioji�lietuvi��asimiliacija�dar�nebuvo�susto-jusi,�patvirtina�ir�H.�urskos�tyrin�jimai.��eikale�„�pie�lenk��kalbos�plot���ilniaus�krašte�atsiradim�“� ji� teigia,�kad�XX�a.�pirmaisiais�dešimtme�iais�etnin�� asimiliacija� regione�buvo�X�X�a.� vykusio�revoliucinio�(t.y.�audrin-go.�–�P.K.)�asimiliacinio�proceso�baigiamoji�stadija.��ik�XX�a.,�kaip�teigia�ši�autor�,� lenkiškoji�asimiliacija� jau�smarkiau� �sisuko� ��gud��bendruomen�,�nes�X�X�a.�pabaigoje�gud�� asimiliacijos�buvusi� tik�užuomazga22.� Panaš��

asimiliacinio�proceso�vyksm��patvirtina� ir� tuo�metu��ilniaus�gubernato-riaus� rašyta� „Nuolankiausioji� ataskaita� apie� �ilniaus� gubernijos� b�kl��1909� metais“.� Ji� suteikia� mums� svarbi�� duomen�� apie� etnini�� proces��b�kl��kaip� tik�XX�a.� pirmajame�dešimtmetyje.��taskaitoje�rašoma:� „�al-stie�i��žem�valda,� tiek� skirtin�,� tiek�bendruomenin�,��ileikos,�Dysnos�ir��šmenos�apskrityse�sutelkta�daugiausia�baltarusi��rankose;�Šven�ioni��ir��rak��–�jie�užleidžia�pirm�j��viet��lietuviams,�o�d�l��ilniaus�apskrities,�tai�joje� apsigyven��baltarusiai� tiek�sulenk�jo,� kad��ilniaus�apskrities� tyrimo�apklausos� lapuose�mirga� nuorodos� apie� lenk�� tautyb�,� kurios� tarp� �il-niaus�apskrities�gubernijos�valstie�i��iš�tikr�j��n�ra“23.��

Nepaisant�ataskaitai�b�dingos�tendencingos�politin�s�pad�ties�inter-pretacijos,� etnodemografin�� situacij�� ji� parodo� beveik� taip� pat,� kaip� ir�1890�m.��ilniaus�gubernijos�bajor��vado�grafo��domo�Pliaterio�surinktus�duomenis�apibendrin�s�ir�paskelb�s��nonimas24�bei�pagal� šiuos�apiben-drintus�duomenis�sudar�s��ilniaus�gubernijos�lietuvi��kalbos�paplitimo�žem�lap��lenk��kalbininkas�Janas�Rozvadovskis25.��š��ilniaus�gubernato-

������������������������ 21�O.��ici� t�,��ietuviškoji�šeima��ilniaus�krašte,�����ri��ir�p���uli�,�1938,�Nr.�10,�p.�4.�� 22�H.��urska,�O�p�w���niu�p�l��ich����z�rów��ęzy��wych�n��Wil�ń�zczyźni�,��ilnius,�1995,�p.�130.�� 23�В�еп�дданейш�й���че����������н���В�лен�к�й�губе�н���з��1909�г�д,�Вильно,�1910,�p.�2.�� 24��nonim,�Obszar�j�zyka�litewskiego�w�gubernii�Wileńskiej,�����ri�ły��n�r�p�l�gicz-n�-�rch��l�giczn��i���n�gr�ficzn�,��raków,�1898,�t.�3,�dz.�2,�p.�1–72.�(�iterat�roje�kartais�nu-rodoma,�kad�tai�atliko��nonimo�slapyvardžiu�pasiraš�s� lenk��kalbininkas� Janas�Rozva-

dovskis.�Žr.:�P.Gau �as,�min.�str.,�p.85).��� 25�J.�Rozwadowsk i,��apa�j�zyka�litewskiego�w�gubernii�Wileńskiej,�����ri�ly�i�pr�c��

K�mi��i��ęzy��w��������mii�umi��ę�n�ści�w�Kr��ówi�,��raków,�1904,�t.�1.�

���

Page 10: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

484� DR.�P��R�S����N��S� *10�

riaus�ataskaitos�matyti,�kad��ileikos,�Dysnos,��šmenos�apskritys�jau�tuo�metu� buvo� iš� esm�s� sugud�jusios,� o� �rak�� ir� Šven�ioni��–� lietuviškos.��ilniaus�apskrityje,�kaip�pereinamojoje�geografiniu�poži�riu� terp�je,� tuo�metu�kaip� tik�vyko� etninis� „j�g�� persiskirstymas“,� t.y.� prasid�jo�proce-sas,�kuris�jau�buvo��vyk�s���rytus�nuo�jos.��ai�tas�pats�H.�urskos�minimas�procesas,�kai�lietuvi��etnin��asimiliacija�rytin�je��ilnijos�dalyje�baigiasi,�o�gud��lenk�jimas�tik�prasideda.��

Reikia�manyti,�kad�caro�pareig�nai�XX�a.�1-ajame�dešimtmetyje�susi-daran�i��nauj��etnodemografin��pad�t��gal�jo�neblogai�palyginti�su�prieš�kelet��dešimtme�i��buvusia�pad�timi.�B�dami�ne�tik�dideli�rusofilai,�bet�ir� sta�iatikyb�s� misionieriai,� suprantama,� jie� negal�jo� vienodai� vertinti�lietuvi��gud�jimo�ir�sugud�jusi��gyventoj��lenk�jimo.�Į�pastar�j��proces��jie� jau� ži�r�jo� su� dideliu� širdies� skausmu,� tod�l� steng�si� suteikti� gud��amžinumo�klausimui��ilniaus�apskrityje�teorin��pagrindim�.�

�ptariamoje�ataskaitoje�itin��domus�yra�tvirtinimas,�kad��ilniaus�gu-bernijoje�matomos� stiprios� separatistin�s� lietuvi�� tendencijos26.� �aigi� ši�ataskaita�–�autentiškas�an��laik��dokumentas,�rodantis,�kad�X�X�a.�pabai-

goje� prasid�j�s� lietuvi�� tautinis� atgimimas� XX�a.� 1-ajame� dešimtmetyje�buvo�gerai�jau�iamas�ir�tuometin�je��ilniaus�gubernijoje.��tnini��lietuvi��bendruomen�� nuo� Baltijos� j�ros� iki� �ilniaus� gubernijos� imtinai� aiškiai�demonstravo� nenor�� b�ti� nei� unifikuotais� Rusijos� imperijos� valdiniais,�nei�tapatintis�su�lenkais.�Nors,�tiesa,�b�tent��ilniaus�gubernijoje�daliai�et-nini��lietuvi��lenkyb�,�kaip�kult�rin��alternatyva,�dar�egzistavo�ir�prasi-d�jus�lietuvi��tautiniam�atgimimui,�o��auno,��uršo�gubernijose�ir�Suval-k��gubernijos�monoetniškose�lietuviškose�apskrityse�d�l�daugyb�s�speci-fini��s�lyg��nuo�lenkyb�s�jau�buvo�energingai�atsiribojama27.�

�ar�iai�apgailestaudamas�d�l�didžiarusi��kult�rinio�vegetavimo,�gu-bernatorius�D.�iubimovas�nurodo,�kad��ilniuje� rengiamos�tik� lenkiškos�ir�lietuviškos�parodos,�o�rusišk��n�ra28.��a�iau�„lietuvišk�j��separatizm�“�atspind�jo�ne�tik�parodos,�bet�ir�etnini��principu�steigiamos�lietuvi��kul-t�ros�bei�mokslo�draugijos,�knygynai,� laikraš�i�,�knyg�,�kalendori��lei-dyba,�meno� saviveiklos� kolektyvai� ir� kt.� �ai� rod�,�kad� lietuviai� išeina� ��aren�� ne� tik� kaip� geografiškai� susitelkusi� etnodemografin�,� bet� ir� kaip�

apsisprendusi� etnokult�rin�� bendruomen�.� N�ra� jokios� abejon�s,� kad�toks�tautinis�pakilimas�stiprino�lietuvi��savimon��ir�stabd��j��nat�rali�j��

asimiliacij�.�Nors�gerai�žinoma�ir�tai,�kad�Ryt���ietuvoje�lietuvi��tautinio�atgimimo�tempas�ir�mastas�XX�a.�pradžioje�buvo�kur�kas�menkesni�negu,�tarkime,��žnemun�je.� Be� to,� aktyvi� lietuviška�veikla� buvo� jau�iama� tik������������������������� 26�В�еп�дданейш�й���че�..,�p.�13.�� 27�Pla�iau�apie�tai�žr.:�B.��uzmickas,�T�u�����ul��r�����vim�n�,��ilnius,�1989,�p.�88–160.�� 28�В�еп�дданейш�й���че�..,�p.�15.��

���

Page 11: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*11�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 485�

�ilniaus�mieste�ir�kai�kuriose�periferin�se��ilniaus�gubernijos�vietov�se.�Daugelyje�smarkiai� suslav�jusi��vietovi��beveik� jokios� lietuviškos�veik-los�nebuvo,�ir�lietuvi��asimiliacijos�procesas�vyko�toliau.��

Po�Pirmojo�pasaulinio�karo�buvusi���ilniaus�gubernij���jungus����en-kijos�sud�t�,�v�l�susiklost��kitokios�politin�s�realijos,�kai�lenkiškasis�etno-sas� tapo�viešpataujan�iu�ne� tik�politiniame,� kult�riniame�gyvenime,�bet�didele�dalimi�ir�ekonomikoje.�Ne�tik�objektyvios�tautini��mažum��nat�-raliosios�asimiliacijos�s�lygos,�bet�ir�istorik��pla�iai�aprašytos�„retorsijos“�prieš�lietuvius�tuo�laikotarpiu�suk�r��kiekybiškai�naujas�lietuvi��tautin�s�asimiliacijos�s�lygas.�

�is� d�lto,� nepaisant� didel�s�mokslo� ir� administracin�s�vadybos�pa-žangos,�kuri�XX�a.�pirmojoje�pus�je�daugiau�ar�mažiau�paliet��visas��u-ropos�šalis,�gyventoj��surašin�jimo�bendr�j��princip��tuo�metu�dar�ne-buvo� laikomasi29.� Prieškarin�� �enkija� po� trumpo� blaškymosi� galiausiai�apsisprend��t�sti�buvusi��dviej��imperij��–� carin�s�Rusijos�ir��ustrijos–�engrijos�–�etnodemografini��duomen��fiksavimo�praktik�:�pilie�i��etni-n��priklausomyb��nustatin�ti�pagal�kalb�.�Per�1921�m.��enkijos�gyvento-

j�� surašym�� ji� fiksavo�surašom��gyventoj�� tautyb�� ir� tikyb�� (taigi�dar��taip� pat,� kaip� ir� 1923�m.� �ietuva� bei� visos� kitos��uropos� valstyb�s).� O�1931�m.,�vykdydama�antr�j��visuotin��gyventoj��surašym�,��enkijos�val-džia� oficialiojoje,�viešam�naudojimui�skirtoje�surašymo�medžiagoje� tau-tyb�s�požymio�nebenurod�,�liko�tikybos�ir�vietoj�tautyb�s�–�kalbos�požy-mis�(�ęzy����czy��y�–�gimtoji�kalba).�

�iesa,�1931�m.�gyventoj��surašymo�modelis�buvo�tik�šalies�politin�je�opinijoje� �sigal�jusi��nuostat��tautini��mažum��klausimais� �tvirtinimas.�Jau� iki� tol,� 1925–1926�m.� �enkijos� religini�� tik�jim�� ir� viešojo� švietimo�ministerijos� organizuotame� daliniame� gyventoj�� surašyme� organizato-riai�buvo�apsisprend��gyventoj��etninio�skirstymo�kriterijais�rinktis�tiky-b��ir�kalb�.��okio�paties�principo��enkijos�valdžia� laik�si�ir� leisdama�sa-v�j��„R�czni������y��yczny�Wiln�“.��aža�to,�oficialiojoje�1931�m.�surašymo�medžiagoje� nerandame� joki�� fakt��apie�„tuteiši�“,�arba� „paprastosios“,�kalbos�buvim�.��

�aip�žinome,�tautyb��ir�gimtoji�kalba�ne�visada�sutampa,�o�teritorijo-

se,�kur�vyksta� intensyv�s�etniniai�procesai,�nesutampa�dažnai.��ilniaus�gubernija�(v�liau�–��ilniaus�vaivadija,��ilniaus�kraštas)�X�X�a.�antrojoje–

XX�a.� pirmojoje� pus�je� kaip� tik� buvo� teritorija,� kurioje�etniniai�procesai�vyko�labai�intensyviai.��od�l�iš�pirmo�žvilgsnio�gali�atrodyti,�kad��enki-jos� valdžia� nekreip�� �� tai� jokio� d�mesio� ir� ženg�� žingsn�� atgal,� prie������������������������� 29�С.� Брук,�В.� �aбузан,� Oб�источниках�пo� исторической� демографии� �вропы�X����–XX� в.в.,� ������че�ка�� д�м�г�аф��:� пp�б�мы,� �ужден��,� задач�,� �oсква,� 1980,�

p.�150–162.�

���

Page 12: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

486� DR.�P��R�S����N��S� *12�

1897�m.�gyventoj��surašymo�tvarkos.��is�d�lto��vair�s�šaltiniai�rodo,�kad��enkijos�valdžia�etninius�procesus�rytin�se�ir�šiaurin�se�savo�vaivadijose�gerai� suvok�,� žinojo� tikr�j�� lietuvi�,� „tuteiši�“,� kit�� tautini�� mažum��skai�i�,� taip�pat�kiek�žmoni��kalba�„paprast�ja“�kalba.��a�iau�m�s��die-n��terminais�kalbant,�ji�taik��„dvigub��buhalterij�“:�viena,�oficialioji,�buvo�skirta�viešajam�vartojimui,�ir�kita,�slapta,�skirta�tarnybiniam�vartojimui.�

�ad�buvo�b�tent� taip,� rodo� tas� faktas,� jog� tuometin�s��enkijos�val-džia�rengdavo�ir�tik�tarnybiniam�naudojimui�skirtus�demografinius�žiny-nus.�1939�m.��aršuvoje�su�grifu�„poufnie“�(slaptai)�išleista�Juzefo�Zarem-bos� parengta� statistin�� Naugarduko� vaivadijos� studija30.� Joje� esantys�duomenys� labai� praver�ia� proces�� lyginamajai� analizei� gretimoje� �il-niaus�vaivadijoje.�Studijoje� pateikta�statistini��duomen��apie�gyventoj��pasiskirstym��tautyb�mis,�tarp�j��ir�apie�„tuteišius“,�pareikšta�samprota-vim��apie�juos.��

Šioje�slaptojoje�studijoje�rašoma,�kad�lenkai,�pagal�1931�m.�gyventoj��

surašymo�duomenis,�Naugarduko�vaivadijoje�sudar��52,4��vis��gyven-

toj�,�gudai�–�39,1�,�žydai�–�7,3�,�kiti�–�1,2�.��ietuviai�tarp�„kit�“�–�0,2��nuo�bendro�visos�vaivadijos�gyventoj��skai�iaus31.��š�2499�vaivadijoje�su-

skai�iuot��lietuvi���ydos�apskrityje�gyveno�2391�ir�sudar��1,3��šios�ap-skrities�gyventoj�32.��aigi�J.�Zarembos�studijoje�išskirti� ir�lietuviai,�o�ofi-cialiojoje�statistikoje� jie�yra�paskend��skiltyje�„kiti“.�Joje�yra� ir�autoriaus�

sudaryta�gyventoj��statistikos�lentel�,�kur�palyginami�1921�ir�1931�m.�su-rašym��duomenys.��š�jos�matyti,�kad�absoliu�iais�skai�iais�vaivadijoje�ge-rokai�padaug�jo�vis��tautybi��gyventoj�,�bet� lyginamoji�dalis� (nuošim-

tis)�bendrame�skai�iuje�padid�jo�tik�gud�,�žyd��ir�„kit�“,�tuo� tarpu�len-

k��nuo�54,0��(1921m.)�sumaž�jo�iki�52,4��(1931m.).��pie�lietuvi��skai-�iaus� ir� nuošim�io� padid�jim�� ar� sumaž�jim�� iš� ten� esan�ios� lentel�s�duomen��spr�sti�negalima,�nes�1921�m.�duomenys�visai�nepateikti.�

�tsižvelgiant���tai,�kad�1921–1931�m.�Naugarduko�apskrityje�nat�ra-lus�gyventoj��prieaugis�1000-�iui�gyventoj��buvo�26,333�ir� ��tai,�kad�tarp�reemigrant��(daugiausiai�iš�Rusijos)�lenk��santykiškai�buvo�kur�kas�dau-giau�negu�kit�� tautybi��gyventoj�,�visiškai�ne�tik�tinas�yra� toks�didelis�tautini��mažum��lyginamosios�dalies�padid�jimas.��a�iau�visiškai�tik�ti-

nas�yra�nuosaikus�lenk��padaug�jimas�per�dešimtmet��(padaug�jo�26,5�,�palyginti� su� 1921�m.� buvusiu�skai�iumi).� 1931�m.� surašyme�aptiktas�di-dokas�tautini��mažum��prieaugis�leidžia�daryti�prielaid��apie�tam�tikr��

������������������������ 30�J.� Zaremba,� S���un�i� n�r���w�ści�w�� w� w���wó�z�wi�� N�w�gró���i�m� z� uwzglę�ni�-ni�m��l����c��ln�g�,�Warszawa,�1939.�� 31��en�pat,�p.�107.�� 32��en�pat.�� 33��en�pat,�p.�48.�

���

Page 13: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*13�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 487�

1921�m.� surašymo� duomen�� nekorektiškum�,� gal� ir� falsifikavim�,� bet�kartu�ir�s�žiningiau�atlikt��1931�m.�gyventoj��surašym�.��

Statistikoje� korektiškumo� apie� lietuvius� galb�t� pritr�ko� tod�l,� kad�surašyme,� vykusiame� tuoj�po��.� Želigovskio� agresijos,� lietuvi�� tautyb��„�idurio��ietuvoje“�buvo�kategoriškai�nepripaž�stama34.�Galb�t�asmeni-nio�saugumo�sumetimais�daugelis� lietuvi��nutar��ir�patys�geriau�pab�ti�„lenkais“.� Pa�i��negausiausi�� tautini��mažum��pagaus�jimas�d�l�nat�-ralaus�prieaugio� ir�daugiau�negu�dvigubai�mažesnis�valdan�iosios�naci-jos�atstov��pagaus�jimas�viso� labo�buvo�tik�tam�tikras�1921�m.�politin�s�aritmetikos� klaid�� pataisymas,� pasteb�jus,� kad� 1921�m.� surašymo� duo-men��neverta�net�skelbti,�nes�jie�niekam�neatrodys�patikimi.�

�ita�priežastis,�kod�l�leidinys�„�autiniai� santykiai�Naugarduko�vai-vadijoje…“�buvo�„pasmerktas“� tapti� slaptu� tarnybiniu,�veikiausiai�buvo�tariamoji�„tuteiši�“�problema.��aip�žinome,�taip�save�suvokian�ios�ben-druomen�s�susiformavimas,�jos�kalba,�apskritai�etnokult�rin�s�ypatyb�s�buvo� aktyviai� aptariamos� prieškarin�s� �enkijos� istoriografijoje.� O� val-dantieji�sluoksniai,�atrodo,�tuo�klausimu�laik�si�nuostatos:�apie�žmoni�,�

turin�i��„tuteiši�“�savimon�,�reikia�žinoti�kuo�daugiau,�bet�j��egzistavi-mo� oficialiai� nepripažinti.� J.Zarembos� leidinyje� duomenys� apie� „tutei-šius“�buvo�gana�imponuojantys.��ia�taip�pat�pripaž�stama,�kad�yra�tokia�„tuteiši�“,� arba�„paprastoji“,� kalba,� kuri��„<…>�kasdieniniame�gyveni-me�vartoja�gudai,�dauguma�lenk�,�lietuvi�,�totori��ir�net�tam�tikras�nuo-šimtis�žyd�“35.�

�iesa,�iš�šio�slapto�J.Zarembos�veikalo�neaišku,�ar�autorius,�pripažin-damas�„tuteiši�“�kalb�,�s�moningai�ignoravo�j��etnonim�,�ar�d�l�etnišku-mo�požymi��susipynimo�giminiškose�populiacijose�tok��etnonim��iš� tie-s��sunku�buvo� �vardyti.�Nes,�pavyzdžiui,� iš� tolesnio� teksto�aišk�ja,�kad�autorius�link�s�manyti,�jog�egzistuoja�ne�tik�tokia�kalba,�bet�ir�žmon�s�su�„tuteišio“�savivardžiu36.��ntai�jis�rašo,�kad�„tuteišius“�sunku�suskai�iuo-ti,� nes� tam� tr�ksta� tinkamos� medžiagos37.� Nurodoma,� kad� daugiausia�„tuteiši�“� yra� tarp� katalik�� tik�jim�� išpaž�stan�i�� gud�.� Jis� mano,� jog�Naugarduko�vaivadijoje�esama�40–50�t�kstan�i��„tuteiši�“38.��

�inimoje�studijoje�apie�Naugarduko�vaivadijos�gyventojus�pateikta�

ir�etnografini��žem�lapi�.�Juose�gerai�matyti,�kad�iš�vis��vaivadijos�vie-������������������������ 34��okios� pozicijos� �enkijos� valdžia� nutar�� laikytis� veikiausiai� dar� ir� d�l� to,� kad�

1921�m.� surašymo�duomenimis�stengtasi� paremti� dar� tendencingesnio� 1916�m.� vokie�i��okupacin�s�valdžios�organizuoto�ir�lenk��surašin�toj��vykdyto�surašymo�„legitimum�“.��� 35�J.�Zaremba,�min.�veik.,�p.�104–105.�� 36�Prieškarin�je�lenk�� literat�roje�aptinkama�dvejopa�„vietin�s"�kalbos�arba�„vietini�"�

žmoni��savivardžio�rašyba:��u����i�ir��u����zi.�� 37�J.�Zar emba,�min.�veik.,�p.�164.�� 38��en�pat.�

���

Page 14: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

488� DR.�P��R�S����N��S� *14�

tovi��daugiausiai�„tuteiši�“�yra��ydos�apskrityje�(taigi�ten�pat,�kur�tirš-�iau�gyvenama�ir�lietuvi�).��als�iai,�kuriuose�daugiausiai�gyvenama�„tu-teiši�“,�buvo�šie:�Benekainys,�Žirm�nai,�Rod�nia,�Bielica,�Bialoruda.��i-tose�apskrityse� „tuteišiai“� išsid�st��retesniais� anklavais.� Š�iu�ino,�Stolb-c�,� Baranovi�i�� apskrityse� „tuteiši�“� anklav��mažiau,� jie�mažesni,�ma-žesnis�ir�„tuteiši�“�tankis�juose.�

�tnografiniuose� žem�lapiuose� ne�mažiau� intriguojantis�dalykas�yra�ir�tai,�kad�lietuviškai�kalban�i��gyventoj��išsid�stymas�atitinka�gud��ka-talik��išsid�stym�.�Pavyzdžiui,�lietuvi��tirš�iausiai�gyvenama�Rod�nios�

vals�iuje�(5–7,2���vis��gyventoj�),�ten�pat�daugiausiai�yra�gud��katalik��

(per� 75�� vis�� to� vals�iaus� gud�).��aranavo� vals�iuje� lietuvi�� �vairiose�

vietov�se�yra�nuo�1�iki�4,9�,�gud��katalik��–�75�.�Žirm�n��vals�iuje�lie-

tuvi��yra�beveik�2,9�,�gud��katalik��–�50–75�.��aigi�ir�vieni,� ir�kiti�dau-giausiai� susitelk�� vakarin�je� vaivadijos� dalyje� (�ydos� apskrityje)� palei�1920�m.�Soviet��Rusijos�pripažintos��ietuvai� teritorijos� sien�.�Pietiniame�ir�rytiniame�vaivadijos�pakraštyje�lietuvi��neb�ra.��en�labai�mažai�ir�gu-

d��katalik��(0,1–4,9��).��raukia�d�mes��ir�tai,�kad�keliose� ry�iau�esan�iose�vaivadijos�vieto-

v�se�lenkai�fiksuoja�dar�gyvenant�lietuvius,�ir�šalia�t��vietovi��visada�b�-na�gud��katalik��anklavas.��okia�pad�tis�fiksuojama�Bokšt��ir�Nalibok��vals�iuose� ir�greta� j�.��inant�toliau�nuo�ši��anklav��bet�kuria�kryptimi,�

lietuvi�� jau� neb�ra,� labai�mažai� ir� gud�� katalik�� (0,41–4,9�).� Dar� �do-miau,�kad�„tuteiši�“,�kaip�ir�lietuvi�,�gyvenamos�vietos�sutampa�su�gu-d��katalik��gyvenamomis�vietomis39.�Ne�mažiau��domu�ir�tai,�kad��išiš-ki��vals�iuje�lietuvi��tankis�žem�lapyje�pavaizduotas�didžiausias,�bet�ten�„tuteiši�“�kiek� mažiau�negu� gretimuose,� labiau� ��vakarus� nutolusiuose��ydos�apskrities�vals�iuose.�Ži�rint� ��žem�lapius�susidaro� �sp�dis,�tary-tum� lietuviai� ir�„tuteišiai“� iš� rytini��vaivadijos� apskri�i�� išsik�l�,�palik-dami� ten�pavienius�savo�atstovus,�tik� lietuviai�nusik�l��gyventi�kiek� to-liau���vakarus,�o�„tuteišiai“�nuo�j��truput��atsilik��rytuose.��tnologams�ir�kalbininkams,�turintiems�daugyb��pavyzdži��apie�etnini��proces��dina-

mik��daugelio� taut��etnini�� teritorij��paribiuose,�min�tieji�Naugarduko�vaivadijos�reiškiniai�neleidžia�kalb�ti�apie�niek��kita,�kaip�tik�apie�asimi-liacini��proces��slinkt��iš�ryt����vakarus.�

�r�buvo�parengta�ir�išspausdinta�panaši�slapta�studija�apie��ilniaus�vaivadijos� gyventojus,�mums� n�ra� žinoma.��a�iau� vienu� ar� kitu� atveju�galima�dr�siai�manyti,�kad�tokie�patys�procesai�tur�jo�vykti�ir�gretimoje,�tai�pa�iai�valstybei�priklausan�ioje�vaivadijoje,�nes� jos�gyventoj��tautin��strukt�ra�daug�kuo�buvo�panaši.�Studijoje�aprašyta�Naugarduko�vaiva-

������������������������ 39��en�pat,�p.�163–164.�

���

Page 15: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*15�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 489�

dijos�pad�tis�yra�pakankamas�argumentas�kalb�ti�apie�H.�urskos�aprašy-t��X�X�a.�pabaigoje–XX�a.� pradžioje� vykusi�� etnini�� proces�� t�s��XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje.��ai�lietuvi��slav�jimas�etapais.�

Pateiktieji�statistikos�ir�kartografiniai�duomenys�leidžia�manyti,�kad�XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje�vienaip�asimiliavosi�gyventojai,�turintys�„tuteišio“�savimon�,�kitaip�–�lietuviai,�kurie�buvo�tvirtai�apsisprend��de-klaruoti�savo�lietuvišk�j��tapatyb��ir�teikti�jai�prioritet��tarp�keli��galim��tapatyb�s�pasirinkim�:�gudiškumo,� lenkiškumo,� rusiškumo.�N�ra�abejo-n�s,�kad�tarp�tvirtai�apsisprendusi�j��pasipriešinimas�asimiliacijai�tur�jo�b�ti�stipriausias.��uo�tarpu�seniau�prad�jusieji�slysti� ��asimiliacin��katil�,�slav�jo�spar�iai�ir�tarp�tvirtai�apsisprendusi��lietuvi��bei�„tuteiši�“�XX�a.�ketvirtajame�dešimtmetyje�jau�buvo�gana�ryški�riba.��

�ur�dami�šiuos,�tegul�ir�gana�prieštaringus�statistikos�duomenis,�ga-lime�pereiti�prie�kito�svarbaus�klausimo:�ar��enkijos�valdomame��ilniaus�krašte�nat�raliai�asimiliavosi�gyventojai,�gimt�ja�kalba�pripaž�stantys�lie-tuvi��kalb�,�nedviprasmiškai�apsisprend��b�ti�lietuviais?���l�pabandyki-me�atsakyti���š��klausim�,�steb�dami,�kaip�kito��ilniaus�krašte�gyvenusi��

lietuvi��skai�ius�ir�kiek�tai�gal�jo�b�ti�susij��su�nat�raliu�gyventoj��prie-augiu,�kiek�su�asimiliacija.��aip�min�ta,��enkijos�statistikoje�joki��tiesio-gini��duomen��tuo�klausimu�nerasime.� �od�l�pirmiausia�paanalizuoki-me�dvi�skirtingas�lietuvi��tautyb�s�gyventoj��skai�iaus�grupes.�Oficialio-joje� statistikoje�randame�tokius�duomenis�apie��ietuvi��skai�i���ilniaus�

mieste� 1916m.�–� 3699� (2,63� %� gyventoj�),� 1919�m.�–� 2900� (2,23� �),�

1918m.�–�1445�(0,86��),�1931�m.�–�1579�(0,81��)40.��aigi,�net�atsižvelgdami���labai�tik�tin��lietuvi��skai�iaus�sumažinim��visais�metais,�vis�tiek�nega-lime�teigti�kokio�nors� lietuvi��skai�iaus�daug�jimo� ir� labiau�galime�kal-

b�ti�apie�maž�jim�.�Nepaisant�to,�kad,�to�paties�lenk��statistikos�šaltinio�duomenimis,� lietuvi��iš��ilniaus�XX�a.�3-iajame�dešimtmetyje�vidutiniš-kai�kasmet�išvykdavo�apie�700,�atvykdavo�–�80041.��

Nat�raliosios�gyventoj��asimiliacijos�studijoms�kaip�baziniai�duome-

nys� labai�patarnauja�du�neoficial�s�gyventoj�� statistikos� šaltiniai,� kurie�atrodo� visiškai� �tik�tini.� Juos� savo� knygoje� „�ilnijos� �ietuviai� 1920–1939�m.“� pateikia� �enkijos� istorikas� B.� �akauskas42.� �en� rašoma,� kad�1925�m.�laikinojo��ilniaus�lietuvi��komiteto�pavedimu��enkijoje�(�ilnijo-je� ir� Suvalk�� apskrityje)� buvo� atliktas� slaptas� lietuvi�� surašymas� (tiks-

liau�–� suskai�iavimas).�Duomenis� rinko� lietuviai� inteligentai.� Surašin�ji-mas�parod�,�kad�nurodytos��enkijos�teritorijos�kaimuose�gyvena�200�000�

������������������������ 40�R�czni������y��yczny�Wiln�.�1937�r.,�Wilno,�1939,�p.�9.�� 41�R�czni������y��yczny�Wiln�.�1921–1928�r.,�Wilno,�1930,�p.�19.�� 42�B.��akauskas,�min.�veik.,�p.�19–20.�

���

Page 16: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

490� DR.�P��R�S����N��S� *16�

lietuvi�43.��a�iau,�kaip�nurodo�B.�akauskas,�ne�iš�vis��surašin�toj��buvo�gauti�atsakymai44.�Jeigu�atsižvelgsime���tam�tikr��„nubyr�jim�“�d�l�to,�kad�kai�kurie�surašin�tojai�nepateik��duomen�,� ir�prid�sime�lietuvius,�gyve-nusius�miestuose� (daugumos�kuri�� slapta�veik�� surašin�tojai� saviveikli-ninkai�negal�jo�suskai�iuoti),�prie�200�000�reik�s�prid�ti�gal�kokius�50�000�lietuvi�.�B.�akausko�atliktos�analiz�s�duomenimis,�tuo�metu�Suvalk��ap-skrityje� gyveno� apie� 17� 000–18� 000� lietuvi�45.� �aigi� �ilnijoje� (kartu� su�miestais),�šiaip�ar�taip,�tur�jo�b�ti�kiek�daugiau�negu�200�000�lietuvi�.��

�ai,�kad�šie�duomenys�gal�jo�b�ti�artimi�faktinei�pad��iai,�patvirtina�kitas�neoficialus,�bet�jau�lenk��parengtas�šaltinis.�1939�m.,�taigi�pra�jus�14�met��po�inteligent��atlikto�etnini��lietuvi��suskai�iavimo,�lenk��spaudo-je�pasirod��informacija�apie��ilniaus�vaivadijos�gyventoj��tautin��sud�t�:�

68���lenk�,�18���lietuvi��ir�14���kit��tautybi��gyventoj�46.�B.�akausko�

skai�iavimu,� tie�18�� lietuvi��buvo�220�000�asmen�47.�Šis� istorikas,�beje,�surado�archyvuose�ir�tuometinio��enkijos�pasiuntinio��ietuvoje�Francis-zeko�Charwato�slapt��laišk��savo��žsienio�reikal��ministerijai,�kuriame�tuos�duomenis�pasiuntinys� pavadino� neatsargiais,� pripažino,� kad� tai� iš�

ties���ilnijos�duomenys� be�Suvalk��krašto.��artu� jis� �sp�jo�ministerij�,�kad� neskelbt�� ši�� duomen�� (matyt,� turima� galvoje� nepripažinti� oficia-

liais),�nes�jie�gal��pakenkti��enkijos�valstyb�s�interesams48.��aigi� jeigu� paskelbtuosius� duomenis� laikysime� netgi� tik� daugmaž�

tiksliais�ir�patikimais,�paaiškinimo�jau�vis� tiek�reik�s�visai� kitam�klausi-mui:�kod�l� per� keturiolika�met��lietuvi�� skai�ius�nei�sumaž�jo,�nei� pa-daug�jo� arba�padaug�jo� labai� nedaug?� �aip� atsitinka,� kai� tautos,� šalies�

arba� apskritai� kokios� nors� gyventoj�� populiacijos� nat�ralus� gyventoj��prieaugis�b�na�nulinis�arba�tik�truput��didesnis�už�nulin�.��rba�kai�ta�po-

puliacija�yra�asimiliuojama.��ad�kuris�iš�pamin�t��veiksni��labiausiai�pa-veik��tuometin��lietuvi��bendruomen�?�

Norint�atsakyti���š��klausim�,�pirmiausiai� tenka�išsiaiškinti,�koks�ap-skritai�buvo�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�tuometin�je��enkijoje�ir�koks�

lietuvi��atskirai?� S.�.Zaleskis�1920�m.�pranc�z��kalba� išleistoje�knygoje�„�enkijos�visuotin��demografija“�nurodo,�kad�1918�m.��ilniaus�guberni-joje�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�buvo� 12,1,��auno� gubernijoje�–� 8,049,�katalik���ilniaus�mieste�–�12,8,�katalik���aune�–�5,1� (1000-�iui�gyvento-

������������������������ 43��en�pat,�p.�19.�� 44��en�pat.��� 45��en�pat,�p.�20.�� 46��en�pat.�� 47��en�pat.��� 48��en�pat.�� 49�S.�.�Zaleski,�Dém�gr�phi��génér�l�����l��P�l�gn�,�Fribourg-�ausanne,�1920,�p.�268�(326).�

���

Page 17: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*17�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 491�

j�)50.� ��lesniais� metais,� kylant� gyvenimo� lygiui,� nat�ralus� gyventoj��prieaugis� did�jo.� Pavyzdžiui,�Naugarduko� vaivadijoje� 1931�m.� jis� buvo�26,351.� Demografas� �ntonis� �rysinskis� nurodo,� kad� lenk�� nat�ralaus�prieaugio� vidurkis� 1921–1928�m.� rytin�se� vaivadijose� buvo� 15,852.� �uo�tarpu�lietuvi�,�anot�šio�autoriaus,�per�t��pat��laik��ten�padaug�jo�nuo�66�285� iki�79� 595� asmen�� (�skaitant� repatrijavusius� iš�kit�� šali�)53.� Nat�ra-laus�prieaugio�vidurkis�per�aštuonerius�metus�b�t��19,7�1000-�iui�gyven-toj�.� �tsižvelgiant� �� tai,� kad� lietuvi�� buvo� mažai� miestie�i�,� o� mieste�gimstamumas�buvo�kur�kas�mažesnis,�toks�skai�ius�atrodo��tik�tinas.�Bet�padaug�jimas�veikiau�susij�s�ne� tiek�su�nat�raliuoju�prieaugiu�ar� lietu-vi�� imigracija,�asimiliacini��nuostoli��nebuvimu,�o�su�v�lesniais�metais�korektiškiau�vertinta�lietuvi��bendruomene,�tikslesniu�jos�nari��skai�ia-vimu,�negu�tai�buvo�daroma�neramiais�1921-aisiais�metais.�

�š�ši��duomen��galime�daryti�išvad�,�kad�lietuvi��nat�ralus�prieau-gis,� lenk��statistikos�duomenimis,�vis��laik��buvo�artimas�lenk��nat�ra-liam�gyventoj��prieaugiui.��adinasi,�lietuvi��pagal�visur�randamus�duo-menis� tur�jo� daug�ti� taip� pat� spar�iai,� kaip� ir� lenk�.� �a�iau� 1925� ir�

1939�m.�duomen��palyginimas�tokio�spartaus�did�jimo�nerodo.��uo�tar-pu� lenk�� tautyb�s� gyventoj�� skai�iaus� did�jimas� �ilniaus� vaivadijoje,�anot�lenk��šaltini�,�atrodyt��taip:�1921�m.�–�570�900�(56,9�%�vis��vaivadi-jos�gyventoj�� skai�iaus),� 1931�m.�–�763� 528� (59,9�%),�1939m.� jau� 830�000�(68,0�%)54.�Be� to,� jeigu� tik�sime�oficialiaisiais� lenk�� šaltiniais,� tiek� lietu-vi�,� tiek� lenk��migracijos�saldo� tur�j�s�b�ti� teigiamas,� lenk��lyg� ir�kiek�didesnis55.��aigi� ir�lietuvi��skai�ius��ilniaus�vaivadijoje�1939�m.,�jeigu�jis�b�t��kit�s�tik�d�l�nat�ralaus�prieaugio�ir�migracijos,�tur�t��ženkliau�skir-tis�nuo,�tegul�ir�kritiškai�vertinam�,�1925�m.�duomen�.��ai�yra�jis�tur�t��b�ti�kur�kas�didesnis�negu�220�000.��a�iau�šiuo�lenk��spaudos�paskelbtu�ir�slaptame�pasiuntinio�laiške�patvirtintu�skai�iumi�netik�ti�n�ra�pagrin-do.�Blogiausiu�atveju��ia�galime�kalb�ti�apie�tam�tikras�nedideles�paklai-das.��ietuvi��skai�iaus�nepadid�jimas�nuo�1925�iki�1939�m.�kaip�tik�gal�-jo�atsirasti�d�l�lietuvi��etnin�s�asimiliacijos�tuometin�je��enkijoje.�

Pagaliau�šiuo�atveju� labai�pravartu�sugretinti�dviej��tautini��mažu-m��(lietuvi���enkijoje�ir�lenk���ietuvoje)�etnodemografin��raid��prieška-

������������������������ 50��en�pat,�p.�269�(327).�� 51�J.�Zar emba,�min.�veik.,�p.�48.�� 52��.�� rys iński,�Licz���i�r�zmi��zcz�ni��lu�n�ści�p�l��i���n��Kr���ch�W�ch��nich,�Warsza-wa,�1929,�p.�31.�� 53��en�pat,�p.�33.�� 54��.��rysiński,� Lu�n�ść� p�l���� ��mni���z�ści� w�P�l�c��w� świ��l�� �pi�ów� lu�n�ści� 1921�i�

1931,�Warszawa,�1933,�p.�27.;�B.��akauskas,�min�veik.,�p.20.�� 55��.� � ry siński,� Licz��� i� r�zmi��zcz�ni�..,� p.�31–33;� R�czni�� ����y��yczny�Wiln�.� 1921–

1928�r.,�Wilno,�1930,�p.�19.�

���

Page 18: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

492� DR.�P��R�S����N��S� *18�

rio�laikotarpiu.��storini��paraleli��metodas�suteikia�galimyb��daryti�išva-d�,�kad�to�paties�tipo�reiškiniai,�vykstantys�tuo�pa�iu�metu�gretimose�te-ritorijose,� pasižymin�iose� labai� panašiomis� socialin�mis� ir� ekonomin�-mis,�politin�mis,�teisin�mis�s�lygomis,�taip�pat�rutuliojasi�panašia�linkme�ir� sukelia�panašius�padarinius.�Statistikos�duomenys�rodo,�kad�bendras�lenk��skai�ius�prieškarin�je��ietuvoje�nuolat�maž�jo,�panašiai,�kaip�ir�lie-tuvi��skai�iaus�did�jimas�buvo�susting�s��ilniaus�krašte.��urime�taip�pat�nustatyti,�ar�lenk���ietuvoje�maž�jo�d�l�neigiamo�j��nat�ralaus�prieaugio�(gimstamumo�ir�mirtingumo�lygio)�ar�d�l�kit��priežas�i�.��

XX�a.� 2-ajame�dešimtmetyje�atsik�rus� nepriklausomoms��ietuvos� ir��enkijos� valstyb�ms,�abi� jos� tur�jo� „problemišk�“� tautini��mažum�,� iš�kuri��lietuvi��ir�lenk��mažumos�buvo� itin�išskiriamos.�Prieš�jas�abi�(ati-tinkamai�kiekvienoje� šalyje)� buvo� imt�si� „drausminan�i�“�priemoni�� ir�abiej�� šali��valdan�iuosiuose� sluoksniuose�min�t��mažum�� etnin�� asi-miliacija�buvo��sivaizduojama�kaip�pageidautina�išeitis.��

Nors� lietuvi�� statistika� taip� pat� neteikia� joki�� tiesiogini�� duomen��apie�etnin��asimiliacij�,�ta�iau,�pateikdama�labai�daug�koreliacij��su�tau-

tybe�(nustatoma�pagal�tautin��savimon�),�neju�ia�si�lo�atkreipti�d�mes����tai,�kod�l�tuometin�je��ietuvoje�gausiausi��tautini��bendruomeni��–�lie-tuvi��ir�žyd��–�nat�ralus�gyventoj��prieaugis�yra�gana�didelis,�tuo�tarpu�lenk��labai�mažas,�beveik�nulinis,�nors�lyginant�lietuvi��ir�lenk��mirtin-gumo� rodiklius� joki�� esmini��pos�ki�� lenk��nenaudai� nematyti.� �ntai�demografijos� klausimais� raš�s� teismo� medicinos� specialistas� �.Oželis,�remdamasis�oficiali�ja� statistika,� apskai�iavo,� kad� 1929–1933�metais�mi-rusi��k�diki��iki�vieneri��met��amžiaus�procentas�nuo�bendro�tos�tauty-b�s56�mirusi�j��skai�iaus�buvo:�žyd��–�5,9�%,�latvi��–�7,0�%,�lenk��–�12,9�%,�vokie�i��–�18,7�%,�gud��–�27,9�%,�lietuvi��–�28,6�%,�rus��–�34,6�%,�ki-t��–�23,3�%57.��aigi�matome,�kad�lenk��k�diki��mirtingumas�buvo�vienas�mažiausi�.�

Prieš� �ntr�j�� pasaulin�� kar�� leistas� „�ietuvos� statistikos� metraštis“�pateikia� dar� išsamesnius� duomenis� apie� nat�ral�j�� gyventoj�� prieaug��tuometin�je��ietuvos�Respublikoje:� jame�ši�demografin��statistika�patei-kiama�ir�pagal�tautybes�bei�apima�ne�vien�vaikus,�o�visus�konkre�ios�tau-

tyb�s�gyventojus58.��š�šio�valstybin�s�statistikos�šaltinio�aišk�ja,�kad,�pa-vyzdžiui,�1931�m.�(taigi�tais�pa�iais�metais,�kai�anapus�demarkacin�s�lini-

������������������������ 56��irusi��k�diki��tautyb��buvo�nustatoma�pagal�j��motin��tautyb�.�� 57��.� Ože l is,�N���r�lu�i�� ir� m�ch�nini�� gyv�n����� ��i�im��i�� Li��uv���� 1915–1933�m���i�,��aunas,�1934,�p.�37.�� 58�Nat�raliojo�gyventoj��keitimosi�koeficientai�prieškarin�je��ietuvos�Respublikoje�bu-vo�skai�iuojami�kaip�ir�kitose�šalyse,�t.y.�laikantis�tarptautini��standart��–�fiksuojant�vie-

net��skai�i��1000-�iui�gyventoj�,�arba,�kitaip�sakant,�promil�mis.��

���

Page 19: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*19�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 493�

jos�vyko��enkijos�gyventoj��surašymas)�lenkais�save�laikan�i��gyventoj��mirim��koeficientas� tarp�vis��kit�� tautybi��buvo�pats�mažiausias59.��a-�iau�mažiausias�buvo�ir�gimstamumas.��r� tai�n�ra�joks�t��met��nukrypi-mas,�nes�analogiška�pad�tis� fiksuojama�ir�kitais�metais60.��nalizuodami�prieškarin�s� �ietuvos� gyventoj�� nat�ralaus� kitimo� duomenis,� matome,�kad�jis�buvo�gana�didelis�tarp�žyd��ir�vokie�i�,�labai�didelis�–� tarp�rus��ir�lietuvi�61.��a�iau�labai�mažas,�beveik�nulinis�buvo�tarp�lenk�.�Didelis�vis��kit��tautybi��gyventoj��prieaugis�buvo�d�l�didelio�gimstamumo,�o�mažas�lenk��–�d�l�tos�pa�ios�priežasties.��

Žinoma,�lietuvi��ir�rus��didesn��negu�žyd��ar�vokie�i��gimstamum��l�m��tai,� kad�tarp�pirm�j��vyravo�kaimie�iai,�tarp�antr�j��–�miestie�iai.��a�iau�lenk��miestie�i��procentas�tikrai�nebuvo�didesnis�už�žyd��ar�vo-kie�i��miestie�i��procent�.��uo�labiau�kad�ir�mirtingumas,�pasak�oficia-liosios�statistikos,�lenk��kelet��kart��mažesnis�negu�kit��nurodyt�j��tau-tybi�.��od�l� taip� pat� galima�manyti,� kad�lenk��gyvenimo� lygis� nebuvo�žemesnis�už�kit�.��pskritai�koki��nors�socialini��ekonomini��priežas�i�,�lemian�i�� mažesn�� nat�ral�j�� prieaug�,� lenk�� bendruomen�je� rasti� ne-

�manoma.��kivaizdu,�kad�tai�l�m��kiti�dalykai.�Gerokai�mažesnius�lenk��nat�ralaus�prieaugio�rodiklius�labai�pravar-

tu�sugretinti�su�kitais�dviem�reiškiniais:�intensyviausiu�nat�raliu�gyvento-j��jud�jimu�tarp�lietuvi��ir�rus�,�taip�pat�tuo,�kad�lietuviai�jau�ir�tuo�metu�sudarydavo�daug� tautiškai�mišri�� santuok�� su� lenkais,� o� rusai�–� su� gu-dais�ir�ukrainie�iais62.��atyt,�anks�iau�sulenk�j�,�o�tuo�metu�atlietuv�jan-tys��ietuvos�gyventojai,�tuokdamiesi� su�lietuviais,� registruodami�santuo-k�� dažnai� pageidavo� užsirašyti� lietuviais.��ntraip,� kuo� gal�tume� paaiš-kinti�v�lgi�pat��mažiausi��lenk��tautyb�s�gyventoj��tarpusavio�santuok��koeficient�?� 1931�m.� 1000-�iui� lenk�� tautyb�s� gyventoj�� teko� tik� 1,1� tos�tautyb�s�asmen�� santuok�.� �ai� šešis� kartus�mažiau� negu� vokie�i��arba�žyd�,� septynis�kartus�mažiau�negu�rus�,� beveik�aštuonis�kartus�mažiau�negu�lietuvi�63.��okia�lenk��nuostata�labai�išsiskiria�iš�tuometinio�bei�po-karinio��ietuvos�ir�kit���uropos�šali��tautinio�endogaminio�nusiteikimo.�

�išriose�lietuvi��ir�lenk��šeimose�gimusius�vaikus�t�vai�gana�dažnai�registruodavo�kaip�lietuvius�ir�tais�atvejais,�kai�motina�buvo�lenk�.��iek�

�ia� reikšm�s� tur�jo� pa�i�� lenk�� akult�racinis� nusiteikimas� ir� kiek� kon-������������������������ 59�Li��uv�������i��i����m��r�š�i��(toliau�–�LS�).1931m.,��aunas,�1932,�p.�16.��� 60�Žr.,�pavyzdžiui,�LS�.�1932�m.��aunas,�1933,�p.13.�� 61��en�pat.��� 62�1937�m.� vis�� miestuose� ištek�jusi�� lenki�� vedybiniai� partneriai� buvo� kitatau�iai�(daugiausiai�lietuviai),�o�kaimuose�už�kitatau�i��ištek�jo�26,1%�lenki�.��ais�pa�iais�metais�

rusi��už�kitatau�i��ištek�jo:�miestuose�–�34,1%,�kaimuose�–�6,5%�(LS�.�1937�m.,��aunas,�1938,�p.�20).�� 63�LS�.�1931�m.,��aunas,�1932,�p.�16.�

���

Page 20: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

494� DR.�P��R�S����N��S� *20�

junkt�rinis�prisitaikymas,� iš� turim��duomen�� sunku� spr�sti,� reik�t�� at-skiro� tyrimo.��a�iau�„�ilniaus�bylos“� ir�vadinam�j�� retorsij��prieš��il-niaus� krašto� lietuvius� fone� buvusi� antilenkiškoji� opinija� �ietuvos� Res-publikoje�nemažai�daliai�lenkuojan�i��gyventoj��gal�jo�tur�ti��takos.�Ne-reik�t��pamiršti�ir�to,�kad�lietuvi�,�vokie�i�,�žyd�,�rus��tautyb�s�gyven-toj��civilin��metrikacij��tvark��j��tautyb�s�kunigai,�rabinai,�pastoriai,�po-pai.��uo�tarpu��ietuvos�lenk��–�tie�patys�kunigai,�kuri��dauguma��ietu-voje�buvo�lietuviai.�Panašiai�kaip�daugelyje��ilniaus�krašto�vietovi��lie-tuvi��civilin��metrikacij��tvark��daugiausiai�kunigai�lenkai.��ienoje�ir�ki-toje�šalyje�sta�iatiki��nerus��civilin��metrikacij��tvark��daugiausiai�popai�rusai.��iek�ši�vyravusi�tvarka�ir�galimas�dvasinink��subjektyvumas�gal�-jo�tur�ti�reikšm�s�tautybi��statistikai,�taip�pat�n�ra�ištirta.��

�ntensyvesn�s� lenk�� etnin�s� asimiliacijos� prieškarin�je� �ietuvos� Res-publikoje�prielaid�� dar� svariau� paremia� duomenys� apie� lenk�� nat�ral�j��prieaug�� �vairiose� �ietuvos� apskrityse.� Oficialiosios� statistikos� duomenys�rodo,�kad,�pavyzdžiui,�1932�m.�visoje��ietuvoje� lenk�� tautyb�s� gyventoj��gim�� 217,� mir��–� 183,� taigi� nat�ralusis� j�� prieaugis� buvo� 34� asmenys.�

1932�m.��ietuvoje�gyveno� 73�137� lenkai64.��oks�bendruomen�s� padaug�ji-mas�per�metus�yra�visai�mažas�(0,5�asmens�1000-�iui�bendruomen�s�nari�).��

Didžiausias�šios�tautyb�s�gyventoj��prieaugis�užfiksuotas��auno�ap-skrityje�(20),�mažesnis�–��lytaus�(10),��rak��(9),��tenos�(7),��kmerg�s�(7)�apskrityse65.��isiškai�mažas�–�Panev�žio�mieste�(4),�Rokiškio�(3),�Raseini��(2),��arijampol�s�(2)�apskrityse.�Nulinis�prieaugis� (t.y.�lenk��per�metus�nei� padaug�jo,� nei� sumaž�jo)��retingos,� �aurag�s,��elši�� ir�Zaras�� ap-skrityse.�Didžiausias�neigiamas� j��prieaugio�balansas� (–9)�matomas��il-kaviškio,�kiek�švelnesnis���daini��(–6),�Sein��(dabartini���azdij��ir��al-varijos� rajon�� teritorijose� (–4),� Šiauli�� (–4),� Birž�� (–3),� Panev�žio� (–2),��ažeiki��(–1)�apskrityse�bei��auno�ir�Šiauli��miestuose�(–1)66.��

�aip�matome,�einant�toliau�nuo�demarkacin�s�linijos� ��vakarus,� len-k��nat�ralus�prieaugis�tolydžio�maž�ja,�virsta�nuliniu,�tampa�neigiamas.�Didžiausias� teigiamas� lenk��prieaugis� laikosi� apskrityse,�kurios�ribojasi�su�demarkacijos�linija�ir�yra�ar�iau��ilniaus,�taip�pat��auno�apskrityje�ir�Panev�žio�mieste,�kur�dar�X�X�a.�susiformavo�kaunietiškasis�lenkakalbi��

arealas�ir�gana�patvariai�išsilaik�� iki�pat��ntrojo�pasaulinio�karo,�o�atsi-kuriant��ietuvos�valstybei,� šio�arealo�gyventojai�skelb��lenkiškas�„Babt��

respublikas“67.��

������������������������ 64�LS�.�1932�m.,��aunas,�1933,�p.�5.�� 65��en�pat.��� 66��en�pat.�� 67�Z.�Zinkevi � iu s,�Ry���Li��uv��pr��i�y���ir�����r,��ilnius,�1993,�p.�157.�

���

Page 21: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*21�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 495�

�iesa,�kai�kuriais�metais�lenk�����ietuv��atvykdavo�daugiau�negu�iš�jos�išvykdavo.��ai�gal�jo�šiek�tiek�kompensuoti�maž��nat�ral�j��šios�tau-tyb�s� gyventoj�� prieaug�.� �ietuva,�matyt,� nepaprastai� taupydama� l�šas�patiems�b�tiniausiems� reikalams,�nesp�jo�atlikti�antrojo�gyventoj��sura-šymo.��od�l� surašymo�duomenis� tenka�lyginti�su�einamosios�statistikos�duomenimis.� �enk�� bendruomen�s� padaug�jim�� nuo� 65� 628� asmen��1923�m.� (gyventoj�� surašymo� duomenimis)� iki� 73� 137� asmen�� 1932�m.�(pasak�preliminarios�Centrinio�statistikos�biuro�apskaitos)�reik�t��vertin-ti�gana�atsargiai.�Prie��ietuvos�prijungus��laip�dos�krašt�,�lenk��padau-g�jo�tik�mažiau�kaip�t�kstan�iu.�Šiek�tiek�gal�jo�padaug�ti�d�l�imigracijos�iš� �atvijos,� Rytpr�si�,� Rusijos.� �trodo,� kad� patys� �ietuvos� statistikos�specialistai� tarpini�� gyventoj�� apskait�� duomen�� nelaik�� labai� patiki-mais� ir� iki� pat� 1939�m.� buvo� link�� geriau� vadovautis� 1923� ir� 1925�m.�(�laip�dos�krašto)� gyventoj�� surašym��duomenimis.� Bet,� šiaip� ar� taip,�galima�kalb�ti�tik�apie�gana�nežym��lenk��bendruomen�s�did�jim���ie-tuvos�Respublikoje�arba�iš�esm�s�nesikei�iant��skai�i�.��

Spr�sdami� pagal� oficialiosios� statistikos� duomenis,� iš� geografiškai�

determinuotos� lenk�� nat�ralaus� prieaugio� sklaidos� galima� formuluoti�nebe� hipotez�,�o� išvad�:� tai�–� nat�raliosios� etnin�s� asimiliacijos� padari-niai.��en,�kur� lenkiškos�savimon�s�gyventojai�gyveno�kompaktiškai,� tu-r�jo� savo�mokyklas,� kult�rines� ar� net�kult�rines-politines�organizacijas,�draugijas,�tiesioginius�kontaktus�su� lenkakalbiais��ilniaus�krašte,�dides-nes�galimybes�kurti�ir�vientautes�šeimas,�ten�asimiliacijai�nepasidav�.��o-kia�pad�tis��ietuvos�Respublikoje�buvo�prie�demarkacin�s�linijos�ir��au-no�apskrityje.��

�olstant� ��vakarus,�visais�šiais�atžvilgiais�lenk��bendruomen�s�buvo�vis�silpnesn�s,�tod�l�senesniems�sulenk�jusiems�gyventojams� išmirštant,�iš�jaunesni�j��lenkais�mažai�kas�benor�jo�b�ti,�nes�lank��lietuviškas�mo-kyklas�ir�tuok�si�daugiausiai�su�lietuviais.�Nors�lenk��moterys�ir��ia�gim-d�� tiek�pat� vaik�,�kiek� ir�prie�demarkacin�s� linijos,� ta�iau� �ia� gimusieji�dažniausiai�virto�lietuviais,�nes�daugiausiai�tai�buvo�mišri��su� lietuviais�šeim��palikuonys.��uo�tarpu�ži�rint� ��nat�ralaus�gyventoj��jud�jimo�ro-diklius�atrodo,�kad�lenkai��ietuvoje�nebegimsta,�tik�miršta.�Nuodugniau�

išsiaiškinti� šiuos�reiškinius�trukdo� tai,�kad�duomen��apie�nat�ral�j��gy-ventoj��kitim��pagal�tautybes�„�ietuvos�statistikos�metraštis“�reguliariai�

neskelb�.�Galimas�daiktas,�kad�kai�kuriais�metais�bendras�lenk��tautyb�s�gyventoj��nat�ralus�gyventoj��priaugis�buvo�dar�mažesnis.�

Sugretinus� to� paties� laikotarpio� �ietuvos�Respublikos� bei�prieškari-n�s��enkijos�statistikos�duomenis,�galima,�tiesa�su�tam�tikru�atsargumu,�teigti,�kad�panaši�pad�tis�tarpukariu�klost�si�buvusiame��ilniaus�krašte�lietuvi��atžvilgiu,�ta�iau�pagal�lenk��statistik��rekonstruoti�nat�raliosios�

���

Page 22: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

496� DR.�P��R�S����N��S� *22�

asimiliacijos�vyksm��yra�daug�sunkiau.��ietuvos�lenk��demografin��rai-da,�atrodo,�beveik�analogiška��ilniaus�krašto�lietuvi��bendruomen�s�rai-dai.��biej��ši��bendruomeni��l�tas�gaus�jimas�rodo�buvus� j��etnin��asi-miliacij��atitinkamai�tiek�vienoje,�tiek�kitoje�šalyje.�Suprantama,�ji�nebuvo�tokia�ryški,�kaip�X�X�a.�pabaigos�lietuvi��asimiliacija�rytin�se�lietuvi��et-nin�se�žem�se.�

�Š��DOS�

Straipsnyje�pateiktoji�medžiaga�patvirtina� istorini��paraleli��ir� lygi-namosios�analiz�s�metod��taikymo�neišvengiamum��studijuojant�kai�ku-

riuos�etnodemografinius�klausimus.�Ypa��susid�rus�su�gausia,�bet�prieš-taringa,�o�studijuojamu�klausimu�mažai�k��sakan�ia�medžiaga.��okia�si-tuacija�ver�ia�duomen��masyvuose�irtis�ne�tolyn,�o�gilyn�arba,�kitaip�sa-kant,� nesitenkinti�vien� tik�nauj�,�dar�neskelbt�� fakt�� ar�statistikos�duo-men��paieška�(nes�kokybiškai�tikslesni��tikimyb��yra�labai�menka),�o�la-biau� imtis� esam�j�� duomen�� lyginamosios� analiz�s.� Gretinant,� sijojant�faktus�ir�duomenis,���pavirši��gali�išplaukti�akivaizd�s�reiškiniai.��

Šiame� straipsnyje,� taikant� tok�� metod�,� autorius� band�� atsakyti� ��klausim�,�kod�l�lietuvi��bendruomen��X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pir-

mojoje�pus�je�buvusioje��ilniaus�gubernijoje,�v�liau�–�prieškarin�s��enki-jos� �ilniaus� vaivadijoje,� o� lenk�� bendruomen��–� prieškarin�s� �ietuvos�

Respublikoje,�pasižym�damos�teigiamu�nat�raliuoju�prieaugiu,�negaus�-jo�arba�gaus�jimo�tempais�gerokai�atsiliko�nuo�titulini��t��šali��tautybi�.�Paradokso� priežastis�–� šalia� s�moning�� valdžios� pastang�� kreipti� etni-nius�procesus�norima� linkme�egzistavusi� ir� nat�ralioji� etnini��mažum��asimiliacija.��artu�pagr�stai�galima�manyti,�kad��ilniaus�krašto�lietuviai�

etninei�asimiliacijai�buvo�atsparesni�negu�prieškarin�s��ietuvos�Respub-likos�sulenk�j��gyventojai,�kuri��etnin��asimiliacija�(daugeliu�atvej��–�re-

lituanizacija)�pagal��ietuvos�Respublikos�duomenis�yra�lengviau�ap�iuo-piama.�

X�X�a.��ilniaus�gubernijoje,�esant�panašiai�demografinei�pad��iai,�et-niniai�procesai�taip�pat�buvo�intensyv�s,�ta�iau�labiau�pastebimi�lietuvi��kalbin�s� ir� onomastin�s� asimiliacijos� padariniai.� Bendrosios�etnin�s� asi-miliacijos�padariniai,�pasireiškiantys�etnin�s�savimon�s�poky�iais� (�skai-tant�etnonimo�keitim�),�aiškiau��m��reikštis�nuo�XX�a.�pradžios.��

�Į��i����2002�m.�v���ri��m�n.�

���

Page 23: „PSPJ“NODOGRFNPOY XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepus...OSODJOSRŠS..21.NS,2002 475 DR.PRSNS ietuvosistorijosinstitutas „PSPJ“NODOGRFNPOY OJ XXa.antrojojepusje–XXa.pirmojojepusje

*23�„P�S��P���J�“���NOD��OGR�F�N����PO�Y�����������OJ���

X�X�a.�antrojoje�pus�je–XX�a.�pirmojoje�pus�je� 497�

�H��H�DD�N���HNO-D��OGR�PH�C�CH�NG�S��N����H��N����N��H��S�COND�H��F�OF��H��19th�C�N��RY��ND��H��F�RS��

H��F�OF��H��20th�C�N��RY�

Summary�

�he�article�tries�to�establish�on�the�basis�of�historical�sources�as�well�as�the�official�statistics�of�19th�century�(Russia)�and�the�first�half�of�the�20th�century�(pre-war�Poland�and�the�Republic�of��ithuania)�the�impact�of�natural�ethnic�assimila-tion�on�the�ethnic�composition�of�����population�in�the�territory�of�ethnographic��ithuania.��he�author�tries�to�establish�its�role�by�comparing�(using�comparative�analysis)� ���� changes� that� took� place� in� neighboring� administrative� territorial�units�(countries,�provinces,�districts)�after�eliminating�the�influence�of�migration�

and�natural�change�(birth�and�death�rates,�natural�growth)�on�the�ethnic�structu-re�of�the�territory.��

�he� author� concludes� that� the�most� intense� ethno-demographic�processes�took�part�in� the�territory�of� the� former��ilnius�Province.��nder�tsarist�Russian�rule� (from� ����early�19th�century� to�1914)�Russification�and�Polonization�of� the�local�population�took�place�and�later,�during�the�years�of�prewar�Poland�(1920-1939),� ����Polonization�of��ithuanians�was�common.�Concurrently�in�1918-1939,�the�population�having�a�Polish�consciousness�in� the�Republic�of��ithuania� also�became�more��ithuanian.�Natural� ethnic� assimilation�hindered� ��demographic�increase�in�����ethnic�minorities�in�both�countries.�

���