FizikaArvydas Kanapickas

Rigonda Skorulskienė

7Vadovėlis

3

Apie vadovėlį · 41 skyrius. Įvadas · 6 1. Sveiki atvykę į fizikos šalį · 8 2. Kas yra fizika? · 10 3. Mes – Saulės sistemos gyventojai · 122 skyrius. Šviesos pasaulyje · 14 1. Ar matomas šviesos spindulys? · 16 2. Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai · 18 3. Šešėlis ir pusšešėlis · 20 4. Mėnulio fazės. Planetų judėjimas · 22 5. Šviesos atspindys · 24 6. Veidrodžiai · 26 7. Lęšis. Akis · 28 8. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 31 3 skyrius. Medžiagos ir šiluma · 32 1. Iš ko sudaryti kūnai? · 34 2. Atomų ir molekulių judėjimas · 36 3. Medžiagos būsenos · 38 4. Šiluminis plėtimasis ir temperatūra · 40 5. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 43 4 skyrius. Elektra · 44 1. Įelektrinimas · 46 2. Elektros srovė · 48 3. Elektros energija · 50 4. Elektrinės grandinės · 52 5. Elektros energijos gamyba · 54 6. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 575 skyrius. Fizikiniai dydžiai ir jų matavimas · 58 1. Matavimo vienetų sistemos · 60 2. Fizikiniai dydžiai · 62 3. Didelių ir mažų dydžių pasauliai · 64 4. Kūnų matmenų radimas · 66 5. Plotas ir tūris · 68 6. Tiriamasis darbas. Kūno ploto ir tūrio skaičiavimas · 70 7. Masė · 72 8. Medžiagos tankis · 74 9. Tiriamasis darbas. Medžiagos tankio nustatymas · 76 10. Laikas · 78 11. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 81Mokymosi žingsniai · 82 Kaip atliekamas tiriamasis darbas · 82 Priedai · 88 1. Be matematikos – kaip be rankų · 84 2. Paklaidos · 86 3. Kaip sprendžiami kokybiniai uždaviniai · 88 4. Kaip sprendžiami kiekybiniai uždaviniai · 90Žodynėlis · 92

Turinys

4 5

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti

ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausio­je mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams nau­jas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?

Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Va­dovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai te­mai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.

Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli

matematikos priedai: juose primenama, kaip dauginami ir dalijami standartinės išraiškos skaičiai, paaiškinama, kaip užrašyti matavimo duomenis ir skaičiavimo rezultatus, kaip spręsti kokybinius ir kieky­binius uždavinius, kaip apskaičiuoti paklaidas ir jas sumažinti.

Knygos gale pateikiamas sąvokų žodynėlis. Teorinėje dalyje są­vokos ir pagrindiniai teiginiai spausdinami pusjuodžiu šriftu. Pus­juodžius žodžius reikėtų įsiminti: tos svarbios sąvokos bus vartoja­mos toliau mokantis fizikos.

Su vadovėliu leidžiamas uždavinynas ir pratybų sąsiuviniai, ku­riuose rasite daug įvairių užduočių, bandymų, projektų, interneto nuorodų. Dažniausios yra gamtos mokslų kurso 5–6 klasei nuoro­dos (mokymo objektų ir testų numeriai – http://mkp.emokykla.lt/ gamta5–6/). Tai puiki galimybė pakartoti, ką esate išmokę penktoje ir šeštoje klasėje. Pratybų sąsiuviniuose palikta vietos vadovėlio užduo­tims atlikti, klausimams atsakyti, užrašams. Pasitarkite su mokytoju, ar dar reikės papildomo fizikos darbų sąsiuvinio.

Su fizika susidursite ir baigę mokytis iš šio vadovėlio, nes fizikiniai reiškiniai vyksta nuolat: stebėkite ir nagrinėkite juos.

22 23

2 s k y r i u sŠ V I E S O S P A S A U L Y J E

Pradėjo sent – pradėjo temt. Kas? Tai Mėnulis. Prisiminkite, kokios yra keturios Mėnulio fazės:

jáunatis, prešpilnis, plnatis ir delčià (2.14 pav.). Viena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę. Aplink Žemę Mėnulis apskrieja per 27,3 paros.

4Mėnulio fazės. Planetų judėjimas

Neįgudusi žmogaus akis žvaigždėtame danguje sunkiai skiria švie-są skleidžiančias žvaigždes nuo planetų, kurios, kaip ir Mėnulis, tik atspindi Saulės šviesą. Dar žiloje senovėje buvo pastebėta, jog daugu-ma žvaigždžių skrieja ratu aplink Šiaurinę žvaigždę (1.7 pav.), o keli žvaigždės pavidalo šviesuliai keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą. Klai-džiojančius šviesulius žmonės pavadino planètomis (gr. planētēs – klaidžiojanti) ir suteikė joms dievų vardus.

Senais laikais buvo žinomos penkios planetos: Merkùrijus (se-novės lietuviai vadino Saulės dukra Vaivorà), Venerà (Vakarnė ir Aušrnė), Mársas (Žezdrė), Jupteris ir Satùrnas. Kitos dvi planetos – Urãnas ir Neptnas – atrastos XVIII–XIX a. Planetos, skriejančios tarp Saulės ir Žemės (Merkurijus, Venera), yra vadinamos vidnėmis, o planetos, nutolusios nuo Saulės toliau negu Žemė (Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas), – išornėmis.

Planetoms skriejant, keičiasi jų fazės. Planetos, kaip ir Mėnulis, būna matomos tik tiek, kiek jos atspindi Saulės šviesą. Vidinių planetų fazės keičiasi taip pat kaip Mėnulio.

Merkurijus ar Venera gali atsidurti tarp Žemės ir Saulės arba ana-pus Saulės – tada planeta būna nematoma, nes skendi Saulės spindu-liuose. Kartais, keliaudamas tiesiai per Saulės diską, Merkurijus ar Ve-nera bando užstoti Saulę – tada vyksta vadinamasis planetos tranztas per Saulę (2.15 pav.). Jam stebėti teleskopas nebūtinas.

ATMINKITE, Saulė – labai stiprus šviesos šaltinis, galintis pakenk-ti akims. Niekada nežiūrėkite į Saulę plika akimi ir juo labiau pro žiūronus ar teleskopą, jeigu jie neuždengti specialiu filtru. Žmonės mano, kad į Saulę galima žiūrėti pro tamsų ar net aprūkusį stiklą, lanksčiojo disko plėvelę, bet taip elgtis pavojinga. Į Saulę žiūrėkite pro akinius su specialiu filtru (2.16 pav.). Išorinės planetos gali būti mato-mos priešingoje pusėje, negu yra Saulė, arba būti anapus Saulės.

Panaršykite internete http://astronomija.lt/planetu-matomumas. Sužinokite, kokias planetas galima matyti dabar.

Jei galite, tyrinėkite nakties dangų. Raskite jame planetą ar planetų.

2.14 pav.

2.15 pav.

2.16 pav.

2.17 pav.

Delčia

Delčia

Jaunatis

Jaunatis

Pilnatis

Pilnatis

Priešpilnis

Priešpilnis

d

12

3

48

76

5

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kad plane-

tos, kaip ir Mėnulis, turi fazes.

• Sužinosite, kaip danguje

juda planetos.

❶ Su kokia Mėnulio faze susijusi pamokos pradžioje užminta mįslė?

❷ Palyginkite 2.11 pav., b ir 2.14 pav. ir pasakykite, kokia yra Mėnulio

fazė, kai vyksta Saulės užtemimas.

❸ Kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Mėnulio užtemimas?

❹ 2.17 pav. – pasakų knygos iliustracija. Kokios fazės Mėnulis čia nupieštas?

❺ Ar galima tokį vaizdą matyti iš tikrųjų (2.17 pav.)? Kodėl?

❻ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius Veneros

tranzitas mokslasplius ir raskite atsakymus į klausimus. Kada Lietu-

võs astronomai pradėjo stebėti Veneros tranzitus? Kada Lietuvojè

stebėtas paskutinis Veneros tranzitas? Kada vyks kitas Veneros

tranzitas?

Klausimai ir užduotys

. Mėnùlio fãzės . Vidnės planètos . Išornės planètos . Tranztas

Žodžių bankas

p

Žemė

Ar girdėjote sakant „tamsioji Mėnulio pusė“? Šis posakis susijęs su Mėnulio judėjimu. Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kiek apskrieja ir aplink Žemę. Taigi Mėnulis į Žemę visada pasisukęs ta pačia puse, kitos jo pusės mes nematome. Europoje pagal Mėnulio kalendorių skaičiuojamos kai kurių švenčių datos. Pavyzdžiui, Velykos švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – kovo 21 dienos.

Tai įdomu

Pratybų sąsiuvinyje surašykite pla-netas iš eilės tolstant nuo Saulės.

Užduotis

BandymasPer pamoką reikės atlikti bandymą, užsirašyti duomenis, padaryti išvadas.

Netrukus

Kiekviena tema pradedama mokymosi uždaviniais – paaiškinama, ką turėsite išmokti per pamoką.

Tai įdomu

Čia pateikiama papildomos informacijos, susijusios su nagrinėjama tema.

Užduotis – praktinis darbas teorijai įtvirtinti.

Klausimai ir užduotys skirti pasitikrinti, kaip supratote temą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai.

Žodžių bankas

Primenamos svarbiausios pa-mokos sąvokos.

Skyriaus pradžia

Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?

Ką sužinosite?

• Ką nagrinėja fizika.

• Kokios yra fizikos mokslo šakos.

Ko išmoksite?

• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.

• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.

• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

Kaip tai galėsite išmokti?

• Atidžiai klausydami mokytojo.

• Atlikdami praktines užduotis.

• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

Kur tai galėsite pritaikyti?

• Toliau mokydamiesi fizikos.

• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

1 skyrius ĮVADAS

Temos atlanka

Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka.

30 31

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-

tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.

Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei

baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors

mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą

ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,

gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai

priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl

matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?

15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

LĘŠI

AI

AK

IS

ŠVIE

SOS

SPIN

DU

LYS

SKA

IDR

USI

S

ŠVIE

SOS

ATS

PIN

DŽ

IO

DĖS

NIS

NES

KA

IDR

USI

S

DIR

BTI

NIS

FIZ

IKIN

IS K

ŪN

AS

ŠVIE

SOS

ŠALT

INIS

LYG

US

(ATS

PIN

DIN

TIS)

PA

VIR

ŠIU

S

ATS

PIN

DY

SN

ELYG

US

(NEA

TSPI

ND

INTI

S)

PAV

IRŠI

US

GA

MTI

NIS

LŪŽ

IMA

SSU

GER

TIS

ŠEŠĖ

LIS,

P

USŠ

EŠĖL

ISP

LOK

ŠČIA

SIS

V

EID

RO

DIS

TRA

NZ

ITA

SA

TVA

IZD

AS

VEI

DR

OD

YJE

MĖN

ULI

O,

PLA

NET

Ų F

AZ

ĖSA

KIN

IAI

SAU

LĖS,

MĖN

ULI

OU

ŽTE

MIM

AS

ŠILU

MA

PR

ALA

IDU

MA

S

2 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

5 tema

6 tema

4 tema

7 tema

Apibendrinimas ir kartojimas

Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Mokymosi žingsniai

Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Netrukus

Tai įdomu

Žodžių bankas

Užduotis

Klausimai ir užduotys

Interneto nuorodos

48 49

4 s k y r i u sE L E K T R A

2Elektros srovė

Netrukus

• Prisiminsite, kas yra

elektros srovė ir ko reikia,

kad ji tekėtų.

• Sužinosite, kuo elektros

srovė pavojinga žmogui ir

kaip apsisaugoti nuo elektros

traumų.

Prisiminkite, kas yra elektros srovė ir kokių sąlygų reikia, kad ji te­kėtų. Elèktros srov – kryptingas elektringųjų dalelių (dažniausiai elektronų) judėjimas. Tik tada, kai sukuriama uždaroji grandinė nuo neigiamojo iki teigiamojo baterijos (srovės šaltinio) poliaus ir ja juda elektronai, atsiranda elektros srovė. Taigi kad tekėtų elektros srovė (4.8 pav.), reikia

1) laisvųjų ir krūvį turinčių dalelių (elektronų, jonų); 2) jėgos, verčiančios kryptingai judėti elektringąsias daleles; 3) iš laidininkų sudarytos uždarosios grandinės. Elektros grandinė yra kelias, kuriuo gali tekėti elektros srovė.Kai kurių atomų branduoliai silpnai traukia išorinius elektronus,

todėl jie atitrūksta nuo atomų ir laisvai juda po visą medžiagą. Tai bū­dinga daugumai metalų. Ar tokių laisvų elektronų judėjimas yra elek­tros srovė (4.9 pav., a)? Tikrai ne. Laisvieji elektronai metaluose juda chaotiškai – panašiai kaip molekulės ore ar skystyje. Tik atsiradus elektros jėgai dalis elektronų pradeda judėti kryptingai (4.9 pav., b). Elektronų krūvis yra neigiamas, todėl jie juda teigiamojo poliaus link. Bet elektros srovės kryptimi susitarta laikyti kryptį nuo teigiamojo srovės šaltinio poliaus neigiamojo link. Taip susiklostė istoriškai, o dabar šis faktas kelia problemų mokiniams.

Medžiagos, gerai praleidžiančios elektros srovę, vadinamos elèk-tros ladininkais. Juose yra daug laisvų judrių elektringųjų dalelių.

šų, tad vandens laidumas padidėja beveik 100 kartų. Apie 60 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Jo yra raumenyse, kauluose ir kraujyje. Taigi žmogaus kūnas laidus elektros srovei. Elektra visada ieško trumpiausio kelio pasiekti žemę, todėl neatsargiai elgiantis gali­ma patirti elektros traumų (4.10 pav.). Elektros srovės poveikis žmo­gui priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir or­ganizmo savybių. Nukentėjęs nuo elektros srovės žmogus gali netekti sąmonės, jam gali sustoti širdis ir kvėpavimas. Skubėdami į pagalbą, visada prisiminkite, kad negalima plikomis rankomis ar basomis lies­tis prie nelaimės ištikto žmogaus (4.11 pav.). Daug naudingos infor­macijos, kaip saugiai elgtis su elektriniais prietaisais, rasite internete: www.elektromagija.lt (skyrelis „Saugumas“, nuoroda Saugi elektra) ir http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/411/.

❶ Prie srovės šaltinio neprijungtame variniame laide yra laisvai judančių

elektronų. Kodėl laidu neteka elektros srovė?

❷ Kokia kryptimi uždarojoje grandinėje juda elektronai? Kodėl?

❸ Kaip pakeisti elektronų judėjimo kryptį grandinėje?

❹ Kodėl negalima pilti į elektrinį virdulį vandens, kai virdulys įjungtas

į elektros tinklą?

❺ Panaršykite po internetą teorijoje nurodytais adresais ir parašykite

10 septintokui svarbiausių saugaus elgesio su elektriniais prietaisais

taisyklių. Aptarkite jas su draugais.

Klausimai ir užduotys

Jeigu jungiamieji laidai būtų gami-nami ne iš vario, o iš geležies, tai laido skerspjūvis būtų 5–10 kartų didesnis. Auksas, sidabras – labai geri laidinin-kai, tačiau tai brangūs metalai, todėl jais dengiami tik laidų galiukai. Nikelio lydiniai, pavyzdžiui, nichro-mas, praleidžia elektros srovę beveik 100 kartų blogiau negu varis. Tai reiškia, kad nichromas smarkiai kaista. Dėl to iš nichromo vielos gaminami elektriniai šildytuvai. Daug įdomybių apie elektrą – www.elektromagija.lt.

Tai įdomu

. Elèktros srov . Elèktros ladininkas . Elèktros izoliãtorius

Žodžių bankas

4.8 pav.

4.9 pav. a b

Elèktros izoliãtoriai – medžiagos, kurios elektros srovės nepra-leidžia. Visuose izoliatoriuose nėra judrių elektringųjų dalelių, nes elektronus tvirtai laiko atomų branduoliai.

Įvairios medžiagos skirtingai praleidžia elektros srovę. Patys ge­riausi elektros laidininkai yra metalai. Jau žinote, kad juose daug lais­vųjų elektronų. Iš metalų išsiskiria spalvotieji metalai, ypač varis ir aliuminis, todėl jungiamieji laidai dažniausiai gaminami iš jų.

Tik distiliuotas (grynas) vanduo yra blogas elektros srovės laidi­ninkas. Upės, šulinio, gręžinio vandenyje yra daug ištirpusių priemai­

Dirbdami avėkite sausus guminius batus, mūvėkite pirštines, kad elekt rinė grandi-nė būtų atvira ir elektronai negalėtų tekėti kūnu.

4.10 pav.

4.11 pav.

Baterija

Elektronas

Atomas

Elektronų judėjimo kryptis

Nėra elektros srovės Teka elektros srovė

Vario atomas arba jonas

Elektronas

Teigiamasis polius

Neigiamasis polius

+ –

56 57

64 s k y r i u sE L E K T R A

Ar pavyks atskleisti paslaptis?Atlikite keturis bandymus ir juos paaiškinkite. Aiškindami atsaky­

kite į klausimus: • Kokį fizikinį reiškinį bandymas įrodo? • Kodėl bandymui naudojamos būtent tokios medžiagos? Kur galima, nubraižykite elektrinės grandinės schemą.Sugalvokite ar suraskite knygose, internete daugiau paslaptingų

bandymų, susijusių su elektriniais reiškiniais. Parodykite ir paaiškin­kite juos klasės draugams.

1. Ant plastikinės dėžutės dugno pabarstykite ploną sluoksnį maltų

pipirų. Dėžutę uždenkite plastikiniu dangteliu.

• Dangtelį patrinkite vilnone skepetaite (4.26 pav.). Kas atsitinka? • Dangtelį palieskite metaline sąvaržėle (4.27 pav.). Ką pastebite? • Dangtelį palieskite plastikine sąvaržėle. Kas vyksta?

2. Ant popierinės servetėlės nupieškite gyvatę. Iškirpkite, kaip parody­

ta 4.28 pav. Patrinkite plastikinę liniuotę į vilnonį audinį ir priartinkite

prie gyvatės (4.29 pav.). Kas atsitinka?

3. Pasidarykite šviečiantį vabalą (4.30 pav.). Vabalo kūnas – galva­

ninis elementas, apklijuotas popieriumi. Sparnai ir kojos padaryti iš

popieriaus, nosis – žibintuvėlio lemputė, ūsai – laidai, kurių galuose

pritvirtinti folijos rutuliukai (laidų galai atviri, be izoliacijos). Kiti laidų

galai paslėpti po popieriumi. Vienas laidas, kurio galas be izoliacijos,

apsuktas aplink lemputės sriegį. Pati lemputė plastilinu prilipdyta prie

galvaninio elemento. Antras laidas, kurio galas taip pat be izoliacijos,

lipniąja juosta priklijuotas prie lygiojo elemento galo. Prie vabalo ūsų

priglauskite įvairių kūnų: pieštuką, šakutę ir kt. Kaip elgiasi vabalas?

4. Atsuktuvą apsukite plastiku izoliuota viela, kaip parodyta 4.31 pav.

Jungiklį padarykite iš dviejų metalinių smeigtukų ir sąvaržėlės (4.32

pav.). Laidą, kurio galai be izoliacijos, prijunkite prie elementų baterijos.

Šalia atsuktuvo paberkite metalinių sąvaržėlių, adatėlių. Įjunkite jungik­

lį. Kas atsitinka?

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

4.26 pav.

4.27 pav.

4.28 pav.

4.30 pav.

4.31 pav.

4.32 pav.

4 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

4 tema

5 tema

4.29 pav.

ŠILU

MA

ŠILU

MIN

ISEL

EKTR

OS

SRO

VĖS

PO

VEI

KIS

ELEK

TRO

S SR

OV

ĖG

ALV

AN

INIS

EL

EMEN

TAS,

B

ATE

RIJ

A

ELEK

TRIN

ĖSG

ENER

ATO

RIU

SC

HEM

INĖS

R

EAK

CIJ

OS

TEIG

IAM

AI

ĮELE

KTR

INTA

S

NET

EKĘS

EL

EKTR

ON

Ų

ELEK

TRO

S VA

RIK

LIS

MA

GN

ETIN

IS

KR

YP

TIN

GA

S EL

EKTR

ING

ŲJŲ

D

ALE

LIŲ

JU

DĖJ

IMA

S

ELEK

TRO

NA

SFI

ZIK

INIS

KŪ

NA

S,M

EDŽ

IAG

AĮE

LEK

TRIN

TŲ

KŪ

NŲ

SĄ

VEI

KA

ELEK

TRO

S EN

ERG

IJO

S IM

TUVA

IC

HEM

INIS

JUN

GIA

MIE

JI

LAID

AI

ELEK

TRIN

Ė G

RA

ND

INĖ

ELEK

TRO

S

LAID

ININ

KA

IĮG

IJĘS

PA

PIL

DO

MŲ

EL

EKTR

ON

ŲN

EIG

IAM

AI

ĮELE

KTR

INTA

S

VALD

YM

O

PR

IETA

ISA

I (J

UN

GIK

LIA

I)

ELEK

TRO

S

IZO

LIA

TOR

IAI

ATSI

NA

UJI

NA

NTY

S IŠ

TEK

LIA

IN

EATS

INA

UJI

NA

NTY

S

IŠTE

KLI

AI

ELEK

TRO

S EN

ERG

IJA