Arvydo Guogio asmeninis tinklalapis | Arvydo …arvydasg.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/02/ge... · Web viewKurso tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Gerovės valstybių

PROGRAMA SOCIOLOGIJOS MAGISTRAMS

GEROVĖS VALSTYBIŲ SOCIALINĖS POLITIKOS MODELIAI

I.ĮVADAS

Kurso tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Gerovės valstybių socialinės politikos modelius,

kartu supažindinant su modelių tyrimo metodologija ir konkrečiais modeliavimo faktais

atskirose Gerovės Valstybėse.

Kursą sudaro dvi vienodo dydžio dalys – 1) pirmoje dalyje pateikiama Gerovės valstybių

modelių analizės metodologija: supažindinama su gnoseologine ir ontologine sociologinio

pažinimo problematika, atskleidžiami socialinės politikos tyrimų metodologijos ypatumai,

nušviečiamos laisvosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos koncepcijos ir praktika,

palyginami egalitarinio ir individualistinio požiūrių pranašumai bei skirtumai, atskleidžiama

globalizacijos ir europeizacijos įtaka socialiniam gyvenimui, apibrėžiami skirtingi

modeliavimo būdai, analizuojami svarbiausi pokario Gerovės valstybių (daugiausia - OECD

šalių) istorijos bruožai, apibrėžiant svarbiausius pokyčius, jų priežastis ir pasekmes

ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje šių šalių istorijoje, pateikiama svarbiausia ekonominio-

socialinio gyvenimo statistika, atskleidžiamos vystymosi tendencijų iki 2010-2015 metų

prognozės ir pateikiami svarbiausi šių šalių socialiniai faktai. 2) antroje dalyje pereinama prie

idealių socialinės politikos modelių apibrėžimo, siejant juos su konkrečia atskirų Gerovės

valstybių praktika. Apibrėžiami ir įvertinami tipiškiausi modeliai: 1. Institucinis-

perskirstomasis-socialdemokratinis, kurio daugiausia bruožų yra Šiaurės Europos valstybėse,

2) Bismarkinis – korporatyvinis modelis, kurio daugiausia savybių yra kontinentinės Vakarų

Europos šalyse, 3) Marginalinis – liberalus modelis, kurio daugiausia bruožų Europoje turi D.

Britanija, Airija ir Šveicarija, 4) Korporatyvinis – klientelistinis modelis, kurio daugiausia

1

savybių yra Pietų Europos šalyse, 5) Marginalinis-liberalus modelis Šiaurės Amerikoje, 6)

Rytų Azijos ir Okeanijos šalių marginalinis-liberalus modelis ir 7) Rytų Europos

korporatyvinis – liberalus- klientelistinis modelis. Modeliai analizuojami įvertinant politinių

partijų ir socialinių partnerių įtaką socialinei politikai plačiąja prasme, apžvelgiant atskiras

socialines problemas ir struktūrines-funkcines socialinės apsaugos dalis - socialinį draudimą,

socialinę paramą ir socialines paslaugas. Pateikiamos atskirų modelių vystymosi

perspektyvos artimesnėje ir tolimsnėje ateityje. Kursas užbaigiamas socialinės politikos

modeliavimo reikšmės įvertinimu įvairiems socialinio administravimo tipams (Naujajai

viešajai vadybai, hierarchiniam ir fatalistiniam vadovavimui) bei mokslinio-tiriamojo

projekto Gerovės valstybių tematika sudarymu.

Kurso trukmė – 16 paskaitų ir 16 seminarų (po 8 iš pirmosios ir antrosios dalių). Kurso

programoje numatyta po vieną „atsarginę“ paskaitą ir seminarą. Kurso pristatymo metu

galimas paskaitų ir seminarų apjungimas arba išskyrimas.

Atsiskaitymas – dalyvavimas seminaruose ir referatai seminarams – 30 proc., rašto darbai

(tyrimo projektai) – iki 20 proc., pats egzaminas – ne mažiau kaip 50 proc.

II. KURSO TURINYS

2

Paskaitos

I kurso dalis – Gerovės valstybių socialinės politikos modelių tyrimo

metodologija

1. Įvadinė paskaita.

Supažindinama su paskaitų ir seminarų temomis, aptariamos atsiskaitymo už kursą

sąlygos, pristatoma literatūra, aptariama tiriamojo darbo projekto struktūra.

2. Paskaita.

Sociologinio pažinimo ir socialinės politikos santykio problematika.

I. Gnoseologinė ir ontologinė problematika:

1) Racionalizmas, empirizmas ir pozityvistinė metodologija sociologijoje.

2) Ontologija, hermeneutika ir fenomenologinė metodologija sociologijoje.

II. Pagrindinės sociologijos teorijos ir jų reikšmė socialinės politikos pažinimui.

III. Socialinės politikos tyrimų metodologiniai ypatumai:

1) Paradigmos, dėsniai ir teorijos socialiniame pažinime.

2) Socialinės politikos lyginamųjų ir atvejo tyrimų ypatumai.

3) Novatoriškų tyrimų ir projektų reikšmė socialinės politikos ir socialinės apsaugos

tyrimuose.

Literatūra:1) Degutis M. Socialinių tyrimų metodologija. K., Naujasis lankas, 1999.

2) Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. K., Judex, 2002, psl. 60-76.

3

3) Chmieliauskas A., Turauskas L. „Socialinių tyrimų etapai. Tyrimo procesas“, - kn.

Viešasis administravimas. K., Technologija, 1999.

4) Leonavičius V., Norkus Z., Tereškinas A. Sociologijos teorijos. K., 2005.

5) Guogis A. „Naujosios viešosios vadybos metodologijos ir priemonių taikymas gerinant

Lietuvos socialinį administravimą ir socialinės atskirties tyrimus“, - Viešoji politika ir

administravimas, 2004, Nr.9.

6) Alcock P., Erskine A., May M. (eds.). The Student‘s Companion to Social Policy. Oxford,

1998, psl. 5-54.

7) Baldock J., Manning N., Vickerstaff S. (eds.). Social Policy. Oxford, 2003, psl. 4-18.

8) Verschuren P. M. „Case Study as a Research Strategy: some Ambiguities and

Opportunities“.- Social Research Methodology, Vol. 6, No 2. April –June 2003.

9) Hill M., Bramley G. Analysing Social Policy. Oxford: Blackwell Publishers, 1992.

10) Leonavičius V., Norkus Z., Tereškinas A. Sociologijos teorijos. Kaunas: Vytauto

Didžiojo Universitetas, 2005.

11) Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003.

3. Paskaita.

Pokarinių kontinentinės Vakarų Europos šalių istorijos įtaka Gerovės

valstybės modelių formavimuisi.

I. Beneliukso šalių istorijos bruožai.

II. Vokietijos istorijos ypatumai.

III. Šveicarijos ir Austrijos istorijos bruožai.

IV. Prancūzijos istorijos ypatumai.

V. Svarbiausi socialiniai faktai kontinentinės Vakarų Europos istorijoje.

Literatūra:1) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 204-221.

4

2) Laqueur W. Europa mūsų laikais, 1945-1992. Vilnius: Amžius, 1995, psl. 58-64,

70-72, 94-104, 141-151, 154-161, 210-217, 226-228, 378-387, 395-397, 400-401,

454-467, 477-490.

3) Davies N. Europos istorija. Vilnius: Vaga, 2002.

4) Jazkov E. (red.) Istorija noveiševo vremeni stran Evropi i Ameriki. Moskva:

Vysšaja škola, 1993.

4. Paskaita.

Pokarinių Šiaurės ir Rytų Europos šalių istorijos įtaka Gerovės valstybės

modelių formavimuisi.

I. Šiaurės Europos istorijos ypatumai:

1) Švedijos istorijos bruožai.

2) Norvegijos ir Islandijos istorijos ypatumai.

3) Danijos istorijos bruožai.

4) Suomijos istorijos ypatumai.

II. Svarbiausi socialiniai faktai Šiaurės Europos istorijoje.

III. Rytų Europos istorijos bruožai:

1) SSSR ir Jugoslavijos bei jų teritorijoje susikūrusių arba atsikūrusių respublikų istorijos

bruožai.

2) Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos istorijos ypatumai.

3) Bulgarijos, Rumunijos ir Albanijos istorijos bruožai.

IV. Svarbiausi socialiniai faktai Rytų Europos istorijoje.

Literatūra:

5

1) Melich J. S. „The Relationship Between the Political and the Economic in the

Transformations in Eastern Europe: Continuity and Discontinuity and the Problem

of Models“. – East European Quaterly, XXXI, No. 2, June , 2000.

2) Guogis A. Švedijos socialdemokratų ideologija 1932-1994 metais. Vilnius:

Eugrimas, 2000.

3) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 276-332.


74-94, 228-239, 347-352, 404-418, 397-399, 501-505.


5. Paskaita.

Pokarinių D. Britanijos, Airijos ir Pietų Europos istorijos įtaka Gerovės

valstybių modelių formavimuisi.

I. Didžiosios Britanijos ir Airijos istorijos bruožai.

II. Svarbiausi socialiniai faktai D. Britanijos ir Airijos pokarinėje istorijoje.

IV. Pietų Europos istorijos ypatumai:

1) Italijos istorijos bruožai.

2) Ispanijos ir Portugalijos istorijos ypatumai.

3) Graikijos, Kipro ir Maltos istorijos bruožai.

V. Svarbiausi socialiniai faktai Pietų Europos pokarinėje istorijoje.

Literatūra:1) Maravall J. M. Regimes, Politics and Markets. Oxford, 1997.

2) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 221-228, 253-275.

3) Laqueur W. Europa mūsų laikais, 1945-1992. Vilnius: Amžius, 1995, psl.50-57,

64-70, 72-73, 151-154, 218-227, 370-377, 388-394, 468-476, 491-500.


6



6. Paskaita.

Pokarinių Amerikos, Rytų Azijos ir Okeanijos šalių istorijos įtaka Gerovės


I. JAV ir Kanados istorijos ypatumai

II. Svarbiausi socialiniai faktai JAV ir Kanados istorijoje.

III. Rytų Azijos ir Okeanijos istorijos bruožai:

1) Japonijos istorijos bruožai.

2) Kinijos istorijos ypatumai.

3) Pietų Korėjos, Taivano ir Singapūro istorijos bruožai.

4) Australijos ir Naujosios Zelandijos istorijos ypatumai.

IV. Svarbiausi Rytų Azijos ir Okeanijos socialiniai faktai.

Literatūra:1) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 64-77, 96-145, 506-509,

57-529, 696-701.

2) Reischauer E., Jansen M. Japonai šiandien. Vilnius: Litterae Universitatis, 1996,

psl 105-115, 400-429.


Vysšaja škola, 1993, psl. 54-67, 171-182, 285-289.

7. Paskaita.

7

Laisvosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos funkcionavimo būdai.

I. Laisvosios rinkos ekonomikos idėja ir praktika:

1) Klasikinio liberalizmo idėja.

2) Koordinacinis mechanizmas – rinka.

3) Privačios nuosavybės funkcijos.

4) Laisvosios rinkos adeptai pasaulyje (D. S. Milis, F. Hayekas ir kt.) ir Lietuvoje

(Laisvosios rinkos institutas ir kt.)

II. Socialinės rinkos ekonomikos idėja ir praktika:

1) Pagrindinė socialinės rinkos idėja.

2) Pajamų ir turto perskirstymas.

3) Ekonominės konjunktūros stabilizacija.

4) Socialinės rinkos ekonomikos adeptai pasaulyje (D. Keinsas, G. ir A. Myrdaliai ir kt.) ir

Lietuvoje (MA Socialinių tyrimų institutas, R. Lazutka, P. Gylys ir kt.)

III. Laisvosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos pranašumai bei trūkumai.

Literatūra:1) Walker A. Social Planning. Oxford: Basil Blackwell, 1984.

2) Tanzi V. Policies, Institutions and the Dark Side of Economics. Cheltenham:

Edward Elgar, 2000, psl.12-31.

3) Ollman B. „Market Mystification in Capitalist and Market Socialist Societies“.-

Socialism and Democracy. New York, 1997.

4) Midgley J., Tang K.-l. „Social Policy, Economic Growth and Developmental

Welfare“. – International Journal of Social Welfare, vol. 10, No 4, october 2001.

5) Soros G. Pasaulinio kapitalizmo krizė. Vilnius; Tyto alba, 1999.

6) Bazeler U., Sabov Z., Hainrich I., Koch V. Osnovy ekonomicheskoi teorii. Sankt-

Peterburg, 2000, psl. 53-69.

8

8. Paskaita.

Egalitariniai ir individualistiniai požiūriai sociologijoje.

Globalizacijos ir europeizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

1. Holistinio ir individualistinio požiūrių samprata.

2. Egalitarinio požiūrio idėja.

3. Svarbiausi egalitarinio požiūrio pranašumai ir trūkumai.

4. Svarbiausi individualistinio požiūrio pranašumai ir trūkumai.

5. Globalizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

6. Europeizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

7. Gerovės supratimas prieš 30 metų ir šiuolaikiniame pasaulyje.

Literatūra:1) Schoppa L. „Globalization and the Squeeze on the Middle Class: Does Any Version of

the Postwar Social Contract Meet the Challenge.“ – kn. Globalization and the Middle

Classes. Oxford, 2001, psl. 327-341.

2) European Union Social Policy: Adding the Social Dimension to the European Union? –

Kn. Barnes I., Barnes P. M. The Enlarged European Union. London, 1998.

3) Offe C. Contradictions of the Welfare State. London: Hutchinson, 1984.

4) Bhalla A.S. , Lapeyre F. Poverty and Exclusion in a Global World. New York: St.

Martin‘s Press, 1999.

5) Titmuss R. Social Policy. London: George Allen and Unwin LTD, 1974.

6) Goldthorpe J. „Globalisation and Social Class“ – West European Politics, Vol.25, No 3

(July 2002).

7) O‘Brien M., Penna S. Theorising Welfare. London : Sage Publications, 1997.

8) Esping-Andersen G. „Interview on Postindustrialism and the Future of the Welfare State.“

– Work, Employment and Society, vol. 14, No 4, December 2000.

9

9) Guogis A. „Globalizacija ir socialumas šiuolaikinėmis sąlygomis.“ – Morkūnienė J. (ats.

red.). Globalizacija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.

10) Guogis A. „Globalizacijos ir Gerovės valstybių santykio problema“ – Socialinis darbas,

2004, Nr. 3(2).

11) Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage

Publications, 2001, psl. 1-27, 261-286.

12) Horton K., Patapan H. Globalisation and Equality. London: Routledge, 2005.

13) Jaeger M., Kvist J. „ Pressures on State Welfare in Post-industrial Societies: Is More or

Less Better“. – Social Policy and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

14) Bouget D. „Convergence in the Social Welfare Systems in Europe: from Goal to Reality“.

- Social Policy and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

15) Rimkutė J. (red.). Žmogaus socialinė raida. Vilnius: Homo Liber, 2001.

16) Ohngren B. „Europeanization of Social Policy: A Reopening of the Social Contract“ –

Kn. Globalization and the Middle Classes. Oxford, 2001, psl. 345-359.

17) Laqueur W. Europa mūsų laikais, 1945-1992. Vilnius: Amžius, 1995, psl. 240-248.

9. Paskaita.

Modeliavimas socialiniuose moksluose ir socialinėje politikoje.

1) Modeliavimo samprata.

2) Statiško modeliavimo samprata.

3) Dialektinio (dinaminio) modeliavimo samprata.

4) Modeliavimo metu keliami moksliniai klausimai.

5) Gerovės valstybių socialinės politikos modelių samprata.

6) Modelių konstravimo dabartis ir perspektyvos socialinėje politikoje.

10

Literatūra:

1) Titmuss R. Essays on „The Welfare State““.London: Unwin University Books, 1963.

2) Kuhnle S. Political Reconstruction of the European Welfare States. Report draft, 23-25

May, 1996, Pamplona.

3) Kvist J., Torfing J. Changing Welfare State Models. – CWR Working Paper 5, 1996.

4) Gelissen J., Arts W. Three Worlds of Welfare Capitalism or More ? – Journal of

European Social Policy, 2002, Vol. 12 (2).

5) Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Klaipėda, 1999, psl. 38-41.

6) Guogis A., Bernotas D. Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos ir savarankiškai

dirbančiųjų problemos, Vilnius: LTU leidykla, 2003.

7) Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. Cambridge: Polity Press,

1995.

8) Guogis A. Socialinės politikos modeliai. Vilnius: Eugrimas, 2000.

9) Guogis A. „Modeliavimo reikšmė socialiniame moksle“ – Viešoji politika ir


II kurso

dalis – Gerovės valstybių socialinės politikos modeliai

10. Paskaita.

Institucinis-perskirstomasis (socialdemokratinis) modelis ir Šiaurės

Europa.

1) Institucinio-perskirstomojo (socialdemokratinio) modelio samprata.

2) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi.

3) Socialinės problemos Šiaurės Europoje

4) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Šiaurės Europoje.

11

5) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Šiaurės

Europoje.

Literatūra:1) Niemela H., Salminen K., Vanamo J. Converging Social Security Models. Helsinki, 1996.

2) Esping-Andersen G. and Korpi W. From Poor Relief to Institutional Welfare States: the

Development of Scandinavian Social Policy. Stockholm, 1987.

3) Huber E., Stephens J. „Globalisation, Competitiveness, and the Social Democratic

Model.“ – Social Policy and Society, 2002, No. 1.

4) Korpi W. The Development of the Swedish Welfare State in a Comparative Perspective.

Stockholm: The Swedish Institute, 1990.

5) Kuhnle S. The Scandinavian Type of Welfare States. Report prepared for Seminar in

Beijing, 24 October 1997.

6) Stahlberg A. C. „Pension Reform in Sweden“.- Scandinavian Journal of Social Welfare,

1995, No 4.

7) Ginsburg N. Divisions of Welfare. London: Sage Publications, 1995, psl. 30-66.

8) Stephens J. „The Scandinavian Welfare States: Achievements, Crisis and Prospects“. –

Esping-Andersen G. (ed.). Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.


1995.

10) Ginsburg N. „Sweden: The Social Democratic Case.“ – Cochrane A., Clarke J., Gewirtz

S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001.

11) Kautto M., Heikkila M., Hvinden B., Marklund S., Ploug N. Nordic Social Policy.

Changing Welfare States. London: Routledge, 1999.

12) Liudvinovičienė A., Guogis A. „Lietuvos ir Švedijos socialinės politikos lyginamoji

analizė“. – Viešoji politika ir administravimas, 2004, Nr.8.

12

11. Paskaita.

Bismarkinis-korporatyvinis modelis ir kontinentinė Vakarų Europa.

1) Bismarkinio-korporatyvinio modelio samprata.


3) Socialinės problemos kontinentinėje Vakarų Europoje.

4) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos kontinentinėje Vakarų Europoje.

5) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai kontinentinėje Vakarų Europoje.

Literatūra:1) Niemela H., Salminen K., Vanamo J. Converging Social Security Models.

Helsinki, 1996.

2) Martin V. Introduction into the French Social Security System. Ministry of Social

Security and Labour, 1999.


4) Esping-Andersen G. „Welfare States without Work: the Impasse of Labour

Shedding and Familialism in Continental European Social Policy“. – Esping-

Andersen G. (ed.) Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

5) Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. Cambridge: Polity

Press, 1995.

6) Poole L. „Germany: a Conservative Regime in Crisis?“ - Cochrane A., Clarke J.,

Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001

12. Paskaita.

Marginalinis-liberalus modelis ir D. Britanija, Airija bei Šveicarija.

1) Marginalinio-liberalaus modelio samprata.

13


3) Socialinės problemos D. Britanijoje, Airijoje bei Šveicarijoje.

4) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos D. Britanijoje, Airijoje bei

Šveicarijoje.

5) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos D.

Britanijoje, Airijoje bei Šveicarijoje.

Literatūra:1) Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas. Kaunas, 1999,

psl.434-440.



Press, 1995.

4) Clarke J., Langan M., Williams F. „Remaking Welfare: the British Welfare

Regime in the 1980-s and 1990-s.“ - Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.)

Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001.

5) McLaughlin E. „Ireland: from Catholic Corporatism to Social Partnership.“ –

Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London:

Sage Publications, 2001

13. Paskaita.

Korporatyvinis-klientelistinis modelis ir Pietų Europa.

1) Korporatyvinio-klientelistinio modelio samprata.


3) Socialinės problemos Pietų Europoje.

4) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Pietų Europoje.

14

5) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Pietų

Europoje.

Literatūra:1) Matsaganis M. „Social Assistance in Southern Europe: the Case of Greece

Revisited.“ – Journal of European Social Policy, 2000, Vol.10 (1).

2) Ferrera M. „The ‚Southern Model‘ of Welfare in Social Europe“.- Journal of

European Social Policy, 1996, 6 (1).

3) Maravall J. M. Regimes, Politics and Markets. Oxford, 1997.


Press, 1995.

5) Matsaganis M., Ferrera M., Capucha L., Moreno L. „Mending Nets in the South:

Anti-poverty Policies in Greece, Italy, Portugal and Spain.“ – Social Policy and

Administration, 2003, vol. 37, No.6.

6) Guogis A. „Graikijos socialinės politikos raida“. – Viešoji politika ir


14. Paskaita.

Marginalinis – liberalus modelis ir Šiaurės Amerika.

1) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi JAV ir

Kanadoje.

2) Socialinės problemos JAV ir Kanadoje.

3) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos JAV ir Kanadoje.

4) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos JAV ir

Kanadoje.

15

Literatūra:1) Midgley J. „The United States: Welfare, Work and Development“.- International

Journal of Social Welfare, vol. 10, No 4, october 2001.

2) Kudrle R., Marmor T. The Development of Welfare States in North America. New

York, 1978.


4) Myles J. „When Markets Fail: Social Welfare in Canada and the United States“. –

Esping-Andersen G. (ed.) . Welfare States in Transition, 1996.

5) Clarke J. „ US Welfare: Variations on the Liberal Regime“. - Cochrane A., Clarke

J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001


Press, 1995.

15. Paskaita.

Marginalinis-liberalus modelis ir Rytų Azija bei Okeanija.

1) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi Rytų Azijos

bei Okeanijos šalyse.

2) Socialinės problemos Rytų Azijos bei Okeanijos šalyse.

3) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Rytų Azijos bei Okeanijos šalyse.

4) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Rytų Azijos


Literatūra:1) Overbye E. The New Zealand pension system in an international context,

with special reference to the Scandinavian cases. Paper presented at the

Workshop of Comparative Welfare Systems, Nordic Political Science

Congress, Helsinki 15-17 August, 1996.

16

2) Castles F. „Needs-Based Strategies of Social Protection in Australia and

New Zealand“. – Esping-Andersen G. (ed.) Welfare States in Transition.

London: Sage Publications, 1996.

3) Goodman R., Peng I. „ The East Asian Welfare States: Peripatetic

Learning, Adaptive Change, and Nation-Building“. – Esping-Andersen

G. (ed.) . Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

16. Paskaita.

Korporatyvinis-liberalus-klientelistinis modelis ir Rytų Europa.

1) ) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi Rytų

Europoje.

2) Socialinės problemos Rytų Europoje.

3) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Rytų Europoje.

4) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Rytų

Europoje.

Literatūra:4) Dziewiecka-Bokun L. „Social Policy at a Cross Roads. A Post-

Communist Experience.“ – Polish Political Science, vol. XXIV, 1994.

5) Dziewiecka- Bokun L. „Social Policy in a Post-Socialist Vacuum“ .-

Nagel S., Rukavishnikov V. (eds.) Eastern European Development and

Public Policy. New York : St. Martin‘s Press, 1994.

6) Potucek M. „Czech Social Reform After 1989: Concepts and Reality.“ –

International Social Security Review, Vol. 54, 2-3, 2001.

7) Laurėnas V. Normalios politikos genezės atvejis. Klaipėda: Klaipėdos

universitetas, 2001, psl. 276-282.

17

8) Guogis A. „On the Lithuanian Social Policy Model.“ – Palola E., Savio

A. (eds.) Refining the Social Dimension in an Enlarged EU. Saarijarvi:

Gummerus Printing, 2005.

9) Standing G. „ Social Protection in Central and Eastern Europe: a Tale of

Slipping Anchors and Torn Safety Nets.“ – Esping-Andersen (ed.).

Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

10) Sodrai 15 metų. Vilnius: SADM, 2005.

11) Sotiropoulos D., Neamtu I., Stoyanova M. „The Trajectory of Post-

communist Welfare State Development: the Cases of Bulgaria and

Romania. – Social Policy and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

12) Guogis A., Bernotas D., Ūselis D. Lietuvos politinių partijų samprata apie

socialinę apsaugą. Vilnius: Eugrimas, 2000.

13) Bernotas D., Guogis A. Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos

ir savarankiškai dirbančiųjų problemos. Vilnius: LTU leidykla, 2003.

14) Bernotas D., Guogis A. „The Lithuanian Social Policy Model“. – Journal

of Baltic Studies, 2001, vol. XXXII, No 3.

17. Paskaita.

Socialinės politikos modeliavimo reikšmė įvairiems socialinio

administravimo tipams

1) Marginalinio-liberalaus modelio įtaka Naujosios viešosios vadybos funkcionavimui.

2) Socialinės politikos modeliai ir hierarchinis administravimo būdas.

3) Socialinės politikos modeliai ir fatalistinis administravimo būdas.

4) Naujosios viešosios vadybos ir neo-hierarchinės vadybos perspektyvos socialiniame

administravime (socialinėje apsaugoje).

18

Literatūra:1) Dixon J. Social Security in Global Perspective. Westport: Praeger, 1999, psl. 171-

187.

2) Derlien H.-U. „Observations on the State of Comparative Administration

Research in Europe – Rather Comparable than Comparative.“- Maor M., Lane J.

E. (eds.) Comparative Public Administration Volume II. Comparative Research.

Dartmouth: Ashgate, 1999.

3) Guogis A., Gudelis D. „Naujosios viešosios vadybos taikymo teoriniai ir

praktiniai aspektai“. – Viešoji politika ir administravimas, 2003, Nr.4.

4) Guogis A., Gudelis D. „Pilietinė visuomenė ir socialinė politika: Naujosios

viešosios vadybos galimybės“ – Filosofija. Sociologija, 2003, Nr.4.

5) Guogis A. „Socialinė apsauga ir Naujosios viešosios vadybos alternatyva“ . –

Socialinis darbas, 2005, Nr. 4 (2).

19

Seminarai

I kurso dalis – Gerovės valstybių socialinės politikos modelių tyrimo

metodologija

1. Seminaras.

Sociologinio pažinimo ir socialinės politikos santykio problematika.

I. Gnoseologinė ir ontologinė problematika:

1) Racionalizmas, empirizmas ir pozityvistinė metodologija sociologijoje.

2)Ontologija, hermeneutika ir fenomenologinė metodologija sociologijoje.

II. Pagrindinės sociologijos teorijos ir jų reikšmė socialinės politikos pažinimui.

III. Socialinės politikos tyrimų metodologiniai ypatumai:

1) Paradigmos, dėsniai ir teorijos socialiniame pažinime.

2)Socialinės politikos lyginamųjų ir atvejo tyrimų ypatumai.

3) Novatoriškų tyrimų ir projektų reikšmė socialinės politikos ir socialinės apsaugos

tyrimuose.

Literatūra:1) Degutis M. Socialinių tyrimų metodologija. K., Naujasis lankas, 1999.

2) Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. K., Judex, 2002, psl. 60-76.

3)Chmieliauskas A., Turauskas L. „Socialinių tyrimų etapai. Tyrimo procesas“, - kn. Viešasis

administravimas. K., Technologija, 1999.

4) Leonavičius V., Norkus Z., Tereškinas A. Sociologijos teorijos. K., 2005.

5) Guogis A. „Naujosios viešosios vadybos metodologijos ir priemonių taikymas gerinant

Lietuvos socialinį administravimą ir socialinės atskirties tyrimus“, - Viešoji politika ir


20

6) Alcock P., Erskine A., May M. (eds.). The Student‘s Companion to Social Policy. Oxford,

1998, psl. 5-54.

7) Baldock J., Manning N., Vickerstaff S. (eds.). Social Policy. Oxford, 2003, psl. 4-18.

8) Verschuren P. M. „Case Study as a Research Strategy: some Ambiguities and

Opportunities“.- Social Research Methodology, Vol. 6, No 2. April –June 2003.

9) Hill M., Bramley G. Analysing Social Policy. Oxford: Blackwell Publishers, 1992.

10) Leonavičius V., Norkus Z., Tereškinas A. Sociologijos teorijos. Kaunas: Vytauto

Didžiojo Universitetas, 2005.

11) Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2003.

2. Seminaras.

Pokarinių kontinentinės Vakarų Europos šalių istorijos įtaka Gerovės

valstybės modelių formavimuisi.

I. Beneliukso šalių istorijos bruožai.

II.Vokietijos istorijos ypatumai.

III.Šveicarijos ir Austrijos istorijos bruožai.

IV.Prancūzijos istorijos ypatumai.

V.Svarbiausi socialiniai faktai kontinentinės Vakarų Europos istorijoje.

Literatūra:1) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 204-221.


70-72, 94-104, 141-151, 154-161, 210-217, 226-228, 378-387, 395-397, 400-401,

454-467, 477-490.




21

3. Seminaras.

Pokarinių Šiaurės ir Rytų Europos šalių istorijos įtaka Gerovės valstybės

modelių formavimuisi.

I. Šiaurės Europos istorijos ypatumai:

1) Švedijos istorijos bruožai.

2)Norvegijos ir Islandijos istorijos ypatumai.

3) Danijos istorijos bruožai.

4) Suomijos istorijos ypatumai.

II.Svarbiausi socialiniai faktai Šiaurės Europos istorijoje.

III. Rytų Europos istorijos bruožai:

1) SSSR ir Jugoslavijos bei jų teritorijoje susikūrusių arba atsikūrusių respublikų istorijos

bruožai.

2)Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos istorijos ypatumai.

3)Bulgarijos, Rumunijos ir Albanijos istorijos bruožai.

IV. Svarbiausi socialiniai faktai Rytų Europos istorijoje.

Literatūra:1) Melich J. S. „The Relationship Between the Political and the Economic in the

Transformations in Eastern Europe: Continuity and Discontinuity and the Problem

of Models“. – East European Quaterly, XXXI, No. 2, June , 2000.

2) Guogis A. Švedijos socialdemokratų ideologija 1932-1994 metais. Vilnius:

Eugrimas, 2000.

3) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 276-332.


74-94, 228-239, 347-352, 404-418, 397-399, 501-505.


22

4. Seminaras.

Pokarinių D. Britanijos, Airijos ir Pietų Europos istorijos įtaka Gerovės


I. Didžiosios Britanijos ir Airijos istorijos bruožai.

II. Svarbiausi socialiniai faktai D. Britanijos ir Airijos pokarinėje istorijoje.

III. Pietų Europos istorijos ypatumai:

1) Italijos istorijos bruožai.

2)Ispanijos ir Portugalijos istorijos ypatumai.

3)Graikijos, Kipro ir Maltos istorijos bruožai.

IV.Svarbiausi socialiniai faktai Pietų Europos pokarinėje istorijoje.

Literatūra:1) Maravall J. M. Regimes, Politics and Markets. Oxford, 1997.

2) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 221-228, 253-275.

3) Laqueur W. Europa mūsų laikais, 1945-1992. Vilnius: Amžius, 1995, psl.50-57,

64-70, 72-73, 151-154, 218-227, 370-377, 388-394, 468-476, 491-500.




5. Seminaras.

Pokarinių Amerikos, Rytų Azijos ir Okeanijos šalių istorijos įtaka Gerovės


I. JAV ir Kanados istorijos ypatumai

23

II.Svarbiausi socialiniai faktai JAV ir Kanados istorijoje.

III.Rytų Azijos ir Okeanijos istorijos bruožai:

1) Japonijos istorijos bruožai.

2) Kinijos istorijos ypatumai.

3) Pietų Korėjos, Taivano ir Singapūro istorijos bruožai.

4)Australijos ir Naujosios Zelandijos istorijos ypatumai.

IV.Svarbiausi Rytų Azijos ir Okeanijos socialiniai faktai.

Literatūra:1) Calvocoressi P. Pasaulio politika. Vilnius: Briedis, psl. 64-77, 96-145, 506-509,

57-529, 696-701.

2) Reischauer E., Jansen M. Japonai šiandien. Vilnius: Litterae Universitatis, 1996,

psl 105-115, 400-429.


Vysšaja škola, 1993, psl. 54-67, 171-182, 285-289.

6. Seminaras.

Laisvosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos funkcionavimo būdai.

I. Laisvosios rinkos ekonomikos idėja ir praktika:

1) Klasikinio liberalizmo idėja.

2)Koordinacinis mechanizmas – rinka.

3)Privačios nuosavybės funkcijos.

4) Laisvosios rinkos adeptai pasaulyje (D. S. Milis, F. Hayekas ir kt.) ir Lietuvoje (Laisvosios

rinkos institutas ir kt.)

II. Socialinės rinkos ekonomikos idėja ir praktika:

1) Pagrindinė socialinės rinkos idėja.

2) Pajamų ir turto perskirstymas.

3) Ekonominės konjunktūros stabilizacija.

24

4) Socialinės rinkos ekonomikos adeptai pasaulyje (D. Keinsas, G. ir A. Myrdaliai ir kt.) ir

Lietuvoje (MA Socialinių tyrimų institutas, R. Lazutka, P. Gylys ir kt.)

III. Laisvosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos pranašumai bei trūkumai.

Literatūra:1) Walker A. Social Planning. Oxford: Basil Blackwell, 1984.

2) Tanzi V. Policies, Institutions and the Dark Side of Economics. Cheltenham:

Edward Elgar, 2000, psl.12-31.

3) Ollman B. „Market Mystification in Capitalist and Market Socialist Societies“.-

Socialism and Democracy. New York, 1997.

4) Midgley J., Tang K.-l. „Social Policy, Economic Growth and Developmental

Welfare“. – International Journal of Social Welfare, vol. 10, No 4, october 2001.

5) Soros G. Pasaulinio kapitalizmo krizė. Vilnius; Tyto alba, 1999.

6) Bazeler U., Sabov Z., Hainrich I., Koch V. Osnovy ekonomicheskoi teorii. Sankt-

Peterburg, 2000, psl. 53-69.

7. Seminaras.

Egalitariniai ir individualistiniai požiūriai sociologijoje.

Globalizacijos ir europeizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

1. Holistinio ir individualistinio požiūrių samprata.

2. Egalitarinio požiūrio idėja.

3. Svarbiausi egalitarinio požiūrio pranašumai ir trūkumai.

4. Svarbiausi individualistinio požiūrio pranašumai ir trūkumai.

5.Globalizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

6.Europeizacijos įtaka socialiniam pasauliui.

7.Gerovės supratimas prieš 30 metų ir šiuolaikiniame pasaulyje.

25

Literatūra:1) Schoppa L. „Globalization and the Squeeze on the Middle Class: Does Any Version of the

Postwar Social Contract Meet the Challenge.“ – kn. Globalization and the Middle Classes.

Oxford, 2001, psl. 327-341.

2) European Union Social Policy: Adding the Social Dimension to the European Union? –

Kn. Barnes I., Barnes P. M. The Enlarged European Union. London, 1998.

3) Offe C. Contradictions of the Welfare State. London: Hutchinson, 1984.

4) Bhalla A.S. , Lapeyre F. Poverty and Exclusion in a Global World. New York: St. Martin‘s

Press, 1999.

5) Titmuss R. Social Policy. London: George Allen and Unwin LTD, 1974.

6) Goldthorpe J. „Globalisation and Social Class“ – West European Politics, Vol.25, No 3

(July 2002).

7) O‘Brien M., Penna S. Theorising Welfare. London : Sage Publications, 1997.

8) Esping-Andersen G. „Interview on Postindustrialism and the Future of the Welfare State.“

– Work, Employment and Society, vol. 14, No 4, December 2000.

9) Guogis A. „Globalizacija ir socialumas šiuolaikinėmis sąlygomis.“ – Morkūnienė J. (ats.

red.). Globalizacija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.

10) Guogis A. „Globalizacijos ir Gerovės valstybių santykio problema“ – Socialinis darbas,

2004, Nr. 3(2).

11) Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage

Publications, 2001, psl. 1-27, 261-286.

12) Horton K., Patapan H. Globalisation and Equality. London: Routledge, 2005.

13) Jaeger M., Kvist J. „ Pressures on State Welfare in Post-industrial Societies: Is More or

Less Better“. – Social Policy and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

14) Bouget D. „Convergence in the Social Welfare Systems in Europe: from Goal to Reality“.

- Social Policy and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

15) Rimkutė J. (red.). Žmogaus socialinė raida. Vilnius: Homo Liber, 2001.

16) Ohngren B. „Europeanization of Social Policy: A Reopening of the Social Contract“ –

Kn. Globalization and the Middle Classes. Oxford, 2001, psl. 345-359.

17) Laqueur W. Europa mūsų laikais, 1945-1992. Vilnius: Amžius, 1995, psl. 240-248.

26

8. Seminaras.

Modeliavimas socialiniuose moksluose ir socialinėje politikoje.

1) Modeliavimo samprata.

2) Statiško modeliavimo samprata.

3) Dialektinio (dinaminio) modeliavimo samprata.

4) Modeliavimo metu keliami moksliniai klausimai.

5) Gerovės valstybių socialinės politikos modelių samprata.

6) Modelių konstravimo dabartis ir perspektyvos socialinėje politikoje.

Literatūra:

1) Titmuss R. Essays on „The Welfare State““.London: Unwin University Books, 1963.

2) Kuhnle S. Political Reconstruction of the European Welfare States. Report draft, 23-25

May, 1996, Pamplona.

3)Kvist J., Torfing J. Changing Welfare State Models. – CWR Working Paper 5, 1996.

4)Gelissen J., Arts W. Three Worlds of Welfare Capitalism or More ? – Journal of European

Social Policy, 2002, Vol. 12 (2).

5) Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Klaipėda, 1999, psl. 38-41.

6) Guogis A., Bernotas D. Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos ir savarankiškai

dirbančiųjų problemos, Vilnius: LTU leidykla, 2003.


1995.

8)Guogis A. Socialinės politikos modeliai. Vilnius: Eugrimas, 2000.

9)Guogis A. „Modeliavimo reikšmė socialiniame moksle“ – Viešoji politika ir


27

II kurso dalis – Gerovės valstybių socialinės politikos modeliai

9. Seminaras.

Institucinis-perskirstomasis (socialdemokratinis) modelis ir Šiaurės

Europa.

1) Institucinio-perskirstomojo (socialdemokratinio) modelio samprata.


3) Socialinės problemos Šiaurės Europoje

4) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Šiaurės Europoje.

5)Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Šiaurės

Europoje.

Literatūra:1) Niemela H., Salminen K., Vanamo J. Converging Social Security Models. Helsinki, 1996.

2) Esping-Andersen G. and Korpi W. From Poor Relief to Institutional Welfare States: the

Development of Scandinavian Social Policy. Stockholm, 1987.

3) Huber E., Stephens J. „Globalisation, Competitiveness, and the Social Democratic Model.“

– Social Policy and Society, 2002, No. 1.

4) Korpi W. The Development of the Swedish Welfare State in a Comparative Perspective.

Stockholm: The Swedish Institute, 1990.

5)Kuhnle S. The Scandinavian Type of Welfare States. Report prepared for Seminar in

Beijing, 24 October 1997.

6)Stahlberg A. C. „Pension Reform in Sweden“.- Scandinavian Journal of Social Welfare,

1995, No 4.

7)Ginsburg N. Divisions of Welfare. London: Sage Publications, 1995, psl. 30-66.

Stephens J. „The Scandinavian Welfare States: Achievements, Crisis and Prospects“. –

8)Esping-Andersen G. (ed.). Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

28

Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. Cambridge: Polity Press,

1995.

9)Ginsburg N. „Sweden: The Social Democratic Case.“ – Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S.

(eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001.

10)Kautto M., Heikkila M., Hvinden B., Marklund S., Ploug N. Nordic Social Policy.

Changing Welfare States. London: Routledge, 1999.

11)Liudvinovičienė A., Guogis A. „Lietuvos ir Švedijos socialinės politikos lyginamoji

analizė“. – Viešoji politika ir administravimas, 2004, Nr.8.

10. Seminaras.

Bismarkinis-korporatyvinis modelis ir kontinentinė Vakarų Europa.

11. Bismarkinio-korporatyvinio modelio samprata.

12. Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi.

13. Socialinės problemos kontinentinėje Vakarų Europoje.

14. Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos kontinentinėje Vakarų Europoje.

15. Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai kontinentinėje Vakarų Europoje.

Literatūra:1)Niemela H., Salminen K., Vanamo J. Converging Social Security Models. Helsinki,

1996.

2)Martin V. Introduction into the French Social Security System. Ministry of Social

Security and Labour, 1999.


4) Esping-Andersen G. „Welfare States without Work: the Impasse of Labour

Shedding and Familialism in Continental European Social Policy“. – Esping-

Andersen G. (ed.) Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

5)Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. Cambridge: Polity

Press, 1995.

29

6)Poole L. „Germany: a Conservative Regime in Crisis?“ - Cochrane A., Clarke J.,

Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001

11. Seminaras.

Marginalinis-liberalus modelis ir D. Britanija, Airija bei Šveicarija.

1. Marginalinio-liberalaus modelio samprata.

2. Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi.

3.Socialinės problemos D. Britanijoje, Airijoje bei Šveicarijoje.

4.Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos D. Britanijoje, Airijoje bei

Šveicarijoje.

5.Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos D.

Britanijoje, Airijoje bei Šveicarijoje.

Literatūra:1) Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas. Kaunas, 1999,

psl.434-440.



Press, 1995.

4)Clarke J., Langan M., Williams F. „Remaking Welfare: the British Welfare Regime

in the 1980-s and 1990-s.“ - Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.) Comparing

Welfare States. London: Sage Publications, 2001.

5)McLaughlin E. „Ireland: from Catholic Corporatism to Social Partnership.“ –

Cochrane A., Clarke J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage

Publications, 2001.

30

12. Seminaras.

Korporatyvinis-klientelistinis modelis ir Pietų Europa.

1.Korporatyvinio-klientelistinio modelio samprata.

2.Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi.

3.Socialinės problemos Pietų Europoje.

4.Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Pietų Europoje.

5.Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Pietų

Europoje.

Literatūra:1) Matsaganis M. „Social Assistance in Southern Europe: the Case of Greece

Revisited.“ – Journal of European Social Policy, 2000, Vol.10 (1).

2)Ferrera M. „The ‚Southern Model‘ of Welfare in Social Europe“.- Journal of

European Social Policy, 1996, 6 (1).

3)Maravall J. M. Regimes, Politics and Markets. Oxford, 1997.


Press, 1995.

5)Matsaganis M., Ferrera M., Capucha L., Moreno L. „Mending Nets in the South:

Anti-poverty Policies in Greece, Italy, Portugal and Spain.“ – Social Policy and

Administration, 2003, vol. 37, No.6.

6)Guogis A. „Graikijos socialinės politikos raida“. – Viešoji politika ir


13. Seminaras.

Marginalinis – liberalus modelis ir Šiaurės Amerika.

1. Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi JAV ir

Kanadoje.

31

2.Socialinės problemos JAV ir Kanadoje.

3.Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos JAV ir Kanadoje.

4.Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos JAV ir

Kanadoje.

Literatūra:1) Midgley J. „The United States: Welfare, Work and Development“.- International

Journal of Social Welfare, vol. 10, No 4, october 2001.

2)Kudrle R., Marmor T. The Development of Welfare States in North America. New

York, 1978.


4)Myles J. „When Markets Fail: Social Welfare in Canada and the United States“. –

Esping-Andersen G. (ed.) . Welfare States in Transition, 1996.

5)Clarke J. „ US Welfare: Variations on the Liberal Regime“. - Cochrane A., Clarke

J., Gewirtz S. (eds.) Comparing Welfare States. London: Sage Publications, 2001


Press, 1995.

14. Seminaras.

Marginalinis-liberalus modelis ir Rytų Azija bei Okeanija.

1) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi Rytų Azijos


2) Socialinės problemos Rytų Azijos bei Okeanijos šalyse.

3) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Rytų Azijos bei Okeanijos šalyse.

4) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Rytų Azijos


32

Literatūra:1) Overbye E. The New Zealand pension system in an international context,

with special reference to the Scandinavian cases. Paper presented at the

Workshop of Comparative Welfare Systems, Nordic Political Science

Congress, Helsinki 15-17 August, 1996.

2) Castles F. „Needs-Based Strategies of Social Protection in Australia and

New Zealand“. – Esping-Andersen G. (ed.) Welfare States in Transition.

London: Sage Publications, 1996.

3) Goodman R., Peng I. „ The East Asian Welfare States: Peripatetic

Learning, Adaptive Change, and Nation-Building“. – Esping-Andersen

G. (ed.) . Welfare States in Transition. London: Sage Publications, 1996.

15. Seminaras.

Korporatyvinis-liberalus-klientelistinis modelis ir Rytų Europa.

1) ) Politinių partijų ir socialinių partnerių veiklos įtaka šio modelio formavimuisi Rytų

Europoje.

2) Socialinės problemos Rytų Europoje.

3) Socialinio draudimo bruožai ir vystymosi perspektyvos Rytų Europoje.

4) Socialinės paramos ir socialinių paslaugų ypatumai ir vystymosi perspektyvos Rytų

Europoje.

Literatūra:1) Dziewiecka-Bokun L. „Social Policy at a Cross Roads. A Post-Communist

Experience.“ – Polish Political Science, vol. XXIV, 1994.

2) Dziewiecka- Bokun L. „Social Policy in a Post-Socialist Vacuum“ .- Nagel S.,

Rukavishnikov V. (eds.) Eastern European Development and Public Policy. New

York : St. Martin‘s Press, 1994.

33

3) Potucek M. „Czech Social Reform After 1989: Concepts and Reality.“ –

International Social Security Review, Vol. 54, 2-3, 2001.

4) Laurėnas V. Normalios politikos genezės atvejis. Klaipėda: Klaipėdos

universitetas, 2001, psl. 276-282.

5) Guogis A. „On the Lithuanian Social Policy Model.“ – Palola E., Savio A. (eds.)

Refining the Social Dimension in an Enlarged EU. Saarijarvi: Gummerus Printing,

2005.

6) Standing G. „ Social Protection in Central and Eastern Europe: a Tale of Slipping

Anchors and Torn Safety Nets.“ – Esping-Andersen (ed.). Welfare States in

Transition. London: Sage Publications, 1996.

7) Sodrai 15 metų. Vilnius: SADM, 2005.

8) Sotiropoulos D., Neamtu I., Stoyanova M. „The Trajectory of Post-communist

Welfare State Development: the Cases of Bulgaria and Romania. – Social Policy

and Administration, 2003, vol. 37, No. 6.

9) Guogis A., Bernotas D., Ūselis D. Lietuvos politinių partijų samprata apie

socialinę apsaugą. Vilnius: Eugrimas, 2000.

10) Bernotas D., Guogis A. Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos ir

savarankiškai dirbančiųjų problemos. Vilnius: LTU leidykla, 2003.

11) Bernotas D., Guogis A. „The Lithuanian Social Policy Model“. – Journal of Baltic

Studies, 2001, vol. XXXII, No 3.

16. Seminaras.

Socialinės politikos modeliavimo reikšmė įvairiems socialinio

administravimo tipams.

1)Marginalinio-liberalaus modelio įtaka Naujosios viešosios vadybos funkcionavimui.

2)Socialinės politikos modeliai ir hierarchinis administravimo būdas.

3)Socialinės politikos modeliai ir fatalistinis administravimo būdas.

34

4)Naujosios viešosios vadybos ir neo-hierarchinės vadybos perspektyvos socialiniame

administravime (socialinėje apsaugoje).

Literatūra:1)Dixon J. Social Security in Global Perspective. Westport: Praeger, 1999, psl. 171-

187.

2)Derlien H.-U. „Observations on the State of Comparative Administration Research

in Europe – Rather Comparable than Comparative.“- Maor M., Lane J. E. (eds.)

Comparative Public Administration Volume II. Comparative Research. Dartmouth:

Ashgate, 1999.

3)Guogis A., Gudelis D. „Naujosios viešosios vadybos taikymo teoriniai ir praktiniai

aspektai“. – Viešoji politika ir administravimas, 2003, Nr.4.

4)Guogis A., Gudelis D. „Pilietinė visuomenė ir socialinė politika: Naujosios

viešosios vadybos galimybės“ – Filosofija. Sociologija, 2003, Nr.4.

5)Guogis A. „Socialinė apsauga ir Naujosios viešosios vadybos alternatyva“ . –

Socialinis darbas, 2005, Nr. 4 (2).

17. Seminaras.

Mokslinio-tiriamojo projekto pristatymas Gerovės valstybių socialinės

politikos modelių tematika.

Projektas (su numanoma finansine sąmata ir galimais projekto dalyviais) gali

būti paruoštas tiek iš pirmosios, tiek iš antrosios kurso dalies laisvai pasirenkant

temą. Projekto pristatymo metu būtina atskleisti:1) Projekto sudėtines dalis.

2) Projekto tikslus ir uždavinius.

3) Projekto atlikimo metodologiją.

4) Projekto atlikimo metodiką.

5) Projekto rezultatus.

35

6) Projekto tęstinumą.

P.S. Projekto ruošimas magistrantams gali būti pakeistas mokslinio straipsnio

rašymu ir pristatymu.

36

Documents

Arvydo Guogio asmeninis tinklalapis | Arvydo …arvydasg.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/02/ge... · Web viewKurso tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Gerovės valstybių