Asmenų LYGYBĖS klausimai pagal Europos Sąjungos

pagrindinių teisių chartiją.

Maksimas Kozlineris, 2014maksimas.kozlineris@yahoo.com

Skirtingi žodžiai apibūdina skirtingus žmones..

..bet įstatymo akis mato tik vieną, tinkantį mums visiems - LYGYBĖ

Kiekvieno žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos nepriklausomai nuo asmens

savybių. •Tam, kad visa tai veiktų tinkamai ir kokybiškai, valstybė įkuria specialias įstaigas, institucijas, kurios kovoja su žmogaus teisių pažeidimais, bei užtikrina, kad tų teisių būtų laikomasi.

• Egzistuoja visapusė žmogaus teisių gynimo sistema įvairiose Europos valstybėse (ne išimtis ir Lietuva):

- Tai Konstitucija; - specialūs įstatymai, užtikrinantys žmonių lygias teises

(pvz. Lygių galimybių įstatymas); - institucijos (pvz. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) - tarptautiniai dokumentai;

- ir kt.

Be to, Europos Sąjungos narės (šalys) privalo laikytis ES Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių

žmogaus teisių, tarp kurių nemažai kalbama apie lygias asmenų teises, o už pažeidimus valstybės numačiusios

atsakomybę ir baudas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

• Pirmą kartą ES istorijoje viename tekste aprašomos visos pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės ES piliečių bei visų Sąjungos teritorijoje gyvenančių asmenų teisės. (2000-12-07/ 2009-12-01)*

* (antra data – dokumento įsigaliojimo data)

Šiai dienai vienas svarbiausių ir aktualiausių tarptautinių dokumentų

Parengtas ir pristatytas pirmą kartą 2000m. gruodžio 7d. Nicoje (Pranc.), kaip patariamasis

dokumentas. Nebuvo privalomas šalims.

Nuo 2009m. gruodžio 1d. įsigaliojo Lisabonos sutartis (atnaujinanti ES veikimą), ir Chartija tapo privalomas dokumentas visoms ES valstybėms.

• Sąjunga remiasi visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu;..

• Europos tautos, ...<..> , yra pasiryžusios bendrų vertybių pagrindu siekti taikios ateities.

• ..įtvirtinamos pagrindinės teisės, kurios kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų.

Sąjunga pripažįsta toliau išdėstytas teises, laisves ir principus....LYGYBĖ

• 20 str. Lygybė prieš įstatymąPrieš įstatymą visi lygūs.

• 21 str. Diskriminacijos uždraudimas1. Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės,

odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

2. Sutarčių taikymo srityje <..> draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens pilietybės.

Visai nesvarbu: ar tu vyras ar moteris; jaunas ar senas; kokia tavo odos spalva; turtingas ar

vargšas – prieš teisę ir prieš įstatymą visi esame LYGŪS

„Vieni žmonės stori, kiti ploni. Kai kurie labai gražūs ar labai protingi. Bet jei užfiksuotume

visus tuos žmones rentgeno aparatu, pamatytume tik eilę vienodų skeletų su

tuščiomis akiduobėmis“

Dalai Lama - Tibeto budizmo (lamaizmo) dvasinis vadovas.

Ar pavyko įsivaizduoti? Dalai Lama šiame išsireiškime turbūt turėjo omenyje kur kas daugiau, bet kalbant apie lygybę toks pavyzdys labai tinka ir puikiai pavaizduoja žmonių lygybės esmę.

Bet kokia diskriminacija turi būti draudžiama – tai vienas iš būdų

užtikrinti lygias teises

• Kas yra – diskriminuoti?

Terminas “diskriminuoti” iš esmės reiškia du asmenis ar dvi situacijas vertinti skirtingai, kai tarp jų skirtumo nėra,

arba vertinti vienodai situacijas, kurios faktiškai yra skirtingos.

Paskutinė „detalė“ gali atrodyti kur kas vertingesnė,

nors tai tik atsitiktinumas ir visos yra lygios

Nevienodas „startas“: suprantamas kaip vienodos galimybės (vienam suteikiamos tam tikros privilegijos, bet tai aiškinama kaip vienodos sąlygos visiems, nors taip nėra. )

• Žmogus negali būti diskriminuojamas tiek tiesiogiai..(tiesioginė diskriminacija – tai toks elgesys su asmeniu,

kai dėl jo rasės, lyties, pažiūrų, socialinio statuso ar ko kito, elgiamasi ne kaip su visais kitais, taikomos prastesnės sąlygos, negu tokioje pačioje situacijoje turėtų kitas asmuo) pvz. vargšai neturi teisės lankytis parkuose

• ..tiek netiesiogiai (netiesioginė diskriminacija – tai tokia situacija, kai dėl

egzistuojančių neutralių taisyklių, įstatymų, kurie turėtų būti taikomi vienodai, atsiranda galimybė kad asmuo dėl savo statuso, padėties, amžiaus gali patekti į prastesnę padėtį nei kiti) pvz. aukšti valstybinės kalbos žinių reikalavimai vienodai taikomi tiek mokytojams, tiek darbininkams, kurių darbui to nereikia

• 22 str. Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovėSąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.• 23 str. Moterų ir vyrų lygybėVisose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė,

įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą.Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių,

numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai.

Europos Sąjunga (ES) lyčių lygybės srityje siekia užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį į

vyrus ir moteris bei kovoti su visomis diskriminacijos dėl lyties formomis.

•Kiekviena valstybė stengiasi sudaryti lygias galimybes tiek vyrams tiek moterims, ir tokiu būdu veiksmingiau panaudoti savo žmogiškuosius išteklius.

Egzistuoja tam tikri lyčių lygybės principai, kurių turi būti laikomasi:

• Moterys ir vyrai turi būti lygūs sprendimų priėmimo srityje – remiantis demokratijos principais, kiekvienas asmuo turi vienodas teises lemti visuomenės raidos procesus.

• Moterys ir vyrai turi turėti lygias galimybes darbo rinkoje – turi būti užtikrintos vienodos sąlygos dalyvauti darbo rinkoje ir gauti vienodą darbo užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą.

• Moterys ir vyrai turi turėti galimybę vienodai dalytis pareigomis šeimai – ekonominis moterų ir vyrų įnašas į visuomenės gerovę yra vienodai svarbus.

• Moterys ir vyrai turi būti apsaugoti nuo smurto dėl lyties – smurtas yra pats grubiausias žmogaus teisių pažeidimas ir negali būti toleruojamas jokio asmens atžvilgiu.

• Moterys ir vyrai turi būti apsaugoti nuo diskriminacijos dėl jų lyties darbo santykiuose, mokslo ir švietimo srityje, parduodant prekes ir paslaugas, reklamoje.

• 24 str. Vaiko teisės1. Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir

globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą.

2. Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.

3. Kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

• Kalbant apie vaikų lygybę, pažymima tik tiek, kad į vaikus (jų teises) turi būti atsižvelgiama, kaip į lygius asmenis, kurie taip pat turi savo nuomonę, balsą, interesus..

• .. tačiau, verta paminėti, kad kol vaikas yra nepilnametis, jis lygiai taip pat, be jokių išlygų turi ir pareigas sau, prieš tėvus, kitus vaikus ir kitus asmenis. Be to, kadangi nepilnamečių atsakomybė nėra visiška (daugumoje atveju už jų elgesį atsako tėvai), tai vaikai turi pareigą ir elgtis atitinkamai, nepažeisti kitų žmonių teisių (žinoti savo teises ir pareigas), įstatymų, nes tik tada ir į juos bus žvelgiama kaip į lygius gyvenimo dalyvius.

• 25 str. Pagyvenusių žmonių teisėsSąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių

teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

• Valstybė stengiasi įtraukti į įvairias veiklas ir pagyvenusius žmones, nes jiems taip pat svarbu jaustis pilnaverčiais. Todėl stengiamasi nuolat skatinti senyvo amžiaus žmones dalyvauti visuomenės kultūrinėje, pramoginėje veikloje. Turi būti skiriama pakankamai dėmesio, kad šie asmenys galėtų efektyviai naudotis sveikatos priežiūros sistema (gauti būtinus vaistus prieinamomis kainomis).

Be to, jeigu tėvų pareiga - išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai vaikų pareiga, apie kurią jie turi žinoti, yra

globoti tėvus senatvėje

Toks principas yra įtvirtintas siekiant užtikrinti, kad žmonės vieni kitais pasirūpintu nepaisant jokių

skirtumų, nes visi turime jaustis lygiaverčiais, kai to labiausiai reikia (o to reikia nuolatos)

• 26 str. Neįgaliųjų asmenų integravimasSąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų

teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

• Negalė - tai bet koks sutrikimas, sindromas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba apriboja asmens galimybę užsiimti kasdiene veikla ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu.

Ypatingai svarbūs žodžiai, kalbant apie žmones su negalia yra – visavertis visuomenės narys.Kiekvienas žmogus turi jaustis visaverčiu, lygiusu kitais ir jam svarbu jaustis pilnaverčiu,gyventi pilnavertį gyvenimą, kad ir kas beatsitiktų.

• Kiekviena šalis įgyvendina vis daugiau projektų, susijusių su neįgalių žmonių įtraukimu į darbo rinką. Pastaruoju metu neįgaliesiems taip pat atsiranda vis daugiau galimybių sukurti nuosavą verslą pasinaudojant įvairių organizacijų pagalba ir valstybės parama, tai padeda tokiems žmonėms jaustis lygiaverčiais.

• Be to, tokios iš pažiūros mažos smulkmenos, kaip galimybė patekti į bet kurį administracinį, savivaldos ar apskritai į bet kurį pastatą, įstaigą, parduotuvę yra itin svarbios neįgaliems žmonėms, kalbant apie jų lygias teises. Valstybės stengiasi suteikti neįgaliesiems galimybę lygiomis sąlygomis naudotis fizine infrastruktūra, transportu.

Negalim pamiršti!Kaip ir visos kitos teisės, asmenų LYGYBĖ, nėra

absoliuti

Privalome elgtis taip,kad lygybė būtų proporcinga ir teisinga. Turime vadovautis protu, įvertinti situaciją dėmesingai, apdairiai ir rūpestingai, nes tik tadaprincipas, kad visi asmenysyra lygūs, veiks tinkamai.

Šios teisė ir laisvės apibrėžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje

(III dalis: LYGYBĖ) ir yra pamatinės taisyklės, normos, kuriomis privalo vadovautis visos Europos Sąjungos

valstybės narės (28 valstybės), siekiant užtikrinti asmenų laisves ir teises.