12/02/2013

1

TEORIJA

1. Teorijos samprata.2. Teorijos funkcijos.

Kas yra teorija?

• Teorija priešpastatoma faktui.• Teorija yra neįrodyta hipotezė arba

spekuliacija tikrovės, kuri iki šiol neaiški,atžvilgiu.

• Patvirtinta teorija tampa faktu.

C. S. Holl, G. Lindzey: apie teorijąniekada negalima pasakyti, teisinga jiar ne, nors jos prielaidos ar pasekmėstokiomis gali būti.

Teorija – tai teoretiko sukurtųsąlyginumų rinkinys. Ji – kūrėjolaisvo pasirinkimo rezultatas.

Teorija gali būti tik naudinga arbanenaudinga pagal tai, kiek ji gali numatyti,projektuoti reiškinius, kurie vėliauverifikuojami (verifikavimas – teisingumonustatymas, įrodymas), patvirtina savoteisingumą.

Teorijai netaikomi teisingumo arklaidingumo kriterijai.

• Teorija – tai ne duotybė; ji nenulemtagamtos, duomenų ar kitų determinantų.

• Tyrimo metu gauti duomenys gali būtiįtraukti į bet kurią iš daugybės teoriniųschemų.

12/02/2013

2

• Teorija konstruojama kūrybiškai irlaisvai: teoretikas, pasirinkdamas jįdominančių įvykių pateikimo būdą, renkasitaip pat kūrybiškai laisvai, kaip irmenininkas – skiriasi tik juos dominantysįvykiai ir jų vertinimas.

• Nėra vienintelės teisingos teorijoskonstravimo formulės, kaip nėrabendros meno šedevrų sukūrimo formulės.

Teorija – tai relevantinių (tarpusavyjebesisiejančių pagal prasmę) prielaidų irempirinių apibrėžimų rinkinys.

Reikalavimai prielaidoms:• Relevantinės – jos remiasi tos srities

empiriniais reiškiniais, kuriuos aiškinateorija;

• naudingos, įžvalgios tyrimų srityje;

• tiek bendros, tiek specifinės;

• gali skirtis forma – nuo matematiškaitikslios formuluotės iki santykinai laisvaisuformuluotų;

•• aiški formuluotė;

• teorijos prielaidos ir kiti elementai privaloatitinkamai derėti vieni prie kitų, t. y.,egzistuoja juos susiejančios taisyklės(teorijos sintaksė).

Empiriniai (operaciniai) apibrėžimai:

• Užtikrina ryšį tarp teorijos terminų, sąvokųir empirinių duomenų.

• Leidžia teoriją susieti su realybe ir tyrimųduomenimis.

• Apibrėžia operacijas, leidžiančiasišmatuoti kintamuosius.

• Gali apimti empirinio taikymo momentus.

12/02/2013

3

Empiriniai apibrėžimai:

gali būti pilni ir tikslūs, bet gali būti ir labaibendri;

turi būti tiek tikslūs ir išbaigti, kiek taiįmanoma.

Teorija – prielaidų apie tam tikrus reiškiniusrinkinys, kurį laisvai sudaro tyrėjas ir kuristuri atitikti tam tikrus vidinio elementųtarpusavio ryšio logikos ir tiriamos sritiesreikalavimus.

Teorijos funkcijos:

1. Teorija leidžia įžiūrėti anksčiauneįžiūrėtus empirinius santykius.

• Kiekvieno tyrimo esmė – nustatytistabilius empirinius ryšius tarp reiškinių irkintamųjų.

• Teorijos funkcija – sistemingai tampadėti.

• Į teoriją galima žiūrėti kaip į savotiškąmalūną, malantį prielaidas, o vietoj miltųgaunami atitinkami empiriniai teiginiai,kurie vėliau gali būti patvirtinti arbaatmesti, gavus vienokius ar kitokiusduomenis.

• Pati teorija yra prielaida, ir jospriėmimą ar atmetimą apsprendžiatik jos naudingumas aiškinantvienos ar kitos srities reiškinius.

•Teorijos naudingumą nusako dupagrindiniai komponentai: verifikacijair platumas.

12/02/2013

4

• Verifikacija (lot. verus – teisingas, facio– darau) – teorijos teisingumonustatymo procedūra, parodanti teorijossugebėjimą formuluoti prielaidas,patvirtinamas atitinkamų empiriniųduomenų.

• Platumas – rodo iškeltų teiginiųišplitimo laipsnį arba pilnumą (visiemsar ne tos srities reiškiniams taikoma).

Teorijos naudingumą rodo ir jos sisteminisbei euristinis poveikis tyrimams:

• Teorija leidžia formuluoti teiginius,užtikrinančius griežtai organizuotustyrimus – taip reiškiasi teorijos sisteminispoveikis.

• Teorijos sugebėjimas skatinti tyrimusnetikėtomis idėjomis, sukeliančiomis netatmetimą, pasipriešinimą, vadinamaseuristiniu teorijos poveikiu.

Paskutinis kriterijus vertinant teoriją - jospaprastumas.

• Tai gebėjimas paprastai ir suprantamaikalbėti apie sudėtingiausius dalykus.

• Jis svarbus tik tada, kai reikia rinktis išlygiaverčių teorijų.

• Paprastumas – priešingybė sudėtingumui,ir yra greičiau asmeninė teoretiko vertybė,negu būtinas teorijos atributas.

2. Teorija įgalina sujungti toje srityježinomus empirinius atradimus į nuosekliąir suprantamą sistemą.

• Teorija – priemonė organizuoti irintegruoti visa, kas skiriamaatitinkamam reiškinių ratui.

Tačiau:

• Jei teorija remiasi tik tuo, kas jau stebėta iraprašyta, jos vertė nedidelė;

• jei tyrėjas įsivaizduoja, jog teorija tikžodinis nustatytų faktų racionalizavimas,jis nesupranta, kad pagrindinisreikalavimas teorijai – akcentuoti naujusar bent jau nepastebėtus dalykus.

12/02/2013

5

3. Teorija saugo tyrėją nuo neesminių,dalinių, antraeilių reiškinių.

• Naudinga teorija pateikia aiškiasinstrukcijas, kokius duomenis rinkti,atsižvelgiant į konkrečią tiriamų reiškiniųsritį.

T. Kuhn (1962):• mokslo judėjimas gali būti suprantamas

kaip serija revoliucinių žingsnių, kuriųkiekvieną žymi dominuojanti paradigma.

• Kiekviena sritis plečiasi nekoordinuotai,formuojasi ir vystosi atskiri tyrimai irteorinės idėjos, pasižyminčiosautonomiškumu, tarpusavyjekonkuruojančios iki tada, kol konkreti idėjųsistema neįgyja paradigmos statuso.

Paradigma - teorinių ir metodologiniųprielaidų, kuriomis remiasi konkretusmokslinis tyrimas, visuma.

• Dažniausiai paradigmomis tampa darbai,kurie, iš vienos pusės, yra tokie netikėti,kad ilgam laikui pritraukia skirtingų tyrėjųdėmesį; iš kitos – tie darbai yra atviri,palieka vietos vėlesnių kartų mokslininkųdarbams, leidžia rasti neišspręstųproblemų.

Tarp asmenybės teorijų nėra paradigminįstatusą įgijusių teorijų.

Teorija – tai tarpusavyje susijusių idėjų,teiginių ir principų sistema, turinti tikslą

paaiškinti tam tikrą realybės reiškinių sritį.

KITAIP SAKANT:

Teorija padeda apjungti viską, ką mesžinome, ir numato, kaip atrasti tai, ko dar

nežinome.

13/02/2013

1

3. Asmenybės teorija (AT)

1. AT samprata.2. Pagrindinės funkcijos.3. AT komponentai.4. AT vertinimo kriterijai.5. AT teiginiai apie žmogaus prigimtį

• Dabartiniame personologijos išsivystymoetape egzistuoja įvairios alternatyviosteorijos, aprašančios asmenybę kaipintegruotą visumą ir kartu aiškinančiosskirtumus tarp žmonių.

Jei žmogaus elgesys būtų visai aiškus,nereikėtų kurti asmenybės teorijų.

Asmenybės teorija – kruopščiai patikrintisamprotavimai arba hipotezės apie tai, kasyra žmonės, kodėl jie elgiasi taip, o nekitaip.

Kiekviena teorija turėtų atsakyti įtris klausimus:

Kas? Kaip? Kodėl?

Kas?

• Atsakymas atskleidžia žmogauscharakteristikas ir tai, kaip jossusijusios viena su kitom.

13/02/2013

2

Kaip?

• Aiškinasi asmenybės determinantes: kaipgenetiniai ir aplinkos faktoriaisąveikauja tarpusavyje, kad gaunametokį rezultatą.

Kodėl?

• Ieško individualaus elgesio priežasčių.

• Atsakymai išryškina individo motyvacinescharakteristikas, kodėl jis ar ji aktyvus,kodėl būtent taip aktyvus.

• Asmenybės psichologijos domėjimosi sritis– žmogus, jo prigimtis ir elgesys.

• Asmenybės teorijos leidžia geriau suprastižmogaus funkcionavimo realiamepasaulyje unikalumą ir sunkumus.

AT funkcijos:

Dvi pagrindinės AT funkcijos:

1. Aiškina elgesį.2. Numato elgesį.

• Asmenybės teorija yra aiškinamoji – jiaiškina elgesį kaip tam tikra prasmeorganizuotą, o tai leidžia jį suprasti. T. y.,teorija pateikia prasmių karkasą arbaschemą, leidžiančią suprasti ir interpretuotiviską, kas mums žinoma apie atitinkamąreiškinių klasę.

• Aiškinamoji teorijos funkcija tampaypatingai reikšminga tada, kai mes turimdaug faktų ir stebėjimų apie elgesį.

• Naudinga teorija suteikia prasminįkontekstą, kuriame darosi įmanomavienodai aprašyti ir interpretuoti žmogauselgesį.

13/02/2013

3

• Teorija turi ne tik aiškinti praeities irdabarties įvykius, bet ir prognozuoti beinumatyti ateitį.

• Ji turi duoti pagrindą prognozuojamiemsrezultatams ir įvykiams, kurių dar nėra.

• AT turėtų kryptingai skatinti tyrimus,užtikrinti galimybę ne tik patikrinti, bet irpatvirtinti prognozes.

• Nepatikrinamų teorijų mokslinį vertingumąnustatyti neįmanoma.

• Asmenybės teorijos pagrindas glūdipožiūryje į žmogaus prigimtį.

• Kiekviena pilnavertė AT apima šešispagrindinius komponentus.

AT komponentai:

1. Asmenybės struktūra – asmenybėsbaziniai elementai.

1. Procesas (motyvacija) – dinaminiaiasmenybės aspektai, motyvai.

3. Asmenybės augimas ir vystymasis.

4. Psichopatologija – normalausasmenybės funkcionavimo sutrikimųprigimtis ir priežastys.

5. Psichinė sveikata – gebėjimas bedidesnių sunkumų adaptuotis ir normaliaifukncionuoti.

6. Asmenybės kitimai psichoterapiniųpoveikių įtakoje.

13/02/2013

4

• Pilna asmenybės teorija apima visusšiuos komponentus.

• Teorijos turinys ir jos taikymo ribospriklauso nuo to, kaip aiškinami šiekomponentai.

1. ASMENYBĖS STRUKTŪRA

• Bet kurios asmenybės teorijos pagrindas –struktūros aiškinimas: kokie asmenybėsstruktūriniai vienetai (santykinai stabilioscharakteristikos, kurias žmonėsdemonstruoja įvairiomis aplinkybėmis irskirtingu laiku) svarbiausi, kaip jietarpusavyje sąveikauja.

• Jie primena atomus ir ląsteles gamtosmokslų teorijose, tačiau jie nematomi,kaip, pvz., nervinės ląstelės ar kt.

• Todėl jie ir juos aprašančios koncepcijos,kaip ir pačios asmenybės teorijos, yragrynai hipotetinės.

• Vienas populiariausių struktūriniųkoncepcijų pavyzdžių – asmenybėsbruožų koncepcija.

• Bruožas – tam tikras savybių kompleksas;tai psichinis darinys, įgalinantis darytiišvadas dėl tolesnio asmens elgesio.

• Bruožas suprantamas kaip pastoviypatybė.

Penkių faktorių modelis

• Neurotizmas,• ekstraversija,• atvirumas patyrimui,• sutariamumas,• sąmoningumas.

13/02/2013

5

Dažniausiai minimi bruožų pavyzdžiai –impulsyvumas, sąžiningumas, jautrumas,drovumas.

Asmenybės bruožų teorijos autoritetai: G.Allport, R. Cattel, H. Eysenck, R. R.McCrae, P. T. Costa ir kt. teigia, kadgeriausia asmenybės struktūrą aprašytihipotetinių ypatybių, sudarančiųelgesio pagrindą, terminais.

Asmenybės struktūra gali būti aprašyta irasmenybės tipo koncepcijos pagalba.

Šiuolaikinėje asmenybės psichologijojetipas suprantamas kaip daugybėsskirtingų bruožų visuma, sudarantisavarankišką darinį, turintį aiškiaiapibrėžtas ribas.

Tipas – esminė savybė, turinti priešingąpolių.

C. G. Jung:• Introvertai;• Ekstravertai.

Bet kuri asmenybė – arba viena, arba kita.

• Aprašant asmenybės struktūrą galimanaudoti ir kitas sąvokas, ne tik bruožus artipus.

• Asmenybės teorijos skiriasi pagalnaudojamų elementų rūšį, struktūriniusvienetus, pagal šių elementų organizacijosypatumus.

S. Freud:• Id;• Ego• Superego.

Teigiama, kad tai sėkmingas sudėtingosstruktūros pavyzdys.

Asmenybės teorijos skiriasi pagal:

• Pasirinktą struktūrinę koncepciją;• Pasirinktų struktūrinių elementų rūšį,• Šių elementų organizacijos ypatumus;• Kiek elementai sujungti į organizuotą

hierarchinę sistemą.

13/02/2013

6

• Bet koks požiūris į asmenybę, jei jispretenduoja būti naudingu, privalo atsakytiį klausimą: kokie yra stabilūs,nekintantys žmogaus ypatumai, elgesioaspektai?

• Todėl struktūros, jos elementųorganizacijos problema yra svarbiausiaskomponentas visose asmenybės teorijose.

2. Motyvacija (procesas)

• Tikslinga asmenybės teorija privaloaiškinti, kodėl žmogus elgiasi taip, o nekitaip.

• Motyvacijos (arba žmogaus funkcionavimoproceso) koncepcijos aiškina dinamines,kintančias žmogaus elgesio ypatybes.

• Kodėl žmogus sau kelia vienokius arkitokius tikslus ir jų siekia?

• Kokie specifiniai motyvai verčia žmogųveikti ir nukreipia jo poelgius? Ir t. t.

3 motyvacijos koncepcijos (pagalPervin):

• Pasitenkinimo (hedonistinių) motyvųkoncepcija;

• Augimo (savęs realizavimo) motyvųkoncepcija;

• Kognityvinių motyvų koncepcija.

I. Pasitenkinimo motyvų koncepcijadidžiausią reikšmę elgesio aiškinimeskiria malonumo siekimui ir skausmovengimui.

Joje išskiriami 2 modeliai:• Įtampos mažinimo;• žadinimo, skatinimo.

1. Įtampos mažinimo modelis arbastūmimo (push), dar – “šakės į šoną”modelis – siekiama pašalinti įtampą,tenkinant poreikius (fiziologinius): alkisarba troškulys sukelia įtampą, kurisumažėja pavalgius arba atsigėrus.

13/02/2013

7

2. Žadinimo, skatinimo, dar: traukimo(pull),“morkos prieš nosį” modelis –akcentuojami išoriniai skatintojai, tikslaiarba galutiniai punktai: žmogus gali siektipinigų, šlovės, valdžios.

• Nors čia pabrėžiamas tikslas, o ne vidinėsįtampos būsena, vis dėlto aišku, kad ir čiakalbama apie pasitenkinimo siekimą, tikšiuo atveju pasitenkinimas asocijuojasi sutikslo pasiekimu.

• Todėl motyvacijos skatinimo modeliai, kaipir įtampos mažinimo modeliai, laikomihedonistiniais arba orientuotais įmalonumą.

• II. Antrasis modelis pagrindinemotyvuojančia jėga įvardija žmogaussiekimą augti ir save realizuoti.

• Pagal šį modelį individai siekia augti irrealizuoti savo potencialą net įtamposdidinimo kaina (Maslow, Rogers).

III. Trečiasis modelis būdingasKognityvinėms asmenybės teorijoms,kurios motyvaciją traktuoja kaip žmogauspastangas suprasti ir nuspėti įvykius,vykstančius pasaulyje.

• Teigiama, jog žmogui būdingas dermės arpažinimo poreikis, o ne pasitenkinimo arsavęs realizavimo poreikiai.

• Pvz., žmogus gali siekti išlaikyti suderintąAš vaizdą ar nuspėti kitų žmonių elgesį.Šiuo atveju nuspėjamumas ir vidinė dermėsvarbi subjektui net tada, jei tenka kęstiskausmą ar išgyventi diskomfortą

Pagal Swann, žmonės kartais gali rinktisnemalonų įvykį, o ne malonų, jei jis daryspasaulį stabilesniu ir aiškesniu.

13/02/2013

8

Asmenybės psichologijos istorijojeskirtingais jos raidos etapais vyravoskirtingos motyvacijos teorijos:

• Iki 50 – ųjų pagrindinė buvo potraukiųteorija (Freud);

• Mažėjant dėmesiui potraukiams ir įtamposmažinimui, išpopuliarėjo augimo ir savęsrealizavimo modelis (Maslow, Rogeres);

• Apie 60 – uosius, prasidėjus kognityvineirevoliucijai, susidomėta pažinimomotyvais.

• Dabartiniu metu didėja dėmesys tikslosiekimą aiškinančioms teorijoms,akcentuojančioms žmogaus norą pasiektilaukiamą galutinį tikslą.

• Teoretikai savo teorijose linkę akcentuotivieną kurį nors modelį, labiausiai tinkantįpagal bendrą teorijos idėją.

• Modeliai iš esmės atspindi personologųnuostatas, įsitikinimus, o ne žmoguibūdingus motyvus, nes realybėje tampačiam žmogui būdingi įvairiausimotyvai – nuo įtampos mažinimo ikipažinimo ir tikslo siekimo.

3. Asmenybės vystymasis

• Vienas pagrindinių uždavinių personologui– paaiškinti individualių skirtumų raidą,asmenybės raidą.

• Asmenybės teorija turi paaiškinti, kasvystosi, kaip ir kodėl.

4. Psichopatologija

• Teorija turi aiškinti ir priežastis, kodėl kaikurie žmonės nepajėgia prisitaikyti prievisuomenės reikalavimų ir efektyviai jojefunkcionuoti.

• Kiekviena asmenybės teorija pateikiasavo požiūrį į psichinių sutrikimųpriežastis.

• Būtinybė analizuoti psichinių sutrikimųpriežastis davė nemažai požiūrių, kuriųdauguma kartu siūlo ir gydymo principus.

13/02/2013

9

Psichodinaminis požiūris:• Vaikystėje neišspręsti konfliktai gali įtakoti

suaugusiojo patologinį elgesį.• Šie konfliktai kyla dėl vienalaikių

prieštaringų sekso ir agresijos potraukiųegzistavimo.

• Konfliktai gimdo liguistus simptomus.• Kadangi šie konfliktai neįsisąmoninami ir

žmogus nesupranta, kas sukėlėsimptomus, pastarieji linkę stiprėti.

Bihevioristinis požiūris:• Pats elgesys – problema.• Norint paaiškinti nenormalų elgesį,

nereikia tirti giluminių, nepažintųmechanizmų.

• Vietoj to – išanalizuoti, kaip, kokiomissąlygomis praeityje buvo išmoktas nuonormos nukrypstantis elgesys ir kokiosaplinkybės leido jam išlikti iki šiol.

Sociokultūrinis požiūris:• Tiek normalus, tiek nenormalus žmogaus

elgesys turi šeimos, visuomenės, kultūrosatspaudą.

• Kai kurie santykiai su aplinkiniais, į kuriuosmes įsitraukiam ar būnam įtraukiami, galitapti elgesio nukrypimų priežastimi arskatinti juos vystytis.

• Stresai ir konfliktai, kuriuos žmogusišgyvena kasdieniame bendravime, galisukelti ir stiprinti patologinio elgesioformas.

• Pilna asmenybės teorija turi įtikinamaipaaiškinti, kodėl kai kurie žmonėsgyvenime jaučia tokią įtampą, kad negalisusidaryti efektyvių įgūdžių problemomsspręsti.

5. Psichinė sveikata

• Patikima asmenybės teorija privalopasiūlyti sveikos asmenybės įvertinimokriterijus.

• Kas įeina į “sveikos asmenybės” sąvoką?

13/02/2013

10

• Freud: brandžios (sveikos) asmenybėsfunkcionavimo sėkmę nusakosugebėjimas produktyviai dirbti ir palaikytinormalius tarpusavio santykius (meilė irdarbas).

• Bandura: saviefektyvumas arba savosugebėjimo pasirinkti tikslo pasiekimąužtikrinančių elgesio formų įsisąmoninimasyra svarbiausia prisitaikymo ypatybė(sveikos asmenybės požymis).

• Maslow: normaliam asmenybės augimuibūtinas perėjimas nuo primityviųporeikių (fiziologinių ar saugumo)tenkinimo prie aukštesnių,žmogiškesnių (pvz., tiesai ar grožiui)tenkinimo.

• Save realizavusių žmonių asmenybėsprofilį sudaro tokios savybės kaipefektyvus realybės suvokimas, poreikisvienatvei ir asmeniniam gyvenimui, savęsir kitų priėmimas.

Taigi, psichinės sveikatos įvertinimo kriterijai– svarbus klausimas kiekvienai išbaigtaiasmenybės teorijai.

6. Asmenybės pasikeitimasterapinių poveikių įtakoje

• Asmenybės teorijos, pateikdamosinformacijos apie psichopatologijospriežastis, siūlo ir nukrypstančio nuonormos elgesio korekcijos kelius: kaippadėti žmonėms kelti savo kompetenciją,mažinti neadaptyvaus elgesiopasireiškimus, pasiekti pozityviųasmenybės pokyčių?

• Daugelis teorijų labai kruopščiai aprašoklinikinius (konsultavimo) aspektus, todėlterapinių krypčių yra beveik tiek pat,kaip ir asmenybės teorijų.

• Jos skiriasi ne tik gydymo metodais, bet irjų kūrėjų požiūriais į asmenybę apskritai.

• Viename poliuje – psichodinaminėteorija, svarbiausią vietą skiriantinesuvoktiems konfliktams ir patirčiai, įgytaivaikystėje, laikanti juos dominuojančiaisfaktoriais asmenybės elgesio kontrolėje.

13/02/2013

11

• Todėl psichodinaminis terapinio poveikiomodelis siekia padėti žmonėms išsiaiškintiišstumtų iš sąmonės vaikystės konfliktųpriežastis ir šaltinius; suprasti, kaip šiekonfliktai veikia jų gyvenimus suaugus.

• Kitame poliuje – biheviorizmas, teigiantis,kad elgesį didele dalimi sąlygoja gyvenimoįvykiai ir supanti aplinka.

• Sutrikusios adaptacijos žmonės arba savolaiku nesugebėjo išmokti gyvenimoreikalavimus atitinkančių įgūdžių, arba jųišmoko nepakankamai, arba išmokonetinkamų, kuriuos pastiprino aplinka.

• Tokius žmones reikia mokyti naujų elgesioformų, padėti atsikratyti nepakankamaiadaptyvių.

• Terapiniai poveikiai leidžia žmoguipervertinti ir pakeisti daugelį savoasmenybės ir elgesio aspektų, požiūrį įsave, emocines reakcijas, vertybes,gyvenimo tikslus ir kt.

• Asmenybės ypatumų tyrimas savo ruožtupadeda pasirinkti priemones, galinčiaspadėti modifikuoti netinkamo elgesioformas, sudaryti individui sąlygasefektyviau funkcionuoti.

13/02/2013

1

Pagrindiniai teorijų teiginiaiapie žmogaus prigimtį

• Tai išeitiniai teiginiai, kuriais remiasiteorijos ir kurie leidžia jas suprasti beivertinti.

• Tai teiginiai apie žmogiškąją prigimtį.

• Jie yra subjektyvūs, nes, tikėtina, remiasiteoretikų asmenine patirtimi.

• Šie baziniai teiginiai sąlygoja kitų žmoniųsuvokimą, jų tarpusavio santykius, o,kalbant apie personologus – teorijų apiesave ir kitus sukūrimą.

• Žymiausi personologai turi savą žmogausprigimties supratimą pagal žemiaupateikiamas charakteristikas, ir nė vienanors kiek žymesnė teorija negali būtiteisingai suprasta, neatsižvelgus į jį.

• Teiginiai žymi santykinai pastoviascharakteristikas, ir bet kurispersonologas pasirenka tarp priešingųpolių.

• Kiekvienas teiginys – tai kontinuumas tarppriešinguose poliuose išsidėsčiusiųpriešingų charakteristikų.

• Teoretikas, išreikšdamas savo požiūrį įskirtingas žmogaus prigimties puses,renkasi savo vietą kontinuume tarpbipoliarinų charakteristikų.

1. Laisvė - determinizmas

• Vienas svarbiausių klausimų iš žmogausprigimties – vidinės laisvės laipsnis,kuris būdingas žmonėms, renkantis jiemssavo minčių ir poelgių kryptį, kontroliuojantsavo elgesį.

13/02/2013

2

• Kiek subjektyviai išgyvenamas laisvėsjausmas veikia konkrečių žmoniųapsisprendimus?

• Kiek žmogus laisvas rinkdamasis?

• Kiek jo pasirinkimą lėmė vieni ar kitiveiksniai?

• Kiek jo elgesį lėmė dalinai ar pilnai užsąmonės ribų esantys veiksniai?

• Rogers: žmogus yra asmenybė savopaties kūrimo procese, jis kuria savogyvenimą laisvai.

• Skinner: autonomiškas, laisvas žmogus –susikurtas darinys, naudojamas paaiškintitam, ko kitaip paaiškinti neįmanoma.Jisatsirado kaip mūsų neišprusimo rezultatas,kuris, didėjant mūsų supratingumui,dingsta.

• Jei psichologas, remdamasis savopatirtimi ir faktais, turėjusiais įtakos jobrendimui, mano, kad žmonės laisviapsispręsdami, tai atpažįstam jo teorijoje.

• Tikėtina, kad toks teoretikas sukurs teoriją,kurioje žmonės veikia laisvai, yra atsakingiuž savo veiksmus ir daugiau ar mažiausugeba įveikti įvairių veiksnių įtaką.

• Šioje teorijoje laisvas pasirinkimas –svarbiausia žmogaus charakteristika.

• Jei peronologas pripažįsta determinizmą,jo teorijoje žmogaus elgesį apspręs vieniar kiti veiksniai (neįsisąmoninti motyvai;išorinis pastiprinimas; vaikystės patirtis;fiziologiniai procesai; genetinės prielaidos;kultūriniai poveikiai...).

• Nors veiksniai skirtingi, šiai krypčiaiatstovaujančius požiūrius vienija idėja, jogžmogus nėra laisvas, jo elgesį sąlygojakažkas.

Pozicija, kurios personologas laikosivertindamas žmogaus elgesį kaip laisvą ardeterminuotą, tiesiogiai veikia visą joteoriją - kitas išvadas apie žmogausprigimtį, visus svarbiausius jos teiginius.

2. Racionalumas - iracionalumas

• Kiek mūsų proto jėga pajėgi įtakotikasdienį mūsų elgesį?

• Ar žmonės racionalios būtybės, ir jų elgesįvaldo protas, ar iracionalios,pasiduodančios už proto ribųegzistuojančioms iracionalioms jėgoms?

13/02/2013

3

Nors nerasime nė vieno asmenybėsteoretiko, kuris laikytų žmones arba tikracionaliom, arba tik iracionaliom būtybėm,jų darbuose pastebimi ryškūs skirtumaipagal šį teiginį:

• Kelly: akcentuoja žmonių racionalumą -kiekvienas žmogus – “mokslininkas”,“tyrinėtojas”; intelektiniai procesai –svarbiausi suprantant žmogaus elgesį;

• Freud: visi psichiniai procesai iš esmėsneįsisąmoninami.

• Personologo pozicija šiuo klausimusudėlioja pagrindinius jo teorijos akcentus:

• Jei teoretikas mano, jog žmogaus protas –ypatinga jėga, jo asmenybės teorijaaprašinės elgesį, žymia dalimi valdomąkognityvinių procesų.

• Tikėtina, jog tokia teorija domėsiskognityvinių procesų pobūdžiu, įvairove,raida.

• Jei personologas mano, kad svarbesniiracionalūs veiksniai, jo teorija greičiausiaielgesio skatintojais įvardins iracionaliasjėgas, kurių asmenybė dalinai ar visaineįsisąmonina.

• Teoretiko požiūris į racionalumą –iracionalumą veikia ir kitus teiginius.

3. Holizmas - elementalizmas

• Holistinis požiūris: žmogaus prigimtistokia, kad jo elgesį suprasti ir aiškintigalima tik tyrinėjant individą kaipnedalomą visumą.

• Asmenybę galime pažinti tik kaip visumą,nes elementų tyrimas dar nepaaiškinafunkcionalios struktūros (geštalto).

• Kuo į daugiau fragmentų suskaidysimorganizmą, tuo didesnė tikimybė, kadturėsim reikalų su dirbtine abstrakcija, o nesu gyvu žmogumi.

• ...“pusė gabaliuko kreidos vis dar yrakreidos gabaliukas, tik trumpesnis; pusėslieko – tai pusė slieko; pusė žmogaus –jokiu būdu ne žmogus” (Shlyen, 1963).

13/02/2013

4

Elementalistinė pozicija:• žmogaus prigimtis ir elgesys gali būti

suprantami tik tyrinėjant kiekvienąfundamentalų elgesio aspektą atskirai,nepriklausomai nuo kitų.

• Svarbiausias klausimas – kokiais analizėsvienetais ir kokiu lygiu tirsime asmenybę.

• Sisteminis žmogaus supratimas įmanomastik jo sudėtinių dalių detalios analizėspagalba;

• Teorijos teiginiai, hipotezės ir kt. neaprėpiaviso žmogaus elgesio, nepatikrinami joviso atžvilgiu; jie privalo būti tikrinamiišskirtų elementų lygyje.

4. Konstitucionalizmas -invaironmentalizmas

• Nuo seniausių laikų sprendžiamaproblema "prigimtis ar auklėjimas", svarbiir šiandien, nes lemia asmenybėsstruktūros ir asmenybės vystymosikoncepcijas.

• Konstitucionalizmas - aiškinimas apiebruožų (ar kitų savybių) paveldimumą.

• Žymūs XXa. psichologai H.J.Eysenck irR.B.Cattell sukūrė teorijas, kuriosepabrėžiama genetinių užuomazgų ir fizinėskonstitucijos įtaka pagrindinių asmeniniųbruožų vystymuisi.

• Kai kurios kitos teorijos pabrėžia individobiologinius pradmenis (S. Freud: id -paveldėtas bazinis asmenybėskomponentas).

• Invaironmentalizmas teigia, kadlemiamas vaidmuo žmogaus elgesioformavimesi tenka aplinkai.

• Ryškus nuo J. Watson laikų.• Aplinkoje akcentuojamas išmokimas -

psichologinis procesas, kurio dėka supantiaplinka formuoja elgesį.

• Šio požiūrio laikėsi daugelis asmenybėspsichologų, jis ryškus neobiheviorizme (irne tik).

5. Kintamumas — nekintamumas(pastovumas)

• Kiek individas gali fundamentaliai keistisgyvenimo eigoje?

• Kiek iš tikrųjų gali keistis asmenybės pagrindinėscharakteristikos?

• Kuo galima aiškinti kitimus - evoliucijos eiga arasmenybės vystymusi?

• Ar išoriniai pokyčiai, kuriuos mes stebimesavyje, iš tikrųjų yra tik išoriniai, nepaliečiantysasmenybės giluminės struktūros?

13/02/2013

5

• Daugelis asmenybės apibrėžimų, kaip jauminėta, pabrėžia gyvenimo istoriją,vystymosi istoriją arba vystymosiperspektyvą.

• Kintamumo - pastovumo supratimaspaaiškina, kiek fundamentalių pasikeitimų,personologo nuomone, gali patirtiasmenybė gyvenimo eigoje.

• Freud: nežiūrint žmogaus elgesio kitimų,pagrindinė asmenybės struktūraformuojasi vaikystės išgyvenimų pagrindu,(iki maždaug penkerių metų) ir iš esmėsgyvenime nekinta.

• Esminiai asmenybės pokyčiai jei ir vyksta,tai reikalauja didelių pastangų ir tik ilgaitrunkančio ir skausmingo psichoanalizėsproceso rezultate.

Personologai, pripažįstantys asmenybėskeitimąsi, skirtingai jį aiškina savoteorijose. Jų teorijos gali:

• apimti viso gyvenimo stadijinio vystymosikoncepciją;

• orientuotis į jėgas, sukeliančias pokyčiuselgesyje;

• akcentuoti asmenybės vystymositolimesnes perspektyvas.

6. Subjektyvumas -objektyvumas

• C. Rogers, atstovaujantis fenomenologineikrypčiai asmenybės teorijoje, teigė, kadindivido vidinis pasaulis , ko gero,esmingiau veikia jo elgesį negu supančiosaplinkos poveikiai.

• Fenomenologams svarbiausia yražmogaus subjektyvių etalonų sistema, ir jostebimas elgesys bus nepažinusneatsižvelgus į ją.

• Teorijos, pripažįstančios subjektyvumą,remiasi individo patirtimi.

• Skinner: mokslinės analizės uždavinys -paaiškinti, kaip žmogaus elgesys siejasi susąlygomis, kuriose jis evoliucionuoja kaiprūšies atstovas, ir sąlygomis, kurioseindividas gyvena.

13/02/2013

6

• Skinner ir kitiems bihevioristams žmogauselgesys yra išorinių objektyvių faktoriųpoveikio rezultatas - būtent šiuosdėsningus tarpusavio ryšius tarp faktorių irorganizmo elgesio turi tirti psichologijosmokslas.

• Pripažįstantys objektyvumą teoretikaiakcentuos objektyvias reakcijas irdėsningus elgesio ryšius su išmatuojamaisaplinkos faktoriais.

• Jiems tikroji psichologija - tai mokslas apieelgesį, o subjektyviems išgyvenimamsbus skiriama labai mažai dėmesio.

7. Proaktyvumas — reaktyvumas

• Proaktyvaus požiūrio esmė: visų elgesioformų šaltinis yra pačios asmenybėsviduje (žmonės greičiau elgiasi ir veikia,nei reaguoja).

• Pripažįstami vidiniai faktoriai kaip varomojijėga.

• Personologai, pripažįstantys proaktyvumą,pvz., Maslow, formuluoja koncepcijas,turėdami tikslą paaiškinti, kaip žmonėsinicijuoja savo poelgius.

• Iš reaktyvumo pozicijos elgesysaiškinamas kaip reakcijų į išorinio pasauliostimulus visuma.

• Elgesio priežastys išimtinai išorinės.• Reaktyvios orientacijos personologai (pvz.,

Skinner ir kt.) labai vertina koncepcijas,kuriose analizuojami stimulo - reakcijosir/arba elgesio - aplinkos tarpusavio ryšiai.

8. Homeostazė — heterostazė

Tai klausimai, susiję su žmogausmotyvacija:

• kas skatina veikti individą - ar būtinybėsumažinti įtampą, išlaikyti vidinępusiausvyrą (homeostazę)?

• O gal pagrindinė jo motyvacija nukreipta įvystymąsi, naujų stimulų paieškas ir savęsrealizavimą (heterostazė)?

13/02/2013

7

• Randama diametraliai priešingų požiūriųšiuo atžvilgiu.

• Kaip teigia Buhler, neįmanoma vienu metutikėti homeostaze ir savęs realizavimu kaipgalutiniu tikslu.

• Dollard ir Miller - žymiausi homeostazėspropaguotojai.

• Jie manė, kad asmenybės charakteristikosišmokstamos, ir čia svarbiausias yra ryšystarp sužadinimo (pvz., alkio) ir pastiprinimo(šiuo atveju maisto).

• Pagal juos, pastiprinimas visada sumažinapradinio sužadinančio stimulo jėgą.

• Žmonės yra tokie, kokie jie yra todėl, kadjie įgijo pastovias savybes, kurių dėkadarosi įmanoma sumažinti skatinančiomotyvo jėgą ir išsaugoti vidinępusiausvyrą.

• Be homeostatinio motyvacijos pagrindoasmenybės vystymasis neįmanomas.

• Homeostazę propaguojantys personologaisavo teorijose nagrinėja pagrindiniųžmogaus poreikių ir instinktų turinį irįvairovę, įvairius asmenybėsmechanizmus, leidžiančius sumažintiįtampą.

• Maslow ir Rogers iškėlė priešingą idėją:pagrindinė žmonių motyvacija yranuolatinis asmeninio ir savęs realizavimosiekimas.

• Vietoj to, kad savo elgesiu siektųpatenkinti poreikius ir tuo pačiu sumažintiįtampą, žmonės pagal savo prigimtįpastoviai ieško naujų stimulų ir galimybiųišbandyti savo jėgas, kad galėtų saverealizuoti.

• Būtent ši motyvacinė tendencija ir skatinaasmenybės vystymąsi.

13/02/2013

8

• Heterostazinės orientacijos asmenybėsteorijose akcentuojama žmogaus motyvųintegracija, paklūstanti savęs realizavimouždaviniams, siekimams ateityje, tuo pačiuir įvairios priemonės, leidžiančiosžmonėms augti ir save realizuoti.

9. Pažinumas-nepažinumas

• James rašė: "Mūsų mokslas - tai lašas,mūsų nežinojimas — jūra".

• Tai puikiai iliustruoja asmenybės prigimtiespažinumo - nepažinumo esmę.

• Ar žmogus yra pilnai pažinus mokslui, ar joprigimtyje yra kažkas nepažinaus?

• Akivaizdu, kad šiandien personologainežino visko apie asmenybę ir, matyt,klausimą reikėtų performuluoti taip: ar jiekada nors pajėgs tai padaryti?

• Asmenybės teoretikai griežtai skiriasi šiuopožiūriu, ir tai siejasi su kitų asmenybėscharakteristikų pasirinkimu.

• Pvz., determinizmo ir objektyvumošalininkai į asmenybę žiūri kaip į moksluipažinią, žmogaus elgesį potencialiai skiriatradicinei mokslinės analizės sričiai.

• J.B.Watson: sistemingas stebėjimas irmokslinis eksperimentas leidžia suprastiprincipus, sudarančius žmogaus elgesioesmę.

• Panašiai mano ir kiti bihevioristai.

• Priešingame pažinumo — nepažinumopoliuje yra fenomenologinė teorija.

• Rogers įrodinėjo, kad kiekvienas žmogusgyvena pastoviai kintančiamesubjektyvaus patyrimo pasaulyje, kuriocentru yra jis pats.

13/02/2013

9

• Asmeninis patyrimo pasaulis yrakonfidencialus, privatus ir tikrąja to žodžioprasme pilnai pažinus tik pačiam subjektui.

• Šis požiūris atmeta asmenybės moksliniopažinimo galimybę, nežiūrint to, ką mesateityje apie asmenybę sužinosime.

• Personologai, tikintys asmenybėspažinumu, pastoviai vystys irmetodologiškai tikrins savo teoriją, įsitikinębūsimu rezultatu.

• Jų nesustabdys ir suvokimas, jog jųgyvenime tai gali neįvykti; jie manys, kadjų darbai reikšmingai pagreitinspsichologijos mokslo ėjimą į tikslą, t.y.asmenybės pažinumą.

• Iš kitos pusės, jei mokslininkas mano, jogasmenybė nepažini moksliniais metodais,jis stengsis išeiti už mokslo ribų,mėgindamas ieškoti žmogaus supratimobūdų.

• Praktiškai jis gali mėginti į savo teorijąįvesti nemokslines koncepcijas ir/arbaaktyviai mėginti naujai apibrėžtipsichologiją kaip mokslą, kad pateisintųtokių koncepcijų egzistavimąpsichologijoje.

• Bet kuriuo atveju jo teorija ir metodologijaatspindės jo įsitikinimą tuo, jog žmogausprigimtis nepažini dabartinei psichologijai.

13/02/2013

10

Apibendrinimas

• Labai svarbu suprasti, iš kur atsiranda šiesvarbiausi teiginiai, kas jų šaltiniai.

• Manoma, kad jie atspindi paties teoretikopasaulėžiūrą, juose išryškėja joasmenybės ypatybės.

• Teoretiko teiginiai apie žmogaus prigimtį -tai jo individualybės, jo įsitikinimų,svarbiausių nuostatų ir vertybių atspindys.

• Iš čia seka labai svarbi idėja: koncepcijosapie žmogaus elgesį didele dalimi atspinditai, ką personologai galvoja apie save iraplinkinius.

• Kai kuriose teorijose tai akivaizdu:nagrinėdami teorijas, mes lengvai sužinomapie juos pačius ir jų požiūrius ir žmogausprigimtį.

• Todėl reikšmingomis tampa mokslininkųbiografijos - nagrinėdami tyrinėtojo -teoretiko gyvenimo aplinkybes, mesgauname galimybę pasekti jo teoriniųįsitikinimų formavimosi kelią, asmeninėspatirties įtaką teorinių teiginių atsiradimui.

1

ASMENYBĖS TEORIJOSS. Freud asmenybės teorija

S. Freud (1856 – 1939)• Austrų psichoanalitikas• Studijavo mediciną

(neurologiją)• Susižavėjo hipnoze• Ankstyvuoju laikotarpiu

dirbo su Breurer• Nacių okupacijos metais

emigravo į Angliją, ten irmirė

Pasąmonės tyrinėjimas

• Hipnozė• Laisvosios asociacijos• Sapnai• Riktai

Asmenybės struktūra

• Topografinis asmenybės organizacijosmodelis: sąmonė, priešsąmonė,pasąmonė.

• Struktūrinis asmenybės modelis: Id, Ego,Superego.

2

Freud ilgą laiką naudojo topografinįasmenybės organizacijos modelį, pagal

kurį psichiką galima padalinti į tris dalis:

• Sąmonė. Susideda iš pojūčių irišgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tamtikru momentu.

• Priešsąmonė. Susideda iš patirties, kuritam tikru momentu nesuvokiama, betlengvai grįžti į sąmonę spontaniškai arvalingai (pvz., žmogus lengvai galiatsiminti, ką veikė vakar, su kuo buvosusitikęs, ką skaitė ir t.t.). Tai lygtarpininkas tarp sąmonės ir pasąmonės.

• Pasąmonė. Primityvių instinktų, emocijų iratsiminimų (užmirštos vaikystės traumos,priešiškumas tėvams, seksualiniaipotraukiai), kurie nepriimtini sąmonei irtodėl buvo išstumti, talpykla. Pasąmonėsmedžiaga daug kuo lemia kasdienį mūsųgyvenimą ir gali reikštis užmaskuota,simbolone forma sapnuose, fantazijose aržaidimuose.

• Pasąmonėje negalioja logika (priešingidalykai gali reikšti tą patį), iškreiptas laikas(skirtingų periodų įvykiai gali egzistuoti tuopačiu laiku), iškreiptos erdvės(nesilaikoma proporcijų – dideli daiktai galibūti talpinami mažų viduje.

• Pasąmonė labiausiai atsiskleidžiasapnuose. Tai simbolių pasaulis, kurdaugybė idėjų gali tilpti viename žodyje,kur vieno daikto detalė gali reikšti daugskirtingų daiktų (pvz., dėl simbolizacijosvyriškas organas gali būti pateiktas kaipbokštas, nosis, moteris – kaip cerkvė arvaltis ir t.t.).

Minėti psichikos lygiaipasireiškia žmogaus

asmenybėje, kurią taip patsudaro 3 dalys:

3

Id• Tai seniausias, didžiausią reikšmę turintis

asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonėsenergijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei išįgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui,agresijai.

• Ši asmenybės dalis vadovaujasi malonumoprincipu, ignoruodama aplinkos reikalavimus,visuomenės normas.

• Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas, žmogusišgyvena konfliktus su visuomene, josnormomis.

• Pagrindiniai instinktai, teikiantys gyvybinęenergiją (libido), nuolat prieštarauja tarpusavyjeir sąlygoja asmenybės veiklą. Tai gyvybės,giminės pratęsimo (Eros) ir mirties, į savearba į aplinką nukreiptos agresijos,destrukcijos (Thanatos) instinktai. Jie gali būtipatenkinami tiesioginiu būdu, išstumiami įpasąmonę, (kur būdami kelia vidinius konfliktusir įtampą) arba netiesiogiai – sublimacijos būdu(pasirenkant visuomenei priimtiną jųpatenkinimo formą, perkeliant juos į kokią norsveiklą).

Kaupiantis energijai, didėja įtampa.Procesai, kurių pagalba Id išsilaisvina išįtampos, yra vadinami reflektoriniaisveiksmais bei pirminiu procesu.

1. Reflektoriniai veiksmai – Idautomatiškai atsako į sujaudinimą ir iškarto pašalina įtampą (kosėjimas,ašaros). Tačiau tokiu būdu ne visaįtampa gali išsilaisvinti.

2. Pirminis procesas – instinktyvių poreikiųpatenkinimas fantazijoje (pvz., kūdikiaiįsivaizduoja juos maitinančią krūtį). Taipsichikos reiškinys, pirmaisiais gyvenimometais vyraujantis visoje asmenybėje, oId srityje išliekantis visą gyvenimą. Taiikiloginis, ikižodinis, patyrimo ir išmokimodar nesupavidalintas ir nespecializuotaspsichikos vyksmas.

Ego

Tai sąmoningoji asmenybės dalis,besivadovaujanti realybės principu. Josdėka žmogus gali suderinti savo poreikiussu visuomenės normomis, bendrauti suaplinka. Ego suderina Id principą “noriu”su Superego principu “reikia”.

4

Superego

• Sąžinės balsas.• Dvi sistemos:

– Sąžinė;– Ego idealas

• Tai viršutinis asmenybės sluoksnis,suformuotas visuomenės normų irtaisyklių; jį žmogus įgyja patirties irauklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausiaasmenybės dalis, nes normos tarsiprimetamos iš šalies, ir geriausiu atvejužmogus jas internalizuoja, t.y. įsisavina irima jomis vadovautis kaip savomis. Galibūti situacijų, kai žmogus lengvai atsisakošių taisyklių ir ima vadovautis instinktais.

• Sąžinė baudžia žmogų, versdama jįjaustis kaltu, o ego idealas žmogųapdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis.Superego neveikia pagal realybėsprincipą. Jis stengiasi įtikinti Ego, kadidealistiniai principai yra svarbiau užrealistinius.

• Dalis Superego yra yra sąmoninga irpriešsąmoninga, dalis pasąmoninga.Sąmoningoji ir priešsąmoningoji jo dalisapytikriai atitinka tai, ką vadinam sąžine.

• Pasąmoningo Superego formavimasispriklauso nuo vaiko supratimo apieteisingumą. Kaip ir ketverių – penkeriųmetų vaikui, taip ir pasąmoningamSuperego nėra didelio skirtumo tarpminčių ir darbų, vaizdinių ir tikrovės, ir jiskaltina bei baudžia Ego visais atvejaisvienodai.

• Superego pritarimo stoka sukelia kaltę,gėdą, menkavertiškumo jausmą, opritarimas – pasitikėjimą, pasitenkinimąsavimi, stiprų savigarbos jausmą.

• Vienas iš svarbiausių Ego siekių – šiopritarimo išsaugojimas, ir dėl to jispasirengęs įvairiais gynybosmechanizmais kovoti prieš instinktus,kuriuos nepalankiai vertina Superego.

5

Elgesio motyvacija

• Nuosekliai laikėsi psichiniodeterminizmo principų – joks psichikosįvykis nėra atsitiktinis;

• kiekvienas psichinis reiškinys yrapriklausomas nuo visų kitų asmenybėjepasireiškusių ir besireiškiančių, ankstesniųir dabartinių psichinių reiškinių ir procesųsąveikos ir yra jos padarinys;

• Visa, kas vyko anksčiau, nulemia tai, kasvyksta dabar, o tai savo ruožtu nulemiaateities įvykius.

• Žmogus yra sudėtinga energetinė sistema.• Energija gali transformuotis iš vienos

būsenos į kitą, bet negali niekur išnykti, t.y. psichinė energija gali transformuotis įfizinę ir atvirkščiai.

• Psichinės energijos šaltinis yraneurofiziologinė sujaudinimo būsena,atsirandanti nepatenkinus kūno poreikių.

• Kūno poreikių psichinis vaizdinys –instinktas.

• Bet kokio elgesio tikslas – sumažintiįtampą, atsirandančią dėl energijossusikaupimo, t. y. patenkinti instinktus.

• Išskyrė dvi pagrindines instinktų grupes:1) Eros – instinktai, reikalingi

gyvybiniams procesams palaikyti irrūšies dauginimuisi;

2) Thanatos – mirties instinktas;žiaurumo ir agresijos pagrindas.

Instinktų charakteristikos:

• Šaltinis – organizmo būsena arba poreikis, kuristą būseną sukelia (alkis, troškulys);

• Tikslas – pašalinti arba sumažinti to poreikiosukeltą sujaudinimą; pasiekęs tikslą žmoguspatiria trumpą palaimos jausmą;

• Objektas – bet kuris žmogus, daiktas ar kasnors savame kūne, kas gali patenkinti instinktą;

• Stimulas – energijos kiekis, reikalingaspatenkinti instinktui; jis gali būti įvertintaspagal tai, kiek kliūčių teko įveikti, kolinstinktas buvo patenkintas.

6

Taigi, vidiniai poreikiai sužadina žmogausaktyvų elgesį, o tų poreikių patenkinimasmažina aktyvumą, ir organizmas grįžta įpusiausvyros būseną. Po to vėl viskaskartojasi iš pradžių – asmenybė priverstavėl ir vėl kartoti sujaudinimo – ramybėsciklą – tai vadinama įkyriu kartojimu.

Energija gali būti perkelta į kitą objektą, jeinorimas objektas yra nepasiekiamas (pvz.,žmogus jaučia pyktį viršininkui, bet pyktiant viršininko nėra saugu, ir jis savoagresiją nukreipia į žmoną ar vaikus).Energija gali būti iškrauta destruktyviai(kariaujant) ar konstruktyviai (kuriant).

Asmenybės vystymasis

• Vaikystės išgyvenimai turi lemiamąreikšmę asmenybės formavimuisi visaisgyvenimo periodais.

• Kiekvienas žmogus pereinapsichoseksualinio vystymosi stadijas,kurios yra biologiškai determinuotos irbūdingos visiems žmonėms,nepriklausomai nuo kultūrinės aplinkos,kurioje jie gyvena.

• Pagrindinis faktorius, nulemiantisasmenybės vystymąsi, yra seksualinisinstinktas.

• Psichoseksualinio vystymosi stadijospavadintos pagal kūno dalį, kurią tojestadijoje stimuliuojant galima pasiektididžiausią pasitenkinimą.

Psichoseksualinio vystymosistadijos

1. Oralinė stadija;2. Analinė stadija;3. Falinė stadija;4. Latentinis periodas;5. Genitalinė stadija.

Nerimas ir gynybiniai mechanizmai

• Nerimo tikslas – perspėti žmogų apieartėjantį pavojų, kurį reikia pasitikti arba joišvengti.

• Priklausomai nuo to, iš kur sklinda pavojus(aplinkos, Id ar Superego) skiriami trysnerimo tipai.

7

Nerimo tipai

1. Realistinis nerimas – emocinis atsakasį realų pavojų. Šis nerimas išnyksta, kaiišnyksta pavojus, ir yra reikalingassavisaugai.

2. Neurozinis nerimas – emocinis atsakasį pavojų, kad Id impulsai pateks įsąmonę.

3. Moralinis nerimas – emocinis atsakas įpavojų, kad Superego nubaus Ego.

• Jei Ego nesugeba susitvarkyti su nerimuracionaliai, jis pradeda naudotineracionalius metodus – gynybiniusmechanizmus.

• Gynybinių mechanizmų paskirtis – padėtižmogui išvengti instinktų įsisąmoninimo.

• Patys būdami nesąmoningi, jie iškreipia,neigia ar falsifikuoja realybę.

• Kiekvienas žmogus turi savo gynybiniųmechanizmų rinkinį.

Gynybos mechanizmai

• Išstūmimas• Regresija• Atvirkštinis reagavimas• Projekcija• Racionalizacija• Perkėlimas• Sublimacija

Patologija

• Neurozė. Jas sukelia vaikystės trauminiaipotyriai., kurie išstumiami iš sąmonės iružmirštami, tačiau išlieka pasąmonėje irlemia neurozių simptomų atsiradimą.

• Psichozė. Asmenybės struktūrossugriūva. Situacija daug kuo primenaankstyvąsias raidos stadijas, kaiasmenybė dar nediferencijuota ir riba tarpsavęs ir išorinio pasaulio yra neaiški arbajos iš viso nėra. Būdinga gili regresija irprimityvūs gynybos mechanizmai.

Psichoanalitinė terapija

• Jos tikslas – išspręsti neurozinį konfliktą, t.y. atskleisti pasąmonės turinį ir integruoti jįį sąmonę.

• Atskleisti pasąmonės turiniui Freudnaudojo laisvųjų asociacijų metodą, sapnųanalizę ir kt.

• Psichoanalitinė terapija siekia, kadpacientas pats save suprastų.

8

• Suvokęs pasąmonines savo elgesio irproblemų priežastis, pacientas pradedanaujai suvokti dabartinę savo situaciją – jislyg praregi.

• Toliau – ilgas darbas, kol pasiekiama, kadtai, kas suprasta, būtų panaudotakeitimuisi.

Teorijos įvertinimas

• Didžiulė įtaka psichologijai, kitiemsmokslams

• Šiuo metu prieštaraujama daugeliui idėjų• Teorija kritikuojama dėl “nemoksliškumo”• Daugumą faktų aiškina jau įvykus faktui

S. Freud pasekėjai ir atskalūnai

• C. G. Jung• A. Adler• E. Erikson• Neofroidistai:

– E. Fromm– C. Horney– H. S. Sullivan

C. G. Jung (1875 – 1961)

• Baigė mediciną,specializavosi psichiatrijoje

• Bendradarbiavo su Freud,vėliau susipyko

• Jo sukurta teorijavadinama analitinepsichologija

• Tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminiųpotraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui.

• Pasąmonėje glūdi žymiai daugiau, neiseksualumo ir agresijos potraukiai.

• Buvo įsitikinęs, kad žmogų veikiapasąmonės vaizdiniai, kilę iš žmonijosevoliucijos ir istorijos.

• Jie yra įgimti ir išsamesniam jųpaaiškinimui Jungas panaudojokolektyvinės pasąmonės terminą.

9

Asmenybės struktūra

• Sąmonė• Pasąmonė:

– Individuali– Kolektyvinė:

• Archetipai

Sąmonė

• Tai ta psichikos dalis, kuri yra žinomaindividui: dabarties mintys, jausmai,dabartyje iškilę prisiminimai.

• Domino, kaip veikia sąmonė ir kodėlskirtingų žmonių sąmonė veikia skirtingai.Norėdamas įvardinti sąmonėskomponentus, jis sukūrė psichologinių tipųteoriją.

Tipai ir funkcijos

• Asmenybės orientacijos kryptis -introvertas ar ekstravertas.

• Asmenybės funkcijos:– Racionalios: mąstymas, jausmai;– Iracionalios: jutimai, intuicija.

Individuali pasąmonė

• Tai turinys, kuris buvo sąmoningas, betdabar nuslopintas (konfliktai, šiuo metunesvarbus patyrimas).

• Joje nėra Freud minimų instinktų.

• Individualiojoje pasąmonėje glūdikompleksai.

• Kompleksas – tai struktūrinis psichikoselementas, kurį sudaro asociacijų telkinys,besigrupuojantis apie tam tikrą afektą.

• Tai emocinį krūvį turinčių minčių, jausmų irprisiminimų sankaupa.

• Kompleksas sudarytas iš šerdies irkiauto.

• Šerdį sudaro archetipinis pagrindas,kuriame atsispindi universalus žmogiškojopatyrimo modelis.

10

• Šerdis pritraukia įvairius išgyvenimusvaikystėje ir per visą gyvenimą – taipformuojasi komplekso kiautas.

• Kompleksai yra iš dalies savarankiškipsichikos dariniai. Jie gali daryti didelęįtaką žmogaus elgesiui ir kartais visiškaiužvaldyti jo sąmonę (valdžios kompleksasir kt.).

• Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir joindividuali pasąmonė užpildyta tik jambūdingais kompleksais, nuo kuriųpriklauso jo pasaulio suvokimas.

• Individualios pasąmonės turinį įmanomaįsisąmoninti.

Kolektyvinė pasąmonė

• Nepriklauso nuo asmeninio patyrimo;• Sudaryta iš pirminių vaizdinių – archetipų.

Žmogus gimsta ne tuščias, bet su tamtikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti,suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savoprotėvių tam tikrus psichinius darinius,kurie formavosi evoliucijoje, kartojantistipiškoms situacijoms.

• Paveldimas yra ne pats protėviųpatyrimas, bet galimybė tą patyrimąpakartoti. Tai lyg polinkis į pasaulįreaguoti tam tikru būdu.

• Kolektyvinė pasąmonė talpina visądvasinę žmonijos patirtį ir išmintį,atgimusią kiekvieno žmogaus smegenųstruktūroje.

• Kolektyvinė pasąmonė yra įgimtasvisos asmenybės struktūros pagrindas,iš kurio išauga ego ir individualipasąmonė.

• Tai, ką žmogus priskiria savo patirčiai, ištikro yra nulemta kolektyvinėspasąmonės, nuo pat gimimo darančiosįtaką žmogaus elgesiui.

• Kolektyvinės pasąmonės turinys visiškaineprieinamas tiesioginiam pažinimui, jįsunku išreikšti kasdienės kalbos žodžiais,todėl jo apibūdinimui Jung naudojometaforas.

• Betarpiškiausiai kolektyvinės pasąmonėsturinys atsiskleidžia žmogaus sapnuose,vizijose, haliucinacijose, žmonijos mituose,pasakose ar religiniuose vaizdiniuose,meno kūriniuose.

11

• Nors kolektyvinės pasąmonės neįmanomaįsisąmoninti, jos negalima ir ignoruoti, nesiš pasąmonės einantys impulsai galisugriauti racionalius procesus, iškreiptijuos.

• Tai reiškiasi simptomais, fobijomis,iliuzijomis ir kitais iracionaliais reiškiniais.

Archetipai

• Arche (gr.) – pradžia; tipos – vaizdas;• Tai universali minties idėja, turinti stiprią

emocinę galią.• Tai pirmavaizdis; tarsi pirminės, įgimtos,

pačios bendriausios suvokimo ir elgesioschemos, lemiančios individo sąmonėsturinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje irelgesyje nepasireiškiančios.

• Archetipas atsiranda kartojantis tiemspatiems išgyvenimams iš kartos į kartą(pvz., iš kartos į kartą žmonės stebėjosaulės kelionę per dangų. Šio išgyvenimopasikartojimas galų gale kolektyvinėjepasąmonėje užsifiksavo kaip saulėsdievybės vaizdinys).

• Kolektyvinėje pasąmonėje gali būtineribotas archetipų skaičius (gimimo,atgimimo, mirties, valdžios, herojaus,Dievo, vaiko, demono, motinos žemės irt.t.).

• Ypatinga vieta skiriama personos,anima/animus, šešėlio ir savasties(self) archetipams.

• Persona – konformizmo archetipas: kaukėišreiškia tuos bruožus, kuriuos žmogusnori parodyti kitiems ir nori, kad jį kitimatytų būtent tokį. Asmuo prisiima tamtikrą vaidmenį tikėdamasis, kad į šįvaidmenį bus tam tikru būdu reaguojama.

• Šešėlis – tai tamsioji psichikos pusė. Taita dalis, kurios asmuo nepripažįsta kaipsavo, su kuria nesitapatina ir kuriosnevysto. Tai nuslopinti savęs aspektai.Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamaivertina ir pats žmogus, ir visa visuomenė.

12

• Anima/animus. Anima – moteriškasispradas vyro psichikoje, o Animus –vyriškasis moters psichikoje.

Archetipai

• Tai universali, įgimta tendencija patirtireiškinius tam tikru būdu.

• Archetipai:– Self– Ego– Persona– Šešėlis– Anima ir Animus

To help protect your privacy, PowerPoint has blocked automatic download of this picture.

Tipai ir funkcijos

• Introvertas ir ekstravertas• Psichinės funkcijos:

– Jutimas– Mąstymas– Intuicija– Jausmai

Alfred Adler (1870-1937)

• Oftalmologas• Iš pradžių – Freud

sekėjas, po to –kritikas

• Individualiospsichologijos kūrėjas

Pagridinės temos

• Holizmas;• Pagrindinė varančioji jėga – tobulumo siekimas;• Teleologija;• Menkavertiškumas ir kompensacija;• Gyvenimo stilius - tai žmogaus priimta

gyvenimo koncepcija, žmogaus priimtas elgesiomodelis;

• Socialinis interesas;• Asmeninė logika.

13

Neofroidistai

• Labiau pabrėžė socialinį asmenybėsaspektą, nei klasikinė psichoanalizė

• E. Fromm• H. S. Sullivan• C. Horney

13/02/2013

1

A. Bandura (g. 1925)

Albert Bandura (g. 1925)• Gimęs Kanadoje, išeivių

iš Ukrainos ir Lenkijosšeimoje

• Dirbo prie greitkeliotiesimo Aliaskoje

• Planavo stoti į inžineriją,bet įstojo į psichologiją

• Vienas žymiausiųdabartinių psichologų

• Žmona Virginia ir dvidukros

• Socialinės – kognityvinės teorijos šaknys –tradicinėje išmokimo teorijoje.

• Pradžioje ji buvo žinoma kaip socialinioišmokimo teorija ir atstovavo išmokimoteorijoms.

• Teorijai vystantis, vis didesnis dėmesysžmogaus funkcionavime tekokognityviniams (mąstymo) procesams,teorija darėsi vis sistemingesnė.

• Šiandien ji žinoma kaip socialinė –kognityvinė teorija ir nagrinėjama atskirainuo kitų išmokimo teorijų.

• Ypatingą dėmesį skiria elgesiosocialinėms priežastims ir kognityviniųmąstymo procesų svarbai visuosežmogaus funkcionavimo aspektuose –motyvacijoje, emocijose ir veikloje.

• Nusakydami savo poziciją socialinės –kognityvinės teorijos kūrėjai kritikavokitas teorijas: Bandura (1986) kritikavopsichoanalitinę poziciją už vidiniųinstinktų ir pasąmonės jėgų akcentavimą,nes šios nepasiduodamčios sisteminiamtyrimui;

13/02/2013

2

• Mischel (1968, 1990,1994) kritikavotradicinę bruožų teoriją ir psichoanalizęuž vidinių dispozicijų kaip elgesio pagrindoįvairiose situacijose sureikšminimą.

• Be to, jis įrodinėjo, kad žmogus kintančiojeaplinkoje reaguoja įvairiai, todėl, jomanymu, svarbiau žinoti, kokiosesituacijose tas pats žmogus elgiasi kaipekstravertas, kokiose – kaip introvertas,negu žinoti jo bendrą ekstraversijos –introversijos lygį ir vietą pagal šį parametrątarp kitų žmonių.

• Mėgindami išvengti amžinos diskusijosapie vidinių ir išorinių elgesio determinantųreikšmingumą, socialinės – kognityvinėsteorijos atstovai teigia, kad tarporganizmo ir jį supančios aplinkos yranuolatinė sąveika.

• Socialinės – kognityvinės teorijos atstovaimėgina išvengti ir tradicinio asmenybėspsichologijos lauko dalijimo į bihevioristinįir jam priešingą humanistinį: jie yrabihevioristai pagal savo sisteminiusžmogaus elgesio tyrimus, bet jie irhumanistai, nes nuolat pabrėžiažmogaus galimybes veikti savo likimą irvystytis biologiškai nustatytose ribose.

• Jų esminiai skirtumai nuo kitųbihevioristinių („išmokimo perpastiprinimą“) teorijų: jie pripažįstakognityvinių procesų reikšmę žmogauselgesyje, be to, teigia, kad išmokimasgalimas ir be apdovanojimo.

• Dabartiniu metu, kaip teigia Pervin irJohnes, socialinė – kognityvinė teorija, kogero, populiariausia akademinėjebendruomenėje, jos pasekėjų daugėja irklinikinėje psichologijoje.

13/02/2013

3

Socialinės – kognityvinėsteorijos pagrindiniai akcentai

• Pabrėžiama, kad žmonės – aktyvūsveikėjai;

• pabrėžiamos elgesio socialinėsištakos;

• pabrėžiama kognityvinių (mąstymo)procesų reikšmė;

• pabrėžiama elgesio sistemingo tyrimosvarba;

• pabrėžiama galimybė įsisavintisudėtingus elgesio paternus bepastiprinimo.

• Ir Bandura, ir Mischel teigė, kad tarpbendro žmogaus supratimo irasmenybės teorijos yra glaudus ryšys.

• Jų manymu, kalbėdami apie socialinę –kognityvinę asmenybės teoriją, mespastoviai turime prisiminti kognityviniųprocesų reikšmę žmogaus motyvacijai,emocijoms ir veiksmams, o taip patžmogaus elgesio socialinį sąlygotumą.

Triadinis reciprokinispriežastingumas

Asmenskintamieji

Elgesys

Aplinka

13/02/2013

4

Struktūra

• Struktūriniai elementai, kuriuos išskiriasocialinė – kognityvinė teorija, apimaišimtinai kognityvinius procesus.

Ypatingo dėmesio susilaukia trysstruktūriniai komponentai:

1. laukimai – įsitikinimai;2. kompetencijos – įgūdžiai;3. tikslai.

• Teorijos autoriai akcentuoja žmoniųlaukimus, teigdami, kad visi mes turimelaukimų kitų žmonių elgesio ir to elgesiopasekmių (apdovanojimų, bausmių)atžvilgiu, o taip pat laukimų dėl savo patiessugebėjimų susidoroti su tam tikrasituacija.

• Šiose situacijose akivaizdžiai dalyvaujakognityviniai procesai, tokie kaipsituacijos kategorizacija, ateitiesnumatymas ir savęs atspindys.

• Teorijoje akcentuojama laukimų irįsitikinimų, kylančių konkrečios situacijosatžvilgiu, svarbą.

• Nors dažnai žmonės turi bendrųįsitikinimų ir laukimų, vis tik svarbesniyra konkrečiose situacijose kylantyslaukimai ir įsitikinimai.

• Jei neturėtume sugebėjimo atskirtikonkrečias situacijas, mes visadaelgtumėmės vienodai. Šitaip elgdamasisneišliktų nė vienas gyvas organizmas.

13/02/2013

5

• Žmogus savo neįtikėtinų kognityviniųsugebėjimų dėka sugeba skirti daugybęsituacijų. Ir sugebėjimas matyti kiekvienąsituaciją savaip yra individualus, todėlindividualūs ir laukimai bei įsitikinimaišių situacijų atžvilgiu.

• Teorijos autoriai teigia, kad individaivadovaujasi „jei..., tai“ tipo laukimais: jeiįvyks tai, tai tada aš laukiu to ir to.

• Tradiciškai žmonės orientuojasi ne tiek įkonkrečias situacijas, kiek į situacijųgrupes, jungiamas pagal tam tikruspožymius.

• Teorijoje dažnai sutinkamos Aš,saviveiksmingumo (saviefektyvumo),Aš – koncepcijos sąvokos, kuriasBandura laiko asmenybėsstruktūrinėmis dalimis, siejamomis sulaukimais ir įsitikinimais:

• Žmogus neturi struktūros, kurią mesvadiname Aš; šiame kontekste, ko gero,vertėtų kalbėti apie Aš – procesus,esančius žmogaus dalimi. Be to, žmogusturi ne Aš – koncepciją, o Aš –koncepcijas ir savikontrolės procesus,kurie gali kisti laike ir įvairiose situacijose;

• vienas iš Aš aspektų ypatingai svarbusBanduros teorijoje – taisaviveiksmingumas (savaefektyvumas,saviefektyvumas, Aš-efektyvumas) arbažmogaus įsivaizdavimas apie savosugebėjimą sėkmingai veiktikonkrečiose situacijose.

• Tikslo sąvoka susijusi su žmogaussugebėjimu numatyti ateitį ir susugebėjimu save motyvuoti.

• Būtent tikslai mums leidžia nustatytiprioritetus ir pasirinkti situacijas. Tikslaineleidžia mums pasiduoti momentinėmsįtakoms ir padeda organizuoti savo elgesįlaike.

13/02/2013

6

• Trečias komponentas – kompetencijosarba įgūdžiai, kuriuos įvaldęs žmogus.

• Ypatingas dėmesys tenka kognityvinėmskompetencijoms arba įgūdžiams, tai yražmogaus sugebėjimams spręstiuždavinius ir susidoroti su gyvenimiškomissituacijomis.

• Vietoj to, kad remtųsi bruožais arreakcijomis, socialinė – kognityvinė teorijaremiasi žmogaus kompetencijomis,pasireiškiančiomis gyvenime ir veikloje.

• Šios kompetencijos sujungia ir mąstymobūdus, ir atitinkamų gyvenimiškųproblemų praktinio sprendimoįgūdžius.

• Ypač svarbu tai, kad kompetencijossusietos su konkrečiu kontekstu:žmogus, būdamas kompetentingu vienojesrityje, kitoje srityje gali būti ar nebūtikompetentingu.

Procesas

Motyvacinių procesų sferoje ypatingasdėmesys skiriamas dviems reiškiniams:

1. Žmonės turi vidinius standartus savo irkitų žmonių elgesiui vertinti. Šiestandartai tarnauja tikslais, kurių messiekiame, ir pastiprinimais, laukiamais išišorės ar savęs pačių.

2. Savęs pastiprinimo procesas ypatingaisvarbus veikiant ilgą laiką ir nesant išoriniųpastiprinimų.

• Bandura atkreipia dėmesį į žmogaussugebėjimą numatyti, pralenkti įvykiusir atitinkamai kurti planus.

• Taigi, didžioji dalis žmogiškosiosmotyvacijos kyla kognityvinių procesųdėka. Žmonės skiriasi standartais, kuriuosjie nustato sau.

13/02/2013

7

Šiame kontekste svarbūs du dalykai:

• žmonės laikomi proaktyviais, o nereaktyviais individais, t.y. žmonėssusikuria savo standartus ir keliasavus tikslus, o ne tik paprasčiausiaiatsako į aplinkos reikalavimus;

• žmogaus sugebėjimų nusistatyti savusstandartus ir save pastiprinti dėkaįmanoma veiklos savireguliacija: vietojto, kad priklausytume nuo išoriniųapdovanojimų ir motyvų, mes patys galimekelti sau tikslus ir save apdovanoti už jųįgyvendinimą.

• Taigi, tokių kognityvinių mechanizmų kaiplaukimai, standartai ir savęs pastiprinimasdėka mes galime formuluoti ateities tikslusir valdyti savo ateitį.

• Svarbią reikšmę motyvacijos proceseBandura teikia sprendimams apiesaviefektyvumą – planuodami veiksmusir juos atlikdami žmonės sprendžia apiesavo sugebėjimą atitikti reikalavimus,kuriuos kelia konkretus uždavinys.

• Šie sprendimai įtakoja mąstymą, emocijas,veiksmus.

• Žmogus užsibrėžia standartus ir tikslus beisprendžia apie sugebėjimus atliktinumatytą užduotį.

Augimas ir vystymasis

• Kognityvinės kompetencijos, laukimai,tikslai – standartai, įsitikinimaisaviefektyvumu vystosi tiek kaupiantissavai patirčiai, tiek stebint kitų elgesį.

• Žmogus, kurį besimokantysis stebi,vadinamas modeliu.

13/02/2013

8

• Asmuo išmoksta veiksmų, stebėdamas,kaip tuos veiksmus atlieka modelis –vyksta modeliavimas.

• Dažnai modelis yra pamėgdžiojamas –t.y. vyksta imitacija arba identifikacija.

Modeliavimo metu veikiantysprocesai

• Dėmesys• Reprezentacija• Elgesio atlikimas• Motyvacija

• Dažnai veiksmai komponuojaminetiesiogiai, pastelkus kognityviniusprocesus.

• Svarbus pastiprinimas – iš šalies arsavęs.

• Socialinė – kognityvinė asmenybės teorija– viena įdomiausių ir populiariausių šiuometu. Nuo kitų teorijų ją, ko gero,ryškiausiai skiria dviejų gana tolimų sričių– socialinės ir kognityvinės –akcentavimas.

• Ši teorija – viena retų teorijų, kurios teigia,kad tarp kitų faktorių, įtakojančių žmogausgyvenimo kokybę, funkcionavimoefektyvumą, svarbus yra ir patiesžmogaus gebėjimas juos įtakoti.

13/02/2013

9

• Dar vienas svarbus momentas, kurįakcentuoja Bandura – naujas elgesioformas galima įgyti ir be išoriniopastiprinimo: daugelis dalykų, kuriuosmes demonstruojame savo elgesyje,atsiranda stebėjimo pagrindu – mestiesiog stebime kitus, o vėliau tiesiog juospamėgdžiojame arba komponuojame išturimų pavyzdžių sudėtingesnes veiksmųschemas.

• Be to, mes galim patys save apdovanoti arnubausti.

• Kai mes pasiskiriam sau užduotį, niekasnestovi mums už nugaros ir dažniausiaijos net nežino.

• Mes patys suprantame, ar ją atlikome, arviršijome, ar ne.

• Mes patys džiaugiamės ar nusiviliamesavimi, pasirenkame (kartais) irapdovanojimo formas (pvz., SPA ar kt.).

• Šią asmenybės teoriją mėgina savintis dvipsichologijos srovės: biheviorizmas irkognityvinė psichologija.

• Patys jos kūrėjai save laikoneobihevioristais, revizavusiais klasikinįir operantinį biheviorizmą, ypač aiškindamielgesio priežastis ir mechanizmus.

• Tačiau elgesio išmokimas lieka vienassvarbiausių teorijos akcentų.

Banduros pozicija 9 teiginių apiežmogaus prigimtį atžvilgiu:

• laisvė – determinizmas: vidutinis;• racionalumas – iracionalumas: stiprus

racionalumas;• holizmas – elementalizmas: sakingas

elementalizmas;• konstitucionalizmas –

invaironmentalizmas: stiprusinvaironmentalizmas;

13/02/2013

10

• kintamumas – nekintamumas; stipruskintamumas;

• subjektyvumas – objektyvumas: vidutinis;• proaktyvumas – reaktyvumas: vidutinis;• homeostzė – heterostazė: netaikoma;• pažinumas – nepažinumas: stiprus

pažinumas.

13/02/2013

1

IŠMOKIMO TEORIJOS

IŠMOKIMO TEORIJŲ POŽIŪRIS ĮASMENYBĘ

Kalbant apie išmokimo teorijas(biheviorizmą), dažniausiai skiriami 3požiūriai:

• klasikinis sąlygojimas pagal Pavlov‘ą;• operantinis sąlygojimas pagal Skinner‘į;• išmokimas „stimulas – reakcija“ pagal

Hull‘ą.

• Visi jie turi bendrų bruožų: akcentuojaišmokimo reikšmingumą, griežtą mokslinęmetodologiją ir t.t.

• Yra ir skirtumų, ypač tame, kaip jei aiškinaelgesį ir išmokimo dėsningumus.

• Ilgą laiką, o ypač 1950 – 1970 metaisbiheviorizmas buvo labai populiarusasmenybės ir klinikinėje psichologijoje.Šiuo metu populiarumas šiek tieksumažėjo, bet ir dabar tai vienasreikšmingiausių požiūrių psichologijoje.

Išmokimo teorijų požiūris į asmenybęremiasi dviem svarbiausiais postulatais:

• beveik visas elgesys yra išmokstamas;

• svarbiausia sėkmingumo sąlyga yraobjektyvumas ir griežtumas tikrinantaiškiai suformuluotas hipotezes.

• Dalis personologų išmokimą laikoplatesnio asmenybės aiškinimo dalimi, tuotarpu bihevioristai teigia priešingai:asmenybės aiškinimas – bendrosiosišmokimo teorijos dalis.

• Pvz., psichopatologiją jie supranta kaipneadaptyvaus elgesio išmokimą arba kaipnesėkmę mokantis adaptyvaus elgesio.

13/02/2013

2

• Vietoj to, kad kalbėtų apie psichoterapiją,išmokimo teorijų šalininkai kalba apieelgesio modifikaciją ir elgesio terapiją:riekia modifikuoti arba keisti konkrečiusveiksnius, o ne ieškoti vidinių konfliktųpriežasčių arba mėginti keisti asmenybę.

• Taip, kaip daugelio probleminio elgesiomomentų buvo išmokta, jų galimaatsikratyti persimokant – naudojantspecialias procedūras, pagrįstas išmokimodėsniais.

Svarbiausi momentai, kuriuos požiūryje įasmenybę akcentuoja išmokimoteorijos:

1. Teorijos ir praktikos pagrindas –empirinis tyrimas.

2. 2. Asmenybės teorija ir taikomoji praktikaturi remtis išmokimo principais.

3. Elgesys – tai reakcija į pastiprinimą,esantį aplinkoje, ir jis labiau situacinis,specifinis, negu teigia kitos asmenybėsteorijos, pvz., psichoanalizė ar bruožųteorija.

4. Psichopatologija aiškinama ne išmedicininių pozicijų (simptomas – liga),bet orientuojantis į bazinius išmokimoprincipus ir elgesio pakeitimą.

• Dar svarbesnis bendras šių požiūriųbruožas – orientacija į objektyvumą irmokslinį griežtumą, hipoteziųpatikrinamumą ir eksperimentinękintamųjų kontrolę.

• Šitokio elgesio išdava: pagrindineelgesio tyrimo vieta tapo laboratorija;paprastas elgesys tiriamas mieliau, neisudėtingas, o tiriamaisiais pasirenkamigyvūnai (dažniausiai - žiurkės irbalandžiai).

13/02/2013

3

Aiškindami elgesio priežastis išmokimoteorijų atstovai akcentuoja išorinių, o nevidinių jėgų reikšmingumą:manipuliuodami išorinės aplinkosparametrais, galime stebėti šiųmanipuliacijų pasekmes elgesyje (tuotarpu, pvz., psichodinaminė teorija išskiriavidines elgesio priežastis – instinktus,gynybinius mechanizmus ir t.t.).

• Jų dėmesio centre – išoriniai stimulai,kuriais galima manipuliuoti eksperimente(pvz., apdovanojimas maistu). Jie išesmės skiriasi nuo reiškinių, kuriaisnegalima manipuliuoti – pvz., Aš –koncepcija, Ego, pasąmonė.

• Pirmenybė, kurią bihevioristai teikiaišoriniams, aplinkos veiksniams, siejasi sujų akcentuojamu elgesio situaciniuspecifiškumu.

• Vietoj to, kad pripažintų stabiliascharakteristikas, išryškėjančias daugelyjesituacijų (kaip tai daro psichodinaminė irbruožų teorijos), bihevioristai teigia, kadpasikartojantis, stabilus elgesys – taitik išorinių aplinkos sąlygų panašumorezultatas.

Biheviorizmo pradininku laikomasamerikiečių psichologas J.B.Watson

(1878 – 1958).

KLASIKINIO SĄLYGOJIMOTEORIJA

• Šios teorijos pradininkas – rusų fiziologasI. P. Pavlovas (1849 – 1936), kuris,tyrinėdamas virškinimo procesą, atradoelgesio tyrimo metodą ir nustatė išmokimoprincipus, turėjusius didelės įtakospsichologijos mokslui

• Tarp daugybės tyrimų, atliktų 19 a. pab. –20 a. pr., ypatingas vaidmuo skiriamasPavlovo eksperimentams, kai Pavlovas,šerdamas šunį, matavo išsiskiriančių seiliųkiekį.

13/02/2013

4

• Atsitiktinai jis pastebėjo, kad po kelių tokiųbandymų seilės šuniui pradėjo skirtis darprieš patenkant ėdalui į nasrus: seilėsišsiskirdavo pamačius dubenėlį su ėdaluar žmogų, kuris dažniausiai jį šerdavo.

T.y., stimulai, kurie pradžioje nesukeldavominėtos reakcijos (neutralūs stimulai),vėliau sukeldavo seilių išsiskyrimą, nesasocijuodavosi su ėdalu, į kurį seilėsišsiskirdavo.

• Klasikinio sąlygojimo proceso esmė:buvęs neutralus stimulas pradeda sukeltireakciją dėl asociacinių ryšių su stimulu,kuris automatiškai (besąlygiškai) gimdotokią reakciją.

• Šuniui išsiskiria seilės į pirmą ėdaloporciją, patekusią jam ant liežuvio. Šiuoatveju nėra jokio sąlygojimo ar išmokimo.

• Ėdalas – besąlyginis stimulas (BS), seliųišsiskyrimas – besąlyginė reakcija arbabesąlyginis refleksas (BR), nes seiliųišsiskyrimas – automatiška, reflektorinėreakcija į ėdalą.

• Neutralus stimulas, pvz., skambutis,nesukelia seilių išsiskyrimo.

• Bet jei kartojant bandymus prieš patpaduodant ėdalą skamba skambutis, pokurio laiko jo garsas pats savaime , besekančio po to maisto padavimo, sukeliaseilių išsiskyrimo reakciją.

• Šiuo atveju vyksta sąlygojimo procesas– seilės išsiskiria po skambučio be maistopateikimo.

•• Skambutis tampa sąlyginiu stimulu (SS),

o seilių išsiskyrimas – sąlygine reakcija(SR).

13/02/2013

5

• Pavlovas nustatė, kad sąlyginę reakciją,atsiradusią į vieną pradžioje neutralųstimulą, gali sukelti ir kiti panašūs stimulai– vyksta generalizacija (šuo reaguos netik į konkretų garsą, bet ir į jį panašiusgarsus).

• Jei, daug kartų kartojant bandymus,besąlyginis stimulas lydės tik kai kuriuosneutralius stimulus (pvz., tam tikro aukščiogarsą), gyvūnas pradės juos skirti – vyksdiferenciacija.

• Jei sąlyginį stimulą nors kartais nustoslydėti besąlyginis stimulas, sąlygojimaspalaipsniui susilpnės (susilpnės ryšiai tarpBS ir SS) ir reakcija išnyks – vyksužgesimo procesas.

• Visi šie principai buvo nustatyti gyvūnams,tačiau taikomi ir žmogui. Pvz., vaikąišgąsdino (ar jam įkando) šuo. Konkretausšuns baimė vers bijoti visų šunų – stebimgeneralizacijos reiškinį.

• Padedamas suaugusiųjų, vaikas mokosiskirti šunų veisles ir ateityje bijos tik tamtikros veislės šunų – vyks diferenciacija.

• Po kurio laiko vaikas gali įgyti teigiamospatirties elgtis su visais šunimis,palaipsniui dings baimės reakcija – t. y.užges.

• Generalizacijos, diferenciacijos iružgesimo reiškiniai svarbūs tiek klasikiniosąlygojimo, tiek ir kitose išmokimoteorijose.

13/02/2013

6

• Be šių tyrimų, Pavlovas atliko ir daugiauįsimintinų tyrimų, kurie dažnai prisimenamibihevioristų, o ir ne tik jų.

• Tarp tokių Pavlovo darbų minimi tyrimai,leidžiantys paaiškinti konfliktą ir neuroziųvystymąsi.

• Pavlovo laboratorijoje pirmą kartą buvopademonstruota eksperimentinė neurozėgyvūnams.

• Šuniui buvo sudaryta sąlyginė seiliųišsiskyrimo reakcija į apskritimo formą (perpastiprinimą), po to šunį išmokė skirtiapskritimą ir elipsę – reakcijos į elipsęnepastiprindavo.

• Vėliau elipsės formą palaipsniui keitė, visartindami ją prie apskritimo – pradžiojeišryškėjo diferenciacija, bet tada, kainebebuvo įmanoma atskirti apskritimo nuoelipsės, šuns elgesys išsiderino – šuourzgė, šiepė dantis, draskė įrangą,pertvarą, t.y. elgėsi taip, kaip niekadanesielgdavo, ir taip pradėjo elgtis kaskart,kai jį įvesdavo į laboratoriją.

• Pavlovas buvo aiškiai apibrėžęs stimulą irreakciją, ir tai pasitarnavo tiriant išmokimofenomeną objektyviu metodu.

• Tai ir visi kiti Pavlovo atradimai ypatingaipaveikė bihevioristų mąstyseną, įtakojo jųtyrimus.

• Sekdamas Pavlovo darbais ir idėjomis,Watson suformavo sąlyginę emocinęreakciją vaikui.

• 11 mėnesių Albertą Watson ir Raynerišmokė bijoti žaislų ir daiktų, kurių išpradžių vaikas nebijojo.

• Jie nustatė, kad žaidimo metu plaktukubeldžiant į pakabintą metalinę plokštę,vaikui kildavo baimės reakcija.

• Tuo metu, kai Albertas siekdavo žaislinėspelės, būdavo suduodama į virš pat vaikogalvos kabojusią plokštę – vaikas pradėjobijoti pelės, nors anksčiau jos nebijodavo.

• Pakartojus eksperimentą keletą kartų,Albertas pradėdavo verkti tik pamatęs pelę– buvo suformuota sąlyginė emocinėreakcija: Albertas pradėjo bijoti pelės dėlemocinės asociacijos su gąsdinančiugarsu. Be to, Albertas pradėjo bijoti ir kitųpelę primenančių daiktų.

13/02/2013

7

• Daugelio psichologų manymu, sąlyginiųemocinių reakcijų sudarymas klasikiniosąlygojimo būdu suvaidino svarbųvaidmenį psichopatologijos raidoje irsuteikia didžiules galimybes keisti elgesį.

• Elgesio (bihevioristinė) terapija,remdamasi klasikinio sąlygojimo modeliu,skiria daug dėmesio neadekvačių reakcijųišnykimui (pvz., sąlyginių baimių) ir naujųreakcijų į stimulus suformavimui.

• Vienas pirmųjų tokio tipo darbų priklausoJones (1924) – ji pamėginolaboratorinėmis sąlygomis nuimti baimę.

• Berniukas bijojo baltųjų pelių. Jo baimėišplito – pradėjo bijoti triušių, kailinių,plunksnų ir vatos.

• Jones rūpėjo išsiaiškinti, ar, išmokiusnebijoti vieno objekto (pvz.,triušio), vaikasnebebijos ir kitų. Ji išmokė nebijoti triušio –per žaidimą kartu su trim vaikais, kurie tosbaimės neturėjo.

• Pradėjus nebebijoti triušio, vaikas susirgoskarlatina.

• Po ligos baimė atsinaujino.• Dirbdama toliau mokslininkė taikė

vadinamąjį tiesioginį sąlygojimą: vaikąsodino ant kėdutės, davė valgyti mėgiamąmaistą, o tuo metu eksperimentatoriuskaskart vis arčiau prinešdavo triušįnarvelyje.

• Kadangi kaskart, kai pasirodydavo triušis,būdavo duodamas malonus stimulas(skanus maistas), baimę palaipsniuipakeitė palanki reakcija.

13/02/2013

8

• Kitaip tariant, teigiamos emocijos, skirtosmaistui, buvo perkeltos į pradžioje baisųtriušį (kontrsąlygojimas). Vaikas nustojobijoti ir kitų panašių objektų.

• Panaši schema taikoma ir dabar, ir labaiplačiame kontekste.

13/02/2013

1

B. F. Skinner(1904 – 1990)

Bendrieji teorijos teiginiai

• reikia pradėti nuo elementarių elgesioformų analizės;

• jei egzistuoja elgesio panašumai tarpįvairių subjektų, tai neturi reikšmės, kątiriam;

• labai didelį dėmesį skyrė žmogaus elgesiosupratimui: psichologas turi nustatytifunkcinius ryšius tarp S-R;

• Žmogaus elgesio negalima paaiškintiremiantis sunkiai išmatuojamas vidiniaisfaktoriais (pvz., kompleksai – taiaiškinamosios fikcijos).

• Jis neneigė kad egzistuoja tokie vidiniaifaktoriai, įtakojantys žmogaus elgesį.Paprasčiausiai jų neįmanoma griežtaikiekybiškai pamatuoti.

• Analizės akcentą perkelia į išorinę aplinką– elgesį galima paaiškinti remiantisaplinkybes determinuojančiais faktoriais.Tačiau pastarieji ne visada būnaakivaizdūs.

• Skinner nustatinėjo elgesio dėsningumusremdamasis griežtais moksliniais tyrimais(laboratorinis eksperimentinis tyrimas).

• Be to, jis rėmėsi individualių atvejų analize(todėl daug kur panašesnis į klinicistus, neiį eksperimentinės psichologijos atstovus).

Pagrindinės prielaidos, kuriomisrėmėsi Skinner

• Elgesys pasireiškia pagal tam tikrusdėsningumus.

• Vienas pagrindinių mokymosi tikslų –atskleisti dėsningumus.

• Žmogaus elgesys gali būtiprognozuojamas.

13/02/2013

2

• Žmogaus elgesys gali būtikontroliuojamas. Skinner pažymi būtinybęmanipuliuoti žmogaus elgesiu ir jįkontroliuoti. Tai būtina daryti dėl to, kadkitaip gali būti sunaikinta visa civilizacija,nes neįmanoma bus sulaikytinusikalstamumo. Kontrolė vykdomakasdien: auklėjimas, politika.

Struktūra

• Pagrindinis struktūrinis vienetas – reakcija- tai išoriškai stebima elgesio dalis, kuriągalima susieti su išorinės aplinkos įvykiais.

• Išmokimo esmė – ryšių (asociacijų) tarpreakcijos ir išorinių įvykių susidarymas.

• Išskyrė reakcijas, kurias sukelia konkretūsstimulai (pvz., mirkčiojimo refleksas į oropūtimą), ir reakcijas, kurių negalima susietinė su vienu stimulu. Šias antro tiporeakcijas gimdo pats organizmas, ir josvadinamos operantais - aplinkos stimulaineverčia organizmo elgtis būtent taip.

• Elgesio pradinė priežastis yra pačiameorganizme. Operantus gimdo organizmas:šuo bėga, loja; paukštis skrenda;beždžionė šokinėja iš medžio į medį;kūdikis guguoja – taip elgiamasi ne dėlkažkokio specialaus žadinančio stimulo.Operantinis elgesys yra organizmobiologinėje prigimtyje.

• Skinner beveik nesidomėjo struktūriniaisasmenybės dariniais. Pagrindinis jodėmesys tenka elgesio pokyčiams.

• Pagal Skinner, mes galime suprastiasmenybę, jei išsiaiškinsime elgesioformavimosi ypatumus, žmonėms nuolatsąveikaujant su aplinka. Keisdami aplinką,mes galim kontroliuoti ir žmonių elgesį.

Procesas

Operantinis sąlygojimas

13/02/2013

3

• Skiria du tipus: operantinis irrespondentinis elgesys

• Operantinis elgesys – kai individas kąnors veikia, nors nesimato jokio išoriniodirgiklio.

• Respondentinį elgesį sukelia tiesioginiaispecifiniai stimulai: pamačius mėsą šuniuiišsiskiria seilės.

• Pagrindinį dėmesį skyrė pirmajam tipui.

• Skinner ir jo pasekėjai apibrėžiapastiprinimą (reinforcer) kaip stimulą,sekantį paskui reakciją ir didinantį jospasirodymo tikimybę. Kai balandis snapukerta į diską, tai šis elgesys yraoperantinis, ir jei jis lydimas pastiprinimo(pvz., lesalo), tikimybė, kad ir toliaubalandis snapu kapos diską, išauga. Taigi,pastiprinimas palaiko tą elgesį, pokurio seka.

• Stimulai, kurie patys savaime nėrapastiprinimai, gali tapti tokiais dėl ryšių sukitais pastiprinimais.

• Kai kurie stimulai (pvz., pinigai) tampageneralizuotu pastiprinimu, nes užtikrinagalimybę gauti daug kitų pastiprinimų.

• Operantinio išmokimo teorija – taisavotiška gyvūnų dresūros teorija:sudėtingi veiksmai išmokstami pastiprinanttuos elgesio elementus, kurie atitinkanumatytą elgesio formą. Šios teorijosautoriai daug tyrė pastprinimo režimus,intervalus ir jų įtaką elgeso išmokimui.

• Augimas ir vystymasis. Vaikui vystantisreakcijų išmokstama pastiprinant išoriškai(materialiai arba socialiai).

• Psichopatologija.Šią išmokimo teorijąišpažįstantys psichologai teigia, kadelgesio patologija – ne liga: individas neserga, bet tiesiog neteisingai reaguoja įstimulus. Jis arba neišmoko teisingaireaguoti, arba išmoko neteisingai(neadaptyviai) reaguoti. Pvz., individai,kurie neadekvačiai elgiasi visuomenėje,greičiausiai negavo reikiamo pastiprinimopraeityje, ir todėl nesusuformavo tinkamisocialiniai įgūdžiai.

13/02/2013

4

• Korekcija. Slopinti netinkamas reakcijas,išmokyti tinkamų, taikant tinkamaspastiprinimų schemas (pvz., žetonųmetodą).

• Diagnostika. Kilus problemų, atliekamaelgesio diagnostika. Pvz., netinkamasvaiko elgesys turi būti tiksliai, smulkiaiaprašytas: turi būti aprašytos situacijos,kuriose toks elgesys stebimas; pilnas tėvųir kitų asmenų, galinčių pastiprinti tokįelgesį, reakcijų aprašymas; tinkamoelgesio galimybių analizė ir t.t.

• Geriausias būdas keisti elgesį – taipageidautino elgesio pastiprinimas

• Pastiprinimą suprato kaip stimulus arreakcijas, kurie padidina pageidautinoelgesio pasireiškimo tikimybę

• Egzistuoja du pagrindiniai elgesiosąlygojimo būdai: klasikinis ir operantinis(dar vadinamas instrumentiniu, norsSkineris pasisakė prieš tokį pavadinimą).

• Pagrindinis dėmesys operantiniamsąlygojimui.

• Klasikinio sąlygojimo metu stimulas, kurissukelia nesąlyginę reakciją, pateikiamassu neutraliu stimulu. Pastarasis po kieklaiko ima sukelti irgi tą pačią reakciją.

• Teigė, kad kalbant apie žmogaus elgesįklasikinio sąlygojimo paradigma negali jopaaiškinti.

• Dauguma žmogaus reakcijų yra labaispontaniškos, sunku identifikuoti stimulus,sukeliančius tą elgesį.

• Esant klasikiniam sąlygojimui pasireiškiarespondentinis elgesio tipas, t.y. galimsukelti tik tas reakcijas, kurios yragenetiškai užkoduotos (reakcijossukeliamos organizmui nebūdingojaplinkoj).

• Operantinis sąlygojimas - čia pastiprinimassiejamas ne su reakciją sukeliančiustimulu, bet su pačia reakcija, t.y.pastiprinimas pateikiamas popageidautinos reakcijos pasireiškimo.

• Galim sukelti tokį elgesį, kuris neįeina įįgimtą organizmo elgesio repertuarą, t.y.tas elgesys niekad nepasireiškiaorganizmo elgesyje.

13/02/2013

5

• Operantinio sąlygojimo pranašumas slypilankstume. Mes galim suformuoti tokiasreakcijas, kurios niekad nepasireiškėanksčiau ir nepasireikš ateityje.

• Skinner dėžė. Sukūrė sąlygas, kurioseindividas atribojamas nuo kitų kintamųjų,nes kartais mes nežinom visų kintamųjų,įtakojančių elgesį.

Pastiprinimo schemos – tai efektyviausiasbūdas kontroliuoti elgesį. Svarbus ne tikpastiprinimo faktas, bet pastiprinimųkiekis, pateikimo būdas ir betarpiškumas.

• Kuo didesnis pastiprinimų kiekis, tuo taselgesys labiau įsitvirtina elgesiorepertuare.

• Išskirtos tokios pastiprinimo schemos,formuojančios skirtingo atsparumoreakcijas:

1. Nuolatinis pastiprinimas –pastiprinamas kiekvieną kartą, kai atliekapageidaujamą reakciją. Tinka iržmonėms, ir gyvūnams. Kylapersisotinimo efekto pavojus: dažnaipasikartojantis pastiprinimas nebetenkagalios.

2. Intervalinis pastiprinimas būnafiksuotas ir kintamas. Esant fiksuotamintervaliniam pastiprinimui, individaspastiprinamas už pageidautiną reakcijąpo tam tikro laiko intervalo. Kintamasintervalinis pastiprinimas – individaspastiprinamas po t.t. skirtingų intervalų,kurie varijuoja apie pasirinktą vidurkį. Šischema suformuoja reakcijasatsparesnes užgesimui, ir reakcijospasireiškia vienodu dažnumu.

3. Proporcinio pastiprinimo schema – patiefektyviausia. Skiriamos fiksuoto irkintamo pastiprinimo schemos.

• Fiksuoto proporcinio pastiprinimo esmė– individas pastiprinamas užpageidautiną reakciją kiekvieną kartą potam tikro skaičiaus pakartojimų (pvz.,pastiprinama kas 5 reakcija).

• Kintamas pastiprinamas - kai atliekaskirtingą kiekį teigiamų reakcijų,atsižvelgiant į pastiprinimo vidurkį.

• Realiame gyvenime reakcijos tikretkarčiais susilaukia tokio pastiprinimo,bet ir tomis sąlygomis gali susiformuotilabai atsparus užgesimui elgesys (pvz.,agresija). Reakcijos yra sąlygotosproporcinio pastiprinimo schemų, todėlišlieka ilgą laiką.

• Labai stabilios žmogaus reakcijos gali būtisąlygojamos visai atsitiktinai.

13/02/2013

6

• Atsitiktinai sąlygotas pastovias žmogausreakcijas galime pastebėti prietaringameelgesyje. Liaudies medicinos ritualai – taiatsitiktiniai pastiprinimai, sąlygojantysstabilų elgesį (nors priežastinio ryšio tarppasveikimo ir žolelių nėra).

• Šią schemą matome ir realiame gyvenime:sportininkas, išlošęs su vienaismarškiniais, visą laiką eis su jais įvaržybas.

Pastiprinimo tarpiškumas• Kuo didesnis laiko tarpas tarp reakcijos ir

pastiprinimo, tuo mažesnė pastiprinimogalia.

• Nors žmogus gali orientuotis į pastiprinimąpo tam tikro laiko tarpo, jis teikiapirmenybę betarpiškiems pastiprinimams.Dažnas atvejis, kai tolimas pastiprinimasneveikia: rūkančiam žmogui reklamos rodovėžio suėstus plaučius, gydytojas bauginaįvairiom baisiom pasekmėm, bet žmogus,išėjęs iš gydytojo kabineto, vis tiek rūko.

• Šiuo atveju pasitenkinimas trumpalaikis,bet žmogus vis tiek negali susilaikyti – joelgesį įtakoja betarpiški pastiprinimai, tadnebegalvojama apie pasekmes.

• Pastiprinimas ypač efektyvus deprivacijossąlygomis. Pvz., norint vaiką greitai konors išmokyti, pastiprinimą - saldainį -reikia duoti tada, kai jis alkanas. Vadinasi,norint suformuoti reakciją, reikia sukurtideprivacijos sąlygas.

Pastiprinimo rūšys• pirminiai ir antriniai pastiprinimai• Pirmieji yra nesąlyginiai, turi biologinę

reikšmę. Pvz., pastiprinimas, susijęs sumaistu, galimybė išsimiegoti ir pan. Taitaikoma tardymo procedūrose.Panaudojant šiuos pastiprinimus galimsąlygoti tiek gyvūnų, tiek žmonių elgesį.

• Didžioji žmogaus elgesio dalis sukuriamapanaudojant antrinius - sąlyginius -pastiprinimus, juos siejant su pirminiais.Taip jie įgauna pastiprinimo galią. Jie yraapibendrinti, pritaikomi įvairiose situacijose(pvz., kito žmogaus mums rodomasdėmesys - mus pastiprina tie žmonės,kurie yra mums dėmesingi).

• Tai, kas atlieka pastiprinimo funkcijasvienam žmogui, kitam tai gali būtineutralus dalykas. Vadinasi žmogusreaguoja į individualius pastiprinimus.

• Individualius skirtumus nulemia konkretigyvenimo istorija. Pvz., ieškantatsakymo, kodėl vieni žmonės agresyvūs,o kiti - paklusnūs, reikia išsiaiškinti, kokiuspastiprinimus vieni ir kiti gavo ankstyvojevaikystėje - nuolaidūs žmonės gal būdavopastiprinami, kai jie nusileisdavo, obaudžiami už dominavimą.

13/02/2013

7

• Kokios pastiprinimo rūšys svarbiosžmogui, galim nustatyti žmogaus interesųanalize: su kokiais žmonėmis bendrauja,kur lankosi – taip galim išsiaiškintipastiprinimus, kuriems jautrus žmogus.Vieni vengia t.t. vietų, žmonių ir pan.Analizuodami aplinką išsiaiškinam, kampirmenybę teikia žmogus.

• Kalbėdamas apie žmogaus elgesį Skinnerpabrėžė, jog didelė dalis žmogaus elgesioyra socialinės prigimties, jį nulemia patysbendrieji dėsningumai.

• Socialinė aplinka yra įvairialypė, iridentifikuoti socialines reakcijas irpastiprinimus labai sunku, tačiau tai vistiek pasireiškia.

Nepageidautinas elgesys• nepageidautinas elgesys formuojamas

pagal tuos pačius dėsningumus, kaip irpageidautinas elgesys

• Neretai nepageidautinos reakcijosformuojamos atsitiktinai ir gali išlikti ilgąlaiką (pvz., vaikų darželyje vaikas,pastebėjęs, kad kitus myli labiau, pradedarėkti. Jei suaugęs jį apkabina, tai vaikastokį elgesį pradės demonstruoti netinkamumetu).

• Skinner daug rašė apie bausmes, kuriospadeda pašalinti nepageidautiną reakciją.

• Bet tai nėra labai efektyvus būdas.

• Bausmė efektyvi tik tada, kai žmogus jągauna betarpiškai po nepageidautinoelgesio.

• Bausmė po tam tikro laiko tarpo visaineefektyvi.

• Nepageidautiną elgesį galima nuslopintiefektyviau, jei išsiaiškinsim jo pastiprinimošaltinį.

• Jei nepavyks pašalinti to šaltinio, net irdidžiausios bausmės bus neefektyvios.

13/02/2013

8

• Žmogus, nepašalinus šaltinio, stengiasikokybiškiau atlikti nepageidautinasreakcijas, kad negautų bausmės(tobulėja).

• Norint pašalinti nepageidautinos reakcijosšaltinius, reikia pastiprinti pageidautinąelgesį.

• Stimulų generalizacija ir diferenciacijanulemia tai, kad per trumpą laiką žmogusišmoksta efektyvių elgesio būdų.

• Sugebėdamas generalizuoti, žmogusįgūdžius gali perkelti į įvairias situacijas.Be diferenciacijos, naujose situacijosežmogus taiko netinkamą elgesį, t.y. visosesituacijose naudoja tą pačią reakciją.

• Naudoja pagrindinį metodą –eksperimentinę strategiją

• pagrindinį dėmesį skyrė paprasčiausiųelgesio formų tyrimui. Tai pagrįsta: kampradėti nuo sudėtingų, jei nežinompaprastų.

• reikalavo, kad eksperimento sąlygosbūtų maksimaliai kontroliuojamos. Jeinesugebėsim identifikuoti visų kintamųjų,visos mūsų pasekmės gali būtipasmerktos.

• atliekant tyrimus reikia ištirti visusnekontroliuojamus kintamuosius,neutralizuoti jų poveikį, ar bent išsiaiškinti

• Skinner tyrimai, dėžė labai plačiaipanaudojami farmakologinių medžiagųtyrimui tiek žmonėms, tiek gyvūnams

• Elgesio intervencijos technikos, pvz.,žetonų technika: už pageidautiną elgesįduodamas žetonas, kurį galima iškeisti į kąnori.

• Taikoma su teisės pažeidėjais, psichiniaisligoniais.

• Esmė: žmogus mokomas reguliuoti savoelgesio pasekmes.

Įvertinimas

• Nesukūrė asmenybės teorijos, bet kalbėjoapie jai priskirtinus fenomenus.

• Teorijos pliusai:• paskatino elgesio tyrimus• suderino laboratorinės technikos ir

kintamos kontrolės dėsningumus,• nustatė įvairius elgesio dėsningumus

13/02/2013

9

• remiantis jo darbais sprendžiama daugpraktinių problemų (dirbama su fobijom,naudojamos technikos farmakologijospramonėj, dresūroj, auklėjime).

• Teorijos minusai:• kritikuojamas holistų, humanistų, kad

supaprastino žmogaus elgesį, suskaidė įsegmentus ir netyrė visumos.

• Kritikuojamas, kad eksperimentai atliktisu paprastais individais labai paprastojaplinkoj (natūraliam gyvenime jų elgesyskitoks).

• Gyvūnų išvadas pritaikė žmogauselgesiui

• Žmogaus elgesio paaiškinti vienoperantinio elgesio paradigmaneįmanoma. Nusipelnė tik aiškindamastą sritį.

• Jo tyrimų rezultatai neleidžia darytiišvadų apie tai, kas nebuvo stebima(prognozė neįmanoma). Skinner teigė,jog prognozuoti elgesį reikia remiantistuo, kas jau yra padaryta.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

STUDIJŲ DALYKO (SANDO) PROGRAMA (SDP)

Dalyko (sando) kodasS 260 B 078 Atestuotas

iki2014 09 01

Atnaujinimo dataMokslo šaka Progr. Registr. Nr.

PavadinimasAsmenybės psichologijaBūtinas pasirengimas dalyko (sando) studijoms

Įvadas į psichologijos studijasSiekiami dalyko (sando) studijų rezultatai

Eil.nr.

Studijų rezultatai Studijų metodai Studento pasiekimųvertinimo metodai

1Žinos asmenybės, asmenybėspsichologijos sampratas, asmenybėsteorijų esmę.

Diskusija, Individualioskonsultacijos, Tradicinė paskaita Tarpinis egzaminas

2Gebės įvertinti skirtingas asmenybėsteorijas pagal jų naudingumąaiškinant žmogaus elgesį.

Diskusija, Individualioskonsultacijos, Seminaras, Tradicinėpaskaita

Egzaminas, Pratybųatsiskaitymas,Seminaras

3Gebės rasti atskirų teorijų teiginiųrealizacijos gyvenime ir profesinėjeveikloje pavyzdžių.

Diskusija, Realių gyvenimiškųsituacijų (projektų) modeliavimas,Seminaras, Tradicinė paskaita

Egzaminas, Seminaras

4Gebės geriau pažinti save ir kitus,reflektuoti ir savireflektuoti.

Darbas grupėse, Diskusija,Seminaras, Tradicinė paskaita Seminaras

Pagrindinis tikslasSuprasti asmenybę kaip psichologinį fenomeną ir svarbiausias psichologines asmenybės paradigmas.Santrauka

Tai viena svarbiausių psichologijos studijų disciplinų. Paskaitų metu analizuojami skirtingi požiūriai įasmenybę, jos struktūrą, pažinimo galimybes ir būdus; supažindinama su teorijų vertinimo kriterijais irtaikymo galimybėmis.Seminarinių užsiėmimų metu lyginami skirtingi požiūriai į asmenybę, ieškoma atskirų teorijų įžvalgųrealizacijos savo patirtyje.Asmenybės psichologijos žinios būtinos pilnavertėms tolimesnėms psichologijos studijoms, be to, padedageriau pažinti save ir kitus, savireflektuoti.

Dalyko (sando) paskirtisUniversitetinių studijų lygmuo Dalykų grupė (pagal krypties reglamentą)

Pakopa RūšisPirma Bakalauro Studijų krypties dalykaiStudijų sritis arba kryptis pagal studijų finansavimo metodikąDalys (skyriai) ir temos

Eil. Nr. Pavadinimai Atsakingas dėstytojas

1.Asmenybės psichologija: samprata, funkcijos, ryšai su kitaismokslais

380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

2. Asmenybės samprata, jos struktūra 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

3. Asmenybės teorija, jos struktūra, vertinimo kriterijai 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

4. Asmenybės įvertinimo galimybės ir metodai 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

5. S. Freud psichoanalitinė teorija 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

6. S. Freud sekėjai ir kritikai 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

The linked image cannot be displayed. The filemay have been moved, renamed, or deleted.Verify that the link points to the correct file andlocation.

Eil. Nr. Pavadinimai Atsakingas dėstytojas

7. Bihevioristinė asmenybės samprata 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

8. Humanistinės asmenybės teorijos 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

9. Egzistencialistų požiūriai į žmogų 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

10. Asmenybės bruožų teorijos 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

11. K. Lewin lauko teorija380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

12. G. A. Kelly asmenybės teorija 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

13. A. Bandura ir W. Mischel asmenybės teorijos 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

14. Šiuolaikinių asmenybės teorijų raidos kryptys ir tendencijos 380 doc. dr. AudronėLiniauskaitė

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiško darboužduotys vertinamos pažymiu, egzaminų sesijos metu nustatomas galutinis pažymys, atskirus pažymiuspadauginant iš svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.Pagrindinė literatūra

Eil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas

Leidinio KUbibliotekoje Ar yra KU

knygyneEgz. sk. fak.metod. kab.

šifras egz.sk.

1.Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A.(2000). Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas.Kaunas: VDU leidykla.

159.9(075.8)Pe-166

30 Ne

2.Pervin L. A. (2010). Personality : theory andresearch. Hoboken: Wiley

159.9(075.8)Pe-182

5 Ne

Papildoma literatūraEil.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas

1. Allport G. W. (1998). Tapsmas. Vilnius: Vaga.2. Adler A. (2003). Žmogaus pažinimas. Vilnius : Vaga3. Frankl V.E. (2000). Nesąmoningas dievas : psichoterapija ir religija. Vilnius : Vaga4. Freud S. (1996). Anapus malonumo principo. Vilnius : Vyturys5. Freud S. (2006). Kasdienio gyvenimo psichopatologija. Vilnius: Apostrofa6. Freud S. (1999). Psichoanalizės įvadas: paskaitos. Vilnius : Vaga7. Fromas E. (1992). Menas mylėti. Vilnius: Valstybinis leidybos centras8. Horney K. (2004). Neurotiška mūsų laikų asmenybė. Vilnius: Apostrofa

9.Handbook of PersonalityTheory and Research/ Ed. By L. A. Pervin (1990). London: The GuilfordPress

10. Jung C.G. (1999). Psichoanalizė ir filosofija: rinktinė. Vilnius: Pradai11. Maslow A. (2006). Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa12. Rogers C. R. (2005). Apie tapimą asmeniu. Vilnius: VIA RECTA13. Pervin L. A. (1996). The Science of Personality. New York: Willey14. Pluzek Z. (1996). Patoracinė psichologija. Vilnius: Amžius15. Watson D.B. (2005). Psichologija biheivioristo požiūriu. VilniusUžsiėmimams reikalingos auditorijos (patalpos), techninė bazė ir programinė įranga

Užsiėmimo tipas Auditorijos (patalpos)tipas

Nominalus vietų skaičiusauditorijoje

Būtinaįranga/pastabos

Teorija Amfiteatrinė auditorija 75 multimediaPraktika (Klasikinė) auditorija 30 multimediaSavarankiškasdarbas

Skaitykla

Koordinuojantysis dėstytojasPareigos Mokslo laipsnis, pavardė, vardas Tabelio Nr.

profesorius doc. dr. Audronė Liniauskaitė 380Padalinys

Pavadinimas KodasPsichologijos katedra 0603

Studijų dalyko (sando) vedimo forma Nr. 1

Semestras Dėstymo forma Struktūra Iš viso val. ECTSKred.T P L NK S

R P D 30 30 0 0 100 160 6Dėstomoji kalba

lietuvių L anglų A rusų R prancūzų P vokiečių V kita Kt.Auditorinių užsiėmimų planas

Temos Nr.Akademinės valandos

Temos Nr.Akademinės valandos

T P L T P L1. 2 0 0 8. 2 4 02. 2 0 0 9. 0 2 03. 4 0 0 10. 4 2 04. 2 2 0 11. 0 4 05. 2 2 0 12. 2 2 06. 4 4 0 13. 2 4 07. 2 4 0 14. 2 0 0

Iš viso: 30 30 0Savarankiško darbo užduočių grafikas ir jų įtaka galutiniam pažymiui

Užduoties tipas Temos(ų) Nr. Iš viso,val.

Įtakapaž, %

Užduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savaitė (o)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20

Tarpinis egzaminas 1-4 18 15 * 0Pratybų atsiskaitymas 5-9 20 15 * 0Seminaras 5-13 30 20 * 0Egzaminas 5-14 32 50 * 0

Iš viso: - 100 100

Studijų dalyko (sando) vedimo forma Nr. 2

Semestras Dėstymo forma Struktūra Iš viso val. ECTSKred.T P L NK S

R P N 30 15 0 0 115 160 6Dėstomoji kalba

lietuvių L anglų A rusų R prancūzų P vokiečių V kita Kt.Auditorinių užsiėmimų planas

Temos Nr.Akademinės valandos

Temos Nr.Akademinės valandos

T P L T P L1. 2 0 0 8. 2 2 02. 2 0 0 9. 0 1 03. 4 0 0 10. 4 0 04. 2 0 0 11. 0 2 05. 2 2 0 12. 2 2 06. 4 2 0 13. 2 2 07. 2 2 0 14. 2 0 0

Iš viso: 30 15 0Savarankiško darbo užduočių grafikas ir jų įtaka galutiniam pažymiui

Užduoties tipas Temos(ų) Nr. Iš viso,val.

Įtakapaž, %

Užduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savaitė (o)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20

Užduoties tipas Temos(ų) Nr. Iš viso,val.

Įtakapaž, %

Užduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savaitė (o)1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20

Seminaras 5-13 50 30 * 0Egzaminas 1-14 65 70 * 0

Iš viso: - 115 100