Upload
others
View
16
Download
1
Embed Size (px)
Citation preview
ASTA VAITKEVIČIENĖ
DAIlĖS TErApIjoS mEToDų TAIKymAS NEįgAlIųjų
įDArbINImo SITuAcIjojE
Neįgaliųjų profesinis rengimas ir inovacijų paieška
EUROPOS S JUNGA
KURKIME ATEIT DRAUGE!
�
UDK 615.8:73/76:331.5-056(075.8) Va-122
Recenzentai: dr. Asta Lapėnienė (Vytauto Didžiojo universitetas),psichologė Rasa Kučinskienė
Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto tarybos posėdžio 2007 m. vasario 1 d. Nr. 006, nutarimu programos leidinys rekomenduojamas spaudai.
ES struktūriniai fondaiLietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentas 2.3 priemonė „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“Projektas: „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“Projekto kodas „SFMIS“: BPD 2004ESF2.3.30104/0030Projekto sut. Nr. 200ESF/2004/2.3.00111/P1/069
ISBN 9789986388340 © Asta Vaitkevičienė, 2008© Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, 2008© Šiaulių univeristetas, 2008© VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2008
�
TurINyS
Įžanga ........................................................................................... 5Rekomendacijos, kaip naudoti dailės terapijos metodus ................. 9
Pirmas skyrius. „Pažintis su grupe ir kūrybinėmis priemonėmis“ ....... 13Antras skyrius. „Grafikos semantinis potencialas“ ...................... 15Trečias skyrius. „Tapybos semantinis potencialas“ ..................... 18Ketvirtas skyrius. „Skulptūros semantinis potencialas“ .............. 21Penktas skyrius. „Koliažo semantinis potencialas“ ..................... 23Šeštas skyrius. „Mišrios technikos semantinis potencialas“ ........ 26Septintas skyrius. „Piešimas užsimerkus“ ................................... 28Aštuntas skyrius. „Autoportretas“ ............................................... 32Devintas skyrius. „Ką veikia mano šeima?..“ .............................. 35Dešimtas skyrius. „Mano herbas“ ................................................ 38Vienuoliktas skyrius. „Aš ir kiti“ ................................................. 41Dvyliktas skyrius. „Mano jausmai susitikus kitą“ ....................... 44Tryliktas skyrius. „Mandala“ ....................................................... 46Keturioliktas skyrius. „Freska“ .................................................... 49Penkioliktas skyrius. „Nemalonumai, kuriuos patiriu…“ ............ 52Šešioliktas skyrius. „5 geriausios mano savybės“ ....................... 55Septynioliktas skyrius. „Grūdas“ ................................................. 57Aštuonioliktas skyrius. „Raudonas pobūvis“ ............................... 60Devynioliktas skyrius. „Mano kelionė“ ....................................... 63Dvidešimtas skyrius. „Ypatinga vieta“ ........................................ 66Dvidešimt pirmas skyrius. „Mano namas“ .................................. 68Dvidešimt antras skyrius. „Mano dovana“ .................................. 71Dvidešimt trečias skyrius. „Kviečiu į svečius…“ ........................ 74Dvidešimt ketvirtas skyrius. „Grupinis piešinys“ ........................ 76Dvidešimt penktas skyrius. „Kryžkelėje“ .................................... 79Dvidešimt šeštas skyrius. „Ornamentinė mandala“ ..................... 82Dvidešimt septintas skyrius. „Aš fiziniu, psichiniu ir dvasiniu požiūriu“ ...................................................................................... 84Dvidešimt aštuntas skyrius. „Svarbiausias mano gyvenimo įvykis“ ......................................................................... 87
� �
Dvidešimt devintas skyrius. „Mano skulptūrinis portretas“ ........ 89Trisdešimtas skyrius. „Mano veidas“ ........................................... 93Trisdešimt pirmas skyrius. „Ką man reiškia pyktis, liūdesys, skausmas, baimė, gėda, interesas, meilė, džiaugsmas, nuostaba, panieka…“ ................................................................................... 95Trisdešimt antras skyrius. „Emocijos, kurias dažniausiai išgyvenu“ ..................................................................................... 97Trisdešimt trečias skyrius. „Kitų pėdsakai manyje…“ ................ 99Trisdešimt ketvirtas skyrius. „Bendravimas piešiniu“ ................. 102Trisdešimt penktas skyrius. „Rožės krūmas“ (pagal J. Allan metodiką) ............................................................. 105Trisdešimt šeštas skyrius. „Mano vieta grupėje“ ......................... 107Trisdešimt septintas skyrius. „Aš – pietų stalo patiekalas“ ......... 110Trisdešimt aštuntas skyrius. „Konfliktas ir jo sprendimas“ ......... 113Trisdešimt devintas skyrius. „Asmeniška reklama“ .................... 116Keturiasdešimtas skyrius. „Tai, ką galiu parduoti…“ .................. 118Keturiasdešimt pirmas skyrius. „Paroda“ .................................... 120
Pagrindinių terminų žodynėlis ..................................................... 124Naudota literatūra ......................................................................... 126Priedai .......................................................................................... 128Tekstas užduočiai „Rožės krūmas“ (pagal J. Allan (1997)) ........ 129Tekstas užduočiai „Svarbiausias mano gyvenimo įvykis“ ........... 130Tekstas užduočiai „Nemalonumai, kuriuos patiriu...“ ................. 131Tekstas užduočiai „Grūdas“ ......................................................... 132Tekstas užduočiai „Raudonas pokylis“ ........................................ 134Tekstas užduočiai „Mano kelionė“ .............................................. 135Tekstas užduočiai „Mano namas“ ................................................ 136
� �
įŽANgA
Ši metodinė priemonė parengta projekto „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“ dviejų programų („Profesiniam pasirengimui skatinti skirta programa neįgaliesiems“ ir „Profesinio „augimo“ galimybių mokymo programa“), kuriose buvo panaudoti dailės terapijos metodai, pagrindu. Metodinėje priemonėje pateikiami išsamūs panaudotų dailės terapijos metodų aprašymai. Vieni jų yra sukurti autorės (pavyzdžiui, „Grūdas“, „Mano kelionė“, „Mano namas“, „Kviečiu į svečius“, Aš – pietų stalo patiekalas“, „Nemalonumai, kuriuos patiriu...“, „Svarbiausias mano gyvenimo įvykis“ ir t. t.), kiti – surinkti iš šių šaltinių:
• Seminarų, kurie buvo vesti Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos (LDTTA) nariams (seminarų lektoriai: M. Trakumaitė, dr. A. Kopytinas, dr. J. Dubowsky, dr. N. Slater, J. Geringova ir A. Hanzalova) ir Individualiosios psichologijos instituto studentams (sesijų lektoriai: L. Lesauskienė, E. Zubienė, E. Beržinienė, V. Satkūnienė, dr. R. Bieliauskaitė, dr. T. Crins, U. Seidel, dr. H. J. Tyminster, G. Gerlach, B. Husmann ir B. Schaepers ir kt.)
• Užsienio autorių literatūros šaltinių (A. Kopytinas, B. Stone, O. Postalčiuk, M. Mauro, M. Liebmann ir kt).
Autorė yra labai dėkinga seminarų, sesijų lektoriams, maloniai pasidalijusiems savo profesine patirtimi, Individualiosios psichologijos instituto direktorėms Violetai Satkūnienei ir Silvijai Markuckienei, LDTTA pirmininkėms Aldonai Dapkutei, dr. Audronei Brazauskaitei ir privatiems asmenims (Jolantai Matulionienei, Aušrai Šūmakarienei), pakvietusiems užsienio lektorius ir organizavusiems dailės terapijos seminarus. Vis dėlto atskirų dailės terapijos metodų autorystė yra nurodyta tik vieną kartą (J. Allan „Rožės krūmas“). Taip elgiamasi todėl, kad tik šis metodas literatūros šaltinyje buvo išsamiai aprašytas. Retas dailės terapijos seminarų lektorius nurodė kurio nors pristatomo dailės terapijos metodo autorių ir tikslų pavadinimą. Be to, dauguma seminarų buvo praktiniai, skirti juose dalyvavusių asmenų patyrimui. Tokių seminarų metu nebuvo pateikiami užrašai (išskyrus tuos, kuriuos darėsi patys seminarų dalyviai), todėl aiškios, tikslios autorystės
� �
kiekvienam dailės terapijos metodui beveik neįmanoma nustatyti. Literatūros šaltiniuose rasti dailės terapijos metodai dažniausiai buvo paminėti tik epizodiškai, prie atvejo analizės pavyzdžių. Todėl iš literatūros šaltinių atrinktus metodus reikėjo išplėtoti. Taigi beveik visi (~40) leidinyje panaudoti dailės terapijos metodai yra autorės pertvarkyti, t. y. metodų aprašymuose išskirti tikslai, uždaviniai, reikalingos priemonės, tikėtinos dalyvių kompetencijos, nurodyta tikėtina užsiėmimo eiga, patarimai vadovui, pateikti preliminarūs kūrinių aptarimo klausimai, trumpas kiekvienam užsiėmimui naudingos literatūros sąrašas. Tokią dailės metodų aprašymo struktūrą lėmė formalūs projekto ekspertų reikalavimai.
Autorė tikisi, kad leidinyje išsamiai pristatomais dailės terapijos metodais galės naudotis ne tik I pakopos Socialinės pedagogikos studijų programos studentai, klausydami „Socialinio darbo su neįgaliaisiais“, „Neįgaliųjų socializacijos teorijos ir praktikos“, „Dailės terapijos“ kursus ar II pakopos Specialiosios pedagogikos (studijų programos šaka: dailės terapija) studijų programos studentai, bet ir socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie dirba neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje. Šiame leidinyje aprašomų dailės terapijos metodų nebūtina naudoti tokia seka, kokia jie yra išdėstyti, t. y. kaip 40 užsiėmimų seriją. Galima naudoti atskirus, individualiai pasirinktus metodus, kurie, profesijos atstovo nuomone, tiktų konkrečioje situacijoje.
Projekte „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“ dailės terapijos metodai buvo panaudoti skirtingose programose. Šiose programose jų išdėstymas sudarė tam tikras dinamines sekas. Metodinėje priemonėje šios sekos išlaikytos tik iš dalies, nes abiejose programose naudoti dailės terapijos metodai nėra atskirti, bet sujungti į vieną seką. Taip buvo pasielgta dėl šių priežasčių:
• Metodinė priemonė yra skiriama įvairiems dailės terapijos metodų taikytojams, ne tik tiems profesionalams, kurie dirba neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje ir yra pasirengę šias programas pakartoti.
• Programose keli dailės terapijos metodai, pavyzdžiui, „Freska“, „Grūdas“, „Grupinis piešinys“, „Mandala“ ir kt., buvo naudo
� �
jami kelis kartus (programos pradžioje ir pabaigoje) tam, kad būtų galima užfiksuoti grupės dalyvių nuostatų, išgyvenimų, atsispindinčių piešiniuose, pokytį. Šiame leidinyje dailės terapijos metodų aprašymus kartoti nėra tikslinga.
Projekto tikslinės grupės, programų tikslai, uždaviniai ir trukmė lėmė parinktų dailės terapijos metodų specifiką ir metodinės priemonės struktūrą. Pradžioje siūloma keletą užsiėmimų skirti pažinčiai su dailinės raiškos priemonėmis. Psichologams, socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, taikantiems dailės terapijos metodus, gali atrodyti, kad šie pratimai per daug orientuoti į edukacinius tikslus ir į kūrybinio proceso rezultatą, t. y. į tai, kas nėra būdinga dailės terapijai. Iš tiesų, šių užsiėmimų edukaciniai tikslai yra akivaizdūs. Vis tik nuo dailės terapeuto kompetencijos ir nuostatų priklausys, ar šių pratimų reali eiga tikrai realizuos direktyvų, grynai edukacinį aspektą. Užduočių turinyje ir patarimuose grupės vadovui yra nurodyta, kaip galima riboti direktyvų vadovo elgesį. Autorės nuomone, šie pratimai yra vertingi ir siūlomi dėl kelių priežasčių:
• tikslinės grupės, kurioms šie metodai buvo taikomi, – įsidarbinimo siekiantys neįgalūs asmenys. Tiek projekto autoriams, tiek programų vadovams, tiek patiems neįgaliesiems rūpėjo veiklos rezultatas. Todėl grupiniai dailės terapijos užsiėmimai turėjo, viena vertus, stiprinti veiklos rezultato reikšmingumą, kita vertus, atskleisti grupės dalyviams, kad efektingas veiklos rezultatas reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir išmanyti medžiagų galimybes, valingų veiksmų;
• asmeninė autorės darbo su neįgaliaisiais patirtis liudija, kad yra asmenų, kurie bijo pradėti dirbti su dailinės raiškos priemonėmis. Taigi reikia skirti papildomai laiko tam, kad jie įsidrąsintų, galėtų susipažinti su priemonėmis, prie jų priprasti, šiek tiek nuspėti jų panaudojimo rezultatus.
Projekto „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“ programos „Profesinio „augimo“ galimybių mokymo programa“ pabaigoje buvo siūloma dailės terapijos užsiėmimuose dalyvavusių asmenų kūrinius eksponuoti parodoje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dailės terapijos procese nėra tikslinga eksponuoti klientų kūrinius, nes taip pažeidžiamas konfiden
� �
cialumas. Tačiau projekto tikslinių grupių dalyviai buvo asmenys, nusprendę atsiverti visuomenei, dalyvauti darbo rinkoje, ne slėpti, o parodyti savo veiklos rezultatus. Todėl buvo būtina stiprinti klientų Aš – veiksmingumą, pozityvų savęs vertinimą, skatinti kūrybiškumą, spontaniškumą, atsivėrimą pasauliui. Autorė mano, kad kūrinių eksponavimas programos pabaigoje kaip tik apibendrintų visus šiuos dalinius programos tikslus. Be to, kūrinių eksponavimas – puiki galimybė apibendrinti projekto programos „Profesinio „augimo“ galimybių mokymo programa“ tikslinės grupės dalyvių patyrimą, kūrybos rezultatus, įtvirtinti asmenybės pasiektus rezultatus, pademonstruoti galimybių perspektyvas.
Autorė yra dėkinga projekto vadovei doc. dr. Ingridai Baranauskienei už paskatinimą atskiru metodiniu leidiniu išspausdinti dailės terapijos metodų, taikytų projekto „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“ programose.
Autorė maloniai laukia skaitytojų nuomonių ar pastabų dėl šio leidinio. Atsiliepimus galima siųsti adresu: Astai Vaitkevičienei, P. Višinskio g. 25–209, LT76351 Šiauliai, elektroniniu paštu menas@cr.su.lt, išsakyti telefonu (8 ~ 41) 595 733.
� �
rEKomENDAcIjoS, KAIp NAuDoTI DAIlĖS TErApIjoS mEToDuS
Konkretūs patarimai dailės terapijos seansų vadovui pateikiami aprašant kiekvieno skyriaus turinį. Šioje dalyje pristatomi tik bendriausio pobūdžio metodiniai nurodymai.
Metodinę priemonę sudaro 42 skyriai. Kiekviename skyriuje aprašomos vis kitos užduotys. Tačiau, jei pagal šios metodinės priemonės rekomendacijas bus bandoma vesti seriją praktinių dailės terapijos užsiėmimų, galima tam tikras užduotis pakartoti. Užduočių kartojimas padėtų įvertinti grupės dalyvių elgesio, išgyvenimų, nuostatų pokytį.
Kiekvieno skyriaus turiniui praktiškai realizuoti turėtų būti skiriama po 90–120 min. Skiriamas laikas dalijamas į dvi dalis po 45–60 min., darant tarp jų 15–20 min. pertrauką. Pertraukos laiką reikėtų panaudoti darbo vietai ir priemonėms sutvarkyti, kūriniams eksponuoti. Taip pat šį laiką galima skirti kavai, arbatai gerti.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra pateikiami svarbiausi literatūros šaltiniai, kurių gali prireikti vedant įvadinį pokalbį, gilinantis į klientų išgyvenimus, emocijas, jų kūriniuose naudojamus simbolius.
Vesdamas praktinius užsiėmimus, grupės vadovas turėtų stengtis sukurti terapinę atmosferą pagal C. Rogers, R. Kočiūno, A. Kopytino, L. Lebedevos metodines rekomendacijas. Taip pat grupės vadovas turėtų sekti, kad jo elgesys nesiskirtų nuo žodžių ir jo paties įvardytų vertybinių nuostatų. Vadovas tam tikrais momentais tampa grupės lyderiu. Jo veiksmai, išgyvenamos emocijos turi būti kongruentiški, nuoseklūs. Taip jis stiprina grupės pasitikėjimą, skatina atsivėrimą, naujai struktūruoja socialinės aplinkos suvokimą ir formuoja naujus įgūdžius.
Grupės vadovas, vesdamas praktinius užsiėmimus, nebūtinai turi laikytis metodinėje priemonėje pateikiamų užsiėmimų sekos. Tačiau turėtų išlaikyti antagonistinį dermės principą: vesdamas seansą, kuriame prisimenami skaudūs išgyvenimai, skatinantys grupės dalyvių sąmoningumą, koncentruojantys dėmesį į kokį nors vieną asmenybės savybės apraiškos aspektą, turi sudaryti sąlygas ir asmenybės savybių integracijai, pozityvaus savęs vertinimo stiprinimui. Metodinėje priemonėje užsiėmimai kaip tik išdėstyti taip, kad, jei vienas užsiėmimas
10 11
skiriamas skausmingiems praeities išgyvenimams tyrinėti, tai kiti, gretimi užsiėmimai skatina integruoti šį patyrimą į dabartį. Grupės vadovas per tokius užsiėmimus turėtų akcentuoti asmenybės laimėjimus ir sudaryti sąlygas pozityviai save vertinti. Pavyzdžiui, tikėtina, kad septintas ir aštuntas skyriai atskleis grupės dalyviams jų asmenines savybes, kurios buvo neįsisąmonintos ir nulemtos šeimoje susiklosčiusių santykių. Kitas, dešimtas užsiėmimas „Mano herbas“ skiriamas pozityvių asmeninių savybių, kurios gali būti būdingos ir giminaičiams, ir šeimos nariams, atrankai ir išryškinimui. Simboliais išreikštos pozityvios asmeninės savybės turėtų sustiprinti grupės dalyvių teigiamą savęs vertinimą. Dvidešimt aštuntas skyrius „Svarbiausias mano gyvenimo įvykis“ taip pat gali atskleisti skaudžių išgyvenimų ištakas. Vienuolikto skyriaus užsiėmimas labiau nei devinto (nes lipdomas skulptūrinis portretas iš masyvios, sunkios medžiagos) turėtų sustiprinti pozityvias asmenybės savybes. Kiti skyriai derinami tarpusavyje, t. y. daugiau skyrių skiriama asmenybės savivokai skatinti arba daugiau skyrių skiriama asmenybės savęs vertinimui stiprinti per kūrybinę veiklą.
Yra didelė tikimybė, kad susirinkę į grupę žmonės bus menkai susipažinę su dailinės raiškos priemonių teikiamomis galimybėmis. Todėl serija užsiėmimų (2–6 skyriai) gali būti skiriama būtent pažintinei veiklai. Bandymai su dailinės raiškos priemonėmis gali stimuliuoti grupės dalyvių kūrybiškumą, skatinti smalsumą tyrinėti aplinką, sudaryti galimybę apibendrinti ir analizuoti bandymų pasekmes. Kiti užsiėmimai yra skiriami išsamiam grupės dalyvių savęs pažinimui, kūrybiškumui skatinti, Aš-veiksmingumui formuoti, bendravimo įgūdžiams lavinti. Jei atsitiktų taip, kad grupę sudarytų asmenys, turintys regėjimo ar kurtumo negales, tuomet reikėtų regėjimo negalę turintiems asmenims keisti dailinės raiškos priemones. Praktiškai jie visus užsiėmimus turėtų dirbti su plastinėmis medžiagomis: moliu, plastilinu, glamžytu popieriumi, tešlos mase. Kurtumo negalę turintiems asmenims galima samdyti gestų kalbos vertėją.
Vesdamas seriją dailės terapijos seansų, grupės vadovas turėtų vadovautis savo intuicija. Jei paaiškėtų, kad kuri nors užduotis nėra būtina, arba atsirastų požymių, kad užduotis nėra tinkama ar nepakankamai naudinga grupės dalyviams, galima jos atsisakyti, pakeisti kita ar transformuoti. Keisdamas ar transformuodamas užduotis, grupės vadovas
10 11
turėtų remtis savo pojūčiais, intuicija, refleksijos ir analizės įgūdžiais bei jautriai reaguoti į grupės pastabas, išsakytus lūkesčius, pageidavimus. Pavyzdžiui, paskutiniame metodinės priemonės skyriuje numatoma vieša grupės dalyvių kūrinių ekspozicija. Ji gali būti organizuojama, jei grupė ir vadovas kartu nusprendžia, kad verta demonstruoti kūrybos rezultatus. Kūrinių eksponavimo patalpomis grupės vadovas turi pradėti rūpintis anksti. Todėl apie kūrinių viešą eksponavimą grupei geriau pasakyti kuo anksčiau. Tačiau, jei paaiškėtų, kad dalyviai yra labai nedrąsūs, nebūtina apie tai prasitarti pirmųjų užsiėmimų metu. Viešas kūrinių eksponavimas gali juos labai išgąsdinti. Tuomet geriau apie viešą kūrinių ekspoziciją pranešti po kokio nors labai sėkmingo grupės dalyvių kūrybinio darbo. Pranešdamas apie kūrinių eksponavimo galimybę, grupės vadovas turi paisyti grupės dalyvių reakcijų. Jei paroda yra labai gąsdinanti net po sėkmingo kūrybinio proceso, galima kūrinių ekspoziciją traktuoti kaip pageidautiną siekiamybę, o vėliau, kai grupės dalyviai labiau pasitikės savimi, apie parodos ekspoziciją priminti dar kartą. Tačiau jei ir trečią kartą grupės dalyvių nuomonė dėl parodos būtų neigiama, reikėtų parodos organizavimo idėjos atsisakyti.
Savo samprotavimus, vertinimus, įžvalgas apie grupės dalyvių elgesį, dailinę raišką, pastebėtus pokyčius ir pan. grupės vadovas turėtų fiksuoti dienoraštyje. Kruopščiai pildomas dienoraštis gali tapti labai vertingu dokumentu, padedančiu tobulinti ne tik dailės terapijos metodus, bet ir leidžiančiu grupės vadovui subtiliau vertinti grupės dalyvių veiksmus, kūrybinę išraišką. Taip pat dienoraštis gali tapti vertingu įrankiu moksliniam tyrimui.
Vedamus praktinius užsiėmimus būtų tikslinga filmuoti vaizdo kamera. Vaizdo įrašai ne tik turėtų išliekamąją vertę įvertinant grupės dalyvių elgesio, nuostatų, įgūdžių pokytį, bet ir galėtų būti iliustracinė medžiaga grupės vadovo refleksijai, savianalizei. Be to, vaizdinė medžiaga padėtų tobulinti dailės terapijos metodus. Tačiau prieš pradedant filmuoti, būtina gauti grupės dalyvių sutikimą ir patikinti juos, kad vaizdo medžiaga nebus platinama komerciniais tikslais, o panaudota tik moksliniams tyrimams, dailės terapijos metodams tobulinti ir būsimiems dailės terapeutams rengti.
12 1�
Vienas pagrindinių reikalavimų programos grupės vadovui – būti dalyvavus dailės terapijos seminaruose ir turėti praktinių dailės terapijos užsiėmimų vedimo patirtį. Praktinių užsiėmimų negali vesti asmuo, nesuprantantis dailės terapijos fenomeno esmės, grupinių santykių dinamikos, neišmanantis kūrybinio proceso individualumo, nežinantis terapinio kontakto palaikymo principų, veiksnių, požymių, nesugebantis bendrauti ir dirbti su grupe.
12 1�
pIrmAS SKyrIuS „pAŽINTIS Su grupE
Ir KŪrybINĖmIS prIEmoNĖmIS“
Tikslas: susipažinti su grupe ir pristatyti programą.Uždaviniai:1. Susipažinti su grupe ir supažindinti vieną su kitu grupės daly
vius. 2. Pristatyti programą, jos tikslus, darbo priemones. 3. Susikurti grupės taisykles.Metodai: pokalbis, demonstravimas, pasakojimas, savarankiškas
tyrinėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 žmonių, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti, kūrinių ekspozicijai skirta vieta ir patogus kampas gerti arbatai ar kavai.
Grupės dalyviams prisistatyti reikės šių priemonių: kortelių kiekvieno dalyvio vardui užrašyti, flomasterių.
Programos vadovui, pristatančiam programą, reikės: programos turinio padaugintų lapų tiek, kad užtektų kiekvienam grupės dalyviui, dailinės raiškos priemonių kolekcijos, lentos, didelio popieriaus lapo, rašiklio.
Pertraukai reikės: kavos, arbatos, sausainių, cukraus, puodelių, lėkštučių, elektrinio virdulio vandeniui.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Sužinos programos eigą, tikslą, trukmę, galutinį rezultatą, naujų
prisistatymo, pažinties būdų.2. Gebės patys prisistatyti, papasakoti apie save ir įvardyti savo
lūkesčius, kurs ir formuos savo elgesį pagal nusistatytas taisykles.
3. Lavins toleranciją, empatiją, pastabumą.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užsiėmimo eigai: užsiėmimas pradedamas visai gru
pei susėdus ratu taip, kad kiekvienas gerai matytų visus kitus. Vidury
1� 1�
je rato padėtos kortelės ir flomasteriai. Pirmasis prisistato vadovas, papasakoja apie save, trumpai pristato programą (pristatymo metu išdalina kiekvienam dalyviui jos turinį) ir jos tikslus. Po programos pristatymo grupės dalyviai pakviečiami užsirašyti vardus ant kortelių. Toliau išklausomas kiekvieno dalyvio prisistatymas, lūkesčiai dėl programos. Po prisistatymo grupės vadovas pakviečia susipažinti su dailinės raškos priemonėmis. Kiekvieną jų pademonstruoja, leidžia paliesti (jei grupės dalyviai būtų drąsūs ir iškart norėtų išbandyti, būtina tam turėti popieriaus lapų). Po pažinties grupės vadovas pakviečia grupės dalyvius susikurti grupės taisykles. Prieš taisyklių kūrimą vadovas turi supažindinti grupės dalyvius su grupinės veiklos principais.
Patarimai vadovui: savo ar grupės dalyvių prisistatymui galima panaudoti žaidybinius elementus. Jie padės sukurti betarpišką, draugiškesnę, ne tokią oficialią aplinką, sumažins tiek vadovo, tiek grupės dalyvių įtampą.
Išdalinus programos turinį, skyrus laiko jo peržiūrai, reikėtų grupės dalyvių paklausti, ar visi žodžiai, kuriais aprašytas programos turinys, yra suprantami. Jei grupės dalyviams kiltų klausimų dėl žodžių, programos eigos, abejonių dėl programos tikslų, grupės vadovas privalo į juos atsakyti.
Užsiėmimo eiga: ~10 min. skiriama vadovo ir programos prisistatymui, 20–30 min. grupės prisistatymui, 10–15 min. dailinės raiškos priemonių apžiūrai. Po to daroma pertrauka. Jos metu geriama kava, arbata, vaišinamasi sausainiais ir pan. Po pertraukos ~30 min. kuriamos grupės taisyklės. Užsiėmimo pabaiga skiriama grupės dalyvių refleksijai apie išgyvenimus, patirtus pirmojo užsiėmimo metu.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai. Užsiėmimo aptarimas vyksta visiems grupės dalyviams sėdint ratu. Grupės vadovas turėtų paraginti kiekvieną pasakyti savo nuomonę apie užsiėmimo eigą. Taip grupės dalyviai pratinami kalbėti, išsakyti savo nuomonę.
Orientaciniai užsiėmimo aptarimo klausimai:1. Ko buvo tikėtasi einant į pirmą užsiėmimą? 2. Kaip šie lūkesčiai pasiteisino / nepasiteisino?3. Ko tikitės ateityje?4. Kokie jausmai, išgyvenimai kyla dabar?Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio kor
telė su vardu, vaizdo kameroje užfiksuoti lūkesčiai. Šiuos lūkesčius
1� 1�
įvertinti galės patys dalyviai paskutinių užsiėmimų metu. Grupės vadovui taip pat gali būti naudinga palyginti grupės dalyvių veiksmų ir nuostatų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.2. Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.3. Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma littera.4. Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.
ANTrAS SKyrIuS„grAFIKoS SEmANTINIS poTENcIAlAS“
Užsiėmimo tikslas: supažindinti su grafikos priemonių semantiniu potencialu.
Uždaviniai:1. Aprūpinti grupės dalyvius grafinėmis raiškos priemonėmis.2. Sukurti atsipalaidavimo atmosferą, skatinti grupės dalyvius ty
rinėti ir eksperimentuoti su grafinės raiškos priemonėmis.3. Sudaryti sąlygas eksperimentų stebėjimui ir aptarimui.Metodai: pokalbis, demonstravimas, savarankiškas darbas, ekspo
navimas, interpretavimas, stebėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 žmonių, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti, kūrinių ekspozicijai skirta vieta ir patogus kampas gerti arbatai ar kavai.
Grupės dalyvių bandymams reikės: įvairios spalvos ir šiurkštumo popieriaus, tušo, juodo ir balto guašo, įvairaus storio ir dydžio teptukų, anglies, kreidos, grafitinių pieštukų, įvairiausių gyvūnų bei geometrinių figūrų siluetų iš balto ir juodo popieriaus.
Tikėtinos kompetencijos:1. Susipažins su grafikos priemonių naudojimo ypatybėmis.2. Gebės suteikti semantinę prasmę eksperimentiniams kūriniams,
1� 1�
išmoks rinktis grafines raiškos priemones pagal tikėtiną rezultatą.
3. Subtiliau vertins šiuolaikinius menininkų ieškojimus, sieks įžvelgti prasmę jų darbuose.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: grupės vadovas turi nuteikti grupę
žaismingumui, pasiruošti tyrinėjimui ir smagiems netikėtumams. Tyrinėjimai ir ieškojimai pradedami, kai grupės vadovas pateikia
instrukciją, kaip elgtis su kuria nors priemone. Pati instrukcija turėtų būti pateikiama kaip vadovo prašymas, pageidavimas, bet ne autoritarinis įsakymas. Po instrukcijos skiriama laiko savarankiškai eksperimentuoti. Grupės dalyviai išbando švelnųšiurkštų, šlapiąsausą, baltą, spalvotą, juodą popierių su anglimi, kreida, tušu, juodubaltu guašu. Paskutinis darbas skiriamas kūrybai. Pasirinkę lapo rūšį ir spalvą bei silueto formą, grupės dalyviai turi sukurti siluetui foną.
Patarimai vadovui: grafines raiškos priemones ir užsėmimo patalpą vadovas turi paruošti iš anksto. Piešimo sąsiuvinio lapo dydžio įvairių spalvų ir skirtingo šiurkštumo popieriaus lapų, dažų, anglies, grafitinių pieštukų turėtų būti tiek, kad užtektų kiekvienam grupės dalyviui asmeniškai. Grupei reikėtų priminti, kad darbo priemonės nebus ruošiamos iš anksto kiekvienam užsiėmimui. Bus tokių užsiėmimų, kai grupės dalyviai patys turės pasiruošti dailinės raiškos priemones.
Grupės tyrinėjimo rezultatų eksponavimui turėtų būti skirta speciali vieta. Ekspoziciją turėtų ruošti vadovas. Organizuojant eksperimentavimo rezultatų ekspoziciją, galima pasikviesti patalkinti ką nors iš grupės.
Užsiėmimo eiga: ~5–10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. tyrinėjimo procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos grafinės raiškos priemonės, darbo vietos, eksponuojami eksperimentavimo rezultatai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas prie ekspozicijos. Jei yra galimybė, galima kėdes sustatyti taip, kad dalyviai sėdėdami gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarinėti. Jei ne, tuomet aptarti reikės dalyviams stovint ir judant nuo vieno autoriaus darbų prie kito.
1� 1�
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai: 1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė grafinės raiškos priemo
nių tyrinėjimo procesas?2. Su kokiomis priemonėmis labiausiai patiko dirbti? Kodėl?3. Ką primena kiekvienas eksperimento lapas?4. Įvardykite, kuo Jūsų kūrinys skiriasi nuo visos grupės kūrinių.
Kokios Jūsų kūrinio išskirtinės ypatybės?5. Kaip galėtumėte įvardyti kiekvieną eksperimento lapą? Paban
dykite suteikti jam pavadinimą.6. Pabandykite papasakoti, kaip Jūs nusprendžiate suteikti pavadi
nimą kuriam nors eksperimentiniam lapui.Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio eks
perimentai su grafikos priemonėmis. Šiuos eksperimentinius darbelius būtina eksponuoti gerai matomose vietose. Jie kiekvieną užsiėmimą primins kūrybinius ieškojimus ir jiems pasąmoningai nuteiks grupės dalyvius. Be to, neleis pamiršti grafikos technikos. Grupės vadovas turi labai pagarbiai elgtis net su menkiausiu darbeliu. Pozityvi grupės vadovo nuostata bet kokio kūrinio atžvilgiu skatins grupės dalyvius pasitikėti savimi.
Vaizdajuostės įrašas galės būti naudojamas pačių grupės dalyvių įgūdžiams palyginti per paskutinius užsiėmimus.
Rekomenduojama literatūra:1. Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.2. Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas:
Šviesa.3. Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma
littera.4. Джедлин, Ю. (2000). Фокусирование. Москва: Независимая
фирма „Класс“.
1� 1�
TrEČIAS SKyrIuS „TApyboS SEmANTINIS poTENcIAlAS“
Tikslas: supažindinti su tapybos priemonių semantiniu potencialu.Uždaviniai:1. Aprūpinti grupės dalyvius tapybos raiškos priemonėmis.2. Sukurti atsipalaidavimo atmosferą, skatinti grupės dalyvius ty
rinėti ir eksperimentuoti su tapybos raiškos priemonėmis.3. Sudaryti sąlygas eksperimentų stebėjimui ir aptarimui.Metodai: pokalbis, demonstravimas, savarankiškas darbas, ekspo
navimas, interpretavimas, stebėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 žmonių, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti, kūrinių ekspozicijai skirta vieta ir patogus kampas gerti arbatai ar kavai.
Grupės dalyvių eksperimentiniam tyrinėjimui reikės: guašo, pastelės, akrilo, aliejinių dažų, storų, plonų teptukų, aliejinių kreidelių, storo ir plono, balto, spalvoto, vyniojamojo popieriaus, ant porėmių užtemptos drobės, skiediklio, molberto, muzikinio garso įrašo, kompaktinių plokštelių grotuvo.
Tikėtinos kompetencijos:1. Susipažins su tapybos priemonių naudojimo ypatybėmis.2. Gebės suteikti prasmę eksperimentiniams kūriniams, išmoks
rinktis tapybos priemones pagal tikėtiną rezultatą.3. Subtiliau vertins šiuolaikinius menininkų ieškojimus, sieks
įžvelgti prasmę jų darbuose.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje reikalingas
įvadinis pokalbis, kurio metu būtų kalbama apie grupės dalyvių išgyvenimus nuo praėjusio iki šio užsiėmimo. Palaipsniui grupės vadovas turėtų pereiti prie šio užsiėmimo užduoties. Reikėtų pademonstruoti grupės dalyviams visą tapybos priemonių paletę, kiekvieną priemonę pavadinti, leisti paliesti, padrąsinti grupės dalyvius išbandyti visas
1� 1�
priemones. Demonstruojant kurią nors priemonę, tuoj pat reikėtų rodyti, kaip ji padengia įvairaus popieriaus, drobės paviršių.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui iš anksto reikia paruošti įvairaus kietumo ir paviršiaus A3 ir A4 formato popieriaus lapų guašo, akrilo dažams išbandyti; aliejinėms, pastelės kreidelėms išbandyti reikėtų paruošti akvarelinio ir vyniojamojo popieriaus A4 formato lapų. Su šiomis priemonėmis grupės dalyviai dirba kiekvienas individualiai.
Bendras grupės dalyvių darbas – tapyba ant drobės ištemptos, ant porėmių. Jis atliekamas po eksperimentų su kitomis tapybos priemonėmis. Bendras taip pat yra ir eksperimentavimas su aliejiniais dažais.
Patarimai vadovui: jei vadovas pastebės, kad grupės dalyviai bijo laisvai eksperimentuoti, jis gali bandyti struktūruoti veiklą. Pavyzdžiui, visa grupė gali vieną priemonę bandyti kartu. Tarkim, grupės vadovas paprašo dalyvių susėsti po du, pasiimti A4 formato akvarelinio popieriaus lapą kiekvienam, aliejinių kreidelių dėžutę dviem grupės dalyviams ir bet kokios spalvos kreidele braukti popieriuje keletą linijų. Jis gali padrąsinti vingiuoti bet kokias linijas. Grupės dalyviai gali užtušuoti dėmę popieriuje, ją trinti, teptuku tepti su skiedikliu, vandeniu ir t. t. Šitaip eksperimentuojant, stebėti, koks gaunamas rezultatas. Tokiu būdu gali būti išbandomos visos priemonės.
Bendras eksperimentavimas su aliejiniais dažais gali vykti analogiškai. Grupės vadovas turi paruošti molbertą, atidaryti aliejinių dažų tūbeles, išspausti juos ant paletės. Šiuos darbus jis gali atlikti stebint grupės dalyviams. Po to pats užtepta keletą potėpių su teptuku ir specialia mentele ant drobės, kad parodytų grupės dalyviams pavyzdį. Ruošdamas aliejinius dažus, grupės vadovas kartu gali apie juos papasakoti.
Grupės vadovas turi labai pagarbiai elgtis net su menkiausiu bet kurio žmogaus darbeliu. Pozityvi grupės vadovo nuostata bet kokio kūrinio atžvilgiu skatins grupės dalyvius pasitikėti savimi. Per aptarimą kaip stimulinę medžiagą minčių gimimui vadovas gali vartoti būdvardžius, kurie įvardija medžiagos ar objekto formos ir turinio savybes. Pavyzdžiui: niūrus, linksmas, šiltas, šaltas, grubus, švelnus ir t. t.
Užsiėmimo eiga: ~5–10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. tyrinėjimo procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarko
20 21
mos tapybos priemonės, darbo vietos, eksponuojami eksperimentavimo rezultatai.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas prie ekspozicijos. Jei yra galimybė, galima kėdes sustatyti taip, kad dalyviai sėdėdami gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarinėti. Jei ne, tuomet aptarti reikės dalyviams stovint ir judant nuo vieno autoriaus darbų prie kito.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė tapybos raiškos priemo
nių tyrinėjimo procesas?2. Su kokiomis tapybos priemonėmis labiausiai patiko dirbti?
Kodėl?3. Kaip vertinate bendrą eksperimentą su aliejiniais dažais?4. Kolektyviniam darbui pabandykite suteikti pavadinimą (reikėtų
visus pasiūlymus surašyti lentoje, o paskui išrinkti tą, kuriam pritars daugiausia grupės dalyvių).
5. Įvardykite, kas Jums diktuoja pavadinimą.Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio eks
perimentai su tapybos priemonėmis. Šiuos eksperimentinius darbelius būtina eksponuoti gerai matomose vietose. Jie kiekvieną užsiėmimą primins kūrybinius ieškojimus ir jiems pasąmoningai nuteiks grupės dalyvius. Be to, neleis pamiršti tapybos technikos.
Jei bus daromas vaizdajuostės įrašas, jis galės būti naudojamas pačių grupės dalyvių įgūdžiams palyginti per paskutinius užsi ėmimus.
Rekomenduojama literatūra:1. Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.2. Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.
20 21
KETVIrTAS SKyrIuS „SKulpTŪroS SEmANTINIS poTENcIAlAS“
Tikslas: supažindinti su skulptūros priemonių semantiniu potencialu.Uždaviniai:1. Aprūpinti grupės dalyvius skulptūros priemonėmis.2. Sukurti atsipalaidavimo atmosferą, skatinti grupės dalyvius ty
rinėti ir eksperimentuoti su skulptūros priemonėmis, tirti jų formuojamas prasmes.
3. Sudaryti sąlygas eksperimentų stebėjimui ir aptarimui.Metodai: pokalbis, demonstravimas, lietimas, savarankiškas dar
bas, eksponavimas, interpretavimas, stebėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 žmonių, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti, kūrinių ekspozicijai skirta vieta ir patogus kampas gerti arbatai ar kavai.
Grupės dalyvių eksperimentiniam tyrinėjimui reikės: plastilino, molio, vyniojamojo popieriaus, lipnios juostelės, klijų, vandens, šlapių skudurėlių, prijuosčių, stekų, rupios faktūros medžiagos skiaučių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Susipažins su skulptūros priemonių naudojimo ypatybėmis.2. Gebės suteikti semantinę prasmę eksperimentiniams kūriniams,
išmoks rinktis skulptūros priemones pagal tikėtiną rezultatą.3. Subtiliau vertins šiuolaikinius menininkų ieškojimus, sieks
įžvelgti prasmę jų darbuose.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje būtinas įvadi
nis pokalbis, sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus bei nuteikiantis grupės dalyvius darbui. Grupės vadovas turėtų pavadinti kiekvieną priemonę, pademonstruoti, ką galima su ja daryti, ir parodyti, kokios pasekmės galimos dirbant su kuria nors priemone. Grupės vadovas turi būti paruošęs kiekvienos priemonės formos ir paviršiaus pavyzdžių (pavyzdžiui, glamžyto popieriaus rutulį, ritinį, mazgą, didelį ir mažesnį
22 2�
plėšyto popieriaus gabalą, minkyto molio rutulį, ritinį ir plokštę, rupų ir švelnų molio paviršių, molio ir plastilino figūrėlę, rupios medžiagos atspaudą ant molio plokštės ir t. t.). Po demonstracinių pavyzdžių grupės dalyviams leidžiama dirbti su visomis plastinėmis medžiagomis. Jie patys turi nuspręsti, kokią figūrą ar formą lipdys. Jei grupės dalyviai sutiktų, savarankiško darbo metu galima panaudoti muzikinį foną.
Patarimai vadovui: jei vadovas pastebės, kad grupės dalyviai bijo laisvai eksperimentuoti, jis gali bandyti struktūruoti veiklą. Pavyzdžiui, visa grupė vieną priemonę gali bandyti kartu. Tarkim, grupės vadovas prašo dalyvių iš molio nulipdyti 3 rutulius, vėliau vieną rutulį suploti, o iš kito nulipdyti ritinėlį. Ant plokštelės atspausti rupios medžiagos atspaudą. Kai darbas su moliu baigtas, pereinama prie popieriaus. Kiekvienos grupės dalyvių prašoma pasiimti 3 vyniojamojo popieriaus ir balto popieriaus lapus. Iš kiekvienos rūšies popieriaus suglamžyti rutulį, susukti virvę (ritinį), surišti mazgą ir t. t. Iš plastilino galima paprašyti nulipdyti kokią nors figūrą (figūrą renkasi patys grupės dalyviai).
Grupės vadovas turi labai pagarbiai elgtis net su menkiausiu darbeliu. Pozityvi grupės vadovo nuostata bet kokio kūrinio atžvilgiu skatins grupės dalyvius pasitikėti savimi.
Užsiėmimo eiga: ~5–10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. – tyrinėjimo procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos skulptūros priemonės, darbo vietos, eksponuojami eksperimentavimo rezultatai. Po pertraukos organizuojamas užduoties aptarimas.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas prie ekspozicijos. Jei yra galimybė, kėdes galima sustatyti taip, kad dalyviai sėdėdami gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarti. Jei ne, tuomet aptarti reikės dalyviams stovint ir judant nuo vieno autoriaus darbų prie kito.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė skulptūros priemonių ty
rinėjimo procesas?2. Su kokiomis skulptūros priemonėmis labiausiai patiko dirbti?
Kodėl?3. Įvardykite, kuo Jūsų kūrinys skiriasi nuo visos grupės kūrinių.
Kokios Jūsų kūrinio išskirtinės ypatybės?
22 2�
4. Pabandykite suteikti figūrai pavadinimą.5. Papasakokite, kaip parinkote formai pavadinimą.Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio ekspe
rimentai su skulptūros priemonėmis. Šiuos eksperimentinius darbelius būtina eksponuoti gerai matomose vietose. Jie kiekvieną užsiėmimą primins kūrybinius ieškojimus ir pasąmoningai nuteiks grupės dalyvius kūrybiškumui. Be to, neleis pamiršti skulptūros technikos.
Vaizdajuostės įrašas galės būti naudojamas pačių grupės dalyvių įgūdžiams palyginti per paskutinius užsiėmimus.
Rekomenduojama literatūra:1. Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma
littera.2. Gere, Z., Kuntler, T. (1997). Erdvė, forma, spalva. Kaunas:
Šviesa.
pENKTAS SKyrIuS „KolIAŽo SEmANTINIS poTENcIAlAS“
Tikslas: supažindinti su koliažo priemonių semantiniu potencialu.Uždaviniai:1. Aprūpinti grupės dalyvius koliažo priemonėmis.2. Sukurti atsipalaidavimo atmosferą, skatinti grupės dalyvius ty
rinėti ir eksperimentuoti su koliažo priemonėmis, tirti jų formuojamas prasmes.
3. Sudaryti sąlygas eksperimentų stebėjimui ir aptarimui.Metodai: pokalbis, demonstravimas, savarankiškas darbas, ekspo
navimas, interpretavimas, stebėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Grupės dalyvių eksperimentiniam tyrinėjimui reikės: įvairių spalvotų žurnalų, klijų, žirklių, guašo, akrilo, flomasterių, balto, spalvoto ir vyniojamojo popieriaus.
2� 2�
Tikėtinos kompetencijos:1. Susipažins su koliažo priemonių naudojimo ypatybėmis.2.
Gebės suteikti semantinę prasmę eksperimentams, išmoks rinktis koliažo priemones pagal tikėtiną rezultatą.
3. Subtiliau vertins kūrybinių ieškojimų procesą, sieks įžvelgti juose prasmę.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje būtinas įvadi
nis pokalbis, sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus bei nuteikiantis grupės dalyvius darbui. Po to grupės vadovas turėtų pademonstruoti, kokios medžiagos naudojamos koliažo kūrybai, kaip koliažas kuriamas. Grupės dalyviams galima kurti koliažą laisvai ir savarankiškai. Jei grupės dalyviai pageidautų, savarankiško darbo metu gali skambėti malonus muzikinis fonas.
Patarimai vadovui: jei vadovas pastebės, kad grupės dalyviai bijo laisvos temos, nežino, ką kurti, galima pasiūlyti sukurti koliažą apie atostogas. Konkretų kūrinio pavadinimą turėtų parinkti patys grupės dalyviai. Prieš savarankišką darbą reikia skirti tam tikrą dalį laiko žurnalų peržiūrai, kad grupės dalyviai galėtų pasirinkti norimas figūras, objektus ir juos iškirpti. Kai iškarpos jau paruoštos, galima pasiūlyti pasirinkti popieriaus spalvą, formą ir dydį. Grupės dalyvius galima įspėti, kad lapo spalva, forma, figūros ir popieriaus lapo dydžių santykis taip pat kuria prasmę.
Kuriant koliažą nebesiūloma dirbti visai grupei kartu pagal vadovo komandas. Būtų blogai, jei visos pratybos su dailinės raiškos priemonėmis vyktų tik pagal vadovo komandas. Taip būtų žlugdomas dalyvių savarankiškumas, laisvė spręsti.
Grupės vadovas turi labai pagarbiai elgtis net su menkiausiu darbeliu. Pozityvi grupės vadovo nuostata bet kokio kūrinio atžvilgiu skatins grupės dalyvius pasitikėti savimi. Eksperimentinių darbų galima neeksponuoti tik tuo atveju, jei patys grupės dalyviai to pageidaus.
Užsiėmimo eiga: ~5–10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. žurnalų peržiūrai, iškarpų darymui ir tyrinėjimo procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos koliažo priemonės, darbo vietos, eksponuojami eksperimentavimo rezultatai. Po pertraukos organizuojamas savarankiško darbo rezultatų aptarimas.
2� 2�
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas prie ekspozicijos. Jei yra galimybė, galima kėdes sustatyti taip, kad dalyviai sėdėdami gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarinėti. Jei ne, tuomet aptarti reikės dalyviams stovint ir judant nuo vieno autoriaus darbų prie kito.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė koliažo priemonių tyrinėji
mo procesas?2. Kaip pavadinote savo kūrinį? Įvardykite, kuo Jūsų kūrinys ski
riasi nuo visos grupės kūrinių. Kokios Jūsų kūrinio išskirtinės ypatybės?
3. Papasakokite, kaip Jūs nusprendėte pavadinti kūrinį.Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio eks
perimentai su koliažo priemonėmis. Šiuos eksperimentinius darbelius būtina eksponuoti gerai matomose vietose. Jie kiekvieną užsiėmimą primins kūrybinius ieškojimus ir jiems pasąmoningai nuteiks grupės dalyvius. Be to, neleis pamiršti koliažo technikos.
Vaizdajuostės įrašas galėtų būti naudojamas pačių grupės dalyvių įgūdžiams palyginti per paskutinius užsiėmimus.
Rekomenduojama literatūra:1. Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.2. Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas:
Šviesa.3. Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma
littera.4. Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma
littera.5. Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.6. Gere, Z., Kuntler, T. (1997). Erdvė, forma, spalva. Kaunas:
Šviesa.7. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-
алистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.
2� 2�
ŠEŠTAS SKyrIuS „mIŠrIoS TEcHNIKoS SEmANTINIS poTENcIAlAS“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams išbandyti mišrią techniką kuriant šios dienos pusryčius.
Uždaviniai:1. Aprūpinti grupės dalyvius įvairiomis dailinės raiškos prie
monėmis.2. Skatinti grupės dalyvius kurti prasmingą kūrinį pasinaudojant
dailinės raiškos priemonių įvairove, tirti gimstančias kūrinio prasmes.
3. Sudaryti sąlygas eksperimentų stebėjimui ir aptarimui.Metodai: pokalbis, demonstravimas, savarankiškas darbas, ekspo
navimas, interpretavimas, stebėjimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 žmonių, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti, kūrinių ekspozicijai skirta vieta ir patogus kampas gerti arbatai ar kavai.
Grupės dalyvių eksperimentiniam tyrinėjimui reikės: plastilino, molio, vyniojamojo popieriaus, lipnios juostelės, klijų, vandens, šlapių skudurėlių, prijuosčių, stekų, rupios faktūros medžiagos skiaučių, pastelės, akrilo dažų, aliejinių kreidelių, tušo, juodo ir balto guašo, storo ir plono, balto, spalvoto, įvairaus šiurkštumo popieriaus, įvairaus storio ir dydžio teptukų, anglies, kreidos, grafitinių pieštukų, įvairiausių gyvūnų bei geometrinių figūrų siluetų iš balto ir juodo popieriaus, įvairių spalvotų žurnalų, žirklių, flomasterių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks įžvelgti dailinės raiškos priemonių formuojamą seman
tinę prasmę, mokės pasirinkti dailinės raiškos priemones pagal tikėtiną semantinės prasmės rezultatą.
2. Gebės skaityti dailės kūrinius, interpretuoti autoriaus išgyvenimus pagal kūrinio semantinę prasmę.
3. Lavins estetinį skonį, tolerancijos ir empatijos įgūdžius, labiau vertins savo kūrybinius bandymus.
2� 2�
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimą reikėtų pradėti nuo įva
dinio pokalbio, kuris sujungtų praėjusį ir šį užsiėmimus. Įvadinio pokalbio metu grupės dalyviai nuteikiami darbui. Grupės vadovas gali pasiūlyti galvoti apie labai kasdieniškus dalykus, pavyzdžiui, kaip šiandien rytą pakilau iš lovos; kokius pasirinkau rūbus; kaip ruošiau pusryčius; kokie patiekalai sudarė mano pusryčius; ką aš jaučiau imdamas į rankas duoną; ar ką nors pagalvojau, gerdamas pirmą gurkšnį arbatos; kaip išlydėjau vaikus į mokyklą ir pan. Po šių klausimų grupės vadovas pasiūlo dalyviams sukurti rytmečio pusryčius. Po pasiūlymo nebereikėtų duoti jokių patarimų ar nurodymų. Prieš tai pateikti klausimai jau turėjo kreipti grupės dalyvių mintis reikiama linkme.
Patarimai vadovui: būtina įspėti grupės dalyvius, kad nuo šio užsiėmimo jų kūriniai nebebus eksponuojami nuolat (tam tiesiog neužteks vietos). Visą programos trukmę ant sienų kabės tik jų eksperimentai su įvairiausiomis technikomis. Jie neleis pamiršti įvairių priemonių naudojimo ypatybių. Kitų kūrinių eksponavimas priklausys nuo kiekvieno grupės dalyvio pageidavimo. Jei atsiras norinčių vietoje eksperimentinių darbelių eksponuoti kurį nors autoriui labai patinkantį kūrinį, tai jie patys turės parinkti kūriniui vietą ir eksponuoti. Vadovas turėtų grupę įspėti, kad bus užduočių, kurių rezultatus grupė privalės apžiūrėti visus. Tokiais atvejais kūriniai privalės būti eksponuojami. Kur juos eksponuoti, kokius kūrinius reikės nukabinti paruošiant vietą naujiems, turės spręsti grupė ir vadovas kartu (bet kuriuo atveju vadovas turi nurodyti grupei priimto sprendimo priežastį).
Užsiėmimo eiga: ~5–10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. – kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos priemonės, darbo vietos, eksponuojami grupės dalyvių kūrybiniai rezultatai.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas susėdus grupės dalyviams ratu taip, kad visi gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarinėti. Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti asmens kūrinys. Aptariant kūrinius grupės vadovas turi sekti, kad būtų laikomasi grupės taisyklių.
2� 2�
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė kūrybinis procesas?2. Kaip sekėsi naudotis priemonėmis kuriant šios dienos pus
ryčius?3. Ką Jums reiškia Jūsų pusryčiai? Dalyvių atsiskaitymas. Po užsiėmimo liks kiekvieno dalyvio kūry
biniai eksperimentai. Šiuos pirmuosius kūrybinius darbelius taip pat būtina eksponuoti gerai matomose vietose. Bet tai paskutinė visos grupės darbų ekspozicija. Grupės vadovas turi labai pagarbiai elgtis net su menkiausiu darbeliu. Pozityvi grupės vadovo nuostata bet kokio kūrinio atžvilgiu skatins grupės dalyvius pasitikėti savimi ir vertinti kūrybinius bandymus.
Vaizdajuostės įrašas galėtų būti naudojamas pačių grupės dalyvių įgūdžiams palyginti per paskutinius užsiėmimus.
Rekomenduojama literatūra:Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma littera.Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma littera.Gere, Z., Kuntler, T. (1997). Erdvė, forma, spalva. Kaunas: Šviesa.Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.
SEpTINTAS SKyrIuS „pIEŠImAS uŽSImErKuS“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams pamatyti laisvą nuo vizualinės kontrolės rankos judesių pėdsaką popieriuje.
Uždaviniai: 1. Sukurti ir nuolat stengtis palaikyti saugų grupės mikroklimatą. 2. Paskatinti grupės dalyvius pasitikėti savimi, atsipalaiduoti ir ta
pyti dažais laisvai, užsimerkus.3. Sudaryti sąlygas grupės dalyviams apžiūrėti tapybos rezultatus
ir aptarti išgyventus pojūčius, apibendrinti patyrimą.
1.2.
3.4.
5.6.
2� 2�
Metodai: pokalbis, instruktavimas, savarankiškas darbas, diskusija, demonstravimas, interpretavimas, stebėjimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto, vyniojamojo popieriaus, dažų, teptukų, indelių vandeniui, šalikų, skarelių akims užsirišti.
Tikėtinos kompetencijos:1. Patirs vizualios kontrolės efektą kūno judesiams.2. Gebės įsiklausyti į savo kūno judesius, pojūčius, juos įsisą
monins.3. Lavins intuiciją ir savivokos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys: Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje reikėtų aptarti
grupės dalyvių patirtus įvykius, jausmus, kurie galėjo įvykti, būti, kilti tarp praėjusio ir dabartinio užsiėmimo. Po įvadinio pokalbio pereinama prie užduoties atlikimo. Grupės vadovas turėtų pasakyti, kad užduotis yra skiriama patirti vizualios kontrolės efektą kūno judesiams. Jis suprantamas tuomet, kai piešiama, tapoma užmerktomis akimis. Vizuali kontrolė yra nepaprastai stiprus cenzūros mechanizmas. Realiame gyvenime ji yra tokia įprasta ir taip stipriai veikia, kad jos atsisakyti ar apriboti poveikį nėra paprasta. Galima prieš užduotį pasiūlyti grupės dalyviams padaryti keletą judesių ore užmerktomis akimis. Tai būtų tarsi apšilimo pratimas, įvedantis į pagrindinę užduotį.
Tapybos užduotis turi būti atliekama užsimerkus arba užrištomis akimis. Po to reikia skirti laiko apžiūrėti kūrinį, pailsėti ir aptarti kūrinį bei su juo susijusius išgyvenimus.
Patarimai vadovui: pokalbio pradžioje, paskatindamas grupės dalyvius atsiverti, vadovas pats gali parodyti pavyzdį ir papasakoti apie svarbiausią savo gyvenimo įvykį, patyrimą, jausmus, kurie jam įvyko, atsitiko per savaitę. Pereidamas prie užduoties instrukcijos, vadovas
�0 �1
gali suintriguoti grupę pasakydamas, kad šiandien bus atlikta įdomi, neįprasta užduotis, leidžianti geriau suprasti, kaip visybiškai funkcionuoja žmogaus kūnas.
Grupės dalyviams gali būti nejauku tapyti užsimerkus. Todėl vadovas, padrąsindamas grupę, prieš pradedant tapyti, gali pasiūlyti kiekvienam dalyviui padaryti kelis judesius ore užmerktomis akimis. Tokiu būdu dalyviai gali susikoncentruoti tik į judesius ir formų vinguriavimą. Šį pratimą reikėtų daryti kelias minutes. Jei kas nors iš grupės dalyvių pageidautų, galima pasiūlyti užsirišti akis šaliku ar skarele. Grupės vadovas neturėtų ypač skrupulingai ir sąžiningai sekti, ar tikrai visi dalyviai piešia užmerktomis akimis ir nebando atsimerkti. Ne visiems žmonėms piešimas, tapymas užsimerkus gali būti malonus. Net jei žmogus iš pradžių buvo įsitikinęs, kad tapyba užsimerkus yra paprastas dalykas ir jis puikiai atliks užduotį, proceso eigoje gali pajusti, kad labai knieti atsimerkti, o valios pastangos išbūti užsimerkus sukelia nemalonius pojūčius. Todėl, viena vertus, grupės vadovas gali pasakyti pastabas grupės dalyviams, jei pastebi, kad jie menkai vykdo užduoties reikalavimus ir piktnaudžiauja jo tolerancija. Kita vertus, jei dauguma dalyvių tikrai sąžiningai stengiasi atlikti užduotį, gali būti, kad reikalavimų nesilaiko tik tie, kuriems tapyba užsimerkus tampa sunkiai pakeliama. Todėl nereikėtų kreipti dėmesio į retus bandymus pereiti prie vizualios kontrolės, o pasistengti suprasti, kad tiems dalyviams reikalavimą tapyti užsimerkus gali būti nepaprastai sunku įvykdyti.
Gali atsitikti taip, kad kuriam nors grupės dalyviui galutinis tapybos užmerktomis akimis rezultatas nepatiks. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti individualiai ir skirti laiko pataisyti kūrinį vizualiai kontroliuojant atliekamus judesius.
Prieš aptarimą grupės vadovas turėtų pasiūlyti kelis organizacinius variantus ir atsiklausti grupės, kuris yra priimtinesnis. Reikėtų pasirūpinti, kad kūriniai būtų gerai matomi visiems grupės dalyviams. Organizuojant aptarimą, būtina atsiminti, kad grupės dalyviai – asmenys, turintys negalę. Aptarimo metu jie turi gerai jaustis, jiems turi būti sudarytos sąlygos patogiai judėti (prieiti prie savo darbo, parodyti konkrečias jo vietas ir t. t. Blogiausiu atveju galima pasinaudoti rodomąja lazdele).
�0 �1
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 20–30 min. – kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Likęs užsiėmimo laikas skiriamas užduočiai aptarti.
Skyriaus išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas organizuojamas susėdus grupės dalyviams ratu taip, kad visi gerai matytų savo kūrinius ir galėtų juos aptarinėti. Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti asmens kūrinys. Išklausę autoriaus kalbą, klausimus gali užduoti tiek grupės vadovas, tiek kiti dalyviai. Taip pat aptarti kūrinius galima visai grupei keliaujant po patalpą nuo vieno kūrinio prie kito (šis būdas gali būti patogesnis, nes autoportreto piešiniai labai dideli). Kuris aptarimo būdas geresnis, sprendžia grupės vadovas, atsiklausęs grupės nuomonės.
Aptariant kūrinius grupės vadovas turi sekti, kad būtų laikomasi grupės taisyklių.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo gavus užduotį?2. Kaip jautėtės tapydami užsimerkę?3. Kaip sekėsi tapyti užsimerkus? Ar lengva / sunku buvo tapyti?4. Kokie jausmai, išgyvenimai kyla dabar, žvelgiant į spontaniškai
paliktus rankos judesių pėdsakus?5. Kaip norėtumėte savo kūrinį pavadinti?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai ir vaizdo įrašas. Kūriniai, jei dalyviai pageidauja, gali būti eksponuojami. Vaizdo įrašas padės grupės vadovui įvertinti savo elgesį užsiėmimo metu ir panaudoto metodo efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra:1. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.2. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.3. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт
Петербург: Речь.4. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.
�2 ��
AŠTuNTAS SKyrIuS „AuToporTrETAS“
Tikslas: stiprinti klientų asmenybės tapatumą (identitetą), įsisąmoninti Aš-vaizdą.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į savo asmenybę, unikalias
jos savybes, asmeniškus pojūčius ir vaizdinius.2. Skatinti materializuoti pojūčius ir vaizdinius dailinėmis raiškos
priemonėmis ir atkreipti dėmesį į gautus rezultatus.3. Aptarti kūrinius ir kūrybos metu kilusius išgyvenimus.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto, vyniojamojo, spalvoto popieriaus, dažų, teptukų, indelių vandeniui.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks pasitikėti savo pojūčiais, jais sekti.2. Gebės įsiklausyti į savo pojūčius, juos išreikšti.3. Lavins intuiciją ir savivokos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys: Reikalavimai užduočiai atlikti: grupės dalyviams reikia leisti prie
mones rinktis laisvai. Taip pat laisvai jie turi sukurti ir kūno atvaizdą. Vienintelis reikalavimas būtų toks: nupiešti autoportretą visu ūgiu. Pats dailinės raiškos priemonės pasirinkimas jau kalba apie autoriaus asmenybės ypatybes. Jei kuris nors grupės narys bijo, kad jam nepavyks sukurti autoportreto, galima pasiūlyti pasinaudoti kūno apvadu (žr. patarimus vadovui).
Patarimai vadovui: kiekvienas asmuo turi daugiau ar mažiau susiformavusį Aš-vaizdą. Autoportretas padeda šį vaizdą padaryti vizualiai
�2 ��
matomą tiek pačiam autoriui, tiek kitiems, jį supantiems asmenims. Dėl šios priežasties autoportreto piešinys labai tinka prisistatymui, asmens atsivėrimui grupei ir kartu padeda pačiam autoriui geriau pažinti save. Be to, po grupės ir dailės terapijos metodų poveikio galimas Aš-vaizdo pokytis. Šį pokytį galima pastebėti pakartotinai atlikus tos pačios temos užduotį po tam tikro laiko ir palyginus abu kūrinius.
Pradedant užsiėmimą, galima paklausti, kaip sekėsi grupės dalyviams praleisti savaitę, kas jos metu atsitiko naujo ir pan. Prieš pradedant užduotį, vadovas turi priminti grupės taisykles. Prasidėjus kūrybiniam procesui, grupės vadovas turėtų atidžiai sekti, ar visi grupės dalyviai suprato užduotį. Jei vadovas pastebi, kad kuris nors iš dalyvių nežino, ką jis turi daryti, užduotį reikia paaiškinti dar kartą ir padėti ją atlikti. Grupės vadovo pagalba neturėtų būti laikoma kaip intervencija į autoriaus kūrybinį procesą, jei vadovas nuolat paiso autoriaus norų ir pageidavimų. Jei grupės vadovas išlaikys šią sąlygą, jis taps tik tarpininku, leidžiančiu materializuoti autoriaus išgyvenimus ir mintis.
Padrąsinti dalyvius galima palengvinus užduotį ir leidus jiems pasinaudoti kūno kontūru. Tuomet imamas vyniojamasis popierius. Jo reikia tiek, kad patiesus ant žemės žmogus galėtų laisvai atsigulti ir dar užtektų vietos. Autoriui atsigulus ant popieriaus lapo, grupės vadovas ar kitas grupės narys jo kūno kontūrus turi apvesti pieštuku, tušinuku ar kita priemone. Kūno kontūro vidų autorius užpildo taip, kaip jam patinka.
Prieš aptarimą grupės vadovas turėtų pasiūlyti kelis organizacinius variantus ir atsiklausti grupės, kuris yra priimtinesnis. Reikėtų pasirūpinti, kad kūriniai būtų gerai matomi visiems grupės dalyviams. Organizuojant aptarimą, būtina atsiminti, kad grupės dalyviai – asmenys, turintys negalę. Aptarimo metu jie turi gerai jaustis, jiems turi būti sudarytos sąlygos patogiai judėti (prieiti prie savo darbo, parodyti konkrečias jo vietas ir t. t. Blogiausiu atveju galima pasinaudoti rodomąja lazdele).
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. – kūrybiniam procesui. Tada daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Po to likęs užsiėmimo laikas skiriamas užduočiai aptarti.
Skyriaus išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimą galima organizuoti keliais būdais.
�� ��
Aptarti kūrinius galima visiems grupės susėdus dalyviams ratu. Tuomet rato viduryje padedamas kalbėti pasiruošusio žmogaus kūrinys. Išklausę autoriaus kalbą, klausimus gali užduoti tiek grupės vadovas, tiek kiti dalyviai. Taip pat aptarti kūrinius galima visai grupei keliaujant po patalpą nuo vieno kūrinio prie kito (šis būdas gali būti patogesnis, nes autoportreto piešiniai labai dideli). Kuris aptarimo būdas geresnis, sprendžia grupės vadovas, atsiklausęs grupės nuomonės.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo gavus užduotį?2. Kaip sekėsi kūrybos procesas? Ar sunku buvo save piešti?3. Kokie jausmai, išgyvenimai kyla dabar, žvelgiant į savo auto
portretą?4. Ką norėtumėte šiam savo atvaizdui pasakyti?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai ir vaizdo įrašas. Kūriniai gali būti eksponuojami viešoje parodoje. Vaizdo įrašas padės grupės vadovui įvertinti savo elgesį užsiėmimo metu ir panaudoto metodo efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт
Петербург: Речь.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.6. Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. Санкт
Петербург: Речь.7. Маховер, К. (2000). Проектиивный рисунок человека.
Москва: Смысл.8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
�� ��
DEVINTAS SKyrIuS „KĄ VEIKIA mANo ŠEImA?..“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams atsiverti vienas kitam ir labiau pažinti savo šeimą, jos santykių ypatybes, įsisąmoninti problemiškų tarpasmeninių santykių kilmę.
Uždaviniai: 1. Nukreipti grupės dalyvių dėmesį į šeimos narių kasdieninę
įprastą veiklą ir santykius.2. Skatinti grupės dalyvius materializuoti prisiminimų vaizdinius.3. Aptarti kūrinius ir kūrybos metu kilusius išgyvenimus. Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto popieriaus lapų, flomasterių, vaškinių arba aliejinių kreidelių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks ne vengti sunkumų, bet gilintis į juos.2. Gebės įsijausti į prisiminimus ir, remdamiesi praeities patyri
mu, spręsti sunkumus.3. Lavins toleranciją, pakantumą.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užduotis pateikiama ne atsitiktinai.
Ji sudaro dvi galimybes: grupės dalyviams geriau pažinti vienas kitą, t. y. kitiems dalyviams pristatyti savo šeimą, šeimos narių interesus, darbinės veiklos ypatybes, kartu kūrinio autoriui padeda įsisąmoninti šeimos laisvalaikio, bendros veiklos, bendravimo ypatybes, geriau pažinti savo šeimą, jos narių atliekamus vaidmenis, įsisąmoninti šių vaidmenų sąlygojamus tarpasmeninius santykius. Paprastai pažinties pradžioje asmenys prisistato vienas kitam ir suteikia pirminę informa
�� ��
ciją apie save. Jei jie tikisi bendrauti ateityje ar nori geriau pažinti vienas kitą, tai pereinama prie kito bendravimo etapo – bendravimo partneris supažindinamas su šeima ir artimiausiais žmonėmis. Taigi ši užduotis būtų tarsi grupės dalyvių tolesnio bendravimo tąsa.
Kiekvienas dalyvis turi nupiešti ant balto popieriaus lapo su flomasteriais ar kreidelėmis savo šeimą, jos narius, ką nors veikiančius. Grupės vadovas neturėtų labai detalizuoti reikalavimų, nes konkretūs pavyzdžiai gali būti perimti ir realizuoti tiesiogiai. Reikia paprašyti grupės dalyvių nupiešti savo šeimą kokioje nors įprastinėje aplinkoje, kur šeima daugiausia praleidžia laiko, ir taip, kad kiekvienas šeimos narys ką nors veiktų.
Patarimai vadovui: užsiėmimą reikėtų pradėti nuo pokalbio apie grupės narių savijautą po praėjusio užsiėmimo. Galima paklausti, kaip grupės dalyviai jautėsi per visą savaitę. Supažindindamas su reikalavimais užduočiai atlikti, vadovas turėtų nekomentuoti užduoties reikalavimų. Instrukcija „nupiešti ką nors darančius savo šeimos narius“ yra pakankamai aiški. Jei kuris nors dalyvis pradeda klausinėti, ar galima piešti senelę ir pan., grupės vadovas turėtų atsakyti, kad kiekvienas geriau žino, kas jo šeimai priklauso, ir jis negalįs duoti jokių patarimų. Kūrybos metu grupės vadovas atidžiai turi sekti grupės kūrybinį procesą, jautriai reaguoti į dalyvių verbalinę raišką (jei ji pasireiškia). Prieš kūrybinį procesą ir užduoties aptarimo metu grupės vadovas turi paraginti dalyvius laikytis grupės priimtų taisyklių.
Aptarimo metu grupės vadovas kreipia dėmesį į tokias piešinio sritis: hierarchiniai santykiai, šeimos narių vaidmenys, tarpasmeniniai santykiai ir jų ypatybės.
Užsiėmimo eiga: ~15–20 min. galima skirti pokalbiui apie grupės dalyvių savijautą esamuoju momentu. Po to reikia paaiškinti užduoties instrukciją. Piešimo procesui skiriama 20–30 min., tada daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės, pasiruošiama aptarti kūrinius.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Kūrinių aptarimas vyksta susėdus visiems ratu. Pasiruošusio kalbėti autoriaus kūrinys dedamas į rato vidurį. Klausimus gali užduoti tiek grupės vadovas, tiek bet kuris kitas grupės dalyvis.
�� ��
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kas sudaro šeimą? Kiek joje narių?2. Koks yra šeimos narių išdėstymas popieriaus erdvėje?3. Kaip vaizduojamas kiekvienas iš šeimos narių? Kokios jo / jos
kūno ypatybės?4. Kokia veikla yra užsiėmęs kiekvienas iš šeimos narių? Kokios
jos ypatybės?5. Kokios papildomos detalės (pavyzdžiui, gyvūnai, namų apyvo
kos daiktai ir pan.) vaizduojamos šeimos piešinyje? Su kokiais šeimos nariais ir kaip jos susijusios?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kūrinys ir vaizdo įrašas. Tiek kūriniu, tiek vaizdajuoste grupės vadovas galės pasinaudoti įvertindamas užsiėmimo eigą, metodo efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Chomentauskas G. (1983). Šeimos piešimo metodikos taikymas
vaiko psichologiniams tyrimams. Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas.
3. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.
4. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling. London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.
5. Венгер, А. (2002). Психологические рисуночные тесты. Москва: Владос.
6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург: Питер.
7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. СанктПетербург: Питер.
8. Маховер, К. (2000). Проектиивный рисунок человека. Москва: Смысл.
9. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.
�� ��
DEŠImTAS SKyrIuS „mANo HErbAS“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams koncentruoti dėmesį į save, kaip giminės palikuonį, tikslinti savo asmenybės identitetą, įsisąmoninti asmeninių savybių kilmę.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į savo giminės vaizdinius,
skatinti prisiminti įspūdžius apie artimiausius, garsiausius giminaičius.
2. Sudaryti galimybę grupės dalyviams pasirinkti iš daugybės simbolių tą, kuris adekvačiai išreiškia jų vidinius pojūčius, susijusius su giminės vaizdiniais.
3. Verbalizuoti simbolių prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto, spalvoto popieriaus lapų, įvairių spalvotų žurnalų karpyti, klijų, dažų, teptukų, flomasterių, žirklių, indelių vandeniui, vaškinių arba aliejinių kreidelių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės sutelkti dėmesį į vidinius pojūčius.2. Gebės vidinius pojūčius materializuoti simboliais, gebės supras
ti simbolių prasmę.3. Lavins intuiciją, įžvalgą, toleranciją, empatiją.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje būtinas įvadi
nis pokalbis, sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus bei nuteikiantis būsimai užduočiai. Dalyviai patys renkasi popieriaus lapo spalvą, herbo formą, dydį, naudojamus simbolius. Simbolius jie gali piešti,
�� ��
tapyti patys, gali pasinaudoti spalvotais žurnalais ir tinkamus simbolius iškirpti iš jų. Grupės vadovas, paaiškinęs užduoties reikalavimus, į kūrybinį procesą nesikiša. Kūrybinio proceso metu galima naudoti muzikinį foną, jei grupė pageidauja (čia gali tikti maršo tipo kūrinys, nuteikiantis sunkumų įveikai ir pergalei, palaikantis darbo ritmą, pavyzdžiui, Vangelio „Conquest of Paradise“). Po kūrybos proceso herbai eksponuojami. Juos reikia sukabinti taip, kad būtų gerai matomi ir kad kūrinio kabėjimo vieta nesukeltų jo autoriui pagarbos stokos pojūtį.
Patarimai vadovui: įvadinio pokalbio metu galima pateikti pavyzdžių, kad garsios, kilmingos šeimos turėdavo ir tebeturi savo giminės herbus, kurių simboliai susiję su šios giminės žmonių svarbiausiais istoriniais poelgiais, veiklos sritimis arba atspindi šios giminės žmonių svarbiausias savybes.
Prieš užsiėmimą galima paruošti herbų formos pavyzdžių, paieškoti tinkamų žurnalų, kuriuose būtų žvėrių, ginklų, buities daiktų spalvotų paveikslėlių. Galima paieškoti reikšmingų, subtilią prasmę slepiančių lotyniškų žodžių, posakių
Po kūrybos proceso reikia pasirūpinti tinkamu sukurtų herbų eksponavimu. Būtina išlaikyti deramą pagarbą kūriniams ir kartu jų autoriams. Taip latentiškai stiprinamas herbų autorių identitetas. Dėl šios priežasties herbus reikia eksponuoti ypač kruopščiai ir atidžiai. Galima paprašyti grupės pagalbos. Svarbu, kad eksponuojami kūriniai būtų sukabinti taip, kad jų padėtis nesukeltų pažeminimo pojūčio autoriams.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~30–40 min. – herbui kurti. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Tada aptariama sukurti herbai.
Skyriaus išvadas formuluos pačios grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Aptariant užduotį laikomasi grupės priimtų taisyklių. Aptarti galima dalyviams susėdus pusračiu prieš eksponuojamus herbus. Jei per aptarimą paaiškėja, kad kurio nors grupės dalyvio herbas jam nebepatinka, reikia sudaryti galimybę autoriui pataisyti erzinančias herbo vietas.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie vaizdiniai kilo kūrybos proceso metu? Kaip vyko jų atranka? 2. Kokią reikšmę turi herbo forma? Kas lėmė jos pasirinkimą?
�0 �1
3. Ką reiškia herbe panaudoti simboliai? Kaip jie siejasi su realiame gyvenime pasireiškiančiomis savybėmis?
4. Kokie jausmai, išgyvenimai kyla žiūrint į savo herbą? Ką jis reiškia?
5. Kaip herbo simboliai siejasi su praeitimi, giminaičiais, artimųjų žmonių savybėmis, poelgiais?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai. Jie bus eksponuojami viešoje parodoje, kuri bus organizuojama programos pabaigoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке
специалистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.
5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург: Питер.
6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. СанктПетербург: Питер.
7. Маyро, М. (2000). Испoльзoвание арттерапии в фoрмирo-вании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. СанктПетер-бург: Питер.
8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.
�0 �1
VIENuolIKTAS SKyrIuS „AŠ Ir KITI“
Tikslas – sudaryti galimybę grupės dalyviams suvokti savo nuostatą dėl aktyvaus dalyvavimo grupinėje veikloje.
Uždaviniai: 1. Sudaryti sąlygas grupės dalyviams patirti konvencines grupės
ribas.2. Stimuliuoti grupės dalyvių kūrybą dailinėmis raiškos prie
monėmis ir specialia užduotimi.3. Aptarti grupės dalyvių pasirinktus simbolius ir jų vietą popie
riaus lape, suvokti simbolių ir jų vietos popieriaus lape daugybines prasmes.
Metodai: pokalbis, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, kūrinių aptarimas, stebėjimas, interpretavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimas turėtų būti vedamas patalpoje, kurioje būtų kriauklė ir vanduo. Patalpa turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų stalai 15 asmenų, liktų vietos visiems dalyviams susėsti ratu ir būtų kur eksponuoti kūrinius. Iš priemonių būtina turėti popieriaus lapą, kuriame nupieštas didelis apskritimas. Popieriaus lapas skiriamas visai grupei. Stori flomasteriai arba minkštos kreidelės, įvairų gyvūnų, paukščių, geometrinių figūrų siluetai, vaizdo kamera ir vaizdajuostė užsiėmimui filmuoti.
Tikėtinos kompetencijos: 1. Patirs projekcijos fenomeną ir simbolių galią.2. Mokysis kreipti dėmesį į iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus žmo
nių išraiškos aktus, interpretuoti jų reikšmes.3. Suvoks asmeninę nuostatą dėl dalyvavimo grupinėje veikloje.4. Lavins empatijos, tolerancijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: grupės dalyviams pateikiamas dide
lis popieriaus lapas, kuriame nupieštas apskritimas, apimantis didžiąją popieriaus dalį. Paprašoma, kad kiekvienas dalyvis be kurioje popieriaus lapo vietoje nupieštų kokį nors simbolį, kuris jiems labiausiai patinka. Popieriuje savo simbolį turi palikti kiekvienas grupės dalyvis. Visiškai nesvarbu, kokia eilės tvarka tai bus padaryta.
�2 ��
Patarimai vadovui: ši užduotis tinka pradedant dailės terapijos užsiėmimus. Ji puikiai parodo dalyvių nuostatą grupės ir grupinio darbo atžvilgiu bei gali atskleisti konkretaus dalyvio pasirengimą užimti grupės lyderio poziciją. Ją tinka atlikti ir po dešimtos užduoties „Mano herbas“. Keletas paskutinių užduočių buvo skirta dalyvių asmenybėms arba jų šeimoms pristatyti. Ši užduotis kaip tik metas atsigręžti į grupę ir dalyvių nusiteikimą dalyvauti bendroje, grupinėje veikloje.
Prieš atliekant užduotį, galima pateikti simbolių pavyzdžių (tai gali būti geometrinės figūros, gyvūnai, gėlės, gamtos objektai, atmosferos reiškiniai ir t. t.). Pavyzdžiai neturėtų riboti dalyvių fantazijos. Atvirkščiai, reikėtų rekomenduoti pasirinkti tokį simbolį, kuris keltų kuo daugiau asociacijų, būtų pats mieliausias, nuo kurio „virpėtų širdis“. Jei atsitiktų taip, kad kas nors iš dalyvių nenorėtų piešti, nebūtina versti palikti simbolį. Reikėtų bandyti sužinoti priežastį. Jei atsisakoma dėl baimės piešti, galima padrąsinti palikti popieriaus lape keletą spalvotų brūkštelėjimų, pasiūlyti apvesti simbolio trafaretą (vadovui reikia turėti keletą skirtingų trafaretų). Jei atsisakoma dėl grupės baimės, tuomet vadovas turėtų jautriai reaguoti į „atsiskyrėlio“ ir grupės elgesį. Jei grupė sutinka, reikėtų leisti tokiam asmeniui pabūti stebėtoju. Po kelių užsiėmimų pasitaikius progai, galima bandyti pakviesti jį prisijungti prie grupės veiklos.
Užduoties atlikimo eiga: kiekvienam grupės dalyviui reikia skirti tiek laiko piešti simboliui, kiek jam reikės. Gali atsitikti taip, kad užduoties atlikimas užims per daug laiko, ypač jei kuris nors iš dalyvių pieš simbolį ilgai. Kitiems gali atsibosti laukti. Grupės vadovas turi būti kantrus ir tolerantiškas jų reiškiamam nuoboduliui. Riboti laiko nereikėtų. Per užsiėmimą stebima, kaip grupė dirba, atsiskleidžia dalyvių darbo tempas, reakcija į kitų veiksmus ir t. t. Vadovo tolerancija sudaro galimybę „pamatyti“ grupės būtį, suvokti atskirų dalyvių reakcijos ypatybes, kurios vėliau gali būti naudingos aptarimui, interpretacijoms. Po užduoties atlikimo, jei dalyviai pageidauja, prieš aptarimą galima padaryti pertrauką.
Užsiėmimo išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai užduoties aptarimo metu. Dalyviai turėtų susėsti ratu. Rato viduryje padedamas grupės piešinys. Vadovas pakviečia dalyvius pakalbėti apie pasirinktą simbolį, jo vietą popieriaus lape, simbolio ir jo vietos spin
�2 ��
duliuojamą reikšmę. Grupės būtis, jos egzistencija reikalautų, kad aptarimo metu kalbėtų kiekvienas dalyvis. Tačiau toks reikalavimas gali būti per daug kategoriškas. Reikia leisti kalbėti kiekvienam norinčiam. Aptarimo pabaigoje galima bandyti susikurti grupės taisykles, kurios turėtų natūraliai išaiškėti iš dalyvių bendravimo ypatybių. Už kiekvieną taisyklę turėtų balsuoti visi grupės dalyviai.
Orientaciniai aptarimo klausimai:1. Ką Jums reiškia šis simbolis?2. Kaip jaučiatės dabar, kai užduotis yra baigta?3. Ką Jums reiškia simbolio padėtis šiame popieriaus lape?4. Kaip simbolio, jo vietos reikšmė siejasi su Jūsų vieta grupėje
realiame gyvenime?5. Ką šioje situacijoje Jūs norėtumėte pakeisti?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio tam
tikroje lapo vietoje pažymėtas simbolis, liudijantis autoriaus tikėtiną vietą ir pasirinktą vaidmenį grupėje. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus simbolio interpretacija. Duomenis grupės dalyviai galės lyginti paskutinio užsiėmimo metu, o grupės vadovas galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra: 1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Panofsky, E. (2002). Prasmė vizualiniuose menuose. Vilnius:
Baltos lankos.6. Ricoeur, P. (2000). Interpretacijos teorija. Vilnius: Baltos lankos.7. Thürlemann, F. (1994). Nuo vaizdo į erdvę. Vilnius: Baltos lankos.
�� ��
DVylIKTAS SKyrIuS „mANo jAuSmAI SuSITIKuS KITĄ“
Tikslas: sudaryti galimybes tyrinėti savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su pasirinktu simboliu.
Uždaviniai:1. „Sugrįžti“ į tuos pačius jausmus, kurie buvo kilę užsiėmimo
„Aš ir kiti“ metu. 2. Transformuoti pasirinktą simbolį. 3. Tirti, kokias pasekmes ši jausmų samplaika sukelia. 4. Projektuoti jausmų pokyčio priežastis.Metodai: pokalbis, vaizdinių stebėjimas, savarankiškas kūrybinis
darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patal
pa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti.
Pasirinktas simbolis, popieriaus lapas kiekvienam dalyviui, stori flomasteriai ar minkštos kreidelės.
Tikėtinos kompetencijos: 1. Mokysis kreipti dėmesį į kylančius vaizdinius, bandys suvokti
jų iškeliamas prasmes.2. Patirs simbolių daugiaprasmiškumą ir transformacijos teikia
mas galimybes. 3. Lavins kūrybiškumo, empatijos įgūdžius, įžvalgą, toleranciją.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: atliekant šią užduotį, būtina grįžti
prie pradinio simbolio ir apmąstyti jausmus, mintis, kuriuos jis sukėlė. Grupės dalyvius reikėtų raginti pasitikėti vaizdiniais, jų keliamomis asociacijomis, „sekti paskui vaizdinius ten, kur jie veda“. Šie vaizdiniai yra transformacinė medžiaga, kurią kiekvienas grupės dalyvis įkūnys naujame kūrinyje.
Patarimai vadovui: grąžindamas grupės dalyvius prie pradinio simbolio, grupės vadovas gali užsiėmimą pradėti nuo pokalbio rate. Pradedant pokalbį galima per praėjusį užsiėmimą sukurtą piešinį padėti rato viduryje taip, kad kiekvienas dalyvis galėtų kada panorėjęs pa
�� ��
sižiūrėti. Galima paklausti dalyvių, ar pamena pasirinktą pradinį simbolį; kokius jausmus jie išgyveno pasibaigus užsiėmimui; kaip šiuos išgyvenimus jie vertina; ar dažnai prie šių išgyvenimų grįždavo per savaitę; kaip šie išgyvenimai kito ir pan. Baigti pokalbį galima klausimu, ką grupės dalyviai išgyvena dabar, matydami savo simbolį; kokios asociacijos kyla. Galima paraginti grupės dalyvius 5–10 min. skirti simboliui apžiūrėti ir naujiems vaizdiniams kilti, o paskui pasiūlyti nupiešti pasirinktą vaizdinį.
Užsiėmimo eiga: 5–10 min. vyksta įvadinis pokalbis, grąžinantis prie pradinio simbolio; 5–10 min. skiriama darbui su vaizdiniais; 20–30 min. – kūrybiniam procesui. Po kūrybinio proceso, jei dalyviai pageidauja, galima padaryti pertrauką. Kita laiko dalis skiriama kūrybiniam procesui aptarti.
Užsiėmimo išvadas formuluoja patys dalyviai, aptardami kūrinius. Grupės dalyviai susėda ratu. Pasiruošusio kalbėti asmens kūrinys dedamas rato viduryje. Išklausomas jo pasakojimas. Pasakojant klausimus gali užduoti ne tik grupės vadovas, bet ir kiti grupės dalyviai. Vadovas turi sekti dalyvių nuotaiką, reakciją. Jei grupės dalyvių klausimai, replikos yra kritiškos, įžeidžiančios autoriaus asmenybę, vadovas turi įsikišti ir perspėti, kad grupės veikla nėra skirta įžeidinėjimams. Aptarimo metu turėtų pasisakyti visi grupės dalyviai. Jei atsiranda atsiskyrėlių, jų nereikėtų versti atvirauti.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokie jausmai ir išgyvenimai kilo atliekant užduotį?2. Ką šie jausmai ir išgyvenimai reiškia kūrinio autoriui?3. Kaip jausmai ir išgyvenimai pasikeitė po kūrybos proceso?4. Kaip šiuo metu vertinamas pradinis simbolis?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno autoriaus kūrinys. Tai materialus dokumentas, liudijantis autoriaus subjektyvų santykį su vaizduojamais objektais. Vaizdajuostėje lieka kūrinio interpretacija. Tiek kūriniai, tiek vaizdo įrašas gali būti panaudojami kitų užsiėmimų metu kaip iliustracinė ar diagnostinė medžiaga.
�� ��
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.
TrylIKTAS SKyrIuS „mANDAlA“
Tikslas: vienyti grupės dalyvių patyrimą, stiprinti jų Ego, harmonizuoti sąmonės ir pasąmonės funkcionavimą.
Uždaviniai: 1. Sukurti tinkamą atmosferą dalyviams susikoncentruoti į vidi
nius pojūčius.2. Skatinti grupės dalyvius produktyviai panaudoti savarankiškam
kūrybiniam darbui skirtą veiklą.3. Aptarti kūrybos rezultatus ir kūrybinio darbo metu kilusius išgy
venimus.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto popieriaus lapų, kurių viduryje nupiešti dideli apskritimai, flomasterių, aliejinių kreidelių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks sutelkti dėmesį į vidinius pojūčius.2. Gebės vidinius pojūčius materializuoti, parinkdami adekvačius
simbolius, juos analizuoti ir verbalizuoti kūrinių prasmes.3. Lavins kūrybiškumą, toleranciją, empatijos įgūdžius, stiprins
pasitikėjimą savimi.
�� ��
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: ši užduotis yra integruojanti „Au
toportreto“, „Kinetinio šeimos piešinio“, „Mano herbo“, „Svarbiausio mano gyvenimo įvykio“, „Mano skulptūrinio portreto“ ir „Kitų pėdsakų manyje“ patirtį. Mandala yra psichinės konstrukcijos projekcija. Ji sujungia ir diferencijuoja 4 pagrindines psichines funkcijas: mąstymą, jausmus, intuiciją ir pojūčius (Kellogg, 1992). Po išvardytų užduočių sukelto patyrimo grupės dalyviams naudinga atlikti užduotį, kuri sąlygotų įvairialypio patyrimo jungtį, stiprintų asmens Ego, harmonizuotų sąmonės ir pasąmonės funkcionavimą.
Kiekvienas grupės dalyvis gauna po popieriaus lapą. Jis pasirenka flomasterius arba kreideles pats, tokios spalvos, kokios nori. Kiekvienas dalyvis apskritimo centre piešia tai, ką jis nori esamuoju momentu, ir su kokia nori spalva. Apskritimo kraštinės neturėtų būti laikomos piešinio ribomis. Galima išeiti už apskritimo ribų, jei norisi. Užpildžius apskritimo vidų, būtina sukoncentruoti dėmesį į piešinį ir „klausyti“, ką jis pasakinėja autoriui daryti toliau. Kai piešinys baigiamas, būtina užrašyti datą, pasirašyti dešinėje popieriaus lapo pusėje, apačioje. Ši sutartinė parašo vieta leis atpažinti kūrinio viršutinę ir apatinę dalis.
Patarimai vadovui: po įvadinio pokalbio galima trumpai pristatyti mandalą, jos reikšmę senosioms kultūroms ir paskirtį asmens psichikos funkcionavimui. Pradedant kūrybinį procesą labai tiks muzikinis fonas. Juo gali būti, pavyzdžiui, Vangelio muzikinis kūrinys “Dawn“ (verčiama ‘apyaušris, pabudimas, pradžia, praregėjimas’), arba galima panaudoti rytietišką meditacinį garso Om įrašą. Muzikinio fono garsas turėtų būti subtilus. Mistinei kūrybinei atmosferai sukurti galima pasinaudoti smilkalais arba eteriniais aliejais. Jei grupės vadovas nusprendžia pasinaudoti kvapiosiomis medžiagomis, prieš tai jis turi pats jas išbandyti. Nereikia parinkti labai sodraus, stipraus kvapo medžiagų. Eteriniai aliejai tiktų labiau nei smilkalai, nes jų kvapas yra švelnesnis. Ypač gaivus ir malonus yra bergamotės eterinio aliejaus kvapas. Tačiau nusprendęs pasinaudoti kvapiosiomis medžiagomis, grupės vadovas privalo pasiteirauti, ar visiems grupės nariams jos būtų priimtinos. Jei kuris nors dalyvis jautrus kvapams, smilkalų ar eterinių aliejų reikia atsisakyti.
�� ��
Interpretuodamas mandalas, grupės vadovas turi gerai išmanyti mandalos formos, struktūrinių elementų ir spalvų reikšmes.
Užsiėmimo eiga: ~15–20 min. skiriama pokalbiui apie grupės dalyvių savijautą esamuoju momentu. Pokalbio metu galima aptarti tuos jausmus ir išgyvenimus, kurie buvo svarbiausi nuo praėjusio užsiėmimo iki dabartinio. Po to 20–30 min. skiriama mandalai piešti. Toliau daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Pasiruošiama kūrinių aptarimui.
Skyriaus išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai per užduoties aptarimą. Mandalų aptarimas pradedamas susėdus grupės dalyviams ratu. Kiekvienas dalyvis turėtų apibūdinti savo išgyvenimus kūrybos metu ir pristatyti mandalą. Po autoriaus pasisakymo mandalą interpretuoja grupės vadovas.
Orientaciniai mandalos interpretavimo klausimai:1. Kas nupiešta mandalos centre? Į ką ši figūra / objektas yra pa
našus?2. Kokio pobūdžio linijos piešiamos mandalos viduje?3. Kokios spalvos naudojamos mandalos piešinyje?4. Kurios iš jų yra vyraujančios?5. Jei kurios spalvos trūksta, kokios būtent?6. Kokie jausmai, išgyvenimai apima mandalos autorių, stebintį
savo mandalą?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių man
dalos ir vaizdo įrašas. Mandalos gali būti eksponuojamos viešoje parodoje. Vaizdo įrašas grupės vadovui padės įvertinti naudojamos metodikos poveikį ir efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. Метод
“мандала“. СанктПетербург: Речь.
�� ��
5. Маyро, М. (2000). Испoльзoвание арттерапии в фoрмирo-вании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. СанктПетер-бург: Питер.
6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебря-ные нити.
KETurIolIKTAS SKyrIuS „FrESKA“
Tikslas: kiekvienam grupės dalyviui betarpiškai dalyvauti grupinės kūrybos procese ir patirti asmeniško indėlio vietą ir reikšmę bendrame darbe.
Uždaviniai:1. Sudaryti patogias sąlygas grupės dalyvių dailinei raiškai.2. Sudaryti sąlygas grupės dalyviams stebėti grupinį kūrybos pro
cesą ir kurti vieną bendrą kūrinį.3. Aptarti bendros kūrybos rezultatą, verbalizuoti veiksmų ir sim
bolių prasmes.Metodai: instruktavimas, savarankiškas kūrybinis darbas, demonst
ravimas, interpretavimas, diskusija.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: didžiulio popieriaus lapo, užimančio sienos plotį. Jis turi būti pritvirtintas prie sienos. Šalia sienos turi būti sudėti dažų indeliai, teptukai, indeliai vandeniui, kempinės ar skudurai išsiliejusiems dažams išvalyti.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks įsijungti į grupinės veiklos procesą ir šiame procese pa
likti savo indėlį.2. Gebės pažvelgti į savo veiksmus iš šalies ir suprasti jų prasmę.3. Lavins pakantumo, tolerancijos, kūrybiškumo įgūdžius.
�0 �1
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užduotis atliekama be jokių žodžių.
Grupės dalyviams visiškai negalima kalbėti tarpusavyje. Jie turi susėsti veidu į pakabintą popieriaus lapą maždaug per 10 metrų nuo jo, kad gerai matytų visą jo dydį. Pradeda piešti bet kurie 2 grupės dalyviai. Kol jie piešia, kiti žiūri, stebi ir nieko daugiau nedaro. Kai vienas kuris nors iš jų baigia, atsisėda į savo vietą, tik tuomet eina piešti kitas. Darbas vyksta tol, kol grupės dalyviai turi noro dalyvauti veikloje.
Patarimai vadovui: grupės vadovas paaiškina užduoties tikslą, instrukciją ir pasitraukia iš grupinės veiklos, nes dalyviai laikosi darbo taisyklių. Jis atidžiai stebi visą kūrybos procesą. Tai, ką jis mato, yra medžiaga interpretacijai ir užduoties aptarimui.
Užsiėmimo eiga: 15–20 min. skiriama darbo vietai paruošti. Kūrybinis procesas nelimituojamas. Jis turi nutrūkti savaime. Tada reikia daryti pertrauką, vėliau vyksta užduoties aptarimas.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Atliktos užduoties aptarimas pradedamas grupės dalyviams susėdus į tas pačias vietas. Vadovas paragina dalyvius išsakyti visus savo jausmus ir neslėpti jokio „širdies virptelėjimo“. Jis aptarimo pradžioje gali užduoti orientacinius klausimus. Bet paprastai grupės dalyviai jau turi patirties, kaip vyksta aptarimas, todėl vadovas gali tik paraginti juos būti atvirus ir nesikišti į patį užduoties aptarimą. Grupės vadovo įsikišimas būtų tikslingas tuomet, jei kurio nors grupės dalyvio emocijos būtų ypač stiprios dėl bendro kūrybinio darbo. Tuomet vadovas turėtų išlaikyti grupinės veiklos ribas ties čia ir dabar, vertindamas jas laiko ir užduoties atlikimo kontekste.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kas buvo svarbiausia atliekant užduotį?2. Kokie jausmai kilo stebint grupės dalyvius kūrybos metu?3. Kokių jausmų vedinas Jūs pats ėjote prie freskos?4. Ką išgyvenote, kai prisidėjote prie bendro kūrinio gimimo?5. Ką išgyvenate dabar, kai užduotis baigta ir stebite kūrinį?6. Ar kas nors iš grupės dalyvių norėtų ką nors kūrinyje pakeisti?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių ben
dras kūrinys ir vaizdo įrašas. Kūrinys gali būti eksponuojamas viešoje parodoje, jei grupė nuspręstų. Grupės dalyviams bet kokiu atveju
�0 �1
(nepriklausomai nuo to, ar jie sutartų kūrinį eksponuoti parodoje, ar ne) reikėtų nuspręsti, koks turėtų būti bendro kūrinio likimas. Galima kūrinį išsaugoti ir palyginti su analogišku kūriniu, kuris galėtų būti sukuriamas po tam tikro laiko, pavyzdžiui, po mėnesio, pusantro ar dviejų (laiką grupės dalyviai suderina kartu su grupės vadovu). Galima kūrinį sudeginti, suplėšyti arba išmesti į specialių popieriams skirtą šiukšlių konteinerį. Net jei grupė nuspręstų eksponuoti kūrinį parodoje, vadovas turėtų atsiklausti dalyvių, kaip su bendru kūriniu pasielgti po eksponavimo. Vadovas turėtų paaiškinti tokio prašymo motyvus: kūrinys yra per didelis, kad galėtų būti saugomas neribotą laiką. Grupės dalyviai turi suprasti, kad anksčiau ar vėliau kūrinys bus sunaikintas, todėl jų yra prašoma pasirinkti sunaikinimo būdą ir laiką. Vadovas grupės sprendimą privalo įvykdyti tiksliai.
Vaizdajuostė grupės vadovui padės įvertinti naudojamos metodikos poveikį ir efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
�2 ��
pENKIolIKTAS SKyrIuS „NEmAloNumAI, KurIuoS pATIrIu…“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams tyrinėti ir analizuoti vaizdinius, situacijas, kurie yra susiję su jų patiriamais nemalonumais. Padėti grupės dalyviams suvokti išgyvenamų nemalonumų priežastis.
Uždaviniai: 1. Sukoncentruoti grupės dalyvių dėmesį į prisiminimus.2. Sudaryti sąlygas grupės dalyviams išreikšti vidinius pojūčius,
susijusius su prisiminimais, juos iliustruoti dailinėmis raiškos priemonėmis.
3. Analizuoti kūrinius, verbalizuoti jų prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto, spalvoto, vyniojamojo popierius, dažų, teptukų, indelių vandeniui, žirklių, klijų.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks analizuoti prisiminimus ir jų pagrindu kylančius vidi
nius pojūčius.2. Gebės sukoncentruoti dėmesį į vidinius pojūčius, verbalizuoti
jų simbolinius atitikmenis.3. Lavins empatijos, kūrybiškumo, tolerancijos įgūdžius, formuo
sis pozityvų savęs vertinimą.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: pradžioje būtinas įvadinis pokalbis,
sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus. Pokalbio metu grupės dalyvius būtina nuteikti atlikti užduotį.
Vaizdiniams, susijusiems su nemaloniomis situacijomis, išgryninimui galima panaudoti valdomos vaizduotės pratimą (šio pratimo
�2 ��
tekstas pateikiamas prieduose). Pagal šį pratimą dalyviai turės sukurti keletą serijinių kūrinių. Kūrybos proceso metu grupės vadovas išlieka neutralus, nesikiša į grupės dalyvių darbą. Jis turi sekti dalyvių išgyvenamas emocijas, jų kaitą (tikėtina, kad atliekant tokio pobūdžio užduotį, kas nors iš grupės dalyvių gali verkti) ir jautriai reaguoti į susidarančias situacijas. Aptariant kūrinius laikomasi grupės priimtų taisyklių.
Patarimai vadovui: įvadinio pokalbio metu grupės dalyviams galima pasakyti, kad žmonės bendraudami, dirbdami, veikdami ką nors kartu patiria teigiamus ir neigiamus jausmus. Prie teigiamų jausmų priskiriami interesas, džiaugsmas, nuostaba, o prie neigiamų – liūdesys, pyktis, panieka, pasibjaurėjimas, baimė, gėda. Visos šios emocijos įsiterpia į bendravimą ir daro jam įtaką. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neigiamos emocijos daro neigiamą įtaką bendravimo procesui. Jų yra daugiau, todėl ir poveikis didesnis nei teigiamų emocijų. Vis dėlto neigiamos emocijos gali atlikti pozityvų vaidmenį žmonėms bendrauti. Labai svarbu yra žmonių apsisprendimas, kokią kryptį suteikti neigiamos emocijos poveikiui. Pavyzdžiui, kylanti pykčio emocija skatina veiksmui, tačiau tas veiksmas nebūtinai turi būti agresyvus. Žmogus, atpažįstantis situaciją, sukeliančią pykčio emociją, ir tiksliai ją įvardijantis, yra laisvas rinktis, kaip, kokiu būdu ir ar verta išreikšti savo pyktį.
Pasibjaurėjimo emocija reguliuoja socialinius santykius. Matoma pasibjaurėjimo emocijos mimika žmogaus veide įspėja, kad prie jo besiartinantis asmuo turi kažką keisti savo ketinimuose, veiksmuose, aprangoje ir t. t. Jei pasibjaurėjimo emocija nukreipiama į save, ji gali lemti depresiją, autoagresiją.
Visos emocijos socialiniuose santykiuose vaidina svarbų vaidmenį. Tobulinant savo asmenybę yra naudinga atpažinti emocijas ir jas sukeliančias situacijas. Šis gebėjimas gali padėti išvengti nemalonumų, kuriuos patiriame.
Valdomos vaizduotės tekstą būtina skaityti išraiškingu balsu, lėtai, išlaikant reikiamas pauzes. Kuriant muzikinio fono naudoti nereikėtų. Jei atsitiktų taip, kad kurio nors grupės dalyvio verksmas trukdytų kitiems, būtina su juo individualiai pasikalbėti.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~10 min. – teksto skaitymui, 25–35 min. – kūrybos procesui. Tada
�� ��
daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos dailinės raiškos priemonės, darbo vietos. Po pertraukos aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduotis aptariama po pertraukos, kai dalyviai šiek tiek atsipalaiduoja ir nusiramina. Kūriniai aptariami grupei susėdus ratu. Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti žmogaus darbas.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo kūrybos metu?2. Kokius simbolius panaudojote nemalonumams išreikšti?3. Kaip panaudoti simboliai siejasi su Jūsų išgyvenamomis emoci
jomis ir Jūsų asmeninėmis savybėmis? Kokia pagrindinė emocija vyrauja patiriamų nemalonumų metu?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri būtų organizuojama seansų pabaigoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba. 3. Grenstad, N. (1999). Vaizduotė ir jausmai. Vilnius: Margi
raštai.4. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт
Петербург: Диалог – Лотоць.6. Изард, К. (1999). Психология эмоции. СанктПетербург: Питер.7. Рудестам, К. (1999). Груповая психотерапия. Санкт
Петербург: Питер.8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.9. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва:
Канон+Реабилитация.
�� ��
ŠEŠIolIKTAS SKyrIuS „5 gErIAuSIoS mANo SAVybĖS“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams pažvelgti į nemalonumus atnešančias situacijas kitu aspektu, įvertinti savo gerąsias savybes, stiprinti grupės dalyvių pasitikėjimą savimi.
Uždaviniai:1. Sukoncentruoti grupės dalyvių dėmesį į praėjusią užduotį.2. Skatinti ieškoti nemalonioje situacijoje pozityvių asmenybės sa
vybių. 3. Sudaryti sąlygas atrasti šioms savybės tinkamus simbolius.4. Aptarti kūrinius, verbalizuoti simbolių prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: teptukų, dažų, balto, spalvoto, vyniojamojo popieriaus, indelių vandeniui, klijų, žirklių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks ieškoti negatyviuose faktuose pozityvaus aspekto.2. Gebės holistiškai vertinti nemalonumus atnešančias situacijas.3. Lavins kūrybiškumą, vaizduotę, empatijos, tolerancijos
įgūdžius, stiprins pozityvų savęs vertinimą.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: šis užsiėmimas yra užduoties „Ne
malonumai, kuriuos patiriu…“ tęsinys. Pradžioje būtinas įvadinis pokalbis, sujungiantis šį ir praėjusį užsiėmimus. Pokalbio metu reikia nuteikti grupės dalyvius atlikti būsimą užduotį. Prieš kūrybinį procesą galima skatinti dalyvius sutelkti dėmesį į nemalonumus sukeliančias situacijas, tuo pačiu metu gilintis, kokios geriausios savybės lieka nepasireiškusios. Kūrybinio proceso metu grupės dalyviai naudoja to
�� ��
kias dailinės raiškos medžiagas, kokias jie nori. Kiekvienai savybei kuriamas naujas kūrinys. Į kūrybinį procesą vadovas nesikiša. Kuriant galima panaudoti malonios, relaksacinės muzikos foną.
Patarimai vadovui: įvadinio pokalbio metu grupės dalyviams galima pasakyti, kad net ir nemaloniausiose situacijose kiekvienas žmogus nepraranda savo gerųjų savybių. Jos paprasčiausiai lieka nepastebimos priešingai situacijos reikšmę suprantantiems asmenims. Tačiau savo gerųjų savybių pažinimas ir priešininko mąstysenos supratimas gali padėti sėkmingai įveikti net nemaloniausią situaciją.
Jei atsitiktų taip, kad kuris nors iš grupės dalyvių nežinotų, ką daryti, reikia su juo pasikalbėti individualiai. Galbūt individualiai kalbėdamas apie nemalonumus sukeliančias situacijas, grupės vadovas ras pozityvius elgesio aspektus ir sukoncentruos asmens dėmesį į juos, o pačiam dalyviui pavyks įvardyti gerąsias savo savybes.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~10–15 min. – praėjusio užsiėmimo patirties analizei, vaizdiniams, jų atrankai, 20–30 min. – kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos dailinės raiškos priemonės, darbo vietos.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, kai bus aptariama užduotis. Aptarimas organizuojamas grupės dalyviams susėdus ratu. Rato viduryje dedamas pasirengusio kalbėti grupės dalyvio darbas. Aptarimo metu laikomasi grupės priimtų taisyklių. Kalba tik tie dalyviai, kurie yra pasirengę kalbėti. Negalima asmens versti kalbėti prieš savo valią.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo vaizdinių atrankos, analizės ir
kūrybos metu? Ar jie pakito nuo praėjusio užsiėmimo? Jei taip, koks buvo pokytis?
2. Kokias savo savybes galėtumėte išskirti? Su kuo jos asocijuojasi?3. Ką autoriui reiškia jo savybės? Kaip jos pasireiškia elgesyje?
Kokias veiksmų pasekmes jos lemia?4. Kas atsitiktų, jei šios savybės nebūtų?5. Kokie jausmai, išgyvenimai kyla dabar?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūri
niai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri būtų organizuojama programos pabaigoje. Taip pat liks vaizdojuostės, kuriose bus
�� ��
užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodų tobulinimui.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт
Петербург: Речь.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
SEpTyNIolIKTAS SKyrIuS „grŪDAS“
Tikslas: per tiesioginį patyrimą valdoma vaizduote ir kūriniu atskleisti grupės dalyviams jų reakcijos į aplinkos spaudimą ypatybes, sudaryti galimybę šias ypatybes pastebėti, suprasti ir apsvarstyti.
Uždaviniai:1. Sudaryti sąlygas virtualiai patirti aplinkos spaudimą, pagalbos
prašymo aplinkybes.2. Sudaryti sąlygas grupės dalyviams dailinės raiškos priemonėmis
išreikšti patyrimą.3. Padėti atpažinti, suvokti bei įvardyti išgyvenimus. Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
�� ��
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: popieriaus lapų, dažų, teptukų, indelių vandeniui, klijų, žirklių, minkštų kreidelių ir t. t.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeniškus pojūčius, juos analizuoti.2. Atpažins savo emocijas.3. Lavins refleksijos, empatijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: ši užduotis sujungia į vieną pra
eities patyrimą, tikėtiną reakciją ateityje ir dabarties išgyvenimą. Ji gali būti sunkiai emociškai išgyvenama, todėl atliekama tuomet, kai grupės dalyviai jau turi dalyvavimo dailės terapijos grupėje patyrimą ir yra pasirengę priimti savo patirtį, suvokti asmeniškos reakcijos daugiaprasmius aspektus.
Dailinės raiškos priemonės ir darbo vietos turi būti paruoštos iki atliekant užduotį. Užduočiai atlikti reikalingas tekstas (žr. prieduose). Jis skaitomas grupės dalyviams užsimerkus ir pasiekus atsipalaidavimo būseną. Po to, kai grupės dalyviai jau pasirinkę ryškiausią vaizdinį, pereinama prie kūrybinio proceso. Grupės dalyviai atlikdami užduotį, aptardami kūrinius laikosi grupės taisyklių.
Patarimai vadovui: grupės vadovas turi pasirūpinti, kad dailinės raiškos priemonės ir darbo vietos būtų paruoštos užduočiai atlikti. Šį paruošiamąjį darbą nebūtinai jis turi atlikti vienas. Grupės dalyviai gali jam pagelbėti. Taip bendra veikla gali tapti bendrystės jausmą kuriančiu veiksniu. Tekstą vaizduotės valdymui vadovas turi skaityti tinkama intonacija, išlaikydamas pauzes. Įspūdžiui sustiprinti vadovas gali pasinaudoti relaksacine muzika, kurios tempas, dinamika atitiktų teksto kulminacinius momentus. Jei naudojama muzika, vadovas turi iš anksto paruošti garso aparatūrą. Taip pat vadovas turi būti išbandęs teksto ir muzikos derinį iki vesdamas užsiėmimą. Po kūrybinio proceso grupės vadovas pasirūpina kūrinių aptarimo vietos formavimu: sustato ratu kėdes.
Užsiėmimo eiga: 5–10 min. skiriama darbo vietų ir dailinės raiškos priemonių paruošimui. ~10 min. skaitomas tekstas. Tada 30–40 min. skiriama kūrybiniam procesui, kurio metu grupės dalyviai realizuoja ryškiausią vaizdinį dailinės raiškos priemonėmis. Po kūrybos proceso
�� ��
daroma pertrauka, sutvarkomos dailinės raiškos priemonės, darbo vietos. Vėliau aptariami kūrybiniai darbai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai aptardami užduotį. Aptariama susėdus visiems grupės dalyviams ratu. Aptarimo metu siekiama, kad pasisakytų visi dalyviai. Tačiau jei atsiras tokių, kurie kalbėti būtų nepasirengę, vadovas turi išlaikyti toleranciją jų atžvilgiu ir pasirūpinti, kad kiti grupės dalyviai taip pat būtų tolerantiški.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kaip jautėtės, kai virtote grūdu?2. Kokiu augalu tapote?3. Koks Jūsų žiedas?4. Kas Jus supa aplinkui?5. Kaip jaučiatės būdami augalu?6. Kaip sutinkate vabzdžius kenkėjus?7. Kaip jaučiatės, kai jie doroja Jūsų kūną?8. Kokiomis mintimis juos palydite?9. Kokį sprendimą pasirinkote?10. Kaip šis sprendimas siejasi su Jūsų pagalbos prašymu realiame
gyvenime? Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai.
Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri butų organizuojama baigiantis dailės terapijos seansams. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Petrovas, N. (1993). Savitaiga senovėje ir dabar. Vilnius: Avicena.4. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт
Петербург: Диалог – Лотоць.
�0 �1
6. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. СанктПетербург: Речь.
7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.
8. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.
AŠTuoNIolIKTAS SKyrIuS „rAuDoNAS pobŪVIS“
Tikslas: patyrinėti subjektyvų santykį su raudona spalva išreiškiamomis sąmoningomis ir pasąmoningomis prasmėmis.
Uždaviniai:1. Apibrėžti kūrybinio darbo ribas.2. Skatinti grupės dalyvius gilintis į vidinius pojūčius apibrėžtose
kūrybinėse ribose.3. Sudaryti sąlygas vidinių pojūčių materializacijai.4. Apibendrinti kūrybinio darbo rezultatus, verbalizuoti kūryboje
panaudotų simbolių prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: raudonos spalvos ir rausvo atspalvio dažų, flomasterių, kreidelių, teptukų, indelių vandeniui, didelio vyniojamojo popieriaus lapų.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks remtis vidiniais pojūčiais apibrėžtų ribų situacijose.2. Gebės vidinius pojūčius išreikšti socialiai priimtinu būdu.3. Lavins intuiciją, kūrybiškumą, stiprins savęs vertinimą.
�0 �1
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: pradžioje būtinas įvadinis pokalbis,
sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus. Pradėti užduotį būtina nuo relaksacinio pratimo, kuris padėtų grupės dalyviams atsipalaiduoti ir nusiteikti kelionei po vaizdus. Valdomos vaizduotės tekstas skaitomas lėtai, išlaikant pauzes, tinkamu balso tonu. Po teksto prasideda kūrybinis procesas, į kurį grupės vadovas nesikiša. Kuriama tik raudona spalva ar jos atspalviais. Relaksacinio pratimo metu galima naudoti muzikinį įrašą.
Patarimai vadovui: ši užduotis pratęsia septyniolikto skyriaus užduotį atsivėrimo, veržlumo, energijos, asmeninės veiklos, agresijos, seksualumo lūkesčiųpasekmių analizės prasme. Tam tikri veiklos, veržlumo, aistros, energijos aspektai yra būtini dalyvavimui grupinėje veikloje. Kiek asmuo yra pasiryžęs atsiskleisti grupei, duoti savo psichinės energijos kitiems, jį supantiems? Užduoties veiksmas sukasi apie raudoną spalvą, kuri europinėje kultūroje susijusi su agresijos, aistros arba pavojaus, draudimo reiškiniais. Spalvos naudojimas atskleidžia subjektyvų dalyvių santykį su jos prasmėmis. Šis spalvos pasirinkimas, žaidimas su ja atskleidžia, kiek grupės dalyviai gali suteikti laisvės patys sau, o asmeninių veiksmų aptarimas – kaip jie jaučiasi tai padarę.
Gali atsitikti taip, kad kuris nors iš grupės dalyvių „persisotins“ raudona spalva ir pasijus blogai. Tokiu atveju reikėtų jį išvesti į kitą patalpą, kad raudona spalva daugiau nedirgintų. Aptarimo metu reikėtų leisti pirmiausia kalbėti tiems, kurie jautėsi blogai atlikdami šią užduotį. Varginantis raudonos spalvos poveikis susijęs su tuo, kad žmonės turi slogių prisiminimų, patirties, atsiradusių dėl išreikštos aistros, agresijos, seksualumo, veržlumo. Jei išsikalbėję jie pasijus geriau, tuomet galima leisti jiems likti grupėje. Jei ne, geriau juos palydėti į kitą patalpą. Jei pasitaikytų tokių ar analogiškų reakcijos atvejų, grupės vadovas neturėtų manyti, kad užduotis nėra tinkama ar reikia ją nutraukti. Daugybei kitų žmonių ji gali būti labai naudinga. Be to, ir blogai pasijutusiam grupės dalyviui užduotis gali padėti išsivaduoti iš slogios praeities, suprasti šių prisiminimų priežastis, pakeisti požiūrį į juos ir t. t.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~10–15 min. skiriama relaksaciniam pratimui ir valdomos vaizduotės teks
�2 ��
to skaitymui, 20–25 min. – kūrybiniam darbui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Tada organizuojamas užduoties aptarimas.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Aptariama susėdus visiems dalyviams apie sukurtą kūrinį. Būtų patogiau, jei grupės dalyviai atsisėstų prie tos popieriaus lapo vietos, kurioje jie dirbo (jei tai įmanoma. Jei darbo vieta buvo popieriaus lapo viduryje, tuomet bus reikalinga rodomoji lazdelė). Tokia sėdėjimo forma būtų patogi, jei kiltų būtinybė parodyti, įvardyti ir aptarti konkrečias kūrinio vietas.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kaip pavyko įsijausti į skaitomą tekstą?2. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo įėjus į raudoną kambarį? Apsi
vilkus rūbus, patekus į pokylį?3. Ką norėjosi veikti įėjus į kambarį? Apsivilkus rūbus? Patekus į
pokylį?4. Ką reiškia raudona spalva?5. Kokie praeities prisiminimai susiję su raudona spalva?6. Ką šie prisiminimai reiškia dabar?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks bendras grupės dalyvių
kūrinys, vaizduojantis raudoną pobūvį. Jis gali būti eksponuojamas viešoje parodoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinio analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodų tobulinimui.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Grenstad, N. (1999). Vaizduotė ir jausmai. Vilnius: Margi
raštai.3. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.4. Petrovas, N. (1993). Savitaiga senovėje ir dabar. Vilnius:
Avicena.5. Schweppe, R., Schwarz, A. (1998). Aurasoma. Vilnius: Vaga.
�2 ��
6. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling. London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.
7. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. СанктПетербург: Диалог – Лотоць.
8. Бреслав, Г. Цветопсихология и цветолечение для всех. СанктПетербург: Б&К.
9. Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные мето-ды: теория, практика применения к исследованию личнос-ти ребёнка. Москва: Институт общегуманитарных иссле-дований.
10. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебря-ные нити.
11. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.
DEVyNIolIKTAS SKyrIuS „mANo KElIoNĖ“
Tikslas: sudaryti galimybę patyrinėti pasąmoningą civilizacijų, šalių, kultūrų traukos prasmę.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į fantaziją, svajones, vidi
nius išgyvenimus stebint vaizdinius.2. Sudaryti galimybę vaizdinius išreikšti ir įkūnyti dailinėmis
raiškos priemonėmis.3. Aptarti, analizuoti, verbalizuoti kūrinių prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: dažų, popieriaus, teptukų, indelių vandeniui, klijų, žirklių, įvairių spalvotų žurnalų iškarpų
�� ��
ir t. t. Grupės vadovas tinkamai atmosferai sukurti gali pasinaudoti aliejine lempa ir eteriniais aliejais, relaksacinės muzikos įrašu (tokiu atveju reikės kompaktinių plokštelių grotuvo). Grupės dėmesiui sukoncentruoti, prieš skaitant valdomos vaizduotės tekstą, galima pasinaudoti kokiu nors ant juostelės ar grandinėlės kabančiu pakabuku.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės parinkti vidiniams pojūčiams adekvačius simbolius ir
išreikšti juos dailinėmis raiškos priemonėmis.2. Gebės analizuoti vidinius pojūčius, juos įsisąmoninti.3. Lavins dėmesį vaizdiniams, intuicijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: žmonijos kultūrinis palikimas, tradi
cijų, papročių reliktai svarbiausių psichologinių konfliktų sprendimas kaupiasi kolektyvinėje pasąmonėje. Įvairios pasaulio šalys, kultūros, civilizacijos žmones traukia nevienodai: vienos stipriau, kitos silpniau. Per kolektyvinę pasąmonę šios civilizacijos, šalys, kultūros yra susijusios su trauką jaučiančiu asmeniu. Civilizacijų, tautų papročiai, tradicijos, gyvenimo būdas gali pasiūlyti netikėtų, bet puikių variantų, kaip spręsti susikaupusias problemas, ar paskatinti keisti požiūrį į nerimą keliančius dalykus. Yra naudinga suprasti tai, kas traukia, vilioja, kokie skatuliai verčia daryti įvairius sprendimus. Ši užduotis sudaro puikią progą patyrinėti traukos kuriai nors kultūrai, šaliai prasmę. Šios prasmės supratimas gali daug nauja pasakyti apie mūsų pačių asmenybę.
Grupės vadovas skaito valdomos vaizduotės tekstą lėtai, išlaikydamas reikiamas pauzes, ramiu, teksto dinamiką atitinkančiu balso tonu. Būtina informuoti grupę, kad po žodžio pabuskite turi prasidėti kūrybinis procesas. Kūrybos metu vadovas nesikiša į dalyvių veiklą, darbą, bet atidžiai stebi tai, kas vyksta grupėje. Dalyviai gali rinktis tokias priemones, kokias tik pageidauja. Aptardami kūrinį, dalyviai laikosi priimtų grupės taisyklių.
Patarimai vadovui: įvadinio pokalbio pradžioje būtina paklausti dalyvių, kaip jiems sekėsi gyventi visą savaitę nuo praėjusio užsiėmimo iki dabartinio. Nuteikti grupės dalyvius būsimai užduočiai atlikti galima, kai pats vadovas pasakoja prisiminimus apie įsimintinas keliones. Galima prašyti, kad dalyviai papasakotų savus prisiminimus. Sukon
�� ��
centruoti grupės dėmesį prieš valdomos vaizduotės tekstą gali padėti ant virvutės laikomas pakabukas, kurį grupės dalyviai turi stebėti apie minutę. Skaitant tekstą galima panaudoti muzikinį foną.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, sujungiančiam praėjusį ir šį užsiėmimus. ~10–15 min. skaitomas valdomos vaizduotės tekstas. ~30 min. skiriama kūrybiniam procesui. Tada daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos ir dailinės raiškos priemonės. Po pertraukos aptariama užduotis.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Aptarimas pradedamas visiems grupės dalyviams susėdus ratu. Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti dalyvio kūrinys. Klausinėti autorių gali tiek vadovas, tiek kiti grupės dalyviai. Aptariant būtina laikytis grupės taisyklių.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokias šalis aplankėte? 2. Kur Jūs atsidūrėte? Kokioje vietovėje apsistojote? 3. Jums teko rinktis, ar norėjote atsidurti ten, kur ir atsidūrėte?4. Ką Jums sako ši kelionė ir sustojimo vieta? Kaip ji susijusi su
Jūsų realiu gyvenimu?5. Kokius žmones ten sutinkate? Kokie Jų papročiai, tradicijos?6. Kas jų gyvenime svarbiausia? Kaip tai susiję su Jūsų realiu gy
venimu?7. Ką Jūs išgyvenate būdamas tarp jų?8. Ar Jūs norėtumėte pasilikti ten, kur buvote nukeliavęs? Ar
grįžtumėte į namus? Ar norėtumėte vėl sugrįžti ten, kur buvote nukeliavęs?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri butų organizuojama dailės terapijos seansų pabaigoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.
�� ��
2. Grenstad, N. (1999). Vaizduotė ir jausmai. Vilnius: Margi raštai.
3. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.
4. Petrovas, N. (1993). Savitaiga senovėje ir dabar. Vilnius: Avicena.
5. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling. London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.
6. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. СанктПетербург: Диалог – Лотоць.
7. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.
8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.
DVIDEŠImTAS SKyrIuS „ypATINgA VIETA“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams įsivaizduoti tą realiai egzistuojančią ar egzistavusią vietovę, kuri jiems suteikia daugiausia saugumo, ramybės, pasitikėjimo savimi.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į vidinius išgyvenimus.2. Skatinti sekti vaizdiniais ir įsiklausyti į kylančius vidinius
pojūčius.3. Sudaryti sąlygas įkūnyti vaizdinius dailinėmis raiškos prie
monėmis.4. Aptarti, analizuoti kūrinius, verbalizuoti kūrinių prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas arbatai ar kavai gerti.
�� ��
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: spalvotų, baltų popieriaus lapų, vyniojamojo popieriaus, dažų, žirklių, klijų, indelių vandeniui.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės sekti vaizdiniais ir įsiklausyti į vidinius pojūčius.2. Gebės analizuoti vidinius pojūčius, suteikti jiems išraišką.3. Lavins kūrybiškumą, toleranciją, empatiją, stiprins pasitikėjimą
savimi.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: grupės dalyvių prašoma sukoncen
truoti dėmesį į vaizdinius ir suvokti, kuri pasaulio vietovė jiems suteikė / ia / tų didžiausią saugumą, ramybę, atsipalaidavimą. Ryškiausią vaizdinį grupės dalyviai turi nupiešti, nutapyti. Sumanymui įgyvendinti jie gali rinktis visas dailinės raiškos priemones, kokias tik pageidauja. Kūrinį gali kurti tiek plokštumoje (ant popieriaus su dažais), tiek erdvėje (lankstyti ir lamžyti popierių, jį formuoti kaip skulptūrą).
Patarimai vadovui: grupės vadovas užsiėmimą gali pradėti nuo pasakojimo apie saugiausią ir ramiausią vietą, kurią įsivaizdavo jis pats. Pokalbio metu vadovas atsivertų grupės dalyviams, taptų prieinamesnis. Kūrybos proceso metu skatinantys vaizdiniai gali kilti iš ankstyviausių vaikystės prisiminimų. Jie gali suteikti daug skausmo autoriams, todėl vadovas turi labai atidžiai sekti grupės dalyvių tiek verbalinę, tiek emocinę raišką.
Aptariant kūrinius, taip pat galimi skaudūs išgyvenimai. Vadovas turi būti dėmesingas, taktiškas. Reikia suteikti galimybę išsiverkti, bet kartu negalima viso dėmesio skirti verkiančiam dalyviui ir palikti grupę. Būtina priminti dalyviams grupės taisykles.
Užsiėmimo eiga: ~15–20 min. galima skirti įvadiniam pokalbiui. 30–40 min. skiriama kūrybiniam darbui. Vėliau daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Pasiruošiama aptarti kūrinius.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai užduoties aptarimo metu. Užduoties aptarimas pradedamas visiems grupės dalyviams susėdus ratu. Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti dalyvio kūrinys. Klausinėti autorių gali tiek vadovas, tiek kiti grupės dalyviai. Aptariant laikomasi grupės taisyklių.
�� ��
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kas vaizduojama kūrinyje? Kas tai yra per vieta? Ar ji realiai
egzistavo / uoja? Ar tai autoriaus trokštama vieta svajonių pasaulyje?
2. Kas užtikrintų šioje vietovėje ramybę ir saugumą?3. Kada saugumas ir ramybė patiriami realiame gyvenime? Kaip
dažnai šie išgyvenimai patiriami? Kas šiuos išgyvenimus sąlygoja, užtikrina?
4. Ši vieta laisvai prieinama kitiems, ar egzistuoja slaptas priėjimas? Ar gali kas nors ateiti į svečius? Ką pasikviestų į šią ypatingą vietą?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai. Jie bus eksponuojami viešoje parodoje, kuri bus organizuojama programos pabaigoje. Taip pat liks vaizdajuostės, kuriose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.5. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва:
Канон+Реабилитация.
DVIDEŠImT pIrmAS SKyrIuS „mANo NAmAS“
Tikslas: sudaryti galimybę išplėtoti „Ypatingos vietovės“ vaizdinį, jo pagrindu suprojektuoti savą namą.
�� ��
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į ypatingos vietovės vaizdinį.2. Skatinti projektuoti ir pastatyti namą iš simbolinių statybinių
medžiagų.3. Aptarti kūrybos metu kilusius pojūčius ir išgyvenimus, juos ver
balizuoti.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: spalvotų, baltų popieriaus lapų, vyniojamojo popieriaus, dažų, žirklių, klijų, indelių vandeniui, tuščių kartotinių sulčių ir pieno pakuočių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės sutelkti dėmesį į svarbiausius išgyvenimus.2. Gebės išreikšti vidinius pojūčius dailinėmis raiškos prie
monėmis.3. Lavins kūrybiškumą, stiprins pasitikėjimą savimi.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje būtina skirti
dalį laiko įvadiniam pokalbiui, per kurį bus išsakyti jausmai ir išgyvenimai, patirti per savaitę po užsiėmimo „Ypatinga vieta“. Tada reikia pereiti prie užduoties atlikimo. Dalyviams būtina pasakyti, kad užduotis bus atliekama išklausius tekstą. Grupės dalyviai jau turi valdomos vaizduotės užduočių patyrimą. Išklausę užduotį, jie gali rinktis įvairiausias dailinės raiškos priemones. Grupės dalyvius reikia įspėti, kad priemonių pasirinkimas ir kūrybinis procesas prasidės po teksto žodžių parodykite.
Patarimai vadovui: užduoties tekstą būtina skaityti lėtai, ramiu balsu, išlaikyti dinamines intonacijas. Galima, skaitant tekstą, pasinaudoti muzikiniu garso įrašu. Taip pat muzikinis fonas galimas viso kūrybinio proceso metu. Muzikinį įrašą vadovas gali parinkti savo nuožiūra.
�0 �1
Užduotis „Mano namas“ gali sukelti daug skausmingų išgyvenimų grupės dalyviams, ypač tiems, kurie savo namų neturi arba prarado. Todėl grupės vadovas turi būti labai jautrus, taktiškas ir atidus grupės dalyvių išgyvenimams, emocijoms. Jei kuris nors dalyvis pradėtų verkti, vadovas turėtų su juo pasikalbėti individualiai, dėmesingai išklausyti ir stengtis suprasti jo skausmą.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama jausmams, kilusiems po praėjusio užsiėmimo, įvardyti. ~10 min. truks teksto skaitymas. ~30–40 min. gali tęstis kūrybos procesas. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Po pertraukos aptariama užduotis ir kūrybos rezultatai.
Skyriaus išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai, aptardami užduotį. Kūriniai gali būti didelės apimties (pavyzdžiui, jei naudojamos kartoninės pakuotės ar dideli glamžyto vyniojamojo popieriaus gabalai). Aptarimą reikia organizuoti atsižvelgiant į kūrinio perkėlimo galimybę. Jei kūrinys yra labai didelis, geriau grupei judėti nuo kūrinio prie kūrinio ir aptarimą organizuoti atskirai, prie kiekvieno kūrinio.
Jei kūriniai yra mažo formato ir juos perkelti patogu, tuomet aptarimą galima organizuoti tradiciniu būdu, susėdus visiems dalyviams ratu.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokioje vietoje stovi Jūsų namas? Jei namas stovi ne ypatingoje
vietovėje, kokios priežastys lėmė kitos vietos pasirinkimą?2. Šis namas yra panašus į Jūsų turimus namus, ar skiriasi? Jei ski
riasi, kokie šie skirtumai?3. Ar visos namo dalys Jums dabar patinka? Jei ne, ką norėtumėte
keisti?4. Kiek kambarių yra Jūsų name? 5. Kokie žmonės šiame name gyvens?6. Kas Jūsų namą supa? Kokia namo aplinka?7. Ką išgyvenote / ate, jautėte / čiate statydamas ir matydamas
savą namą?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai.
Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri butų organizuojama dailės terapijos seansų pabaigoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
�0 �1
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Geisler, F. (2001). Psichodrama. Ištakos ir galimybės. Vilnius:
Friskas.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные мето-
ды: теория, практика применения к исследованию личнос-ти ребёнка. Москва: Институт общегуманитарных иссле-дований.
5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.
DVIDEŠImT ANTrAS SKyrIuS „mANo DoVANA“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams „pamatyti“ ir suprasti daugybinę dovanos parinkimo, paruošimo, įteikimo prasmę tarpasmeniniams, socialiniams, hierarchiniams santykiams.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į turimus dovanojimo cere
monijos vaizdinius (dovanos parinkimo / sukūrimo, įteikimo ir t. t.).
2. Sudaryti galimybę įkūnyti turimus dovanojimo ceremonijos vaizdinius psichodramos žaidime.
3. Aptarti suvaidintas akimirkas, analizuoti ir verbalizuoti atsiveriančias prasmes.
Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendrinimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių
�2 ��
ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai. Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: įvairių grupės daly
vių atsineštų daiktų, smulkmenų, kurios yra sveikos, nesulūžusios, tinkančios nedidelei dovanėlei, įvairių rūšių vyniojamojo popieriaus, surišimo juostelės, žirklių, lipnios juostelės, klijų ir t. t.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės parinkti ir įteikti dovaną.2. Gebės analizuoti dovanos įteikimo ceremonijos prasmes, įver
tinti dovanos įteikimo kontekstą.3. Lavins empatijos, kūrybiškumo įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: užsiėmimo pradžioje būtinas įvadi
nis pokalbis, per kurį prašoma grupės dalyvių prisiminti keletą dovanų įteikimo atvejų: pažįstamam žmogui, menkai pažįstamam ir gauti dovanų pačiam. Šias situacijas prašoma papasakoti išsamiau, apibūdinti jų dalyvius, pagrindinius veikėjus ir t. t. Paskui grupės dalyviai nusprendžia, kokios trys situacijos yra pačios tinkamiausios (jos bus suvaidintos). Grupė padalijama į tris pogrupius. Kiekvienas pogrupis vaidins vieną situaciją. Kiekvienas pogrupis iš atsineštų daiktų krūvos pasirenka dovanai tinkamiausius daiktus, juos supakuoja, paruošia įteikti. Pasidalija vaidmenis, aptaria veiksmų eigą, atliekamų veiksmų ypatybes. Dovanų įteikimo, gavimo situacijos suvaidinamos, aptariamos. Grupės dalyviai savo vaidmenį turi vaidinti kaip galima įtikinamiau.
Patarimai vadovui: grupės vadovas turi pagalvoti apie padalijimo į pogrupius būdus. Tai gali būti burtų traukimas, skaičiuotė, trijų lyderių išrinkimas ir pogrupių formavimas pagal lyderius ir t. t. Pogrupiams aptariant atliekamų veiksmų ypatybes, išbandant vaidmenis, grupės vadovas stiprina šių ypatybių apraiškas, skatina grupės dalyvius aktyviau, emocingiau išreikšti vaidinamus veiksmus. Po situacijų vaidinimo, aptarimo, jei lieka laiko, galima leisti grupės dalyviams iš daiktų krūvos pasidaryti sau dovanėles.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui: situacijoms pasakoti, aptarti, joms pasirinkti. ~20 min. skiriama grupei padalyti į pogrupius ir dovanoms ruošti. ~20 min. – pagrindinių situacijų veikėjų atliekamiems veiksmams įvardyti, veiksmų ypatybėms ap
�2 ��
tarti, vaidmenims išbandyti. ~5–10 min. skiriama kiekvienai situacijai vaidinti. Po to suvaidintos situacijos aptariamos.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai per užduoties aptarimą. Užduoties aptarimas organizuojamas grupei susėdus ratu. Klausinėti gali ir grupės vadovas, ir grupės dalyviai. Aptarimo metu pirmieji turėtų kalbėti tie asmenys, kurie papasakojo situacijas, paskui tie, kurie vaidinamose situacijose atliko pagrindinius vaidmenis. Tada kalba tie, kurie buvo tik stebėtojai.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokius jausmus, išgyvenimus sukėlė stebima situacija?2. Kaip aktoriams pavyko situacijas suvaidinti?3. Ką išgyveno situacijų aktoriai?4. Ką išgyveno situacijų stebėtojai?5. Ką nauja pavyko aptikti situacijos pasakotojui? Kokie jausmai
išgyvenami dabar?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūriniai.
Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, kuri būtų organizuojama dailės terapijos seansų pabaigoje. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos.
Situacijų, kai grupės dalyviai teikė dovanas, vaizdo įrašus galima sumontuoti į nuolat pasikartojantį trilypį dovanojimo aktą. Ši sumontuota juosta gali būti naudojama kaip videomeno detalė parodos atidarymo metu. Vaizdo įrašų duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodams tobulinti.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Geisler, F. (2001). Psichodrama. Ištakos ir galimybės. Vilnius:
Friskas.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт
Петербург: Речь.5. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-
алистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
�� ��
DVIDEŠImT TrEČIAS SKyrIuS „KVIEČIu į SVEČIuS…“
Tikslas: išgryninti grupės dalyvių kvietimo į svečius sampratą, iš šeimos atsineštas ir per laiką susiformavusias svečių priėmimo tradicijas. Sudaryti galimybę šiuos kultūrinius ritualus „pamatyti“ iš šalies, suprasti ir apsvarstyti.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į turimus svečių priėmimo
ir lankymosi svečiuose vaizdinius.2. Sudaryti sąlygas turimiems vaizdiniams įkūnyti psichodramos
žaidimuose.3. Aptarti grupės dalyvių atliktus vaidmenis, verbalizuoti atsive
riančias prasmes.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatą ar kavą.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės dvidešimt antro užsiėmimo metu sukurtų kūrinių. Vadovas, vesdamas užsiėmimą, turėtų pasinaudoti sociodramos elementais.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks naujų kvietimo į svečius ir lankymosi svečiuose
įgūdžių.2. Gebės pakviesti svečius ir prasmingai lankytis svečiuose.3. Lavins kūrybiškumo, tolerancijos, empatijos įgūdžius, stiprins
savęs vertinimą.Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: ši užduotis yra temų „Mano namai“
ir „Mano dovana“ tęsinys. Grupės dalyviai jau yra pasirinkę vietovę, pasistatę namą. Jie turi materialų pagrindą po kojomis, gali kažkuo kitus sudominti, patraukti savo pusėn. Jie gali kviestis žmones į svečius.
�� ��
Būtinas įvadinis pokalbis, sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus. Po įvadinio pokalbio grupės vadovas turi pateikti šios užduoties planą. Grupės dalyviai turės iš pastatytų namų suformuoti bendruomenę. Jie patys sprendžia, kokio tipo bendruomenė bus: miestas, kaimas, gyvenvietė ir pan. Komponuodami namus, dalyviai patys renkasi, kokioje miesto ar kaimo, gyvenvietės vietoje stovės jų namas. Vadovas atidžiai stebi grupės dalyvių bendruomenės formavimo procesą.
Prieš psichodramos pratimą vadovas pasako, kad grupė pasiruošė sceną ir pasiūlo apsikeitimo vaidmenimis žaidimą. Vadovas paprašo grupės pasidalyti į dvi dalis (jei yra daugiau bendruomenių, tai visa grupė padalijama į tiek pogrupių, kad jų būtų vienu daugiau, nei yra bendruomenių. Pavyzdžiui, jei susikūrė dvi bendruomenės, tai suformuojami trys pogrupiai, jei trys bendruomenės, tai keturi pogrupiai ir t. t.). Vienas pogrupis tampa užsieniečių delegacija, kitas lieka bendruomene, kuri turi priimti užsienio delegaciją, sudominti svečius ir pristatyti tai, ką bendruomenė turi geriausia. Pogrupių dalyviai patys turi susikurti bendruomeninės veiklos, svečių atvykimo, priėmimo, užėmimo taisykles, pasiskirstyti vaidmenimis ir t. t.
Patarimai vadovui: vadovas negali kištis į taisyklių kūrimą ir pasiskirstymą vaidmenimis. Tai – kiekvieno pogrupio vidiniai sprendimai. Pateikęs prašymus grupei dėl užduoties vykdymo (jie yra užduoties instrukcija), jis lieka nuošalėje ir aktyviai stebi veiksmą. Grupės vadovas įsikišti gali tik tuomet, kai delegacijos ir bendruomenės pogrupiai, vaidindami svečių priėmimą, išsisemia ir jaučiama, kad delegacijos ir bendruomenės bendravimas dirbtinai tęsiamas. Tuomet vadovas pogrupiams duoda ženklą keistis. Bendruomenės pogrupis tampa užsienio delegacija, o delegacijos pogrupis – sutinkančia svečius bendruomene.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~10 min. skiriama grupės dalyvių apsisprendimui, kaip grupė bursis į bendruomenę, kokia bus jos infrastruktūra. Po to ~15–20 min. skiriama šiai bendruomenei sukurti: namams komponuoti, keliams tiesti ir t. t. Tada daroma pertrauka, per kurią grupės dalyviai turi progą apžiūrėti vienas kito namus, įvertinti visą bendruomenės vaizdą. Po pertraukos vyksta taisyklių aptarimas, pasiskirstymas vaidmenimis ir vaidinamas sociodramos elementas – apsikeitimas vaidmenimis. Vėliau užduotis aptariama.
�� ��
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Aptarimas pradedamas, kai suvaidinta visa svečių priėmimo ceremonija ir svečiai išlydėti į namus. Aptariama prieš tai padarius po trumpos pertraukėlės visiems dalyviams susėdus ratu. Jei atsitiktų taip, kad per aptarimą atsivertų kokia nors ypatinga prasmė, reikalaujanti namo rekonstrukcijos, būtina tokiam procesui skirti laiko papildomai. Kūrinį / ius galima eksponuoti parodoje.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai: 1. Kaip jaučiasi grupės dalyviai? 2. Ką naujo atvėrė apsikeitimas vaidmenimis?3. Kokią prasmę atvėrė namas? Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai, užsiėmimo vaizdo įrašas. Kai kurie kūriniai gali būti eksponuojami viešoje parodoje. Vaizdajuostėje užfiksuojamas atliktų vaidmenų aptarimas, grupės dalyvių išsakomos interpretacijos. Šie duomenys bus reikalingi vadovui analizuojant grupinių užsiėmimų poveikį bei vertinant programos efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Geisler, F. (2001). Psichodrama. Ištakos ir galimybės. Vilnius:
Friskas.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
DVIDEŠImT KETVIrTAS SKyrIuS „grupINIS pIEŠINyS“
Užsiėmimo tikslas: padaryti „matomas“ grupės dalyvių neverbalinės komunikacijos ypatybes.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į atliekamus veiksmus. 2. Sudaryti sąlygas grupės dalyvių atliekamų veiksmų projekcijai.
�� ��
3. Aptarti grupinius kūrinius, verbalizuoti semantines prasmes, aptarti grupės dalyvių veiksmus kūrybos proceso metu ir išryškinti neverbalinės komunikacijos ypatybes.
Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendrinimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: didelių popieriaus lapų, guašo, storų teptukų.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės sekti ir pastebėti atliekamų veiksmų ypatybes.2. Įgis savianalizės įgūdžių.3. Lavins toleranciją, intuiciją, empatiją.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: būtinas įvadinis pokalbis. Jo metu
galima grupės dalyviams leisti suprasti, kad kitas žmogus yra dirgiklis, sukeliantis mumyse tam tikrą atsaką, o mes savo ruožtu esame savotiški dirgikliai arba stimulai kitiems žmonėms. Kito žmogaus reakcija į mus dažnai nėra pirminė, t. y. „be reikalo“. Paprastai ji yra atsakas į mūsų veiksmus, dabartinius ar anksčiau buvusius. Stimulo – reakcijos principu vyksta mūsų bendravimas su kitais.
Santykiaudamas su socialine aplinka, žmogus egzistuoja kaip individas, jungiantis sąmonėje praeities ir dabarties patyrimą. Šis patyrimo junginys yra mūsų asmenybė, sąmonė, Ego. Mums visą gyvenimą tenka spręsti problemą – būti arba individualybe, sąlygiškai atsiribojusia nuo kitų žmonių įtakos ir dėl to patiriančia nemalonumų, arba būti grupės, kito žmogaus dalimi, jaustis saugiai, bet riboti savo individualumą.
Grupė kelia žmogui savus reikalavimus, nustato taisykles, draudimus. Polinkis jiems paklusti – konformizmas, polinkis priešintis – negatyvizmas. Kelias tarp šių kraštutinumų yra skausmingas ir čia išryškėja individualybė. Grupėje nariai nevienodai vertinami, t. y. turi nevienodą statusą.
�� ��
Užsiėmimo dalyviai išsiskaičiuoja (skaičiuotės ilgis priklauso nuo grupės dydžio). Pirmieji susirenka į vieną pogrupį, antrieji – į antrųjų grupę ir t. t. Kiekvienas pogrupis nusprendžia, kokį objektą jie norės vaizduoti iš siūlomų: miestą, kilimą, puokštę, pasaką, mišką, pievą. Visi kiekvieno pogrupio dalyviai kartu piešia ant vieno popieriaus lapo.
Baigus užduotį, kūriniai sustatomi taip, kad juos matytų visi užsiėmimo dalyviai. Kalba visų grupių kiekvienas dalyvis.
Patarimai vadovui: grupės vadovas turi pasirūpinti, kad pasiūlymai pogrupiams kokia tema kurti piešinį, būtų parašyti raštu ir gerai matomi. Po įvadinio pokalbio pateikęs pasiūlymus kurti, vadovas daugiau į grupės darbą nesikiša.
Užsiėmimo eiga: įvadiniam pokalbiui skiriama ~10–15 min., pogrupiams susiformuoti ~5 min. 20–30 min. skiriama kūrybiniam procesui. Tada daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos ir dailinės raiškos priemonės. Po pertraukos aptariami kūriniai. Laikomasi grupės taisyklių.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai aptardami užduotį. Aptariama susėdus visai grupei ratu. Rato viduryje padedamas pasiruošusio kalbėti pogrupio piešinys. Pirmiausia pasisako lyderis. Jis trumpai papasakoja visai grupei, kaip vyko kūrybos procesas. Pasakojimą papildyti gali visi kiti pogrupio dalyviai. Klausinėti pogrupio lyderio ir kitų pogrupio dalyvių gali tiek vadovas, tiek kiti grupės dalyviai.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kaip vyko darbas? Kaip pavyko išsirinkti vaizduojamą ob
jektą?2. Kas tapo grupės lyderiu? Kokios priežastys tai sąlygojo?3. Kokie išgyvenimai kilo darbo metu? 4. Kas labiausiai patiko? 5. Kas labiausiai erzino? 6. Kokie buvo lūkesčiai darbo pradžioje? Ką pavyko įgyvendinti?7. Kokie lūkesčiai liko neįgyvendinti? Kokios priežastys tai
lėmė?8. Kaip po grupės dalyvių pasisakymų jaučiasi grupės lyderis?9. Kaip po lyderio kalbos jaučiasi kiti grupės nariai?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje. Vaizdajuostėje užfik
�� ��
suojamas kūrinių aptarimas, grupės dalyvių išsakomos interpretacijos. Šie duomenys bus reikalingi grupės vadovui analizuojant grupinių užsiėmimų poveikį bei vertinant programos efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
DVIDEŠImT pENKTAS SKyrIuS „KryŽKElĖjE“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams simboliškai atsidurti kryžkelėje, sukoncentruoti dėmesį į kylančius išgyvenimus, juos tirti ir įsisąmoninti jų prasmę.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į asmeninio pasirinkimo
situacijas.2. Materializuoti kylančius vaizdinius.3. Aptarti kūrinius ir suvokti vaizdinių prasmę, patyrinėti sunkaus
asmeninio apsisprendimo situacijas.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
�0 �1
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto, spalvoto popieriaus lapų, vyniojamojo popieriaus, dažų, teptukų, indelių vandeniui, žirklių, klijų.
Tikėtinos kompetencijos:1. Pažins intuicijos galią, gebės ja pasinaudoti.2. Įgis savianalizės įgūdžių.3. Lavins empatijos, intuicijos, tolerancijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: būtinas įvadinis pokalbis. Jo metu
grupės dalyviams galima pasakyti, kad kartkartėmis žmonės atsiduria gyvenimo kryžkelėse, kai turi priimti svarbų sprendimą, ryžtis kokiam nors žingsniui, rinktis iš kelių galimybių ir t. t. Paprastai apsispręsti yra labai sunku. Pasirinkti kokį nors sprendimą padeda susikoncentravimas į save, gilinimasis į savo vertybes, įvairių situacijų, kuriose būtų realizuotas koks nors sprendimo variantas, emocinis išgyvenimas ir šių išgyvenimų, jų sąsajų su vertybėmis apsvarstymas.
Ši užduotis padeda koncentruoti dėmesį į savo pojūčius „stovint kryžkelėje“. Kūrybinis procesas ir pagalbiniai klausimai sudaro galimybę šiuos pojūčius suvokti.
Grupės dalyviai paraginami pasirinkti popieriaus lapą (popieriaus lapo spalva renkamasi laisvai) ir jame nupiešti kryžkelę taip, kaip ją įsivaizduoja, kokiomis nori priemonėmis. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti kūrinio formą.
Patarimai vadovui: grupės vadovas per įvadinį pokalbį gali papasakoti ką nors apie priimtą asmeninį sprendimą kokiu nors ypatingu gyvenimo momentu. Supažindinant grupę su užduotimi, galima pakalbėti apie kryžkelės struktūrą, jos simbolinę reikšmę. Aptariant kūrinius, jei atsirastų tokių grupės dalyvių, kurie nenorėtų kalbėti, vadovas turėtų būti tolerantiškas jų pasirinkimui.
Užsiėmimo eiga: 10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. – darbui su vaizdiniais ir kūrybiniam procesui. Tuomet daroma pertrauka, per kurią sutvarkomos dailinės raiškos priemonės ir darbo vietos. Vėliau aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai aptardami užduotį. Aptarimas pradedamas tuomet, kai visi dalyviai susėda ratu.
�0 �1
Rato viduryje dedamas pasiruošusio kalbėti asmens kūrinys. Būtina laikytis grupės priimtų taisyklių.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo kūrybos proceso metu ir dabar,
žvelgiant į kūrinį?2. Ką Jums atskleidė kūrybos procesas? Kokios prasmės pa
aiškėjo?3. Koks yra Jūsų tikslas stovint šioje kryžkelėje?4. Kokios išryškėjo Jūsų asmeninės savybės, kurios anksčiau nebu
vo matomos?5. Kas Jums padės pereiti šią kryžkelę?6. Ar Jus tenkina Jūsų kūrinys? Jei ne, grupės dalyviams būtina
sudaryti sąlygas pakeisti kūrinį taip, kaip jie nori.Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje. Vaizdajuostėje užfiksuojamas kūrinių aptarimas, grupės dalyvių išsakomos interpretacijos. Šie duomenys bus reikalingi grupės vadovui analizuojant grupinių užsiėmimų poveikį bei vertinant programos efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Изард, К. (1999). Психология эмоции. СанктПетербург:
Питер.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
�2 ��
DVIDEŠImT ŠEŠTAS SKyrIuS „orNAmENTINĖ mANDAlA“
Tikslai: vienyti grupės dalyvių patyrimą, stiprinti jų Ego, harmonizuoti sąmonės ir pasąmonės funkcionavimą.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į vidinius pojūčius.2. Sukurti tinkamą aplinką vidiniams pojūčiams įkūnyti.3. Palyginti mandalose (pirmoje ir antroje) panaudotas spalvas.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: balto popieriaus lapų, kuriuose jau yra grafinė mandalos formos matrica, flomasterių, aliejinių kreidelių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks koncentruoti dėmesį į asmeninius išgyvenimus.2. Gebės išreikšti vidinius pojūčius, kaip jų atitikmenį parinkti sim
bolinę spalvą.3. Lavins intuiciją ir savianalizės įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: kiekvienas grupės dalyvis gauna po
popieriaus lapą su mandalos forma. Kiekvienas pats pasirenka flomasterius arba kreideles. Kiekvienas dalyvis apskritimo ornamentą kuria tokį, kokio nori, vadovaudamasis savo intuicija. Apskritimo kraštinės neturėtų būti laikomos piešinio ribomis. Galima išeiti už apskritimo ribų, jei norisi. Užpildžius apskritimo vidų, būtina sukoncentruoti dėmesį į ornamentą ir „klausyti“, ką jis pasakinėja autoriui daryti toliau. Kai kūrinys baigiamas, būtina užrašyti datą, pasirašyti dešinėje popieriaus lapo pusėje, apačioje. Ši sutartinė parašo vieta leis atpažinti
�2 ��
kūrinio viršutinę ir apatinę dalis bei nesumaišyti pirmosios ir antrosios mandalų.
Patarimai vadovui: po įvadinio pokalbio ir supažindinimo su užduoties reikalavimais prasideda mandalos kūrybos procesas. Pradedant kūrybinį procesą gali tikti muzikinis fonas. Juo gali būti relaksacinės muzikos kompaktinės plokštelės arba rytietiško meditacinio garso Om įrašas. Muzikinio fono garsas turėtų būti subtilus. Galima kūrybos proceso metu pasinaudoti smilkalais arba eteriniais aliejais. Naudojant kvapiąsias medžiagas, reikia pasitarti su grupe, atsiklausti, ar visiems grupės nariams jos būtų priimtinos. Jei kuris nors dalyvis yra jautrus kvapams, smilkalų ar eterinių aliejų geriau atsisakyti.
Užsiėmimo eiga: ~15–20 min. skiriama pokalbiui apie grupės dalyvių savijautą esamuoju momentu. Kalbėtis galima apie tuos jausmus ir išgyvenimus, kurie buvo svarbiausi nuo pirmojo mandalos piešinio iki dabartinio. Po to 20–30 min. skiriama mandalai piešti. Daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Pasiruošiama aptarti kūrinius.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai aptarti užduotį. Mandalų aptarimas pradedamas susėdus grupės dalyviams ratu. Kiekvienas grupės dalyvis turėtų apibūdinti savo išgyvenimus šio užsiėmimo metu. Paskui aptaria mandalos ornamentą, palygina ją su pirmąją mandala. Aptaria spalvų skirtumą. Kiekvienas grupės dalyvis gali papildomai prašyti vadovo interpretuoti jo ornamento spalvas ir formas. Vadovas neturėtų atmesti tokio pasiūlymo, nors užsiėmimo laikas dėl interpretacijų gali užsitęsti.
Orientaciniai mandalos aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai kyla stebint dvi mandalas vieną šalia kitos? Koks
ryšys sieja abu kūrinius?2. Kas nupiešta antrosios mandalos centre? Į ką ši figūra / objektas
yra panašus?3. Kokio pobūdžio linijos piešiamos mandalos viduje?4. Kokios spalvos naudojamos mandalos piešinyje?5. Kurios iš jų yra vyraujančios? Jei kurios spalvos trūksta, kokios
būtent?6. Kokie jausmai, išgyvenimai apima mandalos autorių, stebintį
kūrinį?7. Ką „pasakinėja“ autoriui mandala?
�� ��
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių mandalos ir vaizdo įrašas. Mandalos gali būti eksponuojamos viešoje parodoje. Vaizdo įrašas grupės vadovui padės įvertinti naudojamos metodikos poveikį ir efektyvumą.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. “Метод
мандала“. СанктПетербург: Речь.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
DVIDEŠImT SEpTINTAS SKyrIuS „AŠ FIZINIu, pSIcHINIu Ir DVASINIu poŽIŪrIu“
Tikslas: sudaryti sąlygas grupės dalyviams patyrinėti savivaizdžio aspektus: fizinį, psichinį ir dvasinį.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į pojūčius, asociacijas su
konkrečiais objektais.2. Sudaryti sąlygas materializuoti grupės dalyvių vaizdinius.3. Aptarti kūrinius, padėti grupės dalyviams išskirti fizinio, psichi
nio ir dvasinio savivaizdžio aspektus.Metodai: pokalbis, vaizdinių stebėjimas, selekcionavimas, sava
rankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti.
Grupės dalyvių vaizduotės žaidimui reikalingi trijų rūšių realių objektų pavadinimai. Savarankiškam dalyvių darbui reikės šių priemo
�� ��
nių: balto, spalvoto, vyniojamojo popieriaus, dažų, teptukų, indelių vandeniui, klijų, žirklių ir t. t.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeninius pojūčius, juos selekcio
nuoti, analizuoti.2. Gebės materializuoti vaizdinius, juos apibūdinti. 3. Lavins refleksijos, empatijos įgūdžius, formuosis išsamesnį Aš
vaizdą.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: prieš atliekant užduotį reikia įvadi
nio pokalbio apie skirtingas žmogaus asmenybės puses: fizinį kūną, psichiką ir dvasinį pasaulį, aptarti jų skirtumus ir poveikio elgesiui ypatybes. Reikėtų paskatinti grupės dalyvius pasinaudoti patyrimu ir paanalizuoti autentiškus prisiminimus apie skirtingų išgyvenimų, būsenų, įgytos patirties poveikį savajam Aš. Prisiminimų analizė padėtų išryškinti ir sukonkretinti asmeninius vaizdinius. Įvadinis pokalbis turėtų paskatinti, nuteikti grupės dalyvius savianalizei. Prieš užduotį kiekvieno dalyvio paprašoma parinkti savo fiziniam kūnui tinkantį simbolį iš materialaus daiktų pasaulio, iš gyvūnų – psichikai, iš mitologinių būtybių – dvasiniam pasauliui. Kiekvienam kūnui naudojamas atskiras popieriaus lapas. Kūrybinio darbo metu grupės dalyviai skatinami pasitikėti savo vaizdiniais ir piešti tuos vaizdinius, kurie yra ryškiausi.
Patarimai vadovui: pokalbiui apie fizinio kūno, psichikos ir dvasinio pasaulio ryšį grupės vadovas turi specialiai pasiruošti. Pravartu pasiskaityti kokį nors R. Štainer gydomąją pedagogiką ir antroposofinę sistemą aprašantį veikalą, pastudijuoti K. G. Jungo analitinėje psichologijoje aprašomą Savasties archetipo struktūrą, jo ryšį su psichika ir transcendencijos procesu. Taip pat pravartu pavartyti jogos sistemos vadovėlius, kuriuose aprašoma žmogaus fizinio, astralinio ir priežasties kūnų sandara, jungtys. Grupės vadovas gali pasirinkti, kuriomis idėjomis remtis: skirtingų filosofinių mokyklų ar psichologijos klasiko K. G. Jungo. Įvadiniam pokalbiui būtina nusiteikti rimtai. Kūrybinio proceso metu reikia sekti grupės dalyvių nuotaikas, jų išraišką.
Užsiėmimo eiga: įvadiniam pokalbiui skiriama ~20 min., kūrybiniam darbui ~40–50 min., tada daroma pertrauka. Jos metu sutvarko
�� ��
ma darbo vieta ir dailinės raiškos priemonės. Po pertraukos aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, kai aptaria kūrinius. Kiekvieno grupės dalyvio kūriniai eksponuojami kartu. Prieš aptarimą jie apžiūrimi visų grupės dalyvių. Aptariant kalbančio asmens kūriniai padedami į rato vidurį.
Orientaciniai aptarimo klausimai:1. Kaip jaučiatės, matydamas savo kūnus, jų skirtybes? Ar kuris
nors iš jų yra mieliausias? Jei taip, kuris?2. Jei kuris nors iš kūnų nėra mielas, kas lemia, kad jis yra toks
atstumiantis? Ką galėtumėte padaryti, kad nemielas kūnas taptų priimtinesnis?
3. Kuri Jūsų saviraiškos dalis labiausiai patinka? Kokios savybės lemia šį patrauklumą?
4. Kaip šiomis savybėmis naudojatės realiame gyvenime?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka po tris kiekvieno
grupės dalyvio kūrinius. Šie kūriniai – tai skirtingo autoriaus kūno: fizinio, psichinio ir dvasinio, projekcijos. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjimo autoriaus kūrinių interpretacija. Turimus duomenis grupės vadovas galės panaudoti dalyvių elgesio analizei.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Joga kūnas ir dvasia. (1996). Vilnius: Homo faber.4. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.5. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.6. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
�� ��
DVIDEŠImT AŠTuNTAS SKyrIuS „SVArbIAuSIAS mANo gyVENImo įVyKIS“
Tikslas: koncentruoti dėmesį į praeities įvykius. Pagalvoti apie jo vertę, aiškintis ir analizuoti šio įvykio pasekmių reikšmę.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į prisiminimus ir vidinius
pojūčius.2. Sudaryti sąlygas vidiniams pojūčiams, susijusiems su prisimini
mais, materializuotis.3. Verbalizuoti kūrinių prasmę.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: spalvoto, balto, vyniojamojo popieriaus, dažų, teptukų, flomasterių, indelių vandeniui, klijų, įvairių spalvotų žurnalų, žirklių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės sutelkti dėmesį į prisiminimus ir vidinius pojūčius.2. Gebės išreikšti vidinius pojūčius, juos materializuoti, analizuoti
jų prasmę.3. Lavins toleranciją, intuiciją, įžvalgą, empatiją.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: būtinas įvadinis pokalbis, sujun
giantis praėjusį ir dabartinį užsiėmimus. Prieš kūrybinį procesą reikia paskatinti grupės dalyvius susikoncentruoti į praeities prisiminimus, iškylančius vaizdinius. Pamąstyti, kurie iš jų svarbiausi, ir pasirinktą materializuoti.
Grupės dalyviai laisvai renkasi dailinės raiškos priemones. Vadovas į kūrybinį procesą nesikiša. Užsiėmimo metu seka, kaip grupė laikosi priimtų taisyklių.
�� ��
Patarimai vadovui: įvadinį pokalbį galima pradėti nuo to, kad žmonių gyvenimą galima skirstyti pagal amžiaus tarpsnius, pavyzdžiui, vaikystė, paauglystė, jaunystė ir t. t. Tai objektyvus gyvenimo tarpsnių skirstymas. Vėliau galima pasakyti, kad gali būti ir kitoks gyvenimo periodų klasifikavimas (pagal svarbiausius gyvenimo įvykius), pavyzdžiui, pirmoji diena darželyje, pirmoji diena mokykloje, mokyklos baigimas, vedybos, skyrybos, darbovietės keitimas, artimo žmogaus mirtis ir t. t. Įvairiais gyvenimo laikotarpiais žmonės skirtingai vertina įvykius. Gali atsitikti ir taip, kad svarbiausiu gyvenimo įvykiu taps konfliktas su draugu, svarbi žinia, persikraustymas, naujas kaimynas, pietūs kavinėje, pokalbis su nepažįstamuoju, o gal net susapnuotas sapnas... Užduoties tema grupės dalyviams leidžia pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies ir įvertinti įvykius tarsi iš naujo. Svarbiausias gyvenimo įvykis skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingas prasmes. Vieniems jis gali būti džiugus, kitiems – skausmingas. Būtina paminėti, kad tą patį gyvenimo įvykį tas pats žmogus po ilgesnio laiko gali traktuoti kitaip. Tuomet įvykis yra vertinamas ambivalentiškai ir požiūris į jį priklauso nuo asmens būsenos. Gali būti svarbu pasiaiškinti ambivalentiškumo priežastis.
Grupės dalyviams gali būti sunku dirbti su savo vaizdiniais. Jie gali nesuprasti, ko iš jų reikalaujama. Jei taip atsitiktų, galima pasinaudoti valdomos vaizduotės tekstu. Jis pridedamas prieduose.
Jei vaizdiniai, prisiminimai sukeltų labai slogius išgyvenimus ir kuris nors iš dalyvių pradėtų verkti, grupės vadovas neturėtų jam trukdyti. Jei verksmas trukdytų kitiems dirbti, tuomet vadovas gali pasikalbėti su verkiančiu žmogumi kurioje nors nuošalioje patalpos vietoje.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, ~10 min. – grupės dalyvių darbui su vaizduote, 20–30 min. – kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka, per kurią sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Tada aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai aptardami užduotį. Aptariama visiems grupės dalyviams ratu susėdus. Vadovas turėtų priminti, kad pokalbio metu grupė privalo laikytis priimtų taisyklių.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kaip sekėsi kūrybinis procesas?2. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo dirbant su vaizdiniais?3. Koks įvykis vaizduojamas kūrinyje?
�� ��
4. Kaip kūrinio autorius jaučiasi dabar?5. Kaip šis įvykis pakeitė Jūsų gyvenimą?6. Ką apie įvykį mano Jūsų artimieji?7. Ką apie įvykį gali pasakyti grupė?8. Kaip vertinate šį įvykį dabar?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo liks grupės dalyvių kūri
niai. Jie gali būti eksponuojami viešoje parodoje, surengtoje baigiantis dailės terapijos seansui. Taip pat liks vaizdo įrašai, kuriuose bus užfiksuotos kūrinių analizės, interpretavimo akimirkos. Šiuos duomenis grupės vadovas galės naudoti vestų užsiėmimų analizei, dailės terapijos metodų tobulinimui.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Petrovas, N. (1993). Savitaiga senovėje ir dabar. Vilnius: Avicena.4. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
DVIDEŠImT DEVINTAS SKyrIuS „mANo SKulpTŪrINIS porTrETAS“
Užsiėmimo tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams tikslinti fizinio kūno vaizdinį, padėti įsisąmoninti savo asmenybės unikalumą, stiprinti identitetą.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į išgyvenimus ir pojūčius.2. Skatinti grupės dalyvius materializuoti pojūčius.3. Aptarti kūrinius ir kūrybos metu kilusius išgyvenimus. Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.
�0 �1
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: plastilino, molio, plastiko ar specialiai lipdymui paruoštos kvietinių miltų tešlos, lipdymo lentelių, indelių vandeniui, skudurų, stekų, įvairių formų ir medžiagų dekoravimui (pavyzdžiui, grubios faktūros skudurai, rašiklių antgaliai, buki peiliai, pagaliukai ir t. t.).
Tikėtinos kompetencijos:1. Mokės koncentruoti dėmesį į vidinius pojūčius.2. Gebės materializuoti vidinius, juos analizuoti.3. Lavins intuiciją, empatijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: paprastai žmonėms būna sunku ob
jektyviai suvokti savo kūno vaizdą. Labai dažnai kūno vaizdas būna iškreiptas, pavyzdžiui, asmuo sau gali atrodyti pernelyg storas, nors iš tiesų toks nėra. Šia užduotimi galima tikslinti fizinio kūno vaizdinį. Ji sujungia aštuntos, dešimtos, šešioliktos, dvidešimt septintos užduočių metu gautas žinias ir pakartotinai stiprina, sutvirtina asmens fizinį tapatumą.
Užsiėmimą galima pradėti įvadiniu pokalbiu, nuteikiančiu darbui. Galima apžvelgti tai, kas jau buvo padaryta šia tema, kas buvo išgyventa, atrasta, įsisąmoninta. Po to kiekvienas dalyvis pasiima tokį plastinės medžiagos dydžio gabalą, kokio jis nori, koks jam atrodo būtų reikalingas. Plastinės medžiagos kiekio vadovas neturi riboti. Lipdoma ant specialių lipdymo lentelių. Skulptūros autorius formuoja savo figūros portretą tokį, kokio jis nori. Grupės vadovas turėtų paskatinti grupės dalyvius susikoncentruoti į save, gilintis į savo unikalumą, asmenines savybes, savo pojūčius ir iš jų kylančius vaizdinius. Vaizdinys turi padiktuoti autoriui skulptūrinio autoportreto formą. Ji gali būti tiek sumažinta žmogaus figūra, tiek geometrinis kūnas, tiek abstraktus neaiškios formos ar pavidalo masės gabalas ir t. t. Svarbu, kaip pačią formą interpretuos autorius. Po kūrybinio proceso autoriui
�0 �1
būtina skulptūrą paimti į rankas ir atsistoti. Nuleisti skulptūrą ir rankas žemyn ir pasižiūrėti iš viršaus. Iš šios pozicijos patyrinėti, ką „sako“ tokia skulptūrinio autoportreto padėtis. Tuomet skulptūrą apsukti iš kitos pusės ir iškelti rankomis į viršų, patyrinėti, ką „sako“ tokia padėtis. Po to vėl apversti iš kitos pusės (taip, kaip dar nebuvo apversta) ir ištiesti rankas su skulptūra į priekį. Patyrinėti, ką „sako“ trečioji skulptūrinio autoportreto padėtis. Šį skulptūrinio autoportreto vartymą ir apžiūrą autoriai atlieka pagal vadovo komandą. Paprastai kiekviena figūros padėtis sukelia vis kitokius pojūčius. Grupės vadovui reikia dalyvius paskatinti kreipti į tai dėmesį.
Patarimai vadovui: fizinio kūno lipdymas gali sukelti nemalonius jausmus tiems grupės dalyviams, kurie turi fizinę negalę, ir ypač tiems, kurie fizinę negalę yra įgiję po kokios nors avarijos, po nelaimingo atsitikimo ir t. t. Vadovas turi atidžiai sekti grupės dalyvių emocines reakcijas. Jei atsitiktų taip, kad kuris nors grupės dalyvis pradėtų verkti, reikia su juo individualiai pasikalbėti. Galima bandyti nukreipti jo dėmesį nuo fizinio kūno formos prie asmeninių savybių įkūnijimo plastinėje medžiagoje. Priminti, kokius simbolius jis naudojo temoje „Aš fiziniu, psichiniu ir dvasiniu požiūriu“. Reikėtų bandyti žmogui paaiškinti, kad net sunkiausią fizinę negalę turintis asmuo išsaugo puikių dvasinių savybių potencialą ir gali jį dar labiau tobulinti. Kita vertus, skaudi emocinė reakcija liudija, kad grupės dalyvis dar nėra susitaikęs su fizinio kūno patirtomis žaizdomis ir šis nesusitaikymas gali būti kliūtis perkeliant dėmesį į asmenines savybes. Gali būti, kad geriausia pagalba dvasinę kančią dėl fizinio kūno sužalojimų išgyvenančiam žmogui yra empatiškas, įdėmus, atidus jo pasakojimo išklausymas.
Duodamas instrukcijas skulptūriniam autoportretui vartyti, grupės vadovas neturi sukurti autoritarinės atmosferos. Instrukcijas reikia traktuoti kaip prašymus, pageidavimus. Komandas išsakyti ramiu balsu, paskatinti dalyvius koncentruotis į savo pojūčius, jų poliariškumą. Aptariant skulptūrinius autoportretus, būtina laikytis grupės taisyklių.
Užsiėmimo eiga: ~ 10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 20–30 min. – kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos plastinės raiškos priemonės, darbo vieta, pasiruošiama aptarti kūrinį.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai aptardami užduotį. Aptariama visiems grupės dalyviams susėdus ratu. Rato vi
�2 ��
duryje eksponuojamos skulptūros. Kad grupės dalyviams būtų patogiau jas aptarti, geriau skulptūras išdėlioti arčiau autoriaus sėdėjimo vietos.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo kūrybos metu?2. Kaip galėtumėte apibūdinti savo kūrinį?3. Kaip jo forma siejasi su Jūsų kūnu realiame gyvenime? Kokias
Jūsų fizines / asmenines savybes skulptūra pabrėžia?4. Ką Jums reiškia tokia skulptūros forma?5. Ar norėtumėte ką nors skulptūroje pakeisti? Jei taip, ką? (Jei at
sakymas teigiamas, būtina sudaryti sąlygas kūrinių korekcijai.)Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūri
niai ir vaizdo įrašas. Kūriniai gali būti eksponuojami viešoje parodoje. Vaizdo įrašas grupės vadovui sudarys sąlygas analizuoti savo veiklą ir poveikį užsiėmimo metu, padės įvertinti panaudoto metodo poveikį, efektyvumą ir sudarys galimybę tobulinti patį metodą ateityje.
Rekomenduojama literatūra: 1. Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Trai-
ning. London and Stirling: Kogan Page.2. Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasa-
kose, mituose. Vilnius: Tyto alba.3. Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling.
London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-
алистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.6. Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. Санкт
Петербург: Речь.7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные
нити.
�2 ��
TrISDEŠImTAS SKyrIuS „mANo VEIDAS“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams suvokti savojo Aš neatpažintas ypatybes.
Uždaviniai: 1. Aprūpinti grupės dalyvius savarankiškai kūrybai skirtomis dai
linės raiškos priemonėmis.2. Lavinti empatijos, įžvalgos, interpretacijos įgūdžius.3. Sudaryti sąlygas neatpažintų savybių suvokimui. Metodai: pokalbis, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravi
mas, interpretavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užduočiai realizuoti reikalin
ga didelė patalpa, kurioje užtektų vietos 15 dalyvių stalams ir aptarimo ratui.
Savarankiškam grupės dalyvių darbui reikės: popieriaus lapo kiekvienam, žirklių, klijų, guašo, teptukų, indelių vandeniui, storų flomasterių, gumos, popieriaus susegiklio.
Tikėtinos kompetencijos: 1. Supras, kas yra projekcija. 2. Gebės pastebėti ryšį tarp kaukės personažo ir asmeninių savy
bių, atpažins savo savybes.3. Formuosis tolerantišką nuostatą kitų atžvilgiu.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: per įvadinį pokalbį grupės daly
viams pasakoma, kad bendravimą dažnai komplikuoja nesuvoktos asmenybės savybės, kurios vis tiek pasireiškia elgesiu ir yra matomos bendravimo partneriams. Neįsisąmonintos asmenybės savybės lemia kitą elgesio prasmę, nei pats asmuo suteikia savo veiksmams, ir sukelia netikėtas, nelauktas pasekmes. Įsisąmonintos savybės atveria kitokias bendravimo galimybes ir perspektyvas. Asmuo gali pats projektuoti bendravimo situacijas ir kelti realesnius lūkesčius.
Grupės dalyviams pasakoma šio užsiėmimo užduotis. Personažą kaukei kiekvienas grupės dalyvis gali laisvai pasirinkti tokį, kokį nori. Svarbu, kad kaukė dengtų veidą. Gamindami kaukę, dalyviai gali
�� ��
plėšyti, lankstyti, klijuoti popierių taip, kaip jiems atrodo geriau, patogiau. Baigęs gaminti kaukę, kiekvienas turės ją pademonstruoti kitiems grupės dalyviams, pristatyti personažą ir papasakoti asociacijas.
Patarimai vadovui: grupės vadovui reikėtų turėti keletą popieriaus plastikos leidinių, kad dalyviai galėtų žvilgtelėti į kaukės konstrukciją ir galimus personažus. Vadovas pats gali parodyti dalyviams popieriaus plastikos būdų, patarti, kaip lengviau modeliuoti kaukę, kaip klijuoti, kaip pasinaudoti popieriaus susegiklio. Jis turėtų pasirūpinti, kad grupės dalyviams dirbti būtų patogu.
Užduoties atlikimo eiga: 10–15 min. skiriama užduočiai pateikti, popieriaus plastikai demonstruoti. Kaukę grupės dalyviai gamina ~ 40 min. Po to galima skirti laiko pertraukai, sutvarkyti darbo vietą.
Skyriaus išvadas formuluoja grupės dalyviai, kai aptariama užduotis. Aptarimas pradedamas visiems grupės dalyviams susirinkus į ratą ir užsidėjus kaukes. Pasidžiaugus kaukėmis, jos nusiimamos ir pradedamas pokalbis. Reikėtų kalbėti visiems grupės dalyviams. Dalyvio kaukės personažo pristatymą galima pradėti nuo pakartotinio kaukės demonstravimo, ją užsidedant ir naujo. Aptarimas baigiamas, kai kiekvienas dalyvis išsako savo nuomonę apie patyrimą užsiėmimo metu.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Koks personažas buvo pasirinktas?2. Kokios savybės yra būdingos šiam personažui?3. Ar šios savybės yra būdingos kaukės autoriui?4. Jei taip, kaip jos pasireiškia realiame gyvenime?5. Ar minėtas kaukės autoriaus savybes pastebi kiti grupės dalyviai?6. Jei taip, ką jie mano apie kaukės autoriaus savybes?7. Ką kaukės autoriui reiškia grupės refleksija jo kaukės ir asmeni
nių savybių atžvilgiu?8. Ką naujo jis sužinojo apie save šio užsiėmimo metu?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio
kaukė, jos požymių interpretacijos įrašas vaizdajuostėje. Šia medžiaga gali pasinaudoti tiek grupės vadovas, tiek bet kuris grupės dalyvis kitų užsiėmimų metu: dalyviai – geriau pažinti save, o grupės vadovas – pokyčiams nustatyti ir įvertinti.
�� ��
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma littera.3. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.4. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.5. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.
TrISDEŠImT pIrmAS SKyrIuS „KĄ mAN rEIŠKIA pyKTIS, lIŪDESyS, SKAuSmAS, bAImĖ, gĖDA, INTErESAS, mEIlĖ, DŽIAugSmAS,
NuoSTAbA, pANIEKA…“
Tikslas: suprasti bazinių emocijų poveikį, tirti, kokias pasekmes sukelia bazinės emocijos.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į vieną iš bazinių emo
cijų.2. Tirti bazinės emocijos sukeliamus vaizdinius.3. Paskatinti grupės dalyvius:
• projektuoti bazinės emocijos išraiškos tikėtinas pasekmes; • dalintis turima emocijų išgyvenimo patirtimi.
Metodai: pokalbis, atsitiktinė stimulo atranka, vaizdinių stebėjimas, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti.
Į indą sudedami maži popieriaus lapeliai su užrašytomis bazinėmis emocijomis. Lapelių turi būti tiek, kiek grupės dalyvių. Dar reikalingi popieriaus lapai, dažai, klijai, žirklės, teptukai, indeliai vandeniui.
Tikėtinos kompetencijos:1. Grupės dalyviai išmoks koncentruoti dėmesį ties savo pojūčiais,
bandys suprasti jų prasmę, daromą poveikį elgesiui.2. Sužinos, kad žmogaus elgesį reguliuoja emocijos: kuo jos la
biau nepažįstamos, tuo paslapčia stipriau veikia veiksmus.
�� ��
3. Lavins empatijos, tolerancijos, kitų supratimo įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys: Reikalavimai užduočiai atlikti: įvadinio pokalbio metu grupės daly
viai supažindinami su bazinių emocijų poveikiu. Jiems pasakoma, kad bazinės emocijos turi nepaprastai didelę reikšmę socializacijos procesui. Veikiami bazinių emocijų, žmonės priima įvairius sprendimus. Jei emocijos atpažįstamos, įsisąmoninamas jų poveikis, sprendimą galima priimti vadovaujantis protu. Jei emocijų poveikis neįsisąmoninamas – emocijos veikia latentiškai ir sprendimas priimamas neapsvarsčius visų galimų pasekmių, yra ne toks apgalvotas.
Paskui grupės dalyviams pasiūloma patyrinėti bazines emocijas. Kiekvienas dalyvis emociją išsirenka pats, išsitraukdamas jos pavadinimą lapelyje, ir keletą minučių skiria asociacijoms, prisiminimams, susijusiems su šia emocija, jų apmąstymui. Paskui grupės vadovas paragina pasirinkti svarbiausią, ryškiausią vaizdinį ir tinkamiausiomis dailinės raiškos priemonėmis jį perkelti ant popieriaus. Grupės dalyviams pasiūloma įvairiausių dailinės raiškos priemonių. Įvairovė būtina emocijų diferenciacijai. Skirtingos emocijos gali sukelti įvairiausius vaizdinius, kurių išraiškai vienodos dailės priemonės gali netikti. Kūrybinis procesas yra visiškai laisvas, neribojamas jokių grupės vadovo reikalavimų.
Patarimai vadovui: prisiminimai, ypač susiję su skausmu, liūdesiu, gėda, baime, gali sukelti skaudžių išgyvenimų, kuriuos gali lydėti grupės dalyvių ašaros. Grupės vadovas turėtų būti kantrus ir tolerantiškas. Jei dalyvis negali ilgą laiką pradėti kurti, galima pasiūlyti pasikalbėti arba nupiešti skaudinančią situaciją.
Užduoties atlikimo eiga: įvadiniam pokalbiui skiriama ~15 min. Darbui su bazine emocija skiriama ~40 min. Po to daroma pertrauka. Sutvarkoma darbo vieta, pasiruošiama aptarti darbus.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai, savarankiškai aptardami kūrybinį darbą. Kiekvieno grupės dalyvio piešiniai aptariami grupėje, visiems dalyviams susėdus ratu.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Su kuo susijusi bazinė emocija? Ką ji reiškia?2. Kaip dažnai ji išgyvenama? Kokiose situacijose ji kyla?3. Kokias pasekmes sukelia bazinės emocijos išraiška?
�� ��
4. Kokių veiksmų imamasi bazinės emocijos išraiškos pasekmėms „sutvarkyti“?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno autoriaus kūrinys. Tai materialus dokumentas, liudijantis subjektyvius autoriaus išgyvenimus. Vaizdajuostėje lieka kūrinio interpretacija. Tiek kūriniai, tiek vaizdo įrašas bus panaudoti kitame užsiėmime kaip stimulas. Ir kūrinys, ir vaizdo įrašas gali būti naudojami kitų užsiėmimų metu kaip iliustracinė ar diagnostinė medžiaga.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Изард, К. (1999). Психология эмоции. СанктПетербург:
Питер.6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.
TrISDEŠImT ANTrAS SKyrIuS „EmocIjoS, KurIAS DAŽNIAuSIAI IŠgyVENu“
Užduoties tikslas: paanalizuoti bendravimo patyrimą, mintyse sugrįžti į tuos pačius jausmus, kurie dažniausiai kyla bendraujant.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į praėjusio ir šio užsiėmi
mo patyrimą.2. Tyrinėti bendravimo metu dažniausiai kylančias emocijas.3. Įsisąmoninti emocijų raiškos pasekmes per atsakomąsias kitų
žmonių reakcijas.Metodai: pokalbis, atsitiktinė stimulo atranka, vaizdinių stebėji
mas, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti.
�� ��
Savarankiškai kūrybai siūloma kiek įmanoma įvairesnių dailinės raiškos priemonių.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeniškus pojūčius, juos analizuoti.2. Pažins ir įsisąmonins emocijų poveikį veiksmams.3. Lavins refleksijos, empatijos įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: grupės vadovas turi paraginti daly
vius visiškai pasitikėti pirminiais prisiminimų vaizdiniais, kuriuos sukelia bendravimo patyrimas, sekti paskui vaizdinius, pasirinkti ryškiausią, labiausiai intriguojantį vaizdinį ir jį išreikšti simboliais, naudojant dailinės raiškos priemones.
Patarimai vadovui: užsiėmimą galima pradėti pokalbiu apie grupės dalyvių pojūčius, susijusius su praėjusiu užsiėmimu ir išgyventus per savaitę. Galima prašyti, kad kuris nors dalyvis papasakotų, ką jis išgyveno užsiėmimui pasibaigus ir laukdamas kito užsiėmimo. Vadovas gali ką nors papasakoti ir iš savo patyrimo, susijusio su praėjusiu užsiėmimu. Jo pasakojimas gali padėti nuteikti grupės dalyvius būsimam darbui arba paskatinti grupės dalyvių apmąstymus. Prieš kūrybinį procesą reikia leisti grupės dalyviams pabūti su savimi, savo jausmais, išgyvenimais. Reikėtų grupės dalyvius patikinti, kad laiko apmąstymams, vaizdiniams gali skirti tiek, kiek jiems atrodys reikalinga. Po to, kai jau bus nusprendę, kokį vaizdinį realizuos, pasirenkamos dailinės raiškos priemonės ir pradedama kurti. Paprastai vaizdinio turinys, jį atitinkantys simboliai patys diktuoja, kokias raiškos priemones pasirinkti. Grupės vadovui reikia pasitikėti grupės dalyvių pojūčiais ir vaizdiniais. Aptarimo metu vadovas turėtų paraginti dalyvius laikytis priimtų grupės taisyklių.
Užsiėmimo eiga: 15–20 min. galima skirti pokalbiui apie jausmus ir išgyvenimus; ~10 min. – vaizdiniams, jų atrankai; 30–40 min. – kūrybiniam procesui, po kurio daroma pertrauka. Likęs laikas – užduočiai aptarti.
Skyriaus išvadas formuluoja patys užsiėmimo dalyviai, aptardami užduotį. Aptarimas pradedamas susirinkus visiems grupės dalyviams į ratą. Pasirengusio kalbėti dalyvio kūrinys padedamas rato viduryje. Kiti grupės dalyviai turėtų atidžiai klausytis kalbėtojo. Jie ir vadovas
�� ��
gali užduoti klausimus, išsakyti kūrinio interpretacijas. Grupės vadovui svarbu sekti, kad dalyvių užduodami klausimai neįžeistų kalbėtojo asmenybės ir neturėtų kaltinamojo aspekto.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokie simboliai panaudoti kūrinyje?2. Ką Jums sako kūrinys, jo simboliai?3. Kaip kūrinys susijęs su realiu Jūsų gyvenimu?4. Ką sužinojote, atlikdamas šią užduotį?5. Ką jaučiate, išgyvenate dabar?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio kūri
nys, liudijantis subjektyvius autoriaus išgyvenimus. Vaizdajuostėje fiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės lyginti (jei pageidaus) su kiekviename užsiėmime kilusiais išgyvenimais ar sukurtu kūriniu, o grupės vadovas pagal šiuos duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Grupės dalyvių kūriniai gali būti eksponuojami viešoje parodoje.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Изард, К. (1999). Психология эмоции. СанктПетербург:
Питер.6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург:
Питер.
TrISDEŠImT TrEČIAS SKyrIuS „KITŲ pĖDSAKAI mANyjE…“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams per modeliuojamas situacijas „pamatyti“ tiesioginę grupės dalyvių daugiareikšmę įtaką, patirti savo veiklos ir erdvės ribas.
100 101
Uždaviniai: 1. Sudaryti sąlygas grupės įtakos projekcijai.2. Koncentruoti dėmesį į asmeniškus pojūčius, suvokti jų prasmę.3. Lavinti grupės dalyvių empatijos, refleksijos, įgūdžius.Metodai: pokalbis, keitimasis darbo vieta, kūrinių stebėjimas, sava
rankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti. Taip pat reikalingas baltas popieriaus lapas kiekvienam grupės dalyviui, minkštos kreidelės arba guašas, teptukai, indeliai vandeniui, grupės vadovui – laikrodis su sekundine rodykle.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeniškus pojūčius, juos analizuo
ti.2. Pažins ir supras emocijų poveikį veiksmams.3. Labiau pasitikės savimi, formuosis bendravimo įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: kiekvienas grupės dalyvis turi piešti
ant atskiro popieriaus lapo 1 min. (laiką seka grupės vadovas ir skelbia sutartiniu ženklu dalyviams). Po to jis eina į kaimyno iš dešinės vietą ir dirba 1 min. ties jo popieriaus lapu. Jo kaimynas eina į savo kaimyno iš dešinės vietą ir t. t. Užduotis tęsiama tol, kol visi grupės dalyviai, keliaudami per savo kaimynų iš dešinės vietas, vėl sugrįžta prie savo darbo. Sugrįžus visiems dalyviams į savo darbo vietas, grupės vadovas leidžia jiems 1 min. keisti tai, kas jiems darbe nepatinka.
Patarimai vadovui: reikėtų pasirūpinti grupės dalyvių sėdėjimo vietomis. Kiekvienam grupės dalyviui turi būti patogu palikti savo darbo vietą ir pereiti į kaimyno iš dešinės vietą. Būtina pasirūpinti, kad kiekvienas dalyvis galėtų laisvai pereiti nuo vienos darbo vietos prie kitos. Dailinės raiškos priemonės lieka ant stalo. Jų dalyviams neštis nereikia. Jie pasiima tik teptuką arba kreidelę. Grupė turėtų nuspręsti, su kokiomis priemonėmis nori dirbti (visi grupės dalyviai turi rinktis vieną dailės priemonių rūšį: guašą, flomasterius arba kreideles). Spalvą keikvienas grupės dalyvis renkasi tokią, kokios nori.
100 101
Keliaujant grupės dalyviams ratu, viena minutė skiriama darbui. Reikia pasirūpinti, kad darbo metu būtų visiška tyla. Prieš pradedant užduotį, būtina susitarti, kokiu skiriamuoju ženklu vadovas praneš apie išsekusį laiko limitą ir būtinybę pakeisti darbo vietą. Tai gali būti žodis laikas, stuktelėjimas į stalą, pliaukštelėjimas delnais ir t. t. Grupės vadovas turi atidžiai sekti sekundinę rodyklę ir tiksliai išlaikyti 1 min. intervalą. Dalyviai turi laiko pojūtį ir paprastai jaučia intervalo skirtumą, todėl vadovui nevalia 1 min. intervalo pailginti 10–20 sekundžių, o kitos minutės – sutrumpinti, taip bandant kompensuoti netikslumą. Be to, intervalo pailginimas ar sutrumpinimas pratęstų arba sutrumpintų kurio nors dalyvio darbui skirtą laiką ir taip būtų diskriminuojamos jo galimybės dirbti ties kuriuo nors kūriniu.
Sugrįžę į savo darbo vietas, grupės dalyviai gali jausti didelį nepasitenkinimą rezultatu. Dėl šios priežasties yra skiriama minutė darbui pataisyti. Jei atsitiktų taip, kad dalyviui piešinys taip nepatinka, kad jis net negali taisyti rezultato, reikia jam pirmajam leisti išlieti savo sielvartą per užduoties aptarimą. Tik vadovas turėtų sekti, kad emocijų iškrova neperaugtų į tiesioginį kaltinimą ar įžeidinėjimą.
Užduoties atlikimo eiga: užsiėmimo pradžioje 10–15 min. skiriama užduoties instrukcijai, patogiai darbo vietai paruošti. Paskui ~15 min. atliekama užduotis. Jos trukmė priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Vėliau daroma pertrauka. Po to aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Užduotis aptariama rate. Kalbant vienam grupės dalyviui, rato viduryje dedamas tik jo piešinys. Aptarimo metu būtina laikytis grupės priimtų taisyklių.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kaip jaučiatės pamatęs rezultatą?2. Kokie simboliai labiausiai jaudina: džiugina, kelia pyktį ir
pan.? 3. Kas kūrinyje labiausiai patinka / nepatinka?4. Kaip tai susiję su realaus gyvenimo situacijomis?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio kūri
nys, liudijantis autoriaus subjektyvius išgyvenimus. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės lyginti (jei pageidaus) su kiekvieno užsiėmimo metu kylančiais išgyvenimais ar kūriniu, o grupės
102 10�
vadovas pagal šiuos duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
TrISDEŠImT KETVIrTAS SKyrIuS „bENDrAVImAS pIEŠINIu“
Užduoties tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams pažinti neverbalinę komunikaciją.
Uždaviniai:1. Koncentruoti dėmesį į neverbalinę komunikaciją, jos siuntimą
ir priėmimą.2. Palyginti neverbalinės ir verbalinės komunikacijos ypatybes,
pranašumus ir trūkumus.3. Lavinti grupės dalyvių pastabumą detalėms, bendravimo partne
rio neverbalinei išraiškai.Metodai: pokalbis, atsitiktinė stimulo atranka, vaizdinių stebėji
mas, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Stalai sustumiami taip, kad du grupės dalyviai sėdėtų vienas šalia kito. Turėtų būti palikta vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti. Atliekant užduotį, naudojamos šios priemonės: A3 arba A4 formato popieriaus lapas dviem žmonėms. Vienas 6 spalvų flomasterių rinkinys dviem žmonėms arba skirtingų spalvų rašikliai asmeniškai kiekvienam dalyviui.
102 10�
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Patirs verbalinės ir neverbalinės komunikacijos pranašumus ir
trūkumus. Pažins asmeninės neverbalinės komunikacijos ypatybes.
2. Gebės koncentruoti dėmesį į bendravimo partnerio išraišką.3. Stiprins toleranciją ir empatiją bendravimo partneriui.
Detalus skyriaus turinysReikalavimai užduočiai atlikti: įvadinio pokalbio metu grupei
atskleidžiamos verbalinės ir neverbalinės komunikacijos formų pasekmės. Tinkamas šių bendravimo formų derinys gali lemti pasitenkinimą bendravimu, bendravimo rezultatyvumą, sėkmę. Ir atvirkščiai – netinkamas derinys gali tapti bendravimo kliūtimis, stabdančiomis bendravimą ar kliudančiomis jo tėkmei, arba įeiti į bendravimo filtrus, iškreipiančius ateinančią informaciją ar neleidžiančius jos priimti ir sąlygojančius ateinančios informacijos tikrinimą. Neverbalinės komunikacijos signalai ne visada suvokiami sąmoningai. Tačiau pasąmonė juos fiksuoja. Dėl nesąmoningo neverbalinės komunikacijos suvokimo ne visada verbalinės ir neverbalinės komunikacijos neatitikimas yra pastebimas. Tačiau būtent verbalinės ir neverbalinės komunikacijos nesuderinamumas arba siunčiami skirtingos prasmės signalai gali tapti nepasitikėjimo, įtarumo šatiniais.
Atlikdami užduotį, grupės dalyviai turėtų pasirinkti mažiausiai pažįstamą bendravimo partnerį (arba poros išrenkamos burtų keliu). Popierius yra abiejų bendravimo partnerių susitikimo vieta. Bendravimo partneriai jame susitinka ir perteikia vienas kitam informaciją, kuri čia ir dabar momente jiems atrodo svarbiausia. Bendrauti būtina be žodžių, popieriaus lape, piešiant. Bendravimui skiriamas laikas: 15–20 min.
Patarimai vadovui: jei grupės dalyviams būtų sunku pasirinkti bendravimo partnerį neverbalinei komunikacijai, tuomet grupės vadovas turi imtis iniciatyvos ir parinkti poras burtų keliu. Galima pasinaudoti skaičiuote arba leisti dalyviams traukti vienodų daiktų poras (smuklūs daiktai sudedami taip, kad būtų po du tos pačios rūšies daiktus. Išsitraukę du tokius pačius daiktus asmenys tampa užduoties pora). Kūrybinio darbo metu reikia sekti, kad poros nepradėtų bendrauti žodžiais. Atliekant užduotį neturi girdėtis kalbos garsų.
10� 10�
Užduoties atlikimo eiga: ~10 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 15–20 min. kūrybiniam darbui. Po to daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės, pasiruošiama užduočiai aptarti.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Užduoties rezultatas aptariamas ratu susėdus visiems grupės dalyviams. Bendras dviejų žmonių kūrinys padedamas rato viduryje. Reikėtų, kad kiekvienas bendravimo partneris verbalizuotų tai, ką jis pasakojo piešiniu, t. y. parodytų tuos piešinio objektus, kuriuos piešė jis ir pristatytų tas piešinio vietas, kurias užėmė jo piešiami objektai. Taip pat reikėtų, kad kiekvienas iš bendravimo partnerių reaguotų į verbalizuotą bendravimo partnerio informaciją, t. y. pasakytų, ar sutapo anksčiau piešiniu perteikta informacija su informacija, perteikiama kalba. Į konkretaus kūrinio aptarimą gali įsijungti bet kuris grupės dalyvis.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokie jausmai kilo atliekant užduotį? 2. Kas padėjo suprasti bendravimo partnerį?3. Kaip jautėsi partneriai bendravimo metu?4. Ką sako popieriaus lape išdėstyti objektai, simboliai apie ben
dravimo partnerius?5. Kaip partnerių neverbalinės komunikacijos ypatybės pasireiškia
realaus bendravimo metu?6. Kokio pobūdžio yra kūrinys: pasakojimo iliustracija ar kalbėji
mas vaizdais?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka dviejų dalyvių kūri
nys, liudijantis subjektyvius autorių išgyvenimus. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės lyginti (jei pageidaus) su kitų užsiėmimų metu kylančiais išgyvenimais ar kūriniu, o grupės vadovas pagal šiuos duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.
10� 10�
4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
TrISDEŠImT pENKTAS SKyrIuS „roŽĖS KrŪmAS“ (pAgAl j. AllAN mEToDIKĄ)
Tikslas: sudaryti galimybę suvokti savo ir artimiausios socialinės aplinkos santykį su praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į vaizdinius, juos sekti, se
lekcionuoti.2. Atrinkti svarbiausią vaizdinį ir jį materializuoti.3. Pagelbėti grupės dalyviams suvokti subjektyvų santykį su socia
line aplinka.Metodai: pokalbis, relaksacijos pratimas, valdomos vaizduotės
teksto skaitymas, vaizdinių stebėjimas, savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti. Savarankiškam kūrybiniam darbui reikalingos tokios priemonės: grupės vadovui reikėtų turėti valdomos vaizduotės tekstą (jis pateikiamas prieduose tokiu pat pavadinimu), muzikinį įrašą kompaktinėje plokštelėje, grotuvą. Grupės dalyviams būtina turėti popieriaus lapą kiekvienam asmeniškai, storus flomasterius ar minkštas aliejines kreideles.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeninius pojūčius, juos analizuoti.2. Suvoks praeities patyrimo poveikį dabarčiai.3. Lavins refleksijos, empatijos įgūdžius.Trumpas skyriaus turinysReikalavimai užduočiai atlikti: užduotį atlieka kiekvienas grupės
dalyvis individualiai. Pirmiausia yra išklausomas tekstas. Klausant tekstą, kyla vaizdiniai. Po to užduotis atliekama tylioje, ramioje aplinkoje.
10� 10�
Patarimai vadovui: užsiėmimo pradžioje reikia skirti laiko įvadiniam pokalbiui. Jo metu aptarti svarbiausius grupės dalyvių išgyvenimus, kilusius nuo praėjusio iki šio užsiėmimo. Būtina pasirūpinti, kad iš anksto paruoštos visos dalinės raiškos priemonės būtų gerai prieinamos dalyviams, kad jiems būtų patogu sėdėti kėdėse. Prieš pradedant skaityti tekstą, galima atlikti relaksacinį pratimą: reikia koncentruoti dalyvių dėmesį į kokį nors vieną objektą ~1 min. laiko. Po to paprašyti grupės dalyvių užsimerkti. Tuomet jau galima skaityti tekstą (žr. prieduose). Balso tonas turi būti įtaigus, švelnus, malonus, atitinkantis teksto ritmą. Skaitant būtina išlaikyti pauzes ir lėtą tempą. Galima pasinaudoti relaksacine muzika įspūdžiui sustiprinti.
Užduoties atlikimo eiga: ~5–10 min. skiriamos įvadiniam pokalbiui. ~5 min. skiriamos dailinės raiškos priemonėms ir darbo vietai paruošti. Reikia pasirūpinti darbo vietomis. Jos turi būti išdėstytos taip, kad grupės vadovas galėtų stovėti prieš dalyvius. ~10–15 min. skiriama tekstui skaityti, tada vyksta kūrybinis procesas. Grupės dalyviams baigus piešti, daroma pertrauka, po jos aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Aptariama grupės dalyviams susėdus ratu. Į rato vidurį padedamas pasiruošusio kalbėti asmens kūrinys. Aptarimas vyksta pagal patiektus orientacinius klausimus. Nebūtina kalbėti visiems grupės dalyviams. Gali būti taip, kad kuris nors grupės dalyvis nenorės kalbėti, bet klausydamasis kolegos pasakojimo supras ir savo kūrinio prasmę. Grupės vadovas turi jautriai reaguoti į grupės dalyvių nuotaikas.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Koks rožės krūmas Jūs esate ir kaip atrodote?2. Papasakokite apie savo žiedus ir lapus.3. Papasakokite apie savo stiebus ir šakas.4. Jūs turite spyglius? Jei taip, papasakokite apie juos. Jei ne, tai
pasakykite, kaip Jūs ginatės? Jūs esate geras ar piktas krūmas?5. Papasakokite apie savo šaknis.6. Papasakokite, kur Jūs gyvenate. Kokie daiktai Jus supa? Jums
patinka gyventi toje vietoje, kur esate?7. Jūs manote, kad esate panašus į rožės krūmą ar į ką nors kita? Į
ką Jūs panašus?8. Kas rūpinasi Jumis? Jums tai patinka? Kokiu būdu Jumis rūpina
masi?
10� 10�
9. Kaip Jūs jaučiatės šios dienos oru? Kas atsitinka su Jumis, kai keičiasi metų laikai?
10. Kaip Jūs jaučiatės, atlikdami rožės krūmo vaidmenį? Kaip jūs šiuo vaidmeniu gyvenate?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio kūrinys, liudijantis subjektyvius autoriaus išgyvenimus. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės lyginti (jei pageidaus) su kiekvieno užsiėmimo metu kylančiais išgyvenimais ar kūriniu, o grupės vadovas pagal šiuos duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт
Петербург: ДиалогЛотоць.
TrISDEŠImT ŠEŠTAS SKyrIuS „mANo VIETA grupĖjE“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams stebėti ir suvokti savo įsiliejimo į grupinę veiklą pastangas, atpažinti šių pastangų raiškos ypatybes ir jų prasmę kitų grupės dalyvių požiūriu.
Uždaviniai:1. Sudaryti sąlygas atsiskleisti asmens nuostatai į grupinę veiklą.2. Atskleisti grupės dalyvių nuostatas į grupinį darbą, lyderystę,
atsakomybę ir t. t.3. Formuoti pozityvų vaizdinį apie grupinę veiklą.Metodai: pokalbis, bendradarbiavimas, savarankiškas ir grupinis
kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, bendro kūrininio eksponavimas.
10� 10�
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti.
Priemonės: labai didelis popieriaus lapas visai grupei (tokio dydžio, kad grupės dalyviai galėtų laisvai vaikščioti po jį). Jis gali būti suklijuotas iš kelių vatmano lapų ar dviejų ilgų vyniojamojo popieriaus gabalų. Įvairių spalvų dažai, stori teptukai.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Grupinėje veikloje mokysis dirbti kartu. Sužinos, kaip yra verti
nami kitų kolegų.2. Gebės atpažinti savo nuostatą grupinio darbo atžvilgiu, įvertins
grupinio darbo įgūdžius.3. Formuosis toleranciją, pagarbą kaimynų darbui, rezultatui.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: popieriaus lapas paruošiamas iki at
liekant užduotį. Grupės dalyviams suteikiama visiška laisvė užpildyti popieriaus lapą taip, kaip jie nori, t. y. laisvai vaikščiodami po popieriaus lapą patys, jie patys gali pasirinkti, kurioje lapo pusėje dirbs, kas bus kaimynai, kokiais simboliais užpildys popieriaus lapą, kas pradės piešti ir t. t. Svarbiausias reikalavimas – grupė turi užpildyti spalvomis, simboliais, vaizdiniais visą popieriaus lapą ir nepalikti tuščių vietų.
Patarimai vadovui: popieriaus lapo paruošimu ir darbo vietos patogumu pasirūpina grupės vadovas. Jis gali pasikviesti į pagalbą grupės dalyvius. Į kūrybinį procesą vadovas nesikiša. Jis tik stebi dalyvių veiklą. Gali atsitikti taip, kad ne visi dalyviai ras savo vietą grupėje. Galbūt kam nors bus sunku įsijungti į bendrą veiklą. Tokiu atveju reikia pasikalbėti su „atsiskyrėliu“, paraginti jį, paskatinti ir pan. Kūrybinio proceso metu gali skambėti relaksacinė arba ritmiška muzika. Grupės dalyvių reikėtų atsiklausti, kokio muzikinio fono jie pageidautų.
Užduotį galima atlikti tiek grupės formavimosi pradžioje, tiek formavimosi viduryje, tiek baigiantis terapijos kursui. Laiko parinkimas, kada atlikti užduotį, priklauso nuo vadovo keliamų tikslų grupinės veiklos poveikiui. Šią užduotį galima atlikti vietoje grupinio piešinio „Freska“ arba vietoje užduoties „Grupinis piešinys“. Skirtumas nuo minėtų užduočių būtų tas, kad užduotis „Mano vieta grupėje“ nėra to
10� 10�
kia struktūruota ir reglamentuota. Ji žymiai laisvesnė, ne taip stipriai ribojama.
Svarbu sekti, kaip du vienas šalia kito esantys grupės dalyviai sujungs savo piešinius. Piešinių sujungimas taip pat turi reikšmę. Pavyzdžiui, vieni grupės dalyviai gali piešinius sujungti pasitardami, sklandžiai. Tarp jų piešinių ribos gali visiškai nesimatyti. Kiti, atvirkščiai, kaip tik atskirs savo piešinius aiškia riba.
Užduoties atlikimo eiga: 10–15 min. skiriama popieriui ir darbo vietai parengti, 30–40 min. kūrybiniam procesui. Po to daroma pertrauka, per kurią sutvarkomos dalinės priemonės. Po pertraukos vyksta kūrinio aptarimas.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, kai aptars užduotį. Aptariama grupės dalyviams sustojus ratu apie kūrinį. Jei kam nors iš dalyvių sunku stovėti (stovėdami grupės dalyviai geriau matys visą darbą, jame nupieštus simbolius), galima aplink kūrinį sustatyti kėdes.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokia popieriaus lapo dalis buvo pasirinkta?2. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo užduoties atlikimo metu?3. Kaip jie susiję su realaus gyvenimo įvykiais?4. Kaip sekėsi bendrauti su kaimynais popieriaus lape?5. Ar kaimynai patenkinti bendradarbiavimo procesu? Jei taip,
kaip jie vertina kolegos indėlį?6. Kaip šios bendravimo ypatybės susijusios su realiame gyveni
me vykstančiu bendravimo procesu?7. Kaip sekasi realiame gyvenime prisijungti prie grupinio darbo,
įsilieti į grupės veiklą?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka bendras grupės kūri
nys, liudijantis autorių subjektyvų asmeninės vietos ir vaidmens grupėje vaizdinį. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės lyginti (jei pageidaus) su praėjusių užsiėmimų metu kilusiais išgyvenimais ar kūriniais, o grupės vadovas pagal šiuos duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
110 111
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Laurinaitis, E. (1999). Grupinė analizė (p. 145–157). Kočiūnas,
R. (Sud.). (1999). Grupinė psichoterapija Lietuvoje. Vilnius: Via recta.
4. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.5. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
TrISDEŠImT SEpTINTAS SKyrIuS „AŠ – pIETų STAlo pATIEKAlAS“
Tikslas: atskleisti grupės dalyviams jų gebėjimą pasirodyti, prisistatyti grupei ir įsisąmoninti asmenines nuostatas į atmetimo ar „suvalgymo“ tikimybę.
Uždaviniai:1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į prisiminimus apie elgesį
viešojo maitinimo įstaigoje.2. Paskatinti grupės dalyvius vystyti asociacijas tarp asmeninių sa
vybių ir patiekalų.3. Sudaryti sąlygas grupės dalyvių kūrybiniam darbui.Metodai: pokalbis, projekcija, stebėjimas, savarankiškas kūrybinis
darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patal
pa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti. Grupės dalyvių savarankiškam kūrybiniam darbui reikalingos šios priemonės: baltas, spalvotas, vyniojamasis popierius, dažai, teptukai, indeliai vandeniui, klijai, kanceliariniai spaustukai.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeninius pojūčius, juos analizuoti. 2. Gebės sieti vaizdinius su konkrečiais objektais.3. Lavins kūrybiškumą, refleksijos, empatijos įgūdžius.
110 111
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: prieš atliekant užduotį, būtina skir
ti laiko įvadiniam pokalbiui. Jo metu reikia aptarti išlikusius realių pietų vaizdinius (pavyzdžiui, pietūs kavinėje ar restorane). Būtina skirti dėmesį meniu struktūrai, patiekalų įvairovei, jų išorei, skoniui ir t. t. Taip pat būtina skirti dėmesį kliento pasirinkimui, jo ypatybėms (jau buvusi patirtis, padavėjo rekomendacijos, asmeninis įspūdis ir subjektyvus skonis). Po šio įvadinio pokalbio galima pereiti prie užduoties instrukcijos. Įvadinis pokalbis turi nuteikti atlikti užduotį. Grupės dalyvių paprašoma pasirinkti vieną iš pietų stalo patiekalų (jie gali rinktis savo nuožiūra: ar tą, kuris jiems skaniausias, ar tą, kurį mėgsta jų draugas, giminaitis ir pan., ar tą, kurį jiems geriausiai sekasi gaminti ir t. t.). Grupės dalyvius reikia paskatinti visiškai kūrybinei laisvei. Taip pat būtina pasakyti, kad užduočiai atlikti galima rinktis tokias priemones, kurios jiems atrodo patrauklios, tinkančios būtent jų pasirinktam patiekalui.
Patarimai vadovui: organizuojant įvadinį pokalbį, galima remtis grupės dalyvių buvimo restorane, kavinėje, svečiuose pas draugus, gimines, pažįstamus (kur jie turėjo progą pietauti, valgyti) patirtimi. Grupės dalyviai gali papasakoti asmeninius įspūdžius apie patiekalo išvaizdą, skonį, sudėtį ir t. t. Vis dėlto geriau remtis dalyvių lankymosi restorane ar kavinėje patirtimi, nei viešėjimu pas gimines, pažįstamus. Restorano ar kavinės aplinka, padavėjų ir klientų santykiai labiau atitinka darbdavio ir būsimo darbuotojo santykius nei draugų, giminių santykiai. Jei nesilankyta restorane ar kavinėje, kraštutiniu atveju galima remtis ir pietavimo pas draugus, gimines patirtimi. Tik planuojant užduoties aptarimą reikėtų atsižvelgti į tai, kokia tema vyko organizuotas įvadinis pokalbis ir kokia patirtimi buvo remiamasi. Po užduoties atlikimo grupės vadovas gali organizuoti sukurtų patiekalų reitingavimą.
Užsiėmimo eiga: ~20 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 20–30 min. – kūrybiniam darbui. Paskui daroma pertrauka. Jos metu galima sutvarkyti darbo vietą, dailinės raiškos priemones ir t. t.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami kūrinius. Aptarti pradedama nuo pietų stalo serviravimo. Aptarimo rato vidurį reikėtų užpildyti dalyvių sukurtais patiekalais. Grupės dalyvių
112 11�
galima paprašyti atidžiai apžiūrėti sukurtus patiekalus ir įvertinti jų išvaizdą, tikėtiną skonį. Taip pat galima ištirti, kuris patiekalas grupės dalyviams atrodo patraukliausias.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokios Jūsų pietų patiekalo savybės yra patraukliausios?2. Kaip jos siejasi su Jūsų asmeninėmis savybėmis realiame gyve
nime?3. Kaip jaučiatės, būdamas pietų stalo patiekalu?4. Įsivaizduokite, kad dabar kuris nors iš grupės dalyvių Jus užsi
sakys ir suvalgys. Kaip Jūs vertinate tokią tikimybę? Kokius jausmus ji sukelia?
5. Kurį iš pietų patiekalų pats norėtumėte užsisakyti ir suvalgyti?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio
kūrinys, liudijantis autoriaus subjektyvų pasirinkimą. Sukurto patiekalo rūšis, forma, struktūrinės dalys projektuoja autoriaus asmenines savybes, vertybines nuostatas. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės dalyviai galės peržiūrėti (jei pageidaus), kai tik panorės, grupės vadovas pagal juos galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Laurinaitis, E. (1999). Grupinė analizė (p. 145–157). Kočiū
nas, R. (Sud.). (1999). Grupinė psichoterapija Lietuvoje. Vilnius: Via recta.
4. Liebmann, M. (2004). Dailės žaidimai ir grupės struktūros (p. 186–202). Dalley, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa.
5. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.6. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
112 11�
TrISDEŠImT AŠTuNTAS SKyrIuS „KoNFlIKTAS Ir jo SprENDImAS“
Tikslas: modeliuoti konflikto situaciją ir išryškinti grupės dalyvių priimamas pasąmoningas konflikto sprendimo strategijas.
Uždaviniai:1. Sukurti / pasinaudoti trisdešimt septinto užsiėmimo metu buvu
siu projekciniu konflikto situacijos vaizdiniu.2. Suteikti galimybę grupės dalyviams realiai suvaidinti konflik
tinę situaciją. 3. Skatinti konfliktinės situacijos dalyvių empatiją, ugdyti pasta
bumą, puoselėti toleranciją.Metodai: pokalbis, psichodramos elementai, projekcija, savaran
kiška vaidybinė veikla, demonstravimas, interpretavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patal
pa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti. Savarankiškiems vaidmenų žaidimams reikės trisdešimt septinto skyriaus užduoties rezultatų – sukurtų pietų stalo patiekalų.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis atpažinti asmeniškas konflikto sprendimo strategijas.2. Gebės projektuoti bendravimo situacijas viešojo maitinimo įstai
gose.3. Formuosis kultūringo bendravimo, elgesio prie stalo įgūdžius.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: ši užduotis būtinai atliekama po
trisdešimt septintos užduoties „Aš – pietų stalo patiekalas“. Jos negalima atlikti atsietai, nes nebus žaidybinės medžiagos. Grupės vadovo modeliuojama konflikto situacija turi net keletą pačioje situacijoje gimstančių konflikto židinių: nelygiavertė grupės dalyvių padėtis vieni užima privilegijuotą klientų statusą, o kiti – juos aptarnaujantys padavėjai. Dar vienas konflikto židinys – patiekalų pasirinkimas. Gali atsitikti taip, kad keli klientai pasirinks tą patį patiekalą. Klientų ir padavėjų derybos dėl patiekalo sudaro puikią konflikto sprendimo situaciją. Trečias konflikto židinys – patiekalų valgymas, kurio metu
11� 11�
plėšomi sukurti patiekalai. Plėšymą gali palydėti klientų vaidinamos emocijos: kaip skanu! Kaip šlykštu! Padavėjų grįžtamoji reakcija – taip pat konflikto sprendimo išraiška. Paskutinis konflikto židinys – tariamo stalo, indų ir maisto likučių sutvarkymas. Čia puikiausiai atsiskleidžia nelygiaverčiai žaidimo vaidmenys, o žaidėjų, atliekančių šiuos vaidmenis, sąveika – geriausia konflikto sprendimo projekcija.
Grupės dalyviai burtų keliu suburiami į grupeles po 3–4 žmones. Jiems paaiškinama, kad šio užsiėmimo metu bus žaidžiamas žaidimas, kuriame visos grupelės aktyviai dalyvaus. Žaidimo žaislai – pačių dalyvių praėjusio užsiėmimo metu sukurti pietų stalo patiekalai. Dviejų grupelių dalyviai bus restorano klientai, kitų dviejų – restorano padavėjai. Padavėjų ir klientų skaičius turėtų būti vienodas. Klientai ateina į restoraną, apžiūri patiekalus (meniu – tai realiai sukurtų patiekalų apžiūra) ir išsirenka jiems patikusį. Padavėjai klientus turi aptarnauti. Klientai, išsirinkę patiekalus, juos „valgys“ simboliškai. „Valgymas“ vyksta plėšant ir draskant sukurtus patiekalus. Po pietų padavėjai turi pasirūpinti maisto likučių (ir tariamų indų) sutvarkymu.
Patarimai vadovui: grupės vadovas turi būti atidus dalyvių emocijoms, frazėms, sąveikai. Gali atsitikti taip, kad žaidimo metu kurio nors grupės dalyvio jausmai užgaunami arba kaip nors kitaip žeidžiamas jo asmeninis glaudus ryšys su „pagamintu“ patiekalu. Grupės vadovas turėtų leisti žaidimui rutuliotis iki galo ir patiems dalyviams rinktis veiksmų variantus. Tokiu būdu žaidybinėse situacijose ugdomas dalyvių gebėjimas priimti sprendimus savarankiškai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Kita vertus, jei emocijų raiška ypač stipri, žaidimą lydi aštrus konfliktas, vadovas turi įsikišti, nutraukti žaidimą ir grąžinti grupės dalyvius į realybę. Įvertindamas grupėje susiklosčiusią situaciją, vadovas turi priimti sprendimą, kaip pasielgti: ar pirma leisti labiausiai įsiaudrinusiems grupės dalyviams pabūti vieniems ir nusiraminti, tada grįžti į grupę ir pasikalbėti, kas atsitiko, ar tuoj pat paprašyti visos grupės sustoti ratu, garsiai visiems ištarti savo vardą, pavardę ir frazę „... dabar esu čia, grupėje, ir ką tik žaidžiau vaidmeninį žaidimą ‘Konfliktas ir jo sprendimas’“. Po to galima paprašyti grupės dalyvių pasikalbėti apie tai, kas atsitiko žaidimo metu, arba padaryti ilgesnę pertrauką ir pokalbį apie grupės patyrimą organizuoti po jos.
Užsiėmimo eiga: 5–10 min. skiriama susiskirstyti į grupeles, aptarti ir pasiskirstyti vaidmenis. Po to ~5–10 min. skiriama patiekalams
11� 11�
apžiūrėti ir išsirinkti, galimam derėjimuisi, ~20 min. skiriama patiekalui „valgyti“, ~10 min. – stalui sutvarkyti. Po modeliuotos konflikto situacijos daroma pertrauka, per kurią iki galo sutvarkoma užsiėmimo patalpa.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, kai aptars užduotį. Aptarimas vyksta susėdus visiems grupės dalyviams ratu. Leidžiama kalbėti visiems grupės dalyviams. Nenorintiems kalbėti leidžiama patylėti ir pasiklausyti, ką kalba kiti.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo, sužinojus, kokį vaidmenį teks
atlikti šio užsiėmimo metu?2. Kaip sekėsi šį vaidmenį atlikti?3. Kokie vaidmens atlikimo niuansai sukėlė skausmą, nusivylimą,
nepasitenkinimą ir pan.?4. Kaip tai siejasi su realiame gyvenime atliekamais vaidmenimis?5. Kas padėtų įveikti neigiamus jausmus, atliekant panašų vaid
menį ar patenkant į panašias gyvenimo situacijas?Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka vaizdajuostėje užfik
suoti kiekvienos grupės veiksmai. Taip pat vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio asmens vaidybinės situacijos suvokimo interpretacija. Užfiksuotus duomenis grupės dalyviai gali peržiūrėti, lyginti su praėjusiais užsiėmimais. Grupės vadovas pagal vaizdajuostės duomenis galės įvertinti kiekvieno dalyvio elgesio, veiksmų pokyčius.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Geisler, F. (2001). Psichodrama ištakos ir galimybės. Vilnius:
Friskas.3. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.4. Laurinaitis, E. (1999). Grupinė analizė (p.145–157). Kočiūnas,
R. (Sud.). (1999). Grupinė psichoterapija Lietuvoje. Vilnius: Via recta.
5. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.6. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.
СанктПетербург: Питер.
11� 11�
TrISDEŠImT DEVINTAS SKyrIuS „ASmENIŠKA rEKlAmA“
Tikslas: padėti išsiaiškinti grupės dalyviams savęs vertinimą ir įvertinti savireklamos gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į asmenines savybes,
išryškėjusias aštunto, dešimto, šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt septinto, dvidešimt devinto ir trisdešimto skyrių užduotyse.
2. Padėti integruoti atrinktas savybes į holistinį vaizdinį ir jį materializuoti.
3. Sudaryti sąlygas asmeninių savybių reklamai.Metodai: pokalbis, vaizdajuosčių stebėjimas, vaizdinių selekcija,
savarankiškas kūrybinis darbas, demonstravimas, interpretavimas, kūrinių eksponavimas.
Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui reikalinga patalpa, kurioje būtų vanduo ir kriauklė. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad tilptų 15 dalyvių stalai, užtektų vietos kūriniams eksponuoti ir aptarti rate. Grupės dalyvių asmeninėms savybėms prisiminti bus reikalingi praėjusių užsiėmimų kūriniai, vaizdo įrašai, vaizdo magnetofonas. Grupės dalyvių savarankiškai kūrybai būtinos šios priemonės: baltas, spalvotas, vyniojamasis popierius, dažai, klijai, žirklės, indeliai vandeniui, teptukai ir t. t.
Tikėtinos kompetencijos. Grupės dalyviai:1. Mokysis tyrinėti vaizdinius, asmeninius pojūčius, juos analizuoti.2. Gebės integruoti daug asmeninių savybių į vieną vaizdinį, gebės
prisistatyti, reklamuotis.3. Lavins kūrybiškumo, refleksijos, empatijos, tolerancijos
įgūdžius.Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: ši užduotis yra aštunto, dešimto,
šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt septinto, dvidešimt devinto ir trisdešimto skyrių užduočių tęsinys. Kiekvienoje iš anksčiau minėtų užduočių kokiu nors būdu reikėjo įvardyti asmenines savybes, jas įsisąmoninti. „Asmeninė reklama“ yra lyg ir ankstes
11� 11�
nių savęs pažinimo bandymų integravimas, apibendrinimas, sisteminimas. Kartu ji priverčia dar kartą įvertinti asmeninius privalumus ir trūkumus.
Grupės dalyvių prašoma sukurti plakatą savireklamai. Šiame plakate turi atsispindėti 3 geriausios charakterio ypatybės, 3 gebėjimai ir 3 įtikinėjimai, kodėl verta susidomėti reklaminiame plakate pristatomu asmeniu. Kūrybinės medžiagos neribojamos. Grupės dalyviams reikėtų pasakyti, kad reklaminis plakatas turėtų būti gerai matomas, traukti praeivio akį ir būtų lengvai suprantamas.
Patarimai vadovui: prieš pradedant atlikti kūrybinę užduotį, grupės vadovas gali paprašyti drąsiausių grupės dalyvių, kad jie įvardytų geriausias savo savybes ir parodytų grupei pavyzdį, kaip reikia savybes pasirinkti. Jei grupės dalyviams būtų sunku sugalvoti tris įtikinėjimus, kodėl verta susidomėti reklamuojamu žmogumi, galima įtikinėjimų skaičių sumažinti. Tačiau kiekvieno reikalavimo siaurinimas proporcingas savireklamos gebėjimų menkinimui. Grupės dalyvių asmenybės pokyčiui įvertinti galima pasinaudoti anksčiau sukurtais (aštunto, dešimto, šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt septinto, dvidešimt devinto ir trisdešimto užsiėmimų) darbais ir aptarimų vaizdo įrašais. Vaizdo įrašus grupės vadovas turėtų būti perklausęs iki užsiėmimo ir svarbiausius dalyvių pasisakymus stenografavęs arba perrašęs taip, kad juos patogu būtų iš naujo išklausyti. Organizuodamas aptarimą, grupės vadovas gali pasinaudoti anksčiau minėtų užsiėmimų aptarimo klausimais, jei mano, kad jie labiau padės išryškinti pokytį, arba gali šio užsiėmimo kūrinį lyginti su minėtų užsiėmimų kūriniais.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama užduočiai paaiškinti, 30–40 min. – kūrybiniam darbui. Paskui daroma pertrauka. Jos metu sutvarkomos darbo vietos, dailinės raiškos priemonės. Po to aptariami kūriniai.
Skyriaus išvadas formuluos patys grupės dalyviai, aptardami užduotį. Pirmiausia reklaminiai plakatai eksponuojami, apžiūrimi ir tik tada pradedamas aptarimas.
Orientaciniai aptarimo klausimai: 1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo sužinojus užsiėmimo temą?2. Kaip sekėsi atrinkti geriausias asmenines charakterio ypatybes,
gebėjimus ir parinkti įtikinėjimus?
11� 11�
3. Kaip sekėsi sukurti plakatą? Kokie jausmai, išgyvenimai apima stebint plakatą dabar, lyginant jį su kitais plakatais?
4. Ko pasimokyta iš šio ir analogiškų užsiėmimų, kurių metu taip reikėjo prisistatyti?
Dalyvių atsiskaitymas: po užsiėmimo lieka kiekvieno dalyvio kūrinys, liudijantis autoriaus subjektyvų Aš vaizdą, su juo susijusius išgyvenimus. Vaizdajuostėje užfiksuojama kiekvieno kalbėjusio autoriaus kūrinio interpretacija. Šiuos duomenis grupės vadovas galės panaudoti kiekvieno dalyvio elgesiui, veiksmų pokyčiams įvertinti.
Rekomenduojama literatūra:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.2. Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius:
Dalios dizainas.3. Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.4. Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.
KETurIASDEŠImTAS SKyrIuS „TAI, KĄ gAlIu pArDuoTI…“
Tikslas: apibendrinti ir įvertinti kūrybinius rezultatus, pasiektus savarankiško kūrybinio darbo metu.
Uždaviniai: 1. Sudaryti galimybę grupės dalyviams iš asmeninių kūrybinės
veiklos rezultatų atrinkti geriausią.2. Koncentruoti grupės dalyvių dėmesį į asmeninių rezultatų koky
binę atranką, estetinius formos kriterijus. 3. Aptarti parengiamojo darbo metu kilusius jausmus, išgyvenimus.Metodai: pokalbis, paaiškinimas, savarankiškas darbas, apibendri
nimas, demonstravimas, interpretavimas, eksponavimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: užsiėmimui skirta patalpa
turėtų būti tokio dydžio, kad tilptų 15 žmonių stalai, užtektų vietos 15 žmonių susėsti ratu, kurio viduryje būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje turėtų būti kriauklė, vanduo, lentynos dažams, popieriui ir kitoms priemonėms sudėti. Patalpos sienos turėtų būti skirtos kūrinių ekspozicijai. Vienas kampas turėtų būti skirtas gerti arbatai ar kavai.
11� 11�
Grupės dalyvių kūrybiniams darbams apibendrinti ir įvertinti reikės visų per programos laiką sukurtų kūrinių, įvairaus dydžio ir formos rėmelių, įvairių spalvų pasporto, klijų, žirklių, dažų, indelių vandeniui, teptukų, lipnaus popieriaus rinkinių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Išmoks analizuoti ir vertinti savo darbo rezultatus.2. Gebės atrinkti ir pateikti vertingiausius darbus.3. Lavins intuiciją ir formuosis savianalizės įgūdžius.Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: pradžioje būtinas įvadinis pokalbis,
sujungiantis praėjusį ir šį užsiėmimus bei supažindinti su nauja tema. Būtina pasakyti reikalavimus užduočiai atlikti. Dalyviai paprašomi peržiūrėti visus savo kūrinius, atrinkti, jų nuomone, geriausius. Atrinkę jie gali pažiūrėti, kaip sekasi kitiems jų kolegoms, pasivaikščioti, pasikalbėti. Tada iš atrinktų geriausių kūrinių jie turi pasirinkti vieną, kurį turės įrėminti visą arba iškirpti labiausiai pavykusią kūrinio dalį ir ją įrėminti. Atlikdami šį veiksmą, dalyviai turės parinkti rėmelio (jei reikės, pasporto) spalvą, dydį formą. Grupės dalyviai turės įvertinti savo kūrinius pinigine išraiška ir užrašyti ant lipnaus popieriaus skiautelės. Grupė turės išsirinkti dailės kūrinių „pardavimo“ vadybininką ir jo pavaduotoją. Šie du asmenys padės grupės vadovui rengti darbų ekspoziciją, rūpinsis parodos atidarymo organizavimu.
Patarimai vadovui: viešas kūrybinio produkto eksponavimas leistų grupės dalyviams pažvelgti į savo triūsą iš šalies, įdėtas pastangas įvertinti iš naujo. Užduotis per žaidybinę situaciją gali padėti grupės dalyviams apibendrinti ir įvertinti savo triūso rezultatus, betarpiškai patirti Aš-veiksmingumo pojūtį. Paaiškinęs užduočių tikslą ir reikalavimus joms atlikti, grupės vadovas daugiau į grupės veiklą nesikiša.
Užsiėmimo eiga: ~10–15 min. skiriama įvadiniam pokalbiui, 30–40 min. skiriama kūriniams atrinkti ir įrėminti. Po to daroma pertrauka, per kurią sutvarkomos darbo vietos ir kūriniai. Po pertraukos grupės dalyviai išsirenka dailės kūrinių „pardavimo“ vadybininką ir pavaduotoją, aptariamos šių vaidmenų funkcijos, analizuojamas užsiėmimas.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai, kai aptaria užduotį. Po užsiėmimo lieka grupės dalyvių kūrinių atrankos, įrėminimo vaizdo įrašas. Vaizdajuostė grupės vadovui padės analizuoti dalyvių veiklos procesą, santykių dinamiką, įvertinti vadybininko ir jo pavaduotojo vaidmenų, jų funkcijų supratimą.
120 121
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kokie jausmai, išgyvenimai kilo peržiūrint kūrinius? Ką reiškia
atrinktasis kūrinys? 2. Kokia suma įvertinote savo kūrinį? 3. Ką Jums reiškia mintis, kad Jūsų kūriniu domisi kiti? 4. Kaip Jūs vertinate dailės kūrinių „pardavimo“ vadybinin
ko ir padėjėjo darbą? Ką šiems žmonėms patartumėte, palinkėtumėte?
Dalyvių atsiskaitymas: užsiėmimo pabaigoje lieka parodos ekspozicijai paruošti kūriniai. Vaizdajuostėje užfiksuotos grupės dalyvių savarankiškos darbo akimirkos. Grupės deleguotos funkcijos dailės kūrinių „pardavimo“ vadybininkui ir jo padėjėjui išryškės, kai šie asmenys atliks darbą parodos atidarymo metu. Jie kartu su grupės vadovu turėtų rūpintis dailės kūrinių pristatymu į parodų salę, pažymėjimų rengimu, parodos organizavimu, maisto produktais ir indais autorių vaišėms, iliustracinių vaizdo intarpų ar nuotraukų demonstravimo galimybėmis.
Rekomenduojama literatūra: 1. Gaižutis, A. (1998). Meno funkcijos. Vilnius: Enciklopedija.2. Gombrich, E. (1997). Meno istorija. Vilnius: Alma littera.3. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт
Петербург: Речь.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-
алистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.
KETurIASDEŠImT pIrmAS SKyrIuS „pAroDA“
Tikslas: sudaryti galimybę grupės dalyviams viešai eksponuoti savo kūrybos rezultatus ir sulaukti pripažinimo.
Uždaviniai:1. Sukurti šventinę nuotaiką ir aplinką pristatant eksponuojamus
kūrinius.2. Apdovanoti grupės dalyvius už pasiektus rezultatus ir paskatinti
nepamiršti kūrybos polėkio, kūrybos teikiamo malonumo.
120 121
3. Institucionalizuoti grupės dalyvių Aš-veiksmingumą.Metodai: ekskursija, demonstravimas, pagyrimas, pasakojimas.Realizavimo aplinka ir priemonės: paroda organizuojama kokio
je nors oficialioje parodų salėje. Grupės dalyvių darbai jau turi būti paruošti. Grupės dalyviai susirenka į parodos atidarymą. Parodos atidarymo metu būtina pasikviesti žiniasklaidą, kurį nors meno kritiką, projekto vadovą. Būtina numatyti juostelės kirpimo ceremoniją kaip parodos atidarymo simbolį. Kūrinių autoriams iš anksto paruošti vaišių stalą su sultimis, vaisvandeniais, kava ir arbata. Prieš parodos atidarymą galima demonstruoti vaizdo įrašus iš kūrybinio darbo arba nuotraukas, kuriose užfiksuotos geriausios, įspūdingiausios kūrybinės veiklos akimirkos.
Grupės dalyvių parodos atidarymui reikės: ~3 m. juostelės kirpimui, žirklių, 15 pažymėjimų, kvietimų grupės dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kavos, arbatos, sulčių, vaisvandenių, stiklinių, puodelių, virdulio, sausainių, servetėlių ir t. t. Vaizdinės medžiagos ir kūrybinės veiklos demonstravimui reikės arba vaizdo magnetofono arba nešiojamojo kompiuterio ir multimedijos, gėlių.
Tikėtinos kompetencijos:1. Žinos, ką reiškia pateikti savo rezultatus visuomenei, sociu
mui. 2. Mokės, kaip reikia pateikti savo rezultatus visuomenei, sociu
mui.3. Patirs pasitikėjimo savimi ir pasididžiavimo atliktu darbu
jausmą. Ugdysis nuostatą vertinti tiek savo, tiek kitų darbo rezultatus.
Trumpas skyriaus turinys:Reikalavimai užduočiai atlikti: 3 dienos prieš parodos atidarymą
kviestiniai svečiai turi būti gavę pakvietimus. Parodos atidarymo dieną turi būti parengta darbų ekspozicija, paruošti pažymėjimai, pakviesta žiniasklaida, paruoštos vaišės. Grupės dalyviai ir vadovas atvyksta į parodą oficialiai nurodytu laiku. Parodos atidarymo ceremonija organizuojama taip, kaip ji vyksta visų kitų oficialių ir reikšmingų parodų atidarymo metu. Jos detalės tikslinamos pagal galerijoje susiklosčiusias tradicijas.
Patarimai vadovui: dėl parodos salės grupės vadovas turi pradėti rūpintis nuo pat programos pradžios. Jis turi surasti galeriją, susitarti
122 12�
su direktoriumi dėl ekspozicijai skirto laiko ir salės dydžio. Grupės vadovas turi pasirūpinti įrėminimo medžiagomis, orientuodamasis į kūrinių dydį ir rūšis, keletą savaičių prieš paskutinius du užsiėmimus. Savaitę prieš parodos atidarymą grupės vadovas turi palaikyti nuolatinį ryšį su galerijos direktoriumi ir grupės deleguotais asmenimis, besirūpinančiais parodos organizavimu. Grupės vadovas atsako už renginio organizavimą ir sėkmę. Jis turi daryti viską, kad būtų sukurta šventinė nuotaika ir grupės dalyviai galėtų džiaugtis pasiektais rezultatais.
Užsiėmimo eiga: ~20–30 min. skiriama sveikinimo kalboms (turėtų kalbėti grupės vadovas, parodų salės direktorius, menotyrininkas; per šį laiką grupės vadovas turėtų pasirūpinti pažymėjimų ir gėlių įteikimu grupės dalyviams), ~5 min. skirti simbolinei juostelei kirpti, 20–30 min. – parodai apžiūrėti. Po to kūrinių autoriai pakviečiami prie vaišių stalo. Vaišės gali tęstis tiek, kiek patinka susirinkusiems svečiams, parodos autoriams ir t. t.
Skyriaus išvadas formuluoja patys grupės dalyviai vaišių po parodos atidarymo metu. Grupės vadovas gali užduoti grupės dalyviams keletą klausimų. Nebūtinai į juos turi atsakyti visi dalyviai. Svarbu nepakartoti privalomos aptarimo procedūros, kuri vykdavo studijoje. Parodos atidarymo metu šis aptarimas turėtų būti tiks sąlyginis, „lengvas“. Užteks, jei į vadovo pateikiamus klausimus atsakys 2–3 dalyviai. Jei jų atsakymai bus pozityvūs ir susilauks daugumos grupės dalyvių palaikymo, pritarimo, – tai bus įrodymas, kad programa pavyko, buvo rezultatyvi, efektyvi.
Orientaciniai užduoties aptarimo klausimai:1. Kaip jaučiatės dabar? Ką išgyvenate?2. Kaip vertinate parodos atidarymą, pasirengimą jai?3. Kas Jums buvo svarbiausia, lankant grupinius dailės terapijos
užsiėmimus?4. Kas Jums svarbiausia šiandien, parodos atidarymo metu?Dalyvių atsiskaitymas. Paroda, jos atidarymas, kūrinių ekspona
vimas yra galutinis atsiskaitymas už veiklą. Parodos iškilmės, grupės dalyvių, svečių reakcijos atskleis, kiek renginys bus pavykęs.
122 12�
Rekomenduojama literatūra: Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma littera.Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma littera.Gaižutis, A. (1998). Meno funkcijos. Vilnius: Enciklopedija.Gere, Z., Kuntler, T. (1997). Erdvė, forma, spalva. Kaunas: Šviesa.Gombrich, E. (1997). Meno istorija. Vilnius: Alma littera.Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. СанктПетербург: Речь.Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-алистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.
1.2.
3.
4.
5.6.
7.8.9.
10.
12� 12�
pAgrINDINIų TErmINų ŽoDyNĖlIS
Dailės terapija – meno terapijos metodas, kai pagrindiniais terapiniais instrumentais naudojamos dailinės raiškos priemonės ir ryšys, užsimezgęs tarp kliento ir terapeuto.
Meno terapija: a) paramedicininė sritis, jungianti įvairias meno šakas (dailę, muziką, poeziją, šokį ir t. t.) psichologiją ir psichoterapiją; b) sistemingas, tikslingai organizuotas procesas, kuriame meno terapeutas dalyvaujančius asmenis skatina ką nors kurti, imtis meninės kūrybos. Meno terapijos metu kūrybos rezultatas ir užsimezgę santykiai tarp meno terapeuto ir dalyvio / dalyvių naudojami pastarojo / pastarųjų savęs pažinimui, fiziniam ir dvasiniam sveikatingumui stiprinti.
Dailės terapeutas – specialistas, turintis dailės ir psichologijos išsilavinimą, vedantis dailės terapijos užsiėmimus, kuriuose kaip terapinį instrumentą naudoja dailinės raiškos priemones, ir atliekantis tarpininkavimo funkciją.
Dailinė raiška – individualus asmens kūrybos procesas, kuriame naudojamos dailinės raiškos priemonės. Dailinės raiškos metu vyksta interakcija tarp kuriančio asmens sąmonės ir pasąmonės. Dailinės raiškos rezultatas – kūrinys, atspindintis subjektyvų autoriaus santykį su vaizduojamais objektais. Šio santykio deskripcija praplečia autoriaus pažinimą, individualios sąmonės ribas.
Dailinės raiškos priemonės – tai kūrybos procese naudojamos materialios medžiagos: spalvos, teptukai, popierius ir t. t., kurios padeda autoriui materializuoti vidinius pojūčius, vaizdinius, lūkesčius, t. y. padaryti juos vizualiai matomus kitiems.
Simbolis – sutartinis ženklas, vizualiai išreiškiantis tam tikrą idėją, sąvoką, mintį, kuri gali atspindėti gilesnius, pasąmoningus, nesuvoktus jausmus, poreikius, norus, impulsus. Simbolio turinys ir kokybė tarpusavyje susipina. Simbolio turinys priklauso nuo konkrečiame asmenybės vystymosi laikotarpyje vyraujančių asmens pažiūrų ir jį
12� 12�
supančios aplinkos kultūrinių tradicijų. Meno terapijoje simboliai visada yra daugiareikšmiai ir tai sudaro vieną sudėtingiausių terapinės analizės aspektų.
Vaizdinys – neaiškus, miglotas žinojimas. Žmogaus Aš, jo žmogiškosios esmės, asmenybės ypatumų vaizdiniai atsispindi kūriniuose simbolių pavidalu. Vaizdiniai svarbūs savęs suvokimo procesui, savo asmenybės unikalumo suvokimui. Vaizdiniuose neatsispindi vidiniai dėsningi asmenybės ryšiai ir santykiai su objektais ar įgyta patirtimi. Todėl vaizdinys ir yra neaiškus, miglotas. Asmenybės savybių, patirties ir santykių su objektais ryšiai „atrandami“ kalbantis su autoriumi apie jo kūrinius arba juos interpretuojant grupėje.
Grupinė dailės terapija – sistemingas ir tikslingai organizuotas grupinės terapijos procesas, kuriame dalyvauja daugiau nei du asmenys ir naudojami dailės terapijos metodai. Grupinėje dailės terapijoje dailės terapeutas skatina ir formuoja pozityvų grupės mikroklimatą, kuris sąlygoja grupėje dalyvaujančių asmenų dailinę raišką, grupės narių bendravimą. Grupės narių kūriniai ir bendravimo dinamika naudojami dalyvių savęs pažinimui, fiziniam ir dvasiniam sveikatingumui stiprinti.
12� 12�
NAuDoTA lITErATŪrA
Adler, A. (2003). Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga.Bagnall, B. (1996). Kaip piešti ir tapyti. Vilnius: Alma littera.Biedermann, H. (2002). Simbolių žodynas. Vilnius: Mintis.Brazier, D. (1993). (Ed.). Beyond Carl Rogers. London: Constable.Buckley, R. Caple, J. (2000). The Theory and Practice of Training. London and Stirling: Kogan Page.Chomentauskas G. (1983). Šeimos piešimo metodikos taikymas vaiko psichologiniams tyrimams. Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas.Claybourne, A. (1997). Piešimo pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa.Dalley, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa.Daszynska, M. (1997). Popieriaus plastika. Vilnius: Alma littera.Daszynska, M. (1997). Grafikos technikos. Vilnius: Alma littera.Gaižutis, A. (1998). Meno funkcijos. Vilnius: Enciklopedija.Geisler, F. (2001). Psichodrama. Ištakos ir galimybės. Vilnius: Friskas.Gere, Z., Kuntler, T. (1997). Erdvė, forma, spalva. Kaunas: Šviesa.Gombrich, E. (1997). Meno istorija. Vilnius: Alma littera. Grenstad, N. (1999). Vaizduotė ir jausmai. Vilnius: Margi raštai.Gudaitė, G. (2001). Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mi-tuose. Vilnius: Tyto alba.Kočiūnas, R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Via recta.Kočiūnas, R. (1999). (Sud.). Grupinė psichoterapija Lietuvoje. Vilnius: Via recta.Kučinskienė, R. (2006). Dailės terapija. Vilnius: Kronta.Lankford, V. (2003). Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Vilnius: Dalios dizainas.Liebmann, M. (2004). Dailės žaidimai ir grupės struktūros (p. 186–202). Dalley, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa.Mayes, S. (1997). Tapybos pradžiamokslis. Kaunas: Šviesa. Dalley, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa.Mitologijos enciklopedija. T. 1. (1997). Vilnius: Vaga.Mitologijos enciklopedija. T. 2. (1999). Vilnius: Vaga.Panofsky, E. (2002). Prasmė vizualiniuose menuose. Vilnius: Baltos lankos.Petrovas, N. (1993). Savitaiga senovėje ir dabar. Vilnius: Avicena.Ricoeur, P. (2000). Interpretacijos teorija. Vilnius: Baltos lankos.Schweppe, R., Schwarz, A. (1998). Aurasoma. Vilnius: Vaga.
1.2.3.4.5.
6.
7.8.9.10.11.12.13.14.15.16.
17.18.
19.20.
21.
22.
23.24.25.
26.27.28.
12� 12�
Stewart, W. (1996). Imagery and Symbolism in Counselling. London and Bristol: Jessica Kingsley Publishers.Thürlemann, F. (1994). Nuo vaizdo į erdvę. Vilnius: Baltos lankos.Аллан, Дж. (1997). Ландшафт детской души. СанктПетербург: Диалог – Лотоць.Бреслав, Г. Цветопсихология и цветолечение для всех. СанктПетер-бург: Б&К.Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные методы: тео-рия, практика применения к исследованию личности ребёнка. Мос-ква: Институт общегуманитарных исследований.Вальдес Одриосола, М. (2005). Арт-терапия в работе с подростками. Москва: Владос.Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. СанктПетербург: Речь.Маховер, К. (2000). Проективный рисунок человека. Москва: Смысл.Изард, К. (1999). Психология эмоции. СанктПетербург: Питер.Карвасарский, Б. (1999). Психотерапевтическая энциклопедия. СанктПетербург: Питер.Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специалистов помогающих профессий. СанктПетербург: Речь.Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. СанктПетербург: Питер.Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. СанктПетербург: Питер.Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. СанктПетербург: Питер.Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. Метод “мандала“. СанктПетербург: Речь.Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. СанктПетербург: Речь.Маyро, М. (2000). Испoльзoвание арттерапии в фoрмирoвании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. СанктПетербург: Питер.Рудестам, К. (1999). Груповая психотерапия. СанктПетербург: Питер.Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон + Реабилитация.
29.
30.31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.38.
39.
40.
41.42.
43.
44.
45.
46.
47.48.
12�
prIEDAI
12�
Tekstas užduočiai „rožės krūmas“ (pagal J. Allan (1997))
Užmerkite akis. Pajuskite savo kūną. Užmirškite viską, kas vyksta aplink jus... Jauskite tik tai, kas vyksta jūsų viduje. Galvokite apie kvėpavimą... Jūs jaučiate, kaip oras įeina pro jūsų burną, nosį ir juda iki krūtinės. Įsivaizduokite, kad jūsų kvėpavimas panašus į minkštas bangas, paliečiančias krantą... Kiekviena banga atneša nusiraminimą.
Susikoncentruokite ties dešine ranka. Jūs jaučiate, kaip ranka sunkėja... Sunkumas plinta ir apima pirštų galiukus... Susikoncentruokite ties dešine koja... Jūs jaučiate, kaip koja sunkėja... Sunkumas slenka žemyn iki pėdos... Susikoncentruokite ties kaire koja... Jūs jaučiate, kaip ją užlieja sunkumas... Jis slenka žemyn iki pat pėdos... Jūsų kūnas atsipalaiduoja ir prisipildo sunkumo...
Susikoncentruokite ties savo mintimis ir vaizdais (pauzė)... Patalpinkite juos į stiklinį indą ir stebėkite (pauzė)... tyrinėkite juos. Jūsų sąmonėje atsiranda naujos mintys ir vaizdai; juos taip pat patalpinate į stiklinį indą... Pagalvokite, ką jūs galite sužinoti apie juos... Dabar būtina paimti indą ir išlieti iš jo mintis ir vaizdinius; stebėkite, kaip jie išteka ir išnyksta (pauzė)... Indas tuštėja...
Dabar įsivaizduokite, kad jūs pavirtote į rožės krūmą. Pasistenkite išsiaiškinti, ką reiškia būti rožės krūmu... Koks jūs krūmas?.. Didelis?.. Mažas?.. Platus?.. Aukštas?.. Jūs turite žiedų?.. Jei taip, kokie jie?.. Kokie jūsų stiebai ir šakos?.. Į ką panašios Jūsų šaknys? (pauzė)... Gal jūs neturite šaknų?.. Jeigu jūs turite šaknis, tai kokios jos?.. Ilgos ir tiesios?.. Susuktos?.. Jos giliai įsiskverbusios į žemę?.. Apsidairykite aplink (pauzė)... Kur jūs esate?.. Kieme?.. Parke?.. Dykumoje?.. Mieste?.. Okeano viduryje?.. Jūs esate inde ar augate žemėje? Galbūt jūs dygstate pro betoną?.. Augate ko nors viduje? Apsidairykite aplink (pauzė)... Ką jūs matote?.. Kitas gėles?.. Jūs vieniši?.. Gal yra aplinkui medžių?.. Gyvūnų?.. Žmonių?.. Paukščių?.. Jūs panašus į rožių krūmą ar į ką nors kitą?.. Gal jūs aptvertas tvora?.. Kas jus prižiūri?.. Koks dabar oras?..
Kaip jūs suvokiate pasaulį?.. Ką jūs jaučiate?.. Kas atsitinka su jumis, kai keičiasi metų laikai?.. Nepamirškite, kad jūs rožės krūmas. Įvertinkite savo santykį su pasauliu ir tai, kas vyksta su jumis.
Po kelių minučių aš paprašysiu jus atmerkti akis ir pavaizduoti save piešinyje kaip rožės krūmą. Paskui aš užduosiu keletą klausimų. Jūs papasakosite man apie piešinį taip, tarsi būtumėte rožės krūmas (ilga pauzė)... Pasiruošę? Atmerkite akis ir nupieškite rožės krūmą.
1�0 1�1
Tekstas užduočiai „Svarbiausias mano gyvenimo įvykis“
Atsisėskite patogiai... Užmerkite akis…Kojų pėdas padėkite ant žemės... Jauskite jas, jauskite kulkšnis... Jaučiate
savo sėdmenis, kojas, pėdas... Kojos visiškai atsipalaidavę... Nugara liečiate kėdės atlošą, sėdite tiesiai, rankos padėtos ant kelių... Atpalaiduokite nugaros, pečių raumenis... Visiškai atpalaiduokite rankas... Jaučiate savo rankas, jos visiškai atsipalaidavusios...
Jaučiate savo krūtinę, kaklą... Veidą, lūpas, liežuvį... Visi veido raumenys atsipalaidavę... Jauskite savo tarpuakį, kaktą... Ji vėsi, šalta… Jauskite savo saulės rezginį... Jūsų saulės rezginys skleidžia šilumą... Jūs vis labiau ir labiau atsipalaiduojate… Jauskite savo kūną, jis ramus... Visas Jūsų kūnas atsipalaidavęs...
Jūs galite stebėti savo mintis, vaizdinius tarsi iš šalies, lyg jie matytųsi kino ekrane... Sekite juos… Netrukdykite jiems laisvai kilti... Jūs visiškai atsipalaidavę (ilgesnė pauzė, skamba relaksacinė muzika)...
Stebėkite savo mintis, vaizdinius (ilgesnė pauzė, skamba relaksacinė muzika)...
Kurie vaizdiniai ryškiausi? Su kokiais įvykiais jie siejasi?.. Patyrinėkite vaizdinį. Ką jis jums sako? Kokį įvykį liudija šis vaizdinys?.. Tirkite detales… (ilgesnė pauzė, skamba relaksacinė muzika)…
Jūs turite kažkokį vaizdinį, susijusį su svarbiausiu jūsų gyvenimo įvykiu… Jis plaukioja aplink jus… Čia pat… (ilgesnė pauzė)… Sučiupkite šį vaizdinį… Nesvarbu, kaip tai padarysite… Ir su kuo... Svarbiausia jį sučiupti… (ilgesnė pauzė)… Gaudykite… Laikykite jį… (ilgesnė pauzė)…
Jūs sugrįžtate atgal,… į studiją… Kartu su savimi atsinešate vaizdinį… Kai suskaičiuosiu nuo penkių iki nulio, jūs jau būsite, čia studijoje…Penki… Keturi… Trys… Du… Vienas… Nulis…Jūs jau čia. Atmerkite akis. Jūs grįžote su vaizdiniu. Nupieškite jį…
1�0 1�1
Tekstas užduočiai „Nemalonumai, kuriuos patiriu...“
Užmerkite akis… Patogiai įsitaisykite kėdėje… Jūsų nugara liečia kėdės atlošą… Atpalaiduokite pečių raumenis, rankas nuleiskite žemyn, delnus padėkite ant šlaunų, kojomis remkite žemę, atpalaiduokite jų raumenis…
Sėdite patogiai… Pamirškite visus savo rūpesčius… Ketvirtį valandos skirkite tik sau, savo kūnui, savo mintims… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Klausykite mano balso… Sekite savo vaizdinius… Stebėkite juos, tyrinėkite… Klausykite, ką jums šnabžda jūsų kūno pojūčiai...
Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite…
Mintimis jūs galite nukeliauti į savo praeitį ir išvysti save įvairiausiomis akimirkomis… Per šias akimirkas jūs galite save matyti tarsi iš šalies… Susikoncentruokite į šiuos prisiminimus… Širdimi klausykite, ką jie jums sako… Pasitikėkite savimi… Jūs esate saugūs… Savo prisiminimus stebite tik iš tolo… Jūs galite juos valdyti… Jūs turite puikią priemonę prisiminimams valdyti… Tai didelis stiklinis indas… Kai vaizdinys prie jūsų grėsmingai priartės, jūs spragtelsite pirštais tarsi Džinas, ir vaizdinys atsidurs stikliniame inde. Iš ten galėsite jį saugiai tyrinėti…
Keliaukime pasirinktinai, kur jūs panorėsite: ar į jūsų jaunystę… Ar į paauglystę… Ar į vaikystę… Kuris iš šių laikotarpių jums atrodo svarbiausias? Kuris laikotarpis jums padovanojo daugiausia patirties?.. Turėjote visokios patirties… Prisiminimai vaizdiniais plaukia prieš Jūsų akis… Vaizdinių yra visokių… Vieni jų džiugūs, malonūs… Kiti ne… Sustokite kaip tik ties nemaloniais… Nebijokite jų… Jūs tik stebite… Leiskite jiems priartėti. Jie nieko jums nepadarys… Jūs tik galėsite juos ištirti… Dabar jūs esate kitoks… Turite daugiau patirties, esate stipresnis už šį nemalonumą ir turite priemonę nemalonumui sugauti… Jis prie jūsų priartėja… Jūs esate tam pasiruošęs… Uždarykite jį į stiklinį indą… (ilgesnė pauzė)…
Apie kokią situaciją primena nemalonus vaizdinys? Kas ten atsitiko? Jus kažkas labai jaudina šioje situacijoje… Ji saugiai uždaryta stikliniame inde… Tyrinėkite ją… Suteikite, jei norite, jai kitokią eigą… Jei jums nepatinka Jūsų veiksmai, suteikite jiems kitą prasmę… Pakeiskite juos… Jūsų praeitis saugiai uždaryta… Tik jūs turite teisę ją vėl išleisti… Tada, kai panorėsite... Suteikite šiai praeičiai tokią formą ir išraišką, kokios norite… Jūs turite galią tai padaryti… Jūs turite visas priemones tai padaryti… Jūs esate Džinas, kuris uždarė savo praeitį butelyje… Jūs galite ją pakeisti… Darykite tai…
1�2 1��
Tekstas užduočiai „grūdas“
Atsipalaiduokite, ... sėdite patogiai,... niekas neblaško jūsų dėmesio..., aplinkui ramybė,... girdite mano balsą, ... klausykite jo... ir stenkitės įsivaizduoti mano pasakojimą vaizdais. Užmerkite akis. Jūs dar kol kas žmogus, turintis visas kūno dalis, rankas, kojas, galvą, kūną. Galite laisvai judėti erdvėje. Esate saugus. Džiaugiatės gyvenimu...
Erdvė, esanti aplink jus, pamažu mažėja,... traukiasi, ... siaurėja. Pradeda liesti jus ir spausti. Spaudimas stiprėja, ... stiprėja... Jūsų kūnas traukiasi, ... mažėja kartu su erdve, neatlaikydamas spaudimo. Jūs neturite jėgų pasipriešinti spaudimui… Kiautas, gaubiantis jus, nuolat mažėja ir mažėja. Jūs pavirtote į grūdą, ... esate apvalkalo viduje… Jaučiate, kad iš lėto krentate kartu su kiautu… krentate… krentate… Jūsų grūdo apvalkalas minkštai palietė kažkokį paviršių ir atsigulė. Kartu su juo atsigulėte ir jūs... Jus užliejo nuovargis ir šiluma...
Muzikinis įrašas “The sound of nature“ (~ 2,25 yra griaustinio įrašas). Jūs girdite lietaus šnarėjimą ir griaustinio dundenimą… Jaučiate, kaip pradedate kilti. Energija užplūsta jūsų kūną… Jūs stiprėjate ir vis labiau kylate. Staiga grūdo apvalkalas plyšta ir jus užlieja saulės šviesa. Jus supa erdvė, esate visiškai laisvas... Dairotės aplink, jaučiate gaivų pavasario orą, skaisčią saulę virš galvos... Suvokiate, kad esate augalas, kuris stiebiasi į viršų. Saulė šildo jūsų stiebą, lapus, žemė ir lietus maitina. Jūs augate, augate... Subrandinate žiedą… Išsiskleidžiate... Koks jūs žiedas? Didelis ar mažas? Kas jūs per augalas?
Apsidairykite aplink, ką jūs matote?.. Kur jūs augate? Miške, pievoje? Tarp kitų gėlių? Kas jus supa?…
Jūs dar tebesate augalas, ... pradedate tyrinėti savo kūną... Pastebite, kad jūsų kūnu ropoja skruzdėlės, ... Vabzdžiai, ... Kirmėlės. Atskrido gražus drugelis... Jis atsigėrė jūsų žiedo nektaro… Ką jūs pajutote drugeliui? Ar papurtėte žiedlapius, kad greičiau nuskristų, nes nenorite atiduoti savo nektaro? Ar apsidžiaugėte, kad galite būti kam nors naudingas? O gal jums kilo noras sudoroti drugelį?.. Gal pavirtote nuodingu augalu vabzdžiaėdžiu?..
Atskrido dar vienas drugelis. Jis ne toks gražus… Nenori jūsų nektaro ir žiedadulkių… Pradeda raustis tarp jūsų žiedlapių, nuropoja prie žalių lapelių… Padėjo keletą kiaušinių... Jūs stebite, kaip iš jų išsirito kirmėlaitės ir pradėjo graužti jūsų lapus… Ką jūs darote? Ar stengiatės jas nupurtyti? O gal nekreipiate į jas dėmesio? Juk tai – natūrali gamtos procesų dalis… Be to, galite išleisti naujų lapelių. Kirmėlaitės pavirs į drugelius ir džiugins jūsų akis...
1�2 1��
Vis tik kirmėlių nemažai… Be to, jos auga, ... stambėja… Jūs matote, kaip jūsų lapai praranda buvusį šviežumą, pradeda juoduoti, ... atsiranda vis daugiau skylių… Jūs jau nebespėjate išleisti naujų šviežių lapelių… Ką jūs jaučiate? Kokie jausmai sukyla? Gal jums norisi kviestis pagalbą? Jūs turite galimybę ir galią prašyti pagalbos. Į ką jūs kreipsitės? Ar pasikviesite gėlių, kurios yra nuodingos vabzdžiams, kad augtumėte jūsų kaimynystėje? Jų pašonėje jūs galbūt jausitės saugiau ir sulauksite mažiau vabzdžių antplūdžio? Ar persikelsite į gerai žmogaus prižiūrimą sodą, kuris cheminėmis priemonėmis saugos jus nuo kenkėjų?
O gal jūs nieko nedarysite? Susitaikysite su vabzdžių, kenkėjų puolimu? Pasiduosite likimo valiai, ir jis tesprendžia, ar jūs išgyvensite ir atlaikysite niokojimą, ... ar nuvysite ir nudžiūsite?
Jūs esate augalasžmogus. Jūs galite rinktis pagalbą. Atsibuskite! Koks bus jūsų sprendimas?
1�� 1��
Tekstas užduočiai „raudonas pokylis“
Užmerkite akis… Atsisėskite patogiai... Padėkite rankas ant kojų... Atremkite nugarą į kėdės atlošą... Sėdite patogiai... Kvėpuojate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate...
Jūsų kūnas atsipalaiduoja, … prisipildo sunkumo. Kvėpuojate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Jūs galite susikoncentruoti į savo mintis... Matyti vaizdinius... Jūs galite pažvelgti į save iš šalies... Kaip jūs sėdite... Kaip kvėpuojate... Kvėpuojate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate...
Jūs matote, kaip pakylate nuo kėdės... Einate per kambarį, … atidarote duris ir patenkate į kitą kambarį. Jame paklotas raudonas kilimas... Jūs žengiate juo... Einate raudonu kilimu tiesiai prie spintos... Atidarote ją... Spinta pilna raudonos spalvos rūbų. Jų yra visokiausių: apatinio trikotažo, marškinėlių, baltinių, kelnių, sijonų, švarkų, paprastų ir balinių suknelių, smokingų, skrybėlių, šalikų, pirštinių, paltų, lietpalčių, kailinių... Jie visi raudono atspalvio: nuo švelniai rožinio iki sodraus purpurinio... Rūbų stilius labai įvairus... Rūbų tiek daug, kad galima sukurti visą kolekciją... Jūs stebite rūbus... Apžiūrinėjate, renkatės... Kokius rūbus jūs renkatės? Klasikinio ar sportinio stiliaus? Elegantiškus ar ekstravagantiškus?.. Kokie rūbai jums labiausiai patinka? Jūs pradedate matuotis rūbus... Pirmiausia apsivelkate raudonus apatinius... Toliau viršutinius... Kokius juos išsirinkote? Pažiūrėkite į veidrodį... Kaip jūs atrodote? Ką norite dar pakeisti, priderinti? Jūs viską galite imti iš spintos...
Pagaliau jūs pasiruošęs. Dabar jus visiškai tenkina jūsų aprangos stilius... Jus pasukate kambario durų link, paspaudžiate durų rankeną… Atidarote duris ir matote, kaip išeinate į kiemą... Nuo durų veda raudonas takas... Jūs einate juo. Takas veda parku... Jo pakraščiai apsodinti raudonomis gėlėmis... Priekyje pamatote rūmus, kurie nutvieksti besileidžiančios saulės raudoniu... Pakylate laiptais centrinių durų link. Duris jums atveria raudonai apsivilkę durininkai. Jūs žengiate pro jas ir patenkate į pokylį... Raudonoje salėje matote šokančius raudonai apsirengusius žmones... Ką jūs jaučiate čia pakliuvęs? Įvertinkite savo santykį su tuo, ką matote. Ką jums norisi daryti? Šokti?.. Kalbėtis su kitais pobūvio dalyviais?.. Vaišintis raudonos spalvos ir atspalvių valgiais?.. Ką jūs darote?.. Perkelkite tai, ką darote, ant popieriaus lapo...
1�� 1��
Tekstas užduočiai „mano kelionė“
Užmerkite akis. Pajuskite savo kūną. Užmirškite viską, kas vyksta aplink jus... Jauskite tik tai, kas vyksta jūsų viduje. Galvokite apie kvėpavimą... Jūs jaučiate, kaip oras įeina pro jūsų burną, nosį ir juda iki krūtinės. Įsivaizduokite, kad jūsų kvėpavimas panašus į minkštas bangas, paliečiančias krantą... Su kiekviena banga jūs palengva išsilaisvinate... Tampate lengvesnis ir lengvesnis... Jūsų fizinis kūnas skaidrėja, jo kontūrai nyksta, tirpsta erdvėje... Kvėpuojate, kvėpuojate… Tampate permatomas, skaidrus... Jūs viską matote ir galite stebėti aplinkui, tačiau kitiems tampate vis mažiau matomas. Jūs visiškai prisipildote oro, pasidarote skaidrus kaip stiklas, lengvas tarsi plunksna, virstate vėjo dvelksmu, jo gūsiu ir galite skristi... Langai atsidaro... Jūs išnyrate pro juos į erdvę ir skrendate... Apačioje po jumis driekiasi miestas, … už jo jūs matote dirbamus ir dirvonuojančius laukus... Miškus, ežerus... Tolumoje matyti jūra... Jūs renkatės kryptį?.. Į kurią pasaulio pusę skrendate?... Į Vakarų Europą?.. Kur pasukate?.. Į šiaurę, kur daug sniego ir balta balta?.. Ar į pietus, kur karšta, daug saulės, … plyti dykumos?… O gal pasirinkote rytų kryptį?.. Gal skrendate ieškoti egzotikos?.. Kas Jus vilioja?.. Kur norite nuklysti?.. Gal jus vilioja senovinės civilizacijos?.. Viduramžių pilys?.. Kryžiaus karai?.. Vienuolių gyvenimas?.. Jus vis dar skrendate... Kurį žemės lopinėlį pasiekėte?.. Ką jūs matote aplink? Ar tai žemyno pakraštys?.. o gal tai sala, plytinti okeano viduryje?.. O gal tai didelis miestas? Ar sustosite čia?.. Tik pailsėsite, ar apsistosite visam laikui?.. o gal skrisite tolyn ieškoti kitos vietos? Netrukus jūs turėsite sustoti... Kur jūs apsistosite?.. Ką matote?.. Kur jūs nusileidote?.. Ar čia pasiliksite?.. Įvertinkite savo santykį su šia vietove...
Ten, kur Jūs sustojote, kas su Jumis yra kartu?.. Esate vienas?.. Ar turite palydovą / ę?... Ką matote aplink? Ar jus apsupo vietiniai gyventojai? Jei taip, kokie jie?.. Ką manote apie tenykščius žmones?.. Kaip jie jus sutinka? Jie draugiškai ar priešiškai nusiteikę? Bandykite atspėti priežastį, kodėl? Ką jie daro jūsų atžvilgiu?.. Įvertinkite savo santykį su jais.
Jei esate vienas, ... ką veikiate? Vaikštinėjate? Sėdite, gulite? Ar norite ko nors, ... ar esate labai pavargęs?
Jūs turite galimybę grįžti... Jūsų link artinasi stiprus vėjas... Jis įtraukia jus į sūkurį… Pakelia nuo žemės ir neša tolyn.... Namų link. Jūs skriejate milžinišku greičiu. Po jumis vaizdai keičiasi labai sparčiai... Pagaliau, jau Lietuva… Jums pažįstamas kraštovaizdis. Vienas... Du... Trys Jūs jau sėdite savo vietoje... Pabuskite...
1��
Tekstas užduočiai „mano namas“
Užmerkite akis... Patogiai įsitaisykite kėdėje. Jūsų nugara liečia kėdės atlošą, tvirtai sėdite... Abiem kojomis remiatės į grindis... Rankos padėtos ant kelių... Atsipalaiduojate… Ritmiškai kvėpuojate… įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Energija cirkuliuoja jūsų kūnu... Nuo galvos iki kojų... Nuo galvos iki kojų... Cirkuliuoja... Nuo galvos iki kojų... Nuo galvos iki kojų... Ji sukasi ratu... Nuo galvos iki kojų... Nuo galvos iki kojų... Energijai cirkuliuojant jūs įsitraukiate į jos virtualią sferą ir judate, … sukatės... Vartotės ratu kartu su ja... Besisukdamas energijos sferoje, jūs įgyjate galimybę ir veikti, … ir stebėti tai, ką darote. Jūs sukatės… sukatės… sukatės... Jūs turite pastatyti namą... Jūs galite virsti ir statybininku, ir darbų vykdytoju, ir santechniku, … ir mūrininku... Visais, kieno tik prireiktų mano statybai... Jums užteks gebėjimų visiems darbams atlikti... Jūs turite pasirinkti vietą, kurioje stovės namas... Apsidairykite aplink... Kokia tai vieta? Jūsų ypatinga vieta?... O gal jūs nebenorite šios vietos? Gal norite statyti namą kitoje žemėje? Kokia vieta, kurioje jūs statysite namą? Jūsų tėvų žemė?.. Ar įsigyjate naują žemės sklypą... Kaip atrodo ta vieta, kurioje jūs statysite namą?
Kas jums padeda namą statyti: samdoma statybininkų brigada?.. Šeimos nariai ar giminės?.. Draugai, pažįstami?.. O gal statote namą vienas?..
Kokias medžiagas statybai naudojate? Jūs galite rinktis... Iš kokių medžiagų statysite: betono, stiklo, plytų, akmenų, molio, medžio... Kokie jūsų namo pamatai?.. Jie aukšti, platūs, ar žemi?.. Ar po namu yra rūsys? Kokios jūsų namo sienos?.. Kaip atrodo langai? Jie dideli, iki žemės?.. Ar maži? Koks namo stogas?.. Kaip atrodo jūsų namas? Jis šiuolaikinės modernios architektūros… Ar tai lietuviška rastinė kaimo pirkia... O gal rytietiškas, iš molio drėbtas namas?.. Kokios spalvos Jūsų namas?
Kas jūsų namą supa? Ar daug erdvės aplinkui?.. Jūsų namas stovi šalia kitų pastatų, … įsispraudęs tarp jų?.. Ar yra aplinkui namą žalios vejos?.. Gėlių?.. O gal visas plotas išgrįstas plytelėmis?.. Jei taip, koks jų raštas?
Ar auga prie namo medžiai?.. Jei taip, kokie jie?.. Dideli, aukšti, … ar ką tik pasodinti, jauni?.. Ar atskrenda prie namo paukščių? O gal prie namo yra ūkinis pastatas? Gal laikysite vištas? Triušius? Balandžius? Gal yra prie namo aptvaras šuniui? Ar laikysite name šunį? O gal laikysite kitą gyvūną? Koks jis bus?.. Įprastas, kaip katė?.. Ar egzotinis gyvūnas? Gal tai pitonas ar smauglys?.. O gal krokodilas?
Kaip jūsų namas atrodo? Parodykite!
1��
Redagavo Jurgita MacienėMaketavo Gintarė Galinienė_______________________
SL 843. 20071215. 9 leidyb. apsk. l. Tiražas 1200. Užsakymas 158.Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT76285 Šiauliai.
El. p. leidy[email protected]u.lt, tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.Interneto svetainė http://leidykla.su.lt/
Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9A, LT76207 Šiauliai.
ASTA VAITKEVIČIENĖ
DAIlĖS TErApIjoS mEToDų TAIKymAS NEįgAlIųjų
įDArbINImo SITuAcIjojE
Neįgaliųjų profesinis rengimas ir inovacijų paieška