GYVULININKYSTĖS SEKTORIAUS

PLĖTROS PERSPEKTYVOS MOKSLINIU

POŽIŪRIU

2017.06.281

Violeta Juškienė

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė

Žemės ūkio mokslo tarybos posėdis, 2017 m. birželio mėn. 27 d., Vilnius

2017.06.28 2

GYVULININKYSTĖS STRATEGINIS

TIKSLAS

Patenkinti šiandieninius vartotojų poreikius nedarant

žalos ateities kartoms.

VYSTYMO STRATEGIJA

Darnus gamybos sistemų vystymas, atsižvelgiant į

ekonominį efektyvumą, aplinkos apsaugą bei

priimtinumą ūkininkams, vartotojams ir visuomenei.

Ligų prevencija, kontrolė ir likvidumas

Tikslus / precizinis ūkininkavimas

Pašarų ir maistosauga

Efektyvios pašarų grandinės

Pagerintas baltymų ir energijos autonomiškumas

Gyvulininkystės sistemų įvertinimas

Gyvūninės kilmės produktų kokybė

Klimato kaitos pasekmių švelninimas

Produktyvios gamybinės sistemos

Efektyvesnis atliekų tvarkymas

Gyvūnų ir žmonių sveikata

Tvirti ir produktyvūs gyvuliai

GYVULININKYSTĖS DARNAUS VYSTYMO

STRATEGIJA

IŠŠŪKIAI

•Didėjantis gyventojų skaičius.

• Auganti maisto paklausa ir gyvūninės kilmės produkcijos

poreikis.

•Rinkos globalizacija.

•Išteklių kainų augimas.

• Riboti žemės ir vandens resursai.

•Didėjantys pašarų, kuro, gamybinio pluošto poreikiai ir

vidinė konkurencija.

•Klimato kaita ir kiti aplinkos pokyčiai.

•Demografiniai pokyčiai.

•Augantys reikalavimai gyvūnų gerovei ir maisto saugai.

•Ligų protrūkio pavojai.

2017.06.28 5

GYVULININKYSTĖS ŠAKOS SPECIFIKA

• Daug darbo išteklių reikalaujantis, nepertraukiamas darbo

procesas.

• Sudėtingi, įvairūs (gyvūnų gerovės, veterinarijos ir kt.)

reikalavimai /jų įgyvendinimui reikalingos nemažos lėšos.

• Produkcija greitai gendanti, tolesniam produkcijos

apdorojimui reikalingos investicijos.

• Sektorius ypač jautrus sveikatingumo atžvilgiu.

• Sukuriama mažiau pajamų vienam sąlyginiam darbuotojui.

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBOS

PLĖTRA IKI 2050 m. (FAO paskaičiavimais)

2017.06.28 6

Gamybos prieaugį įtakos:

• 20 % papildomai įdirbtos

žemės

• 10 % išaugęs ūkininkavimo

intensyvumas

• 70 % naujos technologijos

Maisto poreikis ir

gamyba per 40 metų

išaugs 100 %

Gyventojų skaičius

per 40 metų išaugs

2.4 mlrd.

GYVULININKYSTĖ EUROPOJE: GYVULIŲ TANKUMAS

Eurostat, 2016

➢ 4.2 mln. km²

➢ 500 mln. gyventojų

➢ 24 oficialios kalbos

➢ 1.6 mln. km²

➢ 7 mln. Ūkių

➢ Vidut. dydis - 22 ha

➢ Gyvulininkystei

panaudojama 70%

žemės ūkio paskirties

žemės.

➢ Gyvulių tankis ES

mažiau kaip1,6 SG

(išskyrus Nyderlandus,

Belgija, Malta, Danija -

2,7-3,6 SG)

GYVULININKYSTĖS PASIEKIMAI

Pieninėje galvijininkystėje:

Ūkių koncentracija, intensyvių technologijų plėtojimas.

Specializuotų veislių išplitimas.

Kryžminimas ir selekcija pageidaujamų požymių kryptimi.

Statistinių metodų panaudojimas gyvulio genetinei vertei nustatyti.

Pieno savikainos mažinimas, optimizuojant šėrimo sistemas.

Darbo našumo gerinimas ir gyvulių sveikatingumo stiprinimas.

Mėsinėje galvijininkystėje ir avininkystėje:

Kryžminimas ir produkcijos kokybės gerinimas.

Vidutinio intensyvumo ir ekstensyvių technologijų plėtojimas.

Vertikalioji integracija gamybos procese, konkurentabilumui didinti.

* * *ŠESD emisijų mažinimo būdų paieška /Racionų optimizavimas, pašarų pasisavinimo

gerinimas, genetiniai tyrimai ŠESD išskyrimo požymių identifikacuja 2017.06.28

Kiaulininkystėje ir paukštininkystėje:

Ūkių intensifikacija, augimo intensyvumo didinimas.

Pašarų virškinamumo gerinimas ir produkcijos savikainos mažinimas.

Kryžminimas ir heterozės efekto panaudojimas.

Technologijų, susietų su gyvūnų gerove bei poveikiu aplinkai, plėtojimas.

* * *

Gyvulininkystės produkcijos kokybės ir saugos gerinimas.

Pavojingų ligų nebūdingame regione plitimas ir efektyvių gydymo būdų

paieška bei ligų kontrolės sitemų kūrimas.

Originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir naujų kūrimas.

Precizinio ūkininkavimo modelio fragmentų taikymas.2017.06.28

GYVULININKYSTĖS PASIEKIMAI

INOVACIJŲ DIEGIMAS, LAIKYMO TECHNOLOGIJŲ

TOBULINIMAS (melžimo robotai jutikliai aktyvumui, fotoregistracija, bandos valdymo sistemos progesterono

urėjos, laktato dechidrogenazės, hidroksibutirato tyrimai mastito bei ketozės prevencijai

2017.06.28 10

2017.06.28

11

Kiaulių auginimo technologijų

tobulinimas (gyvūnų gerovė, aplinkos apsauga, paršingumo

nustatymas)

TOLESNIO VYSTYMOSI KRYPTYS

• Intensifikacija.

• Specializacija.

• Konkurencingumo didinimas.

•Resursų taupus naudojimas.

•Vietinių žaliavų platesnis panaudojimas.

•Biologinės įvairovės išsaugojimas.

• Prisitaikymas prie klimato kaitos ir kitų

aplinkos pokyčių.

• Gyvūnų gerovės užtikrinimas.

• Ligų prevencija.

PROGNOZUOJAMI POKYČIAI GYVULININKYSTĖJE

IKI 2020 M.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

Developed Developing

Beef

Pork

Poultry

Milk

Livestock to 2020: The Revolution continues, Delgado et al (2003)

MĖSOS GAMYBOS POKYČIAI SKIRTINGOSE

SISTEMOSE BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE IKI 2020 M.

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

Asia SSA WANA CSA

Ganyklinės sistemos

Mišrios sistemos

Pramoninės sistemos

Livestock to 2020: The Next Food Revolution, a joint IFPRI, FAO, ILRI study.

MĖSOS SUVARTOJIMAS VIENAM GYVENTOJUI,

2000-2050 m.

Šaltinis: IFPRI IMPACT projections, September 2007

GYVULININKYSTĖS NEGATYVUS

POVEIKIS

Tiesioginis:

Negatyvus poveikis aplinkai;

Gyvūnų ligos perduodamos per maistą;

ir tiesiogiai žmonėms;

Neefektyvus grūdų sunaudojimas...

Netiesioginis:

ŠESD emisijos;

Miškų išpjovimas ganyklų įrengimui ar pašarų

gamybai...

2017.06.28 16

GYVULININKYSTĖS POZITYVUS POVEIKIS

Tiesioginis:

Maistas pagamintas “žemėje”, kuri nėra tinkama

maistinių grūdų auginimui;

Aukštos maistinės vertės produkcijos gamyba;

Mėšlo panaudojimas dirvos gerinimui;

Pozityvus poveikis aplinkai...

Netiesioginis:

Anglies sekvestracija ganyklose;

C ir N išsaugojimas pakeičiant trąšas...

2017.06.28 17

GAMYBOS SISTEMŲ DARNUMO

DIAGRAMA

(Technologijos turi būti įvertintos, nustatytas jų poveikis)

Gamybos atsinaujinimas

18

Dirvožemio

panaudojimas

Vandens sunaudojimas

Trąšų panaudojimas

EnergetikaMaisto sauga

Gamybos sistemų

įvairovė

2017.06.28

Visuomeninis

kapitalas

Gyvulių sveikata ir

gerovė

BioįvairovėKraštovaizdis ir kultūros

paveldas

GYVULININKYSTĖ IR KLIMATO KAITA

- Jungtinių tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK).

- Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. I-812

„Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos

ratifikavimo“.

- Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas

(JTBKKK KP).

- 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. IX-1203 „Dėl

Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos Kioto Protokolo

ratifikavimo“

- 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos. Susitarta

užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai

mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra

(2020-2030 m. laikotarpiu ES valstybės bendrai įsipareigojo kartu

sumažinti ŠESD kiekį mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m).

2017.06.28 19

Š

Eurostat20

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ EMISIJOS

(18% iš žemės ūkio iš jų 60% emisijos iš gyvulininkystės)

21

LIETUVOS ŠESD EMISIJOS 2014 M.(LR Aplinkos ministerija)

22

23

0

1000

2000

3000

4000

5000

60001990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2010

2012

2014

Virškinimas Mėšlo tvarkymas - CH4Mėšlo tvarkymas - N2O

ŠESD EMISIJA IŠ GYVULININKYSTĖS (KT CO2 EKV.)

24

CH4 EMISIJA IŠ VIRŠKINIMO IŠ ATSKIRŲ GYVŪNŲ

RŪŠIŲ

0%

20%

40%

60%

80%

100%

karvės kiti galvijai kiti gyvūnai

25

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Karvės Kiti galvijai Kiaulės Kiti gyvūnai

CH4 EMISIJA IŠ MĖŠLO

PAGRINDINES PRIEMONĖS SIEKIANT SUMAŽINTI

ŠESD EMISIJŲ DYDŽIUS ŠALIES INVENTORIUJE

-Ištirti naudojamų pašarų virškinamumą (bent jau didžiausią įtaką

ŠESD emisijoms turinčių gyvūnų rūšims).

-Nustatyti nacionalinius CH4 konversijos iš mėšlo ir N2O emisijos

faktorius (turėtų įtakoti mažesnes ŠESD emisijos reikšmes).

- Patikslinti maksimalaus metano susidarymo rodiklius galvijų

prieaugliui. (Maksimalaus metano susidarymo rodiklis patikslintas

emisijoms iš kiaulių mėšlo, kurį naudojant apskaičiuota metano

emisija sumažėjo 33,3%) .

26

BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS

2017.06.28 27

2017.06.2828

• Aplinka (dujų emisijų mažinimas, technologijų tobulinimas, apskaitos ir tyrimų

metodų tobulinimas, emisijų faktorių tikslinimas, kvapų mažinimas, technologinių

procesų optimizavimas siekiant mažinti teršalų emisiją bei užtikrinti gyvūnų gerovę).

• Gyvulių veisimas (Selekcijos tikslų koregavimas- gyvulio sveikatingumui ir

tvirtumui didinti, gerinti reprodukcines savybes bei mažinti dujų emisijas; genetinių

išteklių bioįvairovės išsaugojimas, mažiau žinomų (vietinių) veislių vystymas; modernių

„omiks“ technologijų (nutrigenomika, proteomika metabolomika) vystymas, gyvulio

veislinės vertės ir savybių prognozė; kokybinių požymių selekcija panaudojant

genetinius markerius; transgeninių gyvūnų ir gyvūnų modelių kūrimas; nano

technologijų panaudojimas).

• Gyvulių sveikata ir gerovė (gyvulių atsparumo integruotas vertinimas

atsižvelgiant į genomines ir fenotipines charakteristikas, elgsenos principų ir modelių

išaiškinimai sveikatos nukrypimų ir ligų ankstyvai diagnostikai).

ATEITIES MOKSLO KRYPTYS PASAULYJE

2017.06.28

29

• Gyvulių šėrimas (pašarų virškinamumo ir gyvūnų mitybos pilnavertiškumo

gerinimas; priklausomybės nuo importuojamų baltymingų pašarų mažinimas,

vietinių pašarų konversijos gerinimas; efektyvių ganymo sistemų vystymas,

pašarų silosavimo procesų tobulinimas; manipuliacijos riebiųjų rūgščių sudėtimi,

įtakojant produktų kokybę; alternatyvų antibiotikams, augimo stimuliatoriams

paieška).

• Gyvulininkystės produkcijos sistemos (produkcijos sistemų holistinis

vertinimas, tobulinimas, modeliavimas, demonstravimas ir precizinis taikymas).

• Bendradarbiavimas ir žinių perdavimas (apsikeitimas patirtimi,

duomenų integracija, susipriešinimo tarp atskirų grandžių eliminavimas).

ATEITIES MOKSLO KRYPTYS PASAULYJE

GYVULININKYSTĖS PLĖTRA

LIETUVOJE !?

30

2017.06.28 31

LIETUVOS GYVULININKYSTĖS SEKTORIAUS

STIPRIOSIOS PUSĖS

• Palankios klimatinės sąlygos.

• Gilios tradicijos ir ilgametė patirtis.

• Galimybė apsirūpinti pašarais.

• Ūkiškai naudingos, produktyvios gyvulių veislės.

• Išvystyta moderni perdirbamoji pramonė.

• ES struktūrinių fondų, kaimo plėtros programų

galimybės.

• Aukšta produktų kokybė, platus asortimentas.

• Sukauptos mokslinės ir technologinės žinios.

2017.06.28 32

GYVULININKYSTĖS SEKTORIAUS SILPNOSIOS

PUSĖS

• Ilgalaikės strategijos nebuvimas.

• Neteisingai nustatyti prioritetai, neskatinantys

gyvulininkystės plėtros.

• Neracionali ūkių struktūra.

• Žemas pirminės žemės ūkio gamybos modernizavimo

lygis.

• Didelė priklausomybė nuo importuojamų baltymingų

pašarų.

• Silpna augintojų kooperacija.

• Nepakankamas dėmesys mokslo tyrimams.

PAGRINDINĖS KRYPTYS GYVULININKYSTĖS

VYSTYMUI LIETUVOJE

• Skatinti inovatyvių technologijų diegimą.

• Didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.

• Diditi darbo našumą vidutinio dydžio ūkiuose.

• Gerinti Lietuvoje veisiamų žemės ūkio paskirties gyvūnų veislines savybes (selekcija ir kryptingas importuotų veislių panaudojimas,dėmesys funkciniams požymiams).

• Panaudoti naujausius imunologinius ir molekulinius genetinius metodus gyvūnų selekcijoje ir reprodukcines biotechnologijas.

Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus

laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su

naujais kaskart didesniais sunkumais. (A. Enšteinas )

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!