SPRENDIMAIAtea

Leidinys IT bendruomenei

Lietuvos pasienyje – trumpesnis ir patogesnis keleivių patikrinimas

Šiuolaikiniai menai: sukurta Vytauto Didžiojo universitete, naudojant Apple Mac Pro

Unifikuoti duomenys ir konsoliduota sistema – efektyvesnės Lietuvos dujos

Iš Nemuno pievų ant Jūsų stalo – visada laiku

2014Balandis

Šiame leidinyje – 10 IT istorijų. Žinoma, visos jos – apie informacinių technologijų pritaikymą. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl šios IT istorijos pateko į mūsų leidinį – sukurta nauda organizacijoms, darbuotojams, klientams ir visuomenei.

Greitis

Kiek kainuoja procesų greitis tokiose gamybos įmonėse kaip Vilkyškių pieninė, apskaičiuoti nėra itin sudėtinga. Tai atspindi pardavimų apimtys, linijų apkrova, darbuotojų darbo valandos.

Panaši procesų greičio vertė, nors ir ne taip akivaizdžiai, matoma ir Lietuvos pasienyje tikrinant sieną kertančius traukinius bei automobilius. Abiem atvejais IT įranga turi veikti nepriekaištingai – ir sunkvežimis su sūriais, ir traukinys su keleiviais turi išvykti minutės tikslumu.

Efektyvumas

Lietuvos dujose konsoliduota dujotiekių informacinė sistema taupo žmonių laiką. O Lietuvos energijos gamyboje žmonių laikas taupomas ir efektyvumas didinamas įdiegus vaizdo konferencijų paslaugą One Video. Vis daugiau organizacijų pripažįsta Office 365 kaip efektyvumą kuriančią sistemą – tiek dėl viską jungiančios aplinkos, tiek dėl valdymo paprastumo. Apie Office 365 – trys trumpos, bet skirtingos istorijos.

Kokybė

Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje nedaromi kompromisai dėl kokybės. Studentai dirba su panašaus lygio įranga kaip ir patyrę bei žinomi vaizdo, foto meno kūrėjai, dėl ko didelė dalis jų tokiais ir tampa. Avia Solutions Group IT specialistai kokybinį šuolį atliko įsidiegę Microsoft Lync, integravę jį su kitomis bendradarbiavimo sistemomis ir suteikę darbuotojams galimybę bendrauti iš bet kurio įrenginio. O Litagra klientų aptarnavimo kokybę planuoja pagerinti įsidiegusi centralizuotai valdomą vaizdo ekranų tinklą.

Progresas

Vytautas Petrauskas, ilgametis Kauno vandenų IT skyriaus viršininkas, mano, kad viena iš jo sėkmės priežasčių – IT naujovių sekimas, atranka ir jų pritaikymo strategijos turėjimas. Kauno vandenų istorija kalba faktais. O viena iš šviežesnių tendencijų – mobiliųjų įrenginių valdymas – dažnai aptarinėjama, tačiau reta Lietuvos įmonė yra pritaikiusi kurį nors sprendimą. Mobiliųjų įrenginių naudojimas darbui auga, rūpesčiai dėl to taip pat. Atea ekspertas Andrius Šaveiko savo patarimus pateikia pačiu laiku. Laikas ruoštis naujiems sprendimams!

Malonaus skaitymo ir iki pasimatymo spalio 23, didžiausioje IT bendruomenės konferencijoje Atea Action 2014!

Atea komanda

3

TurinysApie

technologijas, žmones, verslą

ir visuomenę

04

16

10

06

18

12

08

20

14

22

Iš Nemuno pievų ant Jūsų stalo – visada laiku

Unifikuoti duomenys ir konsoliduota sistema –

efektyvesnės Lietuvos dujos

Avia Solutions Group: bendroji komunikacija tapo

tikrai bendra

Lietuvos pasienyje – trumpesnis ir patogesnis

keleivių patikrinimas

Nuotolinė komunikacija Lietuvos ūkininkams

One Video - keliolika tūkstančių sutaupytų

valandų ir litų

30 metų – inovacijos žingsnis

po žingsnio

Šiuolaikiniai menai: sukurta Vytauto Didžiojo universitete,

naudojant Apple Mac Pro

Mobiliųjų įrenginių valdymas – nuo ko pradėti?

Office 365 Lietuvoje prigijo

Atea – didžiausia Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja. Savo klientams mes kuriame vertę teikdami produktus, paslaugas bei sprendimus IT infrastruktūrai, informacinėms sistemoms, objektų bei sistemų saugumui. Atea Baltijos šalyse dirba apie 600 darbuotojų, o bendra apyvarta 2013 metais buvo apie 300 mln. litų. Atea grupė yra pirmaujanti IT infrastruktūros sprendimų teikėja visose Šiaurės ir Baltijos šalyse, jos apyvarta sudaro apie 3 mlrd. eurų.

Atea sprendimai:

Projekto vadovas:  Simonas StūrysTekstai:  Adomas Rutkauskas, Simonas StūrysNuotraukos:   Irmantas GėlūnasDizainas:  ST ImpressSpausdino:  VIP Spauda

atea.lt/atea-sprendimai

4

Vilkyškių pieninė – klasikinis veržlios ir modernios lietuviškos pramonės įmonės pavyzdys: patrauklūs prekių ženklai, investicijos į automatizaciją, aktyvus eksportas, kasdien stebimi išvestiniai verslo rodikliai, kompiuterizuoti procesai. 2013 metais pribrendo laikas investicijai ir į IT infrastruktūrą. Šiandien galima sakyti, kad ji atlikta pačiu laiku.

Sutrikimo kaina

Vilkyškių pieninės verslo procesą galima palyginti su pavasario upe, kai ledų sangrūda ar nuvirtęs medis gali pakeisti situaciją akimirksniu – iki kliūties upė patvinsta, o už jos tėkmė sustoja. Žaliavos surinkimas iš ūkininkų, užsakymų priėmimas, gamybos linijų grafikas, važtaraščių išrašymas sandėlyje, pristatymas klientams – bet kurio proceso etapo sutrikimas bent valandai gali baigtis geriausiu atveju stresu ir darbuotojų viršvalandžiais, o blogiausiu – baudomis ar net prarastomis lentynomis prekybos centruose.

Šio intensyvaus proceso širdis – verslo valdymo sistema, kuria naudojasi 65 dar-buotojai įmonės biuruose Lietuvoje bei Latvijoje. Jai sustojus pirmiausia sutriktų logistika – intensyviausias proceso etapas. Ryte logistikos operacijos vyksta minučių tikslumu: laiku neišrašyti važtaraščiai užlaikytų sunkvežimius gamyklos kieme, šie pavėluotų prekes pristatyti į parduotuves, kuriose dažniausiai pristatymas labai griežtai reglamentuojamas – pavėlavus arba esant neatitikimų važtaraščiuose daugelyje parduotuvių prekės tiesiog nepriimamos.

„Sunku pasakyti, kiek konkrečiai kainuoja valandos ar kelių valandų verslo valdymo

sistemos sutrikimas. Tai priklauso ir nuo paros meto, ir nuo to, kaip greitai pavyksta pasivyti laiką – suvesti sutrikimo metu susikaupusius duomenis. Bet kokiu atveju nuostoliai gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų, jau nekalbant apie galimą žalą reputacijai ir prekių ženklams“, – vertina Marius Beišys, Vilkyškių pieninės IT vadovas. Todėl duomenų centro infrastruktūros atnaujinimui IT skyrius skyrė aukščiausią prioritetą.

Geras IT auditas – pusė darbo

Investicijų pasiūlymai Vilkyškių pieninėje nagrinėjami labai kruopščiai, visi rimtesni sprendimai priimami įtraukiant finansų direktorę ir kitus vadovus. Eilėje visada yra projektų, susijusių su naujais pakavimo robotais, transportavimo sistemomis, aukštesnių kokybės standartų diegimu. Ne mažiau svarbu ir rinkodara – augant Rusijos rinkos rizikingumui reikia investuoti į naujų rinkų paiešką, joms pritaikyti esamus produktus ar kurti naujus.

„Pamatėme, kaip sprendimas veikia realybėje. Galimybė išbandyti, galima sakyti, buvo lemtinga pasirenkant Hewlett-Packard įrangą“, – sako Marius Beišys, Vilkyškių pieninės IT vadovas.

5

Pagrindinis kliento rūpestis šiuo atveju – nenutrūkstamas sistemos veikimas. Kaip įsitikinti, kad sprendimas veiks realiomis sąlygomis, kaip žada tiekėjai? Hewlett-Packard drauge su Atea klientui pateikė sukomplektuotą demonstracinę įrangą pagal „try&buy“ modelį. Ne tik pateikė, bet ir „apkrovė“ duomenimis bei paleido visas sistemas darbinėje aplinkoje.

Kad rastų tinkamiausią, ir, svarbiausia, funkciškai bei finansiškai pagrįstą sprendimą, Vilkyškių pieninė sutarė su Atea atlikti IT infrastruktūros auditą. „Audito metu įvertinome esamą IT infrastruktūros lygį: greitaveiką, patikimumą, duomenų atkuriamumą, saugumą, licencijavimą“, – pasakoja Vytautas Samerdokas, Atea projektų vadovas.

Audito išvadose ne tik konstatuota, kad būklė yra tik patenkinama ir pokyčiai būtini, bet ir pasiūlytos alternatyvos sprendimui, įvertinus IT sistemų ir paties verslo poreikių augimą ateityje.

M. Beišys liko patenkintas audito rezultatais. „Galimų rizikų, audito išvadų, pasiūlytų alternatyvų pristatymas finansų direktorei pavyko sklandžiai, buvo priimtas sprendimas investuoti į turimos IT infrastruktūros atnaujinimą, konsolidaciją ir virtualizaciją“, – pasakoja jis.

Atea pasiūlė gana paprastą ir taupų sprendimą. Visos pagrindinės sistemos sukeltos į HP P6350 EVA duomenų saugyklą, kurią aptarnauja HP DL380p Gen8 serveriai, virtualizuoti naudojant VMware įrankius. Kitoms reikmėms – atsarginėms kopijoms, terminalui – panaudoti atskiri serveriai.

Įgyvendinant Atea pasiūlytą sprendimą panaudota dalis turėtos įrangos. Atsarginių kopijų efektyvesniam valdymui užtikrinti pasitelkti Veeam valdymo įrankiai. Tuo pačiu nuspręsta įdiegti centralizuotą vartotojų autorizaciją bei teisių valdymą. Šie pokyčiai padėjo optimizuoti IT skyriaus darbą, o darbuotojai trijose gamyklose ir Lietuvos bei Latvijos biuruose jungiasi prie duomenų saugiai ir paprastai.

Geriau kartą pamatyti,nei tris kartus išgirsti

Pasirinkti sprendimą pagal popieriuje pateiktas specifikacijas yra gana įprasta, bet taip pat ir rizikinga. Gamintojai, siūlydami panašios apimties sprendimus, stengiasi išsiskirti komplektacija, specifiniais pranašumais, suderinamumu ir kt. Ir tai yra labai gerai. Tačiau pagrindinis kliento rūpestis šiuo atveju – nenutrūkstamas sistemos veikimas. Kaip įsitikinti, kad sprendimas veiks realiomis sąlygomis, kaip žada tiekėjai?

Hewlett-Packard drauge su Atea klientui pateikė sukomplektuotą demonstracinę įrangą pagal „try&buy“ modelį. Ne tik pateikė, bet ir „apkrovė“ duomenimis bei paleido visas sistemas darbinėje aplinkoje. „Pamatėme, kaip sprendimas veikia realybėje, turėjome laiko pamodeliuoti įvairias situacijas, pavyzdžiui, kas nutiktų, jei sustotų vienas serveris. Galimybė išbandyti, galima sakyti, buvo lemtinga pasirenkant Hewlett-Packard įrangą“, – sako M. Beišys.

Be kitų Vilkyškių pieninės duomenų centro plėtros alternatyvų, svarstyta ir galimybė iškelti IT infrastruktūrą į išorinį duomenų centrą. Vis tik tai pasirodė brangu ir nepatogu... Verslo valdymo sistemos, kaip paslaugos, teikimas iš išorės (SaaS) šiuo atveju neturėtų jokių privalumų, nes Vilkyškių pieninės sistema yra pritaikyta daugeliui specifinių procesų, todėl jos negalima panaudoti kitiems klientams. O laikyti ją išorinėje infrastruktūroje (IaaS) – per brangu, nes duomenų bazės didelės ir Lietuvos duomenų centrų siūlomos gigabaito nuomos kainos „suvalgytų“ naujos įrangos vertės sumą greičiau, nei per metus.

Tolesni žingsniai

Vilkyškių pieninėje numatomi ir tolesni IT infrastruktūros atnaujinimo žingsniai, kuriems, kaip įprasta, reikės įmonės vadovybės pritarimo. Pavyzdžiui, duomenų bazių valdymo sistemos atnaujinimas pagerintų greitaveiką ir taip pagelbėtų verslo valdymo sistemos vartotojams bei atvertų galimybes dar geriau optimizuoti verslo procesus. Gerai, kad po kiekvieno sėkmingai įgyvendinto projekto pasitikėjimas Vilkyškių pieninės IT padaliniu auga ir žingsniai į priekį lengvėja.

.

Iš Nemuno pievų

ant Jūsų stalo –

visada laiku

Kokybiškas ryšys kokybiškam darbui

Kenos geležinkelio stotyje sustojusio traukinio keleiviams patikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai turi daugiausiai 40 minučių. Iš pirmo žvilgsnio – daug, ir darbas, atrodytų, nesunkus – perbraukti dokumentu per skaitytuvą ir sulaukti teigiamo arba neigiamo atsakymo. Bet juk žmonių traukinyje paprastai ne 40, piko metu – 100 ar daugiau. Be to, keleiviai ne visada laukia patikros su tvarkingai paruoštais dokumentais rankose, tad kiekviena minutė yra svarbi. O nemaloniausia, jei tikrinant dokumentą pasieniečiui kaskart reikia pasivaikščioti po vagoną, kad skaitytuvu „pagautų“ ryšį.

„Naudojant GSM ryšį nutikdavo, kad dokumento patikra nutrūkdavo tuo metu, kai pasienietis su įranga pereidavo iš vieno dažnio diapazono į kito dažnio diapazoną“, – pasakoja VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos vadas Tomas Alekna.

„Buvo skundų, kad tam tikrose vietose ryšio išvis nėra, pavyzdžiui, po metaliniu pėsčiųjų viaduku ar prie elektros skydinės“, –jam antrina Atea projektų vadovas Artūras Lapinskas. – Įdiegus belaidžio tinklo sprendimą, ryšio kokybė ir stabilumas pasiekė kur kas aukštesnį lygį: dabar ryšys dengia visą perono ilgį bet kurioje traukinio vietoje.“

Beje, automobilių transporto pasienio kontrolės punktuose – Lavoriškių, Medininkų ir Raigardo – pasieniečiai anksčiau neatlikdavo mobilios patikros. Visi keleiviai turėdavo išlipti iš automobilių ir patys prieiti prie pareigūnų. Dabar jiems to daryti nebereiks.

Saugus sprendimas

Pasienyje ne tik įdiegtas belaidis tinklas. Pakeista techninė dokumentų tikrintojų bazė: jos pagrindu tapo delninis kompiuteris Panasonic CF-U1 su Crossmatch Verifier Mw pirštų atspaudų skaitytuvu ir Vicomp VPR-451e kelionės dokumentų skaitytuvas.

Šios technologijos įgalina nuskaityti ir patikrinti naujos kartos kelionės dokumentus su biometriniais asmens duomenimis: nuotrauka ir pirštų atspaudais. Toks sprendimas, kai pirštų atspaudų ir kelionės dokumentų skaitytuvai su kompiuteriu „bendrauja“ per Bluetooth, yra patogus tuo, jog nuskaitydamas reikiamus duomenis pareigūnas nė akimirkai tikrinamam asmeniui į rankas neperduoda savo pagrindinės darbo priemonės, t. y. kompiuterio, ir patikros

2013 metais, sėkmingai užbaigus vieną iš projekto „Saugumo stiprinimas ir tarpvalstybinės sanglaudos skatinimas Lietuvos-Baltarusijos sienos perėjimo punktuose tobulinant atvykimo/išvykimo infrastruktūrą“ veiklų, kelevių dokumentų tikrinimo procesas rytiniame Lietuvos pasienyje žymiai paspartėjo. To pasiekta patikros zonose įdiegus spartųjį belaidį interneto ryšį, papildžiusį iki tol naudotą mažiau patikimą mobilųjį ryšį.

Atea projektų vadovas Artūras Lapinskas, Kenos užkardos vadas Tomas Alekna ir Atea projektų vadovas Rimas Kvaselis sutaria, kad sienos kirtimas Lietuvos ir Baltarusijos piliečiams tapo lengvesnis.

Lietuvos pasienyje – trumpesnis

ir patogesnis

keleivių patikrinimas

6

rezultatą iškart mato ekrane. Taip atsiranda galimybė sureaguoti į patikros rezultatus, kol tikrinamas asmuo dar nesuprato esąs demaskuotas ir nesiėmė veiksmų.

Taip pat toks sprendimas yra ir humaniškesnis asmenims su ribotomis judėjimo galimybėmis – atliekant patikrą nebėra būtinybės jų išlaipinti iš automobilio.

Atea pasiūlytas infrastruktūros sprendimas pasižymi tuo, kad visi belaidžio ryšio prieigos taškai yra sujungti su valdikliais, kurie fiziškai yra VSAT štabe, todėl užtikrinama geriausia ryšio kokybė ir greita reakcija į iškylančias problemas. Viskas įrengta taip, kad sugedus vienam prieigos taškui ar antenai visas tinklas veikia be sutrikimų (valdiklis apie tai informuoja administratorių). Netgi sugedus vienam iš valdiklių, jo veiklą vykdo kitas, kol sugedęs valdiklis nebus pakeistas nauju. Dėl tokio sprendimo padidėjo ir ryšio saugumas – centralizuotai valdant prieigas neliko galimybių prie VSAT belaidžio tinklo prisijungti svetimam vartotojui.

Projektas su iššūkiais

Iš pirmo žvilgsnio šis projektas gali pasirodyti nesudėtingas ir įprastas. Atea praėjusiais metais įdiegė keliolika belaidžio ryšio sprendimų. Tačiau įsigilinus į jo subtilybes pasirodo, kad viskas nėra taip jau paprasta.

„Projekto įgyvendinimas buvo kiek paprastesnis nei pasirengimas ir jam keliami tikslai. Šiuo projektu buvo siekiama užkirsti kelią nusikaltimams ir padidinti saugumo lygį Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimo punktuose, patobulinti pasienio infrastruktūrą, siekiant užtikrinti kokybiškesnę įvažiavimo į Lietuvą ir išvažiavimo iš jos kontrolę, užtikrinti sklandžią legalios darbo

jėgos migraciją. Tokio masto projektai visada turi savo specifinių iššūkių, be ko neapsieita ir šiuo atveju“, – pasakoja Atea projekto vadovas Rimas Kvaselis.

„Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis buvo gana trumpas: vos apie du mėnesius. Diegiant belaidį ryšį pasienyje daugiausiai laiko užtruko techninio projekto derinimas su Lietuvos geležinkeliais, kuriems priklauso Kenos geležinkelio stoties, o kartu ir Kenos pasienio kontrolės punkto infrastruktūra“, – teigia A. Lapinskas. – Kadangi derinimas užtruko, fizinius tinklo įrengimo darbus Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte turėjome atlikti per dešimt dienų. Vos per dvi savaites tiesiogine to žodžio prasme teko perkasti ir vėl sutvarkyti vieną didžiausių Lietuvos geležinkelio pasienio kontrolės punktų“. Nors iššūkis buvo nemenkas, Atea Saugumo sprendimų komandai pavyko sėkmingai su juo susidoroti.

Be to, projektas apėmė ne tik įrangos modernizavimą ir belaidžio ryšio zonos įrengimą. Atea partneris Komsetas atliko nemažus programavimo darbus: buvo sukurta sistema, sekanti ir rodanti, kiek išvykstantis iš Lietuvos užsienietis užtruko Lietuvoje (ar ES), ar nepažeidė įsipareigojimų. Dar buvo sukurta viešojo rakto infrastruktūra, įgalinanti atlikti jautrios biometrinės informacijos, esančios skaitmeniniame kelionės dokumento luste, nuskaitymą. Taip pat buvo atnaujinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS) programa, kuri skaitytuvu nuskaitytą dokumentų informaciją sulygina su kitais sistemoje esančiais duomenimis ir siunčia ją į Šengeno informacinę sistemą.

Projektas turėjo ir tokių problemų, kurios išryškėjo tik paleidus belaidžio ryšio sistemą:

pavyzdžiui, kai kurių traukinių vagonų konstrukcija dėl storesnio senoviško korpuso žymiai labiau atspindi signalą nei kitų. Arba kartais, kai sąstatas formuojamas pagal tai, kiek išparduota bilietų, galiniai vagonai nebetelpa į peroną, todėl pasienio pareigūnai gali susidurti su ryšio problemomis. Kad jos būtų išspręstos, ir toliau vyksta ryšio stiprumo stebėsena, fiksuojami visi ryšio sutrikimo atvejai, kad ateityje būtų galima sprendimą patobulinti.

Pasieniečiai patenkinti

Viso projekto esmė – palengvinti Baltarusijos ir Lietuvos piliečiams sienos kirtimą. Galima sakyti, kad tikslas sėkmingai pasiektas. „Kiek galime spręsti pagal metų pabaigos šventinio laikotarpio piką, kai tekdavo patikrinti po 700 ar net daugiau keliautojų dokumentų, naujoji sistema žymiai stabilesnė“, – teigia T. Alekna.

Užkardos vadas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos VSAT, palyginti su kitų ES šalių analogiškomis pasienio tarnybomis, dažnai turi inovatyvesnę techninę įrangą. Šis sprendimas – vienas iš tokių inovacijų pavyzdžių. Žinoma, tai – ne pabaiga. Technologijos evoliucionuoja. Juk kažkada ir kompiuteri-zuotas pirštų atspaudų tikrinimas skambėjo tarsi fantastika, kaip dabar skamba akių rainelės ar kitų biometrinių duomenų tikrinimas nekontaktiniu būdu. Ir gal kada traukiniams reikės sustoti pasienio punkte tik tada, jei bus aptiktas pažeidėjas – pati patikra galbūt vyks visiškai nuotoliniu būdu. Bet tiek pasieniečiai, tiek Atea specialistai bus tam pasiruošę, kaip šiandien yra pasiruošę šiuolaikiniams iššūkiams.

Viskas įrengta taip, kad sugedus vienam prieigos taškui ar antenai visas tinklas veikia be sutrikimų.

7

.

30 metų –

inovacijos žingsnis

po žingsnio

Kokios IT strategijos geriausia laikytis įmonei? Konservatyvios – naudoti tik kitų jau gerai išbandytas technologijas, laukti, kol technologijų kainos sumažės, kuo ilgiau naudoti turimus įrankius? Ar inovatyvios – drąsiai diegti naujausias technologijas, eksperimentuoti, nebijoti pokyčių? Ar įmanoma sėkminga abiejų strategijų kombinacija?

Šiame žurnalo numeryje kalbamės su Kauno vandenų informacinių technologijų skyriaus viršininku Vytautu Petrausku. Jo manymu, svarbu domėtis viskuo, kas vyksta, gerai įvertinti poreikius bei atsiversiančias galimybes, bet priimant sprendimus nepasiduoti naujų madų impulsams, IT naujoves diegti nuosekliai, nedarant perversmų organizacijoje, bet ir neatsiliekant nuo naujausių tendencijų.

Kaip prasidėjo Jūsų darbas Kauno vandenyse?

Iki tol 10 metų dirbau Pramprojekte. Ten projektavau vandentiekio automatikos įrangą, organizavau siurblinių kontrolės sistemas. Teko užsakinėti tokias dalis, kurių niekas nenorėjo gaminti, tad reikėjo suktis per tuometinę Vyriausybę, Gosplaną. Galiausiai viskas pavyko, sistemą įdiegėme, ji puikiai veikė. Tada gavau kvietimą Kauno vandenyse įdiegti telemetrijos sistemą, vėliau pavirtusią technologijų valdymo sistema SCADA.

Beje, dar sovietiniais laikais už SCADA naudojimą esame gavę valstybinę mokslo ir technikos premiją. Tuo metu šią sistemą naudojo tik Charkovas, Zelenogradas ir Kaunas. Sovietiniais laikais vandentiekio objektai buvo valdomi mozaikiniais skydais, o mes siurblines valdėme pažangiai, kompiuteriais – už tai ir buvome apdovanoti.

Kaip šiandien atrodo Kauno vandenų IT ūkis, IT skyriaus personalas?

Dabartinio mūsų duomenų centro pagrindas – IBM serverių ir duomenų saugyklų infrastruktūra. Manau, IBM ne be pagrindo turi bene ilgiausią serverių gamybos istoriją, jie visada žiūri toli į priekį, pirmieji pateikia inovacijas.

Turime savo geografinę informacinę sistemą (GIS), sukurtą ArcInfo pagrindu. Joje – daugiau nei tūkstantis kilometrų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų.

Vytautas Petrauskas: „Norėdamas sėkmingai vystyti IT, turi nuolat žiūrėti į ateitį. Svarbu, kad naujovės būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos bendrovei.“

Tokioms sistemoms labai svarbus geras interneto ryšys. Jei nėra gero ryšio, įvykus gedimui, avarinė komanda neturi pakankamai duomenų, kur vykti ir ko tikėtis. Tad mūsų stambiausi objektai sujungti optinėmis prieigomis, kad būtų užtikrintas bent 10 Mbit/sek. greitis. Smulkesni objektai pasiekiami per GPRS. Planuojame objektuose diegti ir WiFi ryšį, kad GIS galėtume naudoti planšetiniuose kompiuteriuose.

IT skyriuje esame devyniese: trys kompiute-rių sistemų inžinieriai, trys programų adminis-tratoriai, vienas duomenų bazių admi-nistratorius, vienas tinklo administratorius ir aš. Skyriaus personalas jau seniai nesikeičia.

Kiek tokioje srityje kaip vandens tiekimas svarbios informacinės sistemos?

Kol viskas veikia, niekas mūsų darbo nemato, bet jei, pavyzdžiui, nors kiek sulėtėja dokumentų valdymo sistema, tuoj gauname nusiskundimų: „nebegaliu dirbti“.

Būna, kad IT specialistams po kokio sutrikimo tenka dirbti ir savaitgaliais. Kiti darbuotojai, pirmadienį atėję į darbą, nė nepastebi, kad kažkas išvis buvo.

Atsimenu atvejį, kai vienas iš vadovų klausė, ar mums tikrai reikia investuoti į vieną projektą: „Kam tau 200 000 litų biudžetas?“ Sakau: „Direktoriau, o Jūs esate matęs žmogų be rankos?“ – „Mačiau.“ – „O be kojos?“ – „Irgi mačiau.“ – „O be galvos?“ Taip diskusija ir baigėsi – finansavimą gavome.

Ar IT skyrius dirba gerai, paaiškėja incidento metu. Jei suvaldai situaciją, gauni vertingos patirties, jei nesuvaldai, jau blogai.

Vandentiekis – strategiškai svarbi sritis. Su kokiomis IT saugumo problemomis susiduriate ir kaip jas sprendžiate?

Man dažnai siūlo visokias programas, skirtas planšetiniams kompiuteriams, bet aš priverstas atsakyti: palaukite, pradedate ne nuo to galo! Planšetinis kompiuteris yra bevertis, jei neužtikrintas jo saugumas. Kad būtų galima jį įsileisti į sistemą, į VPN, būtina paruošti infrastruktūrą. Per dieną užregistruojame iki 10 000 skenavimų – bandymų įsilaužti į mūsų sistemą. Daugiausia iš Rusijos. Taigi akivaizdu, kad negalime palikti saugumo spragų.

Taip pat ir viešoji debesija – reikia žiūrėti, kur ją gausi ir kaip. Kai kurių kitų miestų vandentiekio tarnybos atsisakė savo serverinės įrangos ir persikėlė į trečiųjų šalių duomenų centrus, bet Kauno vandenys elgiasi kiek kitaip: siekiame virtualizuoti savo duomenų centrą, o išorinius procesus planuojame kelti į „viešąjį debesį“. Optimizuojame IBM diskų masyvus,

kuriame dubliuojamą duomenų centrą. Ne vienas atvejis parodė, kad IBM „Storwize“ duomenų saugyklos turi rimtų pranašumų sinchronizuojant nutolusius duomenų centrus.

Kas dar svarbu sėkmingam įmonės IT ūkio vystymui?

Svarbu stebėti rinką. Jau 14 metų iš eilės važiuoju į Hanoverį, į ten vykstančią technologijų parodą CeBIT. Todėl kai kurias sistemas (pvz., dokumentų valdymo) diegiame, vos tik jos pasirodo rinkoje, nes jau buvome apsisprendę ir tinkamai paruošę savo infrastruktūrą. CeBIT ir panašiose parodose rodomi dalykai, kurių dar nėra, kurie pasirodys netolimoje ateityje. Nuolat joje lankantis galima vertinti naujienas ir numatyti, kurios prigis sėkmingai, o kurių dar laukia ilgas kelias.

Tad apibendrindamas galiu pasakyti, kad norėdamas sėkmingai vystyti IT, turi nuolat žiūrėti į ateitį. Svarbu, kad naujovės būtų ne tik įdomios, bet ir naudingos, efektyvios mūsų bendrovei.Svarbu ir tinkami partneriai, kurie taip pat seka naujoves, jas anksti išbando, atnaujina kompetencijas ir atėję pas klientą sprendimus diegia sklandžiai. Atea – viena iš nedaugelio tokių įmonių Lietuvoje. Kalbant apie įrangą, taip pat svarbu gamintojo strategija. Duomenų centrui renkamės IBM duomenų saugyklas ir serverius ne tik dėl konkurencingumo Lietuvos rinkoje, bet ir dėl technologinės lyderystės, ilgalaikio korporatyvinių IT tendencijų matymo.

Ar per Jūsų trijų dešimtmečių vadovavimo Kauno vandenų IT skyriui praktiką buvo koks nors IT sprendimas, kurį galima pavadinti esminiu, lėmusiu verslo lūžį?

Didžiausias pokytis, galima sakyti, buvo turinio valdymo sistemos įdiegimas 2007–2008 metais. Anksčiau visi nešiojo popieriukus derinimui. Įsivaizduokite, ką tai reiškia surinkti 5 parašus – kartais tekdavo dėl jų sukarti keliasdešimt kilometrų! Todėl savaime suprantama, kad viskas išties pasikeitė, kai dauguma procesų persikėlė į elektroninę erdvę. Šiandien naudojame 12 vidinių verslo procesų, visi integruoti su mūsų dokumentų valdymo sistema. Džiugina tai, kad padaliniai be to nebegali gyventi. Blogai tai, kad sistema jau „kemšasi“ ir reikia migruoti į naujesnę versiją. Tam trukdo ilgai besitęsiančios viešųjų pirkimų procedūros.

Kokius išskirtumėte pastaruoju metu įgyvendintus IT projektus, suteikusius ženklios pridėtinės vertės?

Iš naujausių paminėtinas gana unikalus projektas, kokio nėra niekur kitur Lietuvoje –

8 9

.

tai automatizuota cheminių atliekų utilizavimo apskaita. Kitų kompanijų atliekų išvežimo automobiliai autentifikuojami magnetinėmis kortelėmis ir pagal jų duomenis mėnesio gale klientams išrašomos sąskaitos už utilizavimo paslaugas. Turime nemažai klientų, kuriems teikiame šias paslaugas, todėl autentifikavimas ir apskaitos automatizavimas sutaupo daug laiko.

Taip pat dabar pirmieji Lietuvoje pradėsime automatiškai gauti duomenis tiesiai iš daugiaaukščių gyvenamųjų namų įvaduose įrengtų vandens skaitiklių.

Kokie tolimesni Kauno vandenų IT planai?

Planuojame paleisti portalą klientams. Pirmame šio projekto etape įdiegsime abonentų savitarną, konsultavimo sistemą. Antrajame etape, kuris turėtų startuoti 2015-aisiais, bus išspręsti visi mūsų vartotojams svarbūs klausimai: techninės sąlygos, skaitiklių rodmenų istorija ir kt. Taip pat bus prieigos, skirtos ne tik vartotojams, bet ir institucijoms – per jas bus galima atlikti vandens kokybės kontrolę ir kitas funkcijas. Visa tai kuriama Microsoft SharePoint platformoje, kurioje yra ir visi mūsų vidiniai procesai, veikiantys nuo 2009-ųjų. Taigi portalas skirsis nuo analogiškų sprendimų Lietuvoje.

Šiuo metu modernizuojame vandens laboratoriją, visus procesus – geriamojo vandens tyrimus, nuotekų tyrimus – perkeliame į elektroninę erdvę. Lietuvoje tokio analogo dar nėra. Mano svajonė – per artimiausius penkerius metus suintegruoti visus verslo procesus, viską perkelti į elektroninę erdvę.

Dėkojame už pokalbį.

Avia Solutions Group – įmonių grupė, teikianti itin plataus spektro su aviacija susijusias paslaugas, kurios biurai išsibarstę po visą pasaulį. Iki šiol naudotos komunikacijos platformos kėlė nemažai rūpesčių dėl nepakankamo saugumo ir efektyvumo. Avia Solutions Group (ASG), padedant Atea, pavyko įsidiegti Microsoft Lync bendros komunikacijos platformą ir atsisakyti visų kitų įrankių.

Komunikacijos vizija atvedė prie Microsoft Lync

Atėjo metas, kai nebe IT vadovas, o darbuotojai sprendžia, kokias darbo priemo-nes naudoti. IT vadovo užduotis – sukurti tokią IT ekosistemą, kad darbuotojai būtų pasiekiami ir galėtų bendradarbiauti bet kur, bet kada, bet kuriuo darbui skirtu įrenginiu. Ta ekosistema turi būti saugi, patikima, lengvai valdoma ir, svarbiausia, patraukli darbuotojui. Tokią komunikacijos viziją turi ASG IT vadovas Edmundas Vasonskis.

Anksčiau ASG nuotolinei komunikacijai šalia vaizdo konferencijų sistemos naudojo Skype, kurią rinkosi dėl šios programos populiarumo tiek visuomenėje, tiek tarp klientų. Tačiau Skype nėra skirta verslui – jos negalima valdyti, pavyzdžiui, įdiegti organizacinės struktūros, atskirti vidų nuo išorės, apsaugoti turinio. Skype veikia „peer-to-peer“ principu, ji net gali eikvoti įmonės išteklius pašaliniams reikalams. „Juk kiekviena veikianti Skype programa yra ir ryšio mazgas kitiems vartotojams išorėje, o tai reiškia, kad įmonės

kompiuteriu ir interneto ryšiu naudojasi visiškai su įmone nesusiję vartotojai, jau nekalbant apie virusų riziką“, – Skype problemas nurodo E. Vasonskis.

Susikūrusi aiškią viziją ir analizuodama problemas bei galimybes ASG IT komanda artėjo prie sprendimo. Apsispręsti padėjo ir konsultacijos su partneriais. „Apie Microsoft Lync privalumus Lietuvoje kalbame jau seniai ir per vieną Atea Action konferenciją E. Vasonskis, tikrai inovatyvus IT vadovas, šią žinutę išgirdo ir įvertino. Galima sakyti, nuo tada ir prasidėjo diskusijos, planavimas“, – projekto pradžią prisimena Atea IT sprendimų departamento direktorius Vytautas Kelmelis.

„Viena svarbiausių priežasčių diegti Microsoft Lync buvo galimybė ją integruoti su kitais komunikacijos kanalais, taip pat ir mūsų naudojama LifeSize vaizdo konferencijų sistema. Tai padėjo įgyvendinti mūsų viziją – sukūrėme aplinką, kurioje darbuotojui nereikia galvoti, kokią priemonę susitikimui naudoti – gali rinktis bet kurią”, – teigia E. Vasonskis.

Avia Solutions

Group: bendroji

komunikacija tapo tikrai

bendra

Paruošta IT infrastruktūra – lengvas diegimas

Pirmasis Microsoft Lync diegimo etapas truko trumpai, nes buvo gerai padaryti namų darbai. „Sunkiausia yra susiplanuoti, kai kažko nežinai. Čia labai pagelbėjo Atea konsultantai: parodė visas rizikas, niuansus, – prisimena E. Vasonskis. – Tai padėjo nusistatyti kryptį, išvengti blaškymosi – pradėdami jau turėjome aiškią viziją. Priešingu atveju būtų tekę daryti, griauti ir perdarinėti.“

„Microsoft Lync diegimas yra gana specifinis. Jį galima pradėti tik tinkamai sukonfigūravus visą IT infrastruktūrą“, – sako V. Kelmelis. Pasak IT specialisto, Microsoft Lync yra labai puikus IT infrastruktūros auditorius – jei IT infrastruktūra netvarkinga, Micosoft Lync įdiegti nepavyks.

„Šis atvejis dar kartą įrodė, kad jei kliento IT infrastruktūra konsoliduota, produktą įdiegti galima labai greitai ir lengvai“, – sako jis. ASG ir Atea pakako iki 10 valandų konsultacijų, kad išsiaiškintų niuansus ir sukurtų tinkamiausią

diegimo planą. Visus techninius darbus ASG specialistai atliko patys.

Susitvarkyti IT infrastruktūrą įmonių grupei ASG prieš keletą metų taip pat padėjo Atea. „Tai yra pavyzdys, kai IT skyrius nebedirba „gaisrininkais“, o gali užsiimti pokyčiais, didinančiais verslo produktyvumą. Ir verslo vadovai tai aiškiai mato, – džiaugiasi E. Vasonskis. – Prieš keletą metų mūsų IT specialistai buvo tiesiog paskendę kasdieniuose darbuose – jie dirbdavo tik tam, kad sistemos nesustotų. O kai infrastruktūra konsoliduota ir valdoma, dirbame su naujais projektais, tokiais kaip Lync ir kitais, suteikiančiais pridėtinės vertės verslui.“

Gali atsipirkti net per vieną nuotolinį susitikimą

Kaip vieną iš Microsoft Lync privalumų abu IT specialistai nurodo galimybę sistemą diegti atskirais moduliais. „Gali įdiegti branduolį, apsitvarkyti, o modulį mobiliesiems įrenginiams palikti ateičiai. Gali manevruoti – sistemos plėtrą planuoti

pagal poreikius ir galimybes“, – pasakoja V. Kelmelis. E. Vasonskis jį papildo: „Mažos pergalės irgi yra reikšmingos – tai svarbu tiek įmonės vadovui, tiek IT skyriui, galima greičiau parodyti teigiamus rezultatus, pelnyti vadovybės pasitikėjimą ir gauti reikiamą paramą tolesniems projektams. Juk žinome, kad jei kurios nors sistemos diegimas užtrunka, dažnai pasikeičia prioritetai, baigiasi pinigai ir vadovų kantrybė.“

Ar įmanoma įvertinti Microsoft Lync naudą skaičiais? Komunikacijos priemonių naudą gali atskleisti sutaupytas kelionėms skirtas laikas ir pinigai, greičiau priimami sprendimai, sumažėjusios sąnaudos pokalbiams telefonu. Realybėje nauda priklauso nuo praktinio įdiegtų sistemų naudojimo.

V. Kelmelis prisimena vieną iš pirmųjų diegimų, kai Lync dar vadinosi Office Communication Server. Vienos tarptautinės įmonės valdybos posėdžiai rotacijos principu vykdavo vis kitame jos biure skirtingose valstybėse. Bendros komunikacijos sistema šioje įmonėje dar nebuvo sulaukusi palaikymo iš vadovybės, bet IT vadovas ją įdiegė savo iniciatyva. 2010-aisiais valdybos susitikimas turėjo vykti Lietuvoje, bet tuo metu Islandijoje išsiveržė ugnikalnis ir lėktuvų skrydžiai sutriko. Štai čia ir sužibėjo IT vadovas, pasiūlęs surengti posėdį naudojant Microsoft Office Communicator įrankį iš darbo vietų, aerouostų ar net namų. Po susitikimo iškart buvo iškeltas klausimas, kurių galų iki šiol skraidoma į posėdžius. Įmonė paskaičiavo, kad vienas toks nuotolinis susitikimas atpirko investiciją į sistemą.

„Tikriausiai atėjo metas, kai žmogaus laikas kainuoja brangiau nei IT infrastruktūra, – sako V. Kelmelis. – Tikslias sąmatas kiekviena įmonė turėtų pasidaryti pati, bet skaičiuojant empiriškai Microsoft Lync gali sutaupyti 10–15 proc. komunikacijai skirto laiko. Paprastai vidutinio dydžio įmonei (50–100 darbuotojų) su keletu nutolusių biurų Lync atsiperka per trejetą mėnesių.“

Edmundas Vasonskis: „Įdiegę Microsoft Lync sukūrėme aplinką, kurioje darbuotojui nereikia galvoti, kokią priemonę susitikimui naudoti – gali rinktis bet kurią.“

10 11

.

2013 metų gegužę Atea pristatė naują vaizdo konferencijų paslaugą One Video. Paslauga suteikia galimybę klientams naudotis aukščiausios kokybės vaizdo konferencijomis išvengiant didelių pradinių investicijų ir sutaupant laiko projekto diegimui. Klientai turi tik įsigyti galinę įrangą arba nuomoti ją mokėdami mėnesines įmokas. Centrinę Cisco Telepresence infrastruktūrą Atea pateikia kaip paslaugą.

Šis sprendimas sukėlė naują susidomėjimo vaizdo konferencijomis bangą Lietuvoje. Viena iš įmonių, pastaruoju metu nusprendusių įsidiegti One Video – Lietuvos energijos gamyba. Bendrovė valdo tris pagrindines elektrines Lietuvoje: Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei Kauno hidroelektrinę. Įmonėje ypatingas dėmesys skiriamas techninėms ir mokslinėms inovacijoms, specialistų ugdymui. Tokia veikla, žinoma, reikalauja daug laiko skirti mokymams, pristatymams, susirinkimams. Apie įdiegtą vaizdo konferencijų sprendimą kalbamės su Lietuvos energijos gamybos Personalo ir administravimo departamento direktore Renata Vainilaitiene.

Kodėl nusprendėte investuoti į vaizdo konferencijų sprendimą?

Lietuvos energijos gamyba – didelė įmonė. Turime padalinius Elektrėnuose, Kaune ir Kruonyje, o didžioji dalis administracijos įsikūrusi Vilniuje, tad buvo poreikis efektyviai bendrauti per atstumą. Mūsų bendrovei labai svarbu neprarasti darbo efektyvumo, greitai prisitaikyti prie pokyčių. Kartu šis sprendimas leido sutaupyti ir pinigų.

Kokias nuotolinio bendravimo priemones naudojote iki tol?

Naudojome įprastas priemones, pirmiausia, telefoną. Neseniai įsidiegėme ir Microsoft Lync komunikacijos sistemą, tačiau dėl tam tikrų vaizdo perdavimo apribojimų ši priemonė labiau tinka pokalbiams tarp dviejų darbuotojų, o vaizdo konferencijoms praktikoje pas mus beveik nenaudojama.

One Video –keliolika

tūkstančių sutaupytų

valandų ir litų

Ar buvo sunku priimti sprendimą? Kokios buvo pagrindinės abejonės, trukdžiai?

Rinkoje siūloma nemažai skirtingų sprendimų, tad iš tiesų nebuvo lengva pasirinkti geriausiai poreikius tenkinantį variantą. Kad susidarytume realų vaizdą, nustatytume savo poreikius, įvertinome net septynis skirtingus šiuo metu rinkoje esančius sprendimus.

Kas buvo svarbu renkantis vaizdo konferencijų sprendimą?

Vaizdo perdavimo kokybė, sprendimo išbaigtumas, patogumas. Tai buvo ypač svarbu, nes norėjome įsigyti tokį komunikacinį įrankį, kuriuo mūsų darbuotojai noriai naudotųsi. Žinoma, vertinome ir kainą, taip pat palaikymo sąnaudas per ateinančius penkerius metus. Kadangi žinojome, kad aktyviai naudosimės šiuo sprendimu, norėjome maksimaliai patikimo sprendimo, kurio nereiktų kasdien administruoti ir prižiūrėti. Taip pat sprendimas turėjo garantuoti perduodamos informacijos konfidencialumą.

Kodėl pasirinkote One Video ir Cisco Telepresence? Kokie buvo reikalavimai sprendimui?

Visus mūsų iškeltus reikalavimus pasirinktas sprendimas puikiai atitiko. Puiku ir tai, kad mūsų atveju jam beveik nereikėjo jokių infrastruktūrinių pakeitimų, tad sprendimą įsidiegėme labai greitai. Nors kaina iš pirmo žvilgsnio atrodė kiek didesnė nei kitų siūlomų sprendimų, tačiau minimalūs priežiūros kaštai, įrangos palaikymas, garantija, kad įrangai sugedus ji bus pakeista kitą dieną, lėmė, kad šis pasirinkimas dabar mums kasdien leidžia sutaupyti išlaidas, kurias turėtume skirti įrangos priežiūrai.

Kam šiandien daugiausiai naudojate vaizdo konferencijų įrangą?

Dažniausiai naudojame bendrovės padalinių susirinkimams.

Kiek laiko ir pinigų pavyko sutaupyti ar planuojama šiemet sutaupyti naudojant vaizdo konferencijų sprendimą?

Iš pradžių šia įranga naudojomės kiek pasyviai, tačiau kas mėnesį naudojimasis ja augo kone dvigubai. Dabar vaizdo konferencijomis naudojamės beveik du kartus per dieną, kartais ir tarp visų keturių bendrovės padalinių. Žvelgiant iš statistinės pusės, vienu metu virtualiame susitikime vidutiniškai dalyvauja aštuoni žmonės. Tad per šiuos metus planuojame sutaupyti apie 11 500 darbo valandų ir apie 25 000 litų, kuriuos išleistume kurui važinėdami į susitikimus. Šis sprendimas padeda siekti ambicingų Lietuvos energijos gamybos tikslų.

Gal turite pastabų dėl Cisco Telepresence sprendimo kokybės, funkcionalumo?

Esame patenkinti ir neturime priekaištų.

Dėkojame už pokalbį.

Renata Vainilaitienė: „Dabar vaizdo konferencijomis naudojamės beveik du kartus per dieną, kartais ir tarp visų keturių bendrovės padalinių.“

12 13

.

atea.lt/one-video

Mobilių įrenginių

valdymas – nuo ko

pradėti?

Mobiliųjų įrenginių naudojimas verslo poreikiams jau nebėra naujiena. Praėjusiais metais apklaususi didžiausias Baltijos šalių organizacijas Atea išsiaiškino, kad 82 proc. darbuotojų dirba neprisirišę prie vienos darbo vietos, o 27 proc. darbui naudoja išmaniuosius telefonus. Ir šios tendencijos auga vis spartesniu tempu. Matome, kad šie metai tampa lūžio tašku, kai organizacijos pradeda suvokti mobiliuosiuose įrenginiuose esančios informacijos vertę ir kainą. Kaip apsaugoti šią informaciją? Būtent šiai užduočiai ir skirti mobiliųjų įrenginių valdymo (MDM – Mobile Device Management) sprendimai.

MDM sprendimais Atea susidomėjo daugiau nei prieš metus. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad pernai tik 6 proc. Baltijos šalių organizacijų naudojo tam tikrus MDM sprendimus. 15 proc. organizacijų planavo pradėti juos naudoti per artimiausius trejus metus, dar 15 proc. laikotarpio apibrėžti negalėjo, o 63 proc. išvis neplanavo diegti jokių mobiliųjų įrenginių valdymo įrankių. Vasaros pabaigoje planuojame pakartoti tyrimą – pamatysime, ar IT vadovai prisitaiko prie kintančių sąlygų ir koreguoja savo planus.

Bendraudami su klientais matome, kad poreikis valdyti mobiliuosius įrenginius auga. Tačiau siūlomų sprendimų gausa, gamintojų patirties trūkumas apsunkina pasirinkimo procesą tiek klientams, tiek konsultantams. Tai paskatino mus investuoti į gamintojų siūlomų sprendimų analizę bei kompetencijos kėlimą. Šiandien jau galime drąsiai teigti, kad netrukus investicijos atsipirks.

Taigi nusprendėte, kad laikas pradėti valdyti mobiliųjų įrenginių ūkį ir apsaugoti juose esančią informaciją? Mūsų patarimas: išsigryninkite savo poreikį! Kitaip tariant,

apsibrėžkite, kokį rezultatą Jūs norite pasiekti įsidiegę šį sprendimą. Dauguma gamintojų siūlo gana panašų funkcionalumą, bet tas pačias užduotis realizuoja skirtingais būdais. Sprendimų pasiūla šiuo metu tikrai nemaža, tad jeigu pradėsite nuo savo poreikių, tikrai rasite tinkamą sprendimą. O jei pradėsite iš kito galo, t. y. rinksitės technologiškai pažangiausią sprendimą, labai tikėtina, kad tos kelios Jums reikalingiausios funkcijos bus realizuotos mažiau patogiai ar pareikalaus papildomų investicijų į esamą infrastruktūrą. Nenustebkite, jeigu geriausias sprendimas viską darys puikiai, išskyrus tai, ko Jums labiausiai reikia.

MDM sprendimai dar skirstomi į smulkesnius sprendimus, pavyzdžiui: mobiliųjų aplikacijų valdymo (MAM – Mobile Application Management), mobiliųjų įrenginių išlaidų valdymo (MEM – Mobile Expense

Management), informacijos saugumo ir kt. Neretai visi jie būna labai glaudžiai tarpusavyje susiję, tad nerekomenduojame gilintis į terminologiją, nes kartais ji gali klaidinti. Ne visi gamintojai vienodai interpretuoja šiuos terminus aprašydami savo sprendimus. Susitelkite ties savo organizacijos poreikiais.

Pastaruoju metu vis dažniau tenka kalbėtis su klientais apie mobiliųjų įrenginių valdymą ir galime drąsiai teigti, kad nesutikome organizacijų su vienodais poreikiais. Ir mus tai džiugina, nes šiandieninė pasiūla būdama nelabai brandi, bet pakanakamai plati, leidžia mums parinkti sprendimus, kurie atitinka klientų poreikius.

Labai svarbus faktorius yra ir pats mobilusis įrenginys. iOS įrenginiai turi vienokias valdymo galimybes, Android – kiek kitokias. iOS situacija ganėtinai aiški, nes Apple nemažai dėmesio skiria įrenginių valdymui, įrenginiai yra standartizuoti, o štai Android situacija yra kur kas sudėtingesnė. Android 2.xx versijos įrenginių valdymo galimybės yra gana ribotos, nes anksčiau Android įrenginiai nebuvo labai plačiai naudojami verslo reikmėms. Android sistemai

sparčiai populiarėjant, Google atkreipė dė-mesį į pasikeitusius poreikius ir Android 4.0+ versijos situacija jau daug geresnė.

Kalbėdami apie Android negalime atskirai nepaminėti Samsung – šis gamintojas savarankiškai padirbėjo pritaikydamas Android operacinę sistemą prie organizacijų poreikių ir sukūrė SAFE API, kuri gerokai praplečia Android įrenginių valdymo galimybes. Bet Samsung čia nesustojo – sukūrė KNOX technologiją, kuri šiuo metu pripažįstama viena saugiausių pasaulyje. Nors man asmeniškai labiau patinka kito gamintojo įrenginiai, bet turiu pripažinti, kad Samsung įrenginiai šiuo metu ko gero labiausiai stengiasi atitikti organizacijų poreikius mobiliosios komunikacijos valdymui.

Pateikiame keletą parengiamųjų klausimų, į kuriuos reikia sau atsakyti prieš ieškant geriausio MDM sprendimo:1. Kiek ir kokių mobiliųjų įrenginių šiuo

metu naudojama organizacijoje (aktualu iOS, o Android atveju – bent jau apytikslis Android operacinių sistemų versijų pasiskirstymas)?

2. Ar vykdoma mobiliųjų įrenginių standartizacija, ar taikoma BYOD (Bring Your Own Device – asmeninių įrenginių naudojimo darbui) politika? Šiuo atveju tinka ir lietuviškas BYOD principas, t. y. įrenginys priklauso organizacijai,

bet pageidaujamą modelį renkasi darbuotojas.

3. Ar įrenginiuose dirbama su konfidencialia/jautria informacija? Jeigu ne, ar yra toks poreikis?

4. Ar naudojate Exchange/Lotus Notes arba kitokį el. pašto serverį? Ar darbuotojai turi galimybę gauti el. paštą į mobiliuosius įrenginius? Ar el. laiškuose gali būti konfidencialios informacijos?

5. Ar dokumentų mainams naudojate MS Sharepoint? Ar yra poreikis saugiai pristatyti dokumentus į mobiliuosius įrenginius ir juos ten saugoti?

6. Ar priimtina MDM valdymą realizuoti „debesyje“?

7. Kokie kiti poreikiai?

Reziumuodami siūlome nepirkti katės maiše ir išbandyti bent keletą MDM sprendimų prieš įsigyjant ir diegiant. Daugelis gamintojų siūlo ir „debesyje“ realizuotus sprendimus, tad nėra reikalo diegti šių sprendimų į savo infrastruktūrą, kad susipažintumėte su valdymu ir išbandytumėte, kaip veikia. Net nebūtina testavimui naudoti nuosavų mobiliųjų įrenginių – mes galime pateikti virtualias mobiliąsias operacines sistemas, t. y. testuoti galima virtualioje aplinkoje nerizikuojant sugadinti savo įrenginio ar sunaikinti jame esančios informacijos.

Andrius Šaveiko: „Renkantis MDM sprendimą pradėti reikia nuo poreikių, o prieš diegiant patartina ištestuoti virtualioje aplinkoje.“

14 15

Pateikiame keleto mūsų rekomenduojamų sprendimų trumpą palyginimą, akcentuodami šių sprendimų esminius skirtumus:

Eksperto komentarasAndrius Šaveiko, Atea informacinės saugos skyriaus vadovas

Sophos Mobile Device Management IBM Fiberlink MaaS360 Citrix XenMobile

Galima diegti lokaliame serveryje

+ - +

Galima užsisakyti kaip paslaugą („debesyje“)

+ + +

Informacijos konteinerizavimo galimybė

- + +

Gamintojas pateikia specialias saugos programas

- + +

Visos įrenginyje esančios informacijos šifravimas (nepriklausomai nuo įrenginio)

+ - -

Mobiliųjų įrenginių antivirusinė apsauga (tik Android)

+ - -

Rezervinių duomenų kopijų mobiliuosiuose įrenginiuose galimybė (tik Android)

+ - -

Mūsų rekomendacijos Idealus sprendimas, kai organizacijoje vyrauja

įvairūs mobilieji įrenginiai ir juos reikia apsaugoti

nuo grėsmių bei užtikrinti informacijos saugumą

Mažoms ir vidutinėms organizacijoms tinkamiausias sprendimas,

nereikalaujantis didelių laiko investicijų, tinkamas atskirti darbinę ir privačią

informaciją

Tinkamiausias sprendimas didelėms

organizacijoms, keliančioms aukščiausius saugumo reikalavimus.

Pasižymi universalumu ir plačiausiomis pritaikymo

galimybėmis.

.

Įsivaizduokite sporto salę. Ne tokią didelę, kad joje galėtų rungtis dvi įprastos sudėties krepšinio komandos, bet tokią, kurioje būtų galima žaisti gatvės krepšinį „trys prieš tris“. O jei ši sporto salė prigrūsta stelažų su dokumentų segtuvais, kaupiamais nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio?

Maždaug taip ligi šiol atrodė Lietuvos dujų Vilniaus filialo archyvas, kuriame saugota apie 14 000 bylų. Kaip manote, kiek trunka paieška tokiame archyve, kai prireikia kokio senesnio dokumento?

O dabar viskas telpa viename serveryje, paieška trunka keletą akimirkų. Ir tai – tik dalis sprendimo, kurį Lietuvos dujoms pasiūlė Atea.

Siekė atitikti naujus standartus

Dujotiekių aprašymai apima didelį kiekį informacijos apie dujotiekių ilgį, šulinius, mazgus, slėgį, adresus ir kitus duomenis, būtinus dujotiekio eksploatacijai ir techninei priežiūrai. Šios informacijos rinkmenos vadinamos techniniais dujotiekių pasais. Lietuvos dujos turi penkis filialus ir, kol nebuvo vienos bendros sistemos, unifikuotos statistinės duomenų bazės, kiekviename regione šie pasai buvo pildomi skirtingai.

„Kai kurios sistemos jau buvo pasenusios, buvo sudėtinga atlikti skirtingų sistemų pakeitimus, todėl atsirado poreikis įsidiegti unifikuotą sprendimą, kuris atitiktų šių dienų standartus“, – pasakoja Lietuvos dujų Vilniaus

filialo Eksploatavimo tarnybos viršininkas Karolis Rasikas. Pasak jo, pokyčius paskatino ir tai, kad dokumentus kaupti bei saugoti el. formatu jau leidžia ir teisės aktai – anksčiau buvo reikalaujama visą dokumentaciją saugoti tik popieriniu formatu.

Akivaizdus elektroninio formato privalumas – vieną kartą suvedus duomenis, jų nebereikia perrašinėti ranka. Pašnekovo įsitikinimu, tai taupys tiek duomenis administruojančių, tiek duomenimis besinaudojančių darbuotojų laiką.

„Viena iš informacinių sistemų buvo sukurta net prieš 21 metus, dar DOS sistemoje! – pasakoja Lietuvos dujų IT skyriaus projektų vadovas Stasys Pumputis. – Taip pat naudojome verslo valdymo sistemą SAP. Ir ten visko buvo daug – pirmas žvilgsnis net gąsdino.“

„Nepatogumų kėlė ir tai, kad skirtingas duomenų bazes buvo sudėtinga administruoti ir diegti pakeitimus“, – prisimena Lietuvos dujų kompiuterinių sistemų inžinierius Gedas Petrauskas. Senosios sistemos nebebuvo palaikomos, todėl problemos tik gilėjo. Poreikis bendrai valdyti paslaugas, išmaniųjų įrenginių ir šiuolaikinių vartotojo sąsajų galimybės akivaizdžiai vertė atnaujinti ir konsoliduoti sistemas.

Šio projekto ėmėsi Atea sistemų kūrimo grupė. Projekto komanda, vadovaujama Justo Kumpikevičiaus, jau turėjo patirties

Bendrovėje Lietuvos dujos sukurta informacinė sistema, sujungusi penkias skirtingas iki šiol filialuose veikusias sistemas. Naujoji centralizuota sistema keletą kartų pagreitina darbą su dokumentais, supaprastina ataskaitų kūrimą ir leidžia naudotis kitais unifikuoto skaitmeninio turinio privalumais.

Unifikuoti duomenys ir

konsoliduota sistema –

efektyvesnės Lietuvos

dujos

16

kurti informacines sistemas energetikos, komunalinių paslaugų įmonėms, valstybės institucijoms.

Nauja sistema – per 6 mėnesius

Visas projektas – nuo analizės iki galutinio įdiegimo – truko 6 mėnesius. K. Rasiko nuomone, tempas buvo spartus. G. Petrauskas prisipažįsta nesitikėjęs, kad sistema bus sukurta ir įdiegta taip greitai.

„Lietuvos dujos turėjo aiškią ir neperkrautą specifikaciją, komunikavo su projektą vykdančios Atea komandos nariais“, – pasakoja K. Rasikas ir priduria, kad kuriant projektą daug susitikimų nereikėjo – daugelį klausimų pavyko išsiaiškinti elektroniniu paštu.

Kliento pagalba kuriant produktą patenkinta ir Atea. „Vertinant iš projektų vadovo pusės, 6 mėnesiai tokiam projektui – tai trumpas laikotarpis, todėl džiaugiamės, kad viskas sėkmingai pavyko. Reiktų paminėti, kad prie sklandžios projekto eigos labai prisidėjo operatyvios kliento konsultacijos, bendradarbiavimas, profesionalios ir kompetentingos užsakovo bei projekto vykdytojo komandos“, – teigia sistemos kūrimui vadovavęs J. Kumpikevičius.

Pajuto naudą ir ketina tęsti toliau

Kaip vieną pagrindinių naujosios sistemos privalumų G. Petrauskas nurodo jos paprastumą: „Atsidaręs naujosios sistemos langą vartotojas mato tai, prie ko jis jau įpratęs kasdien naršydamas internete: tradicines duomenų įvedimo formas.“ Jį papildo K. Rasikas: „Optimizavome informacijos paiešką – nebereikia atskiro žmogaus paieškoms archyve, pakanka duomenų bazės vartotojams suteikti tam tikras teises. Dabar daug paprasčiau rengti ataskaitas – jas galima sugeneruoti automatiškai. Darbuotojai reikiamus duomenis gali matyti čia ir dabar, nebereikia jų prašyti ir laukti, kol jie bus pateikti.“

Sistemos duomenų bazę vienu metu gali redaguoti ne mažiau kaip 100 vartotojų, o matyti duomenis – iki 500 vartotojų. „Patogu dar ir tai, kad sistemos vartotojams nereikia nieko diegti – centriniame padalinyje stovi serveris, o visa informacija įvedama ir atvaizduojama interneto naršyklėje“, – dar vieną privalumą nurodo G. Petrauskas.

Naujoji sistema susieta ir su įmonės geografine informacine sistema (GIS). Pasirinkus objektą ar vietovę žemėlapyje, galima gauti su ta vieta susijusius dujotiekių sistemų duomenis iš naujai sukurtos „e-paso“ sistemos.

Planuojama, kad su naująja sistema dirbs ir iki šiol su informacinėmis sistemomis nesusidūrę Lietuvos dujų darbuotojai – įvairius darbus atliekantys meistrai. Jau greitai jie gaus iškvietimus į objektus bei pateiks ataskaitas apie atliktus darbus tiesiai iš objekto naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais.

Dabar vykdoma sistemos priežiūra ir planuojamas tolesnis vystymas. Pasak K. Rasiko, šiuo projektu Lietuvos dujos siekė išspręsti pačias opiausias savo duomenų valdymo problemas. Jei diegimas pasiteisins, ketinama unifikuoti ir kitas sistemas.

„Manyčiau, projekto sėkmę lėmė tai, kad Atea įsiklausė į mūsų poreikius, atsižvelgė į veiklos specifiką, suprato, ko mums reikia, ir tai įgyvendino“, – tvirtina Lietuvos dujų atstovas K. Rasikas.

Karolis Rasikas: „Manyčiau, projekto sėkmę lėmė tai, kad Atea įsiklausė į mūsų poreikius, atsižvelgė į veiklos specifiką, suprato, ko mums reikia, ir tai įgyvendino.“

17

.

Nuotolinė komunikacija

Lietuvos ūkininkams

Litagra – viena iš didžiausių žemės ūkio verslo grupių Lietuvoje, o jos mažmeninės prekybos tinkle – 29 parduotuvės, kuriose parduodamos trąšos, augalų apsaugos priemonės ir daug kitų prekių žemės ūkiui. Šiose parduotuvėse lankosi tūkstančiai Lietuvos ūkininkų – Litagros klientų. Litagros marketingo skyrius drauge su BMK rado inovatyvų sprendimą, kaip efektyviau pateikti naujienas klientams, tuo pačiu pridedant patrauklumo parduotuvėms bei pirkimo procesui.

Reklama valdoma iš vieno kompiuterio

Litagros prekybos tinkle įdiegtas vaizdo komunikacijos sprendimas leidžia itin greitai ir kokybiškai pateikti vaizdinį turinį ir jį lengvai valdyti nuotoliniu būdu. Litagra planuoja naudoti sprendimą ne tik reklaminiams skelbimams, bet ir klientų bei darbuotojų mokymams, vidinei komunikacijai. Sprendimą suprojektavo ir įdiegė Atea grupės įmonė BMK, bendradarbiaudama su Teo LT. Pagrindinis sistemos privalumas – turinys valdomas iš vieno paprasto nešiojamojo kompiuterio, įprastai gulinčio ant marketingo vadybininko stalo, be jokių galingų ir brangių darbo stočių, serverių ir kitos sudėtingos infrastruktūros.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad peržiūrėjome procesą, kaip perka mūsų klientai“, – projekto idėjos gimimą pristato Litagros marketingo vadybininkas Paulius Pocius. – „Daugelis klientų atvyksta ne tik įsigyti prekių, bet ir pasikonsultuoti. Tai užtrunka, todėl, kol vieni konsultuojasi, kiti, laukiantys eilėje, gali gauti vaizdinę informaciją apie mūsų siūlomus naujus produktus ar patrauklius pasiūlymus“.

Įmonė nusprendė, kad pats efektyviausias ir interaktyviausias būdas tai padaryti – ekranai su vaizdo informacija.

Pataikyta į dešimtuką

„Klientui reikėjo informacinių ekranų, kuriuose būtų rodomi reklaminiai pranešimai, o turinys į juos būtų siunčiamas centralizuotai – įprastos šiandien veikiančios sistemos prekybos tinkluose veikia prie kiekvieno televizoriaus jungiant USB atmintinę su turiniu“, – apie įdiegtą sprendimą pasakoja BMK projektų vadovas Justinas Ginaitis. Klientas pasirinko specializuotus televizorius, pritaikytus dirbti 24 valandas per parą. Prie jų buvo prijungti specializuoti skaitmeninio turinio grotuvai, kurie neturi jokių judančių dalių, todėl yra itin ilgaamžiai. Grotuvai jungiami į interneto tinklą ir klientas gali nuotoliniu būdu –

kita vidine informacija. Pasak marketingo vadybininko, tokia informacijos sklaida bus efektyvesnė nei elektroniniai laiškai, kurie elektroninio pašto sraute neretai pasimeta ar į juos neatkreipiamas reikiamas dėmesys.

Sistema gali būti naudojama net tam tikriems mokymams bei klientų švietimui. „Dauguma mūsų klientų – ūkininkai. Jie priklausomi nuo trijų dalykų: gamtos sąlygų, žinių ir pinigų. Gamtos nesuvaldysi, bet štai žinių įgyti galima, o ūkininkai naudingas žinias tiesiog siurbte siurbia“, – švietimo specifiką atskleidžia P. Pocius. Pasak vadybininko, per tokį ekraną rodomas filmukas, pavyzdžiui, kaip užsienyje auginama soja ar kitos kultūros, atneša naudos klientui ar bent jį sudomina.

Marketingo specialistas džiaugiasi ir sistemos lankstumu bei paprastumu: „Iš esmės, su tokia sistema dirbti gali bet kas, nereikia jokių ypatingų įgūdžių.“

Patenkinti darbu

Litagros atstovas P. Pocius labai patenkintas BMK darbu įgyvendinant projektą: „Dėl šio projekto bandėme kalbėtis su daugeliu kompanijų, gavome daug įvairiausių pasiūlymų, bet jie neatitiko mūsų poreikių. O J. Ginaitis, išgirdęs užduotį, jau kitą dieną pateikė pasiūlymą su sąmata, kuri mums tiko.“ Litagros atstovas patenkintas BMK įsiklausymu į kliento poreikius: „Kitą dieną po pokalbio gavome dokumentus su technologijos aprašymu ir dviem kainų kryptimis. Jokio perkrovimo techninėmis detalėmis, viskas tvarkingai ir gražiai sudėliota – tai patogu!“

internetu – įkelti norimą turinį.“ Įkėlimas vyksta greitai, turinį galima skirstyti pagal pageidavimą – vienuose ekranuose vienoks, kituose kitoks, taip pat jį galima bet kada pakeisti. Turinys rodomas ne srautiniu (angl. streaming) būdu, o įrašomas į grotuvo vidinę atmintį, todėl net ir dingus ryšiui transliacija nesustoja. Visas turinio rodymo tvarkaraštis taip pat išsaugomas pačiame grotuve, tad sistemos darbas visiškai autonomiškas.

„Valdome apie 30 pardavimo taškų visoje Lietuvoje. Keletas yra tokiose vietose, kur interneto ryšys yra problemiškas, todėl norėjome, kad interneto tinklas būtų minimaliai apkrautas“, – vieną iš projekto sąlygų nurodo P. Pocius. Taigi sistema buvo suprojektuota taip, kad ekranai reklaminį turinį transliuoja dieną, o naujas turinys atkeliauja naktį, kai mažiausia ryšio apkrova.

Programinė dalis įdiegta į paprastą darbo kompiuterį, kuris šiuo metu stovi ant Litagros marketingo vadybininko stalo, bet ji veiktų ir bet kuriame kitame įmonės darbuotojo kompiuteryje. Beje, ši trečiųjų šalių sukurta programinė įranga yra nemokama, ją kiekvienas gali parsisiųsti pats. Esant

reikalui, galima įsidiegti ir mokamą priedą, leidžiantį atlikti ekranų tinklo ir rodomo turinio stebėseną. „Žinodami šiuos laiptelius, pasirinkome dabartinį – nemokamos programinės įrangos – variantą, o toliau žiūrėsime pagal poreikį“, – sprendimo plėtros galimybių neatmeta P. Pocius.

Didžiausias projekto iššūkis – kad visi taškai, kuriuose įrengti ekranai, buvo visiškai skirtingi, nebuvo jokio bendro plano ar standarto, bet viską pavyko įgyvendinti gana paprastai ir, svarbiausia, greitai. Nuo parašo ant sutarties iki paskutinio ekrano pakabinimo praėjo vos mėnuo.

Nauda – efektyviai pateikiama informacija

Įmonei, turinčiai apie 30 pardavimo vietų, toks centralizuotas informacinio turinio valdymas, be abejo, sutaupo daug išteklių, laiko ir finansų. Be to, P. Pocius turi planų šią sistemą naudoti ne tik reklamos sklaidai, bet ir vidinei komunikacijai, pavyzdžiui, parduotuvės darbo metu rodyti turinį, skirtą pirkėjui, o ne darbo valandomis su įmonės darbuotojais dalytis skaičiais, planais ir

Litagros marketingo vadybininkas Paulius Pocius ir BMK projektų vadovas Justinas Ginaitis.

18 19

.

Šiuolaikiniai menai: sukurta

Vytauto Didžiojo

universitete, naudojant

Apple Mac Pro

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Šiuolaikinių menų katedroje Naujųjų medijų meno programos studentai mokosi kurti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą meną: fotografijos, vaizdo, garso, animacijos, multimedijos kūrinius. Praėjusiais metais, pasinaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, katedra investavo į Apple kompiuterinės įrangos infrastruktūrą. Dabar studentai gali laisvai naudotis profesionalia vaizdo ir grafikos kūrybos technika 24 val. per parą.

Tikslas – aukštas studijų lygis

Jau keletą metų Vytauto Didžiojo universitete yra mokoma pagal Naujųjų medijų meno studijų programą. Joje šiandien studijuoja apie 60 studentų, po 10–20 kiekviename kurse. Studentai neužsibūna tik Kaune, praktiškai visi išvyksta mokytis į užsienį pagal Erasmus mainų programą – bendradarbiau-jama su Porto, Grenoblio / Valensijos meno mokyklomis, Estijos dailės akademija ir kitomis institucijomis.

„Aktyvus bendradarbiavimas su kitais universitetais mums leidžia įvairiapusiškai įvertinti studentų pažangą tarptautiniu lygiu“, – pasakoja doc. dr. Rimantas Plungė, VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas. Pasak jo, VDU studentai pasiekia puikių rezultatų studijuodami užsienio universitetuose. VDU studentų pažangumą bei aktyvumą giria ir atvažiuojantys užsienio dėstytojai.

„Džiaugiamės, kad dabar esame visiškai apsirūpinę medijų meno studijoms reikalinga įranga. Studentai naudojasi Apple iMac kompiuterių klase ir Mac Pro ne tik užsiėmimų metu, bet ir laisvu laiku – vakarais, savaitgaliais, o jei reikia, ir naktimis. Be to, sudarytos sąlygos atliekant kūrybines užduotis skolintis kameras, fotoaparatus, kompiuterius, iPAD planšetes ir kitą įrangą, kas yra dar neįprasta, bent jau Lietuvoje. Manau, kad IT įrangos kokybė ir prieinamumas padeda studentams sukurti kokybiškesnius darbus, pagreitina kūrybos procesą“, – teigia doc. dr. R. Plungė.

Jo nuomone, investicijos į IT įrangą yra prasmingesnės nei į atsitiktines veiklas. Kokybiška IT infrastruktūra sudaro studentams galimybes išmokti dirbti su profesionalia įranga, kurią naudoja ir būsimieji darbdaviai. Taip studijos tampa visavertės – studentai įvaldo darbo realiose situacijose priemones ir būdus, tampa konkurencingi Lietuvos, Europos ir viso pasaulio medijų srities, kūrybinių industrijų darbo rinkose.

Apple – pirmiausia programinė įranga

Panašu, kad Steve Jobs legendinė frazė, kad Apple yra programinės įrangos kompanija, kuri gamina labai gražią techninę įrangą, tebėra aktuali. Kodėl VDU Šiuolaikinių menų katedra pasirinko Apple iMac ir Mac Pro?

„Sakyčiau, kad nelabai yra iš ko rinktis – dizaino, medijų produkcijos, filmų bei vaizdo technologijų srityse tai yra pasaulinis standartas“, – įsitikinęs doc. dr. R. Plungė. – Windows kompiuteriai anksčiau buvo laikomi produktyvesniais tik dirbant jiems pritaikyta 3D modeliavimo programa Autodesk Maya, tačiau dabar ir čia Mac kompiuteriai juos pasivijo: paleidus Windows operacinę

sistemą, Maya puikai dirba su Mac Pro. Teko girdėti apie tyrimus, kurie įrodė, kad Windows sistema dabar geriausiai veikia su Mac kompiuteriais.“

Pasak Šiuolaikinių menų katedros vedėjo, Apple iMac ir Mac Pro – neprilygstami įrankiai videoprodukcijai, fotografijai. O Final Cut X – nepakeičiama programa vaizdo redagavimui. Su ja Lietuvoje dirba ir televizijos (pavyzdžiui, LNK), ir daugybė videoprodukcijos profesionalų. Dirbant su grafika ir vaizdu svarbu, kad įranga nekeltų problemų, nestrigtų, todėl įvairūs „pritempti“ sprendimai neduoda norimo rezultato ir yra nepatikimi.

„Dėstant kitose aukštosiose mokyklose tenka dirbti ir su kitų gamintojų profesionaliais vaizdo redagavimo programinės įrangos paketais, tačiau dažnai jie nuvilia. Patariu išbandyti Final Cut – paprastai viskas pavyksta puikiai,“ – pasakoja doc. dr. R. Plungė. –Tada nesunku įtikinti kolegas, kad verta investuoti ir į tam reikalingą įrangą – Mac Pro kompiuterius ir Final Cut. Kam vargti su įranga ir programomis, kurios dažnai neduoda kokybiško rezultato?“

VDU plinta Apple virusas

Apple įrangos bazė universitete nuolat plečiasi. Be iMac klasės, naudojami keli Mac Mini kompiuteriai, MacBook, skirti studentams ir dėstytojams, iPad, Apple monitoriai ir kita įranga. VDU dėstytojai, pamatę Mac kompiuterių galimybes ir našumą, atnaujindami savo įrangą dažniausiai renkasi Mac Book, nors galėtų rinktis ir panašius Windows kompiuterius.

„Dirbdami su Apple esame garantuoti, kad viskas veiks ir nekils problemų dėl integracijos su kita įranga bei programomis. Kaip katedros vedėjui man dėl to nuo pečių nukrenta daug rūpesčių. Kartais gauname pasiūlymų įsigyti įrangos, formaliai atitinkančios atskirus funkcinius reikalavimus, bet sukomplektuotos iš skirtingų gamintojų produkcijos. Dažnai dėl nesuderinamumo ji neveikia tinkamai ar neveikia visai. Turime patirties, kokių praktinių problemų atsiranda, kai skirtingų gamintojų įranga nesiderina“, – Apple integracijos privalumus aiškina doc. dr. R. Plungė.

Naujasis Mac Pro – pakeliui

Paklaustas apie naująjį Mac Pro, pasirodysiantį rinkoje šį pavasarį, doc. dr. R. Plungė sutinka, kad jis daro įspūdį: naujo tipo flash SSD atmintinės, didesnė operatyvioji atmintis (RAM) ir kitos revoliucinės naujovės leis dar efektyviau dirbti su vaizdo projektais.

„Be to, naujas Mac Pro mažesnis – tai būtų svarbu naujose patalpose Kauno senamiestyje, į kurias kelsimės vasarą“, – svarsto pašnekovas. Pasak jo, didžiausias šių naujų produktų trūkumas – didelė kaina. Pigiausias modelis kainuos apie 10,5 tūkst. litų su PVM, brangiausias – 33 tūkst. litų su PVM. Deja, pasak Atea Apple produktų vadovo Igno Bacevičiaus, surinkti pigesnį analogą, kad į tokį mažą korpusą tilptų 12 branduolių procesorius ir dvi vaizdo plokštės, turinčios po 6 GB grafinės operatyvinės atminties, tiesiog neįmanoma.

„Net ir nekreipiant dėmesio į korpuso dydį, triukšmingumą ir elektros suvartojimą, komplektuojant panašaus našumo kitų gamintojų darbines stotis (workstation) kaina gaunama tokia pat ar net didesnė. Dar turėkime galvoje, kad kartu su Mac Pro (kaip

ir su visais Apple kompiuteriais) gaunama daug programinės įrangos, kurios analogai Windows platformoje neprilygsta kokybe arba yra mokami“, – vardija I. Bacevičius.

Ateities planai suaugusiesiems ir vaikams

Doc. dr. R. Plungė šiuo metu dirba su Mokymų centro, kuriame būtų dėstomos neuniversitetinės programos, rengiami kursai, idėja. Susidomėjimas videotechnologijomis, filmų kūrimu, fotografija visuomenėje labai auga. Su turima infrastruktūra ir dėstytojų komanda tikrai galima suteikti galimybę tobulintis jau dirbantiems specialistams bei norintiems persikvalifikuoti.

Apple Mac Pro HP Z620 Workstation Dell Precision T7610Procesorius 2.7 GHz 12 Core Xeon E5-2697v2 Intel® Xeon® E5-2697 v2 2.70Ghz Intel® Xeon® Processor E5-2680 v2RAM 64GB 1866MHz DDR3 ECC - 4 x 16GB 64GB DDR3-1866 (4x16GB) 1CPU Registered RAM 64GB (8x8GB) 1866MHz DDR3 ECC RDIMMSSD 1TB PCIe-based Flash Storage 2x 512GB SATA 1st Solid State Drive 2x 512GB 2.5inch SATA Solid State DriveGrafinė plokštė Dual AMD FirePro D700 with 6GB GDDR5 VRAM

eachDual NVIDIA Quadro K5000 4GB GDDR5 VRAM each Dual Nvidia Quadro K6000 6GB VRAM each

Grafinės plokštės atmintis 12GB GDDR5 8GB GDDR5 12GB GDDR5Tinklas 2xGigabit LAN + 3-stream 802.11ac 2xGigabit LAN 2xGigabit LANThunderbolt 2 6xThunderbolt 2 1xThunderbolt 2 -USB 3.0 4xUSB 3.0 4xUSB 3.0+5xUSB 2.0 4xUSB 3.0+6xUSB 2.0Išmatavimai (PxGxA) cm 16,7×16,7×25,1 44.45 x 17.15 x 46.48 cm 43,8 x 21,6 x 54,5 cmSvoris 5 kg 17,9 kg 24,62 kgMaksimalus elektros suvartojimas

450W 800W 1300W

Triukšmas (idle režime) 12dBA 29dBA 27dBAKaina, Lt 33199,00 37506,00 48347,00

Studentai naudojasi Apple iMac kompiuterių klase ir Mac Pro ne tik užsiėmimų metu, bet ir laisvu laiku – vakarais, savaitgaliais, o jei reikia, ir naktimis.

Doc. dr. R. Plungė (dešinėje): „Dirbdami su Apple esame garantuoti, kad viskas veiks ir nekils problemų dėl integracijos su kita įranga. Kaip katedros vedėjui man dėl to nuo pečių nukrenta daug rūpesčių.“

20 21

.

Office 365

Lietuvoje prigijo

Prabėgo pirmi treji metai, kai Microsoft sukūrė ir pristatė klientams Office 365. Atea patirtis pateikiant šią naujovę Lietuvos ir kitų Šiaurės Europos šalių rinkoms praktiškai nesiskyrė nuo daugelio kitų naujų technologijų įvedimo. Pirmi metai – susidomėjimas ir nepasitikėjimas, antri metai – pripažinimas ir pokyčių planavimas, treti metai – pirmieji diegimai. Šiandien Office 365 populiarumas artėja prie lūžio taško – tiek smulkios įmonės, tiek didelės organizacijos supranta Office 365 naudą, o Atea darbų sąraše nuolat yra vykdomų ir planuojamų šio paketo diegimo projektų.

Skirtingi scenarijai – rezultatas tas pats

Šiame straipsnyje apžvelgsime tris skirtingus Office 365 pritaikymo ir diegimo atvejus.

Daug kas klaidingai mano, kad Office 365 pritaikomas tik smulkiajam verslui. Šią nuomonę puikiai paneigia Kauno technologijos universiteto (KTU) atvejis, įrodęs, kad Office 365 – tinkamas įrankis net institucijoms su keliolika tūkstančių vartotojų. Migravimo į Office 365 projekto sėkmę lėmė bendros Atea ir KTU IT komandos kompetencija.

Štai sparčiai augančiai bioenergetikos sprendimų įmonei Bioprojektas užteko kelių konsultacijų ir migraciją iš senos el. pašto sistemos kitame išoriniame duomenų centre bei diegimą įmonės specialistai atliko patys.

Aviakompanijos Avion Express situacija panaši į Bioprojekto – augantis verslas ir darbuotojų skaičius, tačiau šiuo atveju el. pašto sistema buvo laikoma ir prižiūrima nuosavoje infrastruktūroje. Be to, migracija ir diegimas buvo patikėti Atea specialistams.

Migracija su 14 tūkstančių vartotojų

Pakeisti sistemą, kuria naudojasi 14 tūkstančių vartotojų – nemenkas, bet

įveikiamas iššūkis. KTU atvejis Rimui Kareivai, Atea IT sprendimų projektų vadovui, buvo įsimintinas, nes teko iš vienos Microsoft sistemos – Live@edu – pereiti į kitą – Office 365. Diegimą apsunkino ir tai, kad anksčiau universitetas Live@edu sprendimui naudojo Windows Active Directory, LDAP protokolą ir pačių sukurtus programinio kodo fragmentus. Bet dirbant kartu su iniciatyviais ir kūrybiškais universiteto IT specialistais, sistemų migravimo ir integravimo projektas pavyko sėkmingai.

„Office 365 universitetui atvėrė naujas papildomas galimybes: studentai pagal programą Student Advantage gali nemokamai naudotis Office Pro Plus biuro programinės įrangos paketu – t. y. Word, PowerPoint, Excel, Outlook, OneNote, Publisher, Access ir Lync – savo asmeniniuose kompiuteriuose“, – pasakoja KTU Informacinių technologijų infrastruktūros skyriaus vadovė Danutė Ambrazienė. IT specialistė džiaugiasi, kad nuo šiol universitete atsirado galimybė naudoti šiuolaikinį komunikacijos sprendimą Microsoft Lync Online, leidžiantį mokslo įstaigos bendruomenės nariams bendrauti tarpusavyje interaktyviai – rašyti vieni kitiems greituosius pranešimus, matyti pašnekovo užimtumą, užmegzti vaizdo konferencinį ryšį nepriklausomai nuo buvimo vietos ir laiko.

„Office 365 sprendimas praplėtė ir universiteto IT infrastruktūros galimybes, nes leidžia kurti įvairias svetaines komandiniam darbui Microsoft Sharepoint Online aplinkoje, greitai ir nesudėtingai dalytis aktualia informacija su mokslo bendruomene, net susikurti asmeninius tinklaraščius. Ateityje projektų vadybos studijoms planuojame panaudoti ir Project Online paslaugą“, – apibendrina D. Ambrazienė.

Daugiau, nei tikėtasi

Pasak Bioprojekto atsakingo už IT ūkį vadovo Irmanto Žemaičio, iki šiol įmonė naudojosi vieno iš Lietuvos duomenų centrų teikiama el. pašto paslauga, bet dėl įmonės plėtros prireikė aukštesnio lygio elektroninio pašto sistemos. Būtent tokia sistema – Microsoft Exchange Online – yra viena iš Office 365 dalių.

IT vadovo teigimu, sprendimą pereiti prie Office 365 lėmė paslaugos kaina ir lankstumas, galimybė sumažinti įmonės išlaidas programinei ir techninei įrangai, taip pat minimalus priežiūros poreikis. Paklaustas, ar nebuvo baisu atiduoti saugoti įmonės duomenis trečiosioms šalims, I. Žemaitis šypsosi: „Tikime, jog tokia kompanija kaip Microsoft neleis, kad duomenims kas nors nutiktų ir apsaugos juos nuo visų grėsmių.“

Kalbėdamas apie pokyčius perėjus prie naujosios sistemos, vadybininkas pasakoja: „Pokyčiai tik teigiami: 100 proc. pasiekiamumas iš bet kurios vietos, kur tik yra internetas, be to, visiems patinka pati Office 365 grafinė sąsaja, kuri yra patogi vartotojui – viskas po ranka. Puiki ir internetinė pašto tikrinimo Outlook Web App sistema – jautiesi lyg naudodamasis Microsoft Outlook. Taip pat patogi bei greita pagalbos sistema.“

Paprašytas apibendrinti patirtį su Office 365, I. Žemaitis teigia: „Gavome viską, ko tikėjomės, ir dar daugiau. Šaunu, kad Microsoft integruoja savo produktus ir perkelia į savo „debesijos“ paslaugas – vartotojams žymiai patogiau. Pagalbos komanda atsako į visus naujus licencijavimo ir apmokėjimo klausimus. Gavome ir visus Microsoft Exchange sistemos privalumus: organizacijos lygiu bendrinamus kalendorius, susirinkimų informaciją, globalias adresų knygutes. Taip pat sistemą naudojame įvairių išteklių paskirstymui tarp darbuotojų, apsikeitimui duomenimis viešuosiuose ir vietiniuose kataloguose.“

Bioprojekto specialistui pritaria ir R. Kareiva: „Office 365 įrankis skirtas žmonėms, kurie dirba su informacija. Pagrindinis jo tikslas – efektyviai išnaudoti šių žmonių darbo laiką.“

Geriausi pokyčiai – nepastebimi

Panašios priežastys lėmė ir Avion Express sprendimą pereiti prie Office 365. Įmonės IT vadovas Haroldas Mencas pasakoja, kad kompanijai sėkmingai augant teko ieškoti galingesnių sistemų. Įvertinus darbuotojų skaičių bei duomenų kiekį, Office 365 paslauga Exchange Online pasirodė esanti optimalus variantas.

Kalbant apie sėkmingą sistemų ir duomenų migraciją, kaip teigia R. Kareiva, geriausi sistemos pokyčiai yra tokie, kai vartotojas jų net nepastebi. Ir H. Mencas patvirtina šią mintį: „Kadangi dauguma vartotojų kompiuteriuose ir taip turėjo el. laiškų valdymo programą Microsoft Outlook, dėl pasikeitusios el. pašto sistemos didelių pokyčių jie nepajuto. Tik sistemos administratoriams reikėjo priprasti prie internetinės valdymo sąsajos. Be to, turėdami geros patirties su Atea specialistais, pasitikėjome jų pažadu įvykdyti migraciją į Office 365 sklandžiai. Darbas buvo atliktas puikiai.“

Office 365 – įžvalgios įmonės ateitis

Office 365 tokias sistemas kaip Exchange, SharePoint, Lync teikia kaip paslaugas. Taip pat Office 365 licencijavimo sąlygos leidžia įsigyti Microsoft Office biuro programų paketą (Word, Excel, PowerPoint ir kitas) bei lanksčiau jį pritaikyti prie darbuotojų poreikių.

Office 365 licencijas įsigyti bei įsidiegti galima ir savarankiškai, bet per Atea tai daryti patogiau: kaip Microsoft partnerė, ji gali pasiūlyti mažesnes kainas. Dar vienas privalumas yra patogesnė apskaita – viena metinė sąskaita vietoje kasmėnesinio mokėjimo ir nuolatinio sąskaitų tvarkymo.

Partnerystės su Microsoft statusas leidžia Atea klientams, turintiems daugiau kaip 150 darbo vietų, pasiūlyti ir nemokamas paslaugas: paslaugų diegimą, konfigūravimą, duomenų migraciją iš kitų sistemų. Dažnai Office 365 įmonės integruoja su kitomis savo sistemomis, todėl prieš integravimą tenka paruošti kitas sistemas bendram jų naudojimui su Office 365. Taigi klientas gauna dvigubą naudą – ir naują funkcionalumą, ir esamos IT infrastruktūros (pavyzdžiui, Active Directory, sertifikatų sistemos) sutvarkymą.

Office 365 ypač tinka švietimo įstaigoms: su minimaliomis investicijomis jų darbuotojai ir auklėtiniai gauna rimtų verslo sistemų lygio funkcionalumą, kuris leidžia dirbti su dokumentais ir kitu turiniu iš bet kokio kompiuterio, bet kokioje vietoje.

Haroldas Mencas, Avion Express IT vadovas: „Turėdami geros patirties su Atea specialistais, pasitikėjome jų pažadu įvykdyti migraciją į Office 365 sklandžiai. Darbas buvo atliktas puikiai.“

Office 365 tokias sistemas kaip Exchange, SharePoint, Lync teikia kaip paslaugas. Taip pat Office 365 licencijavimo sąlygos leidžia įsigyti Microsoft Office biuro programų paketą (Word, Excel, PowerPoint ir kitas) bei lanksčiau jį pritaikyti prie darbuotojų poreikių.

2322

.

atea.lt/one-video

Kiek dar praleisite dėl darbo kelionių?