2015 m. vasaris Nr. 2 (470)

LIETUVOS SAVANORIŲ MĖNRAŠTIS

Plačiau – 2 p.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Radviliškio rajono Grinkiškio sen. Minaičių kaimo Miknių-Pėtrėčių sodyboje paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės. Lietu-vos laisvės kovotojų atminimą pagerbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viršininkas plk. ltn. Vidmantas Raklevičius ir kiti svečiai.

Atiduok Tėvynei, ką privalai!

Vyr. srž. Aringas ŠvedasŽemaičių rinktinės štabas

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai Žemaičių rinktinės kariams prasidėjo rinktinės štabe. Per iškilmingą rikiuotę, Lietuvai prisiekė 302 pėstininkų kuopos savanoris, buvo įteikti apdovano-jimai, padėkos, suteikti aukštesni kariniai laipsniai.

Vėliau, pakilios nuotaikos būdami, sava-noriai dalyvavo Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje už Tėvynę aukotose Šv. mišiose. Klaipėdos parapijiečius, karius pasveikino

Žemaičiai Valstybės atkūrimo dienos renginiuose

Paminėtos 1949-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės

Lietuvos Respublikos seimo narės Irena Šiaulienė ir Agnė Bilotaitė. Pasibaigus mišioms, kartu su kitų Klaipėdoje dislokuo-tų dalinių – Butigeidžio dragūnų bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariais, Valstybės sienos apsaugos, teritorinės muitinės ir policijos pareigūnais, Lietuvos šaulių sąjungos jaunaisiais šauliais, rinktinės būrys iškilmingai žygiavo centrine Klai-pėdos miesto dalimi iki Atgimimo aikštės, kur vyko Klaipėdos miesto savivaldybės organizuotas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginys.

Nukelta į 7 psl.

Gie

drės

Mak

sim

ovic

z nu

otra

uka

Auto

riaus

nuo

trau

ka

2

Krašto apsaugos Savanorių pajėgų vadas

Apdovanojo

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą”:

vyr. srž. Gintarą ŠLIURPĄ

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą” (Bronziniais Gedimino stulpais):

srž. Bronislavą KARPOVIČIŲ gr. Laimą VILUCKĘ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą”:

gr. Arūną STANIŠEVSKĮ,vyr. eil. Artiomą ŽIGEU.

Renginyje dalyvavo kariai iš KASP Prisikėlimo rinktinės, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Garbės sargybos kuopos, kurie prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialo padėjo gėlių, laisvės kovotojus pagerbiantį skrydį atliko Karinių oro pajėgų orlaivis L-410. Rikiuotėje taip pat stovėjo Italijos ir Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją ir JAV kariai. Rikiuotėn stojo ir Lietuvos šaulių sąjungos šauliai, grojo Karinių oro pajėgų orkestras.

1949 m. vasario 10 d. Minaičių kaime, S. Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikė-limo apygardos štabo bunkeryje, įvyko Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas. Posėdžiuose oficialiai da-lyvavo: laikinasis Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidi-umo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytau-tas, laikinasis BDPS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila (kartu buvo ir Algimanto, Didžiosios Kovos ir Vytauto apygardų Aukštaitijoje įgaliotinis), BDPS Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus (Žadgaila), laikinasis Pietų Lietuvos srities (Dzūkijoje ir Suvalkijoje) vadas Adolfas Ramanauskas (Vanagas), Tauro apygardos Suvalkijoje vadas Aleksandras Grybinas (Faustas), Vakarų Lietuvos srities (Žemai-tijoje) štabo viršininkas Vytautas Gužas (Kardas, Galiandra), Prisikėlimo apygardos Aukštaitijoje vadas Leonardas Grigonis (Užpalis) ir apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys (Naktis).

Tęsinys. Pradžia 1 psl. Suvažiavimo šūkis – lotyniška sen-tencija Rede, quod debes – Atiduok ką privalai, papildyta žodžiu „Atiduok Tėvynei ką privalai“. Suvažiavimas įkūrė bendrą, vieningą pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS), priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją (ją 1999 m. LR Seimas įstaty-mu ją paskelbė LR teisės aktu) ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio statutą, nutarė leisti LLKS vyr. vadovybės laikraštį „Prie rymančio Rūpintojėlio“. LLKS Taryba prezidiumo pirmininku išrinko J. Žemaitį, jis savo pavaduotojais paskyrė A. Rama-nauską, J. Šibailą ir L. Grigonį.

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė deklaraciją, kurioje įvardinta, kad LLKS taryba yra vienin-telė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, jog LLKS organizuotas pasi-priešinimas okupantams yra teisėtas, o nepriklausoma Lietuvos Respublika yra pagrindinis tautos siekis. Dokumente deklaruojama demokratinė respublika, laisvi ir slapti seimo rinkimai, lygios teisės visiems piliečiams.

Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politi-nį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime

iškilmingai atidengtas paminklas LLKS Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Atstatyta S. Mikniaus sodyboje buvusi klėtis, joje atkurtas bunkeris ir jo interjeras. 2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras klėtyje įrengė ekspoziciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Bunkerio, klėties ir paminklo atstatymo darbai buvo pradėti 2010 m. pavasarį, o baigti – rudenį. Memorialo įkūrimo inici-atoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir LLKS. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių par-tizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Lie-sio-Nakties – vardai.

Visi šie partizanų vadai tolesnėje pokario rezistencijos kovoje žuvo arba buvo suimti ir sušaudyti, nei vieno iš jų palaidojimo vietos iki šiol dar nėra žinomos. Klėtyje įrengtas autentiškas stiklu dengtas partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus.

„Savanorio“ informacija

Atiduok Tėvynei, ką privalai!

Atminimo renginys vyko prie Minaičių memorialo, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 3

Kpt. Alfonsas BIČKUSPrisikėlimo rinktinės štabas

Vasario 11 dieną Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko daugiašalės sutarties pasirašymo ceremonija pavadinimu: „Tėvynė prasideda čia – šiauliečiai Lie-tuvos gynyboje“. Siekdami ugdyti sąmo-ningą, pilietišką jaunąją kartą, daugiašalę bendradarbiavimo sutartį pasirašė Šiaulių miesto savivaldybė, Savanorių pajėgų Pri-sikėlimo rinktinė, Lietuvos šaulių sąjungos gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė, Šiaulių universitetas ir Šiaulių Romuvos, Saulėtekio bei Universiteto gimnazijos.

Bendradarbiaujančios šalys, atsižvelg-damos į poreikį skatinti jaunimą domėtis Lietuvos valstybės gynimo ir nacionalinio saugumo bei gynybos klausimais, ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą ir tautišku-mą, stiprinti moralines ir dorovines nuos-tatas, didinti pagarbą Tautos gynybos istorijai, prisidėti formuojant aktyvią pi-lietinės jaunuomenės dalį visuomenėje, pažymėdamos, kad švietimo įstaigos yra vienos svarbiausių pilietinio ir tautinio ugdymo institucijų, sudarė bendradarbia-vimo sutartį. Išnaudodami neformaliojo ugdymo galimybes, Prisikėlimo rinktinės kariai kartu su gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliais, minėtose trijuo-se Šiaulių miesto gimnazijose, suderinę su jų vadovais, ves pilietiškumo pamokas gimnazistams.

Kariai, skleisdami pilietiškumo idėjas jaunimui, prisidės formuojant aktyvią pi-lietinės jaunuomenės dalį visuomenėje, o šauliai, sudarydami sąlygas gimnazistams dalyvauti jų organizuojamose sukarintose stovyklose, skatins jaunimą šviestis, ugdys valstybės gynybos ir pilietinės atsakomy-bės pareigą. Skatindami jaunimo pilietinį ugdymą ir tarpusavio supratimą, padedant Šiaulių miesto savivaldybei bei Šiaulių universitetui, visos sutarties organizacijos ir institucijos bus pasirengusios ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas.

Prisikėlimo rinktinės štabo viršininkas, laikinai einantis rinktinės vado pareigas mjr. Linas Idzelis, jau antri metai vyksta į miesto ir rajonų gimnazijas, skaito jaunimui paskaitas pilietiškumo tema ir mato, kaip šiandien yra svarbu padėti moksleiviams įsisąmoninti, jog verta būti pilietiškais. Jiems reikia padėti išugdyti vidinį poreikį aktyviai veikti, padėti suprasti kultūrinę, politinę ir socialinę įvairovę, bei galinčius kilti konfliktus, išdiskutuoti galimus šių

Jaunosios kartos pilietiškumas – mūsų šalies ateities pagrindas

konfliktų sprendimo būdo, sugebėti laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti.

„Labai džiaugiuosi, kad viskas vyksta čia, Šiauliuose, ir kad skirtingos organiza- cijos suprato turinčios bendrą tikslą – skie-pyti jaunimo patriotizmą. Tikiu, kad mūsų visų suvienyta veikla suorientuos jaunimą ir įtrauks į aktyvesnį gyvenimą, įgalindami jį suprasti, kad negalima sėdėti ant atsargi-nių žaidėjų suolelio ar būti užribyje, reikia veikti ir suprasti, jog Tėvynės gynyba – visų mūsų reikalas”, – sakė mjr. L. Idzelis.

Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis džiaugėsi, kad univer-siteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais vis labiau stiprėja, o ši sutartis parodo, kad kryptingai siekiama ugdyti at-sakingą jaunimą: „Sutarties šalys parodė, kad joms svarbi jaunimo ir Tėvynės ateitis, jos ugdo atsakomybę ir supratimą, kas yra Tėvynė, Pilietiškumas, Tauta. Krašto apsauga nėra vien atskirų institucijų reika-lais. Už tautos gynybą esame atsakingas kiekvienas“, – po sutarties pasirašymo sakė rektorius.

Šiaulių universiteto Studijų prorekto-riaus doc. dr. Remigijaus Bubnio teigimu, šios sutarties pasirašymas yra svarbus ne tik universiteto bendruomenei, Šiaulių miestui ir jo jaunimui, bet ir visai Lietuvai. „Sutarties tikslas – ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą, kuris yra mūsų šalies ateities pagrindas. Džiugina, kad toks daugiašalis susitarimas bendradarbiauti apima miesto

gimnazijas, universitetą, Prisikėlimo rink-tinę, Šaulių sąjungą ir miesto savivaldy-bę. Tai ypač aktualu dabar, kai valstybės gynyba yra labai jautri tema. Turime atkreipti visų, ypač jaunimo, dėmesį į tautiškumo, pilietiškumo svarbą ne tik idėjiniu lygmeniu. Vieningai sutariame ne tik dėl bendrų renginių organizavimo, pvz., vasaros poilsio stovyklos, bendrų projektų, konkursų, bet ir atsakingai įvertiname švietimo įstaigų, kaip vienų svarbiausių pilietinio ir tautinio ugdymo institucijų, vaidmenį. Neabejoju, kad šalių bendra veikla įtrauks ir skatins jaunimą domėtis tautinio sąmoningumo klausimais“, – teigė Šiaulių universiteto Studijų prorek-torius.

Pasak sutarties iniciatorės Prisikėlimo rinktinės vadovybės, įgyvendinant šią dau-giašalę bendradarbiavimo sutartį, kartu bus siekiama skatinti jaunimo pilietiškumą, patriotiškumą ir tautiškumą. Bus vedamos pilietiškumo pamokos, taip supažindinant jaunimą su valstybės gynybos ir pilietinės atsakomybės ugdymo pagrindais. Šiuose užsiėmimuose susidomėjusius šalies gynyba visada kviečiame išbandyti save kariškoje aplinkoje – Savanorių pajėgose, baziniuose kariniuose mokymuose ar Lie-tuvos šaulių sąjungoje, nes tai yra puiki galimybė išmokti prisitaikyti prie įvairiau-sių gyvenimo sąlygų, įvertinti savo paties sugebėjimus, įgyti naujų žinių, įgūdžių, ištvermės bei susirasti naujų draugų.

Šiauliuose vietos savivaldos, Savanorių pajėgų, Šaulių sąjungos ir universiteto bei gimnazijų atstovai pasirašė daugiašalę bendradarbiavimo sutartį

Vrš.

Vai

doto

Čes

lovo

Vas

ilkev

ičia

us n

uotr

auka

4

J. eil. Mindaugas MilinisŽemaičių rinktinės 301 kuopos karys savanoris

Trumpas instruktažas kaip rišti maz-gus, kaip taisyklingai apsivynioti virvę ant klubų, kad ji išlaikytų žmogaus svorį, ke- lios sekundės baimės balansuojant ant palangės 13 metrų aukštyje, kol ins-truktorius prikabina žiedą prie karabino, šuolis ir...

„Buvo baisu, nes aukščio bijau nuo vai-kystės, tačiau įveikiau save ir sėkmingai nusileidau ant žemės. Taip patiko, kad viską pakartojau dar tris kartus“, – šypsosi Klaipėdos turizmo mokyklos moksleivis Lukas.

„Kariu būti norėjau nuo dešimtos klasės. Kartu su bendramoksliais praėjusių metų pabaigoje įveikėme trijų savaičių Bazinį kario savanorio parengimo kursą. Nors mokyklos vadovybė nenoriai išleido, bet užtat dabar esame visateisiai kariai, kartu su kitais dalyvaujame visose pratybose“, – pasakoja vaikinai.

Kario profesija juos žavi, todėl jie neat-meta galimybės tapti net profesionalais, taip pat studijuoti Lietuvos karo akade-mijoje.

Žemaičių rinktinės 301 pėstininkų kuopos kariai vasario pradžioje dalyvavo kovinio rengimo pratybose, kuriose mokėsi nusileisti nuo pastato su virve, bei pastato šturmo pagrindų.

Pasak 301 pėstininkų kuopos vado kpt. Nerijaus Rokanskio, šiemet sudarytas

Savanoriai dega ryžtu tobulinti karinius įgūdžius

intensyvus pratybų, būtinų kiekvienam kariui individualų pasirengimą gerinti, grafikas: toliau dalyvausime tobulinant kovinio šaudymo, fizinio pasirengimo, orientavimosi vietovėje įgūdžius, kolek-tyvinis rengimas bus orientuotas į mažų padalinių taktiką, vyks žygiai pėsčiomis, orientavimasis vietovėje, žvalgyba, reidai, pasalos. „Kuopos karių pasirengimą įver-tinsiu balandžio mėnesį, kai bus praty-bos daruge su žvalgų būriu ir kita kuopa, kuriose ir naudosime mažų padalinių taktiką. Dabartiniu pasirengimu esu pa-tenkintas, jaučiamas karių noras tobulėti, o tobulėti visada reikia“, – lakoniškai savo karius apibūdino kuopos vadas.

Dabar 301 pėstininkų kuopoje tarnauja beveik šimtas savanorių. Yra ne tik moks-leivių ar studentų, bet ir vyresnio amžiaus bei patogią buitį susikūrusių vyrų ir moterų: advokatų, gydytojų, verslininkų, žurnalistų, prekybininkų, policijos pareigūnų ir kitų profesijų atstovų.

Jei jaunuolius rinktis kario profesiją paskatino ir romantika, o ne tik pareiga ir atsakomybė, tai vyresnio amžiaus sa-vanoriai tiesiai šviesiai rėžia, kad jie čia tam, kad prireikus galėtų ginti Tėvynę.

„Jei ne mes, tai kas tuomet gintų Tėvynę? – klausia vyrai. – Mes Lietuvai esame skolingi už viską, ką turime. Neno-rime to prarasti, todėl privalome išmokti visko, ko gali prireikti ginant savo namus“.

Visi jie dėvi vienodas uniformas, kartu su jaunuoliais dalyvauja žygiuose, dalyvau-ja kovinio šaudymo ir taktikos pratybose,

kur klusniai vykdo jaunesnių vaikinų, tačiau aukštesnio laipsnio karių, duodamus įsa-kymus.

Anot kpt. Nerijaus Rokanskio, net ir pats geriausias karys nešaudydamas, nesportuodamas ir netobulinantis savo įgūdžių, gali juos labai greitai prarasti. „Todėl visų individualių įgūdžių pratybų ciklas nuolatos kartosis tam, kad išlaiky-tume ir tobulintume karių įgūdžius, tiek veikiant individualiai, tiek ir skyriaus ar būrio sudėtyje“, – trumpai ateities planus atskleidė kuopos vadas.

Žemaičių rinktinės 301 kuopos kariai dalyvavo kovinio rengimo pratybose, kuriose mokėsi nusileisti nuo pastato su virve, bei pastato šturmo pagrindų

Autoriaus nuotraukos

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 5

Srž. Ramūnas KemežysDariaus ir Girėno rinktinės štabas

Vasario 19–20 dienomis brg. gen. Kazio Veverskio poligone (Kazlų Rūdos r.) vyko Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno rinktinės profesinės karo tarnybos karių individualių įgūdžių atnaujinimo kursas žiemos sąlygomis.

Ankstyvą vasario 19-osios rytą Štabo ir aptarnavimo kuopos teritorijoje profesinės karo tarnybos kariai rinkosi į individualių įgūdžių atnaujinimo pratybas žiemos są-lygomis.

Pratybos prasidėjo karių rikiuote, kada rinktinės vadas plk. ltn. Elegijus Paula-vičius įteikė apdovanojimus ir padėkos raštus tarnyboje pasižymėjusiems rinkti-nės kariams, o vyr. eil. Vidui Radvilavičiui buvo įteiktas aukštesnis – grandinio karinis laipsnis.

Po rikiuotės kariai rinkosi į mokymų klasę, kur pratybų vadovas kpt. Skomantas Povilionis skaitė paskaitą apie išlikimo principus, priminė, kokią aprangą geriau-sia dėvėti, kaip išsidžiovinti drabužius ir avalynę lauko sąlygomis bei kitas gudry-bes, kurios padėtų kariui išlikti ekstrema-liomis, atšiauriomis žiemos sąlygomis.

Atvykę į pratybų vietą, Brg. gen. K. Veverskio poligone kariai įkūrė laikiną stovyklą. Čia vyr. srž. Saulius Starkaus-kas kariams priminė, kaip reikia pasi-

Kariai žiemos sąlygomis atnaujino individualius įgūdžius

statyti individualią priedangą nuo vėjo ir lietaus panaudojant palapinsiaustę bei kitas parankines priemones, taip pat pa-demonstravo, kaip galima iš plastikinio butelio, smėlio, samanų ir medžio anglies pasigaminti filtrą geriamajam vandeniui išgauti. Maisto ruošimo pratybos lauko sąlygomis sulaukė ypatingo karių dėmesio, kiekvienas pabandė pasiruošti tešlos ir išsikepti duonos ant žarijų.

Pratybose nebuvo apsieta ir be tariamai sužeistųjų, patyrusiųjų nušalimus, hipoter-miją, „apkasų pėdą“. Kariai turėjo suteikti pirmają pagalbą kolegoms, kurie tariamai patyrė įvairių lygių laipsnio nušalimus.

Taip pat buvo tobulinami orienta-vimosi nežinomoje vietovėje įgūdžiai. Orientavimosi pratybas sudarė dvi dalys: dieninis, naudojant maršruto schemą, ir naktinis orientavimasis su žemėlapiu. Grįžus po naktinio orientavimosi, karių laukė nakvynė lauke, vyraujant minusi-nei temperatūrai. Daugiau kaip metus tarnaujantiems kariams tai nebuvo jokia naujiena, o štai neseniai pradėjusiems tarnybą – tikras iššūkis.

Įveikę visus sunkumus ir pasisėmę pa-tirties, rinktinės kariai sėkmingai grįžo į kareivines. Pratybos baigėsi kaip įprasta – kruopščiai išvalant ginklus.

Dariaus ir Girėno rinktinės štabo kariai dalyvavo įgūdžių atnaujinimo pratybose žiemos sąlygomis.Autoriaus nuotraukos

6

Kpt. Linas PAŽĖRA Dainavos rinktinės 105 kuopos vadas

Vasario 7–8 d. Dainavos rinktinės Taikos meto užduočių Operacinių pajėgumų Sau-sumos pajėgų elemento trečios pamainos (TMU OP SPE 3) kuopos, sudarytos Mari-jampolės bei Vilkaviškio kuopų pagrindu, kariai savanoriai dalyvavo kovinio rengimo ir kovinio šaudymo pratybose.

Kaip jau įprasta, metų pradžia yra in-dividualių įgūdžių įtvirtinimo ir vertinimo laikotarpis, tad šis šaltokas savaitgalis labai įdomių pratybų nežadėjo, bet rytinė-je rikiuotėje informavus karius, kad vyks kovinis šaudymas pistoletu bei 8 kilometrų žygis, visų nuotaika bemat pakilo. Suskirs-

Taikos meto užduočių Operacinių pajėgumų Sausumos pajėgų elemento kuopos kariai – pratybose

tyti grupėmis, kariai savanoriai iki pietų mokėsi šaudyti, žygiuoti, užsidėti ir nusi-imti dujokaukę bei ABC kostiumą. Po pietų per rikiuotę 24-ųjų KASP įkūrimo metinių proga, buvo paskatinti pasižymėję kariai.

Vėliau buvo rengiamasi 8 km žygiui, kuriam vadovavo TMU OP SPE3 pėstininkų kuopos vadas kpt. E. Švabauskas.

Žygio keltąsa driekėsi Marijampolės miesto gatvėmis. Nors 8 kilometrų žygis yra taikomojo fizinio rengimo pratimas, buvo nuspręsta jį vykdyti kuopos sudėtyje, taip ugdant karių vienybę ir drausmę.

Kiekviena grupė buvo suformuota savo kuopos pagrindu, o pavyzdingiau-siam kariui buvo patikėta žygio metu nešti kuopos vėliavėlę. Oro sąlygos tikrai nebuvo palankios užduoties vykdymui (stiprus vėjas ir šlapdriba), bet tai nesu-trukdė kariams savanoriams sėkmingai įveikti žygį.

Pasibaigus pratyboms, vyko jų aptari-mas. Kariai turėjo galimybę išsakyti savo pastebėjimus apie pratybas ir pateikti pa-siūlymus, ką reikėtų patobulinti. Didžiausią įspūdį paliko žygis ir kovinis šaudymas, daugiausiai pasiūlymų susilaukė papil-domai organizuoti šaudymo iš pistoleto pratimus.

Jurga VaškevičienėŽemaičių rinktinės Karo prievolės ir komplektavimo skyrius

Prieš Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kariniuose dalininiuose vis dažniau lankėsi Klaipėdos miesto gimnazistai. Tikslas – su-sipažinti su Lietuvos kariuomene, pamatyti ją iš arčiau, pasisemti žinių ir informacijos apie galimybes tapti kariais.

Vasario 6 d., Butigeidžio dragūnų bata-lione lankėsi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos gimnazistai. Dalinio aktų salėje gimnazis-tus pasitiko Žemaičių rinktinės štabo Re-gioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotojai. Gimnazistams buvo išsamiai pristatytos galimybės ir tarnybos būdai Lietuvos kariuomenėje, mokslei-viai supažindinti su šių metų naujove, t. y. galimybe įstoti į profesinę karo tarnybą nebaigus bazinių karinių mokymų.

Renginiui baigiantis jaunuoliams buvo užduoti klausimai apie Lietuvos kariuo-menę ir valstybę, padalinta agitacinė medžiaga, padovanoti reprezentaciniai suvenyrai. Visi turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos kariuomenėje naudojama gin-kluote ir karine technika.

Susitikimas su Klaipėdos gimnazistais

Su gimnazistais bendravo Žemaičių rinktinės Regioninio karo prievolės ir komplektavimo

skyriaus verbuotojos vyr. srž. Reda Montvilienė ir vyr. eil. Rima Lukošienė. Autorės nuotrauka

Taikos meto užduočių Operacinių pajėgumų Sausumos pajėgų elemento trečiosios pamainos kuopos, sudarytos Marijampolės bei Vilkaviškio padalinių pagrindu, kariai savanoriai dalyvavo

kovinio rengimo pratybose. Vyr. srž. Romo Eidukevičiaus nuotraukos

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 7

Ats. vyr. ltn. Vidmantas KUPREVIČIUSNeetatinis „Savanorio“ korespondentas

Tokia antraštė Vasario 16-osios proga yra rūsti. Tačiau taip yra: Rusijos Federa-cijos kariuomenės reaktyvinė artilerija per šį, Pirmąjį Ukrainos ir Rusijos Federacijos karą, apšaudo Rytų Ukrainos miestus, ten žūva ne kombatantai, o civiliai, ir tai yra teroras. 1998 m. vasario 15 d. popietę Draučiuose1, savo kaime, Lietuvos lenkas, LT pilietis „Leonardas Zavistonovičius ėjo iš vienos sodybos į kitą ir savo legaliai turėtais ginklais – medžiokliniu šautuvu ir čekišku karabinu su optiniais taikikliais – šaudė į beginklius žmones“. Nušovė 9 žmones, tarp jų – Krašto apsaugos mi-nisterijos karininkę vyr. leitenantę Dalią Kalibatienę, jos septyniolikmetį sūnų Vilių. Tai kriminalinė istorija, kuri nėra mielas detektyvas (nepalyginsi su Vasario 16-osios akto originalo paieškų peripetijomis). Tai taip pat teroras, primenantis Armijos krajovos siautėjimus Vilniaus krašte prieš lietuviškai kalbančius. Skaudi nelaimė nelaimingo mūsų šalies Vilnijos krašto, kuriam teko tiek daug patirti negandų per daugybines okupacijas, polonizacijas nuo XIX a. vidurio. Kas buvo, tai buvo. Kaip turi būti, kad kraštas nebūtų silpniausia gyny-binė grandis? Rytų Ukrainos dalies gyven-tojų, Ukrainos valstybei nelojalių, nuotai-komis pasinaudojo Rusijos Federacija, kad sukurtų įtampos židinį ir neleistų Ukrainai stiprinti vakarietiškas demokratijos verty-bes bei saugumo garanto siekti (narystės

1 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ivykiai-sukrete-lietuva-o-jei-lietuvis-butu-issaudes-len-ku-kaima.d?id=47070021#ixzz3SkfLBP00

Esu Draučiuose, Mariupolyje ir Charkove

NATO), tačiau karas skaudžiausiai ten ir smogė jiems patiems (kaip ir Džochargaloj rusų bendruomenė labai nukentėjo dėl karo veiksmų per II Čečėnijos Respublikos Ičkerija bei Rusijos Federacijos karą).

Akademikas Zigmas Zinkevičius savo apibendrinančioje knygoje „Lietuviai: pra-eities didybė ir sunykimas“ (Vilnius, 2013) yra jautriai pasakęs, jog į Vilnijos žmones reikia žvelgti kaip į žemaičius ar dzūkus. Integruokime, neleiskime, kad juo izoliuotų. Jie nekalti, kad per jų tėvus ir prosenelius persirito nutautinimo volas. O žmonės ten geri ir nuoširdūs, ir žinodami savo istoriją tikrąją nesipūs tuščiai, nuspręs, kokiais tapti kultūriškai mūsų visų Lietuvos Res-publikoje. Smetoniškos Lietuvos monetos Du litu (dviskaita) briaunoje juk aiškiai pa-rašyta: „Vienybėj – galybė“. Kaip ir Vasario 16-osios (1918 m.) dvidešimtuko galybė – tik vienybėje (o kiek vieningų sambūrių telkėsi nemačiom su kiekvienu iš jų?).

Visgi tai diena, kai galim pasvajoti: Ža- liojo tilto liejiniai keliauja į sovietinio tero- ro muziejaus ekspoziciją, virš Vilniaus išky- la Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kul-tūrinės erdvės rūmai (Pranciškus Skorina, Radvilas Juodasis, LDK pilių grakščios arkos), ne Maskvos. Sporto rūmai susigrą-žina sakralios erdvės komplekso statusą (Sąjūdžio suvažiavimas, už Nepriklausomy-bę 1991 sausio 13-ąją žuvusiųjų laikinasis panteonas, kiti svarbūs įvykiai ten vykę ...). Kai visoje Lietuvoje per Valstybės šventes plevėsuoja Tautinė bei Istorinė vėliavos todėl, kad visokių minčių ir visų Lietuvos tautybių žmonės ją kelia pasididžiuodami prie savo namų, nes visi mes esam toje vienintelės Tėvynės vėliavoje.

Solidarūs čia ir vieningi kuriamajam darbui, neužmerkdami akių į grėsmes, o podraug – solidarūs su LDK pietinių (kul-tūriškai) plotų žmonėmis ne tik materialiai bet ir moraliai.

Žemaičiai Valstybės atkūrimo dienos renginiuose

Rikiuotės vadu buvo paskirtas Žemaičių rinktinės štabo viršininkas mjr. Mindaugas Statkus.

Ilgametei Klaipėdos vaikų ligoninės gy-dytojai Irenai Ievai Žukienei buvo suteikta garbė pakelti Lietuvos vėliavą. Tautišką giesmę renginio dalyviams giedoti padėjo Žvejų rūmų choras „Klaipėda“. Žodį tarė ir specialų Lietuvos Respublikos Preziden- tės Dalios Grybauskaitės sveikinimą per-skaitė Klaipėdos miesto meras Vytautas

Grubliauskas. Pasak šalies Prezidentės, Vil- nius yra Lietuvos širdis, o Klaipėda, atplau-kus laivui „Independence“, tapo Lietuvos energetinės nepriklausomybės sostine!

Po iškilmingosios rikiuotės minėjimo dalyviai išvydo Žvejų rūmų ansamblio „Žil-vinas“ ir senjorų šokių kolektyvo „Klaipėdos zunda“ koncertą, tradiciškai buvo vaišina-ma karšta arbata. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai girdėjo Klaipėdos kariliono koncer-tą, galėjo aplankyti fotografijos parodą „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“, pama-

tyti šventinį koncertą „Švyturio arenoje“. Rinktinės pėstininkų kuopų kariai savo at-sakomybės rajonuose kartu su civilinėmis institucijomis taip pat paminėjo Valstybės atkūrimo dieną: Plungėje iššautos salvės, Skuode iškilmingai pakelta Lietuvos Res-publikos vėliava, šilutiškiams per minėjimą pristatyta Lietuvos kariuomenė, galimi tarnybos būdai, rinktinės karių naudoja-ma ginkluotė, Kretingoje kariai saliutavo žuvusiems už Lietuvos Valstybę, padėjo gėles prie Laisvės paminklo.

Tęsinys. Pradžia 1 psl.

Savanoriai kūrėjai Draučių kaime. Rimos Trakimienės nuotrauka

8

Moksleivių nuomonės apklausa apie šalies gynybos svarbą ugdymo procese atskleidė, kad 68 proc. apklaustų jau-nuolių nuomone informacijos apie šalies saugumo reikalus, krašto apsaugą ir kariuomenę jiems labai trūksta arba jos galėtų būti daugiau. Paklausti, kokiuose šaltiniuose norėtų gauti tokių žinių, net 42 proc. respondentų nurodė, kad jas turėtų suteikti mokykla.

Manantieji, kad pamokose trūksta dėmesio krašto gynybai, galėjo nurodyti, kokius dalykus konkrečiai, jų nuomone, reikėtų įdiegti ugdymo programose. Dažniausiai respondentai minėjo teorinį pasirengimą, žinias ir praktinius gynybos įgūdžius (61 proc.), krašto apsaugos stra-tegijų, gynybos būdų (58 proc.) ir negin-kluoto pasipriešinimo mokymus (54 proc.).

Apklausoje, kurią atliko tyrimų kompani-ja „Synopticom“, 8–12 klasių mokinių taip pat teirautasi, ar jie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, jos istorija ir simbo-liais, ar domisi naujienomis apie valstybių tarpusavio santykius ir savo šalies politine padėtimi. Daugiau nei septyni iš dešim-ties respondentų sakė stebintys naujienas apie valstybių tarpusavio santykius, pusė jų norėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos

Septyni iš dešimties moksleivių norėtų mokytis krašto gynyboskarinių pajėgų funkcijas, sudėtį ir veiklą. O atsižvelgiant į šių dienų geopolitinius įvykius 68 proc. mokinių mano, jog Lietuvai yra pagrindo baimintis Rusijos keliamų grėsmių.

Praėjusių metų rugsėjį dėl būtinybės parengti krašto gynybos modulį į Švietimo ir mokslo ministrą kreipęsis Seimo narys Liutauras Kazlavickas, komentuodamas apklausos rezultatus, teigia, kad rezulta-tai yra aiškus signalas politikams, ypač atsakingiems už švietimo politiką, kad kabinetinio rūpesčio jaunimo pilietiškumu nepakanka. „Moksleiviai supranta geo-politinę situaciją ir aiškiai įvardina, kad jiems trūksta krašto gynybos žinių, tad ministerijai su sprendimais delsti nede-rėtų”, – teigia Seimo narys.

Anot jo, natūralu, kad jaunimas nori žinoti jų saugumui svarbią informaciją bei būti pasirengęs tinkamai elgtis ir reaguoti į grėsmes. „Tai ypač svarbu esant dabarti-nei geopolitinei situacijai. Dar praėjusiais metais kartu su švietimo specialistais aptarėme galimybes skubiai parengti įdomią, jaunimui patrauklią krašto gynybos ugdymo programą. Išvada paprasta – te-reikia švietimo ministro pavedimo Ugdymo plėtotės centrui ir tokia programa galėtų

būti parengta ir pasiūlyta mokykloms dar šiemet”, – įsitikinęs L. Kazlavickas. Seimo nario teigimu, suskubus parengti tokią programą iki gegužės mėnesio, kaip pa-sirenkamas dalykas ji moksleivius galėtų pasiekti jau šį rudenį, kitu atveju – ne anksčiau kaip 2016-ųjų rugsėjį.

Pasak viešosios numonės tyrimo ben-drovės „Synopticom“ vadovo Liutauro Daugirdo, nepaisant spragų švietimo sis-temoje, šis tyrimas atskleidė, jog jaunuoji visuomenės dalis nusiteikusi patriotiškai ir yra pilietiškai brandi.

„Faktas, kad net 74 proc. dalyvavusiųjų apklausoje didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, panašus procentas apklaustų-jų – šalies pasiekimais, o dar daugiau jų didžiuojasi šalies istorija, yra labai svarbus ir džiuginantis. Tačiau iš mokinių atsaky-mų akivaizdu, jog jų patriotiškumą riboja informacijos stoka mokyklose – pilietinio ugdymo ir kitų pamokų jiems neužtenka,“ – sakė L. Daugirdas.

Moksleivių apklausą atliko tyrimų kom-panija „Synopticom“ 2014-ųjų gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais. Joje apklausti 657 mokiniai, besimokantys 8–12 klasėse ir gyvenantys visoje Lietuvoje.

„Savanorio“ informacija

komis, suteikti aukštesni kariniai laipsniai. Tiekimo ir transportavimo būrio kariui sa-

vanoriui gr. Vaidui Mereckui ypatingas įvy- kis – ištarnavus 20 metų Lietuvos kariuo-menės KASP Žemaičių apygardos 3-ojoje rinktinėje, įteiktas pajėgų medalis „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“. Tai svarbus kario savanorio pagerbimas ir įvertinimas.

Gr. V. Mereckas Lietuvai prisiekė 1993 m. gruodžio 3 d., kario savanorio tarnybą pradėjo 1994 m. Šilutėje 301 pėstininkų kuopoje. 1997 m. vasario 14 d. Vaidas buvo pervestas į Jūrų kuopos 2 būrį, 2004 m. kovo mėnesį perkeltas į Klaipėdos miesto 33 bataliono 333 kuopą, o nuo 2005 m. tarnauja Štabo ir aptarnavimo kuopoje.

Gr. Vaidas Mereckas užaugo ir subren-do kartu su rinktine, buvo pėstininkas, jūreivis, o dabar sėkmingai logistines už-duotis vykdo ŠAK Tiekimo ir transportavi-

Kartu su rinktine jau 20 metųmo būryje. Paklausus Vaido, kas labiausiai įsimintina per 20 tarnybos metų, jis vie-nareikšmiškai atsakė – „Praėjus 5-eriems tarnybos metams, pirmojo įteikto medalio „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ ceremonija“. Kariui neišdildomus įspū-džius paliko ir tarnyba vieninteliame Sa-vanorių pajėgų turėtame laive „Lokys“. Dabar Vaidui patinka tarnyba ŠAK, kur jis pasižymi kaip pareigingas, sumanus ir savo patirtimi su būrio jaunesniaisiais kolegomis besidalinantis karys.

Gr. V. Mereckas pažymėjo, jog kario savanorio tarnyba yra įdomi ir dinamiška. Jo teigimu, sėkmingos tarnybos formulė – tarnybos statutų laikymasis, kurių reikia laikytis tiek kariniame, tiek civiliame gy-venime. Kiekvienas Lietuvos respublikos pilietis privalo žinoti ir mokėti kaip apginti Tėvynę, nes „Tas Laisvės nevertas kas negina jos!”.

Gr. Vaidas Mereckas (dešinėje) rintinėje tarnauja jau 20 metų. Vyr. srž. Aringo Švedo nuotrauka

Kpt. Darius JonaitisŽemaičių rinktinės ŠAK vadas

Vasario 21 d. Žemaičių rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos (ŠAK) kariams nuolatinės dislokacijos vietoje Klaipėdo-je vyko kovinio rengimo pratybos. Prieš vykdant pratybų užduotis, per iškilmingą rikiuotę, nusipelnę ir pasižymėję kariai sa- vanoriai buvo apdovanoti medaliais, padė-

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 9

Eil. Igoris KONONOVAS801 Nekinetinių operacijų kuopa (NOK)

Paskutinis vasario savaitgalis Pabradės poligone pažymėtas pirmosiomis naujo karinio vieneto pratybomis – Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės karių sa-vanorių pagrindu sudarytas būrys pradėjo intensyvų pasirengimą prieš išvyką į JAV.

Už Atlanto vandenyno, tęsiant nuo 1993 metų pradėtą bendradarbiavimą, šių metų birželio pradžioje vyks bendros „Mūšis mieste“ pratybos su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardija (PANG).

„Tai pirmos lauko pratybos, kurias vyk-dysime besiruošdami bendriems veiks-mams su partneriais iš Pensilvanijos nacionalinės gvardijos. Birželio pirmą dieną 3 skyriai iš Didžiosios Kovos rinkti-nės, taip pat skyrius iš Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono vyksta į Pensilvanijos valstiją, kur turės galimybę 10 dienų tre-niruotis mūšio mieste elementų“, – teigė 803 kuopos vadas ir vadovaujantis būriui karininkas kpt. Edvardas Mankus.

Bendra rikiuotė ir po trumpo instruktažo būrys skirstosi priešingomis kryptimis. Dalis karių keliauja į miškingą poligono dalį, kur vykdys taktikos elementų pratybas ir tobulins individualius ginklo valdymo įgūdžius, kita dalis rikiuojasi šaudyklo-je. Vyksta ginklų reguliavimas, dedami kalimatoriai, užtaisomos kulkosvaidžių juostos.

Oro sąlygos „subalansuotos pėstinin-

Pakeliui į Pensilvaniją – tarptautinėms pratyboms suformuotas karinis vienetas pradėjo pasirengimą

kui“: dulksna, lengvas rūkas ir drėgmė. Tačiau patyrusiems kariams tai ne nau-jiena ir vienintelis pastebimas dalykas jų veiduose – maksimali koncentracija. Po komandos: „šaudymo padėtį užimk, ginklą užtaisyk, ugnis!“, – pirmieji prabyla kulkosvaidžiai FN MAG. Vėliau prisijungia ir pavieniai G36 šūviai. Geras pusdienis pakvipęs paraku, keliavimo prie taikinių, ir ginklai sureguliuoti, kad šaudytų taikliai.

Sunku nepastebėti, kad dalis karių dėvi antsiuvą „KASP GPS 2014“, kita dalis dėvi žvalgų panamas. „Tai nėra vienos kuopos kariai. Tai visos 8 rinktinės karių sava-norių pagrindu sudarytas būrys. Dalis jų tarnauja ŠAK, dalis 803 kuopoje, dalis kitose. Dėvintys antsiuvą yra kariai, kurie laimėjo geriausio pėstininkų skyriaus varžybas 2014 metais“, – patikslina kpt. E. Mankus – „Tradiciškai į Pensilvaniją vyksta jau minėtų varžybų nugalėtojai. Į būrį buvo atrinkti tie kariai, kurie turi aukštą motyvaciją ir yra šiek tiek mažiau patyrę tarptautiniu lygiu. Taip stengiamės, kad patirties įgautų ir tie kariai, kurie ne-tarnavę tarptautinėse misijose“.

Nepastebimai ateina vidudienis ir palikęs šaudyklą, šių eilučių autorius ke-liauja į miškingą poligono gilumą, kur prie seno bunkerio vyksta taktikos pratybos ir tobulinami individualūs ginklo valdymo įgūdžiai. Įsimena pratybų instruktoriaus vyr. eil. Jevgenijaus Morozovo frazė: „No raining – no training“. Už tai viduje junti pagarbą vyrams ir jų darbui.

Išsirikiavę į eilę, kariai treniruoja-si greitai keistis dėtuves. Šis iš šalies „lengvai“ atrodantis procesas nėra toks paprastas ir reikalauja nuolatinės prakti-kos. Jaučiamas maksimalus susikaupimas bei atsidavimas darbui.

„STOP“ juostomis pažymėtos terito-rijos, imituojančios pastato sienas prie kurių rikiuojasi skyriai. Taip kariai tobulina judėjimą apgyvendintoje vietovėje, arti pastatų sienų. Judama individualiai, gru-pėmis ir visu skyriumi. Vėliau judėjimas petys į petį būdu ir, atrodo, kad miškas kupinas veiksmo.

Seku iš paskos priešo imitavimo grupei, kuri rengiasi pasalai. Trumpai pakalbinęs karius stengiuosi įsiminti priešo pozicijas bei grįžti atgal prie skyrių. Tuoj prasidės įdomiausia dalis – taktinis judėjimas miško teritorijoje nurodant taikinius ir ataka. Dėtuvės užtaisomos imitaciniais šoviniais ir pajudama. Aidi šūviai, parūksta dūmai, kaunamasi su priešu. Laimi praktika ir komandinis darbas.

„Su kariais savanoriais galima dirbti. Jaučiu malonumą ir stiprią karių motyva-ciją siekiant rezultato. Tereikia kelis kartus pademonstruoti, paminėti daromas klaidas ir vyrai pasitaiso“, – teigė instruktuojantis vyr. eil. E. Morozovas.

Palieku karius dar kartą apimtas pagar-bos dėvimai uniformai ir KASP tarnybos ženklui. Padėkoju už gerus kadrus ir tole-ranciją „įkyriam“ fotografui. Linkiu ginklo broliams visokeriopos sėkmės!

Septyni iš dešimties moksleivių norėtų mokytis krašto gynybos

Didžiosios Kovos rinktinės karių savanorių būrys pradėjo intensyvų pasirengimą prieš išvykdami į JAV. Autoriaus nuotrauka

10

Gr. Odeta LIESIONIENĖDainavos rinktinės 108 kuopos karė savanorė

Vasario 21–22 dienomis, Lazdijų ra-jone, Veisiejuose, Ilgininkų miške vyko 108 kuopos pratybos. Veisiejai – miestelis Lazdijų rajone, o tai – kuopos atsakomybės rajonas.

Pagal patvirtintą pratybų planą treni-ravomės veikti mūšio lauke tiesiogiai ap-šaudant, mokėmės įveikti kliūtis, atlikome orientacinį žygį dieną bei naktį.

Kasmet pagal kovinio rengimo planą mokymų sezoną pradedame nuo indivi-dualaus karių rengimo, po to pereina-me prie kolektyvinių užduočių vykdymo. Gali pasirodyti, kad pratybų temos kaip ir kiekvienais metais tos pačios, tačiau dėl kuopos vado kpt. Ramūno Dudzins-ko, nepasitenkinančio tuo, kas pasiekta, patyrusių instruktorių bei intendanto vyr. srž. Arūno Vabuolo, puikiai aprūpinančio pratybas, pratybos kaskart nustebina.

Neeilinės 108-osios kuopos pratybosŠį kartą veikti mūšio lauke tiesiogiai

apšaudant treniravomės ne su įprastais mums koviniais ginklais, o su šratasvydžio šautuvais. Po instruktažo gavome apsau-gas, ginklus, dėtuves, pilnas amunicijos. Prisiminėme, kaip pasirinkti judėjimo maršrutą, teisingą judėjimo būdą, palai-kyti ryšį su porininku, pridengti porininką ugnimi, kai jis juda. O tada prasidėjo įdo-mioji dalis – praktinė. Užduotis paprasta: šturmuoti įsitvirtinusio priešo pozicijas. Daug kam tai buvo pirmas patyrimas, privertė peržiūrėti savo veiksmus mūšio lauke. Įspūdžiai – nepakartojami! Jais be-sidalinantys kariai vienu balsu kartojo: „Dar“. Gr. Rimvydas Golcas sakė: „Nepa-kartojama, tai kas vyko – buvo arčiausiai realios situacijos“.

Instruktoriai vyr. ltn. Vilmantas Šeš-tokas bei vyr. srž. Arminas Lukoševičius mokė kuopos karius įveikti kliūtis, vadus – priimti sprendimus apeinant, įveikiant kliūtis padalinio sudėtyje. Anot vyr. eil. Egidijaus Asadausko, pratybose sukurtos

nestandartinės situacijos leido pasitikrinti pasirengimo lygį bei patobulinti įgūdžius.

Ne ką mažesnius įspūdžius paliko ir orientacinis žygis, kuriam instruktoriai vyr. ltn. Linas Struckus bei št. srž. Donatas Vaisvalavičius sumaniai parinko vietovę bei maršrutus, pareikalavusius ne tik ištvermės (įveikta 15–20 km), bet ir su-manumo planuojantis naktinę žygio dalį bei kontroliniuose taškuose atliekant tam tikras užduotis. Pasak eil. Romo Lenkevi-čiaus sudėtingos žygio sąlygos (naktis, slidi kelio danga) tik padidino ryžtą pasiekti užduoties tikslą.

Pratybos baigėsi vėlai, ko gero reikėtų sakyti anksti, visi išsiskirstė pavargę, bet patenkinti, laukdami sekančių kuopos pratybų.

Ilgininkų miške, Lazdijų rajone, 108 kuopos atsakomybės rajone, savanoriai treniravosi veikti mūšio lauke tiesiogiai apšaudant, mokėsi įveikti kliūtis, dieną bei naktį ėjo orientacinį žygį. Autorės nuotraukos

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 11

Kpt. Alfonsas BIČKUSPrisikėlimo rinktinės štabas

Sausio 31 – vasario 1 dienomis, vyku-siose rinktinės vadų pratybose kariai sava-noriai turėjo galimybę susipažinti su žydų kariuomenėje sukurta savigynos kovos sistema kravmaga bei treniravosi kartu su Vidaus reikalų ministerijos instruktoriumi aikido kovos meno.

Pratybų pradžia nuteikė agresyviai ir kovingai, kai Andrejus Zolotinas, aktyvią tarnybą Izraelio kariuomenėje baigęs buvęs elitinių pajėgų kuopos vadas, supa-žindino karius su savigynos kovos sistema kravmaga ir jos panaudojimo galimybė-mis. Andrejus, dabar gyvenantis Lietuvoje, pabrėžė būtinybę treniruoti karius ginti savo šalį ir niekada nedvejoti dėl savo pasirinkimo.

„Niekada nedelskite ir nedvejokite susidūrus su priešininku – iniciatyva yra jūsų variklis“, – patyrimu dalinosi dauge-lyje kovinių operacijų dalyvavęs Izraelio atsargos karininkas. Jis taip pat skatino kalbėtis kuo daugiau su visuomene – kuri visų pirma turi suprasti, jog kariuomenė valstybėje yra ta siena, kuri nuo galimos agresijos saugo visus kitus. Įsibėgėjus vyriškai kovai, pratybos neapsiėjo be nuos-tolių ir pralieto kraujo... Juk treniruotis reikia taip, kaip ir kovosime.

Išliejus ne vieną prakaito lašą, kariai rinkosi į auditoriją, kurioje Lietuvos ka-riuomenės Strateginio komunikacijų de-

Vadų pratybose kariai savanoriai mokėsi kovos menopartamento atstovas kpt. Tomas Balkus papasakojo apie vykdomas įtakos opera-cijas mūsų šalies atžvilgiu. „Mažai šaliai sunku kovoti prieš informacines opera-cijas, kurias vykdo didelius pinigus ski-riančios galingos valstybės. Tačiau mūsų mažos valstybės galia – stipri piliečių ir visuomenės motyvacija, visais laikais gar-sinusi Lietuvos vardą kovose už savo laisvę ir nepriklausomybę“, – savo įžvalgomis dalinosi kpt. Tomas Balkus.

Sekmadienio rytas nežadėjo nieko len-gvesnio – atvyko Vidaus reikalų ministeri-jos kovinės savigynos aikido instruktorius Dalius Valančiauskas, kuris, netyčia, ne vienam kariui išsuko ranką... Kariai turėjo galimybę bandyti veiksmus ir su savo ko-legomis, kuris, ne vienas, „pabučiuodavo“ šaltas sporto salės grindis. Kaip teigė pratybų dalyviai, tuo ir žavus šitas sa-vaitgalinis kovos meno mokymasis, kad gali išbandyti įvairius veiksmus su savo draugais ir už tai negauti atgal, juk visi tik treniruojamės.

Pratybose dalyvavo apie šimtą karių savanorių, užimančių vadovaujančias pareigas pėstininkų kuopose, kartu su pėstininkų kuopų vadais.

Tai pirmosios šių metų vadų rengimo ciklo pratybos, kuriose kariai savanoriai ne tik treniravosi kovos menų, bet ir kartu su rinktinės štabo viršininku, laikinai einančiu rinktinės vado pareigas mjr. Linu Idzeliu aptarė šių metų kovinio rengimo gaires ir prioritetus.

Prisikėlimo rinktinės vadų pratybose kariai turėjo galimybę susipažinti su Izraelio kariuomenėje sukurta savigynos kovos sistema kravmaga ir aikido kovos menu. Autoriaus nuotraukos

12

Ats. vyr. ltn. dr. Vidmantas KUPREVIČIUSNeetatinis „Savanorio“ korespondentas

„Diena šalta ir vėjas, dangumi ritasi ka-muoliniai debesys ir tik retkarčiais švysteli saulė, o šiaurys nuolat ūžčioja, grasyda-mas ievų žiedams ir jauniems lapeliams.“ Tai šitaip pagaviai pastebėjo bei užrašė 19-metis Lietuvos partizanas Boleslovas Eglinskas-Saulius (g. 1926). Jo dienoraščio sakinys byloja, kad rašytojiško talento nestokojama. Tik stokota galimybių tam talentui skleistis: 20-etis Boleslovas žuvo 1946 liepą Taujėnų miško eglynėly kovo-damas prieš sovietus1.

Taip pat valingai priešintis ginklu so-vietinei šmėklai buvo pasiryžęs Boleslovo bendramokslis Zigmas, dabartinis iški-liausias lietuvių kalbininkas akademikas, profesorius bei habilituotas daktaras, kone 100 mokslinių knygų, 1000 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo straipsnių autorius, šiemet prie darbo stalų savo 90-etį darbingai sutikęs mokslininkas Zigmas Zinkevičius iš Juodausių kaimo. Tai kaimas prie Šventosios upės tarp Dukstynos ir Jogvilų, tai anuometinės Didžiosios Kovos apygardos B-rinktinės 2-ojo bataliono atsakomybės2 ribos. „Be-sislapstantys nuo [sovietinės. – Red.] ka-riuomenės jaunuoliai Ukmergės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, ėmė burtis į grupes ir patraukė į miškus, kad galėtų smurtui pasipriešinti ginklu. Prasidėjo partizaninis karas. Labai žiaurus. Mačiau, kaip stribai vedžiojo rusų kareivius po kaimus, degino sodybas, žudė žmones. Mačiau jų sukeltus gaisrus, ypač tarp Nuotekų ir Juodausių. Nužmogėjimo viršūnę pasiekė sugautų ir nužudytų jaunuolių guldymas Ukmergės turguje. Mačiau nežmoniškai sumaitotus jų lavonus. Vaizdas, kurio ir Dantės pragare nebuvo. Taip elgėsi ne kokie anonimai, bet žmonės, kurie dabar gyvena tarp mūsų. Po pirmojo lavonų išniekinimo rytojaus dieną mūsų klasėje trūko kelių mokinių. Jie išėjo į miškus kovoti su pasaulyje negirdėtu

1 Lietuvos kovų archyvas – Kaunas, 1994, X t., p. 199–231; „Eskizai“, – Ukmergė, 8-asis nr. 1995 m., p. 60.

2 Stanislovas Abromavičius, Kęstutis Kasparas, Rū- ta Trimonienė „Didžiosios Kovos apygardos par- tizanai“, – Kaunas, 2007, p.9; 33-34; 311-332.

smurtu. Išėjo ne tik iš mūsų, bet ir iš kitų klasių. Išėjo patys protingiausi ir stipriausi jaunuoliai. Kai tauta žudoma, ji turi teisę ir privalo priešintis visomis įmanomo-mis priemonėmis. <...> Prieš bolševizmo siaubą kovojo ne tik partizanai. Kovojo visa doroji Lietuva. Kiekvienas savaip. Labai daug žmonių nukentėjo, buvo areš-tuojami, represuojami. Daug nukentėjo ir mano bendramokslių, ne tik vyrų, bet ir merginų: Janina Jalinskaitė (partizanų ryšininkė, slapyvarde Aušra, perėjo Mordo-vijos lagerius), Jadvyga Diliūnaitė, Melanija Petkevičiūtė, Stasė Meškauskaitė, Bronė Briaunytė ir daug kitų.

Už Tėvynę numirti – kilnu. Bet Lietuva turi išlikti gyva. Kas būtų, jei išliktų vien išdavikai ir okupantų padlaižiai! Kokia tada būtų mūsų tauta? Ji jau niekuomet nebeprisikeltų. Taigi, svarbu buvo ne tik kovoti. Geriau Lietuvos jaunimui ne žūti, bet eiti mokytis ir pagal galimybes dirbti Lietuvai, kuri juk kada nors turės prisi-kelti – tokias mintis girdėjau ne iš vieno vyresnio amžiaus partizano3. Jie ragino mus toliau mokytis, į mišką eiti nebent tuo atveju, jeigu nebegalėsime mokytis ir apskritai gyventi. To [išlikti prisikelsimai Lietuvai. – Red.] buvo siekiama visomis priemonėmis4.“

Šį partizanų priesaką Zigmas Zinkevi-čius įvykdė. Jo gimtuosiuose Juodausiuo-se, į kur vėjas atneša greitkelio gausmą, stovi dviejų galų namelis. Aukšti ir kresnūs tvirtai suręstos kūtės (tvarto) akmeniniai pamatai. Kelmas šalia jų, – tarsi keleiviui prisėsti ir pagalvoti, ką žmogui reiškia 90 metų. Kalbinta tarminėse ekspedicijose ne viena senolė yra ištarusi, kad tas kone nugyventas šimtmetis tesąs toks trumpas, kiek laiko tereikią iš priemenės į seklyčią įžengti. O va Profesoriaus darbų tai taip greit nesurašytum: tenka gerai pagalvot, kas verta išryškinti „Savanorio“ skaityto-

3 Tai galėjo būti pirmasis Didžiosios Kovos apy-gardos vadas (Lietuvos kariuomenės vyr. pus-karininkis) Alfonsas Morkūnas–PLIENAS. Žr. kn.: Kazys Strazdas „Ukmergės krašto laisvės kovų keliais“, – Kaunas, 2011, p.121-123; 241-245./Vytautas Voveris „Morkūnas A. provokatoriui nepakluso“ – „Savanoris“, 1999, 20(221)-asis numeris.

4 Zigmas Zinkevičius „Prie lituanistikos židinio“, – Vilnius, 1999, p. 59–60.

jui. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad Profesorius yra labai tvirtas, nuoširdus, paprastas ir teisingas žmogus. Jo minutinė kalba, 90-etį minint Mokslų akademijos salėje – tarsi kirviu įvijai per nestorą žabą: „Per ilgą savo gyvenimą esu daug ko matęs. Patyriau ir šilto ir šalto. Pergyve-nau daug valdžių. Nė vienai nepataikavau. Buvau kietas. Niekuomet nekeičiau savo pažiūrų. Dėl to buvau nemėgiamas tų, kurie tas pažiūras kaitaliojo. Toks jau esu, toks ir mirsiu. Linkiu visiems čia susirinkusiems visokeriopos sėkmės. Ačiū, kad išklausė-te5.“ Profesoriui rūpi ne tik mokslinio fakto tiesa, o ir tai, kad ši tiesa neatsiejama nuo pilietiškumo. Ypač, jei kalbama skaudžiais Vilniaus krašto kalbos istorijos klausimais: „<...>Pietryčių Lietuvoje turi būti nutrauk-tas antilietuviškų nuotaikų kurstymas, tada ten ir aistros nurims. Vietos žmonės geranoriai (tuo įsitikino šių eilučių autorius rinkdamas kalbos duomenis), priešvalsty-binių išsišokimų padaro tik nusikalstamų jėgų sukurstyti.

Padėčiai normalizuoti būtinos tokios sąlygos:

N e f a l s i f i k u o t i i s t o r i j o s . Ne-reikia slėpti nuo žmonių gimtojo krašto praeities, jų protėvių kilmės. Lenkų kalba čia atneštinė, dėl to negali kilti jokių abe-jonių. Daugelyje vietų atnešta neseniai. Nereikia neigti amžiais vykdytos lietuvių asimiliacijos. Tautybę lemia ne tiek žmonių kilmė, kiek jų kultūrinė orientacija. Lietuvių tautai padarytų skriaudų iškėlimas nėra antilenkiškumas. Istorijos nebepakeisime,

5 http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/90-meti-svenciantis-z-zinkevicius-niekuomet-ne-keiciau-savo-paziuru/194327

Juk tiesa, kad besidžiaugiantys žmonės pragyvena visus kitus

Profesorius akademikas hab.dr. Zigmas Zinkevičius

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 13

bet praeitį turime žinoti tokią, kokia ji buvo. Iš praeities reikia mokytis. Lietu-viai smerkia ir smerks ne lenkų tautą, bet polonizatorius. Jeigu imsime juos teisinti, bus tęsiama blogybė. Už ką tada Vilnijos lietuviai mylės lenkus? Mokyklose turi būti teisingai aiškinama 1920 m. spalio 9 d. Lietuvai padaryta skriauda. Nedvi-prasmiškai pasakyta, kad Želigovskio akcija buvo neteisėta. Gimtajame krašte paskelbtame (1989 11 16) „Laiške bičiu-liams lietuviams“, pasirašytame žymių lenkų, prašoma ,,atlaidumo mūsų praeities klaidoms“. <...>

T u r i b ū t i n u t r a u k t a p o l o n i z a -c i j a , kad ir kokia forma ji būtų vykdoma. Lietuviams savo ruožtu nereikia stengtis nutautusių žmonių jėga atlietuvinti, bet gali ir turi būti padedama teisingai su-siorientuoti aiškios savimonės neturin-tiems ar abejojantiems. Tik nuoširdumas ir dvasinė šiluma tegali pabudinti apmirusius tautos palikuonis, padėti išgirsti protėvių šaukšmą. Skaudu, kai tirpte tirpsta negau-sia tapusi tauta.

Reikia likviduoti Pietryčių Lietuvos k u l t ū r i n ę i z o l i a c i j ą , po karo visą laiką vykdytą partinės nomenklatūros ir lenkintojų, kurie ją paslapčiomis tebevyk-do ir dabar. Rezultatas: šio krašto lenkai apie žemaičius žino mažiau negu apie turkus. Todėl būtina skatinti kitų regionų bendravimą su Pietryčių Lietuva, lenkiškų ir rusiškų mokyklų mokinių ekskursijas po visą Lietuvą, kad susipažintų su savąja valstybe ir jos istorija. Jokiu būdu neleisti-na Pietryčių Lietuvos izoliacija dirbtinėmis administracinio suskirstymo kliūtimis, nes tai vestų prie „autonomijų“.

Kitų regionų žmonės irgi menkai tepa-žįsta Pietryčių Lietuvą, dažnai nepagrįs-tai smerkia jos gyventojus. Užmirštama, kad tai mūsų tautos ir valstybės dalis, kurioje išplito kitos kalbos. Tai nelaimingas kraštas, į kurį reikia žiūrėti atlaidžiai, su meile ir pagarba, vienodai kaip į dzūkus ir žemaičius. Pažinkime vieni kitus, tada savaime išnyks nepasitikėjimas. Dabar svarbiausia valstybę stiprinti, o ne suve-dinėti sąskaitas su Želigovskiu.

Visomis išgalėmis reikia didinti lietuvių ir lenkų s a v i t a r p i o s u p r a t i m ą b e i t o l e r a n c i j ą . Gerbkime lenkų tautinę savimonę, o jie turi gerbti regioninį lietu-višką jos atspalvį, neužgožti jo importuo-tomis iš Lenkijos vertybėmis. Lenkams derėtų atprasti nuo perdėto pūtimosi, savęs aukštinimo ir lietuvių niekinimo. Būkime ir mes atlaidūs, nesmerkime be-

atodairiškai. Pietryčių Lietuvos sodiečiai nekalti, kad jų tėvus ar protėvius okupavo ir sulenkino.

Kita vertus, nuolaidumas irgi turi ribas. Praeityje lietuviai per daug nuolaidžiavo kitataučiams, todėl patys vos neištirpo svetimtaučių jūroje6.“ Ilgoka ištrauka, tačiau tai paties Profesoriaus parašyta: svariau ir tikriau: „<...>dažnai neigiama, kad praeityje buvo priverstinė lietuvių polonizacija. Deja, ji iš tikrųjų buvo! Ypač brutali tarpukario laikotarpiu okupuotame Vilniaus krašte: uždarytos 462 lietuviš-kos draugijos ir jų skyriai, beveik visos lietuviškos mokyklos, prievarta lietuvius užrašinėta lenkais7[.]“ Ne tik užrašinėta:

6 Zigmas Zinkevičius „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, – Vilnius, 2013, p. 274-276.

7 Zigmas Zinkevičius „Istorijos iškraipymai“, - Vil-nius, 2004, p. 112.

„Rytų Lietuvoje 1942–1944 m. veikė šovinistiškai nusiteikęs ginkluotas lenkų pogrindis – vadinamoji Armija krajova (AK). Ji siekė, kad šis kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos ir prijungtas prie Lenkijos, stengėsi realizuoti lenkų emigrantinės vyriausybės Londone planą atkurti pil-sudskinę Lenkiją „od morza do morza“. AK veikloje dalyvavo ne tik vietiniai lenkai, bet ir asiunčiami iš Lenkijos. Tai iš esmės kolonijinė kariuomenė Lietuvos, Gudijos ir Ukrainos teritorijose. Pokario metais Lenkijoje leidžiama literatūra apie AK yra tendencinga ir vienpusiška.

Hitlerininkai išnaudojo lietuvių ir lenkų nesantaiką. Jie viena ranka leido sudaryti lietuvišką administraciją, kita ranka gin-klavo AK, kurstė tautinę neapykantą. Iš pradžių labiau palaikė lietuvius, bet nuo 1943 m. ėmė ryškėti jų, ypač Vilniaus apy-

Lietuvių kalbinė riba XIX a. viduryje

Nukelta į 14 psl.

14

gardos komisaro Wulffo, parama lenkams. 1944 m. pavasarį vokiečiams pasyviai stebint AK išvystė plačią teroristinę veiklą prieš lietuvių administraciją ir Vietinės rinktinės dalinius, kurie buvo negausūs lyginant su stipria AK. Susirėmimuose žuvo apie 150 Vietinės rinktinės vyrų, daug sužeistų. Hitlerininkams likvidavus Vietinę rinktinę, AK galėjo netrukdoma siausti Vilnijos kaimuose ir miesteliuose. Turgelių, Šumsko, Mickūnų, Rudaminos, Lavoriškių, Šemeto apylinkėse ir daug kur kitur Pietryčių Lietuvoje ji visai išstūmė vietinę administraciją ir ėmė pati valdyti užimtus plotus. Vykdė jaunimo „mobiliza-ciją“, reikalavo prievolių.

AK veikla buvo daugiausia nukreipta prieš tuos, kurie siekė atkurti nepriklau-somą Lietuvą su sostine Vilniumi. Istorinę lietuvių teisę į Vilnių iškreiptai aiškino kaip „agresiją“ Neapkentė visko, kas lietuviška. Laikė lietuvius nepageidaujamu elemen-tu būsimoje Lenkijos „mocarstvoje“. Po karo šių eilučių autoriui net kitataučiai pasakojo, jog nuo AK kentėjo beveik vieni lietuviai. Buvo tyčiojamasi iš lietuviškų simbolių (herbo, vėliavos). Terorizuoti, žudyti žmonės vien už tai, kad kalbėjo lietuviškai, laikė save lietuviais. Išvaikė lie-tuviškas mokyklas. Persekiojo mokytojus, kunigus, nužudė ilgametį Gervėčių kleboną A. Jakavonį (perkeltą į Paberžę). Stengėsi įbauginti, kad nedrįstų lietuviškai prabilti. „Tadu kas lietuviškai kalbėjo, tai ne žmogus buvo“[,] – pasakojo 1963 m. dialektologui šalčininkietis Macys Rimpa. <...> Susipra-tusiam lietuviui Auguliui nuėmė skalpą („Viltis“, 1988, Nr. 8) [,] – turbūt vienintelis toks atvejis XX a. Europoje. Ypač žiauriai elgėsi Dubingių apylinkėse <...> Ten šaudė net vaikus lopšiuose. Žudynes aprašė Du-bingių klebonas J. Žvinys („Literatūra ir menas“[,] 1990.VI.22.8“

Atminti, ir nepakartoti klaidų. Pažvelgti krikščioniškai (jau cituota iš knygos „Lie-tuviai...“) Profesoriui leidžia gilus tikėji-mas Dievu ir Tauta. Kalbiniai Profesoriaus darbai, kurie gali būti bei yra pasitelkiami gan dažnai yra šie: vadovėlis „Lietuvių kalbos dialektologija“ (ir pamatinė „Lietu-vių dialektologija“, – (Vilnius, 1966!), „Lie-tuvių kalbos istorija“ (Vilnius, 1994–1995; su rodyklėmis bei bibliografija – 7 tomai), „Lietuvių tarmių kilmė“ (Vilnius, 2006).

8 Zigmas Zinkevičius „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“, – Vilnius, 1993, p. 210-211. Žmlp. iš šios knygos

Lietuvių kalbos paplitimas XIX a. pab. – XX a. pr.

Pasak Profesoriaus, pusę amžiaus dėsčiusio Vilniaus Universitete, esmingai globojusį Šalčininkų Lietuvos vardo Tūks-tantmečio gimnaziją, tautinė ir pilietinė mokyklos, šios sąvokos nedaug ką bendro turinčios: „Tautinės ir pilietinės visuome-nės kūrimas mokyklose turi būti atskirtas. Pirmiausia dėmesį reikia koncentruoti į tai, kad mūsų mokykla rūpintųsi tautinės visuomenės sukūrimu. Pilietinė [mokyklos samprata. – Red.] turi likti antram plane9.“

Tarsi didis bitininkas, Profesorius yra išugdęs kelias kartas mokslininkų, dėstyto-jų. Spiečių spiečiai, jo šviesios minties bei giedrios šypsenos lydimi yra kaip džiaugs-mingi spindulėliai (kiek kas pajėgus) kuriant Tėvynės stiprybę bei išmintį. O kai daug svajotų minčių, nudirbtų darbų, anot filologo klasiko, vertėjo ir bibliotekininko dr. Sigito Narbuto, jau yra virtę kūnu, tai „juk tiesa, kad besidžiaugiantys žmonės pragyvena visus kitus“.

„[Su šeimininku. – Red.] <..> vykstam į

9 Agnė Grinevičiūtė „Profesorius Zigmas Zinkevi-čius: pralenkęs laiką ir mokytojus“, – „Universi-tas Vilnensis, 2015, 1(1727)-asis, p.7.

ganyklas. Jis čia parodo savo slėptuves, į kurias mums pasiūlo gulti, tačiau atsigula-me atvirame lauke po eglaitėmis ir užmie-game. [1945 liepos] 2 d. Rytą prabudom tik apie 10 val., saulutė jau kaitina, nors mus iš ryto [dėl naktinės žvarbos. – Red.] jau ima drebulys, bet saulės atokaitoj vėl užmiegam. Pamiegoję, po vidurdienio vykstam pusryčių valgyti pas Kapliuką. Nu-siprausiam. Bet kadangi čia mano namai netoli, todėl sumaniau truputį parvykti į namus kokiai valandai. Pastebėjau pa-miškėj beimant spiečių, susimetusį į medį – tai bitės. Čia pat susėmime dalyvauja ir mano tėvas.

Kol aš valgau, mama sulopo kulkų ap-draskytą mano švarkelį10.“

Viešpats yra maloningas, ir kulkos ne-draskė berniuko iš Juodausių švarkelio, leido užaugti ir tapti Išminčium žilagalviu Bitininku, kad išmintingų žodžių spiečiai neštų saldų tvirtybės bei pažinimo medų Lietuvos Tėvynės korin Dievo garbei bei artimo naudai, kaip partizanų ir prisakyta.

10 Žr. 1-ąją nuorodą; „Eskizai“, p. 62.

Tęsinys. Pradžia 13 psl.

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 15

Gr. Edvinas PUZONASDainavos rinktinės 107 kuopa

Patriotizmas – meilė Tėvynei – praside-da nuo asmens tapatumo suvokimo. Vaiko patriotiniai jausmai pradeda formuotis gimtoje socialinėje ir gamtinėje aplinkoje, kai jis ima suvokti savąją tapatybę, ją identifikuoja su šeima, vietos bendruome-ne, draugais, mokykla. Savanorių pajėgų Dainavos rinktinės 107 (Varėnos) kuopos kariai savanoriai jau ne vienerius metus glaudžiai bendrauja su Varėnos rajono savivaldybėje veikiančiais jaunųjų šaulių būriais, taip prisidėdami prie patriotinio ugdymo mokyklose.

Nuo 2014 metų rugsėjo 1-osios prie iki tol veikusių karininko Antano Juoza-pavičiaus šaulių 1-osios rinktinės 5-osios kuopos Varėnos, Nedzingės, Marcinkonių jaunųjų šaulių būrių, prisijungė Varėnos, Merkinės, Matuizų, Panočių, Žilinų, Valki-ninkų, Vydenių, Senosios Varėnos jaunųjų šaulių būriai. Varėnos kuopos kariai sa-vanoriai jauniesiems šauliams veda užsi-ėmimus tokiomis temomis kaip rikiuotė, karo topografija, radijo ryšio procedūros, ginkluotė, moko kaip suteikti pirmąją medicininę pagalbą, kario išgyvenimo atšiauriomis sąlygomis principų, rengia karines estafetes, duoda daug praktiškų patarimų bei dalinasi savo patirtimi.

Merkinės V. Krėvės gimnazijos šaulių būrio vadovas Vytautas Černiauskas sako: „Jaunųjų šaulių būrelio nariai labai vertina galimybę dalyvauti Dainavos rinktinės Varėnos kuopos karių vykdomuose mo-kymuose. Tai puiki galimybė vaikams įgyti

Varėnos kuopos kariai ugdo jaunuosius šauliusspecialių žinių ir įgūdžių, gilinti jau turimas žinias ir gebėjimus. Jau vykusių užsiėmimų metu vaikai gilinosi į karo topografijos pra-džiamokslį – mokėsi naudotis žemėlapiais, juos skaityti, nustatyti reikiamas koordina-tes, naudotis kompasu – nustatyti reikia-mą azimutą, orientuotis teritorijoje. Taip pat vyko užsiėmimai ir praktinis darbas su radijo stotimi L3501. Kariai mokėsi, kaip užmegzti ir patikrinti ryšį šia radijo stotimi, aiškino bendravimo procedūrų tai-sykles. Kartu su Lietuvos Šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-ąja rinktine padėjo organizuoti Lietuvos kariuomenės dieną Merkinės gimnazijoje. Jos metu ne tik jaunieji šauliai, bet ir visi gimnazistai buvo supažindinti su ginkluote, kario ekipuote. Labai tikimės, kad kitąmet situacija bus dar palankesnė ir mes galėsi-me susitikti su daug išmanančiais kariais ne tik kartą per savaitę, o bent du kartus. Tokie mokymai labai reikšmingi, nes yra paremti praktika, o vaikams tokie dalykai geriausiai užsifiksuoja, kadangi kiekvienas turi progą viską atlikti praktiškai.“.

Valkininkų gimnazijos jaunųjų šaulių būrio vadovė Miglė Talasauskaitė teigia: „Jaunųjų šaulių būrelis Valkininkų gim-nazijoje yra vienas populiariausių pasi-renkamų būrelių gimnazijoje. Moksleiviai mielai renkasi šį būrelį ir aktyviai dalyvauja užsiėmimuose. Užsiėmimai būna įvairaus pobūdžio, nes dažnai užsiėmimus kuruoja ir veda Varėnos kuopos kariai savanoriai. Būrelio reikalingumą gimnazijoje byloja ne tik didelis gimnazistų susidomėjimas būreliu ir įdomios praktikos, bet ir naudin-gos žinios, kurios bus pravarčios ateityje.“

Vasario mėnesį visose mokyklose buvo vedami karo topografijos užsiėmimai: koordinačių nustatymas, maršruto kor-telės pildymas. Jauniesiems šauliams ši tema pasirodė tikrai įdomi. Su žemėlapiu visiems teko susidurti geografijos pamo-kose, bet kaip sakoma kariuomenėje, nau-dotis žemėlapiu per geografijos pamokas neišmoksi, o mokėti „skaityti“ žemėlapį bei naudotis kompasu kiekvienam bet kada gali praversti ir kasdieniniame gyvenime. Visus šiuos mokymus užbaigs orientacinis žygis, kuris jaunųjų šaulių laukia balandžio mėnesį, jo metu varžysis visi rajono būriai, kuris greičiau įveiks paruoštą maršrutą, taip pat turės galimybę patys savo ran-komis pasistatyti pastogę bei išsifiltruoti vandenį.

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III a klasės mokinys Martynas Ambrutis: „Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje susikūręs jaunųjų šaulių būrelis suteikė galimybę mums užsiimti labai įdomia veikla. Padedant būrelio vadovei Ritai Lysenko ir kariams savanoriams mokomės daug įvairių dalykų: žygiuoti rikiuotėje, nelaimės atveju su-teikti draugui pirmąją pagalbą, susirasti koordinates žemėlapyje, orientuotis bei nueiti į tam tikrą tašką pagal azimutą. Labai buvo įdomu, kai kariai mokė mus dirbti su radijo stotimis. Kai viską puikiai mokėsime, kariai planuoja orientacinį žygį, kurio laukiam su nekantrumu.“

Dauguma jaunųjų šaulių svajoja užaugę ateiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę ir taip prisidėti prie Tėvynės gynimo, todėl sako, jog tai, ko mokosi dabar bus naudinga ateityje.

Dainavos rinktinės 107 (Varėnos) kuopos kariai savanoriai jau ne vienerius metus glaudžiai bendrauja su Varėnos rajono savivaldybėje veikiančiais jaunųjų šaulių būriais, taip prisidėdami prie patriotinio ugdymo mokyklose. Vyr. ltn. Raimundo Garbaus nuotraukos

16

Vyr. ltn. Darius AukštakalnisDainavos rinktinė

Vasario 21–22 dienomis Dainavos rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos sudėtyje esantis Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) būrys pradėjo pirmąsias šių metų kovinio rengimo pratybas. Pra-tybose dalyvavo ir ŠAK kuopos vadas kpt. Marius Pečiukonis, kuris įteikė kariams apdovanojimus bei paskatinimus, trumpai pristatė būrio uždavinį ir paskirtas už-duotis. Kariams buvo paaiškinta, kokie reikalavimai yra keliami šiam būriui tiek individualiame, kolektyviniame rengime, tiek ir realios situacijos „krizės“ atveju.

Šių pratybų tikslas – toliau tobulinti būrio karių savanorių individualaus ir kolektyvinio rengimo įgūdžius, siekiant įvykdyti 2015 metų SOP būriui keliamas individualaus ir kolektyvinio rengimo užduotis. Pratybos buvo organizuotos Vytauto Didžiojo Jėgerių batalione (VDJB).

Pirmąją pratybų dieną SOP būrio kariams specialiojo rengimo instruktoriai VDJB pravedė nusileidimo nuo pastato su

Pirmosios šių metų Specialiųjų operacijų būrio pratybosvirve pratybas, kurių metu kariai tobulino nusileidimo nuo pastato su ginklu, leidi-mosi pro langus, padėties fiksacijos su virve ant kojos ir langų dengimo įgūdžius. Vėliau kariai treniravosi mesti granatą iš įvairių padėčių ir į įvairius taikinius įgūdžius. Jėgerių instruktoriai kariams dėstė ginklų panaudojimo ir specialiosios ekipuotės komplektavimo paskaitas bei buvo susipažindinti su nekonvencinio karo operacijomis.

Antroji pratybų diena buvo skirta SOP būrio kolektyviniam rengimui. Šių pratybų metu kariams VDJB instruktoriai priminė mūšio mieste subtilybes: judėjimą gyven-vietėje ir pastato „išvalymą“ – šturmą. Po keleto treniruočių ir išsamių pastabų būrio kariai įsisąmonino, jog vykdant mūšio mieste operacijas tobulėti dar tikrai galima, ypač dirbant komandiškai.

Pratyboms baigiantis aptarti rezultatai, išvalyti ginklai, sutvarkytos priemonės ir paskelbta pratybų pabaiga. Kariams savanoriams beliko priduoti ginklus ir priemones, saugiai grįžti namo ir laukti planuojamų būrio kovinio rengimo pratybų.

Vyr. srž. Tadas MURAUSKISDainavos rinktinė

Vasario mėnesio 7–8 dienomis Daina-vos rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Žvalgų būrys vykdė kovinio rengimo pra-tybas, kuriose kariai savanoriai prisiminė individualius kario įgūdžius. Kariams buvo priminta topografinio žemėlapio ženkli-nimas, žemėlapio ženklų žymėjimas ir jų „skaitymas“. Vėliau kariai buvo supažindi-nami su pasaulio šalių nustatymu ir žemė-lapio suorientavimu, taip pat savo buvimo vietos nustatymu, naudojantis žemėlapiu ir GPS prietaisais.

Po mokomosios medžiagos pristaty-mo, kariai turėjo praktiškai parodyti kaip sugeba orientuotis vietovėje dieną be žemėlapio, naudojantis tik kompasu ir turimomis žiniomis. Žvalgai turėjo įveikti 8 kilometrų topografinį žygį be žemėlapio bei surasti visus taškus. Siekiant sudo-minti karius, tarpiniuose taškuose buvo skiriamos papildomos užduotys: karinės

Žvalgams pratybose reikėjo daug žinių ir ištvermėstechnikos atpažinimas, mazgų rišimas, ginklo valdymo testas.

Dienai gęstant, žvalgų pratybos nesi-baigė, karių dar laukė naktinis topografinis žygis Alytaus šile. Kariai turėjo nueiti 16 kilometrų atstumą. Šis žygis žvalgų būrio kariams buvo tikras išbandymas: tamsiu paros metu buvo nelengva orientuotis vietovėje, papildomai judėjimą apsunkino stiprus snygis. Kariai turėjo ne tik orien-tuotis, bet ir išbandyti save atšiauriomis oro sąlygoms, kurios tikrai nelepino. Žvalgai privalėjo panaudoti turimas žinias, įgūdžius ir sugebėjimus veikti nestandar-tinėse situacijose.

Pratybų pabaigoje savanoriai pasi-džiaugė, kad jie tarnauja geriausioje 2014 metų Dainavos rinktinės kuopoje ir buvo įamžinti su kuopai įteiktu apdovanojimu.

Taigi po 24 valandų pratybų be poilsio ir nueitų beveik 30 kilometrų visi žvalgų būrio kariai įrodė, kad sugeba orientuotis bet kuriuo paros metu bei, esant įvairioms oro sąlygoms.

Žvalgų ir SOP būrys yra specifiniai padaliniai, todėl į juos priimami tik atranką praėję kariai savanoriai. Šiais metais organizuojamos trys atrankos į Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) būrį, kuriame gali tarnauti kariai iš bet kurios Savanorių pajėgų rinktinės. Norintys tarnauti KASP SOP būryje ir išbandyti save atrankos metu, gali registruotis į vyksiančias atrankas.

Atrankos vyks Alytuje, Dainavos rink-tinės štabo ir aptarnavimo kuopoje ba-landžio 2–3 d., liepos 2–3 d., spalio 1–2 d. Registracija į SOP būrį tel. 8 612 35205.

Pratybose SOP būrio kariai tobulino individualius ir kolektyvinio rengimo įgūdžius

Auto

riaus

nuo

trau

kos

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 17

Kpt. Vytautas VINICKASDainavos rinktinės štabas

Alytuje pasirašyta keturšalė bendradar-biavimo sutartis tarp Alytaus „Dzūkijos“ krepšinio klubo ir Savanorių pajėgų Dai-navos rinktinės, Birutės ulonų bataliono ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės.

Sutartį pasirašė „Dzūkijos“ klubo vadovas Povilas Tamulynas, Dainavos rinktinė vadas plk. ltn. Svajūnas Papiliaus-kas, Birutės bataliono vadas mjr. Darius

Pasirašyta keturšalė sutartis, puoselėjanti bendras vertybes:atsakomybę už savo šalį, fizinį aktyvumą ir patriotizmą

Bernotas, Alytaus šaulių vadas ats. kpt. Skirmantas Valatkevičius.

Sutarties šalys įsipareigojo bendradar-biauti šviečiant ir informuojant visuomenę apie Lietuvos kariuomenę ir jos vaidmenį, užtikrinant šalies saugumą, ugdyti pilietinę visuomenę, kelti jos sąmoningumą, puo-selėti karinį patriotinį, pilietinį ugdymą, ugdyti nacionalines vertybes ir pilietiš-kumą, propaguodamos bendras vertybes: atsakomybę už savo šalį, fizinį aktyvumą ir patriotizmą.

Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo

dieną, Alytaus sporto ir rekreacijos centre, prieš krepšinio varžybas buvo oficialiai paskelbta apie keturšalės sutarties pa-sirašymą.

Dainavos rinktinės vadas plk. ltn. S. Papiliauskas neabejoja, kad sutartis bus įgyvendinta ir duos daug naudos visoms sutarties šalims: „Dainavos karių savanorių rinktinės krepšinio komanda yra daug-kartiniai Lietuvos kariuomenės krepšinio čempionato nugalėtojai bei prizininkai, dalis komandos pernai dalyvavo NATO Vyriausioje jungtinių pajėgų vadavietėje Belgijoje (angl. SHAPE) tarptautiniame krepšinio turnyre ir užėmė antrąją vietą, nusileidę tik amerikiečiams. Ateityje sieksime bendrų projektų su krepšinio klubu“, – teigė rinktinės vadas. Kariams savanoriams – tai paskatinimas akty-viau domėtis krepšiniu, galimybė stebėti krepšinio varžybas, palaikyti savo krašto krepšininkus“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo plk. ltn. S. Papiliauskas.

Dainavos rinktinė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Alytaus ir Varėnos savivaldybėmis, taip pat jaunimo, kultūros ir sporto įstaigomis, siekiant bendrų tikslų ir bendradarbiaujant kul-tūros, sporto, jaunimo užimtumo srityse.

Kpt. Mantas KONČIUSDidžiosios Kovos rinktinės 801 (Nekinetinių operacijų) kuopos II būrio vadas

Paskutinis vasario savaitgalis Didžiosios Kovos rinktinės 801 (Nekinetinių operacijų) kuopos (NOK) kariams buvo šventiškas, intensyvus ir kupinas įsimintinų įvykių.

Kuopos šventinė rikiuotė prasidėjo reta ceremonija – kuopos vėlukas buvo perduo-tas iš pirmojo būrio vado kpt. Juozo Latvio rankų naujai paskirtam kuopos vadui kpt. Tomui Grėsiui. Su vėluku kuopos vadui perduota garbė ir atsakomybė vadovauti išskirtinei savanorių kuopai, kuri kiekvie-nais metais vykdo vis svarbesnes užduotis.

Dar viena ceremonija, po kurios šių pratybų data vienam iš kuopos karių įsimins visam likusiam gyvenimui –

Kuopa su naujuoju vadu susipažino pratybosepirmojo karininko laipsnio suteikimas j. eil. Dariui Simanavičiui. Naujasis kuopos vadas, kardu palietęs kario petį, suteikė jam leitenanto laipsnį, taip įpareigodamas jaunąjį karininką ne tik ginti Tėvynę, bet ir būti doru, garbingu Lietuvos karinin-ku, tinkamu ir sektinu pavyzdžiu kitiems kariams.

Sakoma – ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą. Taip ir mūsų kuopa paskutinį žiemos savaitgalį praleido ruošdamasi būsimoms 2015 metų pratyboms. Die-notvarkė buvo intensyvi, kariai turėjo išlaikyti šešių skirtingų ginklų valdymo ir trijų skirtingų statutų testus, tačiau motyvuotiems savanoriams nieko nėra neįmanomo – vėlai vakare išvargę, kariai skirstėsi džiaugdamiesi teigiamais testų rezultatais.

Ankstų sekmadienio rytą kuopa rinkosi Lietuvos karo akademijoje, kur vyko Pri-sikėlimo rinktinės štabo viršininko mjr. Lino Idzelio motyvacinės paskaitos. Apie majoro paskaitas ir patriotinį nusiteikimą jau seniai sklinda kalbos, todėl kuopos karių lūkesčiai kaupinai pasiteisino.

Kuopos karių informacinių operacijų planavimo žinias pagilino bei patirtimi paskaitoje „Vado darbas planuojant infor-macines operacijas“ dalinosi kpt. Rimvy-das Senkevičius. Kariai vertina galimybę mokytis iš profesionalų, dėkoja kapito-nui, kad sutiko pasidalinti tuo, ko išmoko tarnaudamas tarptautinėse operacijose, užsienio šalių bei Lietuvos štabuose.

Inovacinis savaitgalis praėjo greitai ir smagiai, buvo kupinas geros praktikos, naudingų žinių ir daugybės emocijų.

Alytuje dislokuotų karinių vienetų vadai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Dzūkijos“ krepšinio klubu

Auto

riaus

nuo

trau

ka

18

Srž. Ramūnas KEMEŽYSDariaus ir Girėno rinktinės štabas

Paskutinėmis sausio dienomis Dariaus ir Girėno rinktinės kariams savanoriams vyko jaunesniųjų vadų ir specialistų rengimo pratybos.

Naujais kalendoriniais metais rink-tinės kovinis rengimas prasidėjo karių savanorių, jaunesniųjų vadų ir specialistų, rengimo pratybomis. Šias pratybas sudarė dvi dalys: teorinė, vykusi atskirose audi-torijose ir mokymo klasėse, bei praktinė dalis – poligonuose.

Rinktinės kuopų jaunesnieji vadai ir specialistai susipažino su Lietuvos kariuo-menės naudojama prieštankine ginkluote, sunkiuoju kulkosvaidžiu M2HB bei atnau-

Jaunesniųjų vadų ir specialistų rengimo pratybos

jino savo įgūdžius koreguoti netiesioginę ugnį, o pratybos, vykusios Karo medicinos tarnybos Mokymo centro patalpose, buvo orientuotos į vyresniuosius paramedikus, paramedikus ir gelbėtojus.

„Visi šie įgūdžiai kelia vadų kompeten-ciją ir karių pasitikėjimą savo jėgomis, gerina kuopos efektyvumą mūšio lauke siekiant naikinti priešo pajėgas“, – sakė jaunesniųjų vadų pratybų vadovas kpt. Marius Magyla.

Kariai pratybų metu naudodami JAVELIN treniruoklį imitavo priešo šar-vuotos technikos naikinimą, siekdami sėkmingai naikinti vietovėje tariamai iš-sidėsčiusius priešiškus vienetus, mokėsi koreguoti artilerijos ugnį.

Specialistų rengimo pratybos baigėsi koviniu šaudymu iš kariams priskirtų prieš-tankinių granatsvaidžių ir beatošliaužių pabūklų Generolo Silvestro Žukausko po-ligone (Švenčionių r.).

Dariaus ir Girėno rinktinėje vyko savanorių, jaunesniųjų vadų ir specialistų, rengimo pratybos. Jas sudarė dvi dalys: teorinė, vykusi mokymo klasėse, bei praktinė – poligonuose. Autoriaus nuotraukos

2015 m. vasaris / Nr. 2 (470) 19

Neringa SAFONOVIENĖPrisikėlimo rinktinės štabas

Vasario 5 dieną Savanorių pajėgų Pri-sikėlimo rinktinė ir VŠĮ „Krepšinio ratas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus siekiama ugdyti pilietinį jaunimą, kelti jų sąmoningumą, rūpintis jaunimo socializacija.

Prisikėlimo rinktinės štabo viršininkas, laikinai einantis rinktinės vado pareigas mjr. Linas Idzelis, ir VŠĮ „Krepšinio ratas“ klubo direktorius Adomas Klimavičius pasi-rašė bendradarbiavimo sutartį siekdami ne tik bendrų švietėjiškų, informacinių tikslų dalyvaujant bendruose renginiuose, bet ir puoselėjant bendras vertybes: atsakomybę už savo šalį, patriotizmą ir fizinį aktyvumą.

2014 m. spalio 22 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Kauno „Žalgirio“ krepši-nio klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, sudarytos galimybės nemokamai stebėti Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksian-čias Lietuvos krepšinio lygos ir Eurolygos namų rungtynes. Prisikėlimo apygardos

6-ajai rinktinei pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių VŠĮ „Krepšinio ratas“ klubo direktoriumi, bus sudaromos galimybės kariams nemokamai stebėti „Šiaulių“ krepšininkų namų arenoje vyksiančias rungty-nes. Savo ruožtu Prisikėlimo rinktinė sudarys sąlygas „Šiaulių“ klubo krepšinin-kams atvykti į rinktinę, kur kariai supažindins juos su Lietuvos kariuomenės veikla ir užduotimis.

Patriotiškumo dvasia plazda tiek krep-šininkų, tiek karių širdyse, krepšininkai dėl kiekvieno taško kovoja krepšinio aikšte-lėje, o kariai pasiruošę paaukoti pasku-tinį kraujo lašą dėl savo šalies. Bendro tikslo siekdami: vienyti Lietuvos piliečius ir skatinti jų pilietiškumą, meilę Tėvynei,

organizuodami bendrus renginius kariai ir krepšininkai kartu gali daugiau.

Bendrų tikslų vedami kariai ir krepši-ninkai, puoselėdami savo šalies istoriją, kartu sieks ugdyti sąmoningus piliečius, skatins jaunimą būti aktyviais savo aplin-kos kūrėjais.

Vyr. srž. Aringas ŠvedasŽemaičių rinktinės štabas

Vasario 12–13 d. vyko Lietuvos kariuo-menės salės futbolo čempionato II atranki-nis turas. Gargžduose varžėsi: Karinių jūrų pajėgų, Oro pajėgų, Butigeidžio dragūnų bataliono ir Žemaičių rinktinės futbolo komandos.

Rinktinei atstovavo: kpt. Nerijus Ro-kanskis, kpt. Kęstutis Dembinskas, vyr. ltn. Edvardas Žilius, ltn. Sigitas Stonys, ltn. Mindaugas Mickus, srž. Valdas Beniulis, srž. Rimantas Puodžiūnas, eil. Ignas Pilkai-tis, eil. Artūras Valatkevičius, eil. Kęstutis Petkelis, j. eil. Erikas Jokubauskas.

Pirmąją varžybų dieną mūsiškiams teko rungtyniauti prieš dragūnus, galuti-nis rezultatas 4–2 mūsų naudai. Antrąją dieną rinktinės ekipos laukė dviejų varžovų komandos: Karinių oro ir jūrų pajėgų rink-tinės. 3–2 nugalėta Karinių oro pajėgų komanda.

Pačios atkakliausios varžybos, kurios lėmė atrankinio turo nugalėtojų vardą, buvo prieš Karines jūrų pajėgas. Po pirmo

Žemaičių rinktinės futbolo komanda tarp aštuonių stipriausių kariuomenėje!

kėlinio rinktinės komanda atsiliko 3–0. Per pertrauką pasitarę, nusiraminę ir susikaupę, mūsų vyrai pelnė 4 įvarčius be atsako ir išplėšė pergalę! Galutinis rezultatas 4–3.

Rinktinės futbolo komanda kovo mėnesį vyks į Ruklą, kur kovos, kad patektų į fi-nalinį Lietuvos kariuomenės salės futbolo čempionato etapą.

Sėkmės, mes su jumis!

Žemaičių rinktinės salės futbolo komanda. Autoriaus nuotrauka

Krepšininkai ir savanoriai drauge ugdys patriotišką bei sportišką jaunimą. Autorės nuotrauka

Kariai ir krepšininkai – vieno tikslo link

20

Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, 05110

El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.lt

www.kam.lt/lt/naujienos/karine_ziniasklaida/savanoris

Redaktorius vyr. eil. Vilius Džiavečka

Dizainerė Violeta Pikčiūnaitė, korektorė eil. Eglė Davjadaitė

Savanoris, SL 1469

Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį

Eina nuo 1991 02 09

Maketavo KAMBRD Leidybos skyrius, Vilnius, Totorių g. 25, 01121. Spausdino LK KKC, Kauno r., Domeikava, Muitinės g. 4, 54359.

Užsakymas GL-118. Tiražas 2000 egz.

Indeksas 0099

I S S N 2 0 2 9 - 8 4 3 9

MES – JĖGA! PRISIJUNK!” www.karys.lt 8 800 12340

Ats. mjr. Albertas DAUGIRDAS

Vasario 26–27 d. Prisikėlimo rinktinės (Šiauliai) profesinės karo tarnybos kariai, grupė Lietuvos šaulių sąjungos narių iš Šiaulių treniravosi vykdyti rutininius veiks-mus kovos mieste sąlygomis.

Savo patirtimi dalinos Lietuvos kariuo-menės kūrėjų sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys, LŠS mokymo centro ins-truktorius ats. mjr. Albertas Daugirdas.

Po įvadinių paskaitų, tarp jų ir apie tai, kaip apsisaugoti nuo masinio artilerinio apšaudymo, 46 karių ir šaulių grupė per-

Savanoriai ir šauliai mokėsi išlikti kovos mieste sąlygomis

Pratybų dalyviai treniravosi vykdyti rutininius veiksmus kovos mieste sąlygomis. Autoriaus ir Prisikėlimo rinktinės archyvo nuotraukos

sikraustė į miesto ribose esantį apleistą pastatą. Čia dalyviai iš pradžių treniravosi pasistatyti būstą iš lengvų standartinių priemonių, kuriame galima būtų išlikti esant –300 C, taip pat mokėsi suteikti pagalbą nuo hipotermijos ir dehitrata-cijos kenčiančiam kovos draugui ar sau pačiam, susipažino su visu spektru šiltukų, viryklių ir ugnies išgavimo bei palaikymo priemonių.

Netrukus visi persikraustė į pastatą, kur privalėjo įsirengti būstus ir guolius, padaryti tualetus, įrengti prausimosi vietą, pasidaryti įvairių tipų šiltukus. Sutemus, kovotojai praktiškai susipažino su profe-sionalios ir civilinės paskirties naktinio matymo bei termovizorinės įrangos priva-lumais ir apribojimais, eksperimentavo ieš-kodami elementariausių būdų apsisaugoti, kad nebūtų aptikti. Po vakarinės higienos,

naktį dalyviai turėjo praleisti pilnoje pa-rengtyje, t. y. ilsėtis uniformuoti, su batais ir neįlindę į miegmaišius, tuo pat metu susikurdami pakankamą komfortą miegui.

Ryte toliau tęsėsi eksperimentai ir praktiniai užsiėmimai – ugnies išgavimas akumuliatoriumi, cheminiu būdu, dyzelinio šildytuvo pagaminimas, maisto parengi-mas ilgam saugojimui ir patogiam var-tojimui ir kita. Galiausiai, kariai ir šauliai pastatą turėjo palikti taip kaip rado – jokių buvimo pėdsakų nei vizualine, nei kvapų prasme. Surinkta medžiaga (daugiau kaip 600 nuotraukų, kelios valandos filmuotos medžiagos) bus analizuojama, aprašoma ir naudojama kitų karių mokymui.

Padirbėta produktyviai ir pagal nūdie-nos poreikius – būsime geriau pasirengę tinkamai atlikti savo pareigą bet kokiomis aplinkybėmis.