Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo potencialas

Ukmergės rajone

Dr. Kęstutis Buinevičius

Įsipareigojimai AEI plėtojimui Lietuvoje

Lietuvai AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime

2020 m. turi būti ne mažesnė nei 23 %

● AEI naudojimą visų rūšių transporto sektoriuje padidinti iki 10 %;

● Elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalį bendroje suvartojamoje šalies

energijoje padidinti ne mažiau kaip iki 20 %;

● Centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš AEI, dalį padidinti ne

mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose AEI dalį šildymui padidinti ne mažiau

kaip iki 80 %.

Savivaldybių kompetencija AEI įstatyme

23 str. 3. Savivaldybės, planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar) vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

36 str. 5. Savivaldybės skatina naudoti viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones.

6. Savivaldybės kuria infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį ir elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai, vadovaudamosi atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planais.

50 str. 3. Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų šildymas

Ukmergės mieste centralizuotai šildoma apie 50 % gyvenamojo fondo.

UAB„Ukmergės šiluma“ šilumos gamybos duomenys

2012 m.

Pagaminta šilumos 77 337 MWh

Nuostoliai tinkluose 13 921 MWh (18 %)

Pateikta šilumos 63 416 MWh

Kuro sudėtisGamtinės dujos – 96 %

Biokuras – 4 %

Saulės energija

875

Vėža ičia i

K la ipėda

Te lš ia i

N ida Š ilu tė

B irža i

U ten a D ūkštas

K ybarta iT. Vokė

Viln iu s

VarėnaLazd ija i

850825

875

850 825

Š iau lia i

Kaunas

D otnuva

Saulės p ilnu tinė sp indu linė en ergija kW h/m į h or izonta lią p lokštum ą per la ikotarp į nuo ba landž io 1 d . ik i spa lio 31 d .

2

Ukmergės rajone įvertinus vidutinę saulės apšvietą ir jos kitimą per metus,

1 W galios fotokeitiklio blokas pagamintų apie 0,8 kWh el. energijos per metus.

Saulės elemento kaina apie 2,2 EU/W

Energetikos ministerija

2012-2013 m. išdavė

177 leidimus saulės jėgainėms

Lyduokių seniūnijoje, Žuklių kaime

2012 m. gruodžio mėn.

pirmoji saulės jėgainė rajone

30 kW galios,

28 000 kWh/metus elektros energijos

.

Vėjo energija

Vidutinių metinių greičių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 50 m aukštyje esant paviršiaus šiurkštumo klasei 2

Dėl mažų vėjo greičių didelės

galios vėjo jėgainių statyba

neatsiperkanti.

Mažos galios vėjo energetika

Ukmergės rajono elektros energijos

gamyba iš AEI

Sunaudotas el. energijos kiekis 2012 m.

Pagamintas el. energijos kiekis iš AEI (HE)

Pagaminta el. energijos dalis % iš AEI (hidroelektrinėse) nuo bendro sunaudoto kiekio

85 135 MWh/m

736,035 MWh/m

0,86 %

Hidroelektrinės pavadinimas,Instaliuota galia

Kadrėnų HE75kW

Valtūnų HE160kW

Eksploatacijos pradžia 2004 m. 2003 m.

Pagamintas el. energijos kiekis 2012 m. MWh/m 251,851 484,18

Energetinis šiaudų potencialas

Kurui gali būti panaudojama ne mažiau kaip 10 % šiaudų kiekio

(20 % drėgnumo šiaudų šilumingumas 12,5 MJ/kg).

Nuo 2008 m. šiaudų derlingumas 25 000 t

Medienos kuro ištekliai

Vystant kirtimo atliekų ir menkavertės medienos surinkimo

logistikos sistemą, pasiekti pilnesnio panaudojimo kurui

Teorinis medienos kuro potencialas pagal Ukmergės miškų

urėdijos 2012 m. ataskaitos duomenis apie parduotos malkinės

medienos kiekius ir įvertinus didesnį kirtimo atliekų panaudojimą.

Medienos kiekis kurui ktm/metus

Pirminė energija

MWh/metus

Galutinė energija

MWh/metus

30 000 72 000 54 000

Kuro gamyba iš energetinių augalų

Skaičiavimų sąlygos:

• energetiniais augalais gali būti užsodinama 5 % žemės ūkio naudmenų žemės ploto;

• energetinių augalų produktyvumas – apie 7 t/ha.

Individualus pastatų šildymas

Namų ūkiuose (mieste ir kaime) suvartota 233 451 MWh/metus šilumos.

Pagrindinis kuras - mediena 86 %

El. energijos sunaudojimas ir gamyba

Sunaudojamas el. en. kiekis

2012 m.

Pagaminta iš AEI

Valtūnų ir Kadrėnų HE

AEI dalis

115 tūkst. MWh 0,736 tūkst. MWh 6,4 %

AEI naudojimo rodiklio – „žalumo“ nustatymas    

 

 

 

 

CŠT pagaminta šiluma iš AEI (tne)

El.energija pagaminta iš AEI (tne)

Suvartota biodegalų (tne)

Suvartota biokuro (tne)

Suvartota šilumos iš saulės (tne)AEI

sunaudojimo =

rodiklis %

Suvartota AEI Suvartota geoterminės energijos (tne)

 

Bendras galutinis CŠT suvartota šilumos (tne)

  energijos suvartojimas Šilumos nuostoliai tinkluose (tne)

Elektros nuostoliai tinkluose (tne)

Suvartota degalų (tne)

Tiesiogiai suvartota iškastinio kuro (tne)

Tiesiogiai suvartota biokuro (tne)

Tiesiogiai suvartota šilumos iš saulės (tne)

Tiesiogiai suvartota geoterminės energijos (tne)

AEI naudojimo rodiklis padidėja:-didinant AEI sunaudojimą savivaldybėje, t.y. biokuro vartojimą, iš saulės, vėjo, biodujų pagaminamos šilumos ar elektros kiekį, biodegalų sunaudojimą;-mažinant iškastinio kuro suvartojimą CŠT ir DCŠT sektoriuose, sumažėjus šilumos poreikiams dėl energijos taupymo ir efektyvaus energijos naudojimo priemonių taikymo, sumažėjus šilumos nuostoliams šilumos perdavimo trasose.

CŠT sistemose pagamintas šilumos energijos kiekis

Suvartotas elektros energijos kiekis

Transporto sektoriuje suvartotas degalų kiekis

Tiesiogiai suvartota biokuro

Tiesiogiai suvartota gamtinių dujų

Tiesiogiai suvartota kito kuro

Tame tarpe iš AEI

778 367 MWh 223 192 MWh

Bendras galutinis energijos suvartojimas ir

AEI dalis Ukmergės rajone 2012 m., MWh

AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 28,7 %

Pagal Ukmergės AEI planą, 2012 m.COWI

Tarpiniai planiniai AEI naudojimo rodikliai

Pagrindinis siekis - palaikyti „žalumo“ rodiklio reikšmę 28,7 % išnaudojant rajone esamo AEI potencialo apimtis.

AEI plėtros kryptis - platesnis biokuro, saulės, vėjo

panaudojimas.

Biodujų gamybos išvystymas ateityje priklausys nuo finansinių

galimybių.

Tarpiniai rodikliai centr. šilumos gamyboje, %

Tarpiniai rodikliai el.energijos gamyboje, %

2011-2012 m. 4 2011-2012 m. 0,28

2013-2016 m. 59 Iki 2014 m. 0,33

2017-2020 m. 802014-2016 m. 1,42

2017-2020 m. 5

Pagal Ukmergės AEI planą, 2012 m.COWI

AEI panaudojimo perspektyvos elektros sektoriuje Ukmergės r. 2012–2020 metais

Naudojant pažangesnes technologijas bei el. energiją taupančius prietaisus, mažės

bendras el. energijos suvartojimas.

AEI perspektyvos šilumos sektoriuje Ukmergės rajone 2012–2020 metais

- Ukmergės RK1, RK2 ir RK3 katilinėse bus įrengti nauji biokuro katilai;

- Šil. energijos taupymai: daugiabučių namų renovacijos projektai, šilumos nuostolių sumažėjimas trasose, pavienių gyventojų taupoma šil.

energija.

Savivaldybės vaidmuo, skatinant AEI naudojimą Ukmergės rajone

remti savivaldybės įmones įdiegiant AEI panaudojimo įrangą;

siekti, kad Ukmergės rajone būtų įgyvendinta keletas bandomųjų-demonstracinių AEI naudojimo projektų;

siekti, kad Ukmergės rajono ūkininkai, miškų savininkai būtų įtraukti į biokuro ruošimo ir gamybos procesus, užtikrinant CŠT katilinių aprūpinimą vietinės gamybos kuru;

sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti AEI projektus . Užtikrinti, kad su šiais projektais susijusios administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės;

vykdyti informavimo ir šviečiamąją veiklą AEI naudojimo klausimais;

kuo plačiau skleisti informaciją apie AEI potencialą ir panaudojimo galimybes – rajono ūkio subjektams, savivaldybės įmonėms, visuomeninėms organizacijos ir privatiems asmenims.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ