7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. spalio 10 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md

3Penkiasdeðimt metø prie dirigento pulto

5Algimanto Ðvëgþdos pieðiniø konkursas

7Gintaro Zinkevièiaus „Kareivio dienoraðtis“

8Naujas „Kinas“

Nr. 35 (1096) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur

„Sirenø“ vilionësVienuoliktajam tarptautiniam teatro festivaliui pasibaigus

N U K E L T A Á 4 P S L .

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Lina Klusaitë

Jau tapo áprasta, kad ruduo teat-ralams prasideda ne tik premjerømaratonu, ilgø distancijø bëgimuaplankant prestiþines didþiàsias aruþmirðtas maþàsias scenas, bet irkasmetinio tarptautinio teatro fes-tivalio „Sirenos“ gausiai pasipilan-èiais renginiais, akcijomis, reklami-nëmis vilionëmis. Vilionë – þanras,kurio galima iðmokti, bet negalimapakartoti, todël festivalio kûrybi-niams darbuotojams tenka vis iðnaujo ieðkoti bûdø, verèianèiø þiû-rovus pasiduoti vizualinei stendøtraukai, suklusti ir iðgirsti skelbia-mà þodá. Dar vasarà viliojæ kûniðkodalyvavimo spektaklyje idëja ir kvie-tæ tiesiogine to þodþio prasme pa-tirti teatrà, vëliau rengëjai akcentuskreipë nevaidybos linkme, ir turbûtbuvo teisûs. Bandymai suvesti fes-tivalio moto á aiðkiai apibrëþtà ðû-ká, kai pastaràjá atitinka vos vienaspasirodymas, visada kelia abejoniø.Ðákart daug tikslesnis buvo uþsienie-tiðkà programà apibûdinantis nevai-

dybos – bent jau taip, kaip mes jàsuprantame, – strategijos ávardiji-mas ir pasirinkimas. Nors ne visisveèiø spektakliai tokià atitiko, ten-ka pripaþinti, kad Lietuvoje „Sirenø“festivalis iðlieka kitokios teatrinës re-alybës traukos vieta, naujovëms atvi-ra publika èia vis dar gali atrasti ne-iðvaikðèiotø scenos meno teritorijø.

Bene labiausiai netradicinæ teat-rinæ realybæ ðiais metais pateikëberlynieèiø trupës „Rimini Proto-koll“ projektas „Remote Vilnius“,savo neáprastais pasivaikðèiojimais pomiestà, regis, suvienijæs treèdalá sos-tinës gyventojø. Buvo ádomu stebëti,kaip prisëdus senamiesèio kavinëje iriðgirdus prie gretimo staliuko spek-taklio patirtimi besidalijantá jaunimàteatrinë bendruomenë staiga pasi-daugindavo, iðsiplësdavo, vieno þmo-gaus iðgyvenimai rasdavo atgarsá ki-to patirtyje. Bendruomeniðkumoiðgyvenimas, elgesys grupëje, masës(gaujos) ir individo santykis, ryðystarp valdanèiojo (balso) ir jam pa-klûstanèiojo, þmogaus bûties laiki-numas gyvenimà pratæsianèiø tech-

nologijø apsuptyje – tai temos, ku-rias siûlë apmàstyti ðio teatriniovyksmo reþisieriai, sumaniai mani-puliavæ dalyviø kûnais („dabar ei-kite ten, atsisukite, paþiûrëkite...“),intencijomis („galbût jûs visai neno-rite...“), jausmais ir protu („prisi-minkite, ásiklausykite, pagalvokiteapie...“). Vis dëlto svarbiausias ðiospektaklio paþadas – galimybë eg-zistenciðkai patirti kelionæ stebint irsavo, ir kitø reakcijas, nagrinëjantsavo baimes, kompleksus, bandantatsikratyti suaugusiojo statuso ir pa-sijusti þaidþianèiu þmogumi. Ðiuopoþiûriu miestas ir pasirinkta topo-grafija – tik pretekstas pradëti ke-lionæ savæs paþinimo link. Tokio pa-þinimo, kurá lydi suvokimas irnejaukumas, kad esi ne tik veikian-tysis, bet ir veikiamas, ne tik þai-dþiantysis, bet ir þaidþiamas, ne tikstebi kità, bet ir esi stebimas, kar-tais dràsinamas, o kartais ðvelniaiironizuojamas. Bûtent sumanymoautoriø ironija, retkarèiais juntama

Mieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos paðto skyriuose“ nuo spalio 15 d. prasideda laikraðèiøir þurnalø prenumerata 2015 metams.

Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“, kurios paèiosateis á Jûsø namus.

Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,81 Eur,o prenumeratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Eur.

Prenumeratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Eur,6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur, metams – 95 Lt / 27,51 Eur.

„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 7 Lt / 2,03 Eur,pusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eur, metams – 28 Lt / 8,11 Eur.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.Prenumeratà galite uþsisakyti ir internetu.

„Remote Vilnius“

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

M u z i k a

Kiekvieno kolektyvo gyvavimolaikotarpis nusako labai daug. Bû-na visko: ieðkojimø, atradimø, idë-jø, dþiaugsmo ir nusivylimø. O jei-gu jis gyvuoja jau keturiasdeðimtmetø? Tokià sukaktá ðiais metaisðvenèia Lietuvos nacionalinës fil-harmonijos kamerinis ansamblis„Musica humana“. Per ilgus metusmuzikantai pristatë ne vienà ðimtàkoncertø, ágyvendino gausybæ nau-jø idëjø ir pateikë ne vienà staigme-nà, o jø patirtis ir repertuaro ávai-rovë uþfiksuota daugybëje vinilo irkompaktiniø plokðteliø. Nuo patveiklos pradþios ansamblis kûrybið-kai tobulëjo, artëjo prie stilistiðkaimotyvuoto baroko muzikos inter-pretavimo, á savo repertuarà pama-þu átraukdamas ir kitø epochø kom-pozitoriø kûrinius, svarbià vietàsuteikdamas lietuviø ðiuolaikineimuzikai. Nuo pat kolektyvo susikû-rimo vadovo vairà laiko Lietuvosnacionalinës kultûros ir meno pre-mijos laureatas, vienas þymiausiømûsø ðalies fleitininkø profesoriusAlgirdas Vizgirda, sutikæs plaèiaupapasakoti apie ilgo kûrybinio ke-lio vingius.

Kaip kilo idëja suburti bûtentsenosios muzikos kolektyvà?

Mûsø kûrybinis kelias prasidëjo1974-aisiais pirmuoju koncertu Vil-niaus arkikatedros Ðv. Kazimierokoplyèioje. Tuo metu að grojau sim-foniniame orkestre kartu su dar vie-nu bûsimosios „Musicos humanos“atlikëju, obojininku Juozu Rimu. Mesdaþnai kalbëdavomës ir svarstëme,kad bûtø ádomu suburti kaþkà nau-jo, negirdëto. Baroko muzikos tuometu beveik „nebuvo“, niekas nemo-kë, kaip tiksliai jà reikia atlikti. Beabejo, muzikantai grojo Bachà, betneþinojo, kaip reikia tai daryti. Eu-ropoje tuo metu kaip tik vyko baro-ko muzikos atgimimas ir mes pra-dëjome domëtis atlikimo specifika.1979-aisiais iðvaþiavau studijuoti áParyþiø, norëjau daugiau suþinotiapie baroko muzikos interpretavi-mo tendencijas. Tuomet buvo pra-ëjæ ketveri metai po mûsø kolekty-vo susibûrimo, o já sudarë keturiatlikëjai: obojininkas Juozas Rimas,violonèelininkas Jurgis Banevièius,klavesinininkas Julius Andrejevas irað. Mes vieni pirmøjø Lietuvoje pra-

„Musica humana“ sukaktisKalbiname ansamblio vadovà fleitininkà Algirdà Vizgirdà

dëjome ieðkoti baroko muzikos at-likimo subtilybiø, bandëme sufor-muoti raiðkià, gyvybingà ir kupinàvidinës ekspresijos atlikimo manie-rà, galvojome, kaip padaryti, kadmuzika skambëtø natûraliai. Dabargaliu dràsiai teigti, kad man labaipadëjo studijos Paryþiaus konserva-torijoje.

Nors esate senosios muzikos kolek-tyvas, jûsø repertuare nemaþaiðiuolaikinës ir ávairiø kitø stiliømuzikos. Ar nemanote, kad tai perplati amplitudë?

Nemanau, nes tokiu bûdu reper-tuaras tampa gerokai turtingesnis,ypaè emocine prasme. Grojame ba-rokà, imamës klasicizmo, romantiz-mo, taip pat ðiuolaikinës muzikos,o tai ir suteikia kolektyvui ávairia-pusiðkumo. Aiðku, tuomet susidu-riame su visiðkai kitokiomis atliki-mo manieromis ir technika.

Gana daug kûriniø yra paraðytabûtent mums, ne vienà kompozito-riø inspiravo mûsø kolektyvas, kû-riniai gimë bendraujant ir bendra-darbiaujant su Osvaldu Balakausku,Broniumi Kutavièiumi, Algirdu Mar-tinaièiu ir kitais kompozitoriais – jieparaðë tikrus ðedevrus. Taigi stengia-mës, kad mûsø repertuaras bûtøkuo ávairesnis ir patrauklesnis klau-sytojams.

Vadinamoji plaèioji publika mëgstapopuliariàjà romantikà. Galbûttokios muzikos jûsø repertuareatsiras daugiau?

Romantinës muzikos atliekamenemaþai. Kai ansamblá sudarë tikketuri þmonës, nelabai buvo galimy-biø jos groti dël sudëties. Kai mûsø

kolektyve atsirado styginiø, á reper-tuarà galëjome átraukti ir romanti-næ muzikà. Mes atliekame ir arijasið romantizmo epochos operø, irávairià to meto instrumentinæ muzi-kà – pastaruosius penkerius metusromantinës muzikos grojame tikraidaug. Publikai taip pat patinka klasi-cizmas. Renkamës Wolfgango Ama-deus Mozarto ir Josepho Haydnoopusus, Ludwigo van Beethovenomuzikos grojame maþai – jà daugiau-siai atlieka simfoniniai orkestrai. Nevienus metus rengiame programà„Musica humana juventus“, joje da-lyvauja studentai ið Lietuvos muzikosir teatro akademijos – ne tik orkest-re, bet ir kaip solistai. Esame atlikæketurias programas, susijusias suW.A. Mozartu. Projektas labai ádo-mus, já tæsime ir toliau. Sakyèiau,nesvarbu, kokia muzika atliekama,svarbu, kaip tai daroma. Muzika turitekëti. Kai nëra judesio, tëkmës –klausytis bet kokios muzikos tiesiogneádomu.

Jûsø kolektyvo nariai yra puikûssolistai. Kaip pavyksta iðgautidarnø ansamblá?

Visi turi ritmo pojûtá, bet kiekvie-nas skirtingà. Jeigu vadovautumë-mës tik metronomo ritmu, ásivyrau-tø chaosas, o norint jo iðvengti bûtinamuzikuoti. Kad sukurtume muzika-vimo principà, svarbus judesys. Tikpajutæ muzikinæ frazæ grosime vie-ningai. Nepamirðkite, kad simfoni-niame orkestre yra dar daugiau mu-zikantø, jiems taip pat reikia iðgautimuzikos vientisumà. Juos irgi vie-nija tik vienodas muzikos tekëjimasbei màstymas. Èia svarbûs tam tik-ri muzikos ávaizdþiai. Muzikos me-

nas dar ir tuo þavus, kad neámano-ma to paties atkartoti antrà kartà.Buvimas scenoje visada sukeliaátampà, todël ðis menas studijuoja-mas ilgai, praktiðkai visà gyvenimà.

Esate ne tik atlikëjas, bet ir entu-ziastingas organizatorius. Jûsøiniciatyva gimë ne vienas festivalis.Kur ádedate daugiausiai pastangø?

Filharmonijoje yra „Musica hu-mana“ vadybininkë, kuri man pade-da susidoroti su techniniais daly-kais. Sunkiausias mano uþdavinys –sukurti ir sudëlioti programas. O tainëra paprasta. Taèiau niekada apiejas negalvoju, jos paèios tarsi atei-na pas mane. Að kiekvienà rytà da-rau mankðtà. Ir vienà kartà nutikotaip, kad bûtent mankðtindamasissudëliojau visà festivalio programà.Kartais naktá netyèia uþklumpamintys, jas uþfiksuoju. Moku lauk-ti. Tikiu, kad galiausiai vis tiek atsi-ras naujø minèiø. Svarbiausia – su-kurti gerà patrauklià programà. Poto, be abejo, jà reikia surepetuoti,ágyvendinti. Stengiuosi, kad progra-ma bûtø kontrastinga, greta instru-mentinës muzikos ásilietø vokalas.Ir pavyksta. Mums nemaþai pade-da ir kiti filharmonijos darbuotojai,nes mes esame jos kolektyvas.

Kalbant apie rengiamus festiva-lius, reikia paminëti, kad ðiais me-tais ávyko jau ðeðioliktasis tarptau-tinis vasaros kamerinës muzikosfestivalis „Kurðiø nerija“, kuriamemums talkino puikûs solistai. Ka-dangi grojame labai daug Bachomuzikos, prieð kelerius metus neti-këtai kilo mintis surengti Bacho fes-tivalá. Kitø metø pradþioje vyks jaupenktasis. Pirmajame festivalyjeskambëjo tik ðio kompozitoriausmuzika, vëliau prijungiau ir amþi-ninkus Antonio Vivaldi bei GeorgàFriedrichà Händelá, o ðiemet pla-nuojame sujungti Bacho muzikà suðiuolaikine.

Kaip suspëjate bûti solistu, vadovu,organizatoriumi ir pedagogu?

Tai nëra paprasta, bet pastaruo-ju metu að pats koncertuoju kur kasmaþiau, daugiau laiko skiriu savostudentams, noriu, kad jie teisingaiiðmoktø valdyti instrumentà. Fleitayra pats sudëtingiausias ið visø pu-èiamøjø, virðutinë lûpa nekontaktuo-

ja su instrumentu, já ávaldyti labaisunku. Daug dëmesio ir laiko skiriukolektyvui, repeticijoms ir koncer-tams. Dirbdamas su „Musica huma-na“ ir su studentais laikausi vienodøprincipø: stengiuosi iðbaigti kiekvie-nà frazæ, man visos natos yra svar-bios. Mano nuomone, muzikiniamemene yra trys pagrindiniai dalykai:intuicija, jausmas ir vaizduotë, bekuriø muzikos nebûtø.

Kas groja „Musica humana“ an-samblyje?

Visi kolektyvo nariai yra profe-sionalûs muzikantai, apie kiekvie-nà galima pasakyti daug gerø þo-dþiø. Keturiasdeðimt metø yra tikraiilgas laikotarpis, per kurá daug viskoávyko. Ið pradinio kolektyvo likau aðvienas. Ðiuo metu mûsø gretas pa-pildë tikrai daug puikiø atlikëjø. Tarpjø klavesinininkas Balys Vaitkus irviolonèelininkas Raimundas Jasiu-kaitis. Atliekant baroko muzikà ðieinstrumentai yra labai svarbûs, nes jiesudaro basso continuo grupæ. Turimepuikias smuikininkes Ilonà Girdþiû-naitæ ir Ramunæ Grakauskaitæ, josgrieþia ir Nacionaliniame simfoninia-me orkestre. Obojininko RobertoBeinario talentà pastebëjau dar kaijis buvo studentas, o að tuo metu bu-vau Puèiamøjø instrumentø katedrosvedëjas. Jis tapo aukðèiausios klasësmuzikantu. Aiðku, labai daþnai kvie-èiame ávairius solistus, kurie nëraansamblio nariai.

Spalio 15 dienà vyks kolektyvojubiliejinis koncertas. Kokia jokoncepcija?

Dëliodamas ðio koncerto progra-mà pagalvojau, kad bûtø smagu permuzikà tarsi sugráþti atgal. Visasansamblis atliks tik vienà kûriná, okitus gros keturi penki þmonës. Pa-rengëme Vaidos Striaupaitës-Bei-narienës kûrinio premjerà, taip patskambës kadaise mûsø atlikti A.Martinaièio, J.S. Bacho, O. Bala-kausko, B. Kutavièiaus, A. Vivaldi,Vytauto Barkausko kûriniai. Ði pro-grama mums leis gráþti á pirmàjá an-samblio veiklos deðimtmetá. Bus ge-ras koncertas.

KALB INO VA IDA URB IETYTË-URMONIENË

Anonsai

Martos Argerich irGidono Kremerio duetas

Jau beveik penkis deðimtmeèiusVakarø publikà savo pasirodymaisaudrinanti argentinieèiø pianistëMarta Argerich spalio 11 d. pirmàkartà koncertuos Vilniuje, Kongre-sø rûmuose.

Fortepijono virtuozë pradës Eu-ropos turà su Gidonu Kremeriu irBaltijos ðaliø kameriniu orkestru„Kremerata Baltica“. Ið Vilniaus mu-zikantai keliaus á Cesá Latvijoje,Miunchenà Vokietijoje, Barselonà Is-panijoje, Turinà ir Milanà Italijoje.

Programoje skambës Ludwigo

van Beethoveno, Belos Bartoko irWolfgango Amadeus Mozarto kû-riniai. Publikos laukia ir staigmena –specialiai M. Argerich, G. Kreme-riui ir orkestrui ðio turo proga Vik-toro Kisino aranþuotas W.A. Mozar-to Dvigubas koncertas fleitai, arfaiir orkestrui C-dur, KV 299.

M. Argerich prilyginama jau ið-ëjusioms, bet neiðdildomà pëdsakàfortepijono muzikos istorijoje pali-kusioms legendoms Arturo Bene-detti Michelangeli bei VladimiruiHorowitzui, taip pat publikà tebeþa-vinèiam aristokratiðkajam MaurizioPollini. Be M. Argerich neásivaizduo-jami garsenybes pristatantys tarptau-tiniai festivaliai: A. Benedetti Miche-

langeli Breðoje (Italija), Verbjë(Ðveicarija), „Saratoga Festival“Ðiaurës Amerikoje. Ji pati rengia sa-vo vardo festivalius Argentinoje,Ðveicarijoje, Japonijoje. Nuo 2002 m.„EMI Classics“ kompanija áraðinëjageriausius pianistës pasirodymus josfestivalyje Lugane (Ðveicarija), kurM. Argerich muzikuoja su savo bi-èiuliais ir jaunaisiais virtuozais.

Ðá pavasará pianistës kompaktinëplokðtelë su W.A. Mozarto fortepi-joniniais koncertais Nr. 20 ir 25,ágrotais kartu su ðviesaus atminimoClaudio Abbado diriguojamu Mo-zarto orkestru, buvo ávertinti presti-þiniu „Deutsche Schallplattenkritik“apdovanojimu. Jis sukëlë kritikø eu-

forijà: kokia vaisinga gali bûti iðmin-tingo dirigento ir ekscentriðkos so-listës partnerystë!

Pianistës M. Argerich karjeratrunka jau beveik 50 metø. Vaikys-tëje, persikëlusi ið gimtosios Argen-tinos á Europà, ji greitai ëmë skintilaurus tarptautiniuose konkursuo-se, o bûdama 24-eriø tapo vienoprestiþiðkiausiø Fryderyko Chopinokonkurso Varðuvoje nugalëtoja.Garsus austrø pianistas FriedrichasGulda, sutikæs mokyti jaunàjà argen-tinietæ, prisimena: „Bûdama 12-kosji þinojo viskà – nesuvokiau, ko tu-riu jà iðmokyti. Tai buvo beprotið-ka. Ji buvo ðimtaprocentinis vun-derkindas“.

M. Argerich pavergë publikà irneþabota savo muzikavimo aistra,ilgesingu þvilgsniu. Muzikos pasau-lis kaip mat prakalbo apie „jaunàlaukinukæ“, „klaviðø tigræ“, „liûtøkaralienæ“. Pianistei ëmë piltis vi-liojami pasiûlymai ir apdovanoji-mai. Ji pelnë prestiþiná „Grammy“uþ S. Prokofjevo Fortepijono kon-certus Nr. 1 ir 3, vëliau – svarbiausiàVokietijos klasikinës muzikos apdo-vanojimà „ECHO Klassik“ uþ L. vanBeethoveno ir C. Francko sonatas,atliktas su smuikininku ItzhakuPerlmanu, o 2005-aisiais – solidø ja-ponø prizà „Praemium Imperiale“.

RENGËJØ INF.

I . J U O D Y T Ë S N U O T R .Algirdas Vizgirda

7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 3 psl.

M u z i k a

Ðviesë Èepliauskaitë

Lietuvos nacionalinë filharmoni-ja 74-ojo simfoninës muzikos vaka-rø sezono pradþios koncertà paskyrëmaestro Juozo Domarko vadovavimoLietuvos nacionaliniam simfoni-niam orkestrui 50-meèiui. Vakaropradþioje á scenà greta profesoriausJuozo Domarko áþengusi LietuvosRespublikos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë apdovanojo maestro ordi-no „Uþ nuopelnus Lietuvai“ Didþiuo-ju kryþiumi.

Kaþin, ar mylimiausias ir gabiau-sias Iljos Musino studentas 1964-ai-siais pradëdamas vadovauti Filhar-monijos simfoniniam orkestruigalëjo þinoti, kad teks ne tik diri-guoti ir rengti programas, bet ir rû-pintis kiekvienu orkestro muzikan-tu? Kad daugybæ savo koncertiniøiðvykø á jo menà bei asmenybæ ver-tinanèias uþsienio ðalis teks derintisu pedagoginiu darbu? Kad teks iðnaujo formuoti orkestrà, auginti nau-jus jo narius, teks paèiam rûpintismuðamøjø ir orkestrinio dirigavimokatedrø ákûrimu Lietuvos konserva-torijoje (dabar Lietuvos muzikos irteatro akademija)? Kad jauniesiemsdirigentams teks padëti perprasti di-rigavimo mokslo ir meno subtilybesir globoti jau pradëjusius savaran-kiðkà veiklà? Kad taps ne tik dauge-lio Lietuvos kompozitoriø kûriniøpremjerø atlikëju, bet ir redaktoriu-mi? Ar tikëjosi jis tø iððûkiø ir tokionenuspëjamo dirigento, orkestro va-dovo ir pedagogo gyvenimo, kuráViktoras Gerulaitis jautriai apraðëknygoje „Orkestro byla“? Kaþin...Maestro tiesiog ëjo pirmyn ir darëviskà, kas nuo jo priklausë (ir netgidaugiau), siekdamas sukurti reprezen-taciná Lietuvos simfoniná orkestrà, ku-ris pagrotø ávairiausio sudëtingumomuzikos kûrinius ir bûtø vertas atsto-vauti Lietuvos kultûrai visame pa-saulyje. Ir jam pavyko.

Sezonà Lietuvos nacionalinissimfoninis orkestras pradëjo áspû-dinga „domarkiðko“ uþmojo progra-ma: Ludwigo van Beethoveno Penk-tuoju koncertu fortepijonui irorkestrui Es-dur, op. 73, ir IgorioStravinskio „Ðventuoju pavasariu“(muzika baletui). Ðio jubiliejinio kon-certo vieðnia – pianistë Mûza Rubac-kytë. Ðveicarijoje ir Prancûzijoje gy-venanti ir daþnai Lietuvà aplankantipianistë mûsø muzikiná gyvenimàpraturtina ne tik savo koncertais beimeistriðkumo kursais, bet ir paèiosorganizuojamu Vilniaus fortepijonomuzikos festivaliu. Su J. Domarkupirmàkart koncertavusi dvylikos,M. Rubackytë maestro jubiliejui pa-rinko, pasak jos paèios, „imperato-riðkà programà“.

L. van Beethoveno Koncertasfortepijonui ir orkestrui Nr. 5 Es-dur („Imperatoriðkasis“), op. 73,buvo kuriamas 1809 m., kai dël Na-poleono armijos puolimo daugumavienieèiø, tarp jø ir Beethovenas, tu-rëjo gan ilgam laikui palikti miestà.Tuo metu Beethoveno Treèioji sim-fonija jau buvo skirta nebe Napoleo-

Nusipelnæs ne tik muzikaiJuozo Domarko vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui 50-meèio koncertas

nui, bet „Didþio þmogaus atmini-mui“, tad nors Penktasis koncertasparaðytas ta paèia tonacija ir artimasjai heroine dvasia, pats Beethove-nas „Imperatoriðkuoju“ jo tikrai ne-pavadino. „Koncertø imperatoriaus“titulà jis pelnë dël savo didingumoir sudëtingumo. Tai buvo paskutinisðio þanro Beethoveno kûrinys, jispuikiai parodo kompozitoriausmeistriðkumà, originalumà ir netgisavotiðkà despotizmà atlikëjo atþvil-giu. Turiu omeny ne fizinæ jëgà ir vir-tuoziðkumà, kurie bûtini ðiam kûriniuiatlikti, bet tà faktà, kad grodamas ðákoncertà solistas neturi kadencijø –bent jau tose vietose, kur iki tol visiatlikëjai jas grodavo. Èia Beethove-nas eiliná kartà aiðkiai uþtvirtino sa-vo, kaip kûrëjo, virðenybæ prieð atlikë-jà, pasaldindamas ðià improvizacijossuvarþymo piliulæ dviem nekeièia-momis kadencijomis pirmos daliesekspozicijos ir reprizos pradþioje.Taigi, nespëjæs scenoje apðilti atli-këjas iðkart turi paþerti publikaienergingo arpeggio, perbristi modu-liacijø sekà ir atvesti iki pergalingostemos. Mûzai Rubackytei tai puikiaipavyko. Orkestro tutti, tvirtai valdo-mas J. Domarko, pradëjo iðkilmin-gà marðà. Koncertas suskambo tik-rai imperatoriðkai. Vienà ilgiausiøklasikiniuose koncertuose pirmøjødaliø pianistë skambino energingai,ið jos sklindanèia valia kompensuo-dama fizinës jëgos trûkumà, traktuo-dama Beethovenà labiau romantið-ka maniera. Ypaè þaviai skambëjolyrinës temos, atrodë, kad ðiltus krið-tolinius garsus beveik galima ap-èiuopti. Antrajai daliai M. Rubacky-të suteikë Fryderyko Chopinonoktiurnø intymumo, jai ypaè jaut-riai akompanavo J. Domarkas, ku-rio kiekvienà rankos virptelëjimàsubtiliai atliepdavo orkestras. Ðioáspûdingo koncerto finalas reikalau-ja itin didelës pianisto iðtvermës irkoncentracijos. M. Rubackytë taippasinërë á muzikà, jog jai ne visadapavykdavo iðsiverþti ið orkestroskambesio srauto, taèiau kûriná uþbai-gë verþliai, ryðkiai ir pakylëtai.

2013 m. minint „Ðventojo pavasa-rio“ premjeros ðimtmetá pasaulio

spauda priminë skandalingas baletopirmojo atlikimo aplinkybes Paryþiaus„Théatre des Champs-Élysées“, kai di-rigentas ir orkestrantai buvo apmë-tyti darþovëmis, Igoris Stravinskis pa-bëgo á uþkulisius, o Vaslavas Niþinskisðokëjams, per triukðmà salëje negir-dintiems muzikos, turëjo skaièiuotitakto dalis; kai Camille’is Saint-Saensas, iðgirdæs pirmuosius ne-áprastai aukðtame registre grojan-èio fagoto garsus, suðuko: „Jei taiyra muzika, tai að – babuinas!“; kaiGiacomo Puccini paraðë: „Tai bepro-èio kûrinys... visiðka kakofonija.“ Tikkiek vëliau Leonardas Bernsteinas„Ðventàjá pavasará“ jau ávardijo svar-biausiu XX a. kûriniu. Britanijoslaikraðèiai pateikë ir kiek netikëtøfaktø. Filharmonijos programëlëjeperskaièiau, jog kûrinio pradþiai rei-kalingà archajiðkà melodijà Stravins-kis rado Antano Juðkos „Svodbinëserëdose“ (nr. 393). O ðtai amerikietisJamesas A. Grymesas, nagrinëdamaspirmàjá fagoto solo, paraðo netgi dai-nos pavadinimà: „Tu manu seserë-lë“ (ið 1900 m. Krokuvoje iðleistø An-tono Juszkiewicziaus „Melodjeludowe litewskie“). Britas George’asBenjaminas prideda, kad daugumakûrinio melodijø pasiskolintos ið lie-

tuviø liaudies dainø rinkinio. Vis dël-to labiausiai nustebino kompozito-rius Robertas Craftas, „The Times“literatûriniame priede paraðæs: „At-rodo, kad apreiðkimo jausmà Stra-vinskis patyrë 1909 m. gruodá, kaiAlexandre’as Benois ir NikolajusRerichas átikino kompozitoriø Mi-kalojaus Èiurlionio paveikslø ver-tingumu. Jiems raginant StravinskisSankt Peterburge aplankë lietuviødailininko temperø parodà. (...) Uþ-burtas paveikslø Stravinskis nusipir-ko vienà ið jø – „Piramidþiø sonatà“(1908). (...) Neabejotina, kad Èiur-lionio darbai padarë átakà „Ðventa-jam pavasariui“, ir tikrai neatsitik-tinai pirmieji baleto taktai beveiknata naton atitinka populiarià lie-tuviø liaudies dainà.“

Pats Stravinskis „Þemës garbini-mo ðokio“ partitûros puslapio vir-ðuje uþraðë: „Ritmas yra viskas. Kaiyra ritmas, yra ir muzika.“ Ðiandientokia ritmo svarba mûsø nebeðoki-ruoja, nes keliø kartø kompozitoriaiuþaugo ir suformavo savo stiliø at-sispirdami nuo ðio Stravinskio kû-rinio. Norint uþfiksuoti neáprastà irsudëtingà ritmo pulsacijà ir persipi-nanèias melodijas – lietuviø liaudiesdainø intonacijas, reikëjo atrasti

naujø uþraðymo bûdø, suprantamøatlikëjams. Jiems Stravinskis patei-kë ávairiausiø uþduoèiø. Be minëtoneáprasto fagoto registro (koncer-te puikiai grojo Julius Klimavièius),paminësiu netipinius solinius instru-mentus (bosinis klarnetas, altinë flei-ta, piccolo trimitas), itin sudëtingasmediniø ir variniø puèiamøjø parti-jas, atvirkðtiná tradiciðkam orkestroskambesá, kai pirmenybë teikiama neðiltiems styginiø tonams, bet ávairausryðkumo tembro puèiamiesiems, oviskà vainikuoja dominuojanti per-kusija. Ir visà ðá milþiniðkos sudë-ties orkestro ir skirtingiausios mu-zikinës medþiagos kûriná reikiasujungti á vientisà visumà! Ðtai èiair atsiskleidë orkestro ir dirigentomeistriðkumas.

Dirigento figûra patraukia dëme-sá ne ið karto – tiek ávairiausiø temb-rø ir sàskambiø, kad tik apsipratæssu jais prisimeni, kad originaliai„Ðventasis pavasaris“ buvo raðytaskaip baletas. Ir pradedi galvoti – argitrûksta to ðokio ir vaizdo? Netrûksta.Þaidimas ritmais, tembrais, sàskam-biais, melodijø nuotrupomis, jø per-metimas atskiriems instrumentamsar iðtisoms grupëms taip patraukiaklausà, kad garsai pinasi á spalvingàmuzikiná audiná, kurio centre iðnyradirigento figûra. J. Domarko rankosatstojo deðimtis ðokëjø – jos áspëjo irkirto, kreipë ir vedë, pleveno it ðilkoðalis ir judëjo gracingai tarsi baleri-na ant puantø; jos subtiliai palydë-davo solistà ir valingai vadovavogrupëms ar visai orkestro galybei,formuodamos áspûdingà garsø fies-tà. Ir orkestras skambëjo kaip vienasinstrumentas, ir kiekvienas instru-mentas atrado savo vietà ðioje gran-diozinëje visumoje.

Scenoje nuskambëjus paskuti-niams akordams ir oficialiems svei-kinimams, apsuptas paties suformuo-to, uþauginto ir iðugdyto orkestroartistø, pasveikintas kitø vyriausiøjøLietuvos instancijø vadovø maestrotrumpai, kaip ir dera þemaièiui, api-bûdino pastarojo savo gyvenimopenkiasdeðimtmeèio veiklà: „Tar-naujam Lietuvai!“

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

Mûza Rubackytë, Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

T e a t r a s

„Sirenø“ vilionësA T K E L T A I Ð 1 P S L .

dalyviø atþvilgiu, leido kritiðkai pa-þvelgti á ðià kolektyviai iðgyvenamàpatirtá, kvestionuoti balso, tiksliau,technologijø formuojamos iliuzijosir tikrovës santyká. Balsas, sukurian-tis áspûdá, kad anapus laido su tavi-mi bendrauja maloni mergina ir vai-kinas, ið tiesø yra áraðytas ið skiemenøpagal tam tikrà algoritmo sekà ir sugyvu þmogumi neturi nieko bendra.Nepaisant to, balsas ir klausantysiskelionës metu darosi vis artimesni,galiausiai ima sutapti ir veikti vie-nas per kità. Tol, kol atsitrenkiamaá tuðtumà, pabaigà, technologiniosantykio netvarumà ir mirtá. Pave-dþiojæs po kapines, ðaltus ligoninëskoridorius, seno namo griuvësius,privertæs saviþudþio akimis paþiûrë-ti á upæ ir nudelbtas troleibuso ke-leivio akis, priminæs apie maiðto ga-limybæ ir netgi subûræs masineidemonstracijai, balsas vis dëlto pa-daro viskà, kad gyvenimas daly-viams atrodytø ðviesesnis. Iðsekus jopasirodymo trukmei, balsas iðgaruo-ja kartu su dirbtiniais dûmø kamuo-liais, palikdamas savo klausytojusvienus ant LNDT stogo, pakibusiustarp dangaus ir þemës galbût darkartà pamàstyti apie bûties trapu-mà ir tai, kad þmogaus egzistencijapriklauso ne nuo technologijø dik-tuojamø pasirinkimø, bet nuo as-mens laisvës ir proto. Ðiuokart bal-sas naudojosi mûsø kûnais, taèiau,anot jo, jei nebûsime budrûs, jis at-eis mûsø protø.

Laisvës, nepriklausomo individoir niekam nevergaujanèio proto te-ma netikëtai susisiejo su Ivo vanHove’s pagal rusø kilmës raðytojosir filosofës Ayn Rand romanà „Ðal-tinis“ („The Fountainhead“) reþi-suotu to paties pavadinimo spektak-liu. Tai – klasikiná turiná jungiantisstambios formos kûrinys, pritaiky-tas didþiajai scenai, inovacijø ieð-kanèiai publikai galëjæs pasirodytiperdëm tradicinis. Akylas þiûrovasveikiausiai pastebëjo ið Rand teks-to kylanèià ibseniðkà idëjø kovosdvasià, lietuviðkame teatre ákûnytàJono Vaitkaus kartu su Jûrate Pau-lëkaite pastatytame „Visuomenësprieðe“. Henriko Ibseno skelbta vi-suomenës moralës kritika padarëátakà kone visai XX a. pradþios li-teratûrai. 1943 m. sukurtas „Ðalti-nis“ nagrinëjo labai panaðias etinesdilemas. Taèiau van Hovei senste-lëjæs didaktinis romano siuþetas –ne kliûtis. Kaip ir daugelyje jo dar-bø, turiniui èia suteikiama ekstre-mali, dinamiðka, XXI a. þmogaussuvokimà ir jusles veikianti kinema-tografinë forma. Reþisierius, atviraideklaruojantis simpatijas kinema-tografui, „Ðaltinio“ fabulà dëliojataip, kaip jam reikia, perdirbdamasá visiðkai savarankiðkà scenarijø, ne-silaikydamas nei charakteriø, nei ávy-kiø nuoseklumo. Ávykiai èia kompo-nuojami fragmentiðkai, simultaniðkøkadrø principu, todël spektaklyjesvarbus tampa ne tik nenutrûkstan-tis tempas, ritmas, bet ir kinematog-rafinë nevaidyba, reikalaujanti ið ak-toriø ne rodyti ar iðgyventi emocijas(tam tiesiog nëra laiko), o maksima-

liai organiðkai bûti. Improvizuotojestudijoje, kurioje gyvai grojama ir fil-muojama, pagrindiniu scenografiniuakcentu tampa mobilus ekranas.Nuolat transliuodamas vaizdà (Die-vo þvilgsná) ið virðaus, kartu jis lei-dþia atitolinti aktorius nuo jø realiøkûnø, intymias scenas paversdamasantrine scenine tikrove.

Þinant reþisieriaus prielankumàkino estetikai, spektaklá buvo ádo-mu palyginti su 1949 m. Kingo Vi-doro Holivude sukurta Rand roma-no ekranizacija, kurioje ibseniðkiidealai skleidësi romantiðkos meilësprieglobstyje. Van Hove diametraliaiapverèia filmo ir romano prasmes,paversdamas jas komplikuotomispostmodernaus amþiaus filosofemo-mis. Jo interpretacijoje romantinëmeilës drama pradedama destrukty-viai ir veikiau praðosi psichoanaliti-ko þvilgsnio, o garbinga idëjø kovaregima kaip þmogaus nuosmukio,didþiøjø korporacijø pamintos as-mens sàþinës, sutrypto orumo iðda-va. Vertybes iðtrynusios epochoschaose van Hove ieðko laisvës grû-do ir, kad ir kaip keista, atranda jápasislëpusá po menininko egocen-trizmu, savàjà nepriklausomybæ ið-kelianèiu aukðèiau kolektyviniø in-teresø. Kas yra visuomenë? – klausiapasiturintis socialistas Elsvortas Tu-his, ir atsako, – mes! Mûsø aukoji-masis ir tarnystë bendram labui, gë-riui, tikslui. Kas atsisako tarnautikitiems, yra pavojingas. Uþ savo lais-væ kovojantis spektaklio protagonis-tas architektas Hovardas Rorkas(Ramsey Nasr), be abejo, mano ki-taip. Joks þmogus, juo labiau meni-ninkas, nëra aukojimosi objektas irárankis kitiems. Visa, kas sudaro jo ta-patumà, – protas, ásitikinimai, valia,poelgiai, – negali bûti pajungti kitønuomonëms, poreikiams. Bet kokiaauka, tarnystë, kad ir pati gerano-riðkiausia, paþeidþia þmogaus lais-væ. Anot Rorko, vienintelis galimasmotyvas menininkui – tiesa, o vie-nintelis tikslas – darbas. Tik kûrybadarbui ir tiesai suteikia formà.

Ideologines protagonisto paþiû-ras reþisierius perkelia ir á meilëssantykius. Dominykai (HalinaReijn) iðtarta Rorko frazë „galiu dëltavæs numirti, bet negaliu dël tavæsgyventi“ paneigia krikðèioniðkàdoktrinà, grindþiamà pasiaukojimudël kito. Rorkas gyvena tik dël sa-væs, bet jis nepriima ir kito aukos.Dar daugiau – meilæ jis suvokia kaippavergianèià galià. Panaðiai màstoir Dominyka. Norëdama iðsilaisvintiið jà pavergusio jausmo, savo gyve-nimà ji ima versti destruktyviu þai-dimu, tampa veidrodþiu kitiems,pirmiausia – savo nemylimam vyrui,pataikûniðkam prisitaikëliui PiteriuiKitingui (beje, santuokà su juo ji va-dina dovana Rorkui). Ciniðkai at-spindëdama blogàsias Piterio savy-bes, ji suformuluoja ir savo keistøpoelgiø intencijà: blogiausia, kà ga-lima padaryti þmogui, – tai demas-kuoti, kad jis turi savigarbos. Ðiuopoþiûriu gyvenimas su savo antri-ninke Kitingui tampa nepakelia-mas. Ádomu, kad reþisieriaus kuria-

mas Dominykos ávaizdis toli graþuneatitinka savimi pasitikinèios, ra-finuotos salonø damos, kurià Vido-ro filme suvaidino aktorë PatriciaNeal. Á Dominykà van Hove þvel-gia Rorko akimis, traktuodamas jàkaip „suluoðintà tyrumo formà“, dartik tampanèià savimi, besimokanèiàtarti að. Kitaip nei vidine stiprybe irautonomija pasiþymintis Rorkas, sa-vo tapatybæ ji galinti suformuoti tikper kità. Ðiuo poþiûriu lemtingasspektaklyje pasirodë Dominykos irabsoliuèià galià savo gyvenime pa-siekusio, bet viskuo nusivylusio,praradusio net „geismà geisti“ mag-nato Geilo Vinando susitikimas.Paþintis su Dominyka prikelia já nau-jam gyvenimui, bet tik todël, kad ji –vienintelis jam nepavaldus troðkimoobjektas. Vinandas neslepia sava-naudiðkø këslø, atvirai dësto savogalios ideologijà ir bûtent tuo suþa-vi Dominykà. Sàþinë ir atvirumastampa tvariu jø santykiø pamatu, su-styguojanèiu iðklypusias tapatybes.Spektaklio pabaigoje regime, kaippaveiktas draugystës su Dominykasavanaudis cinikas Vinandas tampaempatiðku vadovu, ginanèiu Rorkobylà teisme. Vis dëlto finalas pasi-rodë skaudþiai nuviliantis. Van Ho-ve, leisdamas Rorkui iðsakyti gina-màjà kalbà, jo paties þodþiais jáiðteisina. Taip ið publikos atimamasvarstymo galimybë, o klausimoátampa, visà laikà tvyrojusi ore, pa-verèiama idëjinius principus paaið-kinanèiu atsakymu, á þiûrovus nu-kreiptu Rorko moralu.

Rusø trupës „Teatr Post“ projek-tas „Shoot / Get treasure / Repe-at“, sukurtas pagal Marko Raven-hillo pjesiø ciklà ir dramaturgopristatytas kaip „siekiantis „patai-syti“ ðiuolaikinio þmogaus sàþinæ potragiðkø 2001 m. rugsëjo 11 d. ávy-kiø“, regis, taip pat galëjo preten-duoti á moralines aspiracijas, taèiau

nieko panaðaus á galutines tiesas iraiðkià pozicijà þiûrovai èia neapti-ko. Atvirkðèiai, tuðèia erdvë, iðkal-binga veikëjø tyla ir trûkinëjantysekrano titrai bylojo veikiau apieklausimo këlimo postmoderniojevisuomenëje neámanomumà. Ra-venhillo tekstai, balansuojantystarp fikcijos ir tikrovës, poezijos irdramaturgijos, abstrakcijos ir socia-lumo, þymi neapibrëþtas, iðsklidusiasðiuolaikinio þmogaus bûsenas ir tapa-tybes, todël sunku ásivaizduoti, kad jiebûtø statomi pagal tradicinio teatro ka-nonus. Ðiuo atveju galima tik pasvei-kinti „Teatr Post“ reþisierius, kurie, su-kûræ ðeðiolika skirtingø instaliacijø,postmoderniam tekstui surado tinka-mà formà, leidþianèià þiûrovams lais-vai klaidþioti po jø pasirinktas spek-taklio galerijas. Kita vertus, galimaklausti, kà tokioje situacijoje laimipats tekstas? Aktoriai daþniausiaigreitai iðberia þodþius, taip, kaip jieparaðyti, be jokiø emocijø, intona-cijø, juo labiau interpretacijø, èianëra jokios erdvës iðgyventi, ásijaus-ti. Vis dëlto kiekvienà kartà jautikaþkokià nenusakomà teksto átam-pà, bauginantá þodþiø nuogumà,pribloðkiantá savo realumu. Bûtentnuogas teksto eksponavimas, tikpunktyriðkai nuþymint vietà, atveriaindividualø, gelminá jo skaitymà.Gal todël po kiekvieno seanso iðei-ni jau kitoks, paveiktas ne tiek ðal-tos erdvinës atmosferos, kiek kaþ-kokio neapèiuopiamo suvokimo,aiðkumà ágyjanèio tik po kurio lai-ko. Þiûrovà èia pirmiausia pasiekiaið teksto sklindanti bûsena, fiksuo-janti karo nuojautomis persmelktasnereikðmingiausias kasdienybësakimirkas, buitinëse situacijose uþ-kluptus ir mirties tvaiko paþenklin-tus þmones. Kareiviai, motinos,meiluþiai, kaimynai, – visi jie svajo-ja apie saugià ðiandienà, taèiau yrapriversti gyventi su bombomis ir mi-

nomis, nesuprasdami, kas yra prie-ðas, o kas draugas. Mirtis juos pasie-kia duðe iðgirdus þiniø praneðimà,valgant, þiûrint TV, derantis dël sek-so, lankant suþeistà draugà. Blogiau-sia èia yra tai, kad su tuo iðmokstamagyventi, kartais net nereaguoti. Ðiaprasme spektaklis nuskamba kaip re-akcija á vis labiau stiprëjanèià medi-juotà nejautrà.

Bene labiausiai ðiais metais vilèiønepateisino ðiuolaikinio Europosteatro vizioniere tituluojamos reþi-sierës Kirsten Dehlholm kartu sudanø trupe „Hotel pro forma“ pa-gal V. Nabokovo kûrybà pastatytas„Juokas tamsoje“. Dehlholm darbaigarsëja ávairias meno ðakas jungian-èiais vizualiais teatriniais perfor-mansais, todël natûralu, kad ið me-nininkës daugelis tikëjosi jei neáspûdingo reginio, tai bent abstrak-èia, iðgryninta idëja grásto koncep-tualumo. Akivaizdu, kad rinkdama-si Nabokovo romanà ðá kartàreþisierë pretendavo á platesnesreikðmes ir apibendrinimus, taèiauvietoj iðskleistø prasmiø iðvydometarpusavyje nesisiejantá patá ele-mentariausià teatriniø elementø kli-ðiø rinkiná, primenantá veikiau jau-no menininko pretenzijas labaireikðmingai kalbëti apie tai, kas irtaip visiems gerai þinoma. „Juokastamsoje“ patvirtino, kaip galima su-kviesti garsiausias pasaulio þvaigþ-des ir nepasakyti nieko. O turintomeny, kad þvaigþdës ne tik spindi,bet dar ir kainuoja, galima uþjausti„Sirenø“ organizatorius. Kita ver-tus, festivaliø patirtis rodo, kad jeiið devyniø spektakliø pavyksta pa-matyti bent vienà, vertà dëmesio,renginá galima laikyti sëkmingu.Ðiais metais ið keturiø uþsienietið-kø „Sirenø“ pasirodymø mano at-mintyje iðliks net trys.

D.

MA

TV

EJE

VO

NU

OTR

AU

KO

S

„The Fountainhead“

„Shoot / Get treasure / Repeat“

7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 5 psl.

D a i l ë

Algimanto Ðvëgþdos pieðiniø kon-kurso dalyviø parodos atidarymasjau treti metai sutampa su Akade-mijos mokslo metø atidarymoðvente. Mintis pasikalbëti apiekonkursà kilo apþiûrinëjant labaiávairius dalyviø darbus. Pokalbyjedalyvavo visi pieðinio konkursoidëjos „gimdytojai“: Vilniaus fakul-teto dekanas doc. Èeslovas Lukens-kas, profesorius Arvydas Ðaltenis,Pieðimo katedros vedëjas profesoriusJonas Kazlauskas, menotyros mokslødaktaras Viktoras Liutkus ir kon-kurso mecenatë Dalia Gruodienë.

Kaip gimë idëja surengti AlgimantoÐvëgþdos pieðiniø konkursà?

Èeslovas Lukenskas: Per studen-tø darbø perþiûras matëme, kaipjaunieji kûrëjai vengia rodyti savopirmines idëjas. Norëjome paska-tinti jaunimà, kad jie dràsiau fiksuo-tø sumanymus pieðinio, eskizo forma,neapriboti jokia stilistika. Mintimipasidalinau su pieðimo katedros ve-dëju Jonu Kazlausku. Abu sutarë-me, kad rengiant toká konkursà ne-reikia ið studentø reikalauti iðoriniopasaulio atvaizdavimo. Nors mokëtitikrovæ nufotografuoti pieðtuku yragerai, unikali pasaulio matymo ana-lizë gali pasireikðti ir dràsesnëmiskûrybinëmis formomis. Norëdamiiðlaikyti balansà tarp tø studentø,kurie stengiasi tikrovæ vaizduoti ið-moktais metodais, demonstruotistudijose ágytas þinias, ir tø, kuriereiðkiasi laisviau, sugalvojome dvilygiavertes premijas. Tuomet pasi-kvietëme á pagalbà menotyrininkàViktorà Liutkø ir kartu parengëmekonkurso nuostatus.

Ar konkursas sudomino studentus?È. L.: Taip. Pirmàjá kartà rengda-

mi konkursà sulaukëme daug daly-viø. Atrinkome geriausius darbus,padarëme parodà, kûrinius atspau-dëme VDA kalendoriuje. O antrøjømetø konkursas iðëjo daug silpnes-nis, dalyviø buvo maþiau, konkursenedalyvavo nuo Vilniaus labiau nu-tolæ Akademijos padaliniai. Ðiemetjau vël dþiaugiamës aktyviu dalyva-vimu.

J. K.: Dabar konkurse gali daly-vauti visø kursø ir pakopø Akade-mijos studentai. Pateikiami pieðiniaiskirstomi á dvi kategorijas: A (stu-dijiniø uþduoèiø pieðiniai, pagal ati-tinkamas studijø programas) ir B(kûrybiniai pieðiniai, neribojant jøtematikos, motyvø, atlikimo techni-kos ir priemoniø). Ðiais metais kilomintis, kad ateityje reikia daryti tie-siog pieðimo konkursà be jokiø ka-tegorijø. Tegul pats pieðinys bûnapriimamas kaip ðirdies, jausmo pro-duktas. O premijas galima skirti, betið esmës sieksime ðá konkursà pa-daryti toká, kur pieðinys, kaip labaikonkretus þanras, bûtø svarbiausias.

Kokios kategorijos pieðinio studen-tai aktyvesni?

Arvydas Ðaltenis: Vienareikðmið-kai, studentai pateikia daugiau kû-rybiniø, ne studijiniø darbø. Jauni

kûrëjai galbût ne visada studijø pro-ceso darbà laiko tikrai savu. Juk èiauþ nugaros stovëjo dëstytojas – pata-rë, taisë. Jauni autoriai nori laisvës.

Konkurse iðskirta speciali vardinëDalios ir Gintaro Gruodþiø premija.Kaip kilo premijos studentamssumanymas?

Dalia Gruodienë: Penkerius me-tus buvau VDA tarybos narë ir èiaman kilo idëja pasiekti, kad kiek-viena Akademijos katedra – nuo ta-pybos iki tekstilës – turëtø savo rëmë-jus, meno kolekcininkus, savotiðkusmecenatus, kurie palaikytø kûrybi-ná kelià pradedanèius jaunus meni-ninkus, juos skatintø. Esu kolekcio-nierë, labiausiai domiuosi tapyba.Taèiau vasaros pleneruose ið vyres-niø dailininkø daþnai girdþiu, kadjaunimas nebemoka pieðti. Tai ma-ne jaudina ir að su dþiaugsmu pri-tariau konkurso sumanytojø idëjai,kad pieðiná reikia gràþinti á reikiamasvëþes. Todël nusprendþiau skirti var-dinæ premijà. Manau, skiriant pre-mijà reikia atkreipti dëmesá á pieði-nio atlikimo technikà, prisiminti irmokëjimà atlikti pieðiná, ne tik idë-jos perteikimà. Tokiø vardiniø pre-mijø turëtø bûti ir daugiau.

A. Ð.: Dalios intencija graþi. Ga-lima sakyti, ji skiria premijà studen-tams uþ tai, kad jie atlikdami aka-deminio pieðimo uþduotis jaustømalonumà. Menininkui labai svar-bu ávaldyti pieðiná. Ðtai AlgimantasÐvëgþda, dëstydamas Akademijoje,daug dëmesio skyrë pieðiniui saky-damas, kad pieðiná reikia atlikti netik techniðkai ðvariai, bet ir pieðti sumeile, jautriai, akcentuojant patápieðinio kûrimo procesà.

Konkurse dalyvauja jau baigæstudijas ir dar tik besimokantyskûrëjai. Kokie konkursui pateiktøpieðiniø vertinimo kriterijai? Kaipiðrenkate nugalëtojus?

A. Ð.: Atliekant bet kokià atran-kà yra tam tikro subjektyvumo, ta-èiau stengiamës iðlikti kiek ámanomaobjektyvesni. Vertiname profesiona-lumà, idëjà, jos atlikimà. O pagrindi-nis kriterijus – tiesa. Klausite, kastai? Tiesa pieðinyje atsiranda tuo-met, kai pieðdamas nemeluoji apietai, kà pieði. Daþnai studentai sakoneþinantys, kaip pieðti. Atsakau:pieðk, kà tik nori, bet nemeluok. Pa-gauk esmæ, charakterá. Tiesa yra pa-grindinis kriterijus.

Viktoras Liutkus: Jau treti metaikonkursas tikrina mûsø vertinimokriterijus ir nuostatus. Juose pama-tëme savo padarytas spragas. Ðiuometu pieðiniø skirstymas á A ir B ka-tegorijas jau nebeatitinka nei kon-kurso proceso, nei jo rezultatø. Da-bar sutikdamas su Jonu Kazlauskumanau, kad laikas pagalvoti apiepieðimo konkursà grynesne forma.Jeigu mes jau suteikëme ðiam ren-giniui Algimanto Ðvëgþdos vardà,bûtina dalyvius ávesti á pieðinio, kaiptam tikro meninës kûrybos þanro,kategorijà. Turëtume aiðkiau apsi-brëþti konkurso ribas. To nepadarius

atsitinka taip, kad pateikiami jau ap-siginti diplominiai darbai: parengtikaip studijø uþduotis, kartu su dar-bo vadovu apgalvoti, iðvystyti, kore-guoti. Konkurse jie ima konkuruotisu darbais kitø dalyviø, kurie galbûttebesimoko tik antrame ar treèiamekurse. Kaip tuomet vertinti? Galbûtvertëtø laikytis paties Ðvëgþdos prin-cipø. Jis akcentavo mokëjimà perteik-ti natûrà, mokëjimà stebëti, analizuo-ti, ádëti pastangø siekiant norimorezultato. Bûtina aiðkiai atskirti stu-dijinius, akademinius pieðinius nuoemocingø, laisvø pieðiniø.

È. L.: Að á tai þiûriu tarpdiscipli-niðkai. Mes patys turime sau nuolatpriminti, kaip kalbëjo Schopenhau-eris, kad ir koks bûtø menas – bale-tas ar tapyba, yra tam tikros taisyk-lës, metodai ir elementai, kuriuosiðmokæs gali tobulai atlikti kûriná.Iðties, tik perpratæs tam tikras tai-sykles gali jaustis profesionalu. Betkyla natûralus klausimas, kaip me-nas apskritai galëtø vystytis ir plëstisavo ribas, jeigu neatsirastø tø, ku-rie tas nusistovëjusias ribas ir tai-sykles sulauþo ir taip reikðdamiesisukuria naujà taisyklæ. Akademijaibûtini tokie kûrëjai. Ir Akademijatam atvira, nes jei mes laikysimëstik vienos taisyklës, vieno kriteri-jaus, nieko naujo nesukursime.

Ko reikia, kad Akademijoje besimo-kantis studentas gebëtø gerai pieðti?

A. Ð.: Jeigu nori gerai pieðti, rei-kia pieðti. Pats þinau, kaip tai sun-ku. Pamenu, bûdamas studentu, pa-jauèiau, kad moku, galiu suvaldytipieðiná tik trejus metus pasimokæs pasLeonà Þuklá tuometiniame LSSRdailës institute, iðëjæs kareivauti irgráþæs vël á studijas. Su pieðiniu pra-sikankinæs dar porà metø staiga su-pratau, kad net tame procese galiujausti malonumà. Mokymasis pieð-ti – ilgas procesas. Tik ávaldæs tech-nikà gali iðlaisvëti, sàmoningai pa-bëgti nuo pieðinio. Vëliau, jei nori,vël á já gráþti. Norintiems iðmokti ge-rai pieðti, galiu pasakyti, kad pieðtireikia bent ðeðerius metus ðeðias va-landas per dienà. Ir, þinoma, kas-dien.

O kaip manote, kà apie ðiuolaikinápieðiná ir ðá konkursà pagalvotøpats Algimantas Ðvëgþda?

A. Ð.: Ðvëgþda nuolat laiðkuosekartojo, kad Akademijai reikia da-

ryti pieðinio ið gamtos trienalæ. Tai,kà mes matome ðiandieniame kon-kurse, yra tolokai nuo gamtos. Gal-bût Ðvëgþdai tai nepatiktø? Nema-nau. Manau, reikia suprasti Algiopasaulëþiûrà. Ir naujas technologi-jas reikia priimti. Juk ir þmonës gy-vena dabar kitaip. Ir tai gerai. Gali-ma pieðti viskà – kaip tu gyveni, kasaplink tave, naudoti ir naujas tech-nologijas, bet turi iðmokti pieðda-mas, kurdamas nemeluoti – kad pie-ðinys gimtø ið meilës, ne vien iðtechnikos iðmanymo.

J. K.: Jei menininkas nori bûti ge-ru menininku, geru pieðëju, jis tu-ri bûti asmenybë. Ir turi bûti tole-rancija. O jos Lietuvoje labai dartrûksta.

È. L.: Jonas Kazlauskas gerai sa-ko. Taèiau kas yra tolerancija? Aðtai suprantu kaip gerai iðminkytàmolá – kai smegenyse atsiranda vie-tos kitam, kitokiam atpaþinti. Jei esi„kietas“, jei neturi patirties, pajau-tos – nieko nebus. Ðiandien remia-mës Ðvëgþdos idëjomis, vertinamejo gebëjimà reflektuoti natûrà. Ge-bëjimà pieðti ið natûros suprantamekaip gilesnæ ir tolimesnæ, labiau sin-tezuotà tos paèios natûros analizæ.Ðvëgþdos vardà konkursui pasirinko-me neatsitiktinai. Algimantas Ðvëgþ-da – menininkas, kuris sugebëjo la-bai aiðkiai suformuoti savo tapatybæ.Jis turëjo unikalø santyká su realybe.

A. Ð.: Ðvëgþda, dirbdamas Aka-demijoje, galima sakyti, apvertë pie-ðinio, kaip studijø dalyko, mokymosupratimà. Aiðkino studentams, kadpieðti galima pradëti kad ir nuoakies, ir nuo lûpos kampuèio – svar-bu pagauti esmæ, pieðinio tiesà. ToksÐvëgþdos mokymo metodas davërezultatø. Ið to turime ir Audriø Pui-pà, ir Jurgà Ivanauskaitæ, ir Rimvy-dà Ray Bartkø.

O kas pieðinys yra Jums asmeniðkai?A. Ð.: Að pieðiná suprantu kaip pir-

minæ idëjà. Ji kyla ar jà pajunti ir –uþsipaiðai. Ne mokaisi paiðyti. Manpieðinys – idëjos fiksavimas. O poto tenka daug mokytis. Pieðinys, ma-no nuomone, yra pradinës idëjosfiksacija.

V. L.: Papildydamas galiu pridur-ti, kad viskas atsiranda nuo idëjos.Arvydo pasaulëþiûra labai glaudþiaisusieta su natûra, jos stebëjimu. Manpieðinys yra gyvenimo bûdas. Màsty-mo ir jausenos derinys. O ðtai Ðvëgþ-da galbût atsakytø, kad pieðinys, pie-ðimas jam atstojo mankðtà. Jo atvejisbuvo unikalus. Pieðimas já discipli-navo, suteikë gyvenimui ritmà.

È. L.: Atsakydamas, kas man yrapieðinys, pradedu màstyti, kas ap-skirtai buvo pieðinys tam tikrojeepochoje. Man pieðinys – akcija. Taitarsi iðsitaðkymas ant plokðtumos.Veiksmas, tarsi nugriaudëjimas, apiekà kalbëjo ir Jacksonas Pollockas.Dabar prisiminiau, kà 1991 metaisuþraðiau ant sienos: „Geras pieðinysyra tas, kuris prilygsta pamiðusio jau-èio ðokiui arenoje.“ Ði citata aiðkiaiatspindi mano santyká su pieðiniu –kaip su nuolatiniu skaudëjimu, su

aistra, kurià jauèiu kurdamas. Taiatspindi mano santyká su akcioniz-mu ir mano grafine raiðka.

Ádomu, kad Ðvëgþda, gyvendamasVokietijoje, savo pieðiniais tapolabai lietuviðkai gamtiðkas. Sveti-ma aplinka já skatino prisimintisavo ðaknis, iðtakas. O kaip suðiandienos studentais? Juk jie taippat gyvena daugialypëje aplinkoje?Kokie jie?

V. L.: Visos menininko patirtys at-eina ið jo prigimties, ið vertybiniønuostatø, gimtinës: suvokimo, kastu esi, kas yra tëvai... Visiems taip.Tik Ðvëgþdos iðeities taðkas – labaiunikalus. Jis per gamtos suvokimàatrado Dievà. Savo pieðiniø jis ne-vadino natiurmortais. Tai tarsi bû-ties nuðvitimai. Kai stovëdavo prieðgamtos kûriná ir apstulbæs nuo to-bulumo já turëdavo pagauti, pagau-ti tà gamtos pulsavimà daikte. Da-bartiniai studentai dar tik atrandatokiø patirèiø pëdsakus.

Ar planuojate konkursà plësti,galbût ketinate átraukti kitus uni-versitetus ar jau studijas baigusiusjaunuosius menininkus?

È. L.: Konkursà bûtinai plësime.Jau dabar kyla didelis susidomëjimaskonkursu ið kitø universitetø: VilniausGedimino technikos universiteto,Lietuvos edukologijos universiteto,kolegijø. Mes tuo labai dþiaugiamësir ruoðiamës kitais metais bendra-darbiauti. Tikimës gerø rezultatø.

Ko palinkëtumëte sau kaip meni-ninkams, pedagogams, ðio konkur-so organizatoriams? Ir kartu stu-dentams?

È. L.: Reikia mylëti gyvenimà. Uþgyvenimà kautis. Ir tà kovà parodokonkreti menininko veikla – pieði-nys. Jei jis nepieðia, pradedi abejoti,ar menininkas tikrai nori bûti kûrë-ju. Neásivaizduoju kûrëjo nepieðian-èio. Linkiu mums pieðti.

A. Ð.: Man labai norëtøsi, kadÐvëgþdos konkurse dalyvautø ma-gistrai, doktorantai. Kad jie pieðtø,kad á konkursà bûtø garbë patekti.Tai pasiekæ galësime ágyvendinti irÐvëgþdos svajonæ iðeiti á tarptautinákontekstà. Kol kas ðis konkursas darlabai jaunas, bræstantis.

È. L.: Manau, jei ðis konkursas ið-gyveno trejus metus, iðgyvens ir augstoliau. Turime puikiø studentø, am-bicingø idëjø. Èia prisiminiau gar-saus pedagogo Leono Jovaiðos min-tá, kur teigiama, kad jei þmogus,mokytojas, neturi patirties, pats ne-iðgyvena þiniø kartu su ugdytiniu,tuomet neávyksta joks ugdymo pro-cesas. Sutinku su tuo. Jei pedagogaspats nëra „atsirakinæs“ ir nepatyræskûrybiniø perversmø, atradimø, kàjis gali duoti kitam, jaunam kûrëjui?Kaip gali atrakinti kito þmogaus kû-rybines erdves? Linkiu mums bûtiatsirakinusiems.

KALB INO ASTA JACKUTË

Paroda veikia iki spalio 27 d.

VDA Naujøjø rûmø fojë (Malûnø g. 5, Vilnius)

Kaip pamiðusio jauèio ðokisPokalbis apie VDA Garbës profesoriaus Algimanto Ðvëgþdos (1941–1996) pieðiniø konkursà

Rasa Janèiauskaitë, „Bûtis, nebûtis“

J. L

AP

IEN

IO N

UO

TR.

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

D a i l ë

Jurgita Ludavièienë

Metalas, gimstantis pasitelkus vi-sus keturis pagrindinius elementus –ugná, vandená, orà ir þemæ, jau sa-vaime negali nedvelkti archaika.Kaþkuo pirmykðèiu. Kaþkuo esmi-niu, kas gimsta èia ir dabar. Baltømitologija valdanèiam metalà, t.y.kalviui, priskiria beveik demiurgi-nes savybes: jo galioje nukalti þmo-gø ar gràþinti jam jaunystæ, o kal-vystës amato ávaldymas ir gautosþinios primena iniciacijà, „antràjá gi-mimà“. Visa, kas susijæ su metalu,nëra paprasta. Nei paprasèiausiaisfiziniu ir techniniu, nei mitiniu, neiistoriniu, nei estetiniu aspektais.Metalas diktuoja kûrëjui – ðis prie-ðinasi ar pasiduoda. Metalas keliaiððûkius. Metalas pasakoja istorijas.Metalà su juo dirbantys ir ið jo ku-riantys renkasi (tikiuosi) ne ðiaipsau. Metalas sudaro jø gyvenimo fo-nà. Galite man kiek tik norite prie-kaiðtauti, kad pernelyg (ir visai bereikalo) mistifikuoju metalà, taèiaumetalistai supras, apie kà að. Supras,bet dauguma jø toliau tylës, kaip jausenokai yra ápratæ. Lietuvoje meta-lo meno scena – kukli ir tyli, ypaèlyginant su ðvedais, suomiais, vokie-èiais ar vis tais paèiais visose sritysetoliau paþengusiais estais. Tas nemûsø naudai bylojantis lyginimas suestais ypaè apmaudus: beveik visivyresniosios ir daugelis vidurinio-sios kartos lietuviø metalo meninin-kø profesijos pagrindus, pagarbà irmeilæ metalui ágijo bûtent Taline.

Taline, kur metalo menas dþiau-giasi uþtarnauta pagarba, autoriødarbus muziejai perka ið parodø, omenininkai savo aktyvia veikla tæsia500 metø trunkanèià ðio amato, vir-tusio menu, tradicijà. O ðtai lietuvið-koji terpë, regis, kaþkodël átraukiaautorius tarsi pelkë: talentingi me-nininkai, pabaigæ studijas (anks-èiau – Taline, dabar – Telðiuose, Vil-niuje ar Londone), kaþkur iðnyksta.Ne visiðkai, jie gyvena, eina á par-duotuves, susitinka su uþsakovais,augina vaikus, keliauja. Tik parodi-nis gyvenimas ið jø orbitos tarsi pra-puola; kaþkur dingsta kûrybinësambicijos, noras varþytis, dalyvau-ti, bûti pamatytiems ir patiems ma-tyti kà nors daugiau nei vestuviniaiþiedai ir dar vieni vestuviniai þiedai.Ir dar. Be abejonës, dabar raðaukaip nepataisoma idealistë: metalomenininkams, kaip ir visiems ki-tiems, taip pat reikia valgyti, turëtipastogæ, aprengti vaikus ir iðleistijuos á mokyklà, kas rytà ádedant á jøkuprines po sumuðtiná. Taèiau gailair dingusiø ambicijø; ir labai norisi,kad bent kiek jø iðliktø. Nors kas dve-ji metai. Turiu galvoje tarptautinæmetalo meno bienalæ „METALO-fonas“, surengtà 2011 m. paèiø au-toriø iniciatyva – tø, kuriems vis darsvarbus profesinis tobulëjimas ir no-ras nuveikti kà nors kartu. Tais me-tais raðiau: „Faktas, jog „METALO-fonas“ atsirado, taip sakant, „iðliaudies“, metalo menininkø noru irpastangomis – reiðkia, yra reikalin-

gas patiems autoriams reiðkinys, one eilinis „projektas“, skirtas kokiainors statistikai pagerinti. Iðlaikytavieta, kurios kità kartà tikriausiai ne-beuþteks – LDS salono vitrina prieÐMC.“ (7md, nr. 39 (961), 2011 11 04)Dabar, 2014-aisiais, „METALO-fonas“ girdimas vël. Bienalë po tre-jø metø – suprantu, kad tai oksimo-ronas. Taèiau ne viskas taip paprastametalo meno pasaulyje, ypaè tarp-tautiniø parodø organizavimas, ir ði-tas tekstas skirtas ne tam, kad vienaparoda bûtø iðkelta kitos sàskaita, onorint konstatuoti tàsà. Taigi, gráþ-tant prie buvusios bienalës, vietosðákart tikrai nebeuþtenka. „META-LOfonas“ 2014-aisiais iðaugo dvigu-bai: nuo 25 menininkø prieð trejusmetus iki 50 ðiømetiniø dalyviø. Au-toriai ið Lietuvos, Estijos, Latvijos,JAV, Kolumbijos, Lenkijos, Ðvedi-jos, Graikijos, Australijos, Ispanijos,Nyderlandø, Izraelio, Vokietijos,Italijos, Korëjos, Belgijos, JungtinësKaralystës, Airijos, Argentinos irJaponijos pasakoja savo metalinesistorijas toje paèioje LDS vitrinojeir „AV17“ galerijoje. Vël atsigræþiuá buvusá tekstà: „Labai ádomu ste-bëti pastarosios vietos (LDS vitri-nos, – J. L.) pliusus ir minusus, vit-rinos kaimynø kaità ir su tuosusijusias konotacijas. Pliusai ne-abejotini – ekspozicinë erdvë dirbadvideðimt keturias valandas per pa-rà. Praeiviai norom nenorom átrau-kiami á ekspozicijos aptarimà; darádomesnë kaimynystë. Nemanau,kad smulkiø gabaritø eksponatamslengva atsilaikyti prieð milþiniðko in-dëno ið „Grill Brazil“ sëdimàjà, ne-pagarbiai atsuktà á þiûrovà gretimo-je vitrinoje. Kita vertus – kokia erdvëinterpretacijoms – juk ir ðis bet ko-kias sveiko proto ir skonio ribas per-þengiantis rausvas nuogalius su ie-timi irgi yra Vilniaus dalis, norimemes to ar ne. Gaila, kad niekas iðautoriø nepasinaudojo netyèiniu in-

dëno mestu iððûkiu, taèiau mes jukneþinome, kas pakeis indënà dar podvejeto metø, kai ateis kita biena-lë. Gal vitrinoje bus pilna meðkoskailiø, o gal egiptietiðkø sfinksø?“Sfinksø ðiø metø spalá nëra. Nebë-ra ir „Grill Brazil“, ir milþiniðkorausvo indëno uþpakalio. Yra gur-manø teigiamai vertinamas korëjie-èiø restoranas „Taste – JHK & DD’sPlace“ ir sunku pasakyti, ar tai eks-pozicijos poþiûriu geriau uþ minë-tàjà indëno kûno dalá. Nes dabargeriausias laikas apþiûrëti pusæbienalës – naktis, kai restoranas su-sineða savo pintus fotelius á vidø,kai iðblësta mëlyna dujiniø ðildytu-vø liepsna ir naktiniai Vokieèiø gat-vës þiûrovai, tikëtina, nustemba, pa-matæ lange metalo objektus.

Kita ekspozicijos dalis – netolie-se, Auðros Vartø gatvëje, galerijoje„AV17“; darbo laikas, þinoma, die-nà. Dieninë ir naktinë bienalë, kaipkoks vaikiðkas popieriaus lanksti-nys. Ir dalyviø, ir geografijos iðsiplë-timas nuteikia viltingai ir kreipia

þvilgsná á ateitá. Gal kita bienalëuþims jau tris erdves? Gal dabar vëllaikas tekste uþfiksuoti perspekty-vas ir norus, o po dvejø metø pa-þiûrëti, kas ið to iðëjo? Jei kalbamapie norus, tai visø pirma – tæstinu-mas. Kitos bienalës troðkulys. Bie-nalës, galinèios kelti vis stipresnes„bangas“ ramios autoriø kasdienybësstiklinëje. Tæstinumas ir drauge –kokybës bei kiekybës santykis. Kaddalyviø su stipriais darbais bûtø dar(sakykim) treèdaliu daugiau, nesgausa pati savaime dar negarantuo-ja kokybës. Kad pinti krëslai ir in-dënø kûno dalys neuþgoþtø nakti-nës ekspozicijos romantikos. Betvisa tai – ateityje, taip tikiuosi. O da-bartyje, jau sakiau, dieninë ir nak-tinë ekspozicijos, tai akcentuojanetgi spalva. Galerijoje – ilgas juo-das podiumas juodame fone, tei-kiantis prabangos ir prakilnumoeksponuojamiems kûriniams ir lei-dþiantis juos patirti tiesiogiai ir iðlabai arti. Vitrinoje – balti stendai,stiklas, kuriantis atstumà. Juoda–balta, diena–naktis. Ir kiekvienojeið ekspozicijø – ypaè skirtingi savostilistika, taèiau pasiþymintys neabe-jotina menine kokybe kûriniai.

„METALOfonas“ ðákart – gau-sus, bet negarsus. Þodis, besitaikan-tis ne á instrumentà, o á fonà. Meta-lo fonà, kuris dabar susideda ne tikið penkiasdeðimties labai skirtingødarbø, bet ir ið penkiasdeðimties is-torijø. Ði bienalë turi potemæ – neveltui ji vadinasi „METALOfonas:asmeniðkai“. Nuo miesto (nes2011-øjø paroda eksploatavo Vil-niaus temà) ji atsigræþia á þmones.Á tuos, kuriems metalas sudaro di-desnæ (o daþnai – ir geresnæ) jø gy-venimo dalá. Besirenkantys metalàmenininkai ne visuomet ið anksto þi-no, su kuo teks susidurti. Sudëtin-ga ir archetipinëmis asociacijomisapipinta medþiaga paklûsta tikraine kiekvienam, taèiau tie, kurie járenkasi nuosekliai ir sàmoningai,nedaro to ðiaip sau. Metalas reika-lauja jëgos, atsidavimo, kantrybës,energijos. Todël autoriai ðákart pa-sakoja apie savo santyká su metalune vien tik darbais, o ir þodþiais.

Metalo skambesys, spindesys ir fonasAntroji tarptautinë ðiuolaikinio metalo meno bienalë „METALOfonas: asmeniðkai“

Metalo kûrëjai pasakoja savo isto-rijas. Tiksliau – savo ir metalo ro-manà, kuris visuomet yra su laimin-ga pabaiga. Kai kada tas romanas –labai jausmingas, kaip ðvedës Ani-tos van Doorn: „Ið sidabro að galiusukurti paslaptá, galiu já paslëptinaudodama oksidacijà ir pavirðiausredukcijà, suteikti spalvø, kurios si-dabrui paprastai nebûdingos, ir ðtaitave jau pagavo paslaptis, tu ásiþiû-ri ið arèiau ir mëgini jà iðsiaiðkinti.“Kartais grieþtas: „Kodël metalas?Kadangi tai nëra lengva. Greitai sujuo nepadirbsi“, – teigia JAV meni-ninkë Sondra Sherman, pristatydamasudëtingà plieniná objektà. Kai kadapasakojimas virsta átaigia miniatiûra(esto Urmo Lüüs poetinë impresija).Kolumbijos menininkë Ana CristinaBerio sako: „Metalas yra juvelyrikossiela ir struktûra“. Man irgi kartais at-rodo, kad juvelyrø sielos – metalinës.Todël taip knieti paþiûrëti, kaip me-talas virsta þodþiais – ir kartais regi-si, kad istorijos netgi ádomesnës uþkûrinius, kartais jos harmoningaisusilieja á vienà visumà, kartais – at-veria netikëtà poþiûrio kampà.

Netikëtas ne tik verbalinis auto-riø santykis su medþiaga. Penkias-deðimt autoriø ið dvideðimties ðaliømetalà suvokia kaip kultûriná kodà,kaip iððûká metantá prieðininkà, kaipgroþio ar paslapties neðëjà, kaipákvëpimo ðaltiná, kaip neðiojamø gy-venimo istorijø talpyklà. Metalasderinamas su lapës kailiu (VincentPontillo-Verrastro), dþinsu (Romual-das Inèirauskas), cementu (TabithaFrost), nailonu (Birutë Stulgaitë,Billie Jean Theide), nagø laku, ras-tais objektais (Sandra Malaðkevièiû-të, Robyn Galway, Serena Holm,Heidemarie Herb, Yoo Hyung Park).Metalas daþomas, raizgomas, lieja-mas, oksiduojamas. Jis poetiðkas irgrieþtas, skulptûrinis ir plokðtumi-nis, spalvingas ir monochrominis,konkretus ir abstraktus, liûdnas irðmaikðtus. Ðias prieðybes vis dëltotvirtai jungia medþiaga, kuri„METALOfono“ autoriams reiðkialabai daug, tiesà sakant – viskà.

Paroda veikia iki spalio 26 d. Bifei Cao (Australija), „Ilgaamþiðkumas“. 2013 m. J . KU H N E N N U O T R .

Yunjung Lee (Jungtinë Karalystë), „Peties ðarvas“. 2013 m.

7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 7 psl.

F o t o g r a f i j a

Aleksandra Fomina

Gal kam nors sunku patikëti, betir ðiais laikais socialiniuose tinkluo-se yra teigianèiø, kad sovietinë ka-riuomenë buvo „iðvaduotojø armi-ja“, iðlaisvinusi Lietuvà nuo nacistø,o tarnavimas joje kanèiose uþgrû-dindavo „tikrus vyrus“. Tokia nuo-monë sklinda ne tik ið nostalgijà so-vietmeèiui jauèianèiø asmenø(kuriø dauguma tuomet dël savo uþ-imamos privilegijuotos padëties ne-patyrë sistemos þiaurumo), bet ir iðjaunuoliø, átikëjusiø autoritarinioreþimo pranaðumais. Demokratijos,informacijos sklaidos ir politinioskaidrumo amþiuje toks màstymasatrodo protu nesuvokiamas, kaip irtikrosios Rusijos kariuomenës, ne-daug kuo besiskirianèios nuo sovie-tinës, Rytø Ukrainoje ðiais metaisvykdomi veiksmai. Matyt, kad pato-gus tikëti, graþiai supakuotas melasyra lengvesnis masalas nekritiðkamprotui nei sudëtinga, daugialypë,„neskani“ tiesa.

Informacijos apie SSSR prakti-kuotà smurto sistemà sklaidos lai-kais netrûksta ir tikinèiø, kad sovie-tinëje kariuomenëje dominavusivaldymo sistema, þinoma kaip „de-dovðèina“ (paþodþiui iðvertus –daugmaþ „seniø valdþia“, kur trum-piau tarnavæ kareiviai besàlygiðkaipaklûsta ilgiau tarnavusiems), yrabûdinga kiekvienai kariuomeneikaip neatsiejama jos dalis – nors vi-si, susidûræ su tarnyba kitø Europosðaliø kariuomenëje, galëtø nesun-kiai patvirtinti, kad ðis reiðkinys tenyra netgi teoriðkai neámanomas.Gintaro Zinkevièiaus knyga „Karei-vio dienoraðtis“ su trumpais vaizdøkomentarais ir puikia Agnës Naru-ðytës áþanga yra vienas ið neátikëti-no svarbumo dokumentø, nelei-dþianèiø tokioms paþiûroms plisti.Vis dar norintiems sovietinæ kariuo-menæ idealizuoti, reikëtø „Kareiviodienoraðtá“ atidþiai sklaidyti, o áþan-gos tekstà mokytis atmintinai, kadásisàmonintø, jog á ðià „vyriðkumomokyklà“ patekusiems „tekdavo ið-kæsti muðimus, kankinimus ir paþe-minimus nesiskundþiant, dirbti visusjuodus darbus ir tenkinti vyresniø ka-reiviø norus. [...] maþai kas þinojo,kad daug kareiviø mirdavo ar nusi-þudydavo pirmaisiais tarnybos me-tais. O tie, kurie iðgyvendavo, gráþæá civiliná gyvenimà kentëdavo nuoalkoholizmo ir depresijos, bûdavolinkæ smurtauti ir sunkiai toleruo-davo kitoká poþiûrá.“ (p. 2)

Kadangi fotografavimas SSSRkariuomenëje, kaip ir dauguma da-lykø sistemoje, buvo grieþtai regla-mentuojamas ir eiliniams draudþia-mas, Zinkevièiaus albume þiaurumoiðraiðkos uþfiksuotos daugiausiaitekste, o nuotraukose – vos áþiûri-mos. Áþangos tekstas yra tarsi albu-mo „slaptas dugnas“, iðsamiai pa-aiðkinantis plika akimi nepastebimà

Vienas lauke karysGintaras Zinkevièius, Kareivio dienoraðtis:

1983–1985, Vilnius: Artbooks, 2014

kareiviø gyvenimo realybæ, slypin-èià uþ tariamai buitiðkø vaizdø. Iðþiûrinèiø á kadrà veidø nesimato,kuris yra „gerasis“, o kuris „bloga-sis“, – dauguma dëvi tam tikras netik kariuomenei, bet ir visai sovieti-nei kasdienybei áprastas kaukes, iðkuriø neámanoma pamatyti nei sa-distiniø polinkiø, nei baimës, neipsichologinës átampos. Taip, kartaisvaikinai susipeða, bet juk èia – natû-ralûs, nekalti „berniukø þaidimai“ –tik ðtai gestas, kuriuo kareivis Ma-tola uþèiaupia burnà kareiviui Pro-bakui (jo latviðka pavardë konevienintelë paraðyta lotyniðkom rai-dëm – autorius pagarbiai suraðë nuo-traukose, ypaè portretinëse, uþfik-suotø þmoniø vardus, pavardes, kaikuriø ir tëvavardþius), atrodo visainejuokingas ir gerai iðtreniruotas,kaip ir plëðri smurtaujanèiojo vei-do iðraiðka. Apsimetinëjimas tiekáaugæs á kraujà, kad tik þinantis, jogsmurtas kariuomenëje egzistavokiekviename þingsnyje, gali já pama-tyti ir atskleisti ið detaliø, pozø, ges-tø, laikysenos. Ir civiliniame gyveni-me visi buvo verèiami apsimetinëti,meluoti, vaidinti, kad viskas gerai,gesinti neþmoniðkà átampà neutra-liomis, „pasinëmis“ veidø iðraiðko-mis, kad nepasitenkinimas netaptødingstimi apkaltinti Tëvynës ir so-cializmo iðdavyste...

Dviveidiðkumà daþnai buvo netsunkiau pakelti nei fizines smurtoapraiðkas, nuolatiná alká, skurdà irbeprasmybæ: „Uþuot kovojæ su prie-ðu, kareiviai atlikinëjo beprasmesuþduotis, kurias jiems priskirdavodykinëjantys karininkai, o paskuimarino laikà iðradinëdami þiauriuspokðtus“ (p. 2). Zinkevièiaus nuo-traukos ir jas paaiðkinantys komen-tarai puikiai atspindi tai, kas ið tik-røjø vyko SSSR: uþ taikaus, ramausgyvenimo fasado slypëjo didþiulisnerimas, baimë, absurdas ir tragiz-mas. Todël jaunuoliams, nepatyru-siems sovietinës sistemos kasdieny-bës, bûtinai reikia þinoti tø dienønuotraukø kontekstà, nes vaizdai sa-vaime atrodo gana nekalti. Vien pozønegrabumas ir sunkiai suvaldomos, tikkai kur veiduose atsispindinèios „ne-gatyvios“ emocijos iðduoda didþiulákasdien patiriamà stresà, kurio ga-lo nesimatë ir nenusimatë.

Gintaro Zinkevièiaus nuotrauko-se ði sunkiai pakeliama atmosferauþmaskuota daugumà atvaizdø den-gianèiomis „dëmëmis“, kurios yratyèinis profesionalaus fotografotriukas. Neðvarumai, migla, tarsi ið-siliejæs muiluotas vanduo, paslap-tingas „nuodingas“ ðvytëjimas, vo-ratinkliai ar pamazgos iðryðkina,kaip kareivio dienos buvo vienodai„iðpeckiotos“ sunkiai pakeliamøemocijø, smurto, skurdo, purvo irfizinio nuovargio. Dar labiau ap-temdydavo jausenà þinojimas, kadvargstama dël niekam nereikalingø,beprasmiø, parodiniø veiksmø:„6 val. mus paþadindavo ir kaþkurbëgdavome maþdaug vienà kilo-metrà. Vëliau, jei matydavo karinin-kai, kilnodavome rankas ir kojas ar-

ba visaip kraipydavomës. Jei nebû-davo sniego, dar turëdavome pasi-volioti ant þemës.“ (p. 112). Vado-vybës þvilgsnis èia tampa lemiamuveiksniu: vergijoje viskas vyksta dëlto, kad nebûtum nubaustas neati-tikdamas reikalavimø. Smurto hie-rarchijoje „Didysis Brolis“ egzista-vo kiekvienam, netgi aukðto rangokarininkai nesistengë dirbti, nes þi-nojo, kad tai beprasmiðka. Jø pa-kumpusios figûros, persikreipusiosnugaros byloja (p. 7) apie „parodi-ná“, fasadiná fiziná pasirengimà, vyk-domà tik dël akiø. O ir prakiuræ tin-klai, surûdijæ laipteliai, vietoje ratøpo maðinomis pakiðtos plytos, ne-grabi, ðiurkðti, þmogui „nedraugið-

ti ið tokios dabarties tik skaièiuojant,struktûruojant laikà: giminaitis pa-sakojo, kad blaivià sàmonæ iðlaikëkiekvieno mënesio gale tuðinukuapibraukdamas dar vienà ið 24 (bû-tent tiek mënesiø sudaro 2 tarnybosmetus) kareiviðko dirþo skyluèiø.

Sovietiniam kareiviui kone vie-ninteliu árankiu, sugràþinanèiu jamnors kiek individualumo ir prime-nanèiu apie jo asmenybës egzista-vimà, tapo fotoaparatas. Net neryð-kiose grupinëse nuotraukose (p. 83)aiðkiai matyti, kaip varginanèios ru-tinos iðkankinti dvideðimtmeèiaivaikinukai dþiaugiasi dëmesiu, kaipatsigauna nors trumpam pakeitæágrisusià kareiviniø aplinkà á atokvë-

fo veiksmu èia pat paverèiamas„nuogo karaliaus“ portretu, kai pra-randamas valdingumo ir solidumosuteikiantis „lukðtas“.

Skvarbiausias ir turbût sàmonin-giausias visame albume þvilgsnis –paties Zinkevièiaus „Autoportre-tas“ (p. 65) su ironijos kibirkðtëlë-mis akyse. Bûtent neprilygstamasautoriaus humoras, sarkazmas irkandumas tikriausiai tapo vienu iðsvarbiausiø veiksniø, padëjusiø jampaèiam iðsaugoti sveikà protà ir pa-gelbëjusiø já iðsaugoti kitiems. Sim-boliðkas grupës, kurioje jam tekogroti, pavadinimas – „Ryðio patikri-nimas“ – tapo puikia metafora tar-pusavio santykiams nustatyti. Kar-tu tai ir ryðio su pasauliu metafora:tvorø ir taisykliø apribotoje erdvë-je vis dëlto egzistuoja kaþkas, ko ga-lima ásitverti ir laikytis sunkià aki-mirkà. Ðios fotografijos, galimaspëti, áprasmino Zinkevièiaus bûtátarnybos laikotarpiu, kartu ir iðkëlëbegalæ klausimø apie þmogiðkumàir þmones, kuriuos matai ðalia kiek-vienà dienà, bet negali paþinti: „Ge-ras buvo mano toks draugas. Pasi-ðnekëdavom apie viskà. Tik niekadanesupratau, kodël jam norëjosi bû-ti jefreitorium?“ (p. 114).

Dabar albumo autorius galëtø ðákoðmarà apraðyti detaliau, – dël do-kumentikos ir ðventos teisybës, kaipneretai daro savo uþraðuose buvætremtiniai ar partizanai, – bet pasi-renka netraumuoti skaitytojo. Apiekasdienius iðbandymus kalbama tikuþuominomis, su ðviesiu humoru,nesileidþiant á detales, nemësinëjantskausmo: „...mus tada dauþydavo ið-tisai: ir automatais, ir spardydavo,ir visa kà“ (p. 1) – baisu ir ásivaiz-duoti, kas slypi uþ pastarosios fra-zës. Bet siaubo apraðymas nëra au-toriaus tikslas, jis iðsivaduoja nuo jokurdamas ðios absurdiðkos „plane-tos“ kronikà: ið bespalvës, skurdo irbaimës kupinos realybës iðkristali-zuodamas giliausiai slypintá bran-duolá. Fotografavimas suartinaþmones tarpusavyje, gelbsti nuo vi-siðko savæs praradimo, leidþia nau-dotis uþslëptomis prasmëmis (apietai iðraiðkingai kalba „nusikryþiavu-sio“ kareivio nuotrauka, p. 54) ir jo-mis þaisti nepriklausomai nuo vado-vybës, kuri jø niekada nepamatys,nes nemoka deramai ásiþiûrëti. Priedisidentø veiklos nemaþai prisidë-jæs muzikas ir menininkas Vladimi-ras Tarasovas yra sakæs, kad prieðsistemà kovojæ menininkai scenojenemosavo vëliavomis ðaukdami,kaip nekenèia komunizmo, bet ra-do gudresniø bûdø perduoti ðià þi-nià publikai. Juk bûtent dviprasmy-bës, „slaptas dugnas“ ir uþuominos,visa menininkø iðmaniai iðvystytaEzopo kalba kadaise suvienijo màs-tanèius ir maiðtaujanèius SSSR pi-lieèius greièiau ir sëkmingiau nei at-viras pasiprieðinimas reþimui, kurávaldþia „gesino“ vëlgi smurtu. Zin-kevièiaus sudarytas „Kareivio die-noraðtis“ yra puikus pavyzdys, kaipámanoma ðià kalbà ávaldyti net irsunkiausiomis sàlygomis.

ka“ ir tarsi tik teoriðkai pritaikyta,„smûgius mëgstanti“ sovietinë kari-në technika (p. 43, 69, 91, 99) nesu-teikë në maþiausio ðanso laimëti jo-kio karo. Ðie nuotraukø epizodainejuèiomis priminë Viktoro Pelevinoromane „Omonas Ra“ apraðytas so-vietiniø kosmonautø pratybas, kurio-se „árangà“ sudarë sudëvëtos antklo-dës, rëèiai, virvës, folijos gabalai ir kitibuitiniai daiktai, ið kuriø buvo kuria-ma skrydþiø á kosmosà butaforija,reikalinga laikraðèiuose spausdina-moms oficialioms nuotraukoms pa-daryti. O ir realiø kareiviø ágûdþiaisvaldyti ginklà niekas per daug nesi-rûpino: „Asmeniðkai að per tarnybàðaudþiau net tris kartus“ (p. 113).

Poþiûris á „tëvynës gynëjà“ atsi-spindi net smulkmenose: kareivistebëra svarbus tik popieriuose iroficialiuose paraduose, o net mi-nimaliausiu jo patogumu niekasnesirûpina. Beveidë masë tëra „sus-penduoti kûnai“ (p. 7) be valios, ta-patybës ir sielos, o jø kasdienybë –tik kankinantis „dabar“, áraðytas ka-reivio Zinkevièiaus eilëraðtyje: „në-ra nei ateities, nei praeities, tiktaiðlykðtus DABAR“ (p. 65). Kai kampavykdavo psichologiðkai iðsivaduo-

pá gamtoje (p. 4), fotografuojasi nettualetuose ir prie ðiukðliø (p. 101,103). Net prastos kokybës nuotrau-kose matyti, kad veiduose atsispin-di jausmai, þvilgsnis stiprus (p. 105),o emocijos autentiðkos, neprideng-tos melo (p. 97). „Nelegaliai“ aki-mirkas gaudantis fotografas Zinke-vièius iðnaudoja ir jautriausiasakimirkas, kai þmogus yra labiau-siai paþeidþiamas – iðvargæs po ne-miegotos nakties (p. 41), apsvaigæs(p. 85) ar kvailo ðëlo uþvaldytas(p. 43) – jis parodo tikràjà savo esy-bæ. Tai labiausiai akivaizdu nuotrau-kø porose, kur tas pats kareivis nu-paveiksluotas su áprastine, kreiva,„dël viso pikto“ iðspausta ðypsenë-le ir susimàstymo akimirkà (p. 85).Nesunku pastebëti, kaip ðie kareiviøveidai skiriasi nuo sustingusiø, paro-diniø, apsimestinai rimtø iðraiðkøklausant SSSR himno (p. 61) ar nuovadø veidø, kuriems apsimestinësrimtumo ir solidumo minos jau ta-po gumine, tarsi priaugusia prie vei-do kauke (p. 35), bûdinga visiemsSSSR (ir ne tik) valdininkams. Pa-sipûtæs, kaþkuo panaðus á virðujekabantá Lenino portretà vado vei-das sàmoningai negrabiu fotogra-

Ið knygos „Kareivio dienoraðtis: 1983–1985“ A U T O R I A U S N U O T R .

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Davidà Fincherá vis daþniau ási-vaizduoju tarsi kino mikrochirurgà,bandantá iðsiaiðkinti, kur formuojasiþmoniø santykiai, jø troðkimai, po-elgiø motyvai, baimës. Taèiau neabe-joju, kad laukiantys ið reþisieriausnaujø „Septyniø“ ar naujo „Kovosklubo“, paþiûrëjæ „Dingusià“ („Go-ne Girl“, JAV, 2014), greièiau nusi-vils. Po „Zodiako“ ir „Socialinio tin-klalapio“, regis, Fincheriui nebeádomusukrësti þiûrovø átaigiu, estetizuotuprievartos ir blogio reginiu ekrane,nors tamsiøjø þmogaus sielos pa-slapèiø naujame filme taip pat bus sukaupu. Man regis, Fincheris bene pir-masis ið didþiøjø ðiø dienø reþisieriøsuprato, kad kino postmodernizmasbaigësi. Taèiau gerai iðmoktos jo pa-mokos (pirmiausia – dviprasmiðku-mo) leidþia reþisieriui artëti prie ki-tokios kino kalbos. Jis eina tuopaèiu keliu kaip ir daugelis filosofø,kurie atsisakæ barokiðkos (tarptau-tinës, pseudomoksliðkos ir pan.) kal-bos siekia paprastumo ir bando kuotiksliau suformuluoti mintá. „Dingu-si“ – paprastas filmas. Kiekvienamejo kadre – tik tai, kas bûtina. Finche-ris nenori stebinti, kurti vizualiniø di-gresijø ar þaisti intertekstiniø þaidi-mø. Postmodernistines ámantrybes jispaverèia kino pasisakymo konteks-tu. Fincheriui ðaltakraujiðka blondi-në ar duðo grindimis tekantis krau-jas – nebe nuoroda ar uþuomina áHitchcockà, o tiesiog kino materi-ja. Panaðiai atsitinka ir su filmo

struktûra: reþisieriui nebereikia vie-nintelës tiesos ieðkanèio tarpininko,tarkime, tyrëjo, „Dingusioje“ tiesospaieðkos vyksta temos ir vaizdø lyg-menyje, todël tikrais reþisieriaus ben-draautoriais tampa operatorius Jef-fas Cronenwethas ir muzikos autoriaiTrentas Reznoras bei Atticusas Ros-sas. Pagalvojau, kad „Dingusios“struktûra idealiai tiktø filmui apienesenus pakaunës ávykius.

Pagal Gillian Flynn (ji ir filmoscenarijaus bendraautorë) romanàsukurta „Dingusi“ prasideda kaiptrileris, bet Fincheris paspendþiaspàstus ne tik þiûrovams: recenzen-tas jokiu bûdu negali iðduoti siuþe-to peripetijø. Tai – bene vienintelisatvejis, kai svarbu neprasitarti, nesantraip atimsi ið potencialaus þiû-rovo ne netikëtumà ar tiesos atra-dimo malonumà, kurá jam parengëreþisierius, bet savarankiðkà kelià áfinalà – visos filmo kelionës tikslà.Klaidþiodamas kartu su „Dingu-sios“ personaþais pabaigoje randivisai kità filmà, nors pradþios ir pa-baigos kadrai – beveik identiðki: vei-dà dengiantys ðviesûs Eimës (Rosa-munde Pike) plaukai, glostomi josvyro. Taèiau pabaigoje nepastebi-mas judesys (kameros, galvos?) ati-dengs moters þvilgsná, kuris ir api-bendrins beveik tris kino salëjepraleistas valandas. Tik tai nereið-kia, kad pagaliau bus rastas atsaky-mas. Greièiau atvirkðèiai – tai darvienas reþisieriaus tiksliai suformu-luotas klausimas.

Tad raðant apie „Dingusià“ teks

apsiriboti iðeities taðku ir keliomisiðvadomis. Vienà graþø rytà, perpenktàsias vedybø metines, dingstaNiko Dano þmona. Gráþæs á namusNikas randa tik katinà, sudauþytàstikliná stalà, kraujo pëdsakus ir ið-kart átartinà tuðtumà. Palaipsniuiákalèiø vis daugëja. Kartu auga irpolicijos átarimai, kad bûtent Nikasnuþudë ir gerai paslëpë þmonà. Visdëlto ne tik ákalèiai, bet ir Niko pri-siminimai atskleidþia vis daugiaufaktø apie ið pirmo þvilgsnio idea-lià santuokà. Po ja slypi rutina, kuriabiem personaþams – ambicingiemsþurnalistams – tapo nepakeliama poto, kai bëgdami nuo ekonominëskrizës jie atvyko á maþà provincijosmiestelá.

Beno Afflecko kuriamas Nikasatrodo nesubrendæs ir nesolidus. Jisnuolat elgiasi ne taip – ðypsosi perþmonos dingimui skirtà spaudoskonferencijà, nesugeba paneigti Ei-mës dienoraðtyje uþraðytø faktø. To-dël nekeista, kad vyrà persekiojan-ti þiniasklaida sukuria ið jo pabaisà.Nors ið tikrøjø Nikas Danas yra tie-siog banalus nevykëlis.

Eimë tokia nebuvo niekad. Po to,kai tëvai apraðë jos vaikystæ popu-liarioje knygoje, Eimë visà gyveni-mà buvo garsenybë. Net ir dingusi.Þiniasklaida fiksuoja kiekvienà ty-rimo akimirkà, kuria versijas, jossklinda ið ávairiø televizijos ðou. Ide-ali moteris perfekcionistë, ambicin-ga kûrëja, pasiaukojusi nevykëliuivyrui Manhatano graþuolë, pati-rianti smurtà þmona.... Þiniasklai-

da vis daugina tobulosios Eimësávaizdþius, kurie, þinoma, taip patsiaubingai banalûs, antraip neatitik-tø auditorijos lûkesèiø. Taèiau Ro-samunde Pike meistriðkai kuria dis-tancijà tarp savo herojës ir jos tobuloávaizdþio, nuolat priversdama su-abejoti Eimës nuoðirdumu ir vidi-ne tvirtybe.

Kai jau atrodo, kad „Dingusi“ima antrinti televizijos kanalo „In-vestigation TV“ filmams, pavyz-dþiui, dokumentiniam serialui „Ma-no nuþudymo istorija“, Fincheriskeièia rakursà ir pradeda kità pasa-kojimà, kuris atskleis paslaptá, sly-pinèià po visu tuo, kà filme matë-me prieð tai. Iðkart po „Dingusios“perþiûros uþsiraðiau, kad perëjimasnuo vienos ávykiø perspektyvos priekitos atrodo per staigus, bet filmui„susigulëjus“ galvoje supratau, kadtaip reþisierius priverèia ir þiûrovussuabejoti nuosekliai suformuojamuáspûdþiu. Rodydamas dingimà Ei-mës akimis, kai ratas tarsi apsisuka,Fincheris dar kruopðèiau preparuo-ja ðiuolaikinæ santuokà ir neiðvengia-mà su ja susijusiø iliuzijø þlugimà.Kà daryti, kai meilë nyksta, nuos-kaudø daugëja, o gyvenimas kartutampa beprasmiðka prievole? Kai

persekioja mintis, kad viskà reikiakeisti ið esmës ir iðkart?

„Dingusi“ baigiasi greièiau kaipjuoda satyra, ir tai, be abejo, susijæsu visà filmà Fincherio rutuliojamuþiniasklaidos motyvu. Reþisieriusneslepia kartëlio. Þurnalistai, tele-vizininkai, spaudos atstovai nuolatkiðasi á Niko gyvenimà, persekiojair já, ir jo seserá dvynæ, teisia ir kaltinadar nesibaigus tyrimui ir neávykusteismui. Kuo daugiau þurnalistaikalba apie tragedijà, tuo fantasma-goriðkiau jà rodo Fincheris. Þi-niasklaida nuolat falsifikuoja tikro-væ, kuria „stebuklus“, bëga prieðaistraukiná, tiki mistifikatoriais ir visið-kais kvailiais, formuluoja idiotiðkasiðvadas, kurias skelbia damos – nuoðiø tobulai nugrimuotø veidø netnorëdamas nenuplëði pasitikëjimosavo teisumu grimasos. Viena ðiur-piausiø „Dingusios“ scenø – Benointerviu tokiai televizijos pitijai.Ádomu, kad advokatas, kuris pade-da Benui pasirengti laidai, ið tik-røjø moko já vaidinti, apsimesti,meluoti. „Dingusioje“ suformuluo-ta Fincherio dabarties diagnozë, þi-noma, neguodþia, bet tiksliai kon-statuoja ne tik filme rodomosvisuomenës bûsenà.

Nenubaustas blogisNauji filmai – „Dingusi“

Didelë rudens „Kino“ dalis skir-ta festivaliams – jau buvusiems irbûsimiems. Aistë Raèaitytë dalijasiLokarno ir Vroclavo kino festiva-liø áspûdþiais, Þivilë Pipinytë raðoapie Gdynës kino festivalyje pama-tytus naujus lenkø filmus, bet felje-tone abejoja, ar jø bûtinai turi bûtitiek daug: „Festivaliai puèiasi, rododaugybæ niekam nereikalingø filmø,rengia „industrijø“ susitikimus, kvie-èiasi kitø festivaliø atstovus, tad ne-nuostabu, kad svarbesni uþ filmus visdaþniau tampa átakingi sveèiai, jøkostiumai bei turistinës atrakcijos.“

Netrukus vilnieèius uþgrius darviena festivaliø banga. Ðià savaitæprasideda festivalis „In Latino“, ku-ris pristatys ir ádomià Kolumbijosfilmø programà. Á spalá pasislinkotradicinë Lenkø filmø savaitë. Josprogramà þurnale pristato IzoldaKeidoðiûtë, ilgai lauktà savaitësvieðnià – lenkø kino ir teatro akto-ræ Krystynà Jandà – kalbina AnetaAnra. Aktorë mielai bendradar-biauja su lenkø moterø spauda, tadir pokalbyje atsirado ne visai „kine-matografiðkø“ klausimø, pavyzdþiui,apie moters groþá. Spalio pabaigoje

Vilniuje prasidës „Nepatogus ki-nas“. Dokumentiniai ðio festivaliofilmai kasmet atspindi svarbiausiaspasaulio problemas. Ðákart progra-mos rengëjai akcentuoja karà, ko-rupcijà, diskriminacijà.

Lapkrièio pradþioje pakvies„Scanorama“. Festivalis, kaip visa-da, masina ir iðkiliais vardais, ir nau-jais atradimais, ir ádomiais susitiki-mais. Tradiciðkai atradimà lietuviøþiûrovams þada jo retrospektyva –ðiemet „Scanorama“ pristatys „lë-tojo kino“ klasikà Theo Angelopou-losà. Apie graikø kino meistro kû-rybà naujame „Kine“ raðo NariusKairys. Jis aptaria reþisieriaus poli-tines paþiûras ir jo filmø originalu-mà, teigdamas, kad Angelopoulo-so talentas – „konkreèius ávykiuspaversti poetiniais vaizdiniais, ku-riuos galima suvokti ávairiapusið-kai“.

Kitas iðskirtinis reþisierius, kurisðiame numeryje pristatomas „Ið ar-èiau“, – Davidas Fincheris. Jo nau-jas filmas „Dingusi“ kà tik pasiro-dë ekranuose. Filmà recenzavoAuðra Kaziliûnaitë, o RamûnasPronckus apþvelgë amerikieèiø re-

þisieriaus kûrybà ir aptarë svarbiau-sius jo stiliaus bruoþus. Vienà jøávardijo pats reþisierius: „Netrukdy-ti medþiagai.“

Regis, toká ðûká pasirinktø ir nevienas dokumentinio kino kûrëjas.Su dokumentika susijæ keli ðio „Ki-no“ straipsniai. Santa Lingevièiûtëaptaria ðiemet Karlovi Varuose pa-matytus konkursinius dokumentiniusfilmus, Agnë Mackevièiûtë kalbinaten pat surengtos retrospektyvos au-toriø – britø kûrëjà Benà Riversà. Þi-vilë Pipinytë atsigræþë á ðios kino rû-ðies istorijà, norëdama pasiaiðkintidokumentinio kino ir tikrovës san-tykius. Vienas ðio kino pradininkøRobertas Flaherty rëmësi tikrovësstebëjimu, kitas – Dziga Vertovas –siekë maksimalios „kino tiesos“. Joprincipus po keliø deðimtmeèiø atgai-vino prancûzø cinéma vérité kûrëjai,kurie itin buvo pamëgæ paslëptà ka-merà. Taèiau dokumentinio kino ne-iðsemia tik stebëjimas, todël britø do-kumentinio kino mokyklos kûrëjasJohnas Griersonas teigë, kad tikro-væ bûtina „dramatizuoti“, o gyvaslenkø dokumentinio kino klasikasMarcelis Ùoziñskis visada pabrëþia

„tikrovës sutirðtinimo“ principus.Straipsná papildo trijø dokumenti-ninkø – Dzigos Vertovo, MarcelioÙoziñskio ir Vitalijaus Manskio ma-nifestai.

Á kino istorijà atsigræþë ir Nerin-ga Kaþukauskaitë. Straipsnyje„Ankstyvieji prancûzø kino teoreti-kai: koks ir kam egzistuoja kûnas ki-ne“ ji raðo apie prancûzø avangar-dinio judëjimo – kino impresionizmoteoretikø bandymus apibûdinti ki-no vaizdo specifikà.

„Kino teatre“ Laima Kreivytë re-cenzuoja Jonathano Glazerio filmà„Po oda“, Gediminas Kukta – AsiosArgento „Mergaitæ su katinu“, Ramû-nas Pronckus – Patrico Hugheso „Ne-sunaikinami 3“, Vladas Roþënas – Phi-lippo Noyce’o „Siuntëjà“, „Namøkine“ Pronckus trumpai, o kartais netpiktai aptaria Wong Kar-Wai „Didájámeistrà“, Joelio Hopkinso „Meilëspunðà“, Marko Halfströmo „Pabë-gimo planà“ ir Jaume Collet-Serra„Non-Stop“.

Nors dauguma lietuviðkø prem-jerø dar prieð akis, ekranuose jaupasirodë ilgai ir gausiai reklamuo-tas Igno Jonyno „Loðëjas“. „Lietu-

viø filmotekoje“ já aptaria PaulinaPukytë. Recenzijos autorë nori ly-ginti „Loðëjà“ su Cristi Puiu, Rai-nerio Wernerio Fassbinderio, Rid-ley Scotto filmais, bet, regis, pati tonenorëdama tik paryðkina lietuvið-ko filmo „antriðkumà“. Agnei Mac-kevièiûtei abejoniø sukëlë ir Ramu-nës Rakauskaitës „Radviliada“ –ðvieèiamasis filmas vaikams ir jau-nimui. Uþtat visiðkai netikëto lietu-viðko filmo paþadas nuskamba JorësJanavièiûtës pokalbyje su reþisiere Li-na Luþyte, kuri Rumunijos sostinëjeBukareðte montuoja savo vaidybinápilno metraþo debiutà darbiniu pa-vadinimu „Ar tu mane myli“. Dar þur-nalas atsisveikina su iðkiliais lietuviøaktoriais Eugenija Ðulgaite ir Dona-tu Banioniu, kurie, matyt, ne vienamir ákvëpë meilæ lietuviø kinui.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Tarp festivaliøNaujo „Kino“ skaitymo malonumai

7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 9 psl.

K i n a s

Rodo TV

Kai gali padëti neiðtikimybëPaskutiniais deðimtmeèiais spor-

tas ir pas mus tapo pelningu verslu,juk neatsitiktinai televizijos tran-sliuoja net kokiame nors Lietuvosuþkampyje vykstanèias provincijoskomandø varþybas. Taèiau nepa-mirðta ir sovietiniø sporto funkcio-nieriø patirtis, ideologizuojant iridealizuojant lietuviø sportininkøpergales. Tai persmelkë net sportokomentatoriø þodynà. Kai netyèiapataikau ant sporto þiniø, nesvar-bu, koks bûtø kanalas, visad girdþiuapie tai, kad lietuviai kaþkà „palau-þë“, „sutriuðkino“ ar dar kaip kitaipsusidorojo su varþovais. Jei ateiviaiklausosi lietuviðkø sporto laidø, jie,ko gero, ásivaizduoja, kad èia stadio-nuose nuolat liejasi kraujas ir lûþtakaulai. Tokio begëdiðkai kièinio pa-triotizmo, kaip kad liaupsinantsportininkus, niekur daugiau neið-girsi. Ypaè kai, dalyvaujant laimin-giems miestelënams ir televizijai,pasitinkami ið kokiø nors þaidyniøsugráþæ sportininkai. Taèiau daugiauuþ þodþius apie mentalitetà pasako

kokia nors iðkalbinga detalë. Messu ðuniuku mëgstame pasivaikðèio-ti prie Neries. Ten olimpieèiø gar-bei neseniai pervadintoje gatvëjeásikûrusi kaþkokia sporto organiza-cija. Kelerius jos vartus ið visø pu-siø „puoðia“ perspëjimai, kad ðunisteritorijoje vedþioti grieþtai drau-dþiama. Niekad nemaèiau, kad koksnors ðuo ar jo ðeimininkas kësintø-si á ðià teritorijà. Bet toks jau, ma-tyt, tø sporto funkcionieriø menta-litetas – visada malonu kà norsuþdrausti ir pasijusti visagaliui. Ta-da gali bent trumpam pamirðti ne-ðvarius sportininkø darbelius, kurievis iðkyla á pavirðiø, – parduotus ma-èus ir kitokias „gudrybes“. Juk ko-rupcija – sporto kasdienybë.

D.J. Caruso 2005 m. filme „Pini-gai dviem“ (TV3, 12 d. 23.45) sëkmin-

gà karjerà padaræs futbolininkasBrendonas (Matthew McConaug-hey) po traumos priverstas ieðkotinaujo darbo. Jis prisimena bukme-kerá Volterá (Al Pacino). Ðis kadaisesiûlë Brendonui pinigingas aferas.Brendonas tampa ekspertu ir daþ-nai spëja, kas bus nugalëtojas. Abuvyrai pradës pavojingà þaidimà, ku-ris atneð milijonus. Brendonas tapstelevizijos þvaigþde, taèiau anksèiauar vëliau bus priverstas suprasti, kadVolteris juo manipuliuoja. Netvir-tinu, kad „Pinigai dviem“ – nuosta-bus filmas, bet aktoriai pasistengë,kad ilgam ásimintume manipuliavi-mo mechanizmus. Sporte to tikrainestinga.

„Snobo kine“ (TV1, ðávakar, 10 d.22.40) taip pat apie sportà – TomoHooperio (to, kuris sukûrë „Kara-liaus kalbà“ ir dainuojanèius „Varg-dienius“) filmas „United“ prakeiks-mas“ (2009). Jis perkels á tuos laikus,kai futbolà þaidë ne trumpikes ir ko-kius nors tualeto reikmenis rekla-muojantys graþuoliai ar besikan-dþiojantys neurotikai, o kieti vyrai,ir sporto klubai dar nepriminë sëk-mingø korporacijø. Tai biografinis

filmas apie legendiná futbolo treneráBrianà Clough (filme já suvaidinoMichaelas Sheenas). Bet filmas netik apie sportà. Jis apie meilæ fut-bolui. Futbolo nesuprantu, meilësjam – taip pat, bet abu „United“prakeiksme“ parodyti meistriðkai.

Lasse Hallströmas garsëja pasa-kojimais apie meilæ. OperatoriusSvenas Nykvistas nufilmavo ne vie-nà Ingmaro Bergmano filmà. Jø„Tema pokalbiui“ (TV1, 14 d. 21 val.)sukurta 1995-aisiais, tad gal pasiro-dys naivoka, nors scenarijø paraðëpo „Telmos ir Luizos“ iðgarsëjusiCallie Khouri. Filmo herojë Greis(ðvytinti Julia Roberts) uþaugo tur-tingoje ðeimoje, sëkmingai iðtekëjoir turi talentingà dukrelæ. Gyveni-mas teka ramiai, nors moterá grau-þia mintys, kad ji neágyvendino savoprofesiniø ambicijø. Greis suþino,kad vyras (Dennis Quaid) jai neið-tikimas, ir nusprendþia pakeisti gy-venimà. Dabar tokia keièianti gyve-nimà moteris tapo ne tik spalvotøþurnalø, bet ir roþinës literatûrosbanalybe, bet siûlau ðákart pasi-kliauti nostalgija.

Didþioji ðiuolaikinio kino dalis

skirta, deja, nenorintiems subræsti.Jiems televizijos geriausiu laiku ro-do animacinius pilnametraþius fil-mus. Nenustebau ðios nakties TV3anonse prie 10 d. 00.50 rodomo Pe-terio Hedgeso filmo „Keistas Timo-èio Gryno gyvenimas“ (2012) radæsmagiðkà prieraðà „Filmas visai ðei-mai“. Tiesiog negaliu nesidþiaugti,kad penktadienio naktá visa ðeimaþiûrës filmà apie porà, kuri prara-do viltá turëti vaikà. Jie nusprendþiaapraðyti savo trokðtamà kûdiká ir pa-kasa jo apraðymà po medþiu. Tà pa-èià naktá ðeimos namuose pasirodoberniukas Timotis...

Visai kitokià pasakà LNK þiûro-vams sekmadienio vakarà (12 d.21.45) paseks prodiuseris TimurasBekmambetovas ir reþisierius Chri-sas Gorakas. Jø filmas „Tamsiausiavalanda“ (2011) pasakoja apie ke-turis amerikieèiø turistus, kurie at-siduria viename Maskvos bare kaiptik tada, kai miestà uþpuola ateiviaiið kosmoso. Amerikieèiai, þinoma,neliks be darbo, nors átartinai tuð-èià Kremliø vargu ar verta gelbëti.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Þivilë Pipinytë

Spalio 15–21 d. Vilniuje rengia-ma 14-oji Lenkø kino savaitë. Ren-gëjai – Lenkijos institutas Vilniujesiûlo 10 naujø (dauguma tik ðiemetpasirodë ekranuose, dalis dar tik lau-kia premjeros) filmø ir iðkilios len-kø aktorës Krystynos Jandos filmøretrospektyvà. Savaitës programoje –ávairiø kartø reþisieriø filmai, atspin-dintys kûrëjø norà kalbëti apie ak-tualius klausimus arba juos ávardy-ti, ir filmai, kuriø autoriai græþiasi ánetolimà praeitá. Lenkø kûrëjus do-mina stiprios asmenybës, jø konflik-tai su sistema ir savimi.

Andrzejaus Wajdos filmas „Valen-sa. Vilties þmogus“ („Waùæsa. Czùowiekz nadziei“, 2013) pasakoja apie pa-prastà laivø statyklos elektrikà, ne-tikëtai tapusá „Solidarumo“ lyderiu.Wajdà, kuris judëjimo istorijà sekënuo pat jo atsiradimo pradþios, ir ðia-me filme domina istorijos ir asme-nybës santykis. Reþisierius rodo,kaip jo herojus ima suvokti poreikápasiprieðinti sistemai, aiðkinasi, ko-dël bûtent jis tapo lyderiu ir legen-da. Filmas susitelkia á politinës Le-cho Waùæsos kovos pradþià, kaiRoberto Wiæckiewicziaus vaidina-mam herojui nuolat reikia rinktis,ar tæsti kovà, ar saugoti ðeimà, ku-rioje auga aðtuoni vaikai. Wajda su-kûrë kontroversiðkà istorijos pasirink-to þmogaus portretà, kurá papildomeistriðkai atkuriama Waùæsos ap-linka – kasdienius nepriteklius pa-tirianti, bet vyrà palaikanti þmona(Agnieszka Grochowska), sekimo irnerimo atmosferà tirðtinantis sau-gumas, augantis darbininkø nepa-sitenkinimas valdþia.

Waùæsos amþininkas buvo pulki-ninkas Ryszardas Kukliñskis, kurioistorijà filme „Jack Strong“ (2014)pasakoja Wùadysùawas Pasikowskis.

Stiprûs þmonës, ásimenantys vaizdaiArtëja 14-oji Lenkø kino savaitë

Filmo herojus – Liaudies Lenkijosarmijos Generalinio ðtabo pulkinin-kas Ryszardas Kukliñskis, tapæs vie-nu sëkmingiausiø CÞV agentø irprisidëjæs prie sovietø imperijos þlu-gimo. Marcino Dorociñskio vaidi-namam Kukliñskiui mintis perduo-ti slaptus Varðuvos karinio blokodokumentus amerikieèiams gimëpo to, kai pamatæs slaptus sovietøplanus jis suprato, kad Lenkija bustiesiog pasinaudota kaip kovø plac-darmu. Bûtent patriotizmas ir pa-verèia pulkininkà ðnipu. Paèioje fil-mo pradþioje parodæs, kas laukiapulkininko, jei sovietai já susektø,reþisierius atskleidþia herojaus pa-sirinkimo dramatizmà.

Dar vienà stiprios asmenybës is-torijà pasakoja Joanna Koss-Krau-ze ir Krzysztofas Krauze filme „Pa-puða“ („Papusza“, 2013). Filmoherojë – romø poetë BronisùawaWajs, raðiusi Papuszos slapyvardþiu.Jos talentas buvo atrastas po Ant-rojo pasaulinio karo, taèiau liko ne-suprastas paèiø artimiausiø þmoniø.Jie manë, kad apraðydama klajok-liø èigonø gyvenimà poetë iðduodasavuosius. „Papuða“ iðsiskiria áspû-dingais, senas fotografijas prime-nanèiais vaizdais, kuriø kine seniaineteko matyti. Taèiau labiausiai ási-mena dramatiðkas moters paveiks-las, kurá sukûrë Papuðà suvaidinusiJowita Budnik.

Ryszardas Bugajskis filme „Uþda-roji sistema“ („Ukùad zamkniæty“,2013) gráþta á visai netolimà praeitá.Filmo scenarijaus pagrindu tapoLenkijoje vis dar prisimenama by-la, kai trys verslininkai buvo netei-singai apkaltinti nesumokëjæ mo-kesèiø ir prarado turtus bei geràvardà. Vëliau jie buvo iðteisinti, betliko suþlugdyti materialiai ir psichið-kai. Regis, demokratiðkoje Lenkijo-je juos turi saugoti ir valstybë, ir tei-

singumo sistema, bet atsitinka at-virkðèiai. Prokuroras Kuþava (JanuszGajos) sumanë atimti pelningà ver-slà ir todël sufabrikuoja jiems bylà.

Vienas originaliausiø savaitës fil-mø – Wojciecho Smarzowskio ek-ranizuotas Jerzy Pilcho romanas„Stiprusis angelas“ („Pod mocnymanioùem“, 2014). Pilcho proza – ið-ðûkis bet kuriam reþisieriui, betSmarzowskiui pavyko perteikti kny-goje pavaizduotà alkoholiko praga-rà. Filmo herojus – raðytojas Jeþis(Robert Wiæckiewicz) – nuolat su-gráþta á baltosios karðtligës iðtiktø al-koholikø gydyklos skyriø. Raðytojosàmonës srautà Smarzowskis paver-èia ðokiruojanèiø vaizdø kaleido-skopu, kur nelieka tiesiø veiksmo li-nijø, suyra laiko supratimas irmaterializuojasi degradacijà stebintisvidinis raðytojo „að“. Kartu tai filmasapie kûrybà, kovà ir amþinà meninin-ko bandymà iðplësti intelektualiniobei jutimø paþinimo ribas.

Jauniesiems þiûrovams skirtas Ro-berto Gliñskio „Akmenys apkasams“(„Kamienie na szaniec“, 2014) –chrestomatinës Aleksandro Ka-miñskio knygos ekranizacija. Filmoherojai – trys Varðuvos abiturientai,kuriø suaugusio gyvenimo viltis su-griovë Antrasis pasaulinis karas.Karo metø kasdienybë Alekà, Zoð-kà ir Rudà paverèia kovotojais, sà-moningai aukojanèiais asmeninælaimæ ir meilæ.

Drastiðkas Annos Kazejak „Paþa-das“ („Obietnica“, 2014) – apieðiuolaikinius paauglius, kuriems na-muose daþnai stinga meilës ir supra-timo. Jausmø tuðtuma pastûmëjapagrindinæ filmo herojæ Lilà á nusi-kaltimà. Paauglë reikalauja, kad ne-va jà iðdavæs Janekas nuþudytø tà,su kuria jis buvo neiðtikimas Lilai.

Vienas geriausiø ðiømetinio Gdy-nës kino festivalio filmø – debiutan-

to Krzysztofo Skonieczny „HardkorDisko“ (2014) – máslingas, preten-zingas, bet ilgai „nepaleidþiantis“.Jo herojus Marcinas, kaip pats sa-ko, yra „ieðkantis“. Vienà vakarà jisatsiduria prie sëkmingo architektoir teatro dailininkës namø durø, su-artëja su jø dukra, o paskui þiauriainuþudo abu merginos tëvus. Kodëltaip atsitiko, reþisierius neaiðkina.„Hardkor Disko“ siuþetas primenaPiero Paolo Pasolini „Teoremà“, fil-me gausu ir uþuominø á kitus reþi-sierius. Taèiau narkotikø svaigulio irdidmiesèio euforijos persmelktosVarðuvos vizija jame sufleruoja apienaujà lenkø kino talentà.

Tokiu talentu jau pripaþintas To-maszas Wasilewskis, kurio daugybësfestivaliø apdovanotame filme„Plaukiantys dangoraiþiai“ („Pùynàcewiæzowce“, 2013) prabylama apiehomoseksualumà. Filmo herojus,jaunas plaukikas Kuba netikëtai pa-èiam sau ásimyli vakarëlyje sutiktàMichalà. Kubai ðis jausmas tampa di-dþiuliu iðbandymu: jis gyvena su Sil-vija, kuri laukiasi kûdikio. Vaikinasbijo ir nemoka prisipaþinti jai ir mo-tinai, kas atsitiko. Taèiau bûtentjausmas Michalui iðvaduoja Kubà iðkasdienybës rutinos, suteikia jaus-mø pilnatvæ. Wasilewskis subtiliaianalizuoja savo personaþø jausmus,jø neteisdamas ir neironizuodamas.

Lenkø kino savaitë suteiks gali-mybæ pamatyti bene patá sëkmin-giausià pastarøjø metø lenkø filmà.Tai Paweùo Pawlikowskio „Ida“(2013) – kuklus, kamerinis, nespal-votas filmas. „Idos“ veiksmas nuke-lia á 7-ojo deðimtmeèio pradþiosLenkijà. Aðtuoniolikmetë naðlaitëAna uþaugo vienuolyno prieglaudo-je ir rengiasi priimti áþadus. Taèiauprieð tai ji turi ávykdyti vienuolynovyresniosios valià: susipaþinti su vie-nintele savo giminaite Vanda. Ka-daise átakinga prokurorë, praminta„kruvinàja Vanda“, iðkart pareiðkia,kad ið tikrøjø Ana yra þydë Ida –per karà þuvusios jos sesers duktë.Jos vaþiuoja á kaimà, suranda Idostëvø namus. Vanda ásitikinusi, kadper karà þydus slëpæs dabartiniø ðei-mininkø tëvas pats juos ir nuþudë.Pawlikowskiui rûpi ne tik Vanda(Agata Kulesza), kuri netrukus pa-ti suves sàskaitas su gyvenimu, betir Ida (debiutantë Agata Trebu-chowska). Pawlikowskis filmà irkonstruoja kaip dviejø stipriø asme-nybiø susidûrimà. Tikrasis iðbandy-mas Idos dar tik laukia. Mergina tu-rës pasirinkti, bûti vienuole Ana arVandos dukterëèia Ida. Asketiðkà„Idos“ pasakojimà papildo nostal-giðki, intensyvûs, prisodrinti detaliø,ðviesos ir ðeðëliø þaismo, juodos, bal-tos ir pilkos atspalviø vaizdai.

„Pinigai dviem“

„Stiprusis angelas“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

S p a l i o 1 0 – 1 9

Mirus mylimai Mamai,nuoðirdþiai uþjauèiame aktoriø

SAULIØ BALANDÁ ir joartimuosius.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 10 d. — paroda „Judanèios raidës“

Paroda „Pirmavaizdþiai: idëjos, eskizai,

modeliai ir instrukcijos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Paryþiaus mokyklos dailininkai ið

Baltarusijos. Ið AB „Belgazprombank“

kolekcijos, muziejiniø ir privaèiø rinkiniø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Paroda „Europos Viduramþiø ir Renesanso

gobelenai. Gijomis iðausta istorija“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 19 d. — paroda „Jaunojo tapytojo prizas“

Paroda „Neatsakytasis Q“

Melanie Smith paroda „Krokodilai ir keltuvai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 18 d. — Austrø menininkø kûrybos paroda

„Grafikos þvilgsnis — menas ið Zalcburgo“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Deimanto Narkevièiaus personalinë paroda

„Skamba lyg XX amþiuje“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 16 d. — Olgos Wielogórskos paroda „Kaip

danguje, taip ir þemëje...“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Aleksando Pogrebnojaus ir Vidos Simanavi-

èiûtës (A&V) kûrybos 20-meèiui skirta

fotoparoda

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 11 d. — Juliaus Vaicekausko fotografijos

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Cooltûrisèiø paroda „Pogrindþio antropolo-

gija“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 11 d. — Vaclovo Krutinio paroda „Skulp-

tûros ir narstiniai“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Vilniaus keramikos meno bienalë

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 18 d. — Rûtos Petronytës juvelyriniø

kûriniø paroda „Fragmentai“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

Paroda „Pinigai karikatûroje II“

Galerijos vitrinoje — tarptautinë ðiuolaikinio

metalo meno bienalë „METALOfonas:

asmeniðkai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Tarptautinë ðiuolaikinio metalo meno

bienalë „METALOfonas: asmeniðkai“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Jaunøjø menininkø paroda „Peizaþo mimik-

rija“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Sauliaus Dastiko paroda „Vietos“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“

Sare (Evgenia Sarkisian) paroda

Senamiesèio menininkø galerija-dirbtuvëTotoriø g. 22—4

Vilmos Fioklos Kiurës tapybos paroda

„Þvërys ir ðventieji“

Jono Meko vizualiøjø menø centrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus + Fluxus“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

Cloé Cruchaudet komiksø paroda „Mauvais

genre“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Vilmos Samulionytës ir Sugar Magnolija

Wilson paroda „Rua da Alegria“ (Dþiaugsmo

gatvë)

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Ievos Gudmonaitës tapybos paroda „Laukai

prie Vilnelës“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

Vilniaus vaikø ir jaunimo mokyklos dëstyto-

jø-dailininkø paroda „Vizitinë kortelë“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Leonardo Tuleikio, Aloyzo Stasiulevièiaus ir

Rimo Bièiûno tapyba

Lietuvos architektø sàjungaKalvarijø g. 1

nuo 10 d. — architektûros paroda „Þvilgsnis á

save 2013—2014“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 15 d. — Andriaus Burbos paroda „Kai bûni

ne jaunas“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Nuo fiordø iki Alpiø virðukalniø:

Europos peizaþai ið Mykolo Þilinsko (1904—

1992) kolekcijos“

nuo 16 d. — paroda „Andrzej Wajda.

Kaunas — Vilnius“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Tarptautinë akvarelës bienalës „Baltijos

tiltai“ paroda „Rezonansas“

Jûraèio Zalenso paroda ið ciklo „Lûþio kartos

vardai“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Osvaldo Jablonskio akvarelës paroda „Gelto-

nas gandras“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Vytauto Kauno paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Dainio Gudovskio (Latvija) akvareliø paroda

Raudondvario dvaro rûmaiPilies takas 1

Salvadoro Dali ir René Magritte’o taikomojo

meno darbø paroda „Daiktiðkieji siurrealiz-

mo atspindþiai“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 10 d. — tarptautinio projekto „ Paþink

svetimðalá“ paroda „9000 km“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 15 d. — Monikos Furmanavièiûtës tapy-

bos darbø paroda „Irvisdëltoneta“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Menininkiø grupës „5 erdvës“ paroda

pavadinimu „Ru2o“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

Gyèio Skudþinsko paroda

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Viktorijos Iljinos (Baltarusija) paroda

iki 16 d. — paroda „IX“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 11 d. — paroda „Ðiauliø meno faktorius“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras10 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

11 d. 18.30 — „CARMEN“ (2 v. baletas pagal

G. Bizet muz.). Dir. — M. Barkauskas

12 d. 12 val. — J. Tamulionio „BRUKNELË“.

Dir. — A. Ðulèys

15 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — R. Ðervenikas

16 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).

Dir. — R. Ðervenikas

17 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

10 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

11 d. 18.30 — K. Binkio „ATÞALYNAS“.

Reþ. — J. Vaitkus

14 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

17 d. 18.30 — T. Ðevèenkos „KATERINA“.

Reþ. — B. Revkevièius (Ukrainos nacionalinis

dramos teatras)

Maþoji salë

11 d. 16 val. — E. Palmetshoferio „HAMLETAS

MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“. Reþ. — P. Ignata-

vièius

12 d. 16 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA-

LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

15 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

16 d. 19 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës

U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — B. Mar

17 d. 19 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

Studija

10 d. 19 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø

ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

11 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras11 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

12 d. 18.30 — P. Marivaux „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

14 d. 18.30 — „24 VALANDOS IÐ MOTERS

GYVENIMO“ (literatûriniai etiudai pagal

S. Zweigo noveles). Kûrëjos — V. Bièkutë,

V. Kochanskytë, D. Rudytë („Maþasis teatras.

Maþoji forma“)

15 d. 18.30 — „MANO TËVAS — AGAMEM-

NONAS“ (scenos ið Euripido pjesiø).

Reþ. — K. Bogomolovas (Rusija)

Valstybinis jaunimo teatras10 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

11 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ

DANGAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

11 d. 18 val. — PREMJERA! P. Zelenkos

„NYKSTANÈIOS RÛÐYS“.

Reþ. — R.A. Atkoèiûnas

12 d. 15 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

12 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

14 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

15 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

16 d. 11 val. — A. Pukelytës spektaklis-

ekskursija „EKSPEDICIJA Á TEATRO VIDØ“.

Reþ. — A. Pukelytë

16 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

17 d. 18 val. — O. Bogajevo „SLAPTOJI

DVIRATININKØ DRAUGIJA“.

Reþ. — A. Latënas

Oskaro Korðunovo teatras15 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

16 d. 19 val. OKT studijoje — S. Becketto

„PASKUTINË KREPO JUOSTA“.

Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras10 d. 18.30 — PREMJERA! W. Shakespeare’o

„KARALIUS LYRAS“ (su lietuviðkais titrais).

Reþ. — J. Vaitkus

11, 12 d. 18.30 — „KAIRIARANKIS“.

Reþ.-statytoja — Þ. Terterian (Maskvos

muzikinis teatras „Na Basmannoj“)

11, 12 d. 12 val. — „STEBUKLINGA ALADINO

LEMPA“. Reþ.-statytoja — Þ. Terterian

(Maskvos muzikinis teatras „Na Basmannoj“)

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Tarptautinë scenografijos studentø paroda,

skirta Lietuvos scenografijos mokyklos 85-riø

metø sukakèiai

iki 18 d. — Zenono Varnausko kûrybos paroda

Vilniaus dailës akademijaMaironio g. 6, Malûnø g. 5

Algimanto Ðvëgþdos (1941—1996) pieðiniø

paroda-konkursas

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 11 d. — VDA tekstilës katedros studentø

bendra paroda „Veltinys jaunai ir nerûpes-

tingai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

iki 19 d. — baldø dizaino restauravimo studen-

tø darbø paroda „Tradicijos ir inovacijos“

Projektas „Metalo metamorfozës“

Dailë

Nepaisant prieigø slogumo verta apsilankyti Jono Meko vizualiøjø me-nø centre („Vilniaus vartø“ verslo centre – Gynëjø g. 14, Vilnius), parodo-je „Fluxus + Fluxus“, kur kuratorius Kæstutis Ðapoka mëgina ágyvendintidvi uþduotis: gelbëti nuo dulkëjimo centro ágytà Fluxus kolekcijà ir susietijà su Lietuvos kontekstu. Pasirengti apþiûrai gali padëti Lietuvos tarpdis-ciplininio meno sàjungos leidinys „(Ne)priklausomo ðiuolaikinio menoistorijos“ (2011), kur pakalbinta nemaþa lietuviðkos dalies veikëjø, o jøpasakojimai kadaise vykusius ávykius atskleidþia kartais gal net vaizdin-giau nei dabar egzotiðkai atrodanèios videodokumentacijos.

Muzika

Spalio 15 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje koncertu „Muziki-në auka“ savo kûrybinës veiklos 40-meèius paþymës kamerinis ansamblis„Musica humana“ (vadovas Algirdas Vizgirda) ir Ðiauliø valstybinis kame-rinis choras „Polifonija“ (vadovas Tomas Ambrozaitis). Ðventiniame kon-certe dalyvaus visas bûrys solistø, o programoje, greta J.S. Bacho ir A. Vi-valdi kûriniø, skambës lietuviø kompozitoriø opusai, kuriø ne vienas buvosukurti ansambliui „Musica humana“ ir tapo tikromis jo repertuaro puoð-menomis.

Teatras

Spalio 17 d. á Lietuvos nacionaliná dramos teatrà atvyks Marijos Zan-koveckos nacionalinis akademinis Ukrainos dramos teatras su spektakliupagal ukrainieèiø poeto Taraso Ðevèenkos kûriná „Katerina“. BogdanoRevkevièiaus reþisuotas spektaklis vyks 18.30 val. Didþiojoje salëje.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

15 d. 18.30 — PREMJERA! M. Bulgakovo

„ZOIKOS BUTAS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Teatras „Lëlë“11 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

12 d. 12 val. — „BAISIAI GRAÞI PASAKA“

(pagal lietuviø liaudies pasakas ir másles).

Scen. aut., reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-

Paukðtienë

Maþoji salë

11, 12 d. 14 val. — A. Gustaèio „SILVESTRAS

DÛDELË“. Reþ. ir dail. — R. Drieþis

15 d. 18 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

„Menø spaustuvë“10, 11 d. 9.30 Juodojoje salëje — Baltijos

ðaliø trumpametraþiø filmø projektø foru-

mas „BALTIC PITCHING FORUM 2014“

10 d. 18 val. Kiðeninëje salëje — „59’ONLINE“.

Idëjos aut. L. Vaskova ir R. Maèiliûnaitë (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë’13“)

11 d. 16 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

12 d. 11 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

12 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „TARMIØ

STALAS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

13 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. „DAIKTØ

PASAKOS IR MUZIKINË PASAKA APIE

PELYTÆ“. Pasakas seka S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

14 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

15 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

16 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ID:D&G“. Choreogr. ir atlikimas M. Staba-

èinskas ir M. Pinigis (VðÁ „Artopija“)

17 d. 19 val. Juodojoje salëje — „CONTEM-

PORARY?“ (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë‘13“)

KAUNAS

Kauno dramos teatrasTarptautinis ðokio festivalis „Aura‘24“

10 d. 20.30 Rûtos salëje — „LUCIOLA “. Idëja

ir choreogr. — K. Ponties („Dame De Pic/ Cie

Karine Ponties“, Belgija)

11 d. 18 val. Rûtos salëje — „TRANSMISIJA“.

Choreogr. — G. Lund („Gun Lund & E=MC2

Dance“, Ðvedija)

12 d. 17 val. Rûtos salëje — „50 IEVOS

VEIDØ“. Choreogr. ir atlikimas E. Piorun,

M. Radùowska, P. Úwiæcañska (ðokio teatras

„Zawirowania“, Lenkija)

9 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

10 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Dell ir

G. Sibleyras „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

11 d. 15 val., 16 d. 18 val. Didþiojoje

scenoje — „GENTIS“ (pagal I. Simonaitytës

romanà „Aukðtujø Ðimoniø likimas“).

Reþ. — A. Jankevièius

12 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — „MAMA

KATINAS“. Reþ. — E. Jaras (Vilniaus maþasis

teatras)

12 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë

14 d. 19 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

R. Gary „AUÐROS PAÞADAS“. Inscenizacijos

aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

15 d. 19 val. Rûtos salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

Kauno kamerinis teatras17 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras12 d. 12 val. — PREMJERA! A. Dilytës

„AGUONOS ÐOKIS“. Reþ. — A. Baniûnas

Kauno lëliø teatras11 d. 12 val. — „ÞALIAS ÞALIAS

OBUOLIUKAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

12 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

13 d. 10, 12 val. — „JONIUKAS IR GRYTUTË“

(„Lille Kartofler Figurentheater“ lëliø teatras)

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras10 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

Y. Reza „PO ATSISVEIKINIMO“. Reþ. — A. Vizgirda.

Vaidina D. Meðkauskas, I. Reklaitis, E. Baraus-

kaitë ir kt.

11 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

P. Zelenkos „PAPRASTOS BEPROTYBËS

ISTORIJOS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras10 d. 18.30 val. Teatro kolonø salëje —

„Miuziklø MIXtûra“

11 d. 18.30 — V. Ganelino, S. Gedos „VELNIO

NUOTAKA“

12 d. 12 val. — „TINGINËLIØ KAIMAS“ (pagal

V.V. Landsbergio knygà)

16, 18 d. 18.30 — PREMJERA! E. Imre

„MISTERIS X“ (libreto autoriai A. Grünwald,

J. Brammer, R. Bunikytës reþisûrinë versija)

17 d. 18.30 Teatro kolonø salëje —

„O MIELAS DRAUGE“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras11 d. 18 val. — „NEBYLYS“ (pagal J. Tumà-

Vaiþgantà). Reþ. — J. Vaitkus

12 d. 12 val. — „MIKË“ (pagal A.A. Milne’o

knygà). Reþ. — A. Pociûnas

12 d. 18 val. — J. Fosse „VIENÀ VASAROS

DIENÀ“. Reþ. — A. Vidþiûnas

Panevëþio teatro „Menas“ spektakliai

16 d. 12 val. — „RAUDONKEPURAITË“.

Reþ. ir insc. aut. — J. Dautartas

16 d. 18 val. — R. Shart „MANO ÞMONOS

VARDAS MORISAS“. Reþ. — V. Kaniuðonis

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras10 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

11 d. 18 val. — A. Èechovo „ÞUVËDRA“.

Reþ. — D. Kazlauskas

12 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

17 d. 18 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija10 d. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje

salëje, — kompozitoriaus F. Bajoro 80-meèiui.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dir. — R. Ðervenikas. Solistai R. Mataitytë

(smuikas), R. Sviackevièius (akordeonas),

A. Krikðèiûnaitë (sopranas), N. Petroèenko

(mecosopranas), T. Pavilionis (tenoras),

T. Pavilionis (bosas). Dalyvauja choras

„Aidija“ ir Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø

mokyklos choras. Programoje F. Bajoro

kûriniai

12 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Uþburtoji fleita“. Pagal V. Palèinskai-

tës knygà „Stebuklinga Mocarto fleita“.

Atlieka Èiurlionio kvartetas. Solistës

A. Krikðèiûnaitë, M. Martinsonë, D. Kazonai-

të (sopranai), L. Baublytë (fleita). Dalyvauja

muzikologas V. Gerulaitis

12 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

„Nauji vardai“. Programos „Intro musica“ dalis.

Styginiø kvartetas „Mettis“: K. Tumosa

(smuikas), B. Petrauskas (smuikas), K. Rudo-

kas (altas), R. Vaitkevièius (violonèelë).

Programoje G. von Einemo, F. Latëno,

D. Ðostakovièiaus kûriniai

15 d. 17 val. Kaune, Maironio literatûros

muziejuje, — A. Nykos-Niliûno gimimo

95-øjø metiniø minëjimas. Valstybinis

Vilniaus kvartetas. Programoje J. Haydno,

W.A. Mozarto, L. van Beethoveno kûriniai

15 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — „Muzikinë auka“. Ansamblio

„Musica humana“ ir Ðiauliø valstybinio

kamerinio choro „Polifonija“ 40 metø

kûrybinës veiklos sukaktims. Ansamblis

„Musica humana“, Ðiauliø valstybinis

kamerinis choras „Polifonija“ (vad. ir dir. —

T. Ambrozaitis). Solistai S. Liamo (sopranas),

A. Vizgirda, U. Èaplikaitë (fleitos), R. Beinaris

(obojus), I. Girdþiûnaitë, R. Grakauskaitë

(smuikai), R. Jasiukaitis (violonèelë),

A. Kalnciema, B. Vaitkus (klavesinas),

G. Kviklys (vargonai). Dir. — A. Vizgirda.

Programoje A. Martinaièio, J.S. Bacho,

O. Balakausko, B. Kutavièiaus, A. Vivaldi,

V. Barkausko V. Striaupaitës-Beinarienës

kûriniai

16 d.19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — tarptautinio meno festivalio

„Ðiaurës paðvaistë 2014“ baigiamasis kon-

certas. Dalyvauja menininkai ið Danijos,

Farerø salø, Norvegijos, Suomijos, Estijos,

Lietuvos

18 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, 19 d. 17 val. Kauno valstybinëje

filharmonijoje — „Epochø sandûra“. Lietuvos

kamerinis orkestras. Solistas F.-X. Poizat

(fortepijonas). Dir. — M. Barkauskas. Progra-

moje D. Cimarosos, W.A. Mozarto, L. van

Beethoveno, F. Schuberto kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai11 d. 12 val. — „Tele bim-bam“ koncertas

(vad. — N. Èereðkevièienë), G. Venislovas

(fortepijonas), Lietuvos valstybinis simfoni-

nis orkestras. Dir. — R. Ðumila

11 d. 19 val. — Baltijos ðaliø kamerinis

orkestras „Kremerata Baltica“. Solistë

M. Argerich (fortepijonas). Dir. — G. Kreme-

ris. Programoje L. van Beethoveno,

B. Bartoko ir W.A. Mozarto kûriniai

17 d. 19 val. — „Koncertuoja Petras ir Lukas

Geniuðai“. Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras. Dir. — G. Rinkevièius. Programoje

S. Prokofjevo, W.A. Mozarto, P. Èaikovskio

kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademija17 d. 19 val. LMTA Sluðkø rûmuose — elektro-

ninës, elektro-akustinës muzikos festivalis

„Ahead“. Dalyvauja V. Burokas, K. Dirsë

(D. Britanija), F. Araszkiewicz (Lenkija),

J. Ðikðnelytë (Olandija)

Ðv. Kotrynos baþnyèia15 d. 19 val. — „Operetë kitaip“. Dalyvauja

Lietuvos Respublikos vidaus reikalø

ministerijos reprezentacinis puèiamøjø

orkestras. Solistai E. Bavikinas (tenoras),

L. Mikalauskas (bosas), E. Janauskaitë (fleita).

Dir. — E. Miknius

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas13 d. 17.30 — A. Veiknio autorinis kûrybos

vakaras su nauja eilëraðèiø knyga „Paukðtu-

ko liudijimai“. Renginys ið ciklo „Salvete,

juvenes“. Dalyvauja autorius A. Veiknys,

poetai A. Marèënas, M. Nastaravièius, dainø

autorë ir atlikëja V. Buèiûtë

15 d. 17.30 — poeto A. Maldonio kûrybos

skaitymai „Balta meilës linija“, skirti poeto

85-osioms gimimo metinëms. Skaito aktorë

G. Urbonaitë. Fortepijonu groja Ð. Èepliaus-

kaitë. Áþangos þodá taria literatûros kritikas

V. Sventickas

Teatro sàjunga13 d. — teatro ir kino aktoriaus D. Meškaus-

ko kûrybinis vakaras

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Alchemikas / Paulo Coelho ; vertë Rûta Knizikevièiûtë. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO

print). – 166, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-5-415-02362-2 (ár.)

Baltais balandþiais suskridæ… : eilëraðèiai, vertimai / Birutë Silevièienë. – Jonava : Dobilo

leidykla, 2014 (Kaiðiadorys : Printëja). – 127, [1] p. – Tiraþas 70 egz. – ISBN 978-609-409-087-5

Gráþimai Lietuvon : [raðytojø laiðkai, poezija, esë, atsiminimai, vertimai, straipsniai] / Czesùaw

Miùosz, Tomas Venclova ; parengë ir sudarë Barbara Toruñczyk bendradarbiaudama su

Mikoùajumi Nowaku-Rogoziñskiu. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO). – 298, [1] p. – Dalis

gretut. teksto liet., lenk. – ISBN 978-5-415-02356-1

Kelionë á save : màstymai / Nijolë Puzanauskienë. – Klaipëda : [Þemaitijos spauda], 2014. –

111, [1] p. : portr. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-9955-839-61-3

Levandø kambarys : romanas / Nina George ; ið vokieèiø kalbos vertë Loreta Kavolë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 310, [1] p. – Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-01-

1592-3 (ár.) : [26 Lt 22 ct]

Masturbacija : romanas / Vilis Normanas. – Vilnius : Kitos knygos, [2014] (Vilnius : Spauda). –

209, [2] p. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-427-158-8

Maþoji anglë Paryþiuje : [romanas] / Catherine Sanderson ; ið anglø kalbos vertë Ema

Bernotaitë. – [2-oji laida]. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 422, [2] p. – Tiraþas

1300 egz. – ISBN 978-5-415-02363-9 (ár.)

Meiluþis : [romanas] / Marguerite Duras ; ið prancûzø kalbos vertë Pranas Bieliauskas. – 4-oji

laida. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 125, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-5-415-02365-3 (ár.)

Omonas Ra : [romanas] / Viktor Pelevin ; ið rusø kalbos vertë Dalia Saukaitytë. – Kaunas :

Kitos knygos, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 133, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-

609-427-165-6 (ár.)

Paklydæs : [trileris] / Michael Katz Krefeld ; ið danø kalbos vertë Aurelija Bivainytë. – Vilnius :

Kitos knygos, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 293, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

427-164-9 (ár.)

Paskutinis Èarlio Èaplino ðokis : [romanas] / Fabio Stassi ; ið italø kalbos vertë Toma

Gudelytë. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 245, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-5-415-02359-2

Prekës ið kosmoso : [latviø poetø grupës „Orbita“ eilëraðèiø rinkinys] / [sudarytojai Benediktas

Januðevièius, Marius Burokas, Vytas Dekðnys] ; [ið rusø kalbos vertë Marius Burokas, Vytas

Dekðnys, Aleksandra Fomina … [et al.]. – [Kaunas] : Kitos knygos, [2014] ([Vilnius] : BALTO

print). – 87, [1] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-427-156-4

Renkuosi tylà : [eilëraðèiai] / Donata Ðimukauskienë. – [Vilnius] : Petro ofsetas, [2014]

([Vilnius] : Petro ofsetas). – 188, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-

420-381-7 (ár.)

Soliaris : [romanas] / Stanisùaw Lem ; ið lenkø kalbos vertë Giedrë Juodvalkytë ; [vertimà

atnaujino Rimvydas Strielkûnas]. – Vilnius : Kitos knygos, [2014] (Vilnius : Standartø sp.). –

230, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-427-163-2 (iðtaisytas). – ISBN 978-609-427-

152-6 (klaidingas) (ár.)

Uþraðai ant receptø : eilëraðèiai / Tadas Þvirinskis. – Kaunas : Kitos knygos, [2014] (Vilnius :

BALTO print). – 111, [1] p. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-609-427-160-1 (ár.)

Vienatvës valandà : [eilëraðèiø rinkinys] / Nijolë Blaþevièiûtë ; [sudarymas, iliustracijos

Graþinos Paðakarnienës]. – [Vilnius] : Petro ofsetas, 2014 ([Vilnius] : Petro ofsetas). – 183, [1]

p. : iliustr., portr. – Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-609-420-385-5 (ár.)

Vienuolika minuèiø : romanas / Paulo Coelho ; ið portugalø kalbos vertë Audrius Musteikis,

Valentina Rimðienë. – Vilnius : Vaga, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 244, [2] p. – Tiraþas

1500 egz. – ISBN 978-5-415-02358-5 (ár.)

Þmogþudystë Mesopotamijoje : [romanas] / Agata Kristi ; [ið anglø kalbos vertë Lina

Bucevièienë]. – [Vilnius] : Sirokas [i.e. FNS Group], [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 269, [2] p. –

(Agatos Kristi kolekcija, ISSN 1822-7376 ; 61). – Virð. aut.: Agatha Christie. – Tiraþas [2000]

egz. – ISBN 978-609-8057-17-1

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Debesëlis : [pasaka] / Raimondas J. Nabus ; iliustravo Viktorija Dambrauskaitë. – Vilnius :

Maþoji raidë, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 42, [6] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-95628-1-0 (ár.)

Iðsipildþiusi svajonë : [pasaka] / Kotryna Ðimkûnaitë. – Kaunas : Arx reklama, 2014 (Kaunas :

Arx reklama). – 46, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8081-17-6

Kuprinës pasakos / „Kuprinës pasakas“ kûrë Kauno rajono mokyklø 4-7 klasiø mokiniai ;

[sudarytojai Alvyra Èièinskienë, Nijolë Jasinavièienë, Rasa Marcinkevièienë … [et al.] ;

[iliustravo Kauno rajono Kulautuvos vidurinës mokyklos dailës studijos mokiniai]. – Kaunas :

[Arx reklama], 2014 (Kaunas : Arx reklama). – 71, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1300 egz. – ISBN

978-609-8081-18-3 (ár.)

Maþasis Baltas : [pasaka] / Raimondas J. Nabus ; iliustravo Agnë Nananai. – Vilnius : Maþoji

raidë, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 190, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-

95628-0-3 (ár.)

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 10 d. | Nr. 35 (1096)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

S p a l i o 1 0 – 1 6

Bëgantis labirintu ***Reþisieriaus debiutanto Weso Ballo filmas – dar vienas mokslinës fan-

tastikos kûrinys apie bauginanèià ateitá, skirtas paaugliams. Jis pasakojaapie gigantiðko labirinto supamà kaimà, kuriame gyvena paaugliø grupë.Jau trejus metus filmo herojai bando èia iðgyventi, laikydamiesi grieþtø tai-sykliø. Kiekvienas turi apibrëþtà vaidmená: vieni tyrinëja galimybes iðeiti iðlabirinto, kiti rûpinasi saugumu, dar kiti – kasdieniais reikalais. Në vienas iðjø neprisimena gyvenimo prieð atsirandant labirintui, neþino, kodël jis atsi-rado, kodël yra ákalinti kaime. Viskas pradeda keistis, kai pasirodo Tomas.Kartu su juo griûna trapi pusiausvyra, atsiranda mirtis, bet kartu ir pirmasrealus ðansas atgauti laisvæ. Vaidina Dylan O’Brien, Aml Ameen, Ki HongLee, Blake Cooper, Thomas Brodie-Sangster, Will Poulter, Dexter Dar-den, Kaya Scodelario (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Dar kartà, ið naujo ***Jei pavyko „Kartà“, turëtø pavykti ir vël. Iðgarsëjæs filmu apie Dublino

gatvëse susitikusius ir vienas kità pamilusius muzikantus, Johnas Carney’issukûrë beveik savo 2006 m. kûrinio perdirbiná. Vël matome jautrius muzi-kantus, kurie savo jausmus iðreiðkia muzika. Tik ðákart abu filmo herojaigyvena Niujorke. Denas (Mark Ruffalo) – buvusi ðou verslo legenda, oGreta (Keira Knightley) – muzikantë, buvusi roko þvaigþdës mylimoji. „Bu-vusiais“ bûti nelengva, tad atsitiktinis susitikimas abiem suteiks ðansà – kar-tu áraðyti debiutiná Gretos albumà. Jie neturi nei pinigø, nei profesionaliømuzikantø, bet tai visai nesvarbu. Garso áraðymo studija taps visas Niujor-kas. Taip pat vaidina Hailee Steinfeld, Adam Levine, James Corden, Cat-herine Keener, Mos Def (JAV, 2013). (Vilnius)

Dingusi ****Naujas Davido Fincherio filmas, sukurtas pagal Gillian Flynn romanà,

prasideda kaip trileris, baigiasi kaip satyra. Pasakodamas istorijà apie þmo-nà, dingusià per penktàsias vestuviø metines, reþisierius aiðkinasi Eimës(Rosamunde Pike) ir Niko (Ben Affleck) Danø santuokos ypatybes, apta-ria pastaraisiais metais JAV sudrebinusià ekonominæ krizæ, – jos aukomisgalima vadinti ambicingø þurnalistø porà, priverstà ieðkoti uþuovëjos pro-vincijos uþkampyje, – analizuoja ðiuolaikinës santuokos bûsenà apskritai irtyèiojasi ið lengvai þmonëmis manipuliuojanèios þiniasklaidos: bûtent ji þmo-nos nuþudymu pirmiausia apkaltina vyrà. Vis dëlto Fincheris nebûtø Fin-cheris, jei nesugebëtø visà filmà iðsaugoti bauginanèio dviprasmiðkumo irnustebinti netikëtomis iðvadomis (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Mënesienos magija ****Naujausias Woody Alleno filmas perkels á 3-iojo deðimtmeèio Prancû-

zijà. Kinas Vei Lin Su yra garsiausias savo laikø iliuzionistas, bet maþai kasþino, kad po ðiuo scenos ávaizdþiu slepiasi arogantiðkas anglas Stenlis Krau-fordas (Colin Firth). Labiausiai jis nekenèia ávairaus plauko spiritistø. Ákal-bëtas draugo, Stenlis su specialia misija vyksta á Prancûzijos Rivjerà. Apsi-metæs turtingu verslininku jis turi demaskuoti graþios moters – mediumoSofi (Emma Stone) apgavystes, esà dama apsimeta mokanti skaityti mintisir bendrauti su dvasiomis. Taèiau Stenlio uþduotá komplikuoja netikëti jaus-mai Sofi ir jos ypatingi sugebëjimai. Taip pat vaidina Simon McBurney, Ha-mish Linklater, Eileen Atkins, Marcia Gay Harden (JAV, 2014). (Vilnius)

Po oda ****Pagal Michelio Faberio romanà sukurto filmo paslaptinga herojë

(Scarlett Johansson) vaþinëja Ðkotijos keliais ir medþioja vieniðus vyrus,keliaujanèius autostopu. Pakvieèia juos á maðinà, paskui – á savo namus.Sugundyti ádomios moteris keleiviai yra uþmigdomi ir perveþami á atokiàfermà, kur jø laukia ðokiruojantis ir þiaurus likimas. Kas ji yra – tiesiog þiauribûtybë ar atvykëlë ið kitos planetos? Jonathano Glazerio filmas sulaukëprieðtaringø vertinimø: vieni já vadina ðedevru, kiti – nevykusiu DavidoLyncho mëgdþiojimu (Ðveicarija, D. Britanija, JAV, 2013). (Vilnius)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis10—16 d. — Aleksandras ir baisiai, labai

siaubingai nesëkminga diena (JAV) — 11, 13,

15, 17, 19, 21 val.

10 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 11, 13.15,

16, 18.30, 21.30; 11—16 d. — 11, 13.15, 16,

18.30, 20.45

10—16 d. — Teisëjas (JAV) — 11.30, 14.30,

17.45, 20.45

11 d. — G. Verdi „Makbetas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.55

10 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 19 val.

11 d. — filmas koncertas „One Direction.

Where We Are“ — 15 val.

10—16 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 11.45,

14.15, 16.45, 19.15, 21.45

10, 13—16 d. — Anabelë (JAV) — 14, 16.15,

18.50, 21.15; 11, 12 d. — 11.30, 14, 16.15,

18.50, 21.15

10, 13—16 d. — Dingusi (JAV) — 15, 18.20,

21.30; 11, 12 d. — 11.45, 15, 18.20, 21.30

10 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 12.15, 15.15,

21.15; 11 d. — 12.15; 12—16 d. — 12.15, 15.15,

18.15, 21.15

10—16 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 11.15,

13.30, 18.10

10, 13—16 d. — Dëþinukai (JAV) — 14.15,

15.45; 11, 12 d. — 12, 14.15, 15.45; Darbo

balius (Rusija) — 19.10, 21.40; 15 d. — 21.40

10, 13—16 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 16.30; 11, 12 d. — 12.15, 16.30

10—16 d. — Ekvalaizeris (JAV) — 14.30, 20.30

11, 12 d. — Amazonës dþiunglës (JAV) — 12.30

10—16 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

14.45; Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija,

JAV) — 17 val.

Apsimeskim farais (JAV) — 18 val.

Meilës pusiausvyra (JAV) — 20.15

Sumiðæ jausmai (JAV) — 18.40

Dar kartà, ið naujo (JAV) — 21 val.

Forum Cinemas Akropolis10 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 11.15,

13.45, 16.20, 18.50, 21.15; 11—16 d. — 11.15,

13.45, 16.20, 18.50, 20.50

10—16 d. — Aleksandras ir baisiai, labai

siaubingai nesëkminga diena (JAV) — 11.30,

13.30, 15.40, 17.40, 19.40, 21.40

Teisëjas (JAV) — 12, 15.10, 18.20, 21.10

10 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 19 val.

11 d. — filmas koncertas „One Direction.

Where We Are“ — 15 val.

10, 13—16 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) —

10.35, 13, 15.30, 18.10, 20.40; 12 d. — 10.35,

18.10, 20.40

10 d. — Anabelë (JAV) — 12.15, 16.10, 21.20;

11, 12 d. — 12.15, 19.20, 21.20; 13—16 d. —

12.15, 16.10, 19.20, 21.20

10—16 d. — Dingusi (JAV) — 11.40, 14.50, 18,

21 val.; Dëþinukai (JAV) — 10.25, 15 val.;

Dëþinukai (3D, JAV) — 12.35, 17.15; Darbo

balius (Rusija) — 19.30, 21.50

10, 13—16 d. — Ekvalaizeris (JAV) — 13.20,

21.30; 12 d. — 21.30

10—16 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 10.45,

16.50, 18.40

11, 12 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (JAV) —

10.15

10—16 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 14.40

„Skalvijos“ kino centras13 d. — Pasimatymas (Prancûzija) — 17 val.;

14 d. — 19.10

13 d. — Daleliø karðtinë (JAV) — 18.40;

14 d. — 17.10; 15 d. — 16.30

13 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 20.40;

14 d. — 19.10; 16 d. — 16.30

10 d. — 9-asis tarptautinis trumpø filmø

festivalis „Vilniaus kino ðortai 2014“ — 17,

19, 21 val.; 11, 12 d. — 15, 17, 19, 21 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

11 d. — Mama, að tave myliu (Latvija) — 13 val.

12 d. — Tavo groþis nevertas nieko (Austrija) —

13 val.

13 d. — Seansai senjorams. Mënesienos

magija (JAV) — 15 val.

Lenkø kino savaitë

Krystynos Jandos filmø retrospektyva

15 d. — Þmogus ið geleþies (Lenkija) — 18.30

15 d. — Hardkor disko (Lenkija) — 21.20

16 d. — Plûduriuojantys dangoraiþiai (Lenki-

ja) — 19 val.

16 d. — Paþadas (Lenkija, Danija) — 20.50

Pasaka10 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 21 val.;

11 d. — 20 val.; 12 d. — 18.45, 21.15; 13 d. —

18.30, 20.45; 14 d. — 19.15, 21.30; 15, 16 d. —

19.15, 22 val.

10 d. — trumpø filmø festivalis „Vilniaus

kino ðortai 2014“ — 16, 18, 20 val.; 11, 12 d. —

14, 17, 19, 21 val.

10 d. — Mënesienos magija (JAV) — 22 val.;

11 d. — 22.15; 13 d. — 18 val.; 14 d. — 19 val.;

15, 16 d. — 17.15

10 d. — Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija,

JAV) — 15, 21.30; 12 d. — 16 val.; 15 d. —

19 val.; 16 d. — 15, 21.45

10 d. — Mergaitë su katinu (Italija) — 19 val.;

11 d. — 21.30; 12, 13 d. — 20.30; 14 d. —

17.30; 16 d. — 19.30

11, 12 d. — Nono, berniukas Zigzagiukas

(Nyderlandai, Belgija, D. Britanija, Prancûzi-

ja) — 12.45

11 d. — Ðefas ant ratø. Virtuvë Los Andþele

(JAV) — 14.45; 14 d. — 21.15

11 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

17.15; 14 d. — 19.30

13 d. — Teisëjas (JAV) — 20 val.; 14 d. — 21 val.;

15, 16 d. — 21.30

14 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 17.15;

16 d. — 15.15

15 d. — Po oda (D. Britanija, JAV, Ðveicarija) —

21 val.

Tarptautinis vaikø ir jaunimo festivalis

11 d. — Finas (Nyderlandai) — 13 val.

11 d. — Bekas (Ðvedija, Suomija, Irakas) — 15 val.

11 d. — Casa grande (Brazilija) — 17.45;

16 d. — 17 val.

11 d. — Mateo (Kolumbija, Prancûzija) — 16 val.;

14 d. — 17 val.

12 d. — Taina — Amazonës legenda (Brazili-

ja) — 13 val.

12 d. — Feliksas (Pietø Afrika) — 14.45

12 d. — Að ir Zoja (Ðveicarija) — 16.45

12 d. — Nugalëtojai (Prancûzija) — 15 val.

12 d. — Tavo groþis nevertas nieko (Austrija) —

18.30

13, 15 d. — #Èikagos mergina: socialinis

tinklas kovoje prieð diktatoriø (JAV, Sirija) —

17 val.

13 d. — Mama, að tave myliu (Latvija) — 18.45

Lenkø kino savaitë

15 d. — Turtinë padëtis — 18 val.

15 d. — Stiprusis angelas — 20 val.

16 d. — Hardkor disko — 18 val.

16 d. — Valensa. Vilties þmogus — 19.45

Ozo kino salë10 d. — Darbo balius (Rusija) — 17 val.

10, 16 d. — Þigolo (JAV) — 18.45

11 d. — Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedi-

ja, JAV) — 15.30; 14 d. — 18.45

11, 16 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

17 val.

11, 15 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 18.45

14 d. — Atostogos (D. Britanija) — 17 val.

15 d. — Samsara (JAV) — 17 val.

KAUNAS

Forum Cinemas10 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 11.30, 13.45,

16.20, 19.30, 21.15, 23.20; 11 d. — 11.30, 13.45,

16.20, 21, 23.20; 12—16 d. — 11.30, 13.45, 16.20,

19.30, 21 val.

10, 11 d. — Teisëjas (JAV) — 13, 15.20, 18.10,

21.30, 23.10; 12—16 d. — 13, 15.20, 18.10, 21.30

10—16 d. — Aleksandras ir baisiai, labai

siaubingai nesëkminga diena (JAV) — 10.50,

12.55, 17.10, 19.10

11 d. — G. Verdi „Makbetas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.55

10 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 19 val.

11 d. — filmas koncertas „One Direction.

Where We Are“ — 15, 15.20

10 d. — Anabelë (JAV) — 16.10, 18.30, 21.20,

23.40; 11 d. — 18.30, 21.20, 23.40; 12—16 d. —

16.10, 18.30, 21.20

10, 11 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 11.20,

15.50, 21.40; 11 d. — 11.20, 15.50, 18.30;

12—16 d. — 11.20, 15.50, 18.30, 21.40

10, 12—16 d. — Dingusi (JAV) — 13.10, 18.20,

21.10; 11 d. — 18.20, 21.10

10, 12—16 d. — Dëþinukai (JAV) — 10.30, 15 val.;

11 d. — 10.30

10, 12—16 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12.45,

17.15; 11 d. — 12.45

10—16 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 10.40,

18 val.; Ekvalaizeris (JAV) — 20.30

10, 11 d. — Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 23.30

10—16 d. — Amazonës dþiunglës (JAV) — 11.10

Amazonës dþiunglës (3D, JAV) — 13.20

10—16 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 16 val.; 11, 12 d. — 11, 16 val.

10—16 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 13.40; Apsimeskim farais

(JAV) — 20.45; Meilës pusiausvyra (JAV) — 14.50

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas10, 12—16 d. — Drakula. Pradþia (JAV) —

11.30, 13.45, 16, 20.30, 21.10; 11 d. — 11.30,

13.45, 16, 19.45

10, 12—16 d. — Aleksandras ir baisiai, labai

siaubingai nesëkminga diena (JAV) — 11.15,

15.45, 17.45, 19 val.; 11 d. — 11.15, 15.45,

19 val.

10—15 d. — Teisëjas (JAV) — 12.40, 15.40, 18.40,

21 val.; 16 d. — 15.40, 18.40, 21 val.

11 d. — G. Verdi „Makbetas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.55

10 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 19 val.

11 d. — filmas koncertas „One Direction.

Where We Are“ — 15 val.

10 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 10.40,

13.15, 21.55; 11—16 d. — 10.40, 13.15,

18.15, 21.55

10—16 d. — Dingusi (JAV) — 13.10, 18.40

Anabelë (JAV) — 16.20, 18, 21.50

10, 12—16 d. — Bëgantis labirintu (JAV) —

15.25, 20.30

10—16 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12.15,

16.45; Dëþinukai (JAV) — 10.30, 14.30

10, 13—16 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 13 val.; 11, 12 d. — 11, 13 val.

10—16 d. — Amazonës dþiunglës (JAV) —

10.15

10, 12—16 d. — Ekvalaizeris (JAV) — 21.40

„Dingusi“