Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA
KAROLINA BRAZDAUSKYTĖ
Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorinės raidos
pokyčiai ugdant juos pagal TEACCH metodiką
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005)
baigiamasis darbas
Darbo vadovas(ė)
Doc. dr. Audronė Prasauskienė..............................
KAUNAS, 2017
2
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
1. LITERATŪROS ŠALTINIŲ ANALIZĖ .................................................................................... 7
1.1. Autizamas: paplitimas, priežastys, klinikiniai aspektai ........................................................ 7
1.1.1. Autizmo paplitimas ........................................................................................................... 7
1.1.2. Autizmo priežastys ............................................................................................................ 7
1.1.3. Autizmo klinikiniai aspektai .............................................................................................. 8
1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros raida ........................................... 9
1.2.1. Normali motorinė raida ................................................................................................. 9
1.2.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros raida.................................. 11
1.2.3. Motorinės funkcijos svarba vaiko socialinei ir komunikacijos funkcijoms ................ 16
1.3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros vertinimo metodai ................... 18
1.3.1. Stambiosios motorikos vertinimo testai ...................................................................... 19
1.3.2. Pusiausvyros testai ....................................................................................................... 21
1.4. Terapinės programos skirtos autizmo diagnozę turintiems vaikams. ................................. 23
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ............................................................. 28
2.1. Tyrimo metodika ................................................................................................................. 28
2.2. Tyrimo organizavimas ........................................................................................................ 28
2.3. Tyrimo eiga ......................................................................................................................... 28
2.4. Tyrimo instrumentai ........................................................................................................... 29
2.5. Statistinė duomenų analizė ................................................................................................. 30
3. REZULTATAI .............................................................................................................................. 32
3.1. Tyrimo kontingento aprašymas .......................................................................................... 32
3.2. Vaikų, ugdomų pagal TEACCH metodiką, judesių raidos ir pusiausvyros dinamika ...........
............................................................................................................................................ 33
3.3. Vaikų, ugdytų netaikant specifinių metodikų skirtų autizmo diagnozę turintiems vaikams,
judesių raidos ir pusiausvyros dinamika. ....................................................................................... 43
3.4. TEACCH metodikos įtaka autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidai ir pusiausvyrai. .
............................................................................................................................................ 53
4. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................... 58
5. IŠVADOS .................................................................................................................................. 60
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 61
MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ....................................................................................... 62
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 63
Priedai ................................................................................................. Error! Bookmark not defined.
3
SANTRAUKA
Karolina Brazdauskytė. Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorinės raidos
pokyčiai ugdant juos pagal TEACCH metodiką. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Doc.
dr. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos
fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2017; 67 p.
Darbo tikslas: Ištirti autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorinės raidos ir
pusiausvyros pokyčius ugdant juos pagal TEACCH metodiką.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos ir pusiausvyros pokyčius ugdant
pagal TEACCH metodiką.
2. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos ir pusiausvyros pokyčius
netaikant specifinių metodikų skirtų autizmo diagnozę turinčių vaikų ugdymui.
3. Nustatyti ugdymo pagal TEACCH metodiką įtaką autizmo diagnozę turinčių vaikų
judesių raidai ir pusiausvyrai.
Tiriamieji: 3 – 6 metų, 30 autizmo dagnozę turinčių vaikų.
Tyrimo metodika: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos ligoninės
„Lopšelis“ Dienos centras autizmo diagnozę turintiems vaikams ir socialinės raidos centras
„Avevitus“. Vaikų judesių raida ir pusiasvyra vertinta dviem etapais. Abejų etapų metu vaikai
įvertinti Peabody motorinės raidos skalių testo stambiosios motorikos dalies pusiasvyros, judėjimo ir
manipuliacijos objektais skalėmis bei Modifikuota Berg pusiausvyros skale.
Darbo išvados:
1. Judesių raida autizmo diagnozę turintiems vaikams statistiškai reikšmingai nepakito ugdant
juos pagal TEACCH metodiką (p>0,05 o pusiausvyros raida statistiškai reikšmingai pagerėjo
(p<0,05).
2. Grupėje, kuriai nebuvo taikomos specifinės ugdymo metodikos skirtos autizmo diagnozę
turintiems vaikams ugdyti, statistiškai reikšmingai pagerėjo ir judesių, ir pusiausvyros raida (p<0,05).
3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų ugdymas pagal TEACCH metodiką statistiškai
reikšmingai pagerino jų pusiausvyrą, neturėjo įtakos stambiosios motorikos raidai, tačiau, lyginant su
tiriamųjų grupe, kurioje buvo taikomas nespecifinis ugdymas, pokyčiai judesių raidos (Z=-0,179;
p=0,858): manipuliacijos objektais (Z=-0,345; p=0,730), judėjimo įgūdžių (Z=-0,718; p=0,472) ir
pusiausvyros (Z=-0,702; p=0,483) srityse buvo nereikšmingi.
4
ABSTRACT
Karolina Brazdauskytė. Changes in gross motor development of children with autism
diagnosis based on TEACCH theraphy. Master‘s thesis. Supervisor - Doc. Dr. Audronė Prasauskienė.
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Children
rehabilitation Clinic. Kaunas, 2017; 67 p.
The aim: To examine children’s with autism diagnosis developed by TEACCH theraphy
methods changes in gross motor development and balance.
Tasks:
1. Evaluate changes in gross motor development and balance of children diagnosed with
autism and developed by TEACCH theraphy methods.
2. Evaluate changes in gross motor development and balance of children diagnosed with
autism and developed without applying specific development methodologies.
3. Determine influence of TEACCH therapy methods of children’s diagnosed with autism
gross motor development and balance.
Participants: 30 children from 3 to 6 years old with autism diagnosis.
Methodology: The study was carried out at the he children's rehabilitation hospital „Lopšelis“
and social development center "Avevitus". Gross motor development and balance of children's
movements were assessed in two stages. In both phases, children were evaluated by the Peabody
Motor Development Scale Test 2nd edition (by stationary, locomotion and object manipulation motor
scales) and by Modified Berg's balance scale.
Conclusions:
1. Gross motor development of children with autism diagnosis did not change statistically
significantly by educating them according to the TEACCH therapy method (p> 0.05), and
development of balance was statistically significantly improved (p <0.05).
2. In the second group gross motor development and balance changed statistically
significantly (p <0.05).
3. Educating children with autism diagnosis by the TEACCH therapy methods has improved
their balance statisticaly significantly (p <0.05). Gross motor development of children with autism
diagnosis educated by the TEACCH therapy methods compearing with group without specific
education methods wasn’t affected. Changes in movement development (Z=-0,179; p=0,858): objects
manipulation (Z=-0,345; p=0,730), movement skills (Z=-0,718; p=0,472) and balance (Z=-0,702;
p=0,483) between both groups were insignificant
5
SANTRUMPOS
ASS - autizmo spektro sutrikimas
SMK – stambiosios motorikos koeficientas
PRT - Pivotal responce treatment
EIBI - Ankstyvoji intensyvi elgesio intervencija (angl. Early intensive behavioral intervention)
AUT – autizmas
LANG – kalbos raidos sutrikimas
HFA – Aukšto intelekto autizmo diagnozę turintys vaikai
DD – raidos sulėtėjimas
LD – mokymosi sutrikimai
TYP – normali raida
T – Toureto sindromas
6
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2010 metais 0,76% visos pasaulio populiacijos
sirgo autizmo spektro sutrikimais (3). Jungtinėse Amerikos Valstijose (2012 m.) lyginant su 2009 m.
autizmo spektro sutrikimų skaičius išaugo 23 %, autizmo diagnozė nustatoma 1 iš 54 berniukų ir 1 iš
252 mergaičių per metus (4). Lietuvoje autizmo paplitimas tirtas tarp 7-16 metų vaikų - nustatytas
dažnis 11,8/10 000 (5).
Pagrindiniai autizmo bruožai: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio –
pasikartojančio elgesio sutrikimai (2). Autizmui taip pat būdingi ir stambiosios motorinės raidos bei
pusiausvyros sutrikimai, kurie pasireiškia net 79 % vaikų, kuriems nustatyta ši diagnozė (17).
Manoma jog stambiosios motorikos ugdymas kineziterapinėmis priemonėmis gali turėti reikšmės
stiprinant, gerinant komunikaciją vaikams turintiems autizmo diagnozę (34).
Sukurta gausybė intervencijų pagrindiniams autizmo bruožams koreguoti (50). TEACCH -
viena iš šių intervencijų skirta gerinti socialiniams ir žodiniams įgūdžiams. Ši programa apibrėžia
požiūrį, kuris palaiko individualius gebėjimus mokytis, suprasti ir pritaikyti juos mokymosi
situacijose (53). TEACCH terapija naudojasi asmens stiprybėmis adaptuotis fizinėje aplinkoje, jos
pritaikymo procese (pav.: vaizdo apdorojimo procese). Virues-Ortega J., Juliob F. M., Pastor-
Barriuso R. nuomone šios adaptacijos gali turėti teigiamą poveikį asmens galimybėms atliekant
suvokimo užduotis ir veikloje, kuriai reikia vizualinės ir stambiosios motorikos koordinacijos (54).
Nėra atlikta tyrimų, nagrinėjančių stambiosios motorinės raidos ir pusiausvyros pokyčius
ugdant autizmo diagnozę turinčius vaikus pagal TEACCH metodiką.
Darbo tikslas: Ištirti autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorinės raidos ir
pusiausvyros pokyčius ugdant juos pagal TEACCH metodiką.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos ir pusiausvyros pokyčius ugdant pagal
TEACCH metodiką.
2. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos ir pusiausvyros pokyčius netaikant
specifinių metodikų skirtų autizmo diagnozę turinčių vaikų ugdymui.
3. Nustatyti ugdymo pagal TEACCH metodiką įtaką autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių
raidai ir pusiausvyrai.
7
1. LITERATŪROS ŠALTINIŲ ANALIZĖ
1.1. Autizmas: paplitimas, priežastys, klinikiniai aspektai
Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga: nenormalus ar sutrikęs
vystymasis, dažniausiai pastebimas iki trejų metų amžiaus; psichopatologija trijose sutrikusiose
funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio –
pasikartojančio elgesio. Be šių specifinių diagnostinių požymių dažni ir kiti, nespecifiniai sutrikimai:
fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema emocinės įtampos riba bei agresija (nukreipta į save).
Pagal TLK – 10, prie įvairiapusių raidos sutrikimų priskiriami vaikystės autizmas, Aspergerio (ang.:
Asperger) sindromas, netipinis autizmas, Reto (ang.: Rett) sindromas, kiti dezintegraciniai vaikystės
sutrikimai ir t.t. Amerikos psichiatrijos asociacijos išleistas (2013 m.) Diagnostinis ir statistinis
psichikos sutrikimų vadovas pateikia naują požiūrį į įvairiapusius raidos sutrikimus ir pavadina juos
autizmo spektro sutrikimais (ASS).
1.1.1. Autizmo paplitimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2010 metais 0,76% visos pasaulio populiacijos
sirgo ASS (3). Švedijoje autizmas nustatomas 1% gyventojų (3). Jungtinėse Amerikos Valstijose
(2012 m.) lyginant su 2009 m. autizmo spektro sutrikimų (ASS) skaičius išaugo 23 %, autizmo
diagnozė nustatoma 1 iš 54 berniukų ir 1 iš 252 mergaičių per metus (4). Lietuvoje autizmo paplitimas
tirtas tarp 7-16 metų vaikų - nustatytas dažnis 11,8/10 000. „Neabejotina jog didesnis autizmo
diagnozę turinčių asmenų skaičius susijęs su geresniu būklės atpažinimu. Tačiau vien tuo paaiškinti
autizmo diagnozės atvejų augimo negalime“ teigia Lesinskienė S. (5).
1.1.2. Autizmo priežastys
Autizmą sukelia įvairūs genetiniai, biologiniai ir organiniai veiksniai (6). Tačiau jį sukeliantys
mechanizmai – nežinomi (7). Lyall K, Croen L. ir bendraautorių (2017 m.) nuomone - pagrindiniai
autizmo požymius sukeliantys mechanizmai – smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų
sutrikimai smegenyse (3). Genetinės, lyčių skirtumo, priežastys grindžiamos tuo, jog berniukams
autizmas nustatomas 4 kartus dažniau nei mergaitėms (8). Ratajczak H. V. (2011 m.) nuomone
neginčijamu autizmo genetinių komponentų įrodymu tampa Rodier (2000 m.) atliktas monozigotinių
dvynių tyrimas, kuriame nustatyta jog gimus vienam dvyniui turinčiam ASS, tikimybė, kad kitas
dvynys turės tam tikrą autizmo formą lygi 90% (6). Tėvams, kuriems gimė vaikas turintis autizmo
diagnozę, tikimybė susilaukti vaiko su tokia pačia diagnoze ženkliai išauga (7).
8
Aplinkos faktoriai turi prieštaringą indėlį į ASS priežastis. Autorių teigimu aplinkos faktoriai
gali daryti papildomą poveikį ASS arba veikti lygiagrečiai su genetinėmis priežastimis (3 cit. iš 177).
Aplinkos faktoriai galintys lemti ASS: vyresnis tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) amžius, trumpas laiko
tarpas tarp nėštumų, motinos infekcija nėštumo laikotarpiu, šeimoje paveldimos autoimuninės ligos,
antidepresantų vartojimas pirmus 3 nėštumo mėnesius, netinkama motinos mityba – folio rūgšties
trūkumas (3).
Dažnai autizmo priežastimi tampa įgimtos infekcijos (raudonukė, citomegalija,
toksoplazmozė), medžiagų apykaitos ligos (fenilketonurija), neurologinės ligos (tuberozinė sklerozė
ir kt.), genetiniai sindromai (Angelmano, Prader-Willi‘o, trapiosios X chromosomos, Landau-
Klefnerio, Wiliamso ir kt.) (9).
1.1.3. Autizmo klinikiniai aspektai
Pagrindiniai autizmo bruožai, paprastai, pastebimi ankstyvoje vaikystėje. Dažniausiai pirmieji
simptomai matomi antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais ir vėliau. Tačiau kartais pastebima, jog
autizmas nuo pat gimimo sąlygoja kitokį kūdikio elgesį, bendravimą ir kalbos raidą (7).
Vienas iš pagrindinių autizmo požymių – socialinio kontakto stoka. Nuo kūdikystės tai
pasireiškia (9):
sumažėjusiu akių kontaktu,
nepakankamu artimo žmogaus akių kontakto ieškojimu,
per mažu siekimu patraukti kito asmens dėmesį,
sulėtėjusia, sustojusia arba regresuojančia kalbos raida,
nepakankamu dėmesiu aplinkos stimulams.
Vėlesniame amžiuje taip pat pastebimas šių funkcijų deficitas (10):
socialinės – emocinės (kitoks reagavimas į aplinką, socialines situacijas, emocijų suvokimo
nebuvimas, pakitusios emocijos),
neverbalinio bendravimo (sumažėjęs gestų naudojimas, mažas akių kontaktas),
santykių formavimo ir palaikymo (sumažėjęs interesas bendrauti su aplinkinis, mažas žaidimo
su kitais inicijavimas).
Be ankščiau išvardintų požymių autizmo diagnozę turintys vaikai išsiskiria ir individualiais
požymiais. Vieni kūdikiai nuo gimimo, būna vangūs, pasyvūs, kiti – labai judrūs, dažnai verkiantys,
prastai miegantys, išrankūs maistui. Vaikams dažnai sutrinka miego ir valgymo ciklų raida, atsiranda
sunkumai pereinant prie įprasto maisto. Vaikai nesusidomi įprastais žaislais, perdėtai domisi
atskiromis žaislų detalėmis, dažniausiai prisiriša prie neįprastų daiktų (7).
9
Be elgesio pokyčių pastebimi ir atsako į sensorinį stimulą nukrypimai. Tai aprašoma Marco
J.E., Hinkley L.B.N 2011 metais išleistame straipsnyje, kuriame teigiama, kad ASS turinčių vaikų
elgesys labai priklauso nuo sensorinių stimulų. Šie stimulai gali sukelti savęs žalojimą, agresiją ir kt.
Nors sensoriniai hiperjautrumas ir hipojautrumas nėra unikalūs vien ASS turintiems asmenims, tačiau
jie gerokai dažniau pastebimi pas autizmo diagnozę turinčius asmenis (11).
Dar vienas pagrindinių autizmo ženklų yra vystymosi ir intelekto sutrikimai. Pagal Crowe
B.H.A. ir Saltir A. T. 2015 metais publikuotą straipsnį klasikinio (Kannerio) autizmo atveju vaikams
lėtai vystosi kalba: nėra pimųjų žodžių iki 2 metų amžiaus, nėra frazių – 3 metų amžiuje. Autizmo
diagnozę turintys asmenys paprastai turi papildomų intelekto sutrikimų - kai IQ - žemiau vidurkio
(žemiau 70). Tačiau, Aspergerio sindromo atveju, nėra jokio užuomazgų kalbos raidos sutrikimuose,
o IQ yra vidutinio dydžio (didesnis nei 70) (7). Manoma, jog autzimo diagnozę turintys asmenys turi
žemesnį intelekto koeficientą, tačiau tai netinka visiems ASS atvejams.
Pagrindiniai autizmo ženklai yra tipiško vystymosi sutrikimas arba vėlavimas bei neįprasti
vystymosi bruožai. Simptomai labai skiriasi priklausomai nuo autizmo būklės, vystymosi lygio,
amžiaus bei susijusių sąlygų (pav.: intelekto sutrikimų, nerimo ir kt.) buvimo arba nebuvimo (7).
ASS nuo kitų sutrikimų skiriasi žymiu socialinės sąveikos, bendravimo sutrikimu ir
stereotipinių judesių buvimu. Taip pat šiems vaikams būdingi miego, valgymo, sensorinių jutimų
sutrikimai. Dauguma vaikų turinčių autizmo diagnozę turi papildomų intelekto sutrikimų. Tačiau visi
simptomai individualūs.
1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros raida
1.2.1. Normali motorinė raida
Motorinė raida vystosi etapais. Šios etapų schemos siūlo tvarkingą, nuo amžiaus priklausomą,
vaiko raidą. Bet raidos etapų tvarka gali skirtis tarp individualių kūdikių. Kūdikiai gali įgyti įgūdžius,
praleisti etapus ir vėliau sugrįžti į ankstesnes jų formas. Vaikai, kurių raida normali, dažniausiai šiuos
raidos etapus pasiekia tam tikra seka, nors pastaroji gali būti įvairi priklausomai nuo lyties, genetikos,
aplinkos stimuliacijos ir motyvacijos. Nors motorinės raidos etapų pasiekimo amžius yra įvairus,
tačiau motorikos principai išlieka tie patys (12).
Kūdikių raidą nurodanti schema pavaizduota 1 pav. -
10
1 pav. Normali motorinė raida nuo gimimo iki 16 mėn., pagal Adolph K.E.,Franchak J.M.
Motorikos raida prasideda nuo fiziologinio lenkimo ir naujagimystės refleksų. Vaikui augant
didėja kontroliuojamas tiesimas, nunyksta ir integruojasi fiziologiniai refleksai. Pirmą mėnesį sveikas
naujagimis gulėdamas ant pilvo išlaiko pakeltą galvą iki 3 s., galūnes laiko visiškai sulektas po
savimi. Gulėdamas ant nugaros spardosi pakaitomis, abiejomis kojomis vienodai. Trijų mėnesių -
atlošia galvą 45 – 90 laipsnių kampu ir gali ją išlaikyti 1 min., pakeltas – pagrindą liečia sulenktomis
kojomis. Šešių mėnesių kūdikis sėdi savarankiškai, vertikalizuotas į pagrindą remiasi pirštų galais
ištiestomis kojomis per kelius ir šiek tiek sulenktomis kojomis per klubus, vartosi, o būdamas 7
mėnesių – šliaužia, remiasi ištiestomis kojomis į pagrindą bei spyruokliuoja. 9 mėnesį kūdikis
mažiausiai vieną minutę laisvai sėdi, prilaikomas už rankų mažiausiai pusę minutės stovi visiškai
išlaikydamas savo kūno svorį. 12 mėnesių kūdikis gerai ropoja, ilgai sėdi išlaikydamas pusiausvyrą,
pradeda savarankiškai vaikščioti. Kūdikio raidoje vyrauja eiliškumas, nors kiekvieno asmens raida
individuali (13;14).
Kūdikis reikšmingos judesių kontrolės mokosi nuo galvos link uodegikaulio (cefalokaudaline
eiga). Ši, iš viršaus į apačią, progresija ypač ryški sėdėjimo raidoje. Pradžioje galvos ir stuburo
kontrolė prasta, neprilaikomi kūdikiai – glemba. Apie 6 mėn. kūdikis gali sėdėti nepriklausomai,
nesiremdamas rankomis ir tolimesnėmis savaitėmis atsiranda pakankamai stabilumo pasukti galvą,
juosmenį, judinti rankas, vėliau – manipuliuoti žaislais (13).
Sėdėjimas ir kiti judesiai išmokstami su gebėjimu išlaikyti liemens kontrolę ir pusiausvyrą.
Šis gebėjimas auga laipsniškai. Judėjimas šliaužiant, sėdėjimas, ropojimas ir stovėjimas atsiranda tik
tada, kai kūdikiai gali išlaikyti pusiausvyrą ir valdyti ją keičiant padėtis (pav.: iš ropojimo į sėdėjimą,
iš sėdėjimo į stovėjimą) (13). Tad vaikas turi gebėti gerai išlaikyti pusiausvyrą norėdamas judėti.
11
Judėjimui taip pat įtakos turi padėties išlaikymas. Jis atveria naujas galimybės tyrinėti supantį
pasaulį, įgyti naujų žinių (13). Tobulėjantis judėjimas didina galimybę stebėti aplinką ir padeda
vystytis vaiko gebėjimui reaguoti į aplinkos dirgiklius. Augantys sėdėjimo, stovėjimo ir vaikščiojimo
įgūdžiai praplečia vaiko galimybes vizualiai tyrinėti pasaulį (15). Stabili stuburo padėtis sėdint
išlaisvina rankas objektų siekimui ir tyrinėjimui (13).
Judėjimas, taip pat, sėdėjimas ir stovėjimas, aprūpina vaiką platesniais vaizdiniais smegenų
stimulais, skatina vaizdinės informacijos pasisavinimą. Šiuo laikotarpiu liemens kontrolės
mokymasis sąveikauja su vaizdiniais signalais ir kuria pirminius problemų sprendimus. Taip pat
gerėja viso organizmo koordinacija, nes vaikas privalo stabilizuoti kūną bei manipuliuoti jį
sudominusiu objektu. Vaikštant įvyksta reikšmingas pokytis: vaikas išmoksta planuoti judesius,
pažinti erdvę (formuojasi erdvinis - plotmės suvokimas ir aš - erdvėje suvokimas), tad formuojasi
geresni erdvinių problemų sprendimai ir didėja veiksmingas užduočių atlikimas (13;16).
Vaikui augnat gerėja stambiosios motorikos įgūdžiai. Vaikui augant palaipsniui gerėja
pusiausvyra, judesių koordinacija ir jėga. Tai matoma iš (17):
dviejų metų vaikas savarankiškai ir aktyviai juda (eina, bėga, lipa laiptais pristatomu
žingsniu),
pustrečių metų vaikas jau geba eiti pasistiebęs, pašokti abejomis kojomis, stovėti ant vienos
kojos bei mesti ir gaudyti kamuolį,
trejų metų vaikas pradeda manipuliuoti kojų judesiais lipant laiptais, važiuoti triračiu,
keturių metų vaikas gali pagauti kamuolį vien rankomis, šokinėti atgal negriūdamas, šokinėti
ant vienos kojos,
penkių metų vaikas geba šokti į tolį, peršokti objektus, šokinėti per šokdynę,
šešių metų vaikai atlieka užduotis reikalaujančias geros pusiausvyros.
Aktyviai judėdamas vaikas išmoksta manipuliuoti savo kūno judesiais, išlaikyti pusiausvyrą,
atlikti vis sudėtingesnius judesius (17).
Kūdikiui augant didėja kontroliuojamas tiesimas, nyksta ir integruojasi fiziologiniai refleksai,
gerėja pusiausvyra bei judesių kontrolė. Ankstyvoje vaikystėje palaipsniui gerėja stambiosios
motorikos įgūdžiai, tobulėja judesių kontrolė.
1.2.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros raida
Autizmui būdingi ne tik komunikacijos, socialinio bendravimo ir riboto, stereotipinio –
pasikartojančio elgesio sutrikimai, bet ir mažiau žymūs motoriniai sutrikimai. 79 % vaikų, kuriems
nustatyta autizmo diagnozė, pasireiškia motorinės raidos ir pusiausvyros sutrikimai (18). Berkley S.
L. ir bendraautorių nuomone net 50 – 73% autizmo diagnozę turinčių vaikų pasižymi vėluojančia
12
motorine raida (19). Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos raidos galimybės dažnai
– mažesnės nei vidutinės to paties amžiaus sveikų vaikų. Pusponegro H. D. ir bendraautorių nuomone
20 % autizmo dignozę turinčių vaikų turi didelių stambiosios motorikos sutrikimų, kurie pagrinde
paveikia kompleksinės koordinacijos įgūdžius (20). Tačiau pagal Whyatt C.P., Craig C. M. 2012
metais atliktą sisteminę straipsnių analizę, nėra duomenų nusakančių tikslų skaičių kiek vaikų,
turinčių autizmo diagnozę, pasižymi stambiosios motorikos sutrikimais (21).
Dowson G. ir Watling R. (2000 m.) nuomone, vaikams, turintiems autizmo diagnozę,
smulkiosios ir stambiosios motorikos sutrikimų paplitimas yra didesnis nei manyta ankščiau.
Nerangumas, lėtumas ir kiti stambiosios motorikos sutrikimai yra dažnas reiškinys vaikams,
turintiems autizmo diagnozę. Autorių nuomone autizmo diagnozė gali būti su plačiu stambiosios
motorikos sutrikimų intervalu. Pagal Dowson G. ir Watling R. išskiria dažniausiai pastebimus
stambiosios ir smulkiosios motorikos trūkumus (22):
neįgudę judesiai (netaisyklingi, kompensuojami papildomų raumenų ar jų grupių),
prasta akies – rankos koordinacija,
mažas greitis,
imitacijų trūkumai,
laikysenos, eisenos bei pusiausvyros sutrikimai.
Dauguma atliktų tyrimų, stebėjusių stambiosios motorikos problemas autizmo diagnozę
turintiems asmenims, pažymi, jog pagrindinės stambiosios motorikos problemos yra šios (23; 24; 25):
nerangumas,
mažas raumenų tonusas,
pusiausvyros sutrikimai,
prasta motorinė kontrolė,
judesių suvokimo, planavimo ir atlikimo sunkumai.
1 lentelė: Studijų, tyrusių vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorinės kontrolės, santrauka (26)
Autoriai Tiriamieji Motorikos testas IQ kontrolė Rezultatai
Manjiviona
and Prior
(1995)
Vaikai, turintys
autizmo diagnozę
ir vaikystės
autizmo diagnozę
TOMI-
Henderson Test
of Motor
impairment (Scott
et al. 1972)
Nėra 50% vaikų su autizmo
diagnoze ir 67% su
vaikystės autizmo
diagnoze turėjo žymų
pakenkimą. Pažymėta,
jog pakenkimas
pastebėtas daugiausia
kamuolio valdymo
srityje.
13
Ghaziuddin
and Butler
(1998)
11 metų amžiaus
vaikai (1)
Autizmo, (2)
autizmo spektro
sutrikimo (3)
Nespecifinis
mišrus raidos
sutrikimas
Bruininks-
Osertsky Test
(Bruininks 1978)
Kai IQ
keičiamas,
visos
variacijos
prarandamos
Visų grupių pakenkimai
artimi standartizuotoms
normoms Bruininks-
Osertsky teste, kuris
stebi tiek stambiąją, tiek
smulkiąją motoriką.
Didžiausias pakenkimas
rastas autizmo diagnozę
turinčių asmenų grupėje.
Miyahara
et al. (1997)
6 – 15 amžiaus
vaikai, turintys
autizmo diagnozę
(n=26)
Mokymosi
sutrikimų grupė
(n=16)
Movement
assessment
Battery for
children (M-
ABC, Henderson
and Sugden
1992)
Abejų grupių
IQ virš 70
Visi autizmo sutrikimo
grupės vaikai 2SD
mažiau normos M-ABC
teste. Paveikta -
Pusiausvyra 92%,
Kamuolio kontrolės
įgūdžiai 96%.
Autizmo ir mokymosi
sutrikimų grupėje
pasižymėjo geresniu
vikrumu. Autizmo
diagnozės grupė, beveik
žymiai prastesniais
(p=0,09) kamuolio
valdymo įgūdžiais.
Green et al.
(2002)
Asbergerio
sindromas (AS) ir
specifinis
motorinės raidos
sutrikimas
M-ABC
(Henderson and
Sugden 1992)
Abi grupės
variavo virš
80
AS grupė bendroje
motorinėje raidoje
sutrikusi (81%
neabejotinas sutrikimas,
10% ribinis sutrikimas).
Specifinės sutrikimų
sritys: vikrumas ir
kamuolio valdymo
įgūdžiai, lyginant su
testo normomis.
Hilton et al.
(2007)
51 vaikas su AS,
56 tipinės raidos
vaikai (6-12 metų)
M-ABC
(Henderson and
Sugden 1992)
Bendrai IQ
virš 70
AS grupė: 65% aiškus
sutrikimo lygis. 25%
ribinis sutrikimas. 82%
aiškus sutrikimas
vikrume, 53% -
kamuolio valdyme ir
33%pusiausvyroje.
Provost et
al. (2007)
21-41 mėnesio (1)
Autizmo, (2)
Raidos vėlavimo,
(3) raidos
vėlavimo be
motorikos
vėlavimo
Bayley raidos
skalė (Bayley
1993). Peabody
raidos motorikos
skalė (Folio and
Fewell 2000)
Nėra Autizmo grupė nesiskyrė
nuo raidos vėlavimo
grupės matuojant
motorikos įgūdžius. Abi
grupės parodė ryškius
motorikos sutrikimus
lyginant su trečiąja
grupe.
Green et al.
(2009)
Autizmo diagnozę
turinčių vaikų
grupė su Autizmo
M-ABC
(Henderson and
Sugden 1992)
IQ virš ir
žemiau 70
Visi vaikai: 79,2%
aiškus motorinis
sutrikimas, 9,9% ribinis
14
spektro sutrikimo
vaikų grupe
motorinis sutrikimas.
Specifinės sutrikimų
sritys – vikrumas,
pusiausvyra.
Staples and
Reid (2010)
Vaikai turintys
autizmo spektro
diagnozę (9-12
metų), (1)
suderinti pagal
amžių (2)
suderinti pagal
protinį amžių, (3)
suderinti pagal
motorinius
įgūdžius
Stambiosios
motorinės raidos
testas (Test of
Gross motor
development –
TGMD-2, Ulrich
2000)
IQ ir protinis
amžius
apytiksliai
1 ir 2 atveju autizmo
diagnozę turinčių vaikų
grupė prasčiau atliko
užduotis. 3 atveju grupės
pasirodė panašiai.
Stebint stabiosios motorikos sutrikimus autizmo diagnozę turintiems asmenims, negalima
teigti, jog visiems autizmo atvejams būdinga vienoda motorinė raida. Nėra tikslių duomenų apie
būdingiausius stambiosios motorikos sutrikimus (26). Mūsų dabartinis motorinių funkcijų suvokimas
autizmo diagnozę turintiems asmenims yra ribotas dviem atvejais (27):
1. Nėra aiškiai išskirtų motorikos problemų, kurios būtų priskiriamos tik autizmo diagnozei.
2. Daugumai asmenų motorinės raidos sutrikimai, būdingi nustatytai diagnozei, skirsis to
paties sutrikimo atveju.
Nors negalima išskirti specifinių stambiosios motoikos sutrikimų autizmo diagnozei, tačiau
yra atlikta nemažai tyrimų nagrinėjančių ASS turinčių vaikų stambiąją motoriką. Vienas iš jų – 2014
metais Labanauskaitės I., Lileikytės A.ir bendraautorių atliktaas tyrimas su 7 – 11 metų amžiaus
vaikais. Tyrime dalyvavę vaikai suskirstyti į dvi grupes. Turinčiais autizmo diagnozę (n=10) ir
normalios raidos (n=18). Vaikų turinčių autizmo diagnozę funkcinė būklė buvo prastesnė nei
normalios raidos. Ištirta, jog lyginant su normalios raidos vaikais, vaikų, turinčių autizmo diagnozę,
raumenų jėgos, pusiausvyros, pritūpimų per 30 s skaičiaus, rezultatai buvo prastesni, o užduočių
šuolio į tolį bei „sėstis ir gulti“ – nesiskyrė. (28)
Kitame, 2006 metais, atliktame Jansiewicz E.M. tyrime, su autizmo diagnozę turinčiais
vaikais (n=40) ir kontroline grupe (n=55), stebėtos 6 judesių grupės:
eisena,
pusiausvyra,
pakartotinių judesių greitis,
pakartotinių nuolatinių judesių greitis,
disritmija,
pertekliniai judesiai.
15
Buvo nustatyta, jog visais tritų judesių atvejais autizmo diagnozę turinčių vaikų grupė
užduotis atliko prasčiau nei kontrolinė (normalios raidos) grupė (29).
Noterdaeme M., Wriedt E., Höhne C. (2010 m.) stebėjo dvi tyriamųjų grupes, vaikų turinčių
Aspergerio sindromą (n=57) ir aukšto intelekto vaikus turinčius autizmo diagnozę (n=55). Vaikams
buvo pateikiamos užduotys, susijusios su kognityviniais, kalbos, motorikos bei psichologiniais
gebėjimais. Motorikos dalyje vaikai atliko užduotis stebinčias smulkiosios ir stambiosios motorikos,
pusiausvyros, koordinacijos įgūdžius. Paaiškėjo jog, Aspergerio sindromo atveju, motorikos
sunkumų patiria 53% vaikų, o aukšto intelekto vaikų turinčių autizmo diagnozę atveju – 47%
tiriamųjų (30). Tuo tarpu, Wisdom S.N., Dyck M.J., Piek J.P., Hay D., Hallmayer J. (2007 m.) ištyrė,
jog Autizmo diagnozę turinčių vaikų (n=30) fizinė raida, lyginant su koordinacijos vystymo sutrikimu
(angl.: developmental coordination disorder; n=22), pasižymi prastesne smulkiąja ir stambiąja
motorine raida bei koordinacija. (31).
Biscaldi M. et al (2014 m.) ištyrė autizmo diagnozę turinčių vaikų ir normalios raidos vaikų
motorikos bei judesių imitacijos gebėjimų skirtumus. Tiriamieji testuoti pagal Ciuricho
neuromotorinį vertinimą (Ziurich neuromotor assesment), kuriuo testuojami pasikartojantys kūno
judesiai (tokie kaip kulno – pėdos pirštų pakartotinis grindų lietimas ir kt.), dinaminė ir statinė
pusiausvyra, judesio kokybė (asociaciniai priešingų kūno dalių judesiai), veido, rankų ir pirštų judesių
mėgdžiojimas. Neuromotorinėje dalyje rastas aiškus skirtumas tarp kontrolinės (n=34) ir tiriamosios
(n=36) grupės. Tyrimas atskleidė, jog autizmo diagnozę turinčių asmenų, lyginant su tipinės raidos
asmenų, imitacijos užduočių atlikimas buvo prastesnis (F(1,66)=15.16, p<0,0002). Pastebėta jog
vyresni vaikai užduotis atliko tiksliau nei jaunesni. Pastebėta, kad tiriamoji grupė susidūrė su
didesniais sunkumais atliekant dinaminės pusiausvyros užduotis (F(1,64)=22.71, p<0,0001), nei
motorinių judesių (F(1,66)=13,33, p<0,0005) ar statinės pusiausvyros užduotis (F(1,66)=10.62,
p<0,002) (32).
Noterdaeme M. su bendraautoriais (2002 m.) tyrė stambiosios ir smulkiosios motorikos,
pusiausvyros, koordinacijos bei oralinės motorikos gebėjimus, kontrolinėje (n=11), pasikartojančios
kalbos sutrikimo (n=11), ekspresyvios kalbos sutrikimo (n=11) bei autizmo diagnozę turinčių vaikų
(n=11) grupėse. Skirtumas tarp kontrolinės ir autizmo diagnozę turinčių vaikų grupių statistiškai
reikšmingas (p<0,05) motorikos dalyje. T.y. smulkiojoje ir stambiojoje motorikose bei pusiausvyroje.
Tolesnio ryškaus skirtumo tarp grupių, oralinės motorikos bei koordinacijos užduočių atlikime
nerasta. (33).
Ming X., Birmacombe M., Wagner G. C. (2007) ištyrė 154, 2 – 18 metų amžiaus vaikus,
turinčius autizmo diagnozę. Jų tyrime kalbama apie tai, jog motoriniai sutrikimai labiau pastebimi
vaikams, turintiems autizmo diagnozę nei normalios raidos vaikams. Ming X. su bendraautoriais
išskyrė, jog dauguma tirtų autizmo diagnozę turinčių vaikų turėjo hipotoniją (34).
16
Daugumoje atliktų tyrimų, kurie tyrė autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos
ir koordinacijos gebėjimus, stebimi panašumai. Visi darbe nagrinėti tyrėjai teigia, jog autizmo
diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos raida ir koordinacija prastesnė nei normalios raidos
vaikų. Nepaisant autizmo diagnozę turinčio asmens amžiaus tiek stambioji motorinė raida, tiek
koordinacija,– sutrikusios (vėluojančios).
1.2.3. Motorinės funkcijos svarba vaiko socialinei ir komunikacijos funkcijoms
Jau ankstyvoje vaikystėje ir kūdikystėje pastebimas stambiosios motorinės raidos vėlavimas
vaikams, kuriems vėliau diagnozuojama autizmo diagnozė (18, 27). Lloyd M., MacDonald M., Lord
C. nuomone tiek kūdikiai, tiek vaikai, turintys autizmo diagnozę, patiria stambiosios ir smulkiosios
motorikos sutrikimus bei motorinės raidos vėlavimą arba netipiškus motorinės raidos etapus (27).
Lobo M. A., Harbourne R. T. ir bendraautorių (2013 m.) nuomone, autizmo diagnozę turintntiems
vaikams sąveikaujant su aplinka nesiformuoja arba netolygiai formuojasi pažinimo, kalbos,
vizualiniai, motoriniai ir erdviniai įgūdžiai. Ankstyvoji intervencija stiprinanti stambiają motorinę
raidą gerina ir bendrąją vaiko raidą (16).
2 pav. Pažinimo eigos. (A) Tradicinis vaizdas suvokimo į kiekvieno organizmo – daikto
egzistavimą kasdienėse patirtyse. (B) Tyrimais pagrįstas pažinimo vaizdas kaip organizmas –
daiktas sukuriamas, išsaugomas ir manipuliuojamas suvokimo – motorinėmis patirtimis
socialiniame ir kultūriniame kontekstuose. Pagal Lobo M. A., Harbourne R. T., Susing S. C. ir
Westcott McCoy S.
Objekto sąveika, sėdėjimas ir atramos judamojo aparato galimybė yra svarbios vaikams dėl
savybės gauti platesnio spektro informaciją apie daiktą su kurį vaikas tyrinėja sukuriant tinkamus
ryšius smegenyse su daiktais, žmonėmis ir kitais objektais. Daugelis, šio, dinaminio tipo elgesio
komponentų pradeda formuotis per pirmuosius metus (2 pav. Objekto pažinimo eigos) (16). Tuo tarpu
vaikai, kuriems diagnozuojamas autizmas, praleidžia mažiau laiko naudodami funkcinį ir simbolinį
žaidimų tipus (9-12 mėn.). Tad paaugęs vaikas užtrunka daugiau laiko atlikdamas nesudėtingas
17
užduotis. Uždelstas tyrinėjimas skatina besikartojantį elgesį (sukimąsi, sukimą) ir ilgalaikį
nepertraukiamą daiktų stebėjimą. Daugumai kūdikių ir vaikų, su specialiaisiais poreikiais, uždelstas
objekto tyrinėjimo laikas varijuoja su vėliau pasireiškiančiomis vėluojančiomis kognityvinėmis
savybėmis (27).
Sėdėjimo gebėjimų ir/arba atramos judėjimo aparato formavimosi (charakterizuojamo kaip
kaklo, rankų bei stuburo valdymas) vėlavimas neigiamai veikia bendrą viso organizmo vystymąsi.
Skatinant autizmo diagnozę turinčius vaikus sąveikauti su aplinka, gerinant objektų tyrinėjimą ir
kognityvinį vystymasį. Tyrimai rodo, jog autizmo diagnozę turintys vaikai, sulaukę 6 metų subtiliau
domėjosi daiktais, kai tėvai, vaikams būnant kūdikiais, sumažino sąveikai galimų objektų skaičių
siekdami ilgiau išlaikyti kūdikio dėmesį ties vienu objektu. Taip pat tėvai skatino labiau bei ilgiau
domėtis objektais: dažnai rodydavo objektus, susiedavo juos su savo balso tonu, objekto judėjimu
vaiko matymo zonoje ar vedant vaiko rankas prie objekto (16).
2016 metais Academy of Pediatric Therapy’s Association Section on Paediatrics (SoPAC)
kasmetinėje konferencijoje pristatytame tyrime teigiama jog stambiosios motorikos ugdymas
kineziterapinėmis priemonėmis gali turėti reikšmės stiprinant, gerinant komunikaciją vaikams
turintiems autizmo diagnozę. Tiriant sąsajas tarp fizinių užsiėmimų ir komunikacijos vyko 4 mėnesių
tyrimas pagrįstas bėgiojimo ir vaikščiojimo ištvermės lavinimo programa. Išskirtos dvi grupės:
autizmo diagnozę turinčių asmenų (n=80) ir kontrolinė grupė (asmenys neturintys diagnozės, n=39).
Rezultatai matuoti Gilliamo Autizmo vertinimo skale (angl. Gilliam Autism Rating Scale – GAR),
Socialinio reagavimo skale ( angl. Social Responsiveness Scale – SRS–2), vaikų gyvenimo kokybės
skale (angl. Pediatric Quality of Life Inventory), kūno masės indeksu (angl. Body mass index - BMI),
kraujo spaudimu, širdies susitraukimo dažnio, 6 minučių ėjimo testu ir energijos išeikvojimo indeksu
(angl. Energy Expenditure Index). Rezultatai parodė, jog po antrojo testavimo pagerėjo 6 minučių
ėjimo testo rezultatai (nuo 416,0 m. iki 467,8 m. P<0,001), socialinio reagavimo rezultatuose
pagerėjo: sąmoningumas (P=0,005), pažinimas (P=0,005), komunikacija (P=0,003), motyvacija
(P<0,001), sumažėjo pasikartojantis elgesys (P=0,01) (34). Tad galime teigti, jog judėjimas turi įtakos
komunikacijai ne tik kūdikystėje bet ir tolimesniuose amžiaus tarpsniuose.
Leonard C. H., ir Hill E. L., (2014 m.) apžvalgoje teigiama, jog egzistuoja ryšys tarp
motorinių įgūdžių ir socialinio bei kognityvinio vaiko vystymusi (36, 37). Rasta sąsaja tarp 7 mėnesių
amžiaus vaikų stambiosios motorikos išsivystymo ir vėliau atsirandančios ekspresyviosios kalbos
išsivystymu vaikams, kuriems vėliau diagnozuotas autizmas (37). Ankstyvi motorikos sutrikimai turi
sąsajų su vėliau vyraujančiais komunikacijos sutrikimai (38).
Stambiosios motorinės raidos ir socialinio bei kognityvinio vystymosi ryšį galima paaiškinti
smegenėlių disfunkcija. Ši disfunkcija siejama ne tik su judėjimo sutrikimais, bet ir su kalbos
funkcija. Tam tikros smegenėlių sritys yra siejamos su už kalbą ir komunikaciją atsakingomis
18
smegenų žievės sritimis. Sutrikusi šių sričių veikla turi įtakos socialinių santykių, stereotipinio
elgesio, motorinės raidos, koordinacijos, pažintinių funkcijų sutrikimams. Smegenėlių pakitimai yra
nustatyti autizmo diagnozę turintiems vaikams (39).
1.3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių ir pusiausvyros vertinimo
metodai
Šiuo metu autizmas diagnozuojamas 2 - 3 metų vaikams, tačiau pastaruoju metu ieškoma
naujų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima diagnozuoti autizmą anksčiau (9). Be standartinių testų,
kuriais tiriamos socialinės ir komunikacijos funkcijos, siūloma taikyti ir stambiosios motorikos
tyrimus. Tyrimo priemonių rūšys (40):
Normayviniais kriterijais grįstos priemonės - remiasi sudarytomis normomis. Pagal
atliktas užduotis atrenkami vaikai su sutrikusia raida. Surinkti rezultatai lyginami su to
paties amžiaus vaikų surinktų balų vidurkiu. Atrenkami vaikai su sutrikusia raida.
Rezultatai parodo raidos sutrikimo lygį bei nurodo intervencijos poreikį. Tai tokios
priemonės kaip Peabody motorinės raidos skalė – antra versija (PDMS-2) ir Bayley vaikų
raidos skalės – 3 versija.
Įvertinimo priemonės - sukurtos pamatuoti intervencijos rezultatus. Tiriama prieš ir po
gydymo. Dauguma šių priemonių paremtos kriterijais, kuriais tikrinamas įgūdžių pokytis
po intervencijos. Tokių priemonių pavyzdys yra Judesių funkcijos vertinimo skalė
(GMFM – Gross motor function measure), bei Vaikų negalios įvertinimo aprašas (angl.:
Pediatric Evaluation of Disability Inventory.)
Aprašymu besiremiančios priemonės - vertina skirtingų sričių raidą. Gali vertinti tiek
kalbos, tiek motorinę, tiek kognityvinę raidą. Skirta intervencijos planavimui ir progreso
tikrinimui. Šios priemonės neturi normų, nustatomas limituojančios sritys. Šių priemonių
pavyzdys: Battelle raidos aprašas (angl. Battelle Developmental Inventory).
Individualių rezultatų priemonės - naudojamos įvertinti funkcijos pokyčiams ir
intervencijos kryptims. Tokios skalės pavyzdys: tikslo siekiamumo skalė (angl. Goal
Attainment Scale – GAS).
Lyginamosios priemonės – skirtos vaikų su panašiais sutrikimais ir gebėjimai
sugretinimui, paskirstymui. Tokios priemonės naudojamos reabilitacijos įstaigose norint
sudaryti panašias vaikų grupes intervencijai. Šio priemonės pavyzdys – Vaikų funkcinio
savarankiškumo vertinimas - 2 versija (angl. The Functional Independence Measure for
Children WeeFIM II).
19
1.3.1. Stambiosios motorikos vertinimo testai
Peabody motorinės raidos skalė, antras leidimas (angl. Peabody developmental motor
scales – 2nd edition – PDMS-2) skirta ankstyvąją intervenciją teikiantiems specialistams. Skalės
užduotys sudarytos atsižvelgiant į vaikų augimo ir raidos etapus. PDMS-2 – visapusiškos
sunormuotos stambiosios ir smulkiosios motorikos skalės, skirtos tirti vaikų iki 6 metų judesių raidai.
Skalės tikslas – palyginti judėjimo kompetenciją su bendraamžių bei palyginti smulkiosios ir
stambiosios motorikos įgūdžius. Teste yra 6 subtestai:
1. Refleksai – sudarytas iš 8 užduočių, taikomas nuo gimimo iki 11 mėn.;
2. Pusiausvyra – sudarytas iš 30 atvejų, vertina vaiko sugebėjimą palaikyti savo kūno
kontrolę, stovėti ramiai nejudant ir išlaikyti pusiausvyrą;
3. Judėjimas – sudarytas iš 89 atvejų, vertina vaiko sugebėjimą judėti iš vienos vietos į kitą.
Vertinami judesiai: ropojimas, ėjimas, bėgimas, šokinėjimas viena koja ir kt.
4. Manipuliacija objektais – sudarytas iš 24 atvejų, vertina vaiko gebėjimą manipuliuoti
įvairiais kamuoliais. Vertinami judesiai: kamuolio pagavimas, metimas, atmušimas ir kt.
Subtestas taikomas vaikams nuo 12 mėn.
5. Griebimas – sudarytas iš 26 atvejų, vertina gebėjimus naudotis rankomis.
6. Vizualinė – motorinė integracija – sudarytas iš 72 atvejų, vertinantis vaiko gebėjimus
naudoti savo vizualinius propriorecepcinius įgūdžius atliekant sudėtingas akies – rankos
koordinacijos užduotis.
Subtestai gali būti naudojami kurti 3 motorinio atlikimo indeksams, vadinamiems kompozitais
(41):
1. Bendrosios motorikos koeficientas – naudojamas vertinant stambiosios motorikos
(stambiųjų raumenų sistemos naudojimą) raidą. Šį sudėtinį balą sudaro 4 subtestai: 1) Refleksai, 2)
Pusiausvyra, 3) Judėjimas, 4) Manipuliacija objektais.
2. Smulkiosios motorikos koeficientas – dviejų subtestų, 1) Suėmimas rankomis ir 2)
Vizualinė-motorinė integracija, rezultatų kompozitas, naudojamas įvertinant smulkiųjų raumenų
sistemos naudojimą.
3. Bendrasis motorikos koeficientas sudarytas sujungus bendrosios ir smulkiosios motorikos
koeficientų subtestus.
Pagal Tieman B.L., Palisano R. Ir Sutlive A.C., (2005) Testo PDMS-2 patikimumas – aukštas
(α=0,96). Pakartotinio testavimo, viso testo, patikimumas taip pat aukštas α=0,89. Autorių teigimu,
nėra patikimumo pakitimų testuojant vaikus turinčius skirtingas diagnozes (40).
20
Bayley vaikų raidos skalė, trečia versija (angl. Bayley Scales of Infant development III -
BSID-III) skirta tirti kognityvinę, stambiają ir smulkiają motorinę, ekspresyvią komunikacijos raidą.
Skalės paskirtis – įvertinti 1 mėn. – 42 mėn. amžiaus vaikų raidą ir nustatyti nukrypimus nuo
nustatytos normalios raidos. Ši skalė nusako vaiko silpnąsias ir stipriąsias puses. (43)
Skalės trūkumas, pagal Tieman B.L., Palisano R. Ir Sutlive A.C., (2005) – neatskirti
stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinimo kriterijai. Patikimumas – aukštas (α=0,75),
pakartotinio testavimo patikimumas, taip pat, aukštas (α=0,78). (40)
Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (angl. Diagnostic Inventory for screening
Children, DISC) išverstas ir parengtas Vilniaus Vaiko Raidos centro specialistų. Skirtas vaikų, nuo 2
savaičių iki 5 metų amžiaus, raidai tirti. DISC skirtas didelių vaikų grupių patikrinimui, vaikų,
turinčių raidos sutrikimų bei veikiamų rizikos veiksnių, galinčių sukelti sutrikimus, atrinkimui. Taip
pat leidžia įvertinti vaikų raidą ir padėti nustatyti diagnozę. DISC testą galima taikyti pirminiam
vaikų, turinčių raidos sutrikimų, ištyrimui, vaiko raidos kontrolei, įvertinant intervencijų efektyvumą.
Pagal DISC rezultatus sudaromos ugdymo ir terapijos programos. Šiame teste yra 8 poskalės:
1. Smulkioji motorika (SMM) – gebėjimas koordinuoti ir kontroliuoti mažuosius plaštakos
ir pirštų raumenis (čiupti, griebti, suspausti, atleisti).
2. Stambioji motorika (STM) – gebėjimas koordinuoti didžiuosius kūno raumenis (išlaikyti
pusiausvyrą, atlikti tikslingus ir ritmingus judesius).
3. Kalbos supratimas (KS) – gebėjimas suprasti kalbą ir tinkamai reaguoti į žodinius
nurodymus bei klausimus ir kt.
4. Ekspresyvioji kalba (EK) – gebėjimas skleisti aiškius garsus, suprantamai kalbėti,
paaiškinti, paklausti ir atsakyti.
5. Girdimasis dėmesys ir atmintis (GDA) – gebėjimas reaguoti į žodinius nurodymus ir
informaciją.
6. Regimasis dėmesys ir atmintis (RDA) – gebėjimas išsaugoti, atpažinti ar atkurti
vizualinę informaciją.
7. Savarankiškumas (SV) – gebėjimas tenkinti asmeninius poreikius.
8. Socialinė adaptacija (SOC) – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.
Kiekvienoje iš poskalių yra po 27 užduotis, išdėstytas sunkėjimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko
amžių. Vertinami kiekvienos iš 8 sričių įgūdžiai. Bendras visų poskalių rodiklis (koeficientas)
neskaičiuojamas, o atskirų poskalių raidos koeficientai leidžia nustatyti silpnesnes vaiko raidos puses
(44). Voelker S.L., Johnston T.C., Agar Ch., Manna R. (2008) siūlo testuoti vyresnius ikimokyklinio
amžiaus vaikus (45).
Crowe B.H. A., Saltir A.T. et al. (2015m.) autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos
vertinimui išskyrė šiuos klausimynus (7):
21
„Parent‘s rating qestionnaire“ (Chan et al., 2009) – tėvų apklausa, skirta bendrai vaiko
būklei įvertinti. Rezultatas: maksimalus balų skaičius. Tyrimą sudaro kalbos, socialinių
įgūdžių, stereotipinio elgesio bei motorinių funkcijų subskalės.
„Positive treatment response“ (Wong et al., 2010) – tėvų apklausa paremtas testas,
vertinantis socialines interakcijas (atsakus, imitacijas, akių kontaktą, domėjimąsi, kantrybę),
neverbalinę ir verbalinę komunikaciją (ekspresyvią kalbą, besikartojančią kalbą, acholalijas
imitaciją), stereotipinius pomėgius ir elgesį (temperamentą, impulsyvų elgesį, prisitaikymą
prie pokyčių), pažinimą (atmintį, mokymosi greitį), motorines galimybes (motorinius
įgūdžius, koordnaciją), kitus tėvų įvardintus pokyčius (miegas, valgumas ir kt.).
„Ritvo – Freeman real life rating scale“ (RF-RLRS Freeman et al. 1986) – skaičiuojamas
maksimalus rezultatas stebint vaiko užduočių vykdymą. Motorinė, socialinė, sensorikos ir
kalbos subskalės.
„Early social communication Scales“ (ESCS; Seibert et al., 1982; Mundy et al., 2003) –
imitaciniai galūnių judesiai (Imitating joint attention - IJA), atsakas į judesių dėmesį
(responding to Joint attention – RJA), imitacinio elgesio iššūkiai (initating behavior reqests –
IBR), koordinuotas galūnės judesio dėmesys (coordinated joint attention – JA)
1.3.2. Pusiausvyros testai
Daugelyje stambiosios motorikos vertinimo testų įtraukiami ir pusiausvyros subtestai. Tačiau
yra keletas testų naudojamų pusiausvyrai testuoti.
Modifikuota Berg pusiausvyros skalė vaikams (angl. Pediatric Balance scale, a modified
version of the Berg Balance scale) susideda 14 užduočių, kurios skirtos vaiko pusiausvyrai tirti (pav.:
savarankiškas atsistojimas nuo kėdės, stovėjimas suglaustomis kojomis, stovėjimas ant vienos kojos
ir t.t.). Atliekamos užduotys vertinamos balais 0 – 4, kai 0 – neatlieka, 4 – pilnai atlieka. Testo
patikimumas (α=0,997) ir pakartotinio testavimo patikimumas (α=0,997) – aukšti. (46)
Flaingo pusiausvyros testas, tai viso kūno pusiausvyros testas, esantis kaip sudėtinė Eurofito
testų dalis. Šis vienos kojos pusiausvyros testas susijęs su vienos kojos, pilvo ir stuburo raumenų jėga.
Testui atlikti reikia 50 cm ilgio, 5 cm aukščio ir 3 cm pločio suoliuko bei laikmačio. Vaikas stoja ant
specialaus suoliuko ant vienos kojos, kita koja sulenkta per kelį, laikosi už instruktuotojo. Vaikui
pasileidus pradedamas skaičiuoti laikas, sustabdant laikmatį kai vaikas praranda pusiausvyrą, vėl
atsistojus toliau skaičiuojamas laikas iki 60 sekundžių, skaičiuojant nukritimų skaičių. Jei per pirmas
30 sekundžių vaikas pargriūna daugiau kaip 15 kartų, testo rezultatas lygus 0. (47)
22
Storko stovimas pusiausvyros testas - reikalaujama stovėti ant vienos kojos pasistiebus.
Testuojamasis susideda rankas ant juosmens, viena koja sulenkta per kelio sąnarį ir pridėta prie kojos,
ant kurios bus stovima, kelio. Laikas pradedamas skaičiuoti kai testuojamasis pasiruošęs (paprastai
leidžiama minutę pabandyti) ir pakelia kulną nuo grindų. Laikas stabdomas jei: 1) rankos nuimamos
nuo klubų, 2) koja, ant kurios stovima, pajuda bet kokia puse, 3) pėda praranda kontaktą su keliu 4)
kulnas paliečia žemę. (48)
2 lentelė. Dažniausiai naudojami testai autizmo diagnozę turinčių asmenų motorinės raidos
testavimui
Tyrimo autoriai Tyriamųjų
amžius
Naudoti testai Testo aprašymas
Jansiewicz E.M.,
Goldberg M.C.,
Newschaffer C.J.,
Denckla M.B.,
Landa R., Motofsky
S.H., 2006 (48)
6 – 17 m. PANESS (angl.
Physical and
Neurological
exam for subtile
signs)
Eisena (ėjimas ant kulnų, ėjimas ant
pirštų galų, ėjimas ant pėdos šoninių
paviršių), Pusiausvyra (stovėjimas ir
šokinėjimas ant vienos kojos).
Judesiai laikui (rankų tapšnojimas,
rankos pronacija – supinacija).
Užduotys vertinamos taškais,
pusiausvyra – maksimaliu
šuoliavimo skaičiumi ir maksimaliu
išstovėtu laiku.
Wisdom S.N., Dyck
M.J., Piek J.P., Hay
D., Hallmayer J.,
2007 (30)
3 – 13 m. Assessment of
Neuromuscular
Development
Testas susideda iš 10 užduočių: 5
užduotys smulkiajai motorikai (pav.:
dėti karoliukus į dėžutę) ir 5
stambiajai motorikai (pav.: ėjimas
statant koją nuo kulno link piršto).
Biscaldi M., Rauh R,
Müller C., Irion L.,
Saville C.W.N.,
Schulz E., Klein Ch.,
2015 m. (49)
6 – 13 m. Ciuricho
neuromotorinį
vertinimą (angl.
Ziurich
Neuromotis
Assessment –
ZNA)
Matuoja skirtingus neuromotorinio
atlikimo aspektus įskaitant visišką
motorinį atlikimą ir adaptyvų
motorinį atlikimą. Visiškas motorinis
atlikimas atspindi užduočių
atomatiškumą, koordinaciją bei
pagrindinių judesių atlikimą.
Adaptyvių judesių motorinis
atlikimas sumoduliuotas į sensoriką
23
ir priklauso nuo motorinio
mokymosi. Šios dalies užduotims
priskiriamos, dinaminės
pusiausvyros užduotis, bei statinės
pusiausvyros užduotis.
Samouilidou A. ir
Válková H. 2007 m.
(50)
48 – 78 mėn. Movement
assessment
batery for
children
(MABC)
Šis instrumentas testuoja tiek
kokybinę, tiek kiekybinę informaciją
apie vaiko judesių lygį.
Pan Ch., Tsai Ch.,
Chu Ch., 2009 (51)
3 – 10 m. TGMD-2 (angl.
Test of Gross
Motor
Development)
Tai normomis ir kriterijais paremtas
testas sukurtas vertinti 6
lokomotorinius įgūdžius (bėgimas,
šuoliavimas, šokimas, šokimas į tolį,
horizontalus šokimas ir slydimas) ir
6 objekto kontrolės įgūdžius
(stacionaraus kamuolio spyrimas,
kamuolio varymasis, spyrimas,
metimas ir ridenimas).
Nėra apibrėžta kokie testai turėtų būti naudojami autizmo diagnozę turinčių asmenų
stambiajai motorikai testuoti. Dažniausiai naudojami stambiosios motorikos testai testuojant ASS
vaizduojami 2 lentelėje.
Lietuvoje specifinių testų, kurie būtų išskirtinai skirti autizmo diagnozę turintiems vaikams,
nėra. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl vaikų raidos sutrikimų
ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir
teikimo reikalavimų“ (2000 m.) nustatytos vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė,
diagnozavimo, tyrimų ir gydymo gairės, kuriame nurodoma jog vaikų raidos tyrimas atliekamas
Vaiko raidos vertinimo skale DISC.
1.4. Terapinės programos skirtos autizmo diagnozę turintiems vaikams.
Gausybė intervencijų sukurtos koreguoti pagrindines ypatybes priskiriamas asmenims
turintiems autizmo diagnozę, t.y. socialinė komunikacija, socialinės sąveikos trūkumas bei
pasikartojantis elgesys. Šios intervencijos skirstomos į (51):
24
Eglesio,
Kognityvinę,
Socialinių įgūdžių.
3 lentelė: Ugdymo intervencijos pavyzdys autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims pagal
Johnson N.L., Burkett K., Reinhold J., Bultas M.W.
Programa Pavyzdys Dėmesys skiriamas
Elgesio
intervencija
Taikomojo elgesio analizė (Applied
behavios analysis – ABA) (Lovaas,
1987)
Bendra raida
Early Start Denver (Dawson et. Al.,
2010)
Bendra raida, adaptyvus elgesys,
pagrindiniai simptomai
Pivotal response training (Koegel,
Koegel, Harrower ir Carter, 1999) Tėvų mokymas, paremta žaidimu
Floor time therapy derived from
Developmental Individuak –
Difference Realationship – based
model (Wieder ir Greenspan 2003)
Tėvai seka vaiko pavyzdžiu
Kognityvinė
elgesio terapija
Coping Cat (McNally Keehn,
Lincoln, Brown ir Chavira, 2013)
Padeda aukšto funkcionavimo
vaikams suvaldyti nerimą
Faceing your fears (Reaven,
Blakeley – Smith, Leuhe, Moody ir
Hepburn, 2012)
Padeda aukšto funkcionavimo
vaikams suvaldyti nerimą
Socialinių
įgūdžių
programos
Skill streaming (Goldstein ir
McGinnis, 1997)
Socialiniai įgūdžiai, dėmesys,
žaidimas
Joint attention, symbolic play,
engagement and regulation
(JASPER; Kasari,
Gulsrud,Paparella, Hellemann ir
Berry, 2015)
Tėvų tarpininkavimas bendram
dėmesiui ir bendram žaidimui
Johnson N.L., Burkett K., Reinhold J., Bultas M.W 2016 metais išleistoje apžvalgoje
aprašomos 8 intervencijų programos skirtos autizmo diagnozę turinčių vaikų ugdymui. Šios
programos suskirstytos remiantis elgesio, kognityvinių ir socialinių įgūdžių mokymu.
25
Viena iš dažniausiai naudojamų intervencijų - TEACCH (angl. Treatment and Education of
Autistic and relates Communication-handicapped Childern) yra klinikinė paslauga ir profesionali
mokymo programa, pagrįsta šiaurės Karolinos universitetu esančiu Chapel Hill‘e, kurie prisidėjo ir
įsitraukė prie tyrimais grįstos praktikos autizmo gydyme. Programa pradėta vykdyti 1972 m.
TEACCH požiūris vadinamas „struktūriniu mokymu“. Struktūrinis mokymas paremtas įrodymais ir
pastebėjimu, jog asmenys turintys autizmo diagnozę turi bendrus neuropsichologines silpnybes ir
stiprybes (54). Ši programa akcentuoja artimą darbo ryšį tarp tėvų ir terapeutų, pritaiko intervenciją
kiekvienam asmeniui individualiai ir naudoja struktūruotą mokymą. Tipinė TEACCH intervencija,
individualios galimybės vertinamos standartizuotais testais (pav.: Pseudoedukaciniu profiliu -
Psychoeducational Profile). Pagal gautus rezultatus vaikui pritaikomas ugdymas. TEACCH
specialistas naudoja struktūruoto mokymo procedūras lengvinti įgyjamų mokymosi tikslų sudarant
individualų mokymo planą. Struktūruoto mokymo komponentas reikalauja individualaus erdvės ir
veiklų organizavimo, kuriuo būtų optimizuotas mokymosi procesas ir būtų išvengta nusivylimo,
įtemptos emocinės būsenos. Trys faktoriai yra ypač svarbūs ryšiui:
fizinės aplinkos organizavimas taip, kad aplinka būtų nuosekli vaiko poreikiams (pav.:
sumažintų galimus trikdžius),
užduočių išdėstymas nuspėjama tvarka (pav.: naudoti vaizdinius tvarkaraščius),
organizuoti priemones ir užduotis skatinančias nepriklausomumą nuo suaugusiojo
pateikiamų instrukcijų (pav.: naudoti vizualines priemones jei nuo jų mokinys tampa
nepriklausomesnis).
TEACCH programa siekia geresnio asmenų prisitaikymo aplinkoje, įgūdžių tobulinimo, taip
pat pagrindinių įgūdžių kasdienėje gyvenimo veikloje, kalbos, bendravimo socialinių įgūdžių
gerinimo, dėmesio, dalyvavimo ir vykdomojo funkcionavimo per struktūruotą mokymą. TEACCH
programa apibrėžia požiūrį, kuris palaiko individualius gebėjimus mokytis, suprasti ir pritaikyti juos
mokymosi situacijose. Šios programos mokomi įgūdžiai gali veikti imitaciją, žodinius bei socialinius
įgūdžius. Galiausiai, TEACCH terapija naudojasi asmens stiprybėmis adaptuotis fizinėje aplinkoje,
jos pritiakymo procese (pav.: vaizdo apdorojimo procese). Šios adaptacijos gali turėti teigiamą
poveikį asmens galimybėms atliekant suvokimo užduotis veikloje, kuriai reikia vizualinės ir
stambiosios motorikos koordinacijos (55).
Taikomojo elgesio analizė (angl. Applied behavios analysis – ABA), Johnson N.L., Burkett
K., Reinhold J., Bultas M.W (2016 m.) nuomone, vertinama kaip viena geriausių (labiausiai ištirtų)
lavinimo programų autizmo diagnozę turintiems asmenims su intelekto negalia bei susijusiais
sutrikimais. (53) ABA - tai intervencija pagrįsta mokymosi teorija, nukreipta gerinti funkcinius,
komunikacijos ir socialinius įgūdžius vaikams, turintiems autizmo diagnozę. (56) ABA pirmą kartą
aprašyta 1968 m. kaip sistematinis intervencijos procesas naudotas elgesio koregavimo tikslais. ABA
26
naudoja beheivioristų požiūrį tiek visapusiškoms, tiek sutelktoms intervencijoms. (53) Visapusiškos
intervencijos skirtos veikti ir gerinti asmens įgūdžius bendrąja prasme (globaliai), t.y.: IQ,
kalba/komunikacija, socializacija ir dėmesys. Sutelktos intervencijos – agresijai, saviagresijai.
Pagrinde ABA – namų mokymas pagrįstas 25 – 40 valandų per savaitę, trunkančiu kelis metus,
struktūruotu mokymu. (53;57)
Picture Exchange Communication System (PECS) - metodika, kurios taikymas apima šešis
etapus: 1) Komunikavimo pasirinkimas; 2) Daikto erdvinis nutolimas; 3) Pasirinkimas; 4) Sakinio
struktūra; 5) Atsakymas į klausimus; 6) Bendravimo įgūdžių plėtimas), sukurta autizmo diagnozę bei
kitų komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų bendravimo ir kalbėjimo įgūdžiams ugdyti. Paveikslėliai
ir komunikaciniai simboliai – tai priemonė, leidžianti asmenims sėkmingai keistis informacija su
aplinkiniais ir išmokti sudaryti sakinių konstrukcijas. Programos tikslas skatinti asmenį susikaupti,
išreikšti savo poreikius bei norus. Kaip ir TEACCH metodika, PECS skatina sudaryti mokymuisi
tinkamą aplinką, atsižvelgiant į tai ką vaikas mėgsta ir kas jį gali blaškyti. (58)
Son-rise programa, pagal Houghton K., Schuchard J., Thompson C.K. (2013), labai
intensyvus gydymas nukreiptas gerinti vaiko inicijuotą socialinę komunikaciją vaikams, turintiems
autizmo diagnozę. Ši programa paremta namų mokymu, kurios metu įskaitomos 5 dienos, 40 valandų
per savaitę. Terapija skirta vienam su vienu ryšiui užmegzti (tarp terapeuto ir kliento). Pagrindinis
terapijos tikslas skatinti spontanines vaiko interakcijas su asmenimis, didinti autizmo diagnozę
turinčių asmenų socialinę komunikaciją. (59)
Pivotal responce treatment – PRT, tai įrodymais grįsta elgesio intervencija, paremta
taikomojo elgesio analizės principais. Ši terapija skirta gerinti socialinės komunikacijos įgūdžius,
koreguoti elgesį asmenims, turintiems autizmo diagnozę. PRT pritaiko natūralistinį požiūrį ir
susitelkia ties stereotipijų lengvinimu, motyvacijos gerinimu per interakciją. PRT susitelkia į
strategijas, kuriomis didinama vaikų motyvacija per intervencijas (tokias kaip vaiko pasirinktas
veiklas, kurios tuo metu yra motyvuojančios). PRT struktūra apima pasikartojančio elgesio
bandymus, kuriuos sudaro anksčiau įvykusi situacija, elgesys ir pasekmės, kai praėjęs įvykis pateikia
aiškias galimybes paskatinti vaiką elgtis norima linkme. Priešingai, nei tradicinė ABA, PRT stiprina
tiek teigiamus elgesio atsakus, tiek bet kokius galimus pakartotinius vaiko bandymus įgyti įgūdžių,
siekiant padėti išlaikyti ir padidinti vaiko motyvaciją per visą intervenciją. (60)
Ankstyvoji intensyvi elgesio intervencija (Early intensive behavioral intervention – EIBI),
pagal Studer N., Gundelfinger R., Schenker T., Steinhausen H.Ch. (2017), pradėta taikyti 1960 m.
(61). EIBI yra daugiausia namų mokymu grįsta elgesio terapija, kuri reikalauja ilgų instrukcinio darbo
valandų vienas su vienu keletą metų, kartu su intensyviu tėvų įsitraukimu keičiant visos šeimos
gyvenimo būdą. Ankstyvoji (angl. Early) nurodo, jog intervencijos turi prasidėti kaip galima greičiau,
tipiškai iškart po diagnozavimo, sukakus 3 metams. Intensyvi (angl. Intensive) nurodo tiesioginio
27
gydymo valandos svyravimus nuo 20 iki 40 valandų per savaitę bent 2 metus, priklausomai nuo vaiko
amžiaus ir kitų faktorių. Behavioral nurodo, jog mokymo metodai paremti ABA studijomis ir
vadovaujamasi individualizuotu vystymusi ir išsamiu mokymo planu, kuris asistuoja dideliam
įgūdžių asortimentui visose funkcionavimo srityse. Intervention nurodo visą gydymo paketą, kuris
apima struktūruotos aplinkos sukūrimą ir numatomą mokymosi aplinką pritaikytą tinkamiems vaiko
poreikiams, atsakams ir sustiprinimui. Didžioji gydymo dalis tampa tėvų atsakomybe (62).
28
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo metodika
Tyrimo tipas – kiekybinis, palyginamasis.
Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikai turintys autizmo diagnozę.
2.2. Tyrimo organizavimas
2016 m. Gruodžio 5 dieną LSMU bioetikos centre gautas leidimas atlikti tyrimą – Nr. BEC-
SR(M)-121 (priedas nr. 1).
Tyrimas atliktas nuo 2017 metų Sausio mėn. iki 2017 metų Birželio mėn.
Tyrimo vietos: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos ligoninės
„Lopšelis“ Dienos centras autizmo diagnozę turintiems vaikams ir socialinės raidos ir reabilitacijos
centras „Avevitus“.
Tiriamųjų atranka - tikslinė. Įtraukimo kriterijai:
1. Gydytojo vaikų neurologo arba vaikų ir paauglių psichiatro nustatyta autizmo diagnozė.
2. Vaiko amžius nuo 3 iki 6 metų.
3. Gautas tėvų sutikimas įtraukti vaiką į tyrimą
Tyrime dalyvavusių vaikų tėvams pateikta informacinė forma apie planuojamą tyrimą, kurioje
nurodytas tyrimo tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai, sutikimo forma, bei nedidele apklausa apie lytį
ir amžių. Tėvams sutikus bei pasirašius informavimo ir sutikimo fomą, vaikas buvo įtraukiamas į
tyrimą.
2.3. Tyrimo eiga
Autizmo diagnozę turintys vaikai suskirstyti į dvi grupes: 1) Pirmą grupę, kuriai bus taikomas
ugdymas pagal TEACCH metodiką, 2) Antrą grupę, kuriai nebus taikoma specifinė ugdymo
metodika.
Vaikų judesių raida ir pusiausvyra vertinta dviem etapais. Abiejų etapų metu vaikai įvertinti
Peabody motorinės raidos skalių testo stambiosios motorikos dalies pusiausvyros, judėjimo ir
manipuliacijos objektais skalėmis bei Modifikuota Berg pusiausvyros skale. Tarp vertinimų vaikai,
turintys autizmo diagnozę pirmoje grupėje ugdyti pagal TEACCH metodiką, o antroje grupėje –
netaikyta specifinių ugdymo metodų. Surinkus duomenis, ankščiau išvardintais instrumentais, atlikta
statistinė duomeų analizė.
29
4 pav. Tyrimo eigos schema.
2.4. Tyrimo instrumentai
1. Peabody motorinės raidos skalės, antrasis leidimas.
2. Modifikuota Berg pusiausvyros skalė vaikams.
Peabody motorinės raidos saklių testas – antrasis leidimas (Peabody Developmental
Motor Scales – 2, PDMS-2) sudarytas iš šešių subtestų, kurie vertina susijusius motorinius gebėjimus
gyvenimo pradžioje. Savo tyrime naudojau 3 subtestus: pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos
objektais, kurie sudaro stambiosios motorikos vertinimo dalį (stambiosios motorikos koeficientą).
Kiekviena užduotis vertinama balais nuo 0 iki 2. Kiekviena užduotis ir įverčiai aprašomi užduočių
lapuose. Gauti įverčiai verčiami standartiniais balais (nuo 1 iki 20), balų atitikmenys paruošti
lentelėse, pagal amžių, testo metodinėje knygoje. Pagal šiuos balus galima lyginti stambiosios
motorikos subtestus. Šie balai atspindi vaiko išsivystymo lygį.
4 lentelė. Judėjimo įgūdžių išsivystymo lygis pagal standartizuotus balus (40)
Standartinis balas Įgūdžių lygis Raida
17 – 20 Daug aukščiau už vidurkį
Normali raida 15 – 16 Aukščiau už vidurkį
13 – 14 Virš vidurkio
8 – 12 Vidurkis
6 – 7 Žemiau vidurkio Vėluojanti raida
4 – 5 Menki įgūdžiai Raidos sutrikimas
1 – 3 Labai menki įgūdžiai
30
Stambiosios motorikos raidos koeficientas nustatomas pagal specialias lenteles, sudėjus 3
subskalių standartinius balus.
Modikifuota Berg pusiausvyros skalė. Paprastai naudojama testuojant vaikų galimybes
saugiai bei nepriklausomai dalyvauti pusiausvyros reikalaujančiose veiklose. Vertinimas atliekamas
balais nuo 0 iki 4. Maksimalus balų skaičius: 56 balai. Pacientui surinkus mažiau nei 46 balus
laikoma, kad jis turi rimtų pusiausvyros sutrikimų.
Atlikimas: tyrėjas parodo užduotį ir duoda instrukcijas. Vaikas gali bandyti vieną kartą
užduotį atlikti su pagalba. Jei instrukcijos nėra suprantamos – instruktuoti dar kartą, priklausomai nuo
vaiko suvokimo lygio. Atliekant užduotį kartojimų skaičius neribojamas, o vaikas vertinamas pagal
žemiausio kriterijaus apibūdinančio aukščiausią gautą rezultatą.
5 lentelė. Standartiniai taškai nustatyti įvairiuose amžiaus grupėse
Amžius Reikšmė
(vidurkis taškų)
+/- Standartinis
nuokrypis (SD)
4,0 – 4,5 49,5 5,76
4,6 – 4,11 51,2 5,07
5,0 – 5,5 54,0 2,52
5,6 – 5,11 53,3 3,20
6,0 – 6,5 53,8 2,49
6,6 – 6,11 54,4 1,89
7,0 – 13,17 55,2 1,74
Ši skalė patikima vertinant vaikų, turinčių nežymius ar vidutinius judėjimo funkcijos
pažeidimus, pusiausvyrą.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 23.0 for windows programos paketą
(Statistical package for social sciances) ir Microsoft excel 2013 programą. Tyrimo duomenų
aprašymui naudotos skaitinės charakteristikos (procentai (%), mediana (xme), minimali (xmin),
maksimali (xmax) reikšmės, vidurkis (x̄), (xme(xmin; xmax;x̄)). Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų
grupių nustatyti naudotas Mano-Whitney Vilkoksono (U) kriterijus, skirtumams tarp dviejų
priklausomų grupių nustatyti naudotas Vilkoksono (Z) kriterijus. Kintamųjų ryšiams įvertinti buvo
31
taikytas Spirmen‘o koreliacijos koeficientas (r(n);p). Tarp stebėtų kintamųjų nėra ryšio jei r=0. Jei
0<|r|≤0,2 yra labai silpnas ryšys, jei 0,2<|r|≤0,4 – silpnas ryšys, 0,4<|r|≤0,6 – vidutinio stiprumo ryšys,
0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys. Skirtumas laikytas statistiškai
reikšmingu, kai p<0,05.
32
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo kontingento aprašymas
Tyrime dalyvavę vaikai, turinys autizmo diagnozę, pasikirstyti į dvi lygias grupes, po 15
vaikų: pirmą (vaikai ugdyti pagal TEACCH metodiką) ir antrą (vaikai ugdyti netaikant specifinių
ugdymo metodikų). Tiriamųjų amžius pirmoje grupėje: 40 – 72 mėn., amžiaus mediana 58 mėn. (40;
72; 60,73 mėn.); antroje grupėje: 36 – 72 mėn., amžiaus mediana 57 mėn. (36; 72; 54,60 mėn.). (5
pav.)
5 Pav. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal amžių
Tyrime dalyvavo 30 trejų – šešerių metų autizmo diagnozę turinčių vaikų. Iš kurių 8
mergaitės (26,67% visų tiriamųjų) ir 22 berniukai (73,33% visų tiriamųjų). Pirmoje grupėje buvo 12
berniukų ir 3 mergaitės, antroje – 10 berniukų ir 5 mergaitės. (6 pav.)
6 Pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
0
2
4
6
8
10
12
14
Berniukas Mergaitė
Vaik
ų s
kaič
ius
Lytis
Pirmoji grupė
Antroji grupė
33
3.2. Vaikų, ugdomų pagal TEACCH metodiką, judesių raidos ir
pusiausvyros dinamika
Judesių raida ir kai kurie judesių raidos parametrai (pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos
objektais) tyrimo metu vertinti PDMS-2 testu. Pagal tyrimo metodikoje minėtus kriterijus,
apskaičiuotas stambiosios motorikos koeficientas (SMK) tiek po pirmojo, tiek po antrojo testavimų.
Pirmojo testavimo rezultatai: SMK mediana 55 (2; 97; 50,26), antrojo testavimo rezultatai: SMK
mediana 50 (3; 98; 49,46). SMK rezultatai pirmoje grupėje, pagal Vilkoksono priklausomų imčių
kriterijų, prieš ir po poveikio nesiskiria (Z=-0,179; p=0,858). (7 pav.)
7 Pav. Tiriamųjų stambiosios motorikos koeficiento pasiskirstymas (procentais)
Stambiosios motorikos koeficientas nusako tik bendrąją stambiosios motorikos raidą. Mūsų
tyrimui svarbūs ir kitų judesių raidos parametrų (pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais)
įverčiai – silpnosioms ir stipriosioms stambiosios motorikos įgūdžių pusėms nustatyti.
Tyrimo eigoje, taikant terapinę TEACCH ugdymo metodiką, judėjimo funkcijos įverčiai
nepasikeitė: prieš poveikį įverčių mediana 75 (2; 100; 61); po poveikio - 75 (2; 100; 59,67).
Vilkoksono priklausomų imčių kriterijus Z=-0,718; p=0,472. (8 pav.).
34
8 pav.: Tiriamųjų judėjimo raidos įverčių pasiskirstymas (procentais)
Tyrimo eigoje, taikant terapinę TEACCH ugdymo metodiką, manipuliacijos objektais
funkcijos įverčiai nepasikeitė: prieš poveikį įverčių mediana 50 (9; 84; 49,1); po poveikio - 50 (9; 91;
49,4). Vilkoksono priklausomų imčių kriterijus Z=-0,345; p=0,730. (9 pav.).
9 pav.: Tiriamųjų manipuliacijos objektais įverčių pasiskirstymas (procentais)
35
Tyrimo eigoje, taikant terapinę TEACCH ugdymo metodiką, pusiausvyros funkcijos įverčiai
nepasikeitė: prieš poveikį įverčių mediana 37 (5; 75; 39,73); po poveikio - 25 (=9; 75; 28,13).
Vilkoksono priklausomų imčių kriterijus Z=-0,702; p=0,483. (10 pav.).
10 pav.: Tiriamųjų pusiausvyros įverčių pasiskirstymas (procentais)
Vertinant stambiosios motorikos raidą, buvo apskaičiuotas stambiosios motorikos
koeficientas. Tyrimo pradžioje 73,3% vaikų nustatyta normali stambiosios motorikos raida, 20% -
vėluojanti, o 6,67% sutrikusi motorikos raida. Tyrimo pabaigoje, antrojo testavimo metu, 66,67%
vaikų nustatyta normali stambiosios motorikos raida, 26,67% - vėluojanti, o 6,67% sutrikusi.
Lyginant stambiosios motorikos rezultatus pirmo ir antro testavimo metu: stambiosios motorikos
raida tarp vaikų kito nežymiai, vieno vaiko stambiosios motorikos raida tapo vėluojančia (6 lentelė).
6 lentelė: Juesių vertinimo rezultatai pirmo ir antro testavimų metu
Raida pagal
standartizuotus balus
Pirmo tyrimo metu (n=15) Antro tyrimo metu (n=15)
n % n %
Normali 11 73.33 10 66.67
Vėluojanti 3 20 4 26.67
Sutrikusi 1 6.67 1 6.67
36
Vertinant pusiausvyros užduočių atlikimą pirmojo testavimo metu normali raida nustatyta 9
vaikams (60 %), vėluojanti raida – 5 vaikams (33%), sutrikusi raida – 1 (7%). Judėjimo užduočių
rezultatai: 14 vaikų nustatyta normali raida (93%), 1 vaikui – sutrikusi raida (7%). Manipuliacijos
objektais skalės užduočių rezultatai: 73 % arba 11 vaikų nustatyta normali raida, 27 % vaikų (4 vaikai)
nustatyta vėluojanti raida (11 pav.).
11 pav.: Pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais įverčių pasiskirstymas
(procentais)
Vertinant pusiausvyros užduočių atlikimą antrojo testavimo metu normali raida nustatyta 9
vaikams (60 %), vėluojanti raida – 6 vaikams (40%). Judėjimo užduočių rezultatai: 13 vaikų nustatyta
normali raida (87%), 1 vaikui – vėluojanti (7%) ir 1 vaikui sutrikusi raida (7%). Manipuliacijos
objektais skalės užduočių rezultatai: 87 % (13 vaikų) nustatyta normali raida, 13 % vaikų (2 vaikai)
nustatyta vėluojanti raida (12 pav.). Lyginant pirmos grupės testavimų rezultatus prieš ir po povekio
stebimas nežymus vaikų įgudžių gerėjimas.
73
93
60
27
0
33
0
7
7
0 20 40 60 80 100
Manipuliacija objektais
Judėjimas
Pusiausvyra
Procentai (%)
PD
MS
-2 t
esto
skal
ės
Normali raida Vėluojanti raida Sutrikusi raida
37
12 pav.: Pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais įverčių pasiskirstymas
(procentais)
Tikrinta koreliacija tarp pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais įverčių. TEACCH
grupėje prieš poveikį nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis stiprus ryšys tarp pusiausvyros ir
judėjimo skalių (r(15)=0,815; p<0,001) bei statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo
ryšys tarp pusiausvyros ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,603;p=0,017). Po poveikio
nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis stiprus ryšys tarp pusiausvyros ir judėjimo skalių
(r(15)=0,715; p=0,003), statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutiniškai stiprus ryšys tarp
pusiausvyros ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,649; p=0,009), statistiškai reikšmingas
vidutiniškai stiprus tiesioginis ryšys tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,572;
p=0,026).
Tiriamųjų pusiausvyros pokyčiai tyrimo eigoje vertinti modifikuota Berg pusiausvyros skale.
Šio instrumento pagalba buvo užfiksuotas statistiškai patikimas pusiausvyros pagerėjimas. Tyrimo
pradžioje pusiausvyros įverčių balų sumos mediana buvo 54 (34; 56; 48,46), antrojo vertinimo metu
- 55 (39; 56; 51,27). Pusiausvyros skalės rezultatai prieš ir po poveikio pagal Vilkoksono priklausomų
imčių kriterijų skiriasi statistiškai patikimai (Z=-2,552; p=0,011) (13 pav.).
87
87
60
13
7
40
0
7
0
0 20 40 60 80 100
Manipuliacija objektais
Judėjimas
Pusiausvyra
Procentai
PD
MS
-2 t
esto
skal
ės
Normali raida Vėluojanti raida Sutrikusi raida
38
13 pav.: Tiriamųjų pusiausvyros balų pasiskirstymas (* - p<0,05)
Modifikuota Berg pusiausvyros skale vaikams vertintas ne tik bendras pusiausvyros
rezultatas, bet ir kiti su pusiausvyra susiję įgūdžiai. Šie vertinimai svarbūs silpnosioms ir stipriosioms
pusiausvyros įgūdžių pusėms nustatyti.
Atsistojimas iš sėdimos padėties, atsisėdimas iš stovimo padėties, persikėlimas, stovėjimas be
atramos ir sedėjimas be atramos nebuvo sutrikę, t.y. vaikai užduotis atliko savarankiškai.
Vertinant stovėjimo užmerktomis akimis užduoties atlikimą pirmojo testavimo metu 67%
vaikų galėjo išstovėti užmerktomis akimis 10 sekundžių (4 balai), 7% galėjo išstovėti 3 sekundes (2
balai), o 27% negebėjo atlikti užduoties savarankiškai (0 balų). Antrojo testavimo metu grupėje 73%
vaikų galėjo išstovėti užmerktomis akimis 10 sekundžių savarankiškai (4 balai), o 27 % negalėjo
atlikti užduoties savarankiškai (0 balų) (14 pav.).
*
39
14 pav.: Stovėjimo užmerktomis akimis užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo
eigoje
Vertinant užduoties „stovėjimas koja už kojos“ rezultatus pirmojo testavimo metu 40% vaikų
gebėjo lengvai sudėti kojas vieną už kitos ir išstovėti 30 sekundžių (4 balai), 13% vaikų nepavyko
pilnai atlikti judesio (vienos kojos piršai padėti netoli kitos kojos kulno), tačiau gebėjo išstovėti 30
sekundžių (3 balai), 7% vaikų stovėjimas koja už kojos buvo platesnis, tačiau gebėjo išstovėti
savarankiškai 30 sekundžių (2 balai), 40% negebėjo atlikti užduoties (0 balų). Antrojo testavimo metu
rezultatai nežymiai pakito: 40% vaikų surinko 4 balus, o 13% – 3 balus, 13% - 2 balus, 13% reikėjo
pagalbos išlaikant stovėjimo pozą, tačiau išstovėjo 15 sekundžių (1 balas). 20% - negebėjo atlikti
užduoties (15 pav.).
15 pav.: Stovėjimo koja už kojos užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo eigoje
0
10
20
30
40
50
60
70
80
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
0
10
20
30
40
50
60
70
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai
(%)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
40
Vertinant užduoties „stovėjimas ant vienos kojos“ rezultatus pirmojo testavimo metu 53%
vaikų gebėjo savarankiškai pakelti vieną koją ir išstovėti 10 sekundžių (4 balai), 7% vaikų gabėjo
savarankiškai pakelti vieną koją ir išstovėti 5 – 9 sekundes (3 balai), 13% - savarankiškai pakėlė koją
ir išstovėjo 3 – 5 sekundes (2 balai), 27% vaikų reikėjo pagalbos norint savarankiškai išstovėti ant
vienos kojos (0 balų). Antrojo testavimo metu rezultatai pagerėjo, 60% vaikų gebėjo savarankiškai
pakelti vieną koją ir išstovėti 10 sekundžių (4 balai), 7 % vaikų gabėjo savarankiškai pakelti vieną
koją ir išstovėti 5 – 9 sekundes, 7% vaikų gebėjo savarankiškai pakelti vieną koją ir išstovėti 3 – 5
sekundes, 13% gebėjo išstovėti savarankiškai iki 3 sekundžių (1 balas), 13 % negebėjo išstovėti ant
vienos kojos savarankiškai (0 balų) (16 pav.). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų pokytis
statistiškai reikšmingas (Z=-2,0; p=0,046), antrojo testavimo rezultatai geresni už pirmojo testavimo
rezultatus.
16 pav.: Stovėjimo ant vienos kojos užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo eigoje
(*- p<0,05)
Vertinant užduoties „apsisukimas 360 laipsnių kampu“ rezultatus pirmojo testavimo metu
53% vaikų gebėjo savarankiškai apsisukti į abi puses per 4 sekundes (4 balai), 20% vaikų gebėjo
savarankiškai apsisukti į vieną pusę per 4 sekundes (3 balai), 13% - savarankiškai apsisuko pilną ratą,
tačiau užtruko ilgiau nei 4 sekundes (2 balai), 13% vaikų negebėjo atlikti užduoties savarankiškai (0
balų). Antrojo testavimo metu rezultatai pagerėjo, 73% vaikų gebėjo savarankiškai apsisukti į abi
puses per 4 sekundes, 13% gebėjo apsisukti į vieną pusę per 4 sekundes, 13% negebėjo atlikti
užduoties savarankiškai (17 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
4 3 2 1 0
Pro
centa
i (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
41
17 pav.: Apsisukimo 360 laipnsių kampu užduoties rezultatai (procentais) pokytis tyrimo
eigoje
Vertinant „stovėjimas suglaustomis kojomis“ užduoties atlikimą pirmoje grupėje prieš
poveikį 87% vaikų galėjo išstovėti suglaustomis kojomis 30 sekundžių (4 balai), 13% vaikų reikėjo
pagalbos išsilaikyti stovint suglaustomis kojomis (0 balų). Antrojo testavimo metu rezultatai
nesiskyrė nuo pirmojo testavimo rezultatų (7 lentelė).
7 lentelė: Stovėjimo suglaustomis kojomis užduoties rezultatai (procentais) pokytis tyrimo
eigoje
4 3 2 1 0
Prieš poveikį 87 13
Po poveikio 87 13
Vertinant užduoties „atsigręžimas atgal“ rezultatus prieš poveikį pirmoje grupėje 80% vaikų
gebėjo atsigręžti pasižiūrėti per kiekvieną petį (4 balai), 7% vaikų gabėjo savarankiškai atsigręžti
naudodami vidutinę juosmens rotaciją (3 balai), 7% gebėjo atsigręžti pasukti galvą iki peties ir stipriai
rotuodami juosmenį (2 balai), 7% vaikų atsisakė atlikti užduotį (0 balų). Antrojo testavimo metu
rezultatai nesiskyrė nuo pirmojo testavimo rezultatų (8 lentelė).
8 lentelė: Atsigręžimo atgal užduoties rezultatai (procentais) pokytis tyrimo eigoje
4 3 2 1 0
Prieš poveikį 80 7 7 7
Po poveikio 80 7 7 7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
42
Vertinant užduoties „objekto pakėlimas nuo grindų“ rezultatus pirmojo testavimo metu 93%
vaikų gebėjo lengvai ir greitai pakelti daiktą nuo grindų (4 balai), 7% vaikų gabėjo pakelti objektą
nuo grindų su paskatinimu (3 balai). Antrojo testavimo metu rezultatai nesiskyrė (9 lentelė).
9 lentelė: Objekto pakėlimo nuo grindų užduoties rezultatai (procentais) pokytis tyrimo
eigoje
4 3 2 1 0
Prieš poveikį 93 7
Po poveikio 93 7
Vertinant užduoties „kintamas laiptelio lietimas“ (laiptelio lietimas paeiliui viena ir kita koja)
rezultatus pirmojo testavimo metu 93% vaikų gebėjo savarankiškai liesti laiptelį 8 kartus per 20
sekundžių (4 balai), 7% vaikų gabėjo atlikti užduotį su pagalba (0 balų). Antrojo testavimo metu
rezultatai nesiskyrė (10 lentelė).
10 lentelė: Kintamo laiptelio lietimo užduoties rezultatai (procentais) pokytis tyrimo eigoje
4 3 2 1 0
Prieš poveikį 93 7
Po poveikio 93 7
Vertinant užduoties „siekimas pirmyn ištiestomis rankomis“ rezultatus pirmojo testavimo
metu 87% vaikų gebėjo savarankiškai siekti objekto į priekį iki 25 cm (4 balai), 7% vaikų gabėjo
siekti objekto iki 12 cm (3 balai), 7% vaikų objekto nesiekė arba prarado pusiausvyrą siekdami (0
balų). Antrojo testavimo metu rezultatai nesiskyrė nuo pirmojo testavimo rezultatų (11 lentelė).
11 lentelė: Siekimo pirmyn ištiestomis rankomis užduoties rezultatai (procentais) pokytis
tyrimo eigoje
4 3 2 1 0
Prieš poveikį 87 7 7
Po poveikio 87 7 7
43
3.3. Vaikų, ugdytų netaikant specifinių metodikų skirtų autizmo
diagnozę turintiems vaikams, judesių raidos ir pusiausvyros
dinamika.
Tyrimo eigoje apskaičiavus SMK rezultatus pirmo testavimo rezultatų mediana 16 (2; 99;
29,00), antrojo testavimo rezultatai, SMK mediana 27 (2; 98; 37,13). Pagal Vilkoksono priklausomų
imčių kriterijų, pirmo ir antro testavimų rezultatai tarpusavyje skiriasi (Z=-2,708; p=0.007). Antro
testavimo rezultatai aukštesni už pirmo testavimo rezultatus (18 pav.).
18 Pav. Tiriamųjų stambiosios motorikos koeficiento pasiskirstymas (procentais, * - p<0,05)
Tyrimo eigoje netaikant specifinių ugdymo metodikų, judėjimo funkcijos įverčiai pasikeitė:
prieš poveikį įverčių mediana 16 (5; 100; 31,2), po poveikio mediana: 25 (5; 100; 36,67). Pagal
Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų antrojo testavimo rezultatai grupėje geresni už pirmojo
testavimo rezultatus (Z=-2,527; p=0,012) (19 pav.).
*
44
19 pav.:Tiriamųjų judėjimo įverčių pasiskirstymas (procentais, * - p<0,05)
Tyrimo eigoje netaikant specifinių ugdymo metodikų, manipuliacijos objektais funkcijos
įverčiai pasikeitė: prieš poveikį įverčių mediana 16 (9; 84; 30,93), po poveikio mediana: 25 (5; 84;
36,20). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų antrojo testavimo rezultatai grupėje geresni už
pirmojo testavimo rezultatus (Z=-1,753; p=0,08) (20pav.).
20 pav.:Tiriamųjų manipuliacijos objektais įverčių pasikirstymas (procentais, *- p<0,05)
*
*
45
Tyrimo eigoje netaikant specifinių ugdymo metodikų, pusiausvyros funkcijos įverčiai
pasikeitė: prieš poveikį įverčių mediana 25 (9; 75; 29,87), po poveikio įverčių mediana: 37 (9; 91;
41,07). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų antrojo testavimo rezultatai grupėje geresni už
pirmojo testavimo rezultatus (Z=-2,527; p=0,012) (21 pav.).
21 pav.:Tiriamųjų pusiausvyros įverčių pasiskirstymas (procentais, * - p<0,05)
Vertinant stambiosios motorikos raidą buvo apskaičiuotas stambiosios motorikos
koeficientas. Tyrimo pradžioje 26,67% vaikų nustatyta normali stambiosios motorikos raida, 33,33%
- vėluojanti, o 40% sutrikusi. Lyginant stambiosios motorikos rezultatus pirmo ir antro testavimo
metu stebime teigiamą pokytį: antro testavimo metu raida vėlavo tik 13,33%, sutrikusios raidos vaikų
skaičius nepakito, tačiau normalios raidos vaikų skaičius padidėjo - 53,33% (12 lentelė).
12 lentelė: Antros grupės judesių raidos vertinimo rezultatai pirmo ir antro tyrimo metu
Raida pagal
standartizuotus balus
Pirmo tyrimo metu (n=15) Antro tyrimo metu (n=15)
n % n %
Normali 4 26.67 8 53.33
Vėluojanti 5 33.33 5 33.33
Sutrikusi 6 40 2 13.33
*
46
Vertinant pusiausvyros užduočių atlikimą pirmojo testavimo metu, normali raida nustatyta 8
vaikams (53 %), vėluojanti raida – 7 vaikams (47%). Judėjimo užduočių rezultatai: 5 vaikams
nustatyta normali raida (33%), 5 vaikams – vėluojanti raida (33%) ir 5 – sutrikusi raida (33%).
Manipuliacijos objektais skalės užduočių rezultatai: 33% (5 vaikai) nustatyta normali raida, 67%
vaikų (10 vaikų) nustatyta vėluojanti raida (22 pav.).
22 pav.: Pusiausvyros, judėjimo, manipuliacijos objektais įverčių pasiskirstymas
(procentais)
Vertinant pusiausvyros užduočių atlikimą antrojo testavimo metu, normali raida nustatyta 13
vaikų (87 %), vėluojanti raida – 2 vaikams (13%). Judėjimo užduočių rezultatai: 7 vaikams nustatyta
normali raida (47%), 6 vaikams – vėluojanti raida (40%) ir 2 – sutrikusi raida (13%). Manipuliacijos
objektais skalės užduočių rezultatai: 67 % (10 vaikai) nustatyta normali raida, 27 % vaikų (4 vaikai)
nustatyta vėluojanti raida ir 1 vaikui - sutrikusi raida (7%) (23 pav.). Lyginant antros grupės pirmo ir
antro testavimų rezultatus stebimas įgūdžių gerėjimas.
33
33
53
67
33
47
0
33
0
0 20 40 60 80 100
Manipuliacija objektais
Judėjimas
Pusiausvyra
Procentai
PD
MS
-2 t
esto
skal
ės
Normali raida Vėluojanti raida Sutrikusi raida
47
23 pav.: Pusiausvyros, judėjimo, manipuliacijos objektais įverčių pasiskirstymas
(procentais)
Tikrinta koreliacija tarp pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais įverčių. Prieš
poveikį nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus tiesioginis ryšys tarp pusiausvyros ir judėjimo
skalių (r(15)=0,731; p=0,02), statistiškai reikšmingas stiprus tiesioginis ryšys tarp pusiausvyros ir
manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,767;p=0,001) bei statistiškai reikšmingas stiprus tiesioginis
ryšys tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,701; p=0,004). Po poveikio nustatytas
statistiškai reikšmingas vidutiniškai stiprus tiesioginis ryšys tarp pusiausvyros ir judėjimo skalių
(r(15)=0,616; p=0,014), statistiškai reikšmingas vidutiniškai stiprus tiesioginis stiprus ryšys tarp
pusiausvyros ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,689; p=0,005), statistiškai reikšmingas
stiprus tiesioginis stiprus ryšys tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais skalių (r(15)=0,772;
p=0,001).
Tiriamųjų pusiausvyros pokyčiai tyrimo eigoje vertinti modifikuota Berg pusiausvyros skale.
Šio instrumento pagalba buvo užfiksuotas statistiškai patikimas pusiausvyros pagerėjimas. Tyrimo
pradžioje pusiausvyros įverčių balų sumos mediana buvo 50 (46; 52; 49,20), antrojo vertinimo metu
- 53 (46; 56; 52,93). Grupėje pusiausvyros skalės rezultatai prieš ir po poveikio pagal Vilkoksono
priklausomų imčių kriterijų statistiškai patikimai skiriasi (Z=-3,309; p=0,001) (24 pav.).
67
47
87
27
40
13
7
13
0
0 20 40 60 80 100
Manipuliacija objektais
Judėjimas
Pusiausvyra
Procentai
PD
MS
-2 t
esto
skal
ės
Normali raida Vėluojanti raida Sutrikusi raida
48
24 pav.: Tiriamųjų pusiausvyros balų pasiskirstymas (* - p<0,05)
Atsistojimas iš sėdimos padėties, atsisėdimas iš stovimo padėties, persikėlimas, stovėjimas be
atramos ir sedėjimas be atramos, atsigręžimas ir objekto pakėlimas nuo grindų nebuvo sutrikę, t.y.
vaikai užduotis atliko savarankiškai.
Vertinant stovėjimo užmerktomis akimis užduoties atlikimą prieš poveikį 53% vaikų gebėjo
išstovėti užmerktomis akimis 10 sekundžių (4 balai), 40% vaikų gebėjo išstovėti iki 10 sekundžių su
priežiūra (t.y. vaikams buvo sunkiau išlaikyti pusiausvyrą užsimerkus, tačiau užduotį atliko
savarankiškai, 3 balai), 7 % vaikų galėjo išstovėti 3 sekundes (2 balai). Antrojo testavimo metu
grupėje 87% vaikų surinko 4 balus, 13 % - gebėjo išstovėti iki 10 sekundžių su priežiūra (3 balai)
(25 pav.). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų pokytis tarp testavimų statistiškai
reikšmingas (Z=-2,449; p=0,014), antrojo testavimo rezultatai geresni už pirmojo testavimo
rezultatus.
*
49
25 pav.: Stovėjimo užmerktomis akimis užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo
eigoje (*-p<0,05)
Vertinant „stovėjimo suglaustomis kojomis“ užduoties atlikimą prieš poveikį 33% vaikų
gebėjo išstovėti suglaustomis kojomis 30 sekundžių (4 balai), 33% vaikų gebėjo išstovėti
suglaustomis kojomis 30 sekundžių, su priežiūra (t.y. vaikams buvo sunkiau išlaikyti pusiausvyrą,
tačiau užduotį atliko savarankiškai, 3 balai), 33 % vaikų galėjo išstovėti savarankiškai suglaustomis
kojomis mažiau nei 30 sekundžių (2 balai). Antrojo testavimo metu grupėje 53% vaikų surinko 4
balus, 40 % vaikų gebėjo išstovėti suglaustomis kojomis 30 sekundžių, su priežiūra (3 balai), 7% –
galėjo išstovėti savarankiškai suglaustomis kojomis mažiau nei 30 sekundžių (2 balai) (26 pav.).
Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų pokytis statistiškai reikšmingas (Z=-2,333; p=0,020),
antrojo testavimo rezultatai geresni už pirmojo testavimo rezultatus.
26 pav.: Stovėjimo suglaustomis kojomis užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo
eigoje (*-p<0,05)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
0
10
20
30
40
50
60
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai
(%)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
50
Vertinant užduoties „stovėjimas koja už kojos“ rezultatus prieš poveikį 60% vaikų negebėjo
pilnai atlikti judesio, bet gebėjo išstovėti 30 sekundžių (3 balai), 40 % vaikų stovėjimas koja už kojos
buvo platesnis, tačiau gebėjo išstovėti savarankiškai 30 sekundžių (2 balai). Antrojo testavimo metu
grupėje 20% vaikų surinko 4 balus, 67 % - surinko 3 balus, 13% – 2 balus (27 pav.). Pagal Vilkoksono
priklausomų imčių kriterijų pokytis statistiškai reikšmingas (Z=-2,646; p=0,008), antrojo testavimo
rezultatai geresni už pirmojo testavimo rezultatus.
27 pav.: Stovėjimo koja už kojos užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo eigoje
(*-p<0,05)
Vertinant užduoties „stovėjimas ant vienos kojos“ rezultatus prieš poveikį 40% vaikų gabėjo
savarankiškai pakelti vieną koją ir išstovėti 5 – 9 sekundes (3 balai), 60% vaikų gebėjo savarankiškai
pakelti vieną koją ir išstovėti 3 – 5 sekundes (2 balai). Antrojo testavimo metu grupėje 47% vaikų
surinko 4 balus, 47 % - surinko 3 balus, 7% – 2 balus (28 pav.). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių
kriterijų pokytis statistiškai reikšmingas (Z=-3,217; p=0,001), antrojo testavimo rezultatai geresni už
pirmojo testavimo rezultatus.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
51
28 pav.: Stovėjimo ant vienos kojos užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo eigoje
(*-p<0,05)
Vertinant užduoties „apsisukimas 360 laipnsių kampu“ rezultatus prieš poveikį 33% vaikų
gebėjo savarankiškai apsisukti į abi puses per 4 sekundes (4 balai), 67% vaikų gebėjo savarankiškai
apsisukti į vieną pusę per 4 sekundes (3 balai). Antrojo testavimo metu grupėje 73% vaikų surinko 4
balus, 27 % - 3 balus (29 pav.). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų pokytis statistiškai
reikšmingas (Z=-2,449; p=0,014), antrojo testavimo rezultatai geresni už pirmojo testavimo
rezultatus.
29 pav.: Apsisukimo 360 laipsnių kampu užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo
eigoje (*-p<0,05)
0
10
20
30
40
50
60
70
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
0
10
20
30
40
50
60
70
80
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai
(%)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
52
Vertinant užduoties „kintamas laiptelio lietimas“ rezultatus prieš poveikį 40% vaikų gebėjo
savarankiškai liesti laiptelį 8 kartus per 20 sekundžių (4 balai), 40% vaikų gabėjo savarankiškai liesti
laiptelį 8 kartus, bet užtruko ilgiau nei 20 sekundžių (3 balai), 20% vaikų gebėjo laiptelį savarankiškai
paliesti 4 kartus (2 balai). Antrojo testavimo metu grupėje 67% surinko 4 balus, 27% - 3 balus ir 7%
- 2 balus (30 pav.). Pagal Vilkoksono priklausomų imčių kriterijų pokytis statistiškai reikšmingas
(Z=-2,449; p=0,014), antrojo testavimo rezultatai geresni už pirmojo testavimo rezultatus.
30 pav.: Kintamo laiptelio lietimo užduoties rezultatų (procentais) pokytis tyrimo eigoje
(*-p<0,05)
Vertinant užduoties „siekimas pirmyn ištiestomis rankomis“ rezultatus prieš poveikį 47%
vaikų gebėjo savarankiškai siekti objekto į priekį iki 25 cm (4 balai), 47% vaikų gabėjo siekti objekto
iki 12 cm (3 balai), 7% vaikų siekti objekto iki 5 cm atstumu (2 balai). Antrojo testavimo metu
rezultatai pagerėjo: 80% surinko 4 balus, 20% - 3 balus (31 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
53
31 pav.: Siekimo pirmyn ištiestomis rankomis užduoties rezultatų (procentais) pokytis
tyrimo eigoje (* - p<0,05)
3.4. TEACCH metodikos įtaka autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių
raidai ir pusiausvyrai.
TEACCH metodikos įtaką autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidai ir pusiausvyrai
nustatėme palygindami abiejų tyrime dalyvavusių vaikų grupių judesių raidos ir pusiausvyros
pokyčius tyrimo eigoje. Tyrimo eigoje stambiosios motorikos koeficientas pakito abiejose grupėse,
bet tik antrojoje grupėje išaugo statistiškai reikšmingai. Palyginus SMK pokytį tarp grupių, taikant
Mano-Witnio Vilkoksono (Mann-Whitney Wilkoxon) kriterijų (nes imtys nedidelės), statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp grupių tyrimo pabaigoje nenustatyta (U=54.5 p=0.250).
Tyrimo eigoje, taikant TEACCH ugdymo metodiką, stambiosios motorikos koeficiento
įverčio mediana sumažėjo 5%, tačiau minimalių ir maksimalių rezultatų įverčiai išaugo. Netaikant
specifinių metodikų – stambiosios motorikos koeficientas išaugo 9%, minimalūs ir maksimalūs
įverčiai pakito nežymiai. (32 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
4 3 2 1 0
Pro
cen
tai (%
)
Įvertis balais
Prieš poveikį
Po poveikio
54
32 pav.: Stambiosios motorikos koeficiento pokytis tarp grupių (procentais)
Tyrimo eigoje manipuliacijos objektais įgūdžiai išaugo abiejose grupėse, bet tik antroje
grupėje – statistiškai reikšmingai. Palyginus manipuliacijos objektais įgūdžių pokytį tarp grupių,
taikant Mano-Witnio Vilkoksono kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių tyrimo
pabaigoje nenustatyta (U=83,5; p=0,233).
Tyrimo eigoje, taikant TEACCH ugdymo metodiką, manipuliacijos objektais įverčių mediana
nepakito, minimalios reikšmės įvertis nepakito, tačiau 7% išaugo maksimalaus įverčio reikšmė.
Netaikant specifinių metodikų – manipuliacijos objektais mediana išaugo 9%, tačiau sumažėjo
miminalios reikšmės įverčiai, o maksimalios - nepakito (33 pav.).
55
33 pav.: Manipuliacijos objektais įgūdžių pokytis tarp grupių (procentais)
Tyrimo eigoje judėjimo įgūdžiai išaugo abiejose grupėse, bet tik antroje grupėje statistiškai
reikšmingai. Palyginus judėjimo įgūdžių pokytį tarp grupių, taikant Mano-Witnio Vilkoksono
kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių tyrimo pabaigoje nenustatyta (U=70; p=0,081).
Tyrimo eigoje, taikant TEACCH ugdymo metodiką, judėjimo įverčių mediana nepakito.
Netaikant specifinių metodikų – judėjimo mediana išaugo 9% (34 pav.).
34 pav.: Judėjimo įgūdžių pokytis tarp grupių (procentais)
Tyrimo eigoje PDMS -2 testu vertinti pusiausvyros įgūdžiai pagerėjo abiejose grupėse, bet tik
antroje grupėje statistiškai reikšmingai. Palyginus pusiauvyros įgūdžių pokytį tarp grupių, taikant
Mano-Witnio Vilkoksono kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių tyrimo pabaigoje
nenustatyta (U=99; p=0,595).
56
Tyrimo eigoje, taikant TEACCH ugdymo metodiką, pusiausvyros įverčiai sumažėjo, tačiau
4% išaugo minimalios reikšmės įverčiai. Netaikant specifinių metodikų – pusiausvyros mediana
išaugo 12%, padidėjo maksimalios reikšmės įvertis (35 pav.).
35 pav.: Pusiausvyros įgūdžių pokytis tarp grupių (procentais)
TEACCH metodikos įtaką autizmo diagnozę turinčių vaikų pusiausvyrai nustatėme
palygindami abiejų tyrime dalyvavusių vaikų grupių pusiausvyros įverčių (modifikuota Berg
pusiausvyros skale vaikams) pokyčius tyrimo eigoje. Pusiausvyros balų skaičius išaugo tiek pirmoje,
tiek antroje grupėje statistiškai reikšmingai. Palyginus pusiausvyros pokytį tarp grupių, taikant Mano-
Witnio Vilkoksono kriterijų, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių tyrimo pabaigoje
nenustatyta (U=111,5; p=0,967).
57
37 pav.: Pusiausvyros rezultatų pagal modifikuotą Berg pusiausvyros skalę vaikams
pokytis tarp grupių
Tyrimo eigoje, taikant TEACCH ugdymo metodiką, pusiausvyros balų mediana padidėjo
nežymiai (1 balu), tačiau 5 balais išaugo minimalios reikšmės įvertis. Netaikant specifinių metodikų
– pusiausvyros mediana išaugo 3 balais, 4 balais padidėjo maksimalios reikšmės įvertis (37 pav.).
58
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 30 vaikų, iš jų 22 berniukai ir 8 mergaitės (lyčių santykis 3:1). Šis vaikų
pasiskirstymas pagal lytį atitinka literatūroje aprašomą pasiskirstymą – stebima jog berniukams šis
sutrikimas keturis kartus dažnesnis nei mergaitėms (8).
Tyrime vienai iš grupių taikyta TEACCH terapinė ugdymo metodika. TEACCH programa
siekia geresnio asmenų prisitaikymo aplinkoje, įgūdžių tobulinimo, taip pat pagrindinių įgūdžių
kasdienėje gyvenimo veikloje, kalbos, bendravimo socialinių įgūdžių gerinimo, dėmesio, dalyvavimo
ir vykdomojo funkcionavimo per struktūruotą mokymą (54). Šios programos taikymo metu mokomi
įgūdžiai gali veikti imitaciją, žodinius bei socialinius įgūdžius, taip pat gali turėti teigiamą poveikį
asmens galimybėms atliekant suvokimo užduotis veikloje, kuriai reikia vizualinės ir stambiosios
motorikos koordinacijos (55).
Berkley S. L. ir bendraautorių (2016) tyrimo duomenimis, net 50 – 73% autizmo diagnozę
turinčių vaikų diagnozuojama vėluojanti motorinė raida (19). Pusponegro H. D. ir bendraautorių
(2001) tyrimo duomenimis, 20 % autizmo diagnozę turinčių vaikų turi žymių stambiosios motorikos
sutrikimų (20). Dowson G. ir Watling R. (2000) išskiria dažniausiai pastebimus stambiosios
motorikos trūkumus: neįgudę judesiai (netaisyklingi, kompensuojami papildomų raumenų ar jų
grupių), mažas greitis, prasta akies – rankos koordinacija, imitacijų trūkumai, laikysenos, eisenos bei
pusiausvyros sutrikimai (22). Berkley S.L., Zittel L.L. su bendraautoriais (2001), Dziuk M.A.,
Gidley-Larson J.C. ir bendraautoriai (2007) bei Gidley-Larson J.C., Mostofsky S.H. (2008) pažymi,
jog pagrindinės autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos problemos yra: nerangumas,
pusiausvyros sutrikimai, prasta motorinė kontrolė, judesių suvokimo, planavimo ir atlikimo sunkumai
(23, 24, 25).
Mūsų tyrime pusei tirtų vaikų nustatyta normali motorinė raida, 26,67% - vėluojanti raida,
23,33% - sutrikusi raida. Nepakankamų manipuliacijos objektais įgūdžių tūrėjo beveik pusė tiriamųjų
(46,67% vaikų), 53,33% - nustatyti normalūs manipuliacijos objektais įgūdžiai. Pakankamus
judėjimo įgūdžius tūrėjo 63,33% tiriamųjų, 16,67% - nepakankamus įgūdžius, 20% - sutrikusius
judėjimo įgūdžius. Daugiau nei pusei tiriamųjų nustatyti normalūs pusiausvyros įgūdžiai (56,67%),
40% - nustatyta nepakankami pusiausvyros įgūdžiai, 3,33% - sutrikę pusiausvyros įgūdžiai.
Wang H., Liao H., Hsieh Ch. (2006) nuomone bendras PDMS – 2 diagnostikos tikslumas
didelis. Šis testas suteikia 98% galimybę tinkamai diagnozuoti motorikos sutrikimus. Vienas iš
PDMS – 2 tikslų – įvertinti vaiko pažangą po intervencijos. Tačiau su normomis susiję motorikos
vertinimai neturėtų būti naudojami kaip vertinimo priemonė kol nėra patvirtinti ir normuoti vaikams
turintiems motorikos disfunkcijas. Vertinant stambiosios motorikos koeficiento kompozitą vaikams
59
turintiems cerebrinio paralyžiaus diagnozę nustatytas aukštas pakartotinio testavimo jautrumas (63).
Pagal Tieman B.L., Palisano R., Sutlive A.C. (2005) PDMS-2 testo patikimumas – aukštas (α=0,96).
Pakartotinio testavimo patikimumas taip pat aukštas α=0,89. Autorių teigimu, nėra patikimumo
pakitimų testuojant vaikus turinčius skirtingas diagnozes (40). Pusiausvyros vertinimo patikimumas
šiuo testu literatūroje neaprašytas. Savo tyrime mes taikėme PDMS-2 testą vertinti judesių raidos
pokyčius tyrimo eigoje. Rezultatai leido užfiksuoti reikšmingus pokyčius judėjimo, manipuliavimo
objektais, pusiausvyros srityse abiejų grupių viduje, tačiau šie pokyčiai statistiškai reikšmingi tik
antrojoje tiriamųjų grupėje (pirmojoje grupėje SMK pokytis pagal Vilkoksono priklausomų imčių
kriterijų Z=-0,179; p=0,858; antrojoje grupėje SMK pokytis pagal Vilkoksono priklausomų imčių
kriterijų Z=-2,708; p=0.007).
Chen Ch., Shen I. ir bendraautorių (2013) nuomone, modifikuota Berg pusiausvyros skalė
vaikams yra vidutiniškai jautri pokyčiams atliekant pakartotinius testavimus. Autorių nuomone skalę
galima naudoti kaip kliniškai reikšmingą instrumentą intervencijos efektyvumui stebėti (64).
Franjoine M.R., Gunther J.S., Taylor M.J. (2003) nuomone testo patikimumas ir pakartotinio
testavimo patikimumas – aukšti (46).
Mūsų tyrime pusiausvyra buvo vertinta ir PDMS-2 testu, ir modifikuota Berg pusiausvyros
skale. PDMS-2 leido nustatyti statistiškai reikšmingus pokyčius tik antrosios grupės viduje (Z=-
2,527; p=0,012). Vertinant modifikuota Berg pusiausvyros skale nustatėme pokyčius ir pirmosios, ir
antrosios tiriamųjų grupių viduje (pirmojoje grupėje Z=-2,552; p=0,011; antrojoje grupėje Z=-3,309;
p=0,001). Gauti pusiausvyros vertinimo rezultatų skirtumai abiem testais gali būti paaiškinti tuo, jog
modifikuota Berg skalė vaikams jautresnė pusiausvyros pokyčių vertinimams.
Neradome tyrimų, kuriuose būtų aprašyta TEACCH terapinio ugdymo programos įtaka vaikų
stambiosios motorikos ir pusiausvyros raidai. Mūsų tyrimo duomenimis, taikant TEACCH metodiką
statistiškai reikšmingai nepasikeitė stambiosios motorikos koeficientas, judėjimo įgūdžiai,
manipuliacijos objektais įgūdžiai bei pusiausvyros įgūdžiai. Tačiau statistiškai reikšmingai išaugo
pusiausvyros įgūdžiai vertinant juos modifikuota Berg pusiausvyros skale vaikams grupės viduje.
Mūsų tyrimo duomenimis, vaikams netaikant specifinių ugdymo metodikų skirtų autizmo
diagnozę turintiems vaikams ugdyti, statistiškai reikšmingai išaugo stambiosios motorikos
koeficientas, judėjimo įgudžiai, manipuliacijos objektais įgudžiai, pusiausvyros įgudžiai. Statistiškai
reikšmingai išaugo pusiausvyros įgūdžiai vertinant juos modifikuota Berg pusiausvyros skale.
60
5. IŠVADOS
1. Pirmoje tiriamųjų grupėje, kurioje vaikai buvo ugdomi pagal TEACCH metodiką, judesių
raida statistiškai reikšmingai nepakito (p>0,05), o pusiausvyros raida statistiškai reikšmingai
pagerėjo (p<0,05).
2. Grupėje, kuriai nebuvo taikomos specifinės ugdymo metodikos skirtos autizmo diagnozę
turintiems vaikams ugdyti, statistiškai reikšmingai pagerėjo ir judesių, ir pusiausvyros raida
(p<0,05).
3. Autizmo diagnozę turinčių vaikų ugdymas pagal TEACCH metodiką statistiškai reikšmingai
pagerino jų pusiausvyrą, neturėjo įtakos stambiosios motorikos raidai, tačiau, lyginant su
tiriamųjų grupe, kurioje buvo taikomas nespecifinis ugdymas, pokyčiai judesių raidos (Z=-
0,179; p=0,858): manipuliacijos objektais (Z=-0,345; p=0,730), judėjimo įgūdžių (Z=-0,718;
p=0,472) ir pusiausvyros (Z=-0,702; p=0,483) srityse buvo nereikšmingi.
61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Vaikų iki 6 metų stambiosios motorikos raidą testuoti PDMS – 2 testu. Esant žemai normalios
motorikos raidos ribai papildomai testuoti judesių atlikimą.
2. Vaikų pusiausvyros galimybių stipriosioms ir silpnosioms pusėms testuoti naudoti
modifikuotą Berg pusiausvyros skalę vaikams.
3. Ugdant autizmo diagnozę turinčius vaikus pagal TEACCH metodiką, tikslinga detaliai
įvertinti jų judesių raidą ir, nustačius raidos nukrypimus, taikyti kineziterapijos procedūras
stambiosios motorikos ir pusiausvyros raidai gerinti.
62
MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Brazdauskytė K. Autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorinės raidos pokyčiai ugdant juos
pagal TEACCH metodiką Lietuvos sveikаtos mokslų universiteto Medicinos аkаdemijos vаikų
reаbilitаcijos klinikos ir Lietuvos vаikų negаlios аkаdemijos 2017 metų lapkričio 17dieną Kаune
orgаnizuotoje mokslinėje konferencijoje „Pakeliui į ateitį“. Pristatytas stendinis pranešimas (priedas
nr. 2).
63
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lesinskienė S., Vilūnaitė E., Paškevičiūtė B. Autizmo sutrikimą turinčių vaikų raidos
ypatumai. Medicina 2002; 4(38): 405.
2. Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas bendrojoje praktikoje: TLK-10 V skyriaus versija
pirminei sveikatos priežiūrai. Kaunas: „Vitae Litera“ 1999.
3. Lyall K., Croen L., Daniels J., Fallin M.D., Ladd-Acosta C.,. Lee B.K, Park B.Y., Snyder
N.W., Schendel D., Volk H., Windham G. C., Newschaffer C. The Changing epidemiology
of autism spectrum disorders. Annual reviews. Public health. 2017; 38:81-102.
4. Cassels C. Autism Prevalence Up 78% in the US. Medscape Medical News (MMWR)
2012;61:1-24
5. Lesinskienė S., Pūras D. Vaikystės Autizmo epidemiologija. Medicinos teorija ir praktika
2001; 3(27):124-128.
6. Ratajczak H. V. Theoretical aspects of autism: Causes—A review. Journal of
Immunotoxicology 2011; 8:1, 68-79
7. Crowe B.H. A., Saltir A.T. Autism: the management and support of children and young people
on the autism spectrum. Archives of Disease in Childhood - Education and Practice 2015. 866
p
8. Megremi A.S.F. Autism spectrum disorders through the lens of comlex – dynamic system
theory. OA Autism 2014; 2(1):10.
9. Mikulėnaitė L, Ulevičiūtė R. Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius: Lietuvos
sutrikusio intelekto žmonių globos draugija „Viltis“ 2004.
10. Oono IP, Honey EJ, McConachie H. Parent – mediated eatrly intervention for young children
with autism spectrum disorders (ASD). Cochrane Database of Systematic Reviews 2013; (4).
11. Marco J.E., Hinkley L.B.N., Shan Hill S., Subramanian Nagarajan S. Sensory processing in
autism: a review of neurophysiologic findings. Pediatr. Res. 2011 69(5 pt 2), 48-54 psl.
12. Mockevičienė, D., Mikelkevičiūtė, J., Adomaitienė, R. Vaikų motorikos raida: pirmieji
gyvenimo metai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla 2005.
13. Adolph K.E., Franchak J.M. The development of motor behavior WIREs Cogn Sci 2016. doi:
10.1002/wcs.143
14. Sheridan M. D. From Birth to Five Years: Children's Developmental. 3 leidimas. USA:
„Routledge“; 2008. 103 p.
64
15. Lobo M.A., Kokkoni E., de Campos A.C., Galloway J.C. Not Just Playing Around: Infants’
Object Behaviors Reflect Ability, Constraints, and Object Properties. Infant Behav Dev. 2014
August ; 37(3): 334–351
16. Lobo M. A., Harbourne R. T., Susing S. C., Westcott - McCoy S. Grounding early intervention
physical therapy cannot just be about motor skills anymore. Physical therapy 2013; 93:1
17. Campbell S.K., Vander Linden D.W., Palisano R.J. Physical therapy for children. 3 leidimas.
USA: „Elsevier“; 2006. 1181 p.
18. Gowen E., Hamilton A. Motor abilities in autism: a review using computational context. J.
autism Dev Disord 2013; 43:323-344
19. Pusponegro H.D. Efar P., Soedjatmikoa, Soebadi A., Firmansyah A., Chen H.J., Hung K.L.
Gross motor profile and its association with socialization skills in children with autism
spectrum disorders. Pediatr Neonatol. 2016; 57(6):501-507
20. Berkley S.L., Zittel L.L., Pitney L.V., Nichols S.E. Locomotor and object control skills of
children diagnosed with autism. Adapted physical activity quarterly, 2001; 350:185-186.
21. Whyatt C.P., Craig C. M. Motor Skills in Children Aged 7–10 Years, Diagnosed with Autism
Spectrum Disorder. J Autism Dev Disord 2012; 42:1799–1809
22. Dowson G., Watling R. Interventions to facilitate auditory, visual, and motor integration in
autism: a review of the evidence. J Autism Dev Disord. 2000; 30(5):415 – 421
23. Berkley S.L., Zittel L.L., Pitney L.V., Nichols S.E. Locomotor and object control skills of
children diagnosed with autism. Adapted physical activity quarterly, 2001; 350:185-186.
24. Dziuk M.A., Gidley-Larson J.C., Apostu A., Mahone E.M., Denckla MB., Mostofsky S.H.
Dyspraxia in autism: association with motor, social, and communicative deficits. Dev Med
Child Neurol. 2007; 49:734-739
25. Gidley-Larson J.C., Mostofsky S.H. Evidence that the pattern of visuomotor sequence lerning
is altered in children with autism. Autism research. 2008; 36:567-571
26. Van Waelvedle H., Oostra A., Dewitte G., Van den Broeck C., Jongmans M. J. Stability of
motor problems in young children with or at risk of autism spectrum disorders, ADHD, and
or developmental coordination disorder. Dev Med Child Neurol 2010(52);697
27. Lloyd M., MacDonald M., Lord C., Motor Skills of Toddlers with Autism Spectrum
Disorders. Autism 2013; 17(2): 133–146
28. Labanauskaitė I., Lileikytė A., Vasilionytė A., Dudonienė V., Urbonavičius V., Čižauskienė
S., Juknevičienė R. Kineziterapijos poveikis 7-11 metų vaikų, turinčių Autizmo sutrikimą,
fiziniam pajėgumui. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2014;
2(11):15-20
65
29. Jansiewicz E.M., Goldberg M.C., Newschaffer C.J., Denckla M.B., Landa R., Motofsky S.H.
Motor signs distinguish children with high functioning autism and Asperger’s syndrome from
controls. J Autism Dev Disord. 2006; 36:613-621.
30. Noterdaeme M., Wriedt E., Höhne C. Asperger‘s syndrome and high-functioning autism:
language, motor and cognitive profiles. Eur Child Adolesc Psychiatry 2010; 19:475-481
31. Wisdom S.N., Dyck M.J., Piek J.P., Hay D., Hallmayer J. Can autism, language and
coordination disorders be differentiated based on ability profiles? Eur Child Adolesc
Psychiatry 2007; 16:178-186.
32. Biscaldi M., Rauh R., Irion L., Jung N.H., Mall V., Fleischhaker C., Klein C. Deficits in motor
abilities and developmental fractionation of imitation performance in high-functioning autism
spectrum disorders. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2014; 23:599-610.
33. Noterdaeme M., Mildenberger K., Minow F., Amorosa H. Evaluation of neuromotor deficits
in children with autism and children with a specific speech and language disorder. Eur Child
Adolesc Psychiatry. 2002;11(5):219-225
34. Ming X., Birmacombe M., Wagner G. C. Prevalence of motor impairment in autism spectrum
disorders. Brain Dev 2007; 29:565-570
35. Davenport L. Exercise may improve communication in children with autism. In: Climb to
New Peaks of Pediatric Excellence – SoPAC; 2016 November 11-13; Colorado (USA).
36. Leonard H. C., Hill E.L. Review: The impact of motor development on typical and atypical
social cognition and language: a systematic review. Child and Adolescent Mental Health
2014; 19(3): 163 – 170
37. Leonard H.C., Bedford R., Pickles A., Hill E.L., BASIS team. Predicting the rate of language
development from early motor skills in at‐risk infants who develop autism spectrum disorder.
Research in Autism Spectrum Disorders. 2015; 13-14: 15-24
38. Bhat A.N., Galloway J. C., Landa R. J. Relationship between early motor delay and later
communication delay in infants at risk for autism. Infant Behav Dev. 2012; 35(4): 838–846
39. Hampson D. R., Blatt G. J. Autism spectrum disorders and neuropathology of the cerebellum.
Front Neurosci. 2015;9:420
40. Tieman B. L., Dalisamo R. J., Sutlive A. C., Assessment of motor development and function
in preschool children. Mental retardation and developmental disabilities research. 2005;
11(3):189-96
41. Folio M. R., Fewell R.R. „Peabody developmental motor scales, second edition“ Examiner‘s
manual 2000, Pro-ed, United States of America
42. Bos A.F.„Bayley-II or Bayley-III: what do the scores tell us?“ Developmental Medicine &
Child Neurology 2013; 55:973–979
66
43. Zakaria S., Seok C.B., Sombuling A., Ahmad M.S., Hashmi S.I., Reliability and Validity for
Malay Version of Bayley Scales of Infant and Toddler Development–Third Edition (Bayley-
III): Preliminary Study. Universiti Malaysia Sabah, Malaysia. 2012.
44. Beilinytė – Bieliakaitė V. „Vaiko raidos vertinimo skalių (DISC) vadovas“ 1999, Vilnius.
45. Voelker S.L., Johnston T.C., Agar Ch., Manna R. Diagnostic Inventory for screening Children
(DISC): evidence of concurrent validity in a preschool rehabilitation setting. Journal on
developmental disabilities 2008; 14(2):69-78
46. Franjoine M.R., Gunther J.S., Taylor M.J. Pediatric balance scale: a modified version of the
Berg Balance scale for the school – age child with mild to moderate motor impairment. Pediatr
Phys Ther 2003; 15:114-128
47. Fjørtoft I. „Motor Fitness in Pre-Primary School Children: The EUROFIT Motor Fitness Test
Explored on 5–7-Year-Old Children“ Human kinetics journals 2000; 12(4):424-436
48. Johonson B.L., Nelson J.K. „Practical measurment for evaluation in physical education. 4th
Edit“ Minneapolis: Burgess 1979
49. Jansiewicz E.M., Goldberg M.C., Newschaffer C.J., Denckla M.B., Landa R., Motofsky S.H.
Motor signs distinguish children with high functioning autism and Asperger’s syndrome from
controls J Autism Dev Disord. 2006; 36:613-621
50. Biscaldi M., Rauh R, Müller C., Irion L., Saville C.W.N., Schulz E., Klein Ch. Identification
of neuromotor deficits common to autism spectrum disorder and attention
deficit/hyperactivity disorder, and imitation deficits specific to autism spectrum disorder. Eur
Child AdolescPsychiatry 2015; 24:1497-1507.
51. Samouilidou A., Válková H. Motor skills assessment and early intervention for preschoolers
with mental and developmental disorders (case studies). Acta Univ. Palacki Gymn, 2007;
37(1):19 - 30
52. Pan Ch., Tsai Ch., Chu Ch. Fundamental Movement Skills in childen diagnosed with autism
spectrum disorders and attention deficit hyperactivity disorder. 2009; 39:1694-1705
53. Johnson N.L., Burkett K., Reinhold J., Bultas M.W. Translating research to practice for
children with autism spectrum disorder: Part I. J Pediatr Health Care. 2016; 30(1):15-26.
54. Mesibov G. B., Shea V. The TEACCH Program in the Era of Evidence-Based Practice. J
Autism Dev Disord 2010; 40:570–579
55. Virues-Ortega J., Juliob F. M., Pastor-Barriuso R. The TEACCH program for children and
adults with autism: A meta-analysis of intervention studies. Clinical Psychology Review
2013; 33:940–953
56. Maglione M., Kadiyala S., Kress A., Hastings J.L., O‘Hanlon C. TRICARE applied behavior
analysis (ABA) benifit. Rand Health Quarterly 2017; 6(2):10
67
57. Hagopian, L. P., Hardesty, S. L. Overview and summary of scientific support for applied
behavior analysis. 2015
58. Charlop-Christy M.H., Carpenter M., Le L.,. LeBlanc L. A., Kellet K. Using the picture
exchange communication system (PECS) with children wirth autism: assessment of PECS
acquisition, speech, social-communicative behavior, and problem behavior. Journal of
Applied Behavior Analysis 2002; 35:213–231
59. Houghton K., Schuchard J., Thompson C.K. Promoting child-initated social-communication
in children wit autism : Son-Rise program intervention effects. Journal of communication
disorders 2013; 46:495-506
60. Lei J., Ventola P. Pivotal response treatment for autism spectrum disorder: current
perspective. Neuropsychiatric disease and Treatment 2017; 13:1613-1626
61. Studer N., Gundelfinger R., Schenker T., Steinhausenv H.Ch. Implementation of early
intensive behavioural intervention for children with autism in Switzerland. BMC Psychiatry
2017; 17:34
62. Blocher-Rubin A., Krabill P. Initial Development of the Early Intensive Behavioral
Intervention Parental Self-Efficacy Scale: A Pilot Study. Autism Research and Treatment
2017
63. Wang H., Liao H., Hsieh Ch. Reability, sensitivity to change, and responsiveness of the
Peabody developmental motor scales – second edition for children with cerebral palsy. Phys
Ther. 2006; 86:1351-1359
64. Chen Ch., Shen I., Chen Ch., Wu Ch., Liu Wen., Chung Ch. Validity, responsiveness, minimal
detectable change, and minimal clinically important change of Pediatric Balance Scale in
children with cerebral palsy. Reasearch in developmental disabilities 2013; 34:916 – 922
