BAITICUNIYIR$NYL946 1949

PABALTIJO UNI\IERSIIETO

50-ties I,ffiTU

SUKAKTI M['[NI

1996 n kovo 14 d,, Chicago,lL

xil+ili*iF.rFiFi|il.it+it*il.itifili*iliil+*i*iliili*ifiliilii*i**if i*iliil+*ili

Paruode: DanuG JankauskailtEiduki€oe it Sigitrs Mifraitis

Redstcine konisija: Krolina fJkof ftarKtbilied, EdnuDdas Eidukrs ir hmss Ju*us

lrilejai: Pabaltijo Universiblo buvq snrderbi

Spausdino: Vl. Vijeikio sPaushlvc

L% \%Minilani eobatdjo ,Unia ersiuto 5Ttizs

ttutq bteitimo sufutft1i,, su meih ir pagarbaprkimznamz ir {ift,ojame mastl uniaersitetoprofesoriams, forie su pasiiaentimu dir6oeabattio .l.lniztersiteto ir sarto foatto iannimoateilisi.

\nrimos i {izflomis eai a[ttj o,Ltnht ersitetas6uao ne tik-neturtingiatsiais pasau[yje, 1et

netryruuito fu:[io, istikp tikas trijaeaha{tijotautq utuiaersitetas ir t tofu[o tgiu nzatsilik)run '/afutry Europos unioersitefi4.

Minidani ti7 6rangi4 sufotfui sftiriane-titeidiniti p*iminti eab akij o .U.nio ersltttoprofu orianrs ir k o teg oms.

dor turejo ftpaoti uZztartq ir egzistencij q.

lP ab aftij o unizt ersiteto

lPer ztis7 tij4 su puse

3

Pabaltijo Universiteto vestibiulis

5

Pabaltijo Universiteto statutas1946 m. s.tt3lo 0 d. prl lmt.! Pebaltlro Unlver,l leto rtstt ' ttt Jo

pagrlndlnlal ddshlal btlvo 5lei

l. Unlverslteto mokomqjl personrlq sudaro prolesorlsl, ekstra-ordlnarlnlal profesorlal, lektorlal Ir dslstehtal

2. Slrrrlcnl^ls gell h0tl t lk trl jr l Pobeltl jo valstyblq Ftl leilal ' tu-rl brandos atastrtq. Sveilals klrusytoJals gall b0tl prl lmemt lr he-turl brsndos atestalo.

. 3. Fekrltete sirrendilamqJi balsi turl t ik profesorlal lr eksttEoidl-nerlhlal prolesorlal.

4. Fekultelul vadovouja dekanas lt du prodekatral (vlenas estas,vlenas lstvis lr vlenas l letuvls). Jie renkaml fakulteto vlsumos, o tau-tyblhg eile nustato rektoralas.

5. Rektorlal yra trys. Juos tenka etlt lhkamq tautyblq prof$orlailr ekstraoidlnarlhial profesorlal.

6. Senatq sudaro trys rektorlai, vlsl dekanal ir prodekanal bei

lakultetq tir lnktt atstovai. Fakultetas, turis lkl l0 profesorlq, renka1 alstovq, o daugtau kslp 10 - drt atstovus.

7. Prezidentas renkemas ienato. Jis pirrnlnlnkeuja senatul.8. Trys rektoilai, pirmlnlnkaujaml prezidento, sudaro tektoratq.9. Dekanq tarybq sudaro prezldentas, rektorlal lr dekanal.10. Visl vadovaujamleji organdi fenksml vleneilems mokslo metams.11. Prezldentas atstovauja universitetui.12. Rektoratul priklauso vlso Uhlvetsltelo vddo!:yb€. Rektorlal pa-

slsklrsto savo tarpe drrbo sflt lmlsi vlehas f0plnasl studentq lelka-lols, ahtras - ikio lr treilas - adminislreclia.

13. Senatas tvlrtlna vlsus lskultettl prslnlytus mokomojo persona-Jb nartus lr lakultetq sutelktus mokslo lalpsnlus'

14. Dekanq taryba prttltrl lr koordlnuoje latultetU mokymo el8qlr tvlrtlra mokymo planus.

15 Fakultetal gall suteiktl Bluos mokslo lalpshlus: maglstro ltdaktaro. Tdlsykles mokelo laipsnlams sutelktl nustato lak ltetal lr tvlr 't lna senatss.

Tame pailarne Pabaltl io Unlversiteto stelglamojame suslrlnklmehuslstatyta steigtl S lekultetus: Filosolllos, Ekonomlhlq lr telsds moks'

ht, Matematlkos ir gnmtos nrokslq, Zem6s irkio, Mbdlclnos, Architek-

tl lros ir Iniinerijos, Chemijos ir Meclranlkos.

.6

FAOUITYE \BLE/v\S

x 8X.IF'".*UNIVERS

Pabaltijo UniversiEto fak ulteq emblenos

7

THE BALTIC UNIVERSITY

Prof. Yladas Stanka

Three Nations Struggling for

Spiritual Freedom

1. OR]GINS OF THE BALTIC UNTI'ERSITY

The war events and the occupation of the Baltic

States first by the Communists, then by the Germans

and finally again by the Communists forced aboutthree hundred thousand Estonians, Latvians and

Lithuanians, among them hundreds ofprofessors andthousands ofstudeDts, to l€ave their native countriesand to flee to the West. Under the piotection of theWestern Demociacies they are carfng on theirquest of spiritual freedom. The Baltic University,now officially called "Study Center", has taken thelead in advadcing democratic higher educationamong the Baltic students.

The idea o{ orgaDizing a University in Exileoriginated immediately after he Allied Forces hadoccupied Germany. Thank to the goodwill and thegenerous assistance ofthe British Foreign Office andthe Bdtish authorities in Germatry, the Universitycould start orgadzing its activities in January 1946,and the first lectules were given in March of thesame year.

The all-time high of the teaching staff reached200 professors, lectures and instructors. The peakeDrolment of the studeDts was 1200, as mmparedwith a normal average of 1000. Lack of accommoda-tion and other reasons prevented more than 150Baltic academic teachers and more than 1500 stu-dents.fron joining the Univeftity. Although studentsof all nationalties were eligible, the $ert majority ofihem were Balts.

I

The University started on its educational activi-ties in Hamburg. ln 1947 it was transferred to

Pinneberg, a suburb of Hamburg, where it has beencarrying on its work up to the present.

2. ORGANIZATION OF THE I'NN'ERSITY

Eight Faculties with 17 Departments have beenorganized: the Facullies of Philolosr, of Economic'sard Law, of Natural Sciences and Mathematics, ofAgriculture, of Architecture atrd Engineering ofChemistry of Mechaoical Engineerhg, and ofMedicine.

Each Faculty is headed by a Dean ard trvoDeputy Deans, representingthree nations. All Deansand Deputy Deans togetherwith the membe$oftheRectorate mnstitute the Senate. The eight Deanswith the membersofthe Rectorate form the Councilof Deans. The Rectorate consists of a President andVice-President, both elected by the Senate, aDd ofthree national Reclors chosen by national sections.The first members of the Rectorat€ weret ProfessotFr. Gulbis, President: Prol vladas Stanka, Vice-President: Prol E Oepik, Estonian Rector; Prof. E.Dunsdorfs, Latvian Rcctor, and Prof. V. Manelis,Lithuanian Rector. The present memberc of th€Rectorcte are: Prof. \4adas Stanka, Presiderti hof.E. Sturms, Vice-President; Prof. A. Raun, EstonianRector;Prol M. Eglitis, LaMan Rector, alld Prof. J.Puzinas, Lithuaoian Recto!. The Baltic Universityowes a debt of gatitude to the energetic co-opera-tion of the 6rst UNRRA represeDtative Mr. RobeC. Riggle.

The studeot body has its owB cou[cil composed

of 5 representatives of each national grouP'

3. ACTII'ITIES OF TI{E UNI}'ERSITY

The University had to start on its activitiesunder

trlost difEcult conditio[s In devastated Germany it

had no scienti6c equiPmcn!and no rneans lo acquire

an)-thing. In the whole history of academic education

hardly any other university is ever know1l to have

started under such adverse conditions.

Regardless of all kinds of difficulties and impedi

ments, academic teaching has been evolved on an

impressive scale, and more than 60'000 lectures were

given in sk semesters at eight Faculties' on over 300

;bjects coveriog the Dormal acadernic coufies of

studies.Some 50 students who had begutr thei academic

studies in their native count es, have completed

their education; some 200 were Prepared for a

continuation of their studies in German universities:

the great majority of the rest are approacbing the

completion of their academic educatioD'

ln view of the shortage of books, the Professors

have \r'dtten over 80 text-books, which were nnmeo-

gaphed or phoioJ'rinted in the printing office of the

Uni*."ity. Th" Uniu"tsity had not one book at the

beginnirg but thanks to donations from abroad

especially fiom the United States, it now has a

modest, yet more or less adequate library of some

12,000 volumes at its disposal

Many scientific institutions have been set uP At

present the Univercity Possesses a satisfactory

equipped dissecting room and chemical laboratory' a

colJion of minerals, botaDtcal collections' sets of

microscopes and phtsical instruments' a mechanical

workshop, etcBesides the current tutorial activities' the teach-

ing staff have been able to carry on their research

work, and over 60 printed contributions have been

published by the Baltic University Press and sent to

other universities and scientific institutioN; a regular

exchange of contributions has been estahlished with

more than 200 universities throughout the world'

The foundation or the BALTIC INSTITUTEought to be mentioned among the achievements ofthe Baltic Udve$ity as an out@me of the mllabora-tioo of the Baltic scieDtists, though the organizationof the lnstitute rests on a broader basis: its aim is tounite all Baltic scholars and scientists, regardless ofwhere they live of work, in order to assist them inlhe mntinuation oftheir res€archwork, especially in

as much as it is mncemed with the problems of the

Baltic Nations aod the Baltic countries

4. BASIC FEATURES OF TIIE UNN'ERSITY

As to the main peculiarities of the Baltic Univer-

sity, the following points may deserve sPecial men-

tronl

1. The Baltic University is an academic institu_

tion in a strict sense, and its courses of study are in

close agreement with those of other universities

Though formally it is not entitled to confer al]y

academic degrees, its studies and examination grades

are recognized by most German, British, and Ameri

can unive$ities.

2. The University has indubitably been the

cheapest academic undertaking the world has ever

known. Until October 1946 the teacheB received no

salaries at all. No applopriations were ever grante4

either by the Military Govemment, or by UNRRA

or IRO, towards the equipment or maintenance of

the library, the printing office, and the laboratones'

and ev?n the Secretariat lvas equipPed and maintain-

ed by the t€aching staff and by the conttibutions of

comPatriots in Germany and abrcad.

3. No University in the world calr boasl of more

domodatic relations between the professors and the

students. Sharing the same condirioDs of life in th€

same overcrowded barrack, where the professors

had ? sq meters and the students 4 sq meters of

floor space each, and sharing the same fooq they

were one close family, engaged in a common pursult

of knowledge and animated by a common ideal of

fteedom and justice

4. No university in th€ world muld ever be

9

&ore democratic in its spirit of religious and racial

toleration, of political freedom and intellectual

objectivity that has prevailed in all intemal and

extemal contacts of the University.

5. The Baltic University may be regarded as

otre of the most successful and promising examples

of intemational co-operation. Founded by scholars ofthe three nations speaking different languages andeveD belodging to differeDt races, dependent on thegoodwill ofthe British authorities and on the gener-ous assistanc€ of their American lliendE working inclose touch with German academiccircles (HamburgUniversity), the Baltic University has claimed thecollaboration of si\ nations. The mutual relations ofthe three Baltic nations have been so harmorfousand ariicable that all those concemed have vowed tocoDtinue this close collaboration after the liberationof their countries.

5. THE SIGNIFICANCE OFTIIE IJNII'ERSITT

The three years of th€ activities of the BahicUniversityhave substanliated its imponance io manylespects.

1. It was important for the young men andwomenofthe threenatioDs to gain an opportunit towork on higher intellectual levels and to continuetheir education interrupted by the war events,instead of degenerating io the enforc€d idleness andhelpless despair of the refuge ca6ps.

2. It sihs equally esseDtial for the Baltic scied-tists and academic teachers to find new opportunitieso[ cootinuing their s(ieoliEc activities and carryingon their rcsearch work,

3. As ttre only free center of th€ academic lifeand the intellectual traditions of the Baltic count es,the University was of the greatest importaDc€ for thethee Baltic Nations il1 the preseFation and furtherdevelopment of their national cultures.

4. I! establishing a Dew foothold of ftee spidtu-al d€velepmetrl for the three brutally oppressedtratiods, the Uoiversity, by the mere fact of its

l0

existence, has been a defiant challenge to dictator-ship and to brutal force. In this sense the Universityhad joined the vanguards of the western democtaciesin their struggle against despot.

6. TIIE PRESENT SNUETIOX

Despite all these achievements, the Baltic Uni-versity is at present endu ng a gave crisis whichmenaces lrs very exstence.

. From the very start there was a feeling thatdevastated and over-populated Germany was hardlya suitable place for such an undertaking. The stu-dents as well as the professors not only wished butfelt it to be their duty to leave Geamany as soon aspossible. Any opportunity of emigration was eagerlygrasped, and more than 400 students and manyprofessom, among them the fust President andnational Rectom,went abroad undervarious schemesof resettlement.

On the other hand, now, after the Germancurrency refoim, the finadcial situation of the Uni-versity is becoming increasingly difficult. The profes-sors and students have lost the last remainder oftheir modest savings. The present policy of economy,imposed by the difficult financial situation in theBritish Zone, has enforced far-reaching reductions ofthe expenses, aDd the number ofthe saladed profes-sols has, afterfive drastic reductions, decreasedhom145 in May last year to 33. Of course, most of thedismissedprofessorscolrtinue thei teachingactivitiesas voluntary worke$ and share in the modest sala esof their more fo unate colleagues. The BalticUniversity has been forced to suspead its publishingactivities and to reduce all other expenses to a pointconsiderable below the minimum required by thecourses of study. All that compels the Rectorate tovoice their conviction that the Baltic University in itspresent form is approaching the final stage of itsexistence ir Germany,

7. EOW TO PRTSERI'ETIIE BALTIC I'NIVERSIIY?

The precarious situation in which the Baltic

University finds itself today in Germady does notimply that Ois active cente. of the fr€e cultural

developmetrt of the three dations is necessarilydoomed io eventual extitrction.

The Feservation of Oe Baltic University couldbe eff€cted by its transfer to adother more codgenialcountry eDjoing normal conditioos of life.

The friends of the Baliic natioDs in Americahave giv€n serious cotrsideration to this problem sndhave come to the oonclusion that the project ispracticable. The "Refugees Defedce Committee" inNew York have launched a natiotr-wide campaigtr illbehalfof a transfer of the Baltic UDiversity to NorthAmerica. As a result of this campaig!, the "Coomit_tee for the Baldc Univelsity in Exile" $as constitutedunder the chairmaaship of prol Christiaa Gauss andunde! the sponsorship of 50 pr€sidents and Rectors

of America! Udversiries atd Colleges.The preservation of the Baltic Utriv€Big*Dutd

involve th€ followitrg stepsi

l' To assist tbe professors aod studcats of theBaltic University itr their being ad8ftred (under thcDP Act of 1948) ea bloc or individualy, !o tDcUnited States of America or to C&ad. Thc ,tD_dents and professoas are wi[ing to accepf aty iob,which may be offered to theD.

2. SimultaDeously with this op€ratiotr, cae-paigDrng for raising the necessary funds b. thc.esudption of the teaching a.tivities of th€ Utrivcrsi-ty i! the Unit€d States or in Caaoda.

The preselt address of th€ Baltic Udve.sitv iePinneberg (2b), cermaay.

20th April t949 hlsldent

LI

SCHOLAR No. I ' Heidelberg' 1947

NO. t I IDI DEI, | ,ENC NO\' . t04?

TTIE I I , IAGAZI NI PRODUCEDI}Y YOUNC FOREIGN SCIIOLARSOT TIIE \vEST ZONES OF

cnnltel lv. t t ' l co'LAB Ol l^Tl oN

WTT,}I FON$IGN PNOFl jSSORS

ZEI.TS CII H IFT AUSL,TNDISCHERIUNCEN AKADEI\ I IKEN DERivusll icu ur' l zoNEN DEUl scll-L/ iN DS UNTEN [TT,f lWIRKUNCAUSLiTNDISCIIEN D O ZENT I 'N

Sludsn is no I ic t , Ccneva-Sl ' i lzcr lani l

t2

Spols ercd bY 11r o rl rl

SURVEY - UMSHAU

Acrdemic ChroDicle - Akrdcmische Chronic

The Baltic University

The history of the Ulive6ity, v,/hich started its

teaching activities on March 14th last year, begins in

1945.After the end of the war in 1945 it appeared that

the prospects of tetuming home for tle Baltic

refugees settled in Germany were unfalorable; as a

prolonged stay in Ger6any was expecte4 a ploject

was put forward with a view to assedbling the

academic youth and the university teachers scattered

as DPs all over Germany, i! order to coDtitrue their

academic work so su dd€nly interuptedby war events

in thei! home countries. The pioject was initiated in

July 1945, by a goup of LaMan professorE add they

wele soon johed by Estonian and Lithuadatr acade-

micians, so that it became a joint etrterprise of the

tlree Baltic nations.ID the last days of Dec€mbe! 1945 the major part

of the skyscraper 'Deutscher Ring" itr Hartrburg was

givetr to the university and a sort of nde faclo"

FacultyPhilosophyEconoE cs & LawMathematics & ScienceAgricultureMedicineArchitecture & EngineeringChemistlyMechanicsSection of Arts,Music and Sport

Estonians8673244

1

recognitiou by Mititary Government followed. At the

beginniDg of January 1946 a constitueot body of fortyprofessors, representatives of the three Baltic na'

tioos, worked out regulations $/hich served as tempo_

rary Statutes; a temporary admidstrative boald was

electe4 consisting of three lecturers, one ftom eachgloup, headed by a President; ihey admidstered the

organi"ltion of the academic body until the universi_

ty itself was in a position to ill tle adainistrative

and teaching posts by elections complyi[g with the

regulatio$ of the Statutes as well as the ptinciples of

acadernic autonomy. This stage of ad.tditristration was

reached in May, 1946. Although the stait of the

University teaching was planned as early as February

the loss of the 'Deutscher Ringl buildi!& taken a\tay

for Military purposes, atrd the otainitrg of a substi-

tute (two barrack camps in "Zoo", "Aliersdorf aadore half of the Museum fi. Hamburg€r Geschichte')for it delayed the start by about a monih, atrd thei$l lectures could not be delive.ed till March l4tb1946. This is the distributiou of t€chidg staff accord-i,lg to taculties:

Iitvians Lithuanians Total22 12 42862r!873286m108m19 124<' l t t

9416

4l i03 49 193

l3

FaqrltyProlessorsAssociate prolLecturersInstructotsTeachers

Faculty1. Philosophy2. Econoloics & Law3. Mathemaiics & Science4. Agriculture:

ForestryVet. Medicine

5. MedicideDetrtistry

6. Architectue andEagineerbg

7. Cheloistry and Pharmacy8. Mecharics

According 10 Posts held:Esto[ians LaMaDs Lithuanians Total

12 25 16 53l l 22 17 '5010 31 7 487m7341528

491034I

Estonians12114

2l5

94

19l )

8

Latvians66613246169

12826

11352

Lithuarrians72n5

36128

3512

38

193

1947Total150994l103

30172

r7083104

Number and Distribution of Students on February 8th,

Total 614 292 rcn

The professoF, lecturers and instructors withvery few exceptions have beeo attached to theirhome universities. The Estonians in Tartu and Tallin,the LaMans i! Riga and Jelgava, the Litbuaoians inKaonas, Vildus and Dotnuva. The senior Egobersof the teaching staff have lectured at tle udversiliesof Petersburg, Moskow, Vienna, T\[ku, Taschk€nt,Harvard and others. By the decision of MilitaryGovernment only students of the British Zone ofG€rmany can b€ admitted to the UniveNity. In spiteof this lioitation, only a Dart of the aDDlicants couldbe hitherto ad6itte4 the others waiting for their

tum until accommodation becomes availableThe Udvelsity asked pelmission to enroll 2000

.students. As the rlaitr problems of the Baltic Univer_

sity the iolowing points may be brought fo ,axd:

1. The University had to start its activities underthe most dif6cult conditions (There was no scientificlibrary teaching equipment etc,)

2. The Universi9 has had not a single penny at itsown disposition, and there is no doubt that the BalticUniversity has been the cheapest academic undertak-ilg h the whole history of academic development.

3. The members of the teaching staff atrd thestudents, being DP's,lived practically under the sameconditions, in overcrowded rooms, sharing the samerations (really worse than those dlawn by the Ger-man population). The members of the teaching staffworked for almost a year without salaries. There is!o other scientifrc institution itr the world wheremore has been done by the she€r enthusiasm of its

14

I

I

II

i

participators, oblivious to their material conditions.

4. In the University the representatives of threenations were unite4 using thl€e different langgagesadd belonging to different human races. This v€ryhard problem is considered to have been successfullydealt with.

S. tn spite of all thes€ dificulties, the UdversityDay be regerded as a successful acadernic und€ltak-ing. By this time the routine teaching activity hasbeen displayed otr atr impressive scale. Thonks to thenumerous donatioas from abroaq ihe Univ€lsity hasat its disposal today a modest, yer quite satisfaciorilyequipped lib.ary of ils own. The laboratories ardvfiious scietrtific institutioos ar€ being orgadized.The teachitrg st ff has published over thirty p.irted

academic books, with contnautioDs i! all b.ucLcs ofkrowl€dge. Th€ atmosphere of mutual relstioB hssbeen throughout a fitlly harDolious onc shetcfotcthe University may justly be rega.dcd.s oDc of thcmost impressive examples of taue i clt|arblrlcollaboration.

At the beginning of 1947 the Uriverlity vIJtranstbrred from Hoeburg to the forner Irft*!&bal.ack at Pinneberg, a country to!trtr situatcd rbout15 miles ftom Ha6burg. Becaus€ of morc tc.titottand blocks there are 6o.e f.cilities br offc.8.auditoriums aDd €ven sporis and reqeatiotr.

It is a pity only that the staius of the Udvcrcityhas Dever been stable and rcw it has to depart fronits formea aoutine and to remailr a DP study Ce[tcrotrty.

15' ,

PABALTIJO UNIVERSITETAS

Prof. Vincas MaciunasLietuviq Etrciklop€dija't. XXI, Bosaotr, p. 292-296

Pabrltijo Unlv€$itetrs (ag Baltic University)'

pabaltiediq D.P. (uI.) suorganizuotas, veike 1946

Hamburge, o 194749.1X30 Pinneberge Po Vokieti-

jos kapituliacijos susidarius palankesnems sqlygoms

Svietimo darbui, Salia D.P. stolyklose gausiai steigia-

mu mokyldq, pabaltieaiai susirfipino organizuoti ir

aukstojo mokslo studijas, nes stoiyklose buvo nema-

tas skaiaius abiturientu ir dcl karo savo studijas nu-

traukusiu studentq; drauge tai turejo biti akivaizdi

kult n rinio paiegu mo de monsl racija. Brit u oku pacinc-

je zonoje, ga!'us atitinkamu istaigu leidim4, 1946 I 8-9

Hamburge buvo sukviesta P U. st€igiamoji konferen-

crj4 kurios metu pabaltieaiq (lietuviq, latviq ir estq)

prof€siros atstovai priemc PU. statut4 ir isrinko

laikin4j4 vadowbg. P.U. darbo Pradiia betgi kiek

susitrukdi, nes P.Il. neteko anks{iau jam skirtqjr}

patalpq. Betgr retrukus ganrs P.U. audito joms karo

metu bombd. kiek sui?loius Hamburgo miesto

istorijos muliejaus rlmus, 1946 III 14 pradetas

pirmasisP.U. semestras. P.U. prolesoriai i! studentai

buvo apg,.r'endinti vad. Zc,o-Lager'yjc, Illiastr centre

karo metu pastaq/iuose mediniuose Ce.ririninkq

barakuose. Studentq butams paskiau dar buv'-)

paskhta ir papildoma Alsterdodo stoYykla Hambur-

ge. 1947 I P.U. buvo iskeltas i netoli nuo HamburSo

esantiPi$eberg+ i Eggerstedto kareiviles. Cia P.U

pil&i isskleide savo veikl4 gavqs patogirs uzdaro

udveFitetido miestuko sqlyg?s, ktrrios tik veliau

bwo Hek lasuokintos, kai blr\ o aiilttia eile patalpq

ir jos€ lpgveadinli is kittl stolykl{ atkelti D.P. (tarp

t6

kitko 1949.1.13 dia buvo atkelta ir lietuvirt girnn. iS

Klein-Wittensee).P.U. saltvarka buvo paremta tuo faktu, kad ji

sudare 3 pabaltiediq tautos Todel Salia P.U. pirmi-

rfnko ir veliau ivesto vicepirmininko (abu renkami

P.U. senato), buvo 3 rektoriai, renkami paskint

taurybiq profesoriq ir rektoIate, Salia savo pagdndi-

Diu pareigl (student{, administracrjos ar ikio reika_

lq), atstovavQ savo tautybems. Panasiai ir Paskitqfakultetq, kurirt buvo 8, vadoqban fakultetq tarybos

rinko 3 paskirq lautybiq a\menis. iS kuriu vienq

rekroralas skirdavo dekanu, o kitu: prodeLanais.

Pirmasis P.U. pinnidnkas buvo F. Gulbis, nuo

1948.X.1 V. Stanka ir nuo 1949.VI 14 E. Sturms

Vicepirmininkais yra buvq V. Stanka ir E. Sturms.

Rektoriais yra buvq: lietuvir] - V. Stanka, V. Ma'

lrclis (nuo 1946.IX), J. Puzinas (nuo 1948 IV.9) ir F

Bhtakys (nuo 1949.IX21): laMq - E. Dunsdor&,

ir4 i:l -litis ir E. Raistersi estq - E. Oppi}, A Raun

ir J. Estam. Dekanais i3 iietuviq tra buvg: filosotijos

(nuo 1948 filologijos) fak. - J. Puzinas ir V. Macin-

nas; ekonominiq rI teises mokslq - V. Cepas ir V

Stanka; iemes nkio - V. Manelis, B. Povilaitis ir J.

Vengris; chemijos (k[ris 1948.IX.21 buvo prijungtaspric rnatematikos-gamtos fak. ) - S. Kairys; mcchani

kos - J. aiurlys; architektitros bei iniinerijos,

matematikos-gamtos mokslq ir medicinos fak. i3lietuviq tera buvq Fodekanai.

P.U. Plofeslra buvo Siq laipsniq: Fof., vad

associate profesoriai, lektoriai ir instruktodai bti

mokytojai. Lietuvos aukstosiose molAklose destq or-dinadniai ir ekstraordhariniai profesoriai buvo pri-

lyginti P.U. prof., docentai, privatdoc€ntai ir adjunk-tai - associate prol, lektoriai ir kursus dCstQ vyr.asistentai - lektoiams. Fakultetq tarybos turejo teisq savo personalo trarius pakelti i aukltesnius laips-nius, taip pat ir suteikti nustatta tvarka dr, laiPsnius.IS lietuvirt P.U. med. dr.laipmi 1947.VI1I.13 gavo F.

Bintakys.P.U. d€stomoji ir kanceliarijos kalba buvo vokie-

Ciq, betgi paskiri kursai, lankomi tik vienos tautybesstudentU, buvo destomi gimtosiomis kalbomis. ptz-

lietuviskai buvo destoma lietuvig literatiiros istorij4lietuviq kalbotyra" bibliotekininkystq Lietuvos prois-

tore, istorija ir tautottra.Kad ir nelengvomis pokario aplinlrybcmis, buvo

pasistengta sudaryti reikalidgas s4lygas P.U. mok modarbui. Buvo suorgarizuota daugiau kaip 1000 tomg

turinti (daug knygq gauta per Balf4 iS JAD irdaugiau kaip 100 laikaldi{ bei zumalg Fenutilela-lusi biblioteka. Matematikos-gamtos fak. buvo irengtifizikos, geologijos, botanikos (su 16,000 egz herbaru)ir zoologijos kabinetai. Medicinos fak. (su medicinosir odontologijos skyriais) turcjo pakankamq anatomi-kumq, dantq poliklinik4 ir dantB technikos laborato-rijq; be to, galejo naudotis Hamburgo univ. histologi-jos ir patologijos itrstitutais, o pradiiia.ls klinihlkursams didele Hamburgo ligooi[e Marienkanken-haus. Neturint betgi sa!'r| klinikq, notintieji studijas

baigti aukstesniujq kursq studeotai turddavo p€reiti

i vokiediq univ. Zemas ikio fak. (su agonomijos.milkirinlyst€sirveterinarijos sk,,riais) organizuodavostudijq ekskusijas ir praktik4 vokiediq mokslo

istaigose, Che4ijos fak. (kuriame buvo ir farmacijosskyrius) turejo neblogq chemijos laboralorija o prie

mechanikos fak. buvo ilengtos mechaninas dirbtuves

ir masinq tt'dmo laboratorija (daugumas dalinq buvo

i! vokiediq ikeao VDU tecbnologijos fak. turto,

kurio likusi dalis buvo aptilda vienoje Vokietijosvietoje ir perduota P.U.). Prie P.U. buvo eila sporto

instruktoriq, ku q tarpe iS lietuvitt buvo A Tamuly-

nas, ir muzikos skyrius, kuriame dainavimo klasQvedc V. Ivanauskas.

P.U. lietuviq katalikq kapelionu Pinneberge buvo

ku!. R. Krasauskas, P.U. bibliotekos veddja - E.

Einait'4e, P.U. kanceliarijos vedejas J. Montvil.-

Padioje pradiioje, uoiversitet4 beorgatrizuojadr,lfIietuviq pasidalbavo ir tuo metu Hamburge gryetlsV. Misiulis.

Pagrindinis P.U. akadeainio lygio l,aidas b(Ivo jomokslo p€rsonalas. adktiau dirbQs Pabaltijo utriv. irakad. Jo skailius buvo pasiekQs beveit 200: 1946.V-.2t - t25, 1946.xI.6 - 193, 1947.Vt.10 - 198,1948.X.5 - 157.

Pagal tautybes ir fakultetus p.U. profesira bwotaip pasiskirsdiusi (1946.X.6 duomenimis):

ljeruviq lawi\ estlFiI. fak. 12 22 8Ekon.{eis. fak. 6 E 6Mat.-gam.. fak. 7 18 7Zemes nkio I 6 8 6Med. fak. 8 10 zArch,"inr. fak. I 19 4Chemijos fak. 3 5 4Mechanik. fak. 4 9 3Muzika-sportas 2 4 1

lietuviq latvi!profesoriai 16 Xasso. profesor. 17 22l€ktoriai 7 3li[strulloriai ir

mol$tojai 9 25

$ viso

42N

2920u12l67

1934l10349

Pagal laipsnius ir tautybes (1946.X.6):

estg j.J viso

12 53ll 5010 48

l9l4110349

IS kiratau{iq P.U. vis4 laikq d€ste (daugiauialietuviv kalbotyros kursus) Hadburgo utriv. Fof. E.Fraenkel. Lietuviu Foc€ntas profesiroje (ypadZemesdiojo moklo personale) buvo palyginti tre perdidelis warbiausia ddl to, kad iS kitose Vokietijosokupacinese zonose g^,e[usiq lietuviq profesoriq titlabai nedidela dalis dil blogesoiq brirq zoDojeg/venimo s4lygrt ir kelioDels pokarineje VokietijojesuukuE{ isijungc i P.U. darbe Ddl emigacijos irkitu lrlerasdiU lietuviq destytojq'skaidius paskiau dar

t7

krito ir prz, 1948.X.5 iS bendro 157 destytojtt skaiCiaus tebuvo 32 lietuviai.

Didziausias P.U. stud€ntu skaidius buvo 1155(1947.1.22)l paskui sludentq skai( ius dal emigraci josir kitq prietasdi! emc kaskart sparaiai kristi. lregis-truotq studentU buvo: 1946.V.21 991,1941.1.22 -

I155, 194 7.rr.8 - 1037, t941 .VI.t - 925, t947 .V|-.10 - 805, 1948.IX.15 - 642, 1949.VIr.18 - 468.

Pagal tautybes (beje, veliau i P.U. istojo ir iiektiek kitataudiq) P.U. studentlja buvo taip pasiskirs-diusii

Pagal fakultetus P.U. stude[tija buvopasiskirsdiusi (147.VI.1):

lietuviq latvjq esrU i{ uso

FiL fak. 50 61 9 t20Ekotr.-t€is. fak. 21 54 10 85Mat.-gamt. fak. 5 27 4 36Zem€s ikio f. 50 66 42 158Med. fak. 43 135 13 191Arch.-inz. fak. 27 l0l t9 t47Chenijos fak. 10 69 17 96Mechanik. fak. 29 55 8 92

Siaip

li€tuvi:llaMqestqkitq

1946.V.2r

liss ps,6%\496 (49,7Ea)146 (r4,7Vo)

t947.rr,8

292 (28,2%)614 (s9,2Ea)r31 (12,6%)

5

pasiskirsdiusi

iS viso

235568122

235

Pagal Mis P.U.siaip (1947.VI.1):

vyry

568 122

studentija buvo

t94',t.w.r23s (2s,4Ea)s68 (6r,4Ca)wQ3,2a/a)

1037

1949.\'II. 18

6't (r4,3E )32e (70,3Va)62 (r3,3Ea)t0 ( 2,rEa)

642 468

LietuviU studentq proc€ntas iS Fadziq mazdaugatitiko lietuviU procent4 britq zonoje grvenusiUpabaltiediq tarpe. Spartesnis liet. stud. skaidiausmaZejimas visrl pirma siethas su greidiau prasidejusialietuviq edigracija ii Vokietijos. Rz- Ligi 1948.IX.15i! P.U, stovyklos eriigravo 356 studentai, iS kudqbuvo 158 liet., 115 latviq ir 83 estai; be to, ligi tolaiko apie 200 studentq perejo studijuoti i vokiediquniv, Zinoma, i P.U. istodavo ir naujq studentq,baigusiU D.P. stovyHu gimnazijas.

P.U. buvo trumpalaikis, tad ji baige tik 75 stu-dental be to, apie 250 perejo studijg tqsti vokiedirluniv. NevieDam ir vcliau, iS Vokielijos emigravus,P.U. sudijg hygele palengvino istoti ivietos univer-sitetus ir juos greidiau baigti. Didzioji studentq dalisnebaiga P.U,, betgi jau ir pats gNenimas univeNiteti-laje storykloje, kur Salia universitetinio darbo,

ivairios viesos paskaitos, miDejimai, konce ai, arti-

l8

liet. 174 Q4,1Ea) 6l (25,9Eo)Iatviq 368 (64,87,) 200 (35,2%)estu 94 Q7,0Ea) 28 (23,0%)

991

1948.D(.15

t08 (16,8Ca)

458 (71.,3Va)

69 (r0,8%)1 ( r,rv.)

636 (68,8Ea) 289 (31,2%)

mas kontaktas su profesfua, student+ organizacijos,sudare geresnes kaip eilideje D.p. stovykloje s4lygaslavintis ir daugiau maziau pajusti besiformuojandiasakademines tradicijas. P.U. studentai turejo bendrqstudentq atsro\,ybq, kurion jejo po lygv visq 3 tauty-biq atsto\,rJ skaidiq ir kuriai paeiliui pirmininl<avopaskirq tautybiq studentai. 3 tautinemis laidomisbuvo leidziamas studenlU laikrajtukas Scientiae etartibus, kurio ilejo keli numeriai. LaMq ir estqstudentai turejo visq eilE korporacijq, o liet. studentUpagindines oiganizacijos buvo skaulai, ateiii4inkai,

Sviesininkai. Jomis liet. studentai isijutrgd i visosVokietijos liet. studentq organizacij'f S^,enim4.

Pervis4 P.U. grvcnimolaikq ta{iau grese pavojusjo likimui, nes pabaltiediq pasiqdimas i$ailg/ti tikaiakademinio lygio institucij4 greitai eme kirstis suD.P. globojaDai{ istaigq priesitrgu nusistabnu. 1945parengiamuose pasitarimuose buvo kalbasa tik apieuniversileto steigimq. Tuos pasitarimus tliltinandia-me Britrl kontrolines komisijos karo belaiMq ir D,P.sktaiaus 1945.XI.24 ralte vartojamas irgi Baltq Sto-

lykliaio Uriversiteto (Baltic Caftp Univelsity) ter-minas. Taip pat ir Britg uzsienio reilalU m-ja, vietosokupaciniq istaigt 1945 rude4 uzklaust4 pasisakcnematanti kliiaiq, kad bntq steigiarnas P.U. (BalticUniversity). Bergi pirmajam P.U. semeslrui jau pra-sidcjus, buvo nutarta, kad oficialus P.U. pavadinimasturi bad pakeistas i D.P. Study CeDter. P.U. vadoly-bei pasipriesinus, buvo laikiiai paliktas universitetoZodis pavadinime, tik bithai liepta dubraukti ZodiBaltic. Ir taip ofrcialiris P.U. vardas tapo H. (t.y.Hambulg) D.P. University. Per 1946.\tII.31 lvi€timokonferencijq su kompetetingais okupacines valdziospareiginais buvo rekomenduojama siaurinti P.U.veiklQ ir ribotis studentq pareDgimu i vokiediq univ.;be to, vcl buvo pakeistas P.U. vardas i D.P. Universi-ty Study Center. Ilgainiui ofrcialiujq istaigq buvopereita prie D.P. Study Center pavadinimo, tuopaneigiant udversitetini istaigos pobndi ir nekart4reiskiaflt nepasitenkinima kad nenorima atsisalg'tiptumykLio P,U. vardo. Kai kuri+ oepalankiv Unros(UNRRA) pareignnq netgi buvo kelta mintis P.U.pavercti praktiskais ivai q amatq kurcais. P.U.vadovybe aKiSmA nuo to pesikesinimo. betgi pavojaiir vcliau tolydZio iskildavo. Taip pvz., 1947.VlI.13buvo gautas praneSimas, kad nustatomas oficialusPinneberg Study Center pavadinimas, o iodziai Balticir University draudiiami vartotl be to, Dulodlta, kadturi bnti pasalinti visi studetrtai, isbuvq jau 2 semes-trus, o nauji priimami nevyresni kaip 25 metq. Taipraktiskai reiskt P.U. sulikvidavimq. Padarius ener-gingq tygiv ir tret lrndon4 pasiekus, buvo vel leistatoliau veikti, [esalinant studentg. Po metq aDtpuolis

ant P.U. vel pasikartojo. 1948.X,8 buvo SautosiustrukcijoE pagal kurias daugiau kaip vienq semestr4studijavQ studentai ligi 1948.xII.31 turejo bnti !e tikpaialinti iS P.U., bet ir i kitas stolyklas Akelri. KitistudeDtai galdjo likti, bet irgi tik ligi semestro galo,t.y. ligi 1949.II.28. Taip pat turdjo bnti iSkelti i. iSalgq lapg isbrauktieji Fofesodai Oeje, i5 pradiiBP.U. plofesoriai algq uegaudavo: paskiau algglapuose buvo fgi 184 asmenU, veuau beliko 33, i5kurig algq buvo apmokami visi P.U. desq'tojai ir darpadengiamos kai kurios kitos P.U. islaidos). Taiturejo bnti neabejotinas P.U. galas. Padetis ititr

isiternpq kai 1948.)C.29 buvo jau atsirtsti l(eli ka.iskisunkveZimiai, kad isgabentU pirmaji pasalimnqiqstudentq transportq, Siems, kad ir gasomiems beiisbrauktiems iS stoiyklos maisto s4ralq grieAaiatsisakius, po naujq pasitarimq anos hstrukcijos v€lbuvo atsauktos ir P.U. leista veikti ligi 1949.IX30.Ties4 ilgiau ir pats P.U. sunkiai beb[tg galCjqsveikti, nes 1949 dil platesniu mastu prasidejusiosedigracijos amo spalaiai martti tiek P.U. studeotq.tiek ir profesoriq skaiaius.

Visos tos kovos d€l P,U. likimo betgi ne kieklepaliete jo akademinio lygio: jis buvo ir isliko tilcasuniversitetas ir niekada nesiliova vartojQs P.U. vardo.P.U. dvasiq palaike ir tie weikiDimai iS daugelio visopasaulio universitetq, kuriems P.U. bllvo prane&sapie isisteigim4 ir kuriems (apie m) siodtinejo savomokslinig darbg serijq ContributioN of Baltic Uni-velsity (iq iS viso isleista 68 Dr.). Bet pats walbiausiasdalykas buvo tai, kad kiti universitetai studentams

iskaitydavo P.U. iseitqsias studijas.Dar tebeveikianti P,U. buvo iskilqs projektas

perkelti i JAV. Tuo nnpinosi ypad Balfas, kuds jau1947 dare parengiaduosius Zygius perkelti P.U. iMaine lalstybds Quoddy kaimq 1948 P.U. perkdimo

i JAV reikalu buvo isleistas Committee for BalticUniversity itr Exile vardu atsisaukimas, pasirat'taskeliasdelimt univ. profesoriU ir Siaip 4Toesniqas6erlq, kuris buvo paminCtas ir didziojoje JAVspaudoje, pvz New York Times 1948.VI.29 ir kt.Taip pat buvo ieskota galimybi+, tretgi susilaukta tamtiko palankumo del P.U. perkalimo KaradoD. Visdelto, visi tie projeklai negalCjo bnti iiykdtri, ir p,U.uisidarC 1949.IX30 po 9 savo darbo semestry, Kadvisg trijq Pabaltijo rautybiq graziai pradetas sutelkti-nis akademinis da.bas netutrlktq, dN l949Jll.l2buvo isteigras Baltq Insrirulas (Zr), kurio pirnasispirmininkas buvo V. Stanla.

l9

PABALTIJO UNIVERSITETAS

Prof. Jonas PuzinasPa b

^hii o U tt itY rsi tet es

Chtcago, IL. 1976 n., P. 31'51

Paskaitos visuose fakultetuose ofi cialiai Prad€tos

1146 m. kovo 14 dien$ todal ta data laikoma ir

Pabaltijo UdveNiteto iknrimo data Paskaitos buvo

skaitomot voLiediq kalba' bet kai kurie paraleliniai

kursei, atskiru Pabaltijo laut9 istorija, literatira"

kalba buvo dostoma ir tauthemis kalbomis Rektora-

lo, deka.Dq tarybos ir senato posedliq kalba - taiP

pat rokiedig. Tadiau posbd,iai su UNRRos k britrl

Lriats okupacines vald,ios Pareigirais lykdavo

angl{ kalba. Universiteto biuleteniai ir mokslo dalbai

bwo spausdbaaf ir aryliskai, ir vokiskai

Iskimingas Pabaltijo Universiteto atidarymas

ivyko 1946 m. gegulis 25 d' specialiai suuostos

dviejq dienq pavasario Sventes metu l iskilmes

atvyko britq karinas okuPacines vald:ios atstovai'

UNRRos pareigilnai, vokiediq ir pabaltiedirl centliniq

orga zaciju atstovai. I. brilU aukstqiq pareiginq

dalyvavo: {ajoras H. R. Jacobs - i5 Britq Reino

amtos vyiiausiojo stabo; eskadriles vadas Milwald

- iS 8 korpuso Stabo; plk. Poile ir mjr' Deas - nuo

521 kari4es valdiios. Uoiversileto atidarymo proga

bwo suruostas Loncertas, pabaltiediq literatfuos

vakaras, pabaltieliq dailcs i! knygos paroda ir stu-

dentU sPorto varibos.

SClifldngas darbas Ilamburge

Pabaltijo Universitetas, pradejQs savo darb4

Hamburge, buvo sukomplektavqs sliprq mokomojo

Dersonakt branduoli. Ji sudarc Lietuvos, Latvijos ir

Estijos universitetq ir kitq aukstqiq mokyklq destyto-

20

jai. Pasibaigus II semestrui, 1946.K6 Pabaltijo

Universitete buvo 193 mokomojo personalo Dariai:

103 lafiiai (53,4Vo), 49 lietuviai (25,4%) ir 41 estas

(21,2Ea\. Mokofioio personalo Pasiskirs0mas fakul-

tetais: Filosofijos fak. - 42 (22latv,,12 ,jet,' 8 est.)'

Teisiq h ekonominig mokshl - 30 (8 latv., 6 tiet.' 6

est.), Matematikos gamtos - 32 (18 l^tv.,1 Eet.,7

est.), Zembs irkio - 20 (8 latv., 6 liet., 6 est.),

Medicinos - 20 (10latv., 8liet.,2 est.), Aichitektl-

ros-inzinerijos - 24 (19 latv., 1 liet., 4 est.), Chemi-jos - 12 (5 latv.,3 liet.,4 est.), Mechanikos- 16 (9

latv., 4 liet., 3 est.), Muzik4 sportas, mems - ? (4

latv., 2 liet., 1 est.). Pagal laipsniust profesorig - 53(25 latv., 16 liet., 12 est.), Asso, proi - 50 (22 latv.,

U liet., 11 est.), lektoriq - 48 (31 latv.,? Iiet., l0est.), instruktoriu - 34 (20 latv., 7 liet., 7 est.),

mokltojg 8 (5 latv.,2liet. ir 1 est.). Daugumas

lietuviq moksto personalo nariq buvo atlykg iS b tq

zonos stovyklu, bet atvaiiuodavo jq ir i5 kitq Vokieti-jos okupaciniq mnq. Poka o metu susisiekimasbuvogerokai sutdkqs, ilgos kelioncs i5 Freiburgo, Hanau

ir kitq vietoviq buvo nepaprastai varglnandios. Bel

toki+ profesoriq; kaip Jonas Simoliiiras, KonstantinasAvizonis, Jonas Balys, Domas KJivickas ir kt., neg4s-dindavo tos tolimos keliones. Pradzioje Fofesoriai[egaudavo jokio atlyginimo ui darb4. Tik 1946 m.

rudeni Pabaltijo Universiteto Lietuviq profeso rt

draugija issirnpino ldsq i5 Lietuvirt BendruomenasCentro komiteto Pabaltijo Universiteto lietuvi+sektoriaus reikalams. Il Lietuviq Bendruomenesgautq pinigt duo rugpjidio mcnesio lietuviq moko-majam personalui (40 asmenims) buvo duodama

paialpos po 250 RM kas menesi, atlyginamos kelio-Das islaidos profesoriams atlykstantiemsis ame kie-liq ir prarcnzU zonq, be to, skirta leSq lietuviqsludentl| chorui. Buvo duodami ir priedai PabaltijoUniversiteto lietuvirl sektoriaus vadorybei: rektoriui- 100 RM kas Elanesi, prorekto ui - 100 RM,trims dekarams- po 100 RM ir penkiemsprodeka-nams - po 50 RM.

Prof, Jurgio Krikjdinno iniciaqva, 1946.V.16

ikurta Pabaltijo Universiteto LietuviU profesoriUdraugij4 kurios tikslas Siaip lrusal:].tas:,,Organi?,'otasIieluviskos pro[esiros atsrovavimas Bahijos universi-lelei palaillDas ryliq su lietuvill visuomene ir jos

organizacijomis bei su kitais organais: rUpinimasisBaltijos universiteto profesiros kultiiriniais ir mate-

aliniais reikalais." Draugijos pimininku 'ta

buvEsprot Mykolas Bidska. Profesoliq draugija ruosdavoviesas paskaitas ne tik Pabaltijo Universitete, bet irivai ose brilv zonos lietuvig stovyklose. DraugijapadCdavo suruosti lietuviv storyklq vadolybCms

ivairaus pobndiio kilnojarn4sias parodas.Vlresniojo olokslo personalo nariai savo susirin-

kimuose rinkdavo lietuviu rektoriU Cais )Ta buvq: V.Stanka, V. Manelis, J. Puzinas ir F. Bintalcys).Svarbesniemsreikalams apsvarsq4i bidavo Saukiamilietuviq sektoriaus mokslo personalo ir studentqbendri susiriDkimai.

Iki 1946.III.18 buvo pareiskq norQ studijuotiPabaltio Universitete net 2.700 pabaltiediq studentq,j\ tarpe 749 lietuviai. Tadiau del patalpq triikumoHamburge, brilq ol:upacinCs istaigos leleido uoiversi-tetui priimti tik 932 studentus, ir til g/venandiusbritq zonoje. Tadiau veleliau, atsiradus bent kieklaisnl vietq studentq stolyklose, leista imatrikuliuotididesni studentq skaidiq. I semestro pabaigoje(1946.V.25) Pabaltijo Universitete jau tureta 997studentai (latviq - 496, lietuviq - 355 ir estq -146). II semestro pradzioje isimatrikuliavo net 1294studentai (latvi{ - 641, lietuvi{ - 455 ir estq -198). Tadiau tas skaidius metq gale sumazcjo iki 936(latviq 529, lietuviq - 279 ir estq 128). Studentr.lskaidiaus sumazejimo prieiastis jq istojimas ivokiediq uDiversitetus. 1946 m. rudeni UNRRApabaltiediams studentams buvo isripinusi b tq

zonoje vietq liose aukstosiose mokyklos€: Ha6burge,Kielie, Bonnoje, Miinsteryje, GdttingeDe, Kilde,Hannoverio Technikos aukltojoie mokykloje,HaDno-verio Velcrinarijos institute, Braunschweigo Techni-kos aukitojoje mokykloje, Diisseldorfo Medicidosakademijoje, Clausthalio Kalnq akademijoje, Be to,panlpinta keletas vietq metui ir muzikai studijuoti.Jau 1946 m. rudeni vien iS pabaltijo UDiversitetoislojo i vokieei't universirerus J59 sludeDtai.

1946.VIL26 visuotiniaEe pabaltijo UtriveNitetosusirinkime buvo pristat {a nauja pabaltijo Universiteto Studentq alstolybe, sudaryta iS 15 nariq (po 5narius nuo kiekvienos rautybes). IS lietuvi{ i atslovy-bq iejo: Vl. Sarnnas, J. Jablonskis, I. Vaidiuldnaite, J.Petronaitis ir V. Cdsna. Tame padiame susirinkimebuvo priimtas Vidaus tvarkos statutas, pagal kuri bu-vo sudar,los Sios komisijos: iikio, sporto, bibliotekosir spaudos (Scienriae et Artibus, Nr. a 1946.VII.3C,,p.38).

Sludentai buvo susispietq i ivairia-s organizacijas,fakultetines draugijas ir korporacijas. Lietwiq s€kto-riuje graiiai veika ateitininku, skautq ir lviesiediuorganizacijos. LaMai ir estai buvo atgaiviaq savosl;rdentq korporacijq tradicijas. 1946 m. isteigta irbendra Pabaltijo Unjversitero srudenrq organizacijatarpusavio santykiams stiprinti. Ta orgadzacija buvopradCjusi spausdinti leidini ,,Scienriae et Artibus". Tomimeogratu spausdinamo leidinio re.l"kci" I kolegij4sudare J6nis Brauers, A Oiami ir Irena VaidiulC-naitc. Nr. 1 isspausdintas latvilkai 1946.V,25, Nr.2Iieruviskai 1946.vIL30 (40 psl.). IrikaStyje bendm-darbiavo profesoriai ir studentai. P\rz., lietuviskamenumeryje, ku{ redagavo Itena Vaidiuletai$, J.Rimeikis ir Pr. Kozulis, prof. M. Birtlka rate apieprol Mykol4 Rdmeri, l. Vaiaiul€aaite paruosdvertim4 apie norvegq ra$'tojq Bjdmstjeme Bjdrnso-nq, K. Ostrauskas il Pr. Kozulis dave poezijos. K.Ostrauskas spausdino dramq . .Voras" sporto irstruk-torius A. Tamulynas dave straipsni ,,Sveikata -tautos gerovi ir tnogaus laime", duot3 Daujaii5ejusiU knygq apivalgq ir konikos Ziniq. I5leido kelibnumerius ir estai.

Buvo gaDa S,vas muzikinis gvenimas. Tr6jadpat susjorganizavo misrus viq trijq tautybig studentu,

t ,2l

choras, Luriattr vadovavo laMrl kompodtorius H.Pavasars. Choras puikiai uisirekomendavo Pabaltijo\Jliversileto lventcje 19 46.y1.25 -26. Lygieg]I eta v ei-kc ir lietuviu studentu meno adsamblis, vadovauja-mas Valterio BanaiCio. Buvo suruosta ir koncertu:1946.VII.12 Pabaltijo Universiteto patalpose koncer-tavo lietuviai solistai Antanina Dambrauskaitq JonasBitenas ir Stasys Baranauskas; 1946.VIL l2 koncerta-vo Latvijos operos solistu meno trupi; 1946.V11.25koncertavo latviv reprezentacinisvlaq choras, iipildgslaMU kompozitoriU kirinius. Lietuvos operos dainininLas \aladas Ivanauskas deste dainavim4. Jodainaviloo studijoje lavino savo bals4 ir keli lietuviai

studenta! (i\ tarpe Kostas Ostrauskas), o dabartinisLompozitorius Jonas Svedas buvo dainavimo studijosrepetitorius ir akompanuotojas.

Nuo par Pabakijo Unilersileto isikirimo pra-

dzios universitete labai aktlviai reiskesi sportinintai.

Sporto instruktoriuDi buvo Anupras Tamul),nas.Ypadiai populiados buvo Sios spolto Sakos: kepsinis,tiDkliDis, stalo tenisas, futbolas, lengvoji adetika.B[davo ruosiamos visq trijq lautybig studentq sportovariybos. Ypadiai stipri buvo lietuvi{ kepsiniokooanda. Taip pat graZiq rezultatq pasiekdavo

lietuviai stalo tenisininkai, futbolininkai, lengvaatle-Ciai.

Pagaliau pamindtini loitium semestri ir Finissemestri renginiai su menine dalimi, sporto varibo-mis, parodomis.

Norc D. Britanijos uisiedo reikalg ministerijabuvo pritarusi Pabaltijo Uoiversilelo steigimui irleido jam vildintis tokiu vardu, bet Vokietijoje britvzonos ka icje okupaciniije valduioje, DPACcso irUNRRos vadorybije b[ta universitetui nepalaDkirtZmodu, kurie visokiais bldais stengcsi trukd]'tinoim&lq darb4. Daryta visokig suvarZy6q priimantstudentus. Daug kaln lepatiko ir pats PabaltijoUniversiteto (Baltic University) vardas, todel jis

duolat kaitaliotas. Jau padioje Fadzioje jis imtavaditrti 'tlamburg D.P. University Study Centre", o1946.VII.31 britq zorcs karinc vadolybe uzdraudc irSiame pavadinime vartoti ,,miversiteto" vardq ir liopdvadhtis 'tD.P. Study Centre", o iskelus unive$itet4 iPiueberg4 - '?iureberg Study Cedtre" ar "Pi!rle-berg D.P, Study Cestre".

22.

Negada to. Profesorius ir studentus labai varginovad. ,,skrtiingai". Sovietai, kaip D. Britanijos, JAVir Pranclzijos sq]ungininlai, po karo dare spaudimq,kad ii SovietU SEjungos bei jos okupuotq ka.Stqpabegeliai bei kitokiu bidu iS teq Vokietijon patekgZmones bntrt gr4Zinami atgal. Stovyklose prasidijovad. ,,Skrr.ningai" (ag. screeaing), atseit, imta tikinti,ar visi stovyklos g,ventojai turi teisE i pabegCliamsteikiam4 glob4. I stolyklas atlykdavo specialiosUNRRos komisijos, kurios apklausinedavo stolykiq

S/ventojus Zodziu tu dar liepdavo uipildl anketas,ku ose bldavo ir politinio pobidzio klausimq.Komisijose bidavo ir sovietams palankiq Zmoniq. Po,,skrtdi[gq" daugelyje stolyklq ismesta nemaraZmoniq: repatriantv, tama\,1rsiq vokiediri kariuome-neje (kad ir prievarla paimtq), itartq ben&adarbiavi-mu su vokiediais. 1946)<L4 ir Pabaltijo Universitete

ilyko pirmasis,,skryningas". Profesoriams tekouzpildyti ilgas anketas. Visa pasibaigd laimingai, betstolykloje sukelta nemaza nerimo.

Nepaisant trukdrmq, mokomasis ir mokslodarbas buvo istaqtas i normalias vezes. VeikiaPabaltto Universitelui Hamburge, naudotasi irvokiediu paslaugosris. Hamburgo universitetas leidoMediciaos fakultetui naudotis Marijos ligonine(Marie*rankenhaus), Hamburgo universitetoanatomijos institutu, chemijoslaboratorija (Bismarck-schule, Bogenstr. 99), o sportitiukams - sporto hale(Postgebaude, Schluiterstr.), plaukiojimo hale (Ke[-inghusen) h sporto aikJte (HSW Sportplatz, Roterr-baumchausse). Pradeta organizuoti sava biblioteka,kuriai vadovavo Elena Eimaiqtd, o prof. VaclovasBirASka padcjo pagdndus Baltq bibliografijos institu-tui. Ir Hamburgo universitetas leido [audotis savabiblioreka. Pradeta leisti moklo darbg serijos:"Problems atrd Discussions" (sios serijos Nr. 1 iS-spausdidtas V. Stankos darbas 'The Great Age ofWorld History. Confucius, Gautamo, Zoroaster atrd

rythagoras looked at ftom a Enthetic point ofviewi,Hamburg, 1946, 26 p.) ir "Contributions of BalticUnivcrsity'. kuriU Hamburge isleista Del22 oumeriai.Toje serijoje isspausdinti Sie lituanistiniai darbai: Ed.Stur6o "Die Alktetteo in Litauen" (Nr. 3, Hamburg1946, 36 p.), dr. J. Balio "Lituauische Hochzeits-

br:iuche" (Nr. 9, Hamburg, 1946, ?8 p.). Jau Pinne-berge 1947 m. isspausdinta prol Vaclovo Biriskosstudija 'Abraham Kulvietis. The Flst LithuanianHumanist" (Nr. 47, 30 p.). Tie Pabaltijo Universitetoleidiniai buvo siuntin€jami uisienio bibliotekoms.T\rc bidu ubimezgb Pabaltijo Universiteto rysfs suuZsienio mokslo pasauliu. Susilaukta padekos irsveikinamujq laiskrt iS daugelio Europos, JAV,Kanados tu kitq kalhl universitetq.

Pabaltijo Universiteta s tgsia darbq

Pinneberge

Vos tik u.Zbaigus du semestrus, Pabaltijo Univer-sitetas vel buvo ,,iavietintas", mat, kai kam prteikb tqmediniq barakq, o Hamburgo miesto istorijos muzie-jus emi ruostis tQsti karo nutrauktq darb4. Universi-tetui parinktos neseniai statytos buvusios vokiediqaviacijos kareivines PiDneberge,25 krtr. Duo Hambur-go. Kad ir nebuvo lengva vCl kaustltis i kit4 viet$bel aia darbo ir S,venimo sqlygos buvo Zyniai geres-nes. Patalpos buvo geros - tilras universitetinismiestelis. Tuojau pastatai buvo pakiksttti lotyniskaisir angliskais vardais. Sarg/bos pastatas (iejimas iurdversitet4) - Cerberus; Administration IIallpastatas, kuriame isikiri reldoratas, rastine, spaustu-ve; Aula Magna - 16 audito jq, 3 braizyklos,anatomtos institutas, medicinos muziejus, zoologijosir geologijos kabinetai, chemijos laborato ja; Ambu-lance - tai barakas, kuriame buvo irengta ambulato-

ja ir odo[tologijos kabinetas; Unlon Hsll - paren-gimq sale, virtuvd, cent ne universiteto biblioteka(1949 m. joje buvo 12.000 knygq) ir Pabaltijo biblio-gafijos institulas; Cambridge Hall studentqkorporacijq b[stine; Neptunus - vaDdentiekiobokltas; Vulcsnus - garazas ir Mechanikos fakultetodirbtuvas. Asruoni g/venamieji blokai, miriniai,dviejq aukstr.l pastatai su risimis ir paliepemis,pavadinti Siais vardais: I blokas - Tallin Hall (diadaugiausia g^/eno estai), II blokas - Rlga Hall, IIIblokas - Vilnius Hsll (g^,'enamas beveik vienU lie-tuvill studentq ir Fofesoriq), Vl blokas - TartuHsll, VII blokas - Jelgava HsU ir VIII blokas -Kau|ra! Eall. Profesofiams skirta po 7 m, g/vena-mojo ploto asmeniui, studentads - 4 m2.

I PinnebergE persikelta 1947 m. sausio 18 d-,paskaitos pradCtos sausio 27 d. Persikelta SaltosZiemos metu. Daugelyje patalpq nuo Saldio buvosusprogg centrinio sildlmo vamzdiiai, radiatoriai.Daugeliui Srvenamuosiuose kambariuose ir auditoli-jose teko paialti. Tadiau mokslas nebuvo per&auktas:Hamburge lapkritio 15 d. pradetas III seEestrasbuvo tqsiamas toliau. Persikalus i Pinnebergq ir diaatsiradus didesniam patalpq kiekiui, padidejo irstudentq skaiaius. Baigiantis III semestrui, 1947.V.9Pabaltijo Universitete buvo 1092 student4 j{ terpe751 lflas ir 431 moteds.

Tolimesnis universiteto S,venimo kelias nuzym&tas kova uZ bni. Britq karine valdZia trebuvo linkusipripaZinti universitetui akademini pobndi, dnudevadintis Pabaltijo Udversitetu, jam priaete

"D.p.Studijq Centro" vard4. Nuolat sklido gndas, kaduniversitetas bisiqs uzdarytas. Ir i5 tiesq, pati tritigkiausia padetis buvo susidariusi 1947 m, vasare kadauniveNitetui leista veikti tik i&i rugsdjo 30 d., veliautas terminas prailgintas iki lapkridio 1 d. Uoiversitetovado\,ybis rlpesdiu, ta grosmd buvo pa5slidta nunivercitetas galejo tqsti savo darb4, tik ueb€buvoIeista priimti nauju studentq. Dalis studedtq mctestudijas, o kiti, prasidajus emigacijai i D. BritardjeKadadq ir Australij4, ih.yko i tuos kasrus, 1948 m.birielio menesi priemus istatymq isileisti karo p6b6-gelius i JAV, prasidejo jau masiti eldigracija. Todelnerluostabu, kad prasidejus VI senestrui, I948.\'IIL5Pabaltijo Udversitere tebuvo lika 632 studedtaii 455latviai, 100lietuviq, 71 estas ir 6 kitq tautybig. I&i tosdieaos iS Pabaltijo Universiteto stolyklos PiDnebelgeemigravo 356 studentai: 158 lieiuviai, 115 laMu i! 83estai. Valiau tolydZio studentq skaiaius maajo ir,ubidarant universitetui (1949.IX30), tebuvo likq 350studentq.

Panatiai maZijo ir mokomojo personalo skaidius.Kai 1947.II.10 buvo 198 profesoliai (104 latviai, 48lietuviai ir 46 estai), rai uiridarant unive.sitetui jUbuvo belikQ 60. li lietuviq profesorig i PabaltijoUniversireto darbq buvo isijunge 57. Rodos, d{Detolimi laikai, vos lepraejo 30 meq Duo PebalrijdUniversiteto ikilino, bet jau ndmatss skaiaiusmokslo personalo nadu ir studentg yra pattQ mus.

23

vi$t dia lreimatroma sumindti, todel lePriminsiu

Pabaltijo Universiteto kitejus ir lietuviq mokslo

personalo Darius, Mirb pirmasis Pabaltijo Unive6i-

teto plezidentas Fricis Gulbiq antrasis Pleddentas -vladas Sta!'. 1' trediasis i! paskutinysis prezideotas -

Eduardas Shrms. Mire ir vieDas iS pirmdq Pabaltijo

Udversiteto orgadzatotiq Jonas Moowila. IS 57

lietuviu moklo personalo lariq mire 33. Stai jie:

t .2.3.4.5.

7.8.9.10.l l .

r 14.l ) .

16.\1.

18.

20., l

22.21.&.25.

26.n.,9

E.30.

1'

Avilolis, Ko$taltiDasBintakys, FricasBirziska, MykolasBiti.isLa, YaclovasBirtiskq, ViklotasGp€oas, PranasCiurlys, JurgisDaukatias, TeodorasElvikis, JonasF aenkelis, Ernestascralfo*as, JuliusGudaitis, IcistupasIvaoauskas, VladasJoDikas, Pefias

Kairys, StepasKablq ViDcas.Kdktdinnas, JurgisMaDelis, Vitas,antrasis liet. rektorius.Matyckas, JonasOrelis, KazysPovilaitis, BroniusPuzhas, JonasRaulinaitis, PraDas viklorasSaldukas, lglasSlatldius, PovilasStalkq Vladas, pirmalis liet.lektorius ii utrasis PU prezStrnkaitd, ElenaSirBoliiinas, JonasTamulynas, AnuprasVasiliauskas (Vasls), AttaDasViliamaA, VladasZubkus, JuozasZakevidius (Zymaotas), Stasys

Pabaltijo Unlversiteto uidarymas

PalygiDti, nedidelis profesoriq ir studetrtu skaidius

steb€jo tndn4j4 Paballijo Udve6iteto uidartmo

dietre nes daugumas lietuJig studentg jau buvo

iserdigravq i ivairius kaltus: Anglija Kamda JAv ir

kitur. Pabaltijo Unive$itet€ buvo lilQ tik tie, kurie

laikc baigiamuosius egzaminuE raiC diplominius

darbus ar sieka magistro laiPsnio, ir tie' L:urie ddl

lvairiq prieiastig negalejo iseoigruoti. Aj pats t4

dien4 jau buvau pereinaBojoje stolykloje Grobne' o

spalio 2 d. jau isplaukiau i JAV.Leiskitetrumpaiapibiidinti paskutitri4sias Pabal-

tijo Universiteto dienas. Paskaitos universitete

baigtos 1949.IX.1?. Laikas nuo rugsejo 19 iki 30 d.

buvo skinas ee-.minams,Ir rugsejo 30 d po katalikq

ir liuteroDq pamaldu, 3 valaDd4 po pi€tq, likQ mokslo

personalo lariai, studeotai ir weCiai su Sirdgcl4 bet

isdidtrs susirinko i "Union Ha[" iskilmingam Pabaltijo

Unive$itelo dalbq baigiamajam aktui. PaLaltijo

Universiteto prezidentas proi Eduardas Sturms,

kuris, i$rykus prezideDtui proi V. Starkai, peremejo

pareigas, savo kalboje paiymejo, kad universitetas

dlbo tris s'r puse rDetr} kad buvo ileiti pilni 9

seEestrai, kad imatrikuliuotq studentv skaidius buvo

pasiekqs 2000, o didiiausias stud€ntrl skaidius vienQ

sedestrq siekqs 1200. Pabaltijo Universiteto uzdaro-

mejq dien4 telikQ 60 moklo petsonalo narirl iI 350

studentq. Pabaltijo Universitetas issilaikq nepaisant

oficialiq institucijq jam dart'ttl visokitl khdiq, nePa-

terl inamq g/venamdu patalpq, blogo maisto,

1 , lkumo knygq, mokslo priemoniq, irengimq, neper-

traukiamos Eokslo perso0alo ir studenlq emigBcijos

Vircs tos kliitys buvo nugalctos deka daugelio

universiteto mokslo persotralo neiSsekamai energijai

ir nesuskaitomam skaiCiuivalandu, skirtq universiteto

labui. Toliau prol E. Slurms Padckojo pinnajam

Pabaltijo UdiveNiteto prezidentui prof. Fr' Gulbiui,

antrajam prezideltui prol V. Stankai, vadovalusiam

uoiversitetui padiais sunkiausiais jo veilCos metais;

dekoio universileto rektoriams, dekanams ir visaD

rtrokslo persotralui. Baigdamas, iSkele Pabaltijo

U niversitc to atlillo darbo reiklmq. Tolau taudoemis

kalbodis tare ildi rrys rektoriai: Prof. J. Estam' Prof.

24

* Papildyta 1996 rIL

A Raistels i prof. F. Bintakys. Po to kalbcjo vokis-I(ai trijq tautybiq studentg atstovai: H. Wichma[n, I.Turse ir Zigloas Dailidka. Perskaitli buvusiq prezi-dentq - F. Gulbio ir V. Stantos - laiskai. Velaivakde ivyko pobiivis, kuriame dalyvavo apie 300studetrtu, jU tarpe apie 40 lietuviU. Jame graziaipastode lietuvirl studentq kvartetas, susidedQs iSvtlauto Cepcno, Stasio lGrmazino, Edvardo Skiodioir Pra[o Zarankos. Tos dienos nuotaikas graZiaiapibidino studeltas Antatras Kazlas. Stai keletasiitraukq: ,,Sale buvo perpildyta, studentg veiduoseoesimate nei Sypsenos, nei vilties liepsneliq, visi,tartum ghdedami paskutioius iaidotuviq marsogarsus, pergrveno dar kaat4 sunHos benamio daliosvalandas... Paskutinis fnis semestri Fradjc giedriojenuotail.oje, Tik moteq pasigedome. tres misqSviesiaplaukas ir juodosios aigones jau uliiiriuose.Nyku dabar stowkloje".. Paskutiniai rudeN saulesspinduliai sl'sta per medzius ir sutrupa... Tinklinioaikltelese nebeskaido kamuolys... Nebesddi antVilniaus bloko cementinirl laipteliq nei minties

tali[nai... Auditorijos tusdios,., Liidna" kai prisimeni.kad tuose kolido.iuose skambdjo jaunaMskas iuo-kas" (Ant. Kszlss, Baltijos Unive6itetas baige savodienas. - Draugas, 1949.X26, N.. 251).

Ubidarius universitetui, 1949 m. spalio mdnesilikusieji 150 studentq (120 laMq, 18 lietuvig ir 12estq) buvo igsiEsti i kitas DP stovyklas britrl zo4oje(Information Bulletin, vol, 3mlm, Pia]jebery,Dezember 1949),

Pabaltijo Universiteto turto lfskhstymas

1949 m. prasidcjus masinei emigraclai i JAV, jau

buvo ailku, ';ad darbas Pabaltijo Udiversitete sustos.Sutarta baigti darb4 rudeni, Teko jau iS anksto

;lanuoti, kaip susitvarktti su udversiteto turtu. 1949m. birzrelio mcnesi 17 DPACCSaS papraie universi-teto vadovybQ, kad per menesi biitq jam iteiktasuniversiteto inventoriaus_ s4ralas. Tam reikaluisudaryta komisija iS vi$l trijU tautybiq atstovq.

Darbas uztruko ilgiau, negu kad buvo numat''t4todel sqrasai U DPACCSUi iteikti rugpiodio pradzio-je. Invento us suskirsg'tas i tris grupes: 1. PabaltijoUniversitetomokomojo personalo bendn ouosalybt,

2. vad. UNRRos turtas ir 3. Kautro udversiteli)nuosalybe, Rugpiiidio gale atvyko i Pianebeig4komisija, sudaryta iS britq karifts valdzios ir IROatsto!'q. Kooisija perZi[reio rektorato ileittuss4ralus. I posodi buvo pakviesti rektorato ir Balhlcentrines tarybos atstovai. Komisija tr are: 1. vad.UNRRos ouosarybc pelduodama vokieaiam$ 2.Kauno universitetonuosavybd (dechanikosmaliDos,knygos), kol to turto klausimas bus ikprgstas t-oDdo-ne, susitarus Lietuvos pasiuntinybei su britq valdzi4paimamas saugoti britq okupachas valdrios; 3 pitktasir dovaDomis gautas Pabaltijo Udiversitelo lutasperduodarEas Balt g c€ntriDes tarybos dispozicijai.

Faktiskai daugiau kaip 957o viso itrv€ntoriauspdpazinta Pabaltijo Unive6iteto nuosavybe. 17DPACCSaS tepasiliko 3 ralomqsias dalinaleE nesdebnta irodymq. kad jos tikai,Ta buwsios umv€rsi-teto nuosa\ybe. Ir spalio I d. pradetas inventoriauspakavimas i dezes, o spalio 13 d. ddzds sukrautos ipenkis sunkveiimius ir isveAos i DetmoidQ - BaltqcentriDOs tarybos blstiaq. DetmoldaD nugabenta irbibliotek4 issk'..us lGuno univeEiteto ir 175 UNRR-os anksdiau Pabaltijo Universitetui duotqsias krygas.

Po to seke Pabaltijo Universiteto archyvo glupa-vi.Eras ir pakavimas. Spalio 27 d. didzioji archyvodalis perveAa Detmoldad t perduota Baltu crtrt!fuestarybos Zinion.

Pagaliau Pabaltijo Universiteto turtas liaipisskirstttas: 1. Pabaltijo Universiteto biblioteka(issbEus Kauno universiteto tnygas), likg leidiniai

"Contributions of Baltic Universit/ ir dalis kitoinventoriaus atiduora globoti Max-Planck institutuiNiedermarsberge; 2. Baltq bibliografijos instituromedziaga p€rduota Baltq centrhei tarybai, atskirqtautybiu dispozictai. latviai savo dali perdavd

saugoti Miinsterio urtvetsitetui; 3. IstorinC PabaltijoUniversiteto archlvo dalis perduota globoti Miilste-rio unive$itetui; 4. Laboratorij{ inventorius ir

chemikalai lubna parduoti, o gautus pinigus per'duoli Baltu institutui Bodnoje (Informatio! Bulletin,vol. 327,40, Pideber& Dezember 1949).

25

Untversitetq baigusieji

Pabaltijo Universitetqbaigc 76 studentai, ii kuriq24 trebesuspqo lteiki diplominiq darbu. Batusiuqtarpe buvo ir gryDai Pabaltijo Udive6iteto aukletiniq,irjau antsaiau pradCjusiq savo studijas t6vFeje. ISjq53 gavo mokslo laipsnius: diplomuoto specialisto,tuagistro. Daugiausia baige teisgs, ekonomijos irZemes ikio mokslus. Tautybcmis baigusieji Siaipskirstcsi: latviq 53 (16 gavo baigino pazlmdjiinus,32moklo lajpsdus), lietuvi$ 16 (6 gavo pairmejimus,l0 mokslo laipsnius), estq ? (l gavo pa41r1ejim+ 6mokslo laipsnius). Il lietuviq du gavo daktaro laips_!ius: gidytojas Fricas Bintakys 1947.VU.13 gavomedicinos daktaro laipsli ir Adolfas palaitis _ teisirtdaktaro laipsni.

Stai lietuvig, baigusiq pabaltijo Universitet+sQrasas abeadliDe eile:

1. Amalis, Adolfas, baigc ekonomijos moklusn 1949jX23 gavo ekonomijos Eagistrolaipsni.

2. Augustinavidius, pijus, baige teisiq mokslus1949.IX.30.

3. Brencius, Kazys, 1949.D(30 gavo diploEuotoagronomo laipsni.

4. Budrlre, crazina" l949.IX30baige filosofijosmoklus.

5. Dailidka, Zigrnas, 1949JK23 gavo teisiqmagistro laipsni.

6. Dimaviaius, Adolfas, 1949,IX.29 baig6 filoso_fijos mokslus.

7. Dfikas, Stasys, 1947.III.19 gavo teisiq diplo-4.

8. Jasaitis, Jonas, 1949.IX30 gavo teisiu magis_tlo laipsDi.

9. KazinmEAlbinas,lg4T.Vlll.20gavoagrono-mo diplom4.

10. Iftei}s, Uudas, 1949.DC29 baige teiliq rnoklus.11. Kukta, petraq 1949.IV.29 baige teisiq mots_

lus.12. MaEs, petras, 1946.XI.1 gavo diplomuoto

inzinieiiaus diplomq.13..Palaitis, Adolfas, 1949.IX30 gavo teisiq

magistro ir teisilt daktaro laipsnius

26

14, Ruibys, AdoUaE 1947.IV.29 gavo agonomodiplom4.

15. VaskeliE Aleks'N, 1946.XL4 gavo diplo-muoto lituanisto vard4.

16. Zadeikiq Stasys,. 1949.VI.20 baigd teisirlmokslus.

(lDformatioD Bullerin, Pinneber& DezeDber1949, Nt.3127/90).

O kiek gi Pabaltijo Universiteto studentq isejostudijuoti i voHskuosius universitetus, kur baigestudijas h gavo mokslo laipsniusl Sia proga tenkapdminti, kad tuo paeiu metu Vokietijos aukltosiosemokyklose studijavo det 1678 lietuviai. Tai buvo patsdidZiausias skaiaius lietwiq studentq, bet kadaistorijoje studijawsiq uZsietrie. Dalis PabaltijoUniversiteto aukletid9 1949 m, gavo stipendijasstudijods JAV ir Kaoados universitetuose.

Ir atlykusiems i JAV Pabaltijo Univenitetostudentams ar baigusiems moksl4 buvo p pazintidiplomai (bakusieji paprastai buvo prilyginamimagistrui).

Ir nebaigq Pabaltto Universiteto turejo labaidaug Daudos; nes pag^r'eno akademinis stovyklosatmosferoje, praplete savo ZidV akirati, o Siaip bitr]praleidq laik4 be didelcs naudos paprastose stolyklo-se. Diugu, kad fu dabar nehaias skaiCius PabaltijoUnivelsileto aukletinig )ra grsiiai isijunggs i lietuvirakultiri$q ir visuomeninq veiklq.

Finis coroneat opusIrtynq p eiodis sako: Finis coroaeat opus _

pabaiga vaioikuoja darbq. Ir iS ties{, uibaigiamuojuPabaltijo Universiteto aktu buvo graZiai apvainikuo_tas tris su puse metq fukgs akadetninis darbas. perdevyiis itempto darbo selrestus padar),ta daugiau,Degu kitu nornaliomis sqlygomis dtubusiq universite-tU. Dirbta tikrai intensyviai, nes tarpsemest nespertraukos

'Ta buwsios visai truEpos. per tuos

devynis semestrus skaiqta daugiau kaip 60.000valandq paskaitg. profesoriai buvo paruok studen_talrts apie 80 paskaitr} koNpektq ir kitokiu su moky_mu susijusig rastq. pasiruosimas paskaitorus ndraouvqs lelgvas, nes t iko pakankamos salos bibliote_

kos, teko naudotis Hamburgo universiteto ir kittl

Eokslo istaigq bibliotekomis. Lietuviai studeltai,

'pad lituanistai, buvo laimingesni uZ kitg tautybig

studentuq nes iS JAV buvo gauta gerU lietuviskq

knygg, prie kuriq palnpinimo ,'ra labai prisidejQs

Balfo atstova6 Bulopoje Ktrys Baltramaitis. Be to,

lituanistai naudojosi didelio li€tuviu bidiulio, Zymaus

kalbinhko Ernesto Fraelkelio biblioteka. Mes ji

buvome pasikvietE skaiq'ti lituadstiniu dalyhl kaip

savq imogq, nes prol Fraelkelis skaitc svedio teis6-

mis ir vytauto DidZiojo Unive.sitete. Jis su lietuviaisbuvo tiek susig/,rengs, kad atlykQs i paskaitas Ham-burge ir Pinneberge, visad pradcdavo paskaitas

lietuviSkai. Tik, pastebgQs latvig i estu studentrltrerime imdavo skaitjali vokisksi.

Mokslo personalas nesitenkino vien tik moko-muoju darbu, bet tqsa ir savo mokslini darbe. Pabal-tijo Universiteto veikimo metu plofesodai isspaus-

dino 70 moklo darbq, kuriU daugumas isvydo dienosMes4 universiteto leidiniq serijoje - "Contributiolsof the Baltic Unive.siry" (iS viso iSCjo 66 du6eriai).Tie darbai buvo siuntinejami 250 uZsienio universite-tams, kurie susipaZindavo su jais ir uZgirsdavo apienaujai isisteigusi Pabaltijo Universitet+ Su pasidi-dziavimu tenka pabretti, kad Pabaltijo UDiversitetasmokslo lygiu neatsiliko nuo Vakaru Europos univer-srtetq,

Sioje akademin{e stolykloje be pcrsrogeskruopsdiai dirbta iki universiteto veiklos pabaigos.Lietuviai stude[tai pasi4nejo darbstumu ir &aus-mingumu. Cia mokyta fu mokjdasi, ben&ai vargta irdiiaugtasi, graziai bendrauta ir retai tesusipykta. Kadir sunkios buvo S^r'enimo sqlygoq bet akademiniiestovykloje praleislos dienos iSliks mumyse kaip vieDosi3 padiv Mesiausirl ilgame S,venimo kelyje be ievy-nes.

27

PABALTIJO UNIVERSITETAS VAIZDUOSENuotaukos: Vytau,ar Augustinos ir Evercgos FederuviCitat-Fcda s.

Pabawo Univeniteto prcIesoiai t studentai 1946, Hamburye.

Pabattijo Unirersiteto lietuiai Prolesoiqi 1947 m.' Pinnebery'e

33

ntmoji arylq zanos lietuviq stuteni4 atstovybe 1947 m. I3 k, tonas Levickas, JonasAndrulis, Aldona Sarinicn| l4ades Sarrnas, Petas Launikrit\ Pinnebery'e.

hic "l4lniaus rum4" Eet stu.dentai ir Wfesoiai 1947 m,

>

Lin anistai studentai ir profesoioi: Wf. E. Fnenkzlis, prof. M. Biriiika, prof. V.Maciinas, prof. V Biniiko, D. .Iankauskait4 A. Astaianis, I. VaiiiuLnaita, A.Ditt siiius, G. Budryt1 A. Sarnnien:c R- Pakalnis, pof. P. lonikas ir K Ostauskas.

';{

MedicinosstudentaiiS k: D. Kaspatuviinh lat b D. Valaityq di estd, latvi\ sroviE. Eid.ukas.

35

ATEMNINKAI IR ATEITININKV VALDYM

Pa.tkutinioii stud, ot-lal dr-vits veuyba: sdi Pranss

KtniEZtLs, Jonas Andnutis @irrn.), Rjma Sirrnubk

stoi Ealmundos Eidukas b Vytautes Kazlauskas,

P.U. stud, skautai PieS ASD ir S! Vytb

,netinQ tuentq 1947 m.

P.tl. stud. skautai po fuks4 lqikStynv

1948 m,

llsa taidUnos - teis4as virit j su sktyMe V.

:eni: il krik"it totai E. Skioty,. M. Ja2buns, A.

Snarcki' J. Josaitis, E. Stoiiien| S. Karmazhas 1949

,38

Po P.U. krepiinio ket. st. koman.los ir I vietos taimao_jai. B. I4ngilis V. Miczvidiitt4 E. Gerutlr, 0. Tunki_naitb, l. Lataitis, K.ecikgvitinh V. Deikus, J. .tunkis1947 h.

Kanapinis nugalQo talinini 1948 m,

Prof, Mykolas Biiika.

Iileidhiont P.U. prezidentqqof. V. Stcnkq i lAy 1949.U31, Ii kaifts: p. Gruodis, J.Vengris, E. Stankait4 E. Eimaityta F. Bintakys, V Stanka, N. Stankienb ir M.Bitzilka.

39

Initium Semestry 1948 m.

Sudiev Uniwrsiretui!