Bendroji Bendroji dalisdalis

Veiksmo vertinimo kriterijai

Emocinė teorija Emocinė teorija ((Emotive Theory)Alfred Jules Ayer (1910)

Daugelis žmonių savo veiksmų gerumą ar blogumą įvertina pagal savo pomėgius ar pagal tai, ko jie nemėgsta. Jų emocijos ir jausmai lemia, ką jie laiko geru ar blogu.

VertinimasVertinimas

• Pagal šią teoriją konstatuotas moralumas būtų labai subjektyvus, nes priklausytų nuo veikiančio asmens kintančių emocijų.

• Emocinė reakcija negali būti pakankamas kriterijus moralumui įvertinti. Emocijos nepadaro veiksmo nei geru, nei blogu.

IntuicinIntuicinėė teorija teorija Moraliai gerą ar blogą veiksmą intuityviai gali

atpažinti kiekvienas normaliai išsivystęs žmogus. Nors visi turime intelektualinę įžvalgą

veiksmo gerumui ar blogumui, mes negalime paaiškinti, kodėl veiksmas yra geras ar blogas.

Gėris yra paprasta sąvoka. Ji negali būti suskaldyta į atskiras sudedamąsias dalis. Todėl gėris negali būti apibrėžtas, bet jis (gėris) vis tiek gali būti žinomas (kaip negalime apibrėžti geltonos spalvos,

nors žinome, kokia yra geltona spalva).

VertinimasVertinimas

• Lieka neaišku, kieno intuicija yra teisinga, kad galėtume ja vadovautis, sprendžiant kontroversiškas problemas.

•Vertindami pagal intuiciją, neišvengtume savanaudiškumo, visuomeninës nuomonės poveikio ir pan.

VertinimasVertinimas

• Esminė intuicionizmo prielaida yra ta, kad daiktų negalime apibūdinti tik analizuojant jų sudedamąsias dalis. Tačiau daug ką galima apibūdinti tik pagal jų santykius su kitais daiktais. Pvz., teisingumas, ištikimybė ir gerumas yra apspręsti pagal tarpusavio ryšius ir yra šitų ryšių rezultatas.

Moralinis pozityvizmasMoralumas yra apsprendžiamas ne pagal

veiksmo prigimtį, bet pagal išorinius faktorius. Moralumas yra padarytas, o ne atrastas.

PozityvistinėPozityvistinė socialinio kontrakto socialinio kontrakto

teorijateorijaTam, jog žmonės galėtų gyventi taikoje ir saugiai, atskiri individai suteikia teisę visuomeniniam autoritetui (valstybei) nustatyti, kokie veiksmai yra galimi ir kokie veiksmai turėtų būti uždrausti.Žmogus sudaro tarsi sutartį su valdžia: aš laikysiuos jos nustatytos tvarkos mainais į taiką, tvarką ir saugumą. Taigi, gėrio ar blogio kilmė gali būti šis socialinis sandėris.

Pats faktas, kad kažkoks veiksmas yra laikomas geru ar kažkoks veiksmas yra draudžiamas, padaro tą patį veiksmą gerą ar blogą. (Melavimas būtų blogas veiksmas todėl, kad yra draudžiama meluoti, o ne todėl, kad melo prigimtis prieštarauja žmogaus tiesos siekimui ir poreikiui bendrauti su kitais.)

Valdžios galia leisti įstatymus yra moralumo šaltiniu ir pačiu pagrindu. Bet, kadangi tai yra kintami dalykai, tai tada ir moralumas yra kintamas. Ką daro dauguma – tampa moraline norma.

VertinimasVertinimas

• Pripažįstant moralės matu tik įstatymą, kyla pavojus žmogaus teisėms;

• Moralumas yra atrandamas nagrinėjant pagrindinius ir egzistencinius žmogaus tikslus. Šiuo atžvilgiu visi yra lygūs ir joks þmogiškas įstatymas negali teisėtai prieštarauti žmogaus norui pasiekti žmogišką pilnatvę. Valdžia turi tik tam padėti.

Hedonistinė teorijaGr.k. Hedone – malonumas.

Veiksmas yra geras, jei jis gali suteikti malonumą, o malonumas yra laimė. (Aristippus (435–356 pr. Kr.))

Malonumas yra žmogaus tikslas. Veiksmai, kurie sukelia skausmą ir sudrumsčia mūsų laimę, yra bloga.

VertinimasVertinimas

• Teorija yra subjektyvi, nes malonumą ir laimę skirtingi žmonės suvokia skirtingai.

• Nesaikingas malonumo siekimas gali tapti skaudus ir sudrumsti žmogaus laimę.

ProporcionalizmasMoraliai geras veiksmas yra tas, kuris lemia mažesnį blogį iš dviejų galimų.

VertinimasVertinimas

• net ir mažesnis blogis lieka blogiu, todėl jo negalima vadinti gėriu.

• Pasirenkant proporcionalizmą pažeidžiamas pincipas, jog negalima daryti bloga, kad išeitų į gera.

Proporcionalizmo sėkmę lemia:1. Patogumas, nes proporcionalizmas nesiekia

pateikti aiškių moralinių nurodymų kaip elgtis konkrečiu atveju;

2. Laisvė apsispręsti, nes proporcionalizmas palieka laisvę žmogui pasirinkti ir interpretuoti situaciją taip, kaip jam atrodo geriau;

3. Išimties jausmas, nes prieš priimant sprendimą ar jį priėmus, proporcionalistinis mąstymas suteikia išimties iš moralės normų galimybę. (L.S.Cahill 1984, p.126-128)

Objektyvus veiksmo vertinimas yra įmanomas tik tada, kai vertinama remiantis paties veiksmo komponentais (“moralumo šaltiniais”).

Veiksmo komponentai:

- objektas

- intencija

- aplinkybės

Objektas

Veiksmo objektas yra tai, ką veikėjas pasirenka čia ir dabar daryti, todėl veiksmo objektas yra pirminis veiksmo moralumo vertinimo šaltinis: “kaip natūraliam daiktui rūšį suteikia jo forma, taip veiklos rūšis kyla iš objekto” (S Th, I-II, q.18, a.2).

Vidujai blogi veiksmai Kaip pirminis veiksmo moralumo šaltinis, veiksmo objektas gali iš anksto nulemti veiksmo moralumą. Egzistuoja tokie žmogiškieji veiksmai, kurie jau vien dėl savo objekto yra moraliai blogi. Tokie veiksmai vadinami “vidujai blogais” veiksmais (intrinsece malum).

Vidujai blogi yra visi veiksmai: 1.priešingi pačiai gyvybei - žmogžudystės, genocidas;2.pažeidžiantys žmogaus asmens neliečiamumą - sužalojimai, fiziniai ar moraliniai kankinimai, psichologinė prievarta; 3.įžeidžiantys žmogaus orumą – sukuriamos nežmoniškos gyvenimo sąlygos, savavališkas įkalinimas, deportacijos, vergovė, prekyba žmonėmis.

Tikslas

Tikslą galima apibrėžti kaip veiksmo rezultatą/pasekmę.

Vietoj žodžio “tikslas” kur kas dažniau yra vartojama “intencijos” sąvoka. Ji žymi tikslą, kurį valia yra apsisprendusi įgyvendinti.

Tikslas ir padariniai

tiesiogiai norėtas padarinys yra tada, kai jis numatytas kaip tikslas arba priemonė tikslui pasiekti.

netiesiogiai norėtas padarinys nėra siekiamas kaip tikslas ar priemonė tikslui pasiekti, tačiau jis yra priimtas kaip neišvengiamas tiesiogiai norėto objekto siekimo rezultatas.

Tikslą galima apibrėžti ir per padarinius

Aplinkybės Vertinant veiksmą yra svarbios tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su veiksmu. Aplinkybės, kaip ir objektas ar intencija, taip pat gali būti geros arba blogos. Aplinkybių blogumas ar gerumas bus sprendžiamas pagal tai, kiek jos didina ar mažina gerą ar blogą rezultatą arba kiek jos sukelia papildomų gerų ar blogų padarinių.

Kadangi žmogiškasis veiksmas yra aptariamas kaip visuma, tai veiksmo moralumas priklauso nuo objekto, intencijos ir aplinkybių. T.y. Veiksmas bus etiškas tik tada, kai visi trys jo komponentai bus moraliai geri. Šį veiksmo kaip visumos principą gerai išreiškia Tomo Akviniečio naudotas lotyniškas Dionizijaus Areopagito aforizmas “gėrį lemia išbaigta priežastis, blogį – bet koks trūkumas” (bonum ex integra causa, malum ex quocumque defectu).

Dvigubos pasekmės principasPagal dvigubos pasekmės principą galima atlikti veiksmą su dviem pasekmėm: viena gera, norima ir kitomis priemonėmis nepasiekiama, kita – bloga, nenorima, bet neišvengiama, nors ir numatoma, jeigu vienu metu yra įvykdomos keturios sąlygos:

1. Pats veiksmas turi būti geras savyje.2. Veikiančio asmens intencija turi būti gera.3. Bloga pasekmė negali būti priemonė gerai

pasekmei pasiekti.4. Turi būti labai svarbi priežastis atlikti

veiksmą.

LLiiteratteratūūra seminarra seminaruiui

1. A.NARBEKOVAS, Bioetika. Metodinė priemonė bioetikos paskaitoms ir seminarams. Kaunas, VDU 2005, p.33-41.

1. A.NARBEKOVAS, Bioetika. Metodinė priemonė bioetikos paskaitoms ir seminarams. Kaunas, VDU 2005, p.33-41.

Užduotis

Kaip elgesio moralumą įvardintų: emocinės, intuityvinės, pozityvistinės, hedonistinės, teorijų šalininkai. Parašykite jų motyvaciją.

Įvertinkite veiksmą remdamiesi objektyviais veiksmo vertinimo kriterijais.

Gydytojas M., gaudamas nedidelį atlyginimą, ima kyšius.

Ačiū už dėmesį !