Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2016 m.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“, Ukrinų km., Mažeikių raj.
eksploatacija
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „Vaizga“
PAV ataskaitos rengėjas: UAB „AF-Consult“
UAB AF-Consult, Lvovo g. 25, LT-09320, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2107210, [email protected], www.afconsult.com
Į.k. 135744077, PVM mok. k. LT357440716, sertifikuota ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001
Biokuro gamyklos „Rapsoila“, Ukrinų km.,
Mažeikių raj. eksploatacija
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA
Kontaktiniai asmenys:
Erika Arlauskaitė
Aplinkosaugos konsultantė
AF-Consult UAB
Data
2016-03-22
Versijos Nr.
01
Tel. +370 5 2722537
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „Vaizga“
PAV ataskaitos rengėjas:
UAB „AF-Consult“
Atsakingas asmuo: Erika Arlauskaitė
Aplinkosaugos konsultantė
Tikrino ir tvirtino: Rasa Alkauskaitė-Kokoškina
Aplinkosaugos padalinio vadovė
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 3
© AF-Consult UAB 2016
Turinys
ĮVADAS ............................................................................................................................................................... 8
1 BENDRIEJI DUOMENYS..................................................................................................................... 9
1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) .............................................................................. 9 1.2 Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas .......................................................................................... 9 1.3 Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija ............................................................................................. 9 1.4 Planuojamos ūkinės veiklos vieta ...................................................................................................................... 11 1.5 PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais................................................................ 14
2 INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ, TECHNOLOGINIAI PROCESAI ............................... 15
2.1 Technologinių procesų aprašymas ................................................................................................................... 15 2.2 Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos būdais (GPGB) ............................................. 19
3 ATLIEKOS .............................................................................................................................................. 20
3.1 Eksploatacijos metu susidarančios atliekos ................................................................................................... 20
4 GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS ...................................... 21
4.1 Įvadas ......................................................................................................................................................................... 21 4.2 Paviršinis ir požeminis vanduo ........................................................................................................................... 21 4.3 Aplinkos oras ........................................................................................................................................................... 27 4.4 Poveikis klimato kaitai .......................................................................................................................................... 34 4.5 Dirvožemis ir žemės gelmės ............................................................................................................................... 36 4.6 Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė ..................................................................................................... 37 4.7 Kraštovaizdis ............................................................................................................................................................ 37 4.8 Socialinė ir ekonominė aplinka .......................................................................................................................... 39 4.9 Kultūros paveldas ................................................................................................................................................... 41 4.10 Visuomenės sveikata ............................................................................................................................................. 41 4.11 Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas ............................................................................ 49 4.12 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas ................................................................ 50
5 ALTERNATYVŲ ANALIZĖ ................................................................................................................ 54
6 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS ........................................................................................................ 54
7 MONITORINGAS ............................................................................................................................... 54
8 RIZIKOS VERTINIMAS ...................................................................................................................... 55
8.1 Pažeidžiami objektai .............................................................................................................................................. 55 8.2 Pavojaus šaltiniai .................................................................................................................................................... 55 8.3 Rizikos analizės rezultatai .................................................................................................................................... 56
9 PROBLEMŲ APRAŠYMAS ............................................................................................................... 56
NETECHNINIO POBŪDŽIO SANTRAUKA ............................................................................................ 57
10 LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................. 58
TEKSTINIAI IR GRAFINIAI PRIEDAI:
1 PRIEDAS Registrų centro išrašai, raštai
2 PRIEDAS PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos
3 PRIEDAS Situacijos schema su Biokuro gamyklos "Rapsoila"
pastatų ir įrenginių išsidėstymu sklype
Technologinės schemos
4 PRIEDAS Skyriaus ”Vanduo” schemos
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 4
© AF-Consult UAB 2016
Situacijos planas su vandens paėmimo ir nuotekų išleidimo vietomis
Nuotekų valymo įrenginių technologinė schema
5 PRIEDAS Skyriaus ”Aplinkos oras” schemos
Trašos šaltinių išsidėstymas sklype
Oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai
6 PRIEDAS Triukšmo lygio matavimų protokolas
7 PRIEDAS Viešinimo dokumentai
8 PRIEDAS PAV programos derinimo ir tvirtinimo raštai
9 PRIEDAS Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai
Ataskaitos lentelių sąrašas:
Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją)...................................................................................................9 Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas ..................................................................................................................... 10 Lentelė 3. Kuro ir energijos vartojimas ..................................................................................................................... 10 Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas....................................................................... 10 Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas ............................................................................................................. 11 Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis ........................................................................................................................ 20 Lentelė 7. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas
................................................................................................................................................................................................... 26 Lentelė 8. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus ................................................................. 26 Lentelė 9. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas .......................................................................................... 27 Lentelė 10. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės ......... 27 Lentelė 11. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys) .............................. 28 Lentelė 12. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys ................................................................................. 29 Lentelė 13. Tarša į aplinkos orą UAB „Vaizga“, biokuro gamykla „Rapsoila“ ........................................... 30 Lentelė 14. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras – dyzelinas) ........................ 31 Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras – dyzelinas) .................................................... 32 Lentelė 16. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą ...................................... 32 Lentelė 17. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV ................................................ 33 Lentelė 18. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai ............................................................... 33 Lentelė 19. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių .................................................................. 35 Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių .......... 35 Lentelė 21. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai. .................................................................................. 42 Lentelė 22. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m.
Mažeikių r. sav. ................................................................................................................................................................... 43 Lentelė 23. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011) .......................................................................................... 51 Lentelė 24. Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo
palygintos su jų kvapo slenkstinėmis koncentracijomis. .................................................................................. 52 Lentelė 25. Rapsoila gamykloje eksploatuojami pavojingi įrenginiai .......................................................... 55
Ataskaitos paveikslų sąrašas:
Pav.1“Rapsoila”gamyklos teritorija ............................................................................................................................ 10 Pav. 2. “Rapsoila”gamyklos rezervuarų parkas ...................................................................................................... 10 Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta ............................................................................................................................................ 12 Pav. 4. PŪV teritorija ......................................................................................................................................................... 12 Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu ....................................................................................... 13 Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV................................................... 14 Pav. 7. “Rapsoila”gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas ........................................................................ 15 Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra ............................................................. 22 Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos (https://uetk.am.lt) ............................................... 22 Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta ........................................................................................... 24 Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje ................................................................................ 25
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 5
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės
struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg).................................... 38 Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės
struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Fiziomorfo.jpg) ................................. 39 Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., 2011 – 2016 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas) .................................................................................................................................................................. 40 Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes , 2011 – 2016 m.
(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) ........................................................................................................ 40 Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu .................................. 42 Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav. ........................................................................ 43 Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas ...................................................................... 44 Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv. .................................................................................................................................. 45 Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv. ............................................................................................................................... 45 Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv. ...................................................... 46 Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv............................................... 46 Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv. .............................................. 47 Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv............................................... 47 Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis,
skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų ........................................................................................................... 48 Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų ............. 48
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 6
© AF-Consult UAB 2016
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjų sąrašas:
PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos pateikiamos 2 priede.
PAV ataskaitos versijų lentelė:
Versija Data Aprašymas
01 2016-03-22 Visuomenės informavimas apie parengtą PAV ataskaitą
Nr. Rengėjas Organizacija Kontaktai Parengti
skyriai Parašas
1
Rasa Alkauskaitė –Kokoškina
Aplinkosaugos padalinio vadovė
Aplinkos inžinerijos bakalauras
AF-Consult [email protected]
8 5 2722536 5, 8
2
Erika Arlauskaitė
Aplinkosaugos konsultantė
Matavimų inžinerijos magistras
AF-Consult
8 5 2722537
1.3, 1.4, 1.5,
1.6, 1.7, 2,1, 3,
4.2, 4.5, 4.6,
4.7, 4.9, 4.10
3
Rūta Blagytė
Aplinkosaugos konsultantė
Aplinkos inžinerijos magistras
AF-Consult Rūta.blagnytė@afconsult.com
8 5 2722537 4.3, 4.4
4 Marius Davidavičius
Energetikos bakalauras
AF-Consult [email protected]
8 5 2722537 Grafinė dalis
5
Ilona Burkauskienė
Visuomenės sveikatos konsultantė
Visuomenės sveikatos magistras
AF-Consult Ilona.burkauskienė@afconsult.com
8 5 2722536 4.10
6
Kristina Pečeliūnaitė
Ekonomistė
Ekonomikos bakalauras
AF-Consult [email protected]
8 5 2722537 4.8
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 7
© AF-Consult UAB 2016
Naudojami terminai
AAA Aplinkos apsaugos agentūra
AM Aplinkos ministerija
BAST Buveinių apsaugai svarbi teritorija
DLK Didžiausiai leidžiama koncentracija
ES Europos Sąjunga
GPGB Geriausiai prieinami gamybos būdai
LR Lietuvos Respublika
LGT Lietuvos geologijos tarnyba
LRR Laisvos riebalų rūgštys
NMT Natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas
PAV Poveikio aplinkai vertinimas
PAST Paukščių apsaugai svarbi teritorija
PŪV Planuojama ūkinė veikla
PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
RC Registrų centras
RV Ribinė vertė
RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas
RRME Riebalų rūgščių metilo esteris
SAZ Sanitarinė apsaugos zona
VSTT Saugomų teritorijų tarnyba
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 8
© AF-Consult UAB 2016
Įvadas
Ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – esamos biokuro gamyklos
„Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Gaminama produkcija - riebalų rūgščių metilo
esteris – RRME. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Vaizga“.
„Rapsoila“ gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija.
Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos
ir rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos
apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas.
PAV procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau LR) planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) (Žin., 1996,, Nr. 82-1965; 2000,
Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105) bei kitais galiojančiais LR teisės aktais. Ūkinė veikla patenka į PAV
įstatymo 1 priedo 6.1 punktą „6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų
... gamyba pramoniniu būdu.“
Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015-06-04 raštu Nr. (15.9)-A4-
6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina
atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai „Rapsoila“ atliekamos poveikio aplinkai vertinimo
procedūros.
PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km.,
Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių – modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt.
neplanuojama.
Pagrindiniai PAV ataskaitos tikslai – i) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį
ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos komponentams, socialinei ekonominei
aplinkai ir materialinėms vertybėms, kultūros paveldui bei šių komponentų tarpusavio sąveikai; ii)
sumažinti ūkinės veiklos poveikį, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones.
PAV ataskaita parenkta pagal atsakingos institucijos – aplinkos apsaugos agentūros 2016-03-07
patvirtintą PAV programą, vadovaujantis PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Žin.,
2010, Nr. 54-2663).
Visuomenė apie parengtą PAV atskaitą informuojama vadovaujantis Visuomenės informavimo ir
dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašu (Žin.,
2005, Nr. 93-3472).
Visuomenė informuota apie parengtą PAV ataskaitą respublikinėje spaudoje, Mažeikių rajono
savivaldybės spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės bei Židikų seniūnijos skelbimų lentose,
Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Su PAV ataskaita galima susipažinti per 10
d.d. iki viešo svarstymo PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje
http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/ Židikų seniūnijoje (M.
Pečkauskaitės g. 10, Židikų mstl., Mažeikių r.) ir veiklos organizatoriaus buveinėje (Ukrinų km.,
Židikų seniūnija, Mažeikių r.)
Iki PAV ataskaitos viešinimo pradžios suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta.
Planuojamos ūkinės veiklos PAV vertinimo subjektai, kurie nagrinės PAV ataskaitą:
Mažeikių rajono savivaldybės administracija;
Telšių visuomenės sveikatos centras;
Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba;
Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis PAV įstatymo 8 straipsnio 6
punktu, PAV programos derinimo etape informavo, kad nepageidauja nagrinėti PAV ataskaitos.
Atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra prie LR aplinkos ministerijos – priima sprendimą
dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 9
© AF-Consult UAB 2016
1 Bendrieji duomenys
1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)
Organizacija: UAB „Vaizga“
Adresas korespondencijai: Montuotojų g. 2, LT-89101 Mažeikiai
Kontaktinis asmuo: Sigitas Aušra, inžinierius – technologas
Telefonas: 8 686 36838
Faksas: 8 443 43020
El. paštas: [email protected]
1.2 Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas
Organizacija: UAB „AF-Consult“ www.afconsult.com
Adresas korespondencijai: Lvovo g. 25, 09320 Vilnius
Kontaktinis asmuo: Erika Arlauskaitė, aplinkosaugos konsultantė
Telefonas: 8 5 2722537, 8-5-2107210
Faksas: 8-5-2107211, [email protected]
El. paštas: [email protected]
1.3 Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija
Planuojama ūkinė veikla (PŪV)– esamos biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj.
eksploatacija.
„Rapsoila“ gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija.
Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60.
PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km.,
Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių – modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt.
neplanuojama.
Gamyklos „Rapsoila“ pagrindinė gaminama produkcija - biokuras (riebalų rūgščių metilo esteris
RRME). Projektinis gamybinis pajėgumas – 30 000 tonų RRME per metus. Šalutinė produkcija: rapsų
išspaudos, glicerinas.
Esamos veiklos pakeitimų, gamyklos plėtros ar modernizacijos – nenumatoma.
Biokuras naudojamas kaip ekologiškai švarus automobilių kuro komponentas. Rapsų išspaudos
naudojamos gyvulių pašarų ruošimui. Glicerinas naudojamas gyvulių pašarų ruošimui, žaliava
techninio glicerolio gamybai, pašaras biodujų gamybai, dozuojami glicerino kiekiai nuotekų
valymo įrengimuose reikiamam fosfatų ir ChDS palaikymui.
Biokuro gamyba susideda iš procesų:
1. Rapsų aliejaus gamyba;
2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu;
3. Rapso - metilo esterio gryninimas.
Technologinio proceso aprašymas, informacija apie naudojamas žaliavas ir chemines medžiagas
pateikiama PAV ataskaitoss 2.1 skyriuje.
Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją)
Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus
1 2 3
Biokuras (riebalų rūgščių
metilo esteris RRME)
t 30 000
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 10
© AF-Consult UAB 2016
Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus
1 2 3
Rapsų išspaudos t 19570
Glicerinas t 4382
Pav.1“Rapsoila”gamyklos teritorija
Pav.
2.
“Rapsoila”gamyklos rezervuarų parkas
Gamykla veikia visą parą 2 pamainomis. Didžiausiu pajėgumu gamykla veikia rugpjūčio-rugsėjo
mėnesiais. Šaltuoju laikotarpiu įmonė veikia apie 60 % pajėgumu.
Kuro ir energijos suvartojimas pateiktas lentelėse žemiau:
Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas
Energetiniai ir
technoliginiai ištekliai
Matavimo vnt., t, m3,
kWh ir kt.
Sunaudojamas kiekis
per metus
Išteklių gavimo
šaltiniai
1 2 3 4
a) elektros energija kWh 7 000 000 UAB Eso
b) suskystintos dujos t 800 AB „ORLEN Lietuva“
UAB „Naftos dujos“
c) dyzelinas t 6 AB „ORLEN Lietuva“
Lentelė 3. Energijos gamyba
Energijos rūšis Planuojama pagaminti
1 2
Šiluminė energija, kWh 13 000 000
Katilinėse įrengti 78 KW bei 92 kW našumo vandens šildymo katilai, 350 kW ir 1750 Kw našumo
garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano – butano dujos. Bendras katilinės dujų
sunaudojimas: Q=21,8 nm3/h.
Duomenys apie naudojamas ir saugomas žaliavas ir medžiagas pateikiami 4 lentelėje.
Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas
Žaliavų ir
medžiagų
pavadinimas
Kiekis per metus
Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir
ženklinimas
Kategorija pavojaus nuoroda rizikos fazės
1 2 3 4 5
Rapsai 25000 t - - -
Rapsų aliejus 23750 t - R9 -
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 11
© AF-Consult UAB 2016
Fosforo rūgštis 400 t - - rizika
Natrio
hidroksidas
270 t - rizika
Sieros rūgštis 30 t 1761 R7, R8, R9 rizika
Metanolis 5500t R7, R8, R9 rizika
Citrinos rūgštis 150 t - - -
Depresantas 15 t - -
Antioksidantas 1 t - -
Geležies sulfatas 10 t - -
Karbamidas 2 t R9 rizika
Freonai 0,1 t - rizika
Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas
Eil.
Nr.
Žaliavų ir medžiagų
pavadinimas
Transportavimo
būdas
Kiekis saugomas
vietoje t.,m3
Saugojimo būdas
1 2 3 4 5
1. Rapsai X 25000 t saugyklos
2. Rapsų aliejus X 1625 m3 talpyklos
3. Fosforo rūgštis X 50 t konteineriai
4. Natrio hidroksidas X 35 t Maišai ant palečių
5. Sieros rūgštis X 8 t konteineriai
6. Metanolis X 100 m3 talpyklos
7. Citrinos rūgštis X 35 t Maišai ant palečių
8. Depresantas X 10 t konteineriai
9. Antioksidantas X 2 t konteineriai
10. Geležies sulfatas X 4 t konteineriai
11. Karbamidas X 2 t Maišai ant palečių
12. Freonai X 0,9 t Šaldymo įrangoje
Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai pateikiami 9 priede.
Įmonėje tirpikliai nenaudojami.
1.4 Planuojamos ūkinės veiklos vieta
Ūkinės veiklos vieta – Biokuro gamykla „Rapsoila“ įsikūrusi Povilo Plechavičiaus g. 8, Ukrinų
kaimas, Židikų seniūnija, Mažeikių rajonas (žr. Pav. 3).
Tiriamos teritorijos sąlyginio centro plokštuminės geografinės koordinatės pagal LKS–94
koordinačių sistemą: X: 6 243 199, Y: 381 272. Gamykla nutolusi apie 5 km į rytus nuo Židikų, 17
km. nuo Mažeikių miesto, apie 11 km nuo Latvijos Respublikos sienos, apie 9 km nuo AB „Orlen
Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos, šalia kelio 170 Mažeikiai-Skuodas, kairiajame Varduvos upės
krante (ties Kvistės upės žiotimis). Greta teritorijos nėra taršių šaltinių.
Prieš įsikuriant biokuro gamyklai „Rapsoila“, teritorijoje veikė buvusio kolūkio mechaninės
dirbtuvės. Registrų centro duomenimis, „Rapsoila“ žemės sklypo su statiniais savininkas UAB
„Vaizga“. Unikalus daikto (žemės sklypo) Nr. 4400-2689-7474. Viso statinių žemės sklype yra 49, jų
unikalūs daikto numeriai pateikti priede Nr.1. Registrų centro duomenimis, žemės sklypo plotas
yra 3.06007 ha. (unikalus daikto numeris: 4400-2689-7474) naudojimo paskirtis – žemės ūkio,
ūkinės veiklos būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (žr. priedą Nr. 1).
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 12
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta
Pav. 4. PŪV teritorija
Esama UAB „Rapsoila“ pastatų patalpų eksplikacija ir išsidėstymas pateiktas 3 Priede. Į sklypą
patenkama iš P.Plechavičiaus gatvės. Sklypas nepatenka į saugomas bei kultūros paveldo
teritorijas.
1.4.1 Artimiausia gyvenamoji aplinka
Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės
vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.5).
Biokuro gamykla „Rapsoila“,
Ukrinų km. Mažeikių raj.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 13
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu
Artimiausios švietimo įstaigos:
Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla nuo PŪV nutolusi 670 m pietų kryptimi.
Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla nuo PŪV nutolusi 4,89 km
vakarų kryptimi.
Artimiausios gydymo įstaigos:
Ukrinų medicinos punktas nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 445 m.
Židikų ambulatorija-medicinos punktas nutolęs į vakarus nuo PŪV apie 4,79 km.
1.4.2 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos
RC duomenimis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (žr. 1 Priedą):
Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0.7455
ha);
Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei
įrenginiai (0.9741 ha);
Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (3.0607
ha);
Elektros linijų apsaugos zonos (0.08 ha);
Kelių apsaugos zonos (0.2295 ha);
Ryšių linijų apsaugos zonos (0.0046 ha).
Remiantis 2004 m. rugpjūčio 19 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl sanitarinės
apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ priedo 12.18 punktu, gamyklai
taikoma sanitarinė apsaugos zona (toliau SAZ) – 300 m.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 14
© AF-Consult UAB 2016
Vadovaujantis 2004 m rugpjūčio 19 d. LR SAM įsakymu Nr. V-586, PAV proceso metu bus
atliekamas SAZ tikslinimas atsižvelgiant į fizikinę ir cheminę taršą, jų sklaidos sąlygas, esamų ir
planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje.
1.5 PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo
etapais
„Rapsoila“ gamykla šiuo metu eksploatuojama.
Gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija. Gamyklai
išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos ir
rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos
apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas.
Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015-06-04 raštu Nr. (15.9)-A4-
6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina
atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai „Rapsoila“ atliekamos poveikio aplinkai vertinimo
procedūros.
Pagal Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, PŪV patenka į esamos
pramonės teritoriją. Ties šiaurine PŪV teritorijos dalimi eina kultūros vertybių koridorius, nuo PŪV
rytų kryptimi yra nutolęs gamtinio karkaso migracijos koridorius (žr. Pav.6).
Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 15
© AF-Consult UAB 2016
2 Informacija apie ūkinę veiklą,
technologiniai procesai
2.1 Technologinių procesų aprašymas
Biokuro gamyba susideda iš procesų:
1. Rapsų aliejaus gamyba;
2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu;
3. Rapso - metilo esterio gryninimas.
Pagrindiniai „Rapsoila“ gamyklos technologiniai įrenginių ir gamybinių patalpų išsidėstymas
pavaizduotas paveiksle žemiau bei 3 priede.
Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris.
Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu.
Pav. 7. “Rapsoila”gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas
Rapsų aliejaus gamyba
Rapsų grūdai priimami aikštelėje, kurioje iš autotransporto supilami į grūdų priėmimo bunkerį, iš
kurio transporteriu ir vertikaliu ekvatoriumi patenka į grūdų valymo įrenginius.
Valymo įrenginiuose grūdai išvalomi. Valymo atliekos (šiaudeliai, grūdų lukštai) patenka į atliekų
talpą, o dulkės nuo valymo įrenginių nusiurbiamos ir nusodinamos ciklone. Išvalyti grūdai
nukreipiami tiesiogiai į džiovyklą:
Džiovykla šildoma suskystintomis dujomis.
Sausi grūdai kaupiami sandėliavimo talpose.
Iš išdžiovintų grūdų presais spaudžiamas rapsų aliejus, išspaustas aliejus filtruojamas.
Filtravimo aliejus paduodamas į esterifikacijos cechą.
Rapsų išspaudos kartu su filtratu surenkamos talpoje.
Išspaudos parduodamos kaip pašarai.
Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu
- Esterifikacijos ceche vyksta rapso-metanolio esterio gamyba. Metanolis paduodamas į
reakcinio mišinio talpą. Taip pat į talpą paduodamas natrio arba kalio šarmas.
Esterifikacijos procesas vykdomas dviejuose reaktoriuose. Aliejus ir reakcinis mišinys
pumpuojami/reaktorius, kuriuose pagaminamas esteris. Išsiskyręs reakcijos metu
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 16
© AF-Consult UAB 2016
glicerinas grąžinamas į rapso aliejaus padavimo liniją drėgmės bei aliejaus drebučių
ekstrakcijai. Rapso-metilo esteris nukreipiamas gryninimui, o nesureagavusių organinių
medžiagų sluoksnis išleidžiamas į glicerino apdirbimo reaktorių.
- Glicerino apdirbimo reaktoriuje organinis sluoksnis fosforo rūgšties pagalba išsiskaido į
glicerino fazę ir aliejaus fazę. Vakuuminės distiliacijos būdu iš glicerino ištraukiamas ir
kondensuojamas patekęs esterifikacijos reaktoriuje į organinį sluoksnį metanolis. Visi trys
produktai išleidžiami į skirtingas talpas.
- Neapdorotas biokuras (rapsų metilo esteris) paduodamas į garintuvą, kuriame išgaruoja
laisvas metanolis. Metanolio garai patenka į kondensatorių, kur pilnai susikondensuoja.
Kondensatas siurbliu perpumpuojamas į surinkimo talpą ir grąžinamas į technologinį
procesą esterifikacijai. Esteris nukreipiamas galutiniam valymui. Biokuras atvėsinamas ir
paduodamas į separatorių, kuriame atskiriamos esterifikacijos reakcijos metu
nesureagavę organiniai junginiai. Šie junginiai grąžinami į esterifikacijos reaktorius
pakartotinam apdorojimui. Biokuras išleidžiamas į pagamintos produkcijos tarą.
- Biokuro cecho suskystintų dujų vartotojai yra katilinės ir rapsų džiovykla. Katilinėse įrengti
du (78 bei 92 kW našumo) vandens šildymo katilai, vienas 0,5 t/h (350 kW) ir vienas 0,5
t/h (1750 kW) našumo garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano – butano
dujos . Bendras katilinės dujų sunaudojimas: Q=21,8 nm3/h.
- Rapsų džiovinimui atviroje aikštelėje įrengta džiovykla. Džiovykla komplektuojama su
„MAXON“ firmos suskystintų dujų 3000 kW našumo degikliu NP-1. Dujų sunaudojimas 40
nm3/h. Bendras esamas biokuro cecho dujų sunaudojimas 26,3 nm3/h (60 kg/h) arba 0,20
m3/h skystos fazės.
- Katilinėms ir rapsų džiovyklai dujos tiekiamos iš esamos suskystintų dujų saugyklos.
Suskystintų dujų ūkiui numatyti du požeminiai po 10,5 m3 talpos rezervuarai. Įvertinant,
kad rezervuarai yra užpildomi nedaugiau kaip 85 % tūrio, bendra visų rezervuarų talpa
sudarys 17,85 m3 skystos fazės dujų. Rezervuarai įrengti ant žemės paviršiaus, užpilant
virš rezervuarų 60 cm žemės sluoksnį ir suformuojant iš trijų pusių 45° šlaitą. Prieš
rezervuarų frontą įrengta 35 cm storio gelžbetoninė siena. Suskystintų dujų išgarinimui
numatytas 200 kg/h našumo netiesioginio šildymo išgarintuvas. Išgarintuvo kaitintuvo
galingumas - 30 kW.
RRME gamybos aprašymas
- Filtruotas rapsų aliejus iš talpyklų, esančių presavimo ceche, ir/arba iš aliejaus
sandėliavimo rezervuarų bei talpyklų rezervuarų parke per debito masės matuoklius yra
pumpuojamas į esterifikacijos reaktorius. Pratekantis aliejus vandens garo pagalba yra
pašildomas plokšteliniuose šilumokaičiuose iki darbinės temperatūros.
- RRME gamybos procese naudojamas natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas
(toliau – NMT), kuris yra paruošiamas atskiroje maišymo talpoje. Reikiamas kiekis
metanolio iš lauke esančių talpyklų siurbliu paduodamas į tirpalo paruošimo talpyklą.
Padavus reikiamą metanolio kiekį, įjungiamas maišytuvas ir į talpyklą yra įberiamas
nustatytas kiekis granuliuoto natrio arba kalio hidroksido. Maišoma iki visiško hidroksido
ištirpimo. Ištirpus hidroksidui, laboratorijoje nustatoma gauto NMT koncentracija.
Paruoštas NMT yra perpumpuojamas į NMT talpyklas, iš kurių siurbliais per debito masės
matuoklius palaipsniui yra dozuojamas į esterifikacijos reaktorius.
- Po aliejaus pašildymo ir padavimo į esterifikacijos reaktorius, į reaktorius siurbliais
paduodamas NMT reaktorių turinys yra intensyviai maišomas maišyklėmis. Praėjus
nustatytam laikui, maišymas yra išjungiamas ir toliau seka nusodinimo stadija. Po atskirų
sluoksnių nusėdimo sunkesnioji glicerolio fazė (t.y. glicerinas ir riebalų rūgščių muilai)
siurbliais perpumpuojama įglicerolio fazės surinkimo talpyklas. Gautas nedistiliuotas
RRME siurbliais yra perpumpuojamas į RRME surinkimo talpyklas. Talpyklos pildomos
paeiliui, t.y. pripildžius vieną talpyklą iki maksimalaus leistino lygio, pildoma kita talpykla.
Iš šių talpyklų RRME siurbliais paduodamas į vakuuminę distiliaciją, kurios paskirtis –
esterifikacijos reakcijos metu nesureagavusio arba perteklinio metanolio pašalinimas iš
RRME. Vakuuminės distiliacijos procesas atliekamas specialiame inde (ilgų kanalų
garintuvuose). RRME iš surinkimo talpyklų siurbliais per šilumokaičius, kuriuose jis
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 17
© AF-Consult UAB 2016
vandens garais pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, tolygiai paduodamas
į ilgų kanalų garintuvus. Dirbant vakuuminiams siurbliams, garintuvų viduje yra
sudaromas vakuumas, kuris užtikrina, esant tam tikrai temperatūrai,nesureagavusio
metanolio išdistiliavimą iš RRME. Metanolio garai yra siurbiami vakuuminiais siurbliais.
Technologinėje grandinėje tarp garintuvų ir vakuuminių siurblių yra sumontuoti freoniniai
šaldytuvai, kuriuose metanolio garai kondensuojasi ir metanolis skystame būvyje
surenkamas į metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų metanolis siurbliais
pumpuojamas į lauke esančias metanolio sandėliavimo talpyklas iš kurių vėliau
paduodamas į gamybos procesą. Distiliuotas RRME (be metanolio) siurbliais per vandens
šaldytuvus yra paduodamas į aušinimo talpyklas, turinčias dvigubas sieneles, kuriose
cirkuliuoja šaltas vanduo iš šalto vandens paruošimo sistemos. Ataušintas RRME
nukreipiamas į separavimą.
- Po metanolio pašalinimo RRME sudėtyje lieka pašalinių reakcijos produktų (glicerinas ir
riebalų rūgščių muilai). Siekiant visiškai atskirti nurodytas frakcijas nuo pagrindinio
produkto, RRME yra aušinamas aušinimo talpyklose ir po to siurbliais paduodamas į
separatorius (centrifugas). Separatoriuose glicerinas bei riebalų rūgščių muilai atskiriami
nuo RRME ir pneumosiurbliais yra perpumpuojami į glicerolio fazės surinkimo talpyklas.
Separatoriuose būgno praplovimui periodiškai naudojamas technologinis vanduo, kuris
paduodamas į separatorius iš įmonės technologinio vandens sistemos. Vanduo (su
nedideliu kiekiu RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilų) iš separatorių patenka į
nusėsdintuvus. Juose atskirtas vanduo savitaka išleidžiamas į gamybinių nuotekų
kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos į nuotekų valymo įrenginius. Nusėsdintuvuose
atskirti RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilai paduodami į glicerolio fazės surinkimo
talpyklas.
- Švarus RRME po separatorių siurbliais paduodamas į talpyklas. Įmonės laboratorijoje
atliekamas produkto kokybės įvertinimas.
- Kokybiškas produktas siurbliais per filtrus ir debito masės matuoklius išpumpuojamas į
rezervuarų parke esančias RRME sandėliavimo talpyklas ir rezervuarus.
- Glicerolio fazė iš surinkimo talpyklų siurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo
reaktorius, kur per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildoma iki
reikiamos darbinės temperatūros. Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerolio fazė
intensyviai maišoma. Siekiant atskirti glicerolį nuo riebalų rūgščių muilų, vykdomas
glicerolio fazės apdorojimas fosforo rūgštimi (75-85% konc.).
- Fosforo rūgštis laikoma plastikinėse talpyklose atskirose rūgšties saugojimo patalpose.
Fosforo rūgštis pneumosiurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo reaktorius, kur
tuo pačiu metu vyksta maišymas ir technologinio vandens padavimas. Pasibaigus
rūgšties
- padavimui, maišymas dar tam tikrą laiką tęsiamas. Pasibaigus nustatytam maišymo laikui,
glicerolio fazės apdirbimo reaktoriuose vyksta nusodinimo stadija. Glicerinas, kuris pagal
lyginamąjį svorį yra sunkesnis už laisvas riebalų rūgštis (pastaba:laisvos riebalų rūgštys,
toliau – LRR, susidaro apdirbant riebalų rūgščių muilus fosforo rūgštimi) nusėda apatinėje
reaktorių dalyje, iš kur siurbliais perpumpuojamas į glicerino distiliacijos reaktorius, kur
per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildomas iki darbinės
temperatūros.
- Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerinas intensyviai maišomas. Tuo pačiu metu
paleidžiami vakuuminiai siurbliai metanolio bei vandens garų išsiurbimui. Vakuuminės
distiliacijos metu iš glicerino distiliacijos reaktorių yra išsiurbiami metanolio bei vandens
garai, kurie susikondensuoja freoniniuose šaldymo įrenginiuose ir surenkami į antrinio
metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų antrinis metanolis siurbliais yra
išpumpuojamas į rezervuarų parke esančią antrinio metanolio laikymo talpą. Pasibaigus
vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (78-82% konc.) iš reaktorių siurbliais
paduodamas į glicerino perdirbimo cechą.
- Išpumpavus iš glicerolio fazės apdirbimo reaktorių gliceriną, reaktoriuose lieka LRR, kurios
siurbliais paduodamas į LRR sandėliavimo talpyklą. Iš šios talpyklos LRR siurbliu per debito
masės matuoklį ir vamzdinį šilumokaitį, kuriame vandens garu pašildomos iki reikiamos
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 18
© AF-Consult UAB 2016
darbinės temperatūros, paduodamos į rūgštinės esterifikacijos koloną. Į kolonos apačią
taip pat atskiru siurbliu iš metanolio surinkimo talpos paduodamas metanolis. Rūgštinės
esterifikacijos procese kaip katalizatorius naudojama koncentruota sieros rūgštis (96-98%
konc.), kuri siurbliu iš rūgšties sandėliavimo talpyklos paduodama į LRR vamzdyną, einantį
į koloną. Sieros rūgštis laikoma plastikinėje talpoje atskiroje rūgščių saugojimo patalpoje.
Rūgštinės esterifikacijos proceso metu nesureagavę metanolio garai ir nedidelė dalis
šildymo kuro (pastaba: šildymo kuru įvardinta laisvų riebalų rūgščių (35-45% mas.) ir
RRME (55-65% mas.) mišinys) iš kolonos patenka į plokštelinį aušintuvą, kuriame šalto
vandens (paduodamo siurbliu iš vandens aušinimo sistemos) pagalba ataušinami ir
susikondensavę surenkami į antrinio metanolio surinkimo talpyklą. Iš šios talpyklos
šildymo kuras siurbliu išpumpuojamas į šildymo kuro sandėliavimo talpyklas rezervuarų
parke. Antrinis metanolis atskiru siurbliu išpumpuojamas į antrinio metanolio
sandėliavimo talpyklą rezervuarų parke. Rūgštinės esterifikacijos proceso metu gautas
RRME iš kolonos paduodamas į neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens - natrio arba
kalio hidroksido tirpalu (10% konc.) neutralizuojamas iki 6.5-7.0 pH. Natrio arba kalio
hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje, esančioje atskiroje patalpoje. Tirpalo padavimo
į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus
maišymas. Iš reaktoriaus paimamas produkto mėginys ir įmonės laboratorijoje atliekamas
kokybės patikrinimas. RRME iš neutralizavimo reaktoriaus siurbliu per debito masės
matuoklį išpumpuojamas į tarpinę talpą, iš kurios siurbliais paduodamas į RRME
vamzdynus prieš separatorius.
- Antrinis metanolis iš rezervuarų parke esančios sandėliavimo talpyklos siurbliu per debito
masės matuoklį ir šilumokaičius, kuriuose produktų iš rektifikacijos kolonos bei garo
pagalba pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, paduodamas į rektifikacijos
koloną.
- Metanolio garai išeinantys ir rektifikacijos kolonos viršaus patenka į vandeninius
aušintuvus, kuriuose šalto vandens (iš šalto vandens paruošimo sistemos) pagalba yra
ataušinami ir sukondensuoti surenkami į tarpinę distiliuoto metanolio surinkimo talpyklą.
Iš šios talpyklos dalis distiliuoto metanolio siurbliu paduodama į rektifikacijos kolonos
viršutinę dalį (kolonos temperatūrinio režimo reguliavimui). Iš surinkimo talpyklos atskiru
siurbliu distiliuotas metanolis per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio
metanolio pašildymui, paduodamas į tarpinę metanolio sandėliavimo talpyklą, iš kurios
siurbliu per debito masės matuoklį išpumpuojamas į metanolio sandėliavimo talpyklas
rezervuarų parke. Vanduo (t.y. šalutinis metanolio rektifikacijos bloko produktas) iš
kolonos apačios siurbliu per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio metanolio
pašildymui, paduodamas į gamybinių nuotekų kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos
į nuotekų valymo įrenginius.
- Glicerinas (78-82% konc.) iš vakuuminės distiliacijos reaktorių siurbliais paduodamas į
sumaišymo reaktorių, iš kurio siurbliu paduodamas į filtrą-presą neištirpusių druskų (kalio
fosfato) pašalinimui. Iš filtro-preso glicerinas per debito masės matuoklį paduodamas į
neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens-kalio hidroksido tirpalu (30% konc.)
neutralizuojamas iki 6.5-7.0 pH. Vandens-kalio hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje,
esančioje atskiroje patalpoje.Tirpalo padavimo į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės
pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus maišymas bei glicerino cirkuliacija, kurią
užtikrina siurblys, paduodantis gliceriną iš reaktoriaus apačios į reaktoriaus viršutinę dalį.
Po neutralizacijos reakcijos glicerinas iš reaktoriaus siurbliu paduodamas į filtrą-presą
papildomam susidariusių druskų pašalinimui. Išfiltruotos druskos (kalio fosfatas) iš filtro-
preso juostiniu transporteriu paduodamos sandėliavimui į plastikinius 1 m3 talpos maišus.
- Pasibaigus vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (85-92% konc.) iš reaktoriaus
siurbliu paduodamas į tarpinę glicerino sandėliavimo talpyklą iš kurios atskiru siurbliu
paduodamas į sandėliavimo talpyklas, esančias rezervuarų parke.
- Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja
kompiuteris. Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 19
© AF-Consult UAB 2016
2.2 Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos
būdais (GPGB)
Vadovaujantis informaciniu dokumentu, pateiktu Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje
(nuoroda http://193.219.133.6/aaa/Tipk/tipk/2_santraukos/10s.pdf), įmonei Geriausiai Prieinami
Gamybos Būdai nėra taikomi. Ištrauka iš informacinio dokumento: „...Norint keistis informacija apie
GPGB organinės chemijos pramonė buvo suskirstyta į „Organinių medžiagų gamybos dideliais
kiekiais“, „Polimerų“ ir „Tiksliosios organinės sintezės cheminių medžiagų“ sektorius. TIPK
direktyvoje nėra termino „Dideliais kiekiais gaminamos organinės medžiagos“, taigi nėra ir
apibrėžimo. Tačiau techninės darbo grupės supratimu, jis apima veiklą, nurodytą 96/61/EB
direktyvos 1 priedo 4.1 (a) - 4.1 (g) skyriuose- jei gamybos apimtis yra didesnė kaip 100 kilotonų
per metus...“
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 20
© AF-Consult UAB 2016
3 Atliekos Šiame skyriuje analizuojamos įmonės UAB „Vaizga“eksploatacijos metu susidariusios atliekos, jų
kiekiai, savybės, atliekų susidarymo šaltiniai ir atliekų tvarkymo būdai.
3.1 Eksploatacijos metu susidarančios atliekos
Įmonėje susidarančių atliekų kiekis pateiktas lentelėje žemiau. Nuotekų valymo įrenginių
eksploatacijos metu susidaro nuotekų valymo dumblas, kuris kaip produkcija parduodamas laukų
tręšimui, sutarties dokumentai pateikiami Priede Nr.10
Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis1
Technologinis
procesas
Atliekos Atliekų saugojimas
objekte
Numatomi
atliekų
tvarkymo
būdai pavadinimas kiekis Agreg
atinis
būvis
Kodas
pagal
atliekų
sąrašą
pavojingumas Laikymo
salygos
Didžiaus
ias kiekis
t/dieną t/metus
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Eksploatacijos
metu
Mišrios
komunalinės
atliekos
0,05 20 kietos 20 03 01 Nepavojinga Konteine-
riuose
770 l R1-R10
Nuotekų
valymas
Smėliagaudžių
atliekos
0,01 4 kietos 19 08 02 Nepavojinga Konteine-
ris-talpa
770 l R1-R10
Atliekos susidarrančios eksploatacijos metu tvarkomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo
taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30d.
įsakymu Nr.722).
1 UAB ”Vaizga” biokuro kamyklos ”Rapsoila” TIPK leidimas Nr. 60
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 21
© AF-Consult UAB 2016
4 Galimas poveikis įvairiems aplinkos
komponentams
4.1 Įvadas
Veikos poveikio aplinkai pagrindiniai šaltiniai:
„Rapsoila“ gamyklos eksploatacija (oro tarša, nuotekos, triukšmas, kvapai);
Autotransportas (oro tarša, triukšmas);
Atliekų susidarymas eksploatacijos metu.
Nagrinėjamas poveikis:
PAV ataskaitos rengimo metu išsamiai išnagrinėti reikšmingi tiesioginiai, netiesioginiai, ilgalaikiai,
trumpalaikiai, teigiami ir neigiami poveikiai.
Nagrinėjami aplinkos komponentai:
Žmogus ir socialinė aplinka (visuomenės sveikata, kvapai, triukšmas, oro kokybė,
nekilnojamosios kultūros vertybės, socialinė-ekonominė aplinka).
Gamtinės aplinkos komponentai (dirvožemis ir žemės gelmės, paviršinis ir požeminis
vanduo, saugomos teritorijos).
Poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai:
Vertinant galimą poveikį atskiriems aplinkos komponentams, numatoma pirminių ir antrinių
informacijos duomenų, statistinių duomenų analizė, ekspertinis vertinimas, naudojamos
kompiuterinės modeliavimo programos, geoinformacinė sistema (GIS).
Naudotini vertinimo ir prognozavimo metodai konkrečiam aplinkos komponentui pateikti
tolimesniuose skyriuose.
4.2 Paviršinis ir požeminis vanduo
4.2.1 Esama situacija
Nagrinėjama teritorija priklauso Varduvos upės baseinui (Pav. Nr. 8). PŪV vieta nutolusi nuo
paviršinių vandens telkinių bei nepatenka į jų apsaugos zonas (žr. Pav. 9). Arčiausiai esantys
vandens telkiniai yra Kvistės upė, nutolusi apie 150 m., Varduvos upė nutolusi apie 1,25 km ir
melioracijos griovys Gabižius nutolęs apie 300 m. [12].
Kvistės upės apsaugos juosta esanti arčiausiai PŪV nutolusi apie 35 m, apsaugos zona nutolusi
apie 108 m. Išvalytos gamybinės nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį- upelį Gabižių, kuris
vėliau įteką į Kvistės upę.
„Rapsoila“ gamyklos teritorija į artimiausių vandenviečių SAZ juostas nepatenka, iki Ukrinių kaimo
vandenvietės yra 1,7 km. Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą, išleidžiamų nuotekų taršos
monitoringą.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 22
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos (https://uetk.am.lt)
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 23
© AF-Consult UAB 2016
4.2.2 Vykdomo požeminio vandens monitoringo rezultatų analizė
Ūkio subjektas priskirtinas prie objektų grupės, kai taršos šaltinis kelia potencialią grėsmę
požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams. Tai objektas, kuriame yra vienas
koncentruotas taršos šaltinis. Gruntas bei gruntinis vanduo gali būti užteršti augalinės kilmės
angliavandeniliais perpilant kurą į antžeminius rezervuarus, kuro perpylimo aikštelėje ar prakiurus
rezervuarams.
Pagal teršiančių medžiagų patekimo į aplinką pobūdį – grunto bei gruntinio vandens teršimas gali
būti epizodinis bei santykinai pastovus. Epizodiškai aplinka gali būti teršiama avarinių išsiliejimų
metu žemės paviršiuje. Santykinai pastovus teršimas susiformuoja nedidelėms teršalų
koncentracijoms kaupiantis žemės paviršiuje ir su atmosferiniais krituliais infiltruojantis į požemį.
Teršalams patekus į gruntinį vandenį, kinta jo cheminė sudėtis. Tuo atveju, kai vandenyje
neaptinkama taršos požymių – vandens cheminės sudėties stebėjimai tarnauja kaip informacija
apie antropogeninį poveikį požeminei hidrosferai.
Požeminio vandens monitoringo vykdymui ,,Rapsoila“ biokuro gamyklos Rapsoila teritorijoje 2006
m., atlikus ekogeologinius tyrimus, buvo įrengtas monitoringo tinklas. Jį sudaro du stebimieji
gręžiniai – nr. 40069 ir nr. 40070 (7 lent.; 10 pav.). Gręžiniai įrengti į gruntinio vandens sluoksnį
atsižvelgiant į gruntinio vandens tekėjimo kryptį, teritorijos užterštumą bei gamyklos teritorijoje
esančių objektų išdėstymą. Monitoringo gręžiniai įregistruoti LGT gręžinių registre.
Nuo 2007 m. vykdytas pagal patvirtintą monitoringo programą. Teritorijoje buvo vykdytas
kontrolinio pobūdžio monitoringas. Jis vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama
neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių
sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės
aplinkos objektams. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio)
vandens kokybės pokyčių kontrolė.
Pagrindinės monitoringo vykdymo kryptys:
gruntinio vandens lygio matavimai;
fizikinių-cheminių parametrų matavimas;
gruntinio vandens cheminės sudėties tyrimai;
surinktų duomenų apdorojimas ir išvados.
Remiantis monitoringo ataskaitų duomenimis, 2007–2011 m laikotarpiu UAB ,,Vaizga“ biokuro
gamyklos „Rapsoila“ vykdytos veiklos ryškaus neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui
nenustatyta. Nei viena iš tirtų rodiklių vertė nustatytų RV ar DLK neviršijo.
Remiantis paskutiniais 2013 m. monitoringo ataskaitoje pateiktais duomenimis, biokuro gamyklos
teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK
neviršijo. Lyginant su praeitais metais, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais
buvo didokas tik vandens kietumas. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta,
todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui
nenustatyta.
Atsižvelgiant į monitoringo ataskaitų duomenis ir išvadas, kad nei vieno tirto rodiklio vertė RV
ar DLK neviršijo, naftos produktų neaptikta, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta,
biokuro gamyklos veiklos neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui neužfiksuota.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 24
© AF-Consult UAB 2016
4.2.3 Vandens suvartojimas
Gamybos ir buities poreikiams įmonė naudoja 2 požeminio vandens gręžinius. Gręžinių
dokumentai ir informacija pateikiami Priede Nr.4 ir lentelėje žemiau.
Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta
Lentelė 7. Požeminio vandens gręžinių informacija:
Gręžinys Nr.40986 Gręžinys Nr.30883
Koordinatės X/Y 6243298/381364 6243294/381340
Gręžinio gylis m 113,0 110,0
Gręžinio įrengimo data 2006 12 27 2002 05 30
Gręžinio paskirtis Požeminis vanduo/ Gavybos Požeminis vanduo/ Gavybos
SAZ m 5 15
Geologinio pjūvio aprašymas
(pado gylis nuo ž.p., m/sluoksnio
geologinis indeksas/pagrindinė
sluoksnio uoliena)
24,0/lgIIIbl/molis
60,0/gIIIgr/priemolis
64,0/agIII-IIImd-nm3/smėlis
96,0/T1/molis
113,0/P2/klintis
14, 0/gIIIbl /priemolis
29,0/gIIIbl-gr/smėlis
74,0/agIII-Iižm-vr/smėlis
102,0/T1/molis
110,0/P2/klintis
Hidrografinės charakteristikos:
pH
Bendrasis kietumas
NO2
NO3
Fe2+Fe3+
NH4
6,5
5,0
0,022
0,9
0,77
2,55
7,28
5,80
0,000
0,000
1,16
2,45
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 25
© AF-Consult UAB 2016
4.2.4 Paviršinių ir gamybinių nuotekų tvarkymas
Visos buitinės bei gamybinės nuotekos teritorijoje esančiais tinklais yra nuvedamos į olandų
įmonės „Nijhuis Water Technology“ suprojektuotą biologinį aerobinį nuotekų valymo įrenginį su
aliejaus/ riebalų atskirtuvu, iš kurio išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus
upelį). Nuotekų valymo įrenginių vieta teritorijoje pateikta Pav.11.
Paviršinės nuotekos nuo teritorijos nuvedamos į debito paskirstymo šulinį, smėlio sėsdintuvą ir
paviršinių lietaus nuotekų valymo įrenginius – naftos gaudyklę, iš kur nuvedamos į kanalizacijos
tinklus ir išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus upelį).
Valymo įrenginių schemos pateiktos 4 Priede.
Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 26
© AF-Consult UAB 2016
Lentelė 8. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį išleidžiamos
nuotekos2
Eil.
Nr.
Vandens telkinio
pavadinimas,
kategorija ir kodas
80 %
tikimybės
sausiausio
mėnesio
vidutinis
debitas,
m3/s
(upėms)
Vandens
telkinio
plotas,
ha
(stovinčio
vandens
telkiniams)
Vandens telkinio būklė
Parametras Mato
vnt.
reikšmė Mato
vnt.
reikšmė
1 2 3 4 5 6 7 8 9
1.
Melioracijos
griovysupelis
Gabižius
30011357
0,004
-
pH - 8,4 - -
Skendinčios
med˛iagos
mg/l 18 mg/l 30
Naftos
produktai
mg/l <0,05 mg/l 5
Chloridai - 9,7 - -
Aliejus/riebalai - 0,2 - -
Fosfatai mgP/l 0,022 - -
Bendras
fosforas
mgP/l 0,086 - -
Amonio azotas mgN/l 0,024 - -
Nitritai mgN/l 0,005 - -
Nitratai mgN/l 0,039 - -
Bendras azotas mgN/l 0,30 - -
ChDS mgN/l 11 - -
BDS7 mgO2/l 1,4 mgO2/l 28,8
Lentelė 9. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus
Eil.
Nr.
Koordinatės
Priimtuvo
numeris
Planuojamų
išleisti nuotekų
aprašymas
Išleistuvo tipas /
techniniai
duomenys
Išleistuvo vietos
aprašymas
Numatomas išleisti
didžiausias
nuotekų kiekis
m3/d. m3/m.
1 2 3 4 5 6 7 8
1. X 6243257,65
Y 381375,42
1 Buitines
nuotekos
Nuotekų išleistuvo
tipas – krantinis.
Išleistuvo skersmuo
400 mm.
Atstumas iki upės
žiočių 0,8 km.
Kairysis krantas
2,740 1000
2. X 6243257,65
Y 381375,42
1 Gamybinės
nuotekos
Nuotekų išleistuvo
tipas – krantinis.
Išleistuvo skersmuo
400 mm.
Atstumas iki upės
žiočių
0,8 km. Kairysis
krantas
24,260 8855
3. X 6243257,65
Y 381375,42
1 Paviršinės
nuotekos
Nuotekų išleistuvo
tipas – krantinis.
Išleistuvo skersmuo
400 mm.
Atstumas iki upes
˛iočiu
0,8 km. Kairysis
krantas
60,274 22000
2 UAB ”Vaizga” biokuro kamyklos ”Rapsoila” TIPK leidimas Nr. 60
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 27
© AF-Consult UAB 2016
Lentelė 10. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas
Lentelė 11. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės
Eil.
Nr.
Nuotekų
šaltinis /
išleistuvas
Priemonės ir jos paskirties
aprašymas
Įdiegimo
data
Priemonės projektinės savybės
rodiklis mato
vnt.
reikšmė
1 2 3 4 5 6 7
1.
1,2 Biologinis aerobinis nuotekų
valymo įrenginys, kurio sudėtyje yra
aliejaus/riebalų atskirtuvas
2008 Našumas
BDS7
Bendras azotas
Bendras fosforas
Skendinčios
medžiagos
Debitas
m3/d
mg/l
mg/l
mg/l
mg/l
l/s
27
6344
20
12
100
50
2.
3 Smėlio sėsdintuvas su paviršinių
nuotekų valymo įrenginiu – naftos
gaudykle
2008
4.2.5 Galimas poveikis ir priemonės
Papildomos vandenų apsaugos nuo taršos priemonės nenumatomos.
Įvertinus esamą situaciją ir nuotekų valymo įrenginius, PŪV galimas poveikis vandens telkiniams
ir požeminiai vandeniui nenumatomas, kadangi paviršinės nuotekos ir gamybinės nuotekos yra
valomos.
4.3 Aplinkos oras
4.3.1 Vietovės meteorologinės sąlygos
Meteorologinės sąlygos yra svarbus veiksnys teršalų kaupimosi ar išsisklaidymo atžvilgiu, todėl
meteorologiniai parametrai (aplinkos oro temperatūra, oro drėgnis, slėgis, vėjo kryptis ir greitis)
svarbūs taršos sklaidai aplinkos ore nagrinėti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybė
priklauso Žemaičių klimatiniui rajonui, Ventos vidurupio žemumos parajoniui.
Pagrindinės parajonio klimatinės ypatybės pateikiamos 11 lentelėje.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 28
© AF-Consult UAB 2016
Lentelė 12. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys)
Rajonas Žemaičių
Parajonis Ventos vidurupio žemumos
Oro
temperatūra, ○C
Vidutinė metų 6,8
Šilčiausias mėnuo ir jo vidutinė
temperatūra
Liepa; 17,7
Šalčiausias mėnuo ir jo
vidutinė temperatūra
Sausis-vasaris; -3,2-3,0
Absoliutūs minimumai -32,0
Absoliutūs maksimumai 35,4
Kritulių kiekis per metus (mm) ~670
Laikotarpio su sniego danga trukmė (dienomis) ~60
Saulės spindėjimo trukmė (valandomis) ~1880
Svarbiausi veiksniai ir procesai, lemiantys
klimato ypatumus
1. Drėgnų oro masių kilimas vakariniais ir
pietvakariniais aukštumų šlaitais;
2. Vietos aukščių poveikis.
4.3.2 Į aplinkos orą išmetami teršalai
2013 m UAB „Vaizga“ atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos
ataskaitą (žr. priedą Nr.5). Žemiau pateikiami pagrindiniai technologiniai procesai, kuriuose į
aplinkos orą išmetami teršalai.
Katilinės. Šiluminės energijos gamybai įmonėje įrengtos 2 suskystintomis angliavandenilių
dujomis kūrenamos katilinės. Pagrindinėje riebiųjų rūgščių metilo esterio (toliai - RRME) cecho
garo katilinėje įrengtas garo katilas HDK-3000. Katilo nominali šiluminė galia – 1,950 MW,
galingumas – 3000 kg/val. garo. 2012 metais buvo sukūrenta 355,2 t dujų bei pagaminta 4229,57
Gcal šiluminės energijos. Katilo kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 007) į
aplinką patenka kuro degimo produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai, sieros dioksido
išmetamosiose dujose nerasta.
Administracinių patalpų šildymui įrengta katilinė, kurioje sumontuoti du identiški vandens
šildymo katilai „Dakon 90“ (taršos šaltinis Nr. 006). Katilai veikia šaltojo sezono metu. Kiekvieno
katilo nominali šiluminė galia 90 kW. Bendras taršos šaltinio šiluminis galingumas - 180 kW. Katilo
kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 009) į aplinką patenka kuro degimo
produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai.
Garo katilas LOOS-350 U-HD-350-10 (taršos šaltinis Nr. 005), kurio nominali šiluminė galia 230 kW,
galingumas – 350 kg/h garo. Katilas neeksploatuojamas.
Rapsų grūdų sandėliavimo ūkis. Iškrovimo metu į aplinkos orą išmetamos kietosios dalelės. Tarša
klasifikuojama kaip neorganizuotas taršos šaltinis Nr. 601.
Į rapsų valomosios „Schmidt-Seeger AG TAS154A-4“ patenkančių rapsų šiukšlingumas yra apie 6
% masės, o likutinis rapsų šiukšlingumas po valymo - apie 2 %. Valymo metu užterštas nuo
valomosios dulkėmis oras patenka į cikloną, jame apvalomas ir per taršos šaltinį Nr. 001 šalinamas
į aplinką. Proceso metu į atmosferą patenka kietosios dalelės.
Nuovalų iškrovimas į autotransportą (taršos šaltinis Nr. 602). Byrėjimo į autopriekabą metu į
aplinkos orą nudulka 0,03 kg dulkių 1 tonai atliekų.
Rapsų grūdų džiovinimas. Iš virš džiovyklos viršuje esančio bunkerio džiovinimo metu rapsai juda
žemyn vienu kanalu. Oras nuo degiklio ventiliatoriais pučiamas aukštyn kitais kanalais. Džiovinimo
agentas - oro ir dujų degimo produktų mišinys. Grūdai išdžiūsta, kontaktuodami su įkaitusiomis
kanalų sienelėmis. Panaudotas džiovinimo agentas pašalinamas į aplinką per 3 džiovyklos viršuje
esančius ortakius (taršos šaltiniai Nr. 002, 003, 004). Proceso metu į aplinką išmetami dujų degimo
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 29
© AF-Consult UAB 2016
produktai – anglies monoksidas, azoto oksidai ir nuo rapsų dalis šiukšlinių priemaišų kietųjų dalelių
pavidale.
Rapsų išspaudų granuliavimas. Iš pradžių išspaudos patenka į kondicionavimo įrenginį, kuriame
įterpiamas aliejus. Po to šis mišinys tiekiamas į granuliavimo presą, kuriame suspaudžiamas į
granules. Preso projektinis našumas yra 4 t/val., darbinis valandinis – 2 t/val. Gamybos metu
granulės įkaista. Jos vėsinamos patalpos oru aušintuve. Užterštas dulkėmis oras iš aušintuvo
išvalomas ciklone ir per taršos šaltinį Nr. 020 išmetamas į aplinką.
Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys ir taršos į aplinkos orą duomenys buvo paimti iš 2015
m TIPK paraiškos.
Lentelė 13. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys
Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai
pavyzdžių paėmimo (matavimo)
vietoje
teršalų
išmetimo
trukmė,
val./m. pavadinimas Nr. Koordinatės
X; Y
aukštis,
m
išmetimo
angos
matmenys, m
srauto
greitis,
m/s
temperat
ūra,
°C
tūrio debitas,
Nm3/s
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Rapsų valomoji 001 X- 6243171;
Y-381291
8,0 Ø 0,600 4,47 14,7 1,216 552
Rapsų džiovykla
002 X- 6243164;
Y-381272
16,5 1,00*1,00 16,47 37,4 14,575 976
003 X- 6243164;
Y-381275
16,5 1,00*1,00 16,01 36,9 14,190 976
004 X- 6243164;
Y-381277
16,5 1,00*1,00 16,66 37,1 14,757 976
Garo katilas
„LOOS-350 U-
HD-350-10“
005 X- 6243182;
Y-381291
8,2 Ø 0,200 - - - 0
Vandens šildymo
katilai „Dakon“ (2
vnt.)
006 X- 6243178;
Y-381297
9,7 Ø 0,150 1,46 140 0,031 4380
Garo katilas
„HDK-3000“
007 X- 6243193;
Y-381350
14,8 Ø 0,500 6,07 152 0,716 8760
Metanolio talpos
(2 vnt.)
008 X- 6243264;
Y-381267
3,8 Ø 0,050 5,0 0 - 8760
Riebiųjų rūgščių
metilo esterio
talpos (11 vnt.)
009 X- 6243282;
Y-381267
9,8 Ø 0,200 3,0 0 - 8760
011 X- 6243250;
Y-381254
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
012 X- 6243250;
Y-381257
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
013 X- 6243250;
Y-381260
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
014 X- 6243250;
Y-381263
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
015 X- 6243250;
Y-381267
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
016 X- 6243250;
Y-381271
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 30
© AF-Consult UAB 2016
Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai
pavyzdžių paėmimo (matavimo)
vietoje
teršalų
išmetimo
trukmė,
val./m. pavadinimas Nr. Koordinatės
X; Y
aukštis,
m
išmetimo
angos
matmenys, m
srauto
greitis,
m/s
temperat
ūra,
°C
tūrio debitas,
Nm3/s
1 2 3 4 5 6 7 8 9
017 X- 6243250;
Y-381276
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
018 X- 6243250;
Y-381280
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
019 X- 6243250;
Y-381284
3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760
021 X- 6243282;
Y-381254
9,8 Ø 0,200 3,0 0 - 8760
Aušintuvas 020 X- 6243177;
Y-381313
9,0 Ø 0,400 10,26 66,3 1,052 7656
Priėmimo duobė 601 X- 6243164;
Y-381300
2,0 Ø 0,500 3,0 0 - 109,6
Nuovalų talpa 602 X- 6243168;
Y-381289
3,0 Ø 0,300 3,0 0 - 552
Lentelė 14. Tarša į aplinkos orą UAB „Vaizga“, biokuro gamykla „Rapsoila“
Veiklos
rūšies
kodas
Cecho ar kt.
pavadinimas
arba Nr.
Taršos
šaltiniai
Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša
Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė,
t/m vnt. maks.
1 2 3 4 5 6 7 8
040527 Riebiųjų rūgščių metilo esterio
gamybos cechas. Valomųjų blokas.
Rapsų valymas
001 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,05443 0,096
040527
Riebiųjų rūgščių metilo esterio
gamybos cechas. Rapsų
džiovinimas
002 Anglies monoksidas
(B)
5917 g/s 0,01822 0,043
Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,14939 0,455
Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,14287 0,481
003 Anglies monoksidas
(B)
5917 g/s 0,01774 0,062
Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,11636 0,409
Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,16636 0,536
004 Anglies monoksidas
(B)
5917 g/s 0,01845 0,043
Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,18151 0,531
Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,14596 0,441
040527 Rapsų išspaudų granuliavimo linija 020 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,02790 0,722
040527 Rapsų iškrovimas iš autotransporto 601 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,33455 0,132
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 31
© AF-Consult UAB 2016
Veiklos
rūšies
kodas
Cecho ar kt.
pavadinimas
arba Nr.
Taršos
šaltiniai
Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša
Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė,
t/m vnt. maks.
1 2 3 4 5 6 7 8
040527 Nuovalų iškrovimas į autopriekabą 602 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,00171 0,0034
040522 Pirminio metanolio saugykla. 008 Metanolis 3555 g/s 0,44832 0,159
040522
Riebiųjų rūgščių metilo esterio
saugykla
009
Riebalų rūgščių
metilo esteris (LOJ) 308 g/s
0,00233
0,020
011 0,00233
012 0,00233
013 0,00233
014 0,00233
015 0,00233
016 0,00233
017 0,00233
018 0,00233
019 0,00233
021 0,00233
020103 Katilinė. Šilumos gamyba 005 Anglies monoksidas
(A)
177 mg/Nm3 - 0
Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 - 0
006 Anglies monoksidas
(A)
177 mg/Nm3 4765,0 0,358
Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 102,5 0,115
020103 Riebiųjų rūgščių metilo esterio
gamybos cechas. Katilinė. Šilumos
gamyba.
007 Anglies monoksidas
(A)
177 mg/Nm3 16,3 4,105
Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 86,1 1,650
Iš viso įrenginiui: 10,3614
Naudojami mobilieji taršos šaltiniai
Šiuo metu įmonei žaliavas atveža iki 537 vnt. sunkiųjų automobilių reisų per metus, sezono metu
daugiausiai iki 22 sunkvežimių per dieną, modeliuojant oro taršą iš sunkiasvorių automobilių
pasirinktas blogiausias variantas, t.y. 22 vnt. per dieną sunkiasvoriai automobiliai produkcijos
išvežimui. Įmonė eksploatuoja 4 dyzelinius lengvuosius automobilius.
Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal EMEP/CORINAIR Tier 1 transporto taršos
metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.
Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras – dyzelinas)
Automobilių
tipas
Naudojamas
kuras
Tipinės
kuro
sąnaudos,
kg/km
CO NOx
g/kg g/h* g/s g/kg g/h g/s
Lengvieji
automobiliai Dyzelinas 0,06 3,33 0,7992 0,0002 12,96 3,110 0,001
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 32
© AF-Consult UAB 2016
Automobilių
tipas
Naudojamas
kuras
Tipinės
kuro
sąnaudos,
kg/km
LOJ KD10 KD2,5
g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s
Lengvieji
automobiliai Dyzelinas 0,06 0,70 0,168 0,00005 1,10 0,264 0,0001
0,00001
Lentelė 16. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras – dyzelinas)
Automobilių
tipas
Naudojamas
kuras
Tipinės
kuro
sąnaudos,
kg/km
CO NOx
g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s
Sunkiasvoris
transportas Dyzelinas 0,24 7,580 40,022 0,011 33,370 176,194 0,049
Automobilių
tipas
Naudojamas
kuras
Tipinės
kuro
sąnaudos,
kg/km
LOJ KD10 KD2,5
g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s
Sunkiasvoris
transportas Dyzelinas 0,24 1,920 10,138 0,003 0,940 4,963 0,0017 0,0007
* Emisijų kiekis 1 km atkarpoje (gramais per 1 valandą) apskaičiuojamas:
Tipinės kuro sąnaudos x teršalų kiekio (g/kg) x (autotransporto kiekis per 1 valandą);
Emisijų kiekis (g/s) = emisijos (g/1val) / 3600
Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60.
Gamykloje įdiegti 2 ciklonai kietųjų dalelių surinkimui. Valymo efektyvumas 97-98 %.
Lentelė 17. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą
Taršos
šaltinio
Nr.
Valymo įrenginiai Teršalai Prieš valymą Po valymo Valymo
efektyvumas,
% pavadini
mas
kodas pavadinima
s
koda
s
maks.
vienk.
g/s
t/metus
maks.
vienk.
g/s
t/metus
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
001 Ciklonas 30 Kietosios
dalelės (C) 4281 2,17536 3,691 0,05443 0,096 97,41
020 Ciklonas 30 Kietosios
dalelės (C) 4281 3,63079 68,564 0,02790 0,722 98,95
4.3.3 Aplinkos oro užterštumo prognozė
Teršalų sklaidos modeliavimas buvo atliktas BREEZE AERMOD ISC matematiniu modeliu, skirtu
pramoninių šaltinių išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti.
BREEZE AERMOD ISC modeliu atliekant teršalų sklaidos matematinį modeliavimą konkrečiu atveju
buvo naudojamas LHMT parengtas 2011-2014 metų meteorologinių duomenų paketas. Į paketą
įtrauktos kasvalandinės reikšmės tokių meteorologinių parametrų: aplinkos temperatūra, oro
drėgnumas, atmosferinis slėgis, vėjo greitis ir kryptis, krituliai, debesuotumas, debesų pado aukštis
ir saulės spinduliavimo į horizontalų paviršių suma.
Pažemio koncentracijos matematiniuose modeliuose skaičiuojamos tam tikruose taškuose –
receptoriuose. Jie apibrėžiami suformuojant tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstytų taškų
aibę (tinklą). Kuo taškai yra arčiau vienas kito, tuo tikslesni gaunami modeliavimo rezultatai, nes
sumažėja interpoliacijos intervalai tarpinėms koncentracijoms tarp gretimų taškų skaičiuoti, tačiau
ilgėja skaičiavimo (modeliavimo) trukmė, todėl modeliuojant buvo ieškomas optimalus sprendimas
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 33
© AF-Consult UAB 2016
atstumui tarp gretimų taškų parinkti, kad rezultatų tikslumas ir patikimumas būtų įtakojamas kuo
mažiau, modeliavimo trukmę mažinant iki minimumo.
Šiuo atveju skaičiuojant oro taršos sklaidą buvo sudarytas receptorių tinklas. Tinklo LKS’94
sistemoje kampai: PV X – 380506.0, Y- 6242661.0; ŠR X - 382449.0, Y- 6243811.0. Oro tarša buvo
skaičiuojama kas 20 m, receptorių tinklą sudaro 5782 receptoriai.
Modeliuojant teršalų koncentracijos buvo skaičiuojamos 1,5 m aukštyje - laikoma, kad tai aukštis,
kuriame vidutinio ūgio žmogus įkvėpia oro.
Vertinami taršos šaltiniai ir į aplinkos orą išmetami teršalai
Teršalų sklaidos skaičiavimuose buvo vertinami stacionarūs (duomenys iš 12 ir 13 lentelių) ir
mobilūs taršos šaltiniai (lengvieji automobiliai, vilkikai) bei įvertintas aplinkos oro foninis
užterštumas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu
Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos
poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis.
Teršalų emisijos iš automobilių variklių buvo apskaičiuotos vadovaujantis CORINAIR metodika
(anglų kalba – EMEP/CORINAIR Atmospheric emission inventory guidebook, 2009), įrašytą į
aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-
3442).
Išmetamų teršalų ribinės koncentracijos aplinkos ore
Vidutinės metinės teršalų foninės koncentracijos buvo naudojamos pasikonsultavus su AAA oro
taršos sklaidos modeliavimo specialistu bei iš aplinkos apsaugos agentūros parengtų ataskaitų.
Lentelė 18. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV
Teršalas CO, µg/m3 NOx, µg/m3 KD10, µg/m3 KD2,5, µg/m3
Vidutinė metinė koncentracija 150 7,2 15,0 7,5
4.3.4 Poveikis orui, poveikio mažinimo priemonės
Lentelė 19. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai
Teršalas Ribinė vertė
Apskaičiuota didžiausia
koncentracija
planuojamoje teritorijoje
Esama foninė
koncentracija
vidurkis µg/m3 vidurkis µg /m3 µg /m3
Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 8 valandų 161,817 150
Azoto oksidai (NOx) 1 valandos 200 1 valandos 23,336 -
metų 40 metų 8,227 7,2
Kietosios dalelės (KD10) paros 50 paros 15,035 -
metų 40 metų 15,016 15,0
Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25 metų 7,516 7,5
Lakūs organiniai junginiai
(LOJ) 1 valandos 5000 1 valandos 82,94 -
Išvada: Stacionarių ir mobilių taršos šaltinių modeliavimo rezultatai, įvertinus esamą teršalų foninį
užterštumą, parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NOx, KD10, KD2,5, metanolis ir LOJ) didžiausios vienos
valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau
neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. Poveikio mažinimo priemonės –
nenumatomos.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 34
© AF-Consult UAB 2016
Metanolis paros 500 paros 9,7445 -
Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai pateikti 5 priede.
4.4 Poveikis klimato kaitai
Europoje pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra rapsai. Rapsai augdami naudoja anglies
dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei angliavandeniliais, kurie sukaupti rapsų sėklose. Iš rapsų sėklų
išspaustas aliejus patenka į peresterinimo reaktorių, kur yra paverčiamas biodyzelinu.
Biodyzelino naudojimas, lyginant su iškastinio kuro naudojimu, turi teigiamą poveikį
klimato kaitai. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų mineralinio dyzelino,
į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO2. Toks pat sudegintas biodyzelino kiekis į aplinką išmeta
apie 50 kg. CO2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas. Degalams sudegus variklyje,
į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant
augalams. Pakeitus mineralinius degalus biodegalais, santykinai sumažėja CO2 kiekis atmosferoje.
Naudojant biodyzeliną sumažėja kenksmingų junginių koncentracijos variklių deginiuose. Varikliui
dirbant grynu biodyzelinu, santykinis CH kiekis deginiuose sumažėja 74 %, o dirbant biodyzelino
ir mineralinio dyzelino mišiniu, deginių dūmingumas mažėja proporcingai biodyzelino kiekiui
mišinyje.
Biodyzelinas gamtoje greitai suyra- per 21 parą suyra iki 98 % gryno RME, tuo tarpu per tą patį
laiką suyra tik 60 % mineralino dyzelino.
CO2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš vidaus degimo variklių. Pagrindiniai aplinkos
oro taršos šaltiniai PŪV eksploatacijos metu – transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos
vidaus degimo varikliai.
Pagal LR aplinkos ministerijos 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125 patvirtintą „Teršiančių
medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką“ teršalų
kiekio (t) iš vidaus degimo variklių statybų metu skaičiavimai pateikti žemiau.
Mobilių taršos šaltinių su vidaus degimo varikliais išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų
bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules:
, (1)
W – bendras teršalų kiekis;
W (k,i) – k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams;
k – teršiančios medžiagos: CO, CH, NOx, SO2, kietos dalelės;
i – degalų rūšis (dyzelinis kuras).
Teršiančios medžiagos “k” kiekis sudegus “i” rūšies degalams apskaičiuojamas:
W (k,i)= m x Q(i) x K1(k,i) x K2(k,i) x K3(k,i), (2)
kur:
Q – degalų sąnaudos (t);
m – lyginamasis teršiančios medžiagos kiekis „k“ sudegus „i“ rūšies degalams (kg/t);
K1 – koeficientas, įvertinantis mobilių taršos šaltinių vidaus degimo variklio darbo sąlygų įtaką
(vertinama mobilių taršos šaltinių eksploatavimas su dyzeliniais varikliais);
K2 – vidaus degimo variklio amžiaus įtaka (vertinami nuo 8 iki 10 m. senumo varikliai);
K3 – koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios „i“ rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką
teršiančios medžiagos „k“ kiekiui (vertinama, kad vidaus degimo variklio konstrukcijos neturi
patobulinimų).
K1, K2, K3 koeficientai nustatyti pagal iš teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su
vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 35
© AF-Consult UAB 2016
Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie -
6,995 t.
CO teršalų kiekis
Wco= (130*6,995*1,364*1,1*1,0)/1000=1,364 t
Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau.
Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių
Teršalai/kuras Dyzelinis
kuras, kg/t
Sunaudojam
as dyzelio
kiekis, t
K1 K2 K3 Teršalų kiekis, t
CO 130,0 6,995 1,364 1,1 1,0 1,364
CH 40,7 1,100 1,1 1,0 0,344
NOx 313 0,984 1,05 1,0 2,262
SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,007
Kietosios dalelės 4,3 0,8 1,05 1,0 0,025
CO2 teršalų kiekis iš lengvųjų automobilių vidaus degimo variklių
Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal formulę:
, (3)
kur:
W(CO2,i) - anglies dioksido kiekis sudegus “i” rūšies degalams,
Q(i) - sunaudotas “i” rūšies degalų kiekis, t
W(CO,i), W(CH,i), W(k.d.i) - anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus “i”
rūšies degalams (Lietuvos Respublikos...1998),
W(CO2,i) = 44,011 x (0,537-0,049 -0,025-0,002)=20,289 t/m
CO2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš traktorių ir kitų mechanizmų su vidaus degimo
varikliais.
Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie -
5,576 t.
Koeficientai priimti 8-10 m. senumo traktorių be papildom konstrukcijos ypatumų, kuras –
dyzelinas.
CO teršalų kiekis
Wco= (130*5,576*0,909*1,5*1,0)/1000=0,988 t
Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau.
Lentelė 21. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių
Teršalai/kuras Dyzelinis
kuras, kg/t
Sunaudojam
as dyzelio
kiekis, t
K1 K2 K3 Teršalų
kiekis, t
CO 130,0 5,576 0,909 1,5 1,0 0,988
CH 40,7 1,010 1,6 1,0 0,367
NOx 313 0,973 0,95 1,0 1,613
SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,006
Kietosios dalelės 4,3 1,231 1,0 1,0 0,030
CO2 teršalų kiekis iš kitų įrenginių su vidaus degimo variklių
W(CO2,i) = 44,011 x (0,428-0,035 -0,026-0,002)=16,064 t/m
WQ W W W
CO i
i CO i CH i k d i
( , )
( ) ( , ) ( , ) ( , , ), (
. . . . .)2 44 011
12 011 1008 28 011 1385 12 011
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 36
© AF-Consult UAB 2016
Bendras CO2 kiekis iš įmonės automobilių, traktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo varikliais:
20,289 +16,064 =36.353 t
Numatoma, kad elektros energijos PŪV eksploatacijai bus sunaudojama 7000 MWh/m.
MCO2=elektros energijos suvartojimas (MWh) x CO2 emisijos faktorius, (Šiltnamio dujų... 2008)
MCO2=700 x 0,707 =494,9 t CO2/m
Šiluminė energijai pagaminti sunaudojama 800 t suskystintų dujų, CO2 emisijos faktorius – 3,005
cCO2/vnt.
800 t* 3,005 = 2040 t CO2
Viso CO2 emisijų PŪV eksploatacijos metu susidarytų: 36.353+494,9+2040=2571.25 t CO2
4.5 Dirvožemis ir žemės gelmės
4.5.1 Esama situacija
Nagrinėjamos teritorijos absoliutiniai aukščiai kinta nuo 71,2 iki 73,2 m. Gruntinis vanduo sutiktas
0,54 – 5,43 m gylyje (72,32 – 65,78 m, a. a.). Gruntinis vanduo juda rytų – šiaurės rytų link [10].
Beveik visą gamyklos teritoriją nuo 0,5 iki 1,2 m gylio dengia piltas įvairus gruntas. Tai priemolis,
žvyras bei technogeninė važiuojamųjų dalių danga [10].
Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą 2 gręžiniuose. Ištirtoje teritorijoje rastas keturių tipų
gruntas. Tai paskutiniojo Baltijos apledėjimo dugninė morena g III bl (žalsvai pilkas priemolis) ir
kraštinė morena gt III bl (gelsvai rudas priemolis). Šiaurės rytiniame ir pietrytiniame kampuose
rastas fliuvioglacialinis smėlis f III bl bei pietrytinėje dalyje balų nuogulos bIV (durpės).
Gruntinį vandenį teritorijoje talpina tiek moreniniai, tiek fliuvioglacialiniai dariniai. Moreniniuose
dariniuose gruntinis vanduo sutinkamas gana arti žemės paviršiaus (0,54 – 2,13 m),
fliuvioglacialiniuose dariniuose jis jau slūgso gerokai giliau (4,62 – 5,43 m). Moreninio priemolio
vidutinis filtracijos koeficientas kvid≈0,05 m/p, įvairiagrūdžio smėlio filtracijos koeficientas galėtų
siekti iki 5 m/p.
Bendras kvartero darinių storis tiriamajame rajone sudaro 70–80 metrų. Kvartero storymėje
išskiriami du tarpmoreniniai vandeningieji horizontai. Tai medininkų ir dzūkijos-dainavos smėlingi
dariniai. Į šiuos horizontus dėl nedidelio jų našumo įrengiami pavieniai eksploataciniai gręžiniai.
Tuo tarpu pagrindinis geriamojo vandens šaltinis čia yra poringa klintis, kurią dengia regioninės
triaso vandensparos tankus molis.
4.5.2 Galimas poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms, priemonės
Riamentis 2013 m. monitoringo ataskaita, biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė
buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praeitais metais,
ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais buvo didokas tik vandens kietumas.
Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės
ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui nenustatyta.
2014 m. biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gera – nei vieno tirto rodiklio
vertė nebuvo padidėjusi ir RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praėjusiais metais, ženklių vandens
rodiklių pokyčių nenustatyta. Gruntinis vanduo išliko kalcio hidrokarbonatinio tipo. Abiejuose
gręžiniuose rasta tik nežymi amonio jonų koncentracija, nitratų aptikta tik gręžinyje Nr. 40070, o
nitritų kiekis nesiekė metodo aptikimo ribos. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje
neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam
vandeniui nenustatyta.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 37
© AF-Consult UAB 2016
Remiantis požeminio vandens ataskaitų duomenimis, požeminis vanduo PŪV teritorijoje nėra
užterštas. Paviršinis vanduo nuo teritorijos yra surenkamas ir išvalytas išleidžiamas į netoliese
esantį melioracijos kanalą.
Atsižvelgiant į įmonėje vykdomą veiklą, dirvožemiui ir gruntui terša nenumatyta.
4.6 Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė
Šalia nagrinėjamos teritorijos nėra saugomų teritorijų. Saugomos ir Europos ekologinio tinklo
NATURA 2000 teritorijos, kurios nutolusios nuo analizuojamos teritorijos, pateikiamos lentelėje
žemiau bei Priede Nr.6. [2].
Saugoma teritorija Atstumas, km
Šerkšnės hidrografinis draustinis ir Šerkšnės upės Natura 2000 BAST 4,34 km
Dautarų miškas, Natura 2000 BAST 8,05 km
Ventos upės slėnis, Natura 2000 PAST 8,80 km
Gamtos paveldo objektas, Margininkų ąžuolas 8,16 km
Arti esamos gamyklos nėra miškų, saugomų teritorijų. Poveikis biologinei įvairovei ir
saugomoms teritorijoms nebus daromas ir toliau PAV ataskaitoje nenagrinėjamas.
4.7 Kraštovaizdis
Poveikis kraštovaizdžiui vertinamas vadovaujantis LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir
jos tipų identifikavimo studija.
Aplink PŪV teritoriją vyrauja pievos, miškai, žemės ūkio paskirties teritorijos. Vadovaujantis
kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, ties PŪV horizontalioji
biomorfotopų struktūra porėta foninė, vertikalioji biomorfotopų struktūra pereinama,
kontrastingumas vidutinis. Vyraujantys kraštovaizdžio biomorfostruktūros elementai
agrokompleksai (žr. Pav. 12).
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 38
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio
erdvinės struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg)
Aplink PŪV vyrauja lygumų rajonai (VI14), gamtinis ladšaftas - prieledyninė upinė lyguma. Bendrasis
gamtinio karkaso pobūdis sukultūrinimo, vyrauja eglių, baltalksnių ir liepų medynai. Smėlingų ir
molingų lygumų kraštovaizdis. Kraštovaizdžio sukultūrinimo pobūdis – agrarinis (žr. Pav. 13).
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 39
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio
erdvinės struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Fiziomorfo.jpg)
Atsižvelgiant į LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją,
poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas. Ūkinės veiklos teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio
elementų, kraštovaizdžio draustinių.
4.8 Socialinė ir ekonominė aplinka
4.8.1 Metodas
Socialinis ir ekonominis aplinkos vertinimas buvo atliktas naudojantis antriniais informacijos
šaltiniais bei atliekant statistinių duomenų analizę.
Pagrindiniai duomenų šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, MATIF biržos duomenys,
Lietuvos biomasės energetikos duomenys bei vidinė „Rapsoila“ įmonės informacija.
4.8.2 Esama socialinė-ekonominė aplinka
Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 2016 m. Mažeikių rajono savivaldybėje
gyventojų skaičius siekė 54788. 2011 – 2016 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius šioje
savivaldybėje vidutiniškai mažėjo po 1,3% kiekvienais metais (žr. 14 paveikslą). 2015 m.
duomenimis, didžiausią gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus gyventojų grupė (žr. 15 paveikslą).
Tačiau per paskutiniuosius trejus metus darbingo amžiaus žmonių grupė sumažėjo vidutiniškai 1%.
Taip pat sumažėjimas yra pastebimas ir gyventojų amžiaus grupėje nuo 0 – 15 metų, kurio vidutinis
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 40
© AF-Consult UAB 2016
metinis sumažėjimas siekia 2%. Pastebima ir įregistruotų bedarbių Mažeikių r. sav. mažėjimo
tendencija. 2015 m. duomenimis, įregistruota net 14% mažiau nei 2014 m. Tarp dirbančiųjų, didžioji
dalis priskiriami paslaugų sektoriui, toliau seka pramonė, statyba bei žemės ūkis.
Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., 2011 – 2016 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos
departamentas)
Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes , 2011 – 2016
m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)
Vidaus ir tarptautinė migracija šiame regione 2014 m. duomenimis padidėjo 9% lyginant su 2013
m. laikotarpiu. Išvykusių asmenų buvo 517 daugiau nei atvykusiųjų.
Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui taip pat tendencingai mažėjo 2011
-2014 m. laikotarpiu. Didžiausias pokytis yra pastebimas 2014 m. kuomet investicijos sumažėjo net
70% ir pasiekė 5063 Eur./vienam gyventojui. Viso, į Mažeikių r. sav., buvo investuota 280,68 mln.
eur.
4.8.3 Galimas poveikis
Biodyzelinas yra ekologiškai švarūs degalai, skirti dyzeliniams varikliams. Jis yra gaminamas iš
biologinės kilmės riebalų sudarant metilo (etilo) esterį, kuris prilygsta dyzelino kokybei ir yra skirtas
naudoti kaip biokuras. Dyzeliniuose varikliuose jį galima naudoti gryną (B100) arba įvairių santykių
mišiniuose su mineraliniu dyzelinu. Daugelyje šalių biologinių dyzelinių degalų mišinys yra
sudaromas iš 35% biodyzelino bei 65% mineralinio dyzelino. Tačiau svarbiausia, kad jis atitiktų ES
standartą nr. EN 14214, kuris nurodo, kad minimalus kiekis biodyzelino kuro mišinyje turi sudaryti
ne mažiau kaip 7%. Sumaišytas su mineraliniu dyzelinu pagerina jo ekologinius parametrus. Taip
pat savo sudėtyje jis neturi sieros junginių ir aromatinių priedų. Dėl šių priežaščių biodyzelinas
mažina tiesioginę aplinkos taršą. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų
mineralinio dyzelino, į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO2. Toks pat sudegintas biodyzelino
kiekis į aplinką išmeta apie 50 kg. CO2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas.
58431
5745756773
5611955441
54788
52000
53000
54000
55000
56000
57000
58000
59000
2011 2012 2013 2014 2015 2016
Gyventojai (0–15
metų amžiaus)
Darbingo amžiaus
gyventojai
Pensinio amžiaus
gyventojai
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 41
© AF-Consult UAB 2016
Lietuvoje, biodyzelinas ir bioetanolis yra vieni iš labiausiai paplitusių degalų rūšių. 2014 m.
duomenimis šalyje buvo suvartota 65,1 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,5 tūkst. tonų bioetanolio, t.y.
net 9% daugiau nei 2013 m. Didžioji dalis suvartojamo biodegalų kiekio priskiriama transporto bei
žemės ūkio sektoriams, kurie atitinkamai suvartojo 36,3% ir 29.1% viso 2014 m. kiekio. Tokios
biodyzelino vartojimo tendencijos ir toliau numatomai išliks nepakitusios dėl augančio degalų
poreikio šalyje bei ES direktyvų numatančių aplinkos taršos mažinimą bei biodyzelino naudojimą.
Dėl augančio biodyzelino poreikio šalyje galimas teigiamas poveikis žemės ūkiui bei naujų darbo
vietų kūrimuisi. Biologiniams degalams skirtų žaliavų auginimas ir perdirbimas skatins didesnį
žaliavų auginimą, kuris atsispindės naujai sukurtose darbo vietose.
Kitas numatomas teigiamas poveikis, tai mažėjanti šalies energetinė priklausomybė. Toks
teigiamas veiksnys yra numatomas dėl vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, kurie
sumažintų ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių ir padėtų išvengti pasekmių,
susijusių su energijos aprūpinimo sutrikimais.
Atsiranda ir galimybė eksportuoti šalyje pagamintą biokurą. Taip didinama masto ekonomija, kuri
leidžia gamintojams gaminti didesnėmis apimtimis sumažinant kaštus bei kainas. Taip pat,
tarptautinės prekybos galimybė skatina konkurencinės aplinkos kūrimąsi, kuri priverčia šalies
gamintojus taikyti technikos naujoves, skatina mažinti prekių gamybos kaštus bei kainas, gerinti jų
kokybę.
Išvados: Biodegalų/ biokuro naudojimas ir PŪV turi teigiamą poveikį socialinei ir
ekonominei aplinkai: i) biodegalų naudojimas sumažintų transporto priemonių išmetamųjų
kenksmingų medžiagų kiekį; ii) auganti biodyzelino paklausa šalyje skatins žemės ūkio plėtra
bei naujų darbo vietų kūrimąsi; iii) biodyzelino gaminimo šalyje augimas mažins šalies
energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; iv) augantys biodyzelino poreikiai paskatins
vidinę šalies konkurenciją bei skatins mažinti kainas bei gerinti produkcijos kokybę.
4.9 Kultūros paveldas
Analizuojama PŪV vietą (esama biokuro gamykla „Rapsoila“) nepatenka į registruotų nekilnojamų
kultūros vertybių teritoriją. Artimiausios registruotos kultūros vertybės pateikiamos lentelėje
žemiau [3].
Kultūros paveldas Atstumas, m
Ukrinų dvaro sodyba (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 278) 110
Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios pastatų kompleksas (kodas 1509) 710
Ukrinų k. stačiatikių senosios kapinės (kodas 20728) 913
Atsižvelgiant, kad gamykla nepatenka į kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas,
poveikis kultūros paveldo objektams nenumatomas.
4.10 Visuomenės sveikata
4.10.1 Metodika
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą
planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, esant reikalui - pasiūlyti pašalinti arba
sumažinti kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai tinkamomis priemonėmis.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 42
© AF-Consult UAB 2016
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu
2005-12-23 d. Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo
nuostatų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-06-01 parengtu
„Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovu“.
Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos
departamento, Higienos instituto Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis.
Remiantis jais buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.
Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tuo atveju, jei ūkinės veiklos
organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją
apie nagrinėjamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką
sveikatai.
4.10.2 Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeninės paskirties objektai
Išnagrinėti visi atstumai nuo PŪV vietos iki artimiausių gyvenamųjų namų ar įregistruotų pastatų.
Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės
vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.16).
Lentelė 22. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai.
Eil. Nr. Artimiausia nagrinėjama aplinka Atstumas, m
1 Pastatas įregistruotas 40
2 Pastatas įregistruotas 110
3 Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla 670
4 Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla 4890
5 Ukrinų medicinos punktas 445
6 Židikų ambulatorija-medicinos punktas 4790
Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu
4.10.3 Regiono gyventojų demografiniai rodikliai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Mažeikių r. sav. gyveno 54 788
asmenys, kasmet gyventojų skaičius vis mažėja. 2014 m. Mažeikių r. sav. bendrasis gimstamumo
rodiklis buvo 10,3 /1000 gyv., gimė 572 asmenys, bendrasis mirtingumo rodiklis – 13,1/1000 gyv.,
mirė 733 asmenys. Kūdikių mirtingumas – 3,5/1000 gyvų gimusių. Natūralus prieaugis 1000
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 43
© AF-Consult UAB 2016
gyventojų 2014 m. buvo -2,9. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014
m. Mažeikių r. sav. vyrai sudarė 46,79 proc. populiacijos, moterys atitinkamai – 53,22 proc. 0-17 m.
amžiaus gyventojų dalis buvo 20,05 proc., 18-44 m. – 35,06 proc., 45-64 m. - 29,26 proc., 65 m. ir
vyresnių – 15,67 proc. Miesto gyventojai sudarė 69,26 proc., kaimo - 30,74 proc. visų Mažeikių
rajono gyventojų. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Mažeikių
r. sav. daugiausia žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai
navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav.
pateikta Pav.17.
Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav.
4.10.4 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė
Biokuro gamyklos darbo metu žmonių sveikatą gali veikti triukšmas, oro tarša ir kvapai. Triukšmas
turi įtakos sergamumui kraujotakos, virškinimo ir nervų sistemos ligomis. Oro tarša turi įtakos
gyventojų sergamumui kvėpavimo organų (astma, obstrukcinės plaučių ligos ir kt.) ir kraujotakos
sistemos ligomis. Sergamumas pagrindinėmis ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, oro tarša ir
kvapai, 2014 m. Mažeikių r. sav. pateiktas 22 lentelėje (Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės
sistemos duomenys).
Lentelė 23. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m.
Mažeikių r. sav.
Rodiklis Reikšmė
Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv. 4105,41
Sergamumas nervų sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000
gyv.
2218,64
Sergamumas nervų sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus
grupėje 100000 gyv.
5814,35
Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv. 4288, 28
Sergamumas kraujotakos sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000
gyv.
688,85
Sergamumas kraujotakos sist. ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje
100000 gyv.
9213,69
Sergamumas hipertenzinėmis ligomis (I10-I15) 100000 gyv. 1247,76
Sergamumas miokardo infarktu (I21-I22) 100000 gyv. 84, 26
Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv. 27547,5
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 44
© AF-Consult UAB 2016
Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje
100000 gyv.
61638,9
Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus
grupėje 100000 gyv.
13185,3
Sergamumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis (J40-J47) 100000
gyv.
1733,6
Sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (J40-J44) 100000
gyv.
1265,69
Sergamumas astma (J45-J46) 100000 gyv. 521,69
Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv. 7454,28
Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000
gyv.
12372,5
Sergamumas virškinimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus
grupėje 100000 gyv.
6821,56
Sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis (K25-K28) 100000
gyv.
279,91
Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų sk. 1-am apdraustajam 7,64
Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc.
darbingumo lygis, skaičius 1000 darb.amž.gyv.
6,54
Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000
vaikų
3,31
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. dauguma Telšių apskrities gyventojų savo
sveikatą vertino vidutiniškai (38,4 proc.). Labai gerai savo sveikatą vertino 19 proc. gyventojų, gerai
- 32 proc., blogai – 7,5 proc., labai blogai – 3,1 proc. (Pav. 18).
Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas
4.10.5 Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis
Mažeikių r. sav. gyventojų mirties priežasčių struktūra panaši kaip ir visos Lietuvos. Pirmoje vietoje
pagal mirties priežastis yra kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, o trečioje –
išorinės mirties priežastys.
Mirtingumas Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 45
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv.
Gimstamumas Mažeikių r. sav. iki 2014 m. buvo didesnis negu Lietuvoje, 2014 m. tapo toks pats
kaip ir Lietuvoje.
Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv.
Sergamumas nervų sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 46
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv.
Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.
Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv.
Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo didesnis nei Lietuvoje.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 47
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv.
Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.
Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv.
Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius ir
vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo
mažesni nei Lietuvoje.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 48
© AF-Consult UAB 2016
Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo
lygis, skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų
Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų
4.10.6 Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su
nagrinėjama veikla, analizė
Svarbiausi PŪV poveikio aplinkai komponentai yra triukšmo, oro, požeminio ir paviršinio vandens
galima tarša, kuri negatyviai veikia gyvenamosios aplinkos, bei požeminio ir paviršinio vandens
kokybę.
„Rapsoila“ gamyklos teritorija į artimiausią vandenviečių SAZ juostas nepatenka. Įmonė vykdo
požeminio vandens ir išleidžiamų nuotekų taršos monitoringą.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 49
© AF-Consult UAB 2016
Oro tarša
Atlikus oro taršos sklaidos modeliavįmą, įvertinant įmonės stacionarius ir mobilius šaltinius, gauti
rezultatai parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NOx, KD10, KD2,5, metanolis ir LOJ) didžiausios vienos
valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau
neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai.
Triukšmas
Vertinimu nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja
aplinka neviršys HN 33:2011 ribinių verčių nustatytų stacionariems triukšmo šaltiniams visais paros
periodais. Daugiau informacijos apie triukšmą žr. 4.12.5 skyriuje.
4.11 Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas
4.11.1 Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė
Dėl „Rapsoila“ gamyklos keliamos gruntinio ir paviršinio vandens, oro taršos, galimi šie sveikatai
darantys įtaką veiksniai:
Fizinės aplinkos veiksniai:
Vandens kokybė
Maisto kokybė
Dirvožemis
Nelaimingų atsitikimų rizika
Psichologiniai
Estetinis vaizdas
Galimi konfliktai
Kiti
4.11.2 Rizikos grupių populiacijoje analizė
Remiantis ankstesniame skyriuje išnagrinėtais sveikatai darančiais įtaką veiksniais, nustatyta, kad
PŪV sveikatai įtaką darantys veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės nei gyventojams, nei
pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
4.11.3 Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas)
Fizinės aplinkos veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės.
4.11.4 Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių poveikio visuomenės sveikatai kokybinis
įvertinimas
Kiti sveikatai įtaką darantys veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės.
4.11.5 Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas
Nėra.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 50
© AF-Consult UAB 2016
4.11.6 Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas
Nevertinamas.
4.11.7 Poveikio ypatybių įvertinimas, siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto
poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą
Rengiant ataskaitą nebuvo identifikuota poveikių visuomenės sveikatai.
4.12 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų
aprašymas
4.12.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai
Vandens taršai buvo įvertinta aplinkos monitoringo 2012/2013 m. monitoringo
ataskaita.
Triukšmas buvo įvertintas atsižvelgiant į 2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliktų fizikinių
dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijos (matavimų protokolas pridedamas
priede Nr. 6).
Oro taršos poveikis buvo įvertintas atsižvelgiant į oro taršos sklaidos modeliavimo
rezultatus.
Kvapai įvertinti atsižvelgiant į „Kvapų valdymo metodines rekomendacijas“ (2012 m.),
oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai buvo palyginti su kvapo slenkstinėmis
koncentracijomis;
Dirvožemio taršai buvo įvertinta požeminio vandens ir grunto tyrimų rezultatai.
4.12.2 Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis
Monitoringo ataskaitos įvertinimo tikslas buvo įvertinti ar PŪV metu skleidžiamos vandens,
triukšmo, oro taršos lygiai atitinka LR teisės aktuose numatytas normas.
4.12.3 Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos
Monitoringo ataskaitos vertinimas yra tikslus ir objektyvus, kadangi:
Triukšmas buvo įvertintas atsižvelgiant į 2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliktų fizikinių
dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijoje.
Oro skalaidos skaičiavimai atlikti remiantis įmonės pateiktomis taršos šaltinių
inventorizacijos ataskaitomis.
4.12.4 Sanitarinė apsaugos zona
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Toliau - Įstatymas) 24
straipsnio „Sanitarinės apsaugos zonos“ 1 dalis nurodo, kad asmenys, projektuojantys, statantys,
rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys
nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su
žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato
sanitarinės apsaugos zonas (toliau- SAZ). Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir
įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios
aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose SAZ draudžiama statyti gyvenamosios paskirties
pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo,
poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus,
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 51
© AF-Consult UAB 2016
susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti
rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio
reikmėms.
SAZ bei jų dydžiai nustatomos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės
ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau- Specialiosios sąlygos) bei Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintose SAZ ribų
nustatymo ir režimo taisyklėse (toliau- Taisyklės) nurodytais atvejais.
Taisyklių II skyriaus 6-tas punktas nurodo, kad yra du SAZ ribų nustatymo būdai:
pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius.
atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio
aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.
SAZ ribos turi būti nustatomos tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro
tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose
aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar)
visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių.
4.12.5 Veiklos sąlygojamas triukšmas
Triukšmui labiausiai jautrios vietos (pagal PSO) yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai,
mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Akustinio triukšmo ribines vertes nusako
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604). Triukšmas
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir
(ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos žemiau
lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei
visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
Lentelė 24. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės
paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros
paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą
Triukšmo
ribiniai dydžiai
Ekvivalentin
is garso
lygis, dB(A)
Maksimalu
s garso
lygis,
dB(A)
Paros
laikas,
val.
Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami
aplinkos triukšmo kartografavimo
rezultatams įvertinti
Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties
Dienos 55 60 6-18
55 55 50 45 Vakaro 50 55 18-22
Nakties 45 50 22-6
Eksploatacijos metu pagrindiniai triukšmo šaltiniai – technologinė įranga, autotransportas.
2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliko fizikinių dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijos
(matavimų protokolas pridedamas priede Nr. 6).
Matavimai buvo atlikti 2 taškuose: taškas nr.1 prie gamyklos sklypo teritorijos ribos, nuo artimiausio
gyvenamojo namo pusės; taškas nr.2 prie gamyklos sklypo teritorijos ribos, nuo artimiausio
gyvenamojo namo pusės, į pietus nuo taško nr. 1.
Pažymėtina, kad matavimai atlikti dienos (13.30 val.), vakaro (19.20 val.) ir nakties (22:15) periodu,
įvertinant visuminį aplinkos triukšmą, įskaitant gamyklos keliamą triukšmą.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 52
© AF-Consult UAB 2016
Vertinimu nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja
aplinka neviršys HN 33:2011 ribinių verčių nustatytų stacionariems triukšmo šaltiniams visais paros
pariodais.
Matavimo rezultatai parodė, kad ties tašku nr. 1, ekvivalentinis triukšmo lygis nuo planuojamos
ūkinės veiklos dienos metu (Ldiena) sieks 44,1 dBA, vakaro metu (Lvakaras) sieks 42,1 dBA, nakties metu
(Lnaktis) 40,1 dBA.
Ties tašku nr. 2, ekvivalentinis triukšmo lygis nuo planuojamos ūkinės veiklos dienos metu (Ldiena)
sieks 43,6 dBA, vakaro metu (Lvakaras) sieks 41,4 dBA, nakties metu (Lnaktis) 39,7 dBA.
4.12.6 Veiklos sąlygojami kvapai
Nagrinėjamoje ūkinėje veikloje į aplinkos orą išsiskiria teršalai turintys kvapą: azoto dioksidas,
metanolis, riebiųjų rūgščių metilo esteris (LOJ), taip pat kvapai sklinda rapsų presavimo metu.
Kvapas tai organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų
[HN 121:2010]. Kvapams apibūdinti ir jų intensyvumui nustatyti priimtas kvapų vertinimo kriterijus
- europinis kvapo vienetas.
Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos (kvapiųjų medžiagų) kiekis, kuris išgarintas į 1
kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį
atsaką (aptikimo slenkstis), ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės
(EROM), išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis.
Cheminės medžiagos kvapo slenksčio vertė – pati mažiausia cheminės medžiagos koncentracija,
kuriai esant 50 % kvapo vertintojų (ekspertų), vadovaudamiesi dinaminės olfaktometrijos metodu,
nustatytu LST EN 13725:2004/AC:2006 „Oro kokybė. Kvapo stiprumo nustatymas dinamine
olfaktometrija“, pajunta kvapą. Cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertė prilyginama vienam
Europos kvapo vienetui (1 OUE/m3).
Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo palygintos su jų
kvapo slenkstinėmis koncentracijomis. Nei vieno teršalo koncentracija aplinkos ore nesiekia jo
slenkstinės kvapo koncentracijos, t.y. šių teršalų kvapas aplinkos ore nebus juntamas.
Lentelė 25. Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo
palygintos su jų kvapo slenkstinėmis koncentracijomis.
Teršalas
Apskaičiuota didžiausia
koncentracija planuojamoje
teritorijoje
Kvapo slenkstis
vidurkis µg /m3 µg /m3
Azoto oksidai (NOx) 1 valandos 23,336
350 metų 8,227
Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 1 valandos 82,94 Nenustatytas
Metanolis paros 9,7445 187, 92 (141 ppm)
Pažymėtina, kad riebiųjų rūgščių metilo esteris (LOJ) neturi nustatytos kvapo slenksčio ribinės
vertės. CAS Nr. 85586-25-0 saugos duomenų lape parašyta, kad pavojaus sveikatai nėra. Kvapas -
švelnaus aliejaus kvapo.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 53
© AF-Consult UAB 2016
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis3, žmogus pradeda jausti
angliavandenilių kvapą, kai ore jų koncentracija yra 0,3 mg/m3. Šiuo atveju, sumodeliuota
maksimali LOJ koncentracija – 82,94 µg /m3, t.y. 0.08294 mg/m3.
4.12.7 Galimas poveikis ir priemonės
Prevencinės priemonės nenumatomos, kadangi oro taršos, triukšmo, kvapų ir požeminio
vandens ribinės vertės nėra viršijamos už sklypo ribų.
4.12.8 Rekomendacijos dėl SAZ nustatymo
Remiantis LR Vyriausybės 1992 m. Gegužės 12 d. Nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško
naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992 ir vėlesni pakeitimai) sanitarinė apsaugos zona (toliau
SAZ) gamyklai – 300 m.
Atlikus oro taršos modeliavimą, triukšmo tyrimus bei kvapų skaičiavimus, siūloma SAZ tapatinti su
PŪV sklypo riba, kadangi oro taršos, triukšmo ir kvapų ribinės vertės nėra viršijamos už sklypo ribų.
3 http://www.oilunion.lt/lit/Specialistu_komentarai/76/97/837
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 54
© AF-Consult UAB 2016
5 Alternatyvų analizė Biokuro gamykla „Rapsoila“ jau eksploatuojama nuo 2002 m, todėl vietos, technologinės
alternatyvos nėra nagrinėjamos.
6 Tarpvalstybinis poveikis Ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su kitų valstybių teritorijomis, Ukrinų kaimas nutolęs apie 11 km.
nuo Latvijos Respublikos sienos, todėl reikšmingas neigiamas tarpvalstybinis poveikis
nenumatomas.
7 Monitoringas Įmonė vykdo aplinkos monitoringą:
Nuo 2007 metų įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą 2 gręžiniuose vieną kartą
metuose (pavasarį);
2013 m. buvo atlikta oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita.
Ataskaitos rengiamos vieną kartą metuose;
Buitinės ir gamybinės nuotekos yra nuvedamos į biologinius aerobinius nuotekų valymo
įrenginius, išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį. Lietaus nuotekos nuo
teritorijos nuvedamos į debito paskirstymo šulinį, smėlio sėsdintuvą ir paviršinių lietaus
nuotekų valymo įrenginį – naftos gaudyklę, iš kur išleindžiamos į melioracijos griovį.
Monitoringas nuotekoms nevykdomas.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 55
© AF-Consult UAB 2016
8 Rizikos vertinimas Biokuro gamykla eksploatuojama nuo 2002 m., įmonei parengta pavojaus ir rizikos analizė4 bei
avarijų likvidavimo planas5. PAV ataskaitoje apžvelgiami atliktos pavojaus ir rzikos analizės
rezultatai, taip pat aprašomod įmonėje įdiegtos ir taikomos prevencinės priemonės avarijoms
išvengti ir likviduoti.
Įmonės technologinis procesas aprašytas ataskaitos 2 skyriuje.
Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gamyklos normatyvinė SAZ – 300 m. PAV
apimtyje atliktame poveikio visuomenės sveikatai vertinime buvo atlikti PŪV oro taršos, kvapų
sklaidos kompiuterinio modeliavimo ir skaičiavimai, triukšmo lygio matavimai objekte, gauti
rezultatai - cheminė ir fizikinė tarša neviršija ribinių verčių, rekomenduojama SAZ sutapatinti su
gamyklos sklypo riba.
„Rapsoila“ biokuro gamyklos saugomų pavojingų medžiagų kiekiai neviršija nustatytų rribų, todėl
įmonei netaikomas 2008 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 913
patvirtino naują Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai
8.1 Pažeidžiami objektai
Artimiausias gyvenamosios paskirties sklypas nuo PŪV sklypo ribos nutolęs apie 40 m6. vakarų
kryptimi ir 110 m. šiaurės vakarų kryptimi. Atstumas nuo artimiausios sodybos iki įmonės sklypo
ribos – 80 m. Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla nutolusi 670 m., Ukrinų medicinos punktas
nutolęs į šiaurės rytus apie 445 m. Gamykla nutolusi apie 5 km į rytus nuo Židikų, 17 km. nuo
Mažeikių miesto, apie 11 km nuo Latvijos Respublikos sienos.
Arti PŪV nėra kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų. Arčiausiai esantys vandens telkiniai yra
Kvistės upė nutolusi apie 170 m. ir Varduvos upė, nutolusi apie 1,25 km.
PŪV nutolusi apie 9 km nuo AB „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos, apie 300 m. iki
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.170 Mažeikiai-Skuodas.
8.2 Pavojaus šaltiniai
„Rapsoila“ gamyklos technologiniai įrenginių patalpų išsidėstymas pavaizduotas paveiksle žemiau
bei 2 priede.
Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris.
Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu. Pagal pavojingumo charakteristiką, išorinio
įrenginio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų atitinka Asgi. Pastatai be rūsių.
Įmonėje esantys pavojingi įrenginiai pateikti lentelėje žemiau:
Lentelė 26. „Rapsoila“ gamykloje eksploatuojami pavojingi įrenginiai
Pavadinimas Gamybos
metai
Valstybės registro
registravimo kodas
Įrenginio
talpa
Laikomos medžiagos, slėgis
Suskystintų dujų talpykla
T1
2002 SI-01-00374 10,5 m3 Suskystintos naftos dujos,
P=15,6 bar
Suskystintų dujų talpykla
T2
2002 SI-01-00373 10,5 m3 Suskystintos naftos dujos,
P=15,6 bar
4 UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. pavojaus ir rizikos analizė, UAB „Sabelija“,
2008 5 UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. Avarijų likvidavimo planas, UAB „Sabelija“,
2008 6 www.registrucentras.lt
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 56
© AF-Consult UAB 2016
Metanolio talpykla T21 2003 Neregistruojama 49,9 m3 Metanolis, P atmosferinis
Metanolio talpykla T22 2003 Neregistruojama 49,9 m3 Metanolis, P atmosferinis
Fosforo rūgšties talpykla 2003 Neregistruojama 15 m3 Fosforo rūgštis, P atmosferinis
Fosforo rūgšties talpykla 2006 Neregistruojama 6 m3 Fosforo rūgštis, P atmosferinis
8.3 Rizikos analizės rezultatai
Rizikos analizėje nustatyta, kad didelių avarinių situacijų metu galimas reikšmingas poveikis
aplinkos oro kokybei, laikinai padidėja oro taršos ir kvapo emisijos. Poveikis yra laikinas, likvidavus
avarijos padarinius oro taršos ir kvapo emisijos grįžta į normalios eksploatacijos metu apskaičiuotus
lygius.
Avarinės situacijos reikšmingai neįtakos poveikio paviršiniams vandens šaltiniams, dirvožemiui ir
žemės gelmėms, biologinei įvairovei. Bendrovė jau turi parengusi reagavimo priemones numačiusi
reikiamus materialinius ir žmonių resursus. „Rapsoila“ gamykla eksploatuojama nuio 2002 m.,
įmonės išplėtimas ar pakeitimas PAV dokumentuose nenagrinėjamas, poveikio rizikos ir visai
poveikio mastai nustatyti ir įvertinti Bendrovės rizikos valdymo dokumentuose.
Bendrovė turi parengtą rizikos ir pavojaus analizę, avarijų likvidavimo planą, kuriuose numatytos
visos reikiamos priemonės reikšmingo poveikio, taip pat ir galimo reikšmingo poveikio aplinkos
komponentams, sumažinimui, avarinių situacijų likvidavimui ir darbo atnaujinimui po avarijų
likvidavimo.
9 Problemų aprašymas Atliekant biokuro gamyklos “Rapsoila” poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo susidurta su
problemomis, kurios neleistų įvertinti aplinkos komponentų.
sads
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 57
© AF-Consult UAB 2016
Netechninio pobūdžio santrauka
Ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (toliau PAV) – esamos biokuro gamyklos
„Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Gaminama produkcija - riebalų rūgščių metilo
esteris – RRME. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Vaizga“.
PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km.,
Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių – modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt.
neplanuojama.
Pagrindiniai PAV ataskaitos tikslai – i) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį
ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos komponentams, socialinei ekonominei
aplinkai ir materialinėms vertybėms, kultūros paveldui bei šių komponentų tarpusavio sąveikai; ii)
sumažinti ūkinės veiklos poveikį, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones.
„Rapsoila“ gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija.
Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60.
Ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punktą ir jai atliekamas poveikio aplinkai
vertinimas:
„6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų ... gamyba pramoniniu būdu.“
PAV ataskaita parenkta pagal atsakingos institucijos – aplinkos apsaugos agentūros 2016-03-07
patvirtintą PAV programą.
Visuomenė informuota apie parengtą PAV ataskaitą respublikinėje spaudoje, Mažeikių rajono
savivaldybės spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės bei Židikų seniūnijos skelbimų lentose,
Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Su PAV ataskaita galima susipažinti per 10
d.d. iki viešo svarstymo PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje
http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/ Židikų seniūnijoje (M.
Pečkauskaitės g. 10, Židikų mstl., Mažeikių r.) ir veiklos organizatoriaus buveinėje (Ukrinų km.,
Židikų seniūnija, Mažeikių r.)
Projekto aplinka ir galimas poveikis aplinkai buvo vertinamas remiantis esamais duomenų šaltiniais
(kadastrais, aplinkos ministerijos ir kitų valstybės institucijų skaitmeninėmis duomenų bazėmis,
statistiniais duomenimis, kt.). naudojamas ekspertinis vertinimas, aprašomasis kokybinis
vertinimas, kompiuterinės modeliavimo programos prognozinio poveikio vertinimui, laboratoriniai
matavimai.
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 58
© AF-Consult UAB 2016
10 Literatūros sąrašas
1. Mažeikių rajono savivaldybės bendrasis planas;
2. LR saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapiai: https://stk.am.lt/portal/
3. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: http://www.kpd.lt/
4. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas;
5. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-636 dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir
ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo;
6. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-370 Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo PŪV
PAV procese tvarkos aprašo patvirtinimo;
7. 2004 m rugpjūčio 19 d. LR SAM įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų
nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo”;
8. UAB „Vaizga“ biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. TIPK leidimas Nr. 60;
9. UAB ,,Vaizga“ biokuro gamyklos Rapsoila, esančios Ukrinių k., Mažeikių raj., poveikio
požeminiam vandeniui monitoringo 2007-2011 m. ataskaita ir poveikio požeminiam
vandeniui monitoringo programa;
10. „Rapsoila“ aplinkos monitoringo programa 2012 m.;
11. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo
studija http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg;
12. https://uetk.am.lt;
13. Europos Komisijos rekomendacijos „Guidance on Integragrating Climate Change and
Biodiversity into EIA“;
14. UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. pavojaus ir rizikos analizė,
UAB „Sabelija“, 2008;
15. UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. Avarijų likvidavimo
planas, UAB „Sabelija“, 2008;
Biokuro gamyklos „Rapsoila“
Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija
PAV ataskaita 2016-03-22 59
© AF-Consult UAB 2016
PRIEDAI