BIOKURO RINKOS

STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ

2017 M. I KETV.

Vilnius, 2017

2

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Verkių g. 25C-1,

LT-08223 Vilnius

Tel. +370 5 213 5166

Faks. +370 5 213 5270

El. p. rastine@regula.lt

www.regula.lt

2017 m. liepa

3

Turinys

Įvadas ................................................................................................................................................... 4

1. Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje ...................................................................................... 5

2. Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga ................................................ 7

2.1. Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga .................................................. 7

2.2. Bendra biokuro rinkos apžvalga ................................................................................................... 7

3. Geografinis pasiskirstymas ............................................................................................................ 13

Išvados ............................................................................................................................................... 15

Priedai ................................................................................................................................................ 16

4

Įvadas

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) duomenimis, 2017 m. I ketv.,

palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, energijos išteklių biržoje (toliau – Birža) buvo sudaryta

30,6 proc. daugiau sandorių. 2017 m. I ketv. centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (toliau – CŠTĮ) ir

Komisijos reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau – NŠG) nupirko 145,7 tūkst. tne biokuro,

t. y. 6,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Nors biokuro poreikis, palyginti su 2016 m. tuo

pačiu laikotarpiu, išaugo, tačiau, biokuro pasiūla viršijo paklausą.

2017 m. I ketv. biokuro tiekimo rinkoje buvo stebimas nedidelis koncentracijos lygis (plačiau

7 psl.). Esant nedidelei biokuro tiekėjų koncentracijai naudą iš biokuro rinkos vystymosi gauna ir smulkūs

tiekėjai. Didžiausias biokuro tiekėjas beveik visą biokuro kiekį (99,7 proc.) pardavė Biržoje ir 2017 m.

I ketv. užėmė 11,96 proc. rinkos, kai palyginti 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, didžiausias biokuro tiekėjas

užėmė 10,75 proc. rinkos.

Energijos išteklių rinkos įstatymas1 įpareigoja CŠTĮ ir NŠG 2017 m. Biržoje įsigyti ne mažiau kaip

100 proc. šilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingo biokuro. 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojami NŠG

Biržoje nupirko 95,2 proc. viso šilumos gamybai įsigyto biokuro kiekio. Komisijos duomenimis, 2017 m.

I ketv. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu 40,2 proc. medienos kilmės biokuro buvo nupirkta už mažesnę

kainą nei vidutinė minėto laikotarpio Biržos kaina (plačiau 12 psl.). Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje

2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė palyginti su kaina, už kurią biokuras buvo perkamas dvišalių sutarčių

pagrindu. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą sąlygoja teisės aktų

reikalavimai, kuriuose numatyta, jog ūkio subjektai dvišalių sutarčių pagrindu biokurą gali įsigyti tokiu

atveju, kai jo kaina yra daugiau nei 5 proc. mažesnė nei atitinkamos biokuro rūšies kaina Biržoje (Kuro

pirkimo taisyklės)2. Įvertinus Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą, darytina

preliminari išvada, jog ūkio subjektai, pirkdami biokurą dvišalių sutarčių pagrindu, laikėsi Kuro pirkimo

taisyklėse nurodytų reikalavimų. Biokuro kainų skirtumai Lietuvos regionuose 2017 m. I ketv. siekė

17,9 proc. arba 24 Eur/tne, 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu skirtumas siekė 27,7 proc. arba 36 Eur/tne.

Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 8 ir 10 punktais, teikia

biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2017 m. I ketv. Šioje ataskaitoje analizuojami Komisijos

licencijuojamų CŠTĮ bei Komisijos reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje pirkto medienos

kilmės biokuro, skirto tik šilumos ar šilumos ir elektros energijos, pagamintos bendrame technologiniame

cikle (toliau ‒ Kogeneracinėse jėgainėse), gamybai duomenys. Biokuro ataskaitos tikslas – išanalizuoti

konkurenciją biokuro rinkoje ir įvertinti pirkto biokuro kiekius ir kainas bei jų pokyčius.

1 Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 191 str.1 dalis. 2 Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai, gaminti pirkimų taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės), 21.1.2 punktas.

5

1. Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje

2017 m. I ketv. biokuro rinkoje veikė 46 CŠTĮ, 13 reguliuojamų NŠG ir 107 biokuro tiekėjai.

2017 m. I ketv. Biržoje buvo registruoti 285 biržos dalyviai, iš jų 39 – CŠTĮ ir 10 – reguliuojamų NŠG.

2017 m. I ketv. įvykdyti 1520 biokuro pirkimo‒pardavimo sandoriai (311 – Vilniaus, 258 – Kauno,

172 – Telšių, 164 – Alytaus, 146 – Klaipėdos, 141 – Marijampolės, 123 – Panevėžio, 76 – Šiaulių, 65 –

Tauragės, 61 – Utenos, ir 3 – Kuršių nerijos prekybos zonose). Iš viso suprekiauta 123 063 tne biokuro už

17,357 mln. Eur3. 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, Biržoje buvo sudaryta

30,6 proc. daugiau sandorių. Vertinant Biržoje pirkto biokuro kainą pagal sudarytų sandorių trukmę, matyti,

kad vidutinė svertinė medienos skiedrų kaina, perkant pagal savaitės trukmės sandorius, 2017 m. I ketv.

buvo 2,2 proc. didesnė nei perkant pagal mėnesio, ketvirčio ir pusmečio trukmės pristatymo laikotarpio

sandorius (toliau – Ilgalaikiai sandoriai), o medienos granulių vidutinė svertinė kaina, perkant pagal savaitės

trukmės sandorius, 2017 m. I ketv. buvo 11,2 proc. didesnė nei perkant pagal Ilgalaikius sandorius.

1 lentelė. 2017 m. I ketv. prekyba Biržoje

Pirkėjų

skaičius

Tiekėjų

skaičius

Sandorių

kiekis, tne

Savaitės

trukmės

sandorių

svertinė kaina,

Eur/tne (visų

rūšių medienos

skiedra)

Ilgalaikių

sandorių

svertinė kaina,

Eur/tne (visų

rūšių

medienos

skiedra)

Savaitės

trukmės

sandorių

svertinė

kaina,

Eur/tne

(medienos

granulės)

Ilgalaikių

sandorių

svertinė

kaina,

Eur/tne

(medienos

granulės)

Atlikta

sandorių

Sandorių

vertė,

tūkst. Eur

Sausis 46 74 42388 163,13 146,33 293,54 269,10 699 6836,78

Vasaris 50 74 46258 160,51 148,59 298,02 268,31 487 6358,65

Kovas 41 59 34417 142,20 146,65 309,23 269,84 334 4161,84

Iš viso I

ketv. 55 81 123063 150,42 147,14 299,13 268,94 1520 17357,27

Šaltinis Komisija.

Pastebėtina, kad Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad

šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai bei šilumą ir elektros energiją bendrame

technologiniame cikle gaminantys gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudoja

biokurą, Biržoje 2017 metais privalo įsigyti – ne mažiau kaip 100 proc. biokuro kiekio.

2017 m. I ketv. Biržoje buvo įsigyta 95,2 proc. viso biokuro kiekio, t. y. 15,0 proc. daugiau nei

2016 m. I ketv., o likęs biokuro kiekis (4,8 proc.) buvo įsigytas pagal dvišales sutartis. Pažymėtina, kad

įsigytas (pirktas) biokuro kiekis konkretų mėnesį apskaičiuojamas pagal Biržoje arba dvišalius

sandorius šilumos tiekėjui pristatytą biokuro kiekį.

Biokuro kaina Biržoje 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėn. ženkliai nesiskyrė nuo 2016 m. biokuro

kainos Biržoje atitinkamais mėnesiais. Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje 2016 m. sausio mėn. buvo

153,66 Eur/tne, vasario mėn. – 149,23 Eur/tne, kovo mėn. – 147,30 Eur/tne. 2017 m. sausio mėn. vidutinė

dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, buvo 0,9 proc. arba 1,30 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina,

3 Svarbu paminėti, kad pagal biokuro biržoje per konkrečią sesiją sudaromą sandorį kuras tiekiamas tam tikrais mėnesiais ateityje.

6

už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius (atitinkamai 151,27 Eur/tne ir

152,57 Eur/tne). Vasario mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales sutartis buvo 2,7 proc. arba

4,19 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina, už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius

(atitinkamai 148,71 Eur/tne ir 152,91 Eur/tne). Kovo mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales

sutartis buvo 0,6 proc. arba 0,79 Eur/tne mažesnė nei biokuro, perkant Biržoje, kaina (atitinkamai

143,86 Eur/tne ir 144,65 Eur/tne).4

1 pav. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekis (tne) ir vidutinė biokuro kaina su

transportavimu (Eur/tne) 2017 m. I ketv.

Šaltinis Komisija.

Neženklų Biržoje ir dvišalių sandorių pagrindu įsigyto biokuro kainų skirtumą 2017 m. I ketv. lėmė

tai, kad dalis CŠTĮ ir NŠG dvišalių sandorių pagrindu įsigijo biokurą pagal ankščiau sudarytas dvišales

sutartis, pagal kurias perkamo biokuro kaina buvo mažesnė nei Biržoje. Detalesnė informacija apie dvišalių

sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainas pagal savivaldybes pateikiama priede.

4 Komisijos interneto puslapyje skelbiama šalies vidutinė kuro kaina skaičiuojama kaip atitinkamos biokuro rūšies geometrinis

svertinis vidurkis, eliminuojant ekstremalias reikšmes (mažiausią ir didžiausią), todėl ši kaina skiriasi nuo kainos, skaičiuotos

kaip sąnaudų ir kiekio santykis.

4,28 4,89 5,30

95,72 95,11 94,70

51440,2647984,41

46295,60

152,57 152,91

144,65151,27 148,72143,86

100

110

120

130

140

150

160

170

180

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

Sausis Vasaris Kovas

Kai

na,

Eu

r/tn

e

Bio

kuro

kie

kis,

tn

e

Energijos išteklių biržoje pirktas biokuro kiekis (proc.)Dvišalėmis sutartimis pirktas biokuro kiekis (proc.)Pirktas biokuro kiekis (tne)Vidutinė biokuro kaina perkant energijos išteklių biržoje, Eur/tneVidutinė kaina perkant pagal dvišales sutartis, Eur/tne

7

2. Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga

2.1. Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga

Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų parduodamo biokuro apimtis, naudotas

Herfindalio-Hiršmano indeksas (HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index)5, kuris rodo rinkos

koncentracijos laipsnį.

Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų Biržoje parduodamo biokuro apimtis,

2017 m. I ketv. HHI indekso reikšmė – 486,76 (pastebima nedidelė koncentracija). Pastebėtina, kad biokuro

tiekėjas, užėmęs didžiausią rinkos dalį (12,53 proc.), vertinant pagal Biržoje parduoto biokuro kiekį,

bendroje CŠTĮ ir NŠG rinkoje (vertinant biržoje ir pagal dvišalius sandorius parduoto biokuro kiekį) taip

pat buvo didžiausias tiekėjas – 11,96 proc..

2 pav. Biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje parduoto biokuro apimtis 2017 m. I ketv., proc.

Šaltinis Komisija.

2.2. Bendra biokuro rinkos apžvalga

2017 m. I ketv. CŠTĮ bei reguliuojami NŠG biokurą pirko iš 107 biokuro tiekėjų, iš kurių 24 tiekėjų

produkcija iš viso užėmė 75,33 proc. rinkos. Daugiausia biokuro pardavęs tiekėjas užėmė 11,96 proc.

rinkos, antras daugiausia pardavęs tiekėjas – 11,61 proc.

2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., CŠTĮ biokurą pardavusių tiekėjų skaičius sumažėjo 16,

o NŠG – 19.

Biokuro rinkos koncentracijos laipsnis pagal biokuro tiekėjų CŠTĮ ir NŠG parduodamo biokuro

apimtis 2017 m. I ketv. HHI = 455,48 (biokuro tiekimo rinkoje pastebima nedidelė koncentracija).

5 HHI lygus rinkos dalyvių kvadratų sumai. Jei HHI reikšmė mažiau nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu

HHI reikšmė svyruoja tarp 1000 ir 1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikšmė didesnė nei

1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis.

12,53

12,20

6,64

5,76

3,22

3,042,952,882,62

2,56

2,442,34

2,252,10

1,57

1,45

1,35

1,27

1,221,19

1,191,19

1,161,16

1,12

1,11

1,09

1,061,04

18,30

8

Dvidešimt keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užima ¾ rinkos, o likusią rinkos dalį pasidalijo net 83

tiekėjai. Kiti rinkos koncentracijos rodikliai buvo tokie6: C1 = 11,96 proc., C4 = 35,47 proc., C6 = 42,02

proc.

3 pav. 2017 m. I ketv. ir 2016 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūros pagal Biržoje ir dvišalių

sutarčių pagrindu parduoto biokuro apimtį, proc., palyginimas

Šaltinis Komisija.

Kaip matyti 3 pav., 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., biokuro tiekėjų rinkoje pastebimi

neženklūs pokyčiai: 2017 m. I ketv. tiekėjo A, užimama rinkos dalis didėjo nuo 6,60 proc. iki 11,96 proc.

99,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė energijos išteklių biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo

biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 147,95 Eur/tne, o pagal dvišales sutartis –

175,00 Eur/tne. Neženkliai pakito ir kitų didžiausių tiekėjų (tiekėjai B, C, D) 2017 m. I ketv. užimama rinkos

dalis, palyginti su 2016 m. tuo pačiu periodu:

- tiekėjas B patiekė 11,61 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv.

jo patiektas kiekis sudarė 7,15 proc., 100 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro

tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 142,61 Eur/tne;

- tiekėjas C patiekė 6,41 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. jo

patiektas kiekis sudarė 8,83 proc. 98,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro

tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 155,87 Eur/tne, o pagal

dvišales sutartis – 153,88 Eur/tne;

- atitinkamai tiekėjo D užimama rinkos dalis mažėjo nuo 6,87 proc. iki 5,48 proc. 100 proc. biokuro

šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu)

Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 157,85 Eur/tne; .

6 Koncentracijos rodikliai C1, C4, C6 – rodikliai, rodantys atitinkamai vieno, keturių ar šešių didžiausių rinkos dalyvių procentinę

dalį. Jei C1 daugiau kaip 40 proc., tai rinkoje yra dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis. Jei C4 yra daugiau nei 70 proc.

– rinka labai koncentruota.

Tiekėjas A11,96%(6,60%)

Tiekėjas B11,61%(7,15%)

Tiekėjas C6,41%

(8,83%)Tiekėjas D

5,48%(6,87%)

Tikėjai, užimantys

mažiau nei 5 proc. rinkos

64,53%(56,64%)

9

2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., 7,89 proc. punkto padidėjo mažesnių tiekėjų (užimančių

mažiau nei 5 proc. rinkos) rinkos dalis.

4 pav. pateikiama detalesnė informacija apie 2017 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūrą pagal

parduoto biokuro apimtis (proc.). Tiekėjai, užėmę mažiau nei 5 proc., bet daugiau nei 1 proc. rinkos,

2017 m. I ketv. pardavė 44,07 proc. viso biokuro kiekio.

4 pav. 2017 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu

parduoto biokuro apimtis, proc.

Šaltinis Komisija.

2 lentelėje pateikiami CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG perkamo biokuro koncentracijos rodikliai 2017 m.

I ketv.

2 lentelė. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu perkamo biokuro rinkos

koncentracijos rodikliai 2017 m. I ketv.

CŠTĮ Reguliuojami NŠG CŠTĮ kartu su NŠG

Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas

Pirktas biokuro kiekis, tne 42557,84 38764,76 39507,28 8882,42 9219,65 6788,32 51440,26 47984,41 46295,60

Biokuro tiekėjų skaičius 89 91 84 31 32 27 97 96 88

Biokuro tiekėjų, kartu

užimančių daugiau nei

75 proc. rinkos, skaičius 24 24 19 12 10 10 24 24 20

Biokuro tiekėjų,

užimančių daugiau nei 1

proc. rinkos, skaičius 30 27 22 22 21 20 26 28 24

HHI 488,54 496,53 560,03 572,59 708,40 944,62 436,88 446,94 508,08

C4 (keturių didžiausių

biokuro tiekėjų užimama

rinkos dalis, %) 37,62 35,87 38,57 34,16 43,81 51,19 35,06 35,25 36,24

C3 (trijų didžiausių

biokuro tiekėjų užimama

rinkos dalis, %) 31,55 31,73 34,14 27,23 34,92 43,78 28,99 29,39 31,69

C1 (didžiausio biokuro

tiekėjo užimama rinkos

dalis, %) 13,64 14,53 14,49 10,11 13,06 21,69 11,65 11,81 13,18

Šaltinis Komisija.

11,96

11,61

6,41

5,48

3,49

3,062,89

2,822,742,502,44

2,32

2,22

2,151,99

1,68

1,38

1,341,16

1,151,14

1,141,13

1,101,10

1,06

1,03

1,01

Užimantys mažiau nei 1 proc. rinkos

20,47

10

2017 m. I ketv. CŠTĮ pirktas biokuras sudarė 82,9 proc. viso pirkto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. ‒

81,7 proc. Atitinkamai NŠG pirktas biokuro kiekis 2017 m. I ketv. sudarė 17,1 proc., 2016 m. I ketv. –

18,3 proc.

Vertinant kiekine išraiška, 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG kartu nupirko 145 720,27 tne biokuro, t. y.

6,4 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv.: CŠTĮ 2017 m. I ketv. nupirko 120 829,88 tne biokuro, t. y.

8,0 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv., atitinkamai NŠG 2017 m. I ketv. nupirko 24 890,39 tne biokuro,

t. y. 0,6 proc. mažiau nei 2016 m. I ketv.

5 pav. 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro

kiekis (proc.) ir vidutinė mokėta kaina, Eur/tne

Šaltinis Komisija.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, bei

Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d.

nutarimu Nr. O3-759, viešai skelbia šių biokuro rūšių kainas: vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę

energijos išteklių biržos), vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę biokuro rūšių, kuriomis

neprekiaujama energijos išteklių biržoje), malkinės medienos, medienos granulių ir briketų. Vidutinę

atitinkamos rūšies biokuro kainą sudaro žaliavos įsigijimo ir transportavimo išlaidos.

82,7 80,8 85,3

17,319,2

14,7

51440,26

47984,4146295,60

152,86 153,09

144,21

152,44 152,62

144,68

120

125

130

135

140

145

150

155

160

165

170

8000

13000

18000

23000

28000

33000

38000

43000

48000

53000

58000

Sausis Vasaris Kovas

2017 m.

Kai

na,

Eu

r/tn

e

Bio

kuro

kie

kis,

tn

e

Reguliuojamų NŠG pirktas kiekis tneCŠTĮ pirktas kiekis tneCŠTĮ ir NŠG pirktas kiekis (tne)NŠG vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tneCŠTĮ vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tne

11

6 pav. Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekiai ir

vidutinė biokuro rinkos kaina su transportavimu 2017 m. I ketv.

* Biokuro kainos nurodytos su transportavimu, kainos skaičiuotos kaip atitinkamos biokuro rūšies sąnaudų ir kiekio santykis.

Šaltinis Komisija.

2017 m. I ketv. daugiausia (98,4 proc.) buvo nupirkta medienos skiedrų, 0,6 proc. medienos granulių,

0,6 proc. malkinės medienos ir 0,4 proc. medienos kilmės biokuro (pjuvenų, drožlių, biokuro mišinio ir kt.).

2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., vidutinė medienos skiedrų kaina (su transportavimu)

didėjo 1,5 proc., granulių kaina didėjo 0,3 proc., vidutinė malkinės medienos kaina didėjo – 12,1 proc., o

medienos kilmės biokuro – mažėjo 14,9 proc.

Vidutinė CŠTĮ ir NŠG naudotos malkinės medienos (žaliavos) kaina (be transportavimo) miškų

urėdijose 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 15,0 proc., o vidutinė biokuro (pirkto

Biržoje ir pagal dvišales sutartis) kaina (su transportavimu) 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv.,

padidėjo 0,5 proc. 2017 m. I ketv. didžioji dalis (95,2 proc.) biokuro buvo nupirkta Biržoje, kai tuo pačiu

laikotarpiu 2016 m. Biržoje buvo nupirkta 87,8 proc. viso biokuro kiekio. Biržoje formavosi konkurencinga

kaina, o biokuro pasiūla viršijo paklausą, todėl biokuro kaina, 2017 m. I ketv. palyginti su 2016 m. I ketv.

beveik nepakito.

7 pav. Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose Eur/m3 ir vidutinė Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ

Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina Eur/tne 2016 m. ir 2017 m. I ketv.

*Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne nurodyta su transportavimu.

Šaltinis Komisija, Generalinė miškų urėdija.

50611,41

47182,91

45589,26

151,59 151,77 143,73

283,25290,75 303,89

173,01 166,78 165,73

125,05 128,04 115,86

0

100

200

300

5000

15000

25000

35000

45000

55000

Sausis Vasaris Kovas

2017 m.

Kain

a, Eur/tn

e

Bio

kuro

kie

kis,

tn

e

Malkinė mediena, tneMedienos granulės, tneMedienos kilmės biokuras (medienos skeidros), tneVidutinė medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų) kaina, Eur/tneVidutinė medienos granulių kaina, Eur/tneVidutinė malkinės medienos kaina , Eur/tne

100110120130140150160

15

17

19

21

23

25

Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas

2016 m. I ketv. 2017 m. I ketv.

Vid

utin

ė bio

kuro

kaina,

Eur/tn

eKai

na,

Eu

r/m

3

Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose, Eur/m3 Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne

12

8 pav. matome CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje įsigyto medienos kilmės

biokuro7 vidutinės kainos priklausomybę nuo perkamo biokuro kiekio ir tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv.

Pastebėtina, kad net 31 įmonė iš 58 medienos kilmės biokurą pirko už didesnę nei Biržos kainą. Minėtos

31 energetikos įmonės pirkto medienos kilmės biokuro kiekis sudarė 59,8 proc. nuo viso per 2017 m. I ketv.

nupirkto medienos kilmės biokuro kiekio.

Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios CŠTĮ bei reguliuojamų NŠG mokamos vidutinės medienos

kilmės biokuro kainos 2017 m. I ketv. siekė 39,55 Eur/tne. Mažiausia vidutinė medienos kilmės biokuro

kaina 2017 m. I ketv. buvo 128,05 Eur/tne, didžiausia – 167,61 Eur/tne. Tiek už mažiausią, tiek už didžiausią

kainą biokuras buvo pirktas Biržoje. Perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo.

8 pav. Vidutinės medienos kilmės biokuro (pirkto Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu) kainos

priklausomybė nuo perkamo biokuro kiekio ir esamo tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv. (CŠTĮ ir

reguliuojamų NŠG rinka)*

* Vienas apskritimas – vienas šilumos gamintojas, jo dydis rodo nupirkto biokuro kiekį tne. Kuo didesnis nupirkto biokuro kiekis,

tuo didesnis apskritimas.

* Vidutinė Biržos kaina skaičiuota kaip medienos kilmės biokuro (skiedrų) sąnaudų (žaliava su transportavimu) ir kuro kiekio

(tne) santykis, kai biokuras buvo pristatytas pirkėjui (įvykdytas tiekimas), o ne nuo išteklių Biržoje sudarytų sandorių kiekio (tne),

pagal kuriuos dalis ar visas kuras bus pristatytas ateityje. Šaltinis Komisija.

7 Medienos kilmės biokuras – biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, žievė.

128,05

159,99

167,61

141,52

149,32

125

130

135

140

145

150

155

160

165

170

-1 4 9 14 19 24 29 34 39 44 49 54 59 64 69 74 79 84 89 94 99

Eur/

tne

Biokuro tiekėjų skaičius

Šilumos gamintojas X,

Šilumos gamintojas C,

Vidutinė energijos išteklių biržos kaina

Šilumos gamintojas Y,

Šilumos gamintojas A,

13

3. Geografinis pasiskirstymas

Lietuva yra suskirstyta į 10 apskričių. Šiuo metu Lietuvoje biokurą bent iš dalies naudoja daugiau nei

40 miestų šilumos tiekimo įmonės. Siekiant įvertinti CŠTĮ ir NŠG mokamas kainas už biokurą ir

konkurenciją tarp biokuro tiekėjų skirtinguose Lietuvos regionuose, 10 pav. pateikiami apibendrinti

duomenys.

2017 m. I ketv. skirtumai tarp biokuro kainų Lietuvos regionuose didėjo, palyginti su 2016 m.

IV ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro įsigijimo kaina 2017 m. I ketv. Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei

24 eurais, ankstesnį ketvirtį skirtumas siekė kiek daugiau nei 16 eurų, o 2016 m. I ketv. skirtumas siekė

kiek daugiau nei 36 eurus. Palyginti su 2016 m. IV ketv., 2017 m. I ketv. biokuro kaina didėjo visuose

Lietuvos regionuose. Biokuro kainos didėjimą daugiausia sąlygojo sezoniškumas, įtakos turėjo ir

regioniškumas, bei CŠTĮ ir NŠG pasirinkta biokuro pirkimo strategija. Už mažiausią kainą biokurą įsigijo

ūkio subjektai, Biržoje sudarę biokuro pirkimo-pardavimo sandorius rudens pradžioje, kuomet biokuro

kaina Biržoje buvo viena žemiausių. Daugiausiai biokuro 2017 m. I ketv. buvo nupirkta Vilniaus ir Kauno

apskrityse, mažiausiai – Tauragės apskrityje (žr. 10 pav.).

10 pav. CŠTĮ ir NŠG mokamos biokuro kainos (Eur/tne) 2017 m I ketv. Lietuvos apskrityse.

* Biokuro kainos (Eur/tne) pagal apskritis apskaičiuotos atsižvelgus į Komisijos turimus Biržoje ir dvišalių sutarčių

pagrndu pirkto biokuro duomenis,nurodytos įsktaitant transportavimo sąnaudas. Procentais nurodytas Biržoje pirktas biokuro

kiekis apskrityje.

Šaltinis Komisija.

14

Daugiausia už biokurą mokėjo Marijampolės ir Klaipėdos apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG. Svarbu

paminėti, kad Marijampolės apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG nepirko granulių, kurių kaina daug didesnė nei

kitų biokuro rūšių, Klaipėdos apskrityje pirktų granulių kiekis sudarė 1,7 proc. Klaipėdos apskrityje esantys

CŠTĮ ir NŠG Biržoje 2017 m. I ketv. pirko 98,7 proc., biokuro, Marijampolės apskrityje – 100 proc.

Pastebėtina, kad biokuro kaina Biržoje, Klaipėdos apskrityje 2017 m. I ketv. vidutiniškai siekė apie

159 Eur/tne, Marijampolės apskrityje –161 Eur/tne ir buvo didžiausios, palyginti su kitomis apskritimis.

Vienos mažiausių kainų formavosi Utenos ir Tauragės apskrityse, atitinkamai 140,29 Eur/tne, ir

147,04 Eur/tne. Biokuro kaina Biržoje Utenos regione, buvo žemiausia. Svarbu paminėti, kad CŠTĮ ir NŠG

pasirinkta biokuro pirkimo strategija turi įtakos vidutinei biokuro kainai. Utenos ir Tauragės apskrityse

esantys CŠTĮ ir NŠG didelę dalį biokuro (atitinkamai 80,0 proc., ir 89,7 proc.) reikiamo biokuro kiekio

įsigijo Biržoje, o likusią dalį biokuro dvišalių sutarčių pagrindu pirko už vidutiniškai 147,19 Eur/tne ir

152,24 Eur/tne) kainą.

Mažiausią (136,33 Eur/tne) kainą už biokurą mokėjo Šiaulių apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG.

99,8 proc. biokuro šioje apskrityje buvo nupirkta Biržoje, už vidutinę 136,26 Eur/tne kainą.

Kaip matyti 10 pav., daugiausiai biokuro Biržoje pirko Marijampolės (100 proc.), Šiaulių (99,8 proc.),

Vilniaus (99,4 proc.) ir Kauno (99,3 proc.) apskrityse esantys CŠTĮ ir NŠG, o jų mokėta kaina už biokurą

geriausiai atspindi biokuro kainą Biržoje šiose apskrityse.

CŠTĮ ir NŠG mokamų biokuro kainų skirtumai apskrityse susidarė dėl keleto priežasčių: biokuro

kainos, už kurią jis buvo perkamas pagal dvišales sutartis, Biržoje pirkto biokuro kiekio bei kainos

regionuose. Vidutinė Biržoje pirkto biokuro kaina 2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė nei perkant pagal

dvišales sutartis.

15

Išvados

Svarbiausi 2017 m. I ketv. rodikliai biokuro rinkoje:

● 2017 m. I ketv. biokuro nupirkta 145 720,27 tne už 21 867,72 tūkst. Eur, vidutinė kaina su

transportavimu – 150,07 Eur/tne.

● 2017 m. I ketv. Biržoje pirkto biokuro kiekis sudarė 95,2 proc. viso rinkoje pirkto biokuro kiekio,8

vidutinė kaina su transportavimu 150,18 Eur/tne, t. y. 1,6 proc. didesnė už pagal dvišales sutartis pirkto

biokuro kainą ir nepakito, palyginti su 2016 m. I ketv. (150,17 Eur/tne).

● 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., Biržoje bei dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro

vidutinė kaina su transportavimu beveik nepakito: 2017 m. I ketv. vidutinė biokuro kaina su transportavimu

buvo 150,07 Eur/tne, 2016 m. I ketv. ‒ 149,31 Eur/tne.

● 2017 m. I ketv. biokuro rinkoje koncentracija buvo nedidelė. Keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu

užėmė 35,47 proc. rinkos, didžiausias iš jų ‒ 11,96 proc.

● Didžiausio biokuro tiekėjo (bendroje CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG rinkoje) vidutinė kaina su

transportavimu (148,13 Eur/tne) buvo 1,3 proc. mažesnė nei bendra 2017 m. I ketv. rinkos vidutinė žaliavos

su transportavimu kaina (150,07 Eur/tne). 99,7 proc. patiekto biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje.

● 2017 m. I ketv. CŠTĮ pirkto biokuro kaina buvo 7,2 proc. mažesnė nei NŠG. Vidutinė reguliuojamų

NŠG pirkto biokuro kaina buvo 159,74 Eut/tne, CŠTĮ ‒ 148,14 Eur/tne.

● Rinkos koncentracijai nustatyti naudotas HHI indeksas, kuris rodo:

- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ ir NŠG koncentracijos laipsnį: CŠTĮ ir

reguliuojamų NŠG HHI indekso reikšmė 455,48;

- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė

506,57;

- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą reguliuojamiems NŠG, koncentracijos laipsnį - HHI

indekso reikšmė 626,96;

- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą Biržoje, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė

486,76.

● Nustatyta, kad perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo.

● Biokuro kainų skirtumas tarp Lietuvos regionų mažėjo: 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro

įsigijimo kaina Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei 24 eurais už tne, 2016 m. I ketv ‒ kiek daugiau

nei 36 eurais už tne. Skirtumą sąlygojo šilumos tiekėjų dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina ir

kiekis bei Biržoje pirkto biokuro kaina.

8 Procentinė dalis skaičiuota nuo pirkėjui pristatyto biokuro kiekio (tne), o ne nuo biržoje sudarytų sandorių kiekio (tne).

16

Priedai

Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 10 punktu teikia

apibendrintą informaciją apie kiekvienos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių šilumos tiekėjų,

reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo

biokuro vidutinę kainą (su transportavimo išlaidomis) pagal biokuro rūšį.

CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinė kaina (Eur/tne)

2017 m. I ketv.

Savivaldybė Medienos kilmės biokuras Malkinė mediena Medienos granulės

Varėnos r. 130,00 176,36

Ignalinos r. 147,86

Tauragės r. 88,23

Šilalės r. 154,81 146,29

Panevėžio m. /r. 137,30 199,79 226,56

Telšių r. 141,52

Raseinių r. 139,00

Alytaus r. 175,00

Prienų r. 147,73

Joniškio r. 146,34

Palangos m. 167,12

Šilutės r. 193,57 330,05

Molėtų r. 102,98

Šalčininkų r. 116,14

Lazdijų r. 177,93

Radviliškio r. 338,00 Šaltinis Komisija.