Civilinė teisė. Koliokviumas

2 tema

Nusistovėusi sutarčių sudarymo praktika patvirtina, kad sutartis sudaroma šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Ši nusistovėjusi bendroji taisyklė įtvirtinta CK 6.162 str. 1 d. (“Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais”).

Sutarties sudarymui ir galiojimui pakanka, kad šalys susitartų dėl jos esminių sąlygų. Todėl nėra reikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Jeigu jos v÷liau d÷l antraeilių sąlygų negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu tas sąlygas gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, dispozityvias teisės normas, papročius, teisės principus, tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pan. Kokios sąlygos yra esminės, o kokios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies ir jos pobūdžio.

Oferta laikomas pasiūlymas (tiek žodinis, tiek ir rašytinis) sudaryti sutartį Tam, kad pasiūlymas būtų pripažintas oferta, yra būtini du pasiūlymo požymiai (CK 6.167 str. 1 d.):

1) pasiūlymas turi būti pakankamai apibrėžtas (t. y. jo turinys turi būti toks, kad leistų kitai šaliai, gavusiai pasiūlymą, apsispręsti sudaryti sutartį vien remiantis šio pasiūlymo turiniu ir jai nebūtų reikalinga kita informacija.

2) išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu akcepto atveju (iš pasiūlymo turinio turi būti aišku, kad sutartis bus sudaryta, jeigu pasiūlymas bus priimtas, nes oferentas nekelia jokių kitokių papildomų sąlygų.

Ofertos rūšys: 1) Paprastoji (individuali) oferta (tai tokia oferta, kai pasiūlymas sudaryti sutartį adresuojamas konkrečiam asmeniui ar asmenims);

2) Viešoji oferta (tai tokia oferta, kuri adresuota neapibr÷žtam asmenų ratui). Kai kurios sutartys sudaromos panaudojant viešąją ofertą (pvz., viešo konkurso paskelbimas (CK 6.947 str.), viešas atlyginimo pažadėjimas (CK 6.945 str.), aukciono paskelbimas (CK 6.419 str.) ir pan. Atskirais atvejais viešąja oferta taip pat gali būti pripažinti konkliudentiniai veiksmai (pvz., prekių išdėstymas vitrinoje), reklama ir pan. Vadovaujantis CK 6.171 str. 1 d. viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį. išimtys numatytos CK 6.352 str., pagal kurį daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose laikomas viešąja oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.

Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertos adresatas (akceptantas) (CK 6.168 str. 1 d.). Jeigu akceptantas, gavęs ofertą, ją akceptuoja, sutartis laikoma sudaryta. Jeigu oferta yra viešoji, tai ji įsigalioja nuo to momento, kai ji viešai paskelbiama (pvz., atspausdinama laikraštyje, pranešama per radiją, televiziją ir pan.).

Ofertos atšaukimas (CK 6.169 str.). Gali būti atšaukta, jeigu ofertos adresatas pranešimą apie atšaukimą gauna dar neišsiuntęs akcepto. Oferento pranešimas apie ofertos atšaukimą turi pasiekti akceptantą iki pastarajam išsiunčiant akceptą. Todėl oferentas netenka teisės atšaukti ofertą, jeigu šalys bendravo žodžiu, pavyzdžiui, telefonu, ir apie akceptą oferentui buvo iš karto pranešta po ofertos pateikimo (CK 6.174 str. 2 d.).

Oferentas taip pat nebegali atšaukti ofertos, jeigu joje buvo numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (CK 6.173 str. 3 d.).

Ofertos panaikinimas (CK 6.168 str. 2 d.). Jeigu oferta yra neatšaukiama – gali būti panaikinta, jeigu ofertos adresatas pranešimą apie jos atsiėmimą gauna anksčiau negu pačią ofertą arba tuo pačiu metu (kartu su oferta). Oferta yra neatšaukiama: 1) jei ji nurodyta, kaip neatšaukiama; 2) jei ofertos adresatui buvo protinga laikyti ofertą kaip neatšaukiamą ir ofertos adresatas atitinkamai veikė. Taigi yra du atvejai, kai oferentas negali atšaukti ofertos. Pirma, oferentas negali atšaukti ofertos, jeigu joje yra nustatytas terminas jai akceptuoti arba yra kitokiu būdu nurodyta, jog ji yra neatšaukiama. Gali būti, kad ofertoje konkretus jos akceptavimo terminas nenurodytas, tačiau iš ofertos turinio matyti, kad ji yra terminuota (pvz., nurodyta: “lauksime Jūsų atsakymo”). Tokiais atvejais laikoma, kad akceptavimui

yra nustatytas protingas terminas, todėl per šį protingą terminą jos atšaukti negalima. Ofertos pabaiga. Oferta netenka galios, kai ji atmetama.

3 tema

Esant ikisutartiniams santykiams taikytina deliktinė atsakomybė, nebent, įvertinus aplinkybes, būtų nustatyta, kad ir esant ikisutartiniams santykiams jau egzistuoja koks nors konkretus vienos šalies kitos šalies atžvilgiu prisiimtas įsipareigojimas.

Būtini preliminariosios sutarties elementai: Suderinta šalių valia (consensus ad idem);Pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimasSusitarimo išreiškimas rašytine forma, formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančiaTerminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis

Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, - per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada (pvz., kai leidžia pamąstyti dėl akcepto; tai netaikoma ir sudarant realines sutartis, nes šios sutartys laikomos sudarytos nuo tam tikrų veiksmų (pvz., daikto perdavimo) atlikimo momento. Akceptavimo terminas gali būti nurodytas ir įstatyme. Pavyzdžiui, CK 6.184 str. 1 d. numatyta, kad sudarant viešąsias sutartis, jeigu šalis, kuriai nusiųsta oferta, privalo sudaryti sutartį, tai ši šalis per 14 dienų nuo ofertos gavimo turi atsiųsti kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba apie atsisakymą akceptuoti, arba apie akceptavimą kitomis sąlygomis (nesutarimų protokolą). Akceptantas pranešimą apie akceptavimą privalo išsiųsti tokiu apskaičiavimu, jog, atsižvelgiant į naudojamas ryšio priemones, šis pranešimas pasiektų oferentą prieš pasibaigiant nustatytam akceptavimo terminui.

Pavėluotas akceptas. Galioja bendroji taisyklė, jog pavėluotai gautas akceptas nesukuria teisinių padarinių. Tačiau yra ir išimčių. 1) Pavėluotas akceptas galioja, jei oferentas nedelsdamas praneša apie gavimą akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą (CK 6.176 str. 1 d.). Taigi tokiu atveju akcepto galiojimas priklauso nuo oferento valios – jeigu oferentas, gavęs pavėluotą akceptą, nedelsdamas informuoja akceptantą, jog jis sutinka ir su pavėluotu akceptavimu, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai akceptas, nors ir pavėluotai, pasiekė oferentą. Ir priešingai, - oferento neveikimas, tyl÷jimas, gavus pav÷luotą akceptą, reiškia sutarties nesudarymą. 2) Jeigu akceptas buvo išsiųstas laiku (pvz., tai matyti iš laiško ar kito rašytinio pranešimo), ir normaliomis aplinkybėmis oferentas jį būtų gavęs laiku, tai pavėluotas akceptas galioja, jei oferentas nedelsdamas nepraneša akceptantui, jog jis laiko ofertą netekusia galios (CK 6.176 str. 2 d.).

Akceptas su išlygomis Atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta (CK 6.178 str. 1 d.). Akceptas privalo būti besąlyginis, visiškas, aiškus ir atitikti ofertos sąlygas. Priešpriešinę ofertą oferentas gali akceptuoti arba atsisakyti akceptuoti bendrais pagrindais.

Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo panaikinimą (atšaukimą) oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja (CK 6.177 str.).

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

» Reikalavimai prievolės (sutarties) dalykui: › turi būti apibrėžtas; › turi būti teisėtas; › turi būti įmanomas; › turi būti kreditoriaus ar trečiojo asmens interesas.

4 tema

Sutarties formai yra taikomos bendros CK taisyklės, numatytos sandorių formai (CK 6.192 str. 1 d.). Bendrosios sandorių formos taisyklės nustatytos CK 1.71-1.77 str.

Teisinė sandorių registracija. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (pvz., hipoteka atsiranda tik nuo šio sandorio įregistravimo hipotekos registre). Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytin÷s formos ar notarin÷s formos (CK 1.77 str.). Notarin÷s formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. Jeigu šalys susitar÷ d÷l sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma (CK 6.192 str. 5 d.).

Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos (CK 6.196 str.).

(CK 6.185 str.). Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

Esmine šalių nelygybė (CK 6.228 str.). Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteik÷ kitai šaliai perdėtą pranašumą. Akivaizdi ir aiški šalių tarpusavio prievolių nelygybė turi būti jau sutarties sudarymo metu. Šalių tarpusavio prievolių disproporcija turi būti esminė – šalių padėtis turi būti tiek nelygi, jog protingas žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nebūtų sudaręs. Todėl ta aplinkybė, kad tam tikros sąlygos yra labiau palankios vienai šalia, pvz., daiktas nupirktas mažesne nei rinkos kaina, dar nėra pakankamas pagrindas remtis esmine šalių nelygybe.

Sutarčių pabaiga: Sutartis neapibrėžtam terminui (CK 6.199 str.) » Šalių susitarimas / atleidimas nuo vykdymo (CK 6.129 str.) » Iš anksto numatomas sutarties nevykdymas (CK 6.219 , 6.220 str.)

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimasNustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.

5 tema

6.716 str. 1 d. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Paslaugų teikimo sutarties specifika yra ta, kad šią sutartį paprastai privalo vykdyti pats teikėjas (CK 6.717 str.). Jis turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą įvykdymą lieka atsakingas klientui.

Sutarties dalykas. Sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Teisės doktrinoje skiriami du pagrindiniai paslaugų sutarties dalyko požymiai, leidžiantys sutartį atskirti nuo kitų panašaus pobūdžio sutarčių. Tai nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu, bei negalėjimas garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta.

Sutarties šalys: įgaliotinis privalo pats asmeniškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atlikti konkrečius teisinius veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus. CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliotojo nurodymai turi būti teisėti, įvykdomi (esamomis faktinėmis aplinkybėmis įmanomi įvykdyti) ir konkretūs (ganėtinai aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžti), priešingu atveju įgaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo. įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti asmeninių ir įgaliotojo

interesų konfliktų (CK 6.760 str. 1 d.). ši įstatymo norma reiškia, kad būdamas protingas ir atidus įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi įgaliotojas, t. y. įgaliotinis įgyvendinti pagal sutartį gautus įgaliojimus turi tarsi veikdamas pats už save (savo interesais). Dėl to įgaliotinis gautais įgaliojimais negali piktnaudžiauti siekdamas sau naudos įgaliotojo sąskaita. Šia prasme CK 2.134 straipsnio 1 dalis numato draudimą atstovui sudaryti sandorius su pačiu savimi, su savo artimaisiais giminaičiais, taip pat su asmeniu, kurio atstovu tuo metu jis yra.

6 tema

Rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą, kurio metu sukuriamas rezultatas, savo rizika pagal užsakovo užduotį.Rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.

Rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti. Jos tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Sprendžiant klausimą, kokia sutartis sudaryta tarp šalių - ar atlikti konkrečius statybos darbus, ar pastatyti visą objektą - turi būti įvertinta, ar su vienu rangovu pasirašytos sutartys dėl projektavimo, pamatų, sienų, įrangos, konstrukcijų, stogo, langų, durų ir kitų pagrindinių statybos darbų atlikimo objekte, ar užsakomi ir atliekami papildomi darbai (sutvarkyti teritoriją ir kt.), ar buvo samdyti objekto statybos darbams atlikti kiti asmenys, jeigu taip, tai kas ir kokia tvarka juos pasitelkė, kas užsakė projektinę dokumentaciją, ir kieno vardu buvo išduoti leidimai ar kiti būtini statybos normatyviniai dokumentai. Jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Gali būti sudaroma konkreti/tvirta ar apytikrė sąmata. Sąmata privaloma statybos rangos sutartyje.Jeigu sutartyje nurodyta apytikrė darbų kaina ir jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas - sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų arba medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės.Tokios teisės nėra, jei tas aplinkybes rangovas sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti arba rangovas buvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo riziką.

Jei yra svarbių priežasčių, užsakovas verslininkas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo savo pasirinkimu reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.Reikalavimą dėl neatlygintino trūkumų pašalinimo, kai trūkumai gali kelti grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, užsakovas ar jo teisių perėmėjai turi teisę pareikšti per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, įrenginys ar kitoks statinys, - per dešimt metų nuo darbų rezultato priėmimo momento. Šis reikalavimas gali būti pareikštas nepaisant to, kada išaiškėjo trūkumai, taip pat, jei jie buvo nustatyti pasibaigus garantiniam laikui.

Garantiniai terminai: Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų - esant tyčia paslėptų defektų.

Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Ieškinio senatis dėl darbų tūkumų. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Nuo pretenzijos pareiškimo per vienerius metus būtina kreiptis į teismą, jei Rangovas nepripažįsta pretenzijos.

Vykdant rangos sutartį ypač svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, tačiau ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

Savigynos priemonės: Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį yra suteikiama teisė vienai šaliai sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdys savo prievolių. Tai yra galimybė užsakovui nemokėti rangovui už atliktus darbus. Tačiau sutarties įvykdymo sustabdymas yra savigynos forma, todėl pagal CK 6.207 straipsnio 3 dalį tokia savo teise sutarties šalis privalo naudotis protingai ir sąžiningai bei ja nepiktnaudžiauti. Be to, CK 6.58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, jei kita šalis negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Atsakomybė už daikto trūkumus jį parduodant: Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas, ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.