Dainuojamoji tautosaka

Turinys

Dainuojamoji tautosakaDainuojamosios tautosakos skirstymas

Asmens ir šeimos gyvenimo dainos Visuomeninio gyvenimo dainosKasmetinių darbų ir papročių

dainosRaudos

SutartinėsLietuvių liaudies dainų skirstymas

Dainų svarba

Giesmės

Liaudies dainose lietuviai išreiškšdavo jausmus, nepaprastus gyvenimo nuotykius. Dainos buvo kuriamos įvairiomis temomis. Jose buvoapsakyta itin daug patirtų ar nepatirtų gyvenimo istorijų, todėl lietuvių liaudies dainos padeda mums sužinoti apie savo praeitį.

Dainuojamoji tautosaka

Tai vienintėlė tautosakos rūšis, kurioje liaudies kūryba išreiškiama sujungiantmuziką ir tekstą – dainuojant.

Dainuojamoji tautosaka

Smulkiojitautosaka

Pasakojamoji tautosaka

Dainuojamoji tautosaka užima

didžiąją dalį tautosakos

Dainuojamoji tautosaka skirstoma į :

DarboApeiginės

Kalendorinės

VestuvinėsKrikštynųŠeimosMeilės

KarinėsSukilim

ųKovų

Kasmetinių darbų ir papročių

dainas

Asmens ir šeimos gyvenimo dainas

Visuomeninio gyvenimo dainas

Sutartinės

RaudosGiesmės

Asmens ir šeimos gyvenimo dainos

Asmens ir šeimos gyvenimo dainos sudaro didžiausią lietuvių dainų dalį.

Tokias dainas patogu suskirstyti

pagal žmogaus gyvenime įvykusius gyvenimo tarpsnius,

todėl skirstomos į krikštynų, meilės, vestuvines, šeimos

dainas.

Visuomeninio gyvenimo dainos

Visuomenės gyvenimo dainos yra taip pat labai įvairios. Gausiausios iš jų yra karo dainos. Daugumą

visuomenės gyvenimo dainų galima vadinti ir

istorijos (praeities) dainomis: jos apdainuoja

reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius,

laikotarpius, retkarčiais – konkrečias įvykių vietas,

veikėjus.

Kasmetinių darbų ir papročių dainos

Kasmetinių darbų dainos: žmonės priklausomai nuo nuotaikos, metų laiko, noro ir darbo rūšies dirbdami darbus dainuoja įvairiausias dainas. Kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkė savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti.

Kasmetinių papročių dainos: Dainos, susijusios su kasmetinėmis šventėmis, papročiais, neplačiai paplitusios. Šios dainos daugiausiai dainuojamos per adventą, Šventas Kalėdas, Jurgines, Šventas Velykas, Pajurgines ir užgavėnes.

Rauda Tai toks dainuojamosios tautosakos žanras, kuriame reiškiamas sielvartas netekus artimo žmogaus ar kuriuo kitu tragišku, skausmingu gyvenimo momentu (per laidotuves, vestuves, sudegus namams).

Svarbiausi raudos bruožai :

Kūkčiojimas

Dažniausiai atliekama moterų

Gausu sušukimų, klausimų, pakartojimų

Išreiškiami jausmai

Tai muzikos kūrinys, kuriuo norima pasiekti

Dievą.

Giesmės yra nuo senų laikų kuriamos, joms rašoma melodija. Jų tekstai spausdinami

giesmynuose. Giesmes gieda choras, pavieniai solistai, giesmininkai.

Giesmė

Sutartinės – Tai daugiabalsinės lietuvių liaudies dainos.

Sutartinės

2010 m. lapkričio 16 d. UNESCO oficialiai įtraukė lietuviškas sutartines į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą

Pagrindiniai sutartinių bruožai :Labai mažai žodžių, jie kartojasi

Melodijos trumputės ir siauros apimtiesGausu garsažodžių, priedainiųMelodija ritminga ir harmoninga

Lietuvių liaudies dainos dar skirstomos pagal regionus į keturias pagrindines šakas:

AukštaičiųSuvalkiečių ŽemaičiųDzūkų

vyrauja mažoras

Paprasta kalba

Savitas, laisvas

dainavimas

Melodingos Skambios

Įvairios

Minorinės

Vienbalsės

Dvibalsės

Švelnios

Tribalsės

Lietuva nuo seno garsėja kaip dainų ir dainininkų kraštas. Šios dainos, paliktos protėvių, yra didelis turtas, kuris atskleidžia poetišką ir gražų jų kūrėjų jausmų pasaulį, pasakoja, kaip senais laikais žmogus gyveno, dėl ko džiaugėsi ar liūdėjo, kur ieškojo tvirtybės ir jėgų.

Daina – vienas iš seniausių kūrinių

Ačiū už dėmesį

Darbą parengė

1F klasės mokiniai :

Emilija Dryžaitė Aistė AgapovaitėKasparas Dryžas

Kristijonas Rėklaitis