Dalyvavimas savanori akoje veikloje: situacija ir

86

Ernesta Butkuvienë

Dalyvavimas savanoriðkoje veikloje:situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-øjø

Santrauka. Studijos tyrimo tikslas – iðtirti dalyvavimo nevyriausybiniø organizacijø savanoriðkoje veikloje situacijà ir

tendencijas. Remiantis socialinio kapitalo (R.D. Putnam) ir socialiniø mainø (P. Blau) teorijomis analizuojamas dalyvavi-

mo nevyriausybiniø organizacijø savanoriðkoje veikloje reiðkinys, pabrëþiant dalyvavimo galimybes besikurianèios pilietinës

visuomenës sàlygomis. Atskirai aptariami savanoriðkos veiklos motyvaciniai aspektai.

Pateikiami ir interpretuojami empirinio tyrimo duomenys: kiekybinë tyrimo dalis, kurioje analizuojami 2003 m. atlik-

to Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojø visuomeninio aktyvumo tyrimo rezultatai ir 2004 m. atlikta kokybinë tyrimo

dalis, kurià sudaro 10 pusiau struktûrizuotø interviu su nevyriausybiniø organizacijø atstovais (ekspertais) medþiaga.

Remiantis atlikta studija galima teigti, kad dalyvavimo savanoriðkoje veikloje pasyvumà Lietuvoje lemia: nestabili

gyventojø ekonominë padëtis, individualistinis màstymas, sovietinio laikotarpio paveldas, nevyriausybiniø organizacijø veiklos

silpnumas. Teigiamas poþiûris á savanoriðkà veiklà pirmiausiai strategiðkai turëtø bûti formuojamas nevyriausybinëse orga-

nizacijose. Taèiau ne maþiau svarbus ir potencialiø savanoriø pilietinës savimonës lygmuo, vertybiniai aspektai bei valdþios

institucijø poþiûris á neapmokamà darbà.

Ávadas

Nepriklausomybës atkûrimas Lietuvoje lëmëpokyèiø pradþià visose visuomenës veiklos srityse:socialinëje, ekonominëje, politinëje ir kultûrinëje.Ásitvirtinant demokratinëms idëjoms ðalyje, atsive-ria naujos galimybës pilieèiams aktyviai dalyvautivisuomeninëje veikloje. Dalyvavimas visuomeninëjeveikloje yra vienas pagrindiniø demokratinës visuo-menës bruoþø. Vienas ið svarbiausiø visuomeniniodalyvavimo apraiðkø – savanoriðka veikla nevyriau-sybinëse organizacijose (toliau NVO).

Taèiau praëjus penkiolikai metø po nepriklau-somybës atkûrimo Lietuvoje, vis dar maþa ðalies gy-ventojø dalis dalyvauja savanoriðkoje veikloje. Re-miantis SIC Gallup Media 1998 m. atlikto naciona-linio tyrimo „Nevyriausybinës organizacijos Lietu-voje“ duomenimis, tik 9 proc. Lietuvos gyventojø

dirbo savanoriðkà darbà, o 1999 m. ir 2000 m. atlik-tø tyrimø metu ðis skaièius siekë 13,6 proc., o tailiudija apie neþymius dalyvavimo savanoriðkojeveikloje pokyèius1 (Juknevièius, Savicka 2003; 150).Tai rodo, jog ðalyje yra didelis ir menkai iðnaudotassavanoriðkumo rezervas, vienas ið svarbiausiø bû-dø spræsti visuomenës problemas bei ðalinti darborinkos trûkumus. Kita vertus, savanoriðkumas, kaiptam tikras asmens bruoþas, yra skatintina pilietinëdorybë, bûtina visuomeninio gyvenimo plëtrai.

Studijos hipotezës:

1. Dalyvavimas NVO savanoriðkoje veiklo-je yra efektyvus bûdas pilieèiams dalyvautisprendþiant socialines problemas.

1 1998 m. Nevyriausybiniø organizacijø informavimo ir paramos centro uþsakymu atlikto nacionalinio tyrimo „Nevyriausybinës

organizacijos Lietuvoje“ bei 1999 m., 2000 m. EVTG uþsakymu atliktø tyrimø duomenys. Tyrimus atliko SIC Gallup Media.

Pol i t ikos sociologi ja Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358

87

2. Individo lygmenyje savirealizacijos irbendravimo poreikiai yra svarbiausi veiks-niai, lemiantys savanoriðkos veiklos pasi-rinkimà.

3. Materialiniø rûpesèiø ir materialistiniøvertybiø dominavimas ðiandieninëje Lie-tuvos visuomenëje lemia pasyvø pilieèiødalyvavimà savanoriðkoje veikloje.

4. Savanoriðkumo iðtekliais besiremianèiosNVO neturi savanorystës populiarinimoir stiprinimo visuomenëje strategijos.

1. Dalyvavimo savanoriðkoje veikloje teorinës prielaidos

Dalyvavimas – bûdas, kuriuo bendruomenësnarys ar pati bendruomenë veikia ekonominius, so-cialinius, kultûrinius ir politinius procesus, susiju-sius su savo gyvenimu (Matonytë 2002; 8). Svarbiau-sia dalyvavimo prielaida yra ágalinimas dalyvautibendruomenës gyvenime. Ágalinimas suvokiamaskaip laisvos asmens raiðkos átvirtinimas, iniciatyvospalaikymas ið virðaus, skatinimo veikla, pripaþintøautoritetø parama bendruomenës nariø iniciatyvai(Matonytë 2002; 7). Dalyvavimas palankiausiai re-alizuojamas pilietinës visuomenës sàlygomis. Tai –asmens, kaip bendruomenës nario, arba paèios ben-druomenës dalyvavimas priimant sprendimus visuo-menës veiklos srityse.

Visuomenës organizuotumà ar jos atskirø gru-piø sutelktumà, normas, taisykles iðsamiai apibûdi-na socialinio kapitalo sàvoka. Socialinis kapitalas –

tai tokios socialiniø organizacijø ypatybës, kaip san-

tykiø tinklai, normos ir pasitikëjimas, kurie palengvi-

na bendradarbiavimà (Putnam 2001; 219). Toks so-cialinis kapitalas yra vieðoji gërybë, skirtingai nuoekonominio kapitalo, kuris paprastai yra privati gë-rybë. Todël socialinis kapitalas yra prieinamas pla-èiajai visuomenei, kadangi nëra ribojamas tokiøveiksniø, kaip socialinis statusas, iðsimokslinimas,pajamos ir pan. (Putnam 2001; 223).

Pasitikëjimas yra vienas svarbiausiø socialiniokapitalo komponentø. Taèiau pastaruoju metu dau-gelyje visuomeniø pastebimos nepasitikëjimo ten-dencijos tiek þmonëmis, tiek visuomeninëmis insti-tucijomis. Pasak Vytauto Kavolio, amerikieèiø at-

liktø apklausø duomenimis, nepasitikintieji ne to-kie aktyvûs politinëse institucijose, jie maþiau daly-vauja rinkimuose ir yra ne tokie aktyvûs visuome-nës nariai (Kavolis 1997; 14).

Tikëtina, kad Lietuvos atveju nepasitikëjimokitais didëjimà didele dalimi lëmë sovietinëje siste-moje formuoti poþiûriai ir elgesio bûdai. Dël grieþ-tos vieðojo gyvenimo kontrolës daugelis save iðreikð-davo tik artimiausioje aplinkoje, o tai ugdë nepasi-tikëjimà kitais, ypaè nepaþástamais þmonëmis. Ða-lyse, turinèiose ilgametes demokratines tradicijas,pilieèiai jungiasi á organizacijas, kad praplëstø savoakiratá, iðreikðtø save ir ágytø naujø þiniø. Pokomu-nistinëse visuomenëse daþniau apsiribojama siau-ru paþástamu ratu, vengiama dalyvauti visuomeni-nëse organizacijose (Howard 2002; 163).

Roberto D. Putnamo nuomone, svarbus, pasi-tikëjimà didinantis, veiksnys yra þmoniø savanorið-kas bendradarbiavimas bendroje veikloje, kuriojeiðreiðkiami spontaniðki, t.y. nepaveldëti ir nepriva-lomi interesai. Kuo daugiau pasitikëjimo bendruo-menëje, tuo didesnio bendradarbiavimo galima ti-këtis ið jos nariø. Antra vertus, bendradarbiavimaspats savaime skatina pasitikëjimà. Socialinis pasiti-këjimas gali kilti ið dviejø vienas su kitu susijusiøðaltiniø: savitarpiðkumo normø ir pilietinio anga-þuotumo tinklø. Akcentuotinas bendrasis savitar-piðkumas, kuris ávardija besitæsianèius mainus, ap-imanèius abipusá tikëjimà, kad uþ dabar suteiktà pa-slaugà bus atlyginta ateityje. Veiksminga bendrojosavitarpiðkumo norma paprastai siejama su tankiaissocialiniø mainø tinklais (Putnam 2001; 225–228).Robertas D. Putnamas skiria du tinklø tipus – ver-tikalius bei horizontalius. Vertikalûs tinklai yra or-ganizuoti hierarchiðkai ir remiasi kontrole, todël ne-gali átvirtinti pasitikëjimo ir bendradarbiavimo. Ho-rizontalûs tinklai, kuriuose santykiai pagrásti ben-dradarbiavimu, atspindi pilietiná susigrupavimà irpilietiná dalyvavimà.

Dalyvavimo savanoriðkoje veikloje ypatumaianalizuojami ir socialiniø mainø teorijoje. PeterisBlau teigia, kad socialiniai mainai, vykstantys so-cialiniame gyvenime, neapsiriboja tik materialausatlygio gavimu ir pirminiø poreikiø patenkinimu.Svarbiausi socialiniø mainø proceso aspektai: pri-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos sociologi ja

88

paþinimas, ásipareigojimas, paramos ar pagalbos su-teikimas. Yra daugybë prieþasèiø, kuriø skatinamiindividai jungiasi á asociacijas. Vienas esminiø mo-mentø socialiniø mainø procese – atlygis (nebûti-nai materialus), abipusis ásipareigojimas, kuris ið-laikytø ir sustiprintø mainø santykius tarp procesodalyviø (Ritzer 1996; 412–413).

Apibendrinant teorines áþvalgas, taikytinasNVO savanorystei tirti, dera pabrëþti, kad pilieti-nës visuomenës akcentas – pilieèiø dalyvavimas vi-sose visuomenës veiklos srityse. Esminis pilietinësvisuomenës bruoþas – ne tik domëjimasis visuome-nës problemomis, bet ir aktyvus, motyvuotas daly-vavimas jas sprendþiant.

Pasak Mary Morris, sunku iðskirti vienà ar ki-tà motyvà, lemiantá apsisprendimà dalyvauti sava-noriðkoje veikloje. Neretai visuomeninio aktyvumoprieþastis – konkreti situacija, skatinanti ieðkoti sa-virealizacijos galimybiø nevyriausybinëse organiza-cijose. Mary Morris ávardija tris grupes motyvø, ku-rie gali lemti savanoriðkos veiklos pasirinkimà:

� asmeninis apsisprendimas padëti þmo-nëms, palengvinti kanèià, suteikti dþiaugs-mo þmogaus egzistencijai;

� siekis sumaþinti ir panaikinti neteisybæ;� noras patenkinti savirealizacijos porei-

kius, dalyvaujant ne namø aplinkos uþsië-mimuose (Morris 2000; 194).

Bobbie Turniansky ir Julie Cwikel nagrinëjamotyvacijos klausimà, pasitelkdami Izraelio Kibbutzsavanoriðkø bendruomeniø pavyzdá, kuriø bendruo-meniðkumo pagrindà sudaro savanoriðka veikla tiekbendruomenës viduje, tiek ir uþ jos ribø. Atsiþvel-giant á ðiø bendruomeniø veiklos studijas, skiriamosfunkcijos, kurios ágyvendinamos remiantis dalyva-vimu savanoriðkoje veikloje:

� vertybiø iðraiðkos funkcija: poreikis paro-dyti, átvirtinti svarbias individui vertybes;

� þiniø funkcija: poreikis ágyti ir átvirtinti þi-nias, gebëjimus;

� instrumentinë funkcija: poreikis patenkintiutilitarinius interesus: karjeros galimybes,naudingø kontaktø uþmezgimà.

� socialinio reguliavimo funkcija: poreikisdalyvauti svarbiuose visuomenës proce-suose, noras palaikyti gerus santykius sugrupës nariais;

� ego–gynybinë funkcija: savanorystë pade-da savanoriui spræsti asmenines proble-mas;

� asmeninio tobulëjimo funkcija: daugybëpsichologiniø tobulëjimo bûdø (Turnians-ky, Cwikel 1996; 300–4).

Bobbie Turniansky ir Julie Cwikel teigia, kadindividai padeda vieni kitiems, kadangi individø elg-sena remiasi iðlaidø minimizavimo ir atlygio mak-simizavimo principu, siekiant gauti kuo geresná re-zultatà; altruistinio veiksmo pasirinkimà lemia in-divido vertybinës orientacijos, kurias lemia visuo-menëje vyraujanèios vertybës ir asmeninë savivo-ka; altruistinio veiksmo raiðkà gali paskatinti tamtikros kultûrinës sàlygos egzistuojanèios konkreèio-je visuomenëje; altruizmas yra genetiðkai paveldi-mas (Turniansky, Cwikel 1996; 303). Altruizmoraiðkos lygmuo priklauso nuo konkreèioje visuome-nëje kultûriðkai susiklosèiusio poþiûrio á altruistináveiksmà. Taèiau daþnai já lemia individualios vertybi-nës nuostatos, kiekvieno individo savimonës lygmuo.

Motyvacija savanoriðkai veiklai siejasi su po-reikiø tenkinimo galimybëmis. Abrahamas Maslowakcentuoja poreikiø tenkinimo hierarchiðkumà irteigia, kad aukðtesniøjø poreikiø (meilës, pagarbos,savigarbos ir savirealizacijos poreikiai) patenkini-mas tampa ámanomas tik patenkinus þemesniuo-sius (fiziologiniai –maisto, oro, vandens, miego ir sau-gumo poreikiai) (Jordanas, Ochman 1998; 31–3).Clayton Alderfer skiria tris poreikiø pakopas: eg-zistencijos, giminystës, augimo (EGA). Skirtingainei Abrahamo Maslowo hierarchinëje poreikiø sis-temoje, ðiame modelyje poreikiø nuoseklumas në-ra akcentuojamas –nepatenkintas poreikis gali bûtipatenkintas aukðtesniø poreikiø lygmenyje (http://www.netmba.com/mgmt/ob/motivation/erg).

Poreikiai yra átakojami ir vertybiniø nuostatø,pastarosios lemia pilietinio aktyvumo lygá. Ronal-das Inglehartas teigia, kad Vakarø ðalyse per pasta-ruosius deðimtmeèius vyko sparti vertybiniø orien-tacijø kaita, pasireiðkianti auganèiu individualiza-cijos laipsniu. Daugelyje Vakarø Europos industri-niø ðaliø po Antrojo pasaulinio karo iðaugæs eko-nominis saugumas, þmoniø iðsilavinimo lygis bei de-mokratiniø sàlygø uþtikrinimas lëmë vertybiø kaitànuo „materialistiniø“ vertybiø (visø pirma pabrë-


89

þianèiø ekonominá ir fiziná saugumà) prie „postma-terialistiniø“ vertybiø, tokiø kaip saviraiðka, savi-garba, noras bûti naudingu visuomenei (Inglehart1990). Pasyvus pilieèiø dalyvavimas savanoriðkojeveikloje leidþia daryti prielaidà apie materialistiniøvertybiniø orientacijø vyravimà mûsø ðalyje.

Apibendrinant savanoriðkos veiklos pasirinki-mo motyvø analizæ, svarbu pabrëþti, kad tokios veik-los pasirinkimas priklauso nuo to, kokie poreikiaiyra ávardijami kaip prioritetiniai, kokios vertybinësnuostatos vyrauja visuomenëje bei kokiomis nuo-statomis vadovaujasi individas.

2. Dalyvavimo galimybës pokomunistinëmissàlygomis

Þlugus sovietinei santvarkai atsirado daugiaugalimybiø pilieèiams jungtis á savanoriðkas organi-zacijas, laisvai reikðti savo nuomonæ. Nuo 1989 m.Lietuvoje priimti svarbûs ástatymai, kurie suteikiateisines garantijas ðalies gyventojams dalyvauti vie-ðajame gyvenime ir gina asmens laisves bei teises.Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m.,– svarbiausias dokumentas, apibrëþiantis pilieèiøteises ir laisves.

Nepaisant palankiø dalyvavimo savanoriðkojeveikloje teoriniø sàlygø, atsiradusiø po nepriklau-somybës atkûrimo, vis dëlto dar labai maþa dalisLietuvos gyventojø yra aktyvûs visuomeninio gyve-nimo dalyviai. Lietuvos nevyriausybiniø organizaci-jø informacijos ir paramos centro uþsakymu 1998 m.atlikto nacionalinio tyrimo duomenimis, tik 9 proc.ðalies gyventojø ávardijo save savanoriðkø organiza-cijø nariais (NVO Lietuvoje: vieðosios nuomonës ty-

rimas 1998).1998 m. buvo atlikta 252 Lietuvos NVO ap-

klausa, kuria remiantis atliktas savanoriðkumo plët-ros statistinis ávertinimas. Apklausos metu organi-zacijose dirbo 10 074 savanoriai, nuo 1988 m. iki1996 m. organizacijø skaièius, besinaudojanèiø sa-vanoriø paslaugomis, iðaugo beveik septynis kartus.Tyrimo rezultatai parodë, kad Lietuvoje beveik dvi-gubai daugiau moterø nei vyrø dalyvauja savano-riðkoje veikloje. Didþioji dauguma savanoriðkai dir-banèiø þmoniø yra pensininkai arba studentai (Sa-

vanoriðkas darbas. Statistinis ávertinimas 1998).Remiantis apytiksliø skaièiavimø duomenimis, ðiuo

metu Lietuvoje yra daugiau kaip 5000 nevyriausy-biniø organizacijø. 2003 m. Kauno miesto bei re-giono nevyriausybiniø organizacijø kataloge buvouþsiregistravusios 206 NVO, ið jø Kauno rajone vei-kianèiø yra 144 (Kauno miesto bei regiono nevyriau-

sybiniø organizacijø katalogas 2003).Analizuojant visuomeninio aktyvumo klausi-

mà, svarbu paþvelgti á socialiniø pokyèiø ypatumus.Marius Povilas Ðaulauskas, analizuodamas sociali-nës kaitos pobûdá, skiria du socialinës kaitos peri-odus, du pilietinës visuomenës raidos etapus: revo-liuciná ir evoliuciná. Pirmasis, revoliucinis, etapastruko nuo 1988 iki 1992 metø. Visuomenës struk-tûra keitësi neþymiai, vyko ideologiniø (konstituci-niø, teisiniø, ekonominiø, kultûriniø, moraliniø irt.t.) principø, vertybiø paieðka bei formavimas.Ryðkiausias pirmosios pakopos bruoþas: staigus ávai-raus tipo pilietinës visuomenës institucijø kûrimasis –profesiniø kolektyvø, politiniø susivienijimø bei baþ-nyèios aktyvumas, ypaè fazës pradþioje, iki 1991 m.(Ðaulauskas 2000; 37-51). Spontaniðkas NVO kûri-mas pirmaisiais nepriklausomybës atkûrimo metais,revoliuciniu laikotarpiu, pasiþymëjo daugiau kieky-bine nei kokybine iðraiðka.

Antruoju, evoliuciniu periodu, kuris prasidëjo1992 metais, vyko radikalios visuomeniniø struktû-rø transformacijos: pradëjo sparèiai formuotis nau-jos socialinës grupës, kurios anksèiau neegzistavoarba buvo marginalinës – verslininkai, intelektua-lai, specialistai. Evoliuciniu periodu keitësi teisiniaiir ekonominiai valstybës pagrindai – socialinës kai-tos tûris tapo maksimalus, kito klasinë, profesinë,kultûrinë visuomenës struktûra bei moralinës nor-mos (Ðaulauskas 1998; 78-79). Evoliuciniu sociali-niø pokyèiø periodu prasidëjo nuoseklesnis bei efek-tyvesnis nevyriausybiniø organizacijø raidos etapas,nes ðiame etape kuriama NVO ástatyminë bazë,átvirtinamos naujos vertybinës nuostatos bei nor-mos. Nors ir formuojasi palankios aktyvaus pilieti-nio dalyvavimo sàlygos, kita vertus, susiduriama sunaujomis problemomis (ekonominiais nepritekliais,nedarbu ir pan.), kurios nepalankiai veikia visuo-meninio aktyvumo augimà. Ryðkëja skirtumai tarpsocialiniø grupiø gyvenimo kokybës. Áprastai þmo-nës pirmenybæ teikia asmeninës ekonominës gero-vës uþtikrinimui, o ne savirealizacijai visuomeninë-


90

je veikloje. Nuolat besikeièianèios visuomenës sà-lygomis iðskirtinis vaidmuo tenka nevyriausybinëmsorganizacijoms. Jø teikiamos paslaugos pigesnës neivalstybinëse ástaigose, jos gali atkreipti valdþios ins-titucijø dëmesá á aktualias visuomenës problemasbei skatinti þmones aktyviai dalyvauti nagrinëjantsocialines problemas, átraukti juos á savanoriðkàveiklà (Jaramaitytë, Grabytë 1999; 13–6).

3. Pilieèiø visuomeninis aktyvumas(kiekybinis tyrimas)

Tiriant buvo naudojami 2003 m. kovo–gegu-þës mënesiais Kauno technologijos universiteto Vie-ðosios politikos tyrimø centro atlikto Kauno miesto

ir Kauno rajono gyventojø visuomeninio aktyvumo

tyrimo duomenys.Atsitiktinës atrankos bûdu buvo atrinkti ir ap-

klausti 859 respondentai, ið kuriø 65, 7 proc. su-darë moterys ir 34, 3 proc. – vyrai. 54,3 proc. res-pondentø teigë, kad kokia nors forma dalyvaujavisuomeniniø organizacijø veikloje2 , o 45,7 proc.nedalyvauja. Taèiau Kauno miesto bei rajono gy-

ventojai aktyviausiai dalyvauja: sporto, sveikatin-gumo ar keliautojø klubuose (7 proc.), gyventojøbendrijose (6, 5 proc.) bei tëvø komitetø (vaikødarþeliuose ar mokyklose) veikloje (5, 1 proc.).Maþiausia respondentø dalis dalyvauja neágaliøjø(0, 7 proc.), þmogaus teisiø (0,6 proc.), gyvûnø glo-bos (0, 6 proc.), etninëse (0, 1 proc.), labdaros(0, 1 proc.), aplinkosaugos organizacijose(0, 1 proc.). Iðanalizavus tyrimo rezultatus, paaið-këjo, kad lytis neturi átakos pilietiniam aktyvumui– visuomeninëje veikloje dalyvauja 56, 2 proc. mo-terø ir 50, 5 proc. vyrø.

Atlikta statistinë analizë parodë, kad daugiausiaiávairiø organizacijø veikloje dalyvauja 16–20 m.. ir31–35 m. amþiaus grupiø respondentai, atitinkamai –68,8 proc. ir 60,3 proc., (X2=31,56, l.l.=13, p<0,01)(þr. 1 pav.). Duomenys rodo, kad yra gana aiðki ten-dencija – jaunesniø amþiaus grupiø gyventojø aktyvu-mas didesnis. Taèiau yra tam tikrø iðlygø, ádomu, kadvyriausios amþiaus grupës atstovai t. y. turintys 77–81metus respondentai visuomeniniu aktyvumu maþai at-silieka nuo paèiø aktyviausiø grupiø.

2 Pilieèiø dalyvavimas formalaus (turinèiø oficialø NVO statusà) ir neformalaus (neturinèiø oficialaus NVO statuso, pavyzdþiui,

gyventojø bendrijø, sporto klubø, mokyklø/vaikø darþeliø tëvø komitetø) lygmens organizacijø visuomeninëje veikloje.

1 pav. Visuomeninëje veikloje dalyvaujanèiø respondentø amþius

68,857,4

54,760,3

53,757,855,8

48,540

36,145,7

2757,1

33,3

0 10 20 30 40 50 60 70

%

1983-1987

1978-1982

1973-1977

1968-1972

1963-1967

1958-1962

1953-1957

1948-1952

1943-1947

1938-1942

1933-1937

1928-1932

1923-1927

1918-1922


91

Statistinë analizë parodë, kad didþiausia dalisvisuomeniðkai aktyviø pilieèiø turi aukðtàjá iðsimoks-linimà (66,1 proc.), maþiausia – nepilnà viduriná(37 proc.), (X2=30,426, l.l.=6, p<0,01) (þr. 2 pav.).Tai galima paaiðkinti tuo, kad þmonës, turintys aukð-tesná iðsimokslinimo lygá, orientuojasi á „postmate-

rialistines“ vertybes – savirealizacijà, visuomenináaktyvumà.

Darbdaviai (65, 1 proc.) ir besimokantys(moksleiviai ir studentai) (65 proc.) yra aktyviausiávairaus pobûdþio visuomeniniø organizacijø nariai,(X2=27,461, l.l.=5, p<0,01) (þr. 3 pav.). Kuo so-

2 pav. Visuomeninëje veikloje dalyvaujanèiø respondentø iðsimokslinimas

44,8

37

4741,3

58,3 56,2

66,1

0

10

20

30

40

50

60

70

%

Pradinis Nepilnas vidurinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Nebaigtasaukštasis

Aukštasis

3 pav. Respondentø, dalyvaujanèiø visuomeninëje veikloje, socialinis statusas

65,1

55,6

41,435

65

0

10

20

30

40

50

60

70

%

Darbdavys (-÷) Darbuotojas (-a)

Nedirbantis (-i) Bedarbis (-÷) Moksleivis(-÷),studentas(-÷)


Darbuotojas (-a) Moksleivis (-ë),studentas (-ë)

92

cialinis statusas yra þemesnis, tuo visuomeninio daly-vavimo pasyvumas didesnis. Bedarbiai – maþiausia da-lyvaujanèiø visuomeninëje veikloje grupë (35 proc.).

Moksleiviø bei studentø aktyvumà galima pa-aiðkinti tuo, kad jaunimui yra bûdingas noras saveiðbandyti, jie siekia atrasti savo vietà. Visuomeni-nës organizacijos yra palanki terpë tokiø tikslø ágy-vendinimui. Kalbant apie kità, aktyviausià pilieèiøgrupæ, darbdavius, reikia pastebëti, kad jie yra eko-nomiðkai nepriklausomi. Todël tikëtina, kad jø si-tuacija yra pakankamai stabili, leidþianti patenkin-ti esminius poreikius, o tai kuria palankesnes sàly-gas dalyvauti visuomeninëje veikloje.

Tyrimo duomenys parodë, kad pajamø dydistaip pat turi átakos gyventojø visuomeniniam akty-vumui, didþiausia dalyvaujanèiø dalis gauna viduti-nes ir didesnes nei vidutines pajamas – atitinkamai68 proc. ir 78, 6 proc., (X2=15, 719, l.l.=8, p<0,05)(þr. 4 pav.).

Akivaizdu, kad kuo didesnës pajamos, tuo di-desnis pilietinis aktyvumas. Tai leidþia daryti prie-laidà, jog didesnës pajamos sudaro sàlygas esminiøporeikiø tenkinimui ir leidþia pereiti prie aukðtes-

niø poreikiø tenkinimo galimybiø ieðkojimo. Taèiaudisponuojanèiø didþiausiomis pajamomis respon-dentø dalyvavimo visuomeninëje veikloje procen-tas yra nedidelis (50 proc.). Pilietinio aktyvumo po-þiûriu, turtingiausia visuomenës dalis vis dar yra pa-kankamai pasyvi. Ðioje situacijoje ryðkus materia-listiniø vertybiø dominavimas.

Todël galima manyti, kad Lietuva yra lyg ir ma-terialistiniø bei „postmaterialistiniø“ vertybiø kryþ-kelëje – didþioji dalis visuomeninëje veikloje daly-vaujanèiøjø turi aukðtàjá iðsimokslinimà, taèiau di-dþiausias pajamas turinti visuomenës grupë nëra ak-tyvi visuomeniniø organizacijø dalyvë. Pagal Ronal-dà Inglehartà, ekonominis saugumas yra svarbi sà-lyga, lemianti perëjimà prie „postmaterialistiniø“vertybiø. Taèiau, remiantis gautais rezultatais, ðitoárodyti negalima.

Dauguma apklausoje dalyvavusiø asmenø ma-no, kad þmonës yra nesàþiningi (45, 6 proc.), ne-verti pasitikëjimo (40, 6 proc.), nëra geranoriðki(38, 8 proc.). Labai maþas respondentø procentasþmones ávardija kaip sàþiningus, patikimus ir gera-noriðkus; ðias savybes áþvelgia tik apie 17 proc. res-

4 pav. Dalyvaujanèiø visuomeniniø organizacijø veikloje respondentø pajamos

44,8

55,460,5 61,1

68

78,6

50

0

10

20

30

40

50

60

70

80

%

Iki 400 Lt. Nuo 401 iki

800 Lt.

Nuo 801 iki

1200 Lt.

Nuo 1201 iki

1600 Lt.

Nuo 1601 iki

2000 Lt.

Nuo 2001 iki

4000 Lt.

Nuo 4001 ir

daugiau


93

pondentø. Apie 40 proc. apklaustøjø laikosi neut-ralios pozicijos ir susilaiko nuo pozityviø ar negaty-viø vertinimø.

Ðie rodikliai atspindi bendrà ðalies situacijà,nes, remiantis atliktais tyrimais, socialinis pasitikë-jimas Kaune atitinka Lietuvos vidurká, kalbant apiesocialinio pasitikëjimo situacijà. Remiantis AinësRamonaitës atlikta socialinio pasitikëjimo raidosanalize, paaiðkëjo, kad didþiøjø Lietuvos miestø gy-ventojai yra linkæ bûti atsargûs su þmonëmis – Vil-niuje tokios nuomonës laikosi 66, 5 proc., Kaune –74, 6 proc. Kitais þmonëmis pasitiki 18, 9 proc. kau-nieèiø ir 26, 9 proc. vilnieèiø. Miestø, kuriuose gy-vena nuo 50 iki 200 tûkstanèiø gyventojø, pasitikë-jimo kitais vidurkis artimas Vilniaus miesto duo-menims (27, 7 proc.), o ðalies vidurkis – 19, 5 proc.artimas pasitikëjimo rodikliui Kauno mieste. (Ra-monaitë 2002; 80). Todël teigtina, kad Kaune atlik-to tyrimo rezultatus galima taikyti tiriant visos ðaliesdalyvavimo problematikà.

61, 8 proc. dalyvaujanèiø visuomeninëje veik-loje apklaustøjø mano, kad Lietuvoje daugumaþmoniø yra geranoriðki, 59, 5 proc. teigia, kad þmo-nës yra sàþiningi ir 57, 9 proc. ásitikinæ, kad jie –

verti pasitikëjimo. Nedalyvaujantys visuomeniniøorganizacijø veikloje atsargiau vertina minëtas sa-vybes: 42, 1 proc. teigia, kad dauguma þmoniø yraverti pasitikëjimo, 40, 5 proc. – sàþiningi, 38, 2 proc.- geranoriðki. Remiantis Roberto D. Putnamo so-cialinio kapitalo koncepcija, pasitikëjimas skatina vi-suomenës nariø bendradarbiavimà, jungimàsi á vi-suomenines organizacijas. Socialinis nepasitikëjimas– viena pagrindiniø visuomeninio pasyvumo prieþas-èiø, ribojanti socialiniø mainø tinklø kûrimà.

Tyrimo rezultatai patvirtino teorinëje dalyjenagrinëtà pasitikëjimo klausimo problematikà. Da-lyvaujantys visuomeninëje veikloje labiausiai pasi-tiki Kauno apskrities administracija (65, 2 proc.),Kauno/Kauno rajono savivaldybe (62, 9 proc.) irbaþnyèia (62, 8 proc.). Nedalyvaujantys visuomeni-nëje veikloje maþiau pasitiki valdþios institucijomis,baþnyèia, o daugiau darbdaviu (46, 6 proc.) ir Kau-no/Kauno rajono þiniasklaida (46 proc.) (þr. 5 pav.).Nepasitikëjimà valdþia galima sieti su sovietinio pe-riodo palikimu, kai valdþios institucijos turëjo ne-ribotà galià ir grieþtai kontroliavo visas visuomeni-nio gyvenimo sritis. Galima daryti prielaidà, kad vi-suomeniðkai aktyviø pilieèiø màstysena yra pasikei-

5 pav. Dalyvaujanèiø ir nedalyvaujanèiø visuomeninëse organizacijose respondentø socialinis pasitikëjimas

60,9 39,161 3961,8 38,265,2 34,862,9 37,158 42

54 4653,4 46,6

62,8 37,258,8 41,257,5 42,555,8 44,2

0 20 40 60 80 100

%

Prezidentas

Seimas

Vyriausyb÷

Kauno apskrities administracija

Kauno/Kauno rajono svivaldyb÷

Kauno/Kauno rajono meras

Kauno/Kauno rajono žiniasklaida

Darbdavys (-÷) (-iai)

Bažnyčia

Parapijos klebonas

Sveikatos apsauga

Šeimos gydytojas

pasitikidalyvaujantys

pasitikinedalyvaujantys


94

tusi, nes pasitikëjimo valdþios institucijomis procen-tas yra pakankamai didelis.

4. Visuomeninio aktyvumo tendencijos(kokybinis tyrimas)

Tyrimas atliktas 2004 m. vasario–balandþio më-nesiais, naudojant pusiau struktûrizuoto interviumetodà. Interviu dalyvavo skirtingà veiklà vykdan-èiø Kauno miesto organizacijø atstovai, nes buvosiekiama nagrinëti problemà platesniame konteks-te. Buvo atlikti interviu su 10 NVO atstovø3, ðiuometu aktyviai dalyvaujanèiø vienos ar keliø nevy-riausybiniø organizacijø veikloje. Pusiau struktûri-zuotà interviu sudarë dvi klausimø grupës:

1. NVO atstovø organizacijos, savanoriðkosveiklos pasirinkimo kriterijai, motyvai, po-þiûris á savanoriðkà veiklà;

2. Lietuvos pilieèiø dalyvavimo savanoriðko-je veikloje situacija bei perspektyvos eks-pertø poþiûriu.

Interviu buvo atliekami remiantis ðiomisklausimø grupëmis, kiti klausimai pateikiami inter-viu raidoje.

4.1. Organizacijos pasirinkimo kriterijai,

motyvai, savanoriðkos veiklos vertinimas

Atëjimas á nevyriausybinæ organizacijà yra su-sijæs su konkreèios problemos sprendimo galimy-biø ieðkojimu, o tai gali bûti ávardijama kaip ego–gynybinës funkcijos raiðka. Iðkilusi problema, kuriyra susijusi su asmens gyvenimo kokybe, skatinaieðkoti sprendimo galimybiø. Vienas efektyviausiøbûdø iðspræsti problemà – ásitraukti á nevyriausybi-nës organizacijos veiklà ir tiesiogiai dalyvauti jàsprendþiant:

„Integravausi, galima sakyti, tiesiogiai „per proble-mà“. Ir pas mus nemaþai tokiø þmoniø, kurie susidu-ria su kaþkokia problema ir ateina <...> Pavyzdþiui,kaip Ðanèiuose, vietoj „Taikos“ kino teatro norëjo sta-tyt kolonëlæ. Ten moterys kreipësi ir ásijungë á mûsøveiklà“ (administratorius).

Ið kito respondento interviu fragmento galimaatpaþinti keliø funkcijø dominavimà, kurias siekia-ma realizuoti pasirenkant NVO. Ryðkiausios ver-tybiø iðraiðkos bei þiniø funkcijos, susijusios su po-reikiu iðreikðti, realizuoti save, taip pat pritaikytiturimas þinias ir gebëjimus konkreèioje veikloje:

„Kol esi jaunas, paauglys, galvoji, kur tavo vieta pa-saulyje, kà tu gali nuveikti gero. Èia buvo bûtent tai,kad reikëjo kaþkokio uþimtumo. Pamaèiau, kad taipgalëèiau save realizuoti“ (savanoris).

Analizuojant ekspertø interviu medþiagà pa-aiðkëjo, kad organizacijos veiklos pobûdis nëra svar-bus savanoriðkos veiklos pasirinkimo kriterijus. Ap-sisprendimà dalyvauti organizacijø savanoriðkojeveikloje lemia tinklaveikos principas, t. y. paþásta-mø, giminiø paskatinimas, o ne racionalus asmeni-nis strateginis pasirinkimas:

„Pradëjau prieð kokius tris metus. Mano sesë taippat èia savanoriauja, ji vedë narkomanijos prevenci-jos seminarus ir pasiûlë dalyvauti. Að pradëjau daly-vauti, man patiko ir nusprendþiau, kad noriu bûti sa-vanoriu“ (savanoris).

Apie pusë apklaustø ekspertø dalyvauja kele-to NVO veikloje. Tenka pabrëþti, kad dalyvaujan-èiø ar dalyvavusiø keleto organizacijø savanoriðko-je veikloje pasirinkimo motyvai susijæ su asmeninë-mis, vidinëmis paskatomis, t.y. noru padëti, norutobulëti, bûti bendruomenës nariu:

„Ið pradþiø bûta patriotiniø jausmø, noro priklau-syti kaþkam, priklausymo tam tikrai grupei ilgesys<...>. Nes, pavyzdþiui, kalbant apie folkloro grupæ,per tuos septynis metus pasidarë labai svarbus priklau-symo jausmas. Nueini ir jautiesi kaip savas tarp tøþmoniø <...>“ (savanorë).

Tokià savanorystës raidà galima analizuoti re-miantis anksèiau ðiame darbe aptartomis áþvalgo-mis (Kibbutz bendruomenës studijomis). Patirtis,ágyta dalyvaujant vienos organizacijos savanoriðko-je veikloje, yra pritaikoma, realizuojama kitoje or-ganizacijoje: „pamatai, jog kitur galëtum veikti dau-giau nei èia <...>“. Naujoje organizacijoje atlieka-

3 Visi apklausti nevyriausybiniø organizacijø atstovai ðiuo metu yra savanoriai arba anksèiau dirbo savanoriðkais pagrindais, o

ðiuo metu yra etatiniai NVO darbuotojai.


95

mas ágytø þiniø átvirtinimas, sugebëjimø pritaikymas.Ðitaip ieðkoma efektyvesniø savirealizacijos bûdø.

Dalyvaujantys vienos organizacijos veiklojedaugeliu atvejø savanoriðkà veiklà pasirinko paska-tinti kitø þmoniø ar konkreèiø problemø, t.y. iðori-niø motyvaciniø veiksniø. Ðioje situacijoje galimaatpaþinti instrumentinæ savanoriðkos veiklos funk-cijà. Ekspertui atëjimas á organizacijà buvo prielai-da naudingiems kontaktams uþmegzti, o tai lëmëásidarbinimo galimybæ:

„Buvo þaliasis plotas prie namø, að kreipiausi á þa-liøjø judëjimà, jie padëjo, tada dar jautriau reagavo irvaldþios institucijos. Tada kreipiausi á patá pirminin-kà ir po to uþsimezgë kaþkokie santykiai. Porà metøðiaip bendravom, o dabar tapau etatiniu darbuotoju“(administratorius).

Kalbant apie savanoriðkos veiklos vertinimà,iðsiskyrë dvi aiðkios respondentø nuomoniø kryp-tys. Nevyriausybiniø organizacijø atstovai, ðiuo metudirbantys savanoriais, savo atliekamà veiklà verti-na pozityviau nei atstovai, kurie ðiuo metu yra eta-tiniai darbuotojai, nepaisant to, kad ir patys yra dir-bæ savanoriðkais pagrindais.

Paþymëtina, kad dalies respondentø nuomo-ne, (ypaè bûdinga vidutinio amþiaus atstovams) sa-vanoriai nëra pajëgûs savarankiðkai profesionaliaispræsti organizacijos nagrinëjamas problemas. Daþ-nai savanoriai nëra átraukiami á aktyvià organizaci-jos veiklà. Iðkyla pokomunistinëms ðalims bûdingapasitikëjimo trûkumo problema, o tai gali sukeltitrintá, nesutarimus organizacijos viduje. Neretai sa-vanoriams yra patikimi maþai kompetencijos rei-kalaujantys darbai, pavyzdþiui, organizacijos leidi-niø rûðiavimas, skelbimø kabinimas ir pan. Todëlnepasitikëjimas savanorio darbo kokybe formuojaneigiamà savanoriðkos veiklos vertinimà organiza-cijos viduje. Tai rodo, kad nesirûpinama savanoriøpritraukimo kûrimo strategija:

„Praktiðkai netraukiam veiklai, savanoriø neieð-kom. Ateina studentai, kuriems reikia atlikt praktikà.Bet labai jauèiasi, kai ateina savanoriðkais pagrindaisir kai ateina studentas, atvarytas ið mokyklos. Jeiguateina pas mus, tai lyg yra ásipareigojæs, pavyzdþiui,vienà dienà per savaitæ, trim valandom. Bûna daugproblemø, prasideda iðsisukinëjimai, reikia gaudyti“(vadovë).

Naujos veiklos iðbandymas lemia lûþá þmogausmàstysenoje. Èia individui atsiveria naujos galimy-bës (tobulëti, realizuoti save, ágyti naujos patirties),kuriø iðnaudojimas priklauso nuo individualiø su-gebëjimø bei noro. Ið respondentø savanoriðkosveiklos vertinimø, galima atpaþinti jø organizacijøstiprumà, tvirtø socialiniø ryðiø buvimà, o tai galiformuoti teigiamà poþiûrá á savanoriðkà veiklà.

Beje, dalyvavimas savanoriðkoje veikloje yrapuiki galimybë ágyti darbinës patirties, o tai gali lem-ti sëkmingà ásiliejimà á darbo rinkà, kà patvirtina irvieno respondento þodþiai:

„Tu tobulëji, gauni tà praktikà, kurios paskutiniumetu taip reikalauja darbdaviai. Savanoriaudamaságyji reikalingus darbui ágûdþius: komandinio darbo,vadovavimo, tiesiog darbø planavimo; ásisavini dau-gelá dalykø, kurie reikalingi. Taigi bûdamas savano-riu iðeini universitetà, kur ágyji þiniø, uþ kurias kito-mis sàlygomis tektø daug mokëti“ (vadovas).

Kitu atveju pabrëþiama instrumentinë, prag-matiðka savanoriðko darbo funkcija – karjeros ir tur-tingo bei patrauklaus gyvenimo galimybës dalyvau-jant savanoriðkoje nevyriausybiniø organizacijøveikloje:

„Apskritai tais laikais Lietuvoj nebuvo savanoriostatuso. Dabar poþiûris, be abejo, yra pagerëjæs. To-dël, kad þmonës gali save realizuoti, be to, yra ðansø,kad ásiliejæs á tà veiklà, gali uþsitikrinti sau darbo vietà“ (vadovë).

Vienas svarbiausiø socialinio kapitalo kompo-nentø – savitarpiðkumas, ypaè reikðmingas bendro-jo savitarpiðkumo normos egzistavimas organizaci-joje. Nors ir trûksta lëðø, organizacijoje vyksta pa-sidalijimas darbais, siekiant ágyvendinti bendrus or-ganizacijos tikslus ir tikintis, kad uþ indëlá bus atly-ginta ateityje. Todël galima daryti prielaidà, kad ðio-je organizacijoje egzistuoja pakankamai tvirti so-cialiniø mainø tinklai.

Vienas ið ekspertø pripaþino valdþios institu-cijø didesnio pasitikëjimo poreiká nevyriausybiniøorganizacijø galimybëmis, sprendþiant aktualias so-cialines problemas:

„Bandau árodinëti, kad savanoriai ðituos darbusatlieka daug geriau, nepalyginamai pigiau ir per trum-pesná laikà“ (vadovas).


96

Poþiûrio á savanoriðkà veiklà pasikeitimà (ið tei-giamo á neigiamà) gali lemti neiðsipildæ lûkesèiai.Nusivylimas savanoriðka veikla yra labiau bûdingasvyresnio amþiaus ekspertams; dalyvavimo savano-riðkoje veikloje perspektyvas jie taip pat vertina pe-simistiðkiau nei jaunesnio amþiaus atstovai:

„Prasidëjus „perestroikai“ buvo toks pakylëjimas,atrodë, kad galima daug nuveikti. Pradëjus dalyvauti,pasirodë, kad ne viskas taip paprasta. Poþiûris pasi-keitë, tai yra pablogëjo“ (savanoris).

Interviu metu buvo akcentuotos skirtingos nau-jø nariø pritraukimo galimybës. Daþniausiai pasi-renkamos tokios priemonës, kaip lankstinukai, þi-niasklaidos priemonës, nors pastarasis bûdas ma-þai paplitæs. Efektyvesnis pritraukimo bûdas (ið-reikðtas tik vieno interviu metu) – tiesioginis ryðyssu potencialiais savanoriais, per tiesioginá bendra-vimà:

„Efektyviausias bûdas pritraukti veiklai þmones –eiti pas bûsimus savanorius, kalbëti su jais. Þodþiu, –kontaktø su jais uþmezgimas, kad pamatytø, kur yrakvieèiami“ (savanoris).

Nevyriausybinës organizacijos turëtø iðnaudotivisus pritraukimo bûdus. Ypaè reikalingas aktyves-nis NVO veiklos pristatymas visuomenei per rengi-nius, þiniasklaidos priemones. Tai bûtø prielaidakurti didesná visuomenës nariø pasitikëjimà nevy-riausybinëmis organizacijomis. Tai bûtø viena ið ak-tyvesnio dalyvavimo savanoriðkoje veikloje sàlygø.

4.2. Poþiûriai á dalyvavimo savanoriðkoje

veikloje situacijà ir perspektyvas

Visi ekspertai pripaþino, kad savanoriðka veiklaLietuvoje yra pasyvi. Lietuvos visuomenëje nëra pa-plitæs savitarpiðkumas, noras padëti kitam bendruo-menës nariui, o tai lemia silpnus socialiniø mainøtinklus. Kita vertus, savitarpiðkumas negali didëti,kai individai susitelkæ á asmeniniø poreikiø tenki-nimo galimybiø ieðkojimà, nes tai skatina individu-alizmà ir maþina bendruomeniðkumo jausmà:

„Pasyvumà, manau, lemia individualizmas. Þmo-nës daugiausiai rûpinasi savimi ir padëti kitam nërataip aktualu. Yra tokia tendencija, kad kiekvienas tu-ri rûpintis savimi, kad iðlikti, iðgyventi. Kad uþ sienosyra koks nors aklas senelis ar senutë, kuri negali nuei-

ti parsineðti maisto, kaþkaip nerûpi <...> man tailabai skaudu. Praktiðkai kaimynai tokiø þmoniø ðali-nasi“ (savanorë).

Keletas paðnekovø áþvelgë kitas savanoriðkosveiklos pasyvumo prieþastis:

„Pasyvumà lemia – reikia þiûrëti á istorijà – sovieti-nis periodas, kai savanoriavimo ið viso nebuvo. Susi-formuoja kartos, kurios nesupranta, kas tai yra“ (sa-vanoris).

“Pasyvumà lemia valdþios poþiûris. Ir pas mus plûs-ta savanoriai ið kitø valstybiø; tose valstybëse juos ap-moko, o mûsø valstybëje jiems ðiltnamio sàlygas norisuteikti. Pas mus visai nëra domimasi lietuviðkais sa-vanoriais“ (vadovë).

Respondentai akcentavo dvi didesnio dalyva-vimo galimybes. Pirma, situacijos pasikeitimà lemiaorganizacijø misija, tikslø aiðkumas. Antra, turi keis-tis þmoniø màstysena, poþiûris á savanoriðkà veiklà.Pabrëþiama svarbi ðiandieninës Lietuvos visuome-nës realybë – rûpinimasis ekonominio saugumo uþ-sitikrinimu. Pabrëþiamas ir kitas svarbus aspektas– þmoniø màstysenos pokyèiai, kurie vyksta lëtai, otai sàlygoja visuomeniná pasyvumà.

Respondentai teigiamai vertino nevyriausybi-nes organizacijas kiekybiniu poþiûriu. Atsakymuo-se vyravo nuomonë, kad organizacijø gausa yra di-delë ir kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausià. Vie-nas svarbiausiø demokratinës valstybës akcentø –galimybë laisvai burtis á asociacijas. Tai laiduojamair ðalies Konstitucijoje (35 straipsnis). Individai tu-ri laisvæ ásijungti á veikianèias organizacijas arba kur-ti naujas. Taèiau iðryðkëja nauji aspektai. Viena ver-tus, sovietinio laikotarpio paveldas – pasyvumas, at-sakomybës trûkumas sprendþiant asmeninës bei vi-suomenës gerovës klausimus. Antra vertus, neefek-tyvi visuomeniniø organizacijø veikla:

„Organizacijø pakanka <...>. Tik daug tø visuo-meniniø organizacijø ir iðsigimsta. Jeigu susikuria blo-gas branduolys, tai nieko gero ið jos ir nelieka. <...>Tiesiog þmonës turëtø atsirinkti, nuo paèiø þmoniøpriklauso. Juk patys þmonës ir kuria organizacijas. Irdar yra toks giliai ásiðaknijæs poþiûris, kad kaþkas turiuþ já padaryti. Tai iliuzija, kurià reikëtø pamirðti, vie-nas þmogus gali daug padaryti. Tûkstanèiai organiza-cijø, bet veikliø nedaug, gal iki 20 procentø, o kitosneveiklios dël ekonominiø, dël þmogiðkojo faktoriausprieþasèiø“ (administratorius).


97

Nepaisant ðiandieninës situacijos, daugelis res-pondentø áþvelgia geras dalyvavimo savanoriðkojeveikloje perspektyvas:

„Krizinis laikotarpis eina á pabaigà, todël sakyèiau,kad gerës, nors ir kitur yra problemø. Gilias dalyvavi-mo tradicijas turinèiose ðalyse, pavyzdþiui, Ðvedijoj bu-vau vienoj organizacijoj, kur dirba apie 100 etatiniøþmoniø, bet ten yra struktûra. Ir kodël? Tai yra natû-ralu, veikia virð 100 metø, susiklostæ tam tikros tradi-cijos. Bet ten nemaþai remia ir vyriausybë. Viskas yrasusistygavæ. O pas mus tai turi ir valstybës poþiûriskaþkiek pasikeist, o valstybë tai esam mes, ir mes pa-tys turim bûti uþ save atsakingi“ (administratorius).

Dalyvavimas savanoriðkoje veikloje yra susijæssu socialiniais pokyèiais. Remiantis Mariaus PoviloÐaulausko socialinës kaitos modeliu, evoliucinis so-cialinës kaitos etapas, besitæsiantis ir dabar, svar-bus kaip naujø vertybiø, poþiûriø, þmogaus teisiøbei laisviø átvirtinimo laikotarpis. Visa tai turëtølemti akivaizdþius dalyvavimo nevyriausybiniø or-ganizacijø savanoriðkoje veikloje pokyèius:

„Dalyvavimo ateitis yra puiki, kaip ir visø iðsivys-èiusiø valstybiø, kurios sukûrë tà sistemà <...>. Tailaiko klausimas“ (savanoris).

Remiantis Vakarø Europos ðaliø, kuriose yra gi-lios demokratijos tradicijos, patirtimi, dalyvavimas sa-vanoriðkoje veikloje yra viena populiariausiø pilieti-nio aktyvumo raiðkos formø. Tai lëmë ilgametis socia-linio kapitalo kaupimas per pasitikëjimo, bendruome-niðkumo jausmo stiprëjimà. Remiantis ðiandienineLietuvos situacija, galima teigti, kad egzistuoja rea-lios galimybës pasiekti toká pilietinio aktyvumo lygá,kaip gilias demokratines tradicijas turinèiose ðalyse.Pozityviai vertinantys savanoriðkos veiklos tolesnæ rai-dà, situacijos pagerëjimà sieja taip pat ir su ástojimu áEuropos Sàjungà, tikëdami, kad narystë padidins tiekNVO, tiek ir kiekvieno þmogaus galimybes:

„Manau, kad ástojus á ES, atsiras daugiau galimy-biø, pagerës gyvenimo sàlygos. Kalbant apie mus, jei-gu jau dabar laimëjom „Jaunimo mainø“ programà,tai, ástojæ á ES, turësim dar daugiau galimybiø. Ma-

nau, viskas bus gerai“ (savanorë).

Pasyvaus dalyvavimo prieþastys siejamos su vi-diniø (màstysena, atsakomybës jausmas) ir iðoriniø(ekonominë situacija) visuomenës pokyèiø raida.

Akcentuojamas „sotesnio gyvenimo“ dominavimas,o tai atriboja nuo aukðtesniø poreikiø realizavimogalimybiø ieðkojimo. Paþymëtina, kad pesimistinispoþiûris á dalyvavimo savanoriðkoje veikloje per-spektyvas nepriklauso nuo amþiaus, o labiau pri-klauso nuo individualios socialinës situacijos:

„Kaþkokia amþiaus liga <...>; nemanau, kad ge-rës situacija, ypaè jaunø þmoniø. Nebent vyresniø, ku-rie senatvëj turës sotesná gyvenimà, daugiau laisvo lai-ko“ (savanorë).

„Turi pasikeist þmoniø suvokimas. Kada tai ávyks,sunku pasakyti, nes ðita kryptimi vyksta labai lëti poky-èiai. Todël artimiausiu laiku visuomeniniø organizaci-jø suaktyvëjimo Lietuvoje nebus. O dar turint omeny,kad aktyvus elementas iðvaromas á Vakarus, neduodantdarbo <...>; todël visuomeninë veikla Lietuvoje perartimiausius metus vargu ar pagerës“ (savanoris).

Apskritai poþiûris á dalyvavimà savanoriðkojeveikloje, jo perspektyvas yra pozityvus. Tolesnë NVOsavanoriðkos veiklos raida priklausys nuo daugelioaspektø: visuomenës vertybiniø prioritetø, organiza-cijø aktyvumo, skatinant savanoriðkà veiklà, valdþiosinstitucijø poþiûrio á savanoriðkos veiklos svarbà, eko-nominës bûklës gerëjimo ir panaðiø aspektø.

Iðvados

1. Dalyvavimas savanoriðkose organizacijoseyra svarbus pilietinës visuomenës bruoþas. Savano-riðkø organizacijø egzistavimas yra palanki terpë so-cialinio kapitalo augimui pilietinëje visuomenëje.Socialinio kapitalo komponentø – pasitikëjimo ki-tais ir savitarpiðkumo normos – augimo skatinimasyra bûtina sàlyga dalyvavimo savanoriðkoje veiklo-je aktyvumo didëjimui.

2. Tyrimø rezultatai parodë, kad savirealizaci-jos bei bendravimo poreikiai yra svarbûs savanorið-kos veiklos pasirinkimo motyvai, taèiau esminis to-kios veiklos pasirinkimo aspektas – noras padëtispræsti aktualias visuomenës problemas.

Asmenys, dalyvaujantys keleto NVO veikloje,yra labiau motyvuojami vidiniø paskatø, tuo tarpudalyvaujantys vienos organizacijos veikloje daþniauakcentuoja iðorinius motyvacinius veiksnius. Mo-tyvaciniø veiksniø pobûdis sàlygoja ne vien organi-zacijos pasirinkimo, bet ir poþiûrio á savanoriðkàveiklà skirtumus.


98

LITERATÛRA:

Howard, Marc Morje. 2002. „The Weakness of Po-stcommunist Civil Society“, Journal of Democracy, 13 (1):157-169.

Inglehart, Ronald 1990. Cultural Shift in AdvancedIndustrial Society. Princeton University Press.

Kardelis, Kæstutis. 1997. Moksliniø tyrimø metodo-logija ir metodai. Kaunas: Technologija.

Kauno miesto bei regiono nevyriausybiniø organiza-cijø katalogas 2003.

Kavolis, Vytautas. 1997. „Pasitikëjimo problema.Pergalës ir atsitraukimai“, Sociologija. Mintis ir veiksmas1: 13-21.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilnius, 1992.Matonytë, Irmina. 2002. „Þmogaus socialinë raida ir

pilietinë visuomenë“, Vieðosios politikos studijos 1(2): 4-20.Kaunas: Vieðosios politikos tyrimø centras, Vilnius: Knygiai.

Misztal, Barbara A. 1996. Trust in Modern Socie-ties, Cambridge: Polity Press.

Morris, Mary. 2000. „The Volunteer and the Com-munity“ in Vountary Work in the Welfare State, Routledge.

NVO Lietuvoje: vieðosios nuomonës tyrimas. 1998.Vilnius: Socialinës informacijos centras.

Jaramaitytë, Skirmantë, Grabytë, Kristina 1999.„Participation and empowerment through non-govern-mental organizations in cooperation with Kaunas muni-cipality“. Texts of the Conference. Choices in transition:assessing human development, Kaunas: Vytauto Didþio-jo universitetas: 13-21.

Jordanas, Pawelas, Ochman, Malgorzata. 1998. Sa-vanoriø vadybos nevyriausybinëse organizacijose pagrindai,Vilnius: Savanoriø centras.

3. Dalyvavimas savanoriðkoje veikloje yra pa-lanki terpë naujø þiniø, komandinio darbo, vado-vavimo ágûdþiø ágijimui, o tai sudaro sëkmingo ási-tvirtinimo darbo rinkoje pagrindà.

4. Dalyvavimo savanoriðkoje veikloje pasyvu-mà ðiandieninëje Lietuvoje lemia:

a) daugelio ðalies gyventojø nesaugi (nesta-bili) ekonominë padëtis;

b) individualistinis, egoistinis màstymas, abe-jingumas;

c) sovietinio laikotarpio paveldas – nepasi-tikëjimas, valdþios vaidmens sureikðmini-mas, asmeninës atsakomybës vengimas;

d) nepakankamas nevyriausybiniø organiza-cijø aktyvumas, pristatant savo organiza-cijà, jos savanoriðkà veiklà visuomenei.

5. Teigiamas visuomenës poþiûris á savanorá beisavanoriðkà veiklà pirmiausiai turëtø bûti formuo-jamas paèiose nevyriausybinëse organizacijose. Ta-èiau ðioje situacijoje ne maþiau svarbus ir potencia-liø savanoriø pilietinës savimonës lygmuo, vertybi-niai aspektai bei valdþios institucijø poþiûris á ne-apmokamà darbà.

Siekiant skatinti didesná pilieèiø dalyvavimà sa-vanoriðkoje veikloje, bûtina pabrëþti NVO vaidme-ná, plaèiau informuojant visuomenæ apie organiza-cijø veiklà bei veiklos rezultatus.

Juknevièius, Stanislovas, Savicka, Aida. 2003. „Sa-vanoriðkas darbas: nuo neapmokamo darbo iki aktyvauspilietiðkumo“ Kn.: Besivienijanti Europa: vertybinis aspek-tas. Vilnius: Kultûros, filosofijos ir meno institutas.

Putnam, Robert D. 2001. Kad demokratija veiktø:pilietinës tradicijos ðiuolaikinëje Italijoje. Vilnius: Margiraðtai.

Ramonaitë, Ainë. 2002. „Pilietinës kultûros forma-vimosi Lietuvoje prielaidos ir perspektyvos: socialinio pa-sitikëjimo raiðkos analizë“. Politinë kultûra ir visuomenëskaita. Konferencijos tekstai (sudarë Algimantas Jankaus-kas). Vilnius: Naujasis Lankas.

Ritzer, George. 1996. Sociological Theory. Singapo-re: The McGraw-Hill Companies, Inc.

Savanoriðkas darbas. Statistinis ávertinimas. 1998. Vil-nius: Savanoriø centras.

Ðaulauskas, Marius Povilas. 1998. „Postkomunisti-nës revoliucijos þelmenys: á postmodernià Lietuvà“ So-ciologija. Mintis ir veiksmas 2: 77-95.

Ðaulauskas, Marius Povilas. 2000. „Socialinë atskir-tis ir pilietinë visuomenë“ Socialiniai pokyèiai: Lietu-va,1990/1998. Kolektyvinë monografija (sudarë Aleksan-dras Dobryninas, Vladas Gaidys, Boguslavas Gruþevskis,Arûras Poviliûnas, Vytautas Radþvilas, Vytautas Skap-cevièius, Marius Povilas Ðaulauskas, Saulius Þukas,). Vil-nius: Garnelis.

Turniansky, Bobbie, Cwikel, Julie. 1996. „Volunte-ering in a oluntary community: Kibbutz members andvoluntarism“, Voluntas 7(3): 300-317.

http://www.netmba.com/mgmt/ob/motivation/erg


99

Sociologijos katedra,Socialiniø mokslø fakultetas,Kauno technologijos universitetas,K. Donelaièio 20, LT-44239 Kaunas.El. paðtas: [email protected]

The article is aimed at discussing the major presump-tions and tendencies of civil participation in voluntary ac-tivities in Lithuania after 1990. Despite the objective con-ditions for public activism in social and political life,participation in non-governmental sector is still low inLithuania, as only near 13% of the population take partin the activities of NGOs. Following social capital, socialexchange theories, civil participation in voluntary activi-ties is one of the ways to influence social processes.

According to the results of qualitative (semi-struc-tured interviews with NGO members) and quantitative(national public opinion survey) research, more than ahalf of the Lithuanian population do participate in diffe-

SUMMARY

VOLUNTARY PARTICIPATION: SITUATION AND PERSPECTIVES IN LITHUANIA AFTER 1990’s

rent activities on a grass-root level, including sports, tou-rists clubs, dwellers associations, committees at kinder-gartens and schools. However, participation in NGOssuch as: organizations of human rights, animal care, en-vironmental organizations, support funds, etc. is extre-mely low. Economic and social problems, including lowliving standards, high rate of unemployment and pover-ty, as well as scarce traditions of philanthropy partiallyexplain passive civil participation in voluntary activities.Taking into account the importance of civil engagementin NGOs for the community and the society, more infor-mation on the benefits of voluntarism, as well as exam-ples of good practice is needed.

Áteikta 2005 10 10Pateikta spaudai 2005 08 16


Documents

Dalyvavimas savanori akoje veikloje: situacija ir