2017

Darbo rinkos prognozė

2

Ekonomikos tEndEncijos2017 metais projektuojamo BVP augimo tempas sumažės, tačiau šalies ekonomika gerės: mažės nedarbo lygis, o dėl sparčiau nei infliacija augsiančio darbo užmo-kesčio gyventojų perkamoji galia išliks panaši. Darbo užmokesčio augimą sąlygos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

darbo jėgos pasiūlaRegistruotų bedarbių skaičius ir toliau nuosekliai mažės. Aktyvinant darbą su ilgą laiką nedirbusiais ir praradusiais ryšį su darbo rinka asmenimis, bedarbių struktū-roje, palyginti su 2016 metais, sumažės nekvalifikuotų ir ilgalaikių bedarbių dalis.

darbo jėgos paklausaRegistruotų laisvų darbo vietų skaičius išliks panašus kaip ir 2016 metais: 67 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 19 proc. – pramonės, 10 proc. – staty-bos, 4 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Įmonių vEiklos pErspEktyvosĮmonės savo veiklos perspektyvas 2017 metais vertina gana teigiamai. Beveik treč-dalis darbdavių tikisi, kad įmonių apyvarta, darbuotojų skaičius, darbo užmokestis bei investicijos ateinančiais metais augs, 3 proc. – mažės, o du trečdaliai darbdavių esminių pokyčių savo įmonių veikloje ateinančiais metais nenumato.

3

2017 mEtų darbo rinkos prognoZė

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko duomenimis, 2016 metais šalies bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) augo 2,3 proc. Numatoma, kad šiemet Lietuvos realusis BVP bus 2,0 proc. didesnis nei pernai, o kitą-met jo augimo tempas padidės iki 2,4 proc.

Nepaisant nuosaikaus augimo, Lietuvos BVP augs sparčiau nei ES ir euro zonos BVP, o gyventojų padėtis 2017 metais toliau gerės: mažės nedarbo lygis, o dėl sparčiau nei infliacija augsiančio darbo užmokesčio gyventojų per-kamoji galia išliks panaši. Darbo užmokesčio augimą sąlygos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Pagrindas spartes-niam BVP augimui – našumo didinimas, gyvenimo lygio skirtumų (socialinės nelygybės) šalies apskrityse mažinimas, darbo jėgos atitikties darbo rinkos poreikiams ir palankios investicinės aplinkos užtikrinimas. Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) paskelbtoje „Integracinio augimo ir vystymosi ataskaitoje 2017“ Lietuva įvertinta geriausiai tarp besivystančių ekonomikų ir yra pirmoji sąraše pagal integracinio vystymosi indeksą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 metų trečiąjį ket-virtį, palyginti su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 7,9 proc. ir siekė 793,3 EUR. Prognozuojamas 2016 metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio augimas – 7,3 proc. 2017 metais augimas turėtų sulėtėti iki 6,2 – 6,8 proc., tačiau jis turės teigiamą poveikį į vidaus rinką orientuotoms įmonėms (maitinimo, apgyvendinimo, mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų ar statybos), o labiau eksportuojančias įmones skatins inves-tuoti į darbo našumo didinimą.

Ekonomikos ir darbo rinkos tEndEncijos

Lietuvos darbo birža jau daugiau nei 20 metų rengia vienerių metų darbo rinkos prognozes, kurių tikslas – numatyti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos srautus ir įvertinti užimtumo rėmimo priemonių bei darbo rinkos paslaugų poreikį. 2017 metų darbo rinkos prognozė parengta remiantis ekonominių, demografinių bei darbo jėgos pasiūlos ir paklau-sos rodiklių analizės rezultatais, darbdavių atsakymais į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigi-mą ir likvidavimą įmonėse, viešojoje erdvėje prieinama aktualia informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje.

2016 metų lapkričio mėn. darbo biržų specialistai atsitiktinės stratifikuotos atrankos metodu apklausė 4,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 253 tūkst. šalies dirbančiųjų. Tarp apklaustųjų 59 proc. sudarė paslaugų, 22 proc. – pramonės, 10 proc. – žemės ūkio ir 9 proc. – statybos sektoriaus įmonės. Daugiausiai – 96 proc. apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių.

Lietuvos darbo birža, remdamasi Europos Sąjungos šalių valstybinių užimtumo tarnybų gerąja patirtimi darbo rin-kos prognozavimo srityje, jau trečius metus sudarė gerokai išplėstą „Įsidarbinimo galimybių barometrą 2017“, api-mantį 155 profesijų grupes ir atspindintį Lietuvos darbo rinkos struktūrą. Šio barometro pagrindu taip pat sukurtas interaktyvus 155 profesijų grupių paklausumo žemėlapis, kuriame pateikta prognozuojama konkrečios profesijų grupės pasiūlos ir paklausos padėtis atskirose savivaldybėse. Profesijų žemėlapis yra skelbiamas Lietuvos darbo biržos interneto svetainės skyriaus „Darbo rinka“ rubrikoje „Profesijų žemėlapis“.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

600

650

700

750

800

850

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017(progn.)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

BVPaugimas,proc.

Vidu>nisme>nisregistruotasnedarbas,proc.

Vidu>nismėnesinisbrutodarboužmokes>s,EUR

600

650

700

750

800

850

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017(progn.)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

BVPaugimas,proc.

Vidu>nisme>nisregistruotasnedarbas,proc.

Vidu>nismėnesinisbrutodarboužmokes>s,EUR

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 metais vidutinis metinis regis-truotas nedarbas, kuris apskaičiuojamas, kaip santykis tarp teritorinė-se darbo biržose registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, buvo 0,6 proc. punktu mažesnis nei 2015 metais ir siekė 8,1 proc. Prognozuojama, kad 2017 metais jis turėtų sumažėti iki 7,8 proc. Numatoma, kad vasaros sezono metu registruotas nedarbas smuktels apie 1 proc. punktą. Vyrų vidutinis metinis registruotas nedarbas 2016 metais siekė 8,4 proc., o moterų – 7,7 proc. Vidutinis metinis moterų registruotas nedarbas vis dar išlieka mažesnis nei vyrų – 2016 metais jis mažėjo 0,2 proc. punkto daugiau nei vyrų. Prognozuojama, kad ši tendencija išsilaikys ir 2017 metais. Jaunimo registruotas nedarbas toliau mažėja. Sėkmingai tęsiant 2014 metais pradėtas Jaunimo ga-rantijų iniciatyvos veiklas, jaunimo iki 29 metų vidutinis metinis re-gistruotas nedarbas sumažėjo 0,5 proc. punkto – nuo 5,2 proc. 2015 metais iki 4,7 proc. 2016 metais. Numatoma, kad 2017 metais įgyven-dinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamus projektus, kurių metu įgyven-dinamos į jaunimo tikslinę grupę orientuotos ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemonės, jaunimo iki 29 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės ir sieks 4,4 – 4,6 proc.

4

2017 metais numatoma įregistruoti 245 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 19–21 tūkst. darbo ieškančių žmonių per mėnesį – tai yra 4–5 proc. mažiau nei 2016 metais. Pernai vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius buvo 144,9 tūkst. – 8,4 proc. mažesnis nei 2015 metais. Prognozuojama, kad 2017 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės 4 proc. ir sieks 139–141 tūkst.

Bedarbių struktūroje pagal išsilavinimą nenumatoma ryškių pokyčių. Tačiau bedarbių dalis turėtų sumažėti 1–2 proc. punkto, atitinkamai padidės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių dalis. Turintys aukštąjį išsilavini-mą bedarbiai sudarys 23 proc., (iš jų – 45 proc. – turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą), 41 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 36 proc. – jokios profesinės kvalifikacijos neturintys gyventojai.

Numatoma, kad bedarbių struktūroje apie 78 proc. bus darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, vyresnių kaip 50 metų darbo ieškančių žmonių – 39 proc., jaunimo iki 29 metų – 17 proc. Aktyvinant darbą su ilgą laiką nedirbu-siais ir praradusiais ryšį su darbo rinka asmenimis, ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su 2016 metais, turėtų sumažėti 2–3 proc. punktais iki 25 proc.

darbo jėgos pasiūla 2017 m.

Didės Nekis MažėsDidės Nekis Mažės Didės Nekis Mažės Didės Nekis Mažės

Įmonių investicijos į įrengimus bei technologijas

35 %

3 %

62 %

Didės Nekis Mažės

Darbuotojų skaičius

5 %

73 %

22 %

Europos Komisijos makroekonominėse prognozėse numatoma, kad Lietuvoje 2017 metais nedarbo lygis (nustato-mas pagal „Eurostat“ metodologiją) bus 7,4 proc., tai yra 0,9 proc. punktais mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvos 2017 metais vertinamos gana teigiamai. 35 proc. ap-klaustų darbdavių pažymi, kad įmonės investicijos į įrengimus bei technologijas didės, 62 proc. pokyčių nenumato, 3 proc. mano, kad apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas mažės. Dauguma – 73 proc. – darbdavių mano, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 22 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 5 proc. – mažėjimo. Darbo užmokesčio augimą savo įmonėse numato 43 proc. darbdavių, mažėjimą – tik 0,7 proc.

Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Prognozuojama, kad tai bus svarbu ir 2017 metais. Darbdaviai, nerandantys tinkamos kvalifikacijos dar-buotojų (net 49 proc. apklaustų darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu), siekia išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tačiau trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuo-tojų, betonuotojų, plytų mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, pastatų dažytojų, restorano virėjų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų) neretai šią problemą yra priversti spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Didės Nekis Mažės

Darbo užmokestis

56,3 %43 %

0,7 %

Suaukštuojuuniversite0niuišsilavinimu Suaukštuojuneuniversite0niuišsilavinimu

Suprofesinekvalfikacija Nekvalifikuo0

Suaukštuojuuniversite0niuišsilavinimu Suaukštuojuneuniversite0niuišsilavinimu

Suprofesinekvalfikacija Nekvalifikuo0

Suaukštuojuuniversite0niuišsilavinimu Suaukštuojuneuniversite0niuišsilavinimu

Suprofesinekvalfikacija Nekvalifikuo0

Bedarbių skaičiaus dinamika (tūkst.) 2010-2017 m.

Darbo jėgos pasiūla pagal kvalifikciją

41 %

36 % 13 %

10 %

0

50

100

150

200

250

300

350

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017(progn.)

Bedarbių skaičiaus dinamika 2010-2017 m.

Daugiausiai darbo ieškančių žmonių, įsire-gistravusių 2017 metais teritorinėse darbo biržose, kaip ir pastaraisiais metais, turės šias profesijas:

Specialistų TOP 5 Kvalifikuotų darbininkų TOP 5

Administratoriai Parduotuvių pardavėjai

Pardavimo vadybininkai ir giminiškų profesijų atstovai

Lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai

Buhalteriai ir apskaitininkai

Apdailininkai

Teisininkai VirėjaiSocialiniai darbuotojai Traktorininkai

5

Specialistams Kvalifikuo2emsdarbininkams

Nekvalifikuo2emsdarbininkams

Paslaugos Pramonė Statyba Žemėsūkis

Specialistams Kvalifikuo2emsdarbininkams

Nekvalifikuo2emsdarbininkams

Darbo jėgos paklausa pagal kvalifikaciją

Specialistams Kvalifikuo2emsdarbininkams

Nekvalifikuo2emsdarbininkams

Specialistams Kvalifikuo2emsdarbininkams

Nekvalifikuo2emsdarbininkams

22 % 22 %

56 %Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2017 metais turės šias profesines kvali-fikacijas turintys darbo ieškantys žmonės:

Specialistų TOP 5 Kvalifikuotų darbininkų TOP 5

Pardavimo specialistai Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai

Gydytojai Mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai

Paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai

Slaugos specialistai Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai Statybininkai

Paslaugos Pramonė Statyba Žemėsūkis

Paslaugos Pramonė Statyba ŽemėsūkisPaslaugos Pramonė Statyba Žemėsūkis

Darbo jėgos paklausa pagal ekonomines

veiklas

4 %19 %

10 %

darbo jėgos paklausa 2017 m.

Nors 2017 metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau, atsižvelgus į vis dar neaiškų geopolitinį klimatą, registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2016 metais. Prognozuojama, kad darbdaviai įregistruos 3–4 proc. daugiau darbo pasiūlymų – 248–258 tūkst. Jų struktūra pagal ekonomines veiklas taip pat bus panaši kaip ir 2016 metais, 67 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 19 proc. – pramonės, 10 proc. – statybos, 4 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Paslaugų sektoriuje daugiausiai laisvų darbo vietų pasiūlys mažmenine pre-kyba, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, krovininiu kelių transportu, sandėliavimu ir saugojimu užsiimančios įmonės.

Pramonės sektoriuje – čiužinių, baldų, mėsos, sūrių ir paukštienos produktų gamyba, pieninių veikla, viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės.

Statybos sektoriuje – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kelių ir automagistralių tiesimu, elektros sistemų įrengimu, tiltų ir tunelių bei komuna-linių nuotekų statinių statyba, elektros sistemos įrengimu užsiimančios įmonės.

Žemės ūkio sektoriuje – sėklavaisių ir kaulavaisių, daržovių, gėlių, galvijų, na-minių paukščių mėsai auginimu, mišriu žemės ūkiu užsiimančios įmonės.

Kvalifikuotai darbo jėgai bus skirta 75 proc. visų darbo pasiūlymų, tai yra, 1 proc. punktu daugiau nei 2016 metais. Pastaraisiais metais nekvalifikuo-tos darbo jėgos paklausa mažėja. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir 2017 metais.

Darbo jėgos paklausos dinamika (tūkst.) 2010-2017 m.

67 %

148169

200

242 233 236 237248-258

0

50

100

150

200

250

300

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017(progn.)

Darbojėgospaklausosdinamika2010-2017m.

Daugiau informacijos apie paklausias ir vidutiniškai bei mažai paklausias profesijų grupes galima rasti „Įsidarbi-nimo galimybių barometre 2017“, kuris yra skelbiamas Lietuvos darbo biržos interneto svetainės skyriaus „Darbo rinka“ rubrikoje „Įsidarbinimo galimybių barometras“.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes 2017 metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės:

Specialistų TOP 5 Kvalifikuotų darbininkų TOP 5

Vertėjai ir kalbininkai Kirpėjai

Ekonomistai Variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai

Interjero dizaineriai ir dekoratoriai

Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai

Teisininkai Kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai

Jaunesnieji teisės ir giminiškų profesijų specialistai

Floristai

6

ryŠkiausios tEndEncijos pagrindiniuosE Ekonomikos sEktoriuosE

darbo viEtų stEigimas ir likvidavimas 2017 m.

Darbdavių apklausa rodo, kad darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas, kaip ir praėjusiais metais, išliks tei-giamas visuose ekonomikos sektoriuose. Didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas bus fiksuojamas paslaugų sektoriuje, mažiausias – žemės ūkio sektoriuje.

2017 metais darbdaviai numato įsteigti apie 25 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti – 5 tūkst. Daugiausiai jų bus įsteigta paslaugų sektoriuje – 60 proc. visų darbo vietų. Šis sektorius daugiausiai ir likviduos – atitinkamai 68 proc. visų darbo vietų. Pramonės sektorius ketina įsteigti 30 proc. visų darbo vietų, likviduoti – 24 proc. visų likviduoja-mų darbo vietų. Statybos sektoriuje bus įsteigta 7 proc., likviduota – 6 proc. visų darbo vietų. Mažiausiai – žemės ūkyje – 3 proc., likviduota – 2 proc.

Daugiausiai darbo vietų įsteigs krovininiu kelių transportu, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, gyvena-mųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, mažmenine prekyba užsiimančios įmonės. Šiuose ūkio sektoriuose taip pat bus ir daugiausiai likviduotų darbo vietų.

ŽEmės ūkisKvalifikuotos darbo jėgos trūkumą jaučia 42 proc. apklaustų žemės ūkio sektoriuje veikiančių įmonių. Labiausiai trūksta miškų ūkio ir giminiš-kų profesijų darbuotojų, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių bei gyvulių augintojų.

Tendencijos rodo, kad sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik išsilavinimas, kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai bei papildomos kompetencijos. Sparčiai vystantis technologijoms ir keičiantis darbų organi-zavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia universaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuo-tojams. Siekiant integruotis ar išlikti darbo rinkoje ir toliau bus svarbu mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.

pramonė

Lietuvos darbo biržos apklausa rodo, kad net 60 proc. apklaustų pramonės sektoriuje veikiančių įmonių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Ypač specialistų poreikis jaučiamas tekstilės, baldų ga-mybos, medienos ir metalo apdirbimo bei maisto apdirbimo pramonės sektoriuose.

statybaDaugiau nei pusė – 61 proc. apklaustų statybos sektoriuje veikiančių įmonių susiduria su kvalifi-kuotos darbo jėgos trūkumu. Pastaraisiais me-tais jaučiamas išaugęs suvirintojų, plataus pro-filio statybininkų, elektromechanikų, dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų poreikis.

paslaugosLietuvos darbo biržos apklausos duomenimis, 45 proc. paslaugų sektoriuje veikiančių įmonių trūks-ta kvalifikuotos darbo jėgos. Gydytojai specialistai, restoranų virėjai ir padavėjai, parduotuvių parda-vėjai bei slaugos specialistai – pastaraisiais metais itin paklausios paslaugų sektoriaus profesijos.

7

Rengiant ši leidinį buvo analizuojami šių išorinių šaltinių duomenys: Europos Komisijos ir Lietuvos banko makroekonomikos prognozės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos, Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų makroekonomikos apžvalgose pateikiami duomenys, viešojoje erdvėje ir spaudoje pateikta aktuali informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje.

darbo rinkos ypatumai apskritysE

Darbo jėgos pasiūla 2017 m.

Darbo jėgos paklausa 2017 m.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Darbojėgospaklausa2017m.

2017(progn.) 2016

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Darbojėgospaklausa2017m.

2017(progn.) 2016

Vidutinis metinis registruotas nedarbas savivaldybėse

Vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažės beveik visose savivaldybėse. Didžiausias vidutinio metinio registruoto nedar-bo mažėjimas numatomas Alytaus rajono (1,4 proc. punkto), Alytaus ir Lazdijų miesto (0,9 proc. punkto), Rietavo ir Panevė-žio rajono (0,7 proc. punkto), Rokiškio, Kupiškio ir Panevėžio miesto (0,6 proc. punkto) bei Palangos, Šiaulių miesto ir rajono (0,5 proc. punkto) savivaldybėse. Vidutinio metinio registruoto nedarbo augimas 2017 m. laukiamas tik Biržų miesto (0,5 proc. punkto) ir Pagėgių miesto (0,2 proc. punkto) savivaldybėse.

Didžiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas 2017 metais bus fiksuojamas Ignalinos rajono (15,3 proc.), Kalvarijos (14,5 proc.), Lazdijų (14,1 proc.), Zarasų (13,9 proc.), Akmenės (13,1 proc.), Kelmės ir Jurbarko (13 proc.), Visagino miesto (12,7 proc.), Pasvalio (11,9 proc.) savivaldybėse.

Žemiausias vidutinis metinis registruotas nedarbas numatomas Elektrėnų (4,5 proc.), Kretingos (4,7 proc.), Šiaulių miesto (4,8 proc.), Neringos (4,9 proc.), Trakų rajono (5,3 proc.), Birštono (5,4 proc.), Vilniaus ir Klaipėdos rajono (5,7 proc.) savivaldybėse.

Darbo jėgos pasiūla apskrityse

2017 metais darbo jėgos pasiūla mažės beveik visoje Lietuvoje. Prognozuojama, kad didžiausias darbo jėgos pasiūlos mažėji-mas bus fiksuojamas Klaipėdos apskrityje (apie 6 proc.). Kauno ir Tauragės apskrityje registruotų bedarbių turėtų sumažėti apie 5 proc., Marijampolės ir Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Telšių apskrityse 3-4 proc., Panevėžio – apie 2 proc., Utenos apskrityje – nekis.

Darbo jėgos paklausa apskrityse

Numatoma, kad 2017 metais darbo jėgos paklausa turėtų augti beveik visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias jos augimas turė-tų būti fiksuojamas Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių – apie 2 proc., Vilniaus, Marijampolės, Telšių, Utenos, Tauragės – apie 1 proc., Alytaus apskrityje nekis. Didžiųjų miestų – Kauno, Klai-pėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus – apskrityse bus įregistruota apie 85 proc. visų darbo pasiūlymų.

Darbo vietų steigimas ir likvidavimas apskrityse

Teigiamas darbo vietų balansas numatomas visose apskri-tyse. Dauguma darbo vietų – 85 proc. – bus sukurta didžiųjų miestų apskrityse. Remiantis apibendrintais Lietuvos darbo biržos apklausos rezultatais, prognozuojama, kad daugiau-siai naujų darbo vietų bus įsteigta Vilniaus ir Kauno apskri-tyse – atitinkamai 32 proc. ir 25 proc. visų steigiamų darbo vietų, daugiausia likviduota – Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 40 proc. ir 18 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Didžiausias teigiamas balansas numatomas Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Didžiųjų miestų apskrityse bus įsteigta 62 proc. paslaugų, 29 proc. pramonės, 6 proc. statybos ir 3 proc. žemės ūkio sekto-riuose steigiamų naujų darbo vietų. Jų apskrityse bus likviduota 68 proc. paslaugų, 24 proc. pramonės, 6 proc. statybos ir 2 proc. žemės ūkio sektoriuose likviduojamų darbo vietų.

Steigimas ir likvidavimas

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000

Paslaugos

Pramonė

Statyba

Žemėsūkis

Steigimasirlikvidavimas

Likviduos Įsteigs

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Darbo jėgos pasiūla 2017 m.

2017m.(progn.) 2016m.

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

Darbojėgospaklausa2017m.

2017(progn.) 2016

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000

Paslaugos

Pramonė

Statyba

Žemėsūkis

Steigimasirlikvidavimas

Likviduos Įsteigs

Lietuvos darbo birža geležinio Vilko g. 3a, 03131, Vilnius

tel. (8 5) 236 0799faks: (8 5) 236 0788

el. paštas: info@ldb.lt www.ldb.lt

Dau

giau

api

e da

rbo

rinką