Darbo tikslas - Nedaryk.lt · 2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Ecel) 1 Darbo tikslas Susipažinti su pagrindinėmis finansinių skaičiavimų

2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Excel)

1

Darbo tikslas

Susipažinti su pagrindinėmis finansinių skaičiavimų funkcijomis (FV, PV, PMT, NPER, RATE),

funkcinių priklausomybių analizės priemonėmis (What-If Analysis), gebėti grafiškai analizuoti bei

vizualizuoti duomenis.

Teorinė dalis

1. Finansiniai skaičiavimai

Finansinių skaičiavimų funkcijos yra vienos svarbiausių panaudojant skaičiuokles. Jų pagrindą

sudaro laike kintančio pinigų kiekio skaičiavimas.

Tarkime, periodo pradžioje turime pinigų kiekį k1. Pažymime papildomai periodiškai įmokamą

pinigų sumą raide m. Jei palūkanos sudaro p%, tai pokytis per periodą bus k1*p, o pinigų kiekis

periodo pabaigoje k2=k1 +k1*p + m. Šį sąryšį nesunku atvaizduoti skaičiuoklėje, kai sudaroma

lentelė kaupiamajam indėliui apskaičiuoti.

1 pavyzdys. Reikia sužinoti, kiek per 15 metų sutaupoma, jei įnešama 200 Lt, bankas moka 10%

metinių palūkanų ir kiekvienų metų pabaigoje įnešama papildomai po 50 Lt

Pinigų kiekio skaičiavimo rezultatai pateikti 1 pav.:

1 pav. Pinigų kiekio skaičiavimo rezultatai

Tokiu būdu nagrinėti pinigų kiekio kitimą laike nėra patogu, kai nagrinėjami didesnis arba nežinomas

periodų skaičius. Todėl tikslinga naudoti specialias finansinių skaičiavimų funkcijas. Šiame darbe

kaip bazinės nagrinėjamos tik investicijų apskaitos funkcijos (žr. 1 lentelę):

1 lentelė. Finansinės funkcijos, kai periodinės įmokos ir palūkanų norma nekinta

Funkcija Funkcijos reikšmė Argumentų reikšmės

FV(Rate; Nper; Pmt; [Pv]; [Type]) Laukiama vertė

laikotarpio pabaigoje

(neigiamas skaičius rodo,

kokią sumą reikės jums

sumokėti; teigiamas – šią

sumą gausite)

Rate – palūkanų norma

(dydis) (jeigu mokėjimų

periodas mažesnis nei

metai, palūkanų normą

daliname iš mokėjimų per

metus skaičiaus);


2

PV(Rate; Nper; Pmt; [Fv]; [Type]) Pradinė vertė (laikotarpio

pradžioje)

Nper – periodinių įmokų

skaičius per visą

laikotarpį;

Pmt – periodinės įmokos

dydis (jeigu praleistas

(lygus 0), turi būti

nurodyta Pv);

Pv – pradinė vertė

laikotarpio pradžioje (kai

0, gali būti praleistas);

Type – jeigu įmokos

periodo pradžioje – 1;

jeigu periodo pabaigoje –

0 arba praleista;

Fv – laukiamos vertės

laikotarpio pabaigoje

dydis;

Per – periodų skaičius

per skaičiuojamą

laikotarpį (galimos

reikšmės nuo 1 iki Nper)

NPER(Rate; Pmt;Pv; [Fv]; [Type]) Periodų skaičius, kai

periodinės įmokos ir

palūkanų norma nekinta

RATE(Nper; Pmt; Pv; [Fv]; [Type]) Palūkanų norma per visą

laikotarpį

PMT(Rate; Nper; Pv; [Fv]; [Type]) Įmokų dydis už paskolą,

kai periodinės įmokos ir

palūkanų norma nekinta

IPMT(Rate; Per; Nper; Pv; [Fv];

[Type])

Įmokos dalis, skirta

mokėti palūkanoms

(skaičiuojama konkrečiam

periodui, kai periodinės

įmokos ir palūkanų norma

nekinta)

PPMT(Rate; Per; Nper; Pv; [Fv];

[Type)

Įmokos dalis, skirta

paskolai padengti

(skaičiuojama konkrečiam

periodui, kai periodinės

įmokos ir palūkanų norma

nekinta)

Finansinių funkcijų panaudojimo pavyzdžiai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Finansinių funkcijų pavyzdžiai

Skaičiuojamas dydis Funkcija Rezultatas

Periodinių įmokų skaičius NPER(10%;50;200;-2500;0) 15 periodų

Palūkanos arba procentai RATE(15;50;200;-2500) 10%

Periodinių įmokų dydis PMT(10%;15;200;-2500;0) 52,39 Lt

Periodinių įmokų dydis PMT(10%;15;200;-2500;1) 47,63 Lt

Pradinė vertė PV(10%;15;50;-2500;0) 218,18 Lt

Pradinė vertė PV(10%;15;50;-2424;0) 200 Lt

Laukiama vertė FV(10%;15;50;200;0) -2.424 Lt

Nagrinėjant pavyzdžius matome, kad naudojant finansines funkcijas ir skaičiuojant, kokią gausime

laukiamą sumą po 15 periodinių mokėjimų, nereikia sudaryti kaupiamos lentelės, rašyti skaičiavimui

reikalingų formulių. Tam užtenka teisingai užpildyti atitinkamos funkcijos FV(laukiamos vertės)

laukus.

Aptartos finansinės funkcijos taip pat leidžia palyginti vienkartines investicijas su periodiniais

mokėjimais, įvertinant palūkanas, analizuoti įvairius taupymo variantus, paskolų sąlygas.


3

Finansinių funkcijų taikymo variantai:

1. Funkcija FV:

1.1. Reikia apskaičiuoti būsimą indėlio (paskolos) vertę, kai šiam indėliui (paskolai) tam tikrą

periodų skaičių priskaičiuojami sudėtiniai procentai:

=FV(rate;nper;;pv)

1.2. Reikia apskaičiuoti būsimą indėlio (paskolos) vertę, kai mokėjimai vykdomi nuolat n

periodų. Jie gali būti kiekvieno periodo pradžioje arba periodo pabaigoje. Per kiekvieną

periodą sumokama vienoda suma:

=FV(rate;nper;pmt;1) – periodo pabaigoje

=FV(rate;nper;pmt;0) arba =FV(rate;nper;pmt) – periodo pradžioje

2. Funkcija PV:

2.1. Žinomas būsimas sukaupto indėlio (paskolos) dydis. Reikia apskaičiuoti šios sumos

dabartinę vertę. Tai bus pinigų suma, kurią reikia investuoti (arba paimti banke) šiandien,

siekiant, kad n periodo pabaigoje ji būtų norimo dydžio:

=PV(rate;nper;;fv)

2.2. Reikia nustatyti būsimų pastovių periodinių mokėjimų, atliekamų atitinkamo periodo

pradžioje arba pabaigoje, dabartinę vertę:

=PV(rate;nper;pmt;;1) – periodo pabaigoje

=PV(rate;nper;pmt;;0) arba =PV(rate;nper;pmt) – periodo pradžioje

3. Funkcija NPER:

1.1. Reikia apskaičiuoti, per kiek periodų periodinių mokėjimų srautas pasieks būsimąją vertę:

=NPER(rate;pmt;;fv;1) – periodo pabaigoje

=NPER(rate;pmt;;fv) – periodo pabaigoje

1.2. Per kiek periodų bus visiškai grąžinta paskola, kurios dabartinė vertė pv, su palūkanomis, jei

skola bus grąžinama pastoviais vienodais mokėjimais:

=NPER(rate;pmt;pv) 2 pavyzdys. Reikia palyginti du įrangos įsigijimo variantus – nuomą ir pirkimą. Žinoma, kad įrangos

kaina yra 360000 Lt, numatoma ją eksploatuoti 4 metus ir po to tikimasi parduoti už 60000 Lt.

Alternatyvus variantas yra nuoma, mokant po 100000 Lt kiekvienų nuomos metų pradžioje. Metinė

palūkanų norma yra 15%.

Sprendžiama sudarant tokią įrengimų įsigijimo sąlygų analizės lentelę:

Lentelės langeliuose vietoje f įrašome atitinkamas funkcijų išraiškos formules


4

ir gauname tokią skaičiavimų lentelę su rezultatais:

Lentelėje keičiant duomenis, t.y. palūkanų normą, mokėjimų skaičių, nuomos mokestį, įrengimų

kainą ir realizavimo kainą, matome, kaip keisis skaičiavimo rezultatai – ekvivalentinės sumos.

2. Sąlyginės analizės priemonės (What-If Analysis)

Skaičiuoklėje yra trys analizės (What-If Analysis) priemonių rūšys: scenarijai (Scenario Manager),

duomenų lentelės (Data Table) ir sprendimo (tikslingoji) paieška (Goal Seek).

Duomenų lentelės tinka analizuojant paprastus modelius, kuriuose skaičiavimai aprašomi vieno arba

dviejų kintamųjų funkcijomis. Sudėtingesnis atvejis, kai kintamųjų yra daug. Tada grafikos

priemones ir lenteles panaudoti sunku ir analizuojami scenarijai – jie padeda ištyrinėti galimų

rezultatų rinkinį.

Scenarijai ir duomenų lentelės naudoja įvesties reikšmes ir nustato galimus rezultatus, o tikslingoji

paieška naudoja rezultatą ir nustato galimas įvesties reikšmes, kurios pateikia tą rezultatą.

2.1. Tikslingoji paieška (Goal Seek)

Jei žinote, kokį rezultatą norite gauti pasinaudoję formule, bet nesate tikri, kokia įvesties reikšmė turi

būti formulėje tam rezultatui gauti, galite naudoti tikslingąją paiešką (Data Data Tools What-

If Analysis Goal Seek). Pavyzdžiui, norite pasiskolinti šiek tiek pinigų. Jūs žinote, kiek pinigų jums reikia, per kiek laiko

norėsite grąžinti paskolą ir po kiek galėsite mokėti kiekvieną mėnesį. Galite naudoti tikslingąją

paiešką, norėdami nustatyti, kokią palūkanų normą turite gauti, kad pasiektumėte savo paskolos tikslą

(žr. 2 pav.).


5

2 pav. Goal Seek taikymo pavyzdys

2.2. Scenarijai

Scenarijus yra reikšmių, kurias programa „Excel“ įrašo darbo lape ir gali automatiškai keisti,

rinkinys. Darbo lape galite sukurti ir įrašyti skirtingas reikšmių grupes, o tada taikyti bet kurį iš šių

naujų scenarijų ir peržiūrėti skirtingus rezultatus.

Scenarijai naudojami, kai analizuojami daugiau kaip du kintamieji (gali būti iki 32 kintamųjų

reikšmių). Scenarijų vedlys (Data What-If Analysis Scenario Manager) padeda vartotojui

apibrėžti keičiamų parametrų, t. y. scenarijaus, struktūrą, išsaugoti jo reikšmes, perkelti jas į tiriamą

modelį, parengti scenarijų ataskaitas. Galima sukurti tiek scenarijų, kiek reikia modeliui ištirti ir

sudaryti ataskaitą, kuri pateikia visas keičiamųjų ir rezultatų langelių reikšmes.

Pavyzdys. Nagrinėjamas 3 paveiksle pateiktas paslaugų įmonės ūkinės veiklos modelis, sudarytas

planuojant jos ateinančių metų veiklos plėtojimo strategiją. Modelis atspindi gaunamo pelno

priklausomybę nuo klientų skaičiaus ir pagrindinių išlaidų straipsnių.

Planuojant kitų metų veiklos strategiją, numatomi pagrindiniai įmonės tikslai, priemonės šiems

tikslams siekti ir laukiami rezultatai. Dažniausiai pagrindinis tikslas – padidinti pelną, o kokiomis

priemonėmis bus numatoma to siekti, priklauso nuo vadovų sprendimų. Pvz., gali būti numatoma

padidinti pajamas, plečiant klientų skaičių ir skiriant daugiau dėmesio naujų paslaugų reklamai, o tai

susiję su papildomomis išlaidomis darbo užmokesčiui, reklamai, medžiagoms ir kt. Numatomi visų

šių parametrų pokyčiai įvertinami, remiantis marketingo specialistų ir finansininkų išvadomis bei

skaičiavimais. Dažniausiai parengiami trys tokių įvertinimų, t. y. scenarijų, variantai: pesimistinis,

optimistinis ir realistinis (žr. 3 lentelę). Taip pat reikėtų nagrinėti ir tą atvejį, kai nenumatoma nieko

keisti.


6

3 pav. Ūkinės veiklos modelis

3 lentelė. Prognozuojami veiklos scenarijai

Parametrai Realistinis Pesimistinis Optimistinis

Pokyčiai,

%

Piniginė

išraiška, Lt

Pokyčiai,

%

Piniginė

išraiška, Lt

Pokyčiai,

%

Piniginė

išraiška, Lt

Paslaugos vidutinė kaina 60,00 Lt 60,00 Lt 10% 66,00 Lt

Klientų skaičius 5% 3780 -3% 3492 8% 3888

Darbo užmokestis 4% 99.840,00 Lt 96.000,00 Lt 5% 100.800,00 Lt

Soc. draud. (darbdaviui) 30.930,43 Lt 29.740,80 Lt 31.227,84 Lt

Patalpų nuoma 42.000,00 Lt 42.000,00 Lt 42.000,00 Lt

Įrengimų amortizacija 5.400,00 Lt 5.400,00 Lt 5.400,00 Lt

Medžiagos 5% 11.340,00 Lt 10.800,00 Lt 8% 11.664,00 Lt

Reklama 50% 5.400,00 Lt 3.600,00 Lt 150% 9.000,00 Lt

Kitos išlaidos 4.800,00 Lt 4.800,00 Lt 4.800,00 Lt

Kiekvienam scenarijui parengti ir analizuoti atskirus skaičiuoklės modelius nepatogu. Geriau

iškviesti scenarijų vedlį (Scenario Manager).

Prieš kuriant scenarijų, darbo lape reikia turėti pirminį reikšmių rinkinį. Patartina suteikti vardus

langeliams, kuriuos ketinate naudoti scenarijuose, nes tai labai palengvina scenarijų kūrimą ir

redagavimą, lengviau perskaitomos scenarijaus suvestinės ataskaitos.

Scenarijus kuriamas keliais žingsniais:

vykdoma komanda Data What-If Analysis Scenario Manager

pradiniame vedlio lange (žr. 4 pav., kairė) pateikiamas jau parengtų scenarijų sąrašas, kuris iš

pradžių būna tuščias, bei mygtukai šio sąrašo tvarkymo komandoms parinkti. Kiekvieno naujo

scenarijaus parengimas pradedamas mygtuku Add, kuriuo atveriamas Add Scenario dialogo

langas (žr. 4 pav., dešinė).

Add Scenario dialogo lange nurodomas scenarijaus vardas (Scenario name) ir kintamų

langelių adresai (Changing cells). Jei prieš iškviečiant vedlį kintamų langelių sritis būna

pažymėta, adresų sąrašas sudaromas automatiškai.


7

4 pav. Scenarijų vedlio pirmasis ir antrasis langai

spragtelėjus mygtuką OK, atveriamas scenarijaus parametrų reikšmių įvedimo langas Scenario

Values (žr. 5 pav., kairė). Jei prieš iškviečiant scenarijų vedlį atitinkamiems langeliams buvo

suteikti vardai, jie bus rodomi šalia atitinkamų laukelių, jei ne – rodomi langelių adresai, o

redagavimo laukeliuose rodomos reikšmės, esančios darbo lape. Įrašius visas norimas scenarijaus

kintamųjų reikšmes (tai gali būti konstantos arba formulės), spaudžiamas mygtukas OK, kuriuo

grąžinamas pradinis vedlio langas.

norint sukurti kitą scenarijų, spragtelėjus mygtuką Add vėl galima atverti naujo scenarijaus

reikšmių įvedimo langą Add Scenario.

Pastaba. Pradines modelio reikšmes rekomenduojama išsaugoti kaip atskirą scenarijų, nes peržiūrint

scenarijus jos gali būti prarandamos.

5 pav. Scenarijaus reikšmių įvedimas ir scenarijų peržiūra

Parengus visus pageidaujamus scenarijus, pereinama prie jų peržiūros. Tam pradiniame scenarijų

vedlio lange matomame scenarijų sąraše parenkamas pageidaujamas scenarijus ir spaudžiamas

peržiūros mygtukas Show (žr. 5 pav., dešinė). Tada vedlys perduoda scenarijaus reikšmes į keičiamų

parametrų langelius ir modelio lape matomi skaičiavimų rezultatai.

Jei peržiūros metu nusprendžiama koreguoti scenarijų, tai daroma pradinio scenarijų vedlio lango

mygtuku Edit atveriamame aktyvaus scenarijaus redagavimo lange.


8

Pastaba. Jei įvedamos ar redaguojamos scenarijaus kintamųjų reikšmės (lange Scenario Values)

nurodytos formulėmis (ne konstantomis), paspaudus mygtuką OK, formulės keičiamos reikšmėmis

ir scenarijuje saugomos tik reikšmės.

Jei norima parengti ataskaitas su scenarijų analizės rezultatais, pradiniame scenarijų vedlio lange

spaudžiamas mygtukas Summary ir atverto lango (žr. 6 pav.) srityje Report type nurodomas

ataskaitos tipas (suvestinė ar suvestinių rinkinys), o laukelyje

Result Cells – į ataskaitą įtraukiamų skaičiavimo rezultatų langelių

adresai. Dažniausiai naudojamos suminės ataskaitos (Scenario

summary), kuriose pateikiami tik parametrų rinkiniai ir vartotojo

pasirinktų rezultatų reikšmės. Tokia ataskaita sukuriama naujame

darbo lape Scenario Summary, kuriame scenarijų keičiamų

langelių fonas yra pilkos spalvos (žr. 7 pav.). Specialios scenarijų

suvestinės lentelės (Scenario Pivot Table) naudojamos tada, kai

nagrinėjami iš kelių darbo knygų sukomponuoti scenarijai. 6 pav. Ataskaitos parametrų nurodymas

7 pav. Ataskaitos pavyzdys

Daugiau informacijos apie scenarijus rasite adresu http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-

help/HP010072669.aspx

3. Duomenų vizualizavimas

Diagramos kuriamos duomenims grafiškai atvaizduoti, taip pat iliustruoti ryšį tarp pažymėtų

duomenų. Diagramos taip pat leidžia pavaizduoti skirtingų dydžių santykius bei rodiklių kitimo

dinamiką. MS Excel naudojamos kelių tipų diagramos.

http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP010072669.aspx

http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP010072669.aspx


9

3.1. MS Excel diagramų tipai

Stulpelinės diagramos (Column). Šiomis

diagramomis patogu iliustruoti skirtingų

duomenų grupių ryšį. Paprastai stulpelinės

diagramos naudojamos parodyti duomenų

pokyčiui per tam tikrą laiko atkarpą. Stulpelinės

diagramos kategorijos paprastai vaizduojamos

palei horizontaliąją (kategorijos) ašį, o

reikšmės – palei vertikaliąją (reikšmių) ašį.

Pavyzdžiui, stulpelinės diagramos akivaizdžiai

iliustruoja metų išlaidas. Laikas atidedamas

horizontalioje ašyje chronologine tvarka.

Juostinės diagramos (Bar). Juostinės

diagramos iliustruoja atskirų elementų

palyginimus. Juostinės diagramos kategorijos

paprastai išdėstomos palei vertikaliąją ašį, o

reikšmės – palei horizontaliąją ašį.

Pavyzdžiui, juostine diagrama tinka

pavaizduoti pardavimų apimtis skirtinguose

miestuose.

Linijinės diagramos (Line). Linijinės

diagramos kategorijos duomenys tolygiai

išdėstomi palei horizontaliąją ašį, o visi

reikšmių duomenys – palei vertikaliąją ašį.

Linijinės diagramos gali vaizduoti tęstinius tam

tikro laikotarpio duomenis tolygiai

paskirstytoje skalėje, todėl tai idealus būdas

duomenų tendencijoms vaizduoti vienodais

intervalais, pvz., mėnesiais, ketvirčiais arba

finansiniais metais.

Pavyzdžiui, mėnesių pardavimo apimtims

pavaizduoti linijine diagrama horizontalioje

ašyje nurodomi mėnesiai.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

Sa

usis

Va

sa

ris

Ko

va

s

Ba

lan

dis

Ge

gu

žė

Birželis

Vilnius

Kaunas

Klaipėda


10

Skritulinės ir žiedinės diagramos (Pie,

Doughnut). Skritulinėse diagramose

vaizduojamas vienos duomenų sekos elementų

dydis, proporcingas elementų sumai.

Skritulinėje diagramoje duomenų taškai rodomi

kaip viso skritulio procentinės dalys.

Žiedinės diagramos leidžia parodyti atitinkamų

duomenų sekų skirtingų reikšmių santykį visos

sumos atžvilgiu. Kiekviena duomenų seka

vaizduojama atskiru diagramos žiedu.

Sausis

25% 30%

15%30%

Maistui

Transportui

Mokesčiai

Kitos išlaidos

SausisVasarisKovasBalandisGegužėBirželis

XY taškinės diagramos ir rutulinės diagramos

(XY Scatter, Bubble). Taškine diagrama

galima išanalizuoti dviejų ir daugiau duomenų

sekų koreliaciją. Šio tipo diagrama leidžia

vykdyti tendencijų ir priklausomybių analizę.

Pavyzdžiui, ar veikia konkrečios prekės

pardavimų augimą padidėjęs reklamos

lankstinukų platinimas. Paprastai taškine

diagrama vaizduojami duomenys su apibrėžta

chronologine struktūra, kuri nurodoma X ašyje.

Žymekliai, atitinkantys duomenų reikšmes,

sudaro tiesią liniją ir pažymi duomenų sekų

koreliaciją.

Burbulinė (Bubble) diagrama, kaip ir taškinė

diagrama, leidžia analizuoti duomenų sekų

koreliaciją. Burbulinės diagramos skirtumas –

galimybė analizuoti trijų duomenų sekų

koreliaciją bei nurodyti burbulo dydį.

Šios diagramos pavyzdžio iliustracijoje

skaičiais 1, 2, …, 6 pažymėti mėnesiai,

kuriuose buvo fiksuojami pardavimai.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

0 1 2 3 4 5 6

Išlaidos reklamai

Pelnas

0

100

200

300

400

500

600

700

800

0 1 2 3 4 5 6

Išlaidos reklamai

Pardavimai Kaune

Pardavimai Vilniuje


11

Plokštuminės diagramos (Area). Plokštuminės

diagramos pabrėžia pokyčio per tam tikrą

laikotarpį dydį ir gali būti naudojamos norint

atkreipti dėmesį į bendrą tendencijos reikšmę.

Pavyzdžiui, galima braižyti duomenų,

vaizduojančių tam tikro laikotarpio pelną,

plokštuminę diagramą ir taip pabrėžti bendrąjį

pelną. Vaizduodama į diagramą įtrauktų

reikšmių sumą, plokštuminė diagrama taip pat

rodo dalių ryšį su visuma. 0

500

1000

1500

2000

2500

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis

Viso iš laidų

Kitos iš laidos

Mokesčiai

Transportui

Maistui

Iš viso išlaidų

Spindulinės diagramos (Radar). Šia diagrama

analizuojamos duomenų sekos, esančios palei

atskirą diagramos ašį. Visos ašys turi bendrą

centrą.

0

100

200

300

400

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Maistui Transportui

Mokesčiai Kitos išlaidos

Akcijų kursų diagramos (Stock). Kaip nurodo

pats pavadinimas, akcijų kursų diagrama gali

būti naudojama norint pavaizduoti akcijų kainų

svyravimus. Tačiau šią diagramą taip pat

galima naudoti norint pavaizduoti kitų

duomenų, pvz., dienos kritulių arba metinių

temperatūrų, svyravimams iliustruoti.

Norėdami kurti akcijų kursų diagramą,

įsitikinkite, kad duomenis išdėstėte tinkama

tvarka.

Paviršinės diagramos (Surface). Šio tipo

diagramos naudojamos duomenims palyginti

erdvėje. Paviršinė diagrama naudinga, kai

norite rasti optimalius dviejų duomenų rinkinių

derinius. Kaip topografiniame žemėlapyje,

spalvos ir tekstūros nurodo sritis, kurios yra

tame pačiame reikšmių diapazone. Paviršinę

diagramą galite kurti, kai ir kategorijų, ir

duomenų sekos yra skaitinės reikšmės. Sausis

Kovas

Mais

tui

Tra

nsport

ui

Mokesčiai

Kito

s iš

laid

os

Iš v

iso iš

laid

ų

0

200

400

600

800

1000

12001000-1200

800-1000

600-800

400-600

200-400

0-200


12

Kombinuotosios diagramos (Combo).

Kombinuotosios diagramos sujungia du ar

daugiau diagramų tipus, kad duomenis būtų

galima lengviau suprasti, ypač kai jie yra labai

įvairūs.

3.2. Bendri MS Excel diagramų sudarymo principai

Kuriant diagramas, rekomenduojama tokia veiksmų seka:

pažymimas diagramoje vaizduojamų duomenų laukas kartu su kategorijų bei sekų

pavadinimais ir skirtuko INSERT komandų grupėje Charts paspaudžiamas pasirinkto

diagramos tipo mygtukas;

atvertame lange pasirenkamas diagramos potipis;

redaguojamas skaičiuoklės sukurtas diagramos ruošinys.

Diagramos tipą taip pat galima rinktis ir skirtuko INSERT komandų grupės Charts mygtuku ,

atveriančiu langą Insert Chart, kuriame galima pamatyti visų tipų diagramas ir iš karto pasirinkti

tinkamą (žr. 3 pav.).

3 pav. Diagramos tipo parinkimo langas

3.3. Bendri diagramų redagavimo principai

Sudaryta diagrama gali būti viename lape su lentelės duomenimis arba saugoma atskirame knygos

lape (Chart). Kartu su lentelės duomenimis viename lape (Sheet) saugoma diagrama yra grafinis


13

objektas. Tokiai diagramai redaguoti taikomos standartinės grafinių objektų redagavimo komandos

Move, Size. Taip pat galima vykdyti skirtuko HOME komandas Cut, Copy, Paste.

Redaguojant diagramas keičiamas jų mastelis, išvaizda, sukuriami nauji elementai, pašalinami

nereikalingi, atliekami kiti diagramos tvarkymo veiksmai.

Norint diagramą redaguoti, reikia ją pažymėti. Tada meniu juostoje atsiranda diagramoms tvarkyti

pritaikytas kontekstinis meniu CHART TOOLS, kuriame yra du papildomi skirtukai (žr. 4 pav.):

DESIGN – čia sudėti įrankiai, skirti diagramos maketui koreguoti;

FORMAT – čia sudėti įrankiai, skirti diagramos elementų išvaizdai

keisti.

Diagramų redagavimui taip pat galima naudoti tris diagramų tvarkymo mygtukus Chart

Elements, Chart Styles ir Chart Filters, esančius šalia viršutiniojo dešiniojo diagramos kampo

(žr. 4 pav.), kad įtrauktumėte tokius diagramos elementus kaip ašių pavadinimus arba duomenų

etiketes, tinkintumėte savo diagramos išvaizdą arba keistumėte diagramoje rodomus duomenis.

4 pav. Diagramos ruošinys ir redagavimo priemonių rinkinys DESIGN

Yra ir kitas greitas bei patogus būdas redaguoti diagramas: reikia pažymėti norimą diagramos

elementą ir paspaudus dešinį pelės klavišą, atsivėrusiame kontekstiniame meniu parinkti komandą

Format..., pvz., Format Chart Area ... – jei norima pakeisti visos diagramos išvaizdą. Dešinėje

ekrano pusėje atsivėrusiame parametrų langelyje bus visi įrankiai būtent tam elementui koreguoti.

Tipinė užduotis

1 pratimas. Darbo lapą Sheet1 pavadinkite „Mokesčiai“ ir jame sudarykite lentelę pagal 5 pav.

pateiktą pavyzdį. Į pirmąjį lentelės stulpelį įrašykite pavardes, prasidedančias Jūsų pavardės pirmąja

raide, į antrą stulpelį įrašykite priskaičiuotą darbo užmokestį, o į ketvirtą stulpelį įrašykite vaikų

skaičių (skaičius sugalvokite patys). Likusiuose lentelės stulpeliuose duomenys skaičiuojami pagal

formules1.

Neapmokestinamą sumą skaičiuokite pagal šią formulę:

1 pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438039


14

3192,31DUjei0,

3192,31DU1000jei1000),(DU*0,26NPD

1000DUPDNjeiNPD,

PDNDUjeiDU,

NS

Kitų dydžių (PNS, PM, SDM, IS) skaičiavimui formules užrašykite patys.

5 pav. Lentelės pavyzdys

Darbo lapą Sheet2 pavadinkite „Finansai“ ir jame atlikite 2 – 5 pratimus.

2 pratimas. Funkcijos PV panaudojimas:

Kokią pinigų sumą reikia įmokėti į banką, kad esant 2,5% metinių kaupiamųjų palūkanų normai po

penkių metų būtų gauta 15000 Lt?

Atsakymas: 13257,81 Lt.

3 pratimas. Funkcijos NPER panaudojimas:

Nustatyti terminą per kurį 2000 Lt padidės iki 2400 Lt, esant 3% metinių palūkanų normai.

Atsakymas: 6,17

4 pratimas. Funkcijos RATE panaudojimas:

Kokio dydžio turi būti metinė palūkanų norma, kad per trejus metus indėlis nuo 2500 Lt padidėtų iki

3800 Lt?

Atsakymas: 15%

5 pratimas. Funkcijos FV panaudojimas:

Į banką padėta 27000 Lt su 2%. metinių palūkanų. Paskaičiuokite, kokia pinigų suma bus indėlio

sąskaitoje po 10 metų. Procentai priskaičiuojami kas pusmetį.

Atsakymas: 32 945,13 Lt.

6 pratimas. Darbo lapą Sheet3 pavadinkite „Scenarijai“ ir jame sukurkite supaprastintą savo įmonės

verslo planą. Jame turi būti panaudoti sąlyginės analizės (What-If Analysis) įrankiai Goal Seek ir

Scenario (žr. teorinę dalį).


15

7 pratimas. Įterpkite naują darbo lapą ir pavadinkite jį „Diagramos“ ir jame sudarykite lentelę

„Lietuvos gyventojų surašymas“ (žr. 6 pav.): duomenims suteikite reikiamus formatus, tris

paskutinius lentelės stulpelius užpildykite naudodami formules.

6 pav. Duomenų lentelė

Naudodami lentelės duomenis, sudarykite diagramas:

7.1. Juostinę diagramą:

Pastaba. Diagramoje naudojamą paveikslėlį pasirinkite patys.

0,0 tūkst. 1 000,0 tūkst. 2 000,0 tūkst. 3 000,0 tūkst. 4 000,0 tūkst.

1959

1970

1979

1989

2001

2011

Met

ai

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Miesto gyventojai 1 025,9 tūkst. 1 557,7 tūkst. 2 034,9 tūkst. 2 486,8 tūkst. 2 332,1 tūkst. 2 031,2 tūkst.

Kaimo gyventojai 1 670,8 tūkst. 1 561,2 tūkst. 1 356,6 tūkst. 1 188,0 tūkst. 1 151,9 tūkst. 1 012,2 tūkst.

Didžiausias kaimo gyventojų skaičius


16

7.2. 3D sudėtinę juostinę diagramą

7.3. Stulpelines diagramas:

0 2 000 4 000 6 000 8 000 10 000 12 000

Miesto gyventojai

Kaimo gyventojai

Gyventojų skaičius, tūkst.

1959

1970

1979

1989

2001

2011

1 025,9 tūkst.

1 557,7 tūkst.

2 034,9 tūkst.

2 486,8 tūkst.2 332,1 tūkst.

2 031,2 tūkst.

0,0 tūkst.

500,0 tūkst.

1 000,0 tūkst.

1 500,0 tūkst.

2 000,0 tūkst.

2 500,0 tūkst.

3 000,0 tūkst.

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Lietuvos gyventojai Miesto gyventojai

Kaimo gyventojai

0,0 tūkst.

500,0 tūkst.

1 000,0 tūkst.

1 500,0 tūkst.

2 000,0 tūkst.

2 500,0 tūkst.

3 000,0 tūkst.

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Lietuvos miesto gyventojai

0,0 tūkst.

500,0 tūkst.

1 000,0 tūkst.

1 500,0 tūkst.

2 000,0 tūkst.

2 500,0 tūkst.

3 000,0 tūkst.

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Lietuvos miesto gyventojai


17

7.4. Linijines diagramas:

7.5. Skritulinę diagramą:

0,0 tūkst.

500,0 tūkst.

1 000,0 tūkst.

1 500,0 tūkst.

2 000,0 tūkst.

2 500,0 tūkst.

3 000,0 tūkst.

1959 1970 1979 1989 2001 2011Gyv

en

toja

i

Metai


Kaimo gyventojai

0,0 tūkst.

500,0 tūkst.

1 000,0 tūkst.

1 500,0 tūkst.

2 000,0 tūkst.

2 500,0 tūkst.

3 000,0 tūkst.

1959 1970 1979 1989 2001 2011

Gyv

en

tojų

ska

ičiu

s

Metai


Kaimo gyventojai

2011; Miesto gyventojai; 2 031,2 tūkst.;

67%

2011; Kaimo gyventojai; 1 012,2 tūkst.;

33%

2011


18

7.6. Plokštuminę diagramą:

Laboratorinio darbo gynimas

Laboratorinis darbas ginamas, parodant dėstytojui, kad Jūs sėkmingai atlikote tipinę užduotį. Tam

reikia laboratoriniame darbe sukurtą failą (jo pavadinimas – Pavarde.xlsx , čia Pavarde – Jūsų

pavardė) įkelti į užduotį Moodle sistemoje. Pagal šio failo turinį dėstytojas vertins Jūsų laboratorinį

darbą.

Literatūros sąrašas

1. A. Vidžiūnas, M. Vidžiūnaitė. Microsoft Excel 2010. Skaičiuoklių taikymas apskaitoje ir

vadyboje. Kaunas, Smaltija, 2011.

2. R. Kriauzienė, Finansų matematika su MS Excel. [elektroninis išteklius]. 2009, [žiūrėta 2013-

02-05] Prieiga per internetą: <http://kriauziene.home.mruni.eu/wp-

content/uploads/2009/09/finansu-matematika-su-ms-excel1.pdf>

3. Sąlyginės analizės įvadas .[elektroninis išteklius]. 2013, [žiūrėta 2013-02-05] Prieiga per

internetą: <http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HA010342628.aspx>

1 025,9 tūkst. 1 670,8 tūkst.

1 557,7 tūkst.1 561,2 tūkst.

2 034,9 tūkst. 1 356,6 tūkst.

2 486,8 tūkst.1 188,0 tūkst.

2 332,1 tūkst.

1 151,9 tūkst.

2 031,2 tūkst.

1 012,2 tūkst.

Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

1959 1970 1979 1989 2001 2011

http://kriauziene.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/09/finansu-matematika-su-ms-excel1.pdf

http://kriauziene.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/09/finansu-matematika-su-ms-excel1.pdf

Documents

Darbo tikslas - Nedaryk.lt · 2_Laboratorinis darbas Finansiniai skaičiavimai. Duomenų vizualizavimas (MS Ecel) 1 Darbo tikslas Susipažinti su pagrindinėmis finansinių skaičiavimų