Darbų organizavimas ir saugus atlikimas iškasose, požeminiuose statiniuose,

rezervuaruose bei talpyklose

Parengė: Algirdas Budreckas / Energetikų mokymo centras / 2012

Požeminiai statiniai

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (STR 1.01.09:2003) • Specialiosios paskirties pastatai - slėptuvės. • Inžineriniai statiniai

– Susisiekimo komunikacijos (kiti transporto statiniai) – Tuneliai

• Inžineriniai tinklai – Naftos ir naftos produktų saugyklos; – Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir (arba) gamtinių dujų saugyklos; – Vandentekio, nuotekų, šilumos tinklų kameros, šuliniai; – Praeinami, pusiau praeinami, nepraeinami inž. tinklų kolektoriai;

• Kiti statiniai – Vandentiekio ir nuotekų tinklų siurblinės; – Geriamo ir priešgaisrinio vandens rezervuarai; – Nuotekų valyklų talpos;

Praeinami požeminiai kolektoriai

Požeminės talpyklos

Požeminė talpykla - užkastas inžinerinis statinys, skirtas pavojingoms ir nepavojingoms medžiagoms saugoti. Požeminei talpyklai taip pat priskiriama visa jos įranga kartu su antžeminiais, požeminiais ir pagalbiniais vamzdynais bei užpylimo sistema iki pirmojo įrenginio, skirto atjungti talpyklą nuo technologinio vamzdyno. Požeminė talpykla (saugykla, rezervuaras):

– slėginė arba beslėginė; – pavojingų arba nepavojingų medžiagų;

Pavojingi darbai

Pavojingi darbai

Pavojingas darbas – darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė.

Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751). Nuoroda >

Pavojingi darbai

Prie pavojingų darbų priskiriama (išrašas iš pavojingų darbų sąrašo):

• darbas elektros įrenginiuose, įrengtuose lauke, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, nurodytose Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse, patvirtintose ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių grandinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai;

• darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, nurodytais Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987, 2006, Nr. 65-2381) 3 straipsnio 19 dalyje, ir jų atliekomis;

Pavojingi darbai

• darbai, nurodyti darboviečių įrengimo statybvietiese nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 (Žin., 1999, Nr. 7-155), 2 priede, ir darbai su bet kuriomis medžiagomis, turinčiomis asbesto;

• mechaninis medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastūma;

• krovinių kėlimas rankomis, esant veiksniams, nurodytiems Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tvarkant krovinius rankomis, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 (Žin., 2006, Nr. 116-4417), 1 ir 2 prieduose; Nuoroda>

• krovinių kėlimas mechaniniais, iš jų savaeigiais krautuvais, išskyrus potencialiai pavojingus įrenginius;

Pavojingi darbai

• šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose ir statiniuose (išskyrus požemines pėsčiųjų perėjas ir pervažas), uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir iš dalies uždarose ir ankštose patalpose ar iš dalies uždarose mašinų ir kitų įrenginių angose;

• po vandeniu (naro darbai);

• gręžimo darbai, išgaunant naudingąsias iškasenas;

• grunto kasyba ir tvirtinimas, kiti darbai prie aukštesnių kaip 1,5 metro šlaitų ir gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose;

Pavojingi darbai

• žemės darbai patogeniškai užterštame dirvožemyje, požeminių elektros tinklų, dujotiekio ir kitų požeminių komunikacijų (3.7 punktas) apsauginėse zonose;

• darbai potencialiai sprogioje aplinkoje, nurodyti Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277);

• remonto ar demontavimo darbai avariniuose statiniuose;

• potencialiai pavojingų įrenginių montavimo darbai; • potencialiai pavojingų įrenginių naudojimas.

Potencialiai pavojingi įrenginiai

Potencialiai pavojingi įrenginiai (toliau – įrenginiai) – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra.

Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas >

Pavojingų darbų organizavimas

Pavojingų darbų vykdymo tvarka (įsakymas), kuriame nurodoma:

• paskyrų-leidimų išdavimo tvarka;

• asmenų atsakingų už paskyrų-leidimų išdavimą sąrašas;

• apmokytų darbų vadovų sąrašas.

Paskyra-leidimas

• kada išduota, galiojimo laikas, kam (darbų vadovui), kokiems darbams vykdyti;

• rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, nepriklausomai nuo atliekamo darbo;

• kokias priemones būtina įvykdyti prieš darbų pradžią;

• kokias priemones būtina įvykdyti darbo metu;

• visų dirbančiųjų supažindinimas su darbo sąlygom;

• kas išdavė paskyrą - leidimą, kas gavo;

• darbų pabaigos atžymėjimas;

• du arba trys egzemplioriai.

Priedas nr. 1 prie paskyros leidimo

Statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte.

Kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos ar transporto priemonės nustatomas pagal 1 lentelę.

Atstumai nuo iškasos krašto iki statybinės mašinos atramos

Iškasos gylis, m

Smėlis Priesmėlis Priemolis Molis

Atstumas nuo iškasos šlaito krašto iki artimiausios mašinos atramos, m

1 1,5 1,25 1 1

2 3 2,4 2 1,5

3 4 3,6 3,25 1,75

4 5 4,4 4 3

5 6 5,3 4,75 3,5

Pastaba. Parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę.

Lentelė nr.1

Šlaito ir iškasos matmenys, kasant be išramstymų

Kasti iškasas su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama, kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) atitinka 2 lentelės duomenis.

Gruntai Šlaito statumas, kai iškasos gylis ne didesnis kaip, m

1,5 3 5

Piltiniai nesutankinti 1 : 0,67 1 : 1 1 : 1,25

Smėlio ir žvyro 1 : 0,5 1 : 1 1 : 1

Priesmėliai 1 : 0,25 1 : 0,67 1 : 0,85

Priemoliai 1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,75

Moliai 1 : 0 1 : 0,25 1 : 0,5

Liosiniai 1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,5

Gruntai Šlaito statumas, kai iškasos gylis ne didesnis kaip, m

1,5 3 5

Piltiniai nesutankinti

1 : 0,67 1 : 1 1 : 1,25

Smėlio ir žvyro 1 : 0,5 1 : 1 1 : 1

Priesmėliai 1 : 0,25 1 : 0,67 1 : 0,85

Priemoliai 1 : 0 1 : 0,5 1 : 0,75

Moliai 1 : 0 1 : 0,25 1 : 0,5

Lentelė nr.2

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) dirbant pavojingus darbus

• galvai apsaugoti; • pėdoms ir kojoms apsaugoti; • apsauginiai dartbo drabužiai; • akims ir veidui apsaugoti; • klausai apsaugoti; • plaštakoms ir rankoms apsaugoti; • įranga apsauganti nuo kritimo; • kvėpavimo takams apsaugoti; • gelbėjimo priemonės.

Reikalavimai AAP

• AAP turi tenkinti techninio reglamento ,,Asmeninės apsaugos priemonės“ ir nacionalinių standartų, priimtų remiantis Europos standartais, reikalavimus;

• Atitiktį šiems reikalavimams rodo CE ženklas;

• Darbdavys nemokamai aprūpina darbuotojus AAP. Nuoroda >

Dujokaukės

Filtruojančios pramoninės dujokaukės Pramoninių filtruojančiųjų dujokaukių tikslinė paskirtis – gamybinio personalo apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų, kai pavojingų medžiagų koncentracija ore viršija leidžiamas normas. Priklausomai nuo gamyboje naudojamų ar susidarančių gamybos procese pavojingų medžiagų, pramoninės dujokaukės naudojamos su įvairiomis filtravimo dėžutėmis, kurių kiekviena pasižymi tam tikros pavojingos medžiagos, esančios ore, maksimaliu sugeriamumu.

Dujokaukės

Pramoninių dujokaukių filtruojančios dėžutės (filtrai) skirstomos pagal paskirtį ir žymimos atitinkama raide ir spalva :

– Ruda spalva - (raidė A) – apsaugo nuo organinės kilmės garų ir dujų; – Pilka spalva - (raidė B) – apsaugo nuo neorganinės kilmės garų ir dujų; – Geltona spalva - (raidė E) – apsaugo nuo rūgštinės kilmės garų ir dujų; – Žalia spalva - (raidė K) – apsaugo nuo amoniako ir organinių amonio

junginių; – Balta spalva - (raidė P) – apsaugo nuo kietųjų dalelių, dulkių; – Raudona spalva -(raidės Hg-P3) – apsaugo nuo gyvsidabrio; – Ruda spalva - (raidės AX ) – apsaugo nuo organinės kilmės garų ir dujų,

kurių virimo temperatūra yra žemesnė už 65° C. – Ruda su pilka ir balta juostomis (raidės A2B2-P3) - apsaugo nuo

organinės ir neorganinės kilmės garų ir dujų bei kietųjų ir skystųjų dalelių, radioaktyviųjų ir toksiškųjų dalelių, bakterijų ir virusų.

Pavojingi veiksniai vykdant žemės darbus

• Paslydimas, griuvimas; • Darbas mechanizmų ir transporto judėjimo zonose; • Triukšmas; • Vibracija; • Nepakankamas apšvietimas; • Irengimų ir įrankių eksploat. taisyklių nesilaikymas; • Dulkės; • Krentantys daiktai; • Fizinė perkrova; • Žemės griūtis, nuošliauža, kritimas iš aukščio; • Nepalankios meteorologinės sąlygos; • Gaisro ar sprogimo galimybė.

Labai skaudžios neteisingo išramstymo pasekmės

Labai skaudžios neteisingo išramstymo pasekmės

Labai skaudžios neteisingo išramstymo pasekmės

Pasirengimas žemės kasimo darbams

• Įrengti darbo vietų aptvėrimą, pastatyti kelio ženklus;

• Tamsiu paros metu pakabinti raudonos spalvos signalinius žibintus;

• Patikrinti įrankius ir pagalbines priemones; • Nužymėti veikiančias inžinierines komunikacijas; • Gauti tiesioginio vadovo užduotį, jeigu būtina

paskyrą-leidimą; • Dirbant giliose iškasose, ištirti, ar juose nėra

susikaupusių žmogaus gyvybei pavojingų dujų; • Parengti darbų organizavimo projektą.

Žemės darbų kasimo metu

• Darbus vykdyti pagal darbų organizavimo ir technologijos projektą;

• Perėjimuose per griovius įrengti tiltelius;

• Pastatyti nulipimo išlipimo kopečias;

• Be išramstymų tranšėjas vertikaliomis sienelėmis galima kasti ne gilesnes kaip: – 1 m – supiltuose smėlio ir žvirgždo gruntuose;

– 1,25 m – priesmėlio gruntuose;

– 1,5 m – priemolio ir molio gruntuose.

Iškasų be sutvirtinimo kasimas

• Kai iškasų gylis didesnis kaip 5 m ar esant grunto rūšims, nenurodytoms 1 lentelėje, šlaitų statumas turi būti nustatytas statybos darbų organizavimo ir technologijos projekte;

• Esant įvairių gruntų rūšių sluoksniams, šlaitų statumas turi būti parenkamas atsižvelgus į silpniausią grunto rūšį;

• Draudžiama kasti gruntą pasikasant. Jeigu iškasos šlaite randama riedulių, akmenų ir kitų daiktų, jie pašalinami mechanizuotai.

Iškasa be išramstymo

Iškasa be išramstymo molyje

Sutvirtintų iškasų kasimas

• Iki 3 m gilumo tranšėjų ramsčiai gali būti inventoriniai. Jei tranšėjos gilesnės kaip 3 m, jas reikia išramstyti pagal individualų projektą, jei nenaudojami teleskopiniai inventoriniai klojiniai.

• Esant galimybei, visada, naudoti inventorinius žemės išramstymo klojinius:

– apvalius teleskopinius;

– stačiakampius teleskopinius;

– skydinius metalinius, medinius.

IŠKASOS SU MEDINIAIS KLOJINIAIS

IŠKASOS SU METALINIAIS KLOJINIAIS

Apvalus teleskopiniai klojiniai

Apvalus teleskopiniai klojiniai

Stačiakampiai teleskopiniai klojiniai

Stačiakampiai teleskopiniai klojiniai

Mediniai klojiniai

Sutvirtintų iškasų kasimas pagal individualų projektą

• Naudojant tik medines konstrukcijas;

• ,,Berlyno sienelė“ - panaudojant metalines sijas ir lentas;

• Naudojant metalinius špuntus;

• Naudojant metalinius surenkamus klojinius;

• Panaudojant monolitinų gelžbetonį.

,,Berlyno sienelė“

,,Berlyno sienelė“

,,Berlyno sienelė“

Špuntiniai

Stačiakampė gelžbetoninė darbinė iškasa

Metalo ir medžio konstrukcijos darbinė iškasa

Stačiakampė gelžbetoninė darbinė iškasa

Apvali gelžbetoninė darbinė iškasa

Pavojingi faktoriai dirbant uždarose ertmėse

• Sprogiosios ir troškinamosios dujos; • Gaisro ir sprogimo galimybė; • Suvirinimo aerozoliai, dulkės; • Aukšta tempertūra; • Kritimas iš aukščio, krentantys daiktai; • Elektros srovės poveikis; • Nepakankamas apšvietimas; • Fizinė perkrova; • Triukšmas; • Sliduma, griuvimas.

Pasirengimas darbams uždarose ertmėse

• Užduoties gavimas-paskyra leidimas;

• Ne mažiau trijų asmenų;

• Sukomplektuotos ir išdalintos AAP;

• Aptverta darbo zona;

• Apšvietimas, nenaudoti atviros ugnies;

• Dujų koncentracijos ir sudėties nustatymas;

• Įrankių ir pagalbinių priemonių patikra;

• Ypatingas dėmesys darbams šalia požeminio dujotiekio;

• Uždujinimui pavojingų vietų pažymėjimas.

Vykdant darbus uždarose ertmėse

• Naturalios ventiliacijos išnaudojimas (angos, durys); • Ventiliacijos įrangos naudojimas; • Pastovus oro užterštumo tikrinimas; • Saugių įrankių naudojimas; • Patikrintų AAP naudojimas; • Ypatinga sauga,kai neįmanoma panaikinti kenksmingų

medžiagų; • Ypatinga sauga vykdant suvirinimo darbus; • Darbai praeinamuose kanaluose; • Ryšio palaikymas.

Darbai uždarose ertmėse

Vykdant darbus uždarose ertmėse

• draudžiama dirbti, kai oro temperatūra didesnė kaip 50° C;

• draudžiama dirbti ilgiau kaip 20 min. esant 30-40° C;

• Draudžiama dirbti, kai kanaluose ir šuliniuose vandens tempertūra didesnė, kaip 45° C ir vandens lygis lygis didesnis, kaip 20 cm;

• uždaroje erdvėje su dujokauke leidžiama dirbti ne ilgiau 10 min.

Gaminių nuleidimas ir iškėlimas iš šulinių ir požeminių statinių

Šie darbai turi būti vykdomi prisilaikant darbų organizavimo ir technologijos projekto, kuriame turi būti numatyti:

• kėlimo darbams numatyti mehanizmai ir jų buvimo vieta kelimo metu;

• stropavimo schemos;

• krovinių svoriai;

• aptvėrimai (aptvėrimas nuo landos 5 metrai, min. 1 metras)

• keliant rankomis leidžiama vienkartinė keliamo ir pernešamo

krovinio masė, kartu dirbant kitą darbą (iki dviejų kartų per valandą):

– vyrams – iki 30 kg;

– moterims – iki 10 kg.

– saugus darbo įrankių nuleidimas ir iškėlimas;

– lydmetalis nuleidžiamas specialiuose kaušuose ir uždaruose puodose.

Pavojingų medžiagų koncentracijos nustatymas

• Prieš pradedant dirbti uždarose ertmėse, jos ventiliuojamos.

• Dujų analizatoriumi tikrinama dujų koncentracija,imant oro bandinius iš viršutinės ir apatinės uždarų ertmių zonų.

• Griežtai draudžiama tikrinti atvira ugnimi. • Papildomas dėmesys pož. ertmėms šalia dujotiekių

(15m). • Vėdinimui draudžiama naudoti deguonį. • Naudoti AAP. • Deguonies ne mažiau 20 %.

Ventiliavimas

• Prieš darbus įjungiama ištraukiamoji ventiliacija, jei tokia yra.

• Turi buti atidarytos ne mažiau, kaip dvi angos arba durys.

• Vėdinti išorėje pastatytų ventiliatoriumi arba kompresoriumi, įleidus jo žarną 25 cm. nuo dugno.

Aptinkamų dujų leistinos koncentracijos

Degių dujų užsiliepsnojimo ribos

Dujos

Užsiliepsnojimo ore ribos (% pagal tūrį)

apatinė viršutinė

Acetilenas (C2H2) 2,2 81

Amoniakas (NH3) 15 28

Vandenilis (H2) 4 75

Metanas (CH4) 5 15

Anglies monoksidas (CO) 12,5 75

Propanas (C3H8) 2,3 9,5

Sieros vandenilis (H2S) 4,3 45,5

Sprogiosios zonos

Pavojingų vietų klasifikavimas (pagal LST EN 60079-10)

• 0 zona yra vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys;

• 1 zona yra vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys;

• 2 zona yra vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpai.

Sprogioji aplinka

Normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ar plaušelių ir oro mišinys, kuriam užsidegus, degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį.

SPROGIMO TRIKAMPIS

Sprogimas įvyksta, jeigu mišinyje su oru (t.y. pakankamu kiekiu deguonies) esanti degių medžiagų koncentracija atitinka sprogimo limitus bei greta yra užsiliepsnojimo šaltinis.

Deguonis Užsiliepsnojimo šaltinis

Degios medžiagos

SPROGIMAS

Dujų analizatoriai

Dujų analizatoriai

• http://www.avsista.lt/lt/duju-analizatoriai

• http://www.ekobana.lt/produkcija/matavimo-prietaisai-ir-automatizavimo-iranga/duju-analizatoriai/

• http://ecomatic.lt/lt/produktai/jutikliai-honeywel

• http://www.interautomatika.lt/index.php?3659297420

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ