DARIUS ÐIRVYS Apie namø grupeliø svarbà pdf/2009/303...á Kalvino, Augustino ir kitø þy-miø krikðèioniø màstytojø rað-tus, nelengva suprasti tai, kà jie kalbëjo, taèiau

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

http://www.btz.lt

Ðiamenumeryje:

Priedotema –bendravimas

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d. Kaina 3,30 Lt

Krikðèioniø mokyklaTikëjimo þodis –þvilgsnis ið arèiau..10 p.

John Piper

Ryðys tarp Dievomeilës ir mûsømeilës kitiems...........5 p.

Nukelta á 2 p.

Richard J. Krejcir

Kaip sugriautisantykius? ....................6 p.

Apskritasis stalas:ekumenizmasLietuvoje..........................9 p.

Sveiki. Nesu labai „kietas teolo-gas“, nesigilinu per daug nei á JonoKalvino, nei á ðv. Augustino, nei á Ar-minijaus teorijas. Visgi mane dominair glumina predestinacijos teorija, arbajos patikimumas. Skaitant evangelijassusimàstyti verèia kai kurie patiesVieðpaties Jëzaus (sakyèiau predesti-naciniai) teiginiai. Pavyzdþiui, teigi-nys apie „aklà gimusá þmogø“ (Jn 9,3) ir apie „praþûties sûnø“ (Jn 17,12).Glumina pati mintis, kad visgi Aukð-èiausiasis numatë ir suraðë tarsi sce-narijø kiekvieno þmogaus likimà irkad èia jau nieko labai ir nebepakeisi.Kartais savo gyvenime tarsi pastebiu,o gal tik taip man rodosi, kad elgiuosiarba kalbu prieðingai negu planavauar màsèiau ið anksto. Þiûrëk, kartaisnujauti ar þinai kaþkà, kas gali ávyktiateityje, meldiesi, kad taip neávyktø, irvis tiek tai ávyksta. Ir atvirkðèiai – tuoatveju, jeigu Biblija patvirtina predes-tinacijà, tai koks tikslas skelbti Evan-gelijà, nes vis tiek, jei þmogus numa-tytas Aukðèiausiojo, kad nebus iðgel-

bëtas (bus praþûties sûnus), tai arskelbsi, ar neskelbsi, jis vis tiek neið-sigelbës... Tada belieka tik tuðèias laikogaiðimas ir tuðèios pastangos skelbtiEvangelijà . Gal galëtumëte kà nors pa-tarti ðiuo predestinacijos patikimumoklausimu?

Þilvinas

Visø pirma norëtøsi pa-stebëti, jog nesigilinant

á Kalvino, Augustino ir kitø þy-miø krikðèioniø màstytojø rað-tus, nelengva suprasti tai, kà jiekalbëjo, taèiau labai paprasta jømintis iðkraipyti. Net jø pasekë-jai paprastai teigia tai, ko nemo-kë jø mokytojai, ir pamirðta tai,kà jie skelbë. Tai pasakytina irapie predestinacijos doktrinà.Redukuota ir iðtraukta ið kon-teksto ji labai daþnai paðiepia-ma kaip nesusipratimas ar ab-surdas. Dalis krikðèioniø yra netásitikinæ, jog ðis mokymas yra„ið velnio“, kuris siekia sustab-

dyti Evangelijos skelbimà. Ta-èiau tikrai taip nëra, nes moky-mas apie iðankstiná iðrinkimàkyla ið Ðventojo Raðto (ir ne vel-nias yra jo autorius).

Ðios rubrikos apimtis ribota,todël teks pasitenkinti tik keliomisRaðto nuorodomis: „O kuriuosJis ið anksto numatë, tuos iðanksto ir paskyrë tapti panaðiusá Jo Sûnaus atvaizdà, kad ðis bû-tø pirmagimis tarp daugelio bro-liø. O kuriuos Jis ið anksto pa-skyrë, tuos ir paðaukë; kuriuospaðaukë, tuos ir iðteisino; kuriuosiðteisino, tuos ir paðlovino“(Rom 8, 29–30). Apaðtalas Pau-lius nedvejojo, kad patikëjusiejiJëzumi Kristumi kaip savo Iðga-nytoju ir Vieðpaèiu ið anksto Die-vo buvo numatyti ir net paskirti.Daiktavardinë pastarojo graikið-ko þodþio forma lotynø kalbojevirto praedestinatio terminu, ið ku-rio ir kitose kalbose atsirado pre-destinacijos kategorija. Apaðtalas

Petras taip pat buvo ásitikinæs,jog Jëzus „buvo numatytas darprieð pasaulio sutvërimà“ (1 Pet1, 20). O Paulius þengë dar vienàþingsná, tvirtindamas, jog Kristu-je sykiu buvo iðrinkti visi krikðèio-nys (Ef 1, 4). Gindamas savoapaðtalystæ, Paulius tvirtina, jogjai buvo paskirtas dar bûdamas„motinos ásèiose“ (Gal 1, 15).

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Sveikindamas ir per-duodamas linkëjimusbaþnyèiai, esanèiai File-

mono namuose (Fm 1-3), Paulius,mano manymu, iðsako vienàdidþiausiø komplimentø, kokiotik galëtø sulaukti krikðèionis.Nors ðiandien dauguma tikin-èiøjø susirinkimø vyksta iðnuo-motose salëse ar tam skirtuosemaldos namuose, pirmaisiaisamþiais jie vykdavo tai vienuose,tai kituose namuose (Apd 2, 46).Nesakau, kad norint bûti gerukrikðèionimi, bûtinai reikëtø at-verti savo namø duris namø su-sirinkimui, taèiau kodël gi tikin-tiesiems ir toliau nesirinkti taivienuose, tai kituose baþnyèiosnariø namuose pagal mumsDievo suteiktà malonæ ir galimy-bes? Ðiame straipsnyje norëèiautrumpai apþvelgti Vilniaus baþ-nyèios „Tikëjimo þodis“ namøgrupeliø (dar mûsuose vadina-mø „làstelëmis“) raidos istorijàir esamà situacijà, iðryðkinti ðiotarnavimo svarbà bei pasidalin-ti asmenine patirtimi.

Apie namø grupeliø svarbàDARIUS ÐIRVYS

Namø grupeliø raidaVilniaus baþnyèioje„Tikëjimo þodis“Palyginus su kitomis evan-

geliðkomis bendruomenëmis Lie-tuvoje, Vilniaus baþnyèia „Tikë-jimo þodis“ yra pakankamaiskaitlinga – sekmadieniais á tar-navimà susirenka iki 500 tikinèiø-jø. Ne vienam gali pasirodyti, jogðis didelis susirinkimas ir yra patssvarbiausias ávykis per savaitæ,nors taip yra tik ið dalies. Bendri

susirinkimai, nors ir labai svarbûsbaþnyèios augimui ir tikinèiøjøugdymui, tiek istoriðkai, tiek ðian-dien yra labai priklausomi nuomaþesniø grupiø veiklos. Maþes-nëms grupelëms galëtume pri-skirti ávairius baþnyèioje veikian-èius tarnavimus (vaikø, paaug-liø, jaunimo, pagyvenusiø þmo-niø, muzikiná, spaudos ir kt.), irtaip pat namø grupeles (làsteles),kuriø veiklai èia skiriu pagrindinádëmesá.

Dar prieð paskelbiant baþny-

èià „Tikëjimo þodis“, neformalûstikinèiøjø susirinkimai vykdavobûsimo pastoriaus GiedriausSaulyèio mamos namuose, kur jis„drauge su Gabrieliumi Lukoðiu-mi (dabartiniu Kauno baþnyèios„Tikëjimo þodis“ pastoriumi)„vesdavo susirinkimus bûreliuipasekëjø, dvideðimtmeèiø ir jau-nesniø, neturinèiø jokio religiniopaþinimo, augusiø kaip ir mesnekatalikiðkose ðeimose, bet trokð-tanèiø atrasti Dievà, ieðkanèiø tie-sos ir gyvenimo prasmës“1. Pobaþnyèios paskelbimo ir pirmøjøevangelizacijø tikinèiøjø skaièiusiðaugo, bendruose susirinkimuo-se susirinkdavo vis daugiau þmo-niø, taèiau namø grupeliø mode-lio nebuvo atsisakyta, atvirkðèiai,suvokiant krikðèionybæ kaip gy-venimo bûdà, namø grupelës bu-vo pasirinktos kaip baþnyèios au-gimo ir ugdymo strategija. Tamdidelës átakos turëjo ne tik suvoki-mas, jog nedidelëse grupelëse ti-kintieji turi daugiau galimybiøbendrauti, kartu skaityti Dievo þo-dá, pasimelsti vienas uþ kità, susi-draugauti, bet ir ákvepiantys sëk-mingo làsteliø modelio pavyz-dþiai – Joido Visos Evangelijos

Nukelta á 3 p.

1 http://www.btz.lt/article/articleview/1495/1/291

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Baþnyèia (Yoido Full GospelChurch), ásikûrusi Pietø Korëjoje,Seule (pastorius Dovydas JongiÈio (David Yonggi Cho). Dël su-sidariusio dvasinio posovietiniovakuumo, visuomenës atvirumoir dràsiai skelbiamos Evangelijosþinios átikëjusiøjø skaièius spar-èiai augo ne tik bendruose susi-rinkimuose, bet ir làstelëse. Bûtenttaip buvo vadinamos namø gru-pelës, nes tai geriausiai atspindëjobaþnyèios augimo skaièiumi (ak-centas) teologijà – iki 1992m. làs-teliø skaièius pasiekë maþdaug50. Tuo metu buvo nesunku kal-bëti apie tai, kad làstelës turi peri-odiðkai dalintis, o baþnyèios nariøskaièius nuolat augti, taèiau, gai-valiðko augimo laikotarpis pa-maþu baigësi, situacija visuome-nëje ir baþnyèioje pasikeitë. Pa-laipsniui ëmë ryðkëti, kad namøgrupeliø paskirtis yra ne tik dau-gëti skaièiumi, bet ir ugdyti tikin-èiuosius – ëmë ryðkëti dvasinësbrandos ir iðsilavinimo stoka. Ðiuometu Vilniaus baþnyèioje veikiavirð 30 namø grupiø, svariai pri-sidedanèiø prie ganytojiðkos irbaþnyèios tarnystës, baþnyèios vi-zijos ágyvendinimo.

Dabartinë situacija iriððûkiaiPrieð metus Vilniaus baþny-

èioje „Tikëjimo þodis“ vyko semi-naras–forumas namø grupeliø ly-deriams ir jø pagalbininkams, ku-rá vedþiau að, pastorius–asistentasir baþnyèios vyresnioji, làsteliø po-grupio vadovë Edita Sabalionytë.Edita mano praðymu parengë an-ketà su klausimais làsteliø lyde-riams – ið to buvo ámanoma su-daryti savotiðkà mûsø bendruo-menës namø grupiø „þemëlapá“,iðsiaiðkinti realià situacijà ir pa-grindinius þmoniø poreikius. Pa-teiksiu keletà faktø ið ðio þemëla-pio. Mûsø baþnyèioje yra virð 30realiai veikianèiø namø grupeliø,kurios suskirstytos á 4 pogrupius.Kiekvienas ið ðiø pogrupiø turi sa-vo vadovà, atsakingà uþ savo po-grupio làsteliø veiklà, dvasinástová, bendravimà su làsteliø ly-deriais. Pogrupio vadovas yraápareigotas maþdaug kas 2 mëne-sius rengti susitikimus su savolyderiais, kuriuose bûtø bendrau-jama ávairiais aktualiais klausi-mais, aptariama situacija namøgrupëse. Be to, pogrupio vadovaiatskirai susirenka á susitikimus subendruomenës pastoriais. Ið ap-klausos rezultatø pamatëme, kadlàsteles lankantys þmonës (bent 1kartà per 3 mënesius) pasiskirstotaip: 55% mûsø baþnyèios ir 45%kitø baþnyèiø lankytojai ar tiesiogieðkantys, baþnytine naryste ne-susaistyti þmonës. Pasirodo, kadsveèiams maþi namø susirinki-mai yra labiau priimtini nei ben-dri bendruomenës susirinkimai,kur nariø procentas yra kur kasdidesnis. Yra tekæ girdëti ne vienà

liudijimà, kai á làstelæ ateina ieð-kantys ir artimesnio bendravimotrokðtantys þmonës, tikintieji ið ki-tø bendruomeniø, kuriose nëra na-mø grupiø tarnavimo.

Anketoje taip pat buvo pasi-domëta, kaip bûtø geriau vadintiðiuos maþus susirinkimus: „na-mø grupëmis“, „làstelëmis“ ar„namø rateliais“? Mûsø nuosta-bai dauguma lyderiø pasisakë,kad tradiciná pavadinimà „làste-lë“ (37%) iðkeistø á „namø grupe-lë“ (58%), nes, jø nuomone, ðis yraaiðkesnis, suprantamesnis neti-kintiems ir sveèiams, kuriuoskvieèiame. Be to, jis skamba natû-raliau, atitinka susirinkimø na-muose esmæ ir yra artimesnisÐventojo Raðto tekstui.

Kokios temos aktualiausios ánamø grupeles besirenkantiemskrikðèionims? Pasirodo, kad la-biausiai þmonëms rûpi, kaip tikë-jimo tiesas praktiðkai ágyvendintiasmeniniame gyvenime, darbe,draugø rate (27%) bei ðeimosklausimai (27%). Nemaþiau tikin-tiesiems rûpi, kaip skaityti, nagri-nëti ir pritaikyti gyvenime Ðven-tàjá Raðtà (23%), melstis (14%) irskelbti Evangelijà (9%).

Ið apklausos paaiðkëjo, kadviena ið didþiausiø problemø yranaujø namø grupiø lyderiø stoka:gebanèiø pravesti namø susirin-kimus yra pakankamai, net 71þmogus, taèiau tik pusë làsteliø ly-deriø turi ásipareigojusius pava-duotojus, o dar maþiau yra tø, ku-rie norëtø prisiimti lyderystës nað-tà ant savo peèiø2. Kodël tik tieknedaug þmoniø norëtø perimtivadovavimà namø susirinki-mui? Gal esamas lyderis mano,jog puikiai susitvarko pats, todëlir niekam nesiûlo tapti savo pa-galbininku ar abejoja, kuris ið ga-linèiø prisiimti atsakomybæ yratinkamesnis? Vargu. Manau, kaddaugelis tiesiog nenori prisiimtinuolatinës atsakomybës arba jautarnauja kitame tarnavime. Va-dovavimas namø grupei yra di-delio asmeninio pasiðventimo iriðtikimybës Dievui, bendruome-nei ir þmonëms reikalaujantis pa-storacinis–ganytojiðkas tarnavi-mas, kuris reikalauja nuolatiniomokymosi, triûso ir tikëjimo.

Asmeninë patirtisNuo pirmos savo atsivertimo

dienos jutau didelá troðkimà bûtiten, kur meldþiamasi, giedamosgiesmës ir skaitomas ÐventasisRaðtas. Pirmas susirinkimas, á ku-rá atëjau po atsivertimo, vyko na-muose (làstelëje), o jam tuo metuvadovavo ðiandien gerai visuo-menëje þinoma þurnalistë. Metuslaiko làstelæ lankyti buvo labai ádo-mu, nes daug ko neþinojau, ta-èiau situacija ëmë keistis, kai bai-giau „Tikëjimo þodþio“ Biblijosmokyklà ir tapau pamokslininkopadëjëju, po to – „Lietuvos misi-

jos“ pamokslininku. Deja, sëk-mingai ásiliejæs á kitus tarnavimus,tapau kritiðkesnis làstelës atþvil-giu – ëmë „kliûti“ tam tikri forma-lumai, darësi nuobodoka. DëkuiDievui, kad supratau, jog turiu lik-ti iðtikimas savo làstelei Vilniausbaþnyèioje – kiti tikintieji padëjoman pripaþinti, jog esu linkæs á ið-didumà, nuvertinu namø grupëstarnavimà ir ið dalies vadovau-juosi netinkamu tarnystës Kris-taus baþnyèioje supratimu.

Vieðpaties baimëje penkeriusmetus lankiau làstelæ, kuriai va-dovavo kita „netobula“ lyderë –daug kartø teko nusiþeminti, mo-kytis, laukti ir bræsti. Galiausiai pervienà maldà supratau turás sva-jonæ, jog mûsø namuose su manovaikais „gyventø“ ir Dievo vaikai– tai buvo Vieðpaties paraginimastapti vienos ið namø grupës lyde-riu. Nuo 1998 iki 2005 metø vado-vavau namø grupei ir buvau at-sakingas uþ keletà kitø làsteliø, t.y.uþ pogrupá, o nuo 2001 metøbaþnyèioje ëmiau darbuotis kaipneetatinis pastorius. Ðiuo metu dëlpadidëjusio krûvio esu perdavæsvadovavimà namø grupei kitamlyderiui, taèiau làstelës susirinki-mai ir toliau vyksta mûsø na-muose – mano vaikai auga ir to-liau apsupti Dievo vaikø... Asme-ninë patirtis kuþda, kad namøgrupëje vyksta intensyvi pastora-cinë tarnystë: dvasiðkai auga irbræsta ne tik jos lankytojai, bet irvadovas. Esu ásitikinæs, kad kiek-vienam bûsimam pastoriui irtarnautojui tarnystës namø grupë-je patirtis yra nepaprastai svarbiir vertinga.

Namø grupiø svarba irgairës tolimesniamdarbuiNamø grupës krikðèioniðkai

bendruomenei yra labai svarbiosir naudingos. Jos padeda tikintie-siems labiau paþinti Vieðpatá,drauge su kitais Dievo vaikaissiekti ðventumo, dalintis Dievodovanomis, patirti globà ir rûpin-tis vieni kitais. Didelëje bendruo-menëje lankytojai daþniausiai bû-na tik klausytojai, todël ypaè aktu-alus pasidaro tikro bendravimo iriðklausymo poreikis.

Akivaizdu, kad kiekvienamkalbëtojui reikalingas klausytojas,nes be klausymo nëra ir bendra-vimo. Kodël tiek daug norinèiøkalbëti, bet taip trûksta klausyto-jø? Dovanoti kitam þmogui savolaikà, nesitikint ið to jokios nau-dos, nebëra savaime supranta-mas dalykas – tai þygdarbis. Ne-nuostabu, kad trûksta norinèiø irvis dar galinèiø iðklausyti, ne-nuostabu, kad vienatvë tampa gy-venimo pakeleive: „Miestas, tu-rintis milijonà gyventojø, – taimiestas, turintis milijonà vienat-viø. Nesikalbama net su to patiesdaugiaaukðèio kaimynais. Turbûturviniai þmonës nebuvo tokie

vieniði kaip ðiuolaikiniai. Esameapsupti penkiø milijardø þmoniøir esame vieniði. Kasdien yra su-sitinkama su tûkstanèiais þmo-niø – gatvëje, parduotuvëse, dar-be, vieðojo transporto priemonë-se...Taèiau visiems bendras tëravienas dalykas – vienatvë. Esamevieniðø istorijø minia, neiðsakytøir neiðsakomø“3.

Nors tai skamba liûdnokai,taèiau krikðèioniui dera prisiminti,jog Dievas trokðta palaiminti sa-vo vaikus ne tik ðeimyniniais,darbo, bet ir baþnytiniais santy-kiais su broliais ir seserimis JëzujeKristuje. Krikðèioniðkoje bendruo-menëje tikima „ðventøjø bendra-vimu“ (Apaðtalø iðpaþinimas),tad tikrai èia neturëtume jaustisvieniði, nors ir ðio bendravimotenka ieðkoti ir siekti. Á didesnæbendruomenæ pirmà kartà atëjæsþmogus sekmadienio rytà galipasijusti vieniðas, nes nepaþástanei vieno, iðskyrus tà, kuris já atsi-vedë á susirinkimà (jei toks yra).Gali bûti, kad þmogus ne naujo-kas, bet jam dabar reikia kaþkampasipasakoti, reikia asmeninio dë-mesio, maldos, taèiau bendramesusirinkime atsakyti á ðá poreikánelengva – baþnyèios foje nëra pa-ti geriausia vieta tokiam meilëspatarnavimui. Kà daryti? Geriau-sias sprendimas bûtø prisijungtiprie kokios nors baþnyèioje vei-kianèios namø grupës, kuri yralyg nedidelë, ðiltus santykius puo-selëjanti ir visais savo nariais nuo-ðirdþiai besirûpinanti ðeima. Èiane tik turime kam kalbëti bei nuga-lim vienatvæ, liûdesá, abejones, betir iðmokstame klausyti bei patar-naujame vieni kitiems.

Ne vienerius metus stebëda-mas namø grupiø tarnavimà, ga-lëèiau pritarti kai kuriø nuomo-nei, jog tai, ko gero, maþiausiaiávertintas tarnavimas bendruo-menëje. Labai daþnai dëmesiocentre atsiduria muzikantai, pa-mokslininkai ir net jaunavedþiai,bet ne tie, kuriø tarnystë vyksta neant scenos, o namuose. Neseniaipastoracinëje taryboje numatëmegaires, kaip stiprinti namø grupessavo baþnyèioje. Pirmiausia nu-sprendëme, kad privalome atsa-kingiau þiûrëti á susirinkimus sulyderiais: kiekvieno pirmo mëne-sio sekmadiená, kai bendruome-nëje tradiciðkai vyksta duonoslauþymas (niekas neiðvaþiuojatarnauti á kitas bendruomenes),popiet susitikti su lyderiais; vienomënesio pirmà sekmadiená ski-riant pastoriø susitikimui su po-grupiø vadovais, o kità – ben-dram susirinkimui su visais ly-deriais. Pastarasis susirinkimaspaprastai bûna dviejø daliø: iðpradþiø pogrupio vadovas susi-tinka su savo lyderiais grupelëje,o po to visi sueina á bendrà susi-rinkimà. Be to, pogrupio vadovasturi lankyti savo pogrupio làste-les ir periodiðkai surengti ilges-nius susitikimus su savo pogru-pio lyderiais. Átvirtinus tokià susi-rinkimø (savotiðkø làsteliø) siste-

mà, pagerëja ryðys su lyderiais, at-siranda naujas bendrystës jaus-mas, lyderiams suteikiama papil-doma motyvacija ir padràsini-mas.

Antra, ásitikinau, jog kiekvie-na namø grupë priklauso ir nuojos lyderio pasiryþimo mokytis,keistis ir augti. Deja, labai daþnaiyra „judama“ remiantis senu ba-gaþu, tam tikromis atgyvenusio-mis tradicijomis, nesugebama su-vokti ir perteikti kitiems baþnyèio-je skambanèios þinios. Liûdna, ta-èiau kai kurie lyderiai maþaiskaito, interpretuoja Biblijà remda-miesi praeities „apreiðkimais“ irnebespëja eiti koja kojon su savoganytojais. Todël pasirinkomeknygà, kurià nusprendëme drau-ge skaityti ir aptarti bendruose su-sirinkimuose (Jonh Stott „Ðiuolai-kinis krikðèionis“). Tikimës, kadtai padës ne tik susiderinti ir ge-riau suprasti vienas kità, bet ir ge-rins bendrà teologiná iðprusimà.

Treèia yra tai, ko vis dar ne-same iðkëlæ kaip vieno ið savo pa-storaciniø uþdaviniø, taèiau, ma-nau, jog tai ávyks ateityje – t.y.mentoringo santykiø diegimasbendruomenëje, sielovadiniø ágû-dþiø formavimas namø grupëse.Nesunku pastebëti, kad visos trystolesnio darbo gairës yra susiju-sios su lyderiø ugdymu, jø lavi-nimu ir kompetencijos këlimu.Ðiuolaikinis pasaulis yra sudëtin-gas ir reikalauja ið baþnyèios tar-nø neredukuoto pasaulio ir Ðven-tojo Raðto paþinimo, jautrumoÐventajai Dvasiai ir nuolatinësmokinystës dvasios. Bendruome-nei nepakanka vien pastoriø pa-stangø – bûtina, kad toks nusista-tymas ásitvirtintø ir tarnavimø va-dovø, ir namø grupiø lyderiømàstyme ir gyvenime. Tik tuometvisas Kristaus kûnas augs meilë-je, kiekvienai daliai veikiant pagalsavo saikà (Ef 4,16).

Apibendrinant norisi pabrëþ-ti, jog Vilniaus bendruomenëje„Tikëjimo þodis“ yra giliai ásiðak-nijusi biblinë namø baþnyèiø(làsteliø) samprata, kurios dvasi-næ svarbà patvirtina tiek paèiosbendruomenës, tiek mano patiesasmeninë patirtis. Vis dëlto tei-singo principo þinojimas dar ne-reiðkia, kad neklysime ar galësi-me iðsiversti be pastangø tobu-linant ðá gyvybiðkai svarbø tar-navimà. Svarbu, kad gebëtumekritiðkai vertinti savo patirtá irnuolat rastume jëgø Kristuje gi-lintis á Dievo þodá, atlikti rei-kalingas korekcijas. Vasaragreitai prabëgs – sugráðime iðatostogø ir vël imsimës darbø.Norëèiau palinkëti, kad rude-niop prasidësiantys darbai norskaþkiek daugiau bûtø susijæ suvienuose ar kituose namuose besiren-kanèia ir bræstanèia baþnyèia.

LiteratûraBiblija, Tikëjimo þodis, Vilnius, 1996Giuseppe Colombero, Nuo þodþiø á dialogà, Kata-likø pasaulio leidiniai, Vilnius 2004,http://www.btz.lt/article/articleview/1495/1/291Krikðèioniðkos bendruomenës ugdymas, Davi-d‘as Cox‘as, Amþinoji Uola, Kaunas, 2000Seminaro „Baþnyèia mûsø namuose“ medþiaga,Tikëjimo þodis, parengë Edita Sabalionytë, 2008Tarnystës baþnyèioje, Alfred Kuen, Lietuvoskrikðèioniðkas fondas, 2005

Apie namø grupeliø svarbà

2 Seminaro „Baþnyèia mûsø namuose“medþiaga, parengë Edita Sabalionytë

3Giuseppe Colombero, Nuo þodþiø ádialogà, 108 psl.

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

Prieðtaravimas iðkyla tuo-met, kai ðiuos teiginius prieðpas-tatome þmogaus valiai ir lais-vam pasirinkimui. Filosofijojeðis prieðtaravimas ávardintaskaip dieviðko suverenumo irþmogiðkos atsakomybës antino-mija. Oksfordo trumpasis þody-nas ðià kategorijà apibrëþia kaip„prieðtaravimà tarp dviejø iðva-dø, kurios vienodai logiðkos, ra-cionalios ir bûtinos“. Tik jas su-gretinus, iðkyla prieðtaravimas.Jeigu gilinamasi á kiekvienà at-skirai, jokio nenuoseklumo arabsurdiðkumo neaptinkame.Krikðèionims reikia susitaikytisu átampa, kurià sukelia ði biblinëantinomija. Viena vertus, Ðv.Raðtas teigia, jog þmogus yrasukurtas pagal Dievo atvaizdà,taigi jis turi laisvà valià ir nëravien Kûrëjo marionetë. Kita ver-tus, visaþinantis Dievas ið anks-to þinodamas visus kiekvienoþmogaus pasirinkimus veikiataip, kad istorija klostosi pagal iðanksto padarytus Jo nutarimus.Per krikðèionybës istorijà vienimàstytojai ir teologai buvo linkæginti Dievo suverenumo, kiti –laisvos valios pozicijà. Þino-miausia ankstyvoji kontroversi-ja bûtø laikytina Augustino ir Pe-lagijaus polemika. Labai karðtasginèas ðiuo klausimu ávyko jauXVI a. tarp Erazmo Roterdamie-èio ir Martyno Liuterio. Pastara-sis, atsiliepdamas á Erazmo Apielaisvà valià, paraðë Apie valios ver-gystæ. Vëliau, XVII amþiuje, Ja-kobas Arminijus metë iððûká re-formuotai ortodoksijai, bandy-damas naujai spræsti Dievo su-verenumo bei iðgananèios Die-vo malonës ir þmogaus laisvopasirinkimo bei sàmoningo da-lyvavimo klausimà. Tame pa-èiame amþiuje panaði polemika,þinoma jansenizmo pavadini-mu, kilo ir tarp Romos katalikø.Nëra abejoniø, jog suvereni Die-vo valia nuo seno gluminaþmogaus protà. Apaðtalas Pau-lius, padaræs iðvadà, jog Dievasko nori, to pasigaili, o kurá nori,tà uþkietina (Rom 8, 18), ið kartoávardija ir galimà prieðtaravi-mà: „Gal man pasakysi: „O uþkà tada Jis kaltina? Kas gi galëtøatsispirti Jo valiai?“ (Rom 8, 19).Ir pats atsako, nurodydamasþmogaus ribotumà: „Ak, þmo-gau! Kas gi, tiesà sakant, tu toksesi, kad drásti prieðtarauti Die-vui? Argi dirbinys klausiameistro: „Kodël mane toká pa-darei?“ Ar puodþius neturi ga-lios moliui, kad ið to paties min-kalo pagamintø vienà indà gar-bingam panaudojimui, o kitànegarbingam?“ (Rom 8, 20–21).Taèiau verta pastebëti, jog, turë-damas tokià suverenaus Dievovalios vizijà, Paulius aktyviauuþ kitus apaðtalus skelbë Evan-gelijà visur ir visais ámanomaisbûdais. Akivaizdu, kad evange-lizmas ir Dievo iðrinkimo slëpi-

nys apaðtalui tarpusavyje derëjo.Mums tikriausiai bus kur kassunkiau atrasti ðià dermæ, bet pa-dëti turëtø ðtai toks poþiûris. Ið-rinkimas iðlieka Dievo slëpiniu,kurio joks þmogus iki paskutinioteismo dienos nesuvoks. Kitavertus, pavedimas liudyti prisi-këlusá Kristø yra aiðkiai ávardin-tas Dievo þodyje, taigi jis nëraslëpinys. Kai kas tai vadina,kaip paslëptà ir apreikðtà Dievo va-lià ir nurodo ðià Raðto vietà:„Kas paslëpta, priklauso Vieð-paèiui, mûsø Dievui, o kas ap-reikðta – mums ir mûsø vai-kams, kad per amþius vykdytu-me visus ðito ástatymo þodþius“(Ást 29, 29). Mûsø aptariamuklausimu apreikðta Vieðpatiesvalia yra ta, kad Evangelija bûtøpaskelbta visame pasaulyje pa-liudyti visoms tautoms (Mt 24,14). Taèiau taip pat ið anksto þi-nome, jog ne visi patikës (Rom10, 8). Kuriuos þmones konkre-èiai Dievas yra pasirinkæs – di-delis slëpinys. Taèiau negi viendël ðios prieþasties neturëtumekalbëti kitiems apie Kristø?

Pastorius Giedrius Saulytis

Mûsø namø grupëje iðkilo klau-simas: jeigu maþas vaikas mirðta, arpatekæs á dangø jis yra auklëjamas an-gelø? Ar jie auga, ar iðlieka tokiais pa-èiais vaikais ir gyvena amþinai? ArBiblijoje apie tai kas nors paraðyta?

Ana

Anapusinis pasaulismums, gyvenantiems

þemëje, – didelë paslaptis. Su-praskime, jog ðiame gyvenimeyra dalykø, kuriø mes neþinomeir niekada nesuþinosime. Ðtaikad ir á Dievo klausimus, uþ-duotus Jobui (Job 38 sk.), þmo-gus iki ðiol neástengia atsakyti:Kur yra kelias á ðviesà? Kur gy-vena tamsa? Ar gali pasiekti jøribà ir rasti takà á jø namus? Arbuvai nuëjæs á sniego sandëlius?Kur gimë ledas? Kas gali suskai-èiuoti debesis? Panaðiai ir klau-simai apie dangø – didþiai pa-slaptingi. Jei negalime visiðkaisuprasti ir þinoti nemaþai daly-kø, kurie susijæ su matoma Die-vo kûrinija, tai kà galime pasa-kyti apie dvasiná, amþinà Vieð-paties pasaulá, kuris yra nema-tomas ir nepatirtas. Akivaizdu,kad þmogaus paþinimas ribotas.Mums tenka su tuo nuolankiaisusitaikyti ir tobulà þinojimà pri-skirti Dievo kompetencijai. Jukir Jëzus, Dievo Sûnus, neprisii-ma absoliutaus þinojimo. Apiepasaulio pabaigos metà Jis sako:Taèiau tos dienos ir valandos niekasneþino, në dangaus angelai, o vien tikmano Tëvas (Mt 24, 36). Jëzus pri-paþásta Dievo valios neiðvengia-mumà, taèiau kai kuriø dalykøþinojimà palieka Tëvo iðmany-mo ir veikimo galiai.

Panaðiai ir su anapusiniugyvenimu. Deja, Ðv. Raðtas ið-

samiai neplëtoja pomirtinio gy-venimo vaizdo. Jei kaþkà atve-ria, tai nedetalizuoja, o dar daþ-niau prabyla simboline, perkel-tine, bet ne tiesiogine prasme.Mums ið smalsumo kyla daugklausimø apie amþinà ir dan-giðkà gyvenimà. Taèiau nepa-mirðkime, kad apie dangø mesmàstome þemiðkomis kategori-jomis. Pavyzdþiui, ar dangujevalgysime ir kà nors veiksime?Kur mes gyvensime – rojaus so-de, Abraomo slënyje ar auksomieste? Ar danguje þmonës gy-vens ðeimomis ar bendruome-nëmis? Ar vaikai po mirties au-ga, kas juos augina? Kadangimes gyvename þemëje, mumsáprasta màstyti panaðiomis sà-vokomis, þemiðkais vaizdais irjuos perkelti á dangiðkà, bûsimà-já, amþinàjá bûvá. Net tada, kai Jë-zus paskutinës vakarienës metupasako savo mokiniams – Nuoðiol nebegersiu ðito vynmedþio vaisiusiki tos dienos, kada su jumis gersiu jánaujà savo Tëvo karalystëje (Mt 26,29) – nëra aiðku, ar Jis tiesiogiaikalba apie valgymà ir gërimà bû-simoje mesijinës dangaus kara-lystës puotoje. Klausimas iðlie-ka – kas tas naujas vynmedþiovaisius? Vis tik greièiausiai Jë-zus akcentuoja simbolinæ pasku-tinës vakarienës tauræ, kuri Die-vo tautai primena praeities ir at-eities ávykius. Praeityje – Golgo-tos aukà, Naujosios Sandorostauræ. Ateityje – Avinëlio ir JoNuotakos pokylio Tauræ naujojekaralystëje.

Spëjimus, skirtingas pomir-tinio gyvenimo prielaidas beidangiðko gyvenimo interpreta-cijas priskirèiau keliems reiðki-niams. Pirma, pasakojimai apiedangø, kuriuos bûtø galima pa-vadinti ðiandienos „tautosaka“,liaudies religija su krikðèioniðkoturinio elementais, kai þmonëspatys kuria tokias istorijas, nete-kæ artimøjø arba guosdami ge-dinèius. Jos palengvina gedëji-mo ir atsisveikinimo su artimai-siais laikotarpá. Antra, baþnyèiojeesama dvasiniø apraiðkø suryðkia simboline kalba: sapnai,regëjimai, pranaðystës, lieèian-èios dangaus temà. Turime su-prasti, jog jø tikslas – ne papildytiÐv. Raðto apreiðkimà ir suteiktinaujø þiniø, kuriø dar neþino-me, bet atkreipti dëmesá á mûsøðiandieninio gyvenimo pasirin-kimus, kurie lemia ateitá. Treèia,kai kurie krikðèioniø autoriai,pavyzdþiui, C.S. Lewis knygojeDidþiosios skyrybos pasitelkia ávai-rius literatûrinius þanrus – ale-gorijà, legendà, mità ar pasakà –vaizduodami pomirtiná gyveni-mà. Tokiuose kûriniuose pasa-kojama apie gyvenimà po mir-ties, kad aiðkiau ir sàmoningiausuvoktume ðá pasaulá, Dievo ið-mintá jame ir tam tikrus dësnin-gumus.

Mirus vaikams, gedëti ypa-

tingai sunku. Þvilgsnis á amþi-nàjá gyvenimà visada palengvi-na sielvartà. Taèiau mes negali-me patys detalizuoti ir tiesiogiaipriimti to, ko nëra paraðyta Ðv.Raðte. Prisikëlimas ið mirusiøjø– ðtai didþioji krikðèioniø viltis.Visi uþmigæ vienà dienà busprikelti amþinam gyvenimui,kaip ir Kristus buvo prikeltas.Koks bus kûno pavidalas: jau-nas ar senas, maþas ar didelis?1 Kor 15, 42 – 44 sakoma, kaduþmigusieji bus prikelti negendan-èiu, ðlovingu, galingu ir dvasingu kû-nu. Nors Jonas Apreiðkime (Apr20, 12) kalbëdamas apie pasku-tiná Dievo teismà mini, jog matë„mirusius, didelius ir maþus,stovinèius prieðais Dievà“, nebû-tinai reikia suprasti, kad kalbamaapie suaugusius ir vaikus. Matgraikø tekste èia vartojami þo-dþiai „didelius“ (megalus) ir „ma-þus“ (mikrus), kurie labiau reiðkiadidingus ir maþutëlius, nereikð-mingus, nesvarbius.

Malonës Jums studijuojantÐv. Raðtà.

Pastorë AnþelikaKrikðtaponienë

Kaip tapti optimistu, pasitikinèiusavimi, bendraujanèiu þmogumi, kaidaugeliu atvejø, kà nors pradëjus da-ryti, nelabai sekasi, o draugijose esususikaustæs? Nelabai moku ir galiuapie kà nors ðnekëtis...

Yra daug psichologiniø pamoky-mø, bet, manau, tai savæs átikinëjimas,kuris nepakeièia asmenybës ið esmës.Ar yra Biblijoje þmoniø, kuriø charak-terá Dievas ið esmës pakeitë? Pavyz-dþiui, þmogus buvo lëtas, bet tapo„smarkus“, buvo uþsidaræs – tapobendraujantis ir pan. Kaip ir kokiu bû-du tai ávyko?

Esu krikðèionis.Jokûbas

Esu ásitikinæs, jog kiekvienas þmogus nors kartà

gyvenime buvo savimi nepaten-kintas ir norëjo bûti ið esmës ki-toks nei yra. Ieðkoti, þiûrëti á ki-tus, siekti pritapti prie vyraujan-èios mados yra bûdinga ypaèjauniems þmonëms, o kadangijaunas þmogus dar nëra iki galosusiformavusi asmenybë, tai iryra draskomas abejoniø, prieð-taringø jausmø ir nepasitenkini-mo savimi.

Paþvelkime á ðá klausimà iðkrikðèioniðkø pozicijø. Biblijateigia, jog Dievas sukûrë ne tikpirmuosius þmones Adomà irIevà. Kiekvienas á þemæ gimæsþmogus yra Dievo rankø darbas(Ps 139, 14). Prisimename ir tai,jog þmogus yra sukurtas pagalDievo atvaizdà ir pavidalà (Pr 1,27). Tai irgi pasakytina apie vi-sus þmones, ne tik apie pirmuo-sius. Dievo atvaizdas atsiveriane viename þmoguje, jo neat-skleidþia vienas psichologinis ti-pas ar bûdo bruoþas, jis atsive-ria þmoniø ávairovëje ir gausy-

bëje. Þmoniø skirtybë atveriatiek Dievo kûrybos mastus, tiekir Jo Asmens neaprëpiamà di-dingumà.

Apsireikðdamas Mozei Die-vas prisistato kaip „Abraomo,Izaoko ir Jokûbo Dievas“ (Ið 3,6). Èia sugretinamos ne tik tryskartos, bet ir labai skirtingos as-menybës. Abraomas – dràsus irplaèiai màstantis, globëjiðkasðeimos vadovas, gailestingas,kantrus, nuolankus, svetingasþmogus. Sûnus Izaokas – màsliasmenybë, nepasiþymëjo, kaiptëvas, drastiðkais þygiais arsprendimais. Jis buvo diploma-tiðkesnis þmogus. Vaikaitis Jo-kûbas visiðka prieðybë abiems:tikras nenuorama, gyveno nuo-tykiø ir avantiûrø kupinà gyve-nimà. Jis dràsus, suktas, iðradin-gas, buvo gyvenimo mëtomasir vëtomas, bet vis rasdavo jëgøatsitiesti ir skausme ðauktis Die-vo.

Tokios skirtingos asmeny-bës, taèiau Dievas sakosi esàs jøDievas. Matome, kad Vieðpatsneiðskiria, neiðaukðtina vieno arkito temperamento. Visa yra iðJo ir Jam. Dievas nesiekia suvar-þyti þmogø, nebruka jo á „teisin-go temperamento“ rëmus.

Visuomenë, kurioje gyvena-me, skirtingais laikmeèiais iðke-lia vienas savybes aukðèiau kitø,jas suabsoliutindama. Tuometpasijauèiame spaudþiami bûtitokie, o ne kitokie. Turime saveprievartauti, kad „atitiktumekurpaliø“, o ne bûtume savimi.Jauèiamës esà netikëliai tik dëlto, kad esame lëtesnio charakte-rio arba, atvirkðèiai, jog þmoniødraugijoje negalime ramiai pa-sëdëti ar patylëti.

Mus sukûræs Dievas suteikëmums ir savità temperamentà.Jis yra kaip duotybë, kad galëtu-me ávykdyti Dievo mums gyve-nime iðkeltus uþdavinius. Tadpriimdami temperamentà kaipDievo dovanà susitaikome sutuo, kokie esame, ir nustojamesiekti bûti kitokie, ágyjame ra-mybæ, aiðkiau suvokiame, kodëlesame ðioje þemëje, kà graþaus irgero galime nuveikti per savogyvenimà.

Nors temperamentas yraDievo dovana ir duotybë, taèiaucharakterá mes turime ugdyti.Negalime pateisindami savo ne-tinkamà elgesá sakyti: „Toks jauesu, supraskite mane“. Apaðta-las Paulius savo jaunajam ben-draþygiui Timotiejui pataria ug-dytis dievotumà (1 Tim 4, 7).Dievo þodþiu grástas màstymasir gyvenimo bûdas turëtø bûtikrikðèionio gyvenimo kelias.Tad mums, kaip krikðèionims,reikëtø skirti daugiau dëmesione á raiðkà (neneigiu, jog tai taippat svarbu), bet á kokybæ to, kasyra iðreiðkiama.

Jaunimo pastorius RamûnasJukna

K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d.4 Naujienos

Birþelio 26-28 d., kelionësmarðrutas aiðkus: Ðvenèionëliai– Ignalina – Zarasai – Utena. Ðe-ðiolika merginø ir vaikinø pasi-ryþo tris dienas mindami dvira-èius 15-20 km/h greièiu groþëtisAukðtaitijos kraðtovaizdþiu. Pa-þadas áveikti 130 km atstumàneiðsipildë. Ávyko dvideðimtieskilometrø paklaida – pedalussukome 150 km.

Meteorologinës sàlygos bu-vo „lietuviðkos“ ir, galima saky-ti, labai mums palankios: dulks-na, saulë, lietus, griaustinis, sau-lë, þaibas, kruða, saulë... Nuosmegenø perkaitimo saugojolietus, o nuo perðalimo – saulë.Kartà, kai saulë kiek ilgiau uþsi-buvo, pradëjome ieðkoti eþero,kad galëtume atvësti. Netikëtaisugriaudëjo ir, mûsø dþiaugs-mui, pasipylë lietus. Maudynësprasidëjo ten, kur buvome – ke-lyje link Utenos. Na, bet apie vis-kà ið pradþiø...

Iðsikëlëme daug kelionëstikslø, taèiau ne visus pasiekë-me. Kaip ir buvo planuota, ap-lankëme keturias Aukðtaitijos„Tikëjimo þodþio“ bendruome-nes. Bendruomeniø vyresniejipapasakojo apie baþnyèios atsi-radimà tame mieste, trumpai pa-sidalino mintimis ið Biblijos, ku-rios dràsino mus, jaunus þmo-nes, pasitikëti Dievu, rinkti kas-dienæ duonà – bendrauti su Juo– kiekvienà dienà. Kai izraelitaibuvo dykumoje, Dievas pasirû-pino jais, siøsdamas kasdienámaistà – manà (Sk 11, 7–9). Ji by-

Jaunimo þygis su dviraèiaisRAMINTA SAKALAUSKAITË

rëjo ið dangaus, buvo pipiro dy-dþio ir izraelitai turëjo prisirinktijos kiekvienà dienà po omerà (2-3 litrus). Kodël Dievas nemëtë iðdangaus batonø? Juk taip leng-viau bûtø rinkti. Paimi kelis ireini namo. O dabar – pipiro dy-dþio ir dar tris litrus... Reikëjorinkti kiekvienà dienà, nes kitàdienà sukirmydavo. Ði istorijasimbolizuoja mûsø kasdiená gy-venimà su Dievu. Mana, pipirodydþio, yra raidës, suraðytosBiblijoje. Skaitome ir renkame trislitrus. Kiekvienà dienà, kad ne-badautume. Kas yra rinkæs më-lynes, þino, kad norint surinktitris litrus, reikia nemaþai laiko.Ar mes skiriame tiek laiko kiek-vienà dienà maldai (bendravi-mui su Dievui), Jo Þodþio ap-màstymams? Daþniausias mû-sø pasiteisinimas – daug darbøir maþai laiko. Patiko MartynoLiuterio poþiûris ðiuo klausimu.Jis sakë, kad turi tiek daug kànuveikti, kad kiekvienà dienàskiria tris valandas maldai. Bekomentarø.

Toliau pasakoju apie mûsøkelionæ dviraèiais po Aukðtaiti-jos kraðtà. Vaþiavome vorele,vaþiuojamosios dalies kraðtu.Nesaugu. Negali atsipalaiduotidairydamasis á ðonus ir groþë-damasis neregëtai graþia Lietu-vos gamta, visuomet turi bûtibudrus, stebëti, kad neávaþiuo-tum á kokià kelkraðèio duobæ ará automobiliams skirtàjà keliodalá. Kelias buvo kaip „links-møjø kalneliø“ atrakcionas. Ka-

dangi mynimo greitis buvo ne-didelis, tai nelabai galëjome më-gautis to atrakciono dþiaugsmu.Kojoms ypaè varginantis malo-numas buvo sukti pedalus á ákal-næ. Tuomet gerai supratome, ko-kia svarbi yra transporto prie-monës (ðiuo atveju – dviraèio)techninë bûklë. Naujesniais, ge-resniais dviraèiais vaþiuojan-tiems jaunuoliams ákalnës bai-sios nebuvo. Ájungia pirmà pa-varà ir ramiai vaþiuoja aukðtyn.Kieno dviratis buvo senesnis, susugedusiu bëgiø mechanizmu,tiems greitai pavargdavo kojøraumenys. Tad jaunuoliai ga-liausiai nulipdavo nuo dviraèioir stumdavosi pësèiomis. Natû-raliai tarp tø, kurie lengviau,greièiau uþvaþiuodavo, ir tø, ku-rie sunkiai, lëtai vaþiuodavo, at-sirasdavo nemaþas atstumas.Tarsi ne viena komanda, o dvi.Greitøjø ir lëtøjø. Kadangi kelio-nës dalyviai buvo nevienodo fi-zinio pajëgumo ir ne su vieno-dai gerais dviraèiais, teko greites-niesiems mokytis palaikyti lëtes-nius, vaþiuojant tokiu greièiu,kuriuo jie pajëgia. Paskutinæ die-

nà vykome visi kartu. Kaip vie-na didelë komanda. Nors esi sil-pnas, bet supranti, kad stipres-nis nenuraðo tavæs, palikdamasvieno likimo valiai kaip nereika-lingà komandos dalá, o vaþiuojakartu, nors mielai lëktø greièiau.Tame yra jëga. Vienybës jëga irdþiaugsmas.

Paminësiu dar kelis dþiu-gius momentus. Pakeliui á Za-rasus pietavome vienoje sody-boje. Ten jautëmës kaip kokiojeatgaivos oazëje. Atrodo, niekoypatingo neávyko, bet buvo gera.Ðeimininkai vaiðino ðvieþiu kai-miðku sûriu, sviestu, medumi,dþiaugësi mûsø buvimu. Valgë-me, bendravome, juokëmës, il-sëjomës... Prajuokino netikëtai ið-girstas merginø praðymas. Vie-tinio vaiko praðë, kad pasemtøjoms ið ðulinio vandens, nes pa-èios nemokëjo. Reikia mums,miesto vaikams, daþniau ágamtà, po kaimus pakeliauti.Daug suþinotume, daug iðmok-tume.

Kita ðeima Zarasuose visàmûsø grupæ pakvietë pusryèiau-ti ir pietauti. Negaliu nepaminëti

tø lietiniø su þemuogëmis. Voslieþuviø neprarijome, kaip ska-nu buvo. Likome suþavëti sve-tingumu.

Labai daug smagiø akimir-kø patyrëme, visø neiðpasako-siu. Paskutinioji – Utenoje. Likuspenkiems kilometrams iki gali-nës mûsø stotelës – Utenos, nu-vilnijo stipri liûtis. Kai ávaþiavo-me á miestà, vienoje sankryþojebuvo didþiulë bala. Sustojomeprie jos lyg ábesti ir stebëjome,kaip plaukia iki ratø virðaus ap-semtos maðinos. Smagu buvone dël to. Keli vaikinai nuspren-dë nusiplauti ir pasiðildyti kojasvandenyje, todël ásibëgëjæ lëkë átà balà ir plaukë su maðinomiskartu. Nepaaiðkinamas dþiaugs-mas aplankë. Netgi mus, sto-vinèius ant kranto.

Buvome laimingi. Jautëmësnugalëtojai – pasiekæ pagrindinátikslà – áveikæ suplanuotà atstu-mà. Utenos baþnyèioje persiren-gæ ðlapius rûbus, suvalgæ ledø iriðgëræ ðiltos arbatos, patenkintiir maloniai nuvargæ skirstëmësnamo.

Tiesa, nepaminëjau apiekomfortà, kuris lydëjo mus visàkelionæ. Tai maðina, kurioje bu-vo visi mûsø daiktai: palapinës,miegmaiðiai, kuprinës, puodai.Be ðio komforto mes dar nepasi-ruoðæ keliauti. Nors, kas þino,gal kada ði graþi kelionë taps tra-dicija ir po daugelio metø iðdrá-sime savo kroviná veþtis ant pe-èiø.

Komandos vardu dar kartànoriu padëkoti tiems þmonëms,kurie mus pasitiko, lydëjo, rûpi-nosi, laimino, priëmë, vaiðino,suteikë pastogæ ir dþiugino gera-noriðkumu. Aèiû.

Ð. m. geguþës 18 – 22 d.Krikðèioniø mokykloje „Tikëji-mo þodis“ vieðëjo 24 Helsinkiokrikðèioniø mokyklos devintosklasës moksleiviai ir mokytojaiAnki, Marika ir Jakko. Draugys-të tarp mokyklø uþsimezgë prieðdvejus metus. Ilgai derinta sve-èiø vieðnagë Vilniuje prasidëjovëlyvà pirmadienio rytà, kuo-met ryðkus geltonas autobusasásuko á mokyklos kiemà. Ið jobaukðèiai ir nedràsiai pabyrëjosuomiø moksleiviai. Jø veiduo-se galëjai áþvelgti susijaudinimoir susirûpinimo nuotaikas. Sutokiomis paèiomis nuotaikomisbûriavosi ir mûsiðkiai mokiniaibei jø tëveliai. Mano nuostabai,suomiukai puikiai pasisveikinolietuviðkai, buvo iðmokæ ir gra-þiai lietuviðkai padëkoti. Pava-karieniavæ visi iðsiskirstëmenakvynei á mûsø mokyklos mo-kiniø ðeimas. Buvo labai smalsu,kaip praktinio bendravimo an-glø kalba testà laikys mûsø mo-kyklos mokiniai bei jø tëveliai.

Ankstyvà kitos dienos rytà

Helsinkio krikðèioniø mokyklos moksleiviø vieðnagæ prisiminusJOLANTA JANUTËNIENË

visi suguþëjome á mokyklà, irkoridoriai prisipildë naujø drau-gø juoko bei klegesio. Sveèiai ap-þiûrëjo mokyklà, visi kartu daly-vavome pramoginëje progra-moje. Joje prisistatë lietuvaièiaibei suomiø moksleiviai, kurieviktorinoje patikrino mûsiðkiøþinias apie Suomijà. Taip patparodë filmukà apie savo mo-kyklà. Labiausiai ásiminë ben-dra veikla gamtoje, kai suomiømoksleiviai mokë þaisti jø tau-

tiná „Pasapolo“ þaidimà.Treèiàjà vieðnagës dienà

geltonasis autobusas, pilnas ge-rai nusiteikusiø suomiø ir lietu-viø mokiniø bei mokytojø paju-dëjo á Trakus. Aplankæ pusiasa-lio pilá, paplaukiojæ vandensdviraèiais, uþkandæ senojoje ki-bininëje, leidomës á gamtos prie-globstyje esantá pramogø parkàprie Jonavos – Lokës pëdà. Au-tobuse gyvenimas virte virë.Moksleiviai traukë dainas, vie-

ni kitus savo gimtosiomis kalbo-mis mokë ávairiausiø þodþiø.Lokës pëdoje nuobodþiauti taippat neteko. Anglø kalbos moky-toja Ingrida su vyru Linu, isto-rijos mokytoja Jolanta, biologijosmokytojas Viktoras surengëpiknikà. Skaniai pavakarieniavæir iðklausæ instruktaþo, daugelismoksleiviø leidosi á laipiojimotrasas. Ne vienam reikëjo áveiktibaimës faktoriø... Pasibaiguslaipiojimo laikui, visi sveiki ir sugera nuotaika suguþëjome á au-tobusà ir pajudëjome Vilniauslink. Kelionæ atgalios pagyvinonuoðirdþios suomiø moksleiviødainuojamos dainos. Vëlai va-kare, labai labai pavargæ, bet pa-tenkinti sveèiai iðsiskirstë po ðei-mas, juk rytoj laukë ne kà leng-vesnë diena.

Ketvirtoji diena buvo skirtaVilniaus senamiesèiui apþiûrëti,ekskursijai á Gedimino pilá, Tele-vizijos bokðtà. Malonu, kad èiatalkino buvæs mûsø mokyklosmokinys Tomas Pauliukaitis, ku-ris yra didelis Vilniaus mylëto-

jas. Nors jam ðiek tiek teko pa-vargti nuolat spartinant sveèius(gal dar jautësi praëjusios dienosnuovargis), ekskursija pavyko.Papietavæ Televizijos bokðte,truputá atsipûtæ ir apþiûrëjæ Vil-niø ið paukðèio skrydþio, sve-èiai iðskubëjo pasivaþinëti kar-tingais. Ðià dienà vainikavo ma-loniai praleistas laikas Neriespaupyje prie Baltojo tilto, abiejømokyklø mokiniams þaidþiant„karðtà bulvæ“ bei kitus þaidi-mus, mëgaujantis kartu praleis-tomis akimirkomis. Oras buvovasariðkai ðiltas ir niekas nesku-bëjo namo. Juk tai buvo pasku-tinis vakaras. Ryt sveèiø laukiakelionë namo...

Paskutinæ vieðnagës dienàsuomiø moksleiviai ir mokyto-jai rinkosi á mokyklà su lagami-nais. Tik jø veiduose jau nebe-buvo matyti tos baukðèiosnuotaikos. Jautësi kitokia –draugiðkumo, artumo, ben-drystës atmosfera. Moksleiviainorëjo dar pabûti, bet autobusovairuotojas ragino, kad jau lai-kas... Mûsiðkiai, padovanojæprisiminimo dovanëles, apsi-keitæ adresais, nusifotografavæ,iðlydëjo naujus draugus namo.

��

�� ! ��""�� #�� "�� "��""�� "�� #�$! �� "��%#�&�� "��'� �� #�(� �� $�)��""�� ""��

�� !�"� �� #$��%�� &�� '(�� %��%��)&��*��+!)��),��

-�� .�/�)�&�� !�"� %�.��)��)��!�� -�� .��)��.�.�� 0��.��1��/� ��)��!�"�)��-� �2��-��)��)��!�"�)��&�� 3��-�4� .�)�� -�� )�� -��&��% ��-��/��&��)��0 �-��(��)��*��%��)&�)��0��5��) ��.�.��) �� )�� -��%��)&�)��.�.(��0��%4��/�&��/��%��)��&�� +��.��&��

6��7��.�0��)��.�� "��*��! *�� ! �� %�� %�� "�� "�+�� %��"�� "�+�� !��"�"�� '��"�� 89�:��;<�

7��.(��(��.(��.��%��4��)��4��5��&��/��&�� )��,��% .��%��)��&��-��),��&��% ��&��.(�� %�/�� 4��

��/�)&��

�5�� !�"��5��#��,��5��!�"��#

=��)��)��.�� 1��)��*��'� ��*�� >��).��0��/�)&��)�4��.��4��)0��)0��)��"��&��)��4�� )0�&��)��0

�� 7��.(��/�� (�!� �� 4

��$! �� "�� !�� "��!�� #�$�� "��+��,��

��"� ��"��-#�.��! �� !�� "��/��'� ��! �� !�� *��:��

?��&��)�)��4��)��)��).(��)�)��)��)��%��)��)�� @��4��4�&��)��0�*��

7��)��AA��5��.��'� � �� +�� #�� AAA:� �7��,��4��.�� B�� . �� )��%��"�/�)&,�"��/�)&��)��5��!�"��5��B��)��/�� 3�� 4�-��&�)��!�"�&��)�� ?��-��)&��.��%�� 6��)�&�� 2�� !�"��.��&��)��

��,��)�� )��&��)��)�&��)��)�4��&��)�� ?��)��)��(��&��"��)&" �?��"��"��)�� %��.��)��(��)�� C��&��%��)�&�� ?�,��(�)��&��.(��)��/�&�/��/!�� .��!.��0��.��2��&��)��)��D��"/!��)��%��/��. ��

/� �-��(��&��&��) ��)�� -��&�� )�%!�"�B��)��E��%!�"��!�"��)�% �� /��%��%!�"��(��.��!�"�&�)�� ?�,��0��.��/!��&��%!��&��) /��. ��)��5�)��!��.�� ?��(��) ��&��%!��)��"�� )��/��&�� )��)��)&��

?��&��B��)��/��/�)&�� !�"�� )�� -��!��.��%��/��)�&��)��%!.��&�)�� "

�� 5��

�!�"��5��/�)&�� 7��)�� .��)0��5�(� �� $�)��""�� ""�� 01��2��34#

>��7��/��&�)&0� ��0�� )�)�4��.��/��. ��(��&��)��&��% /��0 �A�� /��/�� $�� !� ��""�� A� ��(�.(��)��/��(�!��4��)��)��4��0��&��.��.��)�4��)�/��.��%��)��(��)��. ��)��&��% /��0��)��)�� 7�� .��.��%��.��4�/��)��)��.��%0

?�,��/��)�&��.��%��)��&��% /��4��!��&��&��#�6��0��).�� /��(� �� $�)��""�� ""�� #

��-��&��% /��&��!�"��&��% /��#��/�)&��- F��#�?�� /�� /��-��.��-��(�.�� C��)&�)��%�).��0��-�� B�� )��%��)��)��.��.�� /��/�)&��- F��. ��-��)��0�� (�.(��)�� /��!�� )�� 3�� )�&��)��&��% /��,�� 4��.�� /��. ��&��% /��0��0

7��)��!�"��0��0�� !�"�� #�B��)��7��"��*�� /��)�� ?�� /��/�)&�� !�"��

��/��B��)�0/0��0

�� /��0#�-��B��)��/��)��/��/�)&�� !�"�� -��/�� /��#�-�� /��/��0�� /��0��.�/��.��&�4(��%��!�"��.��5��#�7��0��:�� 7��)��!.��&��.5��.�&��"�%�()�,��)��)��)��)�� /��6�.�A��G��%��)��)��)�� /��0��A?��A��:� ��(�.(��)��/��)��)��)&��/�� /��.&��)��,��)��/��.�.�� /��B��)��/ &��%��&��)��%��&��&��)��0�/��)�� /��%��(��*��)&��.��%��

&��"�� )�+�� "�� $�)� �� "� �� +�� "��"�� 5�(�� "�� ! ��'� �� 5�(��! ��"��"��%�'� �� + �� !��5�6��5�$�� *� !�*��6�� '� ��"� �� "�� 5��:�� 6��&��.��(�.(��7��0#�?��.��,��)��)0�.��)0�&��)��. /��&��)�� ,��)��&��)��) ��&��)��/�)��!)��)�� /��.��%" ��,��)��&��)��.�.��)�� /��B��)��&��%��/�� "�%!��&��)�� ?�� /��/�� .�) ��,��)��&��)��B��)��/��3��/� �1�� .�� /�� B��)�0/��

(��7�" �#

��

��

�� !� ��"#��"��"��!��$��$�� %��!

8��9�)��

��

�

� ��

��"� �� 5��. ��% ��#��% ��(��&.��)��#�-��&��)��$��#�H&��. �"�� &��)��#�6��"#�-��(�)��&��)��)��&�� )&�� I�)�.�� )��&��/��.��)�� ?��%�)��)��(�)��/��(��&.��.�&�� &��&��

?��)��/��)��)�� (�)�� ..��&�(��)�"�(�)��&��)�� I�)�� ?�,��.�()��)��. ��.�� 3��)��.��%��&�.��% ��)& � ��&�.��)�� .��.��&��)��4��,��)��" �2��.��&��!�"��.��&�&��(�)��&��&��.��&��)��. ��)��"��"�)��)��,��&��)�� +��5��. ��4��)��&�� )��J

6�(��&��)��&��).�)��.��.��/��)��0��)��"�)��&�)�� ?��&�)��5$��)�� .��&��)��/"�� +��.��&��(��&.��.��)��/"��&��)�"

7��)��0�@��,�"��:�� "�� '�� "�� !�� $�)�� "��)�+�� '��! *�8��"�� $��)�� #��"�� "�� "�� '�� %�@��;E��G�#�/� �� "��% �� '� � �� %�� 89�K��A: �� A�:A� �;�� +�� !�� "��-��<E��7��AA�*�A��LE�K�; �A<�

��+�)��&��)�� B�

��F�M�/��.(��%!��)�&��)��)�� % �� (� �� -��.(��0��)4��)�� '( �5&�)�%�)5��F�M�/0�/!��)�&��&��. ��M�/��.��)��)9�� -��$��5��.(��/��)��/"��%��)��. ��)��F��"�.��"��&��% ��)�� -!�"�� /��)�&��&��)��/!��)&��%�).��%�).��&��)��&��% ��%!��(��4��.�)��

��A ��&��%.��)��).��0�(��&"��)��)��/��5 ?�� .��(��) ��) ��!�"��

. ��/��&�� &�)��/��(��)�� B��&�)��$� �� &��%�� )&.�� &��/��.��)��&!��&��.��/�)&��)�� +��%��(��)��)��.��/��(��)�� 7�)��.��"��)��/��%��,��. ��)��F�� &�)��&��)�� ()�� 4��. ��(��&��%�� )�� /� �?��)��)��(��)��J

: � !��&��&��,��%!.��4(��%��)9��0 �?��/��0��5�&�)��)��&��%�� "� �&�)��"$ � B��&�)��$��)��.�/��"�&�)��"��)��.�/��0 ?��/��)��&��0��0��4��(��%��)9�� 3�(��)��&��&��4�.�.(��4��)9��0 7�)��.��%"��)9��).��%!."��. ��)��% ��%��& ��%��& � �?��.�)��.��/��)�� /��4��.�)��!�"

K �"� �!�#�� ?��)&��)��)��.(��)��5��%��"��)��/��" �?��) ��.��&��,��&�� &�)�� &��)��%�).��0 �3��)��.��)��!��).��(��&��)��"��)��)�.��/��

� �� ?��M�) ��M�/��4�4(��!�"/�� 3��.��)��/��)��)��)��0��

��)��.�� -��)��&��)��&��4�!(��(��,�� -!�"�� &��)��&��%!��(��&.��(��&��&��)��%��&��.��)�� /�� ?��)��)��/��J�?�.��.��)�0#

��)��.��,��/��(��#�?��)��&�)��"$ �?��&�� .��%��&��)��%��&��)��)�%��)��/��,�� ?��(�� /��.��)��.(��(��) ��)��&�)��)&��4��(��.(��)��)��/��.��)��/�),��!�"��)�% ��/ &� �?��(�.��)��)�0� �� &��)��)��)5��.��). ��MN��4��0

1��% ��&��(��!�"��.��/"��)��!�" �)��. � J�2�.�.��)��. � ��&��.��4��.��5��(��&.��)��J�?��.�.��4��0��&��/��)��4��.�)��"�� %�� &�� )��.��&�.�.��)4��0�*��0�)��0J

B��)��% �� )��(��,��)��"��&��)��)�� 1��)��%!.�� !�� ) ��)��"�(��&�� (�� -�� *� ��4��!/��4��.�.�� +�� )��.��&"��)�" �1��)��.��%.��).��. ��!�"�� C�/��%!��)��.�.��)��),��%��8��"�� <��% �"��#�:��"�� "��*��*�� "��=��7��G��:� �:�� "��"�� <�"��+��7��G�

��&��"#��#��"��&��'(��)*��+,2�.�.�� )��

��%�� 4/�)&��$��!�"�&�)�%�)��MN�)�F�� +��%�� .��4��0��!�"�(�.(��%�� ?��%!.��4��.�)��.�)�� -��)��.��/!�"�)��,��&��

�(��.��.��/!��)��)�%�"#�6��/!��. ��)&��(��0��.�� )��.��)��.��#�-��.��)��.�)��&��.�)��%��0�*��.�.��J�3��(��) ��.�()��4��.�)��%��"��)��&�� ?�� %��).��(��&��,��)��)��)��. ��)&��)�� .��M�/0��N��)�/��

�� +��% ��"��M�/��4�/�� ()��. ��4�4��"��!��)��&�.��0��&��)��.��&��!��"��)��5��&�.5��)�(�!��4��(�.4 ��%!�"��/��"��#�6��.��4��(��"�(��.��" �+�)��.��&%��)&!��)&��.��)��)��/��. ��(&��."��4��.�)��" ��/��,��)��&��%!��)��"��&�)��"� (��)�"� ��/�JC!.��,��)��%!��F.��.�)��4�-4��)"��!�"��.�.��0J

6��.�()��4/�)&��$��&��MN�)�F��#��.�()��&��)��.��)�#��)��)�� ?��).��!�"��,��)��4��.�)��/"��"��)��*��.�.�� ?�� (��)��)�)��&��)�� ?��&��.��)��0��/��,��.�� %��%��%��(��&.��)��J

7��% /5� �� (��.�� +��.��/��.��&��(��)��.��&��)��

��"� �� +��"��+� �� >�� 5�?��.��. ��(�)�/��/��.��. ��) ��)��.��. ��4��)�� )��. �� B��.�.��)��&��%!��-��) ��).�� .��%.��)��"�&��0��4��.�)��0��4�4��5��)5��.��0��)&��)��.(��&��)&��)��

��$�"�� $��

��-�"��.��#��'(��)*��+,!

6��

��

�?�=��

��

��

��

&��)��.��&��)��)��

+��.��M�/��%��"��)��"�.�� 3��)��!��&�� .�)�%!��4��.�)�� ?�,��&�.��.�.��)��.�� *�� &�)�� .�.�� "�� "� ��&�)��.�.��0��.�()��)��)�)��.�� &��

�� . �� .�-��)��)��&�)�� 3�� /"�)��)��/��&��)��)��/��),��/ &��,��)�� !��)��. ��,��.��5��!��)��

:��$ ��!��<� �+��=� ��#�$ �<�"��+��"�� *�*�� *�"�� %��G�

��,��)��)��)��&��.��)��!�"��.��&)��" �+��.��%0��/��)��&�� .�)�%!��4��.�)�� 3��)�5��&��.�)�%!��4��.�)�� (�� . �.�()�� %�)��)��)��)��)��)��*��)��(��$��.�� ?�,��%�).��.��/��)�� )��)��

&�� !�� +�� "��#�� "�� :�� 7�� *��!"�� -��&��)��*�)�4��)��J�?�� &.��

��(��)��(�� )��(�� 6&�)�/�/��-��.�� &��%5��.��(��)��"�� (��)�� 3�� "�%!��%/�� ?��)��)� �?��&.��.�(�)��&��(�1��4J

��%.��&�)�%��MN�)�F��*��.�.��0� �� &��F�0�� .� /�� )�&��"��)��"#�C!��. ��)&�� 4��0��&��/� �O��&��)��4��&��)��&�� 7��.��&��(��)�"�%��/��)��&��)�� -��.�/!�"��&��&��)��)�� .��%��/�� *�� %��.��&��)&��) J

+0��)�)&��)��&��0� ��0� ��&��)�� 7��. ��)��.��)��.(�� I�!� ��4��4��0 �2��4��)�� (�!� ��4�/��(�!��*�/��-�� )��"��4��(��%��)9��%�� 0��(�!�4�%��&��4��4��0�� ?�.��0�/�� +��)��)��(�%��4�&)4�� )�� ,�� +��5��%�� +��. ��4�4��M�/0��)��4��)4��(�).��.��(��&��/��!��.��

��%��%!�"��.��&��)��.�� )��)��0��0�&�)�� . �#?�. ��.��!�"��&��/� ��)��&��"�)�&��F��)��)5��%��&��"��)��"�%��/"��&�.��

-��$��! ��

�% �� +��"�� "�"��+��+��#�.!�� +!�� ! *�� #�$��"�"�� ! *� �� "�� 3��A�

3!�"��&��.(��!�"�� )��0��.��.��&��).�)�)5��M�/0 ��.��)��. ��"�&��).�)5��&��)��)��.��&��%��"��),��. ��"��)�)��%�()�,��)��)�)��&��)�� 1�.�)�� )�� &��(��&(�.��)��)��)�(�.��/��)��(��&"��)�� )��)��%��!�"�&��)��.��

3��,�� )��%!��(��) ��.�.��.��%�� ?��%��%��)�)��0 �?��%��"��).��/�� -��)�.��(��F.��!��M�/��%��& /��)��(��)&� �?�.�%!��)�� 5��%��.��0��.�)��%��&�"J� ��&)��"��(��,�"��. ��"�)��!��)��%��)�(�.��0��.��

��%��.�� (�.(��)��(�.(��&��&��)�� -!��0��.(�0��%.��)��.��/0��4��4��.�)��)��0��%�� #� ?�� 4��)�� )��0��,��)�% ��%��)��)��0�*�)��)��0��*��

��4��0��0 ?�.�) ��/��&�� &�)�� (�� 1��,��.��/0. ��%�� ?��)��.�/!��%!�� .��"��(��) ��/��)��&�� /��)�� 7�&��%�� /�&� �� &��%��&��,��*��%��).5��(��&��J�+��%�1��4�- F"��"��4��0��0 ��)��)��)��/��%��"��!�"�1��4J

+��.�� )&��%��)&"��"��4��&��)��%�()�,��/� ��!.)�� %��"� ��/�� &�),��).(��J��.��)��)�&��%�)��0��)�&��&��%�)��,��)�� )��.��J��%�).�� -4� �� .�� -44(��.(��J

6��+��! �� '��'��'� �� 5�$�� '��'�� '�� <��! ��:��;�

�0�. ��&��.��#�?��.��1��*�-��).(��)&�� &�� )�� 0� ��/��%�� 3!�"��)�� )�)&��1��%/��.��)�� 7��-��)5��.��)�� /�� -��&��%!��&�&�� .�)�� &�� (��) �� ?�� !. ��. ��)��)��"��"��(/��. ��/"�)��)��&��)��)�&��)��)��. � �� .��)��/��)5��.��%!��.��)!��)��. ��)&� �-��-��&��0��)��&�5(��)��)��

. � �� )��)��)�4�1��4��!�"��)��)�%��J

��%��0(�)�)&��.�� .��"��(�."��,��)��J��N��/��%��&��)��/��.�0��)��)��%��)��(��)�� /��/��)�&��)��.��%�).��

6��5��5�� )��,��)��)�� 30��F��J�7�&��)��,��.��0)��&��J��%��$��)�%��" ��/��/!��.(�0��%.��)��&��)�),�0�/ &0 �6��)��! �� +��"�� =�� +��"��! ��

-!��)��4�*��4 �-!��B��)��)��.�� J�I�)��/��)��/��.��&��(��9��)��&��%��)��/�),�"��M�/"��/" ��)��%��)�� 2��*��)��)��/!�� /�� %�%��)�� I�)��)��)&��)��"�� 4��4��!�� @�� .��&��)��% ��."��.��&�� )��"�(��F." �?��)�&�� %�� 6��)��.��J

;�� % ��$�� $ ��'��"� �'��$��)� �"�� +� ��"�� =��-)�:��:K�

�%&&&��'�&�!(��!)��!��" ��*� ��

��&��)��/��)��)��)��.��)��&��)��0 ��/��0�.��)0��.�)��)��)�"��&��)��J��+�� *��*�3��:K��*��!�"�2�&�)��/�� '(��)��.��)��)��)��)�)�� .��)��&��)��0 �?�&��)��.(��)��/� �� )��.��0��&��/��)� C��&��/��/4��)�.��/�� +��%��

%��&��),��.��)��&��%��&�� /��/� �� )�&��)��.�� )�� &�� .�� ?�&��)��&��/� �-��/��)��)��)��%��)�� ?��&��&��/��)��.(��)��&�)��!&�� )�� )��).�� O��&�� /5��0��&�.�)��(��,��/��.��&��4�%��&��)�� C��&��&��0��0 �?��

��/��&��)5��/�/��%��&0��)4

��.�)&��&�� )&��%��.��&�%��&��)��(�/�� -��).��)��)��)��(��0 �7��5��)��&��5��/0��.(��/��)&��(�� H��)��)��&��)��/��/��)��)� 7��5��&��5��)��&0��)��/��&��4&��4��/��)&��)��.��&��/��&��)�� (��4��(�)�4��.��%��0)�� ,��

.��&��)��)&�" ��&�� ,��!)��&��)��&��)��)��).��(!��)&��)��.�� C�/��.�&�� )��)�4&��"��%��,��).��)�%�/��)��)��4& ��)�� )�� "��.�&�� /4��(�"��"#��&��5��./��!��) ��(�"��)��&��)�"#�B��"��("�)��5�.��)��.��%��&��)4�� %��&��)��(�)&4��)��)��(�&��5 �� )��)��)�%(. ��(�.(��,��.��

��,��.��.�/��4��0�4��"��)�&��)�" ��.��(��&��*��%��. ��)�)��&�),�/��)��)�0��./��4��.4��"��/�/��&��)�" ��.��/��/5��/��4�/4��)4��(&�)��/�� )��/4��)��/��%��)��.� �2��%��,�� .�� .�� .��&��)��)��

�+!�� ,!�� -"��./ �� !��#%��0�

! �*� ��!)� 1234�%��.�(56�67��(!��

��6�� 1

(��&��"��

� ��

?��&��,�� /�� 7��)��!�"��0��/�� /��AA ��/��/5��/�#� �0� �� /��)��%�� (��)��#

��$��.��4��

7��(�.(��(�� "�� ! ��'� �� 5��:�A� �>��7��.��,��)��&��)��.(��/�&��B��)�0/0��0�� /��)��O��.��%�� ?�,�� /��)��*�� .�.�� &��)��,��)�� -�� B��)��/��&��% �� /��)�� /�7�� &��)��6�� '� ��"� �� "�� 5��:�� 1��(�.(��,��/��/��&��"��%�/��.�� 5�� ?��&��0�� %�� !�" ��#�*��7�� B�� %��&��6��0'�� 4��"�� 5��:�� 6��

?��&��A�� /��%� (��4��!�"� ��0�� 0� ��0B��)�0/0��0�&��)��-��!�"�&��)��)��. ��.��%"��%�� /�� /��/5�

�� /��)��F.��$��B��)��/�� 3�� /��)�� /��&��)��)�� 0��.�� /��0

3�� 4�� /�� &��)&"��.(��&"��)&��.��/��.�)�� B��)��/��&��%��%!��)��5�4��!�"�&��)��0�� /��)��

��$��#��-�� 5��

�0��&�� ,��.��.��. ,��%�� (��)��%!�� 2��B��)��&��%�� ?�.��0��).��.�B��)��&�"��)��.�/�#�6��:�� /�� -�� 7��)��+��)0��C��)�%0�*��)�� /�� B��)��6�.��E��AK� �

��#��0��/�#��0��0��5��.��)��.��)��.��.��%�� ,��(��)��#

��4��)�� 7�� (�.(��:��A �� >��/��)��.�� 0��.�-��"�� >��7��.��0�� .�� *� �)&� �� 2��)�/��/�� /��.��

)��.��%��/��. �� /�� ?��)��!�"�. ��4�4��/�&��%�� /��(��5 �?��&��

?�.�/��0��)�.��.��)�� &�"��,��B��)��/��.��&��)��0��/ &��" �3�� B��)�� ?��) ��!�"��)��!��. ��F�� ?��*��

�0�.��.��&�"��!�"��.��&��)��#��!�"�&��)��.�.�� B��)��/ &0��.�.��&��#�6��*�� 7�� /��0��0��.�� !�"� ��%�� *�.�.(��"��%��"� �C�� ,�� #�7��.��%�� /�� ?��/�&��(�)��0��&��/�� P��(�.��4�� /�� ?��&��/��)��B��)�0/0��0��/��)��.� �� &��)�� "��5�)��)��/ &��4��4�I�.4�� /��. ��4�/4��/��

6��4�I�.4�,��%��#�C��/��%�/�) ��(�.4��C�%��/0��,��(�.�� 2��,��&��% ��.��)��,��)�� /��&��"�� )�+�� "�� $�)� �� "� �� +�� "��"�� :��#

B��(�)��/�� /�� /�� *� ��

��.��7�� /��)��(��0��" �-��)�&�� /�� .�&��.��(�)&��,��)��&��)��)��)�� /�� %�� (�)�� .��!)�

/��#��06��/!��)��)��%�()�

,�0��)��%�� (��)��#�6��)��.��&�� "��"�&��)��#�6��)��%!��)��)��4�%�()�,�0� �� (��.��(��) ��#�6��)��%!��%��&��)&��&��!��)�� (��#�6�)�� )��/��),��#�6�)��%!��(��)M�)��5�4��.�()��. ��"#

-��.��)0��)��4��%!��)�� . �� &�� /"�� ?��.��)0�)��4��%!��)�� /�� /��(�.��/��/!�"��/��)��/��4��5 ��)0��)��4��%!��)��(�.(��)�� <�� '��+��+��@��L��;� �?��)��.��)�.�)&��/��"�)��(��*� �� /��

B��4��!�"��0��/��5�� !�"��5��'� ��. �� &�� )��!�"�&��)��&�� /��(�.(��. �� 2��I�.(��M�)��*��(��!�"�)��. ��)��(��

�� B�� )��(�.��

O��(�!� ��4��&��)��4��%�%��) �� )��.�� )�� "�� =��)��/�/� �3!�"�� *�B��)�� H��0�� /��)��(�.(��),�� &��

1��2��+�)��?��)��0

��)�4��)� �B�� /�� +�� @###A�� 8��"�� "��$�� #�$ � � ��"�� "��"��"� �� *��"�� B�� *�� 7��A:�

7��)�� -��/�� +�� "� ��8��"�=�� 8��"�� $ � � ��"�� "� �� "�� +�� "��"��#�$ �� =� �� "�� +�� #�$ �� !"� �� *��-��;��;G�

-�� )�� &��)�� .�� &�� (�.(��%�� *�� .��(��.�-��%�� 2��/!��4&��&��"�)��"�*�� *�)��

C!��I�.(��(��) ��%!�� /��(��) �� B��)��/ &�

�%&&&�(� !�)��(��!)/�!��*��,�!�%#� ��

!8��9��# ��

-��&��)&��(��&��.��&��"��%.��.��&�%�.��%��)�)��/��%��).�� %��&��)��/��)��.�.��/��)��)��)��0�)��. �5��.�/�� 5��

+��)��)��&��/��"�)��"�)��&��.(�� 7��5��/4��)�)�4��4��4��.�)��" �7��5��%�()�,��/��)&��4�/0��(�� +��5��/�&�� /��(�!��4��0��5��.)��"�/��.� �8�)��)�5��&��0��&��(��)�� "��&��/��%��&�%�� 2�&��.5��/4

%��&��)��)��&��0��)��)��4��/�)&��4��%0��.��.�.�)��(�� -��&��&��)��/��0��)��!��/��.��)��/��&��(��)��.��&��/��"��/��.��&" �-��)��),�� "�� /��(�� -��)��),��)��)&"�%!��%�"��%��.��&��/"&��" �-��)��)��)��(��&�)��&��)��)� .��/��)��"�� 2��.��.��&��)��)��/��/��,��.�/��%��)��.�

��)��%��

��)��. � ��(��.��)��.��)��.��%��.(��/4�.��?�� /�� )��,�� 6�� Q%�L��:L� ��.��)��&�)��%��&��(�%��&��),��.��.��)�� )�4� ��&��.�� '(%��&4��D��*��1�� .�)&��1��/��%�� &�)��. /��)��/��)��)��%��0�� /��.�� .0�� /��)��)��)&��&��)��"��&�)�"�%�.��5

"!�� :��(��#�-"��# !��!%��#��#

;-<3;<

6��2�" �#

��

'�� -)�K��G� ��4��.��0�� 0�9��0��0�9�&!�0#�� /�� )��#��)�&�� C��/��/��*�/��)��4%�()�,�0 �-��)��/��&�� .�� 4

��$��&�� -��/��(4��),��),�� -��1�� <�� =��G��G�

"#)# �� -��*�� =�!�>��*�%�>4-;?

�%��.�(56�67��(!�� 6�� 1

��"��

,��

� �.#��

��

��

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d. Ekumenizmas 9

Vienas áspûdingiau-siø Lietuvos vardotûkstantmeèio pa-

minëjimø, be abejo, buvo gegu-þës mënesá Vilniuje ávykusi Pa-sitikëjimo piligrimystë, kuriàLietuvai padovanojo Taize bro-liai ir Vilniaus arkivyskupijosjaunimo centras. Tarp daugy-bës graþiø ir reikðmingø aki-mirkø neabejotinai svarbus fak-tas buvo visø krikðèioniðkøjøkonfesijø darnus ásiliejimas ábendrà Evangelijos liudijimà vi-suomenei. Ar ði gera patirtis ga-li tapti atspirties taðku toles-niam „gyvenimui“, ne vienmaldos ekumenizmui Lietuvoje?Kaip skirtingos baþnyèios ver-tina ðiuolaikinio þmogaus ieð-kojimus ir kaip galvoja á juosatsiliepti? Prie apskritojo sta-lo „Bernardinai.lt“ redakcijojeapie tai kalbëjosi evangelikø liu-teronø kun. Rièardas Doksas,Lietuvos Ortodoksø baþnyèioskun. Eugenijus Rudenko, evan-gelikø reformatø kun. Raimon-das Stankevièius, „Tikëjimo þo-dþio“ baþnyèios pastoriusGiedrius Saulytis, katalikø kun.br. Arûnas Peðkaitis OFM beidienraðèio „Bernardinai.lt“ vyr.redaktorius Andrius Navickas,kuriam talkino religijos skyriausredaktorë Saulena Þiugþdaitë.

Andrius Navickas. Palie-kant nuoðalyje diskusijas apiekonfesinius skirtumus, ekume-niná bendravimà, norëtøsi pra-dëti nuo klausimo apie paèiàkrikðèionybæ, kiek ji persmelkusiþmones Lietuvoje. Ar krikðèio-niø ðirdyse Dievas yra priima-mas kaip Gyvenimo Vieðpats, one kaþkoks kultûrinis drabuþis,kurá kartais reikia apsivilkti?Apskritai, kaip ðiandien reikiakalbëti, kaip suþvejoti þmones,kaip tapti þmoniø þvejais Lietu-voje, kur, atrodo, visi puikiai þi-no, kas yra krikðèionybë, bet tasiðmanymas daþnai stipriai su-karikatûrintas.

„Tikëjimo þodþio“ baþny-èios pastorius Giedrius Sauly-tis. Visiðkai pritariu iðsakytomsmintims, kad evangelizacija ga-lëtø bûti viena ið srièiø, kur mû-sø bendras tikëjimas Kristumiágyja konkreèià iðraiðkà. Evan-gelizaciniø formø galëtø bûti la-bai ávairiø: malda, ieðkojimas,mëginimas suprasti, koks yra tasdabartinis laikas, kokia evange-lizacija galëtø bûti. Manau, kadPasitikëjimo piligrimystës die-nos Vilniuje buvo viena ið for-mø liudyti tikëjimà mûsø visuo-menëje. Be abejo, jø galëtø bûti irkitokiø. Nors bendrø renginiønëra daug, bet jie teikia vilèiø.Kaip Vieðpats sako: „Ið to pa-

Apskritasis stalas: ekumenizmas Lietuvojeþins, kad jûs esate mano moki-niai.“ Kas paþins? Pasaulis, ne-tikintieji ar Dievo dar neatradæþmonës. Paþins arba bus padrà-sinti eiti Kristaus link, jei mylë-sime vieni kitus.

Be abejo, mûsø atsakomybë– mokytis mylëti. Jei vienas gy-vena viename kambaryje, kitas– kitame ir tik trumpam susitin-kama koridoriuje, tai neákvepiaartëti prie Dievo. Didelis iððûkispatiems krikðèionims – pripa-þinti savo trûkumus, savo porei-kius ir stengtis artëti. Manau,kad mûsø artëjimas jau yraevangelizacija, liudijimas, kadvadovaujamës tam tikromisaukðtesnëmis idëjomis, nei vieniðorinë liturgija, jog tikime tuovidiniu þmogaus pasauliu irvertybëmis, kurias perdavëmums Kristus.

Lietuvos Ortodoksø baþny-èios kun. Eugenijus Rudenka.Galvojant apie bendrà veikimà,gal vertëtø mums sudaryti tokiànedidelæ grupelæ ið evangelikø,liuteronø, staèiatikiø ir pamëgin-ti surengti ekumeninæ stovyklëlæ.Joje galëtø bûti ávairiø konfesijøkunigø ir paþiûrëtume, kas ið tobûtø: ar sugebëtume susikalbëti?

Be to, manau, reikëtø stip-riau skverbtis á mokyklas, nesten sutinkame tà atsiskyrimànuo Dievo, nuo Kristaus ir nuoreligijos apskritai. Nelabai þi-nau, kaip lietuviø, bet rusø mo-kyklose religijos pamokos nëralabai padedanèios. Daþniausiaidësto parapijieèiai, bet bûtø ne-blogai kartkartëmis surengti at-virø pamokø, á kurias galëtø at-eiti, pavyzdþiui, trys kunigai, pa-rodydami, kad mûsø yra dau-giau, ne vienas, kad yra nemaþaitikinèiøjø. Galëtume pakviesti,pavyzdþiui, visà mokyklà. Ne-seniai buvau Maskvoje Jo Ðven-tenybës patriarcho Kirilo susiti-kime su jaunimu, kur stadionedalyvavo 4000 jaunø þmoniø irdar tiek pat stovëjo uþ jo. Pavy-ko visai nebloga diskusija – ma-nau, tai vienas ið gerø pavyz-dþiø, kaip artëti prie jaunimo. Beto, man regis, patys kunigai ga-lëtø daugiau paþinti jaunimointeresus. Nekalbëti, kaip rusaisako s vysaka, „èia jaunimas,reikia su juo dirbti.“ Kai tik jie ið-girsta, kad su mumis „dabardirbs“, sako, oi, ne... Neturimebûti jø lygio, bet suprasti juos bû-tina. Aèiû Dievui, mûsø valsty-bëje turime galimybæ, ne taipkaip Rusijoje, kur kunigui ateitiá mokyklà tikrai labai sunku.

Andrius Navickas. Kai kal-bame apie religiná ugdymà,ypaè mokyklose, daþnai sako-me: „Suþvejokime þuvø á manopintinæ“, turint omenyje ne Kris-

tø, o paèià baþnyèià. Perðokamaið karto á antrà etapà. Pavyz-dþiui, katalikø tikybos pamoko-se viskas aiðkiai apibrëþta: taiyra teisinga, tai – ne. Pereinamanuo susitikimo su Gyvuoju Die-vu prie institucinio aspekto. Jun-tamas tam tikras politinis tarp-konfesinis pasiskirstymas, kurismane ðiek tiek gàsdina.

Ev. reformatø kun. Raimon-das Stankevièius. Valstybinësemokyklose religinio ugdymokaip ir nëra, yra tikyba. Taèiau,manau, neturëtø taip bûti. Mesnegalime priversti vaikà tikëti,èia ne mûsø valioje. Pritariu ko-legai, kad turëtø bûti religinis ug-dymas, kad bûtø sudaroma ga-limybë paþinti, tada pasirinktiir átikëti, pradëti apie tai galvoti.Kai mes parodome vienà konfe-sijà, tada, manau, ávyksta atme-timo reakcija.

Ev. liuteronø kun. RièardasDoksas. Mano vaikai mokosiVilniaus S. Daukanto pagrindi-nëje mokykloje ir, galiu pasakyti,að net negalvodamas leidauvaikà á katalikø baþnyèios tiky-bos pamokas. Mokytoja, þino-dama, kad esu liuteronø kuni-gas, pasiûlë man dalyvauti pa-mokoje. Að likau labai patenkin-tas dëstymu, be to, vaikai mandaug pasakoja apie pamokas: jo-se dëstomi man, kaip liuteronui,labai priimtini dalykai: ne baþ-nytiniai, o religiniai dalykai. Ne-galëèiau iðskirti, kad tai konfesi-niai dalykai, nors jø gal ir yra, ta-èiau nematau èia nieko blogo.Vaikas sugebës atskirti, kas yragerai, kas blogiau, nes gali paly-ginti. Tai nieko blogo.

Galbût kokybæ reikia tobu-linti, daugiau vaikø apimti, nesið 25 vaikø lanko tik 10. Bet nie-kada nesutikèiau, kad reikëtøskirstyti á konfesiná dëstymà: ne-galime vaikø veikti tuo, kad ði-tas brolis yra blogas, o ðitas – ge-ras. Dëstykime savo pozicijà irtiek, kai turime galimybæ pagal

Valstybës ástatymà surinkti gru-pæ vaikø ir turëti valstybës fi-nansuojamà mokytojo vietà.Mes to nesiekiame èia, Vilniuje,nes esame maþuma. Mus tenki-na Romos katalikø dëstytojai.

Norëèiau pereiti prie kitos te-mos. Kalbëjome su mûsø vys-kupu apie neseniai praëjusá Tai-ze jaunimo susitikimà ir paste-bëjome, kad ávyko tam tikras lû-þis. Kelerius metus rengiameekumeninæ maldø savaitæ. Mel-dþiamës, ávyksta vienas kitasrenginys – tuo ir baigiasi visasekumeninis bendravimas, konegalime pasakyti ðiuo atveju.Galiu pasakyti, kad liuteronøtikslas buvo dalyvauti panaðia-me renginyje. Kà tuo pasiekëme?Parodëme savo þmonëms, kadjie gali sueiti kartu su kitø konfe-sijø þmonëmis ir pasimelsti.Mes, klerikalai, dvasininkai, ga-lime dràsiai susësti, pasikalbëti,stengiamës suprasti vienas kitomintis. Taèiau pagrindinis mû-sø tikslas turëtø bûti þiûrëti, jogtos „avelës“, kurias ganome suKristaus pagalba, galëtø ne tikþodþiais pasakyti, kad myliubrolá Kristuje katalikà, reformatàar „Tikëjimo þodþio“ baþnyèiosnará, bet ir ðirdimi. Kiek tekobendrauti su þmonëmis po Tai-ze susitikimo, buvo akivaizdu,kad jie tikrai pajuto, jog gali ne-uþgaudami vienos ar kitos tra-dicijos, teologijos supratimo, la-bai graþiai bendrauti, sukluptiprieð kryþiø, pasimelsti.

Hierarchai gali susësti kartuir iðsiskirti graþiuoju, neapkalbësvienas kito á akis. Svarbu, kaip el-giasi patys baþnyèiø tikintieji.

Kalbëjome apie mokyklà.Manau, kad jaunimas, dalyva-væs Pasitikëjimo piligrimystëje,tikrai neuþgaus nei vieno, nei ki-to ásitikinimo þmogaus. Ávykotam tikras persilauþimas. Labaidþiaugiuosi, kad ir mes ðiandiengalime èia susirinkti ir dalytisdrauge – tai to ekumeninio ben-

dravimo tæstinumas. Manau,kad reikia kuo daugiu bendrørenginiø: pavyzdþiui, ðiais me-tais turëjome ir Ðviesos Kelià,bendrai meldëmës Gailestingu-mo ðventovëje. Be to, ir mûsøbaþnyèioje vyksta jau antrasisekumeninis vakaras. Tai yra mû-sø tikslas. Mes stengiamës pil-dyti Vieðpaties þodþius: „Tegulvisi bus viena.“

Að asmeniðkai galvoju, gal-bût jauèiame tam tikrà kaltæ, jogdël mûsø elgesio kaþkas praei-tyje sugriuvo. Dabar vadovau-damiesi Ðventuoju Raðtu siekia-me, kad Baþnyèia bûtø viena irvisuotinë, nedaloma. Bet ðiuosKristaus þodþius ávykdysime tiktada, kai visà savo kaimenæ ið-mokysime gerbti kitos konfesijosþmones, gerbti kitokià nuomonæ.

Katalikø kun. br. ArûnasPeðkaitis OFM. Gráþtant prie te-mos apie mokyklà, sakyèiau,kad problema ne pati programaar tikybos dëstymas, tai labiaukonkretaus mokytojo problema,ypaè provincijoje. Esu girdëjæskraupiø pasakojimø, kai moky-tojas, rodydamas á reformatà arkità protestantà, sako vaikui:„Pasiþiûrëk, raguèiai jam dygs-ta.“ Tai, þinoma, ir bendros kul-tûros, bet ir ekumeninio nejaut-rumo baisiausi pavyzdþiai.Turbût ekumeniniu mokytojøugdymu ypaè reikëtø uþsiimti.

Paminëjote Taize dienas:prisimenu vakarà, kai Lietuvostelevizija transliavo jaunimo pa-maldas ið Vilniaus arkikated-ros. Jose dalyvavo liuteronø irstaèiatikiø, ir net abiejø suskilu-siø reformatø atðakø kunigai,„Tikëjimo þodþio“ jaunimopastorius, katalikø vyskupai. Jievisi buvo kartu, ir tai iðgirdo vi-sa Lietuva. Sutinku, kad vientoks liudijimas tikrai liudijaKristø: yra Tas, apie kurá galimasusirinkti.

Pats Taize susitikimas manbuvo laikysenos liudijimas. Pa-maldos labai stebino: jose nebu-vo euforinio pakilumo, daugkalbø. Prieðingai, netgi tam tikraasketika: kryþius, þvakës ir tokssusikaupimas, vidinë tyla. Beabejo, jaunimo yra visokio: ieð-kanèio, nesuprantanèio, dvejo-janèio, bet savanoriø darbas ro-dë, su kokia vidine kaitra pasi-ðventæ per naktis jie dirbo. Kitasliudijimas – tai miesto liudiji-mas, tiek jaunimo, bet visurtvarka, nes þmonës gerbia erd-væ, kurioje yra. Be to – buvo visusvienijanti dvasia. Taize broliaituo apdovanoti, jie mums jà at-neðë. Mums Lietuvoje labaitrûksta tos bendrakrikðèioniðkoslaikysenos, kuri yra stipri evan-

Nukelta á 12 p.

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d.10 Paþintis

Pastorius Giedrius Sauly-tis, mokyklos steigëjas:

Idëja steigti krikðèioniðkàmokyklà gimë man vienø pa-maldø metu. Pamenu, kaip bu-vau sujaudintas Dievo artumoir paskatintas pasidalinti minti-mis apie privaèios mokyklossteigimà su bendruomene. Taibuvo didelis iððûkis – ásteigtimokyklà. Bet, aèiû Dievui, kad jápriëmëme – priëmëme dràsiai irnuëjome tuos vargø kelius, ga-liausiai gavome ir Ðvietimo mi-nisterijos steigimo liudijimà ir li-cencijà, atsirado ir pastatas, ku-riame ásikûrë mûsø mokykla irvaikø darþelis. Tad bûtø galimapasakyti, kad pati idëja ateina iðDievo, bet jà priima bendruome-në kaip Dievo paskatinimà, pa-raginimà. Todël baþnyèia yraðios mokyklos steigëja.

Mokykla turëjo iðties daugiððûkiø. Visø pirma finansiniaiiððûkiai. Tëvø mokesèio nepa-kanka iðlaikyti mokyklai. Ilgusmetus valdþia neparodë jokio rû-pesèio ir mes negavome jokiosparamos ið valstybës. Tiktai ási-galëjus mokinio krepðelio siste-mai, mokykla pradëjo gauti ðiektiek lëðø, bet ir jø neuþtenka. Mo-kyklà remia ir globoja bendruo-menë, be jos ði mokykla negalë-tø egzistuoti finansiðkai.

Didelis iððûkis mûsø mo-kyklai buvo pastato praradimas.Mokykla ið pradþiø ásikûrë Vil-niuje, Broliø gatvëje esanèiosedarþelio patalpose, bet jis po ku-rio laiko buvo neteisëtai perim-tas ið mûsø ir mums per keletàsavaièiø reikëjo atrasti kità pa-statà. Aèiû Dievui, kad mes já ra-dome, ir mokykla persikëlë áSkaidiðkes, uþ Vilniaus miesto,taèiau sumaþëjo mokiniø skai-èius, nes veþioti vaikus á uþ-miestá gyvenantiems Vilniujenëra lengva.

O kai mokykla vël „gráþo“ áVilniø ir ásikûrë mûsø baþny-èios pastate Pilaitëje, pradëjo ási-lieti ir á vietinës, ir á miesto ben-

Krikðèioniø mokykla Tikëjimo þodis –Ápusëjus vasarai ir artëjant naujø mokslo metø pradþiai kvieèiame ið arèiau susipaþinti su Krikðèioniø mokykla Tikëjimo þodis

druomenës gyvenimà ðvietëjið-ka, kultûrine veikla.

Að labai optimistiðkai þiû-riu á mûsø mokyklos ateitá, nes jo-je diegiamos krikðèioniðkos ver-tybës ir kiti privalumai (iðskirti-nis dëmesys vaikui, nedidelësklasës ir t.t.) ðià mokyklà ið tiesøiðskiria ið kitø. Tai vieta, kuriojevaikai bus ugdomi ir galës pa-þinti pasaulá bei save paèius. To-kia ir yra mûsø mokyklos vizija– paþinti Dievo sukurtà pasauláir atrasti savo vietà jame.

Jûratë Bernotienë, mokyk-los direktorë:

Krikðèioniø mokykla „Tikë-jimo þodis“ – tai pagrindinëbendrojo lavinimo mokykla (t.y.,1-10 klasës). Mokykla jau gyvuo-ja 16 metø, joje mokosi 115 mo-kiniø. Mokykloje yra ir prieðmo-kyklinio ugdymo grupë. Kuo ðimokykla skiriasi nuo áprastø pa-grindiniø mokyklø? Manau,ðiais pagrindiniais aspektais:krikðèioniðkø vertybiø integravi-mu á mokymo turiná, tikinèiaispedagogais, ekumeniðkumu,glaudþiu bendradarbiavimu sumokiniø tëvais, vaikø saugumu.

Turbût bûtø ádomu, kokie gimokytojai dirba mûsø mokyklo-je? Ið 28 mokyklos pedagogø 23turi aukðtàjá iðsilavinimà, 15 iðjø yra ágijæ magistro laipsná. De-ðimt mokytojø turi daugiau nei10 metø pedagoginio darbo sta-þà. Mokykla puoselëja ekumeni-næ laikysenà, todël tiek vaikai,tiek mokytojai yra ið ávairiøkrikðèioniðkø bendruomeniø:„Tikëjimo þodþio“, sekmininkø(„Biblijos kelio“, „Vynuogyno“),baptistø (Naujojo Testamentobaptistø bendruomenës), evan-gelikø reformatø, liuteronø beikatalikø baþnyèiø.

Norëèiau iðskirti dar ðiuosmûsø mokyklos ypatumus:

Dþiaugiamës gerais ry-ðiais su mokiniø tëvais. Greitastëvø informavimas, su jais ta-riamasi ávairiausiais klausimais.

Mokesèio diferencijavi-

mas. Mokslas mokykloje yramokamas, taèiau ðeimoms, gau-nanèioms maþas pajamas, tai-koma diferencijuoto mokesèiouþ mokslà sistema. Todël mûsømokykloje yra galimybë mokytisvisiems, net daugiavaikiø ðei-mø, vaikams.

Negausios klasës (viduti-niðkai 10-12 vaikø) leidþia dide-lá dëmesá skirti kiekvienam vai-kui. Taip pat dëmesys yra krei-piamas ne tik á vaikø þinias, betir á elgesá, charakterá. Juk iðsilavi-nimas yra tai, kas lieka, kai uþ-mirðtama tai, ko mokyta.

Mokyklos atvirumas. Mo-kykla yra tarptautinës krikðèio-niðkø mokyklø asociacijos ACSInarë. Bendradarbiaujame su

Suomijos krikðèioniðka mokykla(susiraðinëjame ir lankomës vie-ni pas kitus), taip pat su Pilaitësmikrorajono bendruomene (da-lyvaujame bendruose projektuo-se ir renginiuose (poezijos pava-saryje, kûrybos leidinio ruoðime,spektaklyje „Mano vardas – Lie-tuva“ ir kt.).

Mokykloje yra popietinëgrupë, ávairiø bûreliø, gausi po-pamokinë veikla.

Jolanta Janutënienë, istori-jos mokytoja:

Ðioje mokykloje skatinamasbendradarbiavimas ir visi mo-kyklos mokytojai dirba koman-dose, arba grupelëse, kuriose galiatskleisti tiek dalykinius sugebë-jimus, tiek asmenines savybes.

Kalbant apie bendradarbiavimoatmosferà mûsø mokykloje, aðpaminëèiau kinieèiø iðmintá, ku-ri labai tiksliai atspindi mûsøsiekiná: „Jeigu trys þmonës turitikslà, jie ir dulkes pavers auksu,jeigu jø tikslai skirtingi, jie ir auk-sà pavers dulkëmis“.

Patekæs á mûsø kolektyvà,ne vienas mokytojas pasakys,kad èia þmonës patarnauja vie-nas kitam. Yra sudarytos visossàlygos tobulëti, kvieèiami spe-cialistai, kurie supaþindina sunaujomis ugdymo programo-mis. Lankome seminarus, gau-name namø uþduotis, diskutuo-jame, kalbamës, tariamës, ban-dome praktiðkai tai pritaikyti irágyvendinti. Man labai malonu,kad mûsø mokykloje dirba begalo kûrybingi mokytojai. Kiek-vienas mokytojas yra savaipádomus ir ið kiekvieno að asme-niðkai galiu daug ko pasimoky-ti.

Dþiuljeta Stankevièienë, 2klasës mokytoja:

Popamokinë veikla – tai la-bai svarbi mokiniø uþimtumosritis, suteikianti galimybæ jiemsatsiskleisti ir panaudoti þinias,ágytas pamokø metu. Sakoma,kad mokykla, kurioje tvyro tikpamokø tyla, yra negyva mo-kykla. Dþiaugiuosi, kad mûsømokykla gyvena, kad èia po pa-

Mokytojø kolektyvas

PamokojePrieðmokyklinio ugdymo klasë

Pieðiniø konkurso pristatymas

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d. Paþintis 11

þvilgsnis ið arèiau

mokø rimties atgyja popietinisbûreliø darbas. Mokiniai galilankyti dailës, ðokiø, jaunøjø tu-ristø, ðaðkiø ir uþsienio kalbøbûrelius. Dailës bûrelyje vaikaisusipaþásta su ávairiomis dailëstechnikomis, gilina teorines beipraktines þinias. Èia mokiniaipieðia, lipdo ið molio ar modeli-no, dalyvauja ávairiuose konkur-suose, patys organizuoja savokûrybiniø darbø parodas mo-kykloje. Ðokiø repeticijoje ne tikkruopðèiai dirba, lavina judesiotechnikà, bet ir patys kuria ðo-kius, iðreiðkia save judesiais,mokosi paþinti ðoká kaip maldàDievui. Ðokiø studijos metraðtyje– daug konkursø ir koncertøLietuvoje ir uþsienyje. Ásiminti-niausia kelionë á Ðveicarijà. Ðie-met jau antrà kartà ðokiø studija„Dþiaugsmas“ patenka á res-publikinio ðiuolaikinio ðokiokonkurso-festivalio „Norim kilt“finalà. Ðaðkës – patrauklus staloþaidimas. Sakoma, ðachmatai –þaidimø karalius, o ðaðkës – jovyriausiasis ministras. Þaidi-mas ðaðkëmis lavina loginámàstymà ir atmintá, taip pat pa-deda suburti ðeimos narius ardraugus niûriomis, lietingomisar ðaltomis dienomis. Jaunøjøturistø bûrelio metu vaikai susi-paþásta su turisto abëcële, ugdo-mas sveikas gyvenimo bûdas,draugiðkumo, kolektyviðkumoir savitarpio pagalbos jausmas,meilë gamtai. Vaikai daug ke-liauja pësèiomis, mokosi dvira-èiø, slalomo ir kalnø technikoselementø. Mokslo metø pabaigo-je organizuojami þygiai kartu sutëveliais. Pernai surengëme þygábaidarëmis, ðiemet ruoðiamëskeliauti dviraèiais.

Giedrë Vëþytë, 1 klasësmokytoja:

Mokyklinio amþiaus vai-kams labai svarbu atrasti bei ið-reikðti save. Popamokinë veiklayra neatsiejama moksleivio as-menybës ugdymo dalis, stipri-nanti savarankiðkumà, pilietið-

KvieèiamemokytisKrikðèioniømokyklojeTikëjimoþodis

kumà, kûrybiðkumà, iniciatyvu-mà bei lavinanti vaizduotæ. Mû-sø mokykloje siekiama, kad visimokiniai galëtø dar labiau at-skleisti savo asmeninius gabu-mus bei talentus, aktyviai daly-vautø ávairiuose mokyklos ren-giniuose. O renginiø iðties esa-ma nemaþai. Kiekvienais me-tais rengiamos jau tradicija ta-pusios ðventës – Rugsëjo 1-oji,kurios metu mokytojai moki-niams vaidina paèiø kurtus vai-dinimus, Mokytojo diena, kaimokiniai ir tëveliai ruoðia staig-menas mokytojams, Derliaus,Kalbø dienos, Kalëdø, Velykø,Mokiniø kurto ðokio, viktorinos,konkursai ir kitos. Ypaè puikiaisðokiais ðventes praturtina ðokiøbûrelá lankantys mokiniai.Ðventës ir renginiai maloniaipraskaidrina ne tik mûsø paèiømokyklinæ kasdienybæ, bet irmokiniø tëveliø, ávairiø sveèiø.

Rasa Paulionienë, prieðmo-kyklinio ugdymo mokytoja:

Ðioje grupëje mes þingsnelispo þingsnelio, atkarpëlë po atkar-pëlës einame mokyklos link. Su-sipaþástame su mokyklos struk-tûra, su pamokos eiga, kaip pra-sideda pamoka, kaip baigiasi irkas ið viso yra pamoka. Ðitojegrupëje mes tikrai labai uþimti.Èia mes ir dainuojame, ir skai-èiuojame, ir muzikuojame, ir ðo-kame, sportuojame. Ðiø uþsiëmi-mø metu vaikai po truputëlá pa-þásta pasaulá, susipaþásta su taisdalykais, kurie bus reikalingipirmoje klasëje.

Danutë Kulikauskienë, po-pietinës grupës mokytoja:

Mokykloje yra popietinëgrupë, kuri suskirstyta á dvi da-lis: ruoðianèiøjø namø darbus,pamokas ir þaidþianèiøjø. Vai-kai á þaidþianèiøjø grupæ ateinatiktai tada, kada paruoðtos pa-mokos. Jeigu ðilta, vaikai eina álaukà, bëgioja su kamuoliu, þai-dþia slëpyniø ir ávairiausius þai-dimus, kokius tiktai susigalvoja.Jeigu ðalta, þiemà imame, kaip

mes vadinam, „obuoliukus“, irbëgiojam, slidinëjam nuo kalno.Taip pat þaidþiame stalo þaidi-mus, yra laisvalaikio pieðinëliai,þaidþiame ðaðkëmis, ðachma-tais, tenisà. Vaikai prisigalvojaávairiausiø þaidimø. Þodþiu,linksma ir smagu.

Tëveliø atsiliepimaiValdas Statulevièius:Kodël mes vedame vaikus á

ðià mokyklà? Pasirinkimà lëmëkeli dalykai: kadangi mes abu suþmona esame pedagogai, tai tik-rai vertinam vaikø lavinimà,auklëjimà, rûpinimàsi jais, – taimums labai svarbu ir todël bû-tent dël ðiø prieþasèiø pasirin-kome ðià mokyklà. Manome,kad èia mûsø vaikais pasirûpi-nama geriausiai. Ir, be abejo, tai,kad patys esam krikðèionys, pa-sirinkome tà mokyklà, kuriojevaikams bûtø diegiamos krikð-èioniðkos vertybës.

Birutë Spraunienë:Mano nuomone, labai svar-

bu, kokie þmonës dirba su vai-kais, ir svarbu ne tik tai, kadjiems bûtø perteikiamos tam tik-ros þinios, bet labai reikðmingasir poþiûris á vaikà, santykis suvaiku. Vertinu tai, kad yra gerisantykiai tarp tëvø ir pedagogø,mokyklos administracijos, kadvisada galiu kreiptis ir þinau,kad bûsiu iðklausyta, problemasgalësim spræsti kartu. Na, ir në-ra kaþkokios oficialumo atmo-sferos mokykloje. Mokykla yrakaip didelë ðeima.

Kæstutis Ðlakaitis:Mes pasirinkome krikðèio-

niø mokyklà savo vaikams, nesneabejojame, kad tos paèios ver-tybës, kurias mes diegiame na-muose, yra diegiamos ir mokyk-loje. Labai artimai bendraujamesu pedagogais, apie savo vaikusþinome viskà, galime auklëti,daryti korekcijas, matyti, kaipvaikai tobulëja.

Daiva Karvelienë:Vedame vaikà á ðià mokyk-

là, nes þinau, kad mano dukrytë

gaus ne tik kvalifikuotas þinias,bet taip pat èia dirba pedagogai,kurie vadovaujasi aukðtomismoralës normomis, o tai manyra labai svarbu.

Sonata Aleksandravièienë:Man labai patiko, kad ðiais

metais buvo ádiegta „pieno pro-grama“, t. y. mokyklos vaikaigaudavo kas savaitæ skirtingøpieno produktø. Labai dþiau-giuosi dël to, nes, galbût taismulkmena, bet að esu uþ sveikàmaistà. Mano vaikas pradëjovalgyti varðkæ, o namuose ankð-èiau nevalgydavo. Arba, pavyz-dþiui, „ðvariø rankø programa“– mes patys pratiname vaikusplautis rankas, bet dþiaugiuosi,kad ir mokykloje tai daroma. Ki-

tais metais mûsø sûnus eis ápirmà klasæ, be to, noriu vestiir kitus vaikus – turime dar duberniukus. Malonu, kad taiko-ma lanksti mokesèio uþ mokslàsistema – nes kadangi tai pri-vati mokykla, atsiliepia ðeimaiir finansiðkai, reikia mokëti. To-dël ta nuolaidø sistema mumsyra labai svarbi, nes galvojameleisti á ðià mokyklà antrà irtreèià vaikà. Mokyklos admi-nistracija prisiderina prie tëve-liø, kad jie galëtø vesti vaiku-èius á mokyklà. Èia vaikasgauna individualø mokymà,individualø dëmesá. Mano sû-nui patinka, jis dþiaugiasi, jislanko, eina á mokyklà sudþiaugsmu.

Popamokinë veikla

Mokyklos kontaktai:Krikðèioniø mokykla Tikëjimo þodisGiluþio g. 15, VilniusTel. (8-5) 2350013www.btz.lt

Nr. 14 (303) 2009 m. liepos 18 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Krikðèionybës istorija“ -Deimantas Karvelis

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Kristausmokymo pagrindai“,„Evangelija ir kultûra“,„Paþintis“, „Paskutinispuslapis“ - Valdas Baèkulis; „Priedas“, „Ðeima“ - ÞanetaLazauskaitë;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio 15 sekmadieniais 10 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Stoties 10 (2 a.) sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës 32 (2 a.) sekmadieniais 10 val.

treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto 30/2 sekmadieniais 15 val.ZARASUOSE—Ðiauliø 32/61 sekmadieniais 12

val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës 1-14, sekmadieniais 15val.

KUPIÐKYJE—Krantinës 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25(3a.) sekmadieniais

12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Kaltanënø 1, sekmadieniais

10 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—Vytauto pr. 3/ M. K. Èiurlionio g. 5, áëjimas

ið M. K. Èiurlionio g. sekmadieniais 10.30 val.,treèiadieniais 18.30 val.

JONAVOJE—Vasario 16-osios g. 1 (1a.) sekmadieniais10 val., antradieniais 18.30 val.

ALYTUJE—ATÁ, 4 a. (Naujoji 17) sekmadieniais 10 val.,treèiadieniais 18.30 val.

MARIJAMPOLËJE—Vytauto 32 treèiadieniais 18 val.,sekmadieniais 10 val.

KËDAINIUOSE—Birutës 14 sekmadieniais 11 val., tre-èiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—V. Krëvës 5 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Kultûros centro maþojoje salëje (3

a.) ðeðtadieniais 10 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 3A sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 10 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø 83 sekmadieniais

10 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës 20 sekmadieniais

11 val.

© „Ganytojas“. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 509 egz. Uþsakymas PRO004914. Spausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, 05120 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëEdita DidenkienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Romas Tuominis.

AKMENËJE—Laiþuvos 3-10 antradieniais 20 val.PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.JURBARKE—Gedimino 15A-36 sekmadieniais 15 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.ÞAGARËJE—Draugystës g. 1 sekmadieniais 16 val.KELMËJE —Kelmës meno mokykloje (Laisvës gynëjø

a. 1), sekmadieniais 15 val.

UÞSIENYJELONDONE—Beckton Community Centre, East Ham

Manor Way, Beckton E6 5NG sekmadieniais 11val. (vietos laiku).

Atkelta ið 9 p.

gelizacija. Ne renginiø, ne progi-niø susitikimø, bet kai labiau tra-dicinis neuþgauna maþiau tradi-cinio, kai vienas nelipa per kità.Labai svarbus dalykas, kad tada,kai susiduriame su socialiniaisiððûkiais, o krikðèioniui jø bûnalabai daug, kai juos pasitinkamene puldami kà nors, ne ideologi-zuodami, o evangeline dvasia,tokia laikysena liudytø apie musvienijantá Kristø. Ðito Lietuvojedar labai trûksta ir galbût Taizedienos mus ðiek tiek uþkrëtë,bent jau ilgesiu.

Past. Giedrius Saulytis. Su-tikèiau, kad provincijose daþnàkartà padëtis yra kitokia. Dþiugu,jog pagrindiniuose miestuosevyksta graþiø renginiø. Pavyz-dþiui, Ðiauliuose, man atrodo,renkasi kartà per mënesá tai vie-noj, tai kitoj baþnyèioj. Bet tenkaiðgirsti, kaip tu, Arûnai, paminë-jai, mokyklose netinkamø atsilie-pimø, pavyzdþiui, apie evange-likà vaikà. Buvau nustëræs, kaikartà „Kregþdutëje“, Anykðèiuo-se leidþiamame katalikiðkamelaikraðtëlyje vaikams, perskai-èiau eilëraðtukà apie protestan-tus – kaip jie griovë baþnyèià Ði-luvoje, bet ðiaip ar taip ji iðstovë-jo... Tai negatyvus pavyzdys,kalbantis apie ekumeninës lai-kysenos nebuvimà.

Br. Arûnas Peðkaitis. Tojepaèioje Ðiluvoje per jubiliejaus ið-kilmes vyko ir ekumeninis susi-tikimas...

Kun. Raimondas Stankevi-èius. Jei prakalbome apie Ðiluvà,norëèiau ðá tà pridurti. Kartaisman atrodo, kad ekumeniniuosesantykiuose pristinga nuoðirdu-

mo. Ekumenijà suprantame la-bai siaurai, nesusimàstydami,kas tai yra ir kur ji glûdi. Vienasið pavyzdþiø, sakyèiau, yra Ði-luva. Reformatams tai tikraiskausminga vieta istorine pras-me. Manyèiau, kad didieji bro-liai, gerbdami reformatus, galë-jo bent jau nekviesti reformatø áðá renginá. Konsistorijoje buvopriimtas sprendimas nedaly-vauti, nes tai skaudi vieta. Þino-ma, neturime nieko prieð paèiàðventæ. Nemanau, kad katalikaidalyvautø, jeigu mes minëtumeistoriná reformatø laimëjimàprieð katalikus. Gal atðvæstume,bet tikrai nekviestume katalikøtuo pasidþiaugti.

Daþniausiai þmoniø manuþduodamas klausimas bûnatoks: kuo jûs skiriatës nuo kata-likø? Atsakau, kad neieðkomeskirtumø, ieðkome bendrystës.Þinoma, skirtumai yra ir juosreikia gerai þinoti, bet pirmiau-sia ieðkoti bendrystës. Tikëki-mës, kad mûsø paklaus, kasmus vienija, kà turime bendra.

Br. Arûnas Peðkaitis. Patsnedalyvavau Ðiluvos ekumeni-niame susitikime ir neþinau,kaip viskas buvo daroma. Ið to,kà papasakojote, susidaro áspû-dis, kad gal pritrûkta jautrumokvieèiant ir apmàstant, kaip taipateikti. Bet Ðiluva ið tikrøjø yramaldos vieta, kuo mes katalikaitikime, o Marijos apsireiðkimaipirmiausia liudija Kristø. Ðiuoatveju, man atrodo, norëta paro-dyti, kad tai nëra istorinë nesan-taikos vieta, bet gali bûti ir susi-tikimo vieta. Ar tai pavyko, ne-þinau. Taèiau intencija tikriau-

siai buvo susitikti Kristuje ir bû-tent tose vietose, kurios mumsyra skaudþios.

Kun. Rièardas Doksas. Ar-kivyskupas Sigitas Tamkevièiusbûtent tai ir paminëjo pamaldømetu, sakydamas trumpà áþan-giná þodá. Akcentavo, jog taimaldos vieta: Mergelë pasirodëmums dël Kristaus.

Past. Giedrius Saulytis. Begalo didelis iððûkis nugalëtiþaizdas, kai kurios labai gilios irdar kraujuojanèios. Galbût nekiekviena bendruomenë pajëgisusitvarkyti, susitvarstyti... Betdël tos vienos ðventës, kurioje re-formatai nedalyvavo, niekas jønepasmerkë ir neatstûmë. Jus vëlkvieèia, jûs vël drauge. Kai ku-riais klausimais, turiu omenyje,istorinius, teologinius, skirtumøvisada iðliks, bet jie neturëtøskatinti tolesnio nebièiuliðkojausmo.

Kun. Eugenijus Rudenka.Manau, tie liturginiai ir teologi-niai skirtumai ðiuo metu kol kasgali pasilikti seminarijose. Kaijau pradëjome bendrauti, tai mû-sø visø tikinèiøjø vienas prieðasyra indiferentiðkumas, tai visømûsø jaunø þmoniø bëda.Þmogus, ypaè jaunas, neieðkoDievo. Pats buvau pakrikðtytasbûdamas 20 metø, bet tiesos ieð-kojimas visada buvo gyvas. Da-bar þmonës neieðko tiesos, netnegalvoja apie tai. Nemato jokiosalternatyvos tam, kà rodo televi-zija, kà randa internete. Tadmums visiems reikëtø dirbti ðiakryptimi. Dirbame viename lau-ke, kovojame su sekuliarizmu.

Andrius Navickas. Kartais

susidaro áspûdis, kad mes sku-bame duoti atsakymus, kol darþmogui neiðkilo klausimø. Galreikëtø pirmiausia paþadintiklausimà, tada þmogus jau ga-lëtø rinktis.

Kun. Eugenijus Rudenka.Prieð deðimtá metø Ðv. Dvasiosvienuolyne buvo gerokai dau-giau þmoniø. Þinoma, nemaþairusakalbiø iðvaþiavo. Mokyklo-se kalbëti apie Dievà su vaikais,su jaunimu nëra lengva, jø akysneblizga, kai kalbi ðia tema.

Br. Arûnas Peðkaitis. Geràtemà palietëte. Taèiau su kaikuo nenorëèiau sutikti, nes yravisokiø patirèiø. Neseniai tekoklausyti diakono A. Kurajevo, or-todoksø teologo, misiologo, kurissakë, kad Baþnyèios misija yravisur: kur pasirodome, ten ir mi-sija. Tu namuose taip pat esi mi-sionierius, nes ateina tiek viso-kiø þmoniø... Að pats kartkartë-mis turiu galimybæ susitikti sujaunimu gimnazijose, parapijoje.Sakyèiau, yra stebëtinas neiðpru-simas krikðèionybës atþvilgiu –kartais tenka atsakinëti á tokiusklausimus, jog neþinai, nuo kopradëti. Matyti, kad þmogui visitie dalykai yra tokie svetimi... Ki-ta vertus, negalima pamirðti, jogyra labai ieðkanèio, labai klau-sianèio jaunimo. Gal jie ne dau-guma. Pavyzdþiui, mûsø para-pijoje buriasi pranciðkoniðkasisjaunimas ir kiekvienà treèiadienávyksta Miðios jaunimui. Þino-ma, palyginti su Vilniaus mas-tais, tai – kruopelytë, bet vis tieklabai gera su jais susitikti, kalbë-tis, nuostabu, kad jie savo drau-gø atsiveda, ðnekasi, neuþsidaro

vien savo gete, kur ten jiems vi-siems gera.

Andrius Navickas. Labai rû-pi iðkelti dar vienà aspektà. Prieðkelerius metus brolis Algis pasa-kojo, kad viename ið Europosdidmiesèiø per vienà jaunimosusitikimà vyskupas sakë: „Jûstaip dþiaugiatës, kad baþnyèiospilnos þmoniø, kad jos populia-rios, bet jûs apskaièiuokite, kokstai procentas viso miesto mas-tu.“ Mes kartais bûname savimipatenkinti, pamokslaujame su-sirinkusiems, bet kaip pasiektiþmones, kurie net neieðko, neþi-no, kà gali rasti? Kaip atrasti ka-nalus, per kuriuos galëtume pa-siekti þmones, kuriø ðirdyse kolkas Dievo ieðkojimas kaþkuoaplipdytas – juk ið tikrøjø kiek-vieno þmogaus ðirdyje yra Dievosiekimas.

Kun. Rièardas Doksas. Ne-radæ Dievo, neradæ Evangelijos,þmonës ieðko. Ir kur jie þiûri?Þiûri á iðoriná pasaulá, kur matovienà konfesijà, antrà, treèià... Þi-niasklaidoje nëra nieko pozity-vaus. Þmones mes patys atstu-miame, ne evangelizuojame, oatstumiame. Mûsø labai daug,þiniasklaida neparodo, kadkrikðèionys siekia to paties. Vie-ðojoje erdvëje galima pamatytivien kritikà viena kitos atþvil-giu, gal dar apie tai, kad ávykokokios bendros pamaldos. Betkad jø tikslas Kristaus siekimas,malda – to nerasi. Tai vienas da-lykø, kuris ne evangelizuoja, odaro atvirkðtiná poveiká.

Bus daugiauParengë Salena Þiugþdaitë

Bernardinai.lt

Apskritasis stalas: ekumenizmas Lietuvoje

Documents

DARIUS ÐIRVYS Apie namø grupeliø svarbà pdf/2009/303...á Kalvino, Augustino ir kitø þy-miø krikðèioniø màstytojø rað-tus, nelengva suprasti tai, kà jie kalbëjo, taèiau