LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS

UGDYMO PAGRINDŲ KATEDRA

Julija Aleksejeva

DARNAUS VYSTYMOSI IDĖJŲ RAIŠKA 3-4 KLASĖS PASAULIO

PAŽINIMO TURINYJE IR JŲ ĮGYVENDINIMAS UGDYMO PROCESE

Magistro darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė

Vilnius, 2013

2

Summary

We live in such period, when people harming environment making harm to

themselves. Modern people are well educated, have access to every information available, but

they can’t solve issues related to loss of biodiversity, inequality and saving of natural resources.

Here is the time to revise value system and change our lifestyle. We have to choose Sustainable

Development for safe and healthy environment. Education of Sustainable Development is an

essential tool for modern people’s competency education. People have to start learning it since

childhood. Therefore a lot of attention for Sustainable Development dedicated already at first

grades.

The study of this work is education of Sustainable Development in 3-4 grade nature

textbooks and study content and then verification of environmental consistency ability of

disciples.

Work’s task is investigation of Sustainable Development idea expression in 3-4 grade

nature textbooks and study content.

Study results show that:

Every alternative nature textbooks a lot of attention dedicated to Sustainable

Development. Authors investigate Sustainable Development phenomenon is different ways.

Ones expose ecological consistency aspects, others expose economical aspects.

Observed lessons showed that knowledge of Sustainable Development aspects helps

teachers to implement plans of Sustainable Development education (SDE). Knowing it teacher

finds possibilities to make accents of SDE.

Survey showed that both 3-4 grade disciples from both schools are familiarized

enough with Sustainable Development themes.

3

Turinys

Įvadas ............................................................................................................................................ 4

1. Darnaus vystymosi teoriniai aspektai: Pasaulio ir Lietuvos patirtis ......................................... 6

1.1. Darnaus vystymosi sąvokos aiškinimas ............................................................................. 6

1.2. Darnaus vystymosi idėjos raida ......................................................................................... 8

1.3. Skirtingi darnaus vystymosi aiškinimo keliai .................................................................. 12

1.4. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai ......................................................... 17

2. Darnaus vystymosi edukaciniai aspektai ................................................................................ 24

2.1. Darnaus vystymosi švietimas: sąvokos raiška ................................................................. 24

2.2. Darnaus vystymosi nuostatos mokykloje ........................................................................ 27

3. 3-4 klasės mokinių darnos su aplinka ugdymo situacijos tyrimas ......................................... 31

3.1. Tyrimo instrumentarijus................................................................................................... 31

3.2. Tyrimo rezultatai .............................................................................................................. 32

3.2.1. Darnaus vystymosi idėjos pasaulio pažinimo vadovėliuose (3-4 kl.) ...................... 32

3.2.2. Darnaus vystymosi idėjų akcentavimo kaita pasaulio pažinimo pamokose ............ 44

3.2.3. 3-4 klasės mokinių apklausa darnaus vystymosi temomis ........................................ 46

Išvados ........................................................................................................................................ 54

Literatūra .................................................................................................................................... 55

Priedai ......................................................................................................................................... 59

4

Įvadas

Temos aktualumas. Mes gyvename tokiame laikotarpyje, kai žmonija tapo ne tik

ekologine katastrofa, bet ir katastrofa pačiam sau. Žmogus niokoja aplinką, tuo pačiu

niokodamas ir save. Užterštas vanduo, oras, kertami miškai, nyksta gyvūnų ir augalų rūšys,

skurdas, moralinių vertybių žlugimas – tokios yra dabarties realijos (R. Krankalis, 2010). Nors

esame tokie išsilavinę, informuoti, akivaizdžiai nemokame taupyti ir spręsti šių problemų.

Aplinkos kokybę reglamentuojantys aktai neefektyvūs menkos ekologinės kultūros

visuomenėje. Dėl to žmonijai reikalingas naujas strateginis požiūris į supančią aplinką. Kad

gyventumėme sveikoje ir saugioje aplinkoje, iškilo būtinybė peržiūrėti vertybių sistemą ir keisti

gyvenimo būdą (Ž. Sederevičiūtė, 2007). Turėtume gyventi harmoningai su gamta, per daug

neeikvojant gamtos išteklių ir neteršiant aplinkos. Mes pasirinkome darnaus vystymosi kelią.

Darnus vystymasis – pasaulio visuomenės vystymasis siekiant taip organizuoti

žmogaus įvairiapusę veiklą, kad jį kuo mažiau, ar net visai nekenktų gamtai, išmintingai

derinant aplinkosaugos, ekonominius, socialinius bei kultūrinius visuomenės tikslus.

Pagrindinis darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti

visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant ekonomikos, socialinės, kultūrinės bei

aplinkos apsaugos uždavinius, paliekant tokias pačias sąlygas ateinančioms kartoms.

Išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurio priklauso žmogaus ir visuomenės

pasirengimas ir motyvacija spręsti daugialypes darnaus vystymosi problemas (R. Krankalis,

2010). Pagrindiniai darnaus vystymosi aspektai yra ekologinis, ekonominis, socialinis ir

kultūrinis. Aspektas - požiūris, kuriuo koks nors dalykas, reiškinys tiriamas, svarstomas.

Ekologiniu aspektu siekiama užtikrinti ekosistemų saugumą, švarią aplinką bei saugoti gamtą

plačiąja prasme. Už racionalų gamtos turtų naudojimą, ūkinės veiklos organizavimą nekenkiant

aplinkai, atsakingas ekonominis aspektas. Socialinis tuo tarpu, atsakingas už žmonių gerovės

didinimą, sveikatos stiprinimą, darbo vietų kūrimą, sąlygų poilsiui sudarymą, saugios bei

jaukios aplinkos kūrimą. Kultūrinis aspektas – kultūros paveldo išsaugojimas, visuomenės

dvasinės kultūros plėtojimas (V. Juškelienė, 2007).

Švietimas ir darnus vystymasis, labai glaudžiai siejasi tarpusavyje. Švietimo sistema,

vienintelė iš visuomenės institucijų, kurios pagalba galima perteikti naujas idėjas, skatinti

visuomenę keistis. Taigi, pedagogams atėjo laikas imtis iniciatyvos ir vieningai,

bendradarbiaujant padirbėti siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Darnaus vystymosi švietimo strategijoje (Jungtinių tautų Europos..., 2005; p. 3) yra

sakoma, kad „švietimas – tai būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįstų

sprendimų priėmimo ir demokratijos skatinimo priemonė“. Kadangi žmogaus nuostatos ir

gebėjimai labiausiai vystosi vaikystėje, todėl didelis dėmesys kreipiamas į pradinių klasių

mokinių mokymą. Pradinė mokykla yra viena iš žmogaus ugdymo sistemos grandžių. Čia

vaikas praleidžia nemažai laiko, todėl jai tenka išskirtinė vieta: pradinė mokykla mokymo

institucijų hierarchijoje yra pirmoji pakopa, ant kurios laikosi visos kitos, aukštesnės, pakopos.

Čia ugdoma vaiko dora, intelektas, kultūra, patriotizmas ir kt. Ugdomi ir nauji – mokėjimo

mokytis, raštingumo – gebėjimai, kitaip tariant, pradinė mokykla yra daugelio dalykų, kurių

prireiks vėliau, mokymo pradžia. Todėl yra labai aktuali darnaus vystymosi idėjų raiška

pradinėje mokykloje, o būtent tyrimui pasirinkome pasaulio pažinimo dalyką 3-4 klasėse.

Būtent šis dalykas ypatingai turi kalbėti ir kalbėti apie darnųjį vystymąsi.

Tyrimo problema. Pasaulio pažinimas tai labai integralus ir sudėtingas dalykas,

apimantis daug sričių, tačiau ar pasaulio pažinimo priemonėse - vadovėliuose ir pamokose

pakankamai dėmesio skiriama darnaus vystymosi švietimui?

5

Tyrimo objektas – 3-4 klasių pasaulio pažinimo priemonių – vadovėlių bei pasaulio

pažinimo pamokų turinys.

Tyrimo tikslas – ištirti darnaus vystymosi idėjų raišką pradinės mokyklos 3-4 klasių

pasaulio pažinimo vadovėlių turinyje bei pasaulio pažinimo pamokose.

Uždaviniai:

1. Išstudijavus mokslinę ir metodinę literatūrą nagrinėjamu klausimu:

apibrėžti darnaus vystymosi sąvoką ir aptarti jo komponentus bei raidos

tendencijas, aptarti darnaus vystymosi edukacinius aspektus;

2. Atliekant tyrimą išsiaiškinti:

kaip darnaus vystymosi elementai atsispindi pasaulio pažinimo priemonėse

– vadovėliuose,

kiek darnaus vystymosi reiškinių gali būti panaudojama pasaulio pažinimo

pamokose,

kokias žinias ir kokį supratimą darnaus vystymosi klausimais demonstruoja

3-4 klasių mokiniai.

Darbe naudoti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai.

• Mokslinių ir metodinių literatūros šaltinių, teisės aktų, dokumentų analizė.

• Pamokų stebėjimas.

• Mokinių apklausa apie jų žinias darnaus vystymosi klausimais.

• Klausimyno bei vadovėlių analizė.

• Duomenų analizė su Microsoft Excel programos pagalba.

Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių darbo dalių, išvadų, literatūros,

santraukos anglų kalba, priedų. Darbo apimtis 58 psl. Literatūros sąraše 68 šaltiniai, iš jų 30

užsienio kalbomis. Darbas iliustruotas 32 paveikslais, 4 lentelėmis. Gale pateikiami 7 priedai.

6

1. Darnaus vystymosi teoriniai aspektai: Pasaulio ir Lietuvos patirtis

1.1. Darnaus vystymosi sąvokos aiškinimas

Visa planeta kenčia, ne tik gamta, bet ir pats žmogus. Dabar jau matome, kaip tirpsta

ledynai, motinos piene ir mūsų visų organizmuose atsiranda vis daugiau toksinų, gyvūnų rūšys

nyksta, tarp jų jau yra 50 procentų mažiau drugelių rūšių. Klimatas šyla, Baltijos jūros menkių

populiacija vis blogėja, o dugnas merdėja. Sąrašas labai ilgas. Mes gyvendami turtingame

vakarų pasaulyje suvartojame per daug, kai tuo tarpu skurdas viešpatauja kitose pasaulio

dalyse. Mes galėtume išspręsti visas problemas susijusias su nelygybe ir sumažėjusia biologine

įvairove. Nors mes esame gerai išsilavinę ir informuoti, akivaizdžiai nemokame taupyti bei

spręsti visas šias problemas, susijusias su nelygybę bei mažėjančia biologine įvairove.

Žmogus turi daug poreikių, netgi patys pagrindiniai užima nemažai vietos. O juos

reikia tenkinti kiekvieną dieną ir ne tik, bet ir kiekvieną akimirką. Pagrindiniai mūsų poreikiai

yra tokie kaip maistas, pastogė, apranga, sveikata, išsilavinimas ir t.t. Žmonija vartoja per daug,

palyginus su tuo, kiek yra jai skirta. Žmonės elgiasi barbariškai su gamta ir viskuo ką ji mums

dovanoja. Išmeta atliekas, teršia aplinką, taip apsunkina darbą gyvybes palaikančioms

sistemoms. Be jokių abejonių, žmonija pati savaime tapo ekologine katastrofa, nes jos protas

suteikė jai galimybę plačiai pasklisti visoje planetoje, nepaliekant nei vietos, nei sąlygų

išgyventi kitoms kartoms (R. Čiegis, 2002). Anksčiau buvo gaminama tiek, kad patenkinti

žmonių poreikius, dabar atvirkščiai, ieškomi, išrandami poreikiai, kad būtų plečiama gamyba.

Todėl jis tapo gamybos plėtojimo paskata ir priemone. Anksčiau žmogus valgė, kad patenkintų

savo pagrindinį fiziologinį poreikį, dabar valgo tarsi tai būtų pagrindinis gyvenimo malonumas

ar laiko praleidimo būdas. Dabar žmonės niokoja žemę, švaisto jos turtus, dėl miestų ir

pramonės augimo didėja aplinkos tarša. Vyksta globalinės ekologinės katastrofos, atsiranda

naujos pavojingos technologijos, kaip GMO. Antropogeninės kilmės medžiagos ir toliau

kaupiasi atmosferoje su savo padariniais gamtai ir žmogui. Kadangi žmonės sunaudoja daug

išteklių bei perpildo pasaulį atliekomis, tokiomis kaip CO2 dujos, yra labai svarbu atsižvelgti į

šias abi problemas, kad pasiektume tokios darnos, kokios norėtume patys sau ir savo vaikams.

Mes neturėtume pamiršti kultūrinių ir emocinių žmogaus gyvenimo aspektų iš visų jėgų turime

stengtis gyventi darniai. Darna reikalauja holistinio požiūrio į visuomenę ir gamtą. (S. Perdan,

2000)

Dabar, globalizacijos epochoje, žmonės turėtų stabdyti destrukcinius globalizacijos

procesus ir kurti kitokios globalizacijos viziją, paremtą darnaus vystymosi principais, kai yra

atsižvelgiama ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į socialinį bei ekologinį darnumą.

Nepriimdami žmogaus savo ir kito atžvilgiu kaip vertybės keliame sau grėsmę sulaukti

agresyvaus atsako. Niokodami aplinką, niokojame save. Bet dabar mūsų senoji pasaulėžiūra,

pagal kurią viskas aplink yra gyva ir vertinga, pagal kurią aplinka yra subjektas, o ne objektas,

po truputį atgyja žmonių pasąmonėje mobilizuodama aktyvius pokyčius. (M. Harris, 1998)

„Darnus vystymasis - tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant

galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias“ sąvoką pirmąkart buvo įvardyta 1987 m. G. H.

Bruntlando pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“. Siekiant

geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos

apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą. Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos

konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais

(Subalansuotos plėtros įgyvendinimo..., 2002). Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė

ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro

trys lygiaverčiai komponentai (2 pav.) (R. Čiegis, 2004, 2008).

7

1 pav. Darnaus vystymosi komponentai pagal R. Čiegį (2004) (sudaryta autorės)

Pagal darnos vystymo iniciatyvas darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas atrodo

panašiai, tik kiekviena sritis pavaizduota plačiau (2 pav.)

2 pav. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas pagal Darbotvarkę 21

Darnų vystymąsi mokslininkai apibrėžia įvairiai. Pasak L. Bourdeu (1999), tai

vystymasis, tenkinantis šiandienos poreikius, nepažeidžiant ateities kartų gebėjimo tenkinti

savo poreikius. I. Lazdinio (2008) teigimu, darnus vystymasis apibrėžiamas kaip ilgalaikė

nuolatinė visuomenės plėtra, siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabartyje ir ateityje,

8

racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius, pasižyminti ekologiniu, ekonominiu,

socialiniu bei kultūriniu aspektais.

S. Yoon, D. Lee (2003) darna vadina dinaminės pusiausvyros būklę, kurioje

stengiamasi išlaikyti ilgalaikę pusiausvyrą tarp ekonominės, aplinkos ir socialinės gerovės

komponentų. Kitaip darną apibūdina M. Alberti ir L. Susskind (1996). Jų nuomone, darna yra

būsena, kuri turi būti išlaikyta neribotą laiką be kokybinių nuostolių. D. Štreimikienės ir N.

Vasiljevienės (2004) teigimu ekonominė darnaus vystymosi dimensija apibūdina tokį

vystymąsi, kuris įgalina ilgalaikį stabilų ekonomikos augimą ateities kartoms. Ekologinė

dimensija apibrėžia vystymąsi, kuriame naudojama tiek gamtinių išteklių, kad jų liktų ir ateities

kartoms. Socialinė darnumo dimensija reikalauja, kad būtų patenkinti žmonių pagrindiniai

poreikiai, kuriamas visapusiškas kokybiškas gyvenimas. Galima tik numanyti, kad ateityje

dimensijos plėsis, todėl darnaus vystymosi turinio tikslaus apibrėžimo kaip ir nėra. Kiekvienas

žmogus šią sąvoką apibrėžia savaip, teikiant prioritetus pagal turimas žinias.

Kiekvienas žmogus darnų vystymąsi mato bei supranta skirtingai. Kai kurie darnų

vystymąsi mato kaip kelionę arba besitęsiantį procesą ekologinės sistemos ribose. Ilgalaikis

šios kelionės tikslas yra susikurti kiek įmanoma geresnį gyvenimą nežalojant ir neskaudinant

kitų žmonių ar gyvų būtybių. Tai labai gražus ir paprastas darnaus vystymosi paaiškinimo

būdas, kurį galima panaudoti aiškinant vaikams mokykloje.

Demokratija yra labai svarbi darnaus vystymosi dalis. Darbotvarkė 21 (JT, 1992)

pabrėžia „participacinės“ (dalyvaujamosios) demokratijos svarbą, kuri reiškia, kad sprendimai

yra priimami ir įgyvendinami bendradarbiaujant su eiliniais piliečiais kaip Jūs ir aš. Tai dar

vienas teisingumo etikos aspektas.

Lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų šalių) nemaža rūpesčių kalbininkams sukėlė sąvokos

sustainable development vertimas į lietuvių kalbą. Pradžioje oficialiuose dokumentuose buvo

įprasta „subalansuotoji plėtra“; 2003 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė naudoti

„darnaus vystymo(si)“ sąvoką. Įvairiuose tekstuose galima rasti įvairių darnaus vystymosi

atitikmenų: darni, tvari, tolydi plėtra (vystymasis), nes kiekvienas autorius mato ir galvoja

kitaip.

Apibendrinant, galime pasakyti, kad žinomi šimtai bandymų pateikti konkretesnį ir

aiškesnį nei Bruntland komisijos ataskaitoje darnaus vystymosi apibrėžimą, tačiau niekam iki

šiol nepavyko rasti visuotinai priimtino varianto. Literatūroje gausu darnaus vystymosi sąvokos

apibūdinimų, tačiau pagrindinę mintį išreiškia klasikiniu tapęs Bruntland komisijos ataskaitoje

pateiktas apibrėžimas: tai vystymasis, kuris tenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius,

išsaugodamas galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius.

1.2. Darnaus vystymosi idėjos raida

„Darnus vystymasis – tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant

galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias” (G. H. Bruntland, 1987). Siekiant geresnės

gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai

yra derinami ir papildo vienas kitą.

Darnaus vystymosi idėjų ištakų dažnai ieškoma įvairių šalių senovės kultūroje. Pasak

L. Bourdeu (1999), tokie mąstytojai kaip Sokratas, Konfucijus ar jų amžininkai daug dėmesio

skyrė žmogaus ir gamtos santykių harmonijos problemoms, tačiau tais laikais žmogaus ūkinės

veiklos poveikio gamtinei aplinkai mastai buvo palyginti nedideli ir nekėlė realios grėsmės nei

gamtai nei pačiam žmogui. Nemažai žmogaus ir aplinkos, visų pirma gyvosios jos dalies

(augalija, gyvūnija), santykių darnos ugdymo postulatų nesunku rasti ir įvairiose religijose,

ypač budizme, kur žmogus laikomas neatsiejama gamtos dalimi. Kita vertus, tenka pripažinti,

kad krikščionybė, iškėlusi žmogų, kaip tobuliausią ir į Dievą panašų tvarinį virš gyvosios

gamtos, yra žymiai mažiau palanki žmogaus ir gamtos harmoningiems santykiams ir, matyt,

9

neatsitiktinai, vystantis civilizacijai, būtent krikščioniškose šalyse pirmiausia ir išryškėjo gilios

žmogaus ir aplinkos santykių problemos (R. Krankalis, 2010). Toliau kalbėsime apie

dabartinius laikus, kai žmogaus poveikis aplinkai išties pasiekė grėsmingus mastus ir toliau

nekreipti dėmesio į neišvengiamai artėjančią visuotinę ekologinę krizę tapo paprasčiausiai

nebeįmanoma.

Šiuolaikiškų vietinio, regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problemų užuomazgos

sietinos su pramonės epochos pradžia, kai mokslo ir technikos laimėjimai sudarė galimybę

rankų darbą pakeisti mechanizuotu darbu. Sparčiai plečiantis gamybai ir didėjant jos

koncentracijai, intensyvėjo žaliavų ir gaminių srautai bei didėjo pervežimų atstumai. Tai savo

ruožtu skatino vis galingesnių ir greitesnių transporto priemonių kūrimą bei naudojimą ir spartų

susisiekimo infrastruktūros (keliai, geležinkeliai ir pan.) vystymą. Didėjantis gamtos išteklių

poreikis skatino spartų kalnakasybos vystymąsi ir sąlygojo neregėtų mastų antropogeninius

kraštovaizdžio pokyčius ir jo niokojimą (M. Alberti, 1996).

Žemės ūkio industrializacija ir augalų selekcijos laimėjimai bei vis didėjantis

mineralinių trąšų ir žemės ūkio chemikalų naudojimas, nors ir darė didelį neigiamą poveikį

aplinkai, tačiau žymiai padidino žemės ūkio kultūrų derlingumą. Padidėjęs maisto produktų ir

pramonės gaminių kiekis bei medicinos pažanga lėmė vis greitesnį žmonių, kuriems reikėjo

kaskart vis daugiau išteklių ir produktų bei gaminių, skaičiaus augimą (Г. C. Розенберг, 2009).

Tad užsuktas progreso variklis darbavosi didėjančiu greičiu vis labiau kenkdamas

gamtai. Žmogus, įtikėjęs absoliučia mokslo ir technikos pažangos galia, pasijuto gamtos

valdovu, galinčiu pertvarkyti ją savo nuožiūra taip, kad ji galėtų patenkinti vis didėjančius jo

poreikius. Žmogaus išsilaisvinimo iš gamtos varžtų ir gamtinio nihilizmo idėjos geriausiai

atsispindėjo garsaus aštuonioliktojo amžiaus anglų filosofo Džono Loko (John Locke)

darbuose. Įsivyravo visuotinė nuostata, kad didėjanti gamyba yra vienintelis tikras visuomenės

pažangos ir gerovės matas, o rūkstantys gamyklų kaminai tapo visuomenės gerovės simboliu.

Dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje aplinkos užterštumas jau pasiekė tokį

lygį, kad toliau šiai problemai neskirti jokio realaus dėmesio buvo nebeįmanoma. Istorinį

vaidmenį čia suvaidino Romos klubas, kurio pastangomis pavyko atkreipti visuomenės dėmesį

į artėjančią ekologinę katastrofą ir paskatinti politikus imtis realių veiksmų. Romos klubas

buvo įsteigtas 1968 metais, kai žymus italų ekonomistas ir verslininkas dr. Aurelijus Pečejus

(Aurelio Peccei) sukvietė trisdešimties žinomų mokslininkų, politikų ir verslininkų grupę į

Romą aptarti susidariusią padėtį ir galimybes išvengti artėjančio pavojaus. Taip buvo įsteigta

nuolat veikianti visuomeninė institucija, visame pasaulyje žinoma Romos klubo vardu. Šis

klubas finansavo tyrimus, skirtus pagrindinių visuomenės vystymosi tendencijų prognozei.

Pirmieji tokių tyrimų rezultatai buvo paskelbti plačiai išgarsėjusioje J. Foresterio knygoje

„Pasaulio dinamika” (Forester, 1971). J. Foresteris, sukūręs specialų dinaminio modeliavimo

metodą ir analizuodamas šiuos penkis pagrindinius kintamuosius - žmonių skaičių, maisto

produktų kiekį, sunaudojamų gamtinių išteklių kiekį, pramonės gamybos mastus ir aplinkos

teršimo mastus bei jų ryšius, pabandė prognozuoti, kas laukia mūsų per artimiausius kelis

dešimtmečius, jei ir toliau išvardinti kintamieji augs panašiais tempais kaip iki šiol. Prognozės

rezultatai buvo labai pesimistiški: jei ir toliau žmonių skaičius, gamtinių išteklių naudojimas ir

pramonės gamyba didės tais pačiais tempais, tai jau dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje

aplinkos teršimas pasieks katastrofišką lygį ir mūsų laukia neišvengiama ekologinė krizė. J.

Foresterio darbo rezultatai, be didžiulio dėmesio, susilaukė ir rimtos kritikos dėl per didelio

sudėtingų visuomenės vystymosi procesų supaprastinimo ir regioninių skirtumų neįvertinimo.

Romos klubo finansuotuose darbuose buvo pasistengta atsižvelgti į šias kritines pastabas. Čia

(Subalansuotosios plėtros..., 2002) paminėtinos šios Romos klubo finansuotos knygos: D.

Medouzo ir kt. „Augimo ribos“ (Meadows et.al., 1972) ir M.Mesarovičiaus, E.Pestelio

„Žmonija posūkio taške“ (Mesarowich and Pestel, 1975). Nepaisant tam tikrų neesminių

skirtumų, šie darbai iš principo patvirtino J. Foresterio prognozes ir aiškiai parodė, kad nors

10

ekonominis augimas yra labai svarbus ir pageidaujamas, tačiau žmonių skaičiaus, išteklių

naudojimo ir gamybos augimas negali būti begalinis ir būtina neatidėliotinai imtis šių procesų

reguliavimo priemonių.

Visuomenės dėmesį į bręstančias aplinkos problemas dar prieš Romos klubą bandė

atkreipti ne tik mokslininkai, bet ir rašytojai. Ypatingą vaidmenį skatinant visuomeninių

ekologinių judėjimų kūrimąsi suvaidino R.Karson knyga „Tylusis pavasaris“ (R. Carson,

1968), kurioje ji įtaigiai ir talentingai pavaizdavo pražūtingas per didelio pesticidų naudojimo

žemės ūkyje pasekmes. Nors jos knyga susilaukė gana griežtos mokslininkų ir žemės ūkio

specialistų kritikos, kaip pernelyg emocinga ir nepagrįstai sutirštinanti spalvas, tačiau kaip

parodė tolesnis gyvenimas, rašytoja, deja, pasirodė teisi ir beveik visus jos kritikuotus

pesticidus (DDT, heksachloraną ir kt.), po keleto metų teko uždrausti kaip labai pavojingus

žmonių sveikatai.

Romos klubo paskelbtų ataskaitų pagrindinė idėja ir buvo tokia: atėjo laikas rimtai

peržiūrėti visuomenės vystymosi prioritetus ir atsisakyti beatodairiško ekonominio augimo,

kaip vienintelio ir svarbiausio prioriteto, daugiau dėmesio ir lėšų skirti išteklių naudojimo ir

aplinkos teršimo reguliavimui. Kadangi neribotame ekonominiame augime slypintys pavojai

buvo pagrįsti rimtais moksliniais skaičiavimais, jie padarė didžiulį įspūdį ir išjudino

visuomenę.

Aštriausiai į kylančių pavojų grėsmę reagavo jaunimas, pradėjo kurtis įvairios

visuomeninės aplinkosauginės organizacijos. Netgi ekstravagantiškieji hipiai, pačiais

keisčiausiais būdais protestavę prieš pagrindines to meto išsivysčiusių šalių vertybes, turėjo

gana aiškią ekologinę orientaciją ir dažnai buvo vadinami gėlių vaikais ne tiek dėl savo

spalvingų šukuosenų, kiek dėl principinės nuostatos „atsisakyti civilizacijos siūlomų gėrybių ir

basiems keliauti atgal į žydinčias pievas“.

Vykstant visuomeniniams procesams, kurie ypač suaktyvėjo paskelbus liūdnas Romos

klubo prognozes, susiformavo ir atskira egzistencialistinės filosofijos kryptis. Per trejetą metų

(1973 – 1975) buvo išleista keletas filosofinių veikalų su beveik identiškais ir labai

simptomatiškais pavadinimais: G. Marselio „Būti ir turėti“, B. Štelino „Turėjimas ir buvimas“,

E. Fromo „Turėti ar būti“. Pastaroji 1990 metais buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Šių knygų

pagrindinis leitmotyvas buvo idėja, kad ekonominis vystymasis ir švari bei sveika aplinka,

gamtos išteklių naudojimas ir gamtos apsauga, noras vis daugiau turėti ir sveika būtis yra iš

principo nesuderinami dalykai. Taip susiformavo visuomenės egzistavimo arba išlikimo

koncepcija, kuri supriešino ekonominį vystymąsi su aplinkos apsauga ir skelbė: jei norime

turėti pakankamai švarią aplinką, išsaugoti gyvąją gamtą ir išlikti patys, turime atsisakyti

ekonominės pažangos ir labai apriboti gamtos išteklių naudojimą bei savo norus turėti vis

daugiau civilizacijos sukurtų gėrybių (R. W. Scholz, 2006).

Nors išliekančios visuomenės idėjos, kurios akivaizdžiai prieštaravo pačiai žmogaus

prigimčiai ir objektyviems visuomenės vystymosi dėsniams, nebuvo įgyvendintos, tačiau per

šias idėjas žmogus pradėjo intensyviai ieškoti išeities ir būdų, kaip nestabdant tolesnio

visuomenės ekonominio vystymosi išspręsti gilėjančias aplinkos problemas (J. Adomaitienė,

2006). Jau 1972 metais Stokholme buvo sukviesta pirmoji Jungtinių Tautų konferencija

aplinkos ir vystymosi klausimais. Buvo konstatuota, kad žmogaus galimybės veikti bei keisti

aplinką pasiekė pavojingus mastus ir gerokai viršija žmogaus galimybes numatyti tolesnes šių

veiksmų pasekmes, kurios dažnai būna visiškai netikėtos ir kelia grėsmę pačiai žmonių

egzistencijai, todėl būtina pradėti tarptautiniu mastu kontroliuoti ir reguliuoti žmogaus poveikį

aplinkai.

1980 metais trijų tarptautinių institucijų – Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos

(IUCN), Jungtinių tautų aplinkos programos (UNEP) ir Laukinės gamtos fondo (WWF) vardu

buvo paskelbtas labai svarbus dokumentas – Pasaulio apsaugos strategija (World Conservation

Strategy), kuris padėjo darnaus vystymosi koncepcijos pagrindus. Šiame dokumente buvo

11

galutinai atsisakyta visuomenės išlikimo koncepcijoje postuluoto gamtos apsaugos ir

ekonominio vystymosi supriešinimo ir aiškiai deklaruota, kad vystymasis ir apsauga nėra

prieštaringi dalykai, o racionalus gamtos išteklių naudojimas yra neatskiriama ne tik

visuomenės vystymosi, bet ir gamtos apsaugos dalis. Detaliau darnaus vystymosi koncepcijos

esmę, svarbiausias sąvokas, principus ir pagrindinius darnaus vystymosi komponentų sąveiką

aiškinsimės tolesniuose penkiuose skyriuose. Jungtinių Tautų vaidmuo kuriant ir įgyvendinant

darnaus vystymosi koncepcijos pagrindines nuostatas. Pažymėtina, kad JT visada skyrė didelį

dėmesį tiek pasaulio ekonominio vystymosi, tiek aplinkos apsaugos klausimams, tačiau

Stokholmo konferencija buvo pirmas atvejis, kai šie klausimai buvo nagrinėjami bendrai ir

ypatingas dėmesys skirtas sąveikai tarp ekonomikos vystymosi ir aplinkos.

Analizuojant minėtos Pasaulio apsaugos strategijos nuostatas gana greitai išaiškėjo,

kad deklaruoti vystymosi ir apsaugos neprieštaringumą yra žymiai lengviau nei jį įgyvendinti.

Siekiant konkretizuoti galimus tolimesnio vystymosi kelius ir būdus, 1984 metais prie Jungtinių

Tautų buvo sudaryta speciali „Aplinkos ir vystymosi komisija”, kurios vadove buvo paskirta

tuometinė Norvegijos aplinkos ministrė ir žinoma visuomenės veikėja Gro Harlem Brundtland.

Ši komisija per trejus metus parengė ataskaitą „Mūsų bendra ateitis” (Our Common Future),

kuri 1987 metais buvo atspausdinta didžiuliu tiražu ir neužilgo išversta į daugelį pasaulio kalbų.

Šioje ataskaitoje, kuri dažnai taip ir vadinama – Brundtland ataskaita, galutinai buvo

suformuluota darnaus vystymosi koncepcija, kuri traktuojama taip: darnus vystymasis - tai toks

vystymasis, kuris leidžia patenkinti dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių

kartų galimybių tenkinti savo poreikius (J. Adomaitienė, 2006).

Nors šis terminas buvo ne kartą kritikuotas dėl savo nepakankamo konkretumo ir

galimų nevienareikšmių interpretacijų, tačiau jis iki šiol lieka pagrindiniu ir plačiausiai

naudojamu darnaus vystymosi apibrėžimu. G. H. Brundtland ataskaitoje buvo pabandyta

konkrečiau iššifruoti, kaip turėtų pasikeisti įvairios žmonių veiklos kryptys – pramonė,

energetika, žemės ūkis, bendravimas tarp žmonių, institucijų ir valstybių, kad pasaulis pasuktų

darnaus vystymosi kryptimi, t. y. žmonių gyvenimas gerėtų be grėsmės aplinkai. Ši ataskaita

dažnai yra vertinama kaip vienas sėkmingiausių bandymų nutiesti tiltą tarp ekonomikos ir

aplinkos (Б. М. Миркин, 2009).

Pažymėtina, kad beveik visos neangliškai kalbančios šalys, ieškodamos termino

„sustainable development” atitikmens, susidūrė su rimtais lingvistinio pobūdžio sunkumais. Ne

išimtis ir Lietuva. Pas mus buvo bandoma naudoti palaikančiojo, tausojančio, tolygaus,

subalansuoto, tvaraus vystymosi ar plėtros terminus (Г. C. Розенберг, 2009). Pastaraisiais

metais daugiausia buvo naudotas subalansuotosios plėtros terminas. Abu termino

„subalansuotoji plėtra” žodžiai paties termino esmės požiūriu yra gana kontraversiški.

Subalansuotumas šiame kontekste neturėtų būti suprantamas labai tiesiogiai, lyg kažkokio

skaitmeninio balanso tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių tikslų ir poreikių

suvedimas, tačiau skirtingų tikslų ir interesų suderinimas (darnos siekimas) ir yra svarbiausias

pačios koncepcijos aspektas. Antrasis šio termino žodis „plėtra” yra visiškai nepriimtinas

angliško žodžio „development” atitikmuo, nes suponuoja kiekybinius pokyčius, kai tuo tarpu

„sustainable development” koncepcija daugiausia orientuota ne tiek į kiekybinius, kiek į

kokybinius pokyčius. Lietuvių kalbos komisija 2002 m. kaip lietuvišką „sustainable

development“ atitikmenį oficialiai rekomendavo vartoti terminą „darnus vystymasis“. Šis

terminas įteisintas ir 2003 metais Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi

strategijoje. Toliau vystant „Mūsų bendros ateities” idėjas, tos pačios trys tarptautinės

organizacijos, kurios 1980 metais paskelbė Pasaulio išsaugojimo strategiją, 1991 metais

paskelbė naują dokumentą, pavadinusios jį „Darnaus gyvenimo strategija“ (A Strategy for

Sustainable Living, 1991).

Darnaus gyvenimo strategija rėmėsi šiomis trimis pagrindinėmis prielaidomis:

12

• žmonės nori ir gali ne tik išlikti, bet ir gyventi, tai yra turėti geras ir pasiturimo

gyvenimo sąlygas sau ir savo palikuonims;

• iki šiol žmogus per mažai rūpinosi aplinka ir neracionaliai naudojo išteklius, todėl

atsidūrė ties riba, keliančia pavojų jo paties išlikimui;

• tolesnis visuomenės vystymasis turi užtikrinti, kad ekonominės pažangos vaisiai

būtų naudojami ne tik paties žmogaus, bet ir aplinkos reikmėms.

Šioje strategijoje buvo ypač pabrėžta, kad aplinkos atsparumas žmogaus poveikiui turi

ribas ir kad dėl intensyvaus ekonominio augimo mes jau visiškai priartėjome prie šių ribų, už

kurių – ekologinė katastrofa. Toliau vystant G. H. Brundtland ataskaitoje pateiktas idėjas, šioje

strategijoje buvo pateiktas darnaus vystymosi įgyvendinimo planas ir net apskaičiuotos

išlaidos, reikalingos jo įgyvendinimui. Šis planas tapo XXI amžiaus darbotvarkės (Agenda-

21), kuri buvo priimta 1992 metais Rio de Žaneire vykusioje pasaulinėje Aplinkos ir vystymosi

konferencijoje, pagrindu. Šioje konferencijoje darnus vystymasis aukščiausiu lygiu buvo

įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi strategija.

Rio konferencija buvo viena iš gausiausiai atstovaujamų Jungtinių Tautų konferencijų.

Jos baigiamuosius dokumentus pasirašė 172 šalių vadovai. Lietuvai šioje konferencijoje

atstovavo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Praėjus 10 metų po Rio konferencijos, 2002 metais Pietų Afrikos respublikos sostinėje

Johanesburge vėl buvo sukviestas viršūnių susitikimas aplinkos ir vystymosi klausimais. Jame

dalyvavo 192 šalių atstovai. Lietuvos delegacijai vadovavo aplinkos ministras Arūnas

Kundrotas.

Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo suformuluotas taip – nuo planų prie darbų.

Susitikime buvo atžymėta, kad per praėjusius nuo Rio de Žaneiro susitikimo 10 metų buvo

padaryta nemaža pažanga propaguojant darnaus vystymosi idėjas, tačiau realiai buvo nuveikta

gerokai mažiau nei planuota (R. W. Scholz, 2006).

Johanesburgo viršūnių susitikime buvo priimti du svarbūs dokumentai: Johanesburgo

įgyvendinimo planas ir Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija. Johanesburgo plane

užfiksuoti konkretūs įsipareigojimai šioms penkioms prioritetinėms sritims: vandens

naudojimas ir sanitarinių sąlygų gerinimas; energetika; sveikata ir toksinių medžiagų

naudojimas; žemės ūkis; biologinė įvairovė bei ekosistemų valdymas. Šio susitikimo

rezoliucijoje visos valstybės JT narės buvo paragintos per artimiausius du metus sukurti ir

pradėti įgyvendinti nacionalines darnaus vystymosi strategijas.

Įgyvendinant pagrindines darnaus vystymosi koncepcijos nuostatas, tenka pripažinti,

kad iki šiol darnaus vystymosi idėja teikia žymiai daugiau vilčių nei realių rezultatų ir galima

surasti daug priežasčių tiek optimizmui dėl pasiektos pažangos, tiek pesimizmui dėl per lėtų tos

pažangos tempų ( J. Adomaitienė, 2006).

Apibendrinant šio poskyriaus medžiagą, galima pasakyti, kad darnus vystymasis pagal

savo prigimtį yra pasaulinio masto procesas ir akivaizdu, kad praėjęs po Rio konferencijos

penkiolikos metų laikotarpis yra nepakankamas, norint pakreipti viso pasaulio raidą darnaus

vystymosi kryptimi. Nors jau dabar darnaus vystymosi koncepcija yra tapusi strateginio

planavimo ir sprendimų priėmimo pagrindu tiek vietiniame, tiek regioniniame bei pasauliniame

lygmenyse, prireiks rimtų kiekvieno žmogaus ir visų mūsų bendrų pastangų norint sėkmingai

įgyvendinti priimtus sprendimus ir sukurtas strategijas.

1.3. Skirtingi darnaus vystymosi aiškinimo keliai

Kaip ir kiekviena kita sąvoka, darnaus vystymosi sąvoka yra interpretuojama

skirtingai. R. Čiegis (2008) sako, kad darnų vystymąsi jungia tris esminiai požiūriai:

ekonominis, aplinkos ir socialinis vystymasis. Nuo 2005 m. Jungtinių Tautų Organizacijos

dokumentuose šie požiūriai įvardijami kaip tarpusavyje susiję, taip pat ir papildo vienas kitą.

13

Kai kuriuose kontekstuose įtraukiamas ekologinis, institucinis, kultūrinis, etinis aspektas, kurie

yra tarpusavyje lygiaverčiai. Vis tik darnus vystymasis dažnai yra suprantamas kaip

aplinkosauga ir tik po truputį pradedama įsisąmoninti, kad tai kelių komponentų derinys. Šių

komponentų gausa daro darnaus vystymosi sąvoką silpnai apibrėžta, dėl to vyksta didelės

diskusijos ir darnaus vystymosi koncepcijų prieštaros.

Panašiai kaip ir Macer, R. Čiegis (2004) galvoja, kad darnaus vystymosi koncepcijos

pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai. Pagal Čiegį, šie komponentai yra: aplinkos

apsauga, ekonominė plėtra ir socialinis vystymasis. Kitaip tariant, darnus vystymasis – tai

savotiškas kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų,

leidžiantis siekti visuotinės gerovės sau ir ateinančioms kartoms.

Darnaus vystymosi tikslas yra svarbus, visapusiškas ir reikšmingas. Tikslas yra:

sumažinti skurdą, įtvirtinti prasmingus gyvenimo standartus (gyvenimo kokybę), patenkinti

pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti

neatitaisomos žalos natūraliajam kapitalui (gamtos ištekliams), galinčios pasireikšti vėlesnėse

kartose. Šis tikslas gali būti geras kelrodis į vystymo galimybes, kurios mūsų visuomenei yra

menkai žinomos. Iš tikrųjų yra itin sunku panaudoti šią koncepciją praktiškai, reikia įdėti daug

pastangų.

Labai svarbu yra atsižvelgti į žmonijos poreikius, į svarbiausius poreikius, kuriuos

reikia tenkinti ir dabartinėms žmonėms ir tiems, kurie gyvens tolimoje ateityje. Todėl juos

reikia kruopščiai išnagrinėti ir aptarti, kas iš tiesų yra svarbiausia.

Tai kas vyksta šiuo metu pasaulyje yra nesuderinama su darna. Tai yra bioįvairovių

mažėjimas, nykstančios rūšys, ekosistemų niokojimas, gamtos teršimas atliekomis bei

kenksmingomis medžiagomis. Tam kad pasiektume darnos, turime daryti viską atvirkščiai.

Todėl žmonės turėtų sukurti būtinų ir priimtinų socialinių ir ekonominių sąlygų ir aplinkybių,

kad aplinkos apsauga būtų efektyvi (A. Д. Урсул, 2001).

Tapo akivaizdu, kad atėjo laikas iš esmės peržiūrėti tolesnes visuomenės plėtros

prioritetus ir atsisakyti beatodairiško ekonomikos augimo kaip vienintelio prioriteto bei daugiau

dėmesio skirti efektyvesniam gamtos išteklių naudojimui ir aplinkos taršos mažinimui. Jeigu

norime turėti švarią aplinką, išsaugoti gyvąją gamtą ir išlikti patys, turime pradėti ieškoti būdų,

kaip neatsisakant tolesnės ekonominės pažangos, išspręsti gilėjančias aplinkos problemas.

Akivaizdu, kad spartėjant globalizacijos tempams, plečiantis ekonominiams ryšiams bei

aplinkos problemų mastams, darnaus vystymosi ideologijos nuostatas galima įgyvendinti tik

bendromis tarptautinėmis pastangomis, bei nauju suvokimu santykyje Žmogus ir Gamta (A.

Steinemann, 2003). Apie tai, kokios dalys yra svarbiausios ir būtiniausios darniam vystymuisi,

vyrauja skirtingos nuomonės, kaip ir aprašoma darnaus vystymosi mokymo vadove. Vieniems

svarbiausia atrodo gamta ir viskas kas aplinkui ją, kitiems svarbiausia demokratija ir lygybė

arba stabilaus ekonominės visuomenės augimas. Dar kitiems reikšmingiausiai yra socialiniai

aspektai, kurie dažniausiai susiję su politinėmis institucijomis, kur demokratija yra ypatingai

svarbi darnai. Pagrindinis dalykas čia yra tai, kad vystymasis nesukelia socialinio konflikto.

Praktiškai tai reiškia, kad vystymasis turėtų padėti žmonėms labiau kontroliuoti savo

gyvenimus ir kad visos socialinės grupės turėtų turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus.

Socialiniu požiūriu, kultūros darnos svarba yra akcentuojama. Kultūros darna reiškia, kad visos

žmonių, susijusių su kultūros darna, vertybės yra paisomos. Priedo, plati kultūrinių grupių

įvairovė turėtų būti palaikoma ir skatinama, o jų paveldo bei tradicijų vertė pripažįstama.

„Darnaus vystymosi kėdė” Darnaus vystymo mokymo ir mokymosi vadove sakoma taip: „Darna turi būti plati,

taip pat visą apimanti“. Tai puikiai vaizduoja iliustracija, kurią sukūrė D. Macer. Ši iliustracija,

tai „Darnaus vystymosi kėdė“ (3 pav.) yra patogus ir lengvas būdas palyginimui, kuris padeda

tiek atminčiai tiek suvokimui. „Darnaus vystymosi kėdė“ turi keturias susijusias tarpusavyje

14

darnos „kojas“ ir visos keturios kojos turi būti įtrauktos į darnaus vystymosi strategiją bei

valdymą. Jeigu nors viena koja yra per daug akcentuojama, pavyzdžiui „socialinė koja“, kėdė

svyruos, ji bus nepatogi ir labai nestabili. Kiekviena koja reprezentuoja savo sritį.

3 pav. „Darnaus vystymosi kėdė“ (D. Macer kėdė, paimta iš Darnaus vystymo mokymo

vadovo)

Pagal darnaus vystymosi mokymo ir mokymosi vadovą, skirtą pedagogams,

ekonominė darna – reiškia, kad visų procesų ir projektų našumas turi būti kiek įmanoma

didžiausias ir kad tokio vystymosi nauda butų lygiai paskirstyta tarp ateities kartų. Ekonominis

veiksmingumas reiškia, kad dabarties gerovę ir galimybes ateičiai. Yra suprantama kad, vy-

stymasis nulemia ekonominių pasiekimų kokybę, išteklių apsaugą ir dalyvavimą ekonominėje

plėtroje ir prekių bei paslaugų vartojime. Viena iš būdingų tendencijų yra išteklių ekonomija

gamyboje arba atsinaujinančių išteklių ir technologijų pasirinkimas ir naudojimas. Tokiu būdu

yra užkertamas kelias gamtinių išteklių degradacijai, nors nacionalinės pajamos didėja. Tai

reiškia pokyčius nacionaliniame vystymesi, gyvenimo kokybės pagerėjimą ir elgesio pokyčius.

Kitaip tariant, žmogaus gerovė nulemia elgesio ir vertybių pokyčius.

Ekonominė darnumo traktuotė apima pakankamo ir stabilaus ekonominio augimo

reikalavimus, tokius kaip finansinio stabilumo išsaugojimas, žemi ir pastovūs infliacijos

tempaai, gebėjimas investuoti ir novatoriškumas, kalba apie teisingą gamtos išteklių

paskirstymą erdvėje tarp regionų ir laike tarp dabarties ir ateities, reikalauja suderinti ūkinę

veiklą bei ekosistemų produktyvumą ir grindžiama R. M. Solow (1993) išplėtota kapitalo

pakeičiamumo teorija bei R. Hicks‘o - E. Lindahl‘o maksimalių pajamų, kurios gali būti gautos

15

išsaugant būtinas turto (kapitalo), atnešančio šią naudą, atsargas kitoms kartoms, koncepcija.

Taip įgyvendinama teisingo paskirstymo tarp kartų principas.

Darnus ekonominis valdymas priklauso nuo dabartinės politikos ar veiksmų, kurie

nekenkia ateities vystymuisi (D. Macer, 2004). Ekonominė darna reiškia ekonominę naudą

būsimosioms kartoms. Kultūrinis paveldas ir aplinka turėtų būti įtraukti į ekonominio vystymo

modelį. Ekologinių ir išteklius taupančių technologijų naudojimas, investicijos ir subsidijos

ekologiškiems produktams ir nežalinga aplinkai nacionalinė ir mokesčių politika – visa tai

priklauso ekonominei darnai.

Laikantis ekologinio darnaus vystymosi požiūrio, daugiausiai dėmesio skiriama

biologinių ir fizinių sistemų stabilumui. Jis grindžiamas kanadiečių ekologo C. Holling‘o

(1978) ir jo kolegų darbais. Pagal jų požiūrį pirminis ekonominės plėtros uždavinys yra

išsiaiškinti įvairiai ekonominei veiklai gamtinių sistemų ribas.

Kadangi darnumas riboja ne tik tarp visuomenės ir ją supančių gamtinių sistemų

vykstančius mainus, bet ir pačios visuomenės struktūrą, orientuotą į žmones, tai socialinė-

kultūrinė darnumo koncepcija atspindi ryšį tarp plėtros bei vyraujančių socialinių normų ir

siekia palaikyti visuomeninių sistemų stabilumą, įskaitant lygybės tarp atskirų žmonių kartų bei

kultūrinės įvairovės išsaugojimo užtikrinimą bei pražūtingų (griaunamųjų) konfliktų galimybės

sumažinimą (R. Čiegis, 2004).

Ekologinė darna – teigia, kad visuomenė turi pripažinti kitų rūšių išlikimą Žemėje ir

jų gerovę, ir kad natūralūs procesai yra fundamentalūs. Ekologinis požiūris praplečia moralaus

elgesio ir atsakomybės už gyvus organizmus ir jų santykius koncepciją. Ekologinės darnos

pagrindas yra bendros ekosistemos modelio supratimas: visos sistemos Žemėje yra tarpusavyje

susijusios ir turi būti palaikomos ir saugojamos ir kad į Žemę galima žiūrėti kaip į savaime

susireguliuojančią sistemą, kurioje visi komponentai yra vertingi (L. Ryden, 2003).

Taikant darnaus vystymosi principus praktikoje, reikia skatinti, puoselėti ir vystyti

mūsų visuomenės suvokimą apie aplinką, visuomeninį dalyvavimą ir nekenksmingus aplinkai

gyvenimo būdus.

Ekologinis darnaus vystymosi požiūris grindžiamas taip pat kanadiečių ekologo C.

Hollingo (1978) darbais. Siekiant užtikrinti ekosistemų stabilumą, akcentuojama biologinės

įvairovės išsaugojimo svarba, užtikrinant pusiausvyrą gamtoje, klimato stabilumą, maistingų

medžiagų pakartotiną panaudojimą, upių baseinų apsaugą, ekologinių sistemų elastingumą

globaliu mastu, sugebėjimą adaptuotis prie vis spartesnių biosferos pokyčių, išsaugant

sugebėjimą neprarasti ateities galimybių. Kuo didesnė biologinė įvairovė, tuo stabilesnės

ekologinės sistemos. Biologinės įvairovės būklė – geriausias visuomenės, šalies ar regiono

plėtros ekologinio subalansuotumo įvertinimo indikatorius.

Šis darnaus vystymosi aspektas pavadintas gamtiniu todėl, kad gamtiniai ištekliai ir

kitos sąlygos suteikia šaliai ar regionui visišką pranašumą, kuris gali būti lemtingas

konkurencinėje kovoje. Tačiau visada būtina prisiminti, jog naudojimas pagal darnaus

vystymosi koncepciją turi remtis pastovumo principu, t.y. gamtinis potencialas reikalauja

reprodukcijos, nes aplinkos būklė negali pablogėti.

Socialinė darna – reiškia, kad vystymasis turėtų padėti žmonėms labiau kontroliuoti

savo gyvenimus ir visos socialinės grupės turėtų galimybę dalyvauti priimant sprendimus.

Vystymasis yra suprantamas kaip visuma, visų socialinių grupių įtraukimas priimant

sprendimus ir visų dalyvavimas vystyme kuris yra darnus (Švietimas kaitai).

Socialinis darnaus vystymosi aspektas labai svarbus ta prasme, kad jis tiesiogiai

susijęs su žmonių gyvenimo lygiu ir kokybe. Norint užtikrinti socialiai stabilų ir darnų

visuomenės vystymąsi, būtina skatinti kuo platesnį žmonių dalyvavimą priimant sprendimus,

didinti investicijas į mokslą, technologijų vystymą, mažinti nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygį,

tuo pačiu skatinant ekonominį aktyvumą ir užimtumą (G. H. Bruntland, 1987).

16

Atsakomybė už planetą reikalauja globalaus solidarumo ir globalaus kultūrinio

pagrindo. Demografinis ir materialus ekonominis augimas galiausiai turi stabilizuotis, tuo tarpu

kultūrinis, psichologinis , dvasinis augimas neturi fizinių limitų. Gyvenimo stiliaus ir prioritetų

kaita priklauso nuo gerovės lygio. Žemiau arba skurdo ribos lygyje gyvenančių žmonių siekis –

patenkinti pagrindinius poreikius (drabužių, maisto, gyvenamojo ploto turėjimas, pagrindinės

medicinos ir socialinės paslaugos). Kuo žmonės arčiau poreikių piramidės viršūnės, tuo

svarbesnė jiems tampa darbo kokybė, individualus saugumas, laisvalaikio praleidimo

galimybės, socialinis dalyvavimas ir pasitenkinimas. Tuo, iš dalies, galima paaiškinti nelygybę

tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, tarp sostinių ir provincijos miestų, pramoninių ir

atsiliekančių agrarinių rajonų.

Kultūrinė darna - kultūrinių grupių įvairovė turi būti palaikoma ir skatinama ir jų

paveldo ir tradicijų vertė pripažįstama.

Tam, kad kultūrinė darna būtų pasiekta reikėtų atkreipti dėmesį į visų žmonių susijusių

su tuo vertybes. Reikia, kad būtų palaikoma ir skatinama plati kultūrinių grupių įvairovė ir kad

jų paveldo bei tradicijų vertė būtų visiškai taip pat pripažįstama (Б. М. Миркин, 2009).

Kultūra yra susijusi su egzistencija, santykiais, elgesiu, skirtingu tikėjimu ir veikla

priklausomai nuo konteksto, istorija ir tradicijomis, kurių rėmuose žmonės gyvena savo

gyvenimus. Praktikų, tapatybės ir vertybių – žmogaus vystymosi programinės įrangos –

pripažinimas, vaidina labai svarbų vaidmenį nustatant kryptis ir formuojant bendrus

įsipareigojimus (Švietimas kaitai).

Koks yra žmogaus gyvenimas, priklauso nuo kultūrinio paveldo ir požiūrių į aplinką.

Žmogaus prigimtis yra save išreikšti kultūroje Tai vienintelis gyventojas Žemėje, kuriam šitas

būdinga. Kultūrinė darna apima paveldo ir tradicijų, susijusių su civilizacijos istorija

tyrinėjimą, išsaugojimą ir vystymąsi. Kultūrinė tapatybė yra žymiai patvaresnė negu rinkos

tapatybė. Galima sužlugdyti rinką arba pakeisti vyriausybę, bet kultūrinė tapatybė yra

nekintama, ir garantuoja žmonių, valstybės ir ekonomikos išlikimą (D. Macer, 2004).

Pagal Ž. Sederevičiūtę, V. Juškelienę ir kt. (2007), kultūrinė darna – tai kultūros

paveldo išsaugojimas, visuomenės dvasinės kultūros plėtojimas.

“Trys sferos”

Darnaus vystymo aspektus kaip nepriklausomą hierarchiją galima pavaizduoti trijų

sferų būdu, kurį sukūrė D. Macer (2004). Tai yra alternatyvus darnaus vystymosi modelis.

4 pav. Trys darnaus vystymosi aspektai (Macer sferos, paimta iš Darnaus vystymo vadovo)

17

Žalia ekologinė sfera rūpinasi gerai veikiančios ekosistemos su didele biologine

įvairove - gyvybę palaikančios sistemos, kuri yra visko pagrindas – apsauga. Ilgalaikių gamtos

procesų išsaugojimas yra ypatingai svarbus ir atstoja gyvybės draudimą gamtai, su visomis

gyvybės formomis taip pat ir žmogaus. Išsaugoti ekosistemos procesai aprūpina mus galybe

nemokamų paslaugų, tokių kaip natūralus vandens apsivalymas, ultravioletinės radiacijos

filtravimas ir vabzdžių apsidulkinimas. Ekologinis aspektas suformuoja išorinę visų žmogaus

veiksnių sistemą. Dauguma pedagogų labiau linkę pristatyti ekologinę dimensiją kaip pagrindą,

turėdami galvoje kad darna yra taip pat apie ko-egzistavimą su kitais žmonėmis. Taigi darnus

vystymasis turi sujungti, žmogaus, socialinę ir ekonominę dimensijas. (Švietimas kaitai). Pagal

Ž. Sederevičiūtę ir kt. (2007), ekologinės darnos pagalba siekiama užtikrinti gamtos objektų,

ekosistemų saugumą, švarią aplinką, saugoti gamtos paveldą.

Raudona sfera, pagal darnaus vystymosi vadovą, yra apie tai, kaip sukurti gerovę

vietinėje ir globalinėje visuomenėje ir abipusiškai priklausomus santykius su kitais žmonėmis.

Socialinė sfera mums primena apie būtinybę sąžiningai ir lygiai dalintis Žemės ištekliais

demokratišku būdu. Trumpai kalbant, tai yra visuomenė, kurioje mūsų pagrindiniai poreikiai

yra patenkinti ir žmogaus teisės yra gerbiamos. Socialinis aspektas yra gerų gyvenimo pusių

skatinimas (Švietimas kaitai).

Socialinės sferos tikslas: žmonių gerovės didinimas, sveikatos stiprinimas, darbo vietų

kūrimas, sąlygų poilsiui sudarymas, socialinių garantijų užtikrinimas, tarptautinis

bendradarbiavimas, saugios, sveikos jaukios aplinkos kūrimas. (Ž. Sederevičiūtė, 2007)

Geltona sfera apibūdina ekonominį arba ūkinį aspektą. Tai reiškia ekonomiškumą tiek

su žmogiškaisiais tiek su materialiaisiais ištekliais. Darni ekonomika utilizuoja globalinio

produktyvumo, o ne kapitalo naudą. Tai ekonominis vystymasis duoda ekonominę naudą

visuomenei kaip visumai ir nekelia grėsmes nei žmogaus sukurtam, nei natūraliam kapitalui.

Socialiai nesąžininga ekonomika arba ta, kuri peržengia ekologiškumo ribas nėra darni. Kitaip

tariant, darnus elgesys yra gera ekonomika. (D. Macer, 2004)

Ekonominis aspektas – tai racionalaus gamtos turtų naudojimo kultūros ugdymas,

ūkinės veiklos organizavimas nekenkiant aplinkai (Ž. Sederevičiūtė, 2007).

Apibendrinant galima teigti, kad darnaus vystymosi aiškinimo keliai iš tiesų yra

skirtingi. Kai kurie tarpusavyje labai panašūs, bet turi nedidelius skirtumus, kiti atvirkščiai.

Geriausias ir patogiausias darnaus vystymosi paaiškinimas yra tas, kuris pavaizduotas darnaus

vystymosi kėdės principu. Todėl šiuo principu bus naudojamasi tolimesniuose darbo skyriuose.

1.4. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai

Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai suformuluoti

atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus bei savitumus ir Europos Sąjungos darnaus

vystymosi strategijos bei kitų programinių dokumentų nuostatas.

ES darnaus vystymosi strategijoje numatyta apsiriboti nedideliu pagrindinių problemų

skaičiumi ir buvo išskirti šie šeši darnaus vystymosi prioritetai. Juos galime pavaizduoti tokia

schema (5 pav.):

18

5 pav. Šeši ES darnaus vystymosi prioritetai. (sukurta autorės)

Kadangi pereinamosios ekonomikos šalyse plėtros problemų ratas, palyginus su ES

šalimis, yra žymiai platesnis, tai Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų sąrašas buvo atitinkamai

išplėstas. Visų pirma, atsižvelgiant į palyginti žemą pereinamosios ekonomikos šalių ūkio

išsivystymo lygį ir žymų transformacinį jo nuosmukį, būtina sėkmingo Lietuvos darnaus

vystymosi nuostatų įgyvendinimo sąlyga yra pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos

augimas. Iš Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikėje strategijoje pateiktų ekonominės plėtros scenarijų,

darnaus vystymosi požiūriu priimtiniausias yra pagrindinis scenarijus, numatantis 5-6 %

kasmetinį BVP prieaugį. Toks Lietuvos ekonomikos augimas kaip tik įgalintų per mūsų

parengtą darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo periodą (iki 2020 metų) pasiekti vidutinį

dabartinį ES šalių ekonominio išsivystymo lygį. Lėto ekonomikos augimo (pesimistinis)

scenarijus neužtikrintų pagrindinio darnaus vystymosi strategijos siekio, kuris suformuluotas

įvadiniame Strategijos skyriuje, įgyvendinimo, o greito ekonomikos augimo (optimistinis)

scenarijus, kaip rodo prognostiniai skaičiavimai, sukeltų ir pernelyg spartaus aplinkos teršimo

augimo pavojų (G. H. Brundtland, 1987). Todėl nuosaikus, tarp ūkio sektorių bei regionų

suderintas ūkio vystymas yra įvardintas kaip vienas svarbiausių Lietuvos darnaus vystymosi

prioritetų.

Regionų ekonominio ir socialinio vystymosi netolygumas bei didėjantys žmonių

gerbūvio skirtumai ES darnaus vystymosi strategijoje įvardinti kaip vienas iš pagrindinių

darnaus vystymosi pavojų. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp

atskirų Lietuvos regionų per pastarąjį dešimtmetį ne tik kad nesumažėjo, bet gerokai išaugo,

skirtumų tarp regionų gyvenimo lygio mažinimas išsaugant jų savitumą, yra priskirtas prie

pagrindinių Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.

Nors ES darnaus vystymosi strategijoje iš visų ūkio sektorių yra išskirtas tik

transportas, tačiau aplinkos interesų integravimas į pagrindinius ūkio sektorius (Kardifo

procesas) nuo 1998 m. laikomas viena iš svarbiausių darnaus vystymosi priemonių ir 1999 m.

buvo oficialiai įteisintas ES Amsterdamo sutartyje. 2002 metais ES turėtų būti parengtos

aplinkos interesų integravimo į pagrindines ūkio šakas strategijos. Pagrindinių ūkio šakų

(transportas, pramonė, energetika, žemės ūkis, turizmas) poveikio aplinkai mažinimas, didinant

19

jų ekologinį efektyvumą ir integruojant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas, yra įvardintas

ir kaip itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Kalbant apie įvairių ūkio šakų

poveikį aplinkai, gana dažnai yra užmirštamas namų ūkis (Б. M. Миркин, 2009).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos namų ūkio sektoriuje yra sunaudojama daugiau nei

trečdalis galutinės energijos ir šis sektorius yra vienas iš pagrindinių vandens teršėjų, šioje

strategijoje aplinkos interesų integravimui į namų ūkio sektorių ir šio sektoriaus poveikio

aplinkai mažinimui taipogi skiriamas didelis dėmesys. Siekiant atsieti ekonominį augimą nuo

gamtos išteklių naudojimo ir pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos teršimas augtų žymiai

lėčiau nei gamyba ir paslaugos, ES darnaus vystymosi strategijoje skiriamas ypatingas dėmesys

gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui. Lietuva, kaip ir kitos buvusio

sovietinio bloko šalys, paveldėjo labai neefektyviai ir neracionaliai energijos ir kitus gamtos

išteklius naudojantį ūkį ir, nežiūrint per pastarąjį dešimtmetį pasiektos pažangos, vis dar

sunaudoja 1,5–2 kartus daugiau energijos BVP vienetui pagaminti nei vidutiniškai ES šalyse.

Dėl labai prastų daugumos namų šiluminių savybių ir moraliai bei fiziškai pasenusios šilumos

tiekimo infrastruktūros energijos panaudojimo efektyvumas namų ūkio reikmėms pas mus yra

2-2,5 karto mažesnis nei daugelyje ES šalių. Todėl gamtos išteklių naudojimo efektyvumo

didinimas ir atliekų mažinimas bei jų racionalus tvarkymas bei antrinis panaudojimas yra

vienas iš svarbiausių Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų (A. Gaidamavičius, 2005).

Į žemiau pateikiamą prioritetų sąrašą įtraukti ir kai kurie kiti mums aktualūs ES

darnaus vystymosi strateginiai prioritetai – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės

klimato kaitos ir jos pasekmių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo, skurdo ir

socialinės atskirties mažinimas (R. Čiegis, 2002). Nors ES darnaus vystymo strategijoje

kraštovaizdžio tvarkymo problemos neidentifikuotos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos ir

jo racionalaus tvarkymo svarbą, šioje strategijoje tai įvardinta svarbiu prioritetu.

Atsižvelgiant į tai, kad darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimas praktiškai yra

neįmanomas be aktyvaus visuomenės palaikymo bei dalyvavimo, o dabartinis Lietuvos

visuomenės informuotumas apie pagrindines darnaus vystymosi nuostatas ir jos aktyvumas

nėra pakankamas, visuomenės švietimas, įskaitant ekologinį švietimą bei palankaus aplinkai

gyvenimo būdo propagavimą yra vienas iš prioritetinių darnaus vystymosi uždavinių (G.

Bosch, 2000). Mokslinių tyrimų vaidmens didinimas ir efektyvesnis tyrimų rezultatų taikymas

praktiniame gyvenime, pažangių bei palankių aplinkai gamybinių ir informacijos technologijų

kūrimas bei įgyvendinimas taipogi laikomas svarbiu Lietuvos darnaus vystymosi strategijos

prioritetu. Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą ir įsijungus į didžiulę turtingiausių pasaulio šalių

ekonominę erdvę, kultūros savitumo išsaugojimas yra labai svarbus visos Lietuvos visuomenės

uždavinys. Todėl Lietuvos valstybės ir jos etninių regionų bei tautinių mažumų kultūrinio

savitumo bei tapatumo išsaugojimas taip pat yra įvardintas kaip vienas iš Lietuvos darnaus

vystymosi prioritetų, kuriuos galima pavaizduoti schematiškai (6 pav).

20

6 pav. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai (sukurta autorės)

Lietuvos darnaus vystymosi strategija pagal 2003 ir 2009 metų dokumentus ir jos

įgyvendinimo priemonės pagrįstos pagrindiniais principais, kurie pateikti 7 paveikslėlyje. Jame

galime pamatyti strategijų panašumus bei skirtumus. Kai kurie principai yra visiškai vienodi,

kai kurių skiriasi tik pavadinimai nors esmė principo liko ta pati, o kai kurių pasikeitė pati

principo esmė, nors pavadinimas liko tas pats. Dar kiti principai išnyko, atsirado naujų.

7 pav. Darnaus vystymosi principai (sudaryta autorės)

Anksčiau vadintas dalyvavimo (partnerystės) principas, dabar skilo į dvi dalis, kurių

pavadinimai yra: piliečių dalyvavimo ir įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimo.

Partnerystės principe kalbama, kad darnaus vystymosi strategija gali būti sėkmingai

įgyvendinta tik dalyvaujant ir bendradarbiaujant kaip lygiaverčiai partneriai įvairioms

visuomenės socialinėms grupėms tarpvalstybinėms, valstybinėms, savivaldos ir privačioms

institucijoms bei asmenims. Tuo tarpu piliečių dalyvavimo principas skamba taip: sustiprinti

piliečių dalyvavimą priimant sprendimus. Skatinti švietimą darnaus vystymosi klausimais ir

ugdyti visuomenės sąmoningumą. Informuoti piliečius apie jų daromą poveikį aplinkai ir

galimybes pasirinkti darnesnius veiklos būdus. O įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimo

principe skiriama dėmesį tam, kad sustiprinti socialinį dialogą, įmonių socialinę atsakomybę,

privataus ir viešojo sektorių partnerystę – skatinti jų bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę,

kad būtų užtikrintas darnus vartojimas ir gamyba.

Vadovavimo (lyderystės) principas liko tik 2003 metų nacionalinėje strategijoje. Čia

svarbus darnaus vystymosi proceso kryptingumo užtikrinimas, racionalus žinybinių, regioninių,

institucinių ir grupinių interesų suderinimas ir apribojimas bendrų visuomenės interesų labui

įmanomas tik esant pakankamai stipriam valstybinio, regioninio ir savivaldybių lygmens

vadovavimui ir aiškiam tarpinstituciniam funkcijų pasidalinimui.

Subsidiarumo principas taipogi, kaip ir vadovavimo principas yra tik senesnėje

strategijoje. Jis teigia, kad efektyvesniam darnaus vystymosi proceso valdymui, sprendimų

priėmimas turi būti decentralizuotas ir priartintas prie vietų, kurias šie sprendimai labiausiai

įtakoja, daugiau teisių deleguojant regionams ir savivaldybėms.

Šis principas panašiai skamba abiejose strategijose, bet pavadinimai jų skiriasi. 2003

metų dokumente jis pavadintas lygių galimybių principas, o 2009 metų dokumente vadinamas

vienodų sąlygų visų kartų ir tos pačios kartos atstovams sudarymo.

Lygių galimybių principas. Visų dabartiniu metu gyvenančių ir ateinančių kartų bei

visų regionų ir kitų teritorinių padalinių gyventojams turi būti užtikrintos vienodos galimybės

naudotis ekonominės plėtros ir socialinio vystymosi rezultatais bei turėti švarią ir sveiką

aplinką.

Vienodų sąlygų principas liudija, kad reikia patenkinti dabarties kartų poreikius ir

drauge nepakenkti ateities kartų galimybėms patenkinti jų poreikius ES ir kitur.

2003 metų strategijos Susietumo (integralumo) principo esmė yra labai panaši į

2009 metų strategijos principą, kuris vadinasi strategijos integravimo principu. Susietumo

principo turinys sako, kad darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai turi būti įgyvendinami

susiejant į vieningą visumą aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius plėtros tikslus, įvairių

ūkio sektorių bei įvairių regionų vystymosi strategijas. Tuo tarpu strategijos integravimo

principo esmė yra skatinti ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos veiksmų integralumą, kad

jie būtų nuoseklūs ir vienas kitą sustiprintų, pavyzdžiui, atliekant subalansuotą poveikio

įvertinimą ir konsultuojantis su suinteresuotais subjektais.

Lankstumo principas yra tik 2003 metų rašte. Jo šerdis tokia, kad pagrindiniai

darnaus vystymosi prioritetai, tikslai ir uždaviniai bei jų įgyvendinimo priemonės turi būti

lanksčiai derinami ir reguliariai koreguojami, atsižvelgiant į sparčiai kintančias išorines ir

vidines sąlygas.

Atsakomybės (teršėjas moka) principas yra abiejuose dokumentuose, tik skiriasi

truputėlį jų turinys. Anksčiau buvo reikšminga tai, kad aplinkos apsaugos priemonės neturi būti

traktuojamos kaip neišvengiamos papildomos išlaidos ekonomikos plėtros sąskaita. Turi būti

įteisinti ekonominiai ir organizaciniai mechanizmai, didinantys aplinkosauginių priemonių

ekonominį efektyvumą ir užtikrinantys jų atsipirkimą. Dabar gi svarbu užtikrinti, kad kainos

atspindėtų realias sąnaudas, kurias visuomenė patiria dėl vartojimo ir gamybos veiklos, kad

teršėjai sumokėtų už žmonių sveikatai ir aplinkai jų daromą žalą.

23

Atsipirkimo ir prieinamumo principai išskirti tik ankstesniojoje strategijoje.

Pirmasis jų teigia, kad aplinkos apsaugos priemonės neturi būti traktuojamos kaip

neišvengiamos papildomos išlaidos ekonomikos plėtros sąskaita. Turi būti įteisinti ekonominiai

ir organizaciniai mechanizmai, didinantys aplinkosauginių priemonių ekonominį efektyvumą ir

užtikrinantys jų atsipirkimą. Antrasis (prieinamumo principas) teigia, kad išlaidos susijusios su

aplinkos apsauga ir tvarkymu (atliekų tvarkymas, nuotekų valymas ir pan.) neturi būti

perkeliamos vien ant mokesčių mokėtojų pečių ir šios paslaugos turi būti nesunkiai prieinamos.

Atsargumo principas yra taip pat abiejuose dokumentuose. Senesniame dokumente

rašoma, kad Ekonominė plėtra turi būti vykdoma atsargiai, kad ji darytų minimalų neigiamą

poveikį aplinkai. Planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Ūkio šakų plėtros programoms ir teritoriniams planams turi būti atliekamas strateginis jų

įgyvendinimo poveikio aplinkai vertinimas. O naujesniame dokumente : Jeigu yra mokslinių

abejonių, taikyti tinkamas vertinimo procedūras ir imtis prevencinių veiksmų siekiant išvengti

žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principas, kaip ir ankstesnis principas,

yra abiejose strategijose. Turinis abiejose strategijose yra vienodas: Vadovaujantis šiuo

principu, gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei gamtos išteklių naudojimas, tai yra

tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau

energijos ir kitų gamtos išteklių. Gauti daugiau naudojant mažiau – šio principo taikymo

tikslas. Tik senesniame dokumente, turinys papildytas dar vienu sakiniu, kuris skamba taip: .

Platesnis antrinių žaliavų panaudojimas yra viena svarbiausių gamybos dematerializacijos

priemonių. Iš to seka, kad šiuo metu antrinių žaliavų panaudojimas nėra tiek svarbus, kaip

anksčiau manyta.

Pakeitimo (transmaterializacijos) principas anksčiau ir dabar buvo vienodas.

Pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagos turi būti keičiamos nepavojingomis, o

išsenkantys ištekliai – atsinaujinančiais.

Vadovaujantis mokslo ir žinių bei technologinės pažangos principu įvairių sektorių

ir jų šakų vystymasis turi būti grindžiamas šiuolaikiškais mokslo pasiekimais, žiniomis ir

pažangiomis bei aplinkai palankiomis technologijomis (2003 ir 2009).

Visi kiti principai, kurie bus minėti toliau yra naujausi, kurių nebuvo 2003 metų

nacionalinėje strategijoje. Pirmas iš jų yra pagrindinių teisių rėmimo ir apsaugos principas.

Politikoje daugiausia dėmesio skirti žmonėms – remti pagrindines jų teises, kovoti su visų

formų diskriminacija, padėti mažinti skurdą, panaikinti socialinę atskirtį.

Kitas, ne mažiau svarbus yra atviros ir demokratinės visuomenės principas. Jis teigia, kad

reikia užtikrinti piliečių teises gauti informaciją ir galimybes kreiptis į teismus.

Politikos nuoseklumo ir reglamentavimo principas. Skatinti visų politikos krypčių

nuoseklumą ir vietos, regioninių ir nacionalinių veiksmų darną, kad jie labiau prisidėtų prie

darnaus vystymosi.

Pasinaudojimo geriausiomis turimomis žiniomis principas teigia, kad reikia

užtikrinti, kad politika būtų plėtojama, vertinama ir įgyvendinama remiantis geriausiomis

turimomis žiniomis, kad ji būtų ekonomiškai pagrįsta ir ekonomiškai efektyvi.

Apibendrinant tai, kas pasakyta galima teigti, kad reikia labiau informuoti, šviesti

Lietuvos visuomenę apie pagrindines darnaus vystymosi nuostatas, DV strategijos

įgyvendinimas būtų kuo realesnis, nes šiuo metu tai yra beveik neįmanoma.

24

2. Darnaus vystymosi edukaciniai aspektai

Išsilavinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso žmogaus bei

žmonijos ateitis. Taip pat priklauso visuomenės ir žmogaus pasirengimas ir motyvacija spręsti

daugialypes darnaus vystymosi problemas. Švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių

specialistų kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Kadangi visuomenės

darnaus vystymosi koncepcija yra dinamiška, jos įgyvendinimo modeliai yra nuolat plėtojami

priklausomai nuo įgytų žinių ir patirties: darnus vystymasis yra nuolatinio mokymosi vyksmas.

Todėl visos veiklos, prisidedančios prie mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimo, sykiu

kuria prielaidas darnaus vystymosi nuostatoms įgyvendinti. (A. Baranauskaitė, 2007)

Bendrosios programos (2009) nurodo, kad Lietuvos mokyklos uždavinys yra talkinti

taikios ir darnios Europos kūrimuisi. Bendras lavinimas įgyja bendrą Europos dimensiją: ugdo

Europos tautų sambūriui būtiną kalbinio, kultūrinio, ūkinio, technologinio, teisinio ir politinio

bendravimo bei bendradarbiavimo kultūrą, atsakomybės už bendrą Europos likimą sąmonę.

Perteikdama ir plėtodama tradicines Europos kultūros vertybes, mokykla padeda išsergėti

kultūrinę Europos tapatybę.

2.1. Darnaus vystymosi švietimas: sąvokos raiška

Jau įprasta, kad naujos iniciatyvos pirmiausia įgyvendinamos švietime, siekiant naujų

žmogaus žinių, vertybinių nuostatų, orientacijų ir kompetencijų kaitos reikšmingų visuomenės

gyvenimo aspektų atžvilgiu. Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos Darnaus vys-

tymosi švietimo strategijoje (2005) teigiama, kad „švietimas - tai ne tik viena iš žmogaus teisių,

tai būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir

demokratijos skatinimo priemonė" (DVŠ strategija, 2005, 3 p.). Dėl to darnaus vystymosi

švietimas (DVŠ) gali padėti paversti mūsų viziją tikrove. Darnaus vystymosi švietimas padeda

plėtoti ir stiprinti asmenų, grupių, bendruomenių, organizacijų ir šalių gebėjimą svarstyti

klausimus ir priimti sprendimus darnaus vystymosi labui. Jis gali pakeisti žmonių požiūrį ir taip

suteikti jiems galimybę kurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį pasaulį - gerinti gyvenimo

kokybę. DVŠ gali padėti ugdyti kritiškai mąstantį, labiau nusimanantį ir pajėgesnį žmogų,

galintį svarstyti naujas vizijas ir koncepcijas bei kurti naujus metodus ir priemones. Iš to seka,

kad būtent švietimas gali inicijuoti pažangius visuomenės pokyčius, tapti nuolatinės kaitos bei

naujovių įgyvendinimo globalios visuomenės raidoje priemone.

Darnus vystymasis ir švietimas - dvi glaudžiai susijusios sąvokos. Aptariant šių

sąvokų ryšį būtina paanalizuoti darnaus vystymosi ir švietimo sampratas.

Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) teigiama: „Per pastaruosius

keliolika metų buvo pasiūlyta ir plačiau ar siauriau naudota daug darnaus vystymosi termino

variantų - harmoningas vystymasis, tausojantis vystymasis, tvarus vystymasis, tvari plėtra,

subalansuotoji raida, subalansuotas vystymas, subalansuotoji plėtra ir t. t." Tai rodo, kad

daugeliu prasmių lietuvių kalboje vartojamas terminas ribojo Lietuvos visuomenės bei švietimo

institucijų siekius suprasti darnaus vystymosi idėjas ir jas įgyvendinti praktiškai, nors pasaulyje

šios idėjos plėtojamos jau nuo 1987 metų.

Siejant darnų vystymąsi ir švietimą bendram tikslui įgyvendinti, vartojamas švietimo

darniam vystymuisi (Education for Sustainable Develpoment) terminas. Švietimas darniam

vystymuisi - dar tik besiformuojanti visuomenės sąmonėje koncepcija. Dakaro veiksmų plano

„Švietimas visiems" gairėse (2000) švietimas darniam vystymuisi grindžiamas visuminiu

požiūriu į aplinkos reikšmes bei ekonomikos, asmens ir visuomenės raidą; jis aprėpia

demokratijos, lyčių lygybės ir žmogaus teisių aspektus; skatina integruotą, į aktualias

visuomenės problemas orientuotą mokymąsi; yra atviras kritiniam mąstymui; kuria sąlygas

bendradarbiauti; atskleidžia vietos bendruomenės problemų ir iniciatyvų sąsajas su regionų,

25

nacionaliniais ir pasaulio procesais bei atveria galimybes dalyvauti juose. Tai naujas požiūris į

švietimą kaip svarbiausią ir būtiną ekonomikos ir visuomenės raidos kaitos iniciatorių.

Darnus vystymasis suprantamas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi

ideologija. Be abejonės, čia turima omenyje nuoseklus perėjimas nuo administracinių

komandinių prie švietėjiškų poreikio priemonių. Ne baudos, teisiniai suvaržymai bei sankcijos

motyvuoja laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių darnaus vystymosi reikalavimų,

bet pilietinė atsakomybė, vertybinės nuostatos, vidinės potencinės galios ir žinios, tapusios

kiekvieno individo savastimi ir išmintimi. Taigi darnus vystymasis gali būti įprasminamas

kultūros ir švietimo kontekste. Jau M. Lukšienė, mūsų naujos Lietuvos švietimo sistemos viena

iš iniciatorių ir kūrėjų, įžvelgė švietimo ir gyvenimo tikrovės sąveikos aspektą: „<... >

mokyklos ir švietimo sistemų dialogas su nuolatos atnaujinama žmogaus, visuomenės, tautos ir

pasaulio sampratos vizija - ji yra mūsų gyvenamojo laiko būtinybė, išlikimo prielaida ir savita

tikrovė" (M. Lukšienė, 2000, 297 p.). Darnus vystymasis realizuojamas visuomenėje švietimo

ir mokymo forma, aprėpia žmogaus ir pasaulio sąveiką, formuoja jų tarpusavio atitikimo

principą, kuris tampa efektyvia priemone žmonijai pasiekti visapusišką pažangą, derančią su

supančia aplinka. Reikšminga tai, kad darnus vystymasis nėra savaime atsirandantis švietime ar

visuomenės sąmonėje reiškinys. Švietimas darniam vystymuisi turi būti teoriškai ir praktiškai

pagrindžiamas, apmąstomas, išgyvenamas, siekiant naujų žmogaus žinių, vertybinių nuostatų,

orientacijų ir kompetencijų kaitos.

Švietimas turi „padėti" mums suprasti sudėtingą realybės prigimtį ir ją ekologiškai, t.

y. harmoningai, tvarkyti. Švietimas turi teikti visapusišką išsilavinimą, kad jis taptų tiek

asmens, tiek visuomenės vystymosi šerdimi (J. Morkūnienė, 2003). Švietimo misija - suteikti

galimybę kiekvienam išpuoselėti jame slypinčius talentus, realizuoti kūrybinį potencialą, su

atsakomybe už visos žmonijos gyvenimą. Nekyla abejonių, kad švietimo sąvoka čia per siaura.

Ją reikia išplėsti ir keisti į kitą - „visą gyvenimą trunkančio mokymosi". Mokymasis visą

gyvenimą suprantamas kaip visą gyvenimą trunkantis žmogaus formavimo procesas. Tačiau,

kad galėtum mokytis visą gyvenimą, reikia mokėti ir sugebėti tai daryti. Būtent čia švietimas, J.

Morkūnienės (2003) nuomone, ir gali žmogui pagelbėti, nuo mažens padėti jam įgyti keturis

ramsčius.

Mokyti žinoti. Žinios greitai „sensta", o naujoms įgyti reikia ne tik gebėjimų mąstyti,

veikti, bet ir fundamentalaus išsilavinimo.

Mokyti daryti. Ugdyti bendrąsias kompetencijas, kad žinias galėtų taikyti praktikoje,

realiame gyvenime.

Mokyti būti. Ugdyti refleksinį, kritinį mąstymą, suteikiant gilesnį gyvenimo

filosofijos supratimą, gyvenimo ir egzistavimo prasmės suvokimą, skatinant analizuoti kodėl aš

čia, kokia mano paskirtis, ką turiu nuveikti, kokios galimos mano veiklos pasekmės man

pačiam, kitiems, bendruomenei.

Mokyti gyventi kartu. Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, toleranciją,

kito supratimą, skatinti gero darymą kitiems, visuomenei ir t.t.

Tai panašu į utopiją. Bet tai yra būtina utopija, jei žmonija nori išgyventi, teigia Žakas

Deloras. Vienintelis kelias utopijos virsmui į realybę - pedagogo pasirengimas ir atsakomybė,

jo žinios, gebėjimai, kompetencijos, nuostatos ir vertybės, jo potencinės galios vardan žmonijos

išsaugojimo.

Straipsnyje apie darnų vystymąsi, R. Krankalis rašo (2010), žmonija įžengė į naują

tūkstantmetį, kuriame vyrauja siaubingi dalykai. Užterštas vanduo, miškų kirtimas, skurdas,

moralinių vertybių žlugimas – tokia realybė, kuri baugina. Aplinkos kokybę reglamentuojantys

aktai neefektyvūs menkos ekologinės kultūros visuomenėje. V. Pauliko, I. Lazdinio (2006)

teigimu harmonija tarp žmogaus ir gamtos įsigali tada, kai yra darna visuomenėje, kai pavyksta

išvengti ryškios turtinės visuomeninės narių diferenciacijos. Negalima gyventi eikvojant

26

gamtinius išteklius ir taip teršti aplinką, kaip darome tai dabar. Ši problema sieja visas pasaulio

valstybes, tai yra visų žmonių rūpestis, kuris verčia ieškoti tokios situacijos gerinimo būdų.

Švietimo sistema, ko gero, yra vienintelė visuomenės institucija, kuri perteikia naujas

idėjas, skatina visuomenę keistis. Taigi švietimo darbuotojai turi imtis maksimalios iniciatyvos.

Darnų vystymąsi, kaip teigia R. Krankalis, I. Kučienė (2010), lemia visuomenės intelektinis ir

kultūrinis potencialas, todėl švietimui, visuomenės informavimui, įvairių sričių specialistų

kvalifikacijos tobulinimui čia tenka ypatingas vaidmuo. Darnaus vystymosi siekis – užtikrinti

tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai derinant

ekonomikos, socialinės raidos bei aplinkos apsaugos uždavinius.

Darnaus vystymosi švietimas apima pagrindinio išsilavinimo kokybės gerinimą,

mokymosi perorientavimą atsižvelgiant į darną, viešojo supratimo tobulinimą ir rengimo

teikimą įvairiems visuomenės sektoriams. Švietimas dažnai apibūdinamas kaip didelė viltis,

kurianti darnesnę ateitį, mokytojų rengimo institucijos yra labiau vertinamos kaip iššūkiai,

transformuojant švietimo ir visuomenę. Svarbu pastebėti, kad nėra vieno apibrėžimo skirto

darniam vystymuisi ir nėra sukurtos aiškios koncepcijos apie darnaus vystymosi švietimą.

Taigi, panašiai kaip ir apie darnų vystymąsi, DVŠ sąvoką kiekvienas interpretuoja ir mato

savaip.

Kad DVŠ būtų veiksmingas, reikia sutelkti dėmesį į prasmingą mokymąsi, kuris

skatintų darnią elgseną švietimo institucijoje, darbo vietoje, šeimoje ir bendruomenėje. Taip pat

reikėtų didinti švietimo bendruomenės narių ir kitų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimą ir

partnerystę. Kiekvienas žmogus turėtų suvokti globalines, regionines, nacionalines ir vietos

aplinkos problemas (mąstyti globaliai, veikti lokaliai). Tam, kad DVŠ būtų idealiausiai atliktas,

reikia šalia tradicinių švietimo metodų organizuoti diskusijas, koncepcijų sampratų apžvalgą,

teorinius tyrimus, vertybių aiškinimąsi, situacijų modeliavimą, scenarijų ir modelių kūrimą,

situacijų vaidinimą, žaidimus, atvejų analizes, ekskursijas, mokymąsi gamtoje, projektinę

veiklą, pažangiosios patirties analizę, IKT, problemų sprendimą.

Darnaus vystymosi švietimo principai glaudžiai siejasi su pedagogo veiklos samprata,

kuri šiandien yra pakitusi pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste.

DVŠ turi būti laikomas visą gyvenimą aprėpiančiu procesu, įtrauktas:

į įvairių lygių mokymo programas;

į pedagogų rengimą;

į tęstinį specialistų ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą. (UNECE

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Vilnius, 2005) Toliau, autorė apžvelgs kai kuriuos aplinkosauginio ugdymo (AU) ir darnaus vys-

tymosi švietimo (DVŠ) skirtumus. Svarstys apie darnaus vystymosi švietimą, žinių supratimą,

DVŠ progresą, požiūrio svarbą, DVŠ planavimą ir vertinimo metodus.

Darnaus vystymosi sąvokos paaiškinimas įvairiose šalyse skamba įvairiai. Vieni

mano, kad DVŠ yra tai iš ko susideda aplinkosauginis ugdymas (AU), įskaitant esančius etinius

ginčus, naujus mąstymo ir mokymo būdus. Kiti sako, kad DVŠ yra AU dalis, kurios neverta

iškirti iš visumos. Dar kitų požiūris yra, kad aplinkosauginis ugdymas yra dalis DVŠ, todėl kad

darnaus vystymosi švietimas įtraukia vystymąsi, kultūrinius skirtumus ir socialinį bei aplinkos

nešališkumą. Taigi toliau autorė bandys išskirti pagrindinius skirtumus tarp darnaus vystymosi

švietimo ir aplinkosauginio ugdymo.

Ekologija (gr. Oikos - namai, logos - mokslas) – tai mokslas apie organizmų ryšius ir

santykius su juos supančia aplinka. Tai visų gyvūnų santykių su jų neorganine ir organine

aplinka tyrimas. Visi organizmai, neatsižvelgiant į jų evoliucinius ryšius, ekologiškai panašūs.

Ekologiniai organizmų panašumai priklauso nuo sąlygų, reikalingų gyvybės palaikymui ir

rūšies pratęsimui: maisto, oro, partnerių ir t.t. (M. Mačiūlaitienė, 2001). Ekologija yra palyginti

nauja mokslo šaka, nagrinėjanti organizmų ryšį su aplinka. Ekologiniu požiūriu vadinamas toks

požiūris, kada planuojant ir atliekant darbus ekologiniai kriterijai laikomi svarbiausiais. Kada

27

siekiama, kad kenksmingų medžiagų išmetimas būtų ne didesnis, negu gamta pajėgi atlaikyti.

Pavyzdžiui, vadovaujantis ekologiniu požiūriu rūgštinančių sieros bei azoto junginių išmetimą

reikėtų sumažinti 80-90. Kol to nebus padaryta, rūgštėjimo daroma žala gamtai nuolat didės.

Ji nagrinėja įvairiais požiūriais: nuo atskirų rūšių sąveikos su aplinka iki ištisų gamtinių sistemų

sandaros ir veikimo principų. Daugeliui ekologijos šakų būdingas polinkis ieškoti mus supančio

sudėtingo pasaulio vientisumo ir jo reiškinių tarpusavio priklausomybės. Tą tarpusavio

priklausomybę būtina gerai suprasti, norint išsaugoti nykstančias rūšis bei gamtines sistemas ir

suvokti, kokį poveikį gamtai daro įvairūs teršalai. Pagal M. Mendel ir kt., ekologija yra gamtos

mokslas, kuris jungia žinias apie tarpusavio ryšius tarp erdvės ir ekosistemų, tokių kaip

medžiai, gruntas, giluminiai vandenys ir kt. Iš kitos pusės tiek AU, tiek ir DVŠ įtraukia

vertybes. AU apima supratimo augimą, naujų perspektyvų įgijimą, vertybes, žinias ir įgūdžius,

formalų ir neformalų procesą, tikintis pakeisti elgseną palaikant ekologiškai darnią aplinką.

Mokantis apie ekologines problemas per mokslo dalykus nepakankamai orientuojamasi į darnų

vystymąsi. Kitaip tariant, DVŠ negali pakeisti AU, bet gali jį praturtinti. DVŠ taip pat įjungia

dalykus nepriklausomus nuo AU, dažnai paremtus problemų sprendimais. Remiantis šiuo

supratimu, DVŠ duoda pagrindą vystytis kritiniam mąstymui, sukuria ginimosi elgsenos

pozicijas ir aktyvų dalyvavimą problemų sprendime. Tai stimuliuota ir įkvėpta ne tik iš

ekologinės, bet ir iš ekonominės ir socialinės sferų. Lentelėje palyginimui parodyti pagrindiniai

skirtumai tarp AU ir DVŠ.

Kai AU sprendžia aplinkos problemas, DVŠ tuo tarpu sprendžia aplinkos apsaugos,

efektyvų gamtinių išteklių naudojimo, ekosistemų palaikymo, gerai funkcionuojančios

visuomenės ir ekonomikos problemas.

Pagrindinis darnaus vystymosi švietimo tikslas, kad kiekvienas galėtų įgyti žinių ir

galėtų motyvuotai dirbti.

Darnaus vystymosi švietimas gali apimti perspektyvas ir einamus procesus

besikeičiančiame pasaulyje. Ilgalaikis tikslas - mes stengiamės gyventi kaip įmanoma geriau

nežalojant kitų: ir supančios aplinkos, ir visuomenės. Individualiam asmeniui išvystyti tam

tikrus gebėjimus, veikti darnioje visuomenėje reikia turėti tinkamas žinias, galimybes ir

motyvaciją (Švietimas kaitai). Beveik visose Baltijos jūros regionų šalyse dokumentai pabrėžia

žinių apie aplinką ir darnaus vystymosi švietimo svarbą.

Darnus vystymasis reikalauja pastovaus mokymo ir šioje kaitoje tai yra veiksminga

jėga. Mokyklos irgi yra nuolatos tiesiogiai veikiamos visuomenės.

Darnaus vystymosi švietimas - tai mokymasis gyventi pagal tai, ko mums labiausiai

reikia ir ką mes labiausiai vertiname. Kai yra aišku, ko tu mokysi ir kaip tu mokysi, gera idėja

reikia pasidalinti su kolegomis. Tik drauge patikrinę jų turinį bei numatę perspektyvas,

galėsime siekti rezultato. Kiekviena disciplina turi tam tikrus pedagoginius metodus.

Kombinuoti kiekvienos disciplinos metodai ir strategijos duoda išplėstą viziją, kaip to mokyti

kūrybiškai, skatinant kritinį mąstymą ir atliepiant darnios visuomenės uždavinius. (Švietimas

kaitai).

Taigi iš aptartų idėjų matyti, kad mums visiems reikia vystyti savo individualius

darnaus vystymosi įgūdžius. Mums ateina noras ir supratimas keisti gyvenimo būdą ir

gyvenimo sąlygas, įvertinti globalinę atsakomybę ir reikšti pagarbą bei pasitikėjimą ateities

kartoms. Mūsų gebėjimą veikti sąlygoja trys veiksniai: žinių plėtimas, alternatyvios galimybės

ir individuali varomoji jėga, arba kitaip sakant, vidinė ir išorinė motyvacija.

2.2. Darnaus vystymosi nuostatos mokykloje

Šiuolaikinėje švietimo erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama ugdyti dabarties žmogui

būtinas kompetencijas, teikiančias galimybių prasmingai dalyvauti visuomenes gyvenime ir

profesinėje veikloje, pozityviai reaguoti į sparčiai besikeičiančio pasaulio iššūkius ir nuolat

28

mokytis. Šis siekis atranda savitas raiškos formas daugelio pasaulio valstybių švietimo

strategijose ir praktikoje, ženklus pokyčiai ir Lietuvoje – juos įteisina Valstybines švietimo

strategijos 2003–2012 meto nuostatos, Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2011).

Darnaus vystymosi švietimas yra esminė priemonė ugdyti dabarties žmogui būtinas

kompetencijas, teikiančias galimybę prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tobulėti

profesinėje veikloje ir veiksmingai prisidėti prie pažangių visuomenės pokyčių. Darnaus

vystymosi samprata yra kintama, todėl į darnų visuomenės vystymąsi turėtų būti žiūrima kaip į

nuolatinį mokymąsi (D. R. Macer, 2004).

Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ), kaip teigia darnaus vystymosi švietimo

strategija, yra visą gyvenimą nuo vaikystės iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymo –

trunkantis procesas. Šis švietimas yra platesnis negu formalusis švietimas. Kadangi žmogaus

vertybės, gyvenimo būdas ir nuostatos susiformuoja jau ankstyvame amžiuje, vaikų švietimas

yra ypač svarbus. Mes mokomės, kai gyvenime tenka imtis įvairių užduočių, dėl to DVŠ turi

būti laikomas visą gyvenimą aprėpiančiu procesu. Jis turėtų būti įtrauktas į visų lygių mokymo

programas, įskaitant profesinį mokymą, pedagogų rengimą ir testinį specialistų ir pareigūnų

kvalifikacijos tobulinimą.

Darnus visuomenės vystymasis suprantamas kaip socialinės ir ekonominės raidos bei

aplinkos apsaugos siekių derinimas, kad būtų užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė dabartinėms

ir ateities kartoms.

Darnaus vystymosi tikslas - ugdyti mokinių darnaus vystymosi gebėjimus ir nuostatas,

kad jie prisidėtų prie darnaus visuomenės vystymosi – asmeniškai ir bendruomenėje, vietos ir

pasaulio mastu („mokytis“, „veikti“, „būti“, „gyventi ir dirbti drauge“ (8 pav.)).

8 pav. Darnaus vystymosi sėkmės schema (sudaryta autorės)

Darnaus vystymosi integruojamąja programa siekiama, kad mokiniai:

pažintų darnaus visuomenės vystymosi dėsningumus ir jų raišką asmens,

bendruomenės, valstybės ir pasaulio lygmeniu (mokymasis mokytis);

įgytų žinių ir gebėjimų, reikalingų priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi palankius

sprendimus (mokymasis veikti);

ugdytųsi asmens savybes, įgalinančias siekti geresnės gyvenimo kokybės (mokymasis

būti);

ugdytųsi nuostatas konstruktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir prisidėti prie jos

tobulinimo ir pažangos (mokymasis gyventi ir dirbti drauge).

29

Norėdami įgyti darnaus vystymosi kompetenciją, mokiniai turėtų išsiugdyti šias

nuostatas:

prisiimti atsakomybę už socialinio teisingumo įgyvendinimą – užtikrinti kiekvienam

lygias galimybes siekti geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje;

pripažinti, kad žmonijos gyvenimas ir plėtros ribos priklauso nuo ribotų Žemės išteklių

ir ekologinių sąlygų;

būti tolerantiškiems ir pripažinti įvairovę – kultūroje, visuomenėje, ekonomikoje ir

gamtoje;

suprasti asmeninę atsakomybę ir dalyvauti sprendžiant darnaus vystymosi problemas;

jausti solidarumą su savo bendruomene, gerbti kiekvieno žmogaus reikmes ir

įsipareigojimus (Bendrųjų kompetencijų ugdymas, 2011).

Mokyklos darni plėtra tai:

Palanki subalansuotajai plėtrai vadyba ir strateginis planavimas;

Mokytojų, moksleivių ir jų tėvų, socialinių partnerių bendradarbiavimas bei dalyvavimas

planuojant ugdymo turinį ir mokyklos veiklą;

Pedagogų kompetencija subalansuotosios plėtros srityje, gebėjimas taikyti adekvačius

mokymo(si) metodus, patirties sklaida;

Bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis – vietos valdžios, mokslo institucijomis,

verslo žmonėmis, žiniasklaida ir kt., dalyvavimas bendruomenės inicijuotoje veikloje;

Nuolatinis mokyklos veiklos įsivertinimas (vidinis auditas) ir tobulinimas,

besimokančiųjų bendruomenės plėtotė mokykloje.

Ugdymo turinio integralumas, individualiųjų programų ir neformalaus ugdymo

koordinavimas/suderinimas;

Subalansuotosios plėtros nuostatų įgyvendinimas mokyklos praktinėje veikloje, palankios

sąlygos moksleivių saviraiškai;

Partnerystė su kitomis mokyklomis, dalyvavimas bendruose projektuose ir teminiuose

tinkluose; (Bendrųjų kompetencijų ugdymas, 2011).

Kad įgytų darnaus vystymosi kompetenciją, mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos darnaus

vystymosi gebėjimus (9 pav.):

30

9 pav. Gebėjimai, reikalingi darnaus vystymosi kompetencijai įgyti (sudaryta autorės)

Apibendrinant aptartas idėjas, reikia pasakyti, kad nuo mokyklos kaitos, čia įdiegtų

vertybinių nuostatų, gali keistis ir mūsų visuomenė, ir mūsų gyvenimas. Galime tikėtis gyventi

jaukesnėje ir saugesnėje aplinkoje, jei darnos su aplinka nuostatas ugdysime nuo mažų dienų ir

suprasime, kad su mokyklos baigimu darnaus vystymosi švietimas nesibaigia. Jei norime

pasiekti darnaus vystymosi, turime pradėti nuo savęs, kaip būsimi ar esami tėvai, kaip

mokytojai, kaip visuomenės nariai.

31

3. 3-4 klasės mokinių darnos su aplinka ugdymo situacijos tyrimas

3.1. Tyrimo instrumentarijus

Atliekant tyrimą siekiama išsiaiškinti:

kaip darnaus vystymosi elementai atsispindi pasaulio pažinimo priemonėse –

vadovėliuose,

kiek darnaus vystymosi reiškinių gali būti panaudojama pasaulio pažinimo

pamokose,

kokias žinias ir kokį supratimą darnaus vystymosi klausimais demonstruoja 3-4

klasių mokiniai.

Tyrimo objektas: 3-4 klasių pasaulio pažinimo priemonių – vadovėlių bei pamokų

turinys, mokinių žinios.

Tyrimo vieta ir imtis: Tyrimui pasirinkome Vilniaus rajono Kyviškių pagrindinę

mokyklą ir Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinę mokyklą. Tyrime dalyvavo 14

Kyviškių pagrindinės mokyklos 3-4 klasių mokinių ir 19 Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos

vidurinės mokyklos 3-4 klasių mokinių. Pirmame tyrimo etape dalyvavo 14 Kyviškių

pagrindinės mokyklos 3 ir 4 klasės mokinių. Antrame etape dalyvavo 19 respondentų, trečiokų

ir ketvirtokų iš Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokyklos ir tie patys 14 mokiniai

iš Kyviškių pagrindinės mokyklos.

Tyrimo metodai:

• Vadovėlių analizė;

• Pamokų stebėjimas;

• Mokinių apklausa apie jų turimas darnaus vystymosi žinias.

Norint pasiekti suformuluotą darbo tikslą, empirinis tyrimas vyko dviem etapais (10

pav.).

10 pav. Tyrimo etapai

Turinio analizė atliekant kiekybinį tyrimą – dauguma mokymo dalykų turinio analizių

yra susiję su duomenų apie įvairius žinių aspektus, sudarančius komunikacijos produktą,

rinkimu. Šios analizės dažniausiai apima specialios informacijos paprasčiausią klasifikavimą

apie lentelių sudarymą. Tyrimo rezultatai gali būti panaudojami tobulinant įvairius vadovėlius

(K. Kardelis, 2002).

32

Stebėjimas - tai pirminių duomenų rinkimo metodas, pagrįstas tiesioginiu arba

techninėmis priemonėmis vykdomų faktų fiksavimu, nesikišant į vykstančio proceso eigą.

Stebėjimo tyrimas yra sutelktas į fiksavimą to, ką žmonės daro, kaip vyksta procesai. Būtina

stebėjimo savybė yra tiesioginio ryšio su žmogumi nepalaikymas. Žmogus yra stebimas, bet su

juo yra nebendraujama. Stebėtojas pagal iš anksto sudarytą planą stebi ir registruoja faktus.

Pedagoginių tyrimų stebėjimo objektu gali būti mokinių arba klasės elgesys mokymo procese,

užduočių atlikimas, mokinių poelgiai, pedagogo elgsena, mokymo metodas ir kt.

Apklausa - ypač paplitęs tyrimo metodas, tai rodo jo patikimumą. Klausimų tikslas yra

nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Tai

savotiški indikatoriai. O tai, ką mes tiriame, galime pavadinti indikatu. Klausimai gali nustatyti

indikatą (požymį, reiškinį) tiesiogiai ir netiesiogiai. Be abejo, kalbėdami apie elgesio tyrimus,

negalime tiksliai nustatyti indikatoriaus ir indikato atitikmens. Galime daryti tik prielaidą, kad

tiriamųjų nuomonė yra susijusi su tikruoju jų elgesiu (K. Kardelis, 2002).

3.2. Tyrimo rezultatai

3.2.1. Darnaus vystymosi idėjos pasaulio pažinimo vadovėliuose (3-4 kl.)

Švietimas yra labai svarbus darnaus vystymosi įgyvendinime. Švietimas dažnai

apibūdinamas kaip didelė viltis, kurianti darnesnę ateitį visam pasauliui. Kaip sako darnaus

vystymosi švietimo strategija (2009), žmogaus vertybės, gyvenimo būdas ir nuostatos

susiformuoja jau ankstyvame amžiuje, todėl vaikų švietimas yra ypač svarbus. Apie darnų

vystymąsį reikia šnekėti ir mokyti nuo pat mažų dienų. Mokykloje apie tai turėtų kalbėti visų

dalykų vadovėliai. Todėl autorė nori išsiaiškinti, kiek apie tai yra kalbama mūsų pasaulio

pažinimo vadovėliuose. Nagrinėjimui buvo parinkti gamtos mokslų 3-4 klasių pasaulio

pažinimo vadovėliai „Gilė“, „Raktas“ ir „Vienas pasaulis“. Vadovėliuose ieškoma kuo daugiau

informacijos susijusios su darniąja plėtra. Šių dalykų reikia mokyti kuo anksčiau. Prireiks

labai didelių visų: pedagogų, tėvų ir mokinių bendrų pastangų norint sėkmingai įgyvendinti

priimtus sprendimus ir sukurtas strategijas. Mokykla ir mokymasis tai padės įvykdyti dar

labiau. Analizės duomenys surašyti į lenteles (1 priedas) bei paveikslus, kur bus nurodytos

temos, pristatoma informacija ir darnaus vystymosi principai bei siūloma veikla.

Darbo autorė pradeda nuo „Gilės“ vadovėlių analizės, kuri pavaizduota 1 priedo

pirmoje lentelėje. Visas lenteles sudaro keturios skiltys. Pirmoje jų rašoma tema, antroje

turinys, trečioje išskiriamas principas ir nurodoma, kokį darnos aspektą pavyko aptikti šios

temos turinyje. Ketvirtoje skiltyje aptariama siūloma veikla, kurią irgi atspindi darnaus

vystymosi aspektai.

„Gilės" vadovėlio komplekto III klasei medžiaga parengta laikantis nuostatos, kad

vaikų bendrosios ir dalykinės kompetencijos (žinios, supratimas, gebėjimai, nuostatos) būtų

ugdomos atsižvelgiant į jų konkretaus amžiaus tarpsnio ypatumus, įvairius mokymosi stilius,

skirtingus gebėjimus ir poreikius.

Pirmoje knygoje „Žmogus ir gamta" kalbama apie organizmus (žmones, augalus,

gyvūnus), jų sudėtines dalis, būtiniausias sąlygas išgyventi, svarbiausius gamtos ir žmonių

sukurtus objektus, atmosferos ir fizikinius reiškinius, bendruomeninius ryšius. Daug dėmesio

skiriama mokinių žodyno turtinimui. Kiekvienos knygos gale pateikti žodynėliai, kuriuose

suprantamai paaiškintos vaikams naujos ar rečiau vartojamos sąvokos. Planingai vykdoma

projektinė veikla - siūlomi trys su lietuvių kalbos vadovėliu „Pupa" suderinti projektai:

„Kelionė siauruku", „Dzūkija", „Panemunė". Kiekvienam iš jų skiriami trys mėnesiai. Siūloma

veikla iš tiesų įdomi ir motyvuojanti mokinius pažinti pasaulį kuo smulkiau. Siūloma daug

bandymų, per kuriuos mokinys gali pačiupinėti, paliesti, pauostyti, arčiau susipažinti su tam

33

tikrais gamtos dalykais. Taip pat nemažai dėmesio skirta naujos informacijos ieškojimui iš

interneto ar enciklopedijų. Siūloma įvairių žaidimų, kuriuos mokiniai žaidžia su malonumu, nes

jie dar vaikai, jiems reikia prasiblaškyti nuo mokslo. Bent jau jie taip mano, o gi žaisdami

vaikai taip pat kažką išmoksta ir pažysta geriau aplinkinį pasaulį. Iš siūlomos veiklos, kaip ir

visose vadovėliuose siūloma dirbti su pratybų sąsiuviniais.

Kiek darnaus vystymosi aspektų aptikta vadovėlio pasaulio pažinimo 3 klasės turinyje

rodo 11 paveikslėlis.

11 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“

(1dalis)

Išnagrinėjus vadovėlio „Gilė“ pirmąją dalį, paaiškėjo, kad šis vadovėlis daugiausia

dėmesio skiria ekologiniam bei socialiniam darnaus vystymo principui realizuoti. Daugiausia

kalbama apie augalus, gyvūnus, žmonių sveikatą. Mokinį norima išmokyti ir supažindinti su

aplinkiniu pasauliu, viskuo, kas jį supa, t.y. su augalų, gyvūnų bei grybų įvairove. Taip pat

vadovėlio pabaigoje viena tema yra skirta kultūrinei sričiai, kur kalbama apie pareigas ir teises.

Bet šiame vadovėlyje neužsiminta nei karto apie ekonominę darną.

3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlio „Gilė“ antroje dalyje dėmesys kreipiamas į

reikšmingiausius praeities įvykius, supažindinama su Lietuvos istorine praeitimi, žymiausiais

krašto žmonėmis, gamtos ištekliais, šalimis kaimynėmis, suteikiama žinių apie mūsų planetą

Žemę, Mėnulį ir žvaigždes, toliau plėtojami mokinių gebėjimai naudotis žemėlapiais ir planais.

Siūloma veikla panaši į pirmosios dalies veiklą. Vyrauja bandymai, žaidimai, naujos

informacijos paieška ir kita įdomi veikla, kurią mėgsta tokio amžiaus vaikai. Platesnis siūlomos

veiklos ir principų aprašymas yra 1 priedo 2 lentelėje. Kiek DV aspektų aptikta 3 klasės

pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“ antroje dalyje, matome 12 paveikslėlyje.

34

12 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“

(2dalis)

Remiantis tyrimo rezultatais, galime teigti, kad šiame pasaulio pažinimo vadovėlyje

daugiausia yra paminėtų ekologinės darnos aspektų. Svarbu, kad skirta viena tema apie tai, kas

teršia orą. Tai viena svarbiausių ir aktualiausių darnaus vystymosi temų, kurią reikia žinoti ir

mokėti spręsti problemas, susijusias su gamtos ir oro teršimu.

IV klasės pasaulio pažinimo vadovėlis „Gilė" užbaigia to paties pavadinimo vadovėlių

seriją pradinei mokyklai. Mokomosios medžiagos turinys ir jos pateiktis orientuoti į vaiko

visapusį ugdymą - bendrosios ir dalykinės kompetencijos ugdomos atsižvelgiant į konkretaus

amžiaus tarpsnio ypatumus, įvairius mokymosi stilius, skirtingus gebėjimus bei poreikius.

Vadovėlio atlankos struktūra tokia pati kaip ir I-III klasės vadovėlių.

Daugiau dėmesio skiriama gimtojo krašto istorijai. Kiekvieno mėnesio pirmojoje

atlankoje aptariami svarbiausi su tuo mėnesiu susiję Lietuvos istorijos įvykiai.

Kiekvienos vadovėlio dalies pabaigoje yra žodynėlis. Jame surašyti ir paaiškinti

retesni, sudėtingesni, o galbūt ir visai vaikams nežinomi žodžiai, su kuriais jie gali susidurti

skaitydami tekstą. Ieškodami šių žodžių reikšmių mokiniai turės galimybę tobulinti darbo su

žodynu įgūdžius.

Planingai vykdoma projektinė veikla - siūlomi trys integruoti su lietuvių (gimtąja)

kalba projektai: „Mano mokykla", „Lietuva - mano gimtasis kraštas", „Žemynai". Kiekvienam

iš jų skiriami trys mėnesiai.

Vadovėlio pirmojoje knygoje „Mes - žmonės" susipažįstama su žmonijos istorija,

Lietuvos istorine praeitimi, garsiausiais mūsų krašto žmonėmis, savivalda, valstybinių ir

tarptautinių institucijų veikla. Plėtojamas mokinių gebėjimas pažinti žmogaus kūną, pastebėti jo

pokyčius, paaiškinti organizmo funkcijas. Kiek DV aspektų aptikta 4 klasės pasaulio pažinimo

vadovėlyje „Gilė“ pirmoje dalyje, matome 13 paveikslėlyje.

35

13 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“- Mes

žmonės (1 dalis)

Išnagrinėjus pasaulio pažinimo vadovėlį ketvirtai klasei, pastebėta, kad čia visiškos

harmonijos nėra. Nors atotrūkis tarp skirtingų darnaus vystymosi aspektų nedidelis, visgi

daugiausiai dėmesio skirta socialinei darnai, vienu mažiau kultūrinei, o ekologiniai ir

ekonominiai darnumo aspektai minimi vienodai - po tris kartus.

Antrojoje knygoje „Žemė ir Visata" kalbama apie Žemę ir Saulės sistemą,

susipažįstama su žemynais, medžiagų savybėmis ir kitimais, energijos šaltiniais ir jos taupymo

būdais, pateikiama žinių apie gyvūnų bendruomeninį gyvenimą. Aiškinamas judėjimas ir jo

dėsniai, plėtojami mokinių gebėjimai tyrinėti elektros reiškinį, orientuotis aplinkoje naudojantis

žemėlapiais, gaubliu (žr. 14 pav.).

14 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“-

Žemė ir Visata (2 dalis)

36

Paveiksle matyti, kad darnaus vystymosi aspektų yra beveik vienodai, tik ekologinė

darna stipriai išsiveržia į priekį.

Apibendrinus ketvirtosios klasės pasaulio pažinimo pirmos ir antros dalies vadovėlius,

pastebėta, kad čia daugiau orientuotasi į visus principus. Kultūrinių aspektų yra daugiau negu

trečios klasės vadovėliuose. Taip pat pastebėta, kad siūloma nemažai veiklos, sudominčios

vaiką ir paraginančios mokymuisi, taip pat lengvesniam medžiagos įsisavinimui.

Kita nagrinėta alternatyva yra Jonynienės pasaulio pažinimo vadovėliai. III klasės

vadovėlis „Mūsų pasaulis“ orientuotas į svarbiausius atnaujintų Bendrųjų programų tikslus –

asmens bendrųjų kompetencijų ir dalyko esminių kompetencijų ugdymą.

Kaip ir žemesniųjų klasių vadovėliuose, šiame vadovėlyje siekta, jog pateikiama

medžiaga maksimaliai atitiktų vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus, jo gyvenimo patirtį ir

dabartinį jo gyvenimo kontekstą. Stengtasi, kad vadovėlis būtų patrauklus ir įdomus šių dienų

trečiokui. Jame rasime nemažai temų ir užduočių, atitinkančių šių dienų vaikų poreikius ir

interesus, skatinančių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.

Vadovėlis skirtas aktyviam mokymuisi. Didžiąją jo dalį sudaro ne tekstai, o užduotys

aktyviam – savarankiškam, grupiniam ar bendram – darbui, taip pat klausimai, skirti

svarstymams, diskusijoms, pasidalijimui patirtimi, ir probleminiai klausimai, atsakymų į

kuriuos siūloma ieškoti poromis, visiems kartu, padedant mokytojui arba savarankiškai.

Vadovėlyje yra nemažai temų, skirtų tyrinėjimui, eksperimentiniam darbui klasėje ar namie –

savarankiškai ar padedant suaugusiajam. Vadovėlio medžiaga orientuota į vaiko kasdienio,

dažnai net buitinio, gyvenimo patirtį ir kontekstą.

Vadovėlio medžiaga, temos, problemos atrinktos ir pateiktos taip, kad keltų mokinių

mokymosi motyvaciją, skatintų jų smalsumą, norą pažinti, sužinoti, išsiaiškinti ir išmokti.

Vadovėlio užduotys skirtos įvairių gabumų mokiniams, todėl jomis nesunku ugdymą

diferencijuoti ir individualizuoti. Kadangi komplektą sudaro 1- oji ir 2-oji knygos, pradedama

nagrinėti pirmąją dalį (žr. 15 pav.).

15 pav. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Mūsų

pasaulis“ (1 dalis)

37

„Mūsų pasaulis“ vadovėlyje pastebėta, kad ekologinė ir ekonominė darna eina

lygiagrečiai. Kiekvienas iš šių aspektų paminėtas keturis kartus. Tuo tarpu kultūrinė bei

socialinė darna yra daug populiaresnės. Siūloma nemažai projektų, susijusių su šiomis

temomis.

Mus supantis pasaulis — gražus, įdomus ir mįslingas. Jame tiek nuostabių dalykų!

Norėtųsi jį stebėti, tyrinėti, suprasti. Vadovėlio „Mūsų pasaulis“ paskirtis — padėti pažinti

žmonių, gamtos, ir daiktų pasaulį.

Šis vadovėlis padės pastebėti, kas vyksta aplink, greta, taip pat nukeliauti į tolimesnius

kraštus, supažindins su šių dienų gyvenimu ir primins senovę; padės pamatyti ir suvokti gamtos

reiškinius ir pasikeitimus, suprasti jų priežastis; skatins stebėti, svarstyti, tyrinėti ir daryti

išvadas; mokys rūpintis kitais žmonėmis, augalais, gyvūnais, daiktais. O kiek gi darnaus

vystymosi reiškinių jame yra, parodo mūsų vadovėlio analizė (16 pav.).

16 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Mūsų

pasaulis“ (2 dalis)

Išnagrinėjus 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlio antrąją dalį, pastebėta, kad visiškai

atvirkščiai, negu pirmojoje dalyje, populiaresnės yra ekologinė ir ekonominė darna. Jos

minimos po 14 kartų, ką ir matome pavaizduotoje diagramoje (16 pav.).

Vadovėlyje atsižvelgiama į:

pokyčius, įvykusius Lietuvos gyvenime (įstojimas į Europos šalių bendriją —

Europos Sąjungą);

naujas tendencijas edukologijoje (ugdymo individualizavimas bei

diferencijavimas, asmens kompetencijų ugdymas);

vertybinių nuostatų plėtros akcentavimą;

ugdymą, grįstą subalansuotos (darnios) plėtros idėja;

mokytojų išsakytas pastabas, patarimus, pasiūlymus.

Ketvirtos klasės mokomąjį komplektą sudaro: vadovėlis (1-oji ir 2-oji knyga), 1-asis ir

2-asis pratybų sąsiuvinis. Šio darbo autorė nagrinėja vadovėlius paeiliui, pradedama nuo

pirmosios knygos (17 pav.).

38

17 pav. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Vienas pasaulis“

(1-oji knyga)

4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje darnumas vyrauja harmoningai ir yra

palaikoma tinkama pusiausvyra. Tik socialinė darna nežymiai aplenkia visas kitas.

Antroje „ Vienas pasaulis“ knygoje yra išskirti tie skyriai:

Be ko žmogus neišsiverstų?

Darbas darbą veja;

Žemė - mūsų planeta;

Žmogus tarp žmonių.

Taigi daugiausiai kalbama apie tai, kas palengino žmogaus gyvenimo kokybę, kokius

darbus žmonės dirba ir apie Žmogaus gyvenamąją vietą – Žemę. Kiek DV aspektų aptikta 4

klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Vienas pasaulis“ antroje dalyje, matome 18

paveikslėlyje.

39

18 pav. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Vienas pasaulis“

(2-oji knyga)

Šiame vadovėlyje daugiausiai dėmesio skiriama socialinei, o ypač ekonominei darnai.

Išanalizavus Violetos Jonynienės pasaulio pažinimo vadovėlius pastebėta, kad nauja

informacija yra lengvai perimama ir suprantama. Yra daug paveiksliukų ir įvairiausių

pavyzdžių. Veiklos kiekvieną pamoką yra nemažai, bet jos įvairumas nelabai sužavi. Norėtųsi

ne tik atsakinėjimų į klausimus, bet daugiau analizavimų, daugiau darbo grupėse, naujos

informacijos paieškos ir t. t. Vienas iš vadovėlio privalumų yra tai, kad teksto apimtys

nedidelės ir negąsdina pradinukų. Paveikslėlių, atvirkščiai, yra daugiau, tai sudomina ir

intriguoja mokinius sužinoti daugiau.

Kita nagrinėta alternatyva yra pasaulio pažinimo vadovėliai „Raktas“ 3-4 klasėms. Šio

vadovėlio kursu siekiama:

leisti mokiniams pažinti juos supančią gamtinę, socialinę ir kultūrinę tikrovę;

skatinti žmogaus ir visuomenės vertybinį santykį su aplinkiniu pasauliu;

ugdyti ekologinį sąmoningumą, atsakomybę už poveikį aplinkai;

padėti mokiniams suvokti žmonių tarpusavio santykių normas, skatinti (mokyti) juos

paisyti gerbūvio ir bendravimo taisyklių;

ugdyti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius bei įpročius;

supažindinti mokinius su doriniais (dorovės, elgesio) ir pilietiniais (tapatumo)

principais.

Vadovėlio herojai yra 5: 4 vaikai ir dėdė Juozas. Eglė ir Laurynas — miesto mokyklos

mokiniai. O Aistė ir Ignas gyvena ir mokosi kaime. Visi jie guvūs, protingi, rimtai žiūrintys į

mokymąsi, tačiau jie ir labai skirtingi. Skiriasi jų charakterio ypatybės, pomėgiai, gyvenamoji

aplinka ir t. t. Šie personažai pateikia informaciją apie aplinką, gyvenimo realijas. Dėdė Juozas

— vyresnės kartos atstovas. Jis išminties ir gyvenimiškos patirties simbolis, gražiai sutariantis

su vaikais. Dėdė Juozas jiems pataria, pamoko, atkreipia dėmesį, įspėja.

Skyriuose „Gyvename kartu“ akcentuojamas kiekvieno asmens vertingumas,

individualumas, puoselėjama dora, sąžiningumas, savarankiškumas, kūrybiškumas, pagarba

žmogui, jo darbui, mokoma būti atsakingu bendruomenės nariu.

Skyriais „Noriu pažinti gamtą“, „Paslaptingos medžiagos“, „Kaip pažinti aplinką“

siekiama vaiką priartinti prie gamtos, padėti suvokti jos procesus, ugdyti ekologinę kultūrą.

40

Skyriaus „Mano kūnas ir sveikata“ turinys skatina mokinius sveikai ir saugiai gyventi,

būti atsakingais už savo ir kitų sveikatą (žr. 19 pav.).

19 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“

(1 dalis)

Šiame vadovėlyje pastebėta, kad net 12 kartų minimas ekologinės darnos aspektas,

visos kitos kiek mažiau. Vienodai, po 6 kartus kalbama apie kultūrinę ir socialinę darną.

Antroje knygoje pastebėta tiek darnaus vystymosi akcentų, kiek jų parodyta 20

paveikslėlyje.

20 pav. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“

(2 dalis)

41

Šiame vadovėlyje labai daug dėmesio skirta ekologinei darnai, mažiau kultūrinei. Apie

ekologinę darną kalba net 16 temų. Apie socialinę darną buvo užsiminta tik vienoje vadovėlio

temoje. O apie ekonominę - nepastebėta nė vieno aspekto.

IV klasės pasaulio pažinimo mokymo(si) priemonių komplektas skirtas bendrojo

lavinimo pradinės mokyklos mokinių socialinio ir gamtamokslinio raštingumo ugdymui. Šis

vadovėlis — jau išleistų, I, II ir III klasės komplektų tąsa. IV klasės komplektą sudaro:

vadovėlis (1-oji ir 2-oji knyga), užduočių sąsiuviniai (1-asis ir 2-asis), mokytojo knyga.

IV klasės vadovėlis siekia sudominti savo mažuosius skaitytojus. Jo turinį, kaip ir

žemesniųjų klasių, lydi 5 personažai: 4 vaikai ir dėdė Juozas. Eglė ir Laurynas — miesto

mokyklos trečiaklasiai. O Aistė ir Ignas gyvena ir mokosi kaime. Visi jie guvūs, įdomūs,

protingi, rimtai žiūrintys į mokymąsi, tačiau ir labai skirtingi. Skiriasi jų pomėgiai, charakterio

bruožai, namų aplinka ir t. t. Per šiuos vaikus pateikiama nauja informacija, supažindinama su

viena ar kita tema. Dėdė Juozas — vyresniosios kartos atstovas, išminties ir gyvenimiškos

patirties simbolis, gražiai sutariantis su vaikais. Dėdė jiems pataria, pamoko, atkreipia dėmesį,

įspėja.

„Rakto“ turinys nėra privalomas — jis gali būti įvairiai interpretuojamas pagal klasės

mokinių lygį, pasirengimą, galimybes. Dėl vadovėlio didaktinių ypatumų jį galima ne vienu

būdu naudoti pamokoje ir pritaikyti prie skirtingų vaikų poreikių ir interesų.

Užduotys labai nevienodos: vienos skirtos pritaikyti turimoms žinioms ar įtvirtinti

naujai informacijai; kitos lavina mokinių mąstymą, estetinį skonį, ugdo kūrybingumą,

vertybines nuostatas. Vis dėlto atliekant bet kokio tipo užduotis svarbiausia turėtų būti paties

vaiko veikla, jo aktyvumas, nusiteikimas dirbti, atsakingumas.

Vienoms temoms skiriama daugiau užduočių, kitoms — kiek mažiau. Taigi mokytojas

gali rinktis, kurias užduotis skirti mokiniams per pamoką. Kai kurios užduotys pravers

individualizuojant ar diferencijuojant darbą klasėje.

Skyriuose „Vėl visi kartu“, „Noriu pažinti save ir kitus“ akcentuojama kiekvieno

asmens vertė, puoselėjama dora, individualumas, sąžiningumas, savarankiškumas,

kūrybingumas, pagarba žmogui, jo darbui; mokomasi pažinti save, suprasti kitus. Skyrius „Iš

kartos į kartą“ supažindina su pagrindinėmis pasaulio religijomis, kai kurių švenčių

tradicijomis.

Skyriuje „Gyvybė ir jos raida“ siekiama vaiką priartinti prie gamtos, padėti suvokti jos

procesus, įvairių gamtos komponentų ryšius, ugdyti ekologinę kultūrą.

Skyriaus „Didžiausia vertybė — sveikata“ turinys skatins sveikai gyventi,

produktyviai leisti laisvalaikį, ugdys nuostatą ignoruoti sveikatai žalingus įpročius, supažindins,

kaip žmogaus organizmas prisitaikęs virškinti maistą, kuo svarbus kraujas.

IV klasės vadovėlyje gilinamasi į Lietuvos ir žmonijos istoriją, plačiau susipažįstama

su Lietuva. Šiuo turiniu ugdomas mokinių patriotizmas, istorinių įvykių supratimas; mokiniai

raginami branginti gimtąjį kraštą ir pažinti jo istoriją. Kiek DV aspektų aptikta 4 klasės

pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“ pirmoje dalyje, matome 21 paveiksle.

42

21 pav. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“

(pirmoji knyga)

Išanalizavus pasaulio pažinimo vadovėlį „Raktas“ pirmąją knygą, pastebėta, kad

pirmauja socialinė darna. Mažiausiai temų skirta ekonominei darnai. Ji akcentuojama tik 4

temose.

Antroji 4 klasės „Rakto“ knyga parodė visiškai kitus rezultatus (22 pav.).

22 pav. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“

(antroji knyga)

Vieninteliame vadovėlyje, iš nagrinėtų, vyrauja harmonija ir pusiausvyra tarp darnaus

vystymosi temų. Apie visas darnas kalbama po 7 kartus, tik apie socialinę darną kalbama

aštuoniose temose, viena tema daugiau.

43

Išanalizavus Pasaulio pažinimo vadovėlius „Raktas“, pastebėta, kad orientuotasi į

visus aspektus lygiaverčiai. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad šiuose vadovėliuose siūloma labai

daug veiklos mokiniams, kurie gali padaryti bandymus, pabendrauti, vieni kitus mokyti.

Išskirtinis šio leidinio skirtumas tas, kad kiekvienoje temoje galime rasti įdomios informacijos,

skirtos smalsuoliams, bei norintiems daugiau sužinoti. Kituose vadovėliuose to nebuvo.

Vienintėlė pastaba šių vadovėlių autoriams, kad nėra kiekvieno skyriaus

apibendrinimo ir pakartojimo, kas yra V. Jonynienės vadovėliuose. Nors tikriausiai šių

vadovėlių visai kitokia koncepcija, dėl to tokių dalių ir nerandama.

Sujungus kiekvienos alternatyvos pirmąją ir antrąją vadovėlių dalis, gavome tokius

rezultatus. Trečioje klasėje kiekvienas vadovėlis daugiausiai akcentuoja ekologinę darną, o

ypač pasaulio pažinimo vadovėlis „Raktas“, ką matome iš 23 paveikslo. Pagal „darnaus

vystymosi kėdę“ (3 pav.) pati stabiliausia ir patogiausia kėdė būtų Jonynienės „Mūsų pasaulis“

vadovėlio kėdė.

23 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose

Ketvirtoje klasėje darnaus vystymosi aspektai išsidėstė visiškai kitaip. Tai matome iš

24 paveikslo. Rezultatai rodo, kad Vienas pasaulis vadovėlyje daugiausiai kreipiama dėmesį į

ekonominę ir socialinę darną. Tuo tarpu “Rakto“ autoriai labiausiai akcentavo socialinę darną,

atvirkščiai, negu 3 klasėje, kur dominavo ekologinė darna.

Mažiausiai temų, susijusių su darniuoju vystymusi, yra „Gilės“ 3 ir 4 klasės

vadovėliuose.

44

24 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose

Kiek darnaus vystymosi aspektų visų keturių darnos sričių rasta visuose

alternatyviuose 3-4 klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė

Darnaus vystymosi aspektai 3-4 klasės pasaulio pažinimo vadovėliuose

Vadovėlis 3 klasė 4 klasė Iš viso

„Gilė“ 43 40 83

„Raktas“ 55 57 112

„Mūsų/Vienas pasaulis“ 74 74 148

Apibendrinant šį poskyrį galime teigti, kad kievienas vadovėlis pakankamai turtingas

darnaus vystymosi aspektais. Vieni vadovėliai skiria daugiau dėmesio vienai darnaus

vystymosi sričiai, kiti vadovėliai, visiškai kitai sričiai. Pvz.: pasaulio pažinimo vadovėlis

„Raktas“ labiausiai akcentuoja ekologinę darną, o vadovėlis „Vienas pasaulis“ – ekonominę

darną.

3.2.2. Darnaus vystymosi idėjų akcentavimo kaita pasaulio pažinimo

pamokose

Vaikų švietimas yra itin svarbus darnaus vystymosi klausimais, dėl to mes ištyrėme,

kiek darnaus vystymosi aspektų gali apimti statistinė pasaulio pažinimo pamoka. Buvo stebima

po vieną pamoką 3 ir 4 klasėse mokytojui nežinant stebėjimo tikslo. Tyrimo eiga ir vertinimo

kriterijai fiksuoti pamokos planuose ir stebėjimo protokoluose (2, 3 priedai). Po to mokytojui

buvo pasakyta, kad stebėjimo tikslas yra užfiksuoti pamokoje esančius darnaus vystymosi

aspektus. Mokytojui paduotas lapas, kuriame aprašyti kriterijai, pagal kuriuos pamoka bus

45

vertinta. Be to, pedagogo paprašyta savo pamokas praturtinti darnaus vystymosi aspektais.

Gavome įdomius rezultatus, kurie pavaizduoti 25 ir 26 paveiksluose.

25 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 3 klasės pasaulio pažinimo pamokose

Iš gautų rezultatų matome, kad darnaus vystymosi aspektų 3 klasės pasaulio pažinimo

pamokose yra pakankamai daug, bet jų dar daugėja, kai mokytojas sužino DV aspektus ir

kriterijus. Palyginus vadovėlio darnaus vystymosi kiekį su pamokoje esančiu DV aspektų

kiekiu, matome, kad jų buvo mažiau vadovėlyje „Mūsų pasaulis“, negu naudota pamokose.

Pasaulio pažinimo vadovėlyje DV aspektų „Molis - mūsų brolis“ temoje buvo tik du, o

pamokoje paminėti visi keturi. Mokytojai išradingai pritaiko kiekvieną aspektą pasaulio

pažinimo pamokoje, nors ir nežino DV aspektų. O kai apie juos sužino, jų kiekis dar išauga.Tai

matome ir iš ketvirtos klasės stebėtų pamokų rezultatų (26 pav.).

46

26 pav. Darnaus vystymosi aspektų kiekis 4 klasės pasaulio pažinimo pamokose

Iš 4 klasėje stebėtų pasaulio pažinimo pamokų matome, kad kiekvieno aspekto

padaugėjo, kai mokytojas sužinojo, koks yra stebėjimo tikslas. Mokytojui nežinant DV tikslo,

jis aptarė tik du DV reiškinius – kultūrinį ir ekologinį, kadangi tema buvo ekologinė. Kai

pedagogas sužinojo apie darniąją plėtrą, jis sugebėjo pamokoje aptarti visus aspektus.

Apibendrinant poskyrį apie stebėtas pamokas, galime daryti išvadą, kad darnaus

vystymosi aspektų žinojimas padeda mokytojui pravesti pamoką tokią, kurioje išryškinami visi

keturi DV tikslai.

3.2.3. 3-4 klasės mokinių apklausa darnaus vystymosi temomis

Darniajame vystymesi labai svarbūs visi keturi aspektai: ekologinis, ekonominis,

kultūrinis ir socialinis. Užduotyse apžvelgsime ir bandysime užčiuopti kiekvieną iš jų.

Užduotys buvo parinktos iš pratybų sąsiuvinių: „Raktas“ ir „Gilė“ (7 priedas). Vilniaus rajono

Kyviškių pagrindinėje mokykloje (4 priedas) ir Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinėje

mokykloje yra mokoma iš V. Jonynienės vadovėlių Vienas/Mūsų pasaulis. Pasirinkome kitas

alternatyvas, kad patikrintas užduotis, tačiau tiriamiesiems naujas ir nežinomas. Tai turėtų

padėti pastebėti, kaip mokiniai sprendžia su darniuoju vystymusi susijusias situacijas, pritaiko

žinias, išsako poziciją ir pan.

Vienas iš DV aspektų yra kultūrinė darna, kuri ir yra akcentuojama pirmoje

užduotyje. Kultūrinė darna yra susijusi su egzistencija, santykiais, norais, motyvais, etika,

elgesiu, skirtingų tikėjimu ir veikla priklausomai nuo esamo konteksto. Kultūrinėje darnoje taip

pat labai svarbi istorija ir tradicijos, kurių rėmuose žmonės gyvena kiekvienas savo gyvenimą.

Pateiktos situacijos sprendimas leis suprasti, kaip elgtųsi panašioje situacijoje atsidūrę vaikai,

kaip jie šią akimirką apie tai galvoja. Taigi pirmoje užduotyje prašoma atsidurti nuskriaustojo

vietoje ir pasakyti kokių veiksmų respondentai imtųsi. Tokiu būdu apžvelksime kokius darnaus

vystymosi aspektus įvardija vaikai. Jų pamąstymai ir teiginiai pateikti 2-oje lentelėje.

2 lentelė

Mokinių pasisakymai apie galimą elgseną, jeigu respondentai atsidurtų nuskriaustojo ar jo

draugo vietoje

Kategorija Subkategorija Teiginiai (teiginių kiekis) (N=33)

Artimas žmogus

Mama (21 %) Aš pasakyčiau mamai,...(7)

Mama ir tėtis (3 %) Pasakyčiau mamai arba tėčiui. (1)

Aš pats (30 %)

Pasakyčiau, kad jis atsiprašytu. (1)

Aš nesijuokčiau. (2)

Padėčiau atsistoti. (1)

Tyliai praeičiau, nieko nedarydama. (1)

Duočiau atgal. (1)

Paguosčiau Lauryną. (1)

Būdama draugų vietoje pasakyčiau, kad taip

negalima daryti. (3)

47

Mokytojas (55 %) Jei bučiau Lauryno vietoje, pasakyčiau tai

mokytojai...(11)

Papasakočiau viską mokytojai. (7)

Direktorius (6 %) Aš nueičiau pas direktorę ir papasakočiau,

kas nutiko. (2)

Suaugęs žmogus (15 %) Lauryno vietoje aš pasitarčiau su

suaugusiuoju. (1)

Pasakyčiau suaugusiajam. (4)

Iš pateiktų duomenų matome, kad vaikų elgesys skirtųsi, jų nuomonės ir sprendimo

variantai įvairūs. Vieni kreiptųsi į mokytoją, ir taip elgtųsi dauguma respondentų. Manoma, kad

mokiniai pasirinko šį atsakymą, nes aprašytoji situacija vyksta prie mokyklos, o artimiausias ir

arčiausiai esantis pažįstamas ir patikimas žmogus yra mokytojas. Juo mokiniai pasitikėtų ir

prašytų pagalbos. Taip pasielgtų net pusė respondentų, 55 % tyrime dalyvavusių mokinių. Kiti

tiriamieji (15 %) apie vaikų konfliktą papasakotų vienam iš suaugusiųjų ir tikėtusi pagalbos

aiškinantis santykius. Tikriausiai todėl, nes suaugęs asmuo yra autoritetingesnis ir stipresnis už

šalia esantį draugą. Vaikų manymu, jis visada pagelbės: patars, pabars, o gal ir sutaikys

skriaudiką su nuskriaustuoju.

Nemažai mokinių (21 %) atsakė, kad kreiptųsi pas mamą. Mama gi yra pats

artimiausias kiekvieno žmogaus asmuo, kuris visada paguos, patars ir padės išspręsti visas

problemas. Pas tėtį kreiptųsi tik vienas tiriamasis (tai sudaro 3 %).

Mažuma, bet visgi tokių porą berniukų atsirado, kurie autoritetu mokykloje laiko ne

savo mokytoją, o direktorių. Juk iš tikrųjų direktorius yra mokyklos viršūnė, galva. Todėl šie

respondentai eitų tiesiai pas direktorių ir viską jam papasakotų, kas nutiko.

Buvo mokinių (30 %), kurie iškilusią problemą spręstų patys savo jėgomis. Vienur

mokiniai imtųsi kažkokio veiksmo, pvz.: pasakytų, padėtų ar pan. Kiti kitaip reaguotų, pvz.:

pamokytų arba reaguotų nebyliai. Taigi mokinys mato problemą, būdamas tolerantiškas,

paaiškins, kad šitaip elgtis nevalia; kad reikia gerbti kiekvieną, ir stipresnį ir silpnesnį, didesnį

ir mažesnį. Taigi, norint įgyti darnaus vystymosi kompetenciją, mokiniai turi išsiugdyti vieną iš

nuostatų: būti tolerantiškiems bei pripažinti įvairovę kultūroje ir visuomenėje. Mokiniai, kurie

imasi veiksmų patys, įrodo, kad yra pakankamai išsiugdę šią nuostatą. Juk ir J. Morkūnienė

(2003) sako, kad vienas svarbiausių gyvenimo ramsčių yra mokėti gyventi kartu. DVŠ ir

sakoma, kad reikia ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, toleranciją, kito supratimą,

skatinti gero darymą kitiems, visuomenei ir t.t. Juk prašydamas skriaudėjo atsiprašyti, jis daro

gera tam berniukui, kuris yra nuskriaustas. Toks mokinių elgesys dar įrodo, kad jie yra įgiję ir

kitą darnaus vystymosi kompetenciją, nes jie yra pasitikintys savo jėgomis ir gerai valdo stresą

bei susitvarko su įtampa. Be to, jie sugeba adekvačiai komunikuoti su kitais, moka išreikšti

savo mintis ir požiūrius.

Vienas mokinys (3 %) ignoruotų problemą ir praeitų pro šalį. Buvo išsakyta mintis,

kad problemą išspręsti būtų galima pasitelkus jėgą („duoti atgal“). Žinoma, šis problemos

sprendimo būdas nėra pats geriausias. Jis gali dar labiau paskatinti nesantaiką, iššaukti

konfliktą ir pan., būtų priešprieša darniam vystymuisi. Norint įgyti darnaus vystymosi

48

kompetenciją, reikia mokėti komunikuoti su aplinkiniais bei prisiimti atsakomybę už socialinio

teisingumo įgyvendinimą - užtikrinant kiekvienam lygias galimybes.

Apibendrinant atsakymus į šį klausimą, galima pasakyti, kad mokiniai apibrėžtose

situacijose moka priimti sprendimus. Tai rodo respondentų besiformuojančią darnaus

vystymosi kompetenciją.

Antra užduotis taip pat yra susieta su kultūrine darna. Čia klausiama mokinio

nuomonės apie tai, kaip turėtų į jį kreiptis draugai, tėvai ir mokytojai. Vaikų atsakymai pateikti

3-oje lentelėje.

3 lentelė

Mokinių požiūris į artimų žmonių kreipimąsi į jį

Kategorija Subkategorija Teiginiai (teiginių skaičius)

Draugo kreipimasis

(N=31*)

Mandagus (55 %) Drauge, galiu pasiskolinti knygą? (4)

Gražiai paprašyti. (8)

Prašau, duok knygą. (4)

Turi paprašyti kultūringai. (1)

Neutralus (39 %) Noriu paimti tavo knygą. (1)

Galiu pasiskolinti knygą? (11)

Atmetimo reakcija

(7 %)

Neduočiau. (2)

Tėčio kreipimasis

(N=33)

Malonus ir

mandagus

(39 %)

Tėti, galiu pažiūrėti filmukus? Prašau. (11)

Ernestai, prašau įjunk. (1)

Leisčiau tėčiui pažiūrėti, o po to žiūrėčiau

savo. (1)

Griežtas (6 %)

Geriau pažaisk. (1)

Padaryk gerą darbą ir paruošk pamokas. (1)

Neutralus tonas

(36 %)

Žiūrėsime tą, ką mama norės. (1)

Turi tik pasakyti. (1)

Tėti, galiu pažiūrėti filmukus? (6)

Aš noriu pažiūrėti naujienas. (1)

Tėti, eime į lauką. (1)

Palauk, po to. (4)

Susitaikymas (3 %) Neleis žiūrėti.(1)

Sąlyga (9 %) Pasibaigs filmukas ir duosiu. (1)

Kai pažiūrėsiu naujienas, įjungsi. (2)

Mokytojo kreipimasis

(N=29*)

Griežtas tonas

(59 %)

Baik tas savo kalbas! (2)

Nauja šnekorė. (1)

Ką jūs ten šnekate? (1)

Šiandien pasilieki po pamokų! (1)

Ką tai reiškia? Tylos! (9)

Rėktų. (2)

49

Ernestai, nesišnekėk per pamoką! (1)

Mandagus ir

malonus tonas

(35 %)

Mokytojas gražiai paprašys nekalbėti.(3)

Prašau tylos, dabar pamoka. (6)

Evelina, gal turi pasakyti kažką klasei?! (1)

Neutralus tonas

(7 %)

Nekreiptų dėmesio. (1)

Tiliau, gal užteks kalbėti? (1)

Mamos kreipimasis

(N=33)

Malonus tonas

(30 %)

Mama kreipiasi maloniai, gražiai. (8)

Dominykute, ateik čia. (2)

Liepiamasis tonas

(12 %)

Alina, jau metas miegoti. (1)

Ernestai, išjunk kompiuterį! (1)

Bogdanai, atnešk kiaušinį. (1)

Nueik nusiplauk rankas! (1)

Prašymas padėti

(24 %)

Padėk padaryti tą ir tą... (4)

Sūneli, nueik į parduotuvę. (2)

Karolį, padėk močiutei. (1) Erikuti, išmaudyk

šunį. (1)

Kreipimasis vardu

(36 %)

Alfred, Adriana... (12)

29*,31* - iš 33 respondentų atsakė nurodytas skaičius mokinių.

Iš lentelės duomenų matyti, kaip skirtingai pasiskirstė vaikų nuomonės. Iš teiginių

galima suprasti, kad vaikai remiasi tuo, ką dažnai girdėję ir patyrę. Mokinių atsakymai rodo,

kad reikliausias ir griežčiausias žmogus yra mokytojas. Tai dar nereiškia, kad visi pasaulio

mokiniai mokytojus laiko griežčiausiais, nes mes tyrėme tik dvi Vilniaus rajono mokyklas.

Mokinių nuomonės skirsis, nes kiekvienoje mokykloje skirtingi mokiniai, skirtingi mokytojai

bei mokyklos administracija. Juodšilių vidurinės mokyklos mokiniai mokytoją laiko griežtesniu

žmogumi, negu Kyviškių pagrindinės mokyklos mokiniai. Kadangi pirmosios mokyklos 9

mokiniai (56,3 %) iš 16 respondentų, pedagogą laiko griežtų, o antroje mokykloje tik 6

mokiniai (42,9 %) atsakė, kad mokytojas dažniausiai kreipiasi griežtai.

Mandagiausias ir maloniausias žmogus, pasak trečiokų ir ketvirtokų, yra tėtis (39 %) ir

mama (30 %). Iš tikrųjų, mama yra artimiausias ir mylimiausias asmuo kiekvienam žmogui.

Tėtis, pasak mokinių, dažniausiai kreipiasi mandagiai, bet kartais būna gana reiklus.

Su draugais reikia bendrauti ir bendradarbiauti, todėl kiekvienas vaikas laikosi

taisyklės, kad su draugu reikia elgtis mandagiai arba bent jau neutraliai. Griežtų pasisakymų

nebuvo. Tik du mokiniai pasisakė, kad knyga nepasidalintų. Galbūt tai spontaniškas atsakymas,

nes tarkime šiuo metu jis yra susipykęs su draugais ir dėl to sulaukėme tokio atsakymo. O gal

toks vaikas tiesiog nemėgsta bendrauti, tačiau tai prieštarautų darnaus vystymosi idėjoms.

Trečias klausimas siejasi su socialine bei kultūrine darna. Socialinė darna – reiškia,

kad vystymasis turi padėti žmonėms labiau kontroliuoti savo gyvenimus ir visos socialinės

grupės turi turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus. Socialinė sfera mums primena apie

būtinybę sąžiningai ir lygiai dalintis Žemės ištekliais demokratišku būdu. Tai yra visuomenė,

kurioje mūsų pagrindiniai poreikiai yra patenkinti ir žmogaus teisės yra gerbiamos. Socialinis

aspektas yra ir gyvenimo gerovės skatinimas. Socialinėje darnoje labai svarbi teisinė sistema, o

50

mokykla juk ir yra mini teisinė sistema, kurioje galioja savos taisyklės ir pareigos. Taigi šiuo

klausimu norime išsiaiškinti, kokias klasėje budinčiojo mokinio pareigas vaikai laiko

svarbiausiomis (žr. 4 lentelė).

4 lentelė

Klasėje budinčio mokinio pareigos

Kategorija Subkategorija Teiginys (teiginių skaičius) (N=33)

Pareiga

Švara. Sveikata (88 %)

Valyti lentą. (26)

Atidaryti langus. (2)

Išmesti šiukšles. (1)

Tvarka (46 %) Tvarkyti klasę. (14)

Klausti, ar viską turi pamokai? (1)

Palanki aplinka (18 %)

Kad nebėgiotų ir nekalbėtų blogų

žodžių. (2)

Kad būtų tyla. (1)

Žiūrėti, kad niekas nesimuštų. (3)

Saugumas

(27 %)

Kad nebėgiotų... (7)

Žiūrėti, kad nieko nepavogtų. (1)

Būti klasėje ir nevaikščioti po

pertraukos. (1)

Pagalba (36 %)

Rašyti datą (1)

Dalinti, surinkinėti sąsiuvinius (10)

Tikrinti, ar klasiokų namų darbai

padaryti. (1)

Akivaizdu, kad mokiniai remiasi savo patirtimi. Jiems yra pažįstamas klasės

tvarkymas ar lentos valymas. Būtent šios pareigos pažymėtos daugiausia kartų, dėl to manoma,

kad tai yra svarbiausias dalykas tarp jų pareigų.

Nors ir negausiai, tačiau paminėtas klasės vėdinimas (6 %), kuris yra labai svarbus

žmogaus sveikatai. Gaivus, švarus ir šviežias oras padeda organizmui atsigauti, įgyti naujas

jėgas, nes tuo metu smegenys ir visas kūnas yra prisotinami deguonimi. Vaikai po vėdinimo

pradeda intensyviau dirbti. Taip pat vėdinimas padeda saugoti sveikatą. O vienas iš šešių ES

darnaus vystymosi prioritetų sako, kad reikia mažinti pavojų žmonių sveikatai. Taigi, vienas

punktas iš darnaus vystymosi prioritetų yra įvykdytas. Nemažai apklaustųjų atsakė, kad reikia

laikytis tvarkos (46 %), išnešti šiukšles (6 %), tvarkyti klasę (42 %). Švara - tai sveikos

gyvensenos iššūkis. Gyvenant su juo sveikata bus stipresnė, o tai irgi yra Lietuvos Darnaus

vystymosi prioritetas.

Iš 3 lentelės matyti, kad vaikai nori padėti mokytojui bei draugui. Taip atsakė net 36 %

respondentų. Pvz., padeda mokytojui dalinti sąsiuvinius. Reiškia, kad mokiniai veikia

atsakingai. Pagalba vienas kitam – dar vienas iš darnaus vystymosi gebėjimų, ugdantis DV

kompetenciją. Padedami vienas kitam, vaikai ugdosi asmenines savybes, įgalinančias siekti

geresnės gyvenimo kokybės. Ketvirtas klausimas susijęs su ekologine darna. Taikant darnaus vystymosi principus

praktikoje, reikia skatinti, puoselėti ir vystyti mūsų visuomenės santykį su aplinką, visuomenės

dalyvavimą ją tvarkant ir skatinant aplinkai nekenksmingą gyvenimo būdus. Taigi ir 4

51

klausimas susijęs su aplinkos ir oro tarša. Šioje užduotyje reikia pažymėti tuos teiginius, kurie

mokinio nuomone yra teisingi. Norint sužinoti, ar teisingai atlikta užduotis, mokiniams siūloma

atlikti matematinį skaičiavimą. Gautasis skaičius rodo, kuris atsakymas neteisingas. Teisingi

yra keturi teiginiai iš penkių. Paveiksluose pažymėjome kiek yra teisingų ir neteisingų

atsakymų. Palyginome atsakymų rezultatus tarp mokyklų, klasių ir lyčių (žr. 27, 28, 29 pav.).

27 pav. 4 užduoties rezultatų palyginimas tarp mokyklų

Iš gautų rezultatų matome, kad Juodšilių vidurinės mokyklos mokinių atsakymai

nežymiai aplenkia Kyviškių pagrindinės mokyklos mokinių rezultatus. Jie yra apytiksliai

panašūs ir geri. Taigi abiejų mokyklų mokiniai žino apie klimato atšilimo pasėkmes.

28 pav. 4 užduoties rezultatų palyginimas pagal klases

Trečiokų ir ketvirtokų 4 užduoties atsakymų rezultatai irgi labai panašūs, bet 3 klasės

atsakimai yra tikslesni, kas stebina ir džiugina.

52

29 pav. 4 užduoties rezultatų palyginimas pagal lytį

Iš paveikslų duomenų matyti, kad rezultatai yra labai panašūs. Didesnė dalis (70 %)

tyrime dalyvavusių mokinių pateikė teisingus atsakymus. Tai byloja apie oro taršos temos

žinojimą ir problemos supratimą. Minėta tema yra viena iš darnaus vystymosi prioritetų.

Penkta užduotis yra susijusi su ekologine darna – medžių nykymo priežastys. Mokinių

žinios apie šią temą pavaizduotos sekančiose paveiksluose (pav. 30, 31, 32).

30 pav. 5 užduoties rezultatų palyginimas tarp mokyklų

Akivaizdu, kad Juodšilių vidurinės mokyklos mokiniai į penktą klausimą atsakė

žymiai geriau negu Kyviškių pagrindinės mokyklos mokiniai. Todėl galima teigti, kad mokiniai

geriau žino ekologinės darnos principus ir sugeba teisingai spręsti su tuo susijusias problemas.

53

31 pav. 5 užduoties rezultatų palyginimas pagal klases

Atrodytų, kad 3 klasė turėtų žinoti mažiau, bet rezultatai tai paneigė. Penktame

klausime trečia klasė padarė mažiau klaidų už ketvirtąją. Tai galėjo lemti daugelis priežasčių.

Klasės išsilavinimo lygiai buna įvairūs. Daug kas priklauso nuo mokytojų. Šį kartą rezultatai

parodo, kad 3 klasė yra labiau pasiruošusi darniajai kompeteencijai įgyti.

32 pav. 5 užduoties rezultatų palyginimas pagal lytį

Kaip ir ketvirtame klausime, mergaitės aplenkė žiniomis ir sugebėjimais ir šį kartą. Jos

mažiau klydo ir daugiau kartų atsakė teisingai. Toks rezultatas byloja, kad mergaitės puikiai

įsisavino darnaus vystymosi nuostatas.

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tyrime dalyvavusių mokyklų

mokiniai yra įgyję jų amžių atitinkančią darnaus vystymosi kompetenciją.

54

Išvados

1. Mokslinės ir metodinės literatūros, švietimo dokumentų analizė Darnaus vystymosi

(DV) ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) klausimais leidžia teigti, kad:

DV – tai vystymasis, kuris tenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius, išsaugodamas

galimybes naudotis aplinkos gėrybėmis (gamtines, kultūrinės, socialines ir pan.)

būsimoms kartoms,

darnus vystymasis pagal savo prigimtį yra pasaulinio masto procesas, o darnaus

vystymosi koncepcija yra tapusi strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo

pagrindu tiek vietiniame, tiek regioniniame bei pasauliniame lygmenyse,

nuo mokyklos kaitos, čia įdiegtų vertybinių nuostatų, pozityvo linkme gali keistis

visuomenė ir jos gyvenimas. Tam būtina darnos su aplinka nuostatas ugdyti nuo

mažų dienų ir suprasti, kad su mokyklos baigimu darnaus vystymosi švietimas

nesibaigia. Jis tęsiasi visą gyvenimą;

2. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad:

Visuose alternatyviuose pasaulio pažinimo vadovėliuose daug dėmesio skiriama

darniajam vystymuisi. Autoriai skirtingai nagrinėja darnaus vystymosi reiškinius.

Vieni labiau linkę išryškinti ekologinės darnos aspektus, kiti – ekonominės;

Stebėtos pamokos parodė, kad darnaus vystymosi aspektų žinojimas padeda

mokytojams įgyvendinti Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) planus. Mokytojas

žinodamas DVŠ idėjas, randa galimybių pamokoje jas akcentuoti;

3-4 klasės mokinių apklausa parodė, kad abiejų mokyklų mokiniai yra

pakankamai supažindinti su darnaus vystimosi temomis. Dauguma mokinių

teisingai atsako į kausimus, susijusius su darniuoju vystymusi. Galima teigti, kad

tyrime dalyvavusių mokyklų mokiniai yra įgyję jų amžių atitinkančią darnaus

vystymosi kompetenciją, tačiau darnaus vystymosi švietimas yra nenuktrūkstamas

procesas. Ateityje šią kompetenciją mokiniams teks ugdytis toliau, gilinti ir plėsti

žinias bei supratimą, gebėjimus, vertybines nuostats.

55

Literatūra

1. Adomaitienė J., Zubrickienė I., Andrikienė R. M. Pedagogų požiūris į darnų vystymąsi:

aktualumas ir plėtros galimybės // Pedagogika. Mokslo darbai. – Vilnius: Vilniaus

Pedagoginis Universitetas, 2006, Nr.84. p. 70-80.

2. Alberti M., Susskind L. Managing urban sustainability: An introduction to the special

issue. Environnmental Impac Assessment Review. 1996, 16 (4-6), p. 213-221.

3. Baranauskaitė A. 3 Darnaus vystymosi švietimo prielaidos BPD 2.4 priemonės

projektuose (Nepublikuotas magistro darbas, Mykolo Romerio universitetas, 2007.

[žiūrėta 2013 05 02]. Prieiga per internetą: < http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2007~D_20080129_110257-78756/DS.005.0.01.ETD>

4. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas: integruojamosios ir prevencinės

programos, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 11 Priedas, 2011, p. 11-

15.

5. Bosch G., Wójcik W., Bergier T. Syllabus of the annual workshops on challenges of

sustainable development, [w:] EUROECO 2000: holistic concept of training for the

promotion of sustainable development focused on European Integration for better quality

of environment and human life. Wyd. JAK Andrzej Choczewski, Kraków, 2000.

6. Bourdeu L. Sustainable development and the future of construction: a comparison of

visions from various countries. Building research&Information, 1999, p. 355-367.

7. Brundtland G. H. Our Common Future. World Commission on Environment and

Development. Oxford: Oxford University Press. 1987.

8. Brunetti A. J., Petrell R. J., Sawada B. SEEDing sustainability: Team project-based

learning enhances awareness of sustainability at the University of British Columbia,

Canada, „International Journal of Sustainability in Higher Education” 2003, vol. 4, nr 3

9. Carson, R. Silent Spring. Boston, MA: Houghton Mifflin. 1962.

10. Čiegis R. Tolydi plėtra ir aplinka: ekonominis požiūris.- Vilnius: Aldorija, 2002.

11. Čiegis R., Gavenauskas A. Darnus vystymasis – poveikis gyvenimo kokybei.- Kaunas.

2004.

12. Čiegis R. Darnus ekonomikos vystymasis : mokomoji knyga. Šiaulių universitetas.

Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2008.

13. Darnaus vystymosi švietimo dešimtmetis 2005-2014 m. UNESCO ataskaita apie

Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi švietimo dešimtmečio (2005-2014) programos

įgyvendinimo pažangą, [žiūrėta 2013-01-13]. Prieiga per internetą:

<http://www.unesco.lt/svietimas/darnvyssviet>

14. Daugirdienė A., Stanišauskaitė A. Studentų mokslinių darbų rašymo bendrieji

nurodymai. Metodinė priemonė. Edukologija. 2005.

15. Gaidamavičius A. Nuo ekologinio švietimo iki Švietimo apie darnų vystymąsi.- Vilnius:

Žalioji Lietuva, 2005, Nr. 3, p. 229.

16. Galkutė L. Darnus vystymasis: Švietimo vaidmuo. Vilnius: REC biuras Lietuvoje, 2003.

17. Galkutė L., Navickas K., Vingelienė S. Visa ko pradžia yra maža: subalansuotos plėtros

idėjos mokykloje. –Vilnius: Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai biuras

Lietuvoje, 2003.

18. Harris M. Kultūrinė antropologija. Kaunas. 1998.

19. Holling C. S., Ludwig D., Jones D. and D.D. Qualitative analysis of insect outbreak

systems. Journal of Animal Ecology. 1978, Vol 47 (1). P. 315-332.

20. Yoon S., Lee D. K. The development of the evaliuation model of climate changes and air

pollution for sustainability of cities in Korea. Landscape and Urban Planing. 2003, p.

145-160.

56

21. Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis III klasei. Pirmoji knyga. –

Kaunas: Šviesa. 2006.

22. Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis III klasei. Antroji knyga. –

Kaunas: Šviesa. 2006.

23. Jonynienė V. Vienas pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis IV klasei. Pirmoji knyga. –

Kaunas: Šviesa, 2007.

24. Jonynienė V. Vienas pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis IV klasei. Antroji knyga. –

Kaunas: Šviesa, 2007.

25. Jucevičienė P. Pedagogų rengimas Lietuvos aukštosiose mokyklose darnaus vystymosi

švietimo kontekste, Kaunas, 2006.

26. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija.

2005. ŠAC, Vilnius. [žiūrėta 2012-08-16]. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/veikla/docs/dv_svietimas/Jungtines_tautos.pdf

27. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vadovėlis, 2- asis pataisytas ir

papildytas leidimas. Kaunas, 2002.

28. Krankalis R., Kučienė I. Darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimas Radviliškio

rajono švietimo institucijose // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010,

kovo 19, p. 245-251.

29. Leal Filho, W. Dealing with misconceptions on the concept of sustainability. 2000.

30. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos

patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160. Vilnius. 31. Lukšienė M. Jungtys. - Vilnius: Alma littera, 2000. 32. Macer D. R. J. Bioethics for Informed Citizens across Cultures. Christchurch, New

Zealand: Eubios Ethics Institute. 2004.

33. Mačiūlaitienė M. Ekologija. Mokomoji medžiaga. 2001. [žiūrėta 2013-05-12]. Prieiga

per internetą:

http://83.171.0.165/moodle/file.php/238/ekologija/Ekologija_M._Maciulaitiene_.pdf

34. Makarskaitė-Petkevičienė R., Varnagirienė V. Raktas, atrakinantis visas Pasaulio

pažinimo karalystės duris. Vadovėlis III klasei. Pirmoji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007.

35. Makarskaitė-Petkevičienė R., Varnagirienė V. Raktas, atrakinantis visas Pasaulio

pažinimo karalystės duris. Vadovėlis III klasei. Antroji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007.

36. Makarskaitė-Petkevičienė R., Varnagirienė V. Raktas, atrakinantis visas Pasaulio

pažinimo karalystės duris. Vadovėlis IV klasei. Pirmoji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2008.

37. Makarskaitė-Petkevičienė R., Varnagirienė V. Raktas, atrakinantis visas Pasaulio

pažinimo karalystės duris. Vadovėlis IV klasei. Antroji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2008.

38. Mendel M., Puchowska M., Zielka S., Sagan I., Dymnicka M. ir kt. Švietimas kaitai:

Darnaus vystymosi mokymo ir mokymosi vadovas. [žiūrėta 2012-09-03]. Prieiga per

internetą:http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=2

&ved=0CC8QFjAB&url=http%3A%2F%2Fwww.balticuniv.uu.se%2Findex.php%2Fco

mponent%2Fdocman%2Fdoc_download%2F201-education-for-change-handbook-

lithuanian

&ei=4lCSUaDkLoXP4QSfyYCQBQ&usg=AFQjCNEWuXPjLfAChOLv5NytIJ0zNT7F

iQ&sig2=U-T6xHqo5mfEZ3wcjiVlAQ&bvm=bv.46471029,d.bGE

39. Minkuvienė E., Kakanauzienė L., Didžgalvienė A. Gilė. Pasaulio pažinimo vadovėlis III

klasei. Pirmoji knyga. Žmogus ir gamta. - Vilnius: Alma littera, 2009.

40. Minkuvienė E., Kakanauzienė L., Didžgalvienė A. Gilė. Pasaulio pažinimo vadovėlis III

klasei. Antroji knyga. Žmogus ir gamta. - Vilnius: Alma littera, 2009.

41. Minkuvienė E., Kakanauzienė L., Didžgalvienė A. Gilė. Pasaulio pažinimo vadovėlis IV

klasei. Pirmoji knyga. Mes - žmonės. - Vilnius: Alma littera, 2011.

57

42. Minkuvienė E., Kakanauzienė L., Didžgalvienė A. Gilė. Pasaulio pažinimo vadovėlis IV

klasei. Antroji knyga. Žemė ir Visata. - Vilnius: Alma littera, 2011.

43. Morkūnienė J. Žinių visuomenė šiuolaikinėje socialinio pažinimo sampratoje.

Globalizacija. – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. 2003.

44. Munro D. A., Holdgate M. W. Caring for the earth: a strategy for sustainable living.

1991.

45. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2003 ir 2009.

46. Ojala M. Hope and worry: Exploring young people´s values, emotions, and behaivior

regarding global environmental problems. Örebro Studies in Psychology. 2007.

47. Our Common Future. Report of the World Commision on Environment and

Development. – Oxford: Oxford University Press. 1987.

48. Paulikas V., Lazdinis I. Darni plėtra – darni visuomenė. Darnaus vystymosi strategija ir

praktika. Mokslo darbai (tęstinis leidinys), 2006, p. 36-43.

49. Paulionytė J. Studijų darbų metodinės rekomendacijos. Vilnius, Vilniaus Pedagoginis

Universitetas, 2005.

50. Perdan S., Azapagic A., Clift R., Teaching sustainable development to engineering

students, „International Journal of Sustainability in Higher Education”. Nr. 3, 2000.

51. Rydén L., Migula P., Andersson M. Environmental Science. Understanding, protecting

and managing the environment in the Baltic Sea Region. BUP: Baltic University Press.

See especially chapter 25 on Sustainable Development. 2003.

52. Scholz R. W., Lang D. J., Wiek A., Walter A. I., Stauffacher M., Transdisciplinary case

studies as a means of sustainability learning: Historical framework and theory,

International Journal of Sustainability in Higher Education. Nr. 3. 2006.

53. Sederevičiūtė Ž., Juškelienė V., Motiejūnaitė O., Vitėnienė I., Gerulaitis V. Vartojimo

kultūros ugdymas. Knyga mokytojui. Kronta. 2007.

54. Subalansuotos plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita. Nuo Rio de Žaneiro link

Johanesburgo. Nuo pereinamojo laikotarpio link subalansuotosios plėtros. Vilnius, 2002.

[žiūrėta 2012-12-03]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/LSP/files/SUB-PLET-

NAC-AT.pdf

55. Solow R. M. An Almost Practical Step towards Sustainability// Resour. Policy. Nr.19.

1993.

56. Steinemann A., Implementing sustainable development through problem-based learning:

pedagogy and practice, „Journal of Professional Issues in Engineering Education and

Practice”. Nr. 4. 2003.

57. Štreimikienė D., Vasiljevienė N. Etiniai darnaus vystymosi aspektai ir jų ryšys su

socialinėmis ir aplinkosauginėmis darnaus vystymosi dimensijomis // Organizacijų

vadyba: sisteminiai tyrimai, 32, 2004, p. 189-206.

58. UNESCO. Education for Sustainable Development. Paris: UNESCO ED/ PEQ/ ESD or

www.unesco.org/education/desd. 2003.

59. United Nations (UN). Press Summary of Agenda 21 - Final Text, UN Conference on

Environment and Development, Rio de Janeiro, Brazil, 3-14 June or UN Agenda 21

Chapter 36: Promoting education, public awareness and training. 1992.

60. Бобылев С. Н., Гирусов Э. В., Перелет Р. А. Экономика устойчивого развития.

Учебное пособие. Изд-во Ступени, Москва, 2004, c. 303.

61. Гвишиани Д. М. Мосты в будущее. Институт системного анализа, УРСС, Москва,

2004.

62. Евтеева С. А., . Перелета Р. А. «Наше общее будущее»: Доклад Международной

комиссии по окружающей среде и развитию (МКОСР)": Пер. с англ./Под ред. и с

послесл. /—М.:Прогресс, 1989.

58

63. Миркин Б. М., Наумова Л. Г. Устойчивое развитие. Учебное пособие. Уфа: РИЦ

Баш ГУ, 2009, c. 148.

64. Основы устойчивого развития: Учеб. пособие / Под общ. ред. д.е.н., проф. Л. Г.

Мельника. — Сумы: ИТД «Университетская книга», 2005, c. 654.

65. Перелет Р. А. Выявление показателей устойчивого развития // Проблемы

окружающей среды и природных ресурсов. ВИНИТИ. № 6. 1995.

66. Перелет Р. Экологическая дипломатия. Международная жизнь, 10, 1988.

http://www.xserver.ru/user/ekobp/

67. Розенберг Г. С. Волжский бассейн на пути к устойчивому развитию. Тольятти.

2009. с. 477.

68. Урсул А. Д. Устойчивое экологобезопасное развитие: Курс лекций/ Под ред.— М.:

Издательство РАГС. 2011.

59

Priedai

1 Priedas

1 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“ (1dalis)

Tema Turinys Principas Siūloma

veikla

Kaip atsirado

knygos?

Pirmosios

knygos istorija Socialinė darna:

Švietimas

Bandymo „Slaptaraštis“ atlikimas.

Skirtingomis kalbomis užrašytų tekstų

tyrimas. Informacijos apie tai, kaip

buvo spausdinamos knygos, paieška.

Ar visų augalų

stiebai

sumedėję?

Augalų įvairovė Ekologinė

darna: Kraštovaizdžio ir

biologinė įvairovė

Augalų atsinešimas, jų skirstymas.

Tyrimas: medžio amžiaus

apskaičiavimas. Paukščių darymas iš

žolių ir siūlų.

Kas rieda

bėgių keliu?

Traukiniai ir

geležinkelio

stotis

Socialinė darna: Infrastruktūra

Lietuvos geležinkelių žemėlapio

tyrimas. Žaidimas su dominno

„Transporto priemonės“.

Kur gali augti

augalai?

Kur kokie

augalai auga, jų

prisitaikymai

Ekologinė

darna: Biologinė

įvairovė

Bandymas „Zigzaginis augimas“.

Kambarinių gėlių tyrinėjimas.

Žaidimas „Augalų žinovas“.

Rudeninių lapų marginimas

vaškinėmis kreidelėmis.

Kodėl gyvūnai

taip plačiai

paplitę?

Gyvūnų

paplitimas Ekologinė

darna: Gyvūnų įvairovė

Žvėrelių kaukių darymas iš kartono.

Žaidimas „Žvėrelių krepšynis“.

Naujos informacijos paieška apie

šikšnosparnius, pasakojimas klasės

draugams.

Kam

reikalinga

oda?

Odos funkcijos

ir jos priežiūra Socialinė darna:

Sveikata,

medicina

Odos tyrinėjimas per didinamąjį

stiklą. Bandymo „Piršto atspaudai“

atlikimas kartu su draugu.

Informacijos apie odos priežiūrą

paieška. Pasakojimas klasės

draugams. Piešimas pirštais ir

krumpliais.

Kodėl

miegame?

Miego reikšmė Socialinė darna: Sveikata

Miego trukmės diagramos sudarymas.

Sapno piešimas. Miego higienos

taisyklių kurimas.

Kodėl kai

kurie gyvūnai

pramiega

žiemą?

Gyvūnai kurie

miega žiemą,

miego priežastis

Ekologinė

darna: Gyvūnų įvairovė

Žiemamiegių gyvūnų skirstymas į dvi

grupes. Žaidimas „Keičiu vietą“.

Naujos informacijos paieška apie kurį

nors žiemamiegį gyvūną ir

pristatymas draugams.

Kas yra

grybai?

Grybų sąvokos

aiškinimas ir jų

sudeties bei

įvairovės

aiškinimas

Ekologinė

darna: Grybų įvairovė

Bandymas „Grybo paveikslas“.

Grybo tyrimas per didinamąjį stiklą.

Naujos medžiagos apie valgomuosius

grybus paieška. Knygutės

„Valgomieji grybai“ darymas.

60

Kodėl mūsų

kūnas išlaiko

formą?

Kūno atrama Socialinė darna: Sveikata

Bandymas „Kūno atrama“. Kaulų

masės apskaičiavimas. Taurės

lankstymas iš popieriaus.

Kas yra oras? Oras Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Įsitikinimas, kad oras sveria, atliekant

bandymą su balionais. Matavimas

chronometru, kiek laiko mokinys ir jo

draugas gali išbūti nekvėpavę. Karšto

oro baliono darymas .

Kaip atsiranda

garsas?

Garsai, klausa Socialinė darna: Sveikata

Bandymas „Garso stiprumas“.

Bandymai bendradarbiaujant.

Melodijos sukurimas skambinant

įvairiais stikliniais indais.

Kodėl galime

judėti?

Raumenų

svarba, jų

mankštinimas

Socialinė darna: Sveikata,

Medicina

Bandymas „Kas valdo ranką“. Darbas

su pratybų sąsiuvinių. Mankštos

pratimų kurimas. Pasakojimo „Judėti

sveika“ kūrimas piešiant kartu su

draugais, bendradarbiaujant.

Kas kuo

minta?

Energija.

Mitybos

grandis.

Socialinė darna: Sveikata,

Ekologinė

darna:

Gyvūnų įvairovė

Mytybos grandinės sudarymas.

Pratybų sąsiuvinyje - skirymas

augalėdžių gyvūnų nuo mėsėdžių.

Žaidimas „Mitybos ryšiai“.

Kaip keliauja

vanduo?

Vandens

apytakos ratas Ekologinė

darna:

Gamtiniai

ištekliai

Bandymas „ Vanduo ore“ ir „Vanduo

iš oro“. Piešimas ant šlapio popieriaus

lapo.

Kada būna

ilgiausia

naktis?

Žiemos

mėnesiai.

Augalai ir

gyvūnai žiemą

Ekologinė

darna: Aplinkosauga,

pagalba

gyvūnams žiemą

Skaičiavimas, kada bus ilgiausia metų

naktis. Bandymas „Perpjautas ledas“.

Advento kalendoriaus darymas.

Ką reškia būti

laimingam?

Laimės reikšmė Socialinė darna: Sveikata ir

saugumas

Darbas su pratybų sąsiuviniu.

Bendravimas su draugais, jų

nuomone, kada jie buna laimingi?

Laimės piešimas.

Kieno oda

drėgna ir

gleivėta?

Varliagyviai Ekologinė

darna: Gyvunų įvairovė

Mokinio ir varlės šokimo rezultatų

palyginimai. Darbas pratybų

sąsiuvinyje. Naujos informacijos apie

varles, kurios gyvena Lietuvoje,

paieška.

Kokios

Lietuvos

etnografinės

dalys?

Etnografiniai

rajonai Kultūrinė darna:

Tautiškumas,

kultūrinė įvairovė

Lietuvos žemėlapio tyrimas. Plakato

kurimas apie kurį nors etnogrfinį

regioną. Naujos medžiagos paieška

apie kurį nors regioną plačiau,

pristatymas draugams.

Ar žinai

senąsias

Lietuvių

šventes?

Religinės

šventės Kultūrinė darna:

Religija

Bendradarbiavimas ir žaidimas

„Ridikėlio“ žaidimą. Mėgstamiausios

šventės piešimas.

Kodėl reikia Mankštos ir Socialinė darna: Klasiokų, lankančių būrelius, sarašo

61

mankštintis ir

grūdintis?

grūdinimosi

reikšmė

Sveikata sudarymas. Varžymasis su draugu,

kas daugiau pritups. Pratimai

skirtingoms kūno dalims.

Kieno dantys

kaip kaltas?

Graužikai, jų

reikšmė Socialinė darna: Sveikata, gyvūnų

rūšys

Darbas pratybų sąsiuvinyje. Žaidimas

„Pelės ir pelėnai“. Naujos medžiagos

apie graužiką paieška ir pristatymas.

Kodėl

kalbame apie

teises ir

pareigas?

Teisės ir

pareigos Kultūrinė darna:

Teisė ir pareiga

Knygelės „Mokinio teisės ir pareigos“

darymas. Žmogaus teisių ir pareigų

sarašo sudarymas. Teisių ir pareigų

domino žaidimas.

2 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“ (2dalis)

Tema Turinys Principas Siūloma

veikla

Ką žmogus

išrado

pirmiausia?

Pirmieji

išradimai Socialinė darna:

Žmogiškieji

ištekliai

Paveikslo nagrinėjimas. Atsakimas į

klausimus. Klasės tyrinėjimas, kokių

įrankių joje yra. Informacijos ieškojimas,

apie kurį nors daiktą, kuris pavaizduotas

paveiksle. Žaidimas: daiktų domino.

Kaip

išradimai

keičia

pasaulį?

Išradimų

pasekmės Ekonominė

darna:

Gyvenimo kokybė

Nuotraukų nagrinėjimas ir jų aptarimas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Pasvarstymai: ką žmogus

galėtų išrasti. Bandymas: „didinamasis

vandens stiklas“.

Ar galiu

rinktis ir

augti

sveikai?

Žmogaus

pasirinkimai Socialinė darna:

Sveikata

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Pasisakymas apie rūkalus ir

svaigalus. Bandymas: kaip atrodo

rūkaliaus plaučiai. Plakato piešimas,

vaizduojantį svaigalų arba rūkalų poveikį

žmogaus sveikatai.

Ką tikėjo

senovės

Lietuviai?

Pagonybė,

Krikščionybė Kultūrinė darna:

Religija

Paveikslų nagrinėjimas. Bažnyčių

nuotraukų tyrinėjima. Naujos informacijos

paieška apie senovės Dievus.

Ko galima

rasti

Lietuvos

Žemės

gelmėse?

Lietuvos

naudingosios

iškasenos

Ekologinė darna: Gamtiniai ištekliai

Atsakinėjimas, į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Darbas su žemėlapiu. Naujos

informacijos paieška apie naudingasias

iškasenas. Žaidimas: naudingųjų iškasenų

domino.

Pristatau

projektą...

Projektas Ekologinė darna: Bioįvairovė,

Ekosistemos,

Pagrindinės rūšys

Informacijos paieška išsirinkta tema.

Surinktos medžiagos pristatymas.

Darbas su žemėlapiu, Dzūkijos paieška.

Kada

atbunda

gamta?

Pavasaris Ekologinė darna:

Bioįvairovė

Kultūrinė darna:

Kultūra

Atsakinėjimas į klausimus, kurie pateikti

vadovėlyje. Pavasario švenčių įvardijimas

ir pokalbis šia tema.

Bandymas: nuo kokių paviršių greičiau

tirpsta sniegas? Žaidimas: „Paukščiai

parskrido“. Velykinių karpinių karpimas ir

klasės papuošimas.

62

Kaip

atsirado

paštas?

Žinių

perdavimas

iki pašto

atsiradimo

Kultūrinė darna:

Informacija

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Darbas pratybų sąsiuviniuose.

Žaidimas „Siunčiu žinią“. Pašto ženklų

serijos sukurimas ir jos pristatymas

draugams.

Ar mokame

bendrauti?

Bendravimo

etiketas Kultūrinė darna:

Etika ir elgesys

Paveikslų aptarimas. Atsakinėjimas į

vadovėlyje esančius klausimus.Bandymas:

klasės barnių stebėjimas ir žymėjimas.

Barnio suvaidinimas. Sprendimų radimas.

Kodėl

Lietuva

vadinama

piliakalnių

šalimi?

Lietuvos

piliakalnių

paskirtis

Ekologinė darna:

Arealai

Iliustracijų aptarimas. Atsakinėjimas į

klausimus. Piliakalnių paskirties

aptarimas. Pilies statymas iš medinių ar

plastikinių kubelių. Naujos informacijos

paieška apie Gedimino, Kauno ir Trakų

pilis.

Kodėl

Žemė

vadinama

žydrąja

planeta?

Žemė Ekologinė darna: Arealai, Gamtiniai

ištekliai

Atsakinėjimas į klausimus, kurie pateikti

vadovėlyje. Bandymas:“Dirvožemio

spalvos“. Plakato sukurimas „Žemė –

mano planeta“.

Kokie

amatai ir

verslai

seniausi?

Senovės

amatai ir

verslai

Ekonominė

darna: Prekės ir Paslaugos

Paveikslų aptarimas. Atsakinėjimas į

vadovėlio klausimus. Amatų suskirstymas

į keturias grupes. Darbas su pratybų

sąsiuviniu. Žaidimas: metalo ir medžio

meistrų dirbinių loto. Nulipdymas ar

nupiešimas vieno iš amatų.

Kada

svarbiausia

– žaisti?

Žaidimai Kultūrinė darna: Pramogos, Laisvė

Atsakinėjimas į klausimus. Sarašo

sudarymas: mėgstamiausios klasiokų

pasakos. Žaidimas: „Vaikystės kraitelė“.

Mėgstamiausio žaislo nupiešimas.

Kodėl

žaidžiame

nuo senų

senovės?

Žaidimų

svarba Kultūrinė darna:

Pramogos, Norai,

Laisvė, Šeimos

vertybės

Savo nuomonės išsakymas, apie

mėgstamiausius žaidimus. Sužinojimas

apie tėvų vaikystės žaidimus, pasidalijimas

su draugais, ką sužinojo. Žaidimas su

savadarbiais kėgliais ir šaškėmis.

Kokios

mokyklos

buvo

seniau?

Pirmosios

mokyklos

Lietuvoje

Socialinė darna:

Švietimas

Atsakinėjimas į vodovėlyje pateiktus

klausimus. . Ekskursijos po mokyklą

surengimas. Mokyklos istorijos pažinimas.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pirmosios

mokyklos piešimas.

Ar galima

nupiešti

Žemę?

Gaublys ir

žemėlapis Ekologinė darna:

Arealai

Gaublio ir žemėlapio tyrinėjimas.

Atsakinėjimas į klausimus.

Žemės paviršiaus vaizdo sudėliojimas iš

kortelių.

Kas pakloja

gėlių

kilimą?

Vasara Ekologinė darna:

Bioįvairovė

Paveikslėlių nagrinėjimas. Vasaros

švenčių pažinimas iš kalendoriaus. Išvyka

į pievą. Kiaulpienių žiedų vainiko

pinymas. Žaidimas: gėlių domino.

Pristatau

projektą...

Žemėlapis Ekologinė darna:

Arealai,

Paveikslėlio nagrinėjimas. Darbas su

žemėlapiu. Projekto rengimas, pagal

63

Pagrindinės rūšys paskirtą temą, kurios nurodytos

vadovėlyje. Projekto pristatymas.

3 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“-

Mes žmonės (1 dalis).

Tema Turinys Principas Siūloma veikla

Kas ta

savivalda?

Klasės tvarka Kultūrinė

darna: Etika ir elgesys

Žaidimas „Antrininkas“, veiklos

plano kūrimas, darbas pratybų

sąsiuvinyje.

Kodėl malonu,

kai mus giria?

Pagyrimai Kultūrinė

darna: Elgesys

Atsakinėjimas į klausimus, susijusius

su pagyrimais, darbas pratybų

sąsiuvinyje, žaidimas „Pelė ir katė“.

Ką reiškia būti

piliečiu?

Pilietybė Kultūrinė

darna: Teisė ir

pareigos

Žaidimas balsavimu. Plakatų piešimas

„Aš – Lietuvos pilietis“. Klausimai,

susiję su pilietybe.

Kaip valdoma

Lietuvos

Valstybė?

Lietuvos valstybė,

institucijos ir

valdymo sistema

Socialinė

darna: Institucijos,

teisinė sistema

Lietuvos Respublikos Prezidento

vėliavos tyrinėjimas, informacijos

apie pirmąji Lietuvos prezidentą

paieška.

Kaip

bendradarbiauja

pasaulio šalys?

Įvairių šalių

bendradarbiavi-

mas, kultūros

organizacijos

Kultūrinė

darna: Bendradarbia-

vimas, teisė,

laisvė

Nagrinėjimas su mokytoju, kokios yra

Lietuvos paveldo vertybės, įrašytos į

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

„įkurtų“ organizacijų pristatymas.

Kas ropoja

aštuoniomis

kojomis?

Voragyviai, jų

reikšmė Ekologinė

darna: Gyvūnų

įvairovė

Voratinklio tyrinėjimas. Darbas

pratybų sąsiuvinyje. Voratinklio

darymas. Informacijos apie kurį nors

voragyvį paieška ir pasakojimas

klasės draugams, ką sužinojo.

Ar daug

pasaulyje

religijų?

Religijos ir jų

požiūriai Kultūrinė

darna: Religija

Darbas pratybų sąsiuvinyje.

Lankstinuko „ Religijos Lietuvoje“

kūrimas. Informacijos apie popiežių

paieška, bendradarbiavimas.

Kaip atsirado

miestai?

Miestų atsiradimo

priežastys Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė

darna: Infrastruktūra

Bandymas „Dangoraižis“. Miesto

piešimas.

Kokių būna

kelių ir tiltų?

Keliai ir tiltai Socialinė

darna: Infrastruktūra

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Bandymas „Tiltas“, tiltų tyrinėjimas.

Informacijos apie Lietuvos tiltus

paieška, dalijamasis informacija.

64

Kokie iškiliausi

pasaulio

žmonės?

Talentingi

pasaulio žmonės Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai

Mąstymo išsiaiškinimas pagal pratybų

sąsiuvinio užduotis. Naujos

medžiagos apie garsius žmones

paieška. Žaidimas ,,Į vaizduotės

kelionę“.

Kas mena mūsų

krašto praeitį?

Krašto praeitis Socialinė

darna: Infrastruktūra

Ekskursija po praeitį menančias

vietas. Darbas pratybų sąsiuvinyje.

Kas teršia orą? Oro tarša Ekologinė

darna: Užterštumas

Medžių stebėjimas, ar juose yra

kerpių. Bandymai „Nešvarus oras“ ir

„Smogas butelyje“. Plakato piešimas:

,,Kaip mažinti oro taršą“.

Kaip žmogus

keičia aplinką?

Žmonių aplinkos

keitimas Ekologinė

darna: Užterštumas.

Nykstančios

rūšys

Baldų tyrinėjimas namuose, ar jie

pagaminti iš medienos, kuriai rūšiai

negresia išnykimas. Aplinkos

apsaugos taisyklių kūrimas.

Kaip mūsų

senoliai puošė

namus?

Rankų dirbiniai Kultūrinė

darna: Kultūra

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Sauso šiaudo tyrinėjimas. Vilnonio,

lininio ir medvilninio siūlo

palyginimas. Žvaigždės darymas iš

išlygintų šiaudų.

Kodėl

valgome?

Energija, maisto

įsisavinimas Socialinė

darna: Sveikata

Savo šeimos maisto produktų

pakuočių tyrinėjimas? Tinkamos

mitybos taisyklių kūrimas.

Informacijos apie vitaminus paieška ir

dalijimasis tuo, ką sužinojo.

Kodėl

kvėpuojame?

Deguonis -

svarbus gyvybei Socialinė

darna: Sveikata

Savo kvėpavimo tyrinėjimas.

4 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Gilė“- Žemė ir

Visata (2 dalis).

Tema Turinys Principas Siūloma veikla

Kaip buvo

siekiama atkurti

Lietuvos

valstybę?

Lietuvos

valstybės

atkūrimas, Tų

metų laikraščiai.

Kultūrinė

darna: Laisvė

Pavaizduotų laikraščių tyrinėjimas.

Savo laikraščio išleidimas.

Kada Lietuva

vėl prarado

laisvę?

Lietuvos

nelaisvė, karas Kultūrinė

darna: Laisvė;

Socialinė

darna: Karinė

industrija

Partizanų apygardų ieškojimas

žemėlapiuose. Pasišnekėjimas su

tėvais apie lietuvių trėmimus ir

dalijimasis sužinota informacija su

klasės draugais.

Kokius žinau

garsius

Lietuvos

Garsūs Lietuvos

žmonės Socialinė

darna: Žmogiškieji

M.K. Čiurlionio paveikslų

reprodukcijų tyrinėjimas. Žaidimas

„mano krašto įžymybės“.

65

žmones? ištekliai

Ką nuveikė

Sąjūdis?

Lietuvos

draugijos ir

Sąjūdžiai

Socialinė

darna: Politika/

demokratija.

Laisvė

Darbas su pratybų sąsiuviniu,

informacijos ieškojimas apie Vilniaus

televizijos bokštą. Pasakojimas, ką

sužinojo, draugams.

Kada Lietuva

tapo Europos

Sąjungos nare?

Europos Sąjunga Kultūrinė

darna: Laisvės/ teisės

Europos Sąjungos valstybės narių

ieškojimas žemėlapiuose. ES vėliavos

tyrinėjimas. Žaidimas ES valstybių

domino.

Kokie gyvūnai

vadinami

minkštakūniais?

Minkštakūniai Ekologinė

darna: Gyvūnų

įvairovė

Darbas su pratybų sąsiuviniu.

Kriauklių tyrinėjimas. Stuburinių ir

bestuburių gyvūnų domino žaidimas.

Kurie gyvūnai

gyvena

šeimomis?

Bendruomeniniai

ir pavieniai

gyvūnai

Ekologinė

darna: Gyvūnų

įvairovė

Pavienių gyvūnų sąrašo sudarymas.

Darbas su pratybų sąsiuviniu.

Bendradarbiavimas- plakato su

bendruomeniniu gyvūnu piešimas.

Kodėl reikia

tvarkytis?

Tvarkymosi

reikšmė Kultūrinė

darna: Etika ir elgesys

Kelių valymo priemonių pakuočių

tyrinėjimas. Klasės tvarkymo ir švaros

taisyklių sukūrimas. Plakato, kaip

žmonės puoselėja gyvenamąją

aplinką, kūrimas.

Kieno kūnas

šarvuotas?

Vėžiagyviai Ekologinė

darna: Gyvūnų rūšys

Nupiešto vėžio tyrinėjimas.

Krabo darymas iš popieriaus.

Informacijos ieškojimas apie vėžių

rūšis ir dalijimasis sužinotomis

žiniomis.

Kuriame

žemyne yra tik

viena valstybė?

Australija Ekologinė

darna: Australijos

biologinė

įvairovė,

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Australijos paieška žemėlapyje,

nagrinėjimas, kas ją supa aplink.

Informacijos ieškojimas apie

Australijos aborigenus ir rojaus

paukščius. Dalijimasis surasta

informacija su draugais.

Kur žmonės

pirmiausia

pasitinka naują

dieną?

Azija Ekologinė

darna: Biologinė

įvairovė,

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Azijos rodymas pasaulio žemėlapyje,

aptarimas, kas ją supa. Arbatžolių

tyrinėjimas. Arbatos plykimas, skonių

bei kvapų įvertinimas.

Šalia kurio

žemyno yra

didžiausia

pasaulio sala?

Šiaurės Amerika Ekologinė

darna: Arealai,

Pagrindinės

rūšys

Šiaurės Amerikos žemėlapyje

tyrinėjimas.

Kaubojaus darymas iš popieriaus.

66

Kur gyvena

anakondos?

Pietų Amerika Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovės

Darbas su žemėlapiu. Kavos pupelių

tyrinėjimas. Informacijos ieškojimas

apie Pietų Amerikos indėnus - inkus ir

jų miestą - Maču Pikču.

Kurioje

pasaulio dalyje

yra Lietuva?

Europa Ekologinė

darna: Arealai,

Pagrindinės

rūšys

Darbas su žemėlapiu. Plakato kurimas

apie kurią nors Europos valstybę.

Kur gyvena

pingvinai?

Antarktida Ekologinė

darna: Arealai,

pagrindinės

rūšys

Darbas su žemėlapiu. Užduočių

darymas iš pratybų sąsiuvinių.

Bendradarbiavimas – pingvinų

darymas. Informacijos ieškojimas apie

Antarktidai būdingus gyvūnus.

Kuriame

žemyne yra

didžiausia

pasaulyje

dykuma?

Afrika Ekologinė

darna: Arealai,

pagrindinės

rūšys

Darbas su žemėlapiu. Informacijos

ieškojimas apie Raudonąją jūrą, naujai

įgytų žinių pristatymas draugams.

Kaip taupyti

energiją?

Taupus energijos

vartojimas Ekonominė

darna: Ekonomika,

Taupus

vartojimas;

Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Bandymas „Saulės kolektorius“.

Tyrinėjimas, kokie daiktai yra

kiekvieno namuose. Energijos

taupymo taisyklių sukūrimas. Saulės

varomo automobilio piešimas.

5 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Mūsų pasaulis“

(1 dalis).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Esa

me

dra

ug

e

Esame drauge Elgesio su

draugais taisyklės Kultūrinė darna:

Etika ir elgesys

Plakato „Būk kaip aš“

kūrimas pagal nuotraukas.

Bendras pokalbis apie

žmonių skirtumus.

Klasės

referendumas

Referendumas Kultūrinė darna: Norai/motyvacijos

Referendumo rengimas

kuriuo nors klasei svarbiu

klausimu.

Po pamokų Nuomonė Kultūrinė darna: Norai/motyvacijos,

Pramogos

Pamąstyti kartu, ką reiškia

turėti nuomonę. Klasės

vaikų nuomonių tyrimas ir

lentelės sudarymas.

Bendras

gyvenimas

Darna Kultūrinė darna: Darna,

Ekonominė

darna:

Nuomonių tyrimas „Ko

reikia, kad žmonės sutartų,

gyventų darniai?“

Bendro projekto parengimas

67

Gyvenimo kokybė,

Paslaugos

„Kas būtų, jeigu nebūtų...“

Bendri

rūpesčiai

Žaidimų aikštelės

projektas Ekonominė

darna: Gyvenimo kokybė

Žaidimų aikštelės projektų

konkursas.

Mūsų

savivaldybė

Savivaldybė Ekonominė

darna: Gyvenimo kokybė

Apmąstymai ir pasakojimai

apie savivaldybės darbus.

Gelbėkit -

skęstame

šiukšlėse!

Atliekos Ekonominė

darna: Gyvenimo kokybė

Socialinė darna: Sveikata

Ekologinė darna: Atliekos

Projektas „Norime gyventi

švariau“.

Bendri pasvarstymai apie

šiukšles, kaip mažinti jų

kiekį. Projekto „Atgiję

daiktai“ rengimas.

Gyvenimas

drauge: gyvūnų

bendruomenės

Gyvūnai, kurie

gyvena drauge Ekologinė darna:

Bioįvairovė

Gyvūnų bendruomenių

piešimas grupėse.

Iš paukščių

gyvenimo

Paukščiai Ekologinė darna: Bioįvairovė

Viščiuko išsiritimo istorijos

pasakojimas.

Skruzdėlių

miestas ir

Skruzdėlių

šeimoje

Skruzdelių

gyvenimas, jų

ypatybės

Ekologinė darna: Bioįvairovė

Projekto rengimas „Kas

būtų, jei būtume darbštūs

kaip skruzdelės?“

Darbas grupėmis: palyginti

žmonių ir skruzdėlių darbus.

Sau

gom

e sa

vo s

vei

kat

ą

Būkime

atsargūs.

Saugokimės

patys

Atidumas gatvėje,

užkrečiamos ligos,

rūpinimasis

dantukais bei

atsargus elgesys

prie vandens ir

jame.

Socialinė darna: Sveikata;

Kultūrinė darna: Atsakomybės

Plakato „Ligų sukelėjai

mums nebaisūs“ kūrimas

drauge.

Dantukų priešų surašymas

ant lentos ir jų paskirstymas

į dvi dalis.

Savo sveikata

rūpinkimės

patys

Taisyklinga

laikysena, akių

poilsis, geras

miegas ir

atsipalaidavimas

Kultūrinė darna: Atsakomybė;

Socialinė darna: Sveikata

Atsipalaidavimo būdų

pasiūlymai.

Grupelėmis parengti

sveikatai saugoti skirtus

projektus: „Noriu turėti

gražų ir grakštų kūną“;

„Kaip išsaugoti gerą

regėjimą?“; „Šaunu turėti

šviesią galvą“; „Kaip

nusiraminti, atsipalaiduoti?“;

„Kaip išmokti būti

linksmam?“. Projektų

pristatymas.

Mokomės

teikti pirmąją

pagalbą

Pirmosios

pagalbos taisyklės Socialinė darna:

Sveikata

Pagalbos telefonu

inscenizavimas klasėje.

Dalijimasis patirtimi: kam

teko teikti pirmąją pagalbą?

Kaip gydytis Vaistažolės Ekologinė darna: Informacijos ieškojimas

68

be vaistų Augalų įvairovė;

Socialinė darna: Sveikata

apie čiobrelius, ramunėles ir

šalavijus. Plakatų kūrimas

„Kaip gydytis be vaistų“.

Popierinio „Sveikatos

miško“ auginimas.

Mes

esa

me

vie

na

tauta

Kas mes,

baltai?

Mūsų protėviai Kultūrinė darna: Kultūra

Senovės baltų piešimas.

Mes kalbame

viena kalba...

bet skirtingai

Lietuvos

etnografinės dalys Kultūrinė darna:

Kultūra

Darbas su žemėlapiu.

Mūsų papročiai

ir tradicijos

Papročiai ir

tradicijos Kultūrinė darna:

Kultūra

Pasidomėjimas, kokie

papročiai vyrauja kiekvieno

šeimose? Atsakinėjimai į

klausimus. Bandymas

suvaidinti žiemos kvietimo

apeigas. Darbas grupėmis:

arimo, sėjos, rugiapjūtės,

ganymo papročių

vaizdavimas plakate.

Šventės Velykos,

Sekminės, Joninės,

Vėlinės, Kalėdos,

Užgavėnės.

Kultūrinė darna: Tradicijos,

Kultūra

Viktorinos surengimas: „Kas

geriausiai išmano mūsų

papročius?“

Mus

siej

a ben

dra

ist

ori

ja

Lietuviai

apsigyvena

prie Baltijos ir

Nemuno

Protėvių

apsigyvenimas

Lietuvoje

Kultūrinė darna: Kultūra;

Ekonominė

darna: Gyvenimo kokybė

Akmens amžiaus

vaidinimas.

Tarp Girių

plačiųjų...

Lietuva prieš 2000

metų Kultūrinė darna:

Kultūra;

Prekės ir

paslaugos

Inscenizavimas grupėmis:

kaip senovės lietuviai

prekiavo, rengėsi, puošėsi.

Kaip tvarkėsi

senovės

lietuviai?

Senovės lietuvių

gyvenimas, karai Kultūrinė darna: Šeimos vertybės;

Socialinė darna: Karas,

Infrastruktūra

Pasakojimas: ,,Ką

darytumei, jei tavo miestą

ruoštųsi pulti ateiviai?“

Sniego pilies statymas.

Žalgirio mūšis Žalgirio mūšis Socialinė darna: Karinė industrija

Žalgirio mūšio piešimas

Vytauto laikų

Lietuva

Vytauto laikų

statybos Ekonominė

darna: Gyvenimo kokybė,

Prekyba;

Socialinė darna: Infrastruktūra

Darbas su žemėlapiu,

Juodosios jūros ieškojimas.

Projektų rengimas: Lietuva

nuo jūros iki jūros;

Didžiosios Vytauto laikų

statybos. Vaidinimas apie

viduramžių pilies gyvenimą.

Apsilankymas Trakų,

Medininkų ar Vilniaus pilyje

69

ir tuo laiku statytoje

bažnyčioje.

Lietuva po

Vytauto

Statyba,

institucijos po

Vytauto

Socialinė darna: Institucijos,

Žmogiškieji

ištekliai

Mokyklos Mokyklų

atsiradimas Socialinė darna:

Institucijos,

Švietimas

Mokyklų vaizdavimas

pasiskirčius į grupes: šunų,

burtininkų ir grožio

mokyklos. Viktorinos, kur

reikia atsakinėti į klausimus,

rengimas. Projekto

kūrimas:,,Kokioje

mokykloje aš norėčiau

mokytis?“

Lietuva

atitenka Rusijai

Lietuva Rusijos

valdymo

laikotarpiu

Kultūrinė darna: Laisvė

Socialinė darna: Švietimas

Senojo laikraščio skaitymas

Pasipriešinimas Lietuva po 1830

metų Kultūrinė darna:

Laisvė

Socialinė darna: Švietimas

Naujos medžiagos

ieškojimas apie knygnešius,

slaptąsias mokyklas. Rastos

informacijos pristatymai.

Tautinis

atgimimas

Lietuvos

nepriklausomybės

atkūrimas

Socialinė darna: Laisvė ir švietimas

Kiekviena grupė ieško

informacijos apie to laiko

tautinio atgimimo šauklį,

pristato draugams. Projektai:

ūkio, kultūros ir švietimo

srityse.

Iš rankų į

rankas...

Antrasis pasaulinis

karas Socialinė darna: Karinė industrija

Grupiniai projektai apie

pokario partizanų kovą su

okupantais

Mes Europos

Sąjungoje!

Lietuvos įstojimas

į Europos sąjungą Kultūrinė darna:

Laisvė

Projektai: 1 grupė-

Nepriklausomybės gynimas

sausio13-ąją; 2 grupė- Mūsų

tautos didvyriai.

6 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Mūsų pasaulis“

(2 dalis).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Mūsų

pro

tėvių

gyven

imo

būda:

ver

slai

Kaip atsirado

ūkininkai?

Ūkinikų

atsiradimas Ekonominė

darna: Natūrinis

kapitalas,

Gyvenimo

kokybė

Kūrybinė užduotis: išėję į

lauką – sukonstruoti kauptuką.

70

Šerno

giminaitė

Kiaulė Ekologinė

darna: Biologinė

įvairovė

Klausimynas

Bulvės Bulvės Ekologinė

darna: Biologinė

įvairovė

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Bulvių patiekalų vardijimas.

Projektas „Bulvė“. Projekto

pristatymas.

Bitininkystė Bitininkystė Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Ekologinė

darna: Natūrinis

kapitalas

Bendravimas, dalijimasis jau

turima informacija apie medų.

Projektas „bitininkystė“.

Kaip gyvena

bitės?

Bičių

gyvenimo

būdas

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė

darna: Medicina

Dalijimasis jau turima

informacija.

Klausimai iš vadovėlio.

Mūsų

pro

tėvių

gyven

imo b

ūdas

: m

iške

ir p

rie

van

den

s

Medžioklės

verslas

Miško

gyventojai ir

medžioklė

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Kultūrinė

darna: Pramogos,

Pagrindinės

rūšys

Sąrašas, kuris padeda

prisiminti, kokie gyvūnai

gyvena miške.

Šuo medžiotojo

pagalbininkas

Medžioklinių

šunų veislės ir

jų paskirtys

Ekologinė

darna: Pagrindinės

rūšys

Klausimai. Šunų veislių

suskirstymas pagal grupes.

Projektas „Šuo – medžiotojo

pagalbininkas ir žmogaus

draugas“.

Šuo –

žmogaus

draugas

Šunų veislės,

jų paskirtys Ekologinė

darna: Pagrindinės

rūšys

Pokalbis ,,Ar norėtum įsigyti

šunį?“. Šuns elgesio

apibūdinimai. Projektų

rengimas: „Kaip šunį reikia

prižiūrėti, kad jis augtų sveikas

ir žvalus“.

Lietuvos

miškai

Lietuva -

miškų kraštas Ekologinė

darna: Ekosistemos,

Vardijimas, kokie medžiai

auga kiekvienoje miško rūšyje.

71

miškų rūšys

Miško gyvūnai.

Kas kur gyvena?

Miške

gyvenantys

gyvūnai

Ekonominė

darna: Ekosistemos

Ekologinė

darna: Arealai,

Pagrindinės

rūšys

Prisiminimai.

Klausimai.

Voveraitės Voveraitės -

gyvūnai ir

grybai

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Bandymas išgliaudyti riešutus,

išlukštenti kankorėžius.

Rezultatų aptarimas.

Kam reikia

miškų?

Miško

vertybės Ekologinė

darna: Ekosistema,

Gamtiniai

ištekliai

Projektas „Jeigu nebūtų

miško“? Plakatų, raginančių

saugoti ir globoti miškus,

piešimas. Miško švarinimo

veiklos organizavimas.

Vandenyje ir prie

vandens. Žvejyba

Žvejyba Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

Darbingumas,

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Pasakojimas apie jau patirtą

žvejybą savo gyvenime.

Iliustracijų žiūrėjimas.

Žuvys Žuvys Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Žuvų lyginimas pagal

paveikslėlius. Ešerio kūno

sandaros žiūrėjimas. Žuvų

žiaunų tyrinėjimas. Anties,

varlės ir žuvies vystymosi

vaizdavimas grupėse

Palyginimai.

Vandens

telkinio

gyvenimas

Vandens

telkinio

mitybos

grandinė

Ekologinė

darna: Ekosistema

Vandens telkinio mitybos

grandinės nagrinėjimas pagal

paveikslėlį.

Vandens apytakos

ratas

Vandens

apytakos ratas Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Iliustracijos, kur pavaizduotas

vandens apytakos ratas,

tyrinėjimas. Pamąstymas, kaip

žmogus dalyvauja vandens

apytakos rate. Lietaus vonios

darymas.

Lašas po lašo Vandens

taupymas Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

ekonomika

Pasidomėjimas, kiek

kiekvienas moka už vandenį

per mėnesį, kiek per metus?

Siūlymai, kaip galima taupyti

vandenį. Projektų kūrimas šia

tema.

Geriamasis Vanduo, kurį

geriame Ekologinė

darna:

Klausimai:

Kiek vandens per dieną reikia

72

vanduo Gamtiniai

ištekliai

žmogui? Gyvūnams?

Augalams?

Schemos, kur atsiranda

gruntinis vanduo, nagrinėjimas.

Šiuolaikinis

vandentiekis

Vandentiekiai,

vandens

valymo

įrenginiai

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė

darna: Sveikata

Draugiški pasvarstymai, susiję

su vandentiekiu. Plakato

kūrimas „Saugokime vandenį“.

Taisyklių sukūrimas, kurios

padės taupyti geriamąjį

vandenį.

Mūsų

am

atai

ir

tauto

dai

lė

Kalvystė Kalvis ir jo

darbas Ekonominė

darna: Darbingumas,

Gyvenimo

kokybė

Kalvio darbų ir jo įrankių

piešimas.

Puodininkystė Puodžiaus

darbai Ekonominė

darna: Darbingumas,

Gyvenimo

kokybė

Darbas su pratybų sąsiuviniu.

Molis - Visų

brolis

Molis Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Projektas „Puodininkystė“.

Klausimynas.

Medžio darbai Medžio darbai Ekonominė

darna: Darbingumas,

Gyvenimo

kokybė

Medienos, pagamintų daiktų,

pavaizduotų vadovėlyje,

suskirstymas į keletą grupių.

Puošyba ir

menas

Puošybos Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Klausimai.

Koplytėlės ir

Kryžiai

Tautodailės

dirbiniai Kultūrinė

darna: Kultūros

paveldai

Iliustracijų nagrinėjimas.

Pan

ašūs

ir s

kir

tingi

Skirtingos

svajonės

Svajonės Kultūrinė

darna: Norai

Savo svajonių užsirašymas.

Kitų vaikų, vaikų su negalia,

svajonių įsivaizdavimas.

Žmonijos

turtas

Žymūs

žmonės Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai

Projektų rengimas apie

žymiausius žmones. Skaitymas

apie V. A. Mocarto vaikystę.

Svarstymas, kas kur geriausias.

Kita tauta –

kita kalba

Įvairių tautų

žmonės Kultūrinė

darna: Kultūra, Etika ir

elgesys, Religija

Pasakojimas apie kitakalbius

draugus. Vaidinimas: ,,Jei

atsidūrtumėm svetimoje

šalyje“. Pasakojimai apie

įvarius maldos namus.

73

7 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Vienas

pasaulis“ (1 dalis).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Kei

čias

i vie

tos

ir ž

monės

Kei

Kur ir kaip

žmonės

gyvena?

Kaimai ir

miestai Socialinė darna:

Infrastruktūra

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Klausimai apie kraštovaizdį.

Žmogus

keičia

kraštovaizdį

Kraštovaizdžio

kaita Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Infrastruktūra

Paveikslėlių, esančių vadovėlyje,

lyginimas. Pokyčių nurodymas.

Klausimai. Keliones surengimas

po savo vietovės praeitį.

Prašome mus

aplankyti!

Miesto (kaimo)

reikšmingiausios

vietos

Socialinė darna: Infrastruktūra

Pasakojimas apie savo

gyvenvietę. Kvietimo į savo

vietovę darymas.

Ar pažįsti

savo kūną?

Žmogaus kūno

sandara Socialinė darna:

Medicina

Projektų rengimas:

„Svarbiausi žmogaus kūno

organai“ ir

„Svarbiausių žmogaus kūno

organų paskirtis“. Atsakymų

paieška į vadovėlyje pateiktus

klausimus.

Širdis dirba

nesustodama

Širdis Socialinė darna: Medicina

Pulso paieška prie riešo ir miego

arterijos. Pratybų sąsiuvinio

užduočių atlikimas. Klausimai.

Kodėl mums

reikia

maisto?

Maisto svarba ir

funkcijos mūsų

organizmui,

vitaminai

Socialinė darna: Medicina,

Sveikata

Sveiko maisto piramidės analizė.

Darbas su pratybų sąsiuviniu.

Be ko galima

apsieiti?

Alkoholis Ekonominė

darna:

Prekės

Pasvarstymai drauge: kokių

nelaimių gali kilti dėl kvaišalų

namie? ...

Kas naudinga

ir kas

nuodinga?

Nikotinas ir

narkotikai Ekonominė

darna: Prekės

Plakato, raginančio gyventi

sveikai, kūrimas.

Vis

a, k

as g

yva,

auga,

ju

da

kei

čias

i

Kitimas

(evoliucija)

Pasaulio kitimas Ekologinė

darna: Pagrindinės rūšys

Iliustracijų žiūrėjimas,

nagrinėjimas.

Kitimas

(žmonijos

istorija)

Žmonijos

pokyčiai

evoliucijos

eigoje

Socialinė darna: Švietimas, Karai

Ekonominė

darna:

Projektas: „Reikšmingiausi

žmonijos įvykiai“.

74

Gyvenimo

kokybė,

Paslaugos

Nori

nt

išli

kti

, re

ikia

pri

sita

ikyti

...

Orams

keičiantis

Prisitaikymai Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Pasakojimai, kokie yra žmonių

prisitaikymai. Projektas:

,,Žvėrelių, paukščių, roplių ir

vabzdžių prisitaikymai prie

skirtingų metų laikų“.

Kiekvienam

– sava

aplinka

Kas kur gyvena? Ekologinė

darna: Arealai

Gyvūnų atpažinimas iš

paveikslėlių. Pasvarstymai apie

gyvūnų ir augalų prisitaikymus.

Skrajoklės

kregždutės

Kregždės Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Klausimai. Kregždučių

stebėjimai, jų skraidymai.

Plėšrieji ir

vandens

paukščiai

Plėšrieji ir

vandens

paukščiai

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Draugiški pasvarstymai: Kaip

prisitaikę gyventi vandens

paukščiai? Kaip gelbstisi nuo

pavojaus laukinė antis?

Slėptis ar

sprukti?

Kiškis Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Nuotraukos nagrinėjimas

vadovėlyje. Kiškio pėdsakų

tyrinėjimas. Klausimai. Vaikiškų

pasakų ar dainelių apie kiškius

prisiminimai.

Kaip išlikti? Gyvūnų apsauga Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Pasiskirstę grupėmis parengia

projektus apie sraiges, ežiukus,

šarvuočius.

Tėvai ir

vaikai

Vaikų

rūpestingas

auginimas

Kultūrinė darna:

Šeimos vertybės

Projektas:

„Kaip rūpinasi savo jaunikliais

skruzdelės, bitės?“, „Kaip

globoja mažylius krokodilai?“,

„Kaip moko savo vaikus

gyvenimo gudrybių mama

antis?“

Kai

p p

erduod

ame

ir p

riim

ame

žinia

is?

Kūno kalba Ženklų, signalų

kalba Kultūrinė darna:

Informacija

Bendras pasvarstymas: kurie

judesiai, ką reiškia. Teisingas

paveikslėlių įvardijimas.

Scenų vaidinimas, kur vyrautų

kūno kalba. Žaidimas: „Atspėk,

ką noriu pasakyti“.

Ženklų kalba Kelio ženklai ir

kita ženklų

kalba

Kultūrinė darna: Informacija

Žinomų kelio ženklų

išvardijimas. Ženklų, parodytų

vadovėlyje, paaiškinimas.

Ženklų piešimas. Savo ženklų

kūrimas. Žaidimas „Atspėk, ką

aš noriu pasakyti“, naudojantis

savo sukurtais ženklais.

Iš kur viską

sužinome?

Informacijos

šaltiniai ir

priemonės

Kultūrinė darna: Informacija /

Žiniasklaida

Namiškių apklausa: Ar jie skaito

spaudą? Dienraščių žiūrėjimas,

kokios antraštės joms būdingos?

75

Klausimai. Projektas: Miesto

laikraščio pavadinimas ir

labiausiai patinkanti informacija

juose.

Kaip

perduodame

žinias?

Informacijos

perdavimo

priemonės,

Informacijos

tarnybos

Kultūrinė darna: Informacija/

Žiniasklaida;

Paslaugos

Vadovėlio paveikslėlių

nagrinėjimas ir draugiški

pasvarstymai. Elgesio miške

taisyklių aptarimas.

Kodėl

girdime?

Ausys, jų

sandara Socialinė darna:

Medicina

Bandymai iš pratybų sąsiuvinio.

Draugiški pasvarstymai

remiantis vadovėlyje pateiktais

klausimais.

Triukšmas.

Kaip jo

išvengti?

Triukšmas Tarša;

Socialinė darna: Sveikata

Draugiški pasvarstymai

remiantis vadovėlyje pateiktais

klausimais. Darbas su pratybų

sąsiuviniais.

8 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Vienas

pasaulis“ (2-oji knyga).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Be

ko ž

mogus

nei

šsiv

erst

ų?

Kei

Energija. Kas

tai yra?

Energijos

sąvokos

išaiškinimas. Jos

matavimas

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Infrastruktūra

Diskusija apie energiją.

Iš kur

gauname

energijos?

Energijos

šaltiniai: nafta,

dujos, anglis

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Infrastruktūra

Paveikslėlių, esančių vadovėlyje,

analizavimas.

Klausimai. Buities energijos

rūšies pavyzdžių pateikimas.

Energijos

reikia kasdien

Energijos

reikšmė Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė, taupymas

Socialinė darna: Infrastruktūra

Kultūrinė darna: Atsakomybė

Piešinio, esančio vadovėlyje,

nagrinėjimas. Projekto „Kur

namie naudojamos įvairių rūšių

energijos?“ rengimas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Šiluma mūsų

namuose

Namų šilumos

nagrinėjimas Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė, taupymas

Kultūrinė darna: Atsakomybė

Bandymas su popierine spirale ir

žvake. Bandymas: klasės oro

temperatūros matavimas.

Atsakinėjimas į vadovėlio

klausimus. Vadovėlio piešinio

nagrinėjimas. Energijos taupymo

76

pavyzdžių pateikimas. Pratybų

sąsiuvinio užduočių atlikimas.

Be elektros

srovės nei

žingsnio

Elektros srovė Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Infrastruktūra

Pasvarstymai: jei dingtų elektra?

Kaip atsiranda elektros srovė

mūsų namuose? Kokie pavojai

tyko prie aukštos įtampos

stulpų?

Schemos, nurodančios elektros

srovės kelią, vaizdavimas.

Elektros

srovės

grandinė

Kodėl šviečia

lemputė? Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Schemų su elektros srovės

grandinėmis nagrinėjimas.

Kuo teka

elektros

srovė?

Elektros

laidininkai Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė, prekės

Atsakinėjimas į vadovėlio

klausimus. Taisyklių, kaip elgtis

žaibuojant, aptarimas.

Energija yra

brangi

Elektros

energijos kainos

sudėtis

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Atsakinėjimas į vadovėlio

klausimus. Mėnesio elektros

energijos kainos savo namuose

apskaičiavimas.

Vargu ar

išsiverstume...

Rato vaidmuo

kasdieniniame

gyvenime

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

Rato reikšmės aptarimas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Krumpliaračio

bei dviračio

vaidmuo

žmogaus

gyvenime

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

Projekto „Viskas apie dviratį“

rengimas. Atsakinėjimas į

vadovėlio klausimus.

Automobilio

svarba Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

Automobilio savybių aptarimas.

Medžiagos rinkimas grupėmis

apie tam tikrą automobilį.

Automobilių parodos rengimas.

Kompiuterio

vaidmuo

žmogaus

gyvenime

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Kompiuterio sudedamųjų dalių

prisiminimas.

D a r b a s d a r b ą v e j a Nuo Žmogaus darbų Ekonominė Atsakinėjimas į vadovėlio

77

amatininko

iki automato

pasiskirstymas darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

klausimus.

Projekto, susijusio su įvairiais

dirbamais darbais, rengimas

grupėmis.

Kaip dirbama

šiais laikais?

Gamyklos Ekologinė

darna: Gyvenimo

kokybė,

paslaugos

Socialinė darna: Sveikata

Informacijos rinkimas grupėmis

apie automatinius prietaisus, apie

įmones, esančias gyvenamojoje

vietovėje.

Profesijų reikšmės aiškinimasis.

Kaip veikia

įmonė?

Įmonės veikla ir

jos pajamos Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

paslaugos

Informacijos paieška grupėmis

apie gyvenamojoje vietovėje

veikiančias įmones.

Įmonės pelno apskaičiavimas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Vis naujos ir

naujos prekės

Prekių

tobulėjimas Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

prekės

Senelių apklausa, kaip kito

rašymo reikmenys ir kt.

Pasvarstymas: ko reikia, norint

patobulinti prekę.

Įvairiausių daiktų raidos, kitimo

parodėlės rengimas.

Paklausa ir

pasiūla

Prekių rinka Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

prekės ir

paslaugos

Žaidimas apie prekiautojus,

remiantis vaizduotę.

Atsakinėjimas į klausimus.

Pasiūlymai, kaip padėti

neturtingiems.

Prekės iš

tolimų kraštų

Eksportas ir

importas Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

prekės ir

paslaugos

Bendri pasvarstymai, kodėl

viena šalis negali pasigaminti

visų gėrybių pati.

Projekto rengimas: ,,Kokios

prekės iš kur atkeliauja“.

Aptarimas: kokiu transportu

gabenamos prekės į Lietuvą.

Informacijos paieška internete.

Apie pinigus Banknotai ir

monetos Ekonominė

darna: Prekės ir

paslaugos

Informacijos paieška internete

grupėmis.

Prekių mainų inscenizavimas.

Aptarimas: Kam reikalingi

pinigai?

Nuomonės išsakymas, kaip

sutaupyti pinigų?

Že

mė

–

mū

sų

pla

net

a

Saulė –

šviesos,

Saulė Ekologinė

darna:

Projekto rengimas grupėmis:

1. Kas atsitiktų, jei Saulė nustotų

78

šilumos ir

gyvybės

teikėja

Arealai šviesti?

2. Kas atsitiktų, jei Saulė šviestų

dar kaitriau?

3. Kas atsitiktų, jei Saulė

atvėstų?

Kas ji – mūsų

žemė?

Žemės rutulys Ekologinė

darna: Arealai

Praleistų žodžių duotame tekste

įrašinėjimas.

Žiloji Europa Europa – vienas

mažiausių

žemynų

Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė,

Pagrindinės rūšys

Projektų parengimas:

1. Gyvūnai ar augalai, įrašyti į

„Raudonąją knygą“;

2. Kuo galėtume prisidėti prie

Europos gamtos išsaugojimo?

Piešinio tyrinėjimas: kas auga ir

gyvena Europos žemyne.

Paslaptingoji

Azija

Azijos žemynas Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė,

Pagrindinės rūšys

Piešinio tyrinėjimas: kas auga ir

gyvena Azijos žemyne.

Pasakojimas apie labiausiai

patikusį gyvūnėlį, gyvenantį

Azijoje.

O čia –

karštoji

Afrika!

Afrika Ekologinė

darna: Arealai

Keliavimas mintyse po Afriką.

Zoologijos sodo kūrimas.

Gal norite į

Australiją?

Australijos

žemynas Ekologinė

darna: Arealai

Piešinio tyrinėjimas: kas auga ir

gyvena Australijos žemyne.

Plakato apie Australiją kūrimas.

Dvi

skirtingos

Amerikos

Šiaurės ir Pietų

Amerikos Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė,

Pagrindinės rūšys

Susipažinimas su būdingiausiais

Amerikos augalais ir gyvūnais.

Naujos informacijos ieškojimas

apie patikusius gyvūnus ar

augalus.

Kodėl Žemės

paviršius toks

įvairus?

Žemės

paviršiaus

įvairovė

Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė

Projektas susijungiant į grupes:

1. „Didžiausios Lietuvos upės ir

ežerai“;

2. „Arčiausiai namų esanti upė ar

ežeras“.

Žm

ogus

tarp

žm

onių

Žmonijos

įvairovė

Rasė, tauta ir

tikėjimas Kultūrinė darna: Religija ir kultūra

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Žmonių, gyvenančių įvairiuose

kraštuose, palyginimai.

Laiško rašymas kitos tautos ar

rasės vaikui.

Vėliavos kūrimas.

Vaikai turi

teisę

Vaiko teisės Kultūrinė darna: Laisvės/ teisės

Socialinė darna:

Teisinė sistema

Plakatų parodos rengimas „ Visi

vaikai turi teisę...“

Paaiškinimas naudojantis

internetu, kaip ginamos vaikų

teisės.

Atsakinėjimas į vadovėlyje

79

esančius klausimus.

Visi skirtingi.

Visi lygūs

Tautybės,

religijos Kultūrinė darna:

Laisvės, Teisės

Socialinė darna:

Teisinė sistema

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Projekto rengimas „Kokiuose

maldos namuose meldžiasi

įvairių religijų tikintieji?“

Papročiai ir

tradicijos:

būstai ir

maistas

Žmonių

gyvenimo būdai Kultūrinė darna:

Kultūra

Soialinė darna:

Sveikata

Atsakymų paieška į vadovėlyje

duotus klausimus.

Kitų kraštų patiekalo ruoša ir

ragavimas.

Papročiai ir

tradicijos:

amatai ir

menas

Amatai ir menas Kultūrinė darna: Kultūra

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Pavyzdžių pateikimas, kaip

tradicinių amatų atsiradimą

nulėmė gamta ir žmonių

gyvenimo būdas.

Skirtumų paieška vadovėlio

paveikslėliuose.

Lietuva

Pasaulyje ir

Europos

Sąjungoje

Lietuvos šalis Ekologinė

darna:

Arealai

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Visų

Lietuvos kaimynių vardijimas,

pagal vadovėlyje esantį

žemėlapį. Projektų parengimas

grupėmis:

1. „Ką reikia žinoti, vykstant į

kitą šalį, valstybę?“

2. „Kaip pasiruošti kelionei?“

Gebėjimas parodyti žemėlapyje

visas Europos Sąjungos šalis.

Turtas ir

skurdas

Vargo ir skurdo

priežastys Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Paveikslėlių analizė.

Turtingi ir

skurstantys

kraštai

Ekonomiškai

skurdžios ir

turtingos šalys

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Medžiagos apie skurstančias ir

turtingas šalis paieška.

Schemos aptarimas.

Mes

gyvename

drauge

Žmonių

bendrijos,

bendruomenės

Socialinė darna:

Politika

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Atsakinėjimas į klausimus, kurie

pateikti vadovėlyje. Bendras

pasvarstymas apie bendrijas.

Kam

reikalinga

valdžia?

Taisyklės ir

susitarimai Socialinė darna:

Politika

Pasvarstymas: kas būtų, jei visos

taisyklės nebegaliotų?

Atsakinėjimas į klausimus,

pateiktus vadovėlyje.

80

9 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“ (1

dalis).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Vas

aros

Atr

adim

ai

Aš turiu

smiltpelę

Pelės Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Dalijimasis patirtimi su draugais, kaip

prižiūrimas naminis globotinis.

Naujos informacijos ieškojimas ir

aprašymas pagal vadovėlio aprašymą.

Gyvūno aprašymo pateikimas klasės

draugams. Klausimai, kurie verčia

pasukti galveles. Įdomios informacijos

skaitymas.

Mano

augintinis

Lotas

Šunys Ekologinė

darna: Pagrindinės rūšys

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Kultūrinė darna: Atsakomybė

Įdomios informacijos skaitymas.

Užduotys bendradarbiaujant:

įvardijimas šunų augintojo pareigas.

Atskinėjimas į klausimus. Pasakojimas

apie savo augintinius.

Gyven

ame

kar

tu

Mano teisės

= mano

pareigos

Žmogaus

teisės ir

pareigos

Kultūrinė darna: Teisė ir pareiga

Atskinėjimas į klausimus. Patarlės:

„Mokėti visi nori, bet mokytis – ne

visi“ aiškinimas. Žmonių sąrašo, kurie

rūpinasi mokinio saugumu,

sudarymas.

Kad

taptume

atsakingesni

Atsakingu-

mas Kultūrinė darna:

Atsakomybė

Tyrimo atlikimas. Atskinėjimas į

klausimus. Tėvų vertinimas, koks jų

vaikas atsakingas ir pareigingas.

Mokinio pasakojimas tėvams, ką jie

išmoko iš vadovėlyje pateiktų

pasakojimų.

Nori

u p

ažin

ti g

amtą

Ar jie iš

tiesų

primityvūs?

Voras,

laumžirgis,

šliužas,

medūzos,

vėžiai,

kaspinuotis

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Varžytuvių, susijusių su

didesnėmis žvėrimis už žmogų ir

mažesnėmis, rengimas. Gyvūnų

grupavimas pagal įvairius požymius.

Įdomios informacijos skaitymas.

Naujos informacijos paieška internete

apie gyvūnus parazitus.

Jie, kaip ir

mes, turi

stuburą

Žuvys,

varliagyviai,

ropliai,

paukščiai ir

žinduoliai

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Siūlymas sustoti prekybos centre prie

akvariumo ir apžiūrėti karpio spalvas.

Pavasarį apžiūrėti tvenkinio augalus,

gal ten bus žuvų ikrų. Atsakinėjimas į

vadovėlyje pateiktus klausimus.

Naujos informacijos paieška. Įdomios

informacijos skaitymas. Paukščio

plunksnos tyrinėjimas per

padidinamąjį stiklą.

81

Pažinkime

augalų dalis

Augalų

sudėtinės

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Augalų šaknų tyrinėjimas.

Tyrimas, po kurio mokiniai įsitikina,

kad augalas siurbia vandenį. Tyrimas,

po kurio mokiniai įsitikina, kad

augalai kvėpuoja, sužino, kuria lapo

puse kvėpuoja.

Kai

prinoksta

vaisiai

Vaisiai Ekologinė

darna: Augalų įvairovė

Tyrimas: kas turi sėklų? Atsakinėjimas

į vadovėlyje pateiktus klausimus.

Vaisių sėklų tyrinėjimas. Įdomios

informacijos skaitymas.

Kokie

skirtingi

augalai

Augalų

įvairovė

Ekologinė

darna: Augalų įvairovė

Įdomios informacijos skaitymas.

Nuomonės išsakymas apie

mėgstamiausius augalus. Informacijos

paieška apie didžiausius Lietuvos

augalus. Augalų prisitaikymas.

Tyrimas: „Kur auga dauguma augalų“

prie mokyklos.

Augalai yra

naudingi

Augalų

nauda ir

paskirtis

Ekologinė

darna: Augalų įvairovė

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Socialinė darna: Sveikata

Dirbdami grupėmis aptaria augalų

svarbą. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Vaistinių augalų

pavyzdžių teikimas.

Ten, kur

noksta

spanguolės

Pelkės Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Įdomios informacijos skaitymas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Naujos informacijos,

susijusios su pelkėmis, paieška.

Durpių apžiūrėjimas per padidinamąjį

stiklą. Tyrinėjimas, ar durpės dega.

Man

o k

ūnas

ir

svei

kat

a

Kuo gi

svarbūs

griaučiai?

Kaulai –

kūno

atrama.

Socialinė darna: Medicina

Įdomios informacijos skaitymas.

Savęs čiupinėjimas ir kaulų

užčiuopimas, išsiaiškinimas, kas tai

per kaulas. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Tyrimas: rankų

kėlimasis aukštyn.

Apie ausį ir

klausą

Ausis,

klausa ir

triukšmas

Socialinė darna: Medicina

Įdomios informacijos skaitymas.

Ausies sandaros tyrinėjimas pagal

paveikslėlį, esantį vadovėlyje.

Tyrimas:“Kaip tu girdi?“

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Bandymas: ką išgirdome

po minutės tylėjimo?

Kvėpuoja-

me, kad

gyventume,

o rūkome?...

Kvėpavimas Socialinė darna: Sveikata;

Prekės

Tyrimas: ar draugai žiovauja pamokos

pradžioje? Išvados. Įdomios

informacijos skaitymas. Atsakinėjimas

į vadovėlyje pateiktus klausimus.

82

Tyrimas, susijęs su kiekvieno mokinio

kvėpavimu.

Ar mokame

ilsėtis?

Laisvalaikis,

poilsis,

miegas

Socialinė darna: Sveikata;

Pramogos;

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos

skaitymas. Pamokymų, kaip reikia

ilsėtis, skaitymas. Koks turėtų būti

savaitgalio planas su šeimos nariais,

kad pailsėtute maksimaliai.

Būkime

tvarkingi –

būsime

sveiki

Tvarka ir

higiena Kultūrinė darna:

Etika ir elgesys

Nereikalingų daiktų ieškojimas savo

kuprinėje. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Įdomios

informacijos skaitymas.

Apie

Lie

tuvos

pra

eitį

ir

dab

artį

Senoji

Lietuva

buvo

kitokia

Pagoniškoji

Lietuva Kultūrinė darna:

Kultūra,

tikėjimas

Iliustracijų su Dievais analizavimas.

Įdomios informacijos skaitymas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Informacijos paieška apie

Pasaulio paveldo sąrašą bei apie

UNESCO.

Apie

garsius

Lietuvos

žmones

Garsūs

Lietuvos

žmonės

Socialinė darna: Žmogiškieji

ištekliai

Informacijos paieška, kas tai yra

patriotas. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Įdomios

informacijos skaitymas.

Lietuvos

naudingo-

sios

iškasenos

Lietuvos

naudingo-

sios

iškasenos

Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Informacijos paieška: kas

yra mineralizuotas vanduo? Įdomios

informacijos skaitymas. Pagal

nurodytus daiktus paveikslėliuose,

išvardyti, iš kokių naudingų iškasenų

yra pagaminti šie daiktai.

Verslai ir

amatai:

senovėje ir

dabar

Verslai ir

amatai Ekonominė

darna: Paslaugos,

Gyvenimo

kokybė

Įdomios informacijos skaitymas.

Informacijos paieška: kada yra Švento

Martyno diena? Atsakinėjimas į

vadovėlyje pateiktus klausimus.

Namai,

kuriuose

gyvename

Mūsų namai Ekonominė

darna: Paslaugos,

gyvenimo kokybė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Išvardyti, kokiais įrankiais

dirba vadovėlio paveikslėliuose

pavaizduoti tam tikrų profesijų

žmonės?

Esu

sav

o a

pli

nkos

šeim

inin

kas

Oras ir

vanduo

teršiamas.

Ką daryti?

Oro ir

vandens

tarša

Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Informacijos paieška: kuo kadagiai

reikšmingi žmogui ir aplinkai?

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos

skaitymas. Švariausių Lietuvos upių

rodymas žemėlapyje.

„Aš visai ne

tuščias

medis“

Medžių

puošimo

šventė

Kultūrinė darna: Tradicijos

Įdomios informacijos skaitymas.

Medžio puošimo šventės surengimas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Išėję į kiemą, apsikabins su

83

medžiu, po to užbaigs

sakinį:“Labiausiai norėčiau...“

Atliekų vis

daugėja!

Atliekos, jų

tvarkymas Ekologinė

darna: Atliekos ir

užterštumas,

Ekonominė

darna:

Paslaugos

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos

skaitymas. Pasikalbėjimas su tėvais

apie kompostavimo naudą.

Gal ir aš

galėčiau ką

nors

pagaminti?

Mugė.

Gamintojai

ir vartotojai

Ekonominė

darna: Paslaugos,

gyvenimo kokybė

Atsakinėjimai į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos

skaitymas.

Visa šeima

taupo

Taupymas Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė, taupymas

Kultūrinė darna: Atsakingumas

Tyrimas: ar visi klasės langai yra

sandarūs? Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

10 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 3 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje „Raktas“ (2

dalis).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Pas

lapti

ngos

med

žiag

os

Kad viskas

augtų,

žydėtų ir

derėtų

Trąšos Ekologinė

darna: Bioįvairovė,

Atliekos

Tyrimo atlikimas: vienos gėlės

tręšimas, o kitos ne.

Atsakinėjimas į vadovėlio klausimus.

Lietuvos miestų, kuriuose įsikūrusios

chemijos įmonės, paieška žemėlapyje.

Nors ir

nežiba – vis

tiek auksas

Nafta, jos

naudojimas Ekologinė

darna: Atliekos,

užterštumas,

gamtiniai ištekliai

Žibalo ir benzino kvapų pažinimas.

Tyrimo su vandeniu ir aliejumi

atlikimas. Bandymas: ar žibalas tirpina

dažus. Atsakinėjimas į klausimus.

Bandymas su vandeniu, aliejumi ir

paukščio plunksna.

Oi, tie

plastikai!

Plastiko

savybės ir

jo panaudoji

mas

Ekologinė

darna: Gamtiniai

ištekliai

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Naujos informacijos apie

lydymosi temperatūrą paieška

internete. Mokykloje matytų

plastikinių daiktų vardijimas.

Tyrimas su polietileniniu maišeliu ir

spirito lempute.

Gyvenimas

ratu

Vandens

apytakos

ratas

Ekologinė

darna: Gamtiniai

Pasvarstymas ir atsakinėjimas į

vadovėlyje pateiktus klausimus.

Tyrimo su žvake, arbatiniu šaukšteliu,

84

ištekliai

valgomuoju šaukštu bei vandeniu

atlikimas. Vandens apytakos modelio

sukūrimas su medžiagomis, kurios

nurodytos vadovėlyje.

Apie

Lie

tuvos

pra

eitį

ir

dab

artį

Esu

Lietuvos ir

Europos

Sąjungos

pilietis

Žmogaus

teisės ir

pareigos

Lietuvoje ir

ES

Kultūrinė darna: Teisė ir pareiga

Darbas su žemėlapiu. Žaidimas

porose: kas daugiau žino Europos

Sąjungos valstybių.

Naujos informacijos paieška internete,

buvusių valstybės vadovų- prezidentų

pavardžių suradimas. Šūkio: “Vienybė

įvairovėje!“ aptarimas.

Europos

Sąjunga

veikia kartu

Europos

Sąjungos

teisės ir

laisvės

Kultūrinė darna: Teisė ir pareiga

Kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių

aptarimas. Gyvenvietės projektų

aptarimas kartu su tėvais.

Gyen

ame

kar

tu

Mes

rodome

emocijas

Emocijų

rūšys Kultūrinė darna:

Etika ir elgesys

Dalijimasis mintimis apie emocijas.

Pagal paveikslėlius atspės emocijas.

Informacijos paieška apie šuns, arklio

ar kitų gyvūnų „kalbą“.

Kaip

išvengti

nelaimės?

Būk atidus

ir atsargus Socialinė darna:

Sveikata

Atsakinėjimas į klausimus, kurie

pateikti vadovėlyje. Pokalbis apie tai,

kokios nelaimės gali atsitikti.

Pokalbis su tėvais, kaip derėtų elgtis

namuose, kad išvengtų nelaimės.

Kai ištinka

stichinė

nelaimė

Stichinės

nelaimės Kultūrinė darna:

Etika ir elgesys

Ekologinė

darna:

Užterštumas,

gamtos reiškiniai

Atsakinėjimas į klausimus.

Informacijos paieška apie stichines

nelaimes kituose kraštuose.

Stichinių nelaimių aptarimas.

Po že

mynus

pas

ižval

giu

s

Mes

gyvename

Europoje

Europos

žemynas Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Darbas su žemėlapiu.

Naujos informacijos paieška apie tai,

kas auginama Europos žemės ūkiuose.

Darbas su paveikslėliais.

Naujos informacijos apie patiktą

gyvūną paieška ir pristatymas klasės

draugams.

Azija –

artimiausia

kaimynė

Azija –

didžiausias

žemynas

Ekologinė

darna: Arealai

Pasaulio žemėlapio nagrinėjimas:

Azijos ir Himalajų kalnų rodymas.

Informacijos paieška: kuriose šalyse

gyvena daugiausia gyventojų.

Afrika

visokia

Afrikos

žemynas Ekologinė

darna: Arealai

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos apie

koralus paieška. Pasaulio žemėlapio

nagrinėjimas.

Indėnai

gyvena

Šiaurės

Amerika Ekologinė

darna:

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos

85

Šiaurės

Amerikoje.

Arealai,

Bioįvairovė

skaitymas. Pasaulio žemėlapio

nagrinėjimas. Pasidomėjimas indėnų

papročiais. Naujos informacijos

paieška apie kokį nors Šiaurės

Amerikos gyvūną.

Tolimesnė

Amerika

Pietų

Amerika Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė

Internete ar enciklopedijoje naujos

informacijos radimas apie Argentiną.

Atsakinėjimas į klausimus. Ungurio ir

piranijos paveikslėlių paieška. Darbas

su žemėlapiu.

Kengūrų

kraštas

Australija Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė

Teiginio „Australija- gyvųjų iškasenų

šalis“ analizė. Knygų apie Australiją

vartymas.

Darbas su žemėlapiu. Informacijos

paieška apie Sidnėjaus miestą.

Žemynas,

kuriame

šeiminin-

kauja

pingvinai

Antarktida Ekologinė

darna: Arealai,

Bioįvairovė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus.

Darbas su žemėlapiu. Informacijos

paieška apie mokslininkų stotis.

Nori

u p

ažin

ti G

amtą

Netikėtos

šventės

Šventės

įvairiuose

šalyse

Kultūrinė darna: Kultūra

Susipažinimas su įdomiu tekstu.

Naujos informacijos apie Lietuvoje

švenčiamas šventes paieška. Pokalbis

su tėvais apie tai, kaip anksčiau buvo

švenčiamos įvairios šventės.

Grūdai. Iš

kur jie?

Grūdai Ekologinė

darna:

Bioįvairovė

Virtų manų, avižų dribsnių, miežinių,

perlinių kruopų, kukurūzų, ryžių košių

ragavimas ir išrinkimas

mėgstamiausios klasės košės.

Įvairiausių grūdų apžiūra ir skirtumų

išvardijimas. Maisto produktų, kurie

pateko į namus per savaitę, sąrašo

sudarymas, etikėčių rinkimas,

aptarimas, kurie iš šių produktų yra

gaminami iš kviečių, rugių, miežių ar

avižų.

Pievos

margumyne

Pievoje

augantys

augalai bei

gyvenantys

organizmai

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus.

Informacijos paieška apie pievų

augalus bei gyvūnus internete ar

enciklopedijose. „Kvapiojo stiklainio“

paruošimas.

Su meškere

rankoje

Žuvys Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Įdomios informacijos skaitymas.

Informacijos ieškojimas: didžiausios

sugautos žuvys Lietuvoje.

Išsiaiškinimas, kam reikalinga žuviai

šoninė linija? Ką gali papasakoti

žuvies žvynai? Atsakinėjimai į

vadovėlyje pateiktus klausimus.

86

Varle

tampama ne

iš karto

Varlės

vystymosi

ciklas

Ekologinė

darna:

Bioįvairovė

Varlių koncerto įvertinimas.

Akvariumo įrengimas klasėje.

Naujos informacijos ieškojimas apie

tai, kuo minta varlės ir rupūžės.

Valio! Į

ekskursiją!

Mūsų namai Ekologinė

darna:

Bioįvairovė

Darbas su žemėlapiu, regioninių parkų

paieška.

Taisyklių, kurias reikia žinoti,

vykstant į regioninį parką, aptarimas.

Naujos informacijos apie bebrus

paieška. Atsakinėjimas į klausimus,

kurie pateikti vadovėlyje.

11 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje

„Raktas“ (pirmoji knyga).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Vėl

vis

i kar

tu

Klasės

gyvenimas

Klasė, jos

taisyklės Kultūrinė

darna: Teisės ir

pareigos,

Atsakomybė

Mįslės įminimas. Klasės taisyklių

išvardijimas. Nauji siūlymai. Iliustracijų

analizė. Įdomios informacijos

skaitymas. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus. Nuomonės

išsakymas apie klasės (mokyklos)

savivaldą.

Šventė. Ji

priklauso

nuo tavęs!

Šventės

atmosfera Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Kultūrinė

darna: Elgesys ir etika

Pamąstymai, susiję su vadovėlio tekstu.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Mokymasis ruošti

sumuštinius (varžybos). Mokymasis

išradingai pakuoti dovanas. Elgesio prie

stalo taisyklių aptarimas. Smagūs

žaidimai.

Žaidimas

„Augalų ir

gyvūnų

magija“

Žaidimas Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Žaidimas vienam ar su draugais.

Perskaitęs kažką apie gyvūnus ar

augalus kai ką sužino ir apie save.

Gy

vybė

ir j

os

raid

a

Kas yra

gyvybė?

Gyvi

organizmai,

jų funkcijos

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Pavyzdžių, susijusių su gyva ir negyva

gamta, teikimas. Atsakinėjimas į

vadovėlyje pateiktus klausimus. Naujos

informacijos, susijusios su judėjimu,

paieška. Tyrimo atlikimas: augdami

augalai linksta į šviesą.

Gyvybei

reikia

energijos

Energija,

Mitybos

tinklas

Ekologinė

darna: Biologinė

įvairovė,

Gamtiniai

ištekliai

Patiekalų, pagal vadovėlyje pateiktus

receptus, ruošimas. Atskinėjimas į

klausimus. Informacijos paieška apie

uodo gyvenimą. Mitybos tinklo

iliustracijos analizė. Įdomios

informacijos skaitymas.

Prisitaikyti- Gyvūnų ir Ekologinė Kelių augalų ir gyvūnų gyvenamosios

87

reiškia

išlikti

augalų

prisitaiky-

mai

darna: Ekosistemos,

Bioįvairovė

aplinkos pavyzdžių teikimas. Naujos

informacijos paieška. Klimato sąvokos

aiškinimas. Įdomios informacijos,

pateiktos vadovėlyjė, skaitymas.

Gyvūnai

gyvena

bendruome-

ninį

gyvenimą

Bendruome-

niniai

gyvūnai

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Bendruomeninio gyvenimo privalumų

pristatymas. Naujos informacijos apie

bites ieškojimas. Įdomios informacijos,

pateiktos vadovėlyjė, skaitymas.

Pavienio gyvenimo būdo nagrinėjimas.

Kada

Žemėje

atsirado

gyvybė?

Pagrindinės

gyvūnų

grupės iš

senovės

laikų

Ekologinė

darna: Pagrindinės

rūšys,

išnykusios rūšys

Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai.

Pagrindinių gyvūnų rūšių vardijimas.

Bestuburių ir stuburinių gyvūnų

pavyzdžių teikimas. Naujos medžiagos

apie tai, kaip mokslininkai atkuria

gyvybės istoriją, paieška.

Žemės

gyvybės

įvairovė

Gyvos

būtybės,

gyvenančios

Žemėje

Ekologinė

darna: Bioįvairovė

Atsakinėjimas į klausimus, esančius

vadovėlyje. Siūlymai, kaip išsaugoti

nykstančias rūšis. Informacijos paieška

apie retesnius, nykstančius gyvius

Lietuvos raudonojoje knygoje.

Did

žiau

sia

ver

tyb

ė -

svei

kat

a

Neišvengia-

mi pokyčiai

Brendimas Ekonominė

darna: Darbštumas,

teisingumas

Socialinė

darna: Sveikata

Atsakinėjimas į klausimus.

Įdomus faktas, kad mokinio kuprinė turi

sverti ne daugiau, negu mokinio kūno

masė. Kiek sveria kiekvieno kepurė

aiškinimasis.

Viskas savo

laiku...

Dienotvarkė Socialinė

darna: Sveikata;

Norai ir

pramogos

Lauryno pratimų, parašytų vadovėlyje,

kartojimas. Lauryno dienotvarkės

palyginimas su savąja. Atsakinėjimas į

vadovėlyje pateiktus klausimus.

Kiekvieno pomėgių išsiaiškinimas.

Dienotvarkės sudarymas.

Kas

virškina

maistą?

Virškinimo

traktas Socialinė

darna: Sveikata,

medicina

Įdomios informacijos apie virškinimą,

pateiktos vadovėlyje, skaitymas.

Atsakinėjimas į klausimus.

Paslaptingas

kraujas

Kraujas Socialinė

darna: Sveikata,

medicina;

Ekologinė

darna: Pagrindinės

rūšys

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Vadovėlio, įdomios

informacijos skaitymas. Gysločio ir

kraujažolės gydomųjų savybių

išsiaiškinimas. Pulso užčiuopimas.

Ne tik Jutimo Socialinė Atsakinėjimas į klausimus, pateiktus

88

matau ir

girdžiu...

organai darna: Medicina,

sveikata

vadovėlyje. Mįslės įminimas. Posakių

aiškinimai. Akių mankštos pratymų

atlikimas. Įdomios informacijos

skaitymas. Liežuvio tyrinėjimas.

Tyrimas: daiktų čiupinėjimas,

užrištomis akimis.

Fu! Visgi

geriau be

jų!

Narkotikai,

nikotinas Socialinė

darna: Sveikata;

Prekės

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Įdomios informacijos apie

tabaką skaitymas iš vadovėlio.

Parazitai ir

ligos,

pasitraukite!

Parazitai ir

ligos,

skiepai

Socialinė

darna: Sveikata,

medicina

Utelų naikinimo priemonių aptarimas.

Įdomi informacija apie kirmelines ligas.

Naujos informacijos apie parazitus

ieškojimas. Atsakinėjimas į klausimus.

Dirbdami grupėmis aptars dalykus,

labiausiai kenkenčius sveikatai.

Pasižadėjimas – tausoti sveikatą.

Am

žiam

s bėg

ant

Apie

žmonijos

pradžią ir ne

tik...

Pirmieji

žmonės, jų

veikla

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė,

darbingumas

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Pirmykščio žmogaus dienos

valgiaraščio sudarymas. Naujos

medžiagos paieška apie mamutus.

Staklių gaminimas.

Olimpinių

žaidinių

kraštas

Graikija Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai

Darbas su žemėlapiu. Įdomios

informacijos, pateiktos vadovėlyje,

skaitymas. Atsakinėjimas į vadovėlyje

pateiktus klausimus.

Karingųjų

romėnų

gyvenimas

Roma Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Socialinė

darna: Infrastruktūra,

politika

Darbas su žemėlapiu. Atsakinėjimas į

klausimus. Įdomios informacijos

skaitymas.

Renesansas

– tai

atgimimas

Renesansas,

menas,

įžymūs

žmonės

Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai

Įdomios informacijos, pateiktos

vadovėlyje, skaitymas. Atsakinėjimas į

klausimus. Darbas su žemėlapiu. Teksto

dėliojimo iš iškarpytų raidžių

konkursas. Informacijos paieška apie

tai, kas reikšmingo nuveikta Renesanso

laikotarpiu Lietuvoje.

Iš k

arto

s į

kar

tą

Nėra tautos

be religijos

Religijos Kultūrinė

darna:

Religija

Įdomios ir naudingos informacijos

skaitymas. Atsakinėjimas į klausimus.

Naujos medžiagos apie krikščionybės

paplitimą paieška. Darbas su žemėlapiu.

Pasišnekėjimai apie jogą.

Ar Kūčių

būrimai

pildosi?

Kūčios Kultūrinė

darna: Tradicijos,

šeimos vertybės

Pasišnekėjimas, kaip krikščionys

ruošiasi Kūčioms ir Kalėdoms. Kūčių

valgio ruošimas, skirto mirusiųjų

vėlėms pamaloninti ir piktoms dvasioms

89

nuvyti. Pasišnekėjimas apie Kūčių

valgiaraštį. Žaidimas „Kepurių

vertimas“.

Naujųjų

sutikimo

tradicijos

Naujieji

metai Kultūrinė

darna: Tradicijos,

šeimos vertybės

Pasišnekėjimas apie senesnius Naujųjų

metų sutikimo papročius. Atsakinėjimas

į vadovėlyje pateiktus klausimus.

Informacijos paieška, ar visur Naujieji

prasideda sausio 1-ąją?

12 lentelė. Darnaus vystymosi aspektai 4 klasės pasaulio pažinimo vadovėlyje

„Raktas“ (antroji knyga).

Sky

rius Tema Turinys Darnos rūšis Siūloma veikla

Fiz

ikin

iai

reiš

kin

iai

mūsų

gyven

ime

Atrodo, taip

paprasta

judėti

Judėjimas Socialinė

darna:

Sveikata

Ekologinė

darna:

Fiziniai ir

gamtiniai

procesai

Minčių lietus. Tyrimo su plastelinu

(rutuliukas ir žvaigždė iš plastelino) ir

vandeniu atlikimas. Aiškinimasis, iš

kurios pusės pučia vėjas. Sklandytuvų

pasigaminimas ir jų paleidimas.

Plasnojimas rankomis ir pojūčių

nusakymas. Judėjimas drauge kaip varlė

ir garnys.

Elektra,

kuria

nepasišvie-

si...

Statinė

elektra ir

elektros

srovė.

Socialinė

darna:

Sveikata

Ekologinė

darna:

Fiziniai procesai

Įdomios informacijos skaitymas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Bandymo su įelektrintais

balionais ir popierėliais prisiminimas.

Tyrimo atlikimas su plastikiniu

šaukšteliu, lėkštele, su ryžiais ir vilnoniu

šaliku.

Bandymo atlikimas su minkštu

plastikiniu dangteliu, manų kruopomis ir

vilnoniu šaliku.

Ne šiaip sau

grandinė, o

elektros...

Elektra Ekologinė

darna:

Fiziniai procesai

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Bandymas su baterijomis. Elektros

grandinės sudarymas su pagalbinėmis

medžiagomis kaip: pieštukas, žirklės,

kišeninio žibintuvėlio lemputės ir

plokščiosios baterijos.

Elektros grandinės tyrinėjimas.

Atsakinėjimas į klausimus, kurie

pateikti šioje vadovėlio temoje.

Dar kartą

apie

energiją

Vidinė

energija Ekologinė

darna:

Fiziniai ir

gamtiniai

procesai,

bioįvairovė

Tyrimo išsiaiškinimas: kodėl sambūrio

viduryje yra geriau, negu pakraštyje.

Tyrimo atlikimas: kurios medžiagos

labiausiai sulaiko šilumą.

Aptarimas: kokie gyvūnai geba

išsaugoti savo šilumą.

Taupykime

ir turėsime

Energijos

taupymas Ekonominė

darna:

Paslaugos

Samprotavimai apie tai, kaip taupyti

elektros energiją ir pinigus. Bandymo

atlikimas su elektrine virykle, bulvėmis,

90

Kultūrinė

darna:

Elgesys

peiliu, vandeniu ir nedideliu puodu.

Pasidalijimas perskaityta informacija

apie temperatūrą ir energijos taupymą su

savo tėvais. Dalijimasis pasiūlymais,

kaip taupyti elektrą ir vandenį.

Svar

bia

usi

mūsų

tau

tos

isto

rijo

s

įvykia

i

Jie rūpinosi

krašto

gerove

Lietuvos

kunigai-

kščiai

Socialinė

darna:

Žmogiškieji

ištekliai

Atsakinėjimas į vadovėlio klausimus.

Darbas su žemėlapiu.

Savęs ir kunigaikščio Vytauto

palyginimas. Naujos informacijos

paieška, apie tai, kokio karaliaus

vadovaujamos pajėgos padėjo Vytautui.

Nepriklau-

somos

Lietuvos

valstybės

atkūrimas

Nepriklau-

soma

Lietuva

Kultūrinė

darna:

Laisvė

Socialinė

darna:

Politik

Naujos informacijos paieška apie

Lietuvos šviesuolius ir apie jų

nuveiktus darbus. Senelių

klausinėjimas, kuri kita valstybė, be

Rusijos, nuo 1915 m. Buvo okupavusi

Lietuvą? Informacijos paieška apie

Laisvės statulos vietą. Paveikslėlio

analizė: kaip vyksta rinkimai.

Nori

u p

ažin

ti s

ave

ir k

itu

s

Melo kojos

trumpos

Melas Kultūrinė

darna:

Etika ir elgesys

Teksto aptarimas ir atsakinėjimas į

vadovėlyje esančius klausimus.

Įvairių melavimo priežasčių ir situacijų

aptarimas.

Juoko sugalvojimas ir bandymas

prajuokinti draugą.

Tai bent

charakteris

Humoras,

valia Kultūrinė

darna:

Etika ir elgesys

Humoristinio eilėraščio kūrimas kartu

su tėvais. Atsakinėjimas į vadovėlio

klausimus. Dalijimasis mintimis apie

savijautą atlikus sunkią užduotį. Sakinių

užbaigimas. Dalijimasis mintimi apie

tai, kokio charakterio žmonės labiausiai

simpatizuoja. Svarbiausių bruožų sąrašo

sudarymas.

Mano

mokykla –

saugi

mokykla

Saugi

mokykla Socialinė

darna: Sveikata

Kultūrinė

darna:

Etika ir elgesys

Klasės vaidinimas „Mūsų mokykla –

saugi mokykla“ tema.

Atsakinėjimas į klausimus, kurie

pateikti vadovėlyje.

Smurtas

žeidžia

Smurtas Socialinė

darna: Sveikata

Kultūrinė

darna:

Etika ir elgesys

Atsakinėjimas į klausimus, kurie yra

vadovėlyje.

Smurto atvejų vardijimas, smurto

pavyzdžių teikimas iš patirties. Smurto

temos aptarimas namie. Aistės nupieštų

situacijų, kurie parodyti vadovėlyje,

analizė.

Net ir

suaugusieji

kartais

elgiasi

Netinkamas

elgesys Socialinė

darna: Sveikata

Kultūrinė

Atsakinėjimai į klausimus, pateiktus

vadovėlyje. Domėjimasis, naujos

informacijos, į kokius specialistus reikia

kreiptis nukentėjus nuo smurto, paieška.

91

netinkamai darna:

Etika ir elgesys

Situacijų, susijusių su smurtu,

aptarimas.

Po p

asau

lį p

asiž

val

giu

s

Koks

galvotas

žmogus!

Žmogaus

atradimai Socialinė

darna:

Žmogiškieji

išteklliai

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Pasterizavimo paaiškinimas.

Tyrimo atlikimas: obuolių sulčių

pasterizavimas. Ugnies atradimo

istorijos prisiminimas. Pavyzdžių

teikimas: kada gydytojai naudoja

rentgeno spindulius, kokių laikrodžių

žmonės sukūrė laikui matuoti ir kt.

Atsiradus

ryšių

priemonėms

Atradimai,

susiję su

ryšių

priemonė-

mis

Socialinė

darna: Žmogiškieji

ištekliai

Ekonominė

darna: Gyvenimo

kokybė

Atsakinėjimai į vadovėlyje esančius

klausimus. Pavyzdžių teikimas, jog

šiandien informacija dažnai perduodama

ženklais ir signalais. Pasakojimas, kokių

telefonu ir kada naudojamasi. Atsakymų

ieškojimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Žmonių, kuriančių

televizijos laidas, apibūdinimas.

Kompiuterio ir interneto galimybių

sąrašo sudarymas.

Kiekvienas

pasaulio

kampelis

vis kitoks

Pasaulio

šalių

ypatybės

Ekologinė

darna:

Arialai

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Savo aplinkos apibūdinimas, jos

ypatybių pasakymas.

Atsakinėjimas į vadovėlyje pateiktus

klausimus. Koliažo kūrimas:

„Gyvename jaukioje ir švarioje

aplinkoje“. Darbas su vaizdais,

pateiktais vadovėlyje. Darbas su

žemėlapiu. Žemės gyventojų

palyginimas pagal odos, plaukų spalvą,

išvaizdą ir kt.

Kuo

užsiima

pasaulio

gyventojai?

Kiekvieno

Pasaulio

kampelio

užsiėmimai

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Darbas su Pasaulio žemėlapiu.

Norvegijos, Danijos ir kitų šalių paieška

joje. Japonijos pramonės aptarimas.

Naujos informacijos paieška apie tai,

kurios dvi Šiaurės Amerikos žemyno

valstybės yra pačios turtingiausios ir

galingiausios pasaulyje. Informacijos

apie lamų auginimą paieška.

Yra toks

kraštas

Įvairių šalių

gyvensenos,

aprangos ir

veiklos

skirtumai

Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Įdomios informacijos, pateiktos

vadovėlyje, skaitymas. Atsakinėjimas į

klausimus. Darbas su žemėlapiu.

Informacijos paieška apie tai, iš kurios

Europos šalies kilo korida?, Kurios

tautos tradicinis šokis yra flamenkas?

Tėv

iškėj

e

Tvenkinyje

ar ežere

Religijos Ekologinė

darna:

Arialai,

bioįvairovė

Įdomios ir naudingos informacijos

skaitymas. Atsakinėjimas į klausimus.

Darbas su Lietuvos žemėlapiu.

Bandymo atlikimas: tvenkinio vandens

tyrimas.

Juos būtina Nykstančios Ekologinė Priežasčių, kodėl nyksta augalai,

92

saugoti Lietuvos

rūšys,

Lietuvos

raudonoji

knyga

darna:

Nykstančios

rūšys

aptarimas. Aptarimas: kokių priemonių

reiktų imtis, norint išsaugoti

Raudonosios knygos rūšis.

Informacijos paieška apie tai, kas yra

Statusas? ir t.t. Lietuvos Raudonosios

knygos vartymas ir jos turinio

aptarimas.

Miestai

auga ir

keičiasi

Miestų

augimas Ekonominė

darna:

Gyvenimo

kokybė

Nuotraukų apžiūra ir aptarimas, kaip

keitėsi miestai. Domėjimasis, kodėl

tėvai pasirinko būtent tą gyvenvietę,

kurioje gyvena. Informacijos paieška

apie tai, kada minima „Diena be

automobilio“ ir jos populiarumo

aptarimas.

93

2 Priedas

1 pav. 3 klasės mokinių darbeliai iš molio. Stebėtos pamokos fragmentas.

94

3 Priedas

2 pav. Stebėtų pamokų fragmentai 4-oje klasėje.

95

4 Priedas

3 pav. Kyviškių pagrindinės mokyklos trečiokai ir ketvirtokai atlieka užduotis.

96

5 Priedas

97

98

99

100

101

102

103

104

6 Priedas

Lietuvos Edukologijos Universitetas

Ugdymo mokslų fakultetas

Ugdymo pagrindų katedra

PAMOKOS PLANAS Klasė: 3 kl

Mokinių skaičius: 8

Pamokos tema: Molis - visų brolis.

Ugdymo uždavinys: Susipažinus su molio savybėmis ir iš jo gaminamais įvairiais daiktais,

mokiniai pažins šią medžiagą.

Temos sąvokos: molis, puodininkystė.

Organizavimo forma: pamoka.

Pamokos tipas: mišrus.

Priemonės ir ištekliai: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, molis.

Mokymo metodai:

Žodiniai: pasakojimas, aiškinimas, pokalbis.

Vaizdiniai: piešinių rodymas.

Praktiniai: pratybų sąsiuvinio užduotys, lipdymas iš molio.

Literatūra: Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis III klasei. Antroji

knyga. – Kaunas: Šviesa, 2006.

Organizavimas ir veikla

Pamokos

elementai

Mokytojo veikla Mokinių veikla

Analizė ir

pastabos

Įvadinis

pokalbis

Įėjo į klasę ir paprašė pasiruošti pamokai.

Mokinių paklausė apie ką kalbėta praeitą

pamoką.

Ruošėsi pamokai,

ištraukė vadovėlius,

pratybų sąsiuvinius

ir pieštukines.

Atsakė, kad praeita

pamoka buvo apie

kalvystę.

Matėsi, kad

mokiniai

labai laukia

šios

pamokos,

tarsi

nujaučia, kad

nuveiks

kažką

ypatingo.

Taigi

pamokai

pasiruošė

labai greitai.

Moksleivių

motyvavimas

Paklausė, ką mokiniai prisimena iš tos

pamokos.

Teisingai. Šaunuoliai.

O ką jūs žinote apie molį? Pagiria už

nuomonės išsakymą.

Mokinių

pasisakymai: vardija,

ką prisimena, atsako,

ką žino.

Klausimai –

atsakymai. Ši

veikla buvo

operatyvi ir

intensyvi.

105

Temos ir

tikslo

skelbimas

Šiandien mūsų pamokos tema: „Molis – visų

brolis“.

Skelbia pamokos tikslą: Supažindinti jus su

moliu ir jo savybėmis.

Mokiniai įdėmiai

klauso.

Pamokos

uždavinys

buvo

platesnis

Naujos

medžiagos

nagrinėjimas

Mokytoja pasakoja apie molį, kur jis yra

naudojamas.

Paklausia, kokie daiktai gaminami iš molio.

Gavusi mokinių atsakymą, pritaria: teisingai.

Dar iš molio yra statomos krosnys. Ar žinote

kodėl?

Paaiškina, kodėl būtent iš molio yra statomos

krosnys, kaip jos statomos. Vidus yra

aplipdomas moliu, o išorė yra iš plytelių, kurios

buna įvairiausių formų ir su įvairiausiai

piešiniais.

Prašo atsiversti vadovėlio 50 puslapį ir apžiūrėti

paveiksliukus, kur yra parodytos labai gražūs

kokliai. Mokiniams panagrinėjus iliustracijas,

mokytoja vėl klausia, kaip manote, kada šie

ąsočiai ir plytelės padaryti.

Teisingai, šie daiktai buvo padaryti seniai. O

gal kas nors tokius ąsočius ir kitus senovinius

daiktus iš molio matė kur nors kitur, ne tik

paveikslėliuose? – klausia mokytoja.

Išaiškina puodininkystės sąvoką ir jos svarbą.

Taip pat aptaria, kaip veikia žiedžiamasis ratas

ir kam jis reikalingas.

Prašo atsiversti pratybų sąsiuvinio 33 puslapį ir

atlikti 2 užduotį.

Paaiškina kur molį galime rasti, kokiose šalyse

jo būna ir ar yra molio pas mus, Lietuvoje.

Paklausia vaikų, ar kas matė molį netoli savo

gyvenvietės.

Pakvietė mokinius pedagoginei pertraukėlei.

Ji skamba taip:

„Lyja, lyja lietus,

Pūčia, pūčia vėjas,

Žaibas, griaustinis,

O virš mūsų spalvinga vaivorykštė.“

Papasakojo apie molio spalvas ir paskaitė

nedidelį papildomą tekstą.

Paaiškino molio savybes, kad molis

nepraleidžia vandens, gerai sulaiko šilumą ir iš

jo lengvai galima lipdyti.

Mokinių atsakymai:

puodukai, lėkštės,

ąsočiai, skulptūrėlės

ir t.t.

Atsako.

Klauso mokytojos

pasakojimo

Vardija, ką mato.

Dauguma mokinių

sako, kad seniai.

Išsako savo

nuomonę, kur ką

matė. Vienas iš

mokinių užsiminė,

kad matė televizijoje

kaip indai nešioja

didelius molinius

ąsočius ant galvos.

Klauso

Atsiverčia pratybų

sąsiuvinį ir atlieka

užduotį.

Klauso.

Atsakinėja, kur kas

matė.

Daro mankštelę.

Mokiniai klauso

mokytojos

pasakojimo ir

skaitomo teksto.

Mokiniai

aktyviai

dalyvauja

pamokoje,

atsakinėja į

klausimus.

Vienas

berniukas

netgi

užsiminė apie

kitos kultūros

papročius,

kas pažymėta

ir įeina į

darnaus

vystymosi

švietimo

turinį, kurio

mokytoja iš

anksto tikrai

nebuvo

numačiusi

akcentuoti.

Dėka jo

pamoka buvo

praturtinta

dar vienu

svarbiu faktu.

Įtvirtinimas

-Taigi dabar pereisim prie lipdymo - pasakė

mokytoja. Ištraukė modeliną ir papjaustė jį

lygiai į devynias dalis.

Pasakė vaikams išsitraukti lenteles, ant kurių

lipdys. Dabar pasijusite tikrais amatininkais, -

Vaikai apsidžiaugė.

Išsitraukė lenteles.

Paėmė po gabalėlį

modelino.

Mokiniai

labai

džiaugėsi

pamatę

modeliną, jie

106

džiaugėsi mokytoja. Išdalino po gabalėlį

modelino kiekvienam ir pasakė lipdyti kas ką

nori.

Kol vaikai dirba, mokytoja užduoda keletą

klausimų temos pakartojimui ir naujos

medžiagos įtvirtinimui.

- Kokias molio spalvas žinote?

- Kokios yra molio savybės?

- Kas gaminama iš molio?

- Kur molio galima rasti?

Lipdydami

atsakinėjo į

klausimus.

staigiai

sudėjo

vadovėlius į

šoną ir su

dideliu

entuziazmu

ėmėsi darbo

Namų darbų

skyrimas

Likus kelioms minutėms iki pamokos pabaigos,

mokytoja uždavė namų darbus iš pratybų

sąsiuvinio ir palinkėjo smagios pertrakos.

Užsirašė namų

darbus ir padėkojo

mokytojai.

Data: 2013-04-26

107

Lietuvos Edukologijos Universitetas

Ugdymo mokslų fakultetas

Ugdymo pagrindų katedra

PAMOKOS PLANAS Klasė: 3 kl

Mokinių skaičius: 8

Pamokos tema: Puošyba ir menas.

Ugdymo uždavinys: Sužinoję, kas yra puošyba ir menas, mokiniai gebės atskirti puoštus

daiktus nuo nepuoštų ir suvoks, kokį vaidmenį menas ir puošyba vaidina jų gyvenime.

Temos sąvokos: menas, puošyba.

Organizavimo forma: pamoka.

Pamokos tipas: mišrus.

Priemonės ir ištekliai: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis.

Mokymo metodai:

Žodiniai: pasakojimas, aiškinimas, pokalbis.

Vaizdiniai: piešinių rodymas.

Praktiniai: pratybų sąsiuvinio užduotys.

Literatūra: Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis III klasei. Antroji

knyga. – Kaunas: Šviesa, 2006.

Organizavimas ir veikla

Pamokos

elementai

Mokytojo veikla Mokinių veikla

Analizė ir

pastabos

Įvadinis

pokalbis

Įėjusi į klasę ir paprašė pasiruošti pamokai.

Paklausė, kokia tema buvo kalbama praeitą

kartą teiravosi, kas ką prisimena.

Ruošėsi pamokai,

ištraukė vadovėlius,

pratybų sąsiuvinius

ir pieštukines.

Pasakė buvusios

pamokos pavadinimą

ir apie ką kalbėjo

praeitą pamoką.

Vaikai ramūs

ir paklusnūs,

atrodo,

nusiteikę

darbui.

Moksleivių

motyvavimas

Pateikia mokiniams kelis klausimus: kaip

manote, ką žmonės daro, kad jų namai ir daiktai

atrodytų gražiau? O ką jūs žinote apie puošybą?

Pagiria mokinius už išsakytas nuomones

Atsako, ką žino.

Temos ir

tikslo

skelbimas

Šiandien mūsų pamokos tema: „Puošyba ir

menas“.

Skelbia pamokos uždavinį: sužinoję, kas yra

puošyba ir menas, gebėsite atskirti puoštus

daiktus nuo nepuoštų ir suvoksite, kokį

vaidmenį menas ir puošyba vaidina jūsų

Klauso.

108

gyvenime.

Naujos

medžiagos

nagrinėjimas

Mokytoja pasakoja apie puošybą, aptaria, kur ji

yra naudojama.

Paklausia, ar atsimenate ekskursiją į Rumšiškes.

Kokie ten namai? Kuo jie skiriasi nuo mūsų

dabartinių? Ar jie gražūs, įdomūs? Teiraujasi,

gal dar jūsų močiutės gyvena tokiuose

namuose?

Ar pastebėjote, kokios įvairios būna langinės?

Dabar pažiūrėkite į vadovėlio piešinius, kokios

tos langinės. Kaip manote, kam jos reikalingos?

Aptaria langinių paskirtį, primena, kad jos

būdavo uždaromos nakčiai, tarnavo vietoj

užuolaidų. Be to, jos būdavo uždarinėjamos kai

žmonės kur nors išvažiuodavo, o namuose

nieko nelikdavo.

Prašo atsiversti pratybų sąsiuvinius 39 puslapį.

Liepia vienam iš mokinių perskaityti užduotį,

kurioje buvo nupieštas namas. Tą namą ir

aplink jį esančią aplinką reikia papuošti. -

Dabar puoškite namą, kiek tik jūsų vaizduotė

leidžia, - sako mokytoja.

Mokytoja kviečia mokinius į pedagoginę

pertraukėlę.

Dabar galite pabaigti savo darbelius, o aš

papasakosiu apie puošybą daugiau. Pasakoja,

kad anksčiau žmonės puošdavo indus ir t.t.

Parodė verpstės paveikslėlius ir paaiškino, kam

jos reikalingos. Pradėjo pasakoti apie varpelius,

kad juos irgi labai gražiai puošdavo ir

pakabindavo prie durų.

Priminė pasaką apie Raudonkepuraitę.

„Prisiminkite, kaip močiutė prašė mergaitę

atidaryti duris“.

Po to priminė apie ekskursiją į Kryžių kalną

Šiauliuose, ar atsimenate kokie Kryžiai

papuošti ten buvo?

O ką dar mes puošiame kiekvienais metais

ornamentais? Taip, velykinius kiaušinius.

Anksčiau panašiais ornamentais puošdavo ir

namus.

Atsako į mokytojo

pateiktus klausimus.

Klausosi mokytojos

pasakojimų

Atsako į klausimus,

dalinasi savo

patyrimu

Pasakoja, ką ir kur

matė.

Klauso.

Atlieka užduotį.

Daro mankštelę.

Klauso.

Vaikai pradėjo

pasakoti matytus

varpelius. Vieni jį

matė šiaip papuoštų

ir kabantį kaip

papuošalą. Kiti juos

matė dar kabančius

prie durų, kaip

kadaise ir pan.

Dalinasi savo

įspūdžiais, ką matė.

Atsako: velykinius

kiaušinius.

Niekas nebijo

pasakyti savo

nuomonės.

Visi nori

kažką

papasakoti.

Įtvirtinimas

Prašo užbaigti darbus ir pristatyti juos.

Liepia atsiversti pratybų sąsiuvinius ir atlikti 38

puslapyje esančią 2 užduotį.

Kaip manote, kam žmogus puošia daiktus?

Atlieka užduotį.

Atsako į klausimą,

pateikdami ir tokius

atsakymus: kad

gauti pinigų,

užsidirbti. Kiti sako,

kad būtų gražiau.

Likus kelioms minutėms iki pamokos pabaigos, Užsirašė namų

109

Namų darbų

skyrimas

mokytoja uždavė namų darbus. Kiekvienam

išdalino po individualų piešinį, kurį turės

papuošti, kaip tik norės ir kaip tik moka.

Internete prašė surasti kas tai yra – mandala.

Palinkėjo geros pertraukos.

darbus ir padėkojo

mokytojai už įdomią

pamoką.

Data: 2013-05-03

110

Lietuvos Edukologijos Universitetas

Ugdymo mokslų fakultetas

Ugdymo pagrindų katedra

PAMOKOS PLANAS Klasė: 4 kl

Mokinių skaičius: 8

Pamokos tema: Vandenynų gyvūnija.

Ugdymo uždavinys: Susipažinus, kokie gyvūnai gyvena skirtinguose vandenyno gyliuose,

mokiniai gebės išvardinti ne mažiau 5 gyvūnų pavadinimus ir supras, kokios grėsmės gresia

gyvūnams gyvenantiems vandens gilumoje.

Temos sąvokos: natūralios ir nenatūralios gyvūnų nykimo priežastys.

Organizavimo forma: pamoka.

Pamokos tipas: mišrus.

Priemonės ir ištekliai: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, žemėlapis, gaublys, interaktyvi lenta,

kompiuteriai, enciklopedijos.

Mokymo metodai:

Žodiniai: pasakojimas, aiškinimas, pokalbis.

Vaizdiniai: piešinių rodymas.

Praktiniai: pratybų sąsiuvinio užduotys, piešimas.

Literatūra: Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis IV klasei. Antroji

knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007.

Organizavimas ir veikla

Pamokos

elementai

Mokytojo veikla Mokinių veikla

Analizė ir

pastabos

Įvadinis

pokalbis

Atėjusi į klasę mokytoja pasisveikino. Paprašė

mokinių pasiruošti pamokai.

Atsinešė mažą dėžutę. Liepė ateiti kiekvienam

mokiniui po vieną ir užmerktomis akimis

ištraukti viena daiktą. Ištraukus atsisėsti į savo

vietą.

Klausia mokinių, kas ką išsitraukė?

Pasisveikino.

Pasiruošė pamokai,

pasiėmė vadovėlius,

pratybų sąsiuvinius

ir pieštukines.

Priėjo, ištraukė,

atsisėdo ir nagrinėja,

ką gavo.

Atsakė: delfiną,

krabą, pingviną,

vėžlį ir kt.

Mokiniai

labai laukė

šios

pamokos.

Jie žino, kad

šioje

pamokoje jų

laukia IKT

naujovės.

Moksleivių

motyvavimas

Mokytoja klausė: kaip manote, kokia

šiandienos pamokos tema?

Pagiria mokinius už išsakytas nuomones.

- Šaunuoliai jūs visi beveik teisūs, - pastebi

mokytoja.

Pasakė, ką galvoja.

Prieina vieningos

nuomonės, kad

mokysis apie

vandens gyvūnus.

Vaikai noriai

įsijungia į

pokalbį.

Temos ir

tikslo

skelbimas

Šiandien mūsų pamokos tema: Vandenyno

gyvūnija“. Šios pamokos tikslas - įtvirtinti

žinias apie žemynus ir vandenynus. Taip pat jūs

mokėsite išvardinti po 5 vandenyno gyvūnus ir

sužinosite natūralias ir nenatūralias gyvūnų

Atidžiai klauso

mokytojos

Kai kalba

mokytoja,

mokiniai

visada

paklusniai

111

nykimo priežastis. sėdi ir klauso.

Naujos

medžiagos

nagrinėjimas

Mokytoja klausia, kiek žinote vandenynų? Ir

kokie jų pavadinimai?

Prašau, parodyti žemėlapyje ir gaublyje.

Prašo atsiversti pratybų sąsiuvinio 46-47

puslapius ir atlikti užduotį.

Patikrina užduotį kartu su mokiniais ir įjungia

filmą apie vandenyno gyventojus.

Dabar bandysime spėlioti, kokie gyvunų

pavadinimai, kurie bus rodomi ant ekrano.

Naudodamasi interaktyviąja lenta rodo gyvūnų

iliustracijas. Vis kitą puslapį leidžia atversti

mokiniams, kurie turi prieiti prie lentos ir su

specialiu tušinuku paspausti ant ekrano.

Pasakoja, kaip gyvūnai skirstomi pagal tai,

kokiame jie gylyje gyvena.

Taip pat papasakoja, kokie pavojai laukia

vandens gyvūnų. Aptaria, kokios yra natūralios

ir nenatūralios gyvūnų nykimo priežastys.

Atsako: 4.

Pasako pavadinimus

ir paeiliui kiekvienas

eina prie žemėlapio

ir gaublio ir rodo

atitinkamą

vandenyną.

Atlieka užduotį.

Žiūri.

Spėlioja

pavadinimus.

Prieina prie lentos ir

spaudžia mygtuką,

kad vaizdas

pasikeistų ir atsirastu

kito gyvūno

nuotrauka.

Klauso.

Matosi, kad

vaikai

protingi,

gerai

orientuojasi

žemėlapyje.

Įtvirtinimas

Dabar įtvirtinsime medžiagą, kurią sužinojote

per pamoką.

Pažiūrėkite, kokį numeriuką gavote pamokos

pradžioje, kartu su savo gautais gyvūnėliais.

Taip pasiskirstykite į dvi grupes. Dirbsite

grupėmis. Užduotis tokia: naudojantis internetu

ar enciklopedijomis surasti medžiagos apie

jums paskirtą gyvūną: pirmajai grupei apie

delfinus, antrajai - apie vėžlius. Reikia surasti

atsakymus į tokius klausimus:

- Kokiu maistu jie minta?

- Kokiuose vandenynuose gyvena?

Ir nupieškite tą gyvūną tame vandenyne,

kuriame jis gyvena. Šią užduotį atlikite savo

pratybų sąsiuviniuose. Pabaigoje savo darbus

pristatysite vieni kitiems.

Klauso.

Pasiskirsto

grupėmis.

Atlieka užduotį.

Pristato darbus.

Mokiniai

labai

draugiškai ir

organizuotai

dirba

grupėse, bet

jiems

pritrūksta

laiko atlikti

užduotį iki

galo.

Namų darbų

skyrimas

Likus kelioms minutėms iki pamokos pabaigos,

mokytoja uždavė namų darbą, panašu į darbą,

kurį jie dirbo grupėmis. Kiekvienas mokinys

turi rasti medžiagos apie vieną, jam paskirtą

vandenyno gyvūną.

Atsisveikino ir palinkėjo geros dienos.

Užsirašė namų

darbus ir padėkojo

mokytojai.

Atsisveikino.

Akivaizdu,

kad namų

darbas – tai

tąsa veiklos,

kuri buvo

pradėta

grupėse,

tačiau liko

nebaigta

Data: 2013-05-06

112

Lietuvos Edukologijos Universitetas

Ugdymo mokslų fakultetas

Ugdymo pagrindų katedra

PAMOKOS PLANAS Klasė: 4 kl

Mokinių skaičius: 8

Pamokos tema: Žemynų gyvūnija.

Ugdymo uždavinys: Sužinoję, kokie gyvūnai gyvena skirtinguose žemynuose, mokiniai gebės

išvardinti bent po 2 kiekvieno žemyno gyvūnų pavadinimus ir pažins kai kuriuos Raudonosios

knygos atstovus.

Temos sąvokos: žemynai.

Organizavimo forma: pamoka.

Pamokos tipas: mišrus.

Priemonės ir ištekliai : vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, žemėlapis, gaublys, interaktyvi lenta,

kompiuteriai, enciklopedijos.

Mokymo metodai:

Žodiniai: pasakojimas, aiškinimas, pokalbis.

Vaizdiniai: piešinių rodymas.

Praktiniai: pratybų sąsiuvinio užduotys, piešimas.

Literatūra: Jonynienė V. Mūsų pasaulis. Kas? Kaip? Kodėl? Vadovėlis IV klasei. Antroji

knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007.

Organizavimas ir veikla

Pamokos

elementai

Mokytojo veikla Mokinių veikla

Analizė ir

pastabos

Įvadinis

pokalbis

Atėjusi į klasę mokytoja pasisveikino. Paprašė

pasiruošti pamokai.

Liepė drauge pasitikrinti namų darbus.

Atsinešė maišelį. Prašė mokinių ateiti po vieną

ir užmerktomis akimis ištraukti viena daiktą.

Ištraukus atsisėsti į savo vietą.

Paskui klausė mokinių, kas ką išsitraukė?

Pasisveikino.

Pasiruošė pamokai.

Skaitė po vieną, ką

rado apie savo

gyvūnus internete.

Priėjo, ištraukė,

atsisėdo ir stebėjo,

ką kiekvienas

išsitraukė.

Atsakė: tigras, varlė,

dramblys ir t.t.

Tik

suskambėjus

skambučiui,

visi mokiniai

iš karto

susirenka

klasėje,

atsisėda į

savo vietas.

Moksleivių

motyvavimas

Klausia, kaip manote, kokia šiandienos

pamokos tema?

Pagiria už nuomonės išsakymą.

- Šaunuoliai, jūs teisūs, - atsakė mokytoja.

Atsakė, ką galvoja.

Visi drauge prieina

minties, kad mokysis

apie sausumos

gyvūnus.

Vaikai noriai

įsijungia į

pokalbį.

Temos ir

tikslo

Šiandienos pamokos tema: Žemynų gyvūnija. O

kiek žemynų mes turime? Kokie jų

Klauso.

Rodo po viena,

Kai kalba

mokytoja,

113

skelbimas pavadinimai? Parodykite juos žemėlapyje

gaublyje.

Mokytoja paskelbia pamokos uždavinį:

Sužinoję, kokie gyvūnai gyvena skirtinguose

žemynuose,

gebėsite išvardinti bent po 2 gyvūnų

pavadinimus iš kiekvieno žemyno ir pažinsite

kai kuriuos Raudonosios knygos atstovus.

prieidami prie

žemėlapio ir gaublio.

mokiniai

visada

paklusniai

sėdi ir klauso.

Naujos

medžiagos

nagrinėjimas

Prašo atsiversti pratybų sąsiuvinio 48 puslapį ir

atlikti užduotį, reikalaujančią parašyti kiekvieno

žemyno pavadinimą.

Dabar bandysime sužinoti, kokie gyvūnai kur

gyvena. Tik prieš tai pasidalinsime į grupes.

Mokytoja dalina lapelius, kas kokį numerėlį

ištraukė - pirmą ar antrą, tas eina į atitinkamą

grupę. Įsidėmėkite, kuriame žemyne gyvena

jūsų ištraukti gyvūnai, nes juos pamokos

pabaigoje turėsite nurodyti prie atitinkamo

žemyno.

Mokytoja išdalina žemėlapius, sako atsiversti

puslapį, kuriame parodyta Šiaurės Amerika.

Liepia vienam iš mokinių paskaityti tekstą,

kuris pasakoja apie tai, kokie gyvūnai jame

gyvena, kas jiems būdinga.

Perskaitę tekstą, turite žemėlapyje surasti tuos

gyvūnus apie kuriuos paskaitėme. O dabar

užmerktomis akimis prisiminkite po kelis

Šiaurės Amerikos gyvūnus.

Taip pat daro ir su Pietų Amerika.

Įjungiamas filmas apie Afrikos gyvūnija. Prašo

įsiminti po kelis gyvūnus. Klausia, gal kokį

nors iš šių gyvūnų matėte realybėje mūsų

šalyje? Kur juos galime pamatyti?

Nurodo paskaityti tekstą apie Australiją, kurioje

gyvena kangūros, koalos ir kiti gyvūnai. Dabar

dirbsite tokia pat schema kaip ir su Amerika.

Tekste minėtus gyvūnus suraskite žemėlapyje,

o po to užsimerkite ir prisiminkite, kokius

gyvūnus atsimenate.

Dabar pakalbėsime apie Aziją. Daug šio

žemyno gyvūnų įrašyti į Raudonąją knygą.

Mokytoja atnešė ir parodė Lietuvos raudonąją

knygą. Įjungia filmuką su gyvūnų, kurie įrašyti

į šią knyga, pavadinimais ir nuotraukomis.

Dabar turite išvardinti gyvūnų pavadinimus,

kuriuos įsiminėte.

Dabar padėkite savo ištraukto gyvūno figūrėlę

ant žemyno, kuriame jis gyvena. Patikrinsime.

Pagiria mokinius ir pataiso, jei kas neteisingai

priskyrė gyvūną.

Atsiverčia

sąsiuvinius ir atlieka

užduotį. Jei pamiršo

žemyno pavadinimą,

prieina prie

žemėlapio ir

pasižiūri.

Pasiskirsto į 2

grupes.

Įdėmiai klauso.

Paima atlasus.

Skaito tekstą.

Suranda ir parodo

gyvūnus

gyvenančius Šiaurės

Amerikoje.

Žiūri filmą.

Atsako į klausimus.

Skaito.

Suranda gyvūnus

žemėlapyje. Vardija

pavadinimus.

Klauso.

Žiūri filmuką ir

įsimena

pavadinimus.

Kiekvienas padeda

Matosi, kad

vaikai

protingi,

gerai

orientuojasi

žemėlapyje,

viską nurodo

teisingai. Net

mergaitė

dirbanti pagal

spec. ugdymo

programa,

gerai

orientuojasi,

pasako ir

parodo

žemyną.

114

gyvūno figūrėlę ten,

kur jie gyvena. Jei

padėjo klaidingai, su

mokytojos ir draugų

pagalba ištaiso

klaidą

Įtvirtinimas

Dabar įtvirtinsime medžiagą, kurią sužinojote

per pamoką. Atliksime testą, kurį rasite įsijungę

kompiuterį. Kiekvienas atsisėskite prie atskiro

kompiuterio, dirbsite individualiai.

Šaunuoliai, gerai pasistengėte ir nemažai

įsiminėte medžiagos. Dabar dar atliksime

užduotis vadovėlyje. Turite 3 minutes ir

tikrinsime kaip atsakėte.

Tikrinantis, pataiso, jei kas suklydo. Jei

mokiniams kyla klausimų, atsako ir paaiškina.

Klauso.

Atlieka testą.

Tikrina.

Atlieka vadovėlio

užduotį. Tikrinasi

atliktą užduotį kartu

su mokytoja.

Namų darbų

skyrimas

Likus kelioms minutėms iki pamokos pabaigos,

mokytoja užduoda namų darbą: parengti

pasakojimą apie gyvūną (Kiekvienas gavo

individualiai užduotį, su skirtingu gyvūnu)

Reikės išsiaiškinti, kur tas gyvūnas gyvena, kuo

minta ir ar yra saugomas (įrašytas į Raudonąją

knygą)

Atsisveikino ir palinkėjo geros dienos.

Užsirašė, pasižymėjo

namų darbus.

Padėkojo mokytojai.

Atsisveikino.

Vaikai visą

pamoką

elgėsi labai

gerai, buvo

ramūs,

susidomėję,

klausė

paliepimų,

atliko visas

užduotis.

Data: 2013-05-09

115

7 Priedas

Mano teisės = mano pareigos

Pasibaigė pamokos. Laurynas su draugu išėjo iš mokyklos. Kieme prie jų pribėgo penktaklasis

Andrius ir tyčia smarkiai stumtelėjo Lauryną. Andriaus draugai, tai matydami, pritariamai

juokėsi, džiūgavo ir laukė, kas bus toliau...

1. Pasvarstyk ir parašyk, kaip Tu būtum elgęsis Lauryno arba jo draugo vietoje.

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

2. Kaip, Tavo manymu, į Tave turėtų kreiptis:

Klasės draugai, prašydami duoti pavartyti tavo atsineštą knygą?

.............................................................................................................................................

Tėtis, kai tu tysai prie televizoriaus, o jis nori pažiūrėti žinias?

.............................................................................................................................................

Mokytojas, norėdamas Tave perspėti dėl ilgo plepėjimo su suolo draugu?

.............................................................................................................................................

O kaip į Tave dažniausiai kreipiasi mama?

.............................................................................................................................................

3. Įsivaizduok, kad šiandien Tu budi klasėje. Parašyk, kokios yra Tavo kaip budėtojo pareigos.

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

116

4. Kaip manai, kas gali nutikti šylant klimatui? Nuspalvink teiginius, kuriems pritari.

Atlik veiksmus. Gautasis skaičius parodys, kuris atsakymas neteisingas.

240-40+10-210+4=

5. Kaip manai, dėl ko mūsų planetoje nyksta miškai? Pažymėk reikiamas korteles.