DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ LŪKESČIAI SOCIALINĖMS PASLAUGOMS

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA

ŽANA VAIŠNEIDERIENĖ

Socialinio darbo studijų programos

studentė

DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ LŪKESČIAI SOCIALINĖMS

PASLAUGOMS

Magistro baigiamasis darbas

(socialinis darbas)

Magistro darbo autorius_____________

(parašas)

Darbo vadovas ________________

Doc. dr. Angelė Kaušylienė (parašas)

Leidžiama ginti

Katedros vedėja ________________

Doc. dr. Elena Kocai (parašas)

Darbo įteikimo data______________

Registracijos numeris ____________

Vilnius, 2015

2

TURINYS

TURINYS ........................................................................................................................... 1

ĮVADAS ............................................................................................................................. 4

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS .................................................................................................... 8

1. ŠEIMA, JOS SAMPRATA IR POŽIŪRIO Į ŠEIMOS SAMPRATĄ KAITA XXI a. .. 9

2. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TEIKIANT PAGALBĄ RIZIKOS GRUPĖS

DAUGIAVAIKĖMS ŠEIMOMS ................................................................................................. 22

2.1. Daugiavaikės šeimos ypatumai ir parama .............................................................. 22

2.2. Socialinės rizikos šeima – socialinių paslaugų gavėja ........................................... 28

2.2.1 Socialinės rizikos šeimų įžvalga ....................................................................... 28

2.2.2. Teisės aktų reglamentuojančių socialinę paramą šeimoms aprėptis ............. 344

2.2.3. Socialinio darbuotojo darbo metodai dirbant su socialinės rizikos šeimomis4949

3. DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ POŽIŪRIO Į TEIKIAMAS SOCIALINES PASLAUGAS

TYRIMAS................................................................................................................................... 633

3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas ...................................................................... 633

3.2. Tyrimo analizė...................................................................................................... 655

3.2.1.Informantų demografiniai duomenys ............................................................. 655

3.2.2. Informantų šeimyninė padėtis ....................................................................... 677

3.2.3. Informantų užimtumas ..................................................................................... 74

3.2.4. Šeimoje gaunamos papildomos pajamos, paslaugos .................................... 76

3.2.5. Pagrindiniai kriterijai apsunkinantys šeimos padėtį ........................................ 80

3.2.6. Šeimų priklausymas asociacijoms ................................................................... 82

3.2.7. Informantų numatomos perspektyvos ............................................................. 83

Tyrimo apibendrinimas.............................................................................................. 85

3

IŠVADOS ......................................................................................................................... 87

REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 88

LITERATŪRA ................................................................................................................. 90

TEISĖS AKTAI ................................................................................................................ 97

SUMMARY.................................................................................................................... 100

PRIEDAI ......................................................................................................................... 102

4

ĮVADAS

Aktualumas ir naujumas. Lietuvoje socialinis darbas per pastaruosius dvidešimt metų tapo

aktualia mokslinių tyrimų ir praktinės veiklos sritimi, kadangi dėl sudėtingos ekonominės situacijos

vis didėjo asmenų ir jų grupių poreikis socialinei pagalbai. Akivaizdu, jog kiekvienoje šalyje ypatingas

dėmesys turi būti skiriamas šeimai kaip unikaliai socialinei institucijai, įvertinant, jog tai pirminė savo

tautos emocinės paramos ir globos teikimo sistema, sudaranti prielaidas saugumui nuo vienatvės,

gyvenimo negandų, suteikianti meilę, supratimą ir savitarpio palaikymo poreikį (Stankūnienė V.

2003).

Vaikai – mūsų tautos ateitis, o šeimos identitetą ir jai teikiamas paslaugas šalyje reglamentuoja

įvairūs teisės aktai: LR Konstitucija (1992), Socialinių paslaugų įstatymas (2006), Socialinių paslaugų

katalogas (2006), Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio

nustatymo metodika (2006) ir kt. Valstybinė šeimos politikos koncepcija (2008) šeimą apibrėžia kaip

esminį visuomenės gėrį, kylantį iš žmogaus prigimties ir grindžiamą savanorišku vyro ir moters

santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos

narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės

gyvybingumą ir kūrybingumą. Todėl valstybės ir nevyriausybinės institucijos privalo užtikrinti šeimos

integralumui palankią aplinką, plėtodamos ir tobulindamos jos teisinę ir socialinę bazę. Socialinių

paslaugų teikimo tikslas – grąžinti asmens gebėjimą pasirūpinti pačiu savimi, išsaugant garbę ir

orumą, integruotis į visuomenę. Pačios socialinės paslaugos Socialinių paslaugų įstatyme (2006)

apibrėžiamos, kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus,

neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiem arba praradusiam

gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės

gyvenime. Darbo autorė studijuodama ir analizuodama teisės aktus, pastebėjo, kad Valstybinės

šeimos politikos koncepcijoje (2008) daugiavaikė (gausi) šeima įvardijama kaip šeima, auginanti tris ir

daugiau vaikų. Kituose galiojančiuose teisės aktuose nepasisekė rasti daugiavaikės šeimos sąvokos

apibūdinimo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013) 2013 metais Lietuvoje gimė

29885 vaikai, iš kurių 4460 vaikų pagal gimimo eiliškumą buvo tretieji, tai sudarė 15 proc. nuo bendro

gimimo skaičiaus (Demografijos metraštis, 2013).

Galima teigti, jog, Lietuvoje šeimos padėtis ir jos raidos kryptys XXI amžiaus pradžioje

ganėtinai sudėtingos: mažėja gimstamumas, menkėja tradicinės šeimos bruožai, dėl ekonominės ir

politinės situacijos atvejų daugėja socialinės rizikos veiksnių, skurdas. Šalies socialiniai ekonominiai

5

pokyčiai sąlygojo nedarbo atsiradimą ir jo plėtrą, todėl šeimos, dėl įvairių priežasčių, objektyvių ir

subjektyvių nesugebėjusios prisitaikyti prie sparčiai kintančios ekonominės socialinės aplinkos tapo

socialiai remtinos. Galima teigti, kad socialinė įtampa daugiausia paliečia daugiavaikes šeimas,

keisdamos jų gyvenimą, elgseną ir buitį. Tai patvirtina Lietuvos statistikos metraščio (2014)

duomenys: namai, kur neauga vaikai, ūkių skurdo rizikos lygis buvo 21 proc., dviejų suaugusių

asmenų ir trijų vaikų daugiau negu dvigubai didesnis t.y. – 46 proc. Tai rodo, kad ypač dėl finansinių

išteklių stokos daugiau nepriteklių turi daugiavaikės šeimos. Kuo daugiau narių yra šeimoje, tuo

sudėtingesnė materialinė padėtis, nes iš didesnio skaičiaus reikia dalytis dirbančiųjų šeimos narių -

tėvų - gaunamas pajamas. Todėl vienam šeimos nariui skirtos pajamos tampa vis mažesnės. Tampa

sunku materialiai išlaikyti vaikus, dalyvauti kultūrinio – šviečiamojo pobūdžio renginiuose, ypač

menka galimybė prasmingai pailsėti, susipažinti su žymiausiomis mūsų krašto vertybėmis t.y. duoti

savo vaikams tai, ko reikia bręstančiai asmenybei: kokybiško maisto, padorios aprangos, informacinių

technologijų, kultūrinių renginių, žaidimų, išsilavinimo, papildomo ugdymo užsiėmimų, bendravimo

su tėvais ir artimaisiais ir kt.

Daugiavaikės šeimos susiduria su įvairiomis papildomomis problemomis ir norėdamos

prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių, siekia keisti gyvenimo būdą ir vertybines orientacijas. Nors

tokiose šeimose yra dar likęs tvirtas lietuviškumo pagrindas, kuriam išsaugoti reikalinga ypatingas

valstybės ir regioninės politikos dėmesys. Tačiau dažniausia šiandieninėje visuomenėje daugiavaikė

šeima yra tapatinama su socialinės rizikos šeima. Dažnai visuomenėje vyrauja nuostata, kad šios

šeimos naudojasi visomis valstybės privilegijomis t.y., jų vaikai nemokamai išlaikomi lopšeliuose-

darželiuose, gauna nemokamą maitinimą mokyklose, papildomos išmokos ir kitą paramą. Akivaizdu,

jog ir tai, kad dalis daugiavaikių šeimų, kurios gyvena tik iš pašalpų, netgi nesistengdamos susirasti

pastovaus darbo, todėl pagal Lietuvos teisinį sistemos reglamentavimą tokia šeima, netenka lengvatų ir

auga antra prašančių bei savimi nepasirūpinančių šeimų karta.

Opi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos problema – rizikos šeimos, kurias tyrinėjo J.

Leonavičiaus (2005), I. Leliūgienė (2003), G. Kvieskienė (2005), G. Kondrotaitė (2006), A. Kozlovas

(2007), V. Stankūnienė (2003) ir kt. Baigiamuosius magistro darbus apie socialinės rizikos šeimas rašė

Š. Balevičienė (2008), G. Dobilienė (2009), H. Neifeld (2010), E. Kizlienė (2008), V. Kulitavičienė

(2009), B. Songailienė (2010), G. Žemaitienė (2010) ir kt. Nors daugėjant rizikos veiksnių, darančių

įtaką probleminių šeimų atsiradimui, (pvz: nedarbas, skurdas, alkoholizmas, nusikalstamumas, vaikų

nepriežiūra ir kt.), šalyje dėmesys skiriamas socialiniam darbui su įvairių rizikos grupių asmenimis.

6

Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis tapo viena iš prioritetinių sričių, kuriai skiriamos ir

valstybės lėšos (Aperavičienė, G. 2009).

D.Alifanovienė (2012) tyrinėjo daugiavaikių šeimų ekonominę situaciją, migraciją,

bendruomenės pagalbos galimybes, teikdama jog vis labiau aktyvėja bendruomenės, kurios stengiasi

suteikti šeimoms reikiamą įvairiapusę pagalbą.

L. Atkočiūnienė (2004) tyrė sėkmingo auklėjimo prielaidas daugiavaikėje šeimoje, pasak

autorės daugiavaikėje šeimoje sėkmingas vaikų auklėjimas priklauso nuo įvairių veiksnių: teisingo

visuomenės požiūrio į daugiavaikę šeimą; vyriausybės vykdomos politikos daugiavaikių šeimų

atžvilgiu; prasmingo šeimos gyvenimo organizavimo; visapusiško tėvų auklėjamosios galios

stiprinimo.

S. Radzevičienė (2012) atliktas tyrimas atskleidė daugiavaikių šeimų vaikų profesinio

kryptingumo ugdymo ypatumo klausimus ir jų rengimo profesinei karjerai ypatumus.

Pasak O. Striškienės (2010) tyrimų turi būti pakankamas valstybės dėmesys daugiavaikių

šeimų problemų sprendimui. Todėl ypač reikalingas sisteminis ir tikslingas valstybinis požiūris,

tinkama įstatyminė bazė. Autorės nuomone didžioji dalis daugiavaikių šeimų tėvų nori dirbti, kad

nereikėtų gyventi iš socialinių pašalpų.

I. Siaurusevičiūtė (2009) tyrimas parodė, jog nors daugiavaikės šeimos socialinę paramą

įvertina kaip būtinai reikalingą šeimos gerovei, vaikų auginimui, ir ugdymui, tačiau pabrėžia, kad nei

išmokų vaikams, nei socialinių paslaugų nepakanka, kad galėtų gyventi ne skurdo ribose.

Siekiant sumažinti socialinės rizikos šeimų skaičių ir prisidėti prie skatinimo didinti

daugiavaikių šeimų skaičių, iškyla būtinybė sistemingai dirbti socialinį darbą, ugdyti šeimų socialinius

ir bendruosius įgūdžius bei gebėjimus. Nors Lietuvoje socialinių paslaugų sistema paprastai apsiriboja

tik finansinės paramos teikimu ir jos priežiūra, praktika rodo, jog viena materialinė parama nėra

veiksminga ir perspektyvi, bei netenkina lūkesčių. Turi būti teikiama kompleksinė sisteminė pagalba

siekiant gerinti socialinį darbą su rizikos šeimomis LR socialinių paslaugų įstatymu (1996) buvo

įsteigti socialinių darbuotojų etatai. Socialiniai darbuotojai dirbdami su rizikos grupės šeimomis

seniūnijose padeda spręsti iškilusias socialines problemas,stengiasi įgalinti šemą spręsti problemas ir

tarpininkauja kviečiantis į pagalbą kitus specialistus ir institucijas.

Darbo rašymas yra tai, kad analizuojami socialinio darbo modeliai taikomi socialinių

darbuotojų, dirbant su daugiavaikėmis socialinės rizikos šeimomis. Nors daugiavaikėms šeimoms

teikiamos paslaugos, tačiau ar jos tenkina daugiavaikes socialinės rizikos šeimas, kaip pačios šeimos

vertina gaunamą socialinio darbuotojo pagalbą, koks socialinių paslaugų poreikis.

7

Probleminiai klausimai:

1. Kokie faktoriai įtakoja daugiavaikes šeimas, kad jos tampa socialinės rizikos šeimomis?

2. Ar socialinių darbuotojų teikiamos socialinės paslaugos atliepia daugiavaikių rizikos šeimų

lūkesčius.

Objektas – daugiavaikių šeimų lūkesčiai socialinėms paslaugoms.

Darbo tikslas – išanalizuoti daugiavaikių šeimų lūkesčius gauti socialines paslaugas.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti šeimos sampratas, funkcijas ir kaitą šiuolaikinės visuomenės raidoje.

2. Identifikuoti problemas su kuriomis susiduria daugiavaikės šeimos.

3. Ištirti daugiavaikių rizikos grupės šeimų lūkesčius apie teikiamas socialines paslaugas, apie

poreikį socialinėms paslaugoms.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė – tai mokslinės literatūros susijusios su nagrinėjama problema

analizė, atlikta siekiant apžvelgti įvairių mokslininkų teorinę medžiagą ir tyrimus apie

daugiavaikę šeimą, jos problemas ir socialinio darbuotojo teikiamą pagalbą.

2. Dokumentų analizė – analizuojami teisiniai dokumentai reglamentuojantys socialinių

darbuotojų veiklą, teikiant pagalbą daugiavaikėms šeimoms.

3. Anketinė apklausa daugiavaikėms šeimoms ir daugiavaikėms šeimoms, įtrauktoms į

socialinės rizikos šeimų sąrašą, siekiant išsiaiškinti kokias paslaugas jos gauna, ar tenkina

poreikius.

Darbo struktūra ir apimtis: Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, 78

pozicijų literatūros sąrašas, 23 pozicijų teisės aktų sąrašas, 8 priedai. Darbo apimtis su priedais 129

psl., be priedų 101 psl. Darbe pateikiama 29 paveikslai, bei 4 lentelės.

8

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Daugiavaikė šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų (Valstybinė šeimos politikos

koncepcija 2008).

Kohabitacija – gyvenimas kartu nesusituokus (Stankūnienė. V, 2003)

Nevyriausybinė organizacija - nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų

nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis

juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų

įgyvendinimas (LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, 2013).

Socialinis darbas – tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas

pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę,

pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu (Socialiniu paslaugų įstatymas, 2006)

Socialinė parama – tai socialinės, ekonominės, teisinės ir organizacinės priemonės, „kuriomis

siekiama sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas asmenims, kurių darbo, socialinio draudimo ir

kitokios pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kad jie galėtų pasirūpinti savimi;

socialinė parama teikiama kito žmogaus ar grupės (Andrašiūnienė M, 2007)

Socialinės paslaugos - paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl

amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba

praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti

visuomenės gyvenime (Socialiniu paslaugų įstatymas, 2006)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų

piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra

priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti

vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą

naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam

vystymuisi ir saugumui (Valstybinė šeimos politikos koncepcija, 2008)

Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku

vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti,

užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą,

tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą (Valstybinė šeimos politikos koncepcija 2008).

Vaikas – tai kiekviena žmogiška būtybė, neturinti 18 metų, jei pagal jam taikomą įstatymą jo

pilnametystė nepripažįstama anksčiau (LR Konstitucija, 1992).

9

1. ŠEIMA, JOS SAMPRATA IR POŽIŪRIO Į ŠEIMOS

SAMPRATĄ KAITA XXI a.

Šeima – tai maža žmonių grupė susieta santuoka ar kraujo ryšiais, kurią paprastai sudaro kartu

gyvenantys tėvai ir vaikai, dažnai seneliai, ar kiti giminaičiai. Šeima egzistuoja kiekvienoje

visuomenėje, kaip suaugusio žmogaus gyvenimo būdas ir vaikų auginimo aplinka. Z. Bajoriūnas

(1994) pabrėžia, jog siekiant moksliškai pažinti ir suprasti šeimą, jos esmę labai svarbūs du pastarosios

požymiai:

Šeima – specifinis pačių bendriausių mūsų visuomenės dėsningumų, jos esmės atspindys. Kas

dedasi visuomenėje, savitai atsispindi ir šeimoje.

Šeima sąlyginai uždaras socialinis psichologinis vienetas, (autonomiška, aktyviai

bendraujančių ir vienas kitą veikiančių žmonių grupė. Jos nariai vieni nuo kitų labai priklauso,

vieni už kitus atsakingi; jų santykiai intymiausi, atrodo lyg atsiriboję nuo išorinio pasaulio).

Jam antrina profesorius K. Miškinis (2003) kuris teigia, jog šeima yra sudėtingas ir

daugiaaspektis fenomenas, o visuomenė ir valstybė yra tokia, kokia yra šeima, kurioje atsinaujina

visuomenė, ugdoma jos pamaina.

LR konstitucijoje (1992) 38 straipsnyje šeima apibrėžiama, kaip visuomenės ir valstybės

pagrindas. Valstybė įsipareigoja saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje (2008) šeima įvardijama kaip esminis visuomenės

gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu

pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir

moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir

kūrybingumą.

G. Marsal (1998) teigia, jog šeima yra intymi namų grupė, kurią sudaro asmenys, susiję

tarpusavyje kraujo, seksualinių santykių ar teisiškai įformintais ryšiais.

Šeima – santuoka ir kraujo ryšiu besiremiantis socialinis junginys, turintis istoriškai apibrėžtą

atitinkamą organizaciją, kurios nariai susieti bendro ūkio, abipusės moralinės atsakomybės ir

savitarpio pagalbos (Matulionis A. V., 2002).

Tuo tarpu profesorė G. Kvieskienė (2003) apibrėždama šeimą, išryškina jos socializacijos

svarbą, teigdama, jog šeima – tai unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas

tampa tam tikros grupės nariu ir prasideda jo ankstyvoji socializacija šeimoje, vėliau, šeimai padedant,

už jos ribų.

10

Su šeimų poreikiais betarpiškai susiję visos visuomenės ekonominis ir socialinis vystymasis.

Taigi šeima yra ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga. Šeima, kaip socialinė grupė, apima

visas gyvenimo sritis ir yra glaudžiai susijusi su visos visuomenes vystymusi. ( Žiūkas. V. 1994)

Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas, mano profesorius K.

Miškinis (1993), be to, jis pažymi, jog tikra šeima yra ta, kurios gyvenimas grindžiamas visai tautai

reikšmingomis bendražmogiškomis vertybėmis.

M.A. Wilsonas (1996) teigia, kad nepaisant atsirandančių blogio užuomazgų: narkomanijos,

ankstyvų lytinių santykių ir kt., šeima lieka geriausia ugdymo ir auklėjimo bei vertybių įgijimo ir

perdavimo kitoms kartoms priemonė. Istoriniu požiūriu šeima yra civilizacijos branduolys, seniausia

atspariausia ir ilgiausia išsilaikiusi institucija. Šeima yra visuomenės pamatas, kuis sustiprina ir

mobilizuoja tautų ir bendruomenių veiklą.

Darbo autorės manymu, šeima tai vienas kitą veikiančių žmonių grupė, kuri turi bendrus

tikslus, ūkį, papročius, augina vaikus, vienas kitą palaiko, padeda spręsti iškilusias problemas. Šeimai

būdingas savitas gyvenimo būdas, papročiai ir tradicijos.

Kiekvienas šeimos apibrėžimas turi kažką bendro ir kažką savito, nors dauguma autorių

sutinka, jog tai maža tarpusavyje sąveikaujanti žmonių grupė, susieta specifiniais ryšiais,

atsakomybėmis. Z. Bajoriūnas (1997), K. Miškinis (2003) , kad svarbūs giminystės ryšiai šeimoje, tuo

tarpu A.V. Matulionio (2002), A. Žvinklienės (1994), Šeimos politikos koncepcijos (2008) tekstuose

pabrėžiami santuokiniai ryšiai, o V. Žiūkas (1994) ir G. Kvieskienė (2003) šeimą priskiria socialinei

institucijai.

Autoriai, teigia kad šeima atlieka visuomenei labai naudingas funkcijas:

augina vaikus;

juos auklėja įdiegdama moralės normas;

saugo tradicijas ir papročius;

palaiko tinkama mikroklimatą žmogui tobulėti ir k.t.

Z. Bajoriūnas (1997) šeimos funkcijos sampratą aiškina kaip šeimos narių poreikių ir su jais

susijusių pareigų vieni kitiems (vyro – žmonai, žmonos – vyrui, tėvų – vaikams, vaikų tėvams, visos

šeimos – pavieniams nariams ir pavienių narių – visai šeimai, visos šeimos ir pavienių jos narių –

visuomenei) tenkinimą ir atlikimą. Su minėtu autoriumi sutinka ir K. Miškinis (1993), tačiau pažymi,

jog bendriausia šeimos funkcija yra laimės siekimas. K. Miškinis (1993) išskiria šias šeimos

funkcijas:

žmonių giminės tęsimas;

11

vaikų socializacija ir auklėjimas;

tautos etoso tęstinumas;

ūkinis ir ekonominis naudingumas;

rekreacija;

bendravimas;

lytinių poreikių tenkinimas ir k.t.

Tuo tarpu Z. Bajoriūnas (1997) šeimos funkcijas papildo reguliuojančiąja. Šie mokslininkai

išskiria praktiškai tas pačias šeimos funkcijas, tik jas įvardina truputėlį kitaip. Pavyzdžiui, K. Miškinis

vieną iš šeimos funkcijų įvardija bendravimą, tuo tarpu Z. Bajoriūnas vartodamas kitą terminą, vadina

komunikacine.

Darbo autorės nuomone, viena iš svarbiausių šeimos funkcijų – tai žmonių giminės tęsimas. Ši

funkcija turi didelės reikšmės žmonijos ateičiai ir perspektyvom. Anot K. Miškinio (2003) giminės

tęsimas glaudžiai yra susijęs su poreikiu pratęsti save vaikuose, kadangi šeimoje gimus vaikams,

praturtėja dvasiniai šeimynykščių ryšiai, vaikų vaikystėje ir jaunystėje tėvai pakartoja savo vaikystę ir

jaunystę, papildo gyvenimo prasmę ir per vaikus labiau pažįsta gyvenimą. Vaikų gimdymas

visuomenei yra ekonominė darbo jėgos atkūrimas, o šeimai – moralinė būtinybė (Bajoriūnas Z, 1997).

A. Mackovskis, L. Dorskis, A. Antonovas (1987) nurodo, jog vaikų gimstamumas priklauso ir

nuo šeimos narių tarpusavio santykių, jos narių vaidmens šeimoje pasiskirstymo, nuo sutuoktinių

savijautos šeimoje. Šių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad esant toms pačioms šeimos gyvenimo

sąlygoms, esant vienodam išsimokslinimui, šeimose, kurių tarpusavio santykiai malonūs, vaikų gimsta

dagiau. Vaikų skaičius šeimose tiesiogiai priklauso nuo racionalaus pareigų pasiskirstymo šeimoje bei

giminių ir artimųjų pagalbos. Tačiau L. Atkočiūnienė (2004) pastebi, jog per didelė ir ilga pagalba

tėvų pagalba, ypač materialinė, vaikams, gali išugdyti vartotojiškus poreikius, o vaikų gimdymas

dabartinės šeimos gyvenimo sąlygomis reikalauja iš tėvų tam tikro ilgalaikio pasiaukojimo ir

finansinių išteklių. Gimdant ir auklėjant daugiau nei 3-4 vaikus dažnai tenka atsisakyti saugios

materialinės gerovės, karjeros, prestižiškesnių pareigų netgi geresnės padėties visuomenėje.

Darbo autorės nuomone vaikų gimimas yra susijęs ne tik su giminės tęsimu, bet ir su šeimos

narių fizinės bei psichinės sveikatos užtikrinimu. Ne visada šeimoms pavyksta tinkamai atlikti šią

funkciją, nes vis dažniau girdime apie vaikus sergančius sunkiomis ligomis, neretai šeimose gimsta

negalę turintys vaikai. Tuomet tėvai ne tik kad negali tinkamai patenkinti poreikio, pratęsti save

vaikuose, bet dažniausiai nutrūksta tarpusavio dvasiniai šeimynų ryšiai.

12

K. Miškinio (1993) išskirtai žmonių giminės tęsimo funkcijos įgyvendinimui turi įtakos

daugelis veiksnių. XXI amžiaus pradžioje pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija tiek užsienyje,

tiek Lietuvoje. Vieni svarbiausių faktorių turinčių įtakos gimstamumui – tai individualios tėvų

psichologinės nuostatos, valstybės ekonominė padėtis, bei vyraujanti valstybės socialinė politika. G.

Kvieskienė (2003) pastebi, jog jaunos šeimos dažnai atideda giminės pratęsimą „geresniems laikams,“

mano kad vieno vaiko visiškai pakanka ir pan. Naujas socialinis šeimos vertinimas susipina su

ekonominėmis sąlygomis, kurios, savo ruožtu, stipriai veikia gimstamumą. Remiantis Lietuvos

Statistikos Departamento pateiktais duomenimis gimstamumas tolygiai didėja Lietuvoje nuo 2002 iki

2009 metų, tačiau nuo 2010 metų tapo mažėjantis (žr. 1 lentelę). Viena iš pagrindinių gimstamumo

mažėjimo tendencijų priežasčių yra tai, jog daug jaunų žmonių emigruoja į užsienį ir ten kuria šeimas.

1 lentelė

Lietuvos gimstamumo kitimas nuo 2002 m. iki 2013 m1

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

20

10

20

11

2012

2013

Lietuvos

Respublika

Gimusieji 29 541 29 977 29 769 29 510 29 606 30 020 31 536 32 165 30 676 30 268 30 459 30 858

1 000

gyventojų

tenka

gimusių

8,6 8,8 8,8 8,9 9,1 9,3 9,9 10,2 9,9 10,0 10,2 ...

Kita šeimos svarbi funkcija – tai vaikų auginimas, arba vaikų socializacija ir auklėjimas. Pasak

Z. Bajoriūno (1997) tai viena svarbiausių šeimos dvasinio gyvenimo funkcijų. Ji glaudžiai susijusi su

biologine ir socialine šeimos prigimtimi – tęsiama žmonių giminė. Ši funkcija tenkina emocinius

motinystės ir tėvystės poreikius bei visuomenės reikmes – kad gimtų daugiau vaikų ir jie geri užaugtų.

Profesorius K. Miškinis (2003) teigia, kad socializacija – visuomeniškai vertingos asmenybės

formavimas per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. G. Kvieskienė (2003) socializaciją apibūdina

kaip procesą, kurio metu visuomenės kultūra mikroaplinkos ir makroaplinkos sąlygomis perduodama

vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir

socialinėms normoms.

Apibendrinant šią funkcijos svarbą galima daryti išvadą, kad šeima yra pirmoji ir pati

svarbiausia asmenybės ugdymo terpė, kurioje ugdomi asmens individualybė, pilietiškumas, pagarba

1 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-

analize?portletFormName=visualization&hash=3e478a69-b59d-47ba-86f9-0c251b2676a2] žr.: [2015.01.20].

13

tradicijoms, papročiams, skiepijamos vertybės. Čia persipina tautos etoso tęstinumo funkcija. Pasak K.

Miškinio (2003) Lietuvių tautos etninės kultūros kloduose glūdi vaikų tautiškumo ir dorovingumo,

dvasingumo ugdymo versmės. Tai ypač svarbu dabar, kai šeima, panaudodama etnines tradicijas, gali

prisidėti prie šeimos stiprinimo, lietuvių tautos vienijimo. Akcentuotina, jog kintant šiandieniniam

pasauliui, kartu kinta ir požiūris į kultūrą, šalies papročius, todėl šeimos neretai atsisako senųjų,

protėvių puoselėtų nacionalinių tradicijų ir vis drąsiau įsileidžia naująsias, dažnai menką dėmesį

skirdamos tikrosioms kultūros vertybėms pažinti.

Šeimos ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos priklauso, nuo jos sugebėjimo tvarkyti

finansinius reikalus. Tad kita svarbi funkcija – tai ūkinė ir ekonominė šeimos funkcija. Ši funkcija yra

susijusi su šeimos materialinių poreikių tenkinimu, bei šeimos biudžeto tvarkymu. Jeigu asmuo augo

aplinkoje, neugdančioje planavimo ir ilgalaikių tikslų kėlimo gebėjimų, neįgijo reikiamų elgsenos

įgūdžių, jis lyginant su kitais, atsiduria nepalankioje padėtyje. (Herr, Cramer, 1997)

Darbo autorės nuomone vaikai nuo mažens turi būti mokomi: atsakingai priimti sprendimus

susijusius su šeimos biudžetu, o tėvai savo pavyzdžiu turėtų išugdyti gebėjimus tinkamai tvarkyti

finansinius išteklius. Nesugebėjimas tinkamai tvarkytis su finansais gali įstumti šeimą į sudėtingą

situaciją, sukelti įvairias socialines problemas ( pvz. smurtą, alkoholizmą, kvaišalų vartojimą ir kt.).

Akivaizdu, jog šios problemos daro neigiamą įtaką vaikams, galima teigti, jog šios funkcijos

netinkamas vykdymas yra ypač būdingas rizikos grupės šeimoms.

Kita svarbi šeimos funkcija yra rekreacinė. V. Šveikauskas (2008) rekreaciją apibūdina kaip

prasmingą laiko leidimą. Tai laikas, skirtas turiningai ilsėtis, fizinėms ir dvasinėms jėgoms atkurti,

sveikatai atgauti. Tai – dvasinio šeimos komforto kūrimas, naujų jėgų darbui, mokymuisi, kūrybiniams

sumanymams kaupimas. K. Miškinio (2003) teigimu, šeimos dažniausia neatlieka rekreacinės

funkcijos, jos nariai negali persiorientuoti iš darbo aplinkos į šeimos aplinką, kai kiekvienas laukia

paguodos ir supratimo tik iš kito, kai nesugeba turiningai leisti laisvalaikio kartu su šeimos nariais.

Tada poilsio ir atsidavimo ieškoma ne šeimoje, bet už jos ribų, todėl prasideda susvetimėjimas, blogėja

sutuoktinių tarpusavio santykiai. Taip atsitinka, kada santuokoje stokojama dvasinės darnos,

pakantumo, bendrosios kultūros ir savitarpio supratimo.

Kita labai svarbi šeimos funkcija – tai bendravimas, arba komunikacinė šeimos funkcija. Pasak

Z. Bajoriūno (1997) šeimos darną, bendravimą didinantys veiksniai:

žmogaus dorovinė patirtis ir jo dorovinis brandumas (tai įgydamas jis gali gerai suprasti ir

kito žmogaus savybes);

savižina, gebėjimas savikritiškai save vertinti;

14

jautrumas, empatija (gebėjimas tapatinti savo išgyvenimus su kito išgyvenimais skatina

žmogų palaikyti subtilius santykius su aplinkiniais ir jausti emocinę jų paramą);

dorovinė intuicija (ji padeda suvokti kito žmogaus „sielos virpesius“);

aukštas intelektas, sudėtinga, įvairiapusė, produktyvi jo proto raida (tai padeda jam geriau

suprasti kito žmogaus, mažiau išprususio, gyvenimo patyrimą);

gebėjimas laiduoti gerą psichologinį klimatą, pasakyti trūkumus, spręsti konfliktus.

Siekiant šeimoje palaikyti sutuoktinių ir vaikų prieraišumą, tinkamą psichologinį klimatą,

svarbu jog šeimos nariai bendrautų tarpusavyje, palaikytų, skatintų stiprintų vieni kitus. Pasak Z.

Bajoriūno (1997), emocinė šeimos funkcija yra viena iš svarbiausių, būdingiausių šeimos funkcijų,

kadangi šeima yra ta vieta, kur žmogus turėtų rasti emocinį prieglobstį. V. Šveikausko (2008) teigimu,

emocinė sutuoktinių elgsena susideda iš penkių pagrindinių stadijų:

1. Aistringo stipraus įsimylėjimo laikotarpis, kai žmogus pasidavęs visiškai teigiamų emocijų

įtakai (jis ir ji – vaivorykštės spalvos).

2. Atšalimo pradžia, kai pamažu mylimojo (mylimosios) paveikslas jam (jai) nesant vis rečiau

iškyla sąmonėje, o kai jis (ji) pasirodo, vėl viskas pagerėja.

3. Didesnis emocinis atšalimas, kai mylimojo (mylimosios) nėra šalia, lenda „juodos mintys“ į

galvą, blogai jaučiamasi, o jo pasirodymas nebeteikia džiaugsmo – reikia, kad jis pasakytų,

jog myli, ištartų švelnų žodį, paglamonėtų ir įteiktų dovanų.

4. Susierzinimas dėl smulkmenų (išorės, įpročių ir kt.) laikotarpis, kai į žmogų žiūrima kaip į

„nusikaltėlį“, kai kiekvienas sutuoktinio žodis, mostas suvokiamas kaip kerštas,

piktadarystė.

5. Visiškas neigiamų emocijų įsigalėjimas, kai į sutuoktinį žvelgiama kaip į „šlykštų ir apdairų

piktadarį“ ir manoma, jog su juo gyventi jau nebeįmanoma.

Peržvelgus šias stadijas, suprantame, jog visos šeimos per jas pereina. tik svarbu jog su

besikeičiančiomis stadijomis gebėtų susitvarkyti, mokėtų įveikti iškilusius iššūkius ir toliau tinkamai

vykdytų visas funkcijas, o jeigu pati šeima nesugeba suvaldyti iškilusių sunkumų, labai svarbu jog

laiku ir kvalifikuotai būtų suteikta tinkama pagalba iš šalies.

Be anksčiau minėtųjų šeimos funkcijų autoriai išskiria seksualinį sutuoktinių gyvenimą, arba

lytinių poreikių tenkinimą. Sveikas seksualinis gyvenimas praturtina sutuoktinius, teikia daug malonių

emocijų, mažina nervinę įtampą, išsklaido rūpesčius, stiprina draugystės, saugumo jausmą, kelia

nuotaiką ir darbingumą. Lytinio gyvenimo harmonija taip pat gerina sutuoktinių tarpusavio santykius.

15

K. Miškinis (1993) pabrėžia, jog normalus seksualinis gyvenimas yra sutuoktinių asmeninės

saviraiškos dalis, įmanomas tik vedybų dėka ir glaudžiai siejasi su žmogaus dorove.

A. Kličius (1994) pastebi jog vis didesnę reikšmę įgyja atkuriamoji šeimos funkcija.

Pastarosios esmė – tai šeimos rūpinimasis savo narių sveikata, dvasinės pusiausvyros ir darbingumo

palaikymas, turiningo poilsio organizavimas.

Valstybinėje šeimos politikos koncepcija (2008) akcentuojamos šeimos funkcijos:

1. Asmenų bendruomenės kūrimas – tarpasmeninių ryšių užmezgimas ir plėtotė, partneriško

lyčių abipusiškumo ir papildomumo, asmenų tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir

atsakomybės ugdymas priimant sutuoktinių ir tėvų įsipareigojimus.

2. Prokreacija – gyvybės davimas iš meilės, grindžiamos atsakingu motinystės ir tėvystės

supratimu, vaikų auginimas.

3. Ugdymas ir socializacija – kultūros ir vertybių, elgesio normų bei pirminių žinių

perteikimas, pažinimo ir bendravimo įgūdžių ugdymas, žmogaus gabumų atskleidimo ir

galimybės juos įgyvendinti užtikrinimas, asmens lytinės tapatybės ugdymas (vyro ir moters

vaidmens šeimoje ir visuomenėje pažinimas), savimonės ugdymas, socialinė reabilitacija.

4. Globa ir rekreacija – žmogiškosios globos, psichologinio saugumo (ypač vaikų, vyresnio

amžiaus žmonių ir neįgalių žmonių) užtikrinimas, psichofizinės brandos ugdymas, asmens

psichinių, fizinių bei dvasinių galių atkūrimas ir palaikymas.

5. Namų ūkio kūrimas – bendros veiklos, solidarumo ir subsidiarumo patirties, įsipareigojimų,

atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas, materialinio apsirūpinimo užtikrinimas,

gebėjimo derinti šeimos gyvenimą ir darbinį užimtumą ugdymas.

Gali būti, jog koncepcijoje labai didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymui, socialiniams

įgūdžiams, socializacijai, namų ūkio kūrimui. Taip pabrėžiama, jog tėvai turėtu auginti vaikus

santuokoje. Svarbu, jog vaikai mokintųsi iš tėvų tinkamo bendravimo tarpusavyje ir su aplinkiniais,

mokintųsi teisingo problemų iškylančių šeimoje sprendimo modelio.

V. Indrašienė (2004) teigia, jog šiuolaikinė šeima išgyvena sudėtingą laikotarpį – perėjimą nuo

tradicinio prie naujo modelio. Be tradicinių funkcijų, kurios susijusios su vaiko gimimu ir auklėjimu,

su kasdienių problemų sprendimu, šeimos pašaukimas – būti patikima pastoge, padedančia žmogui

išgyventi sudėtingomis, greitai besikeičiančiomis šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis. Šeimos funkcijos

viena su kita sąveikauja, viena kitą papildo. Z. Bajoriūno (1997) teigimu, šeimos funkcijos kinta kartu

su šeima. Išnykus vienai ar kitai funkcijai, jas gali papildyti kitos, ir šeima dar nėra pasmerkta žlugti.

16

Profesorė G. Kvieskienė (2005) taip pat pastebi, jog Lietuvos šeima įgyja bruožų, būdingų

visoms išsivysčiusioms Vakarų šalims: santuokos atidėjimas vėlesniam laikui; didėjantis vienišų

žmonių skaičius; porų, gyvenančių neįregistruotoje santuokoje skaičius. Autorės teigimu dėl

neužtikrintos ateities ir stiprėjančios individualizacijos vengiama reglamentuotų vedybinių ryšių.

Remiantis Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis (2009) XX a. Lietuvos šeimos kūrimo modelis ne

kartą keitėsi: vadinamąjį vėlyvų „europinių santuokų“ modelį, kuriam būdinga ir didelė

nesusituokusiųjų dalis, pakeitė tradicinis modelis, pasižymintis ankstyvomis santuokomis ir maža

nesusituokusiųjų dalimi, o šį – naujas modelis, pasižymintis vėlyvomis santuokomis, didele

nesusituokusiųjų dalimi. I. Ratnikaitė (2014) pastebi, kad šeimos sampratą besistengiančios iškreipti

naujovės visais lakais atlieka ir vieną naudingą darbą – skatina dar ir dar kartą įvardinti svarbiausius

šeimos aspektus, juos nuodugniai išnagrinėti ir taip stiprinti šeimos situaciją bei skelbti nelygstamą jos

vertę.

K. Ralys (2014) pažymi, kad atitinkamai dėl šeimos santykių pokyčių vyko ir vyksta

gimstamumo pokyčiai. Buvusį gimstamumo modelį, kai vaikai gimdomi vaikams susituokus, pirmieji

vaikai gimdomi jaunesniame amžiuje ir tai užtikrino kartų kaitą, pakeitė naujas modelis, pasižymintis

nesantuokinių vaikų skaičiaus augimu, vaikų gimdymų atidėjimu vėlesniam laikui ir žemu,

neužtikrinančiu kartų kaitos, gimstamumo lygiu. Tai patvirtina duomenys pateikti lentelėje (žr. 2

lentelę):

2 lentelė

Lietuvos gimstamumas 2010 m. iki 2013 m2

Metai Gimusieji Gimusieji santuokos neįregistravusiems

tėvams

Lietuvos

respublika

2010 30 676 7 869

2011 30 268 8 377

2012 30 459 8 778

2013 29 885 8 825

Lentelėje matome, jog gimstamumas Lietuvoje mažėja, tuo tarpu vaikų gimusiųjų santuokos

neįregistravusiems tėvams skaičius gana ženkliai didėja. 2013 metais 29,5% visų gimusių Lietuvoje

vaikų sudarė nesantuokoje gimę vaikai. Tuo tarpu analizuojant santuokas ir ištuokas lietuvoje (žr. 3

lentelę) matome, kad santuokų skaičius pastaraisiais metais didėja (apie 15%), o ištuokų skaičius

nežymiai mažėja (apie 4%), tačiau vis tiek išlieka labai didelis. Statistika rodo, jog apie pusė

2 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1366&status=A] žr.:

[2015.05.01].

17

susituokusių šeimų išsiskiria. Skyrybos paveikia visus šeimos narius, o ypatingai šeimoje augančius

vaikus.

3 lentelė

Santuokos ir ištuokos Lietuvoje 2010 m. iki 2013 m3

Metai Santuokos Ištuokos

Lietuvos Respublika

2010 18 688 10 006

2011 19 221 10 341

2012 20 660 10 399

2013 20 469 9 974

2014 22 142 9 806

XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje prasidėjo kohabitacijos dominavimo periodas, kai kur

kas didesnė dalis partnerysčių pradedama kohabitacija, o ne santuoka. Kohabitacija – tai gyvenimas

kartu, nesudarius santuokos. 1997 metais V.Stankūnienės atliktame tyrime gauti duomenys, jog

dešimtadalis jauniausio vedybinio amžiaus vyrų ir moterų pirmą partnerystę pradėjo ne santuokoje

(Stankūnienė, V. 1997).

Šiuolaikinė kohabitacija siejama su šeimos formavimo pokyčiais, prasidėjusiais Vakarų

Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse XX a. šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais. Ji atskiriama nuo

istoriškai ankstesniais periodais gyvavusių kohabitacijų ir iš esmės keičia šeimos formavimo būdą.

Kohabitacija tampa arba šeimos kūrimo etapu arba keičia santuoką (Kiernan, K 2004).

Maslauskaitė (2006) pažymi, kad kohabitacijų raida Lietuvoje buvo kompleksiškesnė.

Kohabitacijų, kaip bandomosios santuokos, plito tarp jaunesnių gyventojų, kaip šeimos atkūrimo

būdas – vyresniame amžiuje po skyrybų ar partnerio mirties. Darbo autorė pažymi, jog Lietuvoje ne

santuokoje kartu gyvenantys žmonės dar yra vadinami sugyventiniais.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (2012-2013) sugyventiniais laiko nesusituokusius vyrą ir

žmoną. Tačiau tas pats žodynas žmoną laiko tik ištekėjusią, ty. santuoką sudariusią, moterį. Taigi

matome, kad sugyventinių pasaulis net kalbininkams ne visuomet buvo aiškus.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR Civilinio kodekso (2010) XV skyrius reglamentuoja

bendrai gyvenančių neįregistravusių santuokos asmenų, kitaip sakant sugyventinių, turtinius santykius.

Tai pirmas rimtas valstybės bandymas pradėti reglamentuoti tuos šeiminius santykius, kuriems

valstybė turėjo labai menką įtaką.

3 Ofiacialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1410&status=A] žr.:

[2015.05.01].

18

LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustatė,

kad Civilinio kodekso (2010) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo

neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką,

įsigaliojimo momento. Sugyventinių kontraktų sudarymas ir jų registravimas yra naujovė Lietuvos

civilinėje teisėje, tačiau šioje srityje mes ne pirmieji.

R. Regnerusas (2012) teigia, kad yra žmonių norinčių įtvirtinti dar vieną šeimos tipą –

homoseksualų šeimą. 2001 m. balandžio 1 d. Nyderlandai tapo pirma šiuolaikine valstybe pasaulyje,

įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Iki 2013 m. jas įteisino dar keturiolika valstybių:

Belgija 2003 m.

Ispanija 2005 m.

Kanada 2005 m.

Pietų Afrika 2006 m.

Norvegija 2009 m.

Švedija 2009 m.

Portugalija 2010 m.

Islandija 2010 m.

Argentina 2010 m.[9]

Danija 2012 m.

Brazilija 2013 m.

Urugvajus 2013 m.

Naujoji Zelandija 2013 m.

Prancūzija 2013 m.

Žvelgiant į šiuos duomenis matome, jog homoseksualų sąjungos yra vis labiau toleruojamos

tarp pasaulio valstybių. Didžioji dalis šių valstybių yra Europoje. Tiek valdininkai, tiek visuomenė

pripažįsta tokias santuokas ir suteikia tikros šeimos statusą. Manau jog didelę įtaką šių šeimų plitimui

turi demokratinė santvarka, žmogaus laisvės ir lygybė. Tai kad yra gerbiamos žmogaus teisės, nėra

diskriminacijos dėl orientacijos yra pagirtina mūsų visuomenėje, tačiau reikia būti pasiruošus ir

naujiems šūkiams, kuriuos atsineša naujas šeimų tipas – homoseksualios šeimos.

Remiantis Lyčių studijų centro duomenimis (2012) homoseksualumas egzistuoja nuo pat

žmonijos pradžios. Pavyzdžiui Spartoje homoseksualumas buvo skatinama politikos dalis, o Romos

imperatoriaus Nerono laikais buvo leidžiamos homoseksualistų santuokos. Tačiau daugelį amžių po

Kristaus homoseksualūs žmonės buvo laikomi nusikaltėliais, lakui bėgant atsirado įvairių teorijų,

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nyderlandai

http://lt.wikipedia.org/wiki/Belgija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ispanija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kanada

http://lt.wikipedia.org/wiki/Piet%C5%B3_Afrika

http://lt.wikipedia.org/wiki/Norvegija

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vedija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Portugalija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Argentina

http://lt.wikipedia.org/wiki/Tos_pa%C4%8Dios_lyties_asmen%C5%B3_santuoka#cite_note-9

http://lt.wikipedia.org/wiki/Danija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Brazilija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Urugvajus

http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujoji_Zelandija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pranc%C5%ABzija

19

bandančių paaiškinti homoseksualumą. Medikai daug energijos išliejo ieškodami vaistų nuo šios ligos.

1973 metais Amerikos psichiatrų asociacija išbraukė homoseksualumą iš psichikos ligų sąrašo: gėjams

ir lesbietėms leista dirbti mokyklose, tarnauti kariuomenėje, globoti vaikus ir k.t. Remiantis naujienų

agentūros BNS terminalas informacija (2012), JAV Merilande, Meine ir Vašingtone 2012 metais

pritarta tos pačios lyties santuokoms. Tos pačios lyties asmenų santuokos federaliniu lygiu nėra

pripažįstamos, bet iki prezidento rinkimų jau buvo legalios Konektikute, Ajovoje, Masačusetse,

Naujajame Hampšyre, Niujorke, Vermonte ir Kolumbijos apygardoje, tačiau jos konstituciškai yra

draudžiamos 31 valstijoje.

Lietuvoje homoseksualai nėra toleruojami įstatymiškai. LR Konstitucija (1992, 38 straipsnis)

skelbia, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Civilinis kodeksas (2010, Šeimos teisė

3.12 straipsnis) skelbia, jog santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Paramos

šeimai pagrindų įstatyme (2007, 1,3 straipsnyje) teigiama, kad valstybė pripažįsta ir įsipareigoja ginti

tik vyro ir moters santuoka sudarytos šeimos teises. Taigi teisiniame lygyje vyrauja objektyvi ir

pastovi valstybės pozicija. Galima teigti jog Lietuvos valstybė remia monogamiškos, heteroseksualios

šeimos modelį, paremtą krikščioniškaisiais principais.

Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008, 1.6 straipsnis) išskiriami šeimų tipai:

darni šeima – šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių

fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę.

daugiavaikė (gausi) šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų.

išplėstinė šeima – sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys

artimieji giminaičiai.

krizę išgyvenanti šeima – sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių,

socialinių, sveikatos, ekonominių ar kt. problemų išgyvenanti šeima (besiskirianti; šeima,

kurioje vienas arba abu tėvai laikinai gyvena užsienyje, o jų vaikai, likę gyventi gimtinėje,

dažnai įgyja našlaičio sindromą (t. y. patiria išsiskyrimo traumą ir jos pasekmės juntamos

psichinei sveikatai bei elgesiui); ligonį slauganti, netektį ar smurtą patyrusi ar kitų

problemų turinti šeima).

nepilna šeima – šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę

vieno ar abiejų tėvų.

socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš

tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,

yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali

20

tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,

gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų

fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Darbo autorės nuomone, daugiausia pagalbos reikia krizę išgyvenančiai šeimai ir socialinės

rizikos šeimai. Šiose šeimose vienu ar kitu būdu yra pažeidžiamos bent vieno iš šeimos narių teisės,

paprastai tai būna vaikai. Vaikai yra labiausiai pažeidžiami, daugiausia priklausantys nuo savo tėvų ir

jų sprendimų. Todėl apibūdinant šias šeimas pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikams.

Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima. Ji turi

prisitaikyti prie naujų aplinkybių, keisti gyvenimo stilių, savo funkcijas bei elgseną. Keičiantis šeimai

nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai bei šeimyniniai santykiai. Pastarųjų metų esminiai

pokyčiai Lietuvoje veikia tradicinės sampratos šeimas, didina gyvenimo sąlygų skirtumus tarp šeimų,

išryškina silpnąsias šeimos vietas.

Apibendrinant galima teigti, kad:

šeima maža ir be galo svarbi visuomenės ląstelė, kurioje ugdoma naujoji karta – vaikai, bei

skiepijamos jiems bendražmogiškosios vertybės. Šeima, kaip visuomenės dalis turi vykdyti

svarbias funkcijas (pvz.: vaikų socializacija ir auklėjimas, bendravimas, giminės tęsimas,

rekreacija ir kt. ), šeimos funkcijas apjungia vienas paprastas ir labai svarbus tikslas –

kiekvieno šeimos nario laimės siekimas ,todėl ypač svarbu valstybėje sukurti kompleksinę

pagalbos sistemą gebančią apsaugoti šeimas nuo krizinių situacijų;

šeimos nevykdydamos joms deleguotų funkcijų, būna paveiktos skurdo, alkoholio,

narkotinių medžiagų, smurto, bedarbystės ir kitų rizikos veiksnių. Kvalifikuota ir savalaikė

pagalba padeda šeimoms įveikti krizines situacijas, įgalina šeimoje augančius vaikams

perimti tinkamą šeimos modelį. Išlieka didesnė tikimybė, jog vaikai užaugę ir sukūrę savo

šeimas jau mokės įveikti kasdienines problemas ir nepateks į socialinės rizikos šeimų

sąrašą;

keičiantis visuomenei, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, šeimos taip pat yra

nuolatinėje kaitoje,vis labiau silpnėja tradiciškai susiformavę šeimos bruožai (pvz.: šeimos

kuriamos vedybų keliu, tik santuokoje vaikų gimimas ir kt.). Jaunuoliai neskuba savo

santykių sutvirtinti teisiniais pagrindais ir dažnai tampa sugyventinais, asmenimis

neįregistravusiais santuokos, o ir sukūrę šeimas esant konfliktams ar krizinėms situacijoms

neieško kitų sprendimo būdų ir skuba išsituokti;

21

Lietuvoje, nuo 2001 metų gyvuoja sugyventinių statusas, kuris įteisina tai, kad jie turi

galimybę gauti atitinkamas socialines paslaugas ir kitas privilegijas. Tarp jų vyrauja ir

socialinės rizikos šeimos, kurios nariai nėra santuokoje. Paprastai tokį šeimos modelį

renkasi jaunuoliai, kurie ir patys augo nepilnoje t. y. pažeistoje šeimoje. Tokiu būdu jie

mano. jog tarsi apsisaugo nuo įsipareigojimų ir atsakomybės;

Lietuvoje šeima laikoma tik santuoka tarp vyro ir moters, bei kraujo ryšiais susieti

asmenys, tačiau ateinančios idėjos, vizijos iš kitų kaimyninių šalių neleidžia atsikvėpti, vis

labiau į šalį skverbiasi homoseksualų šeimų idėjos. Svarbu įvertinti jog naujas šeimų tipas

atsineša ir naujus iššūkius, specifines problemas (pvz.: mažėja vedybų, daugėja

neįregistruotų šeimų, mažėja gimstamumas, įsivyrauja mažavaikės šeimos ir kt.)

22

2. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO TEIKIANT

PAGALBĄ RIZIKOS GRUPĖS DAUGIAVAIKĖMS

ŠEIMOMS

2.1. Daugiavaikės šeimos ypatumai ir parama

Šeima – viena iš svarbiausių vaiko ugdymo aplinka, nuo kurios priklauso visuomenės

vystymasis. Todėl mokslininkai domisi įvairiomis šeimos problemomis. Prof. I. Leliūgienė (2003)

akcentuoja, kad šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent

šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra

būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Labai svarbų vaidmenį vaikų gyvenime užima tėvų

tarpusavio santykiai. Kuomet tėvai gerai sutaria, gerbia vienas kitą, vaikas jaučiasi saugus, jis mokosi

tinkamo elgesio modelio. Vaikai įpratę gražiai elgtis šeimoje, tinkamai elgiasi ir visuomenėje, su

aplinkiniais žmonėmis (Uzdila, J. 1993). Vaikų ir tėvų santykiai – tai malonumas ir pasimėgavimas,

didžiulio džiaugsmo šaltinis.

Statistikos departamento (2014) duomenimis 2013 metais vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28

asmens (mieste – 2,25, kaime – 2,33 asmens). Vienam namų ūkiui teko 1,75 suaugusio asmens ir 0,53

išlaikomo vaiko. Daugiau kaip trečdalis (36,6 %) visų namų ūkių – vieno asmens ūkiai. Šeimos su

vaikais sudarė 33 % visų namų ūkių: mieste – 35 %, kaime – 30 %. Mieste buvo daugiau šeimų, kurias

sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, kaime žymiai daugiau daugiavaikių šeimų. Namų ūkiai,

kuriuos sudarė du suaugusieji ir trys ar daugiau išlaikomų vaikų, mieste sudarė 2 %, kaime – 4 %.

S. Radzevičienė (2012) teigia, kad daugiavaikė šeima – mini sociumas, turintis vidines

nuostatas: vaikas čia turi galimybę būti ir vyresniojo vaidmenyje, ir jaunesnio, jis turi užmegzti

kontaktus su kiekvienu šeimos nariu, bendrauja ne tik su savo, bet ir kitos lyties vaikais, mokosi

nusileisti ir apginti savo nuomonę, parodyti geraširdiškumą ir lankstumą. Daugiavaikėje šeimoje yra

susiklostę ryšiai įgalina susiformuoti sudėtingesniam prisitaikymo didesnėje žmonių grupėje

mechanizmui, sukaupti konfliktų sprendimų patirtį. Tačiau šiuo laikotarpiu daugiavaikės šeimos

modelis atrodo patrauklus retai šeimai, kadangi daugiavaikė šeima visų pirma neretai asocijuojasi su

nepritekliais.

Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje (2008) daugiavaikė (gausi) šeima įvardijama kaip

šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų. Kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta daugiavaikės

23

šeimos sąvoka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju teisės aktai nustato papildomą paramą,

paslaugas šeimoms auginančioms tris ir daugiau vaikų, tai daugiavaike šeima laikoma šeima auginanti

tris ir daugiau vaikų.

4 lentelė

Gimusiųjų pasiskirstymas pagal gimimo eiliškumą nuo trečio ir paskesnių vaikų 2010 – 2013 metais.4

Met

ai

3 v

aik

as

šeim

oje

4 v

aik

as

šeim

oje

5 v

aik

as

šeim

oje

6 v

aik

as

šeim

oje

7 v

aik

as

šeim

oje

8 v

aik

as

šeim

oje

9 v

aik

as

šeim

oje

10 v

aik

as

šeim

oje

11 v

aik

as

šeim

oje

Vis

o:

Pro

c.

dali

s vis

ų

gim

usi

ųjų

2010 3207 792 331 167 91 31 30 14 22 4685 15,2%

2011 3203 810 310 140 64 47 30 13 10 4627 15,2%

2012 3326 795 322 138 73 45 22 9 17 4747 15,6%

2013 3132 738 271 146 84 32 20 11 13 4447 14,9%

Lentelėje pateikti duomenys apie gimusiųjų pasiskirstymą pagal gimimo eiliškumą nuo trečio

ir paskesnio vaiko šeimoje. Per pastaruosius penkerius metus procentinė dalis trečiųjų ir paskesniųjų

gimusių vaikų šeimoje kito nežymiai ir sudarė maždaug 15 % visų tais metais gimusių vaikų.

I. Leliūgienė (2003), aptardama daugiavaikes šeimas, jų susikūrimo priežastis ir situaciją

apibūdina taip: daugiavaikių šeimų dalis stabiliai nedidelė tarp visų šeimų. Be to, tam tikrą

daugiavaikių šeimų (trys ir daugiau vaikų) dalį sąlygoja atsitiktinis daugiavaikiškumas, kai vietoj antro

vaiko gimsta dvyniai ar vaikas gimsta dėl nepatikimų kontraceptinių priemonių. Visos kitos

daugiavaikės šeimos gali būti skirstomos į kategorijas:

Sąmoningas, tikslingas, susijęs su tautinėmis tradicijomis ar religinėmis nuostatomis

daugiavaikiškumas. Tokios šeimos patiria didelių materialinių sunkumų: ankštas būstas,

didelis tėvų (ypač motinos), užimtumas darbais, kartais pablogėjusi jų sveikata. Tačiau

tokie tėvai trokšta rūpintis savo vaikais.

Šeimos, susikūrusios dėl antros ir kitų motinos santuokų, kuriose taip pat gimsta vaikų.

Tokios šeimos gali būti pakankamai stabilios, tačiau iš dalies kai kurie ankstesni nepilnos

šeimos bruožai išlieka.

4 Oficialios statistikos portalas [http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1366&status=A] žr.:

[2015.05.02].

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1366&status=A

24

Nesėkmingos daugiavagės šeimos, susikūrusios dėl neatsakingo tėvų seksualinio elgesio

(dažniau motinos). Tokioms šeimoms būdingas intelektualinis ir psichikos ribotumas,

alkoholizmas, asocialus gyvenimo būdas.

Darbo autorės nuomone, vaikas augdamas daugiavaikėje šeimoje turi galimybę bendrauti ne tik

su savo, bet ir kitų lyčių nariais, gali save išbandyti vyresniojo ir jaunesniojo šeimos nario vaidmenyje.

Paprastai vaikai augdami gausiu būriu išmoksta geriau užmegzti kontaktus su kiekvienu iš šeimos

narių, reikšti savo nuomonę, ginti savo įsitikinimus, spręsti iškilusias problemas, ieškoti sprendimų ar

kompromisų. Daugiavaikėje šeimoje užaugę vaikai yra lankstesni, lengviau prisitaiko prie kitų

visuomenės grupių. Tačiau šiuo metu daugiavaikės šeimos modelis neatrodo patrauklus, kadangi

daugiavaikė šeima visų pirma neretai asocijuojasi su įvairiais nepritekliais. Daugiavaikių šeimų

ekonominė būklė šiandieninėje Lietuvoje tampa gana sudėtinga, kadangi tėvai turi daug daugiau dirbti

norėdami išlaikyti savo atžalas, todėl turi mažiau laiko praleisti kartu su šeima, o tas tiesiogiai veikia

tarpusavio santykius šeimoje. Todėl doros, tvarkingos daugiavaikės šeimos, ieško papildomai

apmokamo darbo siekdamos pagerinti materialinę padėtį, pradeda stokoti laiko ir lėšų dvasinėms

vertybėms, tradicijų puoselėjimui šeimoje. Dalis šeimų stengiasi prie to prisitaikyti, siekia darnumo

šeimose, pusiausvyros, tačiau akivaizdu jog susiduria su papildomomis problemomis ir ne visoms tai

pavyksta. Taip susikuria tam tikros socialinės grupės šeimos.

Darbo autorės nuomone, galima išskirti tris daugiavaikių šeimų tipus:

Darni daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų, kuri tinkamai atlieka

šeimos funkcijas, tinkamai prižiūri vaikus, nesunkiai adaptuojasi prie pasikeitusių sąlygų,

finansiškai užtikrina šeimos gerovę ir negauna iš valstybės jokios finansinės paramos.

Socialinės rizikos daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų, kurioje

neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus vaiko asmenybės augimo. Tai šeima,

kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,

narkotinėmis, medžiagomis arba turi kitokių priklausomybių, arba dėl turimos negalios,

skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, todėl naudoja

psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne

šeimos interesų tenkinimui, o savo asmeniniams įgeidžiams.

Mažas pajamas gaunanti daugiavaikė šeima – tai šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų,

kuriai valstybė suteikia socialinę paramą, nes jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už

valstybės skiriamas. Parama šeimai pašalpomis: vaiko pašalpa, motinystės pašalpa, išmoka

neštumo ir pogimdyminių atostogų metu, gimdymo pašalpa – vienkartinė pašalpa gimus

25

vaikui, pašalpa mažai apsirūpinusioms šeimoms ir kt. Taip pat gali būti skirtos įvairios

lengvatos: mokesčių bei paslaugų sferos lengvatos šeimoms su vaikais, lengvatos darbo

rinkoje, lanksčios užimtumo formos ir pan. Per paslaugų sistemą teikiama įvairi parama

šeimai: vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos, kieto kuro pristatymas kaime gyvenančioms

vargstančioms šeimoms ir kt. Visos šios pašalpos ir lengvatos skiriamos daugiavaikėms

šeimoms taip pat, nes jos dažniau susiduria su finansiniais sunkumais.

I. Siaurusevičiūtė (2009) pažymi, jog daugiavaikės šeimos gyvenimo kokybė, šeimos gerovė –

tai ir materialinės gerybės ir paslaugos, kurias sukuria tėvų darbinė veikla ir socialinė parama:

valstybės, savivaldybės teikiamos išmokos ir paslaugos.

Socialinės apsaugos priemonės, tarp jų ir socialinės garantijos šeimai, yra vienas pagrindinių

būdų, kuriuo valstybė gali padėti savo šeimoms. Taip yra siekiama ilgalaikių valstybės tikslų, tokių

kaip skurdo mažinimas, gimstamumo didinimas, nedarbo mažinimas, saugumo stiprinimas ir kt.

Tačiau neretai piniginė valstybės pagalba nepasiekia tikslo, kadangi skirta piniginė parama gali būti

nepanaudota šeimos labui, gali skatinti šeimos narių nenorą dirbti ir didinti norą gauti išmokų už vaikų

auginimą. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje informacinėje medžiagoje yra

išskiriamos parama ir lengvatos gausioms šeimoms (šeimoms, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų). (žr.

priedą nr 1).

Priede nr.1 pateiktoje lentelėje pateikiama tik informacija, kokią pagalbą gali gauti gausios

šeimos papildomai. Šios šeimos taip pat gali gauti paramą kuri apibrėžta visoms šeimoms

auginančioms vaikus. Darbo autorė nori pažymėti, jog LR Darbo kodekse (2002) 214 straipsnyje yra

pažymima, jog darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per

mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant

darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims

(2003) teisės aktas nustato vieną iš šeimos teisių į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą ir būsto

šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas), kuomet motinos

(tėvo) nedarbo priežastis yra ta, kad šeimoje auginančioje 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų, bent vienas

vaikas nelanko ugdymo įstaigos.

Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13-1, 17 ir 20 straipsnių

pakeitimo įstatymu (2014) nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems

vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo

programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais,

26

pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už

kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60€ papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Visuomenės požiūrio į daugiavaikes šeimas tema yra ypač aktuali šiuo metu. Vis dažniau

žiniasklaidos priemonės pažymi jog viešoji valdžia, visuomenė daugiavaikėms šeimoms dėmesio

skiria nepakankamai. Prie to prisideda nepalankus ir kartais netgi smerkiantis visuomenės požiūris į

daugiavaikes šeimas. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, reikia tvarkytis ne tik su savo

pačių rūpesčiais auginant didelį būrį vaikų, bet ir atlaikyti visuomenės neigiamą požiūrį. To priežastis

yra ta, jog ir tos šeimos, kurios tvarkingai augina savo vaikus dažnai yra priskiriamos socialinės

rizikos šeimoms, dėl finansinių išteklių stokos. Tai patvirtina D. Alifanovienės, A. Kepalaitės ir O.

Striškienės (2014) atliktas tyrimas. Pasak autorių, apklaustų daugiavaikių šeimų nuomone, gausios

šeimos dažnai tapatinamos su asocialiomis, nuo kvaišalų priklausomomis šeimomis, nors taip neretai

nėra. Tokios šeimos sunkiai išgyvena dėl mažų pajamų, kurios negali užtikrinti minimalių

pragyvenimo sąlygų ir dažnai negali patenkinti būtiniausių poreikių. Darbo autorės nuomone, tai

viena iš priežasčių, kuri skatina šeimas burtis i nevyriausybines organizacijas.

Piliečių vienijimasis į bendrijas, organizacijas, asociacijas dažniausiai apibūdinamas kaip vienas

iš pilietinės visuomenės kūrimosi rodiklių. (Patrick, 1999; Putnam, 2001 ir kt.) Piliečių dalyvavimo

procesas nevyriausybinių organizacijų veikloje laikomas vienu iš svarbiausių pilietinės sąmonės

brendimo apraiškų, t.y. piliečiai nustoja būti pavaldiniais tik tuomet, kai sugeba veikti erdvėje,

skiriančioje juos nuo valdžios (Tocqueville, 1969)

Nevyriausybinės organizacijos vienos pirmųjų iš įvairių nevalstybinių institucijų atsiliepė į realų

būtinumą spręsti socialines problemas, todėl jos teisėtai gali būti vadinamos socialinės apsaugos

sistemos valdymo reformų pradininkėmis. Jos, kaip ir valstybės institucijos, savo veikloje vadovaujasi

sąžiningos konkurencijos nuostatomis, o tai reiškia, kad ieško geresnių problemų sprendimo būdų,

siekia efektyviai panaudoti turimas lėšas. Joms ypač būdingos įvairios naujovės kuriant naujus

socialinių tarnybų modelius, paremtus tiesioginėmis žiniomis apie klientų poreikius ir problemas.

NVO būdinga tai, kad jos, rodydamos iniciatyvą „iš apačios“ pirmosios nustato poreikius ir

visuomenėje esančias socialines problemas, todėl dažniau taiko naujus netradicinius jų sprendimo

būdus, yra dinamiškos, dažnai sprendžia tokias nepopuliarias socialines problemas, kurioms viešoji

administracija ir politikai skiria nepakankamai arba visai neskiria jokio dėmesio, jų veikla pasižymi

lankstumu ir partneryste (Dromantienė L. 2013).

I. Zaleskienė ir L. Rutkauskienė (2003) teigia, jog Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį

nevyriausybinės organizacijos itin suaktyvėjo. Tam įtaką daro dvi priežastys:

27

šios organizacijos įvairias pasaugas gali teikti sėkmingiau nei valstybinės institucijos, nes jų

veikla lankstesnė, efektyvesnė (lengviau pasiekia izoliuotas visuomenės grupes, gali tenkinti

specifinius šių grupių poreikius ir pan.);

jos teikiama didelė užsienio parama.

Lietuvoje veikia dvi daugiavaikes šeimas vienijančios organizacijos: „Gausių šeimų“ asociacija

ir daugiavaikių šeimų asociacija „MES“. Gausių šeimų asociacija savo veiklą pradėjo 2004 metais,

pratęsdama Lietuvos tautosaugos bendrijos „Šeimyna“, įteisintos dar 1990 m., darbus. Pagrindiniai

asociacijos tikslai – propaguoti tradicinės šeimos vertybes, kelti gausių šeimų įvaizdį visuomenėje,

vykdyti įvairius projektus, susijusius su gausių šeimų ir jose augančių vaikų gerove, atstovauti gausių

šeimų interesus įvairiose institucijose, vykdyti švietėjišką veiklą bei, žinoma, padėti vieni kitiems.

Gausių šeimų asociacija susikūrė pačių Lietuvos šeimų iniciatyva, tam kad gausioms šeimoms

Lietuvoje gyventi būtų lengviau, jos veikla yra remiama valstybės, visuomenės ir verslo

atstovų. Asociacijos veikla apima daug įvairių sričių: vaikų užimtumo bei šeimos laisvalaikio

organizavimo, suaugusių mokymus, įvairių interesų klubų, paramos ir labdaros šeimoms bei kitų

įvairių projektų. Gausių šeimų asociacija nuo pat susikūrimo pradžios ir iki šiol bendradarbiauja su

svarbiausiomis šalies valdymo institucijomis – Seimu bei Vyriausybe. Dalykiniai santykiai palaikomi

ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Asociacijos pasiūlymai yra įtraukiami rengiant įstatymus

ir jų papildymus.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ tikslas – suburti darnias, visaverčiais žmonėmis vaikus

auginančias gausias šeimas, kurios savo kasdieniais darbais ir poelgiais iškalbingai liudija apie

atsakingą tėvystę. Organizacijos nariai siekia atpažinti savo vaikų talentus ir padėti jiems skleistis

išmintingų pedagogų šviesoje, stengiasi rasti būdų, kaip padėti tiems, kurių šeimos finansinė padėtis

šiandien riboja kryptingo gabių vaikų lavinimo galimybes. Sudėtinga daugiavaikei mamai derinti

šeimą ir profesinę veiklą, todėl dalydamiesi gerąja asmenine patirtimi ir bendradarbiaudami su

atsakingomis institucijomis ieškoma visoms suinteresuotosioms šalims priimtinų sprendimo būdų.

Darbo autorės nuomone, abi šios organizacijos svarbios kiekvienai gausiai Lietuvos šeimai, nes

jų veikla yra nukreipta į tokių šeimų situacijos gerinimą. Šios organizacijos pirmosios pamato, žino

opiausias daugiavaikių šeimų problemas ir bando jas spręsti įvairiais būdais. Taip pat labai svarbu, jog

šių organizacijų veikla yra nukreipta ir į tokių šeimų įvaizdžio gerinimą, nes tai mažina socialinę

atskirtį, palengvina dvasinį šeimos mikroklimatą. Bendravimas tarp tokioje pat situacijoje atsidūrusių

šeimų jas stiprina, neleidžia jaustis pamirštiems.

28

2.2. Socialinės rizikos šeima – socialinių paslaugų gavėja

Šiame skyriuje bus aptariamos socialinės rizikos šeimos. Daugiavaikės šeimos dėl tam tikrų

priežasčių Lietuvoje dažnai priskiriamos rizikos šeimom, todėl analizuojami veiksniai ir priežastys,

priverčiantys šeimas tapti šeimomis kurioms reikalinga socialinė parama ir kvalifikuota socialinių

darbuotojų pagalba.

2.2.1 Socialinės rizikos šeimų įžvalga

Socialinės rizikos šeimų tematika yra aktuali daugelyje Vakarų pasaulio valstybių,

išgyvenančių esmines socialines, ekonomines permainas. Šalies ekonominiai pokyčiai daro poveikį

daugeliui visuomenės gyvenimo sričių, kartu veikdami šeimą ir pavienius jos narius. Pastebima

silpnėjanti šeimos institucija: dažniau gyvenama nesusituokus, daugėja skyrybų, nepilnų šeimų ir ne

santuokoje gimusių vaikų, todėl viena didžiausių mūsų visuomenės problema – socialinės rizikos

šeimos.

Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip

šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,

narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų,

dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos

psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams

ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Socialinės rizikos šeimos sampratą mokslinėje literatūroje mokslininkai interpretuoja

skirtingai. I. Leliūgienė (2003) teigia, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje socialinis

funkcionavimas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sutrikdytas. Jos neišvengiamai yra ne

visavertiškumo būsenos. Tai pabėgėlių šeimos, daugiavaikės, neįgalius vaikus auginančios, nepilnos

šeimos. Potenciali socialinė rizika gali atsirasti nepalankiomis ekonominėmis ir psichologinėmis

sąlygomis, dėl sunkumų auklėjant vaikus, kylant šeimos narių konfliktams, girtuokliaujant, dėl

priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, žiauraus elgesio, pirmiausia vaikų atžvilgiu.

G. Kondrotaite (2006) mano, jog socialinės rizikos šeimos, kaip socialinio instituto ir kaip

mažos pirminės socialinės grupės tipas, dėl savo ypatybių neatitinkantis savo paskirties ir iki galo

neįvykdantis savo funkcijų, yra labiau veikiamas neigiamų socialinių veiksnių bei sąveikauja su

socialinės rizikos grupėmis, keliančiomis grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui.

29

A. Kozlovas (2007) rizikos grupės šeimos sąvoka apibrėžia tokią šeimą, kurioje egzistuoja

nukrypimai nuo normų, neleidžiantys jos priskirti prie darnių šeimų. Nukrypimai ne visada tampa

dezadaptacijos veiksniais ir kartais yra komentuojami kitais požymiais. Socialinės rizikos šeimoms

priskiriamos: mažas pajamas turinčios šeimos, pabėgėlių bei priverstinių migrantų šeimos, šeimos,

turinčios daug išlaikytinių (daugiavaikės šeimos, šeimos su neįgaliaisiais), nepilnos šeimos, karinę

tarnybą atliekančios šeimos ir kt.

A. Blėbienės (2008) nuomone, socialinės rizikos šeima vadinama tokia šeima, kurioje vienas ar

keli šeimos nariai vartoja psichotropines medžiagas, neprižiūri savo vaikų iki 18 metų, leidžia jiems

valkatauti, naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, dėl turimos negalios, skurdo, socialinių

įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos

interesams.

G. Kvieskienė (2005) pažymi, jog rizikos grupės šeimos dažnai neturi artimų giminaičių, neturi

daug draugų, neturi į ką kreiptis patarimo ar paguodos. Tokių šeimų nariai nepajėgia įveikti streso,

finansinių, emocinių ir sveikatos problemų. Šioms šeimoms valstybės garantuojamos ir teikiamos

socialinės apsaugos garantijos yra neefektyvios.

Profesorius Z. Bajoriūnas (1997) socialinės rizikos šeimas vadina asocialiomis. Jis teigia, jog

asocialioje šeimoje nėra deramo ryšio tarp šeimos narių, taip pat tarp šeimos ir aplinkos. Tų šeimų

tėvai ir vaikai nevertina kultūrinių šalies vertybių ir konfliktuoja su jomis. Jie dažniausiai nepajėgia

save apsirūpinti, į pavojų stato savo ir kitų žmonių gerovę arba patys tampa negerų draugų aukomis.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2014 metų veiklos ataskaitoje (2015)

skelbiama, jog nuo 2006 m liepos mėn., VTAS, vadovaudamiesi socialinės rizikos šeimų, auginančių

vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu, patvirtintu

LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-212 (Žin., 2006, Nr. 86-3373, Žin., 2009,

Nr. 150-6741), veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita). Minėtos

apskaitos tvarkos aprašas reglamentuoja šeimos įrašymą į Apskaitą, šeimos ir vaiko socialinių

paslaugų poreikių nustatymą bei organizavimą, šeimos išbraukimą iš Apskaitos.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos ataskaitoje (2015) informuojama, kas 2014m gruodžio 31d

duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai

vaikai. Per 2014m į apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Per

penkerius metus rizikos šeimų skaičius Lietuvoje sumažėjo 9%, o vaikų jose – 16%.

Darbo autorės nuomone, socialinės rizikos šeimų skaičiaus pokytį lėmė mažėjantis bendras

Lietuvos gyventojų skaičius. Taip pat tai, kad 2014 metais buvo įsteigti papildomi 83 socialinių

30

darbuotojų, darbui su socialinės rizikos šeimomis etatai, taip sumažinant darbuotojo krūvį iki 17

šeimų. Galima daryti prielaidą, jog socialinių darbuotojų veikla tapo efektyvesnė, nes daugiau dėmesio

skiriama šeimoms, problemoms.

Socialiniame darbe dažniausiai susiduriama su labai įvairiomis priežastimis, dėl kurių šeimos

nepajėgios atlikti savo funkcijų. Metodinėse rekomendacijose vaikų dienos centrų darbuotojams

socialinio darbo su šeima klausimais (2006) įvardintos priežastys:

1. Ekonominės – materialinės priežastys: nedarbas, maži atlyginimai, nekvalifikuoto darbo

žemas vertinimas, darbo vietų stoka;

2. Socialinės priežastys: šeimos priklausymas tautinėms mažumoms, šeimos nario mirtis,

smurtas šeimoje, skyrybos, žemas šeimos socialinis statusas;

3. Psichologinės priežastys: netinkamas auklėjimo stilius, psichologiniai šeimos nario ar narių

sunkumai;

4. Sveikatos priežiūros priežastys: pablogėjusi sveikata, priklausomybė nuo alkoholio ir kitų

narkotinių medžiagų, negalė (įgimta ar įgyta), žala sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo

darbe.

Darbo autorės nuomone, šeimos veikiamos šių priežasčių patenka į socialinę atskirtį, jos negali

tinkamai atlikti šeimos funkcijų, nesugeba tinkamai prisitaikyti prie pokyčių, todėl labai svarbu įgalinti

šeimas tapti atspariomis šiems veiksniams.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014 metų ataskaitoje (2015) teigiama, kad analizuojant

socialinės rizikos šeimų skaičių pagal įrašymą į Apskaitą priežastis per 2014 m., kaip ir per 2013m.,

pastebima, jog daugiausiai šeimų, t.y. 811, įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo rūpintis

vaiku, o tai sudaro 49 % visų įrašymo į Apskaitą per 2014 m. atvejų. Per pastaruosius metus ryškėja

tendencija, kad per metus daugiausia šeimų į Apskaitą yra įrašoma dėl socialinių įgūdžių stokos,

negalėjimo rūpintis vaiku, priešingai nei anksčiau – ilgą laiką dominuojant šeimų įrašymo į Apskaitą

priežastis buvo girtavimas, psichotropinių medžiagų vartojimas.

Teisės aktai apibrėžiantys rizikos šeimas. Ilgą laiką socialinės paslaugoms ir jų plėtojimui

buvo skiriama nepakankamai daug dėmesio. Pagrindinis įstatymas, kuris užminė socialinių paslaugų

įteisinimą ir plėtojimą, tai buvo Socialinių paslaugų įstatymas (2006).

Kaip matome iš priede Nr. 2 pateiktos lentelės dauguma teisės aktų socialinės rizikos šeimas

apibrėžia, kaip šeimas, kuriose yra sutrikęs bendravimas, bendradarbiavimas, nepatenkinami šeimos

narių poreikiai, dėl tam tikrų socialinių įgūdžių stokos ir pan, nors teigiama, kad socialinės rizikos

31

šeimoms teikiamų paslaugų tikslas – suteikti pagalbą šeimai, kad visos iškilusios problemos būtų

išspręstos, tačiau kaip yra realybėje.

Išmokų vaikams įstatyme (1994) ir Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus,

įstatymo pakeitimo įstatyme (2004) socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip šeimos nariai turintys

problemų, patiriantys krizę, turintys priklausomybę, tačiau jame nėra apibrėžta vaiko sąvoka ir amžius.

Tuo tarpu darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose (2004) apibrėžiant rizikos

šeimą išskiriamos bendravimo problemos ir emocinių išraiškų patenkinimas šeimos neturinčios

socialinių įgūdžių. Remiantis priede nr 2 pateiktoje lentelėje išskirtais 2006 metų teisės aktais:

Socialinių paslaugų įstatymas (2006) ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas (2006) rizikos šeima

apibūdinama kaip šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja

alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių

lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos

psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams

ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta

laikinoji globa. Svarbu pažymėti jog, šiame apibrėžime įtraukiama laikinoji globa ir rūpyba. 2006

metų socialinių paslaugų katalogas nepateikia socialinės rizikos šeimos apibrėžties, tik išskiria

specialiųjų socialinių paslaugų tikslą.

Įsakyme „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos

aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio

nustatymo metodikos patvirtinimo“ (2006) apibūdinant socialinių paslaugų poreikį socialinės rizikos

šeimai, pabrėžiama jog paslaugos turi būti teikiamos ir vaikams. Įsakymas: „Dėl socialinės rizikos

vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“

(2006) išskiria tik metodikos tikslą, neįvardinamas nei socialinių paslaugų, nei rizikos šeimos sąvokų.

Šios metodikos tikslas yra nustatyti individualius vaiko poreikius, ugdyti tėvų motyvaciją, gebėjimą

pasirūpinti vaiku ir kt. Taip pat numatoma, jog metodikoje numatytas veiklas finansuoja savivaldybė iš

savo biudžeto lėšų.

Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) rizikos šeimos sąvoka apibrėžiama lygiai

taip pat, kaip socialinių paslaugų įstatyme (2006), tik neįvardijama jog rizikos šeimai priskiriama ir

šeima, kurios vaikui įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa.

32

Išmokų vaikams įstatymas (1994) ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas (2003) socialinės rizikos šeimos sąvoką

apibrėžia vienodai, pažymint jog tai krizę išgyvenanti šeima. LR piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo

įstatymas (2014) socialinės rizikos šeimos sąvoka taip pat nepakeista. Tačiau Piniginės socialinės

paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo

pakeitimo įstatymas (2006) apibrėždamas socialinės rizikos šeimas įvardija, jog tai šeimos auginančios

vaikus iki 18 metų ir turinčios tam tikrų problemų. Taip pat įvardijama, jog šeimos, kurios augina

vaikus su laikinąją nustatyta globa (rūpyba) yra priskiriamos prie socialinės rizikos šeimų.

Socialinių paslaugų įstatymo (2006) išskiria šias pagrindines socialinių paslaugų rūšis:

Bendrosios;

Specialiosios.

Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo,

laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos. Tai ir sudaro socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos

šeimomis pagrindą. Socialinių paslaugų katalogas (2006) išskiria šias socialines paslaugas: žr. 1 pav.

33

Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai – paslaugos teikiamos, padedant ugdyti

suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką, darnią aplinką savo

namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų

visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, užtikrinamas

socialinių paslaugų teikimas vaikams. Remiantis LR pinginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymu (2003) socialinės rizikos šeimoms teikiama socialinė piniginė parama, gali būti

kelių rūšių:

socialinė pašalpa;

būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų

kompensacijos.

Tačiau piniginė socialinė pašalpa teikiama vadovaujantis atitinkamais principais, kurie

įvardinti LR pinginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (2003) :

1 pav. Socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos (Sudaryta autorės: Ž.

Vaišneiderienės)

Informavimas

Socialinės rizikos

šeimoms teikiamos

šios socialinės

paslaugos

Tarpininkavimas

Konsultavimas

Atstovavimas

Kasdienio

gyvenimo

įgūdžių ugdymas

ir palaikymas

Bendravimas

Maitinimo

organizavimas Darbinių

įgūdžių

ugdymas

34

bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi

asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės,

nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų

bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

prieinamumo piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės

socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų

gyvenamosios vietos;

socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant

sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją

integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus

išteklius;

visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis

paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu;

lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčiųjų

gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės

priklausomybės, religijos.

Apibendrinant galima teigti, kad šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš

tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra

priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti

vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą

naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam

vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų

nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa. Socialinės rizikos šeimoms yra teikiamos 8 socialinės

paslaugos: informavimas, tarpininkavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas,

bendravimas, konsultavimas, darbinių įgūdžių ugdymas, atstovavimas, maisto organizavimas.

2.2.2. Teisės aktų reglamentuojančių socialinę paramą šeimoms aprėptis

Vienas pagrindinių piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius

tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl

objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas.

35

Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo

šeimos turto ir pajamų mokamos išmokos bei nepasiturintiems gyventojams teikiama parama įvertinus

jų turtą ir pajamas.

Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą, įgyvendinamos svarbios kryptys:

ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą; profesinio aktyvumo skatinimas; paramos

šeimoms ir vaikams sistemos tobulinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių

sąlygų šeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas su kitomis paramos

formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant

išsilavinimą.

Parama nėščiai moteriai. Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių

dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2015-01-01 76 €) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;

2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės

kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje);

3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;

4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (jei turi) ar Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama

motinystės pašalpa, jeigu savivaldybės administracija nėra sudariusi asmens duomenų

teikimo sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Parama gimus vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų

dydžio (nuo 2015-01-01 418 €) vienkartinė išmoka.


1. prašymas;

2. asmens tapatybės dokumentas;3. vaiko gimimo liudijimas arba civilinės metrikacijos

skyriaus išduotas dokumentas, kai vaiko gimimo liudijimas neišduodamas.

Išmoka vaikui

1. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta

šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos

dydžio (nuo 2015-01-01 28,5 €) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų

36

pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio

1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (nuo

2015-01-01 153 €).

2. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba)

nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2015-01-01

15,2 €) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per

mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (nuo 2015-01-01 153 €):

kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų;

kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje

globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18

metų, jeigu vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal

formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja

aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar

nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne

ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. prašymas;

2. asmens tapatybės dokumentas;

3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai);

4. mokyklos pažyma, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi.

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

1. nepilnametis yra emancipuotas;

2. nepilnametis yra susituokęs;

3. nepilnametis yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR

baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio

stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės,

paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, - kol neišnyksta

nurodytos aplinkybės.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Kiekvienam privalomosios

pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės

socialinės išmokos dydžio (nuo 2015-01-01 57 €) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo

tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.

37


1. prašymas;

2. asmens tapatybės dokumentas;

3. karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą,

išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą.

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims

skiriama piniginė socialinė parama:

socialinė pašalpa;

būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs

asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų

nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę

santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris

ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys

(taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį

jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų

(įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje

(studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai

(įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai,

kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie

paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2006) taikomas

asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios

vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų

registrą:

Lietuvos Respublikos piliečiams;

užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi €opos

Bendrijoje;

Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų

nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir

kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės

38

narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos

partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra

išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės

sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai,

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta

registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;

užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos

Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei

kreipimosi metu:

1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (nuo 2015-01-

01 102 €) (toliau – VRP);

3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba

vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau

kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko,

kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą

arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos

apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė

alga vidutines pajamas per mėnesį;

nedirba, nes:

mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo

programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių

atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo

bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne

ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų

išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems

39

nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m.

liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą

paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet

kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas,

asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas

asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar

našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas,

skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje

įdarbinimo tarnyboje;

vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri

asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką

(vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje,

jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės

kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų)

neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems)

įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba

vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje,

rūpintoju (nuo 2015-01-01);

asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos

priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai

asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame

kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta

auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne

trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar

medicininė pažyma;

yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos

gimdymo datos;

vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal

gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius)

iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad

švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,

40

nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje

didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio

ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo

paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus)

mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės

atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių),

augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems

asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais

pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio

naudmenų;

vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos

teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų

nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar

vaikus (įvaikius).

Būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui

kompensacijas (toliau - kompensacijos). Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste

deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei

kreipimosi metu:

1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto

vertės normatyvo;

2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba

vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų

sąlygų;

3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos,

kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį

grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba

teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į

kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių

sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo

41

tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai

gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;

2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2

procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;

3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui

ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių

asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas

gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją

įregistravę viešame registre. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir

nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose

būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi

dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks

sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Socialinė pašalpa. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją

gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui

(nuo 2015-01-01 102 €) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir

tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant

pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo

bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų

pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių

asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų

pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių

asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

42

trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp

valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių

bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama

socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12

mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį

mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu:

vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne

mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir

jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba

minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už

dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai

dirbtam laikui arba atliktam darbui;

prieš įsidarbinimą asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos

valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį

laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo viešuosius darbus;

bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per

paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18

metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent

vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas,

bet nedirbantis asmuo (išskyrus, kai nedirbama dėl įstatyme nustatytų objektyvių priežasčių),

socialinės pašalpos dydis, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant

pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo

bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės

pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

mažinamas 20 procentų;

43










gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinė pašalpa bendrai

gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams

(įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 dienos), arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo

mokama socialinė pašalpa. Tačiau, jeigu šie asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių

per paskutinius 24 mėnesius, įstatyme numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami

skaičiuoti iš naujo.

Savivaldybės administracija turi teisę nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos

teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo

laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Kompensacijų dydis. Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:

išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą,

atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20

procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų

ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;

išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2

procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam

vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių

asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

44

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo

administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio

namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo

susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)

projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų

(neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti,

nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims

arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo

išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija

neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis

asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės,

kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas

gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena,

administraciją.

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:

1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius

asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną

informaciją;

2. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama

piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);

3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.

Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens

pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir

kompensacijos.

Vienkartinė pašalpa. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų

socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už

būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme

nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais

atvejais. Pašalpos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.

45

Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas

gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir

palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai

įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant

būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams

įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą

šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms

(nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar

vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam

namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo.

Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį

juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją. Nuo

2015 m. sausio 1 d. visos 60 savivaldybių piniginę socialinę paramą (ir socialinę pašalpą, ir būsto

šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) teikia vykdydamos savarankiškąją

savivaldybių funkciją.

Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama (ir socialinė pašalpa,

ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) teikiama vadovaujantis

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSP

įstatymas)nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.

Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo

tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus,

kai socialinė parama skiriama kitais PSP įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama

didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas,

nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių

bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar)

gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų

pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises

ir pareigas.

46

Socialinė parama mokiniams skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose,

profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus

laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas

Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar

priešmokyklinio ugdymo programą.

Socialinė parama neskiriama vaikams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal

profesinio mokymo programas, taip pat vaikams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės

finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos)

išmoka.

Socialinės paramos mokiniams rūšys. Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

1. mokinių nemokamas maitinimas;

2. parama mokinio reikmenims įsigyti.

Savivaldybės administracija priima sprendimą, kurią nemokamo maitinimo rūšį (rūšis) –

pietus; maitinimą mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio stovykloje; ypatingais atvejais

pusryčius ar pavakarius – prioriteto tvarka mokiniui skirti.

Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

1. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu

vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui

(toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5

valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (nuo 2015-01-01 153 €);

2. Savivaldybės tarybos nustatytais atvejai, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar

vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą,

jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (nuo 2015-01-

01 204 €);

3. Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio

(atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros

atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų

maitinimą mokyklų bendrabučiuose.

Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3

kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17

47

straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno

iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių

asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

Mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainų nustatymas. Nemokamam maitinimui

skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas,

vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų

gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtinta Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka.

Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės

vertės mokestį) vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,3 iki 7,7 procentų bazinės socialinės

išmokos (toliau – BSI) dydžio suma (nuo 2015-01-01 0,49 – 2,93 €). Iš jų:

pusryčiams ar pavakariams – nuo 1,3 iki 2,2 procento BSI dydžio suma (0,49 –0,84 €);

pietums – nuo 2,8 iki 4 procentų BSI dydžio suma (1,06 – 1,52 €);

maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – nuo 6,6 iki

7,7 procento BSI dydžio suma (2,5– 2,93 €).

Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas. Mokinio reikmenims

įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 120 procentų BSI dydžio (nuo 2015-01-

01 45,6 €) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką,

mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius,

atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Socialinę paramą mokiniams administruojančios institucijos:

1. Švietimo ir mokslo ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose

mokyklose, o savivaldybių administracijos – mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose

mokyklose ir jų teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose.

2. Savivaldybių administracijos administruoja jų teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusių

arba gyvenančių mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis.

Dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai

gyvenančių pilnamečių asmenų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys,

kuris yra susituokęs arba emancipuotas) kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės

administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena,

administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir prideda

dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti

48

pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams

mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas

socialinei paramai mokiniams gauti.

Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos,

kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja dienines vasaros poilsio stovyklas, administracijai

savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo

metų pradžios, galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti

pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas

gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės

paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios

vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą socialinei paramai mokiniams gauti.

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai, globėjai (rūpintojai) nesikreipia dėl

socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos

savivaldybės administraciją ir pateikia turimą informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams

skirti. Tokiu atveju šios paramos prašo mokykla.

Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti:

1. prašymas-paraiška (prašymas);

2. pareiškėjo tapatybės dokumentas ir vaiko (vaikų) gimimo liudijimas;

3. pažymos apie pajamas;

4. žemės nuosavybės liudijimas arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę;

5. santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, mirties liudijimas.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;

pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą

sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;

vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki prasidedant mokslo metams arba mokslo

metų pradžioje, bet ne ilgiau kaip iki spalio 20 d. Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams

skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų

reikalingų dokumentų gavimo dienos.

49

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi,

neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas

švietimo ir mokslo ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, o

savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių

nemokamo maitinimo mokyklose tvarka.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis

savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka. Nemokamas maitinimas

vasaros atostogų metu teikiamas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai. Nemokami pietūs, pusryčiai,

pavakariai mokyklų steigėjų nustatyta tvarka gali būti teikiami poilsio, švenčių bei atostogų dienomis

per mokslo metus.

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos

mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla privalo pateikti pažymą apie mokinio teisę gauti

nemokamą maitinimą.

Darbo autorės nuomone, socialinė parama šeimoms yra labai svarbi, ji palengvina šeimų būtį,

ypatingai tai svarbu daugiavaikėms šeimoms. Priede Nr. 5 yra pateikiami pagrindiniai socialiniai

rodikliai, kurie Lietuvos Respublikoje galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Priede Nr. 7 pateikiama

informacija visų Lietuvos socialinių paramos skyrių, į kuriuos šeimos turėtų kreiptis, norėdamos gauti

socialinę paramą.

2.2.3. Socialinio darbuotojo darbo metodai dirbant su socialinės rizikos

šeimomis

Kiekvienoje visuomenėje yra dalis žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys savaime

pasirūpinti, todėl jaučiasi nesaugūs ir atstumti. Dažnai tokius asmenis palaiko ir reikiamą pagalbą

suteikia šeima, draugai, kaimynai ar kiti artimieji, tačiau jie ne visada gali padėti, o kartais artimųjų

tiesiog tie asmenys neturi. Todėl žmonėms prireikia profesionalų pagalbos. Pasaulyje socialinį darbą

dirba daugiau moterų nei vyrų (Alistar C. 1988)

Socialinio darbo samprata. Ji identifikuoja tam tikrą mokslinio pažinimo sritį pagalbos

asmenybei, jo gyvenimo scenarijams procese. Ši samprata remiasi tam tikra mokslinio požiūrio logika,

kuri, viena vertus, leidžia suvokti patį save kaip realybę, o kita vertus – asmenybę ir jos problemas

visuomenėje kaip specifinėje erdvėje ir sociokultūriniame tęstinume( Firsov, 1996). Šiuo atveju

kalbama apie žinių įvairovę bei jų kryptingumą, žinias kaip savą ir kitą tikrovę pažįstantį reiškinį.

50

Socialinis darbas yra socialinės paramos sistemos dalis. Jo paskirtis – socialinių problemų

sprendimas, siekiant socialinio teisingumo visuomenėje. Tačiau socialinės problemos, su kuriomis

susiduria žmonės ar žmonių grupės, dažnai atsiranda ne tik dėl jų pačių kaltės jų priežastys gali slypėti

netobulose visuomenės struktūrose. Socialinį darbą Tarptautiniu mastu pateikė Tarptautinė socialinio

darbo federacija (International Federation of Social Workers5): socialinio darbo profesija skatina

socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą, teikia galimybių ir pagalbą gerinant

jų gyvenimą. Remdamiesi žmogaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijomis, socialinis darbas siekia

žmonių ir jų aplinkos sąveikos darnos. Žmogus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi

socialinio darbo principai (Montreal, 2000). Profesorė P. Higham (2006) teigia, jog sąvoka „socialinis

darbas“ neretai painiojama su sąvoka „socialinė rūpyba“. Socialinė rūpyba ir globa, kaip profesija yra

socialinio darbo dalis. Mokslininkė taip pat pažymi, jog socialinio darbo principai ir galimybės visose

šalyse priklauso nuo socialinės, politinės ir ekonominės šalies būklės ir jo poreikius reguliuoja

valstybės socialinio aprūpinimo sistema bei įstatymai. Lietuvos autoriai socialinį darą apibrėžia

skirtingai, išryškina skirtingus aspektus.

Pirmą kartą Lietuvoje socialinis darbas kaip profesinė veikla teisiškai apibrėžtas Socialinių

paslaugų įstatyme (1996), įteisinant socialinio darbuotojo profesiją. Socialinis darbas – tai profesinė

veikla, skirta išsiaiškinti, įvertinti ir padėti spręsti socialines problemas asmens, šeimos ar

bendruomenė lygyje. Socialinis darbuotojas – specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti

žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atkurti ryšius su bendruomene, padedant jam

integruotis į visuomenę ir skatinant visavertiškesnį žmogaus socialinį funkcionavimą.

E. Bagdonas (2001) teigia, socialinio darbo sampratų ir apibrėžimų gausa priklauso nuo

daugelio veiksnių: klientų poreikių, aplinkybių, taikomų poveikio metodų gausos ir tarpusavio

sąveikos. Socialiniam darbuotojui tenka veikti daugiamatės sistemos erdvėje: vienas ašis – klientai,

antra ašis – darbo metodai, trečia ašis – asmenybės.

A. Kavaliauskienė (2005) teigia, kad socialinio darbo sudėtingumą lemia, kad socialiniai

darbuotojai turi sugebėti ne tik patys sėkmingai prisitaikyti vykdomoje veikloje, bet teisinga linkme

veikti besikeičiančiomis šalies socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis, kultūrinėmis sąlygomis.

Socialinis darbas, aprėpdamas įvairias problemas, siekia jas konceptualizuoti ir spręsti nacionalinės

politikos ir tarptautiniu lygmeniu.

5 International Federation of Social Workers [http://www.socialworkers.org/pubs/code/code.asp]

[žr.:2014.12.05]

51

I. Leliūgienė (2003) teigia, kad socialinis darbas profesijos kontekste išsiplečia ir konkretizuoja

pagalbos proceso supratimą, taikant jį kuris nors kategorijos subjektams, veikimo formoms.

Svarbiausios dominantės, atskleidžiančios morfologinę socialinio darbo sampratą profesijos kontekste,

turėtų būti veiklos morfologija, socialinio darbo profesinis vaidmuo. Profesiniai mitai, kaip visuma

savo esme ir atspindi socialinio darbo sampratą.

B. Švedaitė ir L. Gvaldaitė (2005) išskiria penkis socialinio darbo specifinius bruožus:

1. Socialinis darbuotojas jaučiasi atsakingas beveik už viską žmogaus gyvenime;

2. Socialinio darbo profesija neturi savo monopolijos visuomenėje;

3. Socialiniai darbuotojai sprendžia kasdienines klientų problemas, todėl sunku įrodyti, kad

tam reikalinga profesinė kompetencija ir profesionalūs metodai;

4. Socialinis darbas yra labai priklausomas nuo valstybės socialinės politikos, viešojo

finansavimo ir administracinio-biurokratinio aparato;

5. Socialinio darbo pagalba šiuolaikinėje visuomenėje yra institucionalizuota pagalba, ją

teikia specialiai tam skirtos organizacijos.

E. Bagdonas (2001) teigia, kad socialinio darbo procesas susidaro iš trijų tarpusavyje

sąveikaujančių komponentų: kliento, aplinkybių ir socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas,

suprasdamas visuomenės ir joje funkcionuojančio individo taisykles, turi visapusiškai pažinti žmogų,

jį supančią aplinką, jų tarpusavio santykius veikiančius veiksnius. Socialinio darbuotojo klientu gali

būti:

Asmuo;

Žmonių grupė;

Bendruomenė;

Visuomenė.

Tam, kad pats socialinis darbas būtų teikiamas kokybiškai ir būtų suteiktos visos

reikalingiausios paslaugos, pagal rizikos šeimų poreikius yra taikomi tam tikri socialinio darbo

metodai.

Autore R. Šinkūniene (2010) išskiria šiuos socialinio darbo metodus:

1. Individualaus socialinio darbo metodas;

2. Darbo su grupe metodas;

3. Darbo su šeima metodas;

4. Darbo su bendruomene metodas.

52

Remiantis V. Indrašiene (2005) individualaus socialinio darbo metodas – tai kryptis, vertybių

sistema, praktikos rūšis, naudojama darbuotojų, teikiančių pagalbą asmeniui, jo šeimai, sprendžiant

psichologines, socialines-ekonomines problemas palaikant individualų ryšį su jais. Šio darbo tikslas –

skatinti ir atkurti abišaliai naudingą sąveiką, siekiant pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimą. Šis

metodas taikomas darbui su šeima.

Socialinio darbo su grupe metodas – tai socialinio daro kryptis ir metodas, kai nedidelės grupės

žmonių turinčių bendrų tikslų ir problemų reguliariai susitikinėja ir dalyvauja veikloje nukreiptoje į

vieną tikslą. Tam, kad vyktų socialinis darbas su grupe darbuotojo veikla turi apimti atitinkamus

aspektus: pagalbą grupės nariams, vienybės ugdymas, supratimo, kad esi priklausomas grupei

ugdymas. Rizikos asmenims dalyvaujantiems tokio tipo grupe suteikiama galimybė, pasijausti, kad jie

ne vieniši, išgirsti kitų istorijas, pasidalinti patirtimi, galbūt gauti įvairių patarimų ir k.t.

Darbo su bendruomene metodas – bendrijos bendruomeniškumo plėtojimas, veiklų

koordinavimas, kompanijų koordinavimas. Šis metodas rizikos šeimos naudingas tuo, kad jos gali būti

integruojamos į bendruomenė veiklas, tam, kad būtų atstatyta šeimos gerovė ir k.t. (Indrašienė V,

2005).

Individuali pagalba nuo grupinės skiriasi tuo, kad individuali suteikiama asmeniškai individui,

o grupinis taikomas, kai aplinkos vaidmuo yra akivaizdus, ir iškilusios problemos siejasi su kitomis

situacijomis.

Darbo autorė tolimesnei darbo analizei pasirinko aprašyti socialinio darbo metodus dažniausiai

taikomus dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Remiantis R. Šinkūniene (2010) išskiriami šie

pagrindiniai darbo su rizikos šeima metodai:

1. Tarpusavio santykių pripažinimo ir korekcijos;

2. Konsultavimas:

Šeimos santykių pripažinimo ir korekcijos;

Sociometriniai šeimos konsultavimo metodai;

3. Šeimos skulptūros ir šeimos paveikslo;

4. Šeimos sistemos testo, šeimos namo schemos ir šeimyninių vaidmenų kortelių metodas;

5. Šeiminių vaidmenų kortelių.

Tarpusavio santykių pripažinimo ir korekcijos metodas. Remiantis R. Šimkūniene (2010)

asmenybės raida šeimoje ir šeimos raida nėra ta pati, tarp jų galima rasti sąsajų, nes asmenybės raidą

galima apibūdinti ir jos vaidmenų šeimoje kitimu. Tai būtų kūdikystėje priklausomas, vėliau įgyjantis

savarankiškumą ir nuo tėvų išsivaduojantis nesusižadėjęs žmogus, kuris susisaisto vedybomis, tampa

53

ikimokyklinio amžiaus, jaunesnio mokyklinio amžiaus, paauglio, jaunuolio tėvu (motina) ir k.t.

atitinkamai šiam asmenybės brendimui galima numatyti ir šeimos raidos etapus, kurie skirtųsi

emociniais ir veiklos uždaviniais, spręstinais pereinant į naują šeimos raidos etapą. Tokiais šeimos

raidos etapais priimta taikyti:

1. Bendravimą iki vedybų. Tai bendravimo su kita lytimi įgūdžių įgijimas, santuokos idealo

sukūrimas, vedybinio parterio pasirinkimas, emocinės bei dalykinės sąveikos su juo,

leidžiančios priimti bendrus sprendimus, patirties kaupimas, dalinis psichologinis ir

materialinis atsiribojimas nuo tėvų šeimų.

2. Šeiminių ir socialinių vaidmenų priėmimą sudarius santuoką. Viešas poros ryšių įtraukimas

į jau palaikomų tarpasmeninių santykių kontekstą, bendros patirties spręsti kasdieninius

bendro gyvenimo uždavinius įgijimas, intymumo sukūrimas, pirminis šeiminių vaidmenų

derinimas, erdvinio ir psichologinio atstumo nuo tėvų šeimų nustatymas.

3. Jauną šeimą. Šio etapo ribas apibūdina apsisprendimas tęsti giminę ir žmonos grįžimas į

profesinę veiklą arba vaiko leidimas į darelį. Etapui būdinga vyro ir žmonos vaidmenų,

susijusių su tėvyste ir motinyste, priėmimas bei derinimas, šeimos materialinio aprūpinimo

pokyčiai, prisitaikymas prie naujo gyvenimo būdo, asmeninių ir bendrų šeimos tikslų

derinimas.

4. Brandi šeima. Tai šeima, atliekanti visas savo funkcijas. trečiajame savo raidos etape

šeimoje atsiranda naujas šeimos narys o ketvirtajam – nauja asmenybė.

5. Vyresnio amžiaus žmonių šeima. Šeima iš esmės įvykdžiusi vaikų socializacijos uždavinį.

Šio etapo ribą patvirtiną juridiniai reikalavimai išlaikyti vaikus. Jų emocinių ir veiklos

uždavinių esmė – suteikti naują turinį šeimos funkcijoms. (Navaitis G, 1999).

Raidos etapai atitinka tradicinės struktūros šeimos raidą. Šalia toko tipo šeimų vis labiau

atsiranda šeimų po skyrybų, ir naujos santuokos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos raida ne visada yra

sklandi. Dažnai nauji uždaviniai, kuriuos tenka spręsti šeimos nariams, kelia jiems didesnius ar

mažesnius konfliktus, o kartais ir santykių krizę. Šeimos krizės sėkmė ir padariniai priklauso tik nuo ją

veikiančių stresorių, su kuriais susidūrė šeima, sunkumo, tiek ir nuo jos gebėjimų įvertinti ir

pasinaudoti įvairiomis galimybes. Vienu iš krizės įveikimo išteklių gali būti konsultacinės paslaugos

šeimai.

Šeimos konsultavimas dažnai skirtas informacinių ar materialinių resursų stresoriams įveikti,

šeimos raidai skatinti. Konsultavimas vyksta taikant specialius santykių pažinimo ir korekcijos

metodus.

54

Kaip teigia G. Navaitis (2002) socialinis darbuotojas gali būti priskirtas „padedantiesiems“

specialistams, kurie savo veikloje įgyvendina paramos strategijas. Vieną iš strategijų jis apibūdina

konsultavimą – pagalbą, teikiamą analizuojant problemą, aiškinantis konflikto zonas, taip pat

alternatyvių sprendimų radimą ir konsultuojamojo skatinimą savarankiškai įveikti sunkumus. Kaip

teigia L. C. Johnson (2001) socialinis darbuotojas dažnai kviečiamas dirbti su daugiau nei vienu

asmeniu tuo pačiu metu. Gana dažnai tokios daugiaasmenės paramos objektas yra maža, tam tikromis

savybėmis pasižyminti grupė – šeima. Vienas iš esminių šeimos požymių yra priešinimasis

poveikiams, drauge ir socialinei pagalbai bei konsultaciniam poveikiui, o sėkmingos paramos jai

prielaida – šio priešinimosi susilpninimas. Pasak G. Navaičio (2002) socialinis darbuotojas dažnai

stokoja laiko pažinti šeimą ir užmegzti gilius asmeniškus santykius su jos nariais, o šeimos,

gaunančios socialinę paramą, neretai nėra pakankamai motyvuotos keistis, savarankiškai spręsti savo

problemas. Esant tokioms aplinkybėms ypač svarbu, kad socialinis darbuotojas būtų susipažinęs su

tam tikrais metodais ir konsultuodamas šeimas galėtų taikyti konsultuojamos šeimos narių nuostatas

sparčiau keičiančius poveikio metodus. Paradokso metodai ypač tinka dirbant su žmonėmis, kurie

remiasi griežtais supriešinimais „taip“ – „ne“, o jų išvadų apie pasaulį ir kitus žmones bei save visuma,

nuostatos ir elgesio būdai yra rigidiški.

Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodas. Remiantis R. Šinkūniene (2010) šeimos

santykių pažinimo ir korekcijos metodai yra objektyvūs, moksliškai pagrįsti, drauge subjektyvūs,

priklausomi nuo specialisto asmeninių savybių bei patirties, poveikio šeimai ir jos santykių pažinimo

būdų. Jie vienu metu ir atskleidžia santykius ir juos veikia, nes pažindamas šeimą specialistas padeda

jai geriau suvokti savo ypatybes.

Šiuo atveju laikysime teorinį šeimos situacijos interpretavimą, atitinkančios poveikio šeimai

strategijos įgyvendinimą, pasireiškiantį konkrečiais veiksmais, kuriais siekiama šią situaciją paveikta

numatyta linkme.

Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodų parinkimas kiekvienu konkrečiu atveju apima

teorinį bei praktinį konsultavimo aspektą ir priklauso tie nuo specialisto profesinių žinių, tik nuo

gebėjimo jas pritaikyti. Šeimos santykių pažinimo ir korekcijos metodai yra priemonė, kurią taiko

šeimos konsultantas, siekdamas planuojamo poveikio šeimai.

G. Navaitis (2007) šeimos konsultavimas prasmingas ir sėkmingas tuomet, kai specialistui

pavyksta šeimos pažinimo bei poveikio jai proceso metu įvairių metodų taikymą sujungti į vientisą

kryptingą vyksmą, kurio tikslas nauja, šeimos ryšių kokybė.

55

Sociometriniai šeimos konsultavimo metodai. Remiantis R. Šinkūniene (2010)

sociometriniai metodai padeda šeimai ir jos specialistui suvokti ir gana objektyviai įvertinti šeimos

struktūrą bei funkcijas, šeimos narių vaidmenis. Drauge jie yra postūmis šeimai keistis, taigi ir šeimos

santykių diagnostikos bei korekcijos būdas.

Sociometriniams metodams taikyt nereikia skirti daug konsultacinio laiko. Dažnai jie sudomina

konsultuojamuosius, nes priimami kaip saviti žaidimai, todėl nesukelia stipresnio priešinimosi. Kurį

nors sociometrinį metodą pritaikius ilgalaikio konsultavimo metu, dėl kontrasto su įprastu šeimos

problemų aptarimu gali netikėtai atsiskleisti nauji šeimos ryšių aspektai. Siociometriniai metodai

kaičia svarstymus apie šeimos ryšius realiais veiksmais konkrečia visų šeimos narių sąveika ir

padidina kiekvienos šeimos nario savaiminį aktyvumą, sukuriant sąlygas jam išreikšti savo požiūrį į

šeimos santykius. Pritaikius sociometrinius metodus, gauta informacija gali būti ir supaprastinta.

Šeimos sociograma. Remiantis R. Šinkūniene (2010) sociograma – tai schema, vaizduojanti

grupės narių tarpusavio santykius, atskleistus pritaikius sociometrinę metodiką. Dirbant su šeima

galima sudaryti veiklos pasirinkimo, atliekamos veiklos ir autoritetingumo sociogramas. Šis metodas

atskleidžia šeimos lyderius, atstumtuosius, šeimos narių susivienijimus ir šeimos narių atliekamus

vaidmenis.

Šeimos siociogramos metodas paremtas savistaba ir kitų šeimos narių vertinimu šio metodo

taikymo sėkmingumas priklauso nuo šeimos narių pasirengimo bendradarbiauti su konsultantu ir

atskleisti vienam kito savo požiūrį į šeimyninius ryšius. Šeimos sociograma gali būti sudaroma

konsultuojant bet kokios struktūros šeimas, tačiau paprastai ji nesuteikia naujos informacijos apie

nedideles šeimas, nors ir pastaraisiais atvejais leidžia turimą informaciją pateikti vaizdžiau, labiau

apibendrintai. Šeimos sociograma sudaroma pateikiant trijų tipų klausimus:

1. Su kuriuo šeimos nariu jūs paprastai...

2. Su kuriuo šeimos nariu jūs norėtumėte...

3. Kurį šeimos narį laikote...

Pirmo ir antro tipo kausimai orientuoja apklausiamąjį į kokią nors veiklą arba emocijų išraišką.

Trečio tipo klausimai atskleidžia apklausiamojo nuomonę apie kitų šeimos narių gebėjimus arba

autoritetingumą. Specialistas turi parengti klausimus, kuriuos užduos šeimai iki susitikimo.

Šeimos sociograma atskleidžia šeimos narių įsitikinimus ir jausmus, suteikia informacijos apie

sąveiką šeimoje. Toks metodas veiksmingas teikiant paramą didelėms šeimoms, o ypač šeimoms,

sudarytoms po iširusių santykių, kai kartu gyvena ne tik sutuoktiniai, bet ir nebendri vaikai. Šis

56

metodas veiksmingas, jei apklausiami įvairaus amžiaus vaikai, todėl labai svarbu, kad skirtingo

amžiaus šeimos nariai vienareikšmiškai suprastų jiems užduodamus klausimus.

Šeimos genograma. Pasak R. Šinkūnienės (2010) socialiniame darbe su šeima bene

dažniausiai taikomas genogramos sudarymo metodas. Genograma – tai kelių kartų šeimyninių ryšių

schema. Ji padeda specialistui ir šeimos nariams suprasti poelgių bei stereotipų kilmę, apibendrina

atskiros šeimos raidą.

Sudarant genogramą turėtų dalyvauti visi šeimos nariai. Tai leistų jiems tvirčiau išgyventi

tarpusavio santykius, jų tęstinumą iš kartos į kartą. Genogramos sudarymą patogu pradėti nuo

konsultuojamų sutuoktinių pažinties ir jų to meto socialinio bei ekonominio statuso, profesinės

veiklos, išsilavinimo ir k.t.

Šeimos ryšių tinklas. Remiantis R. Šinkūniene (2010) šeimos ryšių tinklo metodas- tai šeimos

narių poreikių su bendruomene schemos sudarymas. Šis metodas itin tinka teikiant psichosocialinę

pagalbą izoliuotoms, pernelyg priklausomoms šeimoms, kurių sunkumus lemia jos narių santykiai už

šeimos ribų. Šis metodas padeda nustatyti žmones ar institucijas, galinčias padėti šeimai spręsti jos

problemas. Šis metodas gali būti nuosekliai pritaikytas po šeimos genogramos ar sociogramos

sudarymo. Šie metodai padeda įvertinti šeimos struktūrą ir šeimos narių atliekamus vaidmenis, o

šeimos ryšių tinklo metodus – santykius su konsultuojamiesiems svarbiais ne jų šeimos nariais.

Dalyvavimas sudarant šeimos ryšių tinklo schemą paprastai skatino konsultuojamuosius

išnagrinėti paramos šeimai galimybes, išteklius, kuriais ji gali pasinaudoti. Tai ypač naudinga tais

atvejais, kai šeima susiduria su didelėmis įvairaus pobūdžio problemomis. Bent dalies jų sprendimas

teigiamai veikia šeimos psichologinį mikroklimatą, sustiprina šeimos narių pasitikėjimą savimi.

Šeimos ryšių tinklo schema yra naudinga tais atvejais, kai šeima ar jai teikiantis paramą

socialinis darbuotojas siekia bendradarbiauti su socialinę paramą teikiančiomis valstybės institucijomis

bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Informacija, gauta kuriant šeimos ryšių tinklo schemą, kartais

atskleidžia problemas, kurios aptariant vien šeimos vidinius santykius buvo nepastebėtos.

Šeimos skulptūros ir šeimos paveikslo metodai. R. Šinkūniene (2010) teigimu šis metodas

remiasi prielaida, kad žmonių ir daiktų fizinė padėtis simboliškai išreiškia jų padėtį šeimoje ir ryšius.

Metodas leidžia atmesti verbalizuotas, racionalias, įvairaus pobūdžio gynybas, kuriomis šeimos

nariai nuo savęs ir specialisto slepia santykių esmę. Pritaikius šį metodą, šeimai atimama galimybė

prieštaringais pranešimais, užuominomis neigti esamą situaciją. Jos nariams tenka bendrauti

spontaniškiau ir atviriau. Toks metodas suteikia specialistui pretekstą tiesiogiai veikti šeimos struktūrą,

siūlyti naujas jos narių pozicijas, naujas bendravimo taisykles. Šis metodas paprastai verčia jos narį

57

suvokti save ir kitus kaip visumos dalį, parodo, kad vieno izoliacija griauna šeimos sistemos darną. Šis

metodas jungia šeimą ir patvirtina kiekvieno jos nario svarbą. Suprantama, kad bendrumo ir savo bei

kitų reikšmės suvokimas gali teigiamai pakreipti kai kuriuos šeiminius konfliktus.

Šis būdas įvertinti šeimą, užmegzti specialisto ir šeimos ryšį bei keisti šeimą. Dera pabrėžti,

kad paaugliai dažnai priešinęsi konsultacine paramai, bet lengviau įsitraukia į šeimos skulptūros

kūrimą. Uždari vaikai, kurdami šeimos skulptūrą, parodo ryšio su kitais bendravimo poreikį, drauge ir

jį užmezga. Vaikai, kuriuos šeima apibūdino kaip neturinčius sunkumų, kurdami skulptūrą gali

išreikšti savo baimes ar netgi vienatvę. Metodas taikomas bet kokiame šeimos santykių diagnostikos ir

korekcijos etape. Supažindinant su šiuo metodu, paaiškinama, jog kartais šeimos santykius lengviau

pavaizduoti, nei nupasakoti, ir siūlo kiekvienam šeimos nariui parodyti, kaip šis suvokia šeimą, jos

santykius, t. y. tarsi sukurti gyvą skulptūrą. Šeimos skulptūros kūrimas neatsiejamas nuo jos aptarimo.

Šeimos nariams dažnai stokojama gebėjimo apibendrintai analizuoti išreikštus tarpusavio santykius,

todėl specialistui dera siekti, kad būtų aptariama tiek skulptūra, kaip visuma, tiek ir jos atskiros dalys.

Šeimos paveikslas. Anot R. Šinkūniene (2010) šis metodas artimas šeimos skulptūros metodui.

Jo esmė – nupiešti šeimos narius, išryškinant jiems būdingus jausmus, veiklą ir santykius. Šį metodą

tinka taikyti, kai kuris nors šeimos narys stipriai priešinasi taikant šeimos skulptūros metodą arba, kai

kuriantysis šeimos skulptūrą pasižymi lakia vaizduote ir norėtų santykius atskleisti simboliškai.

Šeimos sistemos testas, šeimos namo schema ir šeiminių vaidmenų kortelių metodas. R.

Šinkūnienė (2010) teigia, kad šeimos sistemos testas skiriamas išsiaiškinti dviem šeimos santykių

dimensijomis, kurias apibendrintai galima pavadinti koalicijos ir valdžia. Testavimo procedūra taip pat

leidžia daryti išvadas ir apie kitus, nurodytiems artimus šeimos santykių aspektus: iniciatyvą, atstumą

tarp šeimos narių, šeimos sutelktumą.

Atliekant šį testą šeimai pateikiamos medinės figūrėlės ir padalytos į langelius lenta.

Kiekvienas šeimos narys turi surasti savo figūrėlės padėtį erdvėje, nustatyti atstumus nuo kitus šeimos

narius simbolizuojančių figūrėlių. Susitarę dėl figūrėlių išdėstymo, šeimos nariai renkasi skirtingo

aukščio cilindrinius blokelius, kurie leis paaukštinti figūrėles. Tiek nustatant atstumus, tiek parenkant

figūrėlių aukštį, specialistas aiškina, jog šiais būdais įvertinama šeimos narių ryšiai ir jų jėga arba įtaka

kitiems. Šeimos kartais nesugeba šio testo atlikti. Tokiu atveju galima pasiūlyti kiekvienam šeimos

nariui atskirai pavaizduoti šeimos sistemą, o vėliau aptarti esminius skirtumus tarp kelių simbolinių

šeimos pristatymų.

Šeimos namo schema. R. Šinkūnienės (2010) nuomone šio metodo esmė tiriant šeimos ir

atskirų jos narių teritoriją, gauti informaciją apie šeimos gyvenimo organizaciją ir padėti šeimai

58

suvokti savo hierarchiją, psichines įtampas, atskirų jos narių reikšmingumą. Šeimos nario schema gali

būti taikoma tiek buvusiems santykiams, tiek šeimos santykiams tirti. Paprastai šią schemą pradeda

kurti tėvai, o vaikai įtraukiami į procesą šiek tiek vėliau. Pagrindinis uždavinys – nubraižyti

namo/buto, kuriame gyvena šeima schemą. Pageidautina, kad būtų braižoma ant didelio popieriaus

lapo. Skirtingi kambariai vaizduojami skirtingomis spalvomis, kurios atitiktų su kambariu susijusias

emocijas. Sukūrus šeimos namo schemą, visi šeimos nariai gali būti apklausti, kurioje erdvėje jie

dažniausiai jaučiasi atstumti, nusišalinę, daugiausiai konfliktuoja kiekvienas šeimos narys brūkšneliais

gali pažymėti tą erdvę, kuri labiausiai sava. Šis metodas padeda surinkti informaciją apie šeimos

hierarchiją ir struktūrą.

Šeiminių vaidmenų kortelių metodas. Metodo taikymo tikslas – išsiaiškinti šeimos narių

vaidmenis, teises ir pareigas. Metodas atskleidžia šeimos gebėjimą spręsti problemas.

Remiantis G. Navaičiu (2002) yra išskiriami socialinio darbo su šeima modeliai:

o atsakomybės už požymį priskyrimo konsultuojamiesiems metodas;

o požymio sumuliavimo metodas;

o paskirto neveikimo metodas;

o patologinio vaidmens palaikymo metodas;

o refreimingas;

o metaforos metodas.

Autorius plačiau apibūdina kiekvieną metodą. Atsakomybės už požymį priskyrimo

konsultuojamiesiems metodas. Neretai socialinis darbuotojas turi profesionaliai bendrauti su

šeimomis, kurios vienu metu ir siekia, ir vengia paramos. Tokių šeimų nariai vadovaujasi

prieštaringomis nuostatomis – nori pakisti savo santykius, bet nemato galimybių tai padaryti ir tam

nesiryžta. Dažniausiai ši paini nuostatų sistema nėra visapusiškai suvokta, todėl šeimai atrodo, jog ji

nekontroliuoja savo gyvenimo. Jeigu požymius atspindintį elgesį (nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis

ar socialine aplinka ir k.t.) „paskiria“ šeimą konsultuojantis socialinis darbuotojas, tiek vykdydami jo

rekomendaciją, tiek atsisakydami šeimai nenaudingo elgesio jos nariai pajus, kad gali kontroliuoti

aplinkybes ir impulsus, kurių anksčiau nevaldė. Drauge šeima taps atsakinga už savo narių elgesį.

Nurodymas, elgtis taip, kad atspindėtų tam tikri požymiai, gali būti itin patogus, kai socialinis

darbuotojas neturi šeimai kilusius sunkus aiškinančių hipotezių. Paklusimas tokiam nurodymui ar jo

nepaisymas paprastai atkleidžia šeimos gyvenimo taisykles, jos struktūrą ir hierarchiją. Toks

nurodymas gali tapti pirmu žingsniu šeiminės situacijos kontrolės link, nes siūlydamas taip elgtis

socialinis darbuotojas gali riboti/rekomenduoti požymio pasireiškimo laiką ar intensyvumą.

59

Požymio simuliavimo metodas. šis metodas gali papildyti jau aptartą įtaką šeimos narių

sąveikai, nes kaip nurodo M. Nichols (1976) vienomis aplinkybėmis vaidindami sąmoningai

imituodami tokį elgesį, jie nebegali taip elgtis kitomis aplinkybėmis. Šis metodas paremtas prielaida,

kad žmogui sunku vienu metu sąmoningai vaidinti emociją ir ją išgyventi. Kai šį dirbinai sukurtą tam

tikrą požymį atspindinčio elgesio pasireiškimo situaciją įsitraukia ir kiti šeimos nariai, šeimos

problema pavirsta savitu žaidimu, kurio metu psichologinė įtampa būna mažesnė, nei kilus tikram

konfliktui. Socialinis darbuotoja prieš taikydamas šį metodą, prieš tai turi surinkti kuo išsamesnę

informaciją apie tam tikrą požymį atspindintį elgesį – jį sukeliančių postūmių, šeimos narų poelgių ir

emocinių reakcijų sekas. Būtų pravartu, kad šeimos bariai ne tik papasakotų apie savo poelgius, bet ir

aptartų emocines reakcijas į juos.

Paskirto neveikimo metodas. G. Navaičiu (2002) nuomone konsultuojamos šeimos pritaria

socialinio darbuotojo argumentams, tačiau nepriima jokių sprendimų. Taip jos tarsi priešinasi paramai,

perkelia atsakomybę už save socialiniam darbuotojui ar socialinės pagalbos institucijai. Dėl to joms

galima siūlyti aiškias ir tikslias rekomendacijas arba nurodyti nepriimti jokių sprendimų. Pasirinkus šį

metodą būtina surinkti informaciją visos šeimos vaidmenis. Tai leidžia argumentuotai konstatuoti, kad

permainos pažeis kurio nors šeimos nario poreikius, įprastą elgimosi būdą, sukels nerimą ir pan. todėl

siūlydamas atsisakyti sprendimo socialinis darbuotojas šeimai taip pat siūlo nedviprasmiškai aiškiai

įsipareigoti nieko nekeisti. Šeimos nariams galima rekomenduoti sudaryti sutartį, kurioje bus įvardinta,

ko ir kaip jie nespręs. Šį metodą paranku taikyti kai šeima ilgai neįstengia priimti sprendimus. Kadangi

socialinis darbuotojas tiesiogiai neverčia šeimos narių veikti, siūlymas prisitaikyti prie aplinkybių

neužgauna jų savigarbos.

Patologinio vaidmens palaikymo metodas. Remiantis G. Navaičiu (2002) viena būdingesnių

šeiminių problemų – kurio nors nario atliekamas patologinis vaidmuo. Kiti šeimos nariai,

priešindamiesi su šiuo vaidmeniu susijusius neigiamam elgesiui, tačiau kartu gali nesąmoningai jį

palaikyti. Kai socialinis darbuotojas paremia patologinį šeimos nario vaidmenį, šiam tenka atsisakyti

konfrontacijos su šeima, o šeima nebetenka galimybės jį kritikuoti ir kontroliuoti. Tokios permainos

skatina naujos, teigiamesnės šeimos struktūros raidą.

Šis metodas paremta prielaida, kad patologinio vaidmens atlikėjas gali atsisakyti vykdyti

socialinio darbuotojo nurodymus, o kartu atsisakys ir patologinio vaidmens nulemto jam ir šeimai

kenksmingo elgesio. Metodo taikymo veiksmingumas priklauso nuo tikslių, konkrečiai šeimai

tinkančių paradoksalių nurodymų formulavimo ir nuo šeimos gebėjimo bendradarbiauti su socialiniu

darbuotoju. Šis metodas padeda šeimai geriau suvokti santykių niuansus, atskleidžia nuolaidų arba

60

bausmių ryšį su elgesiu, kuris laikomas nepriimtinu, ir padeda įžvelgti šeimoje atliekamų vaidmenų

tarpusavio priklausomybę.

Refreimingas. Refreimingo sąvoka kilusi iš anglų kalbos žodžio, reiškiančio „paveikslo

įrėminimą“. Vienu atveju atliekamas turinio refreimingas, kai modifikuojamas situacijos turinys, kitu

– konteksto refreimingas, kai modifikuojamos situacijos aplinkybės. Pvz.: godumas yra savybė, kuriai

priskiriama neigiama konotacija. Žinių godumas – teikiama savybė. Tokia godumo interpretacija yra

turinio refreimingas. Pastumti žmogų – netinkamas poelgis. Pakeitus situaciją tai gali būti priimtina ir

skatintina. Jo esmė iš konsultuojamiesiems būdingų loginių sąsajų išskirti kokią nors sąvoką ir perkeli

ją į kitą tokią pat logišką sąvokų sistemą.

Metaforos metodas. Neretai iki susitikimo su socialiniu darbuotoju šeimos nariai yra girdėję iš

kitų, kaip turėtų elgtis. Neretai ir jie patys siūlė kitiems šeimos nariams, jų manymu, tinkamiausią

elgesio kryptį. Dera pažymėti, jog šie siūlymai gali būti racionalūs, o jų laikantis kartais galima

pagerinti santykius. Tačiau vien teigiamos elgesio krypties siūlymas neišsprendžia šeimos problemų.

Priešindamiesi racionaliems nurodymams šeimos nariai tuo pat metu gali būti imlūs metaforiškai

informacijai – paradoksams, anekdotams, istorijoms. Taigi taip pateiktas pasiūlymas jiems taps

priimtinas.

Metaforiškas socialinio darbuotojo bendravimas su konsultuojama šeima gali būti naudingas ir

tais atvejais, kai į konsultaciją kreipiamasi dėl vaikų problemų. Vaikams toks bendravimas yra

įprastas, o pasakotoją jie suvokia kaip negrėsmingą. Tai kuria pasitikėjimo atmosferą, padeda teikti

tolesnę paramą ne tada, kai metafora lieka nesuprasta arba būna neveiksminga.

A. Kazlovo (2004) manymu egzistuoja įvairūs požiūriai į socialinių darbuotojų profesinės

veiklos metodų aprašymą. Vienoje iš pirmųjų socialinio darbo mokymo priemonių siūlomi tokie

socialinio darbo metodai:

Sociologiniai metodai atlieka pirminę socialinės informacijos funkciją, be kurios

negalima praktinio socialinio darbo analizė, negalimas patirties kaupimas, jos

apibendrinimas ir socialinio darbo veiksmingumo didinimas apskritai.

Pedagoginiai socialinio darbo metodai:

o Suvokimo formavimo metodai;

o Veiklos būdų formavimo metodai;

o Pritarimo ir pasmerkimo metodai;

o Asmenybės įtraukimo į kolektyvinę veiklą metodas;

o Įsitraukimo palaipsniui sudėtingėjančią veiklą metodas;

61

o Pedagoginės korekcijos metodas.

Psichologiniai metodai:

o Psichodiagnostikos metodai;

o Psichologinės konsultacijos metodai;

o Psichologinės atrankos metodai;

o Socialinis psichologinis treningas ir autotreningas;

o Elgesio, motyvacijos, bendravimo, savęs vertinimo korekcijos metodai.

Akivaizdu, kad šioje klasifikacijoje socialinis darbas, neturėdamas nuosavos veiklos

priemonių, užgožiamas įvairių socialinės, psichologinės ar pedagoginės praktikos aspektų. Skaitlingos

diskusijos Rusijos socialinio darbo mokyklos kūrimosi laikotarpiu padėjo suformuoti kitai plačiai

paplitusiai socialinio darbo metodų klasifikacijai, pagal kurią įvertinta teorinių diskusijų ir praktinio

socialinio darbo patirtis. Pasiūlyta išskirti dar tris metodų grupes: socialiniai ekonominiai,

organizaciniai sprendimų ir psichologiniai pedagoginiai metodai.

Apibendrinant skyrių galima teigti, kad:

daugiavaikes šeimas galima suskirstyti į tris tipus: mažas pajamas gaunanti, socialinės

rizikos ir darni;;

valstybė siekdama ilgalaikių šeimos gerovės tikslų taiko socialinės apsaugos priemones,

tarp jų ir garantijas šeimai. Nors daugiavaikėms šeimoms skiriamos papildomos lengvatos

(pvz. periodinė išmoka vaikui, nemokamas maitinimas, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

ir t.t.), tačiau neretai piniginė valstybės pagalba netinkamai panaudojama šeimos poreikių

tenkinimui, taip pat tokių šeimų gali didėti poreikis nedirbti ir gauti papildomas

finansines išmokas už vaikų auginimą;

dažnai daugiavaikės šeimos kenčia nuo smerkiančio visuomenės požiūrio į jas, kadangi ir

šeimos tvarkingai auginančios savo vaikus dažnai yra priskiriamos socialinės rizikos

šeimoms, dėl finansinių išteklių stokos;

NVO organizacijų, vienijančių daugiavaikes šeimas veikla yra labai svarbi, kadangi jos

pačios sau padeda spręsti iškylančias problemas, dalinasi patirtimi, gerina daugiavaikių

šeimų įvaizdį visuomenėje;

socialinis darbuotojas dirbdamas su socialinės rizikos šeimomis, privalo atrasti tinkamą

priėjimą prie šeimos narių, parinkti tokį darbo metodą, kuris įgalintų šeimos silpnąsias

puses pavers stipriosiomis;

62

daugiavaikės šeimos turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių, kurie vyksta visuomenėje,

valstybėje. Socialinio darbuotojo viena iš funkcijų - būti tarpininku padedant šeimoms

rasti ir užmėgsti ryšius su institucijomis, kitais profesionaliais specialistais, galinčiais

suteikti pagalbą pagal jų poreikius

socialinis darbuotojas naudoja įvairius socialinio darbo metodus, kuriuos taiko įvertinęs

konkrečios šeimos situaciją.

63

3. DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ POŽIŪRIO Į TEIKIAMAS SOCIALINES

PASLAUGAS TYRIMAS

3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas

Siekiant padėti daugiavaikėms šeimoms netapti socialinės rizikos šeima, svarbu išsiaiškinti,

kokie sunkumai iškyla daugiavaikėms šeimoms, todėl ypač svarbu tampa išsiaiškinti šeimų nuomonę

apie esamą situaciją, atskleisti jų lūkesčius, aptarti gaunamą paramą ir išklausyti siūlymus jų situacijos

gerinimui. Akivaizdu, jog daugiavaikėms šeimoms reikia ypatingo valstybės ir regioninės politikos

dėmesio.

Tyrimas atliktas 2015 metų sausio – vasario mėnesiais. Informantai buvo atrenkami pagal šiuos

kriterijus:

Šeimos auginančios tris ir daugiau vaikų ir priklausančios socialinės rizikos šeimų sąrašui.

Šeimos auginančios tris ir daugiau vaikų ir priklausančios daugiavaikių šeimų asociacijai

(Daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ ir Gausių šeimų asociacija).

Atliekant tyrimą buvo siekiama sužinoti daugiavaikių šeimų nuomonę apie jiems teikiamas

socialines paslaugas ir atskleisti vyraujantį poreikį socialinėms paslaugoms.

Darbo autorė pritaria K. Kardelio (2002) minčiai, kad, apklausoje naudojant interviu metodą,

yra platesnės galimybės nuodugniau pažinti tiriamąjį, deja tik sunku aprėpti didesnį skaičių tiriamųjų.

Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro B. Bitino (1996, 2000, 2004), M. Temsevičienės (1998),

E. Jensen (2000), K. Kardelio (2002), R. Tidikio (2003) ir kt. teorinės nuostatos, kurių pagrindu buvo

suformuluotas tyrimo instrumentas.

Anketą sudarė šios sudedamosios dalys:

Bendroji informantų charakteristika (1-5 klausimai). Šią anketos dalį sudaro klausimai apie

amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir gyvenamą vietą.

Priklausymas asociacijoms (6-7 klausimai). Šiais klausimais išsiaiškinama ar informantas

priklauso kokiai nors organizacijai ir kokią naudą suteikia narystė.

Šeimyninė sudėtis (8-15klausimai). Atsakydami į šiuos klausimus tiriamieji suteikia

informaciją apie vaikus, jų amžių, įstaigas kuriose jie mokosi ir gyvenamą vietą.

Dalyvavimas darbo rinkoje ir šeimos pajamos, gaunama socialinė parama ir išmokos,

socialinės paslaugos, finansinė situacija siekiama išsiaiškinti 16 – 23 klausimų pagalba.

64

Atskleidimas sunkumų ir jų vertinimas, nuomonė apie priimtiniausias pagalbos rūšis skirti

24-25 klausimai. Šių klausimų pagalba išsiaiškinamos priežastys dėl kurių šeima patiria

įvairius sunkumus.

Nuomonei apie gaunamas socialinio darbuotojo paslaugas skirti 26-28 klausimai, kai

informantai, gaunantys socialinio darbuotojo paslaugas, gali jas įvertinti.

Nuomonei apie socialinių paslaugų poreikius, šeimos rėmimo priemonių svarbumą ir

pasiūlymam dėl situacijos gerinimo skirti 29-31 klausimai.

Tokia apklausos forma buvo pasirinkta todėl, kad darbo autorė siekė išsiaiškinti kokias

pasaugas ir paramą gauna daugiavaikės šeimos ir esama situacija tenkina jų lūkesčius. Taip pat,

išsiaiškinti ar daugiavaikių šeimų dalyvavimas asociacijose sudaro prielaidas šeimoms netapti

socialinės rizikos šeima.

Buvo išdalinta 175 anketos šeimoms, priklausančioms socialinės rizikos šeimų sąrašui, grįžo

121 anketa, iš kurių 20 buvo sugadinta (pažymėta, jog šeimoje auga iki trijų vaikų, o tai reiškia, jog

šeima nėra daugiavaikė, todėl tos anketos buvo atmestos). Apklausą padėjo atlikti socialiniai

darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis.

Analizuojant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (2008) tyrimo metu surinktus

duomenis, pastebėta, kad mažiausiai gausių šeimų priklausančių socialinės rizikos šeimų grupei yra

Alytaus miesto savivaldybėje – 4 proc., Druskininkų savivaldybėje – 5 proc., Kelmės rajono

savivaldybėje – 7 proc., Mažeikių rajono savivaldybėje – 6 proc., Panevėžio miesto savivaldybėje – 6

proc., Šiaulių miesto savivaldybėje – 3 proc., Vilniaus miesto savivaldybėje – 2 proc. ir kt.

Atitinkamai didžiausia socialinės rizikos šeimų tarp gausių šeimų dalis yra Zarasų rajono

savivaldybėje – 26 proc., Varėnos rajono savivaldybėje – 20 proc., Širvintų rajono savivaldybėje – 25

proc., Pagėgių savivaldybėje – 24 proc., Molėtų rajono savivaldybėje – 20 proc. ir kt.

Tiriamieji buvo atrenkami naudojant paprastą atsitiktinį informantų atrankos metodą. K.

Kardelis (2002) pažymi, jog šio būdo esmė ta, kad iš populiacijos sąrašo atsitiktinai parenkamas

reikiamas tiriamosios grupės narių skaičius, t.y. tiek kiek buvo numatyta. Atsitiktinai buvo pasirinktos

daugiavaikės šeimos:

Priklausančios socialinės rizikos šeimų sąrašui;

Priklausančios kuriai nors daugiavaikių šeimų NVO organizacijai.

Be to, norėta apklausti informantus gyvenančius didmiestyje, mieste, ir kaime, todėl apklaustos

šeimos gyvenančios Vilniuje, Vilniaus rajone, Alytaus mieste, Varėnoje. Darbo autorei pavyko

65

išsiaiškinti, kad Vilniaus mieste gyvena 98 daugiavaikės socialinės rizikos šeimos, kitų duomenų

darbo autorei nepavyko gauti.

Kita dalis informantų, priklausančių vienai iš daugiavaikių šeimų asociacijų („Gausių šeimų“

asociacija ir daugiavaikių šeimų asociacija „MES“), buvo apklausti pateikus anketą internetu, gauta 82

atsakytos anketos. Šios grupės informantai buvo aktyvesni, atsakė į atvirus klausimus, teikė

pasiūlymus, situacijos gerinimui.

3.2. Tyrimo analizė

3.2.1.Informantų demografiniai duomenys

Tiriamieji pagal amžių pasiskirstė taip:

2 pav. Informantų pasiskirstymas pagal amžių

Beveik pusę (45,1%) apklaustųjų sudarė 36-45 metų asmenys. Beveik trečdalis (30,2%)

informantų yra 26-35 metų amžiaus. Penktadalis (18,1%) apklaustųjų yra sulaukę 46-55 metų.

Mažiausiai (2,2%) tyrime dalyvavo asmenų nuo 18-25 metų. Matome, kad informantų tarpe vyrauja

vidutinis darbingas amžius ir tokio amžiaus asmenys paprastai turi mokyklinio amžiaus vaikus, todėl

tokio amžiaus šeimos daugiausia kreipiasi socialinių išmokų, lengvatų, paramos būstui įsigyti ir kt.

Verta pažymėti, jog didelė dalis (85%) apklaustųjų yra moterys, vyrai sudarė tik 15% apklaustųjų.

Analizuojant šiuos duomenis galima teigti, kad tyrime aktyviausiai dalyvavo moterys 36-45 metų

amžiaus.

2.2%

30.2%

45.1%

18.1%

2.7% 1.6%

18-25 m.

26-35 m.

36-45 m.

46-55 m.

56-65 m.

66 ir daugiau

66

3 pav. informantų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

3 paveiksle matome jog ketvirtadalis (26%) apklaustųjų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip pat

beveik tiek pat iš apklaustųjų (23%) yra įgiję išsilavinimą profesinėje mokykloje. Beveik dešimtadalis

(8,2%) yra įgiję aukštesnįjį išsilavinimą Trečdalis apklaustųjų (31,1%) yra įgiję pagrindinį arba

vidurinį išsilavinimą. Dešimtoji dalis (10,4%) informantų netgi neturi profesinio išsilavinimo, tai

beabejo trukdo asmeniui susirasti darbą, o darbo nebuvimas įtakoja šeimos gyvenamąją būseną:

dažniausiai tokios šeimos nariai yra bedarbiai arba dirba mažai apmokamą darbą, gauna pašalpas, šios

šeimos tarsi pasmerktos gyventi skurde, kadangi gaunamos pajamos yra labai mažos.

Apklaustieji gyvena įvairiose teritorijose (žr. 4 pav.):

4 pav. informantų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Darbo autorė atlikdama tyrimą apklausė Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Alytaus ir Varėnos

rajonų socialinės rizikos daugiavaikes šeimas. Kiti informantai buvo apklausti naudojant elektroninį

10.4%

15.8%

15.3%

23.0%

8.2%

26.8%

0.5% Be išsilavinimo

Pagrindinis (10 klasių)

Vidurinis (12 klaisių)

Profesinė mokykla

Aukštesnysis išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas

Kita

Didmiestyje 50.3%

Mieste 26.2%

Miestelyje 7.7%

Kaime 15.8%

67

anketos variantą, todėl galima teigti jog duomenys gauti iš visos Lietuvos. Matome, jog maždaug pusė

informantų gyvena didmiestyje (50,3 %), ketvirtadalis (26,2%) apklaustųjų gyvena mieste. Maža dalis

(7,7%) – miestelyje ir vos 15,8% informantų gyvena kaime.

3.2.2. Informantų šeimyninė padėtis

5 pav. Informantų šeimyninė padėtis

5 paveiksle matome, kad 15,3% šeimų gyvena kohabitacijoje, t.y. gyvena su draugu/drauge.

Beveik penktadalis (18,6%) apklaustųjų yra išsiskyrę, tuo tarpu 10,9% - našliai. Analizuojant

duomenis atsiskleidžia, kad trečdalis apklaustų šeimų yra nepilnos. Remiantis statistikos departamento

duomenimis (2014) daugiau negu pusė (54 proc.) 2012 m. išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18

metų amžiaus. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,8 tūkst. vaikų.

Tikėtina jog skyrybų priežastis yra skurdas ir iškilę sunkumai auginant gausų būrį vaikų. Galima daryti

prielaidą, kad esant nepilnoms šeimoms, padidėja rizika tapti socialinės rizikos šeima. Pusė (51,9%)

apklaustųjų gyvena santuokoje, yra teisiškai įforminę savo partnerystę. Apklaustų šeimų santuokų

trukmė pasiskirsto sekančiai (žr.: 6 pav):

51.9%

15.3%

18.6%

10.9%

3.3%

Gyvena santuokoje

Gyvena su drauge/draugu

Yra išsiskyręs/ išsiskyrusi

Yra našlys/našlė

Kita

68

6 pav. Informantų pasiskirstymas pagal santuokos trukmę metais

Trečdalis (30,2%) apklaustųjų yra susituokę nuo 6 iki 10 metų, ketvirtadalis (25,1%)

informantų yra santuokoje nuo 16 iki 20 metų. Penktadalis (19,7%) apklaustųjų yra santuokoje nuo 11

iki 15 metų. Nedidelė dalis (14,3%) informantų yra susituokę daugiau nei 20 metų. Dešimtadalis

(10,4%) santuokų yra jaunos ir trunka iki penkerių metų. Remiantis Statistikos departamento

duomenimis (2014) 2012 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė Lietuvoje sudarė 13,2 metų. 2012 m.

šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) išsituokusių porų santuokoje buvo pragyvenę beveik 10

metų, 14 procentų išsituokė antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 5 procentai – pragyvenę

santuokoje ilgiau nei 25 metus.

7 pav. informantų pasiskirstymas pagal nariu skaičių šeimoje

10.40%

30.20%

19.70%

25.10%

3.90% 6.50%

3.90%

0.00%

5.00%

10.00%

15.00%

20.00%

25.00%

30.00%

35.00%

1-5 m 6-10 m 11-15 m 16-20 m 21-25 m 26-30 m 31 irdaugiau

metų

1 asm.; 0,5

4 asm.; 16,9

5 asm., 32.8

6 asm.; 18,6

7 asm.; 14,2

8 asm.; 8,7

9 asm.; 2,2

10 asm.; 0,5 11 asm.;

0,5

12 asm.; 0,5

17 asm.; 0,5

nenurodė; 3,8

0

5

10

15

20

25

30

35

Proc.

1 asm.

4 asm.

5 asm.

6 asm.

7 asm.

8 asm.

9 asm.

10 asm.

11 asm.

12 asm.

17 asm.

69

Trečdalis (32,8%) apklaustųjų gyvena penkių asmenų šeimoje (žr.: 7 pav), penktadalis

(18,6%) – šešių asmenų šeimoje. Tačiau yra ir tokių kurie gyvena devynerių ir daugiau asmenų

šeimose, nors tokių šeimų skaičius yra labai mažas vos 4,1%. Svarbu pažymėti, jog 16,9% apklaustųjų

šeimą sudaro keturi asmenys. Turint omenyje, jog daugiavaikė šeima yra tris ir daugiau vaikų

auginanti šeima, galima daryti išvadą jog šių šeimų vaikai auga kartu su vienu iš tėvų. Vienam auginti

tris vaikus yra labai sudėtinga, kadangi reikia suderinti darbą ir tėvystę/motinystę, sugebėti skirti

pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, tinkamai atliepti jų poreikius. Darbo autorės nuomone, be

aplinkinių pagalbos to tinkamai padaryti neįmanoma. Tokios šeimos, laiku nesulaukusios pagalbos

gali tapti socialinės rizikos grupės šeima.

8 pav. Informantų šeimos sudėtis

Reikia pažymėti, jog daugiau negu pusė (61,7%) apklaustųjų nurodė, jog jų šeimos sudėtis tai:

vyras, žmona ir vaikai (žr.: 8 pav). Nedidelė dalis (15,29%) nurodė jog gyvena ir vaikus augina kartu

su savo tėvais, arba su sutuoktinio tėvais. Galima daryti prielaidą, jog šie asmenys iš savo tėvų

sulaukia pagalbos prižiūrint vaikus, sprendžiant iškilusias buities problemas. Darbo autorės nuomone,

artimųjų teikiama pagalba daugiavaikėms šeimoms yra labai svarbi. Tai ne būtinai turi būti finansinė

parama. Daugiavaikėms šeimoms labai svarbi pagalba prižiūrint vaikus, juos auklėjant, taip pat

galimybė sutuoktiniams pabūti vieniems be vaikų, taip puoselėjant savo kaip vyro ir žmonos

santykius. Penktadalis (22,9%) apklaustųjų nenurodė savo šeimos sudėties.

61.7%

4.9%

8.7%

1.6%

23.0%

Vyras, žmona, vaikai

Vyras, jo tėvai, žmona, vaikai

Vyras, žmona, jos tėvai,vaikai

Vyras, jo tėvai, žmona, jostėvai, vaikai

nenurodė

70

9 pav. Vaikų skaičius šeimoje

9 paveiksle matyti, jog du penktadaliai (41%) informantai augina tris vaikus, trečdalis (30,6%)

– keturis vaikus. Penkis vaikus augina – 13,7 % informantų. Dešimtadalis (9,7%) apklaustųjų augina

šešis ir daugiau vaikų.

Analizuojant duomenis gautus paprašius informantus suskirstyti savo vaikus pagal amžių (žr.

priedą Nr.6), matome, kad 10% šeimų augina pirmą vaiką šeimoje dešimties metų amžiaus, 11,9%

šeimų augina antrą vaiką šeimoje devynerių metų amžiaus. Trečias vaikas šeimoje 10,3% šeimų yra

ketverių metų, ketvirtas vaikas apklaustose šeimose dažniausia yra penkerių metų amžiaus. Trečdalis

šeimų (31,6%) augina šeštą vaiką, kurio amžius yra vieneri metai, tuo tarpu septintą vaiką penkerių

metų amžiaus augina 28,6% apklaustų šeimų.

10 pav. Informantų auginamų vaikų pasiskirstymas pagal amžių

3 v., 41.0

4 v., 30.6

5 v., 13.7

6 v., 5.5

7 v., 2.7 9 v., 0.5

10 v.; 0,5

16 v., 0.5 0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Proc.

18%

25.20%

23.70%

15.80%

9%

4.50% 3.10%

0-2 m

3-6 m

7-10 m

10-14 m

15-18 m

19-25 m

25 ir daugiau

71

Ketvirtadalis (25,2%) apklaustų šeimų augina 7-10 metų amžiaus vaikus, panašus kiekis šeimų

(23,7%) augina 7-10 metų vaikus. Šeštadalis (18%) informantų augina vaikus iki dviejų metų, 15,8%

apklaustose šeimose auga 10-14 metų paaugliai, tik nedidelis kiekis informantų (7,6%) turi jau

pilnametystės sulaukusių vaikų (žr.: 10 pav).

11

11 pav. Informantų auginamų vaikų pasiskirstymas pagal lytį

11 paveikslėlyje matome duomenis gautus paprašius informantus pažymėti savo vaikus pagal

lytį. Labai įdomu tai, kad pirmų keturių vaikų lytis šeimose pasiskirsto labai panašiai, o paskesnių

vaikų lytis yra daugiau moteriška. Ypač ryškiai matome, jog septintas vaikas šeimoje 71,4% šeimų yra

moteriškos lyties. Tokius rezultatus greičiausia įtakoja tėvų amžius. Galima daryti prielaidą, jog kuo

vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė susilaukti mergaitės šeimoje.

49.4 56.1 53.2 50.5

43.6 47.1

28.6

50.6 43.9 46.8 48.4

56.4 52.9

71.4

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Pirmo vaikolytis

Antro vaikolytis

Trečio vaikolytis

Ketvirtovaiko lytis

Penktovaiko lytis

Šešto vaikolytis

Septintovaiko lytis

mot.

vyr.

72

12 pav. vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius

Beveik pusė (45%) apklausoje dalyvavusiųjų neaugina tokio amžiaus vaikų , kurie lanko

ikimokyklinio ugdymo įstaigą (žr.: 12 pav). Ketvirtadalis (26%) šeimų augina vieną vaiką, kuris lanko

lopšelį-darželį. Truputį daugiau negu penktadalis (22%) apklaustų šeimų augina du vaikus, tuo tarpu

7% - augina tris vaikus, kurie lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. remiantis LR Vyriausybės 1995

m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose“,

užmokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) daugiavaikėms

šeimoms mažinamas 50 procentų.

13 pav. Vaikų, lankančių mokyklą, skaičius

Nė vienas vaikas 45%

1 vaikas 26%

2 vaikai 22%

3 vaikai 7%

Nė vienas vaikas 15.4%

1 vaikas 21.4%

2 vaikai 35.2%

3 vaikai 16.5%

4 vaikai 7.1%

5 vaikai 2.2%

6 vaikai 1.6%

8 vaikai 0.5%

Nė vienas vaikas

1 vaikas

2 vaikai

3 vaikai

4 vaikai

5 vaikai

6 vaikai

8 vaikai

73

Didžioji dalis (84,6%) apklaustų informantų augina bent vieną vaiką, kuris lanko mokyklą (žr.:

13 pav). Visi šie asmenys turi galimybę pasinaudoti LR Socialinės paramos mokiniams įstatymo

(2006) teikiama galimybe pasinaudoti parama mokinio reikmėms įsigyti, taip pat nemokamo

maitinimo mokykloje paslauga. Šios lengvatos skiriamos atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų

arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per

mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (204€).

14 pav. vaikų gyvenančių atskirai skaičius

Buvo įdomu, ar visi daugiavaikės šeimos vaikai gyvena kartu. Iš tyrimo duomenų paaiškėjo,

jog 59% šeimų augina visus savo vaikus (žr.: 14 pav). Tačiau ketvirtadalis (24%) apklaustųjų vienas

vaikas gyvena atskirai, dešimtadalis (10,4%) šeimų neaugina dviejų savo vaikų, 2,7% šeimų keturi

vaikai neauga šeimoje.

59%

24%

10.40%

0.50% 2.70%

visi vaikai gyvena kartu

1 vaikas

2 vaikai

3 vaikai

4 vaikai

74

15 pav. Vaikų gyvenimo atskirai nuo tėvų priežastys

Daugiau negu pusė (63,1 %) vaikų gyvena atskirai, nes yra suaugę arba jau sukūrę savo šeimas

(žr.: 15 pav). Dešimtadalis (12,3%) studijuoja arba išvykę į užsienį. Teigtina, jog jie taip pat jau yra

sulaukę pilnametystės. Tačiau yra vaikų kurie gyvena su globėjais (6,1%) ar vaikų globos namuose

(1,5%). Tikėtina, jog šių vaikų tėvams buvo apribotos tėvystės teisės. 15,3 % vaikų gyvena pas

gimines, artimuosius. Galima numanyti, jog išsiskyrus tėvams vaikų gyvenama vieta buvo priskirta

pas vieną iš tėvų.

3.2.3. Informantų užimtumas

16 pav. Informantų dalyvavimas darbo rinkoje

40.0%

23.1%

4.6%

7.7% 1.5%

6.2%

15.4%

1.5% yra suaugę

yra sukūrę savo šeimą

studijuoja

išvykę į užsienį

gyvena vaikų globos namuose

gyvena su globėjais

gyvena pas gimines, artimuosius

kita

47.5%

6.0%

19.1% 0.5%

0.5%

0.5%

1.6%

0.5%

0.5%

18.6%

1.1%

0.5% 0.5% 0.5%

0.5%

1.1% dirba

nenurodė nedarbo priežasties

šiuo metu augina vaikus

šiuo metu ieško darbo

ieško gerai apmokamo darbo

negali

neįgalumas

nepriima į darbą dėl vaikų

vaikai nepriimti į darželį

neranda darbo

neranda darbo 0,5 etato

75

16-19 anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti ar informantai ir jų sutuoktiniai šiuo metu

dirba ir kokios jų nedarbo priežastys. Beveik pusė (47,5%) apklaustųjų, šiuo metu turi darbą (žr.: 16

pav). Nedirbantieji nurodė jog šiuo metu ieško darbo (18,6%) arba augina vaikus (19,1 %). Išryškėja

dar viena nedarbo priežastis: 6 % apklaustųjų nurodė jog negali susirasti darbo, kadangi yra

daugiavaikė šeima. Darbdaviai vengia įdarbinti tėvus auginančius mažamečius vaikus, kadangi

baiminasi, jog darbuotojas nuolatos slaugys sergančius vaikus ir negalės atlikti savo pareigų tinkamai.

Remiantis Lietuvos darbo biržos (2015) duomenimis 2015 gegužės 1 d. šalies teritorinėse darbo

biržose buvo registruota 155,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus

gyventojų. Per balandžio mėnesį darbdaviai registravo beveik 32,2 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies

teritorines darbo biržas kreipėsi 19,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai yra 4,7% daugiau laisvų

darbo vietų ir 3,2% mažiau registruotų bedarbių, negu 2014 metais tuo pat metu. Teigtina, jog situacija

darbo rinkoje gerėja, tačiau pokyčiai nežymūs.

17 pav. Informantų sutuoktinių/draugų dalyvavimas darbo rinkoje

Didžioji dalis (82,5%) apklaustų informantų sutuoktiniai/draugai šiuo metu dirba (žr.: 17 pav).

Nors 85% apklaustųjų yra moterys, tačiau didžioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų vyrai dirbo.

Lietuvoje vyrams ženkliai lengviau susirasti darbą. Taip pat analizuojant nedarbo priežastis,

pastebima, kad problemos: „nepriima į darbą dėl vaikų“ nėra. Darbdavys priimdamas į darbą vyrą

stereotipiškai mąsto, jog šeimos vyrai mažiau atsakingi už vaikus jų sirgimo metu, jie gali dirbti

viršvalandžius, todėl vyrams paprasčiau įsilieti į darbo rinką.

82.5%

0.5%

0.5%

0.5%

0.5%

1.6%

0.5%

1.1% 0.5% 1.1%

4.9% 0.5%

1.1% 0.5% 0.5% 0.5% 2.2% dirba

nenurodė

atleido dėl etatų mažinimo

atleido iš darbo

atleistas pasibaigus darbosutarčiai

šiuo metu augina vaikus

76

3.2.4. Šeimoje gaunamos papildomos pajamos, paslaugos

18 pav. Gaunamos papildomos piniginės pajamos

Buvo prašoma tiriamųjų atskleisti kokias papildomas pajamas jie gauna (žr.: 12 pav). Didžioji

dalis (60,9%) informantų pažymėjo, kad gauna išmokas vaikams, pusė (50%) – gauna socialinę

pašalpą (nedarbingumas, neįgalumas ir kt.). Analizuojant šiuos duomenis, galime teigti jog pusė

apklaustųjų gyvena iš valstybės skiriamos paramos. To priežastis yra skurdas, kurį patiria šeimos dėl

mažo darbo užmokesčio arba nedarbo. Darbo autorės nuomone, tokia situacija yra ydinga, kadangi

vaikai matydami, jog tėvai nedirbdami (arba dirbdami nelegaliai) gauna pinigines išmokas iš

valstybės, sunkiai patys užaugę integruojasi į darbo rinką, renkasi lengvesniu pragyvenimo šaltinių.

Trečdalis (32,3%) apklaustųjų sulaukia piniginės paramos iš giminių ir artimųjų. Vos penktadalis

(16,2%) informantų gauna alimentus iš buvusio sutuoktinio. Darbo autorė pažymi, jog tuo atvejų kai

priskirtų alimentų tėvas nemoka, galima kreiptis į vaikų išlaikymo fondą. Fondo administracija išmoka

teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai

vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų)

išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam

vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 BSI (Bazinė socialinė išmoka, anksčiau buvo MGL)

dydžio. Šiuo metu BSI yra 38 eurai ( 131,21 Lt), 1,5 BSI – 57 eurai (196, 81 Lt). Trečdalis (35,1%)

apklaustųjų teigia, jog jokių papildomų pajamų jų šeima negauna. Šeimos gyvenančios kaimuose turi

galimybę auginti daržoves, naminius gyvulius ir taip gauti papildomų pajamų šeimai. Tačiau tik

dešimtadalis (9,4%) apklaustųjų pažymėjo, jog gauna pajamų iš savo užaugintų ir parduotų daržovių,

mėsos, pieno produktų ir kt.

35.1

9.4

50.0

60.9

16.2

32.3

15.7

15.2

8.7

13.1

9.5

10.4

21.6

7.8

49.7

81.9

36.9

29.6

73.4

46.1

76.5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Jokių papildomų pajamų negaunu

Parduodu savo užaugintas daržoves,…

Gaunu socialinę pašalpą…

Išmokos vaikams

Alimentai

Padeda tėvai/giminės

Kita

Taip

Iš dalies

Ne

77

19 pav. Gaunama socialinė parama

Daugiau kaip pusė (57,4%) apklaustų daugiavaikių šeimų gauna socialinę pašalpą,

kompensacijas už buto šildymą ir suvartotą vandenį gauna 51,3% apklaustųjų, nemokamą mokinių

maitinimą mokykloje – 53,7% informantų, paramą mokinio reikmėms įsigyti – 45%. Penktadalis

(20,5%) apklaustųjų gauna bedarbio pašalpą. Šie duomenys atliepia Lietuvos statistikos departamento

parengto leidinio „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos 2013“ (2014) tyrimo rezultatus, kuriuose

pažymėta, kad 36 % namų ūkių, kuriuos sudaro du suaugę asmenys ir 3 ir daugiau vaikų, pagrindinės

pajamų šaltinis yra socialinės išmokos. Tai rodo, jog daugiavaikės šeimos skursta.

20 pav. Gaunamos socialinės paslaugos

20.5

57.4

51.3

53.7

45.0

17.8

7.5

11.7

5.1

7.3

10.6

6.7

71.9

30.9

43.6

39.0

44.4

75.6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Bedarbio pašalpa

Socialinė pašalpa

Kompensacija už buto šildymą irsuvartotą vandenį

Nemokamas mokinių maitinimasmokykloje

Parama mokinio reikmėms įsigyti

Kita

Taip

Iš dalies

Ne

0% 50% 100%

Informavimas

Konsultavimas

Tarpininkavimas ir atstovavimas

Nemokamas maitinimas, nemokami…

Aprūpinimas būtiniaisiais drabužiais ir…

Transporto lengvatos

Sociokultūrinės paslaugos

Asmeninės higienos ir priežiūros…

Kita

34.6

35.2

36.3

43.9

24.8

14.0

19.5

16.6

2.3

31.4

28.3

17.8

23.2

14.0

19.3

20.8

6.6

4.7

34.0

36.5

45.9

32.9

61.1

66.7

59.7

76.8

93.0

Taip

Iš dalies

Ne

78

20 paveiksle matome, kad populiariausios tarp apklaustųjų yra gaunamos socialinės paslaugos:

nemokamas maitinimas ir nemokami maisto daviniai (43,9%), tarpininkavimas ir atstovavimas

(36,3%), konsultavimas (35,2%) ir informavimas (34,6%). Mažiau populiarios paslaugos yra

transporto lengvatos (14%), sociokultūrinės paslaugos (19,5%) ir kt.

21 pav. Įstaigos informantams teikiančios socialinę paramą

Daugiau negu pusė (60,3%) apklaustųjų nurodė, kad socialinę paramą gauna iš socialinio

darbuotojo, pusė (54,6%) apklaustųjų paramą gauna iš savivaldybės socialinės paramos skyriaus (žr.:

21 pav). Šios institucijos yra pagrindinės, kurios teikia socialines paslaugas, skiria piniginę paramą

šeimoms. Ketvirtadalis (26,2%) nurodė, jog paramą gauna iš socialinės paramos dienos centrų, 14,9%

- iš socialinių pedagogų, dirbančių mokykloje. Vos 7,8 % tiriamųjų nurodė, jog gauna pagalbą iš

NVO.

3.5

54.6

26.2

7.8 5.0

60.3

14.9

4.3

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

70.0

Proc.

Savivaldybės administracija

Savivaldybės socialinės paramosskyrius

Socialinės paramos dienoscentras

NVO

Seniūnai

Socialiniai darbuotojai

Socialiniai pedagogai

Kita

79

22 pav. Informantų pasiskirstymas pagal socialinio darbuotojo apsilankymus jų namuose

Didžioji dalis informantų 42,3% teigia, kad jų namuose nesilanko socialinis darbuotojas (žr.:

22 pav). Trečdalis (33%) teigia, kad lankosi, ketvirtadalis (24,7%) teigia, kad lankosi kartais. Taigi

daugiau negu pusė (57,7%) informantų yra stebimi socialinių darbuotojų, kitaip tariant šios šeimos

priklauso socialinės rizikos šeimų sąrašui. Darbo autorė pažymi jog tik trejose šeimose, kurios

priklauso vienai iš daugiavaikių šeimų organizacijų, lankosi socialinis darbuotojas. Teigtina, jog jeigu

šeimos nariai yra socialiai aktyvūs, tuomet yra labai maža tikimybė šeimai tapti socialinės rizikos

šeima.

23 pav. Informantams aktualiausios socialinio darbuotojo paslaugos

Taip 33.0%

Kartais 24.7%

Ne 42.3%

Taip

Kartais

Ne

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Tėvų švietimo

Socialinė priežiūra

Socialinė globa

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo

Tarpininkavimas

Krizių intervencija

Informavimo

Kita

19.8

19.0

29.2

22.9

16.8

25.0

16.0

63.6

13.6

14.9

12.4

7.6

5.6

5.8

10.4

40.7

36.4

31.0

33.1

28.8

26.7

28.0

18.2

8.6

14.0

12.4

16.1

24.0

21.7

15.2

17.3

15.7

15.0

20.3

24.8

20.8

30.4

18.2

Neaktualu

Mažiau aktualu

Vidutiniškai

Daugiau aktualu

Labai aktualu

80

Trečdalis (30,4%) apklaustųjų mano kad informavimo paslaugos yra aktualiausios (žr.: 23

pav). Ketvirtadalis (24,8%) tiriamųjų mano kad tarpininkavimo paslauga jiems būtų aktuali.

Penktadalis informantų išskiria socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo (20,3%) ir krizių intervencijos

(20,8%) paslaugas. Mažiausiai aktualios (15%) yra socialinės globos paslaugos, kadangi apklausoje

dalyvavo jaunos šeimos, kurioms dar nėra aktualios stacionarinės globos paslaugos.

3.2.5. Pagrindiniai kriterijai apsunkinantys šeimos padėtį

24 pav. Informantų šeimos finansinės situacijos vertinimas

Informantai savo šeimos finansinę situaciją vertina labai prastai. Didžioji dalis (52,9%)

tiriamųjų teigia, jog turimi finansiniai ištekliai tenkina minimalius poreikius maistui ir būstui (žr.: 24

pav). Trečdalis informantų pažymi jog nepakanka finansinių išteklių aprangai (33,5%) ir asmens

higienai (31,7%). Daugiau kaip pusė (57,3 %) apklaustųjų tvirtai sutinka, ketvirtadalis (28,7 %) iš

dalies sutinka, jog trūksta finansinių išteklių kultūriniams renginiams. Galima daryti išvadą, jog

daugiavaikės šeimos, negali skirti finansiniu išteklių vaikų ir savo kultūriniam lavinimui, dvasinių

vertybių ir šeimos papročių puoselėjimui. Svarbu pažymėti, jog šeimos kurios priklauso vienai iš

daugiavaikių šeimų organizacijų savo finansinę būklę vertina panašiai kaip ir visi informantai. Didžioji

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Gyvenu pasiturinčiai

Turimi finansiniai ištekliai tenkinaminimalius poreikius maistui ir būstui

Nepakanka finansinių išteklių aprangai

Stokoju pinigų asmens higienos prekėms

Nepakanka finansinių išteklių kultūriniamsrenginiams

Kita

2.6

52.9

33.5

31.7

57.3

7.1

7.8

30.5

39.6

31.1

28.7

10.7

89.6

16.7

26.8

37.2

14.0

82.1

Taip

Iš dalies

Ne

81

dalis ( 86,3%) pažymi jog negyvena pasiturinčiai, pusė (52,7%) pažymi, jog turimi finansiniai ištekliai

tenkina tik būtiniausius poveikius, labai didelė dalis (90,7%) stokoja pinigų kultūriniams renginiams.

Darbo autorės nuomone svarbu, kad šeimos nariai turėtų galimybę kartu turiningai praleisti savo

laisvalaikį, nes tai stiprina emocinį ryšį ir stiprina šeimą.

25 pav. Informantų nuomone pagrindiniai jų šeimų sunkumai

Analizuojant paveiksle (žr. pav. 25) pateiktus duomenis atsiskleidžia, jog pagrindinė problema,

su kuria susiduria apklaustos daugiavaikės šeimos yra skurdas (68,1%) ir lėšų trūkumas (69,3%).

Trečdalis (30,1%) apklaustųjų taip pat pažymėjo, jog sunkumai kyla dėl to, jog jų šeima yra

daugiavaikė. Taip yra, nes uždirbtas ar kitaip gaunamas lėšas reikia paskirstyti didesniam asmenų

skaičiui, todėl nuolatos yra jaučiamas pinigų stygius. Darbo autorė pastebi, jog daugiavaikės šeimos

priklausančios daugiavaikių šeimų organizacijoms, pažymi, jog pagrindinė problema yra lėšų

trūkumas, taip atsakė 100 % tokių šeimų (žr.: 26 pav).

26 pav. Informantų, priklausančių daugiavaikių šeimų organizacijoms, nuomone pagrindiniai jų šeimų sunkumai

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Bedarbystė

Lėšų trūkumas

Skurdas

Neįgalumas

Daugiavaikė šeima

Piktnaudžiavimas alkoholiu

Socialinių įgūdžių stoka

Kita

36.1

69.3

68.1

10.8

30.1

6.0

14.0

9.7

20.3

23.9

21.8

12.2

32.7

29.8

20.7

3.2

43.7

6.8

10.1

77.0

37.3

64.2

65.3

87.1

Taip

Iš dalies

Ne

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Bedarbystė

Lėšų trūkumas

Skurdas

Neįgalumas

Daugiavaikė šeima



Kita

47.2

100.0

40.3

11.3

12.5

0.0

4.3

0.0

13.2

0.0

22.4

12.9

37.5

19.2

4.3

0.0

39.6

0.0

37.3

75.8

50.0

80.8

91.3

100.0

Taip

Iš dalies

Ne

82

Beveik pusė (47,2%) mano jog bedarbystė taip pat apsunkina jų situaciją. Tuo tarpu šeimos

kurios yra aktyvios NVO veikloje, nei viena nepažymėjo piktnaudžiavimo alkoholiu, kaip jų šeimos

problemų priežasties, vos dešimtadalis (12,5%) mano, kad tai jog šeima yra daugiavaikė, sukelia

sunkumų. Labai maža dalis (4,3%) šeimų pažymėjo socialinių įgūdžių stoką, kaip jų šeimos problemą.

3.2.6. Šeimų priklausymas asociacijoms

Didžioji dalis informantų 62,8% nepriklauso jokiai asociacijai (žr.: 27 pav). Kitoms

organizacijoms priklauso 7,7% informantų, t.y. Lietuvos žaliųjų judėjimui, pilaitės bendruomenei,

laisvųjų krikščionių bažnyčiai, profsąjungoms, tarptautinei verslo rekomendacijų organizacijai BNI ir

kt. Daugiavaikių ir gausių šeimų asociacijoms priklauso net 29,6% visų apklaustųjų. Galima daryti

prielaidą, kad šeimos ieško pagalbos būdų, domisi naujovėmis, ieško bendraminčių, esančių tokioje

pačioje arba panašiose situacijose. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena rizikos šeima pildžiusi anketas

nepriklauso nei vienai asociacijai.

27 pav. Informantų pasiskirstymas pagal priklausimą asociacijai

Pateikus šeimoms atvirą klausimą, ką suteikia narystė asociacijoje, jos noriai dėliojo savo

mintis. Dalinosi savo patirtimi. Bendravimą išskyrė, kaip pagrindinį rodiklį ir patį svarbiausią, kurį

gauna būdamos asociacijose. Taip pat labai joms svarbu, kad gauna paramą: maistu, apranga, avalyne,

švaros prekėmis, kosmetika ir kt. Šiek tiek rečiau, bet gauna bilietus į įvairius renginius. Nuolat tarp to

paties likimo šeimų dalinamasi patirtimi, patarimais, vykstama į įvairias išvykas, stovyklas. Ko

pasėkoje galima daryti prielaidą, kad tame pačiame būrelyje, esant keliems bendraminčiams, galbūt,

problemos tampa ne be tokios didelės, paprastesnės ir žymiai greičiau ir lengviau išsprendžiamos. Taip

pat galima manyti, kad asociacijos prisideda prie daugiavaikių šeimų problemų sprendimo.

Nepriklausau jokiai asociacijai

62.8%

Gausių šeimų 23.0%

Daugiavaikių šeimų 6.6%

Kitoms 7.7%

Nepriklausau jokiaiasociacijai

Gausių šeimų

Daugiavaikių šeimų

Kitoms

83

3.2.6. Informantų numatomos perspektyvos

28 pav. Informantų nuomonė, kokios pagalbos rūšys jiems yra priimtiniausios

Didžioji dalis (86,8%) šeimų teigia, kad labai svarbu turėti darbą, gauti atlyginimą (žr.: 28

pav). Taip pat šeimos rūpinasi savo vaikais ir daugiau negu trys ketvirtadaliai (78,1%) tiriamųjų teigia,

kad labai svarbu, jog vaikai gautų nemokamą maitinimą. Tiek pat tiriamųjų (74,4%) daliai svarbu

gauti išmokas ir kompensacijas. Šiek tiek mažiau: socialines, paslaugas (61,9%), maisto paketus

(65%) ir transporto lengvatas (59,7%). Iš tyrimo duomenų matome, kad visos pagalbos rūšys yra

priimtinos daugiavaikėms šeimoms. Taip yra, kadangi jau iš anksčiau aptartų duomenų žinome, jog

daugiavaikės šeimos jaučia skurdą, jų gaunamos pajamos netenkina visų šeimos narių poreikių. Todėl

šeimos norėtų gauti paramą iš šalies.

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Pinigai

Socialinės paslaugos

Išmokos, kompensacijos


Vaikų nemokamas maitinimas

Maisto paketas

Kita

86.8

61.9

74.4

59.7

78.1

65.0

24.0

9.8

26.9

17.3

22.0

13.6

17.8

8.0

3.4

11.3

8.3

18.2

8.3

17.2

68.0

Taip

Iš dalies

Ne

84

29 pav. Informantų nuomonė apie šeimos rėmimo priemonių svarbą

Analizuojant 29 paveiksle pateiktus duomenis matome, jog daugiavaikėms šeimoms yra

svarbiausios šios rėmimo priemonės: pašalpos daugiavaikėms šeimoms (79,8%), geresnės būsto

sąlygos (78,5%), tobulesnė ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros sistema (73,9%), galimybė tėvams

dirbti nepilną darbo dieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį (70%). Daugiau nei pusė informantų

išskyrė pašalpas tėvams kurie nedirba, kol jie prižiūri vaikus (68,9%), didesnės vienkartinės pašalpos,

gimus kiekvienam vaikui (62,6%), Tobulesni motinystės atostogų įstatymai dirbančioms mamoms

(55,6%). Galima teigti, jog reikia tobulini visus įstatymus, kurie yra susiję su šeimomis auginančiomis

vaikus.

Pateikus šeimoms atvirą klausimą, ką siūlo daugiavaikių šeimų situacijos gerinimui,

informantai atsakė, kad:

norėtų gauti būstą arba valstybė kompensuotų būsto paskolos palūkanas;

reikia didinti pašalpas ir išmokas;

reikia skirti daugiau lengvatų ir nuolaidų;

reikia keisti visuomenės požiūrį į daugiavaikes šeimas;

būtų suteiktas nemokamas transportas šeimoms;

daugiau lėšų skirti vaikų ugdymui ir laisvalaikio užimtumui;

55.6

79.8

68.9

62.6

78.5

73.9

70.0

28.0

31.5

14.3

17.4

22.1

17.2

14.5

24.4

20.0

13.0

6.0

13.7

15.3

4.3

11.5

5.6

52.0

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100%

Tobulinti motinystės atostogų įstatymusdirbančioms mamoms

Pašalpos daugiaviakėms šeimoms

Pašalpos tėvams, kurie nedirba, kol jie prižiūrimažus vaikus

Didesnės vienkartinės pašalpos, gimuskiekvienam vaikui

Gerinti būsto sąlygas, šeimoms auginančiomsvaikus

Tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikųpriežiūros sistemą

Suteikti galimybę tėvams dirbti nepilną darbodieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį

Kita

Taip

Iš dalies

Ne

85

būtų sudarytos lengvatos daugiavaikių šeimų verslo kūrimui, bei mažinti mokesčių naštą;

sudaryti sąlygas derinti karjerą ir motinystę/tėvystę;

reikia padidinti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD);

reikia daugiavaikių šeimų tėvus į pensiją išleisti anksčiau;

reikia, kad valdininkai vykdytų duotus pažadus.

Analizuojant šiuos gautus duomenis, galime teigti, jog daugiavaikės šeimos susiduria su

įvairiomis specifinėmis ir kitoms šeimoms būdingomis problemomis. Todėl labai svarbu į tai atkreipti

Vyriausybės, NVO ir kitų organizacijų dėmesį, tam kad palengvinti šių šeimų gyvenimą, pagerinti

buities sąlygas, suteikti vaikams galimybę tinkamai vystytis ir augti tam, tam kad taptų aktyviais

valstybės piliečiais.

Tyrimo apibendrinimas

Apibendrinant atlikto tyrimo duomenis galima teigti, jog:

daugiavaikės šeimos savo finansinę situaciją vertina labai prastai. Didžioji dalis teigia, jog

turimi finansiniai ištekliai tenkina tik minimalius poreikius maistui ir būstui, nemaža dalis

pažymi jog nepakanka finansinių išteklių drabužiams, stokoja finansinių išteklių

kultūriniams renginiams, atostogoms ir kt. Galima daryti prielaidą, jog daugiavaikės

šeimos, negali skirti pakankamai finansiniu išteklių savo vaikų kultūriniam lavinimui,

dvasinių vertybių ir šeimos papročių bei tradicijų puoselėjimui. Daugiavaikių šeimų nariai

turėtų turėti galimybę, kaip ir šeimos kurios augina vieną ar du vaikus, kartu turiningai

praleisti savo laisvalaikį, nes tai stiprina emocinį ryšį ir bendravimą.

pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiavaikės šeimos - skurdas ir lėšų trūkumas,

akivaizdu, jog turimus finansinius išteklius reikia paskirstyti didesniam asmenų skaičiui,

todėl nuolatos yra jaučiamas pinigų stygius. Trečdalis apklaustųjų teigia, jog sunkumų

priežastis tai, jog finansinių išteklių stoka, kuri tiri padalinta vienam šeimos nariui.

daugiavaikės šeimos ieško įvairių pagalbos būdų, domisi naujovėmis, ieško bendraminčių,

esančių tokioje pačioje situacijoje, tai skatina šias šeimas burtis į asociacijas, bei taip

padėti vieni kitiems. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena socialinės rizikos įskaitoje šeima

teigia jog nepriklauso jokioms asociacijoms.

populiariausios socialinės paslaugos: nemokamas maitinimas, nemokami maisto daviniai,

tarpininkavimas ir atstovavimas, konsultavimas ir informavimas. Mažiau populiarios

paslaugos – transporto lengvatos, sociokultūrinės paslaugos ir kt.

86

darbdaviai vengia įdarbinti tėvus auginančius mažamečius vaikus, kadangi baiminasi, jog

darbuotojas dažnai negalės dirbti, dėl to kad nuolatos slaugys sergančius vaikus.Didžioji

dalis apklaustų sutuoktinių šiuo metu dirba. Analizuojant nedarbo priežastis, pastebimos

problemos: “nepriima į darbą dėl vaikų“ nėra. Darbdavys priimdamas į darbą vyrą

stereotipiškai mąsto, jog vyrai mažiau atsakingi už vaikų auginimą, slaugą, todėl gali

geriau atlikti darbą ir įsilieti į darbo rinką;

vienos populiariausių socialinio darbuotojo teikiamų socialinių paslaugų daugiavaikėms

šeimoms - informavimas ir tarpininkavimas. Kadangi apklausoje dalyvavo daugiau jaunos

šeimos, mažiausiai aktualios joms - socialinės globos paslaugos;

daugiavaikės šeimos, kurios priklauso vienai iš nevyriausybinių daugiavaikių šeimų

organizacijų, didžioji dauguma nepriklauso socialinės rizikos šeimų sąrašui ir

piktnaudžiavimas alkoholiu nėra jų šeimų problemų priežastimi.

87

IŠVADOS

Apibendrinant galima teigti, kad:

šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl turi būti sudarytos sąlygos, ypač

daugiavaikėms, tinkamai vykdyti pagrindines funkcijas, apsaugant jas nuo krizinių

situacijų, kadangi tai pagrindinė prielaida tapti socialinės rizikos šeima. Šeimos funkcijas

apjungia vienas paprastas ir labai svarbus tikslas – kiekvieno šeimos nario laimės siekimas.

Keičiantis visuomenei, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, šeimos taip pat –

nuolatinėje kaitoje: nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai (pvz.: šeima kuriama

vedybų keliu, santuokoje gimę vaikai ir kt.), kinta šeimyniniai tarpusavio santykiai. Jauni

žmonės neskuba savo santykių įteisinti santuokiniais ryšiais ir dažnai tampa sugyventinais

arba asmenimis neįregistravusiais santuokos ir po vaiko gimimo;

pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiavaikės šeimos - skurdas ir lėšų trūkumas.

Lėšų trūkumas sudaro prielaidas išgyventi nuolatines krizes, mažina jų savivertę, skatina

konfliktų įvairovė Daugiavaikės šeimos dažnai kenčia nuo smerkiančio visuomenės

požiūrio, nors ir gyvena tvarkingai.Daugiavaikėms šeimoms reikalinga valstybės pagalba

taikant socialinės apsaugos priemones, tarp jų ir garantijas šeimai, taip pat pagalba iš

socialinio darbuotojo, kuris taikydamas įvairius darbo su šeima metodus, gali padėti jiems

prisitaikyti prie pokyčių, silpnąsias šeimos puses paversti stipriosiomis ir įgalinti socialiai

funkcionuoti, nepriklausomai nuo kintančios aplinkos

tyrimo duomenys atskleidė jog daugiavaikės šeimos savo finansinę situaciją vertina labai

prastai, todėl negali skirti lėšų tenkinti kasdieniniams poreikiams tenkinti (pvz.: valgyti

kokybišką maistą, kultūriniam lavinimui, turiningo laisvalaikio praleidimo, dvasinių

vertybių ir šeimos papročių puoselėjimui ir kt.) Daugiavaikės šeimos tikisi: gauti didesnę

finansinę paramą iš valstybės, daugiau nemokamų būrelių savo vaikams ir kitos paramos.

Taip pat svarbi visuomenės požiūrio kaita į daugiavaikes šeimas, kadangi ne visos jos gali

priskirtos socialinės rizikos šeimoms.

88

REKOMENDACIJOS

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui:

kompensuoti būsto nuomos kainą daugiavaikėms šeimoms, neturinčioms tinkamų

gyvenimo sąlygų;

skatinti nevyriausybinių daugiavaikių šeimų organizacijų plėtrą, bendradarbiavimą su

savivaldybėmis, seniūnijomis, sprendžiant problemas.

Skirti valstybinę pensiją ne tik motinoms, bet ir tėvams kurie dorai užaugino 5 ir

daugiau vaikų.

Savivaldybėms:

didesnį dėmesį skirti daugiavaikėms šeimoms, kurios patiria skurdą, kadangi nuo 2014

m sausio 1 d., socialinės pašalpos teikimas tapo savivaldybių savarankiškaja funkcija;

skirti papildomų finansinių išteklių daugiavaikių šeimų vaikų nemokamai popamokinei

veiklai, kultūriniams renginiams ir kt.;

plėsti socialines paslaugas, sudarant galimybę daugiavaikėms šeimoms turiningai

praleisti laisvalaikį, galimybę vaikams ugdytis nemokamai lankant būrelius ir kitą

popamokinę veiklą;

svarstyti taryboje pažymėjimų įvedimą savivaldybėje gyvenančioms daugiavaikėms

šeimoms ir galimas lengvatas šioms šeimoms. Teikti daugiau lengvatų transportui,

kultūriniams renginiams, popamokinei veiklai, laisvalaikio pramogoms, muziejams ir

kt., daugiavaikių šeimų nariams;

įsteigti kelis etatus konsultantų, teikiančių pagalbą vaikų auklėjimo klausimais;

teikti daugiau lengvatų transportui, kultūriniams renginiams, popamokinei veiklai,

laisvalaikio pramogoms, muziejams ir kt., daugiavaikėms šeimoms;

investuoti į socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis kvalifikacijos

tobulinimą, aprūpinti transportu, kad būtų suteikiamos kokybiškesnės paslaugos

daugiavaikėms šeimoms.

Nevyriausybinems organizacijoms:

bendradarbiauti su savivaldybėmis, socialiniais darbuotojais, dirbančiais su socialinės rizikos

šeimomis, sprendžiant iškilusias problemas,

89

skatinti dalyvaujanti projektinėje veikloje, efektyvinti informaciją rizikos grupės šeimoms,

auginančioms tris ir daugiau vaikų, apie jų teikiamas paslaugas.

gerinti daugiavaikių šeimų įvaizdį.

Seniūnijoms:

Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis daugiavaikių šeimų organizacijomis sprendžiant šeimų

problemas.

Socialiniams darbuotojams:

efektyviai ir kvalifikuotai reaguoti į daugiavaikių šeimų problemas;

teikti daugiavaikėms šeimoms informaciją apie nevyriausybinių organizacijų vykdomą veiklą

bei teikiamą naudą;

ugdyti daugiavaikių socialinės rizikos šeimų socialinius įgūdžius;

inicijuoti savanoriška veikla paremtų organizacijų kūrimąsi teikiant pagalbą daugiavaikėms

šeimoms.

Daugiavaikėms šeimoms:

Bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais sprendžiant iškilusias socialines problemas;

dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje;

krizės atveju kreiptis pagalbos į socialinį darbuotoją, kad jis padėtų arba nukreiptų pas kitus

specialistus.

90

LITERATŪRA

1. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų

socialinės – edukacinės situacijos analizė.

[http://www.ugdymopsichologija.leu.lt/index.php/Ugdymopsichologija/article/viewFile/28/23]

[žr.: 2015.02.15]

2. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų

socialinių problemų analizė bendruomenės narių

požiūriu.[http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2012~1367185857122/datastreams/DS.002.0.02.ARTIC/content] [žr.: 2015.02.15]

3. ALIFANOVIENĖ Daiva, KEPALAITĖ Albina, STRIŠKIENĖ Ona. Socioekonominė

daugiavaikių šeimų situacija ir bendruomenės pagalbos galimybių analizė.

[journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/download/884/pdf] [žr.: 2015.02.15]

4. ALISTAIR Cristle. Is social work „a non – tradional“ occpation for me?.. British Yournal of

social work, 1998, 491-510 p.

5. ANDRAŠIŪNIENĖ Milda. Socialinio darbo terminų žodynėlis. Vilnius: Ciklonas, 2007. 162

p.

6. ATKOČIŪNIENĖ Lina. Sėkmingo auklėjimo daugiavaikėje šeimoje prielaidos.

[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20040608_160607-

65050/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2015.02.22]

7. BAJORIŪNAS, Zenonas. Familistikos pagrindai. Vilnius: VPU leidykla, 1994. 282 p.

8. BAJORIŪNAS, Zenonas. Šeimos edukologija. Vilnius: Jošara, 1997. 298 p.

9. BALEVIČIENĖ Šarūnė. Socialinių paslaugų, teikiamų socialinės rizikos šeimoms,

vertinimas.[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2008~D_20080924_175949-43483/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].

10. BARTKUTĖ Ingrida, ČIŽIKIENĖ Janina. Socialinės paramos rizikos šeimoms teikimo

poreikio analizė. [http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-

0001:J.04~2012~1367189112002/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content] [žr.: 2015.02.15]

11. BITINAS Bronislovas. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta, 2006, 246

p.

12. BLEBIENĖ, Aleksandrina. Lietuvos gyventojai ir šeima per 15 atkurtos nepriklausomybės

metų (1990-2004). Kaunas, 2006, 116 p.

91

13. DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012,

969 p.

14. DEMOGRAFIJOS METRAŠTIS 2013 [http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-

file?id=2992] [žr.: 2015.03.22]

15. DOBILIENĖ Gitana. Socialinio darbo su socialinės rizikos grupės šeimomis organizavimas

kaimiškoje vietovėje. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2009~D_20090629_154727-27939/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].

16. DROMANTIENĖ Leta. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo stiprinant socialinę sanglaudą.

[https://repository.mruni.eu/handle/007/13190] [žr.: 2015.02.15]

17. GALDAITĖ, Lijana, ŠVEDAITĖ, Birutė. Socialinio darbo metodai: mokymo priemonė.

Vilnius: Spauda, 2005, 195 p.

18. GYVENTOJŲ PAJAMOS IR GYVENIMO SĄLYGOS 2013 [http://osp.stat.gov.lt/services-

portlet/pub-edition-file?id=3148] [žr.: 2015.05.02]

19. HERR E. L., CRAMER S.H. career gidance and counselling throught the lifespan. Sistematic

apporoaches. New York: Harper Collins, 1997, 284 p.

20. HIGHAM Patricia. Social Work – introducing profesional practice. London: SAGE, 2006. 233

p.

21. HOMOSEKSUALIŲ TĖVŲ ĮTAKA VAIKO SEKSUALINEI ORIENTACIJAI IR

PSICHOLOGINEI RAIDAI. Lyčių studijų centras. Vilniaus universitetas. Vilnius. 2012.

22. INDRAŠIENĖ, Valdonė. Socialinio ugdymo technologijos. Mokomoji knyga. VPU.

Socialinės pedagogikos katedra. Vilnius, 2004. 127 p.

23. JOHNSON, Louise,C. Socialinio darbo praktika: bendrasisi požiūris. Vilnius: VU

Specialiosios psichologijos laboratorija, 2001, 372 p.

24. JUKNEVIČIŪTĖ, R, Tyrimas sukrėtęs pasaulį.

[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/tyrimas_sukretes_pasauli/,p

rint.1 žr.:] [2013.01.29].

25. KARDELIS Kęstutis. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002. 142 p.

26. KAVOLIŪNAITĖ – RAGASKIENĖ Eglė. Socialinės garantijos šeimai kaip socialinės

politikos šeimos srityje įgyvendinimo teisinės priemonės. [http://www.teise.org/data/2010-4-

kavoliunaite.pdf] [žr.: 2015.02.15]

92

27. KIERNAN Kathleen. Unmarried Cohabitation and Parenthood in Britain and Europe.

[http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.0265-8240.2004.00162.x/abstract] [žr.:

2015.05.02]

28. KIZLIENĖ Edita. Socialinės pagalbos tinklo plėtra socialinės rizikos šeimoms.


66431/DS.005.0.01.ETD] [ žr.: 2013.01.29].

29. KONDROTAITĖ, Gita. Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Iš: Lietuvos

mokslų akademija: Filosofija. Sociologija, 2006, nr. 4, p. 55-60.

30. KOZLOVAS, Aleksandras. Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (tarptautinis

projektas). Vilnius: Vilniaus universitetas Specialiosios psichologijos laboratorija, 2007. 282 p.

31. KULITAVIČIENĖ Viktorija. Socialinių paslaugų kokybės gerinimo modelis rizikos šeimoms

Panevėžio mieste. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2009~D_20090629_133022-94137/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].

32. KVIESKIENĖ, Giedrė, INDRAŠIENĖ, Valdonė. Socialinio darbo ypatumai vaikų globos

namuose. Vilnius, 2008, 115 p.

33. KVIESKIENĖ, Giedrė. Pozityvioji socializacija: monografija. Vilnius: VPU leidykla, 2005,

184 p.

34. KVIESKIENĖ, Giedrė. Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius: VPU leidykla, 2003, 249 p.

35. KVIETKAUSKAITĖ Milena. Socialinių paslaugų reikšmė ir rūšys.

[http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:4gQ-

LeP8YX8J:www.slk.lt/studentu-

konferencijos/2014/articles/DOC/teise/Straipsnis_Kvietkauskaite_TEISE.doc+&cd=1&hl=lt&

ct=clnk] [žr.: 2015.03.08]

36. LELIŪGIENĖ, Irena. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija, 2003.

348 p.

37. LENGVATOS GAUSIOMS ŠEIMOMS [http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/seimos-

politika/lengvatos-gausioms-seimoms.html] [žr.: 2015.02.15]

38. LIETUVOS GIMSTAMUMO KITIMAS NUO 2002 m. iki 2013 m.

[http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-

analize?portletFormName=visualization&hash=3e478a69-b59d-47ba-86f9-0c251b2676a2] žr.:

[2015.01.20].

http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/seimos-politika/lengvatos-gausioms-seimoms.html

http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/seimos-politika/lengvatos-gausioms-seimoms.html

93

39. LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS.

[<http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=800>] [žr. 2010-02-05]


[http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3160902&PLang

uage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=4024&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar

2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&r

var13=&rvar14] [žr.: 2013.01.28].


[http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2306] [žr.: 2013.01.28].

42. LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTIS 2014.[ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-

edition-file?id=2910] [žr.: 2015.03.22]

43. MAKARENKA A. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa, 1987. 337 p.

44. MARSAL Gordon, Dictionary of sociology. Oxford, New York:Oxford niversity press, 1998.

337 p.

45. MASLAUSKAITĖ Aušra. Lietuvos šeima ir modernybės projektas: prieštaros bei teorizavimo

galimybės.

[www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=9acb3d44a0924fb2bda4dae51c204890]

[žr.: 2015.05.02]

46. MATULIONIS. Arvydas Virgilijus. Sociologija: [vadovėlis]. Vilnius: Homo Liber, 2002, 197

p.

47. METODINĖS REKOMENDACIJOS VAIKŲ DIENOS CENTRŲ DARBUOTOJAMS

SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMA KLAUSIMAIS. Vilnius: Baltijos kopija, 2006, 36 p.

48. MIGRACIJA LIETUVOJE: faktai ir skaičiai. Tarptautinės migracijos Vilniaus biuras. Vilnius.

2011.

49. MIŠKINIS A. Sugyventinių teisių reglamentavimo problemos. Jurisprudencija. 2003 37(29)

66-72.

50. MIŠKINIS, Kęstas. Šeimos pedagogika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 224

p. 75

51. MIŠKINIS, Kęstas. Šeima žmogaus gyvenime. Kaunas: Aušra, 2003. 552 p.

52. NAVAITIS, Gediminas. Paradoksalūs šeimos konsultavimo metodai socialiniame darbe.

Lietuvos teisės universitetas. Vilnius. 2002.

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=2910

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=2910

94

53. NEIFELD Halina. Socialinių darbuotojų veiklos optimizavimas, dirbant su socialinės rizikos

šeimomis. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2010~D_20100708_130206-37907/DS.005.0.02.ETD] [žr.:2013.01.29].

54. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS [http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles1] [žr.:

2015.01.21]

55. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS [http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-

rodikliu-analize?portletFormName= visualization&hash=687e2dfa-2c1b-445b-a7ac-

a82292c71913] [žr.: 2015.02.15]

56. OFICIALIOS STATISTIKOS PORTALAS. [http://osp.stat.gov.lt/lietuvos-vaikai] [žr.:

2015.02.15]

57. PAGRINDINIAI SOCIALINIAI RODIKLIAI 2015 [http://www.socmin.lt/lt/socialine-

statistika.html] [žr.: 2015.05.02]

58. PALANGOS MIESTO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TARNYBA

[http://www.pspt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=55] [žr.:

2013.01.29].

59. RADZEVIČIENĖ Sonata. Daugiavaikių šeimų vaikų profesinio kryptingumo ugdymo

ypatumai. [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2012~D_20120613_145428-25844/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2015.02.22]

60. RALYS Kęstutis. Būsimų sutuoktinių pasirengimas ugdyti vaikus šeimoje, susituokus antrą

kartą. [http://www.socialinisugdymas.leu.lt/index.php/socialinisugdymas/article/view/12] [žr.:

2015.05.02]

61. RATNIKAITĖ Inesė. Šeimos kaip „namų Bažnyčios“ ugdymosi principai.

[www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=cd0d0fb54b3d461e886b5efd18fb0c61]

[žr.: 2015.05.02]

62. SIAURUSEVIČIŪTĖ Ingrida. Socialinės paramos daugiavaikei šeimai sociologinė analizė.


56817/DS.005.0.02.ETD] [žr.: 2015.02.22]

63. SOCIALINIS DARBAS SU SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMIS. Vilnius: Kronta, 2009. 83

p.

64. SOCIALINIS DARBAS: profesinė veikla, metodai ir klientai: vadovėlis. Vilnius: Mykolo

Riomerio Universiteto Leidybos centras, 2010, 567 p.

http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles1

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=%20visualization&hash=687e2dfa-2c1b-445b-a7ac-a82292c71913



95

65. SOCIALINIS DARBAS: profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius: VU

specialiosios psichologijos laboratorija, 2004, 282 p.

66. SONGAILIENĖ Birutė. Socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos šeimomis vaidmenų

analizė.[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_090407-

11877/DS.005.0.02.ETD] [žr.2013.01.29].

67. STANKŪNIENĖ, Vladislava. Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimos

formavimo strategijų sandūra. [http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2003/2/F-51.pdf]

[žr.: 2015.05.02]

68. STRIŠKIENĖ Ona. Daugiavaikių šeimų socialinių ir edukacinių problemų ypatumų raiška.


70208/DS.005.0.02.ETD] [žr.: 2015.02.22]

69. ŠVEIKAUSKAS, Vaclovas. Sveikatos edukologija. Kaunas: KMU leidykla, 2008. 432 p.

70. TIDIKIS Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės

universitetas, 2003. 627 p.

71. Trys JAV Valstijos pritarė homoseksualų santuokoms.

[http://www.delfi.lt/news/daily/world/trys-jav-valstijos-pritare-homoseksualu-

santuokoms.d?id=59928321] [žr.: 2013.01.28].

72. UZDILA, Juozas Vytautas. Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje. Vilnius: Academia, 1993.

192 p.

73. VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBOS 2012 METŲ

VEIKLOS ATASKAITA [http://vaikoteises.lt/media/file/2012mataskaita3.pdf] [žr.:

2015.01.20]


VEIKLOS ATASKAITA.

[http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf] [žr.: 2015.02.15]


VEIKLOS ATASKAITA.

[http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2014%20M_%20VEIKLOS%20ATASKAITA%202

015-03-18.pdf] [žr.: 2015.05.02]

76. WILLSON M. A. Love and family. USA. 1996. 383 p.

http://vaikoteises.lt/media/file/2012mataskaita3.pdf

96

77. ZALESKIENĖ Irena, RUTKAUSKIENĖ Laima. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo

teikiant socialines paslaugas. [https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/13338/2210-

4716-1-SM.pdf?sequence=1] [žr.: 2015.03.08]

78. ŽEMAITIENĖ Genovaitė. Socialinės pagalbos poreikis šeimai, auginančiai neįgalų vaiką.


62186/DS.005.0.01.ETD] [žr.: 2013.01.29].

97

TEISĖS AKTAI

1. LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12,

17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas 2014m gruodžio 2d. Nr. XII-1366, Vilnius

[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/da744a4081dc11e4bc68a1493830b8b9] [žr.: 2015.02.15]

2. LR Darbo kodeksas 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=169334&Condition2=] [žr.:

2015.01.15]

3. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 13-1, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo

įstatymas 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. XII-1129, Vilnius.

[https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.13.1/-/asset_publisher/0OhS/content/gyventoju-pajamu-

apmokestinimo-tvarka-nuo-2014-01-

01/10174?redirect=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2Fcms%2Fweb%2Fkmdb%2F1.13.1%3Fp_p

_id%3D101_INSTANCE_0OhS%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dnormal%26p_p_mod

e%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn-1%26p_p_col_count%3D1] [žr.: 2015.03.05]

4. LR Išmokų vaikams įstatymas 1994 m. Lapkričio 3 d, Nr. I-621, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278407] [žr.: 2015.04.15]

5. LR Konstitucija. Valstybė žinios, 1992, Nr. 33-1014.

[http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm] [žr.: 2015.03.05]

6. LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas 2013m gruodžio 19d. Nr. XII – 717, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463439&p_tr2=2] [žr.: 2015.02.15]

7. LR Nutarimas „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ 2008 m. Birželio 3 d.

Nr. X-1569, Vilnius. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1] [žr.: 2015.02.15]

8. LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems

asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas 2006 m. Lapkričio 21 d. Nr. X-916, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=287573&p_query=&p_tr2=] [žr.:

2015.02.15]

9. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, 2003 m. Liepos 1d. Nr.

IX-1675, Vilnius. [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415160] [žr.:

2015.03.10]

10. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas nr. A1-207 „Dėl darbo

su socialinės rizikos šeimoms metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. Valstybės žinios,

98

2004,Nr.9.


2015.05.01]

11. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. Balandžio 5 d. Įsakymas „Dėl asmens (šeimos)

socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei

suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Nr.

A1-94, Vilnius.


2015.05.01]

12. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5d. Įsakymas „Dėl socialinių

paslaugų katalogo patvirtinimo“. Nr. A1-93, Vilnius.


2015.02.15]

13. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. birželio 27 d. Įsakymas „Dėl socialinės rizikos

vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos

patvirtinimo“ Nr. A1- 179, Vilnius.


2015.01.10]

14. LR Socialinės paramos mokiniams įstatymas 2006 birželio 13d. Nr. X-686, Vilnius.


2015.01.10]

15. LR Socialinių paslaugų įstatymas. Valstybės žinios, 2006, Nr. 17-589.


2015.02.15].

16. LR Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 38

straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141, 24

1 straipsniais įstatymas 2014 m. liepos 10 d. Nr.

XII-1014, Vilnius [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed068ca0125f11e4adf3c8c5d7681e73]

[žr.: 2015.02.12]

17. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaita.

[http://www3.lrs.lt/docs2/ATMQTAUA.PDF] [žr.: 2015.02.12]

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279576&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279576&p_query=&p_tr2=

http://www.socmin.lt/get_file.php?file=Yk5acTBKaVlhR1JuMDVaZ242YVV3NVdmbFoyWHo1ZktjYWViYUdyWllNcHN6R3pOYXBxV3FHT1ZrNWVlb3BiUVpwNW9acDZWbTVpYVptcG5aTVpsMDIzR1pweWNkcFptYUpPWVlwOXdsWjFvb3Bhbm5zU2IwR2hpYXAxcTBXbkhtWjVybkprJTNE

99

18. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti

(modernizuoti) įstatymas 2012-11-12, Nr. IX-1188,Vilnius.


19. LR Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymas 2004m.

gegužės 18 d. Nr. IX-2237, Vilnius


2015.01.15]

20. LR Valstybinių pensijų įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-730,Vilnius.


21. LR Valstybinių šalpos išmokų įstatymas 2005 m. gegužės 19 d. Nr. X-210, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=256804&p_query=&p_tr2=2] [žr.:

2015.02.15]

22. LR Vyriausybės „Dėl užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose“, 1995 m.

rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1170, Vilnius.

[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=105878&p_query=&p_tr2=2] [žr.:

2015.04.25]

23. Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. 2002 m. vasario 6 d. Nr. 171. Vilnius.


2015.04.25]

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=196628&b=

100

SUMMARY

Large families faces lots of various problems. Families changing their everyday behavior and

values in order to adapt to everyday changes. No matter that, in those families are still strong beliefs in

lithuanian traditions. If we want to save that, special government and regional policy focus on it is

necessary. But mostly an large family is identified like an social risk family these days. Lots of people

think that social risk families are using all the possible benefits, in example, the kids of large families

are free of the charges of kindergartens, receiving an free feeding in the schools or receiving

sponsorships from the government or other resources. In the result, those large families have enough

finances to live everyday life and they are not trying to get a job and become independent ones. That is

the reason why in our country the number of families, which cannot take care of themselves without

government funding, is increasing.

Problematic questions:

1. What kind of factors make an influence to large families become an social risk

families?

2. If the social workers providing social facilities satisfy the expectations of large

families?

Object – large families expectations to the social facilities.

The aim of the work – to analyze the expectations of large families to receive an social

guarantees.

Task in the work:

1. To discuss about the definition of the family, their functions and changes in the

evolution of modern society;

2. To identify the problems with which large families confront;

3. To analyze the expectations of the risk group belonging large families about the social

facilities and the needs to have it.

After researches were made and literature was analyzed, it is possible to make conclusions. It

is necessary to make good conditions, especially for large families, and let them function normally.

Also it is important to defend families from the critical situations and try to make adaptation to various

changes easier. It should be noticed that the main problem with which large family faces is poverty

and lack of finances to satisfy the needs of all family members. The large families suffer from

condemnatory reaction of society. Moreover, they are often compared with social risk families. Also

analyzing the data of the research was noticed that if family participating in non-government

101

organization of large families association activity, it helps to solve lots of problems and to save large

families from becoming an social risk family.

102

PRIEDAI

1 priedas

Parama ir lengvatos daugiavaikėms šeimoms (šeimoms, kuriose auga 3 ir

daugiau vaikų)

Teisės aktas Lengvatos apibūdinimas

LR išmokų vaikams

įstatymas (1994)

Jeigu šeima augina ar globoja 3 ir daugiau vaikų, atsižvelgiant į pajamas (jei

kiekvienam šeimos nariui tenka mažiau kaip 152,05 € pajamų per mėnesį),

vaikui nuo 7 iki 18 metų skiriama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio

(15,02 €) periodinė išmoka vaikui. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui

sukaks 18 metų, jeigu šių bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų

vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai

kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų

formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą

(įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks

24 metai.

LR socialinės

paramos mokiniams

įstatymas (2006)

Savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos

mokiniams skyrimo, tarybos nustatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo,

netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina 3 ir daugiau vaikų

ar vaikus augina neįgalūs asmenys ir kt.), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių

asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į

nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį

yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (204 €).

Dėl užmokesčio už

vaikų išlaikymą

ikimokyklinėse

įstaigose (1995)

Nustatyta, kad užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose dydį

nustato šių įstaigų steigėjas. O dažniausiai tokiu steigėju yra savivaldybė, kuri

ir priima sprendimus minėtu klausimu. Užmokestis už vaikų išlaikymą

ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 proc., jeigu:

vaikas(-ai) turi tik vieną iš tėvų;

šeima augina tris ir daugiau vaikų;

tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą;

vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš

tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad miestų ir rajonų tarybos iš savivaldybių biudžeto,

o įmonės, įstaigos bei organizacijos – iš savo finansinių išteklių – gali skirti

papildomas lėšas užmokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose

lengvatoms padengti.

Valstybės paramos

būstui įsigyti ar

išsinuomoti ir

daugiabučiams

namams atnaujinti

(modernizuoti)

20 procentų subsidija, suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)

sumos būsto kredito daliai apmokėti, teikiama šeimoms auginančios tris ar

daugiau vaikų (įvaikių), jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš

bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito

bei jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas

turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš

103

įstatymas (2002) prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir

turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį

tinkamą būstą LR teritorijoje.

Valstybės paramos

būstui įsigyti ar

išsinuomoti ir

daugiabučiams

namams atnaujinti

(modernizuoti)

įstatymas (2002)

Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta

tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų

(įvaikių) sąrašus, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms,

kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, jeigu jie LR teritorijoje

nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto.

Valstybinių pensijų

įstatymas (1994)

Teisė į LR antrojo laipsnio valstybinę pensiją numatyta motinoms,

pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir

daugiau vaikų, jeigu jos yra sukakusios Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažintos

netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo. Šias pensijas skiria LR

pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijų teikimu, jei motina

bei jos išauginti vaikai atitinka LR pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2007 m.

kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 apibrėžtus daugiavaikių motinų elgesio vertinimo

ir jų vaikų gero išauklėjimo kriterijus ir sąlygas teisei į antrojo laipsnio

valstybinę pensiją nustatyti.

Dėl šių valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į

savivaldybės administraciją pagal gyvenamąją vietą.

Pensijos dydis 115,85 €.

Valstybinių šalpos

išmokų įstatymas

(2005)

Šalpos kompensacijos skiriamos motinoms, kurios iki 1995 metų sausio 1 d.

pagimdė 5 ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų bei sukako 5 metais

mažesnį už senatvės pensijos amžių ar yra pripažintos nedarbingomis ar iš

dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo. Šalpos

kompensacijos mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti

valstybinę socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Dėl šalpos kompensacijos

daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal

gyvenamąją vietą.

(Dydis 157,5 € (1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos).

104

2 priedas

Įstatymai grindžiantys darbą su socialinės rizikos šeimomis

Sudaryta autorės: Ž. Vaišneiderienės

Įstatymai Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas/paslaugų

tikslas

Socialinių paslaugų įstatymas

(2006)

Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-

493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23,

24, 26, 29, 30, 31, 32, 38 straipsnių

pakeitimo ir įstatymo papildymo

141, 241 straipsniais įstatymas

(2014)

Įteisino socialinio darbuotojo profesiją, įtvirtino nuostatas,

kad socialinį darbą gali dirbti asmuo tik su atitinkama

kvalifikacija.

Rizikos šeima apibrėžia – šeima, kurioje auga vaikų iki 18

metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu,

narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis,

yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių

stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja

prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą,

gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir

todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,

doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos

šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta

tvarka yra nustatyta laikinoji globa.

Socialinių paslaugų tikslas: suteiti pagalbą asmeniui

(šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš

dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam

gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu

(šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Paslaugų tikslas sudaryti sąlygas spręsti savo socialines

problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat

padėti įveikti socialinę atskirtį.

Socialinių paslaugų katalogas

(2006)

Šiame įstatyme apibrėžiamos bendrosios ir specialiosios

socialinės paslaugos. Specialiųjų socialinių paslaugų

tikslas – grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus pasirūpinti

savimi, integruotis į visuomenę teikiant kompleksinę

pagalbą. Apibrėžia socialines paslaugas, jų turinį pagal

atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų

įstaigų tipus.

Darbo su socialinės rizikos

šeimomis metodinės

rekomendacijos (2004)

Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių

bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir

kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus

asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba

tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo

būdas tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą,

nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti,

neturi tinkamų socialinių įgūdžių.

105

LR Seimo nutarimas „Dėl

Valstybinės šeimos politikos

koncepcijos patvirtinimo“ (2008)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18








doroviniam vystymuisi ir augimui.

Išmokų vaikams įstatymas (1994)

Valstybinių pašalpų šeimoms,

auginančioms vaikus, įstatymo

pakeitimo įstatymas (2004)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl

to, kad viena ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,

narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis

arba (ir) yra priklausomi nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl

turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar

nemoka prižiūrėti, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar

seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą

panaudoja ne šeimos interesams.

Piniginės socialinės paramos mažas

pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims)

įstatymas (2003)

Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems gyventojams

įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12,

17, 21, ir 23 straipsnių pakeitimo

įstatymas (2014)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl

to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu,

narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis

arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) dėl

turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar

nemoka prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę,

fizinę ar seksualinę prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės

paramą panaudoja ne šeimos interesams.

Piniginės socialinės paramos mažas

pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims)

įstatymo pakeitimo įstatymas

(2006)

Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18








doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos

šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta

tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

LR Socialinės apsaugos ir darbo

ministro įsakymas „Dėl asmens

(šeimos) socialinių paslaugų

poreikio nustatymo ir skyrimo

tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus

asmens bei suaugusio asmens su

negalia socialinės globos poreikio

Socialinių paslaugų poreikis socialinės rizikos šeimai

vertinamas atsižvelgiant į šeimos narių socialiniu įgūdžius ir

motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo

namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene

ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusišką vystymąsi ir

ugdymą vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais

darbo su socialinės rizikos šeimomis bei vaiko laikinosios ir

106

nustatymo metodikos patvirtinimo“

(2006)

nuolatinės globos (rūpybos) organizavimą. Teikiant

socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti

užtikrinamas ir socialinių paslaugų teikimas vaikams.

LR Socialinės apsaugos ir darbo

ministro įsakymas: „Dėl socialinės

rizikos vaiko ar likusio be tėvų

globos vaiko socialinės globos

poreikio nustatymo metodikos

patvirtinimo“ (2006)

Metodikos tikslas – nustatyti individualius vaiko saugios ir

sveikos ugdymosi ir vystymosi aplinkos poreikius, ugdyti

tėvų motyvaciją ir sugebėjimą pasirūpinti vaiku, vaiko

socialinės globos, kurią organizuoja ir finansuoja

savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto

specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikį.

107

3 priedas

SP-8 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr.A1- 627

redakcija)

ASMUO (ŠEIMA), KURIAM (-IAI) REIKIA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ:

Vardas

Pavardė

Asmens kodas

Deklaruotos gyvenamosios vietos adresas1 Deklaravimo data ar asmens (šeimos) įrašymo į

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą

data1

Telefono Nr.

El. paštas

Asmens (šeimos) faktinės gyvenamosios

vietos adresas

Telefono Nr.

1 Duomenys gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

________________________________________________________________________________ (nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas, kai dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) kreipiasi kitas

suinteresuotas asmuo)

________________________________________________________________________________________________

(nurodomas atstovaujamos institucijos pavadinimas, kai dėl socialinių paslaugų reikalingumo asmeniui (šeimai) praneša

institucijų darbuotojai)

______________________________________________________ (savivaldybės (seniūnijos), į kurią kreipiamasi, pavadinimas)

PRAŠYMAS–PARAIŠKA SOCIALINĖMS PASLAUGOMS GAUTI

20____ m. _____________________ d.

Prašau suteikti šias socialines paslaugas asmeniui ( šeimai) (reikalingą žymėti ):

1. Socialinės priežiūros2

1.1. Pagalbos į namus

108

1.2. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo: socialinių paslaugų įstaigoje, namuose (reikalingą

pabraukti)

1.3. Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose

1.4. Apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose

1.5. Kita (nurodyti) _____________________________________________________________

2. Socialinės globos2

2.1. Dienos socialinės globos: institucijoje, namuose (reikalingą pabraukti)

2.2. Trumpalaikės socialinės globos: institucijoje, namuose (reikalingą pabraukti)

__________________________________

(nurodyti trukmę)

2.3. Ilgalaikės socialinės globos (institucijoje)3

2 Pildyti prašymo–paraiškos socialinėms paslaugoms gauti (toliau – prašymas-paraiška) 1 ir 3 priedus.

3 Pildyti ir prašymo–paraiškos 2 priedą.

3. Bendrąsias (nurodyti kokias)4

____________________________________________________

________________________________________________________________________________ 4

Jei asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja paslaugas

gauti nemokamai, pildyti prašymo-paraiškos 1 ir 3 priedus.

4. PATVIRTINU, kad informacinį lapelį gavau ________________________________________ (pareiškėjo parašas)

5. PRIDEDAMA (pridedamus dokumentus žymėti )5:

5.1. Dokumentų, patvirtinančių asmens (šeimos) pajamas, pažymos arba jų kopijos, ___ lapų.

5.2. Dokumentų, patvirtinančių turto įsigijimą kopijos, ____ lapų.

5.3. 1 priedas. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas.

5.4. 2 priedas. Informacija apie turtą.

5.5. 3 priedas. Deklaracija.

5.6. Kiti (nurodyti) ______________________________________________________________

___________________________________________________________________, ____ lapų. 5

Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ar žinybinių registrų bei valstybės

informacinių sistemų.

Pastaba. Duomenys apie šeimos sudėtį, šeimos narių veiklos pobūdį ir jų socialinę padėtį turi būti

pateikiami užpildant SP-1 ir SP-2 formas.

Prašymą-paraišką pateikė:

Pageidaujantis gauti socialines paslaugas

asmuo (jo globėjas, rūpintojas) arba šeimai

atstovaujantis suaugęs šeimos narys

(reikalingą pabraukti)

_____________ __________________

109

(parašas) (vardas ir pavardė)

Suinteresuotas asmuo ____________ __________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

_______________________________________________________________________________ (nurodyti priežastį, dėl kurios asmuo (jo globėjas, rūpintojas) arba šeimai atstovaujantis suaugęs šeimos narys nesikreipė

pats.)

..................................................................................................................................................................

Bylos Nr. _____________

Prašymas-paraiška gauta ___________________ (gavimo data)

Pateikti visi reikalingi dokumentai.

Nepateikti dokumentai:

Dokumento pavadinimas Pateikimo

data

Dokumentus priėmusio

darbuotojo vardas,

pavardė ir parašas

Prašymą-paraišką priėmė ir Informacinį lapelį įteikė

________________________ (pareigų pavadinimas)

__________________ ___________________ (parašas) (vardas ir pavardė)

110

4 priedas

SP-9 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-627

redakcija)

____________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

SPRENDIMAS DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ASMENIUI (ŠEIMAI) SKYRIMO

20___ m. __________________ d. Nr. __________

_____________________ (sudarymo vieta)

Vadovaujantis ______________________________________________________________

(įstaigos, nustačiusios socialinių paslaugų poreikį, pavadinimas)

20__ m. ___________ d. socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvada, _____________________

(nurodyti, asmeniui ar šeimai)

_________________________________________________________________________________

(asmens ar šeimai atstovaujančio suaugusio šeimos nario (kai socialinės paslaugos skiriamos šeimai) vardas, pavardė,

_________________________________________________________________________________

asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, tel. Nr.)

skirti šias socialines paslaugas:

Socialinės paslaugos pavadinimas1

Socialinės paslaugos teikėjas Teikimo trukmė

Asmens šeimos nariams skirti šias socialines paslaugas:

Eil.

Nr.

Šeimos nario

vardas, pavardė

Šeimos nario

asmens kodas

Gyvenamosios

vietos adresas

Socialinės

paslaugos

pavadinimas1

Socialinės

paslaugos

teikėjas

Teikimo

trukmė

111

1 Jei bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą nusprendžiama organizuoti pinigais, nurodyti pagalbos pinigų

sumą.

________________________ _______________ __________________

(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

................................................................................................................................................................

SU ŠIUO SPRENDIMU SUTINKU

____________

(parašas)

______________________

(asmens (globėjo (rūpintojo), kito teisėto atstovo, šeimai atstovaujančio suaugusio šeimos nario) vardas ir pavardė)

____________

(data)

Pagalbos pinigus prašau mokėti ______________________________________________________

(nurodyti: į sąskaitą banke (pavadinimas, kodas, sąskaitos Nr.), pašto skyriuje, savivaldybės (seniūnijos) kasoje)

112

5 priedas

Pagrindiniai socialiniai rodikliai 2015 m. balandžio mėnesį

Rodiklio pavadinimas Rodiklio dydis Įsigaliojimo data

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) 300 Eur 2015-01-01

Minimalusis valandinis atlygis 1,82 Eur 2015-01-01

2015 metų bazinis dydis, taikomas

apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų,

valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų

pareigines algas

130,5 Eur 2015-01-01

Bazinė mėnesinė alga (BMA) 35,5 Eur 2015-01-01

Bazinis valandinis atlygis 0,22 Eur 2015-01-01

Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be

individualių įmonių) 2014 m. IV ketv.

bruto

neto

2467 Lt

(714,5 Eur)

1912,6 Lt

(553,9 Eur)

15-64 m. amžiaus

gyventojų užimtumo lygis

2014 m. IV ketvirtį

(Gyventojų užimtumo

statistinio tyrimo vertinimais)

vyrų užimtumo lygis

moterų užimtumo lygis

66,1 proc.

67,2 proc.

65,1 proc.

Nedarbo lygis 2014 m. IV ketvirtį (Gyventojų

užimtumo statistinio tyrimo vertinimais)

10,1 proc.

Bedarbių skaičius 2014 m. IV ketvirtį

(Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo

vertinimais)

147,8 tūkst. žm.

113

Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 102 Eur

Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 301,7 Eur

Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka

per mėnesį 2014 m. IV ketv.

540,46 Lt

(156,53 Eur)

Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija 105 Eur 2015-01-01

Valstybinių pensijų bazė 58 Eur 2015-01-01

Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos

bazinis dydis

21 Eur 2015-01-01

2015 metų draudžiamosios pajamos 431 Eur 2015-01-01

Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2015 m.

03

241,97 Eur

Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint

būtinąjį stažą 2015 m. 03

251,58 Eur

2015 metų mėnesio papildoma (1 proc.) pensijų

įmoka (kaupimui) iš valstybės biudžeto lėšų

6,61 Eur

Valstybės remiamos pajamos 102 Eur 2015-01-01

Bazinė socialinė išmoka 38 Eur 2015-01-01

Vartotojų kainų indeksas palyginti

2014 12 su 2013 12

99,7

114

6 priedas

Duomenis gauti paprašius informantus suskirstyti savo vaikus pagal amžių

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

10.0

12.0

3m.

4m.

5m.

6m.

7m.

8m.

9m.

10m.

11m.

12m.

13m.

14m.

15m.

16m.

17m.

18m.

19m.

20m.

21m.

22m.

23m.

24m.

25m.

26m.

28m.

29m.

30m.

31m.

32m.

33m.

36m.

42m.

50m.

Pirmo vaiko a., proc.

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

10.0

12.0

14.0

1m.

2m.

3m.

4m.

5m.

6m.

7m.

8m.

9m.

10m.

11m.

12m.

13m.

14m.

15m.

16m.

17m.

18m.

19m.

20m.

21m.

22m.

23m.

24m.

25m.

28m.

29m.

30m.

33m.

36m.

46m.

Antro vaiko a., proc.

0.0

5.0

10.0

15.0

1 m.2 m.3 m.4 m.5 m.6 m.7 m.8 m.9 m. 10m.

11m.

12m.

13m.

14m.

15m.

16m.

17m.

18m.

19m.

20m.

22m.

28m.

30m.

42m.

Trečio vaiko a., proc.

115

0.0

5.0

10.0

15.0

1 m. 2 m. 3 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10m.

11m.

12m.

13m.

14m.

15m.

16m.

17m.

18m.

19m.

25m.

40m.

Ketvirto vaiko a., proc.

0

5

10

15

20

25

1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m. 16 m.

Penkto vaiko a., proc.

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

35.0

1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 11 m. 12 m. 14 m.

Šešto vaiko a., proc.

116

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

0 m. 1 m. 4 m. 5 m. 7 m. 12 m.

Septinto vaiko a., proc.

117

7 priedas

Socialinę paramą teikiančios institucijos

Savivaldybių socialinės paramos skyriai

Savivaldybės ir skyriaus

pavadinimas, adresas

Skyriaus vedėjo vardas, pavardė, telefono numeris, el.paštas,

savivaldybės internetinis puslapis

MIESTAI

Alytaus miesto savivaldybės

Socialinės paramos skyrius

Rotušės a. 4

LT-62504 Alytus

Genė Platūkienė

tel. (8 315) 56 662

e. p. [email protected]

http://www.ams.lt

Kauno miesto savivaldybės


Nemuno g. 29

LT-44295 Kaunas

Ana Sudžiuvienė

tel. (8 37) 423062


http://www.kaunas.lt

Klaipėdos miesto

savivaldybės


Vytauto g. 13

LT-92138 Klaipėda

Audronė Liesytė

tel. (8 46) 396033


http://www.klaipeda.lt

Palangos miesto savivaldybės

Socialinės rūpybos skyrius

Vytauto g. 73

LT-00134 Palanga

Genutė Kavarzienė

tel. (8 460) 48 716


http://www.palanga.lt

Panevėžio miesto

savivaldybės


Laisvės a. 20

LT-35200 Panevėžys

Viktoras Michailovas

tel. (8 45) 50 12 70


http://www.panevezys.lt

Šiaulių miesto savivaldybės


Aušros al. 29

LT-76300 Šiauliai

Irena Kiurienė

tel. (8 41) 52 38 63


http://www.siauliai.lt/

Vilniaus miesto savivaldybės

Socialinės paramos skyrius,

Socialinių išmokų skyrius

Konstitucijos pr. 3

LT-09601 Vilnius

Vilma Šilalienė

tel. (8 5) 211 2284

Ieva Paberžienė

tel. (8 5) 231 0530

e. p.: [email protected], [email protected]

http://www.vilnius.lt

Visagino miesto savivaldybės


Parko g. 14

Jolita Zabulytė

tel. (8 386) 34 561


mailto:[email protected]

http://www.ams.lt/


http://socialinis.kaunas.lt/


http://www.klaipeda.lt/

http://www.palanga.lt/

http://www.palanga.lt/


http://www.panevezys.lt/


http://www.siauliai.lt/



http://www.vilnius.lt/


118

LT-31139 Visaginas http://www.visaginas.lt

RAJONAI

Akmenės rajono savivaldybės


L. Petravičiaus a. 2

LT-85132 Naujoji Akmenė

Aleksandra Vismantienė

tel. (8 425) 56 781


http://www.akmene.lt

Alytaus rajono savivaldybės


Jotvingių g. 10

LT-62116 Alytus

Dalia Burlinskienė

tel. (8 315) 74 479


http://www.arsa.lt

Anykščių rajono savivaldybės


J. Jablonskio g. 32

LT-29111 Anykščiai

Veneta Veršulytė

tel. (8 381) 51 573


http://www.anyksciai.lt

Birštono savivaldybės

Socialinės paramos ir vaiko

teisių apsaugos skyrius

Jaunimo g. 2

LT-59206 Birštonas

Antanas Grušelionis

tel. (8 319) 65 558


http://www.birstonas.lt/

Biržų rajono savivaldybės


Vytauto g. 38

LT-41143 Biržai

Eugenija Prokopovičienė

tel. (8 450) 43 124


http://www.birzai.lt

Druskininkų savivaldybės


Vasario 16-osios g.7

LT-66119 Druskininkai

Marytė Sasnauskaitė

tel. (8 313) 55 744


http://www.druskininkai.lt

Elektrėnų savivaldybės

sveikatos ir Socialinės

paramos skyrius

Elektrinės g. 8

LT-26108 Elektrėnai

Violeta Šimkūnienė

tel. (8 528) 58 037


http://www.elektrenai.lt

Ignalinos rajono savivaldybė

Socialinės paramos ir kaimo

reikalų skyrius

Ateities g. 7

LT-30124 Ignalina

Natalija Truchina

tel. (8 386) 52 262


http://www.ignalina.lt

Jonavos rajono savivaldybės


Žeimių g. 13

LT-55158 Jonava

Ingrida Malciuvienė

tel. (8 349) 50 142


http://www.jonava.lt

Joniškio rajono savivaldybės

Socialinės paramos ir

sveikatos skyrius

Laima Klemienė

tel. (8 426) 69 154


http://www.visaginas.lt/


http://www.akmene.lt/


http://www.arsa.lt/


http://www.anyksciai.lt/


http://www.birstonas.lt/


http://www.birzai.lt/


http://www.druskininkai.lt/


http://www.elektrenai.lt/


http://www.ignalina.lt/

http://www.jonava.lt/


119

Livonijos g. 4

LT-84124 Joniškis

http://www.joniskis.lt

Jurbarko rajono savivaldybės


Dariaus ir Girėno g. 96

LT-74187 Jurbarkas

Angelė Zabalujeva

tel. (8 447) 70 182


http://www.jurbarkas.lt

Kaišiadorių rajono

savivaldybės Socialinės

paramos skyrius, Bažnyčios

g. 4

LT-56121 Kaišiadorys

Eglė Mockevičienė

tel. (8 346) 20 467


http://www.kaisiadorys.lt

Kalvarijos savivaldybės

Socialinių reikalų skyrius

Laisvės g. 2

LT-69214 Kalvarija

Nijolė Silickienė

tel. (8 343) 24 952


http://www.kalvarija.lt

Kauno rajono savivaldybės


Savanorių pr. 371

LT-49500 Kaunas

Margarita Venslovienė

tel. (8 37) 30 55 18


http://www.krs.lt

Kazlų Rūdos savivaldybės


sveikatos priežiūros skyrius

Atgimimo g. 12

LT-69443 Kazlų Rūda

Judita Simonavičienė

tel. (8 343) 68 623


http://www.kazluruda.lt

Kelmės rajono savivaldybės


Žemaitės g. 23

LT-86143 Kelmė

Reda Každailienė

tel. (8 427) 69 065


http://www.kelme.lt

Kėdainių rajono savivaldybės


J.Basanavičiaus g. 36

LT-57288 Kėdainiai

Jūratė Blinstrubaitė

tel. (8 347) 69 580


http://www.kedainiai.lt

Klaipėdos rajono


paramos skyrius

Klaipėdos g. 2

LT-96130 Gargždai

Dalia Gumuliauskienė

tel. (8 46) 47 20 18


http://www.klaipedos-r.lt

Kretingos rajono

savivaldybės Socialinių

reikalų ir sveikatos paramos

skyrius

J. K. Chodkevičiaus g. 10

LT-97130 Kretinga

Danutė Blagnienė

tel. (8 445) 76 172


http://www.kretinga.lt

Kupiškio rajono savivaldybės Laima Bartulienė

http://www.joniskis.lt/


http://www.jurbarkas.lt/


http://www.kaisiadorys.lt/


http://www.kalvarija.lt/


http://www.krs.lt/


http://www.kazluruda.lt/


http://www.kelme.lt/



http://www.klaipedos-r.lt/


http://www.kretinga.lt/

120


Vytauto g. 2

LT-40115 Kupiškis

tel. (8 459) 35 499


http://www.kupiskis.lt

Lazdijų rajono savivaldybės


Vilniaus g. 1

LT-67106 Lazdijai

Lina Margelienė

tel. (8 318) 66 106


http://www.lazdijai.lt

Marijampolės

savivaldybės Piniginės

paramos skyrius

J.Basanavičiaus a. 1

LT-68307 Marijampolė

Vida Bružinskaitė

tel. (8 343) 90 016


http://www.marijampole.lt

Mažeikių rajono savivaldybės


Laisvės g. 8/1

LT-89223 Mažeikiai

Aldona Gagienė

tel. (8 443) 90 685


http://www.mazeikiai.lt

Molėtų rajono savivaldybės


Vilniaus g. 44

LT-33140 Molėtai

Genovaite Gribauskienė

tel. (8 383) 54 792


http://sav.moletai.lt

Neringos savivaldybės


Taikos g. 2

LT-93121 Neringa

Audronė Tribulaitė

tel. (8 469) 52 394


http://www.neringa.lt

Pagėgių savivaldybės


Vilniaus g. 7

LT-99288 Pagėgiai

Daiva Vaitiekienė

tel. (8 441) 57363


http://www.pagegiai.lt

Pakruojo savivaldybės rajono


Kęstučio g. 4

LT-83128 Pakruojis

Daiva Rutkevičienė

tel. (8 421) 69 074


http://www.pakruojis.lt

Panevėžio rajono


paramos skyrius

Vasario 16-osios g. 27

LT-35185 Panevėžys

Aldona Paškevičienė

tel. (8 45) 58 29 36


http://www.panrs.lt

Pasvalio rajono savivaldybės


sveikatos skyrius

Vytauto Didžiojo a. 1

LT-39143 Pasvalys

Ramutė Ožalinskienė

tel. (8 451) 54 108


http://www.pasvalys.lt

Plungės rajono savivaldybės


Genovaitė Vasylienė

tel. (8 448) 73 110


http://www.kupiskis.lt/


http://www.lazdijai.lt/


http://www.marijampole.lt/


http://www.mazeikiai.lt/


http://sav.moletai.lt/


http://www.neringa.lt/


http://www.pagegiai.lt/


http://www.pakruojis.lt/


http://www.panrs.lt/


http://www.pasvalys.lt/

121

Vytauto g. 12

LT-90123 Plungė


http://www.plunge.lt

Prienų rajono savivaldybės


Laisvės a. 12

LT-59126 Prienai

Eugenija Sadauskienė

tel. (8 319) 61 129


http://www.prienai.lt

Radviliškio rajono


paramos skyrius

Aušros a. 10

LT-82123 Radviliškis

Ivanna Žmėjauskienė

tel. (8 422) 69 033


http://www.radviliskis.lt

Raseinių rajono savivaldybės


Vytauto Didžiojo g. 1,

LT-60149 Raseiniai

Loreta Laugalienė

tel. (8 428) 79 580


http://www.raseiniai.lt

Rietavo savivaldybės

sveikatos, socialinės paramos

ir rūpybos skyrius

Laisvės a. 3

LT-90316 Rietavas

Jolita Alseikienė

tel. (8 448) 73 208


http://www.rietavas.lt

Rokiškio rajono savivaldybės


sveikatos skyrius

Respublikos g. 94

LT-42136 Rokiškis

Vitalis Giedrikas

tel. (8 686) 23 367


http://www.rokiskis.lt

Skuodo rajono savivaldybės


Vilniaus g.13

LT-98112 Skuodas

Valerija Stanienė

tel. (8 440) 73 985


http://www.skuodas.lt

Šakių rajono savivaldybės


Bažnyčios g. 4

LT-71120 Šakiai

Leonora Pocevičiūtė

tel. (8 345) 60 767


http://www.sakiai.lt

Šalčininkų rajono


paramos ir sveikatos

apsaugos skyrius

Vilniaus g. 49

LT-17116 Šalčininkai

Regina Sokolovič

tel. (8 380) 30 172


http://www.salcininkai.lt

Šiaulių rajono savivaldybės


Sukilėlių g. 2

LT-76337 Šiauliai

Irena Simanauskienė

tel. (8 41) 59 66 90


http://www.siauliai-r.sav.lt

Šilalės rajono savivaldybės Danguolė Račkauskienė


http://www.plunge.lt/

mailto:[email protected]://www.prienai.lt

mailto:[email protected]://www.prienai.lt

mailto:[email protected]://www.radviliskis.lt

mailto:[email protected]://www.radviliskis.lt


http://www.raseiniai.lt/


http://www.rietavas.lt/


http://www.rokiskis.lt/


http://www.skuodas.lt/


http://www.sakiai.lt/


http://www.salcininkai.lt/


http://www.siauliai-r.sav.lt/

122


J. Basanavičiaus g. 2/1

LT-75136 Šilalė

tel. (8 449) 76 124


http://www.silale.lt

Šilutės rajono savivaldybės


Dariaus ir Girėno g. 1

LT-99133 Šilutė

tel. (8 441) 79 242


http://www.silute.lt

Širvintų rajono savivaldybės


sveikatos skyrius

Vilniaus g. 61

LT-19120 Širvintos

Deimantė Oršauskaitė

tel. (8 382) 30 278


http://www.sirvintos.lt

Švenčionių rajono


paramos skyrius

Vilniaus g. 19

LT-18116 Švenčionys

Antanas Lašinskas

tel. (8 387) 66 357


http://www.svencionys.lt

Tauragės rajono savivaldybės


Respublikos g. 2

LT-72255 Tauragė

Ligita Rimkuvienė

tel. (8 446) 62 836


http://www.taurage.lt

Telšių rajono savivaldybės

Socialinės paramos ir rūpybos

skyrius,

Turgaus a. 7

LT-87122 Telšiai

Lendra Bukauskienė

tel. (8 444) 60 333


http://www.telsiai.lt

Trakų rajono savivaldybės


sveikatos apsaugos skyrius

Vytauto g. 33

LT-21106 Trakai

Danutė.Zalieckienė

tel. (8 528) 53 187


http://www.trakai.lt

Ukmergės rajono


paramos skyrius

Kęstučio a. 3

LT-20114 Ukmergė

Valdonė Ginaitienė

tel. (8 340) 60330


http://www.ukmerge.lt

Utenos rajono savivaldybės

Socialinių reikalų ir sveikatos

apsaugos skyrius

Utenio a. 4

LT-28503 Utena

Rima Lukoševičienė

tel. (8 389) 61 622


http://www.utena.lt

Varėnos rajono savivaldybės


Vytauto g. 12

LT-65184 Varėna

Danutė Mazaliauskienė

tel. (8 310) 32 011


http://www.varena.lt


http://www.silale.lt/

http://www.silute.lt/


http://www.sirvintos.lt/


http://www.svencionys.lt/


http://www.taurage.lt/


http://www.telsiai.lt/


http://www.trakai.lt/


http://www.ukmerge.lt/


http://www.utena.lt/


http://www.varena.lt/

123

Vilkaviškio rajono


paramos ir sveikatos

priežiūros skyrius

S.Neries g.1

LT-70147 Vilkaviškis

Aušra Kurauskienė

tel. (8 342) 60 094


http://www.vilkaviskis.lt

Vilniaus rajono savivaldybės


Rinktinės g. 50

LT-09318 Vilnius

Stefanija Stankevič

tel. (8 5) 26 36 001


http://www.vilniaus-r.lt

Zarasų rajono savivaldybės


Sėlių a. 22

LT-32110 Zarasai

Alina Sklinsmontienė

tel. (8 385) 54 332

e. p. [email protected].

http://www.zarasai.lt


http://www.vilkaviskis.lt/


http://www.vilniaus-r.lt/


http://www.zarasai.lt/

124

8 priedas

Gerbiamas informante,

Aš esu Lietuvos edukologijos universiteto, socialinio darbo studijų magistrantė Žana Vaišneiderienė.

Vykdau tyrimą „Socialinės paslaugos daugiavaikėms šeimoms: dabartis ir perspektyvos“.

Tyrimo tikslas – sužinoti daugiavaikių šeimų nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas ir jų

poreikį.

Maloniai prašome atidžiai ir nuoširdžiai užpildyti anketą, pasirinkite ir pažymėkite (X) Jums tinkantį

atsakymą, kuris tiksliai atspindi Jūsų nuomonę. Kai kuriais atvejais prie klausimo nurodyta, kad galite

pasirinkti kelis atsakymų variantus arba turite parašyti savo nuomonę.

Anketa yra anoniminė. Apibendrinti duomenys bus panaudoti rašant magistrinį darbą.

Kiekvienas Jūsų atsakymas yra labai svarbus, todėl iš anksto dėkoju už sugaištą laiką.

1. Jūsų amžius: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

18 – 25 metų;

26 – 35 metų;

36 – 45 metų;

46 – 55 metų;

56 – 65 metų;

66 ir daugiau.

2. Jūsų lytis: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Vyras

Moteris

3. Jūsų išsilavinimas: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Pagrindinis (10 klasių);

Vidurinis (12 klasių);

Profesinė mokykla;

Aukštesnysis išsilavinimas;

Aukštasis išsilavinimas;

Be išsilavinimo;

Kita (pvz. nebaigtas aukštasis) (įrašyti).................................................................

4. Jūsų šeimyninė padėtis: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Gyvenate santuokoje;/(įrašykite kiek metų gyvenate santuokoje)........................

125

Gyvenate su drauge/draugu;

Esate išsiskyręs/išsiskyrusi;

Esate našlys/našlė;

Kita (įrašykite) ......................................................................................................

5. Jūs gyvenate: (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Didmiestyje;

Mieste;

Miestelyje;

Kaime.

6. Ar priklausote šioms asociacijoms?: (pažymėkite kelis Jums tinkamus atsakymus)

Gausių šeimų asociacija;

Daugiavaikių šeimų asociacijai;

Priklausau kitai asociacijai (įrašykite pavadinimą)

....................................................................

Nepriklausau jokiai asociacijai.

7. Jeigu priklausote, tai ką Jums suteikia narystė asociacijoje? (įrašykite)

.....................................................................................................................................................................

.......................................................................................................................

8. Kiek asmenų sudaro Jūsų šeimą? (įrašykite) ........................................................................

9. Kokia Jūsų šeimos sudėtis? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Vyras, žmona, vaikai;

Vyras, jo tėvai, žmona, vaikai;

Vyras, žmona, jos tėvai, vaikai;

Vyras, jo tėvai, žmona, jos tėvai, vaikai.

10. Kiek vaikų auga šeimoje (įrašykite) ........................................................................................

11. Suskirstykite savo vaikus pagal amžių ir lytį:(į lentelę įrašykite visus savo vaikus)

Vaiko amžius (įrašyti) Vaiko lytis (apibraukti)

Pirmas vaikas Vyr. Mot.

Antras vaikas Vyr. Mot.

Trečias vaikas Vyr. Mot.

Ketvirtas vaikas Vyr. Mot.

Penktas vaikas Vyr. Mot.

126

Šeštas vaikas Vyr. Mot.

Septintas vaikas Vyr. Mot.

12. Kiek Jūsų vaikų lanko lopšelį – darželį? (įrašykite) ...........................................................

13. Kiek Jūsų vaikų lanko mokyklą? (įrašykite) ......................................................................

14. Kiek Jūsų vaikų gyvena atskirai? (įrašykite) ......................................................................

15. Atskirai vaikai gyvena nes: (pažymėkite visus Jums tinkamus atsakymus)

Vaikai yra suaugę;

Vaikai yra sukūrę savo šeimą;

Studijuoja;

Vaikai yra išvykę į užsienį;

Gyvena vaikų globos namuose;

Vaikai gyvena su globėjais;

Vaikai gyvena pas gimines, artimuosius;

Kita (įrašykite) .....................................................................................................

16. Ar Jūs dirbate? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Taip;

Ne.

17. Jeigu nedirbate, dėl kokių priežasčių? (įrašykite)

.....................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................

18. Ar Jūsų sutuoktinis/draugas dirba? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Taip;

Ne.

19. Jeigu nedirba, dėl kokių priežasčių? (įrašykite)

.....................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................

127

20. Kokių papildomų piniginių pajamų gaunate? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai

tinkamą atsakymą)

Pajamos Taip Iš dalies Ne

Jokių papildomų pajamų negaunu

Parduodu savo užaugintas daržoves, mėsą, pieną ir

kt.

Gaunu socialinės pašalpa (nedarbingumas,

neįgalumas ir kt.)

Išmokos vaikams

Alimentai

Padeda tėvai/ padeda giminės

Kita (įrašykite)..........................................................

21. Kokią socialinę paramą gauna Jūsų šeima? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite XJums labiausiai

tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Bedarbio išmoką

Socialinė pašalpą

Kompensacija už būsto šildymą ir suvartotą

vandenį.

Nemokamas mokinių maitinimą mokykloje

Parama mokinio reikmėms įsigyti

Kita (įrašykite)..........................................................

22. Kokias socialines paslaugas gauna Jūsų šeima? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai

tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Informavimas (informacijos apie socialines

paslaugas suteikimas)

Konsultavimas (socialinio darbuotojo konsultacijos,

sprendžiant iškilusias problemas)

Tarpininkavimas ir atstovavimas (pagalba tvarkant

dokumentus, nukreipimai pas specialistus ir pan.)

Nemokamas maitinimas, nemokami maisto daviniai

Aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne


Sociokultūrinės paslaugos ( laisvalaikio

organizavimas, grupiniai suaugusiųjų užsiėmimai,

vaikų užimtumas ir kt.)

Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos

(nemokama pirtis, nemokamos skalbimo paslaugos

ir kt.)

Kita (įrašykite)...........................................................

128

23. Kaip Jūs vertinate savo šeimos finansinę situaciją? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums

labiausiai tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Gyvenu pasiturinčiai

Turimi finansiniai ištekliai tenkina minimalius

poreikius maistui ir būstui

Nepakanka finansinių išteklių aprangai

Stokoju pinigų asmens higienos prekėms

Nepakanka finansinių išteklių kultūriniams

renginiams

Kita

(įrašykite)...............................................................

24. Kokios pagalbos rūšys Jums priimtiniausios? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai

tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Pinigai

Socialinės paslaugos

Išmokos, kompensacijos


Vaikų nemokamas maitinimas

Maisto paketas

Kita (įrašykite)........................................................

25. Kaip manote kokie didžiausi Jūsų šeimos sunkumai? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums

labiausiai tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Bedarbystė

Lėšų trūkumas

Skurdas

Neįgalumas

Daugiavaikė šeima



Kita (įrašykite).........................................................

26. Ar Jūsų šeimoje lankosi socialinis darbuotojas? (pažymėkite Jums tinkamą atsakymą)

Taip;

Kartais;

Ne.

129

27. Kokios socialinio darbuotojo paslaugos yra aktualiausios Jūsų šeimai? (įvertinkite socialinio

darbuotojo teikiamas paslaugas, 1 – neaktualu, 2 – mažai aktualu, 3 – vidutiniškai, 4 – aktualu, 5 – labai aktualu. Ties

kiekvienu teiginiu pažymėkite X Jums labiausiai tinkamą atsakymą)

1 2 3 4 5

Tėvų švietimo

Socialinė priežiūra

Socialinė globa.

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo

Tarpininkavimas

Krizių intervencija

Informavimo

Kita (įrašykite).................................................

28. Kas Jūsų šeimai teikia socialinę paramą? (pažymėkite visus Jums tinkamus atsakymus)

Savivaldybės administracija;

Savivaldybės socialinės paramos skyrius;

Socialinės paramos dienos centras;

NVO (įvardinkite kokios)

..........................................................................................

Seniūnai;

Socialiniai darbuotojai;

Socialiniai pedagogai;

Kita (įrašykite)

.........................................................................................................

29. Kokios socialinės paramos Jums nepakanka? (įrašykite)

.....................................................................................................................................................................

.....................................................................................................................................................................

...................................................................................................

30. Kurios šeimos rėmimo priemonės Jums yra svarbiausios? (ties kiekvienu teiginiu pažymėkite X

Jums labiausiai tinkamą atsakymą)

Taip Iš dalies Ne

Tobulinti motinystės atostogų įstatymus

dirbančioms mamoms

Pašalpos daugiavaikėms šeimoms

Pašalpos tėvams, kurie nedirba, kol jie prižiūri

mažus vaikus

130

Didesnės vienkartinės pašalpos, gimus kiekvienam

vaikui.

Gerinti būsto sąlygas, šeimoms auginančioms

vaikus.

Tobulinti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros

sistemą

Suteikti galimybę tėvams dirbti nepilną darbo

dieną, paliekant tokį patį darbo užmokestį

Kita (įrašykite).........................................................

31. Ką siūlote daugiavaikių šeimų situacijos gerinimui? (parašykite savo nuomonę)

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

.............................................................................................................................

Ačiū už Jūsų bendravimą ir nuoširdžius atsakymus.

Documents

DAUGIAVAIKIŲ ŠEIMŲ LŪKESČIAI SOCIALINĖMS PASLAUGOMS