db ld pask - Muiline.comcrap.muiline.com/KTU/Info/Access/duomenu_bazes.pdf · 2009. 12. 11. · Duomen ų bazės loginės ... laukų reikšmių tipai bei jų formatai; raktiniai lentelių

Turinys 3

Turinys 1. Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų tvarkymas ...........................................................................................................5

Darbo tikslas...................................................................................................5 Teorinė dalis ...................................................................................................5

MS Access lentelių struktūros aprašymas...................................................7 Loginės išraiškos. .....................................................................................12 Veiksmų, reikalingų realizuoti DB ir tvarkyti jos duomenims, aprašymas .................................................................................................19

Tipinė užduotis .............................................................................................24 Kontrolinės užduotys....................................................................................30

2. Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas ........................32 Darbo tikslas.................................................................................................32 Teorinė dalis .................................................................................................32

Nesudėtingos sandaros formų sudarymas.................................................32 Atrankos užklausų kūrimas ......................................................................32 Nesudėtingos sandaros ataskaitų kūrimas.................................................33 Veiksmų, reikalingų realizuoti nesudėtingoms formoms, ataskaitoms ir atrankos užklausoms, aprašymas.......................................34

Tipinė užduotis. ............................................................................................40 Kontrolinės užduotys....................................................................................44

3. Įvairios paskirties užklausų kūrimas.............................................................46 Darbo tikslas.................................................................................................46 Teorinė dalis .................................................................................................46 Tipinės užduotys...........................................................................................47 Kontrolinės užduotys....................................................................................56

4. Sudėtingesnės sandaros formų bei ataskaitų ir vartotojo sąsajos kūrimas .............................................................................................................58

Darbo tikslas.................................................................................................58 Teorinė dalis .................................................................................................58

Formų ir ataskaitų ruošinių koregavimas ir papildymas...........................58

4 Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų tvarkymas

Sudėtingos sudėtinės formos. ...................................................................61 Duomenų apsauga formose. .....................................................................61 Makrokomandų sudarymas.......................................................................62

Tipinės užduotys...........................................................................................65 Kontrolinės užduotys....................................................................................78

Literatūra ..........................................................................................................80

Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų tvarkymas 5

1. Duomenų bazės loginės struktūros realizavimas ir duomenų tvarkymas

Darbo tikslas Sukurti nurodytos loginės struktūros duomenų bazės (DB) lenteles: aprašyti

lentelių sandarą, suformuoti indeksų sekas (raktus), nustatyti lentelių ryšius; užpildyti lenteles konkrečiais testavimo duomenimis. Išbandyti navigaciją lentelėse, jų redagavimo ir duomenų tvarkymo veiksmus: rikiavimą, paiešką, filtravimą. Įvesti duomenų kontrolę lentelės lygyje, išbandyti darbą su susiejamo/įdiegiamo objekto ir hipernuorodos tipo duomenimis.

Teorinė dalis Vartotojui dirbant reliacinės (sąryšinės) DBVS MS Access aplinkoje, darbo

scenarijus priklauso nuo vartotojo ketinimų. Iš pradžių, remiantis DB loginiu reliaciniu modeliu, sukuriama DB struktūra (tipinės DB struktūrai sudaryti gali būti naudojamas šablonas). Po to bazę galima užpildyti vartotojo duomenimis. Jeigu DB struktūra buvo sukurta anksčiau, tada prieš užpildant bazę ją reikia atverti (padaryti prieinamą vartotojui). Atvertoje DB vartotojas gali atlikti įvairius duomenų peržiūros ar tvarkymo veiksmus. Darbo pabaigoje DB uždaroma ir tampa neprieinama tol, kol vėl iš naujo atveriama.

Atliekant šį laboratorinį darbą, įsisavinami darbo su DB pradiniai etapai: DB struktūros aprašymas; DB užpildymas; duomenų naudojimas ir tvarkymas.

Naujos DB kūrimas prasideda nuo bazės struktūros sudarymo, t. y. bazės lentelių struktūros ir jų ryšių aprašymo. Formuojant atskiros lentelės struktūrą, nurodomi:

lentelės laukų vardai; laukų reikšmių tipai bei jų formatai; raktiniai lentelių laukai.

Papildomai gali būti nurodyti ir kiti dalykai, pvz., numatytos laukų reikšmės, t. y. reikšmės, kuriomis laukas užpildomas automatiškai. Suformavus


visų lentelių struktūrą, nustatomi ryšiai, reikalingi lentelėms susieti į vientisą DB.

Baigus aprašyti DB struktūrą, jos lentelės užpildomos konkrečiais vartotojo duomenimis. Pagrindinius DB vartotojo veiksmus, reikalingus naudojant ir tvarkant lentelėje saugomus duomenis, galima suskirstyti į tokias grupes:

a) lentelės užpildymas (lentelės įrašų įvedimas); b) lentelės ir jos duomenų (įrašų ir laukų) redagavimas; c) navigacija lentelėje; d) įrašo paieška lentelėje; e) rikiavimas; f) filtravimas.

Dirbant MS Access aplinkoje, pažymėtini šie baziniai principai ir veiksmai. 1. Iškvietus MS Access, galima arba kurti naują DB (t.y. failą su plėtiniu mdb),

arba atverti esamą (t.y. anksčiau sukurtą) DB. 2. Kuriant (arba atveriant) DB, būtina nurodyti vietą (diską ir katalogą), kur

bus (arba jau yra) saugomas DB failas, taip pat to failo vardą. 3. Bet kuriuo momentu gali būti atverta (aktyvi) tik viena DB, kuri

apdorojama MS Access DB lange. Atveriant naują DB, senoji automatiškai uždaroma.

4. Dirbama su įvairiais DB objektais (lentelėmis, užklausomis ir pan.) ir juos atitinkančiais langais. Tie langai autonomiškai atveriami, uždaromi, su jais galima įvairiai manipuliuoti. Gali būti atverta daug langų vienu metu, bet tik vienas yra aktyvus.

5. Kiekvienam naujai kuriamam objektui turi būti suteiktas vardas. Vardas rašomas pagal tipines vardų rašymo taisykles (galima rašyti ir lietuviškais rašmenimis, tačiau patartina - lotyniškais). Vardas suteikiamas išsaugant naują objektą atitinkama komanda arba piktograma. Objektą išsaugoti galima ir uždarant su tuo objektu susijusį langą.

6. Su kiekvienu DB objektu dirbama atskirame lange. Yra numatyti du darbo režimai: a) operatyvusis (view) režimas - kai atliekama DB objektų turinio ar jų

vykdymo rezultatų peržiūra, redagavimas, ir pan.; b) projektavimo (design) režimas – kai DB objektai kuriami ar keičiama

jų sandara. 7. Turi būti aiškiai skiriamos dvi veiksmų, atliekamų MS Access aplinkoje,

grupės: c) veiksmai, atliekami su DB failu; d) veiksmai, atliekami su DB sandaros objektais.


8. DB lango uždarymas kartu reiškia ir DB uždarymą. Be to, DB galima uždaryti ir meniu veiksmų seka File/Close. DB loginio reliacinio modelio įdiegimą MS Access terpėje derėtų pradėti

tokia darbų seka: a) aprašyti ir išsaugoti kiekvienos lentelės struktūrą; b) nustatyti lentelių ryšius; c) užpildyti DB lenteles kontroliniais (testavimo) duomenimis. Toliau

panagrinėsime kiekvieną etapą atskirai.

MS Access lentelių struktūros aprašymas DB lentelei kurti MS Access siūlo tokius būdus: a) naudojant jos projekto

rodinį (Create table in Design view), t.y. naują lentelę kurti dizaineriu; b) pasitelkus vedlio siūlomą tipinių lentelių sąrašą (Create table by using wizard); c) įvedant duomenis (šiuo atveju laukų savybės parenkamos automatiškai, atsižvelgiant į įvedamų duomenų savybes) (Create table by entering data). Toliau naudosime ir smulkiau nagrinėsime pirmąjį būdą, kuris, palyginti su kitais, yra universaliausias.

Lentelės sandaros lange (1.1 pav.) yra dvi pagrindinės dalys: lentelės laukų vardų (Field Name) bei jų tipų (Data Type) ir laukų savybių (Field Properties) parinkimo. Lentelės struktūra aprašoma specialioje trijų stulpelių aprašų lentelėje, o laukų savybės – dviejuose skyreliuose: General (bendrosios) ir Lookup (peržiūros, išrinkimo). Aprašų lentelėje kiekvienam kuriamos lentelės laukui skiriama atskira eilutė, kurios pirmajame langelyje įrašomas lauko pavadinimas, antrajame parenkamas tipas, o trečiajame (Description) gali būti įrašomas trumpas paaiškinimas (skirtas lauko išsamesniam aprašymui ar jo paskirties nurodymui). Skyreliuose General ir Lookup duomenų laukų savybių reikšmes MS Access gali parinkti tipines (pagal nutylėjimą).

Kuriant lentelę reikia aprašyti kiekvieno lauko vardą (Field Name) ir duomenų reikšmių tipą (Data Type). Konkrečioje lentelėje kiekvienam laukui turi būti suteiktas savas vardas. Jis gali būti ir kelių žodžių. Bendras lauko vardo ilgis (įskaitant ir tarpus tarp žodžių) negali viršyti 64 simbolių. Lauko varde negali būti skyriklių: “.”, “[“, “]”, “!”, o tarpus tikslinga pakeisti pabraukimo simboliais (“_”). Be to, reiktų vengti ilgų sudėtinių vardų.

Laukų (t.y. jų reikšmių) tipas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio informacija juose bus saugoma. Pažymėtina, kad lentelės laukas gali turėti specialią, vadinamąją tuščią, reikšmę Null. Ji rodo, kad konkretaus įrašo laukui nėra priskirta jokia reikšmė. Tai, pavyzdžiui, gali būti todėl, kad lauko reikšmė įrašą įvedant nežinoma. Tokiu būdu su Null galima patikrinti, ar į laukus buvo įvesti duomenys. MS Access pagrindinių galimų duomenų (laukų) tipai pateikti 1.1 lentelėje.


1.1 pav. Lentelės sandaros langas

Nurodžius lauko vardą ir tipą, gali būti nurodomos papildomos lauko savybės (charakteristikos) (Field Properties). Lauko savybių rinkinys priklauso nuo pasirinkto lauko tipo. Yra šios pagrindinės laukų savybės (jos atitinka skyrelio General skiltis). 1. Lauko dydis (Field Size). Jis Text ir Number tipo laukams nustato

maksimalią saugomų duomenų apimtį. Tekstiniame lauke gali būti nuo 1 iki 255 simbolių (dažniausiai Text tipo laukui automatiškai suteikiama apimtis – 50 simbolių). Sudarant lentelę reikia stengtis, kad tekstinių laukų plotis atitiktų juose laikomų duomenų apimtį. Pavyzdžiui, lauko plotis 50 bus aiškiai per didelis, jei lauke bus saugomos valstybių pavadinimų santrumpos iki 3 raidžių. Žinoma, 47 simboliai užima palyginti nedaug vietos, tačiau jei lentelėje būtų saugoma 100 000 įrašų, gautume apie 4.7 MB tuščiai užimtos atminties. Skaitinių laukų tipai ir diapazonai (atkarpos) gali būti tokie: a) Byte (baitas) – 1 baitas, sveikieji skaičiai nuo 0 iki 255; b) Integer (sveikasis) – 2 baitai, sveikieji skaičiai nuo 32 768 iki +32 767; c) Long Integer (didelis sveikasis) – 4 baitai, sveikieji skaičiai nuo 2 147

483 648 iki +2 147 483 647;


d) Single (realusis) – 4 baitai, slankaus kablelio skaičiai nuo 3,4 1038 iki 3,4 1038, turintys iki 6 skaitmenų po dešimtainio kablelio.

Slankaus kablelio skaičiais vadinami skaičiai, išreikšti rodykline forma: m 10e (m – mantisė, e – eilė). Rašant slankiojo kablelio skaičių, sąvoką „dešimtainis laipsnis” priimta žymėti simboliu E: pvz., 0,15E4 atitiks 0,15 104;

e) Double (dvigubo tikslumo realusis) – 8 baitai, slankaus kablelio skaičiai nuo 1,797 10308 iki 1,797 10308, turintys iki 10 skaitmenų po dešimtainio kablelio;

f) Decimal (dešimtainis) – 14 baitų, skaičiai nuo 10-28 iki 1028 –1, turintys iki 28 dešimtainių skaitmenų (šis tipas suderintas su SQL Server 7.0 duomenų tipu decimal).

1.1 lentelė. Duomenų tipai

Tipas Vertimas Panaudojimas Dydis

Text Teksto Simbolių rinkinys Iki 255 baitų Number Skaitinis Skaičiai 1,2,4,8 ar 14

baitų Date/Time Datos/

Laiko Data ir laikas. 8 baitai

Currency Piniginis Pinigų sumos 8 baitai Yes/No Loginis Reikšmės True (Tiesa) ir False

(Melas) 1 bitas

Auto Number

Skaitiklio Automatiškai formuojamas svei-kas, kitur šiame lentelės stulpely-je nepasikartojantis, skaičius

4 baitai

Memo Komentarų (aprašymų)

Ilgas paaiškinantis tekstas su sakiniais, pastraipomis ir pan.

Iki 65 535 baitų

OLE object Susiejamo/įdiegiamo objekto

Įvairialypė informacija (diagramos, iliustracijos, vaizdo įrašai ir kt.)

Iki 1 GB

Hyperlink Hiper-nuorodos (hipersaito)

Kreiptis (perėjimas) į WEB puslapį ar failą diske

2. Formatas (Format). Parenkant lauko formatą galima keisti duomenų vaizdavimą. Number, Currency ir AutoNumber tipo laukams yra sudaryti tokie

standartiniai formatai:


a) General Number (bendras) – suteikiamas pagal automatiškai. Dešimtainių skaitmenų skaičius priklauso nuo duomenų tikslumo, pvz., 346,789;

b) Standard (standartinis) – matomi du ženklai po kablelio ir tūkstančių skiriamieji ženklai (taškai), pvz., 3.456,79;

c) Currency (piniginis) – prie skaičiaus prirašomi valiutiniai simboliai ir jis vaizduojamas dviejų skaitmenų po dešimtainio kablelio tikslumu, pvz., 3.456,79Lt;

d) Fixed (fiksuotas) – visada yra matomas bent vienas skaitmuo prieš dešimtainį kablelį ir du skaitmenys po kablelio, pvz., 3456,79;

e) Percent (procentinis) – parodoma padauginto iš šimto skaičiaus reikšmė su prirašytu procento simboliu, pvz., reikšmė 0,1234 bus atvaizduota kaip 12,34%;

f) Scientific (mokslinis) – skaičius, vaizduojamas rodykline forma, pvz., 3,46E+03.

Skaičiams vaizduoti vartotojas gali naudoti ne tik standartinius, bet ir savo sudarytus formatus. Jie yra apibrėžiami suformuojant tokį šabloną:

;;

Šablono aprašyme skaitmenų vietoms žymėti skirti funto simboliai (#) nurodo, kad nereikšminiai nuliai nerašomi. Jeigu tokius nulius reikia rašyti, tai skaitmens vieta pažymima nulio simboliu (0). Neigiamų skaičių ir nulio formatų aprašymus galima praleisti. Tada jiems bus taikomi tokie formatai kaip ir teigiamiems skaičiams. Formatuose taip pat galima įterpti teksto fragmentus (užrašomus kabutėse) ir spalvų pavadinimus (laužtiniuose skliaustuose). Pavyzdžiui, šablonas

#.##0,00”Litai”;[Green]- #.##0,00„Litai” nurodo, kad sveikosios skaičiaus dalies skaitmenys turi būti grupuojami po

tris, o grupės atskiriamos taškais. Trupmeninė skaičiaus dalis vaizduojama dviejų dešimtainių skaitmenų tikslumu. Vienetų skilties ir trupmeninės dalies nereikšminiai nuliai turi būti rašomi. Neigiami skaičiai pažymimi žalia (green) spalva, o vaizduojamos reikšmės pabaigoje užrašomas žodis „Litai”.

Skaitmenims grupuoti ir trupmeninei daliai atskirti vartojami simboliai (“.”,”,”) gali būti nurodyti programos My Computer/Control Panel/Regionals Settings parametrų parinkimo kortelėse (Number, Regional Settings).

Date/Time tipo laukams galioja šie formatai: a) General Date (bendrasis datos formatas) –- pvz., 98.06.19 17:34:23; b) Long Date (ilgasis datos formatas) – pvz., 1998m. Birželis 19d.;


c) Medium Date (vidutinysis datos formatas) – pvz., 98-Bir-19; d) Short Date (trumpasis datos formatas) – pvz., 98.06.19. Pastaba. Pateiktieji datos formatai suteikiami automatiškai. Jei kuriamoje

DB norime atvaizduoti visus metus (taikant formatus General, Medium, Short Date), t.y. naudojant 4 dešimtainius skaitmenis, tuomet meniu veiksmų seka tokia: Tools/Options/General ir atsivėrusio lango skyrelyje Use four–digit formatting (naudoti keturių skilčių formatavimą) įjungti jungiklį This database (aktyvi DB).

e) Long Time (ilgasis laiko formatas) – pvz., 17:34:23; f) Medium Time (vidutinysis laiko formatas) – pvz., 5:34; g) Short Time (trumpasis laiko formatas) – pvz., 17:34. Vartotojai gali sudaryti savus datų ir laiko vaizdavimo formatus, šablone

nurodydami specialiomis raidėmis įvairiems datos ar laiko užrašo elementams skiriamų simbolių skaičių: d, m, y – atitinkamai, dienų, mėnesių, metų žymėjimui skiriami simboliai, h, n, s – atitinkamai, valandų, minučių, sekundžių žymėjimui skiriami simboliai. Datos ir laiko šablonų elementai skiriami skirtukais: „.”„-“„/”„:”. Pavyzdžiui, jei reikia, kad data būtų rašoma skiriant po du skaitmenis dienai, mėnesiui ir metams, o datos elementai būtų atskiriami brūkšneliu, formato šablonas turi būti toks: dd-mm-yy.

Reikia įsidėmėti, kad sudarytas šablonas keičia tik datos ar laiko rodymo būdą, bet nelemia datos elementų įvedimo tvarkos. Datos elementai turi būti įvedami tokia tvarka, kuri numatyta operacinės sistemos Windows pagalbinės programos My Computer/Control Panel/Regionals Settings kortelėse Date, Time ar Regionals Settings. Jeigu kortelėje Date parinktas formatas yyyy.mm.dd ir bus įvesta data 2005.04.01 lauke, kurio formatas yra dd-mm-yy, tai jame matysime 01-04-05. Jei mėnesiui rodyti bus skiriami trys simboliai (dd-mmm-yy), tuomet bus išvestas sutrumpintas mėnesio pavadinimas: 01-bal-02. Jei šablone mėnesiui skiriama daugiau kaip trys simboliai, tuomet išvedamas visas mėnesio pavadinimas (balandžio). Formato šablone gali būti įterptas tekstas, kuris užrašomas kabutėse. Jei nustatytas formatas: hh-nn‘‘Val”, tai, pvz., laiko reikšmė 02:01 bus atvaizduojama: 02-01Val.

Lauko tipui Yes/No galimi tokie formatai: a) True/False (Tiesa/Melas), b) Yes/No (Taip/Ne), c) On/Off (Įjungta/Išjungta).

3. Dešimtainių pozicijų skaičius (Decimal places). Number ir Currency tipo laukų duomenis galima vaizduoti norimu tikslumu, t.y. parinkti matomų po kablelio dešimtainių skaitmenų kiekį (nuo 0 iki 15). Nutylima Decimal Places reikšmė yra Auto, kuriai esant Currency, Fixed, Standard ir Percent


formatų skaičiai vaizduojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, o General - tokiu, kokia yra skaičiaus reikšmė.

4. Tikslumas (Precision) ir Skalė (Scale). Šios savybės nustatomos tik Decimal tipo reikšmėms. Savybė Precision nustato reikalingą atvaizduoti skaitinei reikšmei bendrą simbolių kiekį (pagal nutylėjimą šis kiekis yra 18, o maksimalus – 28). Savybė Scale nustato dešimtainių skaitmenų po kablelio kiekį. Nustatyta Scale reikšmė turi būti ne didesnė už Precision reikšmę.

5. Tikrinimo taisyklė (Validation Rule) ir Įspėjimo tekstas (Validation Text). Yra galimybė kontroliuoti (tikrinti) įvedamų lauko reikšmių korektiškumą (netaikoma Memo, OLE object, Auto Number tipo laukams). Pavyzdžiui, įrašius skiltyje Validation Rule tikrinimo sąlygą


pagrindinės funkcijos yra šios: Date, Year, Month, Day, Hour, MonthName, WeekdayName; jos naudojamos nustatyti, atitinkamai, einamosios sisteminės datos bei laiko, metų, mėnesio, dienos, valandos reikšmei, mėnesio ir savaitės dienos pavadinimui. Tekstinio tipo duomenims apdoroti pagrindinės funkcijos yra šios: Len, Left, Right, kurios naudojamos, atitinkamai, nustatyti tekstinės reikšmės simbolių kiekį, išskirti nurodytą simbolių kiekį tekstinės reikšmės kairėje bei dešinėje. Pvz., funkcijos Left("ABCDEF",3) vykdymo rezultatas bus tekstinė reikšmė „ABC”;

lyginimo (sąryšio) operacijų ženklai: = (lygu), > (daugiau), < (mažiau), (nelygu), >= (daugiau arba lygu),


reikšmė bus True, jei tikrinamoji tekstinė reikšmė bus sudaryta iš raidės K ir trijų skaitmenų. Loginės išraiškos:

Like "[!ABC]" reikšmė bus True, jei tikrinamoji tekstinė reikšmė bus sudaryta iš bet kurių

simbolių, išskyrus A,B,C. Operacija Between skirta patikrinti, ar skaitinė reikšmė patenka į nurodytą

intervalą. Pavyzdžiui, loginė išraiška: Between 10 And 100

tikrina, ar reikšmė patenka į uždaro intervalo [10, 100] ribas. Loginės išraiškos:

Between 1/1/2005 And 31/12/2005 reikšmė bus True, jei nurodyto lauko reikšmė yra 1999-ųjų metų data. Operacija In skirta patikrinti, ar tekstinė reikšmė sutampa su viena iš duoto

sąrašo reikšmių. Pavyzdžiui, loginės išraiškos In ("CA", "RA", "RR")

reikšmė bus True, jei tikrinamame lauke bus saugoma reikšmė RA. Įvedamų į lentelės lauką reikšmių korektiškumas gali būti tikrinamas

susiejant jas su tos pačios lentelės kitų laukų reikšmėmis. Šiuo atveju lauko tikrinimo taisyklės loginės išraiškos operanduose užrašomi (laužtiniuose skliaustuose) kitų lentelės laukų vardai. Pati tikrinimo taisyklė turi būti įvesta lentelės savybių lango (Table Properties) eilutėje Validation Rule. Table Properties langą galima iškviesti (turi būti atvertas lentelės dizainerio langas) vienu iš trijų būdų:

a) iškviečiant vietinį meniu (spustelėjus dešiniu pelės klavišu kairįjį viršutinį lentelės sandaros lango kvadratėlį) ir išrenkant jo punktą Properties;

b) spaudžiant Properties mygtuką: ; c) atliekant meniu veiksmų seką View/Properties.

6. Įvesties kaukė (Input Mask). Text, Number, Currency ir Date/Time tipo laukams galima nurodyti įvesties kaukę (šabloną), kuri bus matoma įvedant lauko reikšmę. Įvesties kaukės palengvina duomenų rašymą ir padidina jo patikimumą: neleidžia įvesti klaidingų duomenų. Sudarant įvesties kaukę, naudojami specialūs simboliai (metasimboliai), kurie pateikti 1.2 lentelėje.


1.2 lentelė. Įvesties kaukės metasimboliai Meta-simbolis

Galima įvesti

0 Dešimtainį skaitmenį be ženklo (simbolį įvesti būtina) 9 Dešimtainį skaitmenį be ženklo ar tarpą (simbolio galima

neįvesti) # Dešimtainį skaitmenį, ženklus + ar - arba tarpą (simbolį galima

praleisti) L Raidę (įvesti būtina) ? Raidę ar tarpą (simbolį galima praleisti) A Raidę ar skaitmenį (simbolį įvesti būtina) a Raidę, tarpą arba skaitmenį (simbolio galima neįvesti) & Bet kokį simbolį arba tarpą (simbolį įvesti būtina) C Bet kokį simbolį arba tarpą (simbolio galima neįvesti) \ Nurodo, kad kitas simbolis turi būti parodomas nepakeistas

"ab" Nurodo, kad eilutė ab turi būti parodoma nepakeista > Nurodo, kad tolimesni simboliai vaizduojami didžiosiomis

raidėmis < Nurodo, kad tolimesni simboliai vaizduojami mažosiomis

raidėmis ! Nurodo, kad įvedami simboliai užpildo kaukę iš dešinės į kairę,

pradedant nuo dešiniojo krašto , : ; / . -

( ) Šie simboliai naudojami kaip skirtukai (dešimtainiuose skaičiuose, datos bei laiko reikšmėse ir t.t.)

Visas įvesties kaukės užrašas susideda iš trijų dalių, atskirtų kabliataškiais. Pavyzdžiui,

LLL000;0;* Kairėje pusėje (iki pirmojo „;“) yra metasimbolių seka, nurodanti, ką

konkrečioje pozicijoje galima įvesti. Naudojant šią kaukę gali būti įvedamas 6 simbolių ilgio tekstas, kurio pirmieji trys simboliai turi būti raidės, o likusieji – skaitmenys. Po pirmojo kabliataškio užrašytas „0“ nurodo, kad bus pilnai išsaugoma įvesta simbolių seka. Jei vietoje „0“ būtų „1“ ar tarpas, tai reikštų, kad nebus saugomi kaukės automatiškai įvedami pastovūs simboliai. Kaukės pabaigoje esantis simbolis (pavyzdyje tai simbolis „*“) bus parašytas įvedimo laukelyje ir rodys tų 6 įvedamų simbolių vietas. Taigi įvedimo laukelyje bus suformuota eilutė ******. Galimų įvedamų reikšmių pavyzdžiai: BJL481, AAA111. Tuo tarpu nurodžius įvesties kaukę


\(999")-"000;0;Q įvedimo laukelyje bus suformuota eilutė (QQQ)-QQQ. Naudojant šią kaukę,

gali būti įvedamos tokios reikšmės: (242)-512, ()-333 ir pan. Įvesties kaukė >L


Rakto nustatymas. Kiekvienai lentelei turi būti apibrėžtas pirminis raktas (Primary Key), t.y. laukas ar jų rinkinys, kurio reikšmės lentelėje nesikartoja. Tai patogiausia atlikti taip: pažymėjus reikiamą lauką ar laukus (šiuo atveju reikia spausti klavišą Ctrl ir, jo neatleidus, pele pažymėti reikiamus laukus), spausti mygtuką: . (Primary Key) arba išrinkti meniu punkto Edit operaciją Primary Key. Nustatytą pirminį raktą sistema indeksuoja automatiškai (tokia indeksų seka turės vardą PrimaryKey). Be to, lentelės visos indeksų sekos gali būti sukurtos naudojant langą Indexes, kuris iškviečiamas, atlikus meniu veiksmų seką View/Indexes.

Pastaba. Rakto sudėtyje negali būti Logical, Memo, OLE object ir Hyperlink tipo laukų.

Aprašius konkrečios lentelės struktūrą, t.y. nustačius lentelės laukų savybes ir apibrėžus jos raktus, ši struktūra išsaugoma.

Ryšių nustatymas. Aprašius ir išsaugojus kiekvienos DB lentelės struktūrą, formuojami ryšiai tarp lentelių. Jie palengvina duomenų paiešką ir padeda sudaryti formas bei ataskaitas naudojant kelių susietų lentelių duomenis. Nustatant ryšį būtina, kad bent vienas iš susiejamų laukų (ar jų rinkinių) būtų indeksuotas. Be to, siejančiųjų laukų tipai bei formatai turi būti vienodi. Prieš formuojant ryšius, MS Access pagrindiniame lange reikia uždaryti visų lentelių langus. Ryšiams nustatyti naudojamas lentelių ryšių dizaineris, kuris iškviečiamas atliekant meniu veiksmų seką Tools/Relationships arba nuspaudus mygtuką Relationships . Nustatant ryšius galima užtikrinti susiejamų laukų reikšmių vientisumo (integrity) kontrolę. Ryšių ir vientisumo kontrolės nustatymas aprašytas kitame skyrelyje (naudojami 19 ir 20 veiksmai).

Toliau panagrinėsime pagrindinius veiksmus, reikalingus naudojant ir tvarkant lentelėje saugomus duomenis, realizuojančias MS Access priemones.

Lentelės užpildymas, redagavimas ir navigacija. Nesusietos DB lentelės gali būti užpildomos bet kokia tvarka. Susietoje DB iš pradžių turi būti užpildomos pirminės (pagrindinės) lentelės, kurios nėra pavaldžios kitoms lentelėms.

Duomenis galima rašyti dviem būdais: tiesiogiai lentelėse ir naudojant su lentelėmis susietas formas (formos nagrinėjamos tolimesniuose laboratoriniuose darbuose). Tiesioginis lentelių užpildymas patogus tada, kai yra paprasta įrašų sandara, o pačios lentelės nėra didelės. Tada MS Access pagrindiniame lange yra atveriamų lentelių sąrašas ir galima atverti reikiamą lentelę (atvaizduoti lentelės turinį ekrane) (naudojamas 11 veiksmas iš veiksmų, aprašytų kitame skyrelyje)).

Pagrindiniai veiksmai (12 – 15) užpildant lentelę įrašais, juos redaguojant (keičiant įrašų turinį, juos šalinant) ir pereinant prie reikiamo įrašo (navigacija) aprašyti kitame skyrelyje.


Duomenų paieška, rikiavimas ir filtravimas. Norint tvarkyti anksčiau sukurtos DB duomenis, reikia ją atverti. Paprasčiausias veiksmas, kurį galima atlikti atvertoje lentelėje, yra joje saugomų duomenų paieška (find). Lengviausiai surasti duomenis, kai yra žinomas ieškomo įrašo numeris. Tuomet pakanka nurodyti šį numerį aktyvaus įrašo numerio langelyje lentelės lango apačioje. Tačiau dažniausiai būna žinomas ne ieškomų duomenų įrašo numeris, o kurio nors lauko reikšmė arba jai būdingas požymis. Paieškos pagal lauko reikšmę arba požymį langas atveriamas įvykdžius pagrindinio meniu veiksmų seką Edit/Find arba įrankių juostos mygtuku . Reikiamo įrašo paieška aprašyta kitame skyrelyje (16 veiksmas). Kartais surastas reikšmes reikia pakeisti kitomis. Tokiu atveju reiktų vykdyti paiešką su keitimu (find and replace), kuri inicijuojama paieškos lange aktyvizavus kortelę Replace arba įvykdžius pagrindinio meniu veiksmų seką Edit/ Replace.

Vienas dažniausiai DB taikomų veiksmų yra jų įrašų rikiavimas (sort). Surikiuotoje lentelėje įrašai surašomi pasirinkto rikiavimo požymio reikšmių didėjimo (ascending) ar mažėjimo (descending) tvarka. Rikiavimas pagal tekstinį požymį didėjimo tvarka atitinka rikiavimą abėcėlės tvarka, o mažėjimo tvarka – priešingą abėcėlei tvarką. Taip sutvarkius lenteles, patogiau analizuoti jose laikomus duomenis ir parengti įvairias ataskaitas. Lentelės įrašai rikiuojami atliekant veiksmus (17), kurie aprašyti kitame skyrelyje. Betarpiškai rikiavimą galima įvykdyti paspaudus mygtukus: (rikiavimas didėjimo tvarka) ar (rikiavimas mažėjimo tvarka). Lentelę galima surikiuoti ir pagal keletą požymių. Šiuo atveju požymių grupė išrenkama laikant nuspaustą klavišą Shift ir spragtelint pele išrenkamų laukų antraštėse. Taip galima išrinkti tiktai gretimų laukų grupę. Išrinktos grupės rikiavimo požymiai naudojami iš kairės į dešinę. Tai reiškia, kad lentelė iš pradžių surikiuojama pagal pirmąjį iš kairės požymį, po to kiekvienai pirmojo požymio reikšmei tenkanti grupė surikiuojama pagal antrąjį požymį ir t.t.

Su lentelėse saugomų duomenų rikiavimu, paieška ir išrinkimu glaudžiai susijęs filtravimo (filter) veiksmas. MS Access suteikia galimybę taikyti šiuos filtrų tipus:

Filter by Selection (filtravimas pagal išranką), kuris gali būti aktyvizuojamas paspaudus mygtuką ;

Filter Exluding Selection (filtravimas ne pagal išranką); Filter by Form (filtravimas pagal formą), kuris gali būti

aktyvizuojamas paspaudus mygtuką ; Advanced Filter/Sort (išplėstasis filtravimas/rikiavimas).

Veiksmai (18), filtrui nustatyti, aprašyti kitame skyrelyje. Reikia pažymėti, kad filtruotai lentelei savo ruožtu galima nustatyti naują filtrą.


Veiksmų, reikalingų realizuoti DB ir tvarkyti jos duomenims, aprašymas 1. Iškviesti darbui MS Access

Išrinkti atitinkamą piktogramą ir du kartus spustelėti kairįjį pelės mygtuką ties ta piktograma arba atlikti veiksmų seką: Start/Programs/Microsoft Office/Microsoft Office Access 2003. 2. Sukurti naują DB

a) atlikti veiksmų seką File/New Database arba atsivėrusiame lange pažymėti Blank Access database. Pastaba. Jei DB kuriama ne jos sudaryto loginio modelio pagrindu, bet naudojantis vedlio paslaugomis ar tipiniu projektu, tuomet pažymimas jungiklis Access database wizards, pages, and projects;

b) spausti mygtuką OK; c) skiltyje Save in išrinkti darbinį katalogą; d) teksto eilutėje File name įrašyti DB failo vardą; e) jei reikia, dialogo lango iškrentančiame sąraše Save as type išsirinkti

failų tipą Microsoft Access Databases (*.mdb); f) spausti mygtuką Create.

3. Atverti DB a) atlikti veiksmų seką File/Open Database; b) skiltyje Look in išrinkti darbinį katalogą; c) teksto eilutėje File name įrašyti (arba įkelti) DB vardą; d) jei reikia, dialogo lango iškrentančiame sąraše Files of type išsirinkti

failų tipą Microsoft Access Databases (*.mdb); e) spausti mygtuką Open.

4. Parinkti šriftą informacijai vaizduoti Atlikti veiksmų seką Tools/Options, Datasheet sąraše Default Font

išsirinkti vieną iš lietuviškų šriftų (rekomenduotina Times New Roman Baltic arba Times New Roman) ir paspausti mygtukus Apply ir OK. 5. Iškviesti dizainerį naujai DB lentelei sukurti

a) DB lange išsirinkti skyrelį Tables; b) spausti mygtuką New, esantį DB lange, arba atlikti veiksmų seką

Insert/Table (prieš tai turi būti atidarytas duomenų bazės langas!); c) dialogo lange New Table išsirinkti punktą Design View ir spausti

mygtuką OK.


6. Suformuoti lentelės struktūrą a) iškviesti dizainerį lentelei sukurti (žr. 5 veiksmą); b) lentelės sandaros lango skiltyje Field Name nurodyti laukų vardus,

skiltyje Data Type – laukų tipus (laukų tipų sąrašą galima gauti, paspaudus kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką 6), o skilties Field Properties skyrelyje General – papildomas laukų savybes (charakteristikas);

c) jei reikia, atidaryti lentelės indeksų (raktų) nustatymo langą (atlikti veiksmų seką View/Indexes);

d) indeksų nustatymo lango skiltyje Index Name nurodyti indeksų sekų (raktų) vardus, skiltyje Field Name – atitinkamų laukų vardus, skiltyje Sort Order – rūšiavimo tvarką, o skiltyje Index Properties – papildomas indeksų savybes;

e) uždaryti lentelės indeksų nustatymo langą (atlikti veiksmų seką View/Indexes arba paspausti lango uždarymo mygtuką);

f) išsaugoti lentelės struktūrą ( žr. 7); g) uždaryti lentelės sandaros langą (žr 8).

7. Išsaugoti lentelės struktūrą a) atlikti veiksmų seką File/Save; b) dialogo lango Save As teksto eilutėje Table Name įrašyti lentelės vardą

ir spausti mygtuką OK (tai atliekama išsaugant pirmą kartą). Pastaba. Norint išsaugoti nauju vardu, iškviečiamas vietinis meniu,

išrenkamas punktas Rename ir lentelei įvedamas naujas vardas. 8. Uždaryti lentelės sandaros langą

Atlikti veiksmų seką File/Close arba paspausti lentelės sandaros lango uždarymo mygtuką. 9. Koreguoti lentelės struktūrą (indeksus)

a) DB lango skyrelyje Tables pažymėti reikiamą lentelę (lentelės piktogramą) ir spausti mygtuką Design arba iškviesti kontekstinį meniu (paspausti dešinįjį pelės mygtuką) ir išsirinkti punktą Design View;

b) žr. 6 veiksmą (žingsniai b-g). 10. Atvaizduoti lentelės turinį ekrane (peržiūrėti lentelę)

a) DB lange pažymėti reikiamą lentelę; b) spausti mygtuką Open arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą

Open, arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką; c) parinkti, esant reikalui, tinkamą šriftą lentelės duomenims vaizduoti (žr.

11).


P.S. Baigus peržiūrą (kai lentelės turinys ekrane nebereikalingas), uždaryti lentelės peržiūros langą. 11. Nustatyti šriftą lentelės duomenims vaizduoti

Atlikti veiksmų seką Format/Font, sąraše Font išsirinkti tinkamą (lietuvišką) šriftą (pvz., Times New Roman) ir spausti OK. 12. Papildyti lentelę nauju įrašu ir užpildyti įrašą duomenimis

Atvaizdavus lentelės turinį ekrane, pasitelkus klaviatūrą, įvesti duomenis, atsižvelgiant į laukų tipus (iš vieno lauko į kitą pereinama spaudžiant klavišą Enter arba Tab, arba žymiklio klavišus). Įvestus duomenis galima redaguoti (žr. 14). Įrašo duomenys išsaugomi, atlikus veiksmų seką Records/Save Record arba paspaudus klavišų kombinaciją Shift+Enter. Visos lentelės turinys išsaugomas automatiškai, uždarant lentelės langą. Lentelės turinys gali būti išsaugotas ir atlikus veiksmų seką File/Save. Pastaba. Jei lentelės susietos, tai, įvedus pagrindinės lentelės įrašą, galima spausti mygtuką + ir įvedinėti antrinės lentelės įrašus. 13. Pereiti prie reikiamo įrašo

Tai galima atlikti keliais būdais: a) pasinaudoti navigacijos klavišais ( , , PgUp, PgDn) arba specialiais, tam

tikslui skirtais mygtukais (esančiais apatinėje lentelės lango dalyje). Prieš tai, jei reikia, atvaizduoti lentelės turinį ekrane;

b) atlikti veiksmų seką Edit/Go To ir pereinant prie konkretaus įrašo išrinkti: First (perėjimui prie pirmojo lentelės įrašo), Last (paskutiniojo), Previous (prieš tai esančio), Next (kito, žemiau esančio), New Record (naujojo – lentelės pabaigoje sukuriama tuščia eilutė).

14. Redaguoti įrašo turinį a) pereiti prie reikiamo įrašo (žr 13); b) išsirinkti redaguojamą duomenų elementą su pele arba navigacijos

klavišais ( , , Enter, Tab). Redaguoti galima klavišais Del, Backspace, navigacijos klavišais, taip pat meniu punkto Edit operacijomis.

15. Pašalinti įrašą a) pereiti prie reikiamo įrašo (žr 13); b) išrinkti (pažymėti) įrašą, atlikus Edit/Select Record arba pele spustelėjus

įrašo kairėje esantį mygtuką; c) atlikti veiksmų seką Edit/Delete; d) dialogo lange paspausti mygtuką Yes.

16. Surasti reikiamą įrašą


a) atlikti veiksmų seką Edit/Find; b) lango lauke Find What įrašyti ieškomų įrašų paieškos kriterijų. Tai gali

būti ieškomo įrašo lauko (dažniausiai raktinio) reikšmė ar jų rinkinys, pateikiamas šablonu. Jis sudaromas pagal tas pačias taisykles, kaip ir operatoriui Like, naudojamam į lauką įvedamiems duomenims tikrinti (Validation Rule);

c) nustatyti paiešką apibūdinančius parametrus. Tam tikslui išskleidžiamame sąraše Match (palyginimas) reikia nurodyti paieškos būdą: Whole Field (viso lauko sutapimas), Any Part of Field (sutampa bet kuri lauko reikšmės dalis), Start of Field (lauko pradžios sutapimas). Paspaudus mygtuką More>>, atsiveria paieškos lango priedas, kuriame galima nurodyti papildomus paieškos parametrus: išskleidžiamame sąraše Search pasirenkama paieškos kryptis (Up – aukštyn, Down – žemyn, All – visoje lentelėje), žymimasis langelis Match Case (simbolių registro įvertinimas) nurodo, ar reikia skirti didžiąsias ir mažąsias raides, o žymimasis langelis Search Fields As Formatted (ieškoti laukų atsižvelgiant į jų formatus) nurodo, ar bus ieškoma formatuotos reikšmės. Paieškos lango lauke Look in (peržiūra) galima nurodyti ne tik lentelės lauko vardą, bet ir pačios lentelės vardą. Šiuo atveju nurodytos reikšmės bus ieškoma ne viename lauke, bet visoje lentelėje;

d) spausti mygtuką Find Next. Sistema suranda pirmą lentelės įrašą, kuris tenkina paieškos kriterijų, pažymi jį pakeista fono spalva ir perstumia lentelės įrašus ekrane taip, kad būtų matomas paieškos rezultatas. Pakartotinai paspaudus mygtuką Find Next, randamas kitas paieškos kriterijų tenkinantis įrašas. Kai tokių įrašų daugiau nėra, ekrane pasirodo specialus pranešimas.

17. Surikiuoti lentelės įrašus a) atvaizduoti lentelės turinį ekrane; b) iškviesti vietinį meniu tame lentelės lauke, pagal kurio reikšmes reikia

surikiuoti lentelės įrašus ir išsirinkti meniu punktą Sort Ascending (Sort Descending) arba perkelti žymiklį į rikiavimo požymio stulpelį ir atlikti meniu veiksmų seką Records/Sort/Sort Ascending (Sort Descending).

Norint panaikinti rikiavimą, reikia arba išsirinkti vietinio meniu punktą Remove Filter/Sort, arba atlikti meniu veiksmų seką Records/ Remove Filter/Sort. 18. Nustatyti filtrą lentelei

Filtras gali būti nustatomas naudojant: A) sistemos meniu juostą; B) vietinį meniu.

A) Atlikti veiksmų seką Records/Filter ir išsirinkti filtro tipą:


Filter by Selection. Aktyvizavus šį tipą, bus matomi tik tie įrašai, kurių nurodyto (pažymėto) lauko reikšmė sutaps su šio lauko reikšme aktyviame lentelės įraše;

Filter Excluding Selection. Bus rodomi tik tie įrašai, kurių nurodyto lauko reikšmė nesutaps su šio lauko reikšme aktyviame lentelės įraše;

Filter by Form. Šio filtro filtravimo požymis sudaromas išrenkant reikiamo(-ų) (pagal kurį(-iuos) filtruojama) lauko(-ų) reikšmę(-es) iš galimų reikšmių sąrašo(-ų). Be to, galima įvesti ne tik konkretaus lauko reikšmę, bet ir jų rinkinį. Šiuo atveju naudojama loginė išraiška (kaip ir tikrinant į lauką įvedamus duomenis). Filtras aktyvizuojamas, įvykdžius veiksmų seką Records/Filter/Apply Filter/Sort arba paspaudus mygtuką .;

Advanced Filter/Sort. Šis filtro tipas sudaromas ir gali būti išsaugotas panašiai kaip paprasta užklausa.

Norint atsisakyti filtro, reikia atlikti veiksmus Records/Remove Filter/Sort arba spausti mygtuką .

B) Atvaizdavus lentelės turinį, lentelės lange (nesvarbu, kurioje vietoje) iškviesti vietinį meniu, išsirinkti jame punktą Filter For (šiuo atveju atitinkamoje teksto eilutėje įrašyti filtro (loginę) išraišką, pagal kurią bus atrenkami reikalingi įrašai, ir spausti klavišą Enter), Filter by Selection, ar Filter Excluding Selection 19. Nustatyti lentelių ryšius (ir duomenų vientisumo kontrolę)

a) iškviesti lentelių ryšių dizainerį (atlikti veiksmų seką Tools/Relationships). Prieš tai turi būti atidarytas DB langas;

b) lange Show Table pele pažymėti ir, paspaudus mygtuką Add, išrinkti susiejamas lenteles;

c) išsirinkti reikiamą lentelės lauką; d) nuspausti pelę ir tempti ją antrosios ryšio lentelės link; e) atleisti pelę ties atitinkamu lauku (bent vienas iš surišamų laukų turi būti

indeksuotas); f) atsidariusiame dialogo lange tikslinga pažymėti jungiklį Enforce

Referential Integrity. Tuo būdu užtikrinamas susiejamų lentelių duomenų vientisumas, t.y. į priklausomą lentelę negalėsime įvesti susiejančio lauko (ar jų rinkinio) reikšmės, kuri neįvesta pagrindinėje lentelėje. Po to tikslinga įjungti jungiklius Cascade Update Related Fields ir Cascade Delete Related Records. Tai užtikrins, kad į priklausomą lentelę bus įrašyta ar iš jos pašalinta pagrindinėje lentelėje pasikeitusi informacija.

g) reliacinis ryšys sukuriamas paspaudus mygtuką Create;


h) žingsnius b-g kartoti tol, kol bus nustatyti visi lentelių ryšiai; i) uždaryti ryšių dizainerio langą.

20. Koreguoti lentelių ryšį a) iškviesti lentelių ryšių dizainerį (Tools/Relationships). Prieš tai turi būti

atidarytas DB langas; b) išsirinkus reikiamą ryšį, iškviesti vietinį meniu ir jame atlikti operaciją

Edit Relationship (kai reikia koreguoti ryšį) arba Delete (kai reikia pašalinti ryšį);

c) atlikus operaciją, uždaryti ryšių dizainerio langą. 21. Uždaryti DB.

File/Close. 22. Baigti darbą.

File/Exit.

Tipinė užduotis Kursime ir tvarkysime DB, turinčią informaciją apie studentų mokymosi

rezultatus. Šios DB reliacinį modelį sudaro toks normalizuotų lentelių rinkinys. GRUPĖS (AKADEMINĖ_GRUPĖ, FAKULTETAS); STUDENTAI (STUDENTO_BILIETO_NR, PAVARDĖ_VARDAS,

GIMIMO_DATA, GYVENAMOSIOS_VIETOS_ADRESAS, AKADEMINĖ_GRUPĖ, ĮSTOJIMO_BALAS);

DISCIPLINOS (DISCIPLINOS_KODAS, DISCIPLINOS_PAVADINIMAS, KREDITŲ_SKAIČIUS);

STUDIJOS (STUDENTO_BILIETO_NR, DISCIPLINOS_KODAS, EGZAMINO_ĮVERTINIMAS, EGZAMINATORIAUS_PAVARDĖ, EGZAMINO_DATA).

Pastaba. Lentelių laukų, sudarančių pirminį raktą, vardai pabraukti. Darbo eiga 1. Darbui skirtame diske susikurkite asmeninį katalogą (šiame kataloge bus

saugomas DB failas). Iškvieskite darbui DBVS MS Access (žr. 1 veiksmą). Sukurkite DB, kurios vardas STUD (žr. 2), parinkite šriftą vaizduoti

informacijai (žr. 4).


Sukurkite DB lentelių GRUPES, STUDENTAI, DISCIPLINOS, STUDIJOS struktūrą (žr. 6). Siūloma nustatyti tokias lentelių laukų savybes:

Lentelės GRUPES laukų savybės Lauko vardas (Field Name)

Lauko tipas (Data Type)

Lauko plotis (Field Size)

Formatas(Format)

Tikrinimo taisyklė (Validation Rule)

Įspėjimo tekstas (Validation Text)

Indeksas (raktas) (Indexed)

grupe Text 6 Yes (No Duplicates)

fakultetas Text 15 No

Lentelės STUDENTAI laukų savybės Lauko vardas (Field Name)



Formatas (Format)




pavarde Text 30 No bilieto_numeris Text 6 Yes (No

Duplicates) grupe Text 6 Yes (Dupli-

cates OK) gimimo_data Date/Time Short Date No adresas Text 30 No ist_balas Number Single Fixed >=0 And


Lentelės STUDIJOS laukų savybės Lauko vardas (Field Name)



Formatas (Format)




bilieto_numeris

Text 6 Yes (Dupli-cates OK)

disciplinos_ kodas

Text 7 Yes (Dupli-cates OK)

egzaminatorius Text 15 No ivertinimas Number Byte General

NumberBetween 0 And 10

Neleistinas įvertinimas!

No

egzamino_data Date/Time Short Date No

Pastaba. Laukui ivertinimas, kai operuojama su sveikais skaičiais, patartina trupmeninės dalies ilgį (Decimal Places) prilyginti 0. Be to, šiam laukui skiltyje Required tikslinga parinkti variantą Yes, t. y. bus būtina kiekvienam studentui įvesti išlaikyto egzamino įvertinimą. Laukui egzamino_data galima apibrėžti nutylėtą reikšmę (Default Value), įvedus funkciją Date().

2. Nustatykite lentelių ryšius bei duomenų vientisumo kontrolę (žr. 19). Turėtų būti nustatyti 1.2 pav. parodyti ryšiai.

1.2 pav. DB “STUD” ryšių dizainerio langas

3. Jei reikia, ištaisykite netikslumus, atsiradusius formuojant lentelių struktūrą ir nustatant jų ryšius (žr. 9, 20).

4. Užpildykite lenteles konkrečiais duomenimis atsižvelgiant į atitinkamus laukų tipus (žr. 12). Iš pradžių užpildykite lenteles GRUPES, STUDENTAI, po to – lentelę DISCIPLINOS ir galiausiai – lentelę STUDIJOS. Užpildant atskiras lenteles, vadovaukitės nurodymais, pateikiamais 1.3 lentelėje. Prireikus pildymo metu galima pakoreguoti


lentelių struktūrą (žr. 9). Užpildytos lentelės STUDENTAI pavyzdys pateiktas 1.3 pav.

1.3 lentelė. Rekomenduojamas lentelių įrašų kiekis užpildant lenteles duomenimis

Lentelė Rekomenduojamasįrašų kiekis Pastabos

GRUPES 3–4 Grupės iš bent 2 skirtingų fakultetų, ne mažiau kaip 2 grupės iš vieno

fakulteto STUDENTAI 6–10 Grupę sudaro 2–3 studentai STUDIJOS 10–30 Kiekvienas studentas studijuoja 1–3

disciplinas DISCIPLINOS 2–3

5. Užpildžius visas lenteles duomenimis, dar kartą peržiūrėkite jų turinį ekrane (žr. 10), surikiuokite įrašus norima tvarka (žr. 17) ir, jei reikia, ištaisykite pastebėtus klaidingus duomenis (žr. 14).

1.3 pav. Užpildytos duomenimis lentelės pavyzdys

6. Konkrečioje lentelėje (geriausia lentelėje STUDIJOS) atlikite tokius veiksmus: perėjimą prie konkretaus įrašo (žr. 13), reikiamo įrašo suradimą (žr. 16), įrašų filtravimą (žr. 18).

7. Nustatykite kontrolę lentelės lygyje. Tam tikslui atlikite tokius veiksmus: a) Lentelėje STUDIJOS įveskite naują lauką ZD (žiniaraščio užpildymo

data), kuriam nustatykite šiuos parametrus: Format Short Date Required No


Indexed No b) Iškvieskite lentelės koregavimo dizainerį (žr. 9). c) Iškvieskite lentelės savybių (Table Properties) langą. Tai galima atlikti

vienu iš trijų būdų: 1) iškvieskite vietinį meniu ir išsirinkite jo punktą Properties; 2) spauskite mygtuką Properties; 3) atlikite veiksmų seką View/Properties.

d) Eilutėje Validation Rule įveskite (tikslinga naudoti išraiškų konstruktorių Expression Builder) loginę išraišką:

[ZD] >= [egzamino_data] Or [ZD] Is Null Ši išraiška tikrina, kad lauke ZD įvedama data nebūtų ankstesnė už

egzamino datą. Be to, žiniaraščio užpildymo data gali būti ir neįvesta. e) Analogišku būdu į lentelę STUDIJOS įveskite naują lauką PD

(egzamino perlaikymo data) ir įvestą loginę išraišką papildykite dalimi, kuri užtikrintų, kad egzaminas būtų perlaikomas ne vėliau kaip po 30 dienų.

8. Išbandykite darbą su OLE object (Object Linking and Embedding (Objekto Susiejimas ir Įdiegimas)) tipo duomenimis. OLE object tipo laukas naudojamas norint įvesti į DB įvairius objektus,

kurie sukurti kitomis taikomosiomis programomis. Įvesti galima dviem būdais: susiejimu ir įdiegimu.

Atlikite šiuos veiksmus: a) lentelėje STUDENTAI įveskite naują lauką PO (portretas), kuriam

nustatykite OLE object tipą; b) naudodami grafinį redaktorių, pavyzdžiui, Paint, nupieškite studento(ų)

šaržą(us) ir jį (juos) išsaugokite faile(uose) su plėtiniu(iais) bmp; c) laukui PO suteikite (įveskite) reikšmes. Norint įvesti objektą (pvz., šaržą) į DB, reikia: 1) nustatyti žymiklį

atitinkamame lentelės įrašo lauke, t.y. lauke PO; 2) atlikti veiksmus Insert/Object; 3) lange Insert Object pažymėti perjungėją Create from File ir eilutėje File užrašyti visą failo, kuris saugo studento šaržą, vardą. Failo įvedimo būdas nurodomas elementu Link. Jį pažymėjus, failas bus susiejamas, o priešingu atveju – įdiegiamas. Į įrašo lauką PO įvesta reikšmė bus atvaizduojama failo tipu (mūsų atveju – Bitmap Image). Norint pamatyti atitinkamą šaržą (t.y. lauko reikšmę), nustačius žymiklį atitinkamame lauke, reikia du kartus spragtelėti pelės kairiuoju mygtuku. 9. Išbandykite darbą su Hyperlink tipo duomenimis.

Hyperlink tipo laukuose saugomos nuorodos į tos pačios ar kitos MS Access DB objektus, WEB serverio puslapius ar tinklinius failus. Nuorodoje


įvedus žymę, galima patekti į konkretaus failo (pavyzdžiui, sukurto Word ar Excel aplinkoje) puslapį. Hypernuorodos užrašo struktūrą sudaro keturios nuo-sekliai užrašomos dalys, kurios viena nuo kitos atskiriamos funto simboliu .

Pirmoji dalis – tekstas (Text to display), kuris išvedamas lentelėje kaip lauko reikšmė. Tai nebūtinas hypernuorodos vardas. Jei toks nenurodytas, tai pagal nutylėjimą naudojamas elektroninio dokumento adresas, o aktyvios DB objektams – to objekto vardas. Hypernuorodos vardas išvedamas atitinkamame lentelės ar formos įrašo lauke. Išvedant simbolis „ " keičiamas į „-".

Antroji dalis – adresas (Address), nurodantis elektroninio dokumento saugojimo vietą. Tai WWW ar FTP dokumento URL (Uniform Resource Locator) adresas arba kelias iki tinklinio failo, kuriame saugomas dokumentas.

Trečioji dalis – papildomas adresas (Subaddress) ar žymė (Bookmark). Tai nebūtina nuoroda į įvardytą vietą (dalį) sudarytame iš kelių puslapių (dalių) elektroniniame dokumente. Word dokumente tai žymė (Bookmark), Excel dokumente – įvardyta kelių celių grupė ar puslapis, MS Access dokumente – DB objekto tipas (Form, Query ir pan.) ir vardas, HTML puslapyje – požymio (tag) vardas (nuoroda į kitą puslapį).

Ketvirtoji dalis – aiškinantis tekstas (Screen Tip Text). Tai nebūtina hypernuorodos dalis. Jei aiškinantis tekstas įvestas, tai jis pasirodys nustačius žymiklį prie hypernuorodos užrašo. Hypernuorodų pavyzdžiai: mailto: [email protected], adresas mailto:[email protected], mailto: [email protected] katedra.

Hyperlink tipo duomenims nustatyti atlikite šiuos veiksmus: a) Lentelėje STUDENTAI įveskite naują lauką EP (elektroninis paštas),

kuriam nustatykite Hyperlink tipą (šiame lauke bus saugomi studentų elektroninio pašto adresai).

Lentelės STUDENTAI įrašų laukams EP nustatykite reikšmes, t.y. įveskite hypernuorodas. Įvesti galima dviem būdais: 1) lauke tiesiogiai įvedant hypernuorodos užrašą; 2) naudojant dialogo priemones. Pabandykite tiesiogiai į pasirinktų įrašų laukus EP įvesti skirtingos struktūros hypernuorodas. Išnagrinėkite šių hypernuorodų atvaizdavimą ir veikimą.

Norint redaguoti/šalinti įvestą tiesiogiai hypernuorodą arba įvesti hypernuorodą dialogo priemonėmis, reikia: nurodytame lauke kviesti vietinį meniu, pažymėti punktą Hyperlink ir žymėti Edit Hyperlink ar Remove Hyperlink arba atlikti veiksmus Insert/Hyperlink.

b) Lentelėje STUDENTAI įveskite naują lauką NU (nuoroda) ir jam priskirkite įvairių tipų nuorodas. Pavyzdžiui:

f1.xls p2 (nuoroda į Excel failo f1 puslapį p2).


WORD f2. doc k1 dokumentas (nuoroda į Word failo f2 vietą, kurią žymi k1).

http://www.vukhf.lt/li/lith_links.html internet (nuoroda į susietą WEB puslapį internete).

Nauja Form STUDENTAI (nuoroda į aktyvios DB formą STUDENTAI). Pastaba. Pažymėjus įrašo lauką ir paspaudus klavišą F2, galima matyti visą

hypernuorodos užrašą. 10. Uždarykite DB (žr. 21), baikite darbą (žr. 22) su MS Access.

Kontrolinės užduotys 1. Į lentelę STUDENTAI įveskite naują lauką AK (Asmens Kodas). Šį lauką

indeksuokite ir jam įveskite kontrolę, tikrinančią, kad lauko reikšmė turėtų 11 skaitmenų ir pirmas skaitmuo būtų 3 arba 4.

2. Į lentelę DISCIPLINOS įveskite naują lauką PM (Pradžios Metai), nurodantį modulio įvedimo metus. Šį lauką indeksuokite ir jam nustatykite kontrolę, tikrinančią, kad būtų galima įvesti duomenis apie modulius, kurie pradėti vesti laikotarpiu tarp 1990 ir 2005 metų.

3. Sukurkite prekių tiekimo DB, kuri susideda iš tokių 3-jų lentelių (jų struktūrą ir parametrus atspindi duomenų, kuriais turi būti užpildytos lentelės, pavyzdys): Lentelių laukų, įeinančių į pirminių raktų sudėtį, vardai pabraukti. Kuriamą

duomenų bazę pavadinkite TIEK. Nustatykite reliacinius lentelių ryšius: PREKĖS ir PRISTATYMAI, TIEKĖJAI ir PRISTATYMAI.

PREKĖS IDENTIFIKACINIS NUMERIS

(IDN) PAVADINIMAS

(PAV) APRAŠYMAS

(APR) P1 P2 L1

PLYTOS PLYTOS LANGAI

YRA YRA

TIEKĖJAI VARDAS

(VAR) TELEFONAS

(TEL) PETRAS JONAS

11-11-11 22-22-22


PRISTATYMAI IDN VAR UŽSAKYMO

DATA (UDA)

KIEKIS(KIE)

PREKĖS VIENETO

PRISTATYMO KAINA (KAI)

PRISTATYMO DATA (PRD)

P1 P1 P2 L1 P1

PETRAS JONAS

PETRAS JONAS JONAS

2005.06.01 2005.06.02 2005.06.01 2005.03.03 2004.01.01

1000 1000 3000 100

2000

1,50 2,00 5,50

200,99 2,00

2005.06.11 2005.06.03 2005.06.09 2005.03.04 2004.01.12

4. Indeksuokite visus galimus DB TIEK lentelių laukus, išskyrus TEL ir PAV. Lauko PRD nutylėta reikšmė turi būti šios dienos data.

5. Nustatykite įvedimo kontrolę, kuri leistų įvesti lauko KIE reikšmes diapazone [100,10 000].

6. Nustatykite kontrolę, užtikrinančią, kad PRISTATYMO ir UŽSAKYMO DATOS skirtųsi ne daugiau kaip 4-iomis savaitėmis, t. y. pristatymas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip po 4 savaičių nuo užsakymo.

7. Sudarykite įvedimo kaukes laukams IDN, TEL. 8. Įvesta lauko APR reikšmė, kuri lentelėje PREKĖS atvaizduojama žodžiu

YRA, turi būti nuoroda į failo (pvz., F1.doc, kuriame yra prekių aprašymai) vietą (dalį), atitinkančią konkrečios prekės aprašymą.

9. Atlikite DB TIEK lentelėse jų užpildymo, redagavimo ir navigacijos bei duomenų paieškos ir rikiavimo veiksmus.

10. Nustatykite lentelei PRISTATYMAI filtrą, kuris parodytų tik tuos pristatymus, kurių tiekėjas yra JONAS ir kuriuose yra daugiau negu 800 prekės vienetų.

32 Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas

2. Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas

Darbo tikslas Sudaryti nurodytas ekrano formas DB lentelių turinio peržiūrai ir

redagavimui, sukurti užklausas duomenų paieškai, sudaryti ataskaitą ir (esant galimybei) ją atspausdinti.

Teorinė dalis

Nesudėtingos sandaros formų sudarymas Pagrindinė formų paskirtis - suteikti DB vartotojui galimybes vaizdžiai ir

patogiai peržiūrėti, surasti, įvesti bei modifikuoti duomenis. Formos naudoja duomenis, kurie saugomi lentelėse ar gaunami vykdant užklausas. Forma, naudojanti vienos konkrečios lentelės ar užklausos duomenis, vadinama paprasta. Jei viena forma įdedama į kitą ir turi duomenų, paimtų iš kelių susietų lentelių, ji vadinama sudėtine. Šiuo atveju sukuriamos pagrindinė (Main) ir jai pavaldi pagalbinė (Subform) formos.

Formai sudaryti DB pagrindiniame lange reikia spausti mygtuką Forms Kūrimui siūlomos dvi alternatyvos: Create form in Design View (kurti formą projekto lange) ir Create form by using wizard (kurti formą naudojant vedlį). Formų kūrimą tikslinga organizuoti taip: naudojant formų vedlį ir atsakant į jo pateiktus klausimus, sukuriamas pradinis formos variantas (prototipas) ir toliau, jei reikia, projektavimo režime jis koreguojamas ar papildomas. Projektavimo režimu galima keisti esamų formos elementų išdėstymą, matmenis, formatus. Formose, kaip ir lentelėse, galima atlikti navigaciją, duomenų rikiavimą, filtravimą ir paiešką.

Atrankos užklausų kūrimas Naudodami užklausas, vartotojai gali iš vienos ar kelių susijusių lentelių

išrinkti sau reikalingus duomenis, atlikti apskaičiavimus ir gauti pageidaujamos sandaros rezultatų lentelę. Užklausos taip pat vartojamos keičiant lentelėse laikomus duomenis, papildant lenteles naujais įrašais ir šalinant nebereikalingus įrašus. Šiame laboratoriniame darbe nagrinėsime užklausų, skirtų atlikti tam

Nesudėtingų formų, ataskaitų ir atrankos užklausų kūrimas 33

tikrų duomenų paieškai (atrankai), sudarymą. Jos vadinamos atrankos užklausomis (Select query). Įvykdžius tokią užklausą, sukuriamas laikinas darinys – laikinoji lentelė su duomenimis iš atskiros lentelės, kelių susietų lentelių ar kitų užklausų. Laikinoji lentelė egzistuoja tik peržvelgiant užklausos rezultatą. Vartotojas rezultatą mato ekrane arba gali apdoroti jį programiškai. Laikinoji lentelė nustoja egzistuoti įvykdžius užklausą.

Užklausos gali realizuoti šiuos būdingus joms pagrindinius veiksmų tipus: a) surinkimą, t.y. paėmimą duomenų iš vienos ar kelių lentelių (užklausų); b) išrinkimą, t.y. paėmimą tik tų duomenų, kurie tenkina suformuotą

atrankos kriterijų (paieškos sąlygą); c) skaičiavimą, t.y. laukų su apskaičiuotomis reikšmėmis formavimą.

Tokios užklausos dažniausiai vadinamos skaičiuojamosiomis; d) grupavimą, t.y. duomenų grupavimą ir jų grupių charakteristikų

skaičiavimą. Tokios užklausos dažniausiai vadinamos suvestinėmis; e) išrinkimo keitimą, t.y. kai gali būti keičiamos atrankos kriterijaus

parametrų reikšmės (jas įvedant). Tokios užklausos dažniausiai vadinamos dialoginėmis.

Konkrečioje užklausoje gali būti sujungti įvairūs veiksmų tipai. Atidarytos DB užklausų ir kūrimo priemonių sąrašas yra atveriamas

pagrindinio lango mygtuku Queries (užklausos). Jei DB užklausos dar nebuvo sukurtos, tai šiame sąraše matomi dviejų dažniausiai vartojamų užklausų kūrimo būdų parinkimo ženkliukai: Create query in Design view (kurti užklausą projekto rodinyje) ir Create query by using wizard (kurti užklausą padedant vedliui). Šiame laboratoriniame darbe aprašysime užklausų kūrimą projekto rodinyje (sudėtingesnių užklausų kūrimas, padedant vedliui, nagrinėjamas 3 laboratoriniame darbe).

Nesudėtingos sandaros ataskaitų kūrimas Lentelių duomenys, formų langai ir užklausų rezultatai gali būti ne tik

peržiūrimi ekrane, bet ir atspausdinami, įvykdžius meniu veiksmų seką File/Print. Tačiau taip atspausdinti duomenys nėra vaizdūs ir neatitinka daugelio dokumentams keliamų reikalavimų. Todėl DB numatytas specialus objektas – ataskaitos, kurios padeda parengti vaizdžius ir tinkamus vartoti bei analizuoti dokumentus. Ataskaitoms sudaryti duomenų šaltiniai gali būti atskiros ar susietos lentelės, taip pat užklausų rezultatų lentelės. Ataskaitose duomenis galima įvairiai rikiuoti ir grupuoti, paskirstyti įvairių matmenų lapuose.

Kuriant ataskaitą, panašiai kaip ir formą, pradžioje, pasitelkus ataskaitų vedlį (Report Wizard), tikslinga parengti jos ruošinį, o vėliau, jei jo savybės netenkina, pertvarkyti naudojant projekto rodinį (Design View).


Veiksmų, reikalingų realizuoti nesudėtingoms formoms, ataskaitoms ir atrankos užklausoms, aprašymas 1. Iškviesti darbui MS Access

Išrinkti atitinkamą piktogramą ir du kartus spustelėti kairįjį pelės mygtuką ties ta piktograma arba atlikti veiksmų seką: Start/Programs/Microsoft Office/Microsoft Office Access 2003. 2. Atverti DB

a) atlikti veiksmų seką File/Open; b) skiltyje Look in išrinkti darbinį katalogą; c) pažymėti reikiamos DB piktogramą arba teksto eilutėje File name

įrašyti DB vardą; d) jei reikia, dialogo lango iškrentančiame sąraše Files of type išsirinkti

failų tipą Microsoft Office Access Databases (*.mdb); e) spausti mygtuką Open.

3. Iškviesti vedlį formai sukurti a) DB lange išsirinkti skyrelį Forms; b) paspausti mygtuką New, esantį DB lange, arba atlikti veiksmų seką

Insert/Form; c) dialogo lange New Form išsirinkti punktą Form Wizard ir paspausti

mygtuką OK. 4. Sukurti formą (naudojant vedlį)

a) iškviesti formos vedlį (žr. 3 veiksmą); b) vedlio dialogo lange Form Wizard, sąraše Tables/Queries išrinkti

reikiamą lentelę (pirmiausia pažymėti pagrindinę lentelę, o po to (jei reikia) susietas su ja antrines lenteles), o sąraše Available Fields – laukus, kurių turinys bus atvaizduojamas pasitelkus formas. Laukų išrinkimą patvirtinti mygtuku (visus laukus iš karto galima išrinkti mygtuku > , o iš sąrašo nereikalingi laukai pašalinami mygtuku < ). Išrinkus visus reikiamus laukus, spausti mygtuką Next;

c) (žingsnis c žengiamas tik tada, jeigu formoje bus informacija iš kelių susietų lentelių) nustatyti peržiūros (view) tvarką (nustačius ją sudėtinei formai, turi įsijungti mygtukas Form with subform(s) ) ir spausti mygtuką Next;

d) išrinkti formos pavidalą, pvz., stulpelio (Columnar) ir spausti mygtuką Next;

e) pasirinkti norimą formos stilių (fono užpildą), pvz., smiltainio (SandStone), ir paspausti mygtuką Next;


f) teksto eilutėje Form užrašyti formos pavadinimą (arba palikti siūlomą sistemos), o teksto eilutėje Subform – pagalbinės formos pavadinimą. Prieš spaudžiant mygtuką Finish, rekomenduojama įjungti jungiklį Modify the form’s design, taip pereinant į formos koregavimo režimą (žr. 6 veiksmą, žingsniai b-e).

5. Peržiūrėti/redaguoti lentelės(-ių) turinį, pasitelkus formą a) DB lange (skyrelyje Forms) pažymėti reikiamą formą; b) spausti mygtuką Open arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką; c) peržiūrą valdyti specialiais, tam tikslui skirtais mygtukais (esančiais

apatinėje formos lango dalyje). Duomenys redaguojami standartinėmis priemonėmis. Formą uždaryti, atliekant veiksmų seką File/Close arba formos lango uždarymo mygtuku.

6. Koreguoti formą a) DB lange pažymėjus reikiamą formą, spausti mygtuką Design arba

iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Design; b) atsidariusiame formos projekto lange su pele pasižymėti koreguojamą

formos elementą (antraštę, duomenų lauką ar pačią formą – pastaruoju atveju reikia pažymėti stačiakampį viršutiniame kairiajame lango kampe (greta horizontaliosios liniuotės)) (žr. 7), iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Properties;

c) formos elemento savybių lange inicializuoti skyrelį All (jei reikia), po to detaliame savybių sąraše išsirinkti (pažymėti su pele) reikiamą savybę;

d) redagavimo eilutėje, esančioje greta savybės pavadinimo, įrašyti atitinkamą reikšmę ir paspausti klavišą Enter (paspaudus kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką 6, kai kurioms savybėms galima gauti leistinų reikšmių sąrašą);

e) žingsnius b-d kartoti visiems koreguojamiems formos elementams (vietinio meniu iškvietimo kartoti nereikia);

f) baigus koregavimą, uždaryti savybių langą ir išsaugoti formos pakeitimus (atlikti veiksmų seką File/Save);

g) uždaryti formos dizainerio langą (File/Close). 7. Pažymėti (išsirinkti) formos elementą

Formos projekto lange nustatyti pelės žymiklį ties reikiamu elementu ir vieną kartą spustelėti kairįjį pelės mygtuką. 8. Pakeisti formos elemento dydį

Pažymėti formos elementą (žr. 7), nustatyti pelės žymiklį ties vienu iš juodų kvadratėlių taip, kad atsirastų dvigubos rodyklės ženklas, ir tempti nuspaustą pelę reikiama kryptimi.


9. Perkelti formos elementą į kitą vietą Pažymėti formos elementą (žr. 7), nustatyti pelės žymiklį elemento

užimame plote taip, kad atsirastų ženklas „ranka”, ir tempti nuspaustą pelę reikiama kryptimi. 10. Iškviesti dizainerį užklausai sukurti

a) DB lange išsirinkti skyrelį Queries; b) spausti mygtuką New DB lange arba atlikti veiksmų seką Insert/Query; c) dialogo lange New Query išsirinkti punktą Design View ir spausti

mygtuką OK. Tai galima atlikti ir taip: pele du kartus spragtelėti ženkliuką Create Query

in Design view arba spausti įrankių juostos mygtuką 11. Sukurti užklausą

a) iškviesti užklausos dizainerį (žr. 10); b) skyrelio Tables, esančio lange Show Table, sąraše išsirinkti vieną ar

kelias lenteles, reikalingas formuojant užklausą. Išsirinktą lentelę įtraukti į užklausos projekto rodinį, spaudžiant mygtuką Add. Įtraukus visas reikiamas lenteles, spausti Close;

c) suformuoti užklausos lauką (žr. 12); d) nustatyti užklausos įrašų rikiavimo kriterijų (žr. 13); e) nustatyti užklausos atrankos kriterijų (filtrą) (jei to reikia) (žr. 14); f) nustatyti užklausos įrašų grupavimo tipą (jei to reikia) (žr. 15); g) išjungti (uždrausti) užklausos lauko reikšmių vaizdavimą (jei to reikia)

(žr. 16); h) žingsnius c-g kartoti tol, kol bus suformuoti visi reikalingi užklausos

laukai; i) išsaugoti užklausą (žr. 19); j) galima peržiūrėti užklausos rezultatus ekrane (įvykdyti užklausą): tam

reikia atlikti veiksmų seką Query/Run (baigus peržiūrą, uždaryti peržiūros langą (žr. 20));

k) uždaryti užklausos dizainerio langą (žr. 21). 12. Suformuoti užklausos lauką

Eilutėje Field įrašyti užklausos lauko pavadinimą. Jį galima išsirinkti ir iš sąrašo, kuris atsiranda, paspaudus kairįjį pelės klavišą, o po to – mygtuką 6. Užklausos lauko pavadinimas gali nesutapti su atitinkamo lentelės lauko pavadinimu. Šiuo atveju iš pradžių rašomas užklausos lauko pavadinimas, po dvitaškio (:) – lentelės lauko pavadinimas. Galima suformuoti ir skaičiuojamąjį lauką: tuomet po dvitaškio reikia užrašyti atitinkamą išraišką, t.y. nurodyti


laukus ir operacijas (funkcijas), atliekamas su tais laukais. Rašant išraišką, galima pasinaudoti išraiškų konstruktoriumi, kuris iškviečiamas išsirinkus vietinio meniu elementą Build arba paspaudus mygtuką . Konstruktoriaus lange reikia formuoti išraišką, naudojantis tam skirtais instrumentais (pvz., galima pasinaudoti instrumentu Tables ir automatiškai gauti lauko pavadinimą; šis instrumentas, taip pat lentelės atidaromos 2 kartus spustelėjus kairįjį pelės mygtuką; tokiu pat būdu lauko pavadinimas įkeliamas į išraišką). Suformavus išraišką, spaudžiama OK (išraiška atsiranda eilutėje Field). 13. Nustatyti užklausos įrašų rikiavimo kriterijų

Eilutėje Sort paspausti kairįjį pelės mygtuką, o po to – mygtuką 6. Tuomet iškrentančiajame sąraše pasirinkti reikiamą kriterijų. 14. Nustatyti užklausos atrankos kriterijų (filtrą)

Eilutėje Criteria įrašyti atrankos kriterijaus (loginę) išraišką. Rašant išraišką, galima pasinaudoti išraiškų konstruktoriumi (iškviečiant vietinį meniu ir išsirenkant punktą Build).

Pastaba. Vietoj atrankos kriterijaus išraiškos galima užrašyti pranešimo tekstą (jis negali sutapti su lauko vardu), esantį stačiakampiuose skliausteliuose. Būtent šis pranešimas bus pateikiamas prieš peržiūrint užklausos rezultatus, t.y. atidarant užklausą. 15. Nustatyti užklausos įrašų grupavimo požymį

Eilutėje Total nurodyti vieną iš galimų laukų tipų. Grupavimo laukams nurodoma Group By, o išraiškų laukams – Expression (laukų tipai išsirenkami iškrentančiajame sąraše).

Pastaba. Jeigu eilutės Total ekrane nematyti, ją reikia aktyvizuoti atliekant veiksmų seką View/Totals. 16. Įjungti/išjungti užklausos lauko reikšmių vaizdavimą

Eilutės Show atitinkamame stulpelyje įjungti/išjungti lauko reikšmių vaizdavimo požymį. 17. Peržiūrėti užklausos rezultatų lentelę ekrane (įvykdyti užklausą)

a) DB lange (skyrelyje Queries) pažymėti reikiamą užklausą; b) spausti mygtuką arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą

Open, arba du kartus paspausti kairįjį pelės mygtuką. Prireikus parinkti tinkamą šriftą užklausos rezultatams vaizduoti;

c) baigus peržiūrą (kai užklausos turinys ekrane nebereikalingas), uždaryti peržiūros langą (žr. 20).


Pastaba. Užklausą atidarant gali pasirodyti pranešimas (žr. 14 veiksmo pastabą). Tuomet reikia įvesti atsakymą ir spausti klavišą Enter (arba mygtuką OK). 18. Koreguoti užklausą

a) DB lange pažymėjus reikiamą užklausą, spausti mygtuką Design arba iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Design;

b) prireikus galima įtraukti papildomas lenteles, reikalingas formuojant užklausą: turime atlikti veiksmų seką Query/Show Table (žr. 11 veiksmo žingsnį b). Pašalinti nereikalingą lentelę galima taip: pasižymėti reikiamą lentelę, iškviesti vietinį meniu ir išsirinkti punktą Remove Table;

c) kiti užklausos koregavimo veiksmai atliekami panašiai, kaip ir kuriant užklausą (žr. 12–16 );

d) išsaugoti pakoreguotą užklausą (žr. 19); e) pakoreguotos užklausos rezultatus galima peržiūrėti ekrane (žr. 11

veiksmo žingsnį j); f) uždaryti užklausos dizainerio langą (žr. 21).

19. Išsaugoti užklausą a) išsaugant pirmą kartą, atlikti veiksmų seką File/Save bei dialogo lango

Save As teksto eilutėje Query Name įrašyti užklausos vardą ir spausti OK;

b) uždaryti užklausos projekto rodinio langą. 20. Uždaryti užklausos peržiūros langą

Atlikti veiksmų seką File/Close (arba spausti lango uždarymo mygtuką). 21. Uždaryti užklausos dizainerio langą

Žr. 20. 22. Iškviesti vedlį ataskaitai suformuoti

a) DB lange išsirinkti skyrelį Reports;

spausti mygtuką DB lange arba atlikti veiksmų seką Insert/Report; dialogo lange New Report išsirinkti punktą Report Wizard ir spausti

mygtuką OK. 23. Suformuoti ataskaitą (panaudojant vedlį)

a) iškviesti ataskaitos formavimo vedlį (žr. 22); b) vedlio dialogo lange Report Wizard pasirodžiusiame sąraše

Tables/Queries pažymėti reikiamą lentelę (užklausą), o sąraše Available Fields – laukus, kurių turinys bus pateikiamas ataskaitoje. Laukų


išrinkimą patvirtinti mygtuku . Laukus galima rinktis iš kelių lentelių (užklausų). Išrinkus visus reikiamus laukus, spausti mygtuką Next;

c) jei ataskaitos laukai parinkti iš susietų lentelių, tuomet reikia nustatyti ataskaitos duomenų pateikimo tvarką ir spausti mygtuką Next;

d) jei reikia, laukų sąraše (esančiame kairėje vedlio lango pusėje) pažymėti grupavimo laukus, t.y. laukus, pagal kurių reikšmes bus grupuojami ataskaitos duomenys (šie laukai bus aukštesnio hierarchijos lygio kitų laukų atžvilgiu). Lauko išrinkimą patvirtinti su mygtuku . Spausti mygtuką Next;

e) išsirinkti lauką (us), pagal kurio (ių) reikšmes bus rikiuojami ataskaitos įrašai (laukas išsirenkamas iš išskleidžiamojo sąrašo). Jei reikia skaičiuoti surikiuotų įrašų grupių laukų suvestinius įverčius, tuomet spaudžiamas mygtukas Summary Options. Atsivėrusio lango srityje What summary values would you like calculated? kiekvienam skaitiniam ataskaitos laukui būna paskirta atskira eilutė su tipinių įverčių skaičiavimo funkcijų (Sum, Avg, Min, Max) žymimaisiais langeliais. Srityje Show galima pasirinkti, kurie duomenys bus rodomi ataskaitoje: ar tik suvestiniai įverčiai (Summary Only), ar išsamūs duomenys kartu su suvestiniais įverčiais (Detail and Summary) Pažymėtas Calculate percent of total for sums žymimasis langelis nurodo, kad duomenų grupėms reikia įterpti skaičiuojamųjų sumų procentų (nuo visame dokumente suskaičiuotų atitinkamų sumų) reikšmes. Nustačius reikiamus skaičiavimus, spausti mygtuką OK, po to – mygtuką Next;

f) nustatyti ataskaitos išvaizdos tipą (rekomenduojama skiltyje Layout įjungti jungiklį Stepped, o skiltyje Orientation – jungiklį Portrait), po to spausti mygtuką Next;

g) pasirinkti ataskaitos duomenų stilių (pvz., Casual), spausti mygtuką Next;

h) užrašyti ataskaitos vardą. Tuomet arba įjungti jungiklį Preview the report (šiuo atveju bus galima peržiūrėti ataskaitos turinį), arba įjungti jungiklį Modify the report’s design (šiuo atveju bus galima iš karto pereiti į ataskaitos ruošinio koregavimo režimą (žr. 25)). Po to spausti mygtuką Finish.

24. Peržiūrėti ataskaitos turinį ekrane Pažymėjus reikiamą ataskaitą, spausti mygtuką Preview arba iškviesti

vietinį meniu ir išsirinkti punktą Print Preview. Dirbant ataskaitos koregavimo režimu, pakanka atlikti veiksmus View/Layout (Print) Preview. Peržiūrą valdyti įprastinėmis priemonėmis. Baigus peržiūrą (kai ataskaitos turinys ekrane nebereikalingas), uždaryti ataskaitos peržiūros langą, t.y. išsirinkti piktogramą Close (arba spausti lango uždarymo mygtuką).


25. Koreguoti ataskaitos elemento poziciją Projekto lange pažymėti ataskaitos elementą ir „padėti” jį į reikiamą vietą ar

pakeisti jo dydį (tai atliekama analogiškai kaip ir su formos elementais). 26. Spausdinti ataskaitą

DB lange pažymėti reikiamą ataskaitą ir, atlikus veiksmų seką File/Print, spausdinimo lange spausti OK. Prieš spausdinant patartina peržiūrėti ataskaitos vaizdą ekrane (žr. 24). 27. Uždaryti DB.

File/Close. 28. Baigti darbą.

File/Exit.

Tipinė užduotis Formas, užklausas ir ataskaitas kursime DB STUD (ši DB turi būti

realizuota atliekant 1 laboratorinį darbą), turinčią informaciją apie studentų mokymosi rezultatus. Darbo eiga. 1. Jei reikia, iškvieskite darbui MS Access. (žr. 1). 2. Atidarykite duomenų bazę STUD (žr. 3). 3. Sugeneruokite ekrano formas DB lentelių turinio peržiūrai ir redagavimui

(žr. 4): a) paprastą formą DISCIPLINOS atitinkamos lentelės peržiūrai bei

redagavimui. Šios formos galimas vaizdas pateiktas 2.1 pav.;

2.1 pav. Paprastos formos vaizdas

b) sudėtinę formą GRUPES_IR_STUDENTAI lentelių GRUPES ir STUDENTAI peržiūrai bei redagavimui (pagalbinės formos


pavadinimas – STUDENTAI). Čia lentelė GRUPES yra pagrindinė, o lentelė STUDENTAI – antrinė. Į formą įtraukite laukus: fakultetas, grupe, pavarde, bilieto_numeris, gimimo_data. Šios formos galimas vaizdas ir projektavimo langas parodyti 2.2 ir 2.3 pav.;

2.2 pav. Sudėtinės formos vaizdas

2.3 pav. Sudėtinės formos projektavimo langas

4. Prireikus pakeiskite formų elementų poziciją (žr. 7,9), padidinkite/sumažinkite elementų užimamą plotą (žr. 8), parinkite tinkamą


(lietuvišką) šriftą formų antraštėms ir duomenims vaizduoti, taip pat pakoreguokite kitas formos elementų savybių reikšmes (žr. 6).

5. Išbandykite sukurtas ekrano formas, duomenų peržiūrą ir redagavimą jose (žr. 5).

6. Suformuokite atrankos užklausas reikiamiems duomenims išrinkti (žr. 11–16): a) išrenkančią užklausą MANO_FAKULTETAS savo fakulteto studentų

paieškai. Sudarydami užklausą, naudokite lenteles GRUPES ir STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus fakultetas, grupe (iš lentelės GRUPES), pavarde, bilieto_numeris (žr. 12). Nustatykite tinkamą užklausos atrankos kriterijų. Jo išraišką sugalvokite patys (žr. 14). Surikiuokite užklausos įrašus pagal laukus grupe ir pavarde (žr. 13). Lauko fakultetas reikšmių vaizduoti nereikia (žr. 16). Šios užklausos projektavimo langas pateiktas 2.4 pav.;

2.4 pav. Išrenkančios užklausos projektavimo langas

b) dialoginę skaičiuojamąją užklausą BENDRAAMZIAI gimusių tais pačiais metais studentų paieškai. Naudokite lenteles GRUPES ir STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus fakultetas, grupe (iš lentelės GRUPES), pavarde, bilieto_numeris bei skaičiuojamąjį lauką gimimo_metai (metams skaičiuoti naudokite funkciją YEAR, atliekančią metų išskyrimą iš datos). Skaičiuojamajam laukui formuoti naudokite išraišką:


YEAR([STUDENTAI]![gimimo_data]) Ją galima užrašyti pasitelkus išraiškų konstruktorių (žr. 12). Nustatykite

tinkamą atrankos kriterijų (kriterijaus išraiškos vietoje stačiakampiuose skliausteliuose įrašyti tekstą Nurodykite savo gimimo metus:) (žr. 14). Surikiuokite užklausos įrašus pagal laukus grupe, pavarde (žr. 13);

c) skaičiuojamąją suvestinę užklausą STUDENTU_KIEKIAI, kurioje įrašai grupuojami pagal lauko grupe reikšmes ir kuri skirta grupių studentų kiekiui skaičiuoti. Naudokite lenteles GRUPES ir STUDENTAI. Į užklausą įtraukite laukus grupe, fakultetas (iš lentelės GRUPES), bei skaičiuojamąjį lauką kiek_studentu (kiekiui skaičiuoti naudokite funkciją COUNT) (žr. 12). Surikiuokite užklausos įrašus pagal lauką grupe(žr. 13), taip pat sugrupuokite įrašus pagal lauką grupe (žr. 15). Šios užklausos projektavimo langas parodytas 2.5 pav.;

2.5 pav. Skaičiuojamosios suvestinės užklausos projektavimo langas

d) skaičiuojamąją suvestinę užklausą VIDURKIAI studentų pažymių vidurkiams apskaičiuoti. Panaudokite lenteles STUDENTAI ir STUDIJOS. Į užklausą įtraukite laukus pavarde, bilieto_numeris (iš lentelės STUDENTAI) bei skaičiuojamuosius laukus: laikyta_egzaminu, pazymiu_suma ir vidurkis. Jiems skaičiuoti naudokite funkcijas:

COUNT([STUDIJOS]![disciplinos_kodas]) SUM([STUDIJOS]![ivertinimas]) AVG([STUDIJOS]![ivertinimas]) (žr. 12).


Surikiuokite užklausos įrašus pagal lauką pavarde (žr. 13), sugrupuokite juos pagal laukus pavarde, bilieto_numeris (žr. 15); 7. Peržiūrėkite sudarytų užklausų rezultatų lenteles (įvykdykite užklausas) (žr.

17). Palyginkite gautus rezultatus su laukiamais. Jei jie skiriasi, pakoreguokite užklausas (žr. 18).

8. Sudarykite ataskaitą (ruošinį) sesijos rezultatams atvaizduoti (žr. 23) (ataskaitos vardas – SESIJOS_REZULTATAI). Į ataskaitą įtraukite lentelės GRUPES lauką grupe ir užklausos VIDURKIAI laukus: pavarde, vidurkis (žr. 23 veiksmo žingsnis b). Parinkite ataskaitos duomenų grupavimo lauką grupe (žr. 23 veiksmo žingsnis c). Ataskaitos duomenis surikiuokite pagal studentų pavardes, be to, kiekvienai grupei apskaičiuokite bendrą vidurkį (tam reikia aktyvizuoti funkciją (dėžutę) Avg (žr. 23 veiksmo žingsnis d)). Nurodžius ataskaitos vardą, peržiūrėkite sudarytos ataskaitos turinį ekrane(žr. 23 veiksmo žingsnis g).

9. Peržiūrėkite ataskaitos turinį ekrane (žr. 24), jei reikia, pertvarkykite ataskaitos objektų išsidėstymą (žr. 25), atlikite kitus pataisymus, esant galimybei ataskaitą atspausdinkite (žr. 26).

10. Uždarykite DB (žr. 27), baikite darbą (žr. 28).

Kontrolinės užduotys 1. Sukurkite formą F1 duomenų bazės STUD lentelei Studentai. Į formą

įtraukite pagal eiliškumą šiuos laukus: pavarde, ist_balas, grupe. 2. Sukurkite sudėtinę formą F2 lentelėms Studentai ir Studijos. Į formą

įtraukite laukus: pavarde, disciplinos_kodas, ivertinimas, egzaminatorius.

3. Suformuokite užklausą UZ1, išrenkančią modulius, kurių pavadinimas prasideda raide I ir kurie turi daugiau kaip 2 kreditus. Užklausoje išveskite laukus: kreditu_skaicius, disciplinos_kodas. Informaciją surikiuokite kreditų didėjimo tvarka.

4. Suformuokite užklausą UZ2, kuri nurodytai grupei parodytų jos studentų maksimalų ir minimalų įstojimo balą.

5. Suformuokite ataskaitą A1, kurioje kiekvienai grupei nurodomi jos studentai, apibūdinami pavarde ir gimimo metais.

6. Sukurkite sudėtinę formą FOR1 duomenų bazės TIEK (ji turi būti realizuota atlikus 1 laboratorinį darbą) lentelėms PRISTATYMAI ir PREKĖS. Į formą įtraukite laukus: PAV, IDN, VAR, PRD, KAI.

7. Suformuokite užklausą UZK1, išrenkančią prekes, pristatytas per paskutines 30 dienų, kurių IDENTIFIKACINIS NUMERIS prasideda


raide P ir kurių vieno pristatymo partija viršijo 1000 vienetų. Užklausoje išveskite laukus: VAR, KIE, IDN, KAI. Informaciją surikiuokite kiekių (KIE) mažėjimo tvarka.

8. Suformuokite užklausą UZK2, apskaičiuojančią kiekvienos užsakytos prekės partijos kainą, kuri saugoma lauke BKAINA. Užklausoje išveskite laukus:UDA, IDN, PAV, BKAINA, VAR.

9. Suformuokite užklausą UZK3, kuri nurodytai prekei (įvedus jos IDN reikšmę) parodytų jos tiekėjus (jų vardus) ir užsakytą suminį (per visą laiką) tos prekės vienetų kiekį (jį reikia saugoti naujai įvedamame lauke SUMK). Užklausoje išveskite laukus:VAR, TEL, SUMK.

10. Naudodami užklausą UZK2, suformuokite ataskaitą AT1, kurioje kiekvienam tiekėjui, apibūdinamam VARDU ir TELEFONU, išvardijamos užsakytos prekių partijos, nusakomos: IDN’u, PAVADINIMU ir partijos kaina (BKAINA).


3. Įvairios paskirties užklausų kūrimas

Darbo tikslas Įvaldyti užklausų, skirtų bazėje saugomiems duomenims keisti, ir specialios

paskirties užklausų kūrimą bei jų rezultatų išsaugojimą virtualiosiose lentelėse.

Teorinė dalis Užklausos gali būti kuriamos ne tik tam tikrų duomenų paieškai (atrankai)

(žr. 2 laboratorinį darbą), bet ir joms keisti, t.y. atnaujinti, papildyti ar šalinti. Be to, gali būti sukuriamos specialios paskirties užklausos, kurios padeda išspręsti specifinius paieškos bazėje uždavinius. Tai pasikartojančių įrašų (įrašų su jų laukų apibrėžto rinkinio vienodomis reikšmėmis) ir įrašų, neturinčių pavaldžių įrašų (pagrindinės lentelės įrašų, kurių raktinio(-ų) lauko(-ų) reikšmei (-ėms) nėra susijusių pavaldžios lentelės įrašų, turinčių tas pačias laukų reikšmes), paieška. Specialios paskirties užklausoms įdiegti MS Access sukurti specializuoti vedliai.

Specialios paskirties užklausoms priskirtinos ir vadinamosios kryžminės užklausos (Crosstab Query). Jų duomenų formatas panašus į naudojamą skaičiuoklėse. Paprasčiausiu atveju, sudarant kryžminę užklausą, operuojama su viena lentele (šios užklausos duomenų šaltinis gali būti ir kita užklausa ar kelios susietos lentelės) - užklausos duomenų lentele. Iš pradžių pasirenkamas bazinis laukas, t. y. laukas, kuris bus laukas ir užklausos rezultatų lentelėje. Šio lauko reikšmės suformuos užklausos rezultatų lentelės eilučių pavadinimus. Toliau nurodomas tas duomenų lentelės laukas (jo reikšmės suformuos užklausos rezultatų lentelės stulpelių pavadinimus), pagal kurio reikšmes generuojami rezultatų lentelės skaičiuojamieji laukai. Galiausiai apibrėžiama rezultatų lentelės laukų reikšmių apskaičiavimo taisyklė. Pabrėžtina, kad formuoti kryžmines užklausas tikslinga tik tokioms lentelėms, kuriose yra laukai su ribota diskrečių reikšmių aibe.

Gauti užklausos duomenys pateikiami laikinosios lentelės forma. Tokia lentelė yra laikinas darinys; jis vykdant užklausą formuojamas iš naujo kiekvieną kartą. Redaguojant lentelės duomenis, t.y. laukų reikšmes, keisis ir atitinkamų laukų reikšmės užklausos duomenų šaltinyje - lentelėje ar lentelėse. O tai dažniausiai nepageidautina. Todėl po užklausos vykdymo gautus įrašus

Įvairios paskirties užklausų kūrimas 47

tikslinga išsaugoti atskiroje virtualiojoje lentelėje, kuri nesusieta su užklausos duomenų šaltiniu.

Sudėtingesniems manipuliavimo su duomenimis uždaviniams spręsti dažnai reikia vykdyti atskirų užklausų seką.

Kiekvieną užklausą, kurią vartotojas sukuria naudodamasis grafiniais instrumentais, MS

Documents

db ld pask - Muiline.comcrap.muiline.com/KTU/Info/Access/duomenu_bazes.pdf · 2009. 12. 11. · Duomen ų bazės loginės ... laukų reikšmių tipai bei jų formatai; raktiniai lentelių