1

7 priedas

DIEGIMO VADOVAS

2

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………………............................. 3

1. Pokyčių modeliai ………………………………………………………........................... 7

2. Kokius elementus turėtų įdiegti Jūsų įstaiga …………………………............................. 7

3. Ką turėtų daryti Jūsų organizacija ………………………………………......................... 10

4. Sukurtų metodinių rekomendacijų ir kokybės standartų naudojimas sveikatos priežiūros

įstaigose .............................................................................................................................. 12

5. Žinių ir įgūdžių palaikymas darbo vietoje ..……………………………........................... 20

Literatūros sąrašas ……………………………………………………….............................. 22

3

Įvadas

Nacionalinis sveikatos priežiūros meistriškumo institutas [1] (angl. National Institute for

Health and Care Excellence), Amerikos chirurgų kolegija [2]

(angl. American College of

Surgeons) ir daugelis kitų tarptautinių organizacijų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms

rekomenduoja įdiegti pacientų saugumo ir paslaugų kokybės gerinimo sistemos elementus, taip

pat reguliariai (kas 6–12 mėn.) pačioms įstaigoms įvertinti pagrindinius veiklos bei paslaugų

kokybės rodiklius (1 pav.).

Kokybės kontrolės sistema padeda užtikrinti, kad pagalba visiems pacientams būtų

teikiama ne tik kokybiškiau ir greičiau, bet ir, kad ji taptų labiau standartizuota, pagrįsta

medicinos mokslo įrodymais, protokolais, efektyviau būtų išnaudojami turimi ištekliai. Kad tokia

kokybės kontrolės sistema yra nepaprastai efektyvi, parodo ir JAV pavyzdys, kai įdiegus

pacientų saugumo ir paslaugų kokybės kontrolės sistemą anesteziologijoje mirštamumas

bendrosios nejautros metu sumažėjo nuo 50 iki 1 atvejo milijonui atliktų narkozių [3].

1 pav. Nuolatinis kokybės gerinimo procesas

4

Kokybės kontrolės ir paslaugų gerinimo sistema efektyviai veiks tik tuomet, jei bus

įgyvendinti toliau išvardyti reikalavimai.

1. Kokybės kontrolės komandoje dirbantys žmonės turi pakankamus įgaliojimus.

2. Vertinama sistema turi aiškią struktūrą ir funkcijas.

3. Nustatyti pakankamai aiškūs pagalbos teikimo standartai, patvirtinti protokolai.

4. Nustatyti aiškūs pagalbos kokybės kriterijai, vertinamos baigtys ir/ar komplikacijos.

Yra išskiriama keletas sveikatos priežiūros sistemos kokybės vertinimo aspektų (laukų).

1. Medicinos pagalba (prieinamumas, į pacientą orientuota pagalbos sistema).

2. Personalo išsilavinimas (licencijos, specializuoti kursai, konferencijos, tyrimai).

3. Profesionalizmas (darbuotojų motyvacija ir atskaitomybė).

4. Pagalbos organizavimo sistemiškumas (protokolai, standartai, rekomendacijos).

5. Įrodymais pagrįsta klinikinė praktika (moksliniais įrodymais pagrįsti sisteminiai

sprendimai ir protokolai, duomenų registras, kokybės kontrolės ir paslaugų gerinimo

sistema, kokybės gerinimo ir audito komiteto veikla).

6. Komunikacija ir komandinis darbas (multidisciplininė įvairių specialistų komanda,

rezidentų mokymo programoje įtrauktos temos apie etinius pagalbos aspektus,

konfliktinių situacijų sprendimas ir šios srities mokymai).

Veiksniai, darantys įtaką skubios medicinos pagalbos kokybei, apibendrinti 2 pav. Trys

svarbiausios dalys, į kurias reikia atsižvelgti vertinant paslaugų kokybę, yra pagalbos

sistema, paciento būklė ir gydymo baigtys.

5

2 pav. Pagalbos kokybę nulemiantys veiksniai

Procesų vertinimo kriterijai

1. Laikomasi patvirtintų rekomendacijų, protokolų ir įsakymų.

2. Pacientų būklės sunkumas tinkamai įvertintas prieš guldant į ligoninę ir priėmimo

skyriuje (rūšiavimas, perkėlimo vietos pasirinkimo kriterijai).

3. Nebuvo atidėliota paciento apžiūra, tyrimai, gyvybiškai svarbios procedūros.

4. Nebuvo klaidų vertinant būklės sunkumą, skiriant pradinį gydymą, bendraujant.

5. Tinkamai užpildyti medicininiai dokumentai.

6. Laiku atlikti ir įvertinti radiologiniai tyrimai (jei reikia).

7. Laiku iškviesti reikiami konsultantai (jei reikia).

8. Pacientas laiku nuvežtas į operacinę (jei reikia).

9. Pacientas nebuvo perkeltas į įstaigą, kuri neteikia specializuotos pagalbos.

6

Metodikos tikslai

1. Aprašyti, kaip sėkmingai įdiegti metodiką ir kokybės kontrolės bei paslaugų gerinimo

sistemą praktikoje.

2. Standartizuoti žinių ir įgūdžių palaikymo tvarką, siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos

priežiūros paslaugas.

3. Parengti aprašą, pagal kurį būtų vertinama, kaip įstaiga laikosi sukurtų metodinių

rekomendacijų kontrolės sistemos.

4. Skatinti įstaigas bei jų darbuotojus nuolat tobulinti veikiančius procesus, susijusius su

žinių ir įgūdžių palaikymu bei kontrolės sistemos taikymu.

Metodika skirta

1. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir darbuotojams.

2. Vadovams, praktikuojantiems ar norintiems sukurti mokymosi vietas įstaigoje.

3. Visiems, kurie planuoja ir teikia aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas,

taikydami geriausius esamus įrodymus.

4. Įvairių sričių darbuotojams, atsakingiems už mokymų kokybę, vykdantiems kontrolės

sistemą, siekiant pagerinti vienos ar kitos komandos arba padalinio veiklos kokybę.

Gaunama nauda, įdiegus metodiką

❏ Tinkamų ir kokybiškų paslaugų suteikimas klientams.

❏ Veiklos atitikimo norminiams dokumentams ir kokybės kontrolę vykdančių institucijų

reikalavimams užtikrinimas.

❏ Patogus informacijos pateikimas, vykdant kokybės kontrolės tyrimus ar užklausas.

❏ Nuolatinė įstaigos veiklos stebėsena, sričių, kurias reikėtų tobulinti, nustatymas, įstaigos

teikiamų paslaugų kokybės gerinimas.

❏ Paprastesnis metodinių rekomendacijų diegimas.

❏ Pokyčiams ir nuolatiniam kokybės gerinimui palankios aplinkos organizacijoje kūrimas.

❏ Darbuotojų galimybė nuolat tobulėti pagal standartizuotą mokymo programą.

❏ Kaštų, naudojant standartizuotą mokymosi bei vertinimo metodą, mažinimas.

7

Dokumentas parašytas taip, kad naudotojas rastų patarimus bei reikiamas nuorodas, kurios

padėtų sėkmingai įdiegti metodiką ir kokybės standartus praktikoje. Taip pat galima naudoti šį

diegimo vadovą, siekiant sukurti efektyvią sistemą, padėsiančią vykdyti tam tikrų paslaugų

kokybės stebėseną ir kitus procesus organizacijoje.

1. Pokyčių modeliai.

Metodika yra paremta bendraisiais efektyvaus pokyčių valdymo principais, aprašomais

literatūroje. Lyderystė, siekis pagerinti paslaugų kokybę, priemonės, padedančios nustatyti

kliūtis, trukdančias keisti nusistovėjusią praktiką ir lėtinančias teigiamus pokyčius organizacijoje

net ir esant tinkamai darbo kultūrai – tai tik kelios aptariamos sritys [4, 5].

Kiekviena organizacija ir komanda turi surasti sau tinkamiausią būdą, kaip pagerinti

teikiamų paslaugų kokybę. Todėl čia pateikti patarimai, kaip diegti metodiką, yra lankstūs,

tinkami bet kuriam pokyčių valdymo modeliui ir struktūrai. Kai kurios organizacijos gali

nuosekliai vadovautis čia aprašomu modeliu, kitos gali jį šiek tiek pakeisti arba praktikoje taikyti

tik kai kuriuos aprašytus sistemos elementus savo sukurtame kokybės gerinimo modelyje.

2. Kokius elementus turėtų įsidiegti Jūsų įstaiga.

2.1. Aiškus vadovavimas ir parama.

Pradedant diegti metodiką ir naudoti ją praktikoje, būtinas aukščiausių vadovų palaikymas,

pasiryžimas plėtoti įrodymais pagrįstą praktiką ir nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę [6].

Didžiausia atsakomybė, kuriant įrodymais pagrįstos praktikos organizacijoje kultūrą,

tenka jos vadovui. Tačiau nemažiau svarbūs yra ir kiti administracijos atstovai, valdybos nariai

(pvz., medicinos, slaugos, visuomenės sveikatos direktoriai, darbo grupių bei komitetų vadovai,

skyrių ir padalinių vadovai).

Direktoriai ir kiti padalinių vadovai turėtų reguliariai gauti vidines metodinių

rekomendacijų ir kitų įrodymais pagrįstų gairių naudojimo įstaigoje ataskaitas. Jiems turėtų būti

rengiamos audito grupės ataskaitos, kuriose nustatomos veiklos sritys, neatitinkančios įrodymais

pagrįstos praktikos rekomendacijų, arba informuojama apie nustatytus trūkumus, teikiant tam

tikras paslaugas. Vadovai turi nuspręsti, ar nustatyti trūkumai kelia realią grėsmę paslaugų

gavėjams, atsižvelgdami į neatitikimų pobūdį. Padalinių veiklos atitikimo kokybės standartams

ataskaitos gali būti naudojamos, siekiant nustatyti kokybės gerinimo prioritetus organizacijoje.

8

Sėkmingiems pokyčių įgyvendinimo planams sveikatos priežiūros sistemoje būdinga:

❏ medicinos ir/ar slaugos direktorius asmeniškai prižiūri rekomendacijų bei kokybės

standartų diegimą ir naudojimą;

❏ įstaigoje yra patvirtintas aiškus pokyčių diegimo planas, strategija.

Svarbiausi žmonės, padedantys diegti ir naudoti metodines rekomendacijas yra:

❏ padalinių vadovai, suaugusiųjų ir vaikų sveikatos direktoriai;

❏ politiniai lyderiai, institucijų, prižiūrinčių paslaugų kokybę, atstovai.

2.2. Paskirtasis pokyčių vadovas.

Siekiant efektyvių pokyčių organizacijoje, reikia paskirti žmogų, kuris koordinuotų bet

kokią veiklą, susijusią su metodikos diegimu, laikantis visų aprašytų formalių reikalavimų. Pats

praktiškiausias būdas tai pasiekti – paskirti šias funkcijas asmeniui, kurio darbinės pareigos

apima ir kokybės priežiūrą bei kontrolę (pavyzdžiui, klinikinio audito ir kokybės kontrolės

tarnybos koordinatoriui, atitinkamų medicinos ar slaugos padalinių vadovams). Pokyčių vadovas

turi būti paskirtas įstaigos vadovo įsakymu.

Pokyčių vadovo pareigos yra:

❏ įvertinti, ar diegiamos metodinės rekomendacijos yra tinkamos organizacijos veiklai ir

jos diegiamos laikantis formalių reikalavimų;

❏ koordinuoti metodiką parengusios organizacijos atstovų konsultacijas ir jų rekomendacijų

įgyvendinimą;

❏ supažindinti kitus atsakingus darbuotojus su rekomendacijomis ir kokybės standartais,

paskirti žmones diegti rekomendacijas ir koordinuoti kokybės kontrolės veiklą;

❏ vertinti situaciją ir planuoti, atsižvelgti ir reaguoti į galimą rekomendacijų diegimo

poveikį organizacijai (taip pat ir finansinius aspektus);

❏ užtikrinti efektyviai dokumentuojamą proceso stebėseną ir grįžtamąjį ryšį darbuotojams,

dalyvaujantiems pokyčiuose;

❏ rengti reguliarias ataskaitas organizacijos vadovams;

❏ užtikrinti, kad bet kurie didesni nukrypimai nuo metodinių rekomendacijų būtų

registruojami įstaigos nepageidaujamų įvykių žurnale;

❏ organizuoti ir vykdyti personalo mokymus.

9

Pagrindinės savybės, kurias turi turėti paskirtas pokyčių vadovas (jos gali būti įtrauktos ir į

pareigines instrukcijas):

❏ geras metodinių rekomendacijų ir įstatyminės bazės žinojimas;

❏ geras supratimas, kaip veikia organizacijos padaliniai;

❏ mokėjimas analizuoti, keisti ir gerinti nusistovėjusią praktiką;

❏ pokyčių ir projektų valdymo patirtis;

❏ lyderystė ir geri bendravimo įgūdžiai, patikimumas.

2.3. Multidisciplininė specialistų komanda.

Strateginiai sprendimai dėl metodikos taikymo turi būti priimami multidisciplininės

specialistų komandos diskusijos metu. Siekiant efektyvumo, tokia komanda turėtų būti tiesiogiai

pavaldi organizacijos vadovybei. Geriausia, jei šį darbą atlieka jau veikianti darbo grupė ar

komitetas. Komandai turėtų vadovauti vienas iš administracijos atstovų, pasižymintis lyderyste,

gerais bendravimo įgūdžiais bei turintis komandos pasitikėjimą, nes tik toks žmogus gali

pasiekti, kad metodika būtų efektyviai pradėta naudoti praktikoje.

Multidisciplininė specialistų komanda kartu su pokyčių vadovu turėtų vykdyti tokią veiklą:

❏ užtikrinti, kad būtų planuojama ir žmonės įsitrauktų į numatytą veiklą;

❏ įvertinti, ar numatoma diegti metodika yra tinkama, priimtina organizacijai ir jos

padaliniams;

❏ užtikrinti, kad darbuotojai būtų supažindinti su rekomendacijomis bei kokybės

standartais;

❏ paskirti vadovus atsakingus už konkrečių gairių ar kokybės standartų priežiūrą;

❏ užtikrinti, kad visi organizacijoje žinotų, kokia yra įstaigos pozicija dėl tam tikrų

rekomendacijų ir/arba kokybės standartų naudojimo;

❏ registruoti bet kokį nukrypimą nuo metodinių rekomendacijų ir užtikrinti, kad būtų

numatyta strategija, kaip ateityje pasiekti visišką atitikimą rekomendacijoms ir

standartams;

❏ nustatyti kokybės gerinimo sritis ir įtraukti jas kuriant ateities kokybės gerinimo

programas bei strategijas;

❏ užtikrinti vietinių veiklos planų įgyvendinimą;

❏ peržiūrėti ir analizuoti vietinius audito protokolus ir rezultatus;

❏ užtikrinti, kad veiklai įgyvendinti būtų skiriami finansai.

10

Labai svarbu apgalvoti ir numatyti skirtingų organizacijų bendradarbiavimą, ypač tuo

atveju, jei rekomendacijos ir kokybės standartai apima pirminę bei antrinę sveikatos priežiūrą

arba sveikatos priežiūrą ir socialinę pagalbą. Bendradarbiavimas sumažina tų pačių darbų

dubliavimą ir užtikrina koordinuotą, standartizuotą rekomendacijų įgyvendinimą sveikatos

priežiūros institucijose. Tai padeda užtikrinti integruotą ir pilnavertę pagalbą.

2.4. Vidinė organizacijos politika.

Organizacija privalo turėti įstaigos vadovybės patvirtintą vidinės tvarkos aprašą, taisykles,

kaip bus įgyvendinamos metodinės rekomendacijos ir kokybės standartai.

3. Ką turėtų daryti Jūsų organizacija.

3.1. Skatinti sąmoningumą ir skleisti informaciją.

Skatinkite darbuotojų sąmoningumą ir reguliariai informuokite juos apie metodines

rekomendacijas ir kokybės standartus.

3.2. Įvertinti finansinius ir darbo organizavimo aspektus.

Metodinių rekomendacijų diegimo kaštai turi būti aptarti su įstaigos finansų skyriumi.

Vykdydami pokyčius, užtikrinkite efektyvų konsultantų, klinikinių padalinių vadovų ir

finansininkų bendradarbiavimą.

3.3. Įvertinti metodinių rekomendacijų ir kokybės standartų tinkamumą ir svarbą.

Aprašykite veiksmų planą ir nurodykite, ar įgyvendinant rekomendacijas Jūsų institucijoje

gali atsirasti kokių nors nukrypimų nuo originalaus aprašo.

Jums taip pat gali tekti palyginti naujai išleistas rekomendacijas su Sveikatos apsaugos

ministerijos ar įstaigos viduje patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis ar procedūrų

aprašais. Taip pat reikėtų numatyti, kaip naujų rekomendacijų diegimas gali daryti įtaką kitų

bendradarbiaujančių įstaigų darbui. Sprendimą dėl rekomendacijų aktualumo ir tinkamumo

reikėtų išsaugoti specialioje įstaigos duomenų bazėje arba registre.

3.4. Jei metodinės rekomendacijos ar kokybės standartai yra neaktualūs, šį

sprendimą tinkamai dokumentuoti.

Jei autoritetinga darbo grupė nusprendžia, jog rekomendacijos ir kokybės standartai yra

neaktualūs ar nepriimtini įstaigai, toks sprendimas turi būti protokoluojamas ir išsaugomas

specialioje duomenų bazėje ar registre.

11

Gera praktika būtų tokius sprendimus peržiūrėti, jei įstaigoje pasikeičia teikiamų paslaugų

pobūdis arba pradedamos teikti naujos paslaugos.

3.5. Paskirti metodinės rekomendacijos ir kokybės standartų diegimo koordinatorių.

Metodinės rekomendacijos ir kokybės standartų koordinatoriumi turėtų būti skiriamas

aukštesnes pareigas užimantis žmogus, kuris gebėtų ne tik perduoti informaciją apie diegiamas

metodines rekomendacijas ir jų svarbą, bet ir galėtų vadovauti pokyčiams. Geriausia, jei

metodinių rekomendacijų diegimo koordinatorius pats taikytų rekomendacijas kasdieniame

darbe ir savo paties pavyzdžiu galėtų įkvėpti kitus.

Informaciją apie metodines rekomendacijas galima perduoti:

❏ intranetu ir kitomis vidinės komunikacijos priemonėmis;

❏ įtraukiant reikiamą informaciją į personalo mokymų programas;

❏ rengiant edukacinius forumus;

❏ įsitraukiant į regioninių bendradarbiavimo tinklų, apjungiančių bendradarbiaujančių

įstaigų, darbo grupių bei komitetų, visuomenės sveikatos organizacijų veiklą;

❏ rengiant informacinius leidinius;

❏ spausdinant lankstinukus ir plakatus, skirtus specialistams bei pacientams.

Daug paprasčiau įdiegti metodiką, jei visi darbuotojai supranta įrodymais pagrįstos

praktikos naudą, bendruosius tikslus bei savo vaidmenį šioje sistemoje. Parengtas pristatymas

yra vienas iš galimų būdų supažindinti darbuotojus su šia metodika. Metodikos pristatymo

pavyzdys pateiktas 2 priede.

Metodinių rekomendacijų diegimas:

❏ darbuotojams surenkite seminarą, kurio metu papasakokite apie metodiką ir kokybės

standartus bei išteklių panaudojimą įstaigos viduje;

❏ įtraukite metodikos kokybės standartus ir rekomendacijas į tęstinio darbuotojų mokymo

ir kvalifikacijos kėlimo programas;

❏ įtraukite metodines rekomendacijas ir kokybės standartus į studentų ir rezidentų mokymo

programas.

12

4. Sukurtų metodinių rekomendacijų ir kokybės standartų naudojimas

sveikatos priežiūros įstaigose.

4.1. Įstaigos teikiamų paslaugų kokybės atitikimas sukurtoms metodinėms

rekomendacijoms ir kokybės standartams.

Kokybės standartas yra trumpų siūlymų arba teiginių rinkinys, padedantis geriau

suplanuoti ir vykdyti pokyčius, taip pat išmatuoti svarbiausius paslaugų kokybės rodiklius.

Kokybės standartas paprastai yra susietas su specifinėmis įrodymais pagrįstomis

rekomendacijomis. Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentai nurodo, kad visos sveikatos

priežiūros įstaigos privalo gerinti teikiamos pagalbos kokybę ir diegti praktikoje kokybės

standartus. Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi įsidiegti nuolatinę kokybės gerinimo

sistemą, kuri padėtų geriau suplanuoti ir vykdyti šių organizacijų veiklą. Kokybės standartai

padeda nustatyti sritis, kuriose pirmiausia reikėtų gerinti paslaugų kokybę [7, 8].

Paslaugų kokybei užtikrinti svarbus įstaigose dirbančių asmenų nuolatinis profesinės

kvalifikacijos tobulinimas. Darbuotojai, siekdami pagilinti ar atnaujinti profesinei veiklai

reikalingas žinias ir gebėjimus bei praktinius įgūdžius atsižvelgiant į mokslo ir technikos

pažangą, naujas technologijas, nemažai prisideda prie įstaigos teikiamų paslaugų gerinimo.

Asmens profesinės kvalifikacijos privalomojo tobulinimo trukmę reglamentuoja Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai [9].

Pradinio vertinimo metu reikėtų atsakyti į keletą svarbiausių klausimų:

❏ ar kokybės standartas yra aktualus įstaigai;

❏ kaip teikiamų paslaugų kokybė atitinka standartus;

❏ kokie rodikliai parodo atitikimą standartams;

❏ kokių išteklių ir pakeitimų reikia, kad įstaigoje teikiamų paslaugų kokybę būtų galima

pagerinti tiek, kad jos visiškai atitiktų keliamus reikalavimus;

❏ administracija taip pat turėtų įvertinti ir riziką tuo atveju, jei standarto nebus pasiekta.

Naudingos informacijos pradiniam vertinimui galima gauti iš šių šaltinių:

❏ pradinio vertinimo anketa, skirta konkrečioms gairėms ar rekomendacijoms;

❏ pacientų ir klientų atsiliepimai;

❏ skundai ir nepageidaujami įvykiai;

❏ audito duomenys (vidinio ir išorinio);

❏ klinikiniai rodikliai (vaistų skyrimas, operacijos ir kt.);

13

❏ darbuotojų atsiliepimai;

❏ procesų žemėlapiai (angl. process maps) ir interviu su pacientais arba klientais.

Įstaigos teikiamų paslaugų kokybės atitikimo rekomendacijoms ir kokybės standartų

įvertinimui turi būti numatytas aiškus laikotarpis. Išorinis auditas ir įvairūs nacionaliniai registrai

padeda surinkti duomenis apie įrodymais pagrįstų standartų taikymą klinikinėje praktikoje ir

palyginti skirtingų įstaigų veiklos rodiklius.

Procesų žemėlapių sudarymas yra metodika, kuri leidžia suregistruoti ir įvertinti atskirus

tam tikro proceso tarpusavyje susijusius veiksmus bei sprendimus. Procesų žemėlapis yra

tinkamas naudoti įvertinti tiek vieno darbuotojo veiksmus, atliekant paprastą procedūrą (pvz.,

kraujo ėmimas tyrimams), tiek ir sudėtingus procesus, kuriuose dalyvauja žmonių komanda.

Procesų stebėsenos ir vertinimo teikiama nauda:

❏ galimybė pamatyti visą procesą nuo pradžios iki pabaigos ir parodyti darbuotojams, koks

sudėtingas tas procesas gali būti pacientui;

❏ galimybė darbuotojams pamatyti procesą iš paciento pozicijos;

❏ pokyčių ir kokybės gerinimo proceso pradinis taškas;

❏ galimybė atrasti sprendimus, padedančius sutaupyti lėšų ir įdiegti efektyvesnius procesus

klinikinėje praktikoje.

4.2. Vietinis prioritetų nustatymas gerinant kokybę.

Pradinis vertinimas, kaip įstaigoje teikiamos paslaugos atitinka kokybės standartus, gali

būti naudingas keliais atžvilgiais:

- jei atliekant vertinimą surenkama pakankamai svarių įrodymų, kad įstaiga atitinka

kokybės standartus, šią informaciją gali panaudoti įstaigos administracija ir paslaugų

užsakovai kaip patvirtinimą, jog įstaiga teikia kokybiškas paslaugas;

- pozityvus įvertinimas gali būti įtrauktas į ataskaitas ligonių kasoms ir kokybės kontrolę

užtikrinančioms institucijoms, taip pat panaudojamas kaip pozityvi informacija

pacientams;

- vertinimo metu nustačius sritis, kurias reikia keisti, ši informacija gali būti panaudojama

kuriant kokybės gerinimo ir užtikrinimo planus įstaigoje, taip pat diskusijose su paslaugų

užsakovais ir vietiniais politikais dėl papildomo finansavimo, terminų ir kokybės

gerinimo strategijos;

14

- vertinimo metu galima nustatyti prioritetines kasmetinio įstaigos audito ir veiklos

planavimo sritis (taip pat pasirengti diskusijoms su paslaugų užsakovais);

- vertinimas gali būti naudingas rizikos valdymui.

Pradinis vertinimas gali padėti nustatyti sritis, kuriose reikia labai nedidelių pakeitimų, kad

būtų pasiektas atitikimas kokybės standartui. Kokybės gerinimo grupėje dirbantys žmonės turi

būti įsitikinę, kad jų pastangos yra skiriamos ne tik tam, kad įstaiga atitiktų formalius kokybės

standartus, bet ir kad šie pokyčiai turės teigiamos įtakos pacientų gydymo rezultatams ir

pagalbos kokybei.

4.3. Pokyčių skatinimas padaliniuose, kurių teikiamos paslaugos neatitinka sukurtų

metodinių rekomendacijų ir standartų.

a) Suburkite projekto komandą. Jei Jūsų įstaiga šiuo metu teikia paslaugas, kurios

neatitinka sukurtų metodinių rekomendacijų ir kokybės standartų, tačiau yra bendras

sutarimas, kad organizacijoje turi prasidėti kokybės gerinimo darbai, padėsiantys pasiekti

standartus, reikės suburti komandą šiam projektui įgyvendinti. Ją gali sudaryti žmonės,

jau dirbantys kokybės gerinimo srityje (nedidelėse įstaigose tai gali būti ir administracijos

darbuotojų darbo grupė, didesnėse organizacijose – dažniausiai strateginio planavimo ir

paslaugų kokybės gerinimo grupė).

Kartais įstaigoje tenka suburti naują pokyčių valdymo komandą. Ji privalo turėti aiškius

tikslus, taip pat jau projekto pradžioje sutarti, per kiek laiko šie tikslai turėtų būti įgyvendinti.

Projektą įgyvendinančiai komandai siūloma apsvarstyti toliau pateiktus klausimus.

❏ Kokia metodika, procedūra ar technologija bus naudojama ir kodėl (apsvarstykite esamus

tokių pokyčių naudos įrodymus savo įstaigoje, įvertinkite kaštus ir pagalbos kainas,

taikant skirtingas metodikas, kurios galėtų būti priimtinos pacientams, medikams,

organizacijai)?

❏ Kaip projektas bus finansuojamas?

❏ Kaip bus vertinamas projekto efektyvumas (pvz., finansinė nauda, klinikiniai, sveikatos

ar gerovės rodikliai)?

❏ Kaip ir kokie kokybės rodikliai bus matuojami?

❏ Kas bus atsakingas už duomenų rinkimą?

❏ Kaip bus organizuojami reikiami mokymai?

❏ Ar yra akivaizdžių kliūčių ir kaip jas būtų galima įveikti?

15

Įgyvendinant didesnius projektus, rekomenduojama suburti pagrindinę komandą, kuri

kasdien vykdytų veiklą, susijusią su projekto įgyvendinimu, taip pat pritraukti papildomų

žmonių, kuriems kartkartėmis būtų galima pavesti tam tikras specifines užduotis ir kuriuos

reikėtų reguliariai informuoti apie projekto eigą. Skirtingas pareigas užimantys žmonės turi

specifinės patirties, žinių bei įgūdžių, požiūrį į problemų sprendimą, todėl gali būti naudingi

komandai.

b) Efektyvaus bendradarbiavimo plano sudarymas. Plane turi būti numatyta:

❏ kokiu būdu ir kaip dažnai partneriai gaus informaciją apie projekto progresą;

❏ kokių kliūčių gali atsirasti ir kokie galimi sprendimai;

❏ kaip bus gaunama grįžtamojo ryšio informacija iš užsakovų ir kaip į ją bus atsakoma;

❏ kaip bus dalijamasi informacija apie projekto sėkmę ir naudinga patirtimi.

c) Išsiaiškinkite numatytų permainų vykdymo kliūtis. Pradėjusi diegti pakeitimus sveikatos

priežiūros įstaigoje, projektą įgyvendinanti komanda pokyčių metu gali susidurti su įvairiomis

kliūtimis. Kai kurie sunkumai gali būti specifiniai ir susiję su įstaigos darbo specifika ar

naudojamomis technologijomis. Tačiau dauguma problemų yra bendrojo pobūdžio ir jis gali

atsirasti bet kurioje aplinkoje (3 pav.). Projektui įsibėgėjant, labai svarbu visai komandai aptarti

iškilusius sunkumus ir galimus jų sprendimus.

Kliūtys Sprendimai

Kaštai Parenkite verslo planą

Parinkite indikatorius ekonominei naudai parodyti

Įvertinkite įvairias pirkimo galimybes

Mokymų stoka Užtikrinkite, kad visi darbuotojai dalyvautų mokymuose

Užtikrinkite, kad darbuotojų žinios būtų įvertintos

Užtikrinkite, kad pabaigus mokymams darbuotojai gautų

sertifikatus

Valdymas ir kokybės

priežiūra

Užtikrinkite, kad būtų vadovaujamasi vidaus ir išoriniais kokybės

kontrolės standartais

16

Užtikrinkite, kad būtų veikianti audito sistema

Užtikrinkite, kad būtų laikomasi vidaus taisyklių ir tvarkos

Sukurkite ir atnaujinkite standartinių procedūrų aprašus

3 pav. Dažniausiai pasitaikančios pokyčių kliūtys ir jų sprendimo būdai

d) Sudarykite veiksmų planą. Projekto komanda turi sudaryti veiksmų planą, kuriame būtų

aprašyti pagrindiniai žingsniai, kurie padės įdiegti praktikoje metodines rekomendacijas ir

pagerinti teikiamų paslaugų kokybę tiek, kad jos visiškai atitiktų kokybės standartus. Pradėdami

įgyvendinti praktikoje metodines rekomendacijas, išanalizuokite trūkumus, kurie buvo nustatyti

pradinio vertinimo metu (kas dabartinėje praktikoje neatitiko standartų), ir kiekvienam jų raskite

konkretų sprendimą.

Atlikus pradinį vertinimą, dažniausiai jau būna aišku, kas praktinėje veikloje neatitinka

kokybės standartų. Šių problemų sprendimai gali būti įrašomi kaip atskiri uždaviniai veiksmų

plane.

Galiausiai nepamirškite kiekvienai užduočiai paskirti po vadovaujantį asmenį ir suderinti

su jais realius šių uždavinių įgyvendinimo terminus. Pasidalykite atsakomybe ir užduotimis su

visomis suinteresuotomis šalimis.

Sutarkite dėl realių įgyvendinimo terminų, kad žmonės būtų labiau motyvuoti.

Registruokite kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti projektą. Vėliau toks iškilusių problemų

registras ir jų sprendimų aprašas padės mokytis ir efektyviau įgyvendinti kitus projektus.

e) Įvertinkite įtaką išlaidoms ir organizacijos funkcionavimui. Organizacija turi įvertinti,

kiek jai kainuos (arba kiek padės sutaupyti) įgyvendinami pokyčiai. Turėtų būti įmanoma

įgyvendinti kai kuriuos pokyčius, naudojant tuos pačius išteklius arba taupant lėšas, taip pat

paėmus dalį resursų iš kitos veiklos.

Įgyvendinant numatytus pokyčius, įstaigai gali tekti įsigyti įrangos ar priemonių, priimti

dirbti daugiau žmonių, apmokyti jau turimus darbuotojus ir pan. Šias problemas turėtų padėti

išspręsti už planavimą ir pirkimą atsakingi įstaigos padaliniai. Taip pat reikėtų apskaičiuoti, ar

numatomi pokyčiai, turintys pagerinti sveikatą ir gerovę, padės taupyti lėšas ir kitus išteklius per

ilgesnį laiką. Labai svarbu, kad tame pačiame regione dirbančios organizacijos galėtų

bendradarbiauti diegiant metodines rekomendacijas, kadangi toks procesas gali padėti sumažinti

kaštus ir taupyti išteklius.

17

4.4. Objektyvus kokybės gerinimo vertinimas.

Objektyvus vertinimas yra būtinas, jei norime parodyti, kad diegiami pokyčiai gerina

paslaugų kokybę. Jei kokybės vertinimo metu nenustatoma, jog įdiegti pokyčiai gerina

paslaugas, reikia koreguoti pakeitimus arba išmėginti kitas priemones.

Kiekvienas kokybės standartas turi turėti keletą (6–8) trumpų kokybės teiginių ir su jais

susijusių kokybės vertinimo indikatorių sąrašą.

Kokybės teiginiai apibūdina prioritetines kokybės gerinimo sritis. Teiginiai gali būti skirti

profilaktikai, sveikatos priežiūros paslaugoms gerinti, taip pat jie gali skatinti integruotą pagalbą,

siekiant užtikrinti paslaugų kokybę [1, 10, 11]. Kiekvienas kokybės teiginys turi kokybės

vertinimo indikatorių (-ius).

Kokybės vertinimo indikatoriai (KVI) nurodo, kaip galima pagerinti infrastruktūrą,

procesus ir rezultatus sveikatos priežiūros ar kitoje vertinamoje srityje. KVI dažniausiai yra

pateikiami kaip santykis tarp skaitiklio ir vardiklio.

KVI = Skaitiklis

Vardiklis

Pavyzdžiui, norime nustatyti gimdymo skausmo malšinimo, atliekant cezario pjūvio

operaciją, kokybės vertinimo indikatorių. Pasirenkame ataskaitinį laikotarpį ir įstaigą. Skaitiklyje

įrašome cezario pjūvio operacijų skaičių pagal naudotus skausmo malšinimo būdus, vardiklyje –

visų cezario pjūvio operacijų skaičių. Teisingai apskaičiavus ir išanalizavus gautus duomenis,

sveikatos priežiūros įstaiga gali daryti išvadas, kurias sritis reikia tobulinti ir siekti geresnių

rezultatų.

Sukurtų metodinių rekomendacijų laikymosi kontrolės sistemos taikymo vertinimui turi

būti naudojami atitinkami pradiniai parametrai, rodikliai ir dimensijos. Šiuos duomenis reikia

imti iš įstaigos patvirtintų ataskaitų. Metodikos „Žinių, įgūdžių palaikymo bei sukurtų metodinių

rekomendacijų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašas“ 2 priede pateikiamas nacionalinis

„Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų tvarkymo informacinės sistemos (NGN

IS), analitinio posistemio“ ataskaitų sąrašas. Jei šiame priede nėra jums reikalingų rodiklių, juos

galite rašyti ir atlikti stebėseną tos pačios metodikos 3 priedo trečiame puslapyje „PM1 pokyčio

stebėjimas“. Gauti duomenys turi būti reguliariai analizuojami.

18

Vietinių informacijos šaltinių nustatymas.

Jei nėra nacionalinio registro ir prieinamų duomenų, tuomet tenka įstaigos viduje ieškoti

duomenų šaltinio, kuris padėtų įvertinti, ar diegiami pokyčiai pagerina teikiamų paslaugų

kokybę. Naudojami indikatoriai ir duomenų rinkimas turi būti nesudėtingi ir labai aiškūs,

aprašyti glaustai, tačiau gana išsamiai, kad tokia pati informacija būtų surinkta prieš pokyčius ir

juos įgyvendinus.

Daugiausiai naudos tokioms programoms teikia einamuoju momentu gaunami kokybės

kontrolės duomenys, kadangi jie leidžia geriau suprasti, kaip veikia sistema, ir leidžia įvertinti

net ir nedidelių pakeitimų daromą įtaką. Norint gauti tokius duomenis, gali tekti peržiūrėti

vietinėse duomenų bazėse kaupiamą informaciją, taip pat apsvarstyti galimybę rinkti reikiamus

duomenis rankiniu būdu. Apačioje pateikiamas duomenų rinkimo plano pavyzdys (4 pav.). Šiuos

veiksmus galite numatyti ir bendrajame pokyčių įgyvendinimo plane.

Duomenų rinkimo planas

Komanda Užpildė Data

Eil.

Nr. Specifinis

klausimas Kokių

duomenų

reikia?

Koks

šaltinis bus

naudojamas

reikiamiems

duomenims

gauti?

Kas rinks

duomenis? Kaip dažnai

bus

renkami

duomenys?

Ar

numatote

kokias nors

problemas?

Koks

yra

analizės

planas?

Vadovas Numatoma

vykdymo

data

1. - - - - - - - - -

2. - - - - - - - - -

3. - - - - - - - - -

4 pav. Duomenų rinkimo plano pavyzdys

Kai tik nuspręsite, kokius kokybės indikatorius naudosite ir iš kur gausite reikalingų

duomenų, Jums reikės nuspręsti, kaip turėtų būti pristatomi duomenys, kad galėtumėte įvertinti,

ar diegiami pokyčiai tikrai turi teigiamą poveikį. Grafinės kreivės ypač padeda stebėti

pokyčius, taip pat išlaikyti pokyčių diegimo komandos motyvaciją. Be to, reikės nuspręsti,

kokie dar žmonės ir kaip dažnai norės matyti vertinimo rezultatus. Neretai įstaigos

administracija ir paslaugų užsakovai taip pat nori reguliariai gauti informaciją apie kokybės

indikatorius.

19

4.5. Veiksmų plano įgyvendinimas.

Siekiant efektyviai įgyvendinti numatytus pokyčius, visos projekte dalyvaujančios

organizacijos turi sutarti dėl bendro veiksmų plano ir jo įgyvendinimo. Labai svarbu apsvarstyti,

kaip bus koordinuojamas darbas. Bendradarbiavimas su kitais padaliniais ar įstaigomis padeda

išvengti darbų dubliavimo ir užtikrina koordinuotą, standartizuotą įstaigos reagavimą į naujai

paskelbtas metodines rekomendacijas. Jei projekte dalyvauja itin daug organizacijų, tai labai

svarbu parinkti tinkamą projekto vadovą, kuris galėtų koordinuoti visų įstaigų veiklą, matytų ir

suprastų visą pagalbos procesą nuo pradžios iki galo.

4.6. Veiksmų vertinimas, informavimas apie pokyčius ir dalijimasis patirtimi.

а) Veiksmų vertinimas

Tinkamos metodinių rekomendacijų vykdymo audito priemonės gali padėti įvertinti įdiegtų

rekomendacijų teikiamą naudą bei priimti sprendimus dėl papildomų pakeitimų, kurie padėtų

užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį ir išliekamumą.

Tinkamai vadovaudami pokyčių diegimui (kiekvienam etapui paskirdami vadovą ir

numatydami įgyvendinimo laiką) ir stebėdami, pakeitimų teikiamą naudą (pakartotinai

vertindami numatytus indikatorius), galėsite tinkamai reaguoti į visas nenumatytas situacijas ir

neplanuotus diegiamų pokyčių efektus, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Jei pradžioje

pradėsite nuo bandomojo projekto ir darbuotojai įsitikins, kad numatomi pokyčiai gali turėti

ilgalaikį teigiamą poveikį, Jums gali būti lengviau į savo pusę pritraukti daugiau palankiai

nusiteikusių žmonių.

Užbaigus įgyvendinti pokyčius, rekomenduojama reguliariai vertinti kokybės indikatorius

(pradžioje kas 6 mėnesius, vėliau kasmet), kad būtų įsitikinta, jog pasiektas kokybės standartas

yra išlaikomas visą laiką. Toks pokyčių procesas yra paremtas Demingo rato principu (planuok –

daryk – tikrink – veik (koreguok), kai nuolat siekiama gerinti kokybę.

b) Informavimas apie pokyčius

Paskirtas pokyčių vadovas įstaigos vadovams bei paslaugų užsakovams turėtų kasmet

parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikiama išsami informacija apie įrodymais pagrįstų metodinių

rekomendacijų taikymą, kokybės standartus bei veiklos efektyvumą. Šioje ataskaitoje taip pat

turėtų būti smulkiai aprašomi visi vykdomi paslaugų kokybės gerinimo projektai, padedantys

užtikrinti įstaigos atitikimą kokybės standartams.

20

c) Dalijimasis patirtimi

Informacija apie sukurtų metodinių rekomendacijų ir kokybės standartų diegimą turėtų būti

įtraukiama į kasmetines įstaigos ataskaitas. Tokiu būdu visuomenė būtų tinkamai informuota, jog

organizacija teikia tik aukščiausios kokybės paslaugas ir joje yra įdiegta sistema, padedanti

reguliariai įvertinti ir nuolat gerinti svarbiausius veiklos rodiklius.

Jei procesas vyksta sklandžiai, apie tai reikėtų kalbėti ir viešinti. Apskritai informacijos

skleidimas tiek apie laimėjimus, tiek apie kilusius sunkumus yra naudingas daugeliui. Savo

patirtimi galite dalytis tiesiogiai kontaktuodami su kitomis bendradarbiaujančiomis įstaigomis

bei pasitelkdami viešosios komunikacijos tarnybos atstovus. Galite parengti informacinius

leidinius, rašyti straipsnius vietinėje spaudoje, rengti konsultacijų dienas ir naudoti kitus būdus.

d) Periodinis įstaigos ir jų padalinių veiklos vertinimas.

Rekomenduojama periodiškai vertinti padalinius, kurių veikla atitinka paskutines

rekomendacijas bei kokybės standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi geriausios

praktikos normų. Atsižvelgiant į įstaigos prioritetus ir turimą informaciją (apklausos, audito

rezultatai ir kt.) galima pasirinkti, kokius tiksliai indikatorius ar veiklos rodiklius vertinti šiuose

padaliniuose.

Geros praktikos išliekamumą padeda užtikrinti ir svarbiausių elementų įtraukimas į

vietines rekomendacijas, vidaus tvarkos aprašus ir įsakymus. Vidaus tvarkos aprašuose ir veiklos

planuose taip pat reikėtų numatyti, kad atnaujinant paslaugas ar keičiant veiklos pobūdį visais

atvejais bus atsižvelgiama į naujausias rekomendacijas bei kokybės standartus.

5. Žinių ir įgūdžių palaikymas darbo vietoje.

Kad žinios ir įgūdžiai išliktų kuo ilgiau, reikia nuolat mokytis. Mokymosi būdų yra daug,

tačiau vienas efektyviausių – simuliacija [12, 13]. Tai praktinių įgūdžių mokymosi būdas, kuris

plačiai naudojamas visame pasaulyje įvairiose srityse: medicinoje, švietimo sistemoje, aviacijoje,

kariuomenėje ir pan. Simuliacija paremtas mokymasis gali būti puikus pagrindas ne tik įgyjant ir

palaikant žinias, įgūdžius, bet ir mokantis komandinio darbo. Realiomis situacijomis paremti

scenarijai, tinkama įranga, reikiamos priemonės, bendravimas su komandos nariais atneš daugiau

naudos nei įprastinis (seminaro tipo) mokymasis. Specialisto profesinės žinios ir įgūdžiai yra

vertinami pagal tos profesinės kvalifikacijos specialisto rengimo baigiamojo egzamino

21

programą, standartą, medicinos normą, programą ar kitus dokumentus, reglamentuojančius

specialisto profesines žinias, praktinius įgūdžius, profesinę veiklą [14].

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra atsakinga už vadovavimą sprendžiant pasaulinės

sveikatos klausimus, formuojant sveikatos tyrimų darbotvarkę, nustatant normas ir standartus,

įvardijant įrodymais pagrįstos politikos galimybes, tiekiant techninę pagalbą šalims bei stebint ir

vertinant sveikatingumo tendencijas [15]. Ji yra parengusi ne vieną dokumentą, kuriuo

vadovaujasi sveikatos priežiūros įstaigos. Vienas iš tokių praktinių vadovų, skirtų akušerijos ir

neonatologijos sričiai, yra „Pregnancy, childbirth, postpartum and newborn care: A guide for

essential practice (3rd edition)“ [16]. Vaiko sveikatos institutas IRCCPO Burlo Garofolo,

Trieste, Italijoje, PSO Gimdyvių ir vaikų sveikatos bendradarbiavimo centras, konsultuodamasis

su PSO regioniniu biuru Europai, parengė atnaujintą leidinį „Motinų ir naujagimių priežiūra

ligoninėje: kokybės vertinimo ir tobulinimo įrankis“ (metodikos „Žinių, įgūdžių palaikymo bei

sukurtų metodinių rekomendacijų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašo“ 6 priedas). Jis

gali padėti teikti kokybišką motinų ir naujagimių sveikatos priežiūrą Jūsų įstaigoje. Įrankis

paremtas dalyvavimo metodu (tai palengvina visuotinį įtraukimą ir nuolatinį praktikos

tobulinimą). Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į leidinio 2 dalies „Atvejų valdymas“ esančius

skyrius: 2. „Normalaus vagininio gimdymo priežiūra“, 4. „Motinų komplikacijų gydymas“, 5.

„Naujagimių priežiūra“ ir 6. „Sergančių naujagimių priežiūra“ bei 3 dalies „Strategija ir paslaugų

organizavimas“ 9 skyrių „Infekcijos prevencija“ ir 12 skyrių „Motinos ir naujagimio teisės“.

Įgyvendinant projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas

Lietuvoje“, finansuojamą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, yra

parengta ir patvirtinta 70 mokslo įrodymais pagrįstų gydymo bei diagnostikos metodikų (30

neonatologijos ir 40 akušerijos) [17]. Visos metodikos sudarytos iš 5 dalių: metodikos aprašo,

procedūrų, įdiegimo, audito aprašų ir informacijos visuomenei. Metodikų 4 dalyje „Audito

aprašas“ yra pateikiama, kaip turi būti atliekamas auditas tam tikros ligos ar sveikatos būklės

atveju. Vadovaudamiesi šiais aprašais, turite įvertinti, ar tinkamai atliekamas auditas Jūsų

įstaigoje, kokie turi būti 4 pirmieji žingsniai, kad projekto metu parengtos diagnostikos ir

gydymo metodikos būtų įdiegtos ligoninėje. Akušerinių ir neonatologinių metodikų siūlomas

įdiegimo eiliškumas pateiktas metodikos „Žinių, įgūdžių palaikymo bei sukurtų metodinių

rekomendacijų laikymosi kontrolės sistemos taikymo aprašo“ 5 priedе.

22

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. https://www.nice.org.uk/standards-and-indicators

2. https://www.facs.org/quality-programs/acs-nsqip

3. Haller G, Stoelwinder J, Myles PS, McNeil J. Quality and safety indicators in anesthesia:

a systematic review. Anesthesiology. 2009 May;110(5):1158-75.

4. http://www.hrsa.gov/quality/toolbox/measures/prenatalfirsttrimester/index.html

5. http://www.who.int/hiv/pub/imai/om_11_quality_improvement.pdf

6. http://www.acog.org/Resources-And-Publications/Committee-Opinions/Committee-on-

Patient-Safety-and-Quality-Improvement/Patient-Safety-in-Obstetrics-and-Gynecology

7. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. XII-2383 „Dėl

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“.

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr.

V-1248 „Dėl diagnostikos ir gydymo protokolų rengimo, peržiūrėjimo ir atnaujinimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9. www.e-tar.lt

10. https://www.rcog.org.uk/en/guidelines-research-services/audit-quality-improvement/

11. https://www.rcog.org.uk/en/guidelines-research-services/audit-quality-

improvement/clinical-indicators-project/

12. Lewis R, Strachan A, Smith MM. Is high fidelity simulation the most effective method

for the development of non-technical skills in nursing? A review of the current evidence.

Open Nurs J 2012; 6:82-89.

13. Mundell WC, Kennedy CC, Szostek JH, Cook DA. Simulation technology for

resuscitation training: a systematic review and meta-analysis. Resuscitation 2013;

84:1174-1183.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr.

V-255 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d.

įsakymo Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos

patikrinimo tvarkos“ pakeitimo“.

15. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tarptautinis-bendradarbiavimas/pasaulio-sveikatos-

organizacija

16. http://www.who.int/maternal_child_adolescent/documents/imca-essential-practice-

guide/en/

17. http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos-ir-projektai/sveicarijos-paramos-

programa/akuserijos-ir-neonatologijos-diagnostikos-ir-gydymo-metodikos