Diskriminacijos, kylančios iš lytiškumo ir negalios sankirtos,

sprendimas žmogaus teisių požiūriui

Jonas RuškusVytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius

Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas

Tarptautinė konferencija“Lyčių lygybė savivaldoje: Šiaurės Europos patirtis”

Spalio 4-5 d., 2018 m.Vytauto Didžiojo universitetas

Pranešimo tikslas ir struktūra

Argumentuoti, kodėl žinojimas ir supratimas apie susikertančią diskriminaciją padeda įgyvendinti žmogaus teises viešame ir politiniame gyvenime

• ŽMOGAUS TEISIŲ PAGRINDAI

• DISKRIMINACIJOS IR SUSIKERTAČIOS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

• LYTIES IR NEĮGALIOS SANKIRTA

• LYGYBĖ IR NEDISKRIMINAVIMAS YRA ŽMOGAUS TEISIŲ ESMĖ

• PILIETINIS IR POLITINIS DALYVAVIMAS KAIP ŽMOGAUS TEISĖ

• PILIETINIO IR POLITINIO DALYVAVIMO SKATINIMAS

FUNDAMENTALS OF HUMAN RIGHTS & INTERNATIONAL HUMAN RIGHTS LAW

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

• 1 str. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.

• 7 str. Visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo

Pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės

Jungtinių Tautų paktai ir konvencijos kaip žmogaus teisių standartai ir šalių narių įsipareigojimai

1 str. Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo

skirtumų, išimčių ar apribojimų darymą lyties pagrindu siekiant varžyti ar panaikinti pripažintas moterų teises ir pagrindines laisves nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar kurioje nors kitoje srityje, neleisti jomis naudotis ar jas įgyvendinti lygiomis teisėmis su vyrais.

2 str. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija

bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas.

DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

SUSIKERTANČIOS DISKRIMINACIJOS SAMPRATA

Susikertanti diskriminacija yra dviejų ar daugiau diskriminuojančių žmogaus pagrindų jungties pasekmė. Ši samprata tiesiogiai lemia įvairius nelygybės lygmenis (JT Žmogaus teisių biuras)

Susikertanti diskriminacija atsiranda, kai žmogus yra diskriminuojamas dėl dviejų ar daugiau jo neatsiejamų pagrindų, pavyzdžiui, globos institucijoje patalpintų intelekto sutrikimą turinčių moterų prievartinė sterilizacija (negalia, lytis, institucionalizacija)

Įvairios sankirtos, antai, negalios tipai, lytis ir lytinė įvairovė, amžius, socioekonominis statusas, šeiminis statusas/institutionalizacija, etninė įvairovė etc

Susikertanti diskriminacija vis dar nėra politikos, įstatymų, įskaitant lygybę užtikrinančių įstatymų dalis

SUSIKERTANTI DISKRIMINACIJA LYTIES IR NEGALIOS PAGRINDU

• Negalią turintys žmonės yra dažni sveikatos įstaigų lankytojai, jiems būtina dažna ir profesionali sveikatos priežiūra. Moterys su negalia yra labiausiai jautrios neprieinamoms dėl įvairų kliūčių sveikatos paslaugoms.

• Reprodukcinės teisės nėra garantuotos moterims su negalia, nes neretai sterilizacija ar abortas joms yra primesti tiesiogine ar netiesiogine prievarta.

• Negalią turinčios moterys yra nuolatinėje ir didelėje prievartos rizikoje; kliūtys aplinkoje ieškant pagalbos dėl nepriežiūros ar prievartos padidina jų priklausomumą (fizinį, emocinį, finansinį) nuo prievartos kaltininko; informacijos apie paslaugas stoka, sunkus prieinamumas, institucionalizacijos baimė, nerimas dėl nesupratimo reakcijų iš policijos darbuotojų; pagalbos poreikio ignoravimas

Diskriminacija dėl negalios ir lyties sankirtos. Europos Parlamento Žmogaus teisių ir konstitucinių reikalų skyriaus tyrimas, 2013

Moterys su negalia patiria pačių įvairiausių formų susikertančią diskriminaciją

Moterų su negalia nematomumas viešajame ir politiniame gyvenime

Su jomis nesikonsultuojama dėl jų gyvenimus veikiančių klausimų priimant sprendimus dėl socialinės politikos ar kitų politikos ar administracinių priemonių

Invisibility of women with disabilities at all levels

Diskriminacijos pagrindų susikertamumo požiūris laikomas labiausiai tinkamu siekiant analizuoti ir spręsti šį kompleksinį reiškinį, o taip pat informuoti rengiamas politines ir viešosios politikos bei teisines priemones užtikrinant prasmingą moterų su negalia dalyvavimą ir potencialo realizavimą

Diskriminacija dėl negalios ir lyties sankirtos. Europos Parlamento Žmogaus teisių ir konstitucinių reikalų skyriaus tyrimas, 2013

SUSIKERTANTI DISKRIMINACIJA LYTIES IR NEGALIOS PAGRINDU

Susikertanti diskriminacija lyties, negalios ir kitais pagrindais neatliepiama įstatymuose nei viešojoje politikoje. Teisė į gyvybę, lygybė prieš įstatymą, prievarta ir nepriežiūra, prievartinė sterilizacija ir abortai, ekonominis ir seksualinis išnaudojimas, dalyvavimo stoka sprendimų priėmimo procesuose, lyties perspektyvos įtraukimo į negalios politiką stoka, neįgaliųjų teisių perspektyvos įtraukimas į moterų politines priemones stoka, ugdymo ir užimtumo/įdarbinimo prie žmonių moterims su negalia stoka.

JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr 3

SUSIKERTANTI DISKRIMINACIJA LYTIES IR NEGALIOS PAGRINDU

Tiesioginė diskriminacija, kai moterys tokiose pačiose situacijose yra vertinamos mažiau nei kiti, moterų su negalia pasirinkimai ir sprendimai yra ignoruojami, prievartinė sterilizacija, ypač moterų su psichosocialine/intelektine negalia globos institucijose

Netiesioginė diskriminacija įstatymams, viešajai politikai ir praktikoms esant neutraliems, tačiau turint neproporcingai neigiamą poveikį negalią turinčioms moterims, antai sveikatos apsaugos infrastruktūra atrodo neutrali lyties atžvilgiu, bet moterims su negalia ginekologinės paslaugos būna neprieinamos

Diskriminacija dėl asociacijos su negalia turinčiu asmeniu, antai vaikų su negalia motinos gali būti diskriminuojamos įsidarbinimo situacijose)

Tinkamų sąlygų nesudarymas yra diskriminacija, jei būtinos sąlygos nesudaromos esant poreikiui, antai dėl infrastruktūros neprieinamumo moterys su negalia negali atlikti krūties rentgenografijos

Struktūrinė arba sisteminė diskriminacija yra nematomi latentiniai instituciniai ir socialiniai elgesio modeliai, diskriminacinės tradicijos, socialinės normos, kurios pastato moterį į pavaldžią, priklausomą, antraeilę padėtį, laikant jas belytėmis arba hiperlytinėmis, negebančiomis, neracionaliomis, savęs nekontroliuojančiomis būtybėmis.

SUSIKERTANTI DISKRIMINACIJA LYTIES IR NEGALIOS PAGRINDU

Susikertančios diskriminacijos samprata pripažįsta, kad žmonės patiria diskriminaciją ne tiek kaip tam tikros homogeninės socialinės grupės atstovai, bet kaip daugiasluoksnius individualius tapatumus, statusus ir gyvenimo aplinkybes turintys individai.

Pripažįstamos įvairios gyvenimo aplinkybės ir patirtys, sustiprinančios žmonių patiriamas nepalankias sąlygas ir aplinkybes dėl daugelio ir įvairių susikertančių diskriminacijos formų, kurioms spręsti būtinos tikslingos priemonės, įskaitant detalizuotų duomenų rinkimą, prasmingą konsultavimąsi ir konsultavimą, viešosios politikos formavimą, diskriminacijos priežasčių šalinimą ir aprūpinimą veiksmingomis priemonėmis.

SUSIKERTANTI DISKRIMINACIJA LYTIES IR NEGALIOS PAGRINDU

Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo

4 s t r a i p s n i s

1. Valstybių dalyvių taikomos laikinos specialios priemonės, kuriomis siekiama greičiau įtvirtinti faktinę vyrų ir moterų lygybę, kaip pažymima šioje Konvencijoje, nelaikomos diskriminacinėmis, tačiau jos jokiu būdu neturi būti nelygiateisių ar diferencijuotų standartų išlikimo priežastis; šios priemonės turi būti atšauktos, kai bus pasiekta lygybė ir lygiateisiškumas.

2. Valstybių dalyvių taikomos specialios priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti motinystę, įskaitant šioje Konvencijoje nurodytas priemones, nelaikomos diskriminacinėmis.

LYGYBĖ IR NEDISKRIMINAVIMAS YRA ŽMOGAUS TEISIŲ ESMĖ

Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo: negalią turintys asmenys yra visų žmogaus teisių ir esminių laisvių subjektai

LYGYBĖ IR NEDISKRIMINAVIMAS YRA ŽMOGAUS TEISIŲ ESMĖ

5 str. Lygybė ir nediskriminavimas

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.

2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties.

3. Siekdamos skatinti lygybę ir pašalinti diskriminaciją, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą sąlygų pritaikymą.

4. Konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija.

LYGYBĖ IR NEDISKRIMINAVIMAS YRA ŽMOGAUS TEISIŲ ESMĖ

Formalioji lygybė siekia įveikti tiesioginę diskriminaciją laikant asmenis vienodose situacijose vienodais. Tai padeda kovoti su neigiamais, bet nepadeda spręsti dėl žmonių skirtybės ir įvairovės kylančių problemų.

Esminė lygybė siekia kovoti su struktūrine ir netiesiogine diskriminacija ir vertina galių santykius bei žmonių skirtybes bei įvairovę.

Įtraukioji lygybė nauja lygybės JT Neįgaliųjų teisių komiteto pateikta lygybės samprata, papildanti esminės lygybės sampratą :

(a) sąžiningo paskirstymo dimensija siekiant spręsti ekonomę nelygybę;

(b) pripažinimo dimensiją siekiant spręsti stigmas ir stereotipus bei prievartą ir pripažįstant žmonių orumą bei jų sankirtiškumą;

(c) dalyvavimo dimensija įtvirtinant socialonę žmonių prigimtį bei visišką socialinę įtrauktį

(d) (d) pritaikymo dimemnsiją sukuriant erdves skirtingoms žmonių savybėms, taip įtvirtinant jų orumą.

LYGYBĖ IR NEDISKRIMINAVIMAS YRA ŽMOGAUS TEISIŲ ESMĖ

PILIETINIS IR POLITINIS DALYVAVIMAS KAIP ŽMOGAUS TEISĖ

25 str.

Kiekvienas pilietis be jokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų turi teisę ir galimybę:

dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus tiek tiesiogiai, tiek per laisvai išrinktus atstovus; 6

b) balsuoti ir būti išrinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remdamasis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą;

c) bendromis lygybės sąlygomis stoti į savo šalies valstybės tarnybą.

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas

7 straipsnis. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų panaikinta moterų diskriminacija šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime, ir užtikrina moterims lygiomis su vyrais sąlygomis teisę:

a) balsuoti visuose rinkimuose ir viešuose referendumuose ir būti renkamomis į visus viešai renkamus organus;

b) dalyvauti nustatant ir įgyvendinant vyriausybės politiką ir užimti valstybinius postus, taip pat vykdyti visas valstybines funkcijas visuose valstybinio valdymo lygmenyse;

c) dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų, užsiimančių visuomeninio ir politinio šalies gyvenimo problemomis, veikloje.

Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo

PILIETINIS IR POLITINIS DALYVAVIMAS KAIP ŽMOGAUS TEISĖ

9 straipsnis. Dalyvavimas politiniame ir visuomenės gyvenime

Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina neįgaliesiems politines teises ir gal

a) užtikrinti, kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems

b) aktyviai skatinti sudaryti sąlygas, kuriomis neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti valstybės valdyme nediskriminuojami ir lygiai su kitais asmenimis, ir skatinti juos dalyvauti valstybės gyvenime, įskaitant:

i) dalyvavimą nevyriausybinėse organizacijose ir asociacijose, kurių veikla susijusi su valstybės viešuoju ir politiniu gyvenimu, ir politinių partijų veikloje ir valdyme;

ii) neįgaliųjų organizacijų sukūrimą ir dalyvavimą jose, siekiant atstovauti neįgaliesiems tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

JT Neįgaliųjų teisių konvencija

PILIETINIS IR POLITINIS DALYVAVIMAS KAIP ŽMOGAUS TEISĖ

Formaliai įsipareigoti aktyviai konsultuotis ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesus negalią turinčių asmenų organizacijų atstovus visuose valstybės valdymo lygiuose ir grandyse. Šalys narės turi konsultacijas su neįgaliųjų organizacijomis laikyti privalomu rengiant įstatymus, tvarkas ir politines priemones, tiek bendrąsias, tiek susijusias su negalia. Konsultacijos turi prasidėti pačiame pradiniame etape iki pat galutinio sprendimo priėmimo. Į konsultacijas būtina įtraukti visą negalią turinčių asmenų ir juos atstovaujančių organizacijų įvairovę visuose lygiuose, vietiniame, rajono, apskrities šalies ar tarptautiniuose.

Vis negalią turintys asmenys be jokios atskirties dėl negalios, įskaitant ir psichosocialinę ir/ar intelekto negalią turinčius asmenis gali veiksmingai ir pilnai dalyvauti sprendimo priėmimo procesų visuose etapuose. Teisė dalyvauti konsultacijose turi būti pripažinta lygiomis teisėmis visoms organizacijoms, taip pat ir atstovaujančioms skirtingas sankirtas, įskaitant ir seksualinę orientaciją ir lytinį tapatumą.JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr 7

PILIETINIO IR POLITINIO DALYVAVIMO SKATINIMAS

Užtikrinti:• Formalias konsultavimosi su organizacijomis tvarkas• Prieinamumą prie visų sprendimo priėmimo ir konsultavimosi infrastruktūrų ir

procedūrų• Konsultavimosi procesų skaidrumą, informacijos pateikimą prieinama forma• Aktyvų ir tamprų konsultavimąsi su įvairiomis nįgaliuųjų organizacijomis • Neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą stebėsenos procesuose• Paramą neįgaliųjų organizacijoms, įskaitant ir jų politinių gebėjimų ugdymą • Paramą asmeniais asistentais• Išsamia informacija apie sprendimų priėmimo procesų rezultatais

JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr 7

PILIETINIO IR POLITINIO DALYVAVIMO SKATINIMAS

• Auginti visuomenės sąmoningumą negalios ir lyties sankirtos klausimais • Kurti įgalinančias aplinkas skatinant nediskriminacines, įtraukias aplinkas ir

procesus socialiniame ir politiniame gyvenime visiems piliečiams• Neįgaliųjų ir feministiniai sąjūdžiai, asocijacijos turėtų veikti drauge šalinant

struktūrines ir kultūrines kliūtis siekiant lygiateisio negalią turinčių moterų dalyvavimo

• Negalią turinčių moterų matomumo didinimas viešojoje erdvėje • Specialistų mokymai• Tyrimų dalyvaujant skatinimas apie negalią turinčių moterų patirtis • Suteikti balsą ir skatinti savęs atstovavimą• Informuoti, ugdyti ir įtraukti – trys dalyvavimo briaunos

PILIETINIO IR POLITINIO DALYVAVIMO SKATINIMAS

The human rights‘ approach addressingdiscrimination based on the intersection of

gender and disability

Jonas RuškusProfessor at the Department of Social Work, Vytautas Magnus University, Lithuania

Expert Member of the Committee on the Rights of Persons with Disabilities of the United Nations

International Conference

“Gender Mainstreaming in Municipalities: Sharing of the Nordic Experience”

October 4-5, 2018

Vytautas Magnus University, Kaunas