Diskusija Birštone_Savarankiskumo stiprinimas 2012 12 14

1

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖ IR ŠVIETIMO KOKYBĖ: KONTEKSTAS,

NUOSTATOS, TENDENCIJOSVidmantas Jurgaitis

projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktus rengiančios darbo grupės narys

Mykolo Romerio universiteto Administracinėsteisės ir proceso katedros lektorius

Darbą baigiusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, atsakydamas į „Dialogo“ klausimus (Nr. 41 (11 08)), sako: „Beje, daugiausia abejonių kelia tai,

kaip nuosekliai įstatymai yra įgyvendinami praktikoje: kartais susidaro įspūdis, kad įstatymai reikalauja veikti taip, o, tarkim, įstaigų vadovai diktuoja bendruomenei, kaip jiems labiau tinką, ir tai yra sisteminė bėda, kuriai įveikti būtinos ir įstatymų sankcijos.“

http://www.dialogas.com/laikrastis/2012/42/sistemine-beda-%e2%80%93-mokyklu-vadovu-savivale/ 2012-11-23

LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir švietimo kokybė" 2

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS GAIRĖS


GAIRĖMIS SIEKIAMAGAIRĖMIS SIEKIAMAįtvirtinti bendruosius mokyklų

(išskyrus aukštųjų mokyklų) savarankiškumo plėtotės principus

apibrėžti mokyklų savarankiškumo raidos etapus

nustatyti mokyklos savarankiškumo įteisinimą


VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATOSMETŲ NUOSTATOS

11. Kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės efektyvumas ir darna:

1) įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Šiam tikslui pasiekti:

<…> – išplečiamas mokyklų – mokymosi

bendruomenių – savarankiškumas, užtikrinamas jų veiklos skaidrumas.

2) švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę:

<…> – įtvirtinamas realus finansinis mokyklų

savarankiškumas ir skaidri finansinė atskaitomybė


Lietuvos pažangos strategija Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“„Lietuva 2030“Plėsti bendruomenių savivaldą (suteikiant daugiau teisių mokyklų ir seniūnijų savivaldai), stiprinančią bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą viešajame gyvenime. Valstybės ir vietos valdžios institucijos turi sąmoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau galių ir atsakomybės savarankiškai veikti įgyvendinant subsidiarumo principą.

5.9.1 punktas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050)


BENDROSIOS NUOSTATOS BENDROSIOS NUOSTATOS (1)(1) Mokyklos savarankiškumas – teisė nepriklausomai nusistatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, ugdymo programas, spręsti kitus mokyklos veiklos klausimus.


MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS PRINCIPAI (1)PRINCIPAI (1)

atsakomybė – tai pareigų asmeniui, bendruomenei, valstybei suvokimas ir įsipareigojimas savo veiksmais užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves

interesų dermė – tai visų lygių tikslų, jų siekimo būdų, metodų bendrumas vidinėje ir išorinėje mokyklos aplinkoje


MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS PRINCIPAI (2)PLĖTOTĖS PRINCIPAI (2)nuoseklumas (planingos ir

veiksmingos veiklos) – visuminis požiūris į kryptingą, planingą mokyklos veiklą, jos raidą, siekiamą rezultatą, vengiant stichiškumo ir vienadienių, neplanuotų veiklų;laisvas apsisprendimas – kiekvienos mokyklos bendruomenės laisvė rinktis mokyklos savarankiškumo plėtotės tempą, savarankiškumo laipsnį ar veiklos sritis plečiant savosios atsakomybės ribas.


Kiekviena mokykla plėtoja savarankiškumą savo raidos tempu.

Valstybės bei vietos valdžios ir valdymo, švietimo savivaldos institucijos skatina ir padeda mokykloms plėtoti savarankiškumą.

Skatinimas ir pagalba pasireiškia mokyklų konsultavimu, personalo kvalifikacijos tobulinimu, kita pagalba veiklai tobulinti bei savarankiškumo plėtotei tinkamos teisinės aplinkos kūrimu.

Netoleruotinas mokyklų savarankiškumo skatinimas administraciniais metodais.


MOKYKLOS SAVARANKIŠKUMĄ PLĖTOJA ETAPAISMOKYKLOS SAVARANKIŠKUMĄ PLĖTOJA ETAPAIS


Savarankiškumo etapai – tai sprendimų inicijavimo, priėmimo ir įgyvendinimo laisvės lygmens apibudinimas.

Mokyklų savarankiškumo raidos etapų išskyrimas yra sąlyginis.

Savarankiškumas yra santykinis, jis įgyjamas atitikus susitartus/nustatytus rodiklius (pvz. geri veiklos rezultatai) ir prarandamas jiems reikšmingai pablogėjus.

Mokyklos savarankiškumo etapas priklauso nuo konkrečiam laikmečiui, vietovei, bendruomenei svarbių kriterijų.

SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS ETAPAISAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS ETAPAIMokyklos savarankiškumo plėtotė

turėtų būti laipsniška ir planuojama mokyklos veiklos planavimo dokumentuose.

Mokyklos savarankiškumas plėtojamas tolygiai ir visumiškai arba skirtingu tempu atskirose konkrečiose veiklos srityse, pvz. mokyklos veiklos organizavimas; mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai; žmogiškieji ištekliai; ugdymas (turinys, procesas); vidinė kokybės vadyba.


GALIMI SAVARANKIŠKUMO KRITERIJAIGALIMI SAVARANKIŠKUMO KRITERIJAImokinių pasiekimai, mokyklos bendruomenės gebėjimas inicijuoti, priimti ir įgyvendinti mokyklos veiklai tobulinti tinkamus sprendimus; mokyklos bendruomenės aktyvumas; santykių tarp mokyklos ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (savininko, dalyvių susirinkimo) pobūdis; mokyklos kultūra ir vadyba (lyderystė), personalo parengtumas dirbti savarankiškai (gebėjimai modeliuoti ugdymo procesus ir formuoti ugdymo turinį), kiti mokyklos bendruomenės brandą apibūdinantys kriterijaišiuos kriterijus atspindinčių rodiklių

tvarumas (išliekamasis pobūdis).LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir švietimo kokybė" 13

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO RAIDOS MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO RAIDOS ETAPAIETAPAI

Savarankiška mokykla

Vidutinio savarankiškumo mokykla

Silpno savarankiškumo mokykla


Silpno savarankiškumoSilpno savarankiškumo mokyklamokyklaMokykla, kurią tiesiogiai valdo mokyklos

savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) ir (arba) mokyklos priimami sprendimai derinami su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimu) arba gaunamas jos pritarimas sprendimams priimti arba įgyvendinti.

Naujai įsteigta mokykla, naujai paskirtą mokyklos vadovą turinti mokykla ar vidutinio savarankiškumo mokykla, dėl reikšmingai pablogėjusių veiklos rezultatų nebeatitinkanti vidutinio savarankiškumo raidos etapui nustatytų kriterijų ir rodiklių gali būti silpno savarankiškumo mokyklomis.


Vidutinio savarankiškumo Vidutinio savarankiškumo mokyklamokyklaMokykla iš dalies savarankiškai inicijuoja,

priima ir įgyvendina sprendimus. Kai kuriose veiklos srityse mokykla gali

būti savarankiška. Vidutinis savarankiškumas reiškia, kad

mokyklos sprendimai suderinami su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimas) arba gaunamas jos pritarimas sprendimams iki jų priėmimo arba prieš pradedant juos įgyvendinti.


Savarankiška mokyklaSavarankiška mokyklaTai bendruomeninė savivaldos

pagrindais besitvarkanti mokykla. Mokykla inicijuoja, priima ir

įgyvendina sprendimus visose veiklos srityse.

Savarankiškos mokyklos ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (savininko, dalyvių susirinkimo) santykiai grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.


MOKYKLOS SAVARANKIŠKUMO ĮTEISINIMASMOKYKLOS SAVARANKIŠKUMO ĮTEISINIMAS1. mokykla, jos bendruomenė susitaria ir

įsipareigoja būti atskaitinga ir atsakinga už sprendimus, veiklą ir rezultatus;

2. mokyklos bendruomenės sprendimą dėl savarankiškumo raidos etapo patvirtina mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas), atsižvelgusi į mokyklos atitiktį savarankiškumo raidos etapus apibrėžiantiems kriterijams ir rodikliams;

3. mokyklos savarankiškumas įforminamas mokyklos ir mokyklos savininko sutartimi. Sutartyje aptariami kompetencijos (teises ir pareigas), atskaitomybės, atsakomybės ir kiti savarankiškumo raiškai svarbūs aspektai.


BAIGIAMOSIOS NUOSTATOSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOSMokyklų savarankiškumas plėtojamas

planingai periodiškai analizuojant ir vertinant kaip tai veikia švietimo sistemą ir jo tikslų įgyvendinimą.

Kuriant, keičiant ir papildant mokyklų savarankiškumui atskirose srityse reikšmingus teisės aktus kartu keičiamos bendros švietimo teisinio reguliavimo nuostatos, ypač susijusios su švietimo planavimu, stebėsena, veiklos priežiūra, švietimo valdymo subjektų kompetencija.


Norint plėtoti realų mokyklų savarankiškumą būtina peržiūrėti dabar galiojančius mokyklų veiklą reglamentuojančius teisės aktus (pastaruosiuose stokojama orientacijos į įgalinimą, atsakomybių prisiėmimą ir atsakomybės nustatymą instituciniu ir individualiuoju lygmenimis).


AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Vidmantas [email protected]

Documents

Diskusija Birštone_Savarankiskumo stiprinimas 2012 12 14