Doc. dr. Živilė Tarasevičienė - agroakademija.lt · 2019. 1. 31. · Mikroelementų kiekis 7 paras daigintose skirtingų rūšių sėklose, mg 100 g -1. 9 pav. Nepakeičiamų

HIDROPONINĖ DAIGINTŲ GRŪDŲ

TECHNOLOGIJA PAŠARŲ GAMYBAI

GYVULININKYSTĖS ŪKIUOSE

Doc. dr. Živilė Tarasevičienė

Sėklos gali būti daiginamos žmonių

mitybai, bei gyvulių pašarui.

https://www.slideshare.net/MangalaNischal/free-radical-scavengers-63193165

ANTIOKSIDANTASLAISVASIS RADIKALASSVEIKAS ATOMAS

1 pav. Fenolinių junginių kiekis ir jo pokytis sėkloms dygstantPateikti aritmetiniai vidurkiai ir standartinis nuokrypis

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

Nedaigintos 24 72 120

Daiginimo trukmė (val.)

mg

g-1

sa

uso

joje

med

žia

go

je

Kviečiai Ridikėliai Liucernos Brokoliai

Saulėgrąžos Lęšiai Žirniai Burnočiai

1600 metais, Jan Van Helmont, belgų

mokslininkas įrodė vandens svarbą auginant

augalus.

Hidroponikos pradininkai

https://www.google.lt/search?q=Jan+Van+Helmon

t&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEw

jAhavZycLdAhUBFiwKHZfWB2AQ_AUICigB&

biw=1920&bih=986#imgrc=6B_7N_vMl71-

WM:&spf=1537205760614

Apie 1860 metus sukurti pirmieji hidroponiniai tirpalai. Tai padarė

vokiečių mokslininkai J. Sachs ir W. Knop.

https://www.researchgate.net/figure/Julius-Sachs-1832-1897-at-around-36-

years-old-During-his-tenure-at-the-Agricultural_fig2_282521955

http://hydroponicgardening.com/history-of-hydroponics/water-

culture-hydroponics-history/

1920 m. profesorius W. F. Gericke pirmą kartą panaudojo terminą „hidroponika“.

https://pt.wikipedia.org/wiki/Wilhelm_Gericke

https://fr.dreamstime.com/photo-stock-c%C3%A9leri-hydroponique-image45849922

https://recyclenation.com/2015/05/how-hydroponic-farms-could-save-world/

Daugiau kaip 10

tūkst. vnt. daržovių per metus

– ir visa tai – keleto

kvadratinių metrų „belangėje“,

kuri vadinama „Agro-kubu“

(„Agri-cube“).

http://www.gizmag.com/prefab-garden-greenhouse-

housing-complex-daiwa/23607/pictures#4

Europoje apie 1800 ūkininkai daigino grūdus žiemos laikotarpiu ir jais šėrė

pienines karves;

1939 metais mokslininkas Leitch atliko eksperimentų, kuriuose buvo

analizuojami daigintų grūdų, kaip pašaro, panaudojimo rezultatai

gyvulininkystėje;

Apie 1930 metus ir Australijoje galvijų pašarui pradėti naudoti daiginti grūdai;

Apie 1960 metus sukurtos daiginimo kameros ir užpatentuotos Anglijoje,

Vokietijoje bei Australijoje;

1965 metais grūdų daiginimo kameros iš Europos pradėjo plisti Amerikoje.

Hidroponinės grūdų daiginimo technologijos privalumai:

ekonominis vandens naudojimas;

minimalus žemių naudojimas (1 m2 – 9 kg);

trumpas pašaro gamybos ciklas.

http://www.h2ofarm.co.uk/Environment/Default.aspx

http://hydroponicfoddercouk.blogspot.com/

http://www.allseasongreens.com/

http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&source=images&cd=&cad=rja&uact=8&ved=0CAYQjB0&url=http%3A%2F%2Fwww.foddersystems.com%

2Fsystems%2Fcommercial.html&ei=MG29VMmyDoX2UIuIhJgM&psig=AFQjCNGniTGgXSvpHjIHRwUNYk7KZRg9Zw&ust=1421786598773035

https://www.flickr.com/photos/baalands/8749541768/

Daiginimo proceso parametrai

Temperatūra

Santykinis oro drėgnis

Šviesa

Drėkinimas

Daiginant grūdus pašaras gaunamas bet kuriuo sezono

laikotarpiu, esant bet kokioms klimatinėms sąlygoms. Toks pašaras gali

būti gaminamas daiginant avižas, miežius, kviečius, kukurūzus ir kitus

grūdus ar sėklas. Priklausomai nuo grūdų rūšies daigai gali siekti 15 –

30 cm.

1 kg 7 kg

Sėklos/grūdai Grūdų/sėklų masės

padidėjimas, kartais

Žirniai/miežiai 4,71

Kviečiai/miežiai 5,25

Liucerna 8,48

Žirniai 4,93/5,29

Pupos 3,27

1 lentelė. Grūdų/sėklų masės padidėjimas joms dygstant

Patalpose, kuriose sumontuota daiginimo įranga, palaikoma

pastovi 18 – 21 °C temperatūra ir 60 – 65 % santykinis oro drėgnis.

Chloroplastai aktyvuojasi po penkių daiginimo parų, tuomet

daigams reikalinga šviesa chlorofilo sintezei.

https://lt.wikipedia.or/wiki/Augalin%C4%97_l%C4%85stel%C4%97

Prieš daiginimą grūdai mirkomi apie 8 valandas vandenyje.

Vandens temperatūra, ne mažesnė kaip 21 – 22 °C, vanduo prisotinamas

deguonimi.

Mikrobiologinė tarša

ŠilumaDrėgmė

https://www.google.lt/search?tbm=isch&sa=1&ei=o8VIXMjdKMKnsAHBpL64AQ&q=germinat

ion+of+grains&oq=germination+of+grains&gs_l=img.3..0i8i30l6.125057.128814..129074...0.0..

0.164.1865.18j3......0....1..gws-wiz-

img.......0j0i30j0i19j0i5i30i19j0i8i30i19.54vQmvJ184Q#imgrc=rVh-c3zyhGoqsM:

https://www.google.lt/search?tbm=isch&sa=1&ei=o8VIX

MjdKMKnsAHBpL64AQ&q=grains&oq=grains&gs_l=i

mg.3..0j0i30l9.3786.7153..7386...1.0..0.100.685.7j1......0..

..1..gws-wiz-

img.....0.tS5qXWXuuV4#imgrc=v9Zw1vB9uP-GgM:

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

Nedezinfekuotos Apdorotos GSE Apdorotos

H2O2

Nedezinfekuotos Apdorotos GSE Apdorotos

H2O2

Nedaigintos Daigintos

ksv/g

Brokoliai Saulėgrąžos Lęšiai Kviečai Žirniai Ridikėliai Liucernos Burnočiai

3700±659

3 pav. Nedaigintų bei daigintų sėklų užterštumas mikromicetais po apdorojimo

greipfrutų sėklų ekstrakto (GSE) ir vandenilio peroksido (H2O2) tirpalais

Asta Ramanauskaitė. Neutraliojo anolito (ANK) įtaka kalakutų produktyvumo rodikliams. Gyvulininkystės technologijos

magistrantūros studijų baigiamasis darbas.

Aktyvaus neutraliojo

anolito gamybos įrenginys

Envirolyte EL-900

Maitinamieji tirpalai

Kalcio nitratas

Bendras azoto (N) kiekis – 15,5%;

Nitratinio azoto (N-NO3) – 14,2%;

Amonio nitrato (N-NH4) - 1,3%;

Kalcio oksidas (CaO) – 26%;

Kalcis (Ca) – 18,6%;

Fosforas, kalis ir mikroelementai

Fosforo oksidas (P2O5) – 17%;

Kalio oksidas (K2O) – 28,7%;

Magnio oksidas (MgO) – 11,11%;

Mikroelementai

PeKacid - 100% vandenyje tirpus fosforas (P) ir kalis (K). Sudėtyje

nėra natrio ir chloro. Pasižymi stipriu rūgštinančiu poveikiu, gerai tirpsta. Biri

medžiaga, kurią paprasta saugoti ir naudoti, galima maišyti su kalciu (Ca) ir

magniu (Mg).

4 pav. Sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis 7 paras daigintose

skirtingų rūšių sėklose

0

5

10

15

20

25

Sausosios medžiagos Tirpios sausosios

% Kviečiai*

Kviečiai

5 pav. Sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis 7 paras daigintuose

kviečiuoseKviečiai* - sudaiginti laistant katolitu

3 lentelė. Sausųjų medžiagų pokytis dygstančiuose

miežiuose

Grūdai Daiginti

grūdai

Pašaro kiekis 1 kg X 5 kartus 5 kg

Sausųjų

medžiagų

kiekis, %

X 86,84 % ← X 11,89 %

Sausosios

medžiagos, kg

0,87 kg 0,6 kg

4 lentelė. Sausųjų medžiagų pokytis dygstančiuose

miežiuose/kviečiuose

Grūdai Daiginti

grūdai

Pašaro kiekis 1 kg X 5,25 kartus 5,25 kg

Sausųjų

medžiagų

kiekis, %

X 86,84 % ← X 18,34 %

Sausosios

medžiagos, kg

0,87 kg 0,96 kg

Grūdai Daiginti

grūdai


Sausųjų

medžiagų

kiekis, %

X 91 % ← X 6,14 %

Sausosios

medžiagos, kg

0,91 kg 0,52 kg

5 lentelė. Sausųjų medžiagų pokytis dygstančiose liucernose

6 lentelė. Sausųjų medžiagų pokytis dygstančiuose žirniuose

Grūdai Daiginti

grūdai


Sausųjų

medžiagų

kiekis, %

X 90 % ← X 26,06 %

Sausosios

medžiagos, kg

0,90 kg 1,28 kg

6 pav. Skirtingų rūšių sėklų, daigintų 7 paras naudojant hidroponinę

grūdų daiginimo technologiją, cheminė sudėtis,

7 pav. Vitamino E kiekis 7 paras daigintose skirtingų rūšių sėklose

0 2 4 6 8 10 12 14 16

Kviečiai

Ridikėliai

Liucernos

Brokoliai

Saulėgrąžos

Lęšiai

Žirniai

Burnočiai

alfa - TE vnt/100g sausojoje medžiagoje

Daigintos 120 val.

Daigintos 72 val.

Daigintos 24 val.

Nedaigintos sėklos

8 pav. Vitamino E aktyvumo pokytis dygstančiose sėklose

Sėklų rūšis Ca Fe Mg

Dobilai 0,39 2,87 69,25

Žirniai 0,30 2,20 78,43

Kviečiai 0,35 1,86 67,81

Miežiai 0,42 3,21 63,58

Pupos 0,27 1,77 69,24

Kukurūzai 0,41 2,45 66,23

Liucernos 0,33 2,09 79,49

8 lentelė. Mikroelementų kiekis 7 paras daigintose skirtingų

rūšių sėklose, mg 100 g -1

9 pav. Nepakeičiamų aminorūgščių kiekis 7 paras daigintose skirtingų

rūšių sėklose

0

5

10

15

20

25

30

Sausosios

medžiagos

Tirpios

sausosios

% Žirniai 9 paros

Žirniai 7 paros

10 pav. Sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis 7 ir 9 paras daigintuose

žirniuose

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Proteinai Riebalai Pelenai Ląsteliena Krakmolas

%

Cheminė sudėtis

Žirniai 9 paros

Žirniai 7 paros

11 pav. Žirnių, daigintų 7 ir 9 paras naudojant hidroponinę grūdų

daiginimo technologiją, cheminė sudėtis

• grūdų dygimo metu sumažėja fitino ir taninų, kurie apsunkina mineralinių

medžiagų įsisavinamumą;

• pagerėja pašaro virškinamumas ir įsisavinamumas. Gyvuliui reikia mažiau

eikvoti energijos jo virškinimui.

http://www.cattletoday.com/forum/viewtopic.php?f=14&t=77163&start=15

didesnis svorio prieaugis (yra duomenų, kad žiemą šeriant šiuo

pašaru mėsinius galvijus jų svorio prieaugis, lyginant su

kontroline grupe padidėja iki 41 %);

geresnė plaukų dangos būklė;

geresnės reprodukcinės savybės.

http://www.h2ofarm.co.uk/BenefitstoAnimals/Benefits_Beef_Cattle.aspx

gerėja vilnos kokybė;

mažiau dėvisi dantys;

gerėja reprodukcinės savybės, geresnis gimstamumas, mažesnis

prieauglio mirtingumas.

http://www.h2ofarm.co.uk/BenefitstoAnimals/Benefits_Sheep.aspx

• Didesnis svorio prieaugis;

• Geresnė kanopų būklė;

• Geresnės reprodukcinės savybės.

http://www.h2ofarm.co.uk/BenefitstoAnimals/Benefits_goats.aspx

Didesnis svorio prieaugis;

Atsiveda daugiau palikuonių.

Šeriant 6 mėnesius 1 kilogramą grūdų pakeičiant 1 kg daigintų miežių

riebalų sumažėjo nuo 14 iki 7 mm, mėsos spalva pasikeitė nuo šviesiai iki

tamsiai rausvos. Paršeliai užaugo dviem savaitėmis greičiau nei kontrolinės

grupės gyvuliai.

http://www.h2ofarm.co.uk/BenefitstoAnimals/Benefits_Pigs.aspx

Dėkoju už dėmesį!

[email protected]

Documents

Doc. dr. Živilė Tarasevičienė - agroakademija.lt · 2019. 1. 31. · Mikroelementų kiekis 7 paras daigintose skirtingų rūšių sėklose, mg 100 g -1. 9 pav. Nepakeičiamų