Ketvirtadienis

www.kmintys.lt

ISSN 1392-8384

2014 m. vasario 27 d.Nr. 25 (9402)Kaina 1,30 Lt

ŠEŠTADIENĮ SKAITYKITE

SKALSU KALBOS

ORŲ GIDASUžs. Nr.328

Pastarosiomis dienomis kai kurių Kupiškio daugiabučių namų gyventojai patyrė ne-menką stresą: namų laiptinėse ir butuose pasklido stiprus dvokas, primenantis sugedu-sių kiaušinių smarvę. Ji dar sustiprėja, uždegant virtuvėje dujinę viryklę, ilgai neišnyksta, net ją išjungus, ir pačios dujos dega prasčiau. Miestiečius daugelyje namų išgąsdino ir laiptinėse ilgai neišsisklaidan-tis toks dvokas.

Ada DVARIONAITĖ

Gyventojai pradėjo telefono skam-bučiais atakuoti miesto komunalinin-kus, mat galvota, kad sugedo kana-lizacijos sistemos, kiti apie galimus dujų nuotėkius pranešė dujininkams. Kas gi nutiko? Ar tai nėra pavojinga? Kadangi viešai niekas nieko nesisku-bina paaiškinti, „Kupiškėnų mintys“ kreipėsi į AB Vilniaus dujų pilstymo stoties Kupiškio skyrių ir paprašė pa-komentuoti šiuos faktus.

Vilniaus dujų pilstymo stoties Kupiškio skyriaus viršininkas Po-vilas Narbutas neslėpė, kad dujų vartotojai išties pastarosiomis savaitėmis jiems turi rimtų prie-kaištų: „Iš karto paaiškinu, kad šios dujos nėra nei pavojingos, nei nuodingos, jų fizinės ir cheminės savybės atitinka nustatytus reika-lavimus. Bendrovė laboratorijoje Vilniuje tai ištyrė. Visi žino, kad dujoms specialiai yra suteikiamas

Dujų dvokas – kaip saugumo egzaminas

Dujininkams privalu prižiūrėti ypatingos saugos reikalaujančias dujų rezervuarų aikšteles. Autorės nuotrauka

specifinis, stiprus kvapas, itin ne-malonus, pridedama odorantų, kad taip būtų galima laiku pastebėti dujų nutekėjimus. Matyt, šįkart tas odorantas buvo stipresnis. Prieš dvi savaites Rokiškyje ir Kupiškyje buvo dujų rezervuarai pripildyti iš Rusijos nupirktų dujų, atvežta po 10 tonų. Iš karto po to gyventojai pradėjo mums skųstis. Ne visur vienodai toks dvokas pasklido,

kai kur tikriausiai buvo užsilikę senų dujų, jos susimaišė, skirtinga koncentracija susidarė. Bet darbo tikrai mums dabar pagausėjo, po užpraeito savaitgalio gal dešimtį iškvietimų turėjome, vykome ir į Rokiškį tikrinti dujotiekių sistemų, ir į Krekenavą. Kupiškyje gavome pranešimų iš Kraštiečių, Taikos, Kapų gatvių. Kai kur teko ir po kelis kartus važiuoti. Rimtų gedi-

mų nenustatyta, bet kai kur po žie-mos radome vamzdynų nesandarių jungčių. Sutepėme gal pusšimtį vamzdynų įvadinių čiaupų. Šis įvy-kis paskatino suaktyvinti profilakti-nę priežiūrą. Manau, lygiai taip pat ir gyventojams pravartu prisiminti, kad dujiniai įrenginiai ir jų priežiū-ra reikalauja visų mūsų atidumo, saugos taisyklių išmanymo.“

Nukelta į 2 p.

Ketvirtadienį (27 d.) debesuota su pragiedruliais, temperatūra naktį +1, dieną +6 laipsniai. Vėjas pietų, 2–6 m/s.

Penktadienį (28 d.) debesuota su pragiedruliais, temperatūra naktį 0, dieną +5 laipsniai. Vėjas pietų, 2–6 m/s.

BASEINAS – PRIE MARIŲ

Baseino idėja Kupiškyje nemi-rė. Tik šiuo metu ji slepiasi po kitu pavadinimu. Dar 2008 m. rajono Taryba palaimino sprendimą rengti ir įgyvendinti investicijų projektą „Kupiškio sporto ir sveikatingumo centras“. Nuspręsta, kad šis centras turėtų iškilti rekreacinėje Aukštupė-nų kaimo teritorijoje, prie Kupiškio marių. Viena iš šio komplekso su-dedamųjų dalių turėtų būti ir basei-nas. Dėl baseino vietos prieš keletą metų būta daug diskusijų. Atrodė, kad viršų ima jo statybos priešais Kupiškio pirminės asmens svei-katos priežiūros centrą šalininkai. Tačiau, kaip matyti, realybė kitokia.

Jonas Jarutis kandidatuos į Europarlamentą

3 p.

Skiepai ir demokratija

5 p.

Irklavimas grįžta

6 p.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkė Vitalija Rukavičienė ir vyr. valstybinis inspektorius Evaldas Mikalajūnas tikrina duonos gaminius.

Autorės nuotrauka

ĮGALIOJIMAI

Nuo 2014 m. sausio 1 d. supa-prastintą įgaliojimą asmuo gali su-daryti net neišėjęs iš namų: tereikia prisijungti prie specialaus interne-tinio puslapio www.igaliojimai.lt, kuriame asmuo gali pasinaudoti naująja įgaliojimo sudarymo pa-slauga. Jam reikia savo tapatybę patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ naudojamomis priemonėmis – elektroniniu pa-rašu, elektroninėmis banko pas-laugomis ar kitomis saugiomis asmens identifikavimo priemo-nėmis, užpildyti vieną įgaliojimų ruošinių ir sumokėti nustatyto 6 litų dydžio atlyginimą už įgalioji-mo registravimą.

Pirkėjai gana dažnai pastebi, kad fasuotų maisto produktų realus svoris neatitinka nuro-dyto etiketėje. Dažniausiai tas neatitikimas 10–20 g, kartais ir daugiau būna ne pirkėjo naudai. Tokių nusiskundimų dėl fasuo-tos varškės, mielių, fermentinių sūrių, dešros yra gavusi ir „Ku-piškėnų minčių“ redakcija.

Banguolė ALEKNIENĖ

Kaip yra iš tiesų, vasario 25 dieną pasidomėjome kartu su Lietuvos metro-logijos inspekcijos (Inspekcijos) Panevė-žio apskrities skyriaus viršininke Vitalija Rukavičiene, vyr. valstybiniu inspekto-riumi Evaldu Mikalajūnu ir vyresniuoju inspektoriumi Viliumi Zigmantavičiumi.

Nukelta į 2 p.

Produktų svorio ypatumai metrologijos inspektorių akimis

2 Aktualijos

Kupiškio rajone gerėja geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugų kokybė

Kupiškio rajono savivaldybės administracija kartu su UAB „Kupiškio vandenys“ sėkmingai įgyvendino Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo dalinai finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarky-mo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kupiškio rajone“ (projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-006). Pagrindinis projekto tikslas buvo išplėsti viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugas Kupiškio ir Aukštu-pėnų aglomeracijose ir rekonstruoti nuotekų valymo įrenginį Byčiuose. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų išplėtimas garantuoja buitinių gyvenimo kokybės sąlygų priartėjimą prie Europoje priimtų standartų. Gyventojų aprūpinimas kokybišku vandeniu bei tinka-mas nuotekų tvarkymas laikomas svarbia savivaldos institucijų funkcija. Kadangi Kupiškio bei Aukštupėnų aglomeracijų teritorija yra gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriais, šis projektas buvo itin aktualus sprendžiant gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo problemą šiose teritorijose. Visos projekte numatytos veiklos jau yra įgyvendintos – 2014 m. sausio 16 d. baigta vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra bei modernizavi-mas numatytu mastu. Iš viso nutiesta 5,8 km naujų vandentiekio tinklų ir 7,6 km naujų nuotekų tinklų. Be projekto metu išplėstos infrastruk-tūros, dar atnaujinti ir nuotekų valymo įrenginį Byčiuose. Projekto įgyvendinimui iš viso skirta 16131402,64 Lt, iš jų: ES fondų lėšos – 12677932,07 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 1491521,66 Lt. Projekto vykdytojas – Kupiškio rajono savivaldybės administracija – prie projekto įgyvendinimo prisidėjo 1961948,91 Lt. Daugiau informacijos el.paštu: asta.visockiene@kupiskis.lt.

Užs. Nr.355

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Rūta VainienėEkonomistė

Jau žinau didžiausią politiko sva-jonę. Tai – ištarti „noriu ir galiu“. Es-minis žodis čia, žinoma, yra „galiu“, nes ko jau ko, o norų politikams ne-trūksta. O kad iš tokios frazės vaikai darželyje nesijuoktų, tai galėti reikia iš tikrųjų. Kitaip sakant, kad norai ir galimybės sutaptų. Štai čia ir prasi-deda didžioji politiko kančia, jo gy-venimo tragedija. Kai kurie jo norai, net ir paversti gyvenimo taisyklėmis, įstatymais, ima ir nesipildo.

Prigimtinis politiko noras, žino-ma, yra – pinigų. Šįkart kalbu apie tuos pinigus, kuriais politikas siekia gerinti ne savo, bet Lietuvos žmonių gyvenimą. Ką tada politikas daro – jis siūlo įvesti naujus mokesčius, didinti dabartinius arba gerinti jų surinkimą. Ir būna, norai atgula biu-džeto eilutėse. Kaip koks svajonių sąrašas. Tačiau yra toks krislas sva-jonių biudžeto akyje. Tai – biudžeto vykdymas. Faktiniai duomenys. Sa-kyčiau, saugant gerą politikų nuo-taiką, šių duomenų skelbimą reikė-tų uždrausti. Arba svajones nukišti giliau į stalčių. Nes kas mėnesį akis bado – nesurenki. Negali.

Biudžeto maitintojas – pridėti-nės vertės mokestis (PVM) nesu-renkamas treti metai iš eilės. Pernai biudžetas nesurinko per 400 mi-lijonų litų planuotų šio mokesčio pajamų. Šių metų sausį irgi nesu-rinkta apie 17 milijonų. Sakysite, čia toks mokestis, kuris pagal api-brėžimą negali būti surenkamas.

Nagi, ne. Būdavo surinkdavo. Šiandien daugiausia politikų norų

sukasi apie akcizus. Nori juos didinti ir surinkti tiek, kad ne tik savo algas, bet ir pensijas kompensuotų. Tad ak-cizų lentynėlėje reikalai ne ką geres-ni nei PVM. Pernai nesurinko apie 83 milijonų, šiemet vien per sausį – jau 28. Su akcizais dar rimčiau nei su PVM. Nesurinkta nei 2011 metais, nei 2010, nei 2009, nei 2008 metais. Būdavo, surinkdavo, iki 2008-ųjų keletą metų surinkdavo. O vėliau – kaip užkeikta. Nori, bet negali.

Nepamiršta politikai ir nekilnoja-mojo turto mokesčio. Labai norėtų įvesti visuotinį. Bet net ir buvusios finansų ministrės „buržujų“ mokes-čio tariamiems milijonieriams negali surinkti, kiek planavo. Pernai nesu-rinko 12 milijonų, arba trečdalio. Pa-tikslinu – žmonės nesumokėjo. Kaip ir PVM, ir akcizų. Taip taip, didžioji politikų bėda – tai žmonės. Mat šie nenori, o gal irgi negali mokėti tiek, kiek politikai norėtų gauti.

Tie nelemtieji mokesčių mokėto-jai net pabandyti kartais politikams neleidžia. Štai automobilių mokes-tis. Jau kone išdalijo 200 milijo-nų. O še tau, atidedama, bent jau artimiausiu metu mokesčio nebus. Tačiau nulį biudžete rašo, o 200 mi-lijonų – tai galvoje. Ką gi, tada ran-da traškučius ir energinius gėrimus. O čia dar maisto ekspertas į pagalbą ateina. Sekite Daniją – įveskite rie-balų mokestį. Nesvarbu, kad Danija

Nori, bet negali. Mokesčiai

mokestį jau panaikino, patyrusi dide-lį fiasco. Netoliese šurmuliuoja tie, kurie už progresinius. Ir tie, kurie už minimalios algos didinimą. Juk ne tik algą didini, mokesčius – irgi.

Ne visi politikai mokėsi ekonomi-kos, tad suprantama, kad apie Lafero dėsnį gal ir negirdėjo. Lafero dėsnis sako, kuo labiau didinsi mokesčius, tuo greičiau ateis tokia riba, kai su-rinksi mažiau. Bet, galvoju, politi-kams tėvai ir pasakų turbūt nesekė. Apie auksinę žuvelę, pavyzdžiui. Kad žuvelės kantrybė ribota. O esant dabartiniam valdžios mokesčių ape-titui – kone pačią žuvelę miltuose vo-lioja ir į keptuvę deda. Biudžeto vyk-dymu nesidomi arba nenori suprasti, ką jis byloja. Kad kažką su savo no-rais reikia daryti. Mažiau norėti – gal tada pavyks ir galėti!

Komentaras LRT radijui

Dujų dvokas – kaip saugumo egzaminas

Atkelta iš 1 p.

„Kai kurie vartotojai negaili mums priekaištų, kad per menkai, per mažai tikrinamos dujų tiekimo sistemos, vamzdynai, stinga priežiū-ros dujų rezervuarų aikštelėms. Tu-rime 2,5 tūkst. vartotojų Rokiškyje, Kupiškyje, Noriūnuose, Krekenavo-je, taip pat ir dujų degalines kaimyni-niuose rajonuose, o mūsų darbuotojų Kupiškyje – ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti...“

Tęsiant pokalbį su skyriaus viršinin-ku, gera proga paklausti to, kas dauge-liui vartotojų labai svarbu: ką dujinin-kai įsipareigoja padaryti už pastoviąją dujų kainos dalį, tuos 13 litų?..

AB Vilniaus dujų pilstymo stoties Kupiškio skyriaus viršininkas Povilas Narbutas pastarosiomis dienomis neturi ramybės dėl vartotojų priekaištų.

Ados Dvarionaitės nuotrauka

„Lauko dujotiekių, požeminių vamzdynų ir rezervuarų priežiūra – viskuo iki namo įvado mums reikia rūpintis. Pagal 2008 metais ūkio mi-nistro patvirtintas Suskystintų naftos dujų eksploatavimo taisykles, jų 216 straipsnį, gyvenamųjų ir kitų pastatų dujotiekių, individualių dujų balionų įrenginių techninį patikrinimą dujų tarnyba atlieka savininko iniciatyva ir už jo lėšas. Tačiau šiems darbams atlikti pastato savininkas turi turėti sudarytą galiojančią sutartį su kva-lifikuota tarnyba. Žinoma, kai yra avarinė, ekstremali situacija, pagalba nemokama“, – sakė pašnekovas.

Produktų svorio ypatumai metrologijos inspektorių akimis

Atkelta iš 1 p.

Svėrė Inspekcijossvarstyklėmis

Pirmiausia inspektoriai apsilankė „Kupiškėnų turguje“. Čia buvo tikrina-mos visos svarstyklės ir atsivežtomis, labai tiksliomis svarstyklėmis, sveriami kai kurie fasuoti (įpakuoti) produktai.

Visi pasverti pieno produktai nenu-krypo nuo leistinos svorio paklaidos. Antai, pasvėrus keletą rūkytų varškės sūrių iš naujo ir palyginus jų svorį gra-mais, nurodytą etiketėje, gauti tokie rezultatai – 238 g (etiketėje) / 244,8 (pasvėrus) g, 206 g / 213,2 g, 262 g / 269,2 g. Pasak V. Rukavičienės, šiam gaminiui pagal reglamentą leistinas kiekio nuokrypis yra -9 g. Kontrolinis svėrimas parodė, kad pažeidimo nėra.

Džiovinto varškės sūrio kontrolinio svėrimo rezultatai buvo tokie: 51 g (eti-ketėje) / 53,6 (pasvėrus), 67 g / 68,8 g, 58 g / 60,2 g, 55 g / 57,9 g, 53 g / 55,2 g, 66 g / 68,4 g, 92 g / 94,8 g. Šiam pro-duktui leistinas kiekio nuokrypis -4,5 g.

Patikrinus sviesto „Saulutė“ keletą 200 g sveriančių pakelių gauti tokie rezultatai: 204,7 g, 204,4 g, 203,6 g, 203,5 g. Šiam produktui leistinas kie-kio nuokrypis -4,5 proc.

Pusriebės varškės 250 g pakuotės nenukrypo nuo leistino svorio normos – 253,6 g, 251,7 g, 256 g, tik viena pakuo-tė šiek tiek svėrė mažiau – 249,8 g. Šiuo atveju taip pat nenustatyta pažeidimo, nes galimas -9 g kiekio nuokrypis.

Inspekcijos svarstyklėmis patikrin-ti buvo ir keli fasuoti mėsos gaminiai. „Virtoms pieniškoms dešrelėms leis-

tina kiekio nuokrypio paklaida -15 g. Patikrinimo rezultatai buvo tokie: 890 g (etiketėje) / 905,5 (pasvėrus), 900 g / 914,1 g, 894 g / 909,3 g. Kito gamin-tojo panašios dešrelės irgi nenukrypo nuo leistinos svorio paklaidos: 689 g (etiketėje) / 695,5 g (pasvėrus), 683 g / 688,3 g, 685 g / 691,4 g.

Pasak V. Rukavičienės, pasitaiko, kad nuo etiketėje nurodyto svorio nu-krypsta rūkyti mėsos gaminiai. Šie produktai ilgiau stovėdami išdžiūsta ir jų svoris sumažėja. Tai patvirtino ir „Kupiškėnų turgaus“ pardavėjos. Jos tikino, kad tokias dešras persveria, kad būtų pirkėjo naudai.

Inspekcijos svarstyklėmis pasvė-rus Rokiškio UAB „Daivida“ skilan-duką pasitvirtino minėti faktai – nuo etiketėje nurodyto 854 g svorio buvo nukrypta daugiau nei leistina. Skilan-dukas svėrė 795,6 g, o atmetus pakuo-tės virvelę ir etiketę – 793,6 g. Šiems gaminiams yra leistina paklaida -30 g, t. y. šis gaminys turėtų sverti ne mažiau kaip 824 g. V. Rukavičienė sakė, kad ši įmonė buvo tikrinta prieš metus, ir dėl fasuotų produktų svorio buvo nustatyti pažeidimai. Anksčiau dėl parduoda-mų iš anksto pasvertų rūkytų gaminių svorio apskritai daugelis gamintojų tu-rėdavo daug problemų. Pavyzdžiui, iš 30 gaminių svorio neatitikimai būdavo nustatomi 4–5 gaminiams.

Beveik visa sverta duona ir batonai nenukrypo nuo etiketėje skelbto svo-rio. Tačiau dvi vienos Tauragės įmo-nės duonos pakuotės svėrė mažiau nei buvo nurodyta etiketėje ir tas nukrypi-mas nuo normos viršijo leistiną kiekio

nuokrypį. Tai „Kaimo dovana“ (800 g / 746,3 g, galima paklaida -15 g, arba iki 785 g) ir bemielė šviesi duona (950 g / 926,5 g, galima paklaida -15 g, arba iki 935 g). Tiesa, viena šios duo-nos pakuotė svėrė ir daugiau nei buvo nurodyta etiketėje.

Inspekcijos svarstyklėmis pasvertas plastmasiniuose kibirėliuose parda-vinėjamas P. Rudinsko ir Vido Vinco Paštuko medus svėrė daugiau nei ki-logramą, vadinasi, atmetus taros svorį, pirkėjai tikrai nepermokėjo – už 15 Lt gavo net truputį daugiau nei kilogramą medaus. Šiai produkcijai galima svorio paklaida taip pat yra -15 g.

Geras svoris buvo nurodytas ir ant tradicinių raugintų kopūstų, fa-suotų į polimerinius maišelius, ko-pūstus turgui tiekia Panevėžio rajo-no ūkininkas Stasys Rudys.

„Kupiškėnų turgaus“ administra-torė Sandra Strolytė sakė, kad pirkė-jai visada prekių svorį gali pasitikrin-ti jas pasvėrę kontrolinėmis turgaus svarstyklėmis, kurios yra nuolat me-trologiškai tikrinamos.

Tikrino ir parduotuvėse

Pasvertos buvo ir kai kurios pre-kės šalia turgaus dirbančioje par-duotuvėje „Aibė“.

Po kilogramą sufasuoti miltai svėrė šiek tiek mažiau, bet neperžengė leistino -15 g svorio nuokrypio: 1 kg (etiketė) / 998,5 g, 1 kg / 995,6 g. Du ukrainietiš-kos druskos plastmasiniai pakeliai svėrė mažiau nei 1 kg – 957,5 g ir 969,8 g, o svorio nuokrypis leistinas iki 985 g.

Nukelta į 4 p.

Aktualijos 3

Klauskite apie eurąGerbiamieji skaitytojai,

Lietuva nuo 2015 metų siekia įsivesti bendrąją Europos valiutą – eurą. Pateikiame klausimų-atsakymų rubriką, kurioje stengsimės trumpai ir aiškiai atsakyti į Jums rūpimus klausi-mus. Savo klausimus ar nuomones siųskite vrs@finmin.lt .

Žmonės sako, kad dėl euro kyla kainos. Kiek čia tiesos?

Lietuvos Vyriausybė yra viešai ir ne kartą deklaravusi, kad euro įvedimas ne-gali būti priežastis nei naujiems mokesčiams ar rinkliavoms atsirasti, nei prekių ar paslaugų kainoms kelti. Kainas reguliuoja rinka, jas veikia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, pasaulinės naftos ar maisto kainos. Euro įvedimas gali turėti įtakos kainoms tik vienu aspektu – dėl jų apvalinimo, verčiant iš litų į eurus. Tačiau kitų šalių pavyzdys rodo, kad šis poveikis nėra didelis. Be to, Vyriausybė kviečia verslą prisijungti prie sąžiningos kainų perskaičiavimo iniciatyvos, kuria vers-las pasižadėtų sąžiningai perskaičiuoti kainas ir nedidinti jų dėl euro įvedimo. Kviestume ir Jūsų krašto ar miesto verslininkus prisijungti prie šios iniciatyvos.

Kaip apginsite žmones nuo galimų piktnaudžiavimų euro įvedimu?

Nuo 2014 metų vasaros pabaigos iki 2015 metų vidurio visose prekybos vietose kainos privalomai bus skelbiamos ir eurais, ir litais oficialiu keiti-mo kursu. Tai leis priprasti prie naujosios valiutos ir sustiprins galimybes kontroliuoti kainas. Verslas, kuris prisijungs prie sąžiningos kainų perskai-čiavimo iniciatyvos, galės naudotis specialiu logotipu. Tai bus savotiškas patikimumo ženklas pirkėjams.

Numatytos ir gausios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų institucijų inspektorių pajėgos, kurios vykdys specialius patikrinimus dėl kainų perskaičiavimo. Pažeidėjai bus pirmiausiai įspėjami, o už nuolatinius tyčinius pažeidimus taikomos solidžios baudos. Svarbiausia – apie tokius nesąžiningus atvejus visuomenei bus pranešama viešai.

Ant kokių euro kupiūrų ar monetų bus Lietuvos simboliai?

Lietuvos simbolis – Vytis – bus ant visų lietuviškų euro monetų (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 nominalo euro centų bei 1, 2 nominalo eurų), kurias mokėjimui bus galima naudoti visose eurą įsivedusiose šalyse. Monetas kaldins Vilniuje esanti Lietuvos banko monetų kalykla. Tai dar vienas lietuviškas akcentas, liudijantis, kad ir toliau turėsime lietuviškus pinigus. Septynių nominalų eurų banknotai (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų) yra bendri visai euro zonai.

Iki sausio 15 dienos bus galima atsiskaityti ir litais. Ar prekybos centrai grąžą atiduos eurais ir euro centais?

Taip, įvedus eurą 15 kalendorinių dienų parduotuvėse ir kitose prekybos bei paslaugų teikimo vietose galėsite atsiskaityti grynaisiais litais, tačiau grąžą gausite jau eurais.

Esu mažos paslaugas teikiančios įmonės savininkas. Ką daryti su kasos aparatu, jeigu metų pradžioje bus galima atsiskaityti litais ir eurais?

Pagal euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos kasos aparato kvituose, esant galimybei, sumos nurodomos ir litais, ir eurais. Jeigu tokios galimybės nėra, sumos nurodo-mos arba litais, arba eurais. Pasibaigus 15 kalendorinių dienų laikotarpiui, sumos nurodomos tik eurais.

Kokia euro nauda smulkiai įmonei, kuri nesiskolina, neturi paskolų ir neplanuoja jų turėti, neeksportuoja, o veikia tik vidaus rinkoje, teisin-giau – regioninėje rinkoje.

Jūsų atveju naudą pajustumėte dėl bendro ekonomikos augimo, kurį ska-tina euro įvedimas. Vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos maitintojų yra eksportas. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai rodo, kad vien dėl euro įvedimo eksportas 2015–2022 m. laipsniškai padidėtų 34 milijardais litų. Įsi-vedus eurą išnyks litų keitimo į eurus sąnaudos ir vien dėl to valstybė, verslas bei gyventojai sutaupys iki 2 milijardų litų. Išnykus šioms sąnaudoms įmonės daugiau pinigų galės skirti investicijoms, kurti naujas darbo vietas, didinti at-lyginimus. Visa tai skatins bendrą ekonomikos, o kartu ir pragyvenimo lygio bei gyventojų perkamosios galios augimą.

Daugiau informacijos – www.euro.ltParengta bendradarbiaujant su Finansų ministerija

Užs. Nr.352

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Kupiškio rajonas turi galimybę Europos parlamente matyti ir vieną savo krašto atstovą – merą Joną Jarutį. Jo kandidatūrą nebe pirmą kartą rinkimuose į šią Europos Sąjungos instituciją žada kelti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pats kandidatas didelių vilčių laimėti neturi, jo teigimu – partija tiesiog privalo dalyvauti įvairiuose rinkimuose, o jis – vienas aktyviausių mūsų šalies valstiečių ir žaliųjų.

Ingrida NAGROCKIENĖ

Entuziazmu netrykšta

„Esu vienas aktyviausių, seniausių mūsų partijos narių, dalyvauju jos vei-kloje. Todėl ir esu įtrauktas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą į Europarlamento rinkimus. Turiu pa-klusti partijos sprendimams“, – sakė Kupiškio rajono meras J. Jarutis. Jis partijos sąraše – įrašytas šeštu numeriu.

Ir tai – jau nebe pirmas kartas, kai Kupiškio rajono vadovas skinasi kelią į ES politiką. Jis Europos parlamento rin-kimuose kandidatu įtrauktas antrą kartą.

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo metu neturi nė vieno eu-roparlamentaro. 2004 metais čia buvo patekęs tik šios partijos atstovas Ginta-ras Didžiokas.

„Mūsų partija stengiasi dalyvauti įvairiuose rinkimuose. Ir europarla-mentas – ne išimtis. Šių rinkimų sąraše yra 22 kandidatai. Bandome būti opti-mistai ir tikimės turėti nors vieną euro-parlamentarą“, – kalbėjo pašnekovas.

Pats J. Jarutis prisipažino, jog di-deliu entuziazmu, kad jau birželio pradžioje keliaus į Briuselį, netrykšta. Anot jo, yra žinomesnių kandidatų.

„Jei laimėčiau, natūralu, kad išva-žiuočiau. Bet apie tai dar per anksti kalbėti“, – patikino meras.

Mažuma, bet pasistengtų

Pirmą numerį valstiečiai ir žalie-ji suteikė partijos vadovui Ramūnui Karbauskiui. Po jo eina į prezidentus pretenduojantis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, vienas iš Lietuvos koo-peracinio judėjimo lyderių Mindau-gas Maciulevičius, žinomas sveikos gyvensenos propaguotojas Dainius Kepenis, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir kiti.

Kalbėdamas apie lietuvių politikų įtaką Europos parlamente J. Jarutis teigė, kad lietuvių tik 11 iš visų dau-giau nei 700 parlamentarų, todėl kažko svarbaus „pramušti“ nelabai pavyktų. Tačiau Lietuvos valstiečiai ir žalieji žengdami į šią instituciją žada laikytis savo pagrindinių principų: ginti naci-onalinius interesus, kovoti dėl žemės ūkio išmokų, genetiškai modifikuotų

organizmų, sveikos gyvensenos.Be šių prioritetų, pats partijos pir-

mininkas R. Karbauskis viešai akcen-tuoja, kad jo bendražygiams Europos parlamente būtų svarbūs ir globalūs iššūkiai – pasaulinio maisto poreikio didėjimas, drastiškai kylančios maisto kainos, iškastinis kuro ribotumas, ne-tolygus pasaulio regionų vystymasis, klimato kaitos problematika ir t. t.

Svarbu, kad dirbtų mums

Daugiau Kupiškio rajonas kandida-tų iš kitų partijų skyrių į Europos par-lamentą, ko gero, neturės. Maksimalų sąrašą šiuose rinkimuose pateikusios Socialdemokratų partijos Kupiškio skyriaus vadovas Algirdas Navickas teigė, jog mūsų rajono politikai kol kas ir Seimo nepasiekia, tai kur dar į Eu-ropą. Jo nuomone, yra daug žymesnių ir svarbesnių atstovų visoje Lietuvoje nei kupiškėnai: „Kupiškis, matyt, dar neišugdė tokių kandidatų. Bet negali sakyti, kad mums tai nepasiekiama, gal kažkada ir atsiras kas nors.“

Europarlamentaro Kupiškio skyriu-je nerado ir Darbo partija. Kupiškėnai rinkimuose žada remti biržiečio, dabar Vilniuje gyvenančio Rito Vaigino kan-didatūrą. „Prie ES politikos mes gali-me visi prisidėti deleguodami tokius asmenis, kurie tikrai mums atstovaus. O jis ar iš mažo miestelio, ar iš didelio – tai jų galimybės panašios. Labai svar-

bu, kad jie mus girdėtų ir veiktų mums, o ne prieš mus, kaip visų žinomas „pa-triarchas“, asmuo, save aukštinantis ir žinantis, ko reikia tautai (pasisakantis prieš referendumus). Konkrečiai neį-vardysiu, nes ir taip visi žino“, – kal-bėjo Darbo partijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Egidijus Vaitiekūnas.

Nerodo noro

Maksimaliame Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į Europos parlamentą są-raše taip pat nėra kupiškėnų. Mūsų politikai, pasak Kupiškio skyriaus pirmininko Dainiaus Bardausko, gana kuklūs ir ne itin veržiasi į Briuselį. Mūsų kraštui artimiausi konservatorių kandidatai bus iš Panevėžio, Utenos.

„Netiesa, kad toks mažas miestas, kaip Kupiškis, negali turėti europarla-mentarų, tik reikia norėti“, – pabrėžė D. Bardauskas.

„Kupiškis neturi savo Seimo nario, tai ką jau kalbėti apie europarlamenta-rą. Kupiškėnų Liberalų sąjūdžio sąra-še į Europos parlamentą nėra“, – apie mūsų politikų galimybes kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio Kupiškio skyriaus pirmininkas Rolandas Aukštikalnis.

Anot jo, arčiausia mūsų kraštui bus anykštėno Luko Pakelčio kandidatūra į Europos parlamentą.

Kandidatų nekels ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

Jonas Jarutis kandidatuos į Europarlamentą

„Jei laimėčiau, natūralu, kad išvažiuočiau”, – sakė Jonas Jarutis.Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys

Labai turininga savaitė buvo Sa-lamiesčio pagrindinės mokyklos fol-kloriniam ansambliui „Vijūnytė“ (va-dovė Alma Pustovaitienė). Vasario 20 d. kolektyvas koncertavo Vilniuje, „Liteхpo“ parodų rūmuose vykstan-čioje knygų mugėje, kraštietės, kilusios iš Bakšėnų kaimo, Klementinos Vosy-lytės išleisto „Kupiškėnų žodyno“ 4 tomo sutiktuvių šventėje. Kupiškėniš-ka tarme porinome apie Salamiestyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenusius

žmones, papasakojusius mums apie netoliese stūksančius piliakalnius, mi-tologinius kalnus, sekėme legendas ir padavimus apie Sypsalos vaiduoklius, Bakšėnų kaimo vyrus, kurie ragus pa-tys pasidarydavę ir ant piliakalnio pūs-davę, apie Salamiesčio ir Dijokalnio raganas, dainavome, šokome, pūtėme ragus, skudučius ir daudytes.

Vasario 22 d. su naująja programa „Skudučių ir ragų takais“ „Vijūnytės“ vaikai dalyvavo apžiūroje-koncerte Ku-

piškyje dėl Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“, kuri vyks Vilniuje šią vasarą. Kolektyvas susilaukė vertinimo komisijos narių, atvykusių iš Lietuvos liaudies kultūros centro, pagyrimų už originalią kupiškėnišką programą: tar-miškus pasakojimus, skambias dainas, giedamas bei instrumentines sutartines, trankų šokį, sceninę kultūrą.

Salamiesčio pagrindinė mokykla,mokytoja metodininkė

Alma PUSTOVAITIENĖ

Skudučių ir ragų takais su „Vijūnyte“Buvęs bokso pasaulio čempionas

Vitalijus Klyčko antradienį oficia-liai paskelbė sieksiąs Ukrainos pre-zidento posto.

„Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Ukrainoje turi būti pakeistos žaidi-mo taisyklės, – kalbėjo jis Kijeve. – Privalo įsivyrauti teisingumas. Aš žinau, kad tai įmanoma.“

42 metų V. Klyčko jau praėju-siais mėnesiais ne kartą teigė ke-

tinąs siekti aukščiausio šalies pos-to. Partijos „Udar“ lyderis buvo vienas protestų prieš Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lyderių.

Pirmalaikiai Ukrainos preziden-to rinkimai numatyti gegužės 25-ąją. Apie dalyvavimą juose kalba ir savaitgalį iš kalėjimo paleista buvusi premjerė Julija Tymošenko.

ELTA

V. Klyčko oficialiai paskelbė sieksiąs Ukrainos prezidento posto

Šie pamąstymai mūsų kraštui svarbiomis ir skaudžiomis temomis tikriausiai pasirodys spaudoje dar iki 2014 m. Savivaldybės biudžeto svarstymo rajono Taryboje. Nors rašydamas šias eilutes su biudžeto projektu dar nesu susipažinęs, tačiau iš mūsų žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių darosi aišku, kad Savival-dybės biudžetui „bado dieta tęsiasi“ („Kupiškėnų mintys“, 2014-02-13).

Biudžeto reikmės viršys pajamas apie 3,7 mln. Lt. Vėl reikės skolin-tis. Tad apie skolinimąsi.

Taip, skolintis teks, tačiau mano galva, dalis skolintų lėšų garma, tiesiogine to žodžio prasme, kad ir į valomo Varležerio bedugnę. Pa-bandysiu paaiškinti: didelė dalis skolintų lėšų yra naudojamos pro-jektų, finansuojamų Europos Są-jungos lėšomis, kofinansavimui, t. y. rajono Savivaldybė vykdydama vieną ar kitą projektą, kaip įprasta sakyti iš europinių lėšų, turi pridėti ir savo lėšų. Dažniausiai tai sudaro 10–15 proc. nuo visos projekto ver-tės, taip pat gali būti finansuojamos išlaidos, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas, ir netin-kamos finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinos išlaidos. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad įgyven-dinus projektą dalis Savivaldybės lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, yra atgaunamos, tačiau jos skiria-mos kitoms biudžeto skylėms lopy-ti, o ne skolai grąžinti ar aptarnauti. Apie tai rajono Tarybos posėdžių metu ne kartą yra kalbėjęs TS-LKD frakcijos narys V. Beinoris. Taigi vyksta skolinimasis dėl skolinimosi, grimztame vis gilyn. Atrodo, ir pro-jektus įgyvendiname (nors palyginti su kitomis savivaldybėmis ir čia be-viltiškai atsiliekame), ir lėšas įsisa-viname, ir kažką išvalome, ir tiesia-me, atnaujiname... Bet kaip skylė, taip skylė. Manyčiau, tokia situacija yra užprogramuota ir štai kodėl – praktiškai visi mūsų Savivaldybėje įgyvendinti ar įgyvendinami pro-jektai yra be grįžtamosios vertės. Čia galima ir reikia prieštarauti: juk atnaujinti pastatai taupo energiją, geresnė infrastruktūra: suremon-tuoti, keliai, gatvės, perkloti van-dentiekio, kanalizacijos vamzdynai (tik neprijungiami nauji vartotojai, iki šiol neturėję tokios paslaugos). Taip, tai yra gerai, sudaro tam tikrą komfortą tam tikrai visuomenės daliai. Tačiau kokia tų projektų įgy-vendinimo grįžtamoji vertė, koks atsiperkamumas, ar tikrai jie visi buvo ir yra pirmo būtinumo?

O ką pats siūlai, paklaus ir turė-tų paklausti mūsų rajono žmonės. Bandau siūlyti, tegu tai būna viešas kreipimasis į dabartinius Savivaldy-bės vadovus.

Prasideda naujas finansavimo iš ES struktūrinių fondų 2014–2020 metams laikotarpis. Viena didžiau-sių mūsų krašto problemų – savi-žudybių skaičius. Galime su kar-tėliu didžiuotis, kad nors kažkuo pirmaujame, ir ne bet kur, o visoje Europoje. Šiurpi, liūdna, tačiau ne-pagražinta tiesa ir sausa statistika. Pakalbame, padejuojame, tačiau nieko realaus spręsdami šią aktua-liausią mūsų krašto problemą ne-nuveikėme, išskyrus Krizių centro Virbališkiuose įsteigimo, ir jį patį apėmusi krizė.

Manau pats tinkamiausias spren-dimas būtų toks: privalome išnau-doti pustuštes suluošintos mūsų li-goninės patalpas, siekdami užkirsti kelią tokiam žmogaus pasirinkimui, kurio dažniausias ir neatsiejamas palydovas – besaikis girtavimas. Pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis reikėtų atidaryti ligoninėje psichosomatinį skyrių, kurio pagrin-das būtų priklausomybių gydymas – detoksikacija nuo alkoholinės in-toksikacijos, alkoholinės abstinen-cijos (liaudiškai – daugiadienių) ir alkoholinio delyro gydymas; šios dvi paskutinės būsenos tiesiogiai susijusios su savižudybės rizika. Ten pat būtų teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos, galima būtų teikti medikamentinio kodavimo paslaugas. Patekimą į stacionarą garantuotų šeimos gydy-tojai, per ligoninės priėmimo skyrių piliečiai galėtų atvykti patys ar ly-dimi artimųjų, taip pat būtų atveža-mi GMP. Kaip rodo kitų ligoninių, turinčių tokius skyrius, statistika, žmonės, turintys tokių problemų, labai patenkinti šiomis paslaugomis ir, negalėdami nutraukti piktnau-džiavimo alkoholiu, patys atvyksta į tokį stacionarą. Nors tam tikra pras-me tai yra lyg ir uždaras ratas, tačiau po gydymo stacionare remisijos, t. y. periodas, kai žmogus nevartoja alkoholio, trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o tai jau irgi pa-siekimas. Be to, tokiame stacionare būtų galima gydyti ir kitas dažnas šiuolaikinio gyvenimo patologijas – depresijas, adaptacijos sutrikimus ir pan., tai irgi padėtų mažinti sa-vižudybių rodiklius. Lovų skaičius tokiame mūsų rajono stacionare iki 20. Būtų reikalingi 1–2 psichiatrai, slaugos personalą turėtų sudaryti 8–9 žmonės, psichologas, socialinis darbuotojas. Mano nurodyti skaičiai preliminarūs, pateikti praktikų, dir-bančių šioje srityje. Norint vykdyti tokią veiklą, bus reikalinga sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl mo-kėjimo už teikiamas paslaugas, o patalpų pritaikymas ir įrengimas iš ES fondų lėšų. O kaip tai padaryti? Tai jau valdančiųjų rajoną reikalas, galima būtų pasitelkti net patį svei-katos apsaugos ministrą, mūsų so-cialdemokratams tik noro tereikėtų. Prie tokio stacionaro galima bandyti kurti ir psichikos dienos stacionarą, toks, pavyzdžiui, yra prie Kretingos psichikos sveikatos centro, yra jų ir kituose regionuose, ar tai efektyvu kaimiškuose rajonuose, kitas klausi-mas, tuo reikėtų pasidomėti, o tada priimti sprendimus.

Dar vienas, žvelgiant į ateitį, mano galva, atsiperkantis projektas, kurio įgyvendinimą galėtų inicijuoti Savivaldybės administracija – atlie-kų deginimo gamyklos statyba, tiksliau investuotojo į tokį projektą paieška ir palankių sąlygų tokiam projektui vykdyti sudarymas. Taip, toks siūlymas gali būti nepriimtinas daliai rajono gyventojų, sukils ža-lieji, mėlynieji ir kiti veikėjai, save vadinantys visuomenininkais, su-gebantys blokuoti ne vieną panašų projektą. Todėl prieš vykdant tokį projektą, kurio dalininku galbūt ga-lėtų būti ir rajono Savivaldybė, o gal kelios regiono savivaldybės (tam gali tekti keisti dabar galiojančius teisės aktus), turi būti atlikti nepri-

klausomi galimo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai vertinimai, įver-tintas ekonominis efektas, ir tik tada priimami sprendimai. Keičiant tei-sės aktus turėtų aktyviai dirbti mūsų rajone išrinkti LR Seimo nariai, sa-vivaldybių asociacija. Tokio projek-to įgyvendinimas tikrai leistų sukur-ti nemažai reikalingų darbo vietų, išspręstų komunalinių atliekų surin-kimo kaštų problemą, įgalintų tiekti šiluminę energiją ir karštą vandenį vartotojams, todėl tokia įmonė turi būti įrengiama prie Kupiškio mies-to ar kitos stambesnės gyvenvietės. Teikiu tai kaip siūlymą, nors jau da-bar girdžiu: statykis prie namų, ne-nuodysi mūsų vaikų ir pan. Bandau paaiškinti: Lietuva – viena iš penkių ES valstybių, atsiliekančių šioje srityje. Tos valstybės, be mūsų, yra Latvija, Estija, Slovėnija, Slovaki-ja. Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija – 128, Vokietija – 67, Italija – 47, Šve-dija – 29, stato dar 6 ir pan. Didelė dalis šių gamyklų yra pastatytos miestų centrinėse ir gyvenamosiose zonose (duomenys iš internetinio portalo www.inovacijos.lt, G. Ju-cevičiaus straipsnis). Dabar atlie-kos pradėtos deginti Klaipėdoje, dėl tokių gamyklų statybų Vilniuje vyksta nuožmus lietuviškas pasi-priešinimas. Nors šiuo metu patvir-tintoje atliekų deginimo strategijoje numatyta, kad Lietuvoje pakanka trijų tokių gamyklų Vilniuje, Kau-ne, Klaipėdoje. Tačiau atsižvelgiant į gyvenimo realijas, žinome, kad strategijos, įstatymai keičiami. Tad kodėl turi būti 3 monopolinės stam-bios atliekų deginimo įmonės? Ko-dėl jų negali būti daugiau, suteikiant teisę savivaldybėms pačioms spręsti joms iškylančias atliekų tvarkymo problemas.

Netinka atliekų deginimo įmonė, šiuo metu nėra tinkamos teisinės ba-zės plėsti jų tinklą, orientuokimės į biodujų jėgaines. Tai taip pat spręs-tų dalies buitinių atliekų perdirbimo klausimus. Teisinė bazė šiai veiklos sričiai yra, Lietuvoje biodujomis, mano žiniomis, jau šildosi Vievio (Vilniaus r.) ir Domeikavos (Kauno r.) gyventojai.

Norint įgyvendinti tokius stam-bius projektus, būtini ryžtingi po-litiniai sprendimai, tai turi būti tie-sioginis valdančiosios daugumos, Savivaldybės administracijos darbas – ieškoti investuotojų, sudaryti visas tokiems projektams vykdyti būtinas sąlygas ir bendrai sutarus rasti tokiai statybai tinkamiausią vietą.

Turiu priminti, kad tokį projektą buvo norima įgyvendinti, tačiau jis buvo atmestas, nes pasirinkta vieta, daugelio rajono Tarybos narių nuo-mone, nebuvo tam tinkama.

Jei šis straipsnis išprovokuotų diskusiją, savo tikslą būčiau pasie-kęs, norėčiau sulaukti argumentuo-tos, tačiau korektiškos kupiškėnų nuomonės dėl šių siūlymų.

O dabar grįžkime į pradžią – kaip tai susiję su biudžeto skylėmis? To-kių projektų įgyvendinimas spręstų opias socialines, demografines pro-blemas, kurtų darbo vietas, turėtų pridėtinę vertę, o kartu, nors ir ne-ženkliai, mažintų mūsų rajono biu-džeto deficitą.

Rajono Tarybos narys Dainius BARDAUSKAS

4 Horizontai

Kai skylė ant skylės, ir lopas nepadeda... Nuomonė

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkė Vitalija Rukavičienė ir vyresnysis inspektorius Vilius Zigmantavičius tikrina, ar turgaus prekybininkų svarstyklės tinkamai paženklintos.

Banguolės Aleknienės nuotrauka

Produktų svorio ypatumai metrologijos inspektorių akimis

Atkelta iš 2 p.

Inspektoriai taip pat apsilankė pre-kybos centre MAXIMA, Vytauto g. Kai kurie gyventojai skundėsi, kad ne visada tiek sveria, kaip nurodyta eti-ketėje, fasuotas lydytas sūris, mielės ir kai kurie kiti produktai. Čia buvo kontrolinėmis svarstyklėmis pasver-tos fasuotos mišrainės, mielės ir fer-mentinis sūris. Per mažai nei nurodyta etiketėje svėrė tik vienas pakelis „Se-mos“ mielių, pagamintų Lenkijoje, – 100 g / 94,9 g (leistinas kiekio nuo-krypis - 4,5 g). Kažkiek įvairavo ir ne-sutapo su etiketėje nurodytu svoriu ir minėtų sūrių bei mišrainių pakuotės, bet leistino kiekio nuokrypio mišrai-nėms (-4,5 proc.) ir fermentiniam sū-riui (-9 g), neviršijo. Svarstyklės šioje parduotuvėje buvo metrologiškai pa-tikrintos ir rodė teisingą svorį.

V. Rukavičienė paaiškino, kad yra reglamentuoti tik neigiami leistini svo-rio nuokrypiai. Teigiami, t. y. į didesnę pusę vartotojo naudai kiekio nuokry-piai, neribojami. Etiketėje yra nurodo-mas grynasis produkto svoris, pvz., rau-gintų agurkų, ir bendras svoris, t. y. to produkto svoris su priedais, šiuo atveju su marinatu, kiek sveria tie agurkai. Tara niekada neįskaičiuojama į svorį.

Gyrė turgųInspektoriai patikrino ir visas „Ku-

piškėnų turgaus“ svarstykles. Pasak V. Zigmantavičiaus, visos svarstyklės metrologiškai patikrintos, tinkamai paženklintos. Su etaloniniais svars-čiais patikrintos svarstyklių svėri-mo paklaidos, esant apkrovai iki 1 kg, neviršijo leidžiamųjų parametro ribų. Kontrolinės turgaus svarstyklės įrengtos matomoje vietoje. Priima-mos mėsos bei laikomų šaldytuvuose maisto produktų temperatūrai kon-troliuoti turguje yra metrologiškai patikrinti stiklinis ir skaitmeninis (su smeige) termometrai.

V. Rukavičienė sakė, kad „Ku-piškėnų turgaus“ administracija jau ne vieneri metai labai gerai tvarkosi, įsiklauso į jų nurodymus ir patarimus. S. Strolytė pridūrė, kad šiemet liepos mėnesį šiam turgui sukaks 10 metų.

Apie praėjusius metusV. Rukavičienė teigė, kad dėl gamy-

bos įmonėse fasuotų produktų svorio neleistinų nukrypimų yra atsakingi ga-mintojai, o ne pardavėjai. Gamintojai dar per mažai dėmesio skiria fasuotų prekių kiekiui.

„Panevėžio metrologijos inspekci-jos (LMI) Panevėžio apskrities sky-rius, vykdydamas teisinę metrologinę

priežiūrą ir su ja susijusią rinkos prie-žiūrą teisinės metrologijos srityje, atli-ko 478 patikrinimus, 101 (21,2 proc. patikrinimų skaičiaus) patikrinimo metu nustatyta teisinės metrologijos pažeidimų.

LMI Panevėžio apskrities sky-riuje atlikus 390 patikrinimų ūkio subjektuose ir pas fizinius asmenis, kurie matavimo priemones naudoja atsiskaitydami su pirkėjais tiesioginio pardavimo sandėriuose prekių kiekiui išmatuoti, sveikatos apsaugoje ir ki-tose teisinei metrologijai paskirtose srityse, nustatyti 55 (13,8 proc. pati-krinimų skaičiaus) pažeidimai.

Vykdant fasuotų prekių kiekio ati-tikties kontrolę, pas gamintojus, fasuo-tojus ir prekybos įmonėse atlikta 80 patikrinimų, nustatyti 46 (57,5 proc.) pažeidimai. Iš patikrintų 3998 fasuo-čių 245 (26,6 proc.) neigiami kiekio nuokrypiai viršijo leistinus. Pažeidi-mų buvo rasta atliekant patikrinimus kiekvieną metų ketvirtį. Daugiausia kiekio neatitikimų nustatyta parduotu-vėse, prekiaujančiose įvairių gaminto-jų fasuotais miltais bei iš anksto fasuo-tomis dešromis. Nemaži prekių kiekio pažeidimai buvo nustatyti dviejose da-žus ir glaistus gaminančiose įmonėse, taip pat keliose parduotuvėse, prekiau-jančiose fasuotomis statybinėmis me-džiagomis, įvairių gamintojų medžio pjuvenų briketais ir cementu, buvo keli atvejai, kai dujų balionai svėrė mažiau nei reikia“, – dalijosi darbo aktualijo-mis V. Rukavičienė.

Prekybos centro komentarasMAXIMA LT UAB Komunikaci-

jos vadovė Renata Saulytė sakė, kad jų tinklo prekybos centrų svarstykles pe-riodiškai tikrina ir jie patys, ir metrolo-gijos inspektoriai. „Priimant prekes, jos turi atitikti svorį. Patikrinti visų prekių pakuočių svorį techniškai neįmanoma. Pagal atskiras produktų grupes yra ti-krinama tam tikros produktų grupės imtis. Pvz., iš 10 tūkst. kruopų pakuočių patikrinama 100 pakuočių. Kiek tikrin-ti, vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais. Jei randama, kad produktų fasuotės neatitinka nurodyto etiketėse svorio, ti-krinama visa tos produkcijos siunta. Su patikrinimo rezultatais supažindinami gamintojai, prašoma jų paaiškinimo. Nekokybiška produkcija yra grąžinama gamintojui. Gamintojas atsako už tai, kad tiektų sąžiningai kokybišką produk-ciją. Nei pardavėjai, nei pirkėjai neturi būti apgaudinėjami“, – situaciją komen-tavo MAXIMOS atstovė.

Sveikata2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Banguolė ALEKNIENĖ

Atsisakiusių skiepyti nedaug

Kupiškio pirminės asmens prie-žiūros centro šeimos gydytoja Lina Uckuvienė sakė, kad toks sveikatos apsaugos ministro nutarimas dar nepatvirtintas. „Manau, kad būtų logiška skiepų neturinčių vaikų ne-priimti į lopšelį-darželį. Tėvai, są-moningai neskiepydami savo vaikų ir leisdami jį į ikimokyklinę įstaigą, negalvoja apie kitų vaikų sveikatą. Žinoma, prievartos čia negali būti. Tėvai turi teisę vaikų neskiepyti. Mes jų neverčiame to daryti. Tačiau tada nereikėtų savo atžalos leisti į vaikų kolektyvą, kur yra didesnė galimybė apsikrėsti įvairiomis ligo-mis. Pagal skiepų kalendorių pir-momis paromis po gimimo vaikai yra skiepijami nuo tuberkuliozės, vėliau penkiavalente vakcina skie-pijami nuo difterijos, stabligės, ko-kliušo, poliomielito ir haemophilus influenzae, trivalente vakcina – nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės. Taip pat skiepijama nuo hepatito B. Šios vakcinos yra kompensuojamos. Sa-vanoriškai tėvai gali vaikus papil-domai skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos, vėjaraupių, pneumoko-kinės infekcijos ir kitų ligų. Paau-gles galima skiepyti nuo papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio

vėžį. Tačiau tos vakcinos gana bran-gios“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, Kupiškyje yra atsisa-kę vaikus skiepyti tik pavieniai tė-vai. Dauguma tėvų supranta skiepų naudą. Šiuolaikinės vakcinos tikrai kokybiškos. Kol kas dėl jų poveikio nėra buvę didelių komplikacijų.

„Žinoma, viską lemia individuali organizmo reakcija. Galima, pavyz-džiui, ir nuo paracetamolio mirtinai sunegaluoti. Gali būti žmogus aler-giškas tam tikriems preparatams. Tačiau rajone alergiškų vaikų, kurių negalima skiepyti, yra labai nedaug“, – sakė L. Uckuvienė.

Diskusijos ir bendri interesai

Vincas Čelkis, Panevėžio visuo-menės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vedėjas, teigė, jog jiems pranešta, kad rengiamas ikimokykli-nių įstaigų higienos normos pakei-timas dėl privalomų skiepų, bet tas nutarimas dar nepatvirtintas. „Visuo-menė reaguoja įvairiai. Diskusijos vyksta ne tik tarp tėvų, bet ir net tarp įvairių mokslo sričių profesorių. Vie-ni mano, kad atsiradus dideliam skai-čiui imuniteto neturinčių žmonių, gali kilti epidemijos. Kiti akcentuoja žmogaus laisvo pasirinkimo būti-nybę. Manau, kad individo teisės ir medicinos santykis nėra toks papras-tas. Antai kaip reikėtų vertinti atviros tuberkuliozės forma sergančio ir ligą

platinančio žmogaus laisvę?Seniau diskusijų dėl skiepų nebu-

vo. Šiuo metu taip pat nėra informa-cijos apie jų didelę žalą. Manau, kad skiepų žala ne didesnė nei nesveikų produktų vartojimas ar tikimybė nu-kentėti eismo įvykio metu. Dažnai užmirštama, kiek žmonių skiepai ap-saugojo nuo mirčių.

Žinoma, prievartos skiepyti vai-kus nėra ir nebus. Jei būtų įvesta naujoji tvarka, tai į darželį nepriimtų tų vaikų, kurių tėvai jų sąmoningai neskiepija. Nekalbama apie tuos, ku-rių skiepyti negalima dėl jų sveikatos būklės. Be to, tėvams visuomet lieka alternatyva neleisti neskiepytų vaikų į kolektyvą, auklėti individualiai na-muose. Reikėtų atsižvelgti į bendrą interesą, siekį, kad neplistų užkrečia-mos ligos“, – kalbėjo pašnekovas.

Kupiškio „Obelėlės“ vaikų lopše-lio-darželio direktorė Danutė Staišiū-nienė sakė, kad šiuo metu priimant vaiką į ikimokyklinę įstaigą užtenka gydytojo pažymos, kad vaikas svei-kas ir gali ją lankyti. „Jei kokybiš-kas skiepas, tai garantija, kad vaikas nesirgs tam tikra liga. Kolektyve vaikai kontaktuoja vieni su kitais ir gali lengvai vieni kitus užkrėsti in-fekcine liga. Pastaruoju metu vaikai dažniausiai serga virusinėmis viršu-tinių kvėpavimo takų ligomis. Pa-sitaikė ir susirgimų vėjaraupiais bei skarlatina“, – dalijosi aktualijomis pašnekovė.

Sveikatos apsaugos ministro Vy-tenio Povilo Andriukaičio iniciatyva parengtos Farmacijos įstatymo pa-taisos apsaugos piliečius nuo pasta-ruoju metu vykdomos ypač aktyvios vaistų kainų nuolaidų reklamos. Šiuo metu kai kurie vaistinių reklamos per televiziją, radiją, skelbimų ant vais-tinių vitrinų ir pan. teiginiai skatina žmones pirkti kuo daugiau vaistų vien todėl, kad konkrečiu metu kon-krečioje vaistinėje tie vaistai pigesni. Tačiau informacija apie mažiausias vaistinių preparatų kainas ir paciento priemokas gyventojui vaistinėje pri-valės būti pateikiama.

Šiuo metu per televiziją, radiją, skelbimais ant vaistinių vitrinų ir pan. reklamuojant vaistinių taikomas nuolaidas neretai vartojami teiginiai, kurie leidžia manyti, kad tam tikroje vaistinėje ar vaistinėse galima įsigyti pigesnių vaistinių preparatų. Tokios reklamos paskatinti žmonės perka daugiau vaistų vien todėl, kad mano, jog reikia pirkti dabar, nes jeigu tų vaistų kada nors prisireiks, juos teks pirkti brangiau.

Vaistinių preparatų kainų sumaži-nimo reklama taip pat sudaro sąlygas nelygiai vaistinių konkurencijai ir kainų dempingui, dirbtinai žlugdo-mos mažosios vaistinės, kurios fi-nansiškai nepajėgia konkuruoti su to-kia aktyvia ir brangia vaistų reklama, kokią vykdo tinklams priklausančios vaistinės.

„Tokia agresyvi reklaminė rinko-dara didina Privalomojo sveikatos

draudimo fondo išlaidas, skatina neracionalų vaistų vartojimą, – sako ministras V. P. Andriukaitis. – Taip pat tai sudaro galimybes stambiems tinklams priklausančioms vaistinėms gudrauti, didinti PSDF lėšų srautus į tinklinių vaistinių sąskaitas, kartu žlugdant smulkias, regionuose sun-kiai konkurencinėje kovoje beišsilai-kančias vaistines.“

Įvertinus neigiamas tokios rekla-mos pasekmes, parengtas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, juo siūloma uždrausti bet kokiais būdais ir prie-monėmis reklamuoti gyventojams vaistinių preparatų ar jų grupių kai-nų sumažinimą, paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus ar jų grupes sumažinimą. Taip pat siūloma drausti reklamo-je pateikti informaciją vaizdinėmis priemonėmis ar kitokiais būdais, ku-rie sudaro prielaidą manyti, kad tam tikroje vaistinėje ar vaistinėse galima įsigyti pigesnių vaistinių preparatų.

Patobulintos nuostatos dėl farmaci-nės informacijos apie vaistinių prepa-ratų kainas teikimo garantuos gyvento-jų teisę gauti visą informaciją vaistinėje apie vaistinių preparatų kainas, pacien-to priemokas ir galimybę pasirinkti priimtiniausią vaistinį preparatą pagal savo finansines galimybes.

Farmacijos įstatymo pataisos šiuo metu derinamos su kitomis ins-titucijomis.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

Tyrimo metu buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis, t. y. namų gamybos alkoholiniai gė-rimai, nelegalios gamybos alko-holis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartoti (burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai). Jiems suskaičiuoti buvo panaudota Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, kurios pagrindą suda-ro matematinis ARIMA metodas. Duomenų surinkimą bei analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų ins-tituto mokslininkai bendradarbiau-dami su Kauno technologijos uni-versiteto matematikos specialistais. Pagrindiniu sveikatos rodikliu po konsultacijų su Švedijos moksli-ninkais buvo pasirinktas mirtingu-mas nuo kepenų cirozės.

Atlikus tyrimą buvo gauti duo-menys apie neapskaityto alkoholio suvartojimą Lietuvoje 1991–2010 m. Nuo 2002 m. iki 2010 m. neap-skaitomas alkoholis, tenkantis vie-nam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 l absoliutaus alkoholio: 2010 m. – 0,8 l, 2009 m. – 0,63 l, 2008 m. – 0,84 l, 2007 m. – 0,79 l.

Gautus šio tyrimo rezultatus pa-

tvirtina ir kiti Departamento atlikti tyrimai bei valstybinių institucijų duomenys.

Departamento direktorius Zenius Martinkus pristatydamas tyrimus pabrėžė: „2012 m. Departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyri-mą. Pagal šį tyrimą per paskutiniuo-sius 12 mėn. alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis ban-derolėmis, yra įsigiję tik 5,8 proc. 15–64 metų amžiaus šalies gyvento-jų. Tą taip pat patvirtina ir Policijos departamento duomenys – per 2010 m. Lietuvoje sulaikytų nelegalių al-koholinių gėrimų dalis, skaičiuojant nuo visų alkoholinių gėrimų, pateik-tų į mažmeninės prekybos rinką, su-darė tik 0,12 proc.“

Daugiausia nelegalaus alkoho-lio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, buvo nustatyta 1995 metais. Tuo metu jis siekė 4,9 litro absoliutaus alkoholio vienam 15 m. ir vyres-niam Lietuvos gyventojui. Vėliau šis dydis stabiliai mažėjo ir 2010 metais jau tesiekė 0,8 litro absoliu-taus alkoholio. 1995 metais nelega-lus alkoholis sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, tuo tarpu 2010 metais nelegalus alkoholis

besudarė tik 6 proc. bendro alkoho-lio suvartojimo.

Lietuvos situacija, susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu ir jo padariniais, nėra gera. Europos Sąjungos kontekste Lietuva pasi-žymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomendacijose, mokslinėse pu-blikacijose ir alkoholio studijose ne kartą yra pabrėžusi, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas, kaip ir al-koholinių gėrimų prieinamumo ma-žinimas bei reklamos draudimas yra efektyviausios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra ma-žiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai paveikianti pažeidžiamiausias grupes.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inf.

Draudimas reklamuoti vaistų kainų nuolaidas skatins racionaliau pirkti ir vartoti vaistus Skiepai ir

demokratijaSveikatos apsau-

gos ministerija keti-na reikalauti, kad iki-mokyklines ugdymo įstaigas lankytų tik pagal skiepų kalen-dorių paskiepyti vai-kai. Nepaskiepytieji sveikatos apsaugos ministro Vytenio Po-vilo Andriukaičio nutarimu neturėtų būti priimami į lop-šelius-darželius.

Šias užmačias visuomenė vertina įvairiai.

Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimo tyrimo rezultatai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (Depar-tamentas) užsakius pirmą kartą buvo atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patiki-mos metodikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti neapskaityto alkoholio vartojimo mastais.

Ketinimas uždrausti neskiepytus vaikus leisti į darželį sukėlė daug diskusijų tarp tėvų ir medikų.

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka

Nors moterys ir toliau sudaro dau-gumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius metus pastebimai padidėjo šias pašalpas gaunančių vyrų.

Kaip praneša „Sodra“, pernai tėvystės pašalpas gaunančių vyrų padaugėjo 4 proc. punktais. 2013-ai-siais vyrų, tėvystės pašalpų gavėjų, priskaičiuota 11,5 proc., 2012 m. jų dalis buvo 7,5 proc.

Iš viso praėjusiais metais motinys-tės (tėvystės) pašalpa buvo mokama 4,1 tūkst. vyrų ir 31,5 tūkst. moterų. 2012 m. – 2,9 tūkst. vyrų ir 35,9 tūkst. moterų. Vidutinė mėnesinė pašalpa 2013 m. gruodį buvo 1170,9 lito. Per praėjusius metus šių pašalpų išmokė-ta 522,3 mln. litų.

Gauti motinystės (tėvystės) pašalpą gali vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjas, kuris atitinka įstatyme nurodytus rei-

Vaikus vis dažniau prižiūri vyraikalavimus ir kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaiko viene-rių metų, ar mažesnę, bet dvejus metus.

Tėtis ar mama, pasirinkę motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaiko viene-rių metų, gaus 100 proc. kompensuoja-mojo uždarbio dydžio pašalpą. Tie, kas šią pašalpą norės gauti iki vaiko dvejų metų, pirmaisiais metais gaus 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuoja-mojo uždarbio dydžio pašalpą.

Jei tėtis ar mama gaus draudžia-mųjų ar kitų darbinių pajamų pir-maisiais pašalpos mokėjimo metais, tai pašalpos dydis mažės tiek, kiek gauta pajamų. Tuo tarpu antraisiais mokėjimo metais pašalpa nemažės net gaunant pajamų.

ELTA

6 Horizontai 2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Kryžiažodžio sprendėjo vardas, pavardė, adresas, telefonas ..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Sudarė Vaida Paznekaitė

Vasario 20 d. kryžiažodžio laimėtoja Regina Kažukauskienė, gyv. Kupiškyje.

Skalbimo kapsulės (30 vnt.) – 19 Lt!

Vasario 20 d. kryžiažodžio atsakymai

Savaitės klausimas www.kmintys.lt

„Kupiškėnų minčių“ ir parduotuvės akcija!Spręskite kryžiažodžius ir kiekvieną savaitę laimėkite parduotuvės „Švaros prekės“ prizus. Išspręstą kryžiažodį

Jums reikia pristatyti į redakciją iki antradienio 17 val. Laimėtojas bus skelbiamas ketvirtadieniais mūsų laikraštyje. Prizus atsiimti parduotuvėje „Švaros prekės“, Gedimino g. 28.

Kaip vertinate ketinimus įvesti automobilių mokestį?(apklausoje dalyvavo 206 asmenys)

Praėjusį ketvirtadienį Lau-ryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje Lietuvos irklavimo federacijos atstovai ir spor-tininkai supažindino su šia sporto šaka miesto bendruo-menę, pakvietė įsijungti į irkla-vimo sportą ir atstovauti savo miestui įvairiose varžybose.

Kupiškio bendruomenė su džiaugs-mu priėmė į svečius atvykusius Lie-tuvos irklavimo federacijos atstovus – viceprezidentę Rimą Karalienę, vi-ceprezidentą Edmundą Daukantą, ge-neralinę sekretorę Ingą Daukantienę, olimpietį Kęstutį Keblį, pasaulio jau-nių bronzos medalio laimėtoją Kęstutį Juozėną ir kitus. Renginį vedęs Kupiš-kio rajono kūno kultūros ir sporto cen-tro direktorės pavaduotojas Andrius Kleniauskas svečius ir visus susirinku-sius trumpai supažindino su irklavimo sporto istorija Kupiškio rajone.

Atvykusius svečius sveikino Ku-piškio rajono meras Jonas Jarutis, kuris džiaugėsi iniciatyva grąžin-ti į Kupiškį šią gražią sporto šaką. Tuo taip pat džiaugėsi Savivaldybės administracijos direktoriaus pava-duotojas Edikas Puipas ir Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Riman-tas Jocius. Po meninės programos ir

sveikinimo kalbų gimnazijos sporto salėje buvo surengtos parodomosios varžybos „Concept-2“ treniruokliais.

Pirmiausiai jėgas išmėgino jau pa-tyrę Šiaulių irkluotojai, vadovaujami trenerių Alio Striškos ir Roberto Bar-zinskio, bei irklavimo meistras Vik-toras Peškauskas. Vėliau varžybose dalyvauti galėjo visi norintys – prieš tai patyrusių irkluotojų pamokyti naudotis treniruokliu. Vaikai drąsiai registravosi į pagrindines varžybas ir kovojo dėl trijų amžiaus grupių me-dalių bei kitų prizų. Varžybose akty-viai dalyvavo Antašavos pagrindinės mokyklos moksleiviai, atlydėti kūno kultūros mokytojos Rasos Subatės, Noriūnų J. Černiaus pagrindinės mokyklos mokiniai, atvykę su kūno kultūros mokytoja, sporto organiza-tore Vanda Kriaučiukiene, Alizavos pagrindinės mokyklos mokiniai su sporto organizatoriumi Algimantu Baziuku, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokiniai ir mo-

Irklavimas grįžta į Kupiškį

kytoja Diana Balužytė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos ir L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai. Varžybas komentavo ir dalyvius ragino nuolatinis Lietu-vos irklavimo federacijos varžybų komentatorius, irkluotojas Mantas Marcinkevičius.

Varžybose dalyvavo ne tik sporti-

ninkai iš Vilniaus, Šiaulių, irklavimo meistrai, olimpietis Kęstutis Keblys, bet ir pirmą kartą šią sporto šaką iš-bandyti panorę moksleiviai bei mies-to meras Jonas Jarutis. Daugiausia dėmesio sulaukė vyrų rungtis, kai meras Jonas Jarutis varžėsi su olim-piečiu Kęstučiu Kebliu. Prie jų pri-sijungė ir Kupiškio rajono turizmo

ir verslo informacijos centro direkto-rius Paulius Pranckūnas.

Moksleiviai, norintys lankyti ir-klavimo treniruotes, kviečiami kreip-tis į Kupiškio r. kūno kultūros ir spor-to centrą arba informacijos ieškoti svetainėje www.kupiskiokksc.lt

Kupiškio r. kūno kultūros ir sporto centro inf. ir nuotraukos

Vasario 22 d. Biržuose vyko tradicinis salės futbolo turnyras Rito Vaigino įsteig-tai taurei laimėti, į kurį buvo pakviesti mūsų krašto jaunieji futbolininkai. Tur-nyre dalyvavo Biržų Kaštonų pagrindi-nės mokyklos, Biržų sporto mokyklos, Panevėžio futbolo akademijos, Pakruojo sporto mokyklos ir Kupiškio komandos.

Varžybos buvo vykdomos 1 rato sistema, žaidžiamas 1 kėlinys (20 min.). Susumavus varžybų rezultatus taurę iškovojo Panevėžio futbolo aka-demijos auklėtiniai, antrą vietą užėmė Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos komanda, trečiąją vietą – Pakruojo fut-bolininkai, ketvirta vieta atiteko Kupiš-kio rinktinei, penkti liko Biržų sporto mokyklos auklėtiniai.

Nepaisant to, kad mūsų komanda užėmė ketvirtąją vietą, jos nariai pakan-kamai gerai žaidė (turnyre dalyvavo labai stiprios komandos) ir savo puikiu

žaidimu nenusileido aukštesnes vietas užėmusioms komandoms. Apie tai liu-dija ir rezultatai: su Pakruojo koman-da (3 vieta) sužaista lygiosiomis 2:2, žaidžiant su Biržų „Kaštonų“ ekipa (2 vieta) pralaimėta 5:6, o su nugalė-tojais, Panevėžio futbolo akademijos atstovais, tik 0:1. Pasiekta pergalė prieš Biržų sporto mokyklos komandą – 4:1.

Kupiškio rajonui šiame turnyre atsto-vavo rinktinė, suburta prieš šį turnyrą ir žaidusi be keleto pagrindinių ir stipriausių savo žaidėjų. Todėl jauniesiems futboli-ninkams pritrūko komandinio žaidimo įgūdžių bei patirties. Kupiškio rinktinės vartus pagirtinai saugojo Karolis Mato-nis (treneris G. Uldukis). Gerai ir rezul-tatyviai žaidė Redas Graičiūnas (treneris R. Puntuzas), Lukas ir Aidas Sriubiškiai bei D. Šeškas (treneris V. Starkus).

Komandos treneris Vytautas STARKUS

Mažojo futbolo turnyras Biržuose

Reklama 72014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Nekilnojamasis turtas

Kitos prekės

Parduoda

Perka

Gyvūnai

Transportas, dalys, žemės ūkio technika

Padėka

Siūlo paslaugas

Ieško darbo

Įvairūs

IšsinuomotųMirtis ateina netikėtai, nieko neklausia ir pasiima patį brangiausią.Nuoširdžiai dėkojame už tylią užuojautą, gėlių žiedus, už maldas, tylų paskutinį atsisveikinimą palydint į Amžiną kelionę mylimą vyrą, tėvelį, senelį, brolį Bronislavą TRUČINSKĄ.Padėkos žodžius tariame Adomynės parapijos klebonui Sauliui Kumeliui, giedoto-jams, Adomynės kaimo bendruomenei, Antašavos ansambliui „Žemdirbių daina“, kaimynams, ūkininkėms.Už pagalbą dėkojame giminėms, kaimynams, draugams ir visiems, kurie buvo šalia ir padėjo palydėti mūsų mylimą žmogų į Amžinojo poilsio vietą.

Žmona, dukra su šeima, sesuo ir broliai su šeimomisUžs. Nr.G-381

Beržinius, juodalksnio, baltalksnio malki-nius rąstus 3 m ilgio (ne mažiau 20 kubų arba 33 erdmetrių). Tel. 8 623 75 053. Užs. Nr.255***Malkas. Kaina 50 Lt/m su pristatymu. Tel. 8 620 24 459. Užs. Nr.24***Salamiesčio skerdykla – svilintų kiaulių puseles. Tel. 8 679 70 505. Užs. Nr.60***Malkas 3 m (beržo 650 Lt/10 m, uosio 800 Lt/10 m). Su pristatymu. Tel. 8 628 52 835. Užs. Nr.10***Atraižas (gali supjauti), malkas kaladėmis (lapuotis). Tel. 8 612 95 464. Užs. Nr.184***Įvairias malkas 3 m ilgio. Tel. 8 687 36 385. Užs. Nr.230***Pigiai beržines skaldytas malkas. Mišrias malkas kaladėmis. Atveža. Tel.: 8 687 97 208, 55 445 (vakare). Užs. Nr.34***Avižų ir žirnių mišinį. Tel. 8 699 75 425. Užs. Nr.G-373***Malkas kaladėmis, skaldytas, 3 m ilgio rąsteliais (beržas, juodalksnis). Atraižas pakais. Tel. 8 622 44 850. Užs. Nr.G-374***Atraižas (gali supjauti). Malkas kaladėmis ir skaldytas. Veža į rajonus. Tel. 8 693 83 102. Užs. Nr.G-347***Gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (40 a žemės), įvairią techniką, statinę ant ratų (400 l). Tel.: 8 610 46 640, (8 458) 79 439. Užs. Nr.17***Žirnius, rugius. Tel. 8 613 04 991. Užs. Nr.G-390***Malkas. Tel. 8 621 47 976. Užs. Nr.G-391***Malkas (yra skaldytų ir sausų). Pigiai medienos atraižas. Tel. 8 604 15 005. Užs. Nr.G-398

Bekonus. Tel. 8 615 78 710. Užs. Nr.216***Mėsinius paršelius. Tel. 8 670 30 478. Užs. Nr.G-353***5 savaičių paršelius. Tel. 8 618 58 137. Užs. Nr.G-379***Bekonus (šerti natūraliais pašarais). Tel.: 8 656 70 469, 8 699 59 912. Užs. Nr.G-388

Mažus šieno presus, žolės mulčiuotuvą (1,9 m), sėjamąsias. Tel. 8 687 19 254. Užs. Nr.356***MAZDA DEMIO (1999 m., 1,3 l, eko-nomiškas, tvarkingas, TA, draudimas, kaina sutartinė). Tel. 8 611 39 275. Užs. Nr.G-402***VW VENTO (1996 m., 1,9 TDI, 66 kW, TA iki 2015-05, kaina 2 500 Lt). OPEL OMEGA (1999 m., 2,0 TDI, 74 kW, TA, elektra, kaina 4 000 Lt). Kombainą DRO-NINBORG 8000 (pjaunamoji, 5,5 m). Tel. 8 623 78 872. Užs. Nr.G-403

Sodybą netoli Kupiškio miesto (tik 2 km). Tel. 8 682 12 386. Užs. Nr.57***Sodybą Kupiškio r., Noriūnuose. Tel. 8 684 02 545. Užs. Nr.363***Gyvenamąjį namą miesto centre (4 a žemės, privestas vandentiekis, kanali-zacija). Tel. 8 600 77 490. Užs. Nr.G-394***Sodybą Skodinių k. Tel. 8 644 48 887. Užs. Nr.G-397

Pusę namo arba 2 kambarių butą I ar II aukšte (Kraštiečiuose nesiūlyti). Tel. 8 618 47 741. Užs. Nr.48***Brangiai – veršelius 2–8 savaičių, avis. Moka priedus. Tel.: 8 687 99 791,8 684 75 635, 8 608 80 063. Užs. Nr.137***Miškininkystės įmonė įvairų mišką su žeme arba išsikirsti. Miškininkai teisingai įvertins jūsų mišką ir sąžiningai atsiskai-tys. Pasitikėkite miškininkais. Tel. 8 687 23 618. Užs. Nr.181***Važiuojančius ir nevažiuojančius auto-mobilius, mikroautobusus, visureigius. Atsiskaito iš karto, utilizuoja, pasiima. Tel. 8 633 39 897. Užs. Nr.12***Veršelius (telyčaites brangiai), avis, triu-šius. Tel. 8 679 70 505. Užs. Nr.61***Brangiai mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861. Užs. Nr.112***Agentas Algirdas veršelius, karves, jaučius ir prieauglius. Moka 6–21 proc. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Tel.: 8 675 95 128, 8 687 21 828. Užs. Nr.165***Įmonė galvijus. Sveria. Moka už gyvą svorį. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965. Užs. Nr.169***Karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Sumoka iš karto. Sutvarko do-kumentus. Pasiima patys. Tel. 8 612 08 756. Užs. Nr.195***Nuolat brangiai veršelius auginti iki 2 mėn. Moka priedus. Tel. 8 656 40 439. Užs. Nr.206***Vilė ir Valdas visus veršelius auginti. Moka PVM. Tel.: 44 288, 8 680 22 009. Užs. Nr.220***UAB „Žemaitijos girios“ brangiausiai – miškus. Apmoka notaro išlaidas. Tel. 8 642 22 222. Užs. Nr.84***Nuolat, brangiai karves, bulius, telyčias. Atsiskaito vietoje, moka priedus. Tel. 8 656 40 439. Užs. Nr.205***UAB „Bartynco“ – veršelius auginti. Tel.: 8 656 40 436, 8 656 40 439. Užs. Nr.207***Įmonė arklius, karves (iki 4 Lt/kg), telyčias (iki 4,60 Lt/kg), bulius (iki 5,10 Lt/kg). Tel. 8 622 09 326. Užs. Nr.269***Brangiai ir skubiai visų markių (1950–2000 m.) lengvuosius automobilius, visureigius, mikroautobusus. Bet kokios būklės. Tel. 8 601 53 942. Užs. Nr.306***Kombainus, traktorius, autobusus, auto-mobilius, įvairią techniką, metalo laužą, elektros variklius. Tel. 8 633 60 143. Užs. Nr.345***Talačkonių autolaužynas – visus au-tomobilius, autobusiukus, visureigius, traktorius, t. t. Išrašo utilizacijos pažymas. Mažos naujų, naudotų dalių kainos! Tel.: 8 695 89 890, 8 625 99 100. Užs. Nr.361***Visoje Lietuvoje – mišką su žeme ar išsikirsti (5 000– 35 000 Lt/ha, gali būti malkinis). Tel. 8 600 29 417. Užs. Nr.366

Brangiai žemės ūkio paskirties žemę Šimonių seniūnijoje. Tel. 8 611 44 892. Užs. Nr.72

Perka automobilius, išrašo utilizacijos pa-žymas, išregistruoja, pasiima, atsiskaito. Parduoda automobilių dalis. Tel.: 8 682 58 951, 8 682 46 599. Užs. Nr.11

Šeima darbo pas ūkininką. Tel.: 8 670 70 691, 8 678 15 276. Užs. Nr.50***Vaikinas. Turi TR1 kategoriją. Tel. 8 643 33 173. Užs. Nr.51***Vyras. Tel. 8 619 40 821. Užs. Nr.54***Moteris valytojos darbo. Tel. 8 619 42 601. Užs. Nr.55***Traktorininko darbo. Tel. 8 613 29 774. Užs. Nr.56***Vyriškis bet kokio darbo. Tel. 8 684 76 807. Užs. Nr.58

Kokybiškai ir nebrangiai taiso skalbykles, šaldytuvus, šaldiklius. Pensininkams nuolaidos. Dirba savaitgaliais. Suteikia garantijas. Tel. 8 676 48 909. Užs. Nr.235***Nebrangiai taiso skalbimo mašinas, šaldytuvus, šaldiklius. Garantija iki 2 m., pensininkams – nuolaidos. Vyksta į rajonus. Tel. 8 683 16 830. Užs. Nr.335***Įrengia ventiliacijos ir ekonomiškas rekuperacines sistemas. Savo, kliento medžiagomis. Deimantinėmis karūnomis gręžia skyles, pjauna angas. Tel. 8 673 06 342. Užs. Nr.184***Kokybiškai dengia stogus, fasadų ap-daila, karkasinė statyba, mūro darbai, vidaus apdaila. Tel. 8 615 65 478. Užs. Nr.268***Šepetoje gamina įvairių spalvų graniti-nius paminklus, bortelius, antkapius ir kitus gaminius. Restauruoja kapavietes. Užsakius iki kovo 20 d. taikomos iki 15 proc. nuolaidos. Tel. 8 698 72 894. Užs. Nr.274***UAB GEODEMA atlieka kadastrinius matavimus Kupiškio r. sav. Tel. 8 610 09 242. Užs. Nr.170***Stogų dengimas, skardinimo darbai, vė-jalentės, kraigai. Montuoja lietvamzdžius. Kala dailylentes. Tel. 8 658 18 218. Užs. Nr.9***Kaminų valymas, įdėklai, pristatomi ka-minai, skardinimo darbai. Tel.: 8 671 36 918, 8 603 04 141. Užs. Nr.350***Geni sodus, karpo gyvatvores. Sodybose pjauna pavojingai pasvirusius medžius. Tel. 8 633 71 616. Užs. Nr.19

Kovo 7 d. (penktadienį) klausos protezavimo specialistas nemokamai patikrins klausą, konsultuos dėl klausos aparatų parinkimo ir pritaikymo. Vieta – kultūros centras, Gedimino g. 40. Būtina išankstinė registracija tel.: 8 652 11 268, (8 37) 20 94 20.

Užs. Nr.327

Ar pastebite, kad blogiaugirdite? Sunkiau suprasti,

ką kalba aplinkiniai?

Kavinė PASIMATYMASGedulingi pietūs, metinės. Vykstame ir į kliento patalpas. Kaina 1 asmeniui – 25 Lt.

Užs. Nr.66

Tel. 8 611 30 261.

Užs. Nr.229

Parduotuvėje „Elva“,

Gedimino g. 19, žieminių rūbų išpardavimas.

Nuolaidos iki 50 proc.Maloniai kviečiame!

Užs. Nr.121

Užs. Nr.193

Užs. Nr.223

Užs. Nr.163

Užs. Nr.190

Užs. Nr.219

Užs. Nr.318

Užs. Nr.175

Užs. Nr.346

Kovo 8 d. vyks LPKTS Kupiškio skyriaus ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas ir

skyriaus 25-mečio įkūrimo paminėjimas9 val. šv. Mišios Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje.10 val. susirinkimas Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje.12 val. koncertas (koncertuos „Ugniavijas“).

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriusUžs. Nr.49

Užs. Nr.360

ParduodaKitos prekės

***Vieno pjovimo lentas. Tel. 8 699 52 554. Užs. Nr.16

>Mirtis užpučia gyvenimą kaip žvakę, tik niekada neištrins

brangaus žmogaus atminimo.Mirus Gendrutei JUODAKIENEI, nuoširdžiai užjaučiame du-

krą Editą ir sūnų Raimondą.G., G. Adomėliai

Užs. Nr.G-400

Išnuomoja2 kambarių butą Vilniaus g. Tel. 8 601 74 740. Užs. Nr.G-396

Informuojame, kad 2014-03-10, 11.00 val., bus atliekami žemės sklypo, priklausan-čio Alfredui Apšegai, kadastriniai matavimai, adresu Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Palėvenėlės k., skl. kad. Nr. 5763/0003:0157. Daiva Plunskienė ir Giedrius Saulis, gretimo sklypo kad. Nr. 5763/0003:0174 savininkai, esate kviečiami į žemės sklypo ženklinimą. Kadastrinių matavimų darbus vykdys UAB „Geometra“, į. k. 160297055, Nemuno g. 73, Panevėžys, tel. (8 45) 42 99 41, el. paštas: panevezys@geometra.lt.

Užs. Nr.369

Daro laiptus, avilius, lauko ir vidaus duris, langus,

tvoras, pavėsines, šulinių dangčius ir kt.

Tel. 8 699 52 554.Užs. Nr.17

Kalifornijos valstijoje rastas 10 milijonų dolerių vertės senovinių aukso monetų lobis.

Kaip pranešė antradienį televizi-jos kanalas ABC, sutuoktinių pora, vedžiodama šunį sode, netoli savo namų, po senu šakotu medžiu apti-ko užkastą kibirėlį, pilną 1847–1894 metais nukaltų aukso monetų.

Iš viso slėptuvėje buvo daugiau kaip 1,4 tūkstančio puikiai išsilaikiu-sių monetų. Tai oficialiai patvirtino

profesionalus numizmatas Deividas Holas (David Hall) iš Santa Anos miesto. Pasak jo, kai kurios monetos vertinamos 27 tūkstančiais dolerių, o yra ir tokių retų, kad jų vertė viršija 1 milijoną dolerių.

Laimingi sutuoktiniai paprašė ne-skelbti jų vardų ir nepasakoti, kur kon-krečiai buvo rastas lobis, kad nekiltų „aukso karštligė“. Tėra žinoma, kad monetos aptiktos valstijos šiaurėje.

ELTA

Kalifornijoje rastas 10 milijonų dolerių vertės aukso monetų lobis

8 Paskutinis puslapis

www.kmintys.ltISSN 1392-8384

Lei dė jas UAB „Ku piš kė nų min tys“, Ge di mi no g. 34, 40130 Ku piš kis. Te l. 54 889, TELE2 8 605 19 399. Fak sas 54 889. El. pa štas kup min@ta kas.ltBudintis telefonas 8 612 57 157.

LEIDYBOS REDAKTORĖJurgita Žiukaitė Tel. 35 448

RE KLA MAVa dy bi nin kė Re na ta Ba be lie nėTel. 35 323

SKEL BI MAI, PRE NU ME RA TA Lidija KinskienėTel. 54 889

KO RES PON DEN TAIIngrida Nagrockienė Tel. 35 448, 8 686 79 191Banguolė Aleknienė Tel.: 35 474, 8 652 94 835

MŪ SŲ BEN DRA DAR BIAI:Justas Jasėnas,Aušra Jonušytė,Milda Narmontienė,Ry tas Sta se lis,Pet ras Va laus kas

DIREKTORĖ-REDAKTORĖ Nida ŠulcienėTel.: 35 474, 8 612 57 157

Leidžiamas nuo 1946 m. spalio 22 d. STILISTĖ-KOREKTORĖPalmira Keršulytė Tel. 35 448

Laik raš tis lei džia mas ant ra die niais, ket vir ta die niais ir šeš ta die niais.Spaus di no AB „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, 76291 Šiauliai. 2 spaudos lankai. Tiražas: 2874.

Re dak ci ja pa si lie ka tei sę pub li ka ci jas spau dai reng ti sa vo nuo žiū ra, už skel bi mų, te le vi zi jų pro gra mų tu ri nį bei skai ty to jų ir ki tų au to rių nuo mo nes ne at sa ko.Už laikraščio kokybę atsako spaustuvė

o LUKONIŲ PRADINĖ MOKYKLAKovo 4 d., 12 val., popietė-susitiki-mas „Žydėkime kaip gėlės“, skirtas moterims. Dalyvaus viešnia iš J. Miltinio dramos teatro, aktorė Vita Šiaučiūnaitė.o ŠIMONIŲ KULTŪROS NAMAIKovo 9 d., 13 val., rajono vokalinių ansamblių šventė. ***Kovo 11 d., 14 val., Kazimiero Ja-kučio-Pagulbio koncertas. Renginys nemokamas.o KUPIŠKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKAAbonementasSpaudinių paroda „ Iš l ietuvių per iodinės spaudos is tor i jos“ („Varpui“ – 125).Meno ir muzikos skaityklaSpaudinių paroda „Portretas foto-grafijoje“.Parodų salėMeno darbų paroda „Metų ratai“. Veiks iki kovo 6 d.Periodikos skaityklaSpaudinių paroda „Lyg iš nieko gy-venimą kūriau (Valdemarui Kukului – 55)“.Vaikų literatūros skyrius Spaudinių parodos „Bėga vėjas miškais“ (Vygantui Račkaičiui – 75); „Laisvės gynėjų diena“.Knygų parodos „Vaikams – apie geriausias 2013 m. knygas“; „...kakavą noriu gerti mėnulyje...“ (Justinui Žilinskui – 40). Kupiškio mokyklos „Varpelis“ „An-geliukų“ grupės vaikučių piešinių paroda „Žiemos pasaka“ (auklėtoja Daina Kavoliūnienė). Bibliotekos II aukšte Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ priešmokyklinės „Boružė-lių“ grupės vaikučių piešinių paroda „Belaukiant žiemos“ (mokytoja Rima Kalinkienė, priešmokyklinės grupės pedagogė Edita Tuzikienė). Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“ vaikučių piešiniai „Ap-šerkšniję mūsų žiemos“ (auklėtojos Lina Rimšienė, Vitalija Vaitiekūnaitė, Regina Petrikienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė). o NORIŪNŲ BIBLIOTEKAJono Černiaus pagrindinės mo-kyklos ikimokyklinės grupės vaikų piešinių bei darbelių paroda (aukl. R. Vėžienė). o SUBAČIAUS BIBLIOTEKASpaudinių paroda „Mūsų namai – Lietuva“ (skirta Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienai).Eglės Kazbaraitės fotografijų paroda „Kitoks žvilgsnis“. o ŠEPETOS BIBLIOTEKAŠepetiškio Jono Grigalionio medžio darbų paroda „Mediniai šaukštai“.Spaudinių paroda „Eilėraščių pynę supynęs“ (Valdemarui Kukului – 55-eri).Parodos veiks iki kovo 7 d.o VIRBALIŠKIŲ BIBLIOTEKALoretos Šakalienės gipso lėlių paro-da. Veiks iki vasario 28 d.o ADOMO PETRAUSKOMUZIEJUSKupiškio Povilo Matulionio 1b klasės mokinių kūrybos darbų paroda. Veiks iki vasario 28 d. o KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOSMUZIEJUSKupiškio rajono tautodailininkų 2013 m. ataskaitinė kūrybos darbų paroda. Veiks iki kovo 24 d. Parodos atida-rymas vasario 28 d., 16 val. o LAUKMINIŠKIŲ KAIMOMUZIEJUSStaliaus Kazimiero Štilinio 1942 m. medžio apdirbimo įrankių paroda. Veiks iki vasario 28 d.o VERONIKOS ŠLEIVYTĖS PAVEIKSLŲ GALERIJA Kaimų moterų rankdarbių paroda. Veiks iki kovo 31 d.

VARDADIENIAIVasario 27 d. – Gabija, Gabrielius, Ginvilas, Fortūnatė, Fortūnatas,

Leandras, Mandravas, Mandravė, Skirmantė;vasario 28 d. – Draudvilas, Draudvilė, Osvaldas, Ramona, Ramo-

nas, Roma, Romana, Romanas, Valdas, Vilgarda, Vilgardas, Vilgardė, Žygimantė;

vasario 29 d. – Alba, Albas, Albinas, Antanina, Antanė, Eudora, Lie-da, Rusnė, Tulgaudas.

ŠIANDIENSaulė teka 7.14 val, leidžiasi 17.50 val. Dienos ilgumas – 10.36 val.Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 5.47 val., leidžiasi 15.40 val.Saulė – Žuvų ženkle.PROTINGOS MINTYS„Gyvenimas – tai amžinybės miniatiūra“ (R. V. Emersonas).

NuomonėTai baisiau už okupaciją

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Kviečia Sveikiname

Oną BURBULIENĘ 80-ojo gimtadienio proga.Šiandieną Jūsų metai sužydėjo 80 įvairių žiedų...Čia visko būta: saulės, vėjo, daug praradimų ir vilčių...Nuėjote prasmingą ir ilgą kelią,Pavargo rankos nuo sunkių darbų.Priimkit šiandien degančią ugnelęSavo anūkų ir vaikų širdžių.

Vaikai ir anūkai su šeimomisUžs. Nr.G-384

Kovo 5 d. 18 val. Kupiškio kultūros centre

Užs. Nr.40

REFERENDUMAS, kuriuo norima pareikšti ir įtvirtinti piliečių prigimtinę teisę į savo teritoriją, melagingai vadi-namas Referendumu uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Teisė į savo turtą ir draudimas parduoti žemę – tai du skirtingi teisės aktai. Laisvoji prekyba negali įpareigoti parduoti piliečių turtą, jei patys piliečiai to nenori. Lietuvos te-ritorija priklauso tik Lietuvos piliečiams – čia apie jokius draudimus net nekal-bama, o nuosavybės teisė yra neliečia-ma – tiesiog priklauso piliečiams ir tiek.

Jokios ES sankcijos, įgyvendinus Referendumo teikiamas Konstitucijos pataisas, teisiniu požiūriu negalimos ir neįmanomos. Žemės gynėjų Referen-dumo pataisos nepažeidžia jokių tarp-tautinių įsipareigojimų, o tik gina kas mums, Lietuvos piliečiams, priklauso – valstybės teritoriją, kurią paveldėjome iš savo tėvų ir protėvių, išsikovoję Ne-priklausomybę. Sankcijos iš Europos Sąjungos neįmanomos jau vien todėl, kad Briuselio biurokratai intelektualiai nesugebėtų tų sankcijų teisiškai pagrįsti.

Galbūt Briuselis pareikštų: skiria-me sankcijas Lietuvos piliečiams, mat jie pareiškė, kad parkai, miškai ir van-denys priklauso tik jiems. Betgi civi-lizuotos pasaulio valstybės nedelsiant pasmerktų ir išjuoktų dėl tokių sankci-jų. Savaime suprantama, kad teritorija ir piliečiai yra valstybės pagrindas, ir jokie įsipareigojimai negali prievarta priversti parduoti savo valstybės teritorijos.

Antivalstybinės sutartys, kur reiš-kiami prievartiniai įsipareigojimai ir nurodymai, ką piliečiai privalo par-duoti, teisiniu ir moraliniu požiūriu yra niekinės ir pažeidžia laisvos prekybos įsipareigojimus.

Dar kartą sakau: kaip galima prie-varta įsipareigoti parduoti žemę, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir priklauso piliečiams ir valstybei? Juk šio teisės akto panaikinti neįma-noma, kol nepanaikintas Lietuvos valstybingumas!..

Manau, kad visa tai tėra gudriai su-galvota okupacija, vykdoma neišsila-vinusių tautiečių ir valdžios rankomis. Žinoma, pardavę žemę užsieniečiams kažkas uždirbs, tačiau per mokesčius mes visi prarasime trigubai daugiau nei gavome iš tų prievartinių įsipareigo-jimų Europos Sąjungai.

Tarkim, kai mums bus reikalinga žemė įgyvendinti viešiesiems intere-sams, pavyzdžiui, keliams tiesti – bū-tent tada iš mokesčių mokėtojų kišenės užsieniečiams bus mokami milijardai. Lietuvos ūkininkai nėra tokie gobšūs ir neprieštarauja nustatytoms išmokoms už servitutus keliams tiesti, o užsie-

niečiai žemvaldžiai, iškilus konfliktui, kreipsis į savo valstybę. Mes neišven-giamai tapsime samdinių tauta savo valstybėje – tai baisiau už okupaciją, nes parduotos užsieniečiams žemės mes niekad neįstengsime atpirkti!..

Noriu pateikti argumentą, kad mūsų valstybės teritorija priklauso tik Lietu-vos piliečiams, ir tik piliečiai patys gali spręsti, ką parduoti, o ko neparduoti. Jokie įsipareigojimai negali prievartauti žemių pardavimo, nes juk iki šiol dar nepanaikinti teisės aktai į savo teritori-ją. Gėda, tačiau mūsų teisininkai negina valstybės interesų. Žemė, kuri iškovota 1918 m. savanorių krauju, 1990 metais atkūrus Nepriklausomybę, pagal pavel-dėjimo teisę buvo grąžinta tik Lietuvos piliečiams. Na, o kitiems paveldėto-jams, kurie nebuvo piliečiai, žemė nebuvo grąžinta. Šis faktas byloja, kad Lietuvos teritorijoje esanti žemė yra piliečių nuosavybė, ir tą žemę dy-kai įsigijo tik todėl, kad yra piliečiai, ir tik visi Lietuvos piliečiai turi teisę nu-spręsti – Jurgis ar Petras turi teisę pasi-pelnyti parduodamas žemę, kuri įeina į Lietuvos teritoriją.

Visiems aišku, kad žemė negali būti absoliuti asmeninė nuosavybė, nes įeina į valstybės teritoriją. Tas buvo įmanoma nebent viduramžiais, o dabartiniame civilizuotame pasaulyje sprendžiami globalūs visuomenės viešieji interesai. Pažiūrėkime, kai atkūrus Nepriklauso-mybę pažeidinėjami viešieji interesai, kai tvoromis žlugdomas turizmas ir neatsižvelgiama į laukinių gyvūnų migraciją. Vadovaudamiesi kvailu įsi-tikinimu, privalome parduoti žemę, jei jos nieks nedirba, betgi ji gali ilsėtis ir teikti prigimtinį grožį.

Šiuo Referendumu norima apginti viešąjį interesą, kad piliečiai netrukdo-mai galėtų naudotis valstybės teritorija. Užsieniečiams atsiveria galimybė lais-vai keliauti ir plaukioti mūsų vandens telkiniuose. Tai kam reikia kurti pasa-kas apie kažkokius draudimus užsie-niečiams?.. Mūsų oponentai niekada nesugebėjo argumentuotai sukritikuoti šio Referendumo būtinybės, o tik viską nukreipia į piniginę naudą, užmiršdami priminti, kad tapsime samdinių tauta.

Kai tris mėnesius savanoriai rinko parašus už Referendumą, tai priešinin-kai nesitikėjo, kad bus surinkti piliečių parašai, ir nekalbėjo apie jokias sank-cijas. O kai surinkome per 300 tūkst. parašų, tai sukūrė mitą apie galimas ES sankcijas, kurios, manau, teisiškai neį-manomos, nebent viskas būtų daroma pažeidžiant tarptautinę teisę.

Referendumo parašų tikrintojai VRK vykdo nusikaltimus, kurie įeis į

Lietuvos istoriją. Juk nenurodoma, ko-kiais teisės aktais piliečiams atimta teisė į duomenų patikslinimą. Pavyzdžiui, taisytini buvo apie 28 tūkst. piliečių parašų, tačiau patikslinti rinkimų ko-misija leido tik ribotą skaičių, nes tikė-josi, kad savanoriai nebesuras pasira-šiusiųjų. Teisiniu požiūriu į duomenų patikslinimą turėjo teisę visi piliečiai ir tuomet mes būtume lengvai surinkę tuos trūkstamus parašus. Neabejoju, kada nors šio nusikaltimo iniciatoriai bus teisiami, nes neteisėtai atėmė teisę į duomenų patikslinimą.

Mūsų tautiečiai auklėjami taip, kad niekur nesikištų ir nepolitikuotų, todėl niekas net nesitikėjo, kad demorali-zuotoje visuomenėje gali atsirasti toks Pranciškus Šliužas, kuris išradingai gintų visų Lietuvos piliečių teises. Lietuvos intelektualai su V. Rubavi-čiumi priešakyje palaiko Referendu-mo iniciatyvą, o priešininkų pusėje vien melas ir europiniai pinigai, už ku-riuos reikia atsidėkoti melu.

Susidaro nuomonė, kad ta parama iš Europos Sąjungos buvo mokama mai-nais už galimybę supirkti Lietuvos teri-toriją. Žinote, stovėjau Baltijos kelyje, buvau Sausio 13-osios įvykių dalyvis, buvau savanoris, bet Tėvynės išdaviku tikrai nebūsiu!..

Pastarųjų dienų įvykiai prime-

na 1940 metus, kai Lietuvos likimas buvo jau nuspręstas, ir tas promas-kvietiškas Seimas buvo tik dėl akių, kad viskas vyksta neva savo noru. Dabar valstybės žlugdymas bus daro-mas per suklaidintus piliečius, kurie nesuvokia pasekmių pardavus žemę užsieniečiams. Referendumo prieši-ninkai tiki prasimanymais apie būsi-mą rojų pardavus žemę užsieniečiams ir kritikuoja lietuvius žemvaldžius, to-kius kaip R. Karbauskis. Esmė ta, kad Karbauskis po savęs žemę paliks Lie-tuvos piliečiams, o užsienietis žem-valdys čia galbūt neatvažiuos. Nejau mus turi valdyti užsieniečiai, o tokie kaip Karbauskis, apšaukiami liaudies priešais?.. Labai nevykę tų Referen-dumo priešininkų argumentai.

Pastaruoju metu Referendumo ini-ciatoriams lipant ant valdžios kulnų, valdantieji tik dabar sugalvojo tariamus saugiklius dėl žemės pardavimo užsie-niečiams: prieš parduodant užsieniečiui neva bus pasiūlyta kaimynui. Sveiku protu mąstant, tai joks saugiklis. Būtent Konstitucijos pataisos ir įteisintų tikrus saugiklius, o saugikliai, kuriuos siūlo premjeras Algirdas Butkevičius – tušty-bė. Įsivaizduokite, suteikiama galimybė pauostyti neturtingam kaimynui tai, ko jis negali įpirkti.

Virginijus SANKAUSKAS