1
1953 m. LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanų suėmimo-likvidavimo planą. Tam buvo panaudota agentūrinė gru- pė, kurią sudarė keturi agentai ir du suimti partizanai: Grigalius Štarolis-Plienas (buvęs Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimi- to tėvūnijos vadas) ir Kazimieras Janonis-Šnekutis. 1953 m. naktį iš balandžio 17 į 18 d. agentūrinė grupė buvo išlai- pinta Ramygalos r. esančiame Rodų Pušyno miške pagal Edvardo Daučiūno-Rimanto, Jokerio gautą pakvietimą atvykti į susitikimą su partizanais. Vidurnaktį agentai pas ryšininką Antanaitį susitiko su Gedimino rinktinės vadu E. Daučiūnu-Rimantu, Jokeriu, būrio vadu Henriku Markausku-Mėnesėliu, partizanais Petru Markausku-Klevu, Stasiu Lukšiu-Kiškiu ir išbuvo su jais iki ketvirtos valandos ryto. Tada visi kartu išėjo į miško gilumą, kur įsirengė laikiną stovyklavietę. Atsar- gus partizanų elgesys ir nakties tamsa labai apsunkino agentūrinės grupės veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis paimti partizanus gyvus nebuvo galimybės, o būnant kartu su jais dienos metu grėsė, kad agentai bus iššifruoti. Apie pusę šešių ryto agentai Ramojus (buvęs Rytų Lietuvos par- tizanų srities vadas Bronius Kalytis-Siaubas) ir Šturmas atsikėlė ir apsimetę, kad būtina savo reikalus atlikti lauke, susitarė partizanus nužudyti. Apie tai atsargiai perspėjo kitus agentus ir pagal signalą atidengė ugnį. Partizanai bandė bėgti, bet buvo nukauti. Susišaudymo metu buvo nukautas suimtas partizanas G. Štarolis- Plienas. Operacijos metu paimta: kulkosvaidis, du automatai, šautu- vas, trys pistoletai, 350 šovinių ir partizanų korespondencija. Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. Po šio įvykio Vyčio apygardos Gedimino rinktinė nebeatsikūrė. Edvardas Daučiūnas gimė 1919 m. spalio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Gudelių k. Aleksandro Daučiūno ir Onos Šleky- tės-Daučiūnienės šeimoje. 1944 m. jis pasitraukė į mišką ir tapo Vyčio apygardos Prano Pakščio-Mokytojo, Cezario, vėliau – Jono Vepšto-Paukštelio bū- rių partizanu. 1951 m. sausio mėn. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovybės nario Jono Kimšto-Žalgirio įsakymu iš Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio rinktinių sudarius Gedimino rinktinę, E. Daučiūnas paskirtas šios rinktinės vado J. Vepšto-Paukštelio pavaduotoju. Jis sugebėjo ištrūkti iš 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio r. Krekenavos vls. Glitėnų k. Juozapavičių sodyboje vykusių kautynių su MGB Ramygalos r. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės (apie 130 kareivių) operatyvine grupe. Šio- se kautynėse žuvus Gedimino rinktinės vadui Paukšteliui, buvo paskirtas šios rinktinės, kurią sudarė Varpo, Aušros ir Trimito tėvūnijos, veikusios Ramygalos–Kėdainių, Panevėžio–Troškūnų rajonuose, vadu. „Edvardas Daučiūnas labai narsus partizanas buvo. Kada pas Juozapavičius jis iššoko iš gryčios rusams puolant nebespėdamas atsigult, ant rankos pasidėjo kulkosvaidį ir kaip duoda – net pats visas šokinėja. Tik jo dėka mes keliese likome gyvi ir ištrūkom iš rusų apsupimo“, – prisiminė buvęs partizanas Aleksas Vaite- lis-Rimtutis knygoje Aukštaitijos partizanų prisiminimai (II da- lis, 1 knyga, sud. R. Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, p. 533). Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mstl. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944–1953 m. žuvusiems Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio (nuo 1951 m. sausio mėn. Gedimino) rinktinių mjr. Petro Januškevičiaus-Tėvo, Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, Petro Bliekos- Bliekinio, Kazimiero Vaznonio-Vėtros, Kazio Kirdonio, Vlado Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo, Prano Pakščio- Cezario, Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus, Jono Vepšto-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Skulptūros aut. skulptorius K. Kisielis, architektai V. Čekanauskas ir R. Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d. Atminimo sienelės aut. architektė J. Rač- kauskienė. Pastatyta 2002 m. vasarą. Bendras skulptūros ir vienos iš atminimo plokščių vaizdas. Nuotr. R. Trimonienės, 2004 m. Vyčio apygardos Jono Vepšto-Paukštelio būrio partizanai, 1948 m. Iš kairės: Stasys Strikulis- Fricas ir Edvardas Daučiūnas-Nemunėlis, Riman- tas, Jokeris. Iš Genocido aukų muziejaus fondų Vyčio apygardos partizanai (iki 1951 m.). Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Stasys Strikulis-Fricas ir Jonas Vepštas-Paukštelis. Antroje eilėje trečias iš kairės stovi Edvardas Daučiūnas- Nemunėlis, Rimantas, Jokeris tarp neatpažintų partizanų (ketvirtas iš kairės galėtų būti Leonas arba Eduardas Štaro- lis). Iš Genocido aukų muzie- jaus fondų Parengė Rūta Trimonienė EDVARDAS DAUČIŪNAS- NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERIS 1919 10 13–1953 04 18

EDVARDAS DAUČIŪNAS- NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERISgenocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/10/...1953 m.LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: EDVARDAS DAUČIŪNAS- NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERISgenocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/10/...1953 m.LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio

1953 m. LSSR MVD 2-N valdyba kartu su MVD Ramygalos r. skyriumi parengė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės partizanų suėmimo-likvidavimo planą. Tam buvo panaudota agentūrinė gru-pė, kurią sudarė keturi agentai ir du suimti partizanai: Grigalius Štarolis-Plie nas (buvęs Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Trimi-to tėvūnijos vadas) ir Kazimieras Janonis-Šnekutis.

1953 m. naktį iš ba lan džio 17 į 18 d. agentūrinė grupė bu vo išlai-pin ta Ra my ga los r. esančiame Ro dų Pu šy no miš ke pa gal Edvardo Daučiūno-Rimanto, Jokerio gau tą pa kvie ti mą at vyk ti į su si ti ki mą su partizanais.

Vidurnaktį agentai pas ryšininką An ta nai tį susitiko su Gedimino rinktinės vadu E. Daučiūnu-Rimantu, Jokeriu, būrio vadu Henriku Markausku-Mė ne sė liu, partizanais Petru Markausku-Klevu, Stasiu Lukšiu-Kiškiu ir išbuvo su jais iki ketvirtos valandos ryto. Tada vi si kar tu iš ėjo į miš ko gi lu mą, kur įsi ren gė lai ki ną sto vyk la vie tę. At sar-gus partizanų el ge sys ir nak ties tam sa la bai ap sun ki no agentūrinės gru pės veiks mus. To kio mis ap lin ky bė mis pa im ti partizanus gy vus ne bu vo ga li my bės, o būnant kar tu su jais die nos me tu grė sė, kad agentai bus iš šif ruo ti.

Apie pusę šešių ryto agentai Ramojus (buvęs Rytų Lietuvos par-tizanų srities vadas Bronius Kalytis-Siaubas) ir Šturmas atsikėlė ir apsimetę, kad būtina savo reikalus atlikti lauke, susitarė partizanus nužudyti. Apie tai atsargiai perspėjo kitus agentus ir pagal signalą atidengė ugnį. Partizanai bandė bėgti, bet buvo nukauti.

Su si šau dy mo me tu bu vo nu kau tas suimtas partizanas G. Štarolis-Plie nas. Operacijos metu pa im ta: kul kos vai dis, du au to ma tai, šau tu-vas, trys pis to le tai, 350 šo vi nių ir partizanų korespondencija.

Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta.Po šio įvykio Vyčio apygardos Gedimino rinktinė nebeatsikūrė.

Edvardas Daučiūnas gimė 1919 m. spalio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Gudelių k. Aleksandro Daučiūno ir Onos Šleky-tės-Daučiūnienės šeimoje.

1944 m. jis pasitraukė į mišką ir tapo Vyčio apygardos Prano Pakščio-Mokytojo, Cezario, vėliau – Jono Vepšto-Paukštelio bū-rių partizanu.

1951 m. sau sio mėn. Lie tu vos lais vės ko vos są jū džio (LLKS) vyriausiosios vadovybės nario Jono  Kimš to-Žal gi rio įsa ky mu iš Vy čio apy gar dos Kriš ta po nio ir Brie džio rink ti nių su da rius Ge di mi no rink ti nę, E. Daučiūnas paskirtas šios rinktinės vado J. Vepšto-Paukštelio pavaduotoju. Jis sugebėjo ištrūkti iš 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio r. Krekenavos vls. Glitėnų k. Juozapavičių sodyboje vykusių kautynių su MGB Ramygalos r. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės (apie 130 kareivių) operatyvine grupe. Šio-se kautynėse žuvus Gedimino rinktinės vadui Paukšteliui, buvo paskirtas šios rinktinės, kurią sudarė Var po, Auš ros ir Tri mi to tė vū ni jos, vei ku sios Ra my ga los–Kė dai nių, Pa ne vė žio–Troš kū nų ra jo nuo se, vadu.

„Ed var das Dau čiū nas la bai nar sus par ti za nas bu vo. Kada pas Juo za pa vi čius jis iš šo ko iš gry čios ru sams puo lant ne be spė da mas at si gult, ant ran kos pa si dė jo kul kos vai dį ir kaip duo da – net pats vi sas šo ki nė ja. Tik jo dė ka mes ke lie se li ko me gy vi ir iš trū kom iš ru sų ap su pi mo“, – pri si mi nė bu vęs par ti za nas Aleksas Vai te-lis-Rim tu tis knygoje Aukštaitijos partizanų prisiminimai (II da-lis, 1 knyga, sud. R. Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, p. 533).

Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mstl. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944–1953 m. žuvusiems Vyčio apygardos Krištaponio ir Briedžio (nuo 1951 m. sausio mėn. Gedimino) rinktinių mjr. Petro Januškevičiaus-Tėvo, Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, Petro Bliekos-Bliekinio, Kazimiero Vaznonio-Vėtros, Kazio Kirdonio, Vlado Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo, Prano Pakščio-Cezario, Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus, Jono Vepšto-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Skulptūros aut. skulptorius K. Kisielis, architektai V. Čekanauskas ir R. Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d. Atminimo sienelės aut. architektė J. Rač-kauskienė. Pastatyta 2002 m. vasarą. Bendras skulptūros ir vienos iš atminimo plokščių vaizdas. Nuotr. R. Trimonienės, 2004 m.

Vyčio apygardos Jono Vepšto-Paukštelio būrio partizanai, 1948 m. Iš kairės: Stasys Strikulis-Fricas ir Edvardas Daučiūnas-Nemunėlis, Riman-tas, Jokeris. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vyčio apygardos partizanai (iki 1951 m.). Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Stasys Strikulis-Fricas ir Jonas Vepštas-Paukštelis. Antroje eilėje trečias iš kairės stovi Edvardas Daučiūnas-Nemunėlis, Rimantas, Jokeris tarp neatpažintų partizanų (ketvirtas iš kairės galėtų būti Leonas arba Eduardas Štaro-lis). Iš Genocido aukų muzie-jaus fondų

Parengė Rūta Trimonienė

EDVARDAS DAUČIŪNAS-NEMUNĖLIS, RIMANTAS, JOKERIS

1919 10 13–1953 04 18