ENCIKLOPEDINËS ÞINIOS APIE KAI KURIUOS ÞYMIUS LIETUVOS ... · Naumiesèio vls.) – muzikos pedagogas, muzikologas, habil dr. (social-iniai mokslai, edukologija, 1994), profesorius

537

ENCIKLOPEDINËS ÞINIOS APIE KAI KURIUOS ÞYMIUS LIETUVOS EDUKOLOGUS

Á savadà átraukti kai kurie þymûs Lietuvos edukologai ar kitø krypèiø mokslinin-kai (profesoriai, habilituoti daktarai), jei pastarøjø darbai turëjo þenklios átakos ben-drosios akademinës edukologijos raidai. Pagrindiniai enciklopediniø duomenø apiemokslininkus ðaltiniai buvo iki 2004 m. gauti ið jø paèiø, jø darbø, enciklopedijø irpan. Atskirais atvejais jie papildyti ir vëlesniais ðaltiniais. Manytume, jog universitetøir kitø institucijø dëstytojams ðis sàvadas padës geriau orientuotis, kaip toliau pu-oselëti Lietuvos akademinæ edukologijà.

Eugenija ADAÐKEVIÈIENË-BUGAREVIÈIÛTË (g. 1944 10 20, Ðiluvoje,Raseiniø r.) – habil dr. (socialiniai mokslai, edukologija), KU profesorë(1995). Mokslinës veiklos kryptis – vaikø fizinis ugdymas ir sveikatinimas.

Svarbiausios publikacijos: Lietuvos ikimokyklinukø fizinis ugdymas(1993), Judëjimas – vaiko sveikata, stiprybë, groþis (1996), Vaikø fiziniougdymo pedagogika (1994), Vaikø sveikatos ugdymas (pedagoginiu as-pektu, 1999).

Jonas AMBRUKAITIS (g.1938 07 25 Þvirblaukyje, Jurbarko r.) –socialiniø mokslø dr. (1973), profesorius (1991), pedagogas logopedas,Ðiauliø universiteto (ÐU) Specialiojo ugdymo mokslinio centro direktori-us, Lietuviø kalbos draugijos ir Lietuviø katalikø mokslo akademijosnarys (1994), Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 1-ojo laipsnio or-dino kavalierius (1998), ÐU senato pirmininkas, mokslo darbø leidinio¥Specialusis ugdymas” ásteigëjas, vyriausiasis redaktorius, leidinio ¥So-

cialinis darbas” redaktoriø kolegijos narys.Pagrindinës mokslo darbo kryptys – lietuviø kalbos specialioji didaktika; specia-

liøjø poreikiø vaikø integruotas ugdymas; specialiøjø pedagogø rengimas. Paskelbëdaugiau kaip 200 moksliniø ir metodiniø darbø, ið jø 10 vadovëliø I–VI klasëms, 11mokymo priemoniø studentams, monografijà ¥Lietuviø kalbos specialioji didaktika”.J.Ambrukaitis daugiau nei 20 knygø sudarytojas, atsakingasis redaktorius.

Vanda ARAMAVIÈIÛTË (g. 1936 08 29 Raþampolyje, Kuktiðkiø vls.)– habil dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1988), profesorë (1990),Lietuviø katalikø mokslo akademijos (LKMA) narë (1993), periodiniomokslo darbø leidinio ¥Acta paedagogica Vilnensia” vyr. redaktorë.

Svarbiausi veikalai: Nedarniø ðeimø vaikai ir jø auklëjimo ypatumai(1975), Vaikas ir ðeima (1978), Ugdymo samprata (1988).

LIETUVOS MOKSLAS

538

Vincas AURYLA (g. 1923 12 07 Ricieliuose, Liðkiavos vls., Lazdijø r.)– literatûros tyrinëtojas, pedagogas, profesorius (1986), Tarptautinësvaikø literatûros tyrinëtojø asociacijos narys (1991), Jungtiniø TautøVaikø fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto vicepirmininkas,Lietuvos raðytojø sàjungos narys.

Svarbiausios knygos: Pagrindiniai vaikø literatûros bruoþai (1962), Lie-tuviø vaikø literatûra (d. 1, 1967), vaikø literatûros istorijos apybraiþa

Lietuvos vaikø literatûra (1981, rusø k.), Lietuviø vaikø poezija ir proza (1984, vok. k.),Lietuviø literatûra vaikams ir jaunimui (1985, anglø k.), Literatûros mokymo klausimaividurinëje mokykloje (3 kn., 1971–89), sudarytojas, Lietuviø egzodo vaikø ir jaunimoliteratûra (deponuota 1997). Paskelbë straipsniø vaikø literatûros ir jos dëstymo meto-dikos klausimais.

Algirdas Povilas AÞUBALIS (g. 1939 05 25 Voversiø k., Anykðèiø r.) –habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija), profesorius.

Paraðë monografijas: Ið Lietuvos matematinio ðvietimo praeities (1993,1997), Matematikos mokymo lietuviðkoje mokykloje raida (XIX a. pr. –1940 m.) (1995), Matematika lietuviðkoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940)(1997).

Zenonas BAJORIÛNAS (g. 1932 03 10 Senkoniuose, Joniðkëlio vls.Pasvalio r.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1994), Vilniauspedagoginio universiteto (VPU), KU, Teisës universiteto profesorius(1998).

Svarbiausi veikalai: Pedagogika (bendraautoris, 1981), Familistikos pa-grindai (1994), Ðeimos edukologija (1997).

Bronislovas BALÈYTIS (g. 1926 02 14 Paupariuose, Þemaièiø Nau-miesèio vls.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1994), profe-sorius (1979), apdovanotas LSSR valstybine premija (1982).

Parengë lietuviðkos trimetës pradinës mokyklos matematikos moky-mo sistemà (1970–1973), programas, 12 matematikos vadovëliø, 11knygø mokytojams. Skaitë paskaitas Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Bulgari-jos ir kitø ðaliø aukðtosiose mokyklose, staþavosi Prancûzijoje, Ðvedijoje,

Anglijoje.

AKADEMINË EDUKOLOGIJA

539

Eduardas Juozas BALÈYTIS (g. 1937 08 29 Paupariuose, ÞemaièiøNaumiesèio vls.) – muzikos pedagogas, muzikologas, habil dr. (social-iniai mokslai, edukologija, 1994), profesorius (1991). 1986 m. apdovano-tas LSSR valstybine premija.

Sukûrë muzikinio ugdymo sistemà vidurinëms mokykloms. Paraðëapie 20 muzikos mokymo vadovëliø, 10 metodiniø knygø mokytojams.

Marijona BARKAUSKAITË (g. 1942 09 01 Ðukiðkiø k. Kelmës r.) – ha-bil dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 2000), profesorë, VPU Edukologi-jos katedros vedëja, Senato narë, Pedagogikos ir psichologijos fakultetotarybos pirmininkë, mokslo darbø ¥Pedagogika” vyr. redaktorë.

Reikðmingesni darbai–monografijos: Mokiniø tarpusavio santykiai;Vaikø globa ir rûpyba Lietuvoje; Pedagogai ir mokiniai: poþiûris á ðvieti-mo reformà.

Danguolë BERESNEVIÈIENË (g. 1959 05 26, Kaune) – dr. (socialini-ai mokslai, edukologija), habil. dr. (socialiniai mokslai, psichologija,1996), profesorë, VPU Psichologijos didaktikos katedros vedëja (1993–2000), þurnalo ¥Ugdymo psichologija” vyr. redaktorë, mokslo darbø¥Psichologija”, ¥Pedagogika” redakcijos kolegijø narë. ApdovanotaTEMPUS CIMO, Mokslo ir studijø fondo, Johan Jacobs FoundationKento universiteto, Ðvedijos instituto stipendijomis.

Svarbiausios monografijos: Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (1995), The Scopes andthe Role of New Information Technologies in Lifelong Learning. Council of Europe(1999), Comparative Andragogy (2002).

Bronislovas BITINAS (g. 1926 11 28 Pasvalyje) – habil dr. (socialiniaimokslai, edukologija, 1972), profesorius, ÐU, VPU senatø narys, Tarp-tautinës akmeologijos MA tikrasis narys.

Pagrindinës mokslinës veiklos kryptys: ugdymo metodologija; matem-atikos taikymas pedagogikoje; kompiuterinës duomenø sistemos kûri-mas; ugdymo filosofija.

Svarbiausi veikalai: Daugiamatë analizë pedagogikoje ir pedagoginëjepsichologijoje (1971, rusø k.), Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje(1971), Pedagogika (vadovëlis; bendraautoris) (1981), Ugdymo tyrimø metodologija(1998), Ugdymo filosofija (2000).

ENCIKLOPEDINËS ÞINIOS APIE KAI KURIUOS LIETUVOS EDUKOLOGUS

540

Juozas BUDZINSKIS (1903 05 07–1986 01 12). Gimë Kaltinënuose,Ðilalës r. Daugiau nei 60 metø atidavë mokyklai ir mokytojø lituanistørengimui. J.Budzinskis – profesorius (1958), LSSR nusipelnæs moksloveikëjas. Apdovanotas dviem ¥Garbës þenklo” ordinais (1950, 1961),N.Krupskajos medaliu (1969). Prof. J.Budzinskis – lietuviø kalbosdidaktikos kûrëjas.

Svarbiausi veikalai: Logika, Raðiniai septymmetëje mokykloje; Lietuviøkalbos dëstymas pradinëse klasëse (1960–1963, 2 d.; bendraautoriai – P. Naujokaitis,J. Martynaitis), Lietuviø kalbos mokymas aðtuonmetëje mokykloje (1968, 1983, 2 d.).

Algimantas ÈEPULËNAS (g. 1941 08 07 Peèiurkø k., Ignalinos r.) –habil. dr. (2001); habil. darbas ¥Slidininkø rengimo multidisciplininiaipagrindai”.

Lietuvos kûno kultûros akademijos (LKKA) katedros vedëjas, profeso-rius. Yra Lietuvos olimpinës akademijos, daugelio sporto federacijønarys, Kauno miesto slidinëjimo rinktinës treneris. Paskelbë 120 mok-sliniø straipsniø, monografijas: Slidininkø rengimo technologija (2001),

Mokiniø iðtvermë ir fizinis darbingumas (1985).

Vytautas ÈERNIUS (g. 1926 04 26 Maþeikiuose) – filosofijos dr. (1966),profesorius. 1967–1996 m. dirbo Templio universitete (JAV, Filadelfija).VDU ásteigë Pedagogikos centrà, Ðvietimo studijø centro vedëjas; Lietu-vos skautø organizacijos, Amerikos psichologø asociacijos, Pasaulio lietu-viø bendruomenës, Vytauto Didþiojo universiteto (VDU) senato narys.

Yra paraðæs apie 50 darbø anglø, lietuviø, vokieèiø kalbomis, ið jø kny-gas Mokytojo pagalbininkas (1992), Tëvø ir mokytojø pagalbininkas (1997).

Algirdas Eduardas ÈIÞAS (g. 1929 09 16 Uþupieèiø k., Anykðèiø r.) –habil. dr. (technologijos mokslai), Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto (VGTU) profesorius (1976), Mokslo ir studijø institucijø veiklosvertinimo ekspertø tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslo tarybos ek-spertas, Sàjûdþio seimo narys (1988–1990).

Studijø proceso reformos dalyvis, studijø optimizacijos metodø iraukðtojo mokslo pedagogikos, aukðtàjá mokslà reglamentuojanèiø teisës

aktø aktyvus kûrëjas.

Joana Judita DAILIDIENË-LABANAUSKAITË (g. 1935 07 03 Marijampolëje) –KU Vaikystës pedagogikos katedros habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1998),¥Þinijos” lektorë.

Iðleistos dvi monografijos: Ankstyvojo amþiaus vaikø þaidimai (1991), Vaiko kalba– vaiko dvasia (1997).

LIETUVOS MOKSLAS

541

Algirdas GAIÞUTIS (g. 1941 10 17 Subaèiuje, Panevëþio aps.) – pro-fesorius (1987), habil. dr. (1985), Lietuvos mokslø akademijos (LMA) tik-rasis narys.

1970–1985 m. – Vilniaus inþinerinio statybos instituto (VISI) vyr.dëstytojas, docentas, Estetikos katedros vedëjas; 1985–1987 m. – LMAIstorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Estetikos ir menotyros sky-riaus vadovas; 1987–1989 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisës institu-

to direktoriaus pavaduotojas; 1989–1992 m. – Kultûros ir meno instituto direktorius.1990–2001 m. – LMA Humanitariniø ir socialiniø mokslø skyriaus vadovas (1995

m. iðrinktas antrai kadencijai), 2001 m. iðrenkamas LMA viceprezidentu.2001 m. – Lietuvos mokslo premijos laureatas, 2003 m. – Baltijos asamblëjos

Mokslo premijos laureatas, apdovanotas aukso medaliu uþ reikðmingus mokslo darbusmenotyros srityje, yra pelnæs ir kitø premijø laureato vardus.

1993, 1994 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarëjas ðvietimo, kultûros,mokslo ir religijø klausimais.

Moksliniø interesø sritys: estetika, menotyra, kultûrologija, edukologija (dorovë).Iðleido monografijas: Menas ir humanizmas. Apie meniniø vertybiø prigimtá (1979),Vaikystë ir groþis (1982, 1988), Menø giminystë (1998), Meno sociologija (1998),Þvilgsnis (2001) ir kt. Apie 400 straipsniø bei recenzijø autorius.

Dalyvavo daugelyje tarptautiniø mokslo konferencijø, buvo kultûros veikëjø dele-gacijø narys Lenkijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Belgijoje,Japonijoje, Kinijoje, Estijoje, Rusijoje, Jungtinëse Amerikos valstijose, Latvijoje.

Jonas GALVYDIS (g. 1937 10 14 Bajoriðkiø k., Utenos r.) – habil dr.(socialiniai mokslai, edukolgija), VPU Botanikos katedros emeritas.

Tyrimø sritys: fitopatologija ir edukologija. Ið pastarosios kryptiesiðleista knyga Agronomijos lavinimo turinys (1994).

Romualdas GINEVIÈIUS (g. 1946 09 09 Valkininkuose, Varënos r.) –habil. dr. (socialiniai mokslai, 1997), profesorius (1999). Baigæs Kaunopolitechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialà ágijo statybos ekonomikos irorganizavimo specialybæ. Nuo 1969 m. – aspirantûroje, kurià baigæspaskirtas VISI Statybos ekonomikos ir organizavimo katedros asistentu.1975 m. apgynë mokslø kandidato disertacijà ¥Namø statybos kombi-natø srautiniø–technologiniø linijø funkcionavimo patikimumo klausi-

mai”; habilitacijos darbas – ¥Statybos ámoniø organizaciniø valdymo struktûrø situ-acinë analizë ir formavimas”.


542

1975–1980 m. – VISI Statybos ekonomikos fak. prodekanas.1990–1993 m. – VGTU Ekonomikos katedros vedëjas, dëstë ámonës ekonomikos,

rinkos ekonomikos ir nekilnojamojo turto ekonomikos dalykus. Nuo 1993 m. – Vers-lo administravimo fak. dekanas. 2001 m. – VGTU senato pirmininkas, Ámoniø ekono-mikos ir vadybos katedros vedëjas. 2002 m. iðrinktas VGTU rektoriumi, 2006 06 07perrinktas rektoriumi antrajai kadencijai.

Mokslinës veiklos kryptis – rinkos ekonomika, organizavimo teorija. Yra prisidë-jæs prie aukðtojo mokslo pertvarkymo ðiø laikø sàlygomis.

R. Ginevièius palaiko mokslinius ryðius su uþsienio mokslininkais – Brno (Èeki-ja), Varðuvos, Poznanës (Lenkija), Ðtutgarto, Leipcigo, Ðtralzundo (Vokietija), skaitopaskaitas kitø ðaliø studentams.

Yra deðimties knygø, monografijø, vadovëliø ir daugiau kaip 200 moksliniøstraipsniø autorius, ávairiø ðalies ir tarptautiniø asocoacijø, draugijø, moksliniø ir or-ganizaciniø komisijø, redakcijø kolegijø narys.

Alfonsas GUÈAS (1907 12 04 – 1988 02 01). Gimë Vidugiriuose, Pas-valio r. Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos katedros vedëjas, VU Is-torijos ir filologijos fakulteto prodekanas, dekanas (1944, 1947), profeso-rius (1973); Tarybø Sàjungos psichologø draugijos Lietuvos skyriaus pir-mininkas, LSSR nusipelnæs mokytojas (1965), Mokyklø mokslinio tyrimoinstituto direktorius (1958–1960).

Svarbiausi veikalai: Paðaukimas ir darbas (1937), Vaikø darþelio peda-gogika (1939), Kaip lavinti atmintá (1958), Mokiniø gabumai ir jø vystymas (1959), Psi-chologijos raida Lietuvoje (1968), Vaiko psichologija (bendraautoris).

Vytautas GUDONIS (g. 1948 07 29 Ðiauliuose) – dr. (socialiniai mok-slai, edukologija, 1979), habil dr. (socialiniai mokslai, psichologija,1995), ÐU Specialiosios pedagogikos katedros profesorius (1996); Rusijospedagoginiø ir socialiniø MA tikrasis narys (1997), Ðiauliø Petro Aviþon-io regos centro psichologas, LMA socialiniø mokslø komisijos ekspertas,ÐU edukologijos doktorantûros komisijos pirmininkas, þurnalo ¥Peda-gogika” redaktoriø kolegijos narys.

Staþavosi Anglijos karaliðkajame nacionaliniame akløjø institute Londone, Prancû-zijos ir Kanados universitetuose. Paskaitas skaitë ávairiuose Lietuvos, Rusijos, Estijos,Baltarusijos, Brazilijos, Bulgarijos, Norvegijos, Ðvedijos, Lenkijos universitetuose.

Yra paskelbæs 450 moksliniø ir publicistiniø darbø. Svarbiausios monografijos: Su-trikusios regos asmenø mokymosi motyvai ir jø ugdymo keliai (1984), Sutrikusios regosasmenø integracijos pagrindai (1996), Sutrikusios regos asmenø socialinës adaptacijospagrindai ir perspektyvos (1999, rusø k.), Tiflologijos vardø þodynas (2000, bendraau-toris).


543

Aleksandras JACIKEVIÈIUS (1922 10 08–1999 12 16). Gimë Skaudvi-lëje, Tauragës r. Pirmasis Lietuvos psichologijos profesorius (KU), habildr. (socialiniai mokslai, pedagoginë psichologija, 1970). Lietuvos psi-chologø draugijos, The International Association for Human RelationsLaboratory Training (JAV) narys (1988).

Svarbiausi veikalai: Daugiakalbystës psichologija (1970), Siela, moks-las, gyvensena: Psichologijos ávadas studijø pradþiai (1994), Þmoniø

grupiø (socialinë) psichologija (1995), Vadovëliø ¥Bendroji psichologija”, ¥Bendrosiospsichologijos paskaitos” bendraautoris. Liko nebaigta monografija ¥Kûrybinë psi-chologija”.

Vytautas JAKAVIÈIUS (g. 1930 04 27 Kaune) – habil. dr. (socialiniaimokslai, edukologija, 1992), KU, Kauno technologijos universiteto(KTU) profesorius (1994).

Svarbiausi veikalai: Pedagogika kultûros darbuotojams (1990), Mokyk-los pedagogika (1996). Daugiau kaip 80 moksliniø straipsniø, 3 vadovëliøaukðtosioms mokykloms, kitø 13 knygø, mokymo priemoniø autorius.

Leonas JOVAIÐA (g. 1921 01 11 Lieplaukës k., Telðiø r.) – habil. dr.(socialiniai mokslai, edukologija), VU profesorius, tæstinio mokslo dar-bø rinkinio ¥Acta paedagogica Vilnensia” steigëjas, sudarytojas, I-VII to-mø vyr. redaktorius. VU, VPU, KTU, VDU doktorantûros studijø ko-mitetø narys, pirmininkas. Parengë 30 pedagogikos mokslø kandidatø(daktarø).

Svarbiausios knygos: Psichologinë diagnostika (1975), Profesinioorientavimo pedagogika (1978), Asmenybë ir profesija (1981), Ugdymo gairës (1985),Pedagogikos pagrindai (2 t., su bendraautoriumi, 1987, 1989), Edukologijos pradmenys(1993, 1997, 2001), Universalaus ugdymo idëja. Edukologijos idëjos. Lietuvos ðvietimosistemos modernizavimas (1998), Pedagogikos terminai (1993), Hodegetika–auklëjimomokslas (1995), Profesinio konsultavimo psichologija (1999), Ugdymo mokslas ir prakti-ka (2001).

Palmira JUCEVIÈIENË-MIÈIULYTË (g. 1950 12 18 Kaune) – habildr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1991), profesorë, Lietuvos MA narëekspertë (1999), KTU Ugdymo sistemø katedros vedëja, KTUEdukologijos instituto direktorë, mokslinio periodinio leidinio ¥Socialin-iai mokslai” vyr. redaktorë.

Svarbiausi darbai: Modulinio mokymo teorija ir praktika (1989, rusøk.), Modulinio mokymo metodologiniai pagrindai (1989), Ðiuolaikinës

LIETUVOS MOKSLAS

544

aukðtojo mokslo sistemos: þvilgsnis ið Lietuvos (1992), Ugdymo mokslo raida: nuo ped-agogikos iki ðiuolaikinës edukologijos (1997), Universiteto kultûra ir jos tyrimas (2000,bendraautorë), Mokyklø strategija (2003).

Audronë JUODAITYTË (g. 1943 05 02) – habil. dr. (socialiniai mok-slai, edukologija, 2002), tarptautinës vaikø ugdymo organizacijos Lietu-vos nacionalinio komiteto prezidiumo, Socialiniø darbuotojø asociacijosprezidiumo, KU Senato narë.

Svarbiausi darbai: Mokymo proceso valdymas (1973), Þiniø sistemostobulinimas (1980), Vaikystës fenomeno pedagoginës rekonstrukcijos(2001, habil. darbas).

Magdalena KARÈIAUSKIENË-MARTINAITYTË (g. 1919 11 12 SenojeRûdoje, Marijampolës r.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija),profesorë (1989), VPU garbës daktarë (1995). Moksliniø tyrinëjimø pa-grindinë sritis – pradinio ugdymo teorija ir istorija Lietuvoje.

Svarbesni darbai: Pradinio skaitymo problemos (1972), Mokykla ir pe-dagoginë mintis Lietuvoje XIX a. antroje pusëje (1983), Lietuvos mokyk-los ir pedagoginës minties istorijos bruoþai (bendraautorë, 1983), Pradi-

nio ðvietimo raida Lietuvoje XIX a. antroje pusëje – XX a. pradþioje (1989), Pradiniomokymo patirtis Lietuvoje (1918–1940) (1990–2000), Pradinio skaitymo patirtis Lietu-voje XX a. (1997), Lietuviðki elementoriai (2000).

Kæstutis KARDELIS (g. 1940 03 21 Kaune) – habil. dr. (socialiniaimokslai, edukologija,1990), LKKA profesorius (1991), katedros vedëjas.

Tyrinëjimø kryptis: ávairaus amþiaus ir socialiniø grupiø þmoniøpoþiûrio á fizinæ saviugdà ir sveikà gyvensenà kaitos analizë.

Iðleisti darbai: Teigiamo moksleiviø poþiûrio á fiziná aktyvumà ugdymas(1988), Mokyklinë kûno kultûra: realijos ir perspektyvos, vadovëlis Moks-liniø tyrimø metodologija ir metodai (2 leidimai).

Povilas KAROBLIS (g. 1932 01 01 Birþø r.) – habil. dr. (socialiniaimokslai, edukologija, 1989), VPU profesorius (1990), Sporto metodikoskatedros vedëjas; þurnalo ¥Sporto mokslas” vyr. redaktorius, Lietuvosolimpinës akademijos prezidentas, Lietuvos nusipelnæs treneris, Lietuvosslidinëjimo èempionas.

Svarbiausi darbai: Sporto treniruotës teorija ir didaktika (1998), Bëgikøtreniruoèiø pagrindai (1989), Sportininkø iðtvermës ugdymas (1996).


545

Vytautas KARVELIS (g.1933 04 12 Barèiø k.,Lauþyno vnk., Varënosr.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1987), ÐU profesorius(1989), ÐU senato narys, LKMA Ðiauliø skyriaus pirmininkas, Lietuvosakløjø ir silpnaregiø sàjungos (LASS) garbës narys; 1966–1968 – ÐPIPedagogikos fak. dekanas Socialinës pedagogikos ir psichologijos ka-tedros vedëjas (1994–1999), Profesorius emeritas.

Staþavosi Vokietijoje (1985, 1987), JAV Ilinojaus universitete (1993–1994), pagal TEMPUS programos linijà Manèesterio (Didþioji Britanija) ir Kristiansta-do (Ðvedija) universitetuose, Palenkës mokslo akademijoje (2000).

Mokslinës veiklos kryptys: sutrikusio intelekto vaiko psichikos vystymosi ypatu-mai; neágaliø asmenø socialiniai poreikiai ir jø tyrimas; neágaliø asmenø socialinë irdarbinë adaptacija, integracija; neágaliø vaikø socialinës, pedagoginës ir psichologinëssàlygos ðeimoje; specialiojo ugdymo raida Lietuvoje.

Spaudoje yra paskelbæs arti dviejø ðimtø mokymo priemoniø, metodiniø laiðkø,straipsniø, teziø, moksliniø praneðimø specialiosios pedagogikos, psichologijos ir so-cialinës pedagogikos klausimais.

Svarbiausi spausdinti darbai: Anomalus vaikas – ðeima – mokykla (1979), Anoma-liø vaikø socialinës sàlygos ðeimoje (1984), Neágaliø vaikø socialinës, pedagoginës irpsichologinës sàlygos ðeimoje (2001).

Albina KATINIENË-VELIÈKAITË (g. 1930 12 16 Kvesuose, Kaunoaps.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1994), profesorë,muzikos kritikë, koordinacinës muzikinio ugdymo tarybos Ikimo-kyklinës sekcijos pirmininkë, VPU senato narë (1996), Lietuvos muzikøsàjungos narë.

Iðleistos knygos: Muzikinis auklëjimas vaikø darþelyje (bendraautorë,1966), Muzikinio auklëjimo ir lavinimo vaikø darþelyje metodika (1983),

Estetinis vaikø auklëjimas darþelyje (1988), Muzikinës kultûros pradmenø ugdymasdarþelyje (1992). Be to iðleido 15 metodiniø leidiniø, 2 muzikinio ugdymo vadovëlius(¥Dainorëlis” ir kt.).

Ona Danutë KLUMBYTË (g. 1928 03 04 Ðvëkðnoje) – habil dr.(socialiniai mokslai, edukologija, 1989), ÐU profesorë (1990), Lietuvosðvietimo ir mokslo ministerijos ekspertë, tarptautinës asociacijosÌÀÏÐßË, ÐU senato, Tarpuniversitetinës habilitacinës komisijos, res-publikiniø olimpiadø þiuri narë, buv. tremtinë (1941–1957). Atskirus lit-eratûros didaktikos kursus skaitë Vilniaus ir Tartu universitetuose, Zal-cburgo pedagoginëje akademijoje, Pskove, Duðanbëje ir Minske.

Parengë 12 socialiniø mokslø (edukologija) daktarø.


546

Moksliniø interesø sritys: literatûros didaktika, rusø, lietuviø ir uþsienio literatûra,jø ryðiai, gretinamoji literatûrologija, kûriniø interpretacija.

Paskelbë 180 moksliniø publikacijø, ið jø 20 atskirø leidiniø.Svarbiausios monografijos: Ðàçâèòèå ñâîáîäíîé ðå÷è ñòàðøåêëàñíèêîâ â

ïðîöåññå èçó÷åíèÿ ðóññêîé ëèòåðàòóðû (1986), Ðóññêàÿ ëèòåðàòóðà ãëàçàìè ëè-

òîâñêîãî øêîëüíèêà (2000), Ìåòîäèêà ïðåïîäàâàíèÿ ðóññêîé ëèòåðàòóðû â íà-öèîíàëüíîé øêîëå (bendraautorë). Yra keliø rusø literatûros vadovëliø lietuviø mo-kykloms autorë.

Tremties vaizdams ir apmàstymams skirti leidiniai Maþos þvaigþdës kurèioj sute-moj (1999), Atgyja ir nukirstos ðaknys (2006).

Sigitas KREGÞDË (g. 1930 12 24 Sasalieèiø k., Birþø r.) – habil dr.(socialiniai mokslai, psichologija, 1983), VPU Psichologijos didaktikoskatedros profesorius (1983), Psichologijos katedros vedëjas (1959–1972ir 1983–1989).

Moksliniø tyrimø pagrindinë kryptis – asmenybës psichologija ir ug-dymas.

Mokslo darbø ¥Pedagogika ir psichologija” I-XII tomø, ¥Psichologija”X-XII tomø atsakingas redaktorius. Paskelbë dvi monografijas, keletà mokymopriemoniø, vadovëliø.

Svarbiausia monografija – Profesinio kryptingumo ir formavimosi psichologiniaipagrindai (1988).

Vytolis KUÈINSKAS (g. 1936 11 01 Ðiuraièiø k., Klaipëdos r.) –habil.dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1988), KU Vadybos katedros profe-sorius (1993).

Moksliniø tyrimø kryptys – vaikystës pedagogika, pedagoginë ergo-nomika, vadybos etika, vieðasis administravimas.

Spausdinti darbai: Mokymo proceso aukðtojoje mokykloje intensyvini-mo ergonominiai pagrindai, vadovëlis Ergonomika (2000), Socialinis dar-

bas ðvietimo sistemoje (bendraautorë R.Kuèinskienë, 2000).

Rimantas LAUÞACKAS (g. 1950 06 26 Obeliuose, Rokiðkio r.) –habildr. (socialiniai mokslai, edukologija,1998), VDU Edukologijos katedrosprofesorius, Profesinio rengimo studijø centro vadovas (1997), Socialiniømokslø fakulteto dekanas (1997), Lietuvos mokslo tarybos ekspertas.

Mokslinio darbo kryptis – profesinë edukologija.Svarbiausios monografijos: Profesinio ugdymo turinio reforma: didak-

tiniai bruoþai (1997), Sistemoteorinës profesinio rengimo kaitos dimensi-jos (1999), monografijø: Profesinio rengimo metodologija (2005), Profesinio rengimo

LIETUVOS MOKSLAS

547

Lietuvoje: parametrai ir rezultatai (2004, bendraautoris). Þurnalo ¥Profesinis rengimas:tyrimai ir realijos” (nuo 1998) vyriausiasis redaktorius.

Jonas LAUÞIKAS (1903 09 23–1980 12 10). Gimë Dubliðkiø k., Ku-piðkio r. Habil dr. (socialiniai mokslai, psichologija, 1967), profesoriushumanistas, naujos ðvietimo sistemos Lietuvoje kûrëjas – eksperimenta-torius, LSSR nusipelnæs mokslo veikëjas.

Svarbiausi darbai: Mokiniø savivaldybë (1929), Darbo psichologija iretika (1931), Aplinka ir þmogus (1934), Ðvietimo reforma (1934), Sam-branda mokyklinei ëmybai (1938), Judesio vaidmuo ugdymo procese

(1940, vok. k.), Ðvietimo integracijos pagrindai (1943; iðspausdinta 1993), A. Makaren-kos pedagoginës idëjos (1956), Áþymus èekø pedagogas J. A. Komenskis (1957), Paska-tinimai ir bausmës auklëjant vaikus ðeimoje (1958), Mokiniø valios ugdymo bruoþai(1965), Mokiniø paþinimas ir mokymo diferencijavimas (1974), Mokymo proceso tobu-linimo pagrindai (1981), Mokymo tobulinimas pradinëse klasëse (1982), Ðeðiametis irmokykla (1983), Pedagoginiai raðtai (1993), Rinktiniai raðtai, 1 (1993).

Prof. J. Lauþikas aktyviai bendradarbiavo þurnaluose ¥Kultûra”, ¥Mokykla ir gyve-nimas”, ¥Mokykla ir visuomenë”, ásteigë þurnalà ¥Ðeima”.

Vytautas LIUTIKAS (1930 09 17–1997 12 30). Gimë Kretingoje. Fizi-kos ir matematikos mokslø daktaras, profesorius, daugialypë asmenybë,vienas ið tikimybiø teorijos taikymo ðvietimui pradininkø ne tik Lietu-voje, bet ir Latvijos ir Rusijos mokyklose, ðios teorijos diegëjas, tautinësmokyklos dar sovietmeèiu (1988) aktyvus kûrëjas, vienas ið pedagog-iniø tyrimø metodologijos ir metodikos pagrindëjø.

Ðvietimui aktualûs veikalai: Moksliniø tyrimø pagrindai (1987, bendra-autoris), Kaip skaièiuoti ávykiø tikimybes (1972), Moksleiviui apie matematinæ statis-tikà (1979), Skoleniem par varbûtibu teoriju (1979), Elementarioji tikimybiø teorija irstatistika (1996, bendraautoris), Ýëåìåíòàðíàÿ òåîðèÿ âåðîÿòíîñòåé (Ìîñêâà,

1976, 1983), Ôàêóëüòàòèâíûé êóðñ ïî ìàòåìàòèêå. Òåîðèè âåðîÿòíîñòåé(Ìîñêâà, 1990).

Meilë LUKÐIENË-MATJOÐAITYTË (g. 1913 08 20 Vienoje) – habil.dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 1973), Didþiojo Lietuvos kuni-gaikðèio Gedimino V laipsnio ordino kavalierë, nusipelnusi Lietuvosmokslo veikëja (1989).

1949–1959 m. – VU Lietuviø literatûros katedros dëstytoja, vedëja.Ji studentø ugdymà grindë humanistinëmis, tautinëmis vertybëmis. Bu-vo apkaltinta nacionalizmu ir antitarybiðkumu ir paðalinta ið VU. 1959–

1997 m. dirbo Pedagogikos institute, tyrë Lietuvos ðvietimo istorijà ir pedagoginæ


548

mintá. 1987 m. iðkëlë ðvietimo reformos idëjà, inicijavo reformos teorinës platformoskûrimà. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, rengë mokyklø programas ir bendrojoiðsilavinimo standartus.

Svarbiausi edukologinës krypties darbai: Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX a.pirmojoje pusëje (1970), Demokratinë ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji pusë –XIX a. pirmoji pusë (1985), Jungtys (2000). Knygø Lietuvos mokyklos ir pedagoginësminties istorijos bruoþai (1983), Tautinës mokyklos koncepcija (1988), Lietuvos ðvietimokoncepcija (1982), Lietuvos ðvietimo reformos gairës (1993), Bendrojo lavinimo mokyk-los programos (1994) bendraautorë.

Antanas MACEINA (1908 01 27–1987 01 27). Gimë Bagrënø k., Mari-jampolës aps.; mirë Brebersdorfe, VFR; filosofijos daktaras (1934), profe-sorius (1942), transcendentinës krypties pedagogas, tautinës pedagogi-kos pagrindëjas.

Aktualûs leidiniai, skirti ugdymui: Tautinis auklëjimas (1934), Peda-gogikos istorija (1939) – abu iðspausdinti leidinyje Pedagoginiai raðtai(1990); Mintys, apmàstymai (1998). Jaunuomenei aktualûs: Socialinis tei-

singumas (1938), Burþuazijos þlugimas (1940).

Valdas MATONIS (g. 1943 08 10 Kaimynø k., Alytaus r.) – habil. dr.(humanitariniai mokslai, filosofija), VPU Pedagogikos ir psichologijosfakulteto Menino ugdymo katedros profesorius (1993), vedëjas.

Svarbiausi veikalai: Muzikinis estetinis asmenybës ugdymas (1988,rusø k.), Muzika. Asmenybë. Kultûra (1991). 1996 m. dirbo ÐiaurësVakarø (Evanstonas, JAV) universiteto, o 1998 m. – Londono (D. Brita-nija) universiteto vizituojanèiu profesoriumi.

Feliksas MAÞULIS (1926 01 01–1990 03 30). Gimë Palkiuose, Ðirv-intø r. Pedagogikos mokslø kandidatas (dab. daktaras, 1966), pedagogi-kos daktaras (dab. habil. soc. m. dr, 1986), Rusø kalbos metodikos ka-tedros profesorius (1987), vedëjas, LÛSTI fakulteto dekanas. StaþavosiBulgarijoje, dëstë Erfurto, Berlyno (Vokietija), Vroclavo ir Varðuvos(Lenkija) pedagoginiuose institutuose. Parengë nemaþà bûrelá rusø kal-bos mokymo mokslininkø metodininkø.

Prof. F. Maþulis buvo rusø kalbos mokymo lietuviðkoje ir lenkiðkoje mokyklojemetodikos specialistas ir aktyvus savo mokyklos kûrëjas. Jis parengë ir iðleido viduri-nëms ir aukðtosioms mokykloms daug vadovëliø ir mokymo priemoniø.

Svarbiausi spausdinti darbai: Rusø kalbos morfologijos mokymo ypatumai vyresnëselietuviðkose klasëse (1968, rusø k.), Rusø kalbos lietuviðkoje mokykloje dëstymo meto-


549

dika (1984, rusø k.). F.Maþulis – ilgametis rusø kalbos vadovëliø ir kt. priemoniø prie¥Ðviesos” leidyklos ekspertas.

Gediminas MERKYS (g. 1964 01 03 Ðiauliuose) – habil dr. (socialiniai mokslai,edukologija), KTU profesorius, Socialiniø tyrimø laboratorijos vedëjas; Vokietijosedukaciniø mokslø draugijos tikrasis narys. Staþavosi Vokietijoje, Freiburgo univer-siteto Filosofijos ir pedagogikos katedroje, Koblenco – Landau universiteto Empirin-iø pedagoginiø tyrimø centre (1993–1994), dirbo moksliná tiriamàjá ir pedagoginá dar-bà Kylio (Vokietija, 1996) ir Ðiauliø universitetuose.

Yra iðspausdinæs per 70 moksliniø darbø ið pedagogikos, psichologijos, sociologi-jos, ugdymo tyrimø metodologijos srièiø Rusijos, Vokietijos, Ðveicarijos, Austrijos,Vengrijos leidiniuose.

Lietuvoje þinomiausias jo veikalas – ¥Pedagoginio tyrimo metodologijos prad-menys” (1995).

Kæstutis MIÐKINIS (g. 1932 12 03 Meteliø k., Lazdijø r.) – habil. dr.(socialiniai mokslai, edukologija), LKKA Pedagogikos ir psichologijoskatedros profesorius (1991), LKKI rektorius (1995–2002), Lietuvos þaidi-mo (FAIR Play) komiteto prezidentas, Olimpinës akademijos viceprezi-dentas.

K. Miðkinio tyrimø sritys – ðvietimo vadyba; sporto trenerio parengi-mas; auklëjimas ðeimoje; aukðtosios mokyklos pertvarka.

Daugiau kaip 300 darbø autorius. Reikðmingiausi ið jø: Vadovavimo mokyklai pa-grindai (1978), Trenerio meistriðkumo pagrindai (1988), Ðeimos pedagogika (1993).

Ipolitas MOGILNICKAS (g. 1920 03 04) – habil dr. (socialiniai moks-lai, 1992), VPU profesorius (1990–2000). Prieð tai (1960–1990) dirboVilniaus dailës instituto vyr. dëstytoju, docentu, katedros vedëju.

Svarbiausi darbai: Medþiagos konstrukcijos ir vidinës sandaros átakapramonës gaminiø formai (2 tomai, 1988), Techninës estetikos pradmenys(1995), Taikomosios ir pramoninës dailës didaktika (2002).

Irena MUSTEIKIENË-KVEDARAITË (g. 1933 01 12 Kelmëje) – habil. dr. (sociali-niai mokslai, edukologija), VPU Rusø kalbotyros katedros profesorë, mokslo prorekto-rë, senato narë, LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo tarybos pirmi-ninkë.

Pagrindiniai edukologinio pobûdþio darbai: rusø kalbos vadovëliai vidurinei iraukðtajai mokyklai.

LIETUVOS MOKSLAS

550

Albertas PILIÈAUSKAS (g. 1936 10 09 Punioje, Alytaus r.) – habil. dr.(socialiniai mokslai, edukologija, 1991), Lietuvos muzikos akademijosMuzikos katedros profesorius (1993), Tarptautinës pedagoginio ðvietimomokslo akademijos narys korespondentas.

Svarbiausi veikalai: Muzikavimas, ritmika, improvizavimas (1972), Mu-zikos paþinimas. 1 knyga: Objektas, bûdai, adekvatumas (1984), Vizualusatlikëjo poveikis (1987), Muzikos paþinimas kaip auklëjimo priemonë

(1992, rusø k.), Muzikos paþinimas. 2 knyga: Stadijos, rezultatai ir reikðmë (1998).

Kæstutis PUKELIS (g. 1955 04 02 Pagëgiuose, Ðilutës r.) – habil dr.(socialiniai mokslai, edukologija, 1999), profesorius, VDU prorektoriustarptautiniams ryðiams (iki 2006), Socialiniø mokslø fakulteto dekanas,VDU Profesiniø studijø rengimo centro direktoriaus pavaduotojas, þur-nalø ¥Pedagogika”, ¥Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos” redakcijosnarys, Kauno ðvietimo klubo ¥Versmë” prezidentas. Staþavosi Vokieti-joje, D. Britanijoje, Danijoje, Olandijoje.

Svarbiausi veikalai: Mokytojø rengimas ir tautos kultûra (1995), Mokytojø rengimasir filosofinës studijos (1998).

Moksliniø interesø kryptys: mokytojø rengimo tobulinimas, karjeros projektavi-mas, kokybës uþtikrinimas.

Vladas RAJECKAS (g.1927 11 23 Vidiðkiuose, Ukmergës r.; mirë 2005m.) – habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1979), VPU Pedagogi-kos katedros profesorius (1981), vedëjas, Lietuvos aukðtøjø mokyklømokslo darbø leidinio ¥Pedagogika” atsakingasis redaktorius, VPU se-nato narys, LSSR nusipelnæs kultûros darbuotojas (1977).

Svarbiausi spausdinti darbai: Teigiamo poþiûrio á humanistinius da-lykus ugdymas (1966), Mokymo tobulinimo klausimai (1977), Pedagogika

(bendraautoris, 1981), Ásitikinimø ugdymas (1986), Asmenybës raida ir ugdymas (1995),Pamoka (1997), Mokymo metodai (1997), Mokymas – ugdymo pagrindas (1997), Mo-kiniø mokymosi rezultatø tikrinimas ir vertinimas (1998), Mokymo organizavimas(1999), Ðvietimas: raida, problemos (1999), Pedagogika – ugdymo mokslas ir menas(2000, 2002).


551

Algirdas RASLANAS (g. 1956 09 09) – habil. dr. (socialiniai mokslai,2001), Kûno kultûros ir sporto departamento prie LR Vyriausybës, VPUKûno kultûros teorijos katedros darbuotojas, dëstytojas, docentas.

Sporto teorijos klausimais skaitë praneðimus mokslinëse konferencijo-se Baltarusijoje ir kitur. Yra paskelbæs apie 100 moksliniø straipsniø.

Juozas SKERNEVIÈIUS (g. 1931 09 15) – habil. dr. (socialiniai mokslai,edukologija), VPU Sporto metodikos katedros profesorius, Lietuvos sporto mokslo ek-spertø tarybos pirmininkas, Lietuvos slidinëjimo federacijos viceprezidentas, daugkar-tinis Lietuvos slidinëjimo èempionas.

Mokslinio darbo kryptys – þmogaus organizmo adaptacija prie fiziniø krûviø;didelio meistriðkumo sportininkø rengimo valdymas.

Svarbiausi darbai: Iðtvermës ugdymas (1982), Sporto treniruotës fiziologija (1997).

Simas SUÞIEDËLIS (g. 1903 11 10 Petrapilyje; mirë apie 1985 m. JAV).1924 m. Kaune baigë ¥Auðros” gimnazijà. 1928 m. baigë Lietuvos univer-siteto Teologijos–filosofijos fakultete istorijà ir filosofijà. 1929–1931 m.istorijà toliau studijavo Latvijos universitete Rygoje. Èia 1927– 1935 m.mokytojavo lietuviðkoje gimnazijoje. Gráþæs á Lietuvà, 1935–1939 m.mokytojavo Këdainiø gimnazijoje, 1939–1940 m. – Lituanistikos insti-tuto bibliotekos ir archyvo vedëjas. Nuo 1941 m. vasaros ëjo Lietuvos

mokslo akademijos generalinio sekretoriaus pareigas. Karui baigiantis pasitraukë áVokietijà. Nuo 1950 m. gyveno JAV ir dirbo þurnalisto ir mokslininko darbà. Nuo1962 m. – Lietuviø katalikø mokslo akademijos akademikas.

Mokslo darbø sritis – Lietuvos istorijos tyrimai, Rusijos bolðevizmo ávertinimas,þymiø Lietuvos kultûros veikëjø bibliografijos. Yra raðæs apie Lietuvos ðvietimo istorijà.

Stasys ÐALKAUSKIS (1886 05 16 – 1941 12 04). Gimë Ariogaloje, mi-rë Ðiauliuose. Yra Lietuvos pedagogikos klasikas; VDU profesorius(1928), VDU rektorius (1939), Lietuvos mokslø akademijos tikrasis narys(1941), ¥Þidinio” vyriausiasis redaktorius (1932-1934).

Svarbiausi veikalai, skirti ugdymui: Lietuviø tauta ir jos ugdymas(1933), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai (1926, 1933), Áveda-moji pedagogikos dalis (1935), Bendrieji pedagogikos darbai (1936), Pe-

dagogika (1934), Lavinimo mokslas (1936). S. Ðalkauskio raðtai iðleisti po Atgimimo:Pedagoginiai raðtai (1991), Rinktiniai raðtai. Pedagoginës studijos (1992, 2 kn.), Raðtai,VI (1998), Jaunuomenë ir gyvoji dvasia (1990).


552

Antanas ÐERKÐNAS (g. 1909 Dzûkijoje; 1944 m. pasitraukë á Vakarus.Mirë 1966 m. Hartforde, JAV). Pedagogas humanistas. Uþ disertacijà¥Pedagoginis santykiavimas klasës bendruomenëje” pripaþintas pedago-giniø mokslø daktaro laipsnis (1942). JAV Anhursto kolegijoje (1950–1954) dëstë filosofijà ir pedagogikà, o Hartfordo universitete – psicho-logijà. Uþ knygà ¥Mokyklinë bendruomenë” (1939) jam buvo paskirtaLietuvos katalikø mokytojø sàjungos premija (1940). Pagrindinë knygos

idëja – suformuoti pajëgià mokinio asmenybæ, atitinkanèià visuomeninio gyvenimoreikalavimus. Pedagogo uþdavinys – ásijausti á mokiná, jam atverti savo sielà, t.y.apaðtalo misija.

Vytautas ÐERNAS (g. 1927 04 15 Birjagalos k., Pakruojo r.) – habil.dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1979), VGTU, VDU Edukologijoskatedros profesorius (1984), Tarptautinës techninio rengimo akademijostikrasis narys (akademikas), VDU senato narys, leidiniø ¥Acta paedago-gica Vilnensia”, ¥Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos”, ¥Filologija”,¥Santalka”, ¥Èçâåñòèÿ Måæäóíàðîäíîé àêàäåìèè òåõíè÷åñêîãî

îáðàçîâàíèÿ”, ¥Þiemgala” redaktoriø kolegijø narys, ¥Lietuvos edukolo-gija” (1997), ¥Inþinieriø rengimas Lietuvoje” (1992, 1993, 1996) sudarytojas ir ats. re-daktorius, ¥Þiemgalos” draugijos prezidentas.

Moksliniø tyrimø sritys: specialistø rengimo pedagogika; glotoedukologija; leksi-kografija; ugdymo minties raida; kraðtotyra. Parengë 10 socialiniø mokslø (edukologi-ja) daktarø, buvo 7 tarpuniversitetiniø habilitacijos komitetø narys.

Svarbiausi spausdinti darbai: Lingvodidaktikos apybraiþos (1976, rusø k.), Mokiniøkalbos turtinimo lingvodidaktinës problemos (1977, rusø k.), Kaip racionaliau mokytiskalbø. Basic English (1994), Pedagoginiai specialybës pamokø pagrindai (1994), Profes-inë pedagogika (1995), Profesinës veiklos didaktika (1998), Trumpas lietuviø–rusø kal-bø þodynas (bendraautoris, 1989, 2002), Glotoedukologija (2002, 2006). Parengë iriðleido istorinio pobûdþio kraðtotyriná kolektyviná darbà ¥Daugyvenës kraðtas” (1998),turistø vadovà ¥Þiemgala/Zemgule” (2003), daugelio straipsniø autorius, yra daugiaukaip 500 monografiniø rinkiniø sudarytojas, atsakingas redaktorius.

Liudmila ÐIAUÈIUKËNIENË (g. 1929 10 03 Raseiniuose) – habil. dr. (socialiniaimokslai, edukologija), KTU profesorë.

Svarbiausios knygos: Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas (1997), Bend-rosios didaktikos pagrindai (2002, bendraautorë).

LIETUVOS MOKSLAS

553

Povilas TAMOÐAUSKAS (g. 1939 02 09 Sëleniø k., Plungës r.). 1957m. baigë Plungës vidurinæ mokyklà ir ástojo á Kauno kûno kultûros insti-tutà. 1961 m. baigæs institutà pradëjo dirbti Lietuvos valstybiniame dai-lës institute kûno kultûros vyresniuoju dëstytoju. 1978 m. ástojo á Lenin-grado (dabar Sankt Peterburgas) P. Lesgafto (Lesgaft) kûno kultûros ins-tituto metinæ tikslinæ aspirantûrà, 1980 m. apgynë mokslø kandidato(dabar – daktaro) disertacijà ið studentø profesinio taikomojo fizinio

rengimo srities. Nuo 1985 m. docentas, Dailës instituto Kûno kultûros katedros vedë-jas; 1989 m. – Vilniaus inþinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gediminotechnikos universitetas) Kûno kultûros katedros profesorius, habil. dr.

Yra paskelbæs daugiau kaip 40 darbø.

Vilija TARGAMADZË (g. 1958 03 31, Ðilutëje) – habil. dr. (socialiniaimokslai, edukologija), VDU Edukologijos katedros profesorë, KU pro-rektorë (nuo 2003), Lietuvos ðvietimo tarybos (1998), Europos ðvietimoVadybos tobulinimo tyrimo asociacijos (1999) narë.

Monografijos: Ðvietimo sistemos lankstumas individø edukacinio stim-uliavimo aspektu (1995), Ðvietimo organizacijø elgsena (1996), Bendrojolavinimo mokykla: mokiniø edukacinio stimuliavimo aspektas (1999),

Ðvietimo vadyba: efektyvumas, struktûra, valdymas, konfliktai (2001), ¥Acta Pedagogi-ca” redakcinës komisijos narë.

Margarita TERESEVIÈIENË (g. 1952 04 09 Kaune) – habil dr. (socia-liniai mokslai, edukologija, 2001), VDU Edukologijos katedros vedëja,profesorë.

Moksliniø interesø sritys – mokymasis visà gyvenimà, suaugusiøjømokymasis, andragoginë didaktika.

Svarbiausi darbai: Mokymasis grupëse bendradarbiaujant (1999, bend-raautorë), Mokymasis grupëse ir asmenybës kaita (2002, bendraautorë).

Habilitacinio darbo tema Mokymosi visà gyvenimà edukologinës dimensijos (2001).

Juozas Vytautas UZDILA (g. 1940 12 07 Ðeðtokuose, Lazdijø r.) – ha-bil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1994), VDU Edukologijos ka-tedros vedëjas, VPU Filosofijos katedros profesorius, senato narys, lei-diniø ¥Filosofija. Sociologija”, ¥Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas” re-dakcijø kolegijø narys, vienas Lietuvos mokytojø profesinës sàjungos at-kûrëjø (1990) ir pirmasis jos pirmininkas (1990–1992).

Svarbiausi spausdinti darbai: Literatûriniø áspûdþiø raðiniai vidurinësmokyklos IX–XI klasëse (1976), Ðimtas etikos másliø (1983), Dorinis asmenybës ugdy-mas ðeimoje (1993), Lietuviø ðeimotyra (2001). Sudarë straipsniø rinkinius: Tau, jau-


554

nuoli (1988), Socialinë psichologinë adaptacija bendrojo lavinimo mokyklose, 1 (1999).Sudarë ir redagavo mokslinio leidinio ¥Pedagogika” 44, 46, 50 tomus.

Juozas VABALAS-GUDAITIS (1881–1955) – Lietuvos psichologinëspedagogikos klasikas, profesorius (1927), vienas þymiausiø XX a. pirmospusës lietuviø pedagogø eksperimentatoriø, sukûræs originalià peda-goginæ sistemà.

Pagrindinës jo pedagoginës ir psichologinës koncepcijos pateiktosknygoje Psichologijos ir pedagogikos straipsniai / Sud. A.Guèas ir L.Jo-vaiða (1983).

Juozas VAITKEVIÈIUS (1928 09 29–2002 07 12). Gimë Gudeliø k.,Alytaus aps.; mirë Vilniuje. Habil dr. (socialiniai mokslai, edukologija,1972), ÐPI rektorius, VU, VPU profesorius (1973), Didþiojo Lietuvos ku-nigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius. Ilgus metus buvoVU specializuotos tarybos pedagogikos mokslo kandidato laipsniui teik-ti pirmininkas (nuo 1986 m.); iðugdë 30 socialiniø mokslø (edukologija)daktarø, o vienà kità iðvedë ir á habilituotus daktarus, vienas ið pagrindi-

niø lietuviðkos humanistinës ugdymo mokyklos kûrëjø; abstinencijos idëjø propaguo-tojas sovietmeèiu ir po Atgimimo.

Svarbiausios monografijos: Mokiniø þiniø gilinimas mokymo procese (1968), Mo-kiniø þiniø vystymosi problemos (1975), Mokyklos ir aplinkos átaka mokiniams (1981),Moksleiviø laisvalaikio problemos (1982), Mokymo procesas (1985), Socialinës peda-gogikos pagrindai (1995), Istorinë (lyginamoji) didaktika (2001); keturiø pedagogikosvadovëliø bendraautoris, ið jø: Pedagogika (1981), Pedagogikos pagrindai (d. 1–1987; d. 2 – 1989), Istorinë (lyginamoji) didaktika (2001).

J. Vaitkevièius – pagrindinis pedagogikos klasikø darbø redakcijø kolegijø pir-mininkas (Antikos, J. H. Pestalocio, A. Dystervëgo, K. Uðinskio, S. Ðalkauskio, A. Ma-ceinos, J. Lauþiko ir kitø.).

Vladas VALENTINAVIÈIUS (g. 1929 10 05 Vaidatoniø k., Skaudvilësvls., Tauragës apsk., dabar – Kelmës r., Ðiauliø apsk.) – socialiniømoksl. dr. (1964), profesorius (1984). VPU Fizikos didaktikos katedrosprofesorius. Leidinio ¥Fizikø þinios” redakcijos kolegijos narys. DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius.

Svarbiausios knygos: vadovëliai aukðtosioms mokykloms Fizikosdëstymo metodika (su bendraautoriais); Pradedanèiajam fizikos mokyto-

jui. Pagrindinës mokyklos fizikos vadovëliai: Fizika 7, Fizika 9, Fizika 10 (1992–2002). Pagrindinës mokyklos 7–10 klasëms pratybø sàsiuviniai, knygos ðiø klasiø fizi-


555

kos mokytojams; Rusijos federacijos vidurinës mokyklos VII kl. fizikos vadovëlio ben-draautoris; Jo VII–X kl. vadovëliai iðleisti rusø ir lenkø k.

Romanas Jonas VASILIAUSKAS (g. 1936 10 15 Patulës k., Ðilalës r.) –habil. dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 2003).

Svarbiausi spausdinti darbai: Mokiniø darbðtumo ugdymas (1983),Pokalbiai apie darbiná auklëjimà (1985, bendraautoris), Lietuviø liaudiespedagogika kaip mokomasis dalykas (2001). Habilitacinis R. J. Vasiliaus-ko darbas – Lietuviø liaudies pedagogika – jaunosios kartos socializa-cijos fenomenas (XIX a. antroji pusë – XX a. pradþia) (2002).

VYDÛNAS – Vilhelmas STOROSTA (1868 02 22 – 1953 11 20).Gimë Jonaièiuose, Ðilutës r.; mirë Detmolde, VFR, perlaidotas Jonaièiuo-se. Lietuvos kultûros pedagogikos klasikas, Kauno universiteto garbësdaktaras (1928); Rytø (indø) filosofijos atstovas, siekë ugdyti lietuviøtautos dvasingumà, dorà, estetiná iðprusimà pasitelkæs menà (plastiná, re-gimàjá, muzikà). Mokyklos siela – pedagogas, gebantis bûti besimokan-èiøjø draugas, bièiulis ir jø vieðpats, gebantis þadinti jø smalsumà, ugdy-

ti dvasiná kilnumà, valià, savitvardà, sàmonëjimà.Svarbesni Vydûno ugdymo krypties darbai: Visatos sàranga (1907), Slaptinga

þmogaus didybë (1907), Apsiðvietimas (1909), Mûsø uþdavinys (1911), Tautos gyvata(1920), Sveikata. Jaunumas. Groþë (1928), Sàmonë (1936).

Vydûnas leido periodinius filosofinio pedagoginio pobûdþio leidinius: ¥Ðaltiná”(1905–1907), ¥Jaunimà” (1911–1914), ¥Naujovæ” (1915), ¥Darbymetá” (1921–1925).

Rimantas ÞELVYS (g. 1959 11 03 Kaune) – dr. (socialiniai mokslai,psichologija), habil dr. (socialiniai mokslai, edukologija, 2000), VU Edu-kologijos katedros profesorius (2001), vedëjas (1993), VPU prorektorius.

Svarbiausi spausdinti edukologijos pobûdþio darbai: Ðvietimo vadybair kaita (1999), Managing Education in a Period of Change (1999), Ðvieti-mo vadybos pagrindai (2001). Vertingi pedagogams leidiniai: Að esu að(psichologijos ABC, 1990), Að tarp kitø (bendravimo ABC, 1991), Bend-

ravimo psichologija (1995).

LIETUVOS MOKSLAS

556

Edmundas Kazimieras ZAVADSKAS (g. 1944 05 12 Vilniuje) – habil.dr. (technikos mokslø, 1987), profesorius (1988), LMA narys korespon-dentas.

1967 m. baigë KPI Vilniaus filialà, gavo statybininko inþinieriaus dip-lomà. 1970–1972 m. VISI aspirantas. Apgynæs (1973) technikos moksløkandidato disertacijà ið gelþbetoniniø konstrukcijø srities, skiriamas Sta-tybos darbø technologijos katedros asistentu, nuo 1974 m. – ðios kated-

ros vyr. dëstytojas, docentas.1980–1981 m. staþavosi Leipcigo aukðtojoje technikos mokykloje (buv. Vokietijos

Demokratinë Respublika). Daktaro (dabar – habil. dr.) disertacijà apgynë ið statybostechnologijos ir organizavimo, kartu tuo buvo pradëta nauja statybos mokslo kryptisLietuvoje. Nuo 1987–1990 m. – Statybos darbø technologijos katedros vedëjas.1990–2002 m. – VTU, VGTU rektorius.

E. K. Zavadskas daug prisidëjo prie aukðtosios mokyklos struktûros, pertvarkymo,naujø jos valdymo, kûrybingo plataus profilio inþinieriaus ugdymo principø parengi-mo, jø ágyvendinimo ir tobulinimo, aukðtosios mokyklos autonomijos átvirtinimo.VGTU uþmezgë ryðius su uþsienio aukðtosiomis mokyklomis ir juos pleèia.

Mokslo darbo kryptis – statybos procesø technologijos.Sutelkë gausø savo mokslo mokyklos jaunøjø mokslininkø bûrá.Yra daugelio monografijø, vadovëliø, knygø autorius. Jo mokslinës publikacijos

perþengë 500 skaièiø. Per ðimtas jø susijusios su edukologija. Jo vadovaujami mokslødaktaro disertacijas yra apgynæ daugiau kaip dvi deðimtys aspirantø.

E. K. Zavadsko mokslo darbas ir veikla paþymëti Valstybine mokslo premija(1997), daugeliu kitokiø apdovanojimø bei premijø.

Jis yra Rusijos Gerceno pedagoginio universiteto (Sankt Peterburgas), Poznanëstechnologijos universiteto (Lenkija) Garbës daktaras, uþsienio ðaliø (Lenkija, Rusija,Ukraina, Baltarusija) ir tarptautiniø ávairiø akademijø narys, priklauso tarptautinëmsmokslo asociacijoms bei organizacijoms.


Documents

ENCIKLOPEDINËS ÞINIOS APIE KAI KURIUOS ÞYMIUS LIETUVOS ... · Naumiesèio vls.) – muzikos pedagogas, muzikologas, habil dr. (social-iniai mokslai, edukologija, 1994), profesorius