Energetikos strategijos · PDF fileSukurta ir veikianti bendra altijos šalių elektros rinka 5. Stipri, moderni vadovų komanda 6. Korupcijos energetikos sektoriuje naikinimas 7

Lietuvos energetikos konferencija 20162016 m. spalio 18 d., Vilnius

Rokas MASIULISEnergetikos ministras

Energetikos strategijos kryptys

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Pasiekimai

1. Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai

2. Pastatytas SGD terminalas Klaipėdoje

3. Nutiestos elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“)

4. Sukurta ir veikianti bendra Baltijos šalių elektros rinka

5. Stipri, moderni vadovų komanda

6. Korupcijos energetikos sektoriuje naikinimas

7. Įkurta biokuro birža

8. Spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra

9. Suformuoti ir vykdomi Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektai

2/18


Šie pasiekimai atnešė realią naudą – mažesnes energijos kainas vartotojams

0,11

0,13

0,15

0,12

0,08

0,06

0,63

0,36

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

0,10

0,12

0,14

0,16

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

EUR/m³,500-20.000m³EUR/kWh

Elektra Šildymas Dujos

Dujos nuo 2012 m. atpigo 43 proc.(naudojantiems būstui šildyti)

Elektra nuo 2013 m. atpigo17 proc. ir priartėjo prie2009 m. lygio

Šildymo kaina perpastaruosius 4 metussumažėjo 28 proc.

3/18


Lietuvos energetikos sektoriaus strateginiai tikslai

1. Valstybės energetinis saugumas

2. Valstybės ekonominis konkurencingumas

3. Efektyvus energijos ir energetikos infrastruktūros naudojimas

4. Valstybės, kaip regioninio energetikos lyderio, prestižo stiprinimas

5. Skaidrus ir profesionalus šalies energetikos ūkio valdymas

4/18


Elektros gamyba ir jungtys 3 kartus viršija dabartinį poreikį

Maksimalus elektros energijos poreikis

1920 MW

Importui prieinamostarpsisteminėsjungtys

4400 MW

Patikimai prieinami elektros gamybos įrenginiai

2253 MW

Perviršis +4733 MW

2016 m.

5/18


Prognozuojami elektros gamybos šaltinių ir tarpsisteminių jungčių pajėgumai 2016 m.

Poreikis / įrenginiai Galia 2016 metais, MW

Maksimalus elektros energijos poreikis 1920

Patikimai prieinami elektros energijos gamybos įrenginiai

LEG 9 blokas 455

LEG 7-8 blokai 600

Kruonio HAE 225

Vilniaus TEC-3 360

KTE 170

Panevėžio TEC 35

Kitos biokuro elektrinės 108

Kitos elektrinės 300

Vilniaus kogeneracinė elektrinė 0

Kauno kogeneracinė elektrinė 0

Viso 2253

Tarpsisteminės jungtys

Švedija-Lietuva 700

Lenkija-Lietuva 500

Latvija-Lietuva 1300

Baltarusija-Lietuva 1300

Rusija-Lietuva 600

Viso 4400

6/18


Kokia situacija laukia ateityje?


2450 MW

Importui prieinamos tarpsisteminės jungtys

? MW


? MW

Perviršis / Trūkumas

? MW

2030 m.

7/18


Prognozuojami elektros gamybos šaltinių ir tarpsisteminių jungčių pajėgumai 2030 m.

Poreikis / įrenginiai Galia 2030 metais, MW

Maksimalus elektros energijos poreikis 2450

Patikimai prieinami elektros energijos gamybos įrenginiai

LEG 9 blokas 455

LEG 7-8 blokai 600

Kruonio HAE 225

Vilniaus TEC-3 360

KTE 170

Panevėžio TEC 35

Kitos biokuro elektrinės 108

Kitos elektrinės 300

Vilniaus kogeneracinė elektrinė 88

Kauno kogeneracinė elektrinė 24

Viso 1235

Tarpsisteminės jungtys

Švedija-Lietuva 700

Lenkija-Lietuva 500?

Latvija-Lietuva 1300?

Baltarusija-Lietuva 1300?

Rusija-Lietuva 600?

Viso 700?

8/18


Ateityje vietinė gamyba nepatenkins maksimalaus elektros poreikio – todėl ją reikia vystyti jau dabar


2450 MW

Importui prieinamos tarpsisteminės jungtys

700 MW


1235 MW

Trūkumas -515 MW

2030 m.

9/18


Dujos

Regioninė dujų rinka

1. Dujų infrastruktūros efektyvesnis panaudojimas. SGD terminalo išpirkimas

2. Dujų panaudojimo didinimas įvairiose srityse

3. Regioninės dujų rinkos sukūrimas 2019 m.

4. GIPL užbaigimas 2021 m.

5. SGD kompetencijų ir technologijų vystymas

6. Dujų tranzito užtikrinimas

7. Skalūninės dujos

8. Mokslo ir pramonės bendradarbiavimas

10/18


Atsinaujinantys energijos ištekliai

Nepaisant to, kad 2015 m. jau pasiekėme 25 % AEI galutiniame šalies energijos balanse (pagal ES direktyvas 2020 m. AEI tikslas Lietuvai – 23 %), toliau naudojant ES paramos mechanizmus skatinsime AEI plėtrą:

1. Iki 2020 m. bus papildomai pastatyta 250 MW vėjo jėgainių sausumoje;

2. Bus įvertintos vėjo elektrinių jūroje plėtros galimybės. Esant teigiamiems analizės rezultatams, valstybė po 2020 metų numatys vėjo elektrinių jūroje apimtis ir konkurso sąlygas.

2050 metais AEI sudarys 70 % galutiniame elektros ir šilumos balanse**Jei nestatoma VAE

11/18


Energijos vartojimo efektyvumas

Energijos intensyvumas vis dar yra 1,66 karto didesnis nei ES šalių vidurkis.

1. Pastatų renovacija (įskaitant ir kvartalinę): 1) Iki 2020 m. bus siekiama atnaujinti apie 25 % daugiabučių pastatų, prijungtų prie CŠT. Tai leis

bendrai sutaupyti apie 2,6-3 TWh energijos; 2) Iki 2030 m. bus siekiama atnaujinti 50 % visų daugiabučių ir bendrai sutaupyti 5-6 TWh

energijos.

2. Miesto gatvių apšvietimo modernizavimas.

3. Pramonėje diegti naujausias ir aplinkai palankias technologijas ir 2025 m. bendrai sutaupyti 620 GWh elektros energijos, o iki 2050 m. energijos intensyvumą pramonėje sumažinti 2,2 karto.

4. Transporto sektoriuje, atnaujinant šalies automobilių parką, pereiti prie modernaus ir aplinką tausojančio viešojo transporto.

Pagal energijos intensyvumą Lietuva 2030 m. pasieks ES vidurkį, o 2050 metais Lietuvos energijos intensyvumo rodiklis bus 2,4 karto mažesnis lyginant su dabartine situacija.

12/18


Šiluma

1. Kvartalinė renovacija

2. 2021 m. biokuro dalis centralizuoto šilumos gamybos sektoriuje – 70 proc.

3. Monopolijų reguliavimo stiprinimas

4. Išnaudoti nepriklausomus šilumos gamintojus

5. Saulės energijos, šilumos siurblių (ir kt.) panaudojimas apsirūpinimui šilumos energija

13/18


Transportas

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių taršos šaltinių. Lietuvos transporto sektorius yra visiškai priklausomas nuo iškastinio kuro – jį naudoja daugiau nei 99 procentai transporto priemonių Lietuvoje.

Todėl BŪTINA transporto sektoriaus transformacija!

1. Skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporte (biodujų, SGD panaudojimastransporto ir laivybos sektoriuose, geležinkelių elektrifikavimas).

2. Mokestinėmis paskatomis skatinti elektromobilių naudojimą transporto sektoriuje,sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą.

3. Kompleksiškai atnaujinti viešąjį transportą, juos nuosekliai keičiant elektra arbaalternatyviaisiais degalais varomu transportu.

14/18


Naftos produktai

1. Alternatyvų (diversifikavimo) užtikrinimas

2. Gamyklos Mažeikiuose išsaugojimas

3. Naftos (konvencinės ir skalūnų) gavyba

4. Alternatyvūs degalai

15/18


Ignalinos AE uždarymas

1. ES paramos užsitikrinimas Ignalinos AE uždarymui po 2020 metų

2. Ignalinos AE uždarymo projektų spartesnis ir taupesnis įgyvendinimas

16/18


Pagrindiniai energetikos sektoriaus valstybės įmonių valdymo principai

1. Veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija korupcijai

2. Profesionalumas

3. Specialistų ruošimas

17/18


2014-2020 m. ES fondų investicijų paskirstymasenergetikos sektoriuje

Šilumos sektorius

Dujų sektorius

Elektros sektorius

Energijos vartojimo

efektyvumosektorius Gatvių

apšvietimas/pastatų

atnaujinimas

Gamyba/

tiekimas

Perdavimas/skirstymas

Perdavimas/skirstymas

70,5 mln.Eur

108,6 mln.Eur88,9 mln.Eur

323 mln.Eur

591,1 mln. Eur

18/18

Ačiū!

Documents

Energetikos strategijos · PDF fileSukurta ir veikianti bendra altijos šalių elektros rinka 5. Stipri, moderni vadovų komanda 6. Korupcijos energetikos sektoriuje naikinimas 7