energetikos technologinių procesų valdymo sistemų montavimo ir

UGDYMO PLTOTS CENTRAS

PROJEKTAS PROFESIJOS MOKYTOJ IR DSTYTOJ TECHNOLOGINI KOMPETENCIJ TOBULINIMO

SISTEMOS SUKRIMAS IR DIEGIMAS (NR. VP1-2.2-MM-02-V-02-001)

ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES VALDYMO SISTEM

MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO TECHNOLOGINI

KOMPETENCIJ TOBULINIMO PROGRAMA

Mokymo(si) mediagos rengjai:

Jonas Stamkauskas

UAB ,,Elmonta direktorius

Gintautas Dervinis

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas

Antanas Kavaliauskas

Kauno technikos kolegijos dstytojas-lektorius

Andrius Vainoras

UAB Elmonta ininierius - projektuotojas

2

TURINYS

MODULIS B.3.1. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES VALDYMO SISTEM

MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS

10

1 MOKYMO ELEMENTAS. UAB ,,ELMONTA DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA

MONTUOJANT IR EKSPLOATUOJANT ENERGETIKOS VALDYMO SISTEM RENGINIUS

10

1.1. UAB ,,ELMONTA DARB SAUGOS INI ATESTAVIMO INSTRUKCIJA 10

1.2. DARB SAUGOS INSTRUKTAVIMO OBJEKTE INSTRUKCIJA 17

1.3. ELEKTROS RENGINI EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKLS I, II DALYS 27

2 MOKYMO ELEMENTAS. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES VALDYMO SISTEM

MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS UAB ,,ELMONTA

31

2.1. UAB ,,ELMONTA DARB ATLIKIMO GRAFIKO SUDARYMO INSTRUKCIJA 31

2.2. RENGINI REMONTO INSTRUKCIJA 33

2.3. NEATITIKTINI PRODUKT IR VEIKSM JIEMS PAALINTI NUSTATYMO

INSTRUKCIJA

36

2.4. ELEKTRINI IR ELEKTROS TINKL EKSPLOATAVIMO TAISYKLS 39


MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS UAB ,,SIGMA TELAS

44

3.1. UAB ,,SIGMA TELAS KOKYBS KONTROLS APRAAS 44

3.2. KVALIFIKACINI REIKALAVIM DARBUOTOJAMS SRAAS 44

3.3. MONS INFORMACIN-REKLAMIN MEDIAGA 44


EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS AB ,,LESTO

82

4.1. AB ,,LESTO DARB ORGANIZAVIMO APRAAS 82

4.2. KVALIFIKACINI REIKALAVIM DARBUOTOJAMS SRAAS 82

4.3. MONS INFORMACIN-REKLAMIN MEDIAGA 82

5 MOKYMO ELEMENTAS. MOKYTOJO ATASKAITA 84

5.1. ATASKAITOS FORMA IR ATVIRI KLAUSIMAI 84

MODULIS B.3.2. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES VALDYMO SISTEM

TECHNOLOGIJ NAUJOVS IR PLTROS TENDENCIJOS

88


TECHNOLOGIJ NAUJOVI APVALGA

88

3

1.1. SKAIDRI PAKETAS 88

1.2. TECHNOLOGIJ NAUJOVI VAIZDO MEDIAGA 96

1.3. NUOTRAUKOS IR APRAAI 99

1.4. KATALOGAI 103


PLTRA

103


2.2. TECHNOLOGIJ NAUJOVI VAIZDO MEDIAGA 105

3 MOKYMO ELEMENTAS. GYT INI PRITAIKYMAS PROFESINIO RENGIMO PROCESE 105

3.1. PROJEKTO FORMA. REIKLAVIMAI TURINIUI. ATLIKTO DARBO VERTINIMO

KRITERIJAI

105

MODULIS S.3.1. ENERGETIKOS PROCES VALDYMO SISTEM MONTAVIMAS IR

EKSPLOATAVIMAS

109

1 MOKYMO ELEMENTAS. 1. AB ,,LESTO NAUDOJAMOS ENERGETINI SISTEM

AUTOMATINIO VALDYMO SISTEMOS KOMPIUTERINS PROGRAMOS DERINIMAS

109

1.1. ENERGETINI PROCES VALDYMO PROGRAMINIO PAKETO CONFIGPRO

VARTOTOJO SSAJOS

109

1.2. VALDYMO ELEMENT KONFIGRAVIMAS, KOMPONENT PARAMETR

NUSTATYMAS

112

2 AB ,,LESTO ELEKTROS ENERGETIKOS TINKLO DISPEERINIO VALDYMO SISTEMOS

PARAMETR KONFIGRAVIMAS

138

2.1. ELEKTROS ENERGETIKOS TINKLO VALDYMO SISTEMOS SCADA KOMPONENT

KONFIGRAVIMAS

138

2.2. VEIKIMO REIM NUSTATYMAS, KONTROLIUOJAM PARAMETR VEDIMAS 177

3 TSP (TELEINFORMACIJOS SURINKIMO IR PERDAVIMO RENGINYS) KONFIGRAVIMAS

IR MONTAVIMAS

178

3.1. TSP RYIO SERVERI KOMPONENT DIEGIMAS 181

3.2. PERIFERINI MODULI PARAMETR VEDIMAS IR KONFIGRAVIMAS 182

3.3. PERIFERINI RENGINI SUJUNGIMAS SU TSP 182

4 ENERGETINIO TINKLO DISPEERINIO VALDYMO SISTEMOS TELEINFORMACIJOS

RANGOS SPINTOS MONTAVIMAS

184

4.1. PRINCIPINS SCHEMOS NAGRINJIMAS, RANGOS IDSTYMAS IR TVIRTINIMAS,

KOMUTACINI (JUNGIAMJ) LAID MONTAVIMAS PAGAL SCHEM

185

4

5 SAVARANKIKA UDUOTIS 187

5.1. REIKALAVIMAI SAVARANKIKAM DARBUI IR VERTINIMO KRITERIJAI 187

MODULIS S.3.2. PROJEKTUOJAMOJO OBJEKTO VAIRIOS PASKIRTIES ELEKTRINI

SCHEM (PAGRINDINI, ANTRINI GRANDINI, APSAUGOS IR AUTOMATIKOS)

SUDARYMAS IR SKAIIAVIMAS

188

1 MOKYMO ELEMENTAS. PROJEKTUOJAMOJO OBJEKTO PAGRINDINI ELEKTRINI

SCHEM SUDARYMAS IR SKAIIAVIMAS

188

1.1. ET-2012 (ELEKTROS RENGINI RENGIMO TAISYKLS) 188

1.2. ELECTRICAL INSTALATION HANDBOOK (PSL.63-65) (PSL.213-215) JONAS ATAS 207

1.3. MONI ELEKTROS RENGINIAI IR TINKLAI 207

1.4. STR 1.05.06:2010 (STATYBOS REGLAMENTAS) "STATINIO PROJEKTAVIMAS. " STR

1.01.09:2003 STATINI KLASIFIKAVIMAS PAGAL J NAUDOJIMO PASKIRT. STR

1.01.06:2010 YPATINGI STATINIAI

209

1.5. PARENGTO PROJEKTO PAVYZDYS 217

2 MOKYMO ELEMENTAS. PROJEKTUOJAMOJO OBJEKTO ANTRINI GRANDINI

ELEKTRINI SCHEM SUDARYMAS IR SKAIIAVIMAS

208




2.4. DALOMOJI MEDIAGA 208

3 MOKYMO ELEMENTAS. PROJEKTUOJAMOJO OBJEKTO APSAUGOS IR AUTOMATIKOS

ELEKTRINI SCHEM SUDARYMAS IR SKAIIAVIMAS

237




3.4. PARENGTO PROJEKTO PAVYZDYS 239

4 MOKYMO ELEMENTAS. SAVARANKIKA UDUOTIS 240


MODULIS S.3.3. ELEKTRINI PAVAR VALDYMO SISTEM MONTAVIMAS IR

EKSPLOATAVIMAS

241

1 MOKYMO ELEMENTAS. UAB ELMONTA DIEGIAMO GALIOS TRANSFORMATORIAUS

TAMPOS AUTOMATINIO REGULIAVIMO TAISO PARAMETR VEDIMAS,

KONFIGRAVIMAS

244

5

1.1. PROGRAMOS ,,WINREG APRAYMAS 246

1.2. SUKONFIGRUOTOS VALDYMO SISTEMOS PAVYZDYS 246

2 MOKYMO ELEMENTAS. GALIOS TRANSFORMATORIAUS TAMPOS AUTOMATINIO

REGULIAVIMO TAISO MONTAVIMAS, IBANDYMAS

247

2.1. VALDYMO TAISO REG-DA MONTAVIMO INSTRUKCIJA 247

2.2. NORMINI DOKUMENT SANTRAUKOS 257

3 MOKYMO ELEMENTAS. ELEKTROS TINKLO KOMPENSAVIMO TAISO AUTOMATINIO

VALDYMO RENGINIO MONTAVIMAS

256

3.1. TINKLO KOMPENSAVIMO TAISO AUTOMATINIO VALDYMO RENGINIO ,,TRENCH

APRAAS

256

3.2. NORMINI DOKUMENT SANTRAUKOS 257

4 MOKYMO ELEMENTAS. JUNGTUV ELEKTRINI PAVAR AUTOMATINIO VALDYMO

SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS

258

4.1. AUTOMATINIO JUNGTUVO EKSPLOATAVIMO INSTRUKCIJA 261

4.2. LEIDINI ,,ELEKTROS RENGINI BANDYM NORMOS IR APIMTYS", "ELEKTROS

RENGINI RENGIMO TAISYKLS"SANTRAUKOS

261

4.3. PROTOKOLAI 261

5 MOKYMO ELEMENTAS. SKYRIKLI PAVAR VALDYMO SISTEM MONTAVIMAS,

EKSPLOATAVIMAS

262

5.1. SKYRIKLI EKSPLOATAVIMO INSTRUKCIJA 262



263

5.3. PROTOKOLAI 263

6 MOKYMO ELEMENTAS. AUTOMATINIO REZERVO JUNGIMO VALDIKLIO

EKSPLOATAVIMAS

266

6.1. AUTOMATINIO REZERVO JUNGIMO KONTROLERIO APRAAS 266

6.2. AR PROTOKOLAS 266


7.1. REIKALAVIMAI SAVARANKIKASM DARBUI IR VERTINIMO KRITERIJAI 268

MODULIS S.3.4. RELINS APSAUGOS, AUTOMATIKOS BEI ELEKTRONIKOS RENGINI

MONTAVIMAS IR EKSPLOATAVIMAS

270

1 MOKYMO ELEMENTAS. UAB ,,ELMONTA DIEGIAMO RELINS APSAUGOS,

AUTOMATIKOS RENGINIO MONTAVIMAS

370

6

1.1. RENGINI 7SJ, REF, VAMP 257, SEPAM NAUDOJIMO INSTRUKCIJOS 370

1.2. MONTAVIMO SCHEMA 372



373

1.4. PROTOKOLAI 379

2 MOKYMO ELEMENTAS. . RELINS APSAUGOS, AUTOMATIKOS RENGINIO PARAMETR

KONFIGRAVIMAS KOMPIUTERINE PROGRAMA

382

2.1. KOMPIUTERINS PROGRAMOS ,,DIGSI APRAAS 382

2.2. SUKONFIGRUOTOS RELINS SISTEMOS PAVYZDYS 383

2.3. PROTOKOLAI 383

3 MOKYMO ELEMENTAS. ADN (AUTOMATINIO DANIO NUKROVIMO) SISTEMOS

KONFIGRAVIMAS IR MONTAVIMAS

383

3.1. ADN PARAMETR KONFIGRAVIMO APRAAS 383



399

3.3. PRIJUNGIMO SCHEMOS PAVYZDYS 399

3.4. PROTOKOLAI 399

4 MOKYMO ELEMENTAS. AK (AUTOMATINIS KARTOTINIS JUNGIMAS) SISTEMOS


399

4.1. AK (AUTOMATINIS KARTOTINIS JUNGIMAS) PARAMETR KONFIGRAVIMO

APRAAS

399



414


4.4. PROTOKOLAI 415

5 MOKYMO ELEMENTAS. LA (LANKO APSAUGA) SISTEMOS KONFIGRAVIMAS IR

MONTAVIMAS

415

5.1. LA (LANKO APSAUGA) PARAMETR APRAAS 415



427


5.4. PROTOKOLAI 427

7

6 MOKYMO ELEMENTAS. A (YN APSAUGA) SISTEMOS KONFIGRAVIMAS IR

MONTAVIMAS

427

6.1. A PARAMETR KONFIGRAVIMO APRAAS 427



429


6.4. PROTOKOLAI 429

7 MOKYMO ELEMENTAS. AR (AUTOMATINIS REZERVO JUNGIMAS) SISTEMOS


430

7.1. AR PARAMETR KONFIGRAVIMO APRAAS 430



431


7.4. PROTOKOLAI 432

8 MOKYMO ELEMENTAS. AR (AUTOMATINIS REZERVO JUNGIMAS) SISTEMOS


432

8.1. TAMPOS APSAUGOS SISTEMOS KONFIGRAVIMAS IR MONTAVIMAS 432

8.2. RELINI APSAUG MONTAVIMO INSTRUKCIJA, DARB SAUGOS INSTRUKCIJA 435


8.4. PROTOKOLAI 439

9 MOKYMO ELEMENTAS. MAKSIMALIOS SROVS APSAUGOS SISTEMOS


440

9.1. MAKSIMALIOS SROVS APSAUGOS PARAMETR KONFIGRAVIMO APRAAS 440



9.4. PROTOKOLAI 440

10 MOKYMO ELEMENTAS. TRANSFORMATORIAUS DIFERENCINS APSAUGOS RELINS

SISTEMOS MONTAVIMAS

440

10.1. TRANSFORMATORIAUS DIFERENCINS APSAUGOS RELINS SISTEMOS APRAAS;

RELI 7UT , SEPAM 80, RET-670 INSTRUKCIJOS

440



8

10.4. PROTOKOLAI 401



MODULIS S.3.5. ATSINAUJINANI SAULS, VJO, HIDRO IR BIOENERGIJOS ELEKTROS

ALTINI AUTOMATINIO VALDYMO SISTEM MONTAVIMAS IR EKSPLOATAVIMAS

443

1 MOKYMO ELEMENTAS. BIOENERGIJOS ELEKTROS ALTINI VALDYMO SISTEM

MONTAVIMAS UAB ,,LUKRIDA

443

1.1. KOGENERATORIAUS VALDYMO BLOKAS TEM EVO INSTRUKCIJA 443

1.2. MWM GMBH KOMPANIJOS VIDAUS DEGIMO VARIKLI IR ELEKTROS

GENERATORI INSTRUKCIJOS

443

2 MOKYMO ELEMENTAS. BIOENERGIJOS JGAINS GENERATORIAUS

SINCHRONIZAVIMAS SU ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMA

443

2.1. SINCHRONIZACIJOS RENGINIO WOODWARD INSTRUKCIJA 443

3 MOKYMO ELEMENTAS. SAULS ELEKTRINI IR ILUMINI RENGINI

ELEKTRINS/ELEKTRONINS DALIES MONTAVIMAS IR INSTALIAVIMAS

443


3.2. INVERTERI SUNNY TRIP POWER 8000TL/10000TL/12000TL/15000TL/17000TL

PROGRAMAVIMO IR NAUDOJIMO INSTRUKCIJOS

444

4 MOKYMO ELEMENTAS. SAULS ELEKTRINI IR ILUMINI RENGINI VALDIKLI

PROGRAMAVIMAS, PRIEIRA IR REMONTAS

445

4.1. SAULS ELEKTRINI IR ILUMINI RENGINI PRIEIROS IR REMONTO

INSTRUKCIJOS

445

4.2. PROGRAMINS RANGOS PAKETO APRAAS 445

4.3. INVERTERIO SUNNY TRIP POWER 8000TL/10000TL/12000TL/15000TL/17000TL

PROGRAMAVIMO IR NAUDOJIMO INSTRUKCIJA

445



MODULIS S.3.6. ENERGETINIO TINKLO ANALIZS IR ENERGIJOS APSKAITOS PRIETAIS

MONTAVIMAS IR EKSPLOATAVIMAS

446

1 MOKYMO ELEMENTAS. UAB ,,ELMONTA NAUDOJAMO ELEKTROS ENERGIJOS

KOKYBS ANALIZATORIAUS PARENGIMAS

446

1.1. ELEKTROS ENERGIJOS KOKYBS ANALIZATORIAUS MI 2192 NAUDOJIMO APRAAS 446

1.2. ELEKTROS RENGINI EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKLS X SKYRIUS 449

9

2 MOKYMO ELEMENTAS. ELEKTROS ENERGIJOS KOKYBS ANALIZATORIAUS ATLIKTO

RAO ANALIZ IR VERTINIMAS NAUDOJANT PROGRAMIN RANG

452

2.1. PROGRAMINS RANGOS POWERLINK NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 452

2.2. TINKLO KOKYBS PARAMETR PAVYZDIAI 452

3 MOKYMO ELEMENTAS. ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS PRIETAIS MONTAVIMAS

IR RODOM PARAMETR NUSKAITYMAS

455

3.1. ELEKTROS RENGINI EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKLS 455


3.3. PRIJUNGIMO SCHEM PAVYZDIAI 494

3.4. ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITOS PRIETAIS GAMINTOJO UAB ,,ELGAMA

INSTRUKCIJOS

494



10

MODULIS B.3.1. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES

VALDYMO SISTEM MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO

ORGANIZAVIMAS

1 MOKYMO ELEMENTAS. UAB ,,ELMONTA DARBUOTOJ SAUGA IR

SVEIKATA MONTUOJANT IR EKSPLOATUOJANT ENERGETIKOS VALDYMO

SISTEM RENGINIUS

1.1. UAB ,,ELMONTA DARB SAUGOS INI ATESTAVIMO INSTRUKCIJA

UDAROJI AKCIN BENDROV "ELMONTA" (mons kodas 2221776)

PATVIRTINTA

UAB "ELMONTA" direktoriaus

DARBUOTOJO SAUGOS IR SVEIKATOS VADIN

INSTRUKCIJA

I. BENDROSIOS INIOS APIE MON IR JOS VEIKL

1. UAB "ELMONTA registruota 1993-02-29.

2. mons pagrindin veiklos ris: elektros instaliacijos ir kit tais rengimas.

3. mons registracijos adresas: Motor g. 6, Vilnius.

4. mons buveins adresas: Motor g. 6, Vilnius.

5. mons vadovas: direktorius.

6. Darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo darbuotoj saugos ir sveikatos

tarnybos specialistas.

II. PAVOJAI AR RIZIKA, KURIE EGZISTUOJA MONJE IR

SU KURIAIS GALI SUSIDURTI DARBUOTOJAS

7. Pavojingi veiksniai - tai darbuotojo darbo aplinkos, darbo proceso veiksniai, dl kuri,

susidarius tam tikrom atsitiktinm aplinkybm, darbuotojas gali bti traumuotas, gali ti arba gali miai

pablogti jo sveikata.

8. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai priklauso nuo kins veiklos, todl kiekvienoje monje jie

gali bti skirtingi.

9. Pavojingi veiksniai gali bti:

11

9.1. veikiantys renginiai, mechanizmai;

9.2. krentantis daiktas;

9.3. netvarkingi rankiai, pagalbins priemons;

9.4. kritimas i aukio;

9.5. transporto priemon;

9.6. slidumas;

9.7. elektros srov;

9.8. nepakankamas apvietimas;

9.9. statinio, jo dalies gritis;

9.10. birios mediagos;

9.11. renginio, mechanizmo virtimas;

9.12. ilekianti skeveldra;

9.13. kliuvinys;

9.14. fizin perkrova.

10. Pavojingo veiksnio takoje darbuotojas daniausiai traumuojamas arba na.

11. Kenksmingi veiksniai - tai darbo aplinkos veiksniai, dl kuri darbuotojas gali netekti

darbingumo, gali susirgti (ir profesine liga), o j ilgalaikis poveikis gali bti pavojingas gyvybei.

12. Kenksmingi veiksniai gali bti:

12.1. aukta, ema temperatra;

12.2. nuodingi, gails junginiai;

12.3. dulks, garai, aerozoliai;

12.4. fizin perkrova;

12.5. psichin perkrova;

12.6. vibracija;

12.7. triukmas;

13. Kenksmingo veiksnio takoje darbuotojas gali susirgti mine arba ltine liga.

14. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai, veikiantys darbuotojus konkreiose darbo vietose,

ivardyti profesinse ir darbo viet instrukcijose.

15. Saugos priemons nuo pavojing ir kenksming veiksni poveikio:

15.1. technins;

15.2. organizacins.

16. Technins saugos priemons:

16.1. rengini, mechanizm paruoimas darbui ir j eksploatacija pagal saugos darbe

normini akt reikalavimus;

16.2. grietas technologinio proceso laikymasis;

12

16.3. darbo viet, atitinkani higienos, gamybins sanitarijos, saugos darbe reikalavimus ir

Darboviei rengimo bendruosius nuostatus, rengimas; <

16.4. ranki, pagalbins ir apsaugins rangos panaudojimas pagal saugos darbe reikalavimus.

17. Organizacins saugos priemons:

17.1. darbuotoj kvalifikacijos atitikimas darbui, kvalifikacijos tobulinimas, darbuotoj

atestavimas ir instruktavimas;

17.2. darbo organizavimas pagal saugos darbe reikalavimus;

17.3. darbo drausm;

17.4. vykusi nelaiming atsitikim analiz ir darbuotoj supaindinimas su prieastimis;

17.5. darbuotoj aprpinimas nemokamomis asmeninmis apsauginmis priemonmis ir j

panaudoj imas.

18. UAB "ELMONTA" vadovaudamasi Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis

priemonmis nuostatais, parenka asmenines apsaugines priemones pagal darbuotojo atliekamo darbo

aplinkos rizikas, ir nustatyta tvarka iduoda jas nemokamai.

19. Asmenin apsaugin priemon yra mons nuosavyb, todl turi bti grinta

atleidiant darbuotoj i darbo, perkeliant kit darb toje paioje monje, jei ta priemon nenumatyta

pagal darbo aplinkos rizikas, taip pat jei asmenin apsaugin priemon nusidvi.

20. Sezonins asmenins apsaugins priemons, pasibaigus sezonui, nustatyta tvarka turi bti

graintos saugojimui iki kito sezono pradios arba laikomos mons pagalbinse ar persirengimui skirtose

patalpose.

21. Darbdavys privalo utikrinti, kad darbo drabuiai, avalyn bt priirimi, diovinami,

skalbiami, taisomi, iduoti pakaitinius asmenini apsaugini priemoni komplektus, priemoni valymo,

skalbimo, taisymo metu.

22. Asmenins apsaugins priemons turi bti periodikai tikrinamos mons gamintojos

nurodyta tvarka ir terminais.

23. Jeigu darbai susij su tara, darbuotojams nemokamai, pagal nustatytas normas, turi bti

duodama asmens higienos priemoni (muilo, rankluosi). Jeigu dirbant od gali paveikti kenksmingos

mediagos, nemokamai duodama pagal nustatytas normas plovikli, kenksming poveik alinani

priemoni - pastos, kremo.

24. Instruktavim darbo vietoje metu darbuotojai turi bti supaindinami su iduodam (

asmenini apsaugini priemoni paskirtimi ir naudojimo bdu, rizikomis nuo kuri apsaugoti jos skirtos.

2 5. Darbuotoj ai privalo:

25.1. nepradti dirbti be asmenini apsaugini priemoni, kai to reikalauja saugos darbe

norminiai aktai, darb saugos instrukcijos;

25.2. rpestingai priirti ir naudoti pagal paskirt asmenines apsaugines priemones, laiku

13

praneti darbdaviui ar jo galiotam asmeniui apie nusidvjim, uterim, naudojimo termino pabaig;

25.3. statym nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, jeigu asmenin apsaugin priemon

dl darbuotojo kalts dingo ar buvo sugadinta.

III. DARBDAVIO PAREIGOS IR TEISS GARANTUOJANT

DARBUOTOJAMS SAUGIAS IR SVEIKAS DARBO SLYGAS

26. Darbdavys, darbo vadovai ir j galioti asmenys privalo laikytis Lietuvos ( Respublikos

darbuotoj saugos ir sveikatos statymo ir vykdyti kit saugos darbe normini akt reikalavimus.

27. Utikrinti, kad mons statiniai, kuriuose rengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo

priemons, darbo aplinka atitikt darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus reikalavimus.

28. Organizuoti darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos bkls vertinim ir priemoni jai

gerinti parengim bei gyvendinim.

29. vertinus darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos bkl monje, sprsti, kokias kolektyvines

ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti, aprpinti jomis mon, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta

tvarka organizuoti toki priemoni patikrinimus, aprpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonmis,

diegti saugius darbo bei technologijos procesus, pagal darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt

reikalavimus rengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas.

30. Utikrinti, kad darbuotojai gaut visapusik informacij apie darbuotoj saugos ir sveikatos

apsaugos organizavim monje, apie esani ar galim profesin rizik, parengtas priemones rizikai alinti

ar ivengti, taip pat informacij apie Valstybins darbo inspekcijos atlikto mons inspektavimo rezultatus.

31. Tvirtinti darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotoj pareiginius nuostatus.

32. Organizuoti darbuotoj instruktavim, mokym ir j saugaus darbo ini tikrinim,

instruktuoti darbuotojus apie darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti

darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus, mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminius dokumentus -

priimant darb, perkeliant kit darb, pakeitus darbo organizavim, pradjus naudoti naujas ar

modernizuotas darbo priemones, pradjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar primus naujus

darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus, taip pat kitais darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt

numatytais atvejais.

33. Sudaryti slygas mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos veiklai.

34. Utikrinti darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatyt darbuotoj darbo ir poilsio

reim, organizuoti darbuotoj darb pagal fiziologikai pagrst, darbo ir poilsio reim, organizuoti

darbuotoj dirbto darbo laiko apskaitos iniarai pildym.

35. Sudaryti slygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuoti pirmj medicinos

pagalb ir medicinos paslaugas teiss akt nustatyta tvarka.

36. Perkelti darbuotojus (j sutikimu) kit darb, atsivelgiant valstybins socialins

medicinos ekspertizs komisijos arba sveikatos prieiros mons, patikrinusios darbuotoj sveikat

14

ivad.

37. Nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaiming atsitikim darbe

ir profesini lig.

38. Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat bei profesini lig tyrimo ir

apskaitos nuostat nustatyta tvarka praneti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

atitinkamoms valstybs institucijoms, sudaryti slygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe bei profesines

ligas.

39. Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim.

40. Organizuoti mons darbuotoj saugos ir sveikatos bkls paso parengim ir jo

pildym.

Teiss:

41. Leisti sakymus ir potvarkius dl darbuotoj saugos ir sveikatos monje ir reikalauti, kad

darbuotojai dirbdami rpintsi savo pai, taip pat kit darbuotoj sauga ir sveikata, vykdyt jiems

privalom mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini dokument, kuriuos vykdyti jie buvo

darbdavio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytsi darbo bei technologini proces

reglament, ios instrukcijos ir kit darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatyt darbo ir poilsio

laiko norm.

42. Darbuotojams, paeidusiems mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini dokument

reikalavimus, skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, statym nustatyta tvarka reikalauti atlyginti

paeidimu padaryt al monei.

43. Neleisti darbuotojui dirbti t dien (pamain), kai jis darbe neblaivus, apsvaigs nuo

narkotini ar toksini mediag.

44. Atleisti i darbo darbuotoj Darbo Kodekso nustatyta tvarka, kai jis paeidia darbuotoj

saugos ir sveikatos teiss akt ar mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini dokument nustatytus

reikalavimus, kuriuos vykdyti darbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prie tai jam nors vien

kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos.

45. statym nustatyta tvarka reikalauti i kit moni (darbdavi) atlyginti nuostolius, patirtus

dl to, kad sigytos darbo priemons, darbo viet, darbo priemoni projektai neatitiko

darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim.

46. Gauti i darbuotoj saugos ir sveikatos valstybs institucij informacij darbuotoj saugos

ir sveikatos klausimais.

47. Gauti Valstybins darbo inspekcijos atlikto mons inspektavimo mediag ir su ja

susipainti.

48. Silyti nustatyti monje grietesnius darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, negu

numatyta darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktuose. Grietesni darbuotoj saugos ir sveikatos

15

reikalavimai monje teisinami sakymuose ar kolektyvinse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose.

49. Pavesti mons darbuotoj saugos ir sveikatos specialistams, vadovams vykdyti atskiras

uduotis, susijusias su darbuotoj sauga ir sveikata.

50. gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos priemones darbdavys gali pavesti mons

darbuotoj saugos ir sveikatos specialistams, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojams, vadovams. Pavedimas gyvendinti darbuotoj saugos ir sveikatos priemones turi bti

nurodomas darbo sutartyje arba pareiginiuose nuostatuose.

IV. DARBUOTOJ TEISS IR PAREIGOS ATLIEKANT

DARBO SUTARTIMI SULYGT DARB

Darbuotojo teiss

51. Darbuotojas turi teis:

51.1. reikalauti, kad darbdavys utikrint darbuotoj saug ir sveikat, rengt kolektyvins apsaugos

priemones, aprpint asmeninmis apsaugos priemonmis;

51.2. suinoti i padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esanius sveikatai kenksmingus ir

(ar) pavojingus veiksnius;

51.3. susipainti su iankstini ir periodini sveikatos tikrinim rezultatais; jei nesutinka su patikrinimo

rezultatais, sveikat pasitikrinti pakartotinai.

51.4. paiam tartis su darbdaviu dl darbuotoj saugos ir sveikatos gerinimo arba tam galioti

darbuotoj atstov;

51.5. atsisakyti dirbti, j eig:

51.5.1. yra pavojus darbuotoj o saugai ir sveikatai;

51.5.2. darbuotoj as neapmokytas saugiai dirbti;

51.5.3. sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tsiamas darbas;

51.5.4. dirbama paeidiant nustatytus technologinius reglamentus;

51.5.5. dirbama nerengus kolektyvins apsaugos priemoni arba darbuotojas neaprpintas

asmeninmis apsaugos priemonmis;

51.5.6. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga sveikatai bei gyvybei.

52. Darbuotojo atsisakymo dirbti dl saugos ir sveikatos neutikrinimo tvarka:

52.1. pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teis nutraukti darb ir nedelsdamas ratu

praneti darbdaviui atsisakymo dirbti prieastis;

52.2. jei darbdavys nesutinka su darbuotojo motyvais dl darbuotoj saugos ir sveikatos neutikrinimo,

ginai dl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinjami statym nustatyta tvarka;

16

52.3. nepagrstas atsisakymas dirbti laikomas darbo drausms paeidimu;

52.4. u laik, kur darbuotojas pagrstai atsisak dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo umokestis.

Darbuotojui atsisakius dirbti nepagrstai, u nedirbt laik nemokama.

52.5. statym nustatyta tvarka reikalauti, kad bt atlyginta ala, padaryta sveikatai dl nesaugi darbo

slyg;

52.6. ikilus klausimams dl saugos ir sveikatos, kreiptis darbuotoj atstov, darbdav, mons

darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb, Valstybin darbo inspekcij ar kit valstybs institucij.

Darbuotojo pareigos

53. Kiekvieno darbuotojo pareiga dirbant yra vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini

dokument reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata,

vadovaujantis savo iniomis ir darbdavio duotais nurodymais. Darbuotojai, rpindamiesi savo ir kit

darbuotoj sauga ir sveikata, privalo:

53.1. darbo priemones naudoti pagal darbo priemoni dokumentuose, darbuotoj saugos ir sveikatos

instrukcijose nurodytus j saugaus naudojimo reikalavimus;

53.2. tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;

53.3. visais klausimais darbuotojas turi aikintis su tiesioginiu vadovu, o ne vadovautis nuojauta ir pan.;

53.4. dirbti darb, tik esant tvarkingiems renginiams, rankiams, tinkamai sutvarkytai darbo vietai.

Rads trkum, privalo apie juos nedelsiant praneti tiesioginiam vadovui, kad jie bt paalinti. Kol jie

nepaalinti, jis turi teis atsisakyti dirbti;

53.5. dirbti tik t darb kur atlikti jis yra apmokytas ir instruktuotas;

53.6. darbo vietoje, kur btina ventiliacija, dirbti tik jai veikiant;

53.7. praddamas dirbti su nauju rengimu, darbuotojas privalo susipainti su jo eksploatavimo

taisyklmis;

53.8. aptarnauti elektros renginius, aparatus ar rankius, juos priirti ir remontuoti gali tik atitinkam

elektrosaugos grup turintys darbuotojai;

53.9. savavalikai neijungti, nekeisti arba nealinti naudojamose darbo priemonse ar kituose

rengimuose, pastatuose, kitose mons vietose rengt darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos tais

(priemoni), naudoti tokius taisus tinkamai ir apie j gedimus praneti darbuotoj atstovui, padalinio

vadovui, darbdaviui;

53.10. nedelsdami informuoti darbdav, darbuotoj atstov darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb apie

situacij darbo vietose, darbo patalpose ar kitose mons vietose, kuri, j sitikinimu, gali kelti pavoj

darbuotoj saugai ir sveikatai, taip pat informuoti tiesiogin vadov ir darbdav apie darbuotoj saugos ir

sveikatos reikalavim paeidimus, kuri patys paalinti negali arba neprivalo;

53.11. bendradarbiauti su darbuotoj atstovais, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos

darbuotojais, darbdaviu gyvendinant darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus ir priemones;

17

53.12. imtis priemoni pagal galimybes bei turimas inias paalinti prieastis, galinias sukelti traumas,

mius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti darbdav;

53.13. nedelsiant informuoti darbdav apie kiekvien nelaiming atsitikim vykus darbe, pakeliui darb

ar i darbo, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;

53.14. pasitikrinti sveikat nustatyta tvarka;

53.15. vykdyti teistus darbdavio bei pareign, kontroliuojani darbuotoj saug ir

sveikat monje, nurodymus.

54. Konkreios darbuotoj pareigos saugant savo ir kit darbuotoj sveikat bei gyvyb

nustatomos: darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonmis, - darbuotoj saugos ir sveikatos

instrukcijose, kitiems mons darbuotojams - pareiginiuose nuostatuose.

55. UAB "ELMONTA" darbuotojams grietai draudiama dirbti neblaiviems, apsvaigusiems nuo

narkotini arba toksini mediag.

56. UAB "ELMONTA" teritorij ir patalpas draudiama neti svaigalus.

V. DARBUOTOJO PAREIGOS IR VEIKSMAI, VYKUS NELAIMINGAM

ATSITIKIMUI DARBE, AVARIJAI, INCIDENTUI, KILUS GAISRUI

57. Nukentjs nuo nelaimingo atsitikimo asmuo, jeigu gali, turi nedelsdamas apie tai praneti

tiesioginiam darb vadovui arba kitam galiotam asmeniui. Asmuo, mats nelaiming atsitikim, turi

nedelsdamas suteikti nukentjusiam medicinin pagalb ir praneti apie nelaiming atsitikim

nurodytiems asmenims.

58. Darbo vieta ir rengini bkl, iki nelaimingas atsitikimo tyrimo, turi ilikti tokie, kokie buvo

nelaimingo atsitikimo metu. Jei tai kelia pavoj sveikatai ar gyvybei, gali bti daromi tik btiniausi

pakeitimai, forminant juos aktu.

59. Avarija - nenumatytas staigus vykis pavojingame objekte (sprogimo, gaisro arba didelio kiekio

pavojing mediag isiverimas aplink), sukls staig arba udelst pavoj monms ir aplinkai

objekto teritorijoje ir u jos rib.

60. vykus avarijai, kilus gaisrui ar usidegimui, kiekvienas mons dirbantysis privalo:

60.1. nedelsiant praneti budtojams ir, jei reikia, miesto priegaisrinei gelbjimo tarnybai

Telekomo telefonu 01, mobilaus ryio telefonu 112;

60.2. ikviesti gaisraviet ar avarijos viet tiesiogin vadov ir mons vadovyb;

60.3. gesinti gaisro idin turimomis gaisro gesinimo priemonmis;

60.4. esantis monje (ar j atvyks pagal ikvietim) tiesioginis vadovas ar kitas atsakingas asmuo

privalo:

60.4.1. sitikinti, ar apie vyk informuota mons vadovyb;

60.4.2. vadovauti gaisro gesinimui iki atvyks ikviesta ugniagesi komanda;

60.4.3. skirti asmen, gerai inant vaiavimus mon ir vandens telkinius, gaisrinms mainoms

pasitikti;

60.4.4. evakuoti i padalinio mones, nedalyvaujanius gaisro gesinime, saugi viet.

60.4.5. esant sunkinanioms aplinkybms, evakuoti mones i mons teritorijos, organizuoti

materialini vertybi, rengini iveim i gaisro zonos;

60.4.6. atvykus ugniagesi komandai, perduoti vadovavim ir pateikti reikaling informacij.

61. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo vykdyti priegaisrins saugos

atliekos bei iukls iveamos.

62. Neukrauti asmeniniais daiktais ir darbo priemonmis prieig ir privaiavim prie pastat,

gaisrini basein, hidrant ir kit gaisro gesinimo priemoni.

63. Priegaisriniuose tarpuose tarp pastat ir statini nesandliuoti darbo priemoni ir nelaikyti

transporto.

64. Neukrauti daiktais laiptins, koridori ir kit evakuacijos keli. Jie visuomet turi bti laisvi.

65. Teritorijoje ir patalpose nekrenti lau, nedeginti fakel, nerkyti. Rkoma tik tam tikslui

paruotose ir enklais paymtose vietose (turi bti indas nuorkoms bei gaisro gesinimo priemons).

66. Nepalikti be prieiros jungt elektros tinkl, main ir prietais, visi elektros renginiai ir

instaliacija turi bti tvarkingi, naudojantis elektriniais virduliais, btina juos statyti ant nedegi

padkl.

67. Nevalyti patalp ir rengini degiaisiais skysiais.

68. Asmenys, paeid priegaisrins saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos statym nustatyta

tvarka.

VI. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMAS MONJE

69. Visi UAB "ELMONTA" darbuotojai, sudar darbo sutart, yra instruktuojami pagal saugos ir

sveikatos teiss aktus, mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminius dokumentus.

70. Instruktuoti gali tik saugos ir sveikatos tarnybos specialistas.

71. Instrukcij reikalavimai yra privalomi visiems darbuotojams, susipainusiems su atitinkama

instrukcija ir tai patvirtinusiems savo parau instruktavimo registracijos urnale.

72. Darbuotojai turi inoti pagrindinius elektrosaugos enklus ir plakatus: spjimo, draudimo,

leidimo ir priminimo, bei vykdyti tai, k elektrosaugos enklai ir plakatai nurodo.

73. Priirti, aptarnauti potencialiai pavojingus renginius bei dirbti pavojingus darbus leidiama tik

darbuotojams, turintiems saugos darbe inias ir kvalifikacij patvirtinanius atestacijos paymjimus.

74. Darb vadovai darbuotojams negali duoti nurodym, prietaraujani darb saugos statymams,

normoms ir taisyklms.

75. Nelaimingi atsitikimai, dl kuri darbuotojas mir, neteko darbingumo vienai ar daugiau dien

arba dl sualojim buvo perkeltas kit darb, forminami N formos aktu ir paymimi apskaitos

urnale.

76. Nelaimingi atsitikimai skirstomi lengvus, sunkius, mirtinus. Paym apie traumos sunkum

iduoda medicinin staiga.

77. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio sakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu

patvirtinta dvial komisija, sudaryta pariteto principu i darbdavio ir mons darbuotoj atstovo.

monse, kuriose darbuotoj atstovai nerenkami ar neirinkti, asmuo atstovauti darbuotojams

irenkamas mons, jos padalinio ar pamainos darbuotoj susirinkime. Lengvas nelaimingas

atsitikimas darbe turi bti itirtas per 7 darbo dienas nuo vykio. Tiriant lengv nelaiming atsitikim

darbe, gali dalyvauti pats nukentjusysis, jo eimos narys arba nukentjusiojo atstovas.

78. Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbo inspektorius. Tyrime dalyvauja

darbdavio ir darbuotoj atstovas. Tyrime gali dalyvauti draudimo mons atstovas.

Jeigu darbdavio ir/ar darbuotoj ar draudimo mons atstovai nedalyvauja tyrime, darbo inspektorius

tiria atsitikim, be j.

79. Darbe vyks nelaimingas atsitikimas, apie kur nukentjusysis nustatytja tvarka neprane

darbdaviui arba dl kurio nukentjusysis neteko darbingumo ne i karto, itiriamas darbdaviui gavus

nukentjusiojo ar jo interesams atstovaujanio asmens praym ratu ne vliau kaip per 30

kalendorini dien nuo praymo gavimo dienos.

80. monje, kurioje registruotas nelaimingas atsitikimas darbe, lengv nelaiming atsitikim

darbe aktai ir tyrimo mediaga saugomi 45 metus, o sunki ir mirtin - 75 metus.

81. Profesin liga - tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio

(ar keli veiksni), kuris vertinamas pagal higienin darbo slyg klasifikacij, higienos normas ir

darbo laiko trukm. profesini lig svok. eina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinmis

ligomis taip pat laikomos lig komplikacijos, liekamieji reikiniai ir kenksming darbo aplinkos

veiksni sukelti atoks padariniai.

82. Profesini lig prieastis ir aplinkybes tiria Valstybin darbo inspekcija kartu su sveikatos

prieiros staig atstovais.

83. min profesin lig. taria gydytojas, pirmasis apirjs ligon. Apie tariam min

profesin lig gydytojas nedelsiant pranea telefonu Visuomens sveikatos centrui, o per 12 val.

isiunia praneim ratu.

84. mins profesins ligos prieastys turi bti itirtos per 24 valandas, dalyvaujant Valstybiniam

darbo inspektoriui, darbdavio ir darbuotoj atstovams.

85. Nelaiming atsitikim ir profesini lig tyrimo bei ekspertizi ilaidos apmokamos i

darbdavio l.

86. mons darbuotoj susirinkime renkamas darbuotoj atstovas, turintis galiojimus atstovauti

darbuotojams ir rpintis j sveikata ir sauga. Darbuotoj atstovo galiojim laikas nustatomas

darbuotoj susirinkime.

87. Darbuotoj atstovas atlieka ias funkcijas:

87.1. dalyvauja darbdavio gyvendinamose priemonse darbuotoj saugai ir sveikatai monje ar

darbo vietose gerinti, mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos gyvendinamose priemonse,

planuoj ant ir organizuoj ant darbuotoj mokym;

87.2. dalyvauja darbdaviui steigiant mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb parenkant ir

paskiriant darbuotojus, atsakingus u pirmosios medicinos pagalbos suteikim taip pat parenkant ir

paskiriant darbuotojus, atsakingus u gelbjimo darb organizavim darbuotoj evakavim avarij,

stichini nelaimi ar gaisr atvejais (prie paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotoj

atstovais konsultuojasi);

87.3. dalyvauja iduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir

priirint, kad darbuotojai jomis naudotsi, atstovauja darbuotoj interesams tiriant nelaimingus

atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;

87.4. darbdavio nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius ar gresianius jiems

pavojus ir nurodo priemones, kuri reikia neatidliotinai imtis, kad bt ivengta pavojaus, padeda

darbuotojams pavojaus atveju pereiti saugias vietas.

88. Darbuotoj atstovas turi teis;

88.1. silyti ir reikalauti, kad darbdavys imtsi reikiam priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai

utikrinti;

88.2. dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones;

88.3. informuoti darbdav, jeigu tiesioginis vadovas nesiima reikiam priemoni darbuotoj saugai ir

sveikatai utikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemoni rizikos veiksniams alinti ar jiems mainti, -

praneti Valstybinei darbo inspekcijai;

88.4. gauti informacij visais su darbuotoj sauga ir sveikata susijusiais klausimais i tiesioginio darbo

vadovo, darbdavio, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto.

89. Darbdavys sudaro slygas darbuotoj atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui

reikaling informacij.

90. Darbuotoj atstovas, atlikdamas nurodytas funkcijas, neturi patirti finansini nuostoli,

administracins ar kitos atsakomybs gyvendindamas darbuotoj saugos ir sveikatos profilaktines

priemones, taip pat neturi patirti darbdavio, darbuotoj prieikumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos Respublikos statymais bei darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktais.

91. Darbuotoj atstovas mokomas monje, mokymo monse ar mokymui skirtuose seminaruose

darbdavio lomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo umokestis. Klausimai,

susij su darbuotoj atstov mokymu, sprendiami monje.

92. Darbuotoj atstovas privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias suino atlikdamas

savo funkcijas;

93. Darbuotoj atstovo galiojimai gali bti nutraukti j skyrusio organo sprendimu.

94. Medicinos aptarnavimas monje:

94.1. darbdavys privalo utikrinti darbuotojams pirmj medicinos pagalb ir, jeigu reikia, ikviesti

greitj medicinos pagalb nelaiming atsitikim darbe, mi susirgim darbe atvejais;

94.2. darbdavys organizuoja darbuotoj, susirgusi darbo vietoje arba nukentjusi nuo traum,

gabenim sveikatos prieiros staigas, kai nebtina kviesti greitosios medicinos pagalbos;

94.3. medicinos paslaug teikimo darbuotojams tvark monje nustato darbdavys;

94.4. darbuotojas, kuris pagal valstybins socialins medicinos ekspertizs komisijos ar sveikatos

prieiros mons ivad dl sveikatos bkls negali dirbti sutarto darbo (eiti pareig), nes tai

pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali bti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi bti perkeltas jo

sveikat atitinkant darb ir esant galimybei turi bti pakeista io darbuotojo kvalifikacija;

94.5. jeigu darbuotojas nesutinka bti perkeltas silom darb arba monje nra darbo, kur jis

galt bti perkeltas, darbdavys atleidia darbuotoj i darbo statym nustatyta tvarka;

94.6. darbuotojai privalo inoti ir turi bti apmokyti pirmosios pagalbos suteikimo bd, esant

nedidelms traumoms: susimuus, patempus raiius, inirus snariams, lus galni kaulams,

susieidus, kraujuojant, patekus krislui ak (cheminiai nudegimai), itikus ilumos ar sauls smgiui,

apsinuodijus dujomis ar garais ir nukentjus nuo elektros srovs;

94.7. asmenys, kurie gali bti veikiami profesins rizikos veiksni, privalo pasitikrinti sveikat prie

sidarbindami ir dirbdami tikrintis periodikai, mons darbuotoj, kurie privalo pasitikrinti sveikat,

sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku. Asmen, kurie susij su profesine rizika, pavojing

kancerogenini mediag naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant darb ir pakeitus

darb ar darboviet bei tikrinama periodikai;

94.8. jauni asmenys privalo tikrintis sveikat sidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 met.

94.9. nakt dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat prie

sidarbindami ir dirbdami tikrintis periodikai, darbuotoj sveikatos tikrinimo grafike

nustatytu laiku;

94.10. darbdavys tvirtina darbuotoj, kuriems privaloma pasitikrinti sveikat, sra ir suderina su

teritoriniu visuomens sveikatos centru sveikatos tikrinimo grafik. Su juo pasiraytinai supaindina

darbuotojus;

94.11. privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. U privalomus sidarbinani asmen

bei darbuotoj sveikatos patikrinimus sveikatos prieiros staigoms mokama Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka. Vidutin darbo umokest darbuotojams u darbo laik kurio metu jie

tikrinasi sveikat moka darbdavys;

94.12. darbuotojas, atsisaks nustatytu laiku pasitikrinti sveikat, gali bti darbdavio nualinamas nuo

darbo ir jam u t laik kol pasitikrins sveikat nemokamas darbo umokestis. Medicinins apiros

ivada dl darbuotojo sveikatos vienodai privaloma ir darbdaviui, ir darbuotojui;

94.13. darbuotojai, pajut neigiam darbo ar darbo aplinkos poveik sveikatai, turi teis pasitikrinti

sveikat kitu laiku, negu nustatyta privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Visais atvejais darbdavys

privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikat Vidutin darbo umokest

darbuotojui u laik kurio metu darbuotojas savo iniciatyva tikrinosi sveikat moka darbdavys tik tais

atvejais, kai medicinos mons ivadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenk darbuotojo

sveikatai;

94.14. monje turi bti pirmosios medicinos pagalbos rinkiniai, kurie nuolat papildomi

medikamentais, tvarsliava. ie pirmos pagalbos rinkiniai yra budtoj patalpoje;

94.15. jei darbuotojas gavo traum btina skubiai suteikti pirmj pagalb praneti darbdaviui ir

ikviesti greitj medicinos pagalb.

VII. EVAKUACIJOS KELIAI, PRIEGAISRINS IR PIRMOSIOS PAGALBOS

PRIEMONS IR J IDSTYMO VIETOS

95. UAB "ELMONTA" yra parengti evakuacijos planai pavojaus atveju. Su iais planais darbuotojai

susipasta sidarbindami monje. Darbuotoj evakuacijos planai ikabinami visuose auktuose gerai

matomose vietose.

96. Visi evakuaciniai prajimai ir ijimai turi bti neukrauti, paruoti monms evakuoti.

97. Visos evakuacins durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudiama jas ukalti arba

urakinti i lauko.

98. Darbdavys monje paskiria darbuotojus (j sutikimu) ir juos periodikai monje

apmoko, kaip apsaugoti savo ir kit darbuotoj sveikat ir gyvyb galimo pavojaus atveju, juos

aprpina pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonmis, atsivelgdamas darbo

ypatumus, darbuotoj skaii.

99. Priegaisrins priemons:

99.1. draudiama kio ir gamybos reikalams naudoti pirmines gaisro gesinimo priemones ir

inventori;

99.2. monje yra uraai (enklai), nurodantys gesintuv laikymo viet;

99.3. eksploatuojami ugnies gesintuvai turi inventorin numer pagal inventorizacijos sra;

uplombuot paleidimo mechanizm bei raudonai nudayt korpus ir ura rodant naudojimo bd

99.4. gesintuvus reikia saugoti nuo tiesiogini sauls spinduli poveikio, laikyti ne

ariau kaip 1 m nuo ilumos altini;

99.5. rankiniai gesintuvai kabinami ne aukiau kaip per 1,5 m nuo grind iki gesintuvo apaios ir

kad atidarytos patalpos durys netrukdyt paimti gesintuvo; rankiniai gesintuvai statomi gaisrini

iaup spintelse arba prie j, priegaisriniuose skyduose arba ant grind laikomi specialiose

spintelse.

99.6. ugnies gesintuvai laikomi taip, kad bt matyti enklinimo uraai;

99.7. ugnies gesintuvai, kurie yra lauke arba neapildomoje patalpoje ir nra skirti eksploatuoti esant

neigiamai temperatrai, ali metu nuimami. Gesintuv vietoje paliekama informacija, kur jie

randasi.

100. Pirmosios pagalbos priemons:

100.1. pirmosios medicinins pagalbos rinkinys yra budtoj patalpoje;

100.2. pirmosios medicinins pagalbos rinkinyje yra esani priemoni ir medikament

apraas;

100.3. pirmosios medicinins pagalbos rinkiniu galima naudotis tik iimtinais atvejais, atsitikus

nelaimingam vykiui ar pablogjus darbuotojo sveikatai;

100.4. pirmosios medicinins pagalbos rinkiniai, esant reikalui, papildomi ar pakeiiami. Tam

darbdavys sakymu paskiria atsaking asmen.

1.2. DARB SAUGOS INSTRUKTAVIMO OBJEKTE INSTRUKCIJA

VIII. DARBUOTOJO VEIKSMAI DARBO METU U MONS RIB

101. Darbuotojas darbo metu gali ivykti u mons rib tik turdamas UAB "ELMONTA"

tiesioginio vadovo leidim ar nurodym bei suteiktos pertraukos pavalgyti ir pailsti metu.

102. Darbuotojas privalo laikytis visuomenei priimtin elgesio norm, keli eismo taisykli bei

asmens higienos norm.

103. iemos metu reikia saugotis kabani varvekli.

104. Kiekvienas UAB "ELMONTA" darbuotojas turi bti mandagus, vengti konfliktini situacij,

mokti bendrauti su veiklos partneriais.

105. Darbo metu ivykus tiesioginio vadovo nurodymu u mons rib, darbuotojas turi vykdyti tik

nurodytus darbus ir, baigs juos, nedelsdamas sugrti mon.

106. Komandiruotas kit mon, darbuotojas, turi susipainti ir laikytis toje monje nustatyt

reikalavim

IX. KITI DARBUOTOJUI AKTUALS SU DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA

MONJE SUSIJ KLAUSIMAI

110.Nelaimingi atsitikimai nepripastami draudiminiais jeigu jie vyko:

110.1. poilsio dienomis ar atostog metu;

110.2. darbo vietoje, kai nukentjusysis dirbo darb, kuris nenumatytas darbo sutartyje, darbo tvarkos

taisyklse, pareiginiuose nuostatuose, nepaisant vadovo pavedimo atlikti darbus;

110.3. darbo vietoje ar ne darbo vietoje savavalikos pertraukos metu, kai jis turjo atlikti savo

tiesiogines darbines funkcijas, ne ilstis ar valgyti;

110.4. darbo dienomis kelyje tarp darboviets ir gyvenamosios vietos tuo laiku, kai jis privaljo dirbti;

110.5. darbo dienomis tarp darboviets ir gyvenamosios vietos, vykstant tiesioginiu marrutu, taiau

pakeliui aplankant vairius, su darbu nesusijusius objektus, jeigu kelyje vartojami alkoholiniai grimai;

110.6. darbo ar ne darbo laiku kelyje, vykstant atsiimti pinigines las i savo asmenins sskaitos

banko ar kredito monje (j bankomat);

110.7. dl to, kad nukentjusysis buvo apsvaigs nuo alkoholio, narkotini ar toksini mediag ir tai

nebuvo susij su technologiniu procesu;

110.8. nelaimingas atsitikimas vyko nukentjusiam darant tyin nusikaltim

110.9. dirbant savavalikai, be darbdavio ar padalinio vadovo raytinio leidimo;

110.10. nukentjusysis smoningai siek susialoti, tai yra, kad vykt nelaimingas atsitikimas;

110.11. nelaimingas atsitikimas vyko dl bendro susirgimo.

111. Darbo higienos reikalavimai:

111.1. kiekvienam mons darbuotojui, atsivelgiant darbo pobd, turi bti sudaromos slygos kno

varai palaikyti;

111.2. darbo vietose turi bti palaikomi darbo slyg parametrai, nurodyti higienos normose ir

taisyklse;

111.3. negalima laikyti maisto produkt darbo vietose;

111.4. valgyti galima valgykloje arba specialiai tam rengtose patalpose (gamybinse patalpose valgyti

draudiama).

112. Elektrosauga:

112.1. paeidus elektros srovei mogaus organizm susitraukia raumenys, sutrinka irdies veikla ir

kraujo apytaka, paralyiuojami nerv centrai, atsiranda nudegim. Organizmo paeidimo elektros

srove laipsnis priklauso nuo srovs stiprumo, tekjimo knu kelio ir veikimo trukms. Srovs

stiprumas priklauso nuo tampos ir laidininko (organizmo varos). Kuo didesn organizmo ir saugos

priemoni vara, tuo maiau srovs per j prateka;

112.2. elektros srovs poveikis mogaus organizmui nepavojingas, kai tampa elektros prietaisuose ne

didesn 50 V;

112.3. mones elektros smgis itinka dl i prieasi: atsitiktinai prisilietus prie neizoliuot laid,

kuriuose yra tampa; prisilietus prie elektros rengini konstrukcijos element ar korpus, kuriuose

buvo tampa dl paeistos izoliacijos; bnant arti viet, kuriomis teka srov (pvz., kai nutrksta ir

nukrenta emn laidai);

112.4. priemons, sauganios nuo paeidimo elektros srove: apsauginiai aptvarai, apsaugos gaubtai,

dangteliai; vairs blokavimo renginiai; rengim mechanizm rengini eminimas, nulinimas ir kt.;

112.5. atsirads netoli nukritusio ant ems laido, engs ingsn ir pastats kojas ant ems dviejuose

takuose, kuriuose yra skirtingi potencialai, mogus yra veikiamas vadinamosios ingsnio tampos, nes

per kojas eina srov. Kojose atsiranda traukuliai, mogus krenta ir yra veikiamas dar didesns tampos.

Jos galima ivengti kojas pastaius greta, o i pavojingos zonos ieiti reikia okuojant ant vienos kojos

arba statant pd prie pdos.

112.6. dirbant prie elektros rengini ar juos aptarnaujant btina sitikinti, kad renginys yra emintas,

tvarkingas valdymo pultas, o kabeli sujungimo ir pajungimo vietos yra udengtos ir izoliuotos.

113. Civilin sauga ir kiti su moni sauga susij klausimai:

113.1. darbuotojai privalo inoti, kaip elgtis katastrof, stichini nelaimi arba

ginkluoto upuolimo atvejais;

113.2. apie galimas civilins saugos situacijas darbuotojai, kaip ir visi Lietuvos Respublikos

gyventojai, spjami signalu Dmesio visiems !;

113.3. Jis duodamas jungus sirenas, staig, moni garsinius signalus ir kitas signalines priemones,

siekiant spti gyventojus, kad igirdus signal, btina jungti televizijos ir radijo imtuvus, laidin

radij, per kuriuos bus perduotas skubus odinis praneimas apie susidariusi padt;

113.3.1. Galimi odiniai praneimai:

113.4. Dmesio! Kalba Civilins saugos tarnyba! Pilieiai! Dl ikilusios prieo oro puolimo grsms

skelbiamas oro pavojus!;

113.5. Dmesio! Kalba Civilins saugos tarnyba! Pilieiai! Prieo oro puolimo pavojus prajo.

Pavojus ataukiamas;

113.6. Dmesio! Kalba Civilins saugos tarnyba! Pilieiai! Ikilo radioaktyvaus uterimo grsm!;

113.7. Dmesio! Kalba Civilins saugos tarnyba! Pilieiai! Ikilo cheminio uterimo grsm!

Skubiai usidkite dujokaukes, odos apsaugojimo priemones ir eikite slptuv! .;

113.8. Dmesio! Kalba Civilins saugos tarnyba! Pilieiai! Dujos, amoniakas! Dujos, ciklonas!

Usidkite dujokauk ir skubiai apleiskite utert zon!;

113.9. gali bti perduoti ir kiti praneimai : apie stichines nelaimes, stambias avarijas, apie praneimus

dl priemoni techninio patikrinimo, apie gyventoj evakuacij;

114. Atsakomyb u saugos ir sveikatos paeidimus:

114.1. u saugos ir sveikatos normini akt paeidimus, dl kuri vyko arba galjo vykti nelaimingas

atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga, vyko avarija, sutriko mons darbas, darbdaviams,

kurie savo neveikimu ar veikimu paeid saugos ir sveikatos normini akt reikalavimus, arba

nesudar slyg toki reikalavim laikymuisi, taip pat darbuotojams, kurie, inodami, kad paeidia

saugos ir sveikatos reikalavimus, dirbo tokiomis slygomis, taikomos Lietuvos Respublikos statym

nustatyta drausmin, materialin, administracin ir baudiamoji atsakomyb.

114.2. darbdaviams ir darbuotojams, kliudantiems Valstybins darbo inspekcijos inspektoriams

vykdyti pareigas, taikoma Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka drausmin, materialin,

administracin ir baudiamoji atsakomyb.

1.3. SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS RENGINIUS TAISYKLS I, II DALYS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

S A K Y M A S

DL SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS RENGINIUS

TAISYKLI PATVIRTINIMO

2010 m. kovo 30 d. Nr. 1-100

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymo (in., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964)

48 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. lapkriio 22 d. nutarimo Nr. 1462 Dl

galiojim suteikimo gyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos statym (in., 2004, Nr. 170-6250;

2009, Nr. 135-5890) 1.1.7 punktu,

t v i r t i n u Saugos eksploatuojant elektros renginius taisykles (pridedama).

ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2010 m. kovo 30 d. sakymu Nr. 1-100

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106350http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237068http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245748http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357674

SAUGOS EKSPLOATUOJANT ELEKTROS RENGINIUS TAISYKLS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Saugos eksploatuojant elektros renginius taisykls (toliau vadinama Taisykls) parengtos

vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymo (in., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr.

107-3964) 48 straipsnio 1 punktu. Taisykli reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams,

visuomeniniams elektros energijos tiekjams, perdavimo sistemos bei skirstomj tinkl operatoriams,

elektros energijos vartotojams.

Taisykls netaikomos eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, transporto

priemoni vidaus elektros rang ir kitose srityse, kuriose naudojama speciali parametr elektros

srov.

Eksploatuojant buitinius kilnojamuosius elektros prietaisus, reikia vadovautis gamintojo

eksploatacijos ir saugos instrukcijomis.

2. Asmenys, eksploatuojantys elektros renginius arba vykdantys su elektros rengini

eksploatavimu nesusijusius darbus, vadovaujasi iomis Taisyklmis bei monje parengtomis ir mons

vadovo ar jo pavedimu padalinio vadovo ar kito darbdavio galioto asmens patvirtintomis darbuotoj

saugos ir sveikatos instrukcijomis (toliau vadinama DSSI).

3. Taisykli reikalavimai galioja veikiantiems auktesns kaip 50 V tampos kintamosios srovs ir

auktesns kaip 75 V tampos nuolatins srovs elektros renginiams.

4. Elektros rengini savininkas, o jeigu darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, tai darbdavio

galiotas asmuo operatyvinje ir techninje dokumentacijoje paymi visus veikianius elektros

renginius normini akt ir/arba rengini savininko nustatyta tvarka.

Elektros rengin, jeigu jis operatyvinje ir techninje dokumentacijoje nra paymtas kaip

veikiantis, draudiama eksploatuoti.

5. Visi eksploatuojami elektros renginiai turi atitikti Elektros rengini rengimo taisykli (toliau

vadinama ET), patvirtint Lietuvos Respublikos kio ministro 2007 m. sausio 31 d. sakymu Nr. 4-

40 (in., 2007, Nr. 24-936), taip pat gamintojo parengt Techninio eksploatavimo instrukcij (toliau

vadinama TEI) reikalavimus. Prie pradedant eksploatuoti elektros rengin, turi bti gyvendinti

Taisykli, Elektrini ir elektros tinkl eksploatavimo taisykli (toliau vadinama TET), patvirtint

Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. gruodio 21 d. sakymu Nr. 389 (in., 2002, Nr. 6-252),

kit galiojani eksploatavimo taisykli reikalavimai.

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106350http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237068http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292691http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=158654

6. Eksploatuojant specialij parametr elektros srovs renginius (ryio, elektrifikuoto miesto ir

geleinkelio, oro, vandens transporto ir kitus), reikia vadovautis kit institucij parengtomis

specializuotomis taisyklmis, kuri nuostatos neturi prietarauti Taisykli reikalavimams.

7. Asmenys, paeidiantys Taisykles ir kitus apsaug nuo elektros poveikio reglamentuojanius

teiss ir kitus norminius aktus, atsako Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso

(in., 1985, Nr. 1-1) ir kit teiss akt nustatyta tvarka.

8. Elektros renginio eksploatuotojas yra atsakingas u Taisykli reikalavim vykdym. U

darbuotoj aprpinim btinomis apsaugos nuo elektros priemonmis ir reikalinga normine

dokumentacija yra atsakingas darbdavys.

9. Elektrotechnikos darbuotojas atsako u Taisykli vykdym pagal jam suteikt apsaugos nuo

elektros kategorij, kompetencij, teises ir pareigas, kurios yra apibrtos darbo sutartimis arba kita

forma teisintomis abipusmis prievolmis.

Pilnas dokumentas yra mokymo mediagos priede.

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=20463

2 MOKYMO ELEMENTAS. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES

VALDYMO SISTEM MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS

UAB ,,ELMONTA

UAB ,,Elmontavidaus tvarkos instrukcijos pateikiamos monje prie pradedant praktin mokym.

Supaindinama su mons veikla ir pateikiamos ios instrukcijos (2.1; 2.2; 2.3):

2.1. UAB ,,ELMONTA DARB ATLIKIMO GRAFIKO SUDARYMO

INSTRUKCIJA

UAB Elmonta

Dokumentas DI/04 D a r b o instrukcija Nr.4. Data 2009 01 14

Redakcija 4 Puslapis 1 i 2

Paruo - R.Motiekaitis Suderino - V. Rudinskij Patvirtino - J.Stamkauskas

UAB "Elmonta"

Darbo instrukcija Nr.4.

Darb atlikimo grafiko sudarymo instrukcija

Egzemplioriaus numeris

i instrukcija yra iduota:

V. pavard

Pareng

Paraas

1 Atliekamas darbas

1.1 Pagal i darbo instrukcij, sudaromas subrangovini darb atlikimo grafikas konkreiame

objekte.

2 Pagrindins specifikacijos

2.1 Darb atlikimo grafik sudaro gamybinio skyriaus darbuotojai, turintys ininierin isilavinim.

2.2 Darb apimtis objekte nustatoma pagal smatoje suskaiiuotus darb kiekius, kurie

skaiiuojami vadovaujantis Bendros smatos skaiiavimo instrukcija (DINr.2).

2.3 Darb apimtis skaiiuojama gamybiniame skyriuje su kompiuterine technika, naudojantis

firmos Sistela programa.

2.4 Grafikas sudaromas tik tada, jeigu to reikalauja konkurso slygos arba pageidaujant Usakovui.

3 Darbo priemons

3.1 Kompiuteris su spausdintuvu.

3.2 Rankin skaiiavimo mainl.

3.3 Darbo, mediag ir mechanizm snaud statyboje normatyvai.

4 Darbo eiga

4.1 I sudarytos konkreiam objektui lokalins smatos (DI Nr.2), kompiuteriu atspausdinamas

Statybos apimi iniaratis, kuriame nurodomos darbo snaudos (m./val.), reikalingos darbams

atlikti konkreiame objekte.

4.2 Kartu su konkretaus objekto Darb vadovu, atsivelgiant darb apimtis, sudaromas Darb

atlikimo grafikas (F Nr. 40).

4.3 Darb atlikimo grafikas derinamas su Vyr. ininieriumi ir subrangovine organizacija.

4.4 Darb atlikimo grafikas pateikiamas tvirtini Direktoriui.

4.5 Direktoriaus patvirtintas Darb atlikimo grafikas (F Nr.40) perduodamas Usakovui, o kopija

segama Smat registracijos ir saugojimo byl (FNr.38).

5 Darbo rezultat patikrinimas

5.1 Gamybinio skyriaus virininkas tikrina Darb atlikimo grafiko atitikim normatyvams.

UAB Elmonta

Dokumentas DI/04 Darbo instrukcija Nr.4. Data 2009 01 14


Paruo - R.Motiekaitis Suderino - V. Rudinskij Patvirtino - J.StamkauslAs tCUlM r

Darb atlikimo grafiko sudarymo instrukcija

6 Pildomi dokumentai

6.1 Smat registracijos ir saugojimo byla (F Nr.3 8).

6.2 Darb atlikimo grafikas (F Nr.40).

2.2. RENGINI REMONTO INSTRUKCIJA

UAB "Elmonta"

Darbo instrukcija Nr.10. rengim remonto instrukcija

Vertikalios grimo stakls2M112, V-18B

lifavimo galandinimo stakls KS-1

Preso irkls S-229 A

Perveamas kompresorius SO-7B

Autokrautuvas, 4016 modelis



V. pavard

Pareigos

Paraas _________

1 Atliekamas darbas

1.1 Vadovaujantis ia instrukcija yra atliekamas vertikali grimo stakli 2M 112, V-18B,

lifavimo galandinimo stakli K-1, preso irkli S-229A, perveamo kompresoriaus SO-7B bei

autokrautuvo (modelis 4016), remontas.


2.1 Remont atlieka 3-5 kategorijos altkalvis.

2.2 Gamykl gamintoj instrukcijos (saugomos Vyr. mechaniko kabinete):

Vertikalios grimo stakls 2M112,V-18B,2M 00.00.000 RE; 1979 m.;

Galandinimo lifavimo stakls K-1; Kaunas 1970 m.;

Kombinuotos preso irkls S-229A; 1961 m.;

Perveami kompresoriniai renginiai SO-7B, 01.13.0000.00-00.01 PS;

Automobilinis krautuvas, modelis 4014, 4016; 1984 m.

3 Darbo priemons

3.1 S altkalvio ranki ir rakt rinkinys.

3.2 Slankmatis.

3.3 Tarpumatis.

3.4 Liniuot 50 cm.

3.5 Dinamometrinis raktas.

3.6 Kontrolinis slgio manometras.

4 Darbo eiga

4.1 Stakls ijungiamos i elektros tinklo.

4.2 Ukabinama lentel Vyksta remontas.

4.3 Vizualiai apirima technin bkl.

4.4.1 Patikrinami - vertikalioms grimo staklms 2M 112, V-18B:

- rankinio spindelio padavimas;

- diro tempimas;

UAB Elmonta

Dokumentas DI/10 Darbo instrukcija Nr.10. Data 2009 01 14


Paruo - V.Eiva Suderino - V. Rudinskij Patvirtino - J.Stamkauskss

rengim remonto instrukcija

- pindelio pasislinkimas ant stovo;

- pindelio fiksavimo rankena;

- variklio valdymo jungiklis;

- kabelio izoliacija;

- korpuso eminimas;

- pindelio laisvumas guoliuose.

4.4.2 Patikrinami - lifavimo galandinimo staklms K-1:

- diro tempimas;

- lifavimo disk, apsaugos dangi ir atramos staleli tvirtinimas;

- pindelio ir lifavimo disk ibalansavimas;

- apsaugini ekran tvirtinimas;

- korpuso eminimas;

- tarpelis tarp lifavimo disk ir atramos staleli.

4.4.3 Patikrinami - preso irklms S-229 A:

- pjovimo peili, matricos ir puansono bkl;

- diro tempimas;

- vart uverimas;

- besisukani detali apsaugos gaubtas;

2.3. NEATITIKTINI PRODUKT IR VEIKSM JIEMS PAALINTI NUSTATYMO

INSTRUKCIJA

UAB "Elmonta"

Darbo instrukcija Nr.24.

Neatitiktini produkt ir veiksm, jiems paalinti, nustatymas



V. pavard______

Pareigos ________

Paraas ____ ____

37 Energetikos technologini proces valdymo sistem montavimo ir eksploatavimo technologini

kompetencij tobulinimo programos mokymo mediaga

Mokym mediaga

1 Atliekamas darbas

1.1 Vadovaujantis ia instrukcija, nustatomi Elmontos pagaminti neatitiktiniai produktai ir

veiksmai jiems paalinti.


2.1 Produkt vertinim atlieka Vyr. ininierius, Direktorius gamybai, Darb vadovai, Derintojai,

Brigadininkai (neatitikt registruoti gali bet kuris, j ufiksavs darbuotojas).

2.2 Neatitiki nustatymas vidaus auditu metu, apraytas Vidaus audito proceso procedroje

(PPNr.2).

2.3 ET.

2.4 Projektas.

3 Darbo priemons

3.1 Derintoj laboratorija.

4 Darbo eiga

4.1 Atliekant elektrinius matavimus, darb eigoje arba gavus kliento nusiskudim, nustaius, kad

gaminamas ar pagamintas produktas neatitinka nustatyt ar gali neatitikti dokumentais nustatyt

reikalavim, yra stabdoma tokio produkto gamyba.

4.2 Leidim stabdyti tokio produkto gamyb iduoda Darb vadovas, o jam neesant,

Brigadininkas.

4.3 Neatitikt arba galim neatitikt nustats asmuo, apie tai pranea to objekto Darb vadovui,

kuris j registruoja F Nr. 12 1 dalyje. Darb vadovas, kartu su Brigadininku, o jeigu neatitiktis

sudtinga, kartu su Derintoj grups vadov, kuo skubiau analizuoja ir vertina neatitiktes atsiradimo

prieastis, registruodami tai F Nr. 12 2 dalyje.

4.4 Jeigu neatitikties apimtys reikalauja, sudaromas kokybs planas (r.PP Nr. 10). Paskiriamas

atsakingas asmuo bei nustatomas neatitikties paalinimo terminas. Apie iuos veiksmus atliekami

raai F Nr. 12 3, 4, 5 dalyse.

4.3 Neatitikt vertins asmuo, priiri neatitikties alinimo darbus ir apie tai atlieka raus F Nr.

Suderino - V. Rudinskij

Dokumentas DI/24 Darbo instrukcija Nr.24

Redakcij a 4

Paruo V. Rudinskij

UAB Elmonta



Mokym mediaga

12 6 dalyje.

4.4 Atlikus neatitikties alinimo darbus, nustatomi koregavimo/prevenciniai veiksmai, pagal

Neatitiktini produkt valdymo, neatitiki koregavimo, prevencini veiksm bei garantinio

aptarnavimo proceso procedr (PP Nr. 12).

5 Darbo rezultat patikrinimas

5.1 Darbo rezultatai tikrinami pagal duomen raus - ar viskas ufiksuota ir atlikta.

6 Pildomi dokumentai

6.1 Neatitikties, koregavimo ir prevencini veiksm forma (F Nr. 12).



Mokym mediaga

2.4. ELEKTRINI IR ELEKTROS TINKL EKSPLOATAVIMO TAISYKLS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

S A K Y M A S

DL ELEKTRINI IR ELEKTROS TINKL EKSPLOATAVIMO TAISYKLI

PATVIRTINIMO

2012 m. spalio 29 d. Nr. 1-211

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymo (in., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr.

17-752) 7 straipsnio 10 punktu ir 73 straipsnio 1 dalimi:

1. T v i r t i n u Elektrini ir elektros tinkl eksploatavimo taisykles (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad is sakymas sigalioja 2013 m. sausio 1 d.

ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS

___________________

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106350http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=417491



Mokym mediaga

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2012 m. spalio 29 d. sakymu Nr. 1-211

ELEKTRINI IR ELEKTROS TINKL EKSPLOATAVIMO

TAISYKLS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Elektrini ir elektros tinkl eksploatavimo taisykls (toliau Taisykls) nustato

reikalavimus energetikos objekt ir energetikos rengini eksploatacijai. Taisykls yra privalomos

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems ir eksploatuojantiems

elektrines, katilines bei elektros ir ilumos tiekimo tinklus bei j technologinius priklausinius.

2. Asmenims, eksploatuojantiems energetikos renginius (toliau renginiai), kuri

eksploatavimo slygos iose taisyklse nenurodytos, btina vadovautis rengini gamintoj

reikalavimais. renginius, prietaisus, kabelius ir mediagas, skirtus darbui sprogioje aplinkoje, galima

naudoti turint akredituot laboratorij iduotus sertifikatus, liudijanius apie j tinkamum naudoti

sprogioje aplinkoje.

3. Energetikos objektuose, kuriuose sumontuoti emesnio kaip 0,05 MPa garo slgio arba

emesns kaip +110 C vandens temperatros ilumos renginiai ir yra pateikti i rengini gamintoj

naudojimo (eksploatavimo) reikalavimai, mons vadovo sprendimu leidiama taikyti gamintoj

eksploatavimo reikalavimus, netaikant Taisykli reikalavim.

4. Eksploatuojant energetikos objektus, be Taisykli, btina vykdyti gamintoj instrukcij,

normatyvini statybos technini dokument, reglament bei kit normini dokument reikalavimus:

4.1. energetikos moni energetikos darbuotojai, atliekantys energetikos objekt ir rengini

projektavimo, projekt ir statini ekspertizs, statybos, montavimo ir eksploatavimo darbus,

priklausomai nuo j vykdomo darbo ir uimam pareig turi kelti kvalifikacij ir bti atestuojami

vadovaujantis energetikos objektus ir renginius statani ir eksploatuojani darbuotoj atestavim

bei mokym reglamentuojaniais teiss aktais;



Mokym mediaga

4.2. darbuotoj sauga ir sveikata energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo (in., 2003, Nr. 70-3170) ir kit

darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani normini teiss akt nuostatomis;

4.3. aplinkos apsauga eksploatuojant energetikos renginius organizuojama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymu (in., 1992, Nr. 5-75), kitais gamtos itekli

naudojim bei aplinkos apsaugos apsaug reglamentuojaniais statymais ir kitais teiss aktais;

4.4. priegaisrin sauga energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos priegaisrins saugos statymu (in., 2002, Nr. 123-5518), Lietuvos Respublikos

branduolins saugos statymu (in., 2011, Nr. 91-4316), Energetikos objekt priegaisrins saugos

taisyklmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikal

ministro 1999 m. vasario 26 d. sakymu Nr. 80/121 (in., 1999, Nr. 22-631), Bendrosiomis gaisrins

saugos taisyklmis, patvirtintomis Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus

reikal ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. sakymu Nr. 64 (in., 2005, Nr. 26-852; 2010,

Nr. 99-5167), kitais priegaisrin saug reglamentuojaniais norminiais teiss aktais;

4.5. metrologin parengtis energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos metrologijos statymu (in., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966), tarptautini

standart, perimt kaip Lietuvos standartai, reikalavimais ir kitais teiss aktais, nustataniais matavim

vienov ir btin tikslum;

4.6. potencialiai pavojing rengini prieira organizuojama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos potencialiai pavojing rengini prieiros statymu (in., 1996, Nr. 46-1116; 2000,

Nr. 89-2742) ir jo gyvendinamj teiss akt nuostatomis;

4.7. siekiant utikrinti moni ir aplinkos apsaug nuo alingo jonizuojanios spinduliuots

poveikio, branduolins elektrins (toliau BE) aiktels vertinimo, projektavimo, statybos,

pripainimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu btina taip pat

vadovautis Lietuvos Respublikos branduolins energijos statymu (in., 1996, Nr. 119-2771; 2011,

Nr. 91-4314), Lietuvos Respublikos branduolins saugos statymu, Lietuvos Respublikos

radioaktyvij atliek tvarkymo statymu (in., 1999, Nr. 50-1600; 2011, Nr. 91-4318), i statym

gyvendinamaisiais teiss aktais, skaitant Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos (toliau

VATESI) tvirtinamus branduolins saugos reikalavimus ir taisykles, bei kitais branduolins saugos

normatyviniais techniniais dokumentais.

5. Energetikos rengini savininkas Taisyklse numatytais atvejais ir atsivelgdamas

vietos slygas gali keisti rengini eksploatavimo nustatytus reikalavimus, jei tai nepablogina

dirbanij ar aplinkini saugumo, nesumaina energetikos rengini patikimumo bei neprietarauja



Mokym mediaga

gamintoj naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams, iskyrus Valstybins atomins

energetikos saugos inspekcijos nustatytus reikalavimus.

6. Energetikos rengini savininkas, vadovaudamasis Taisyklmis, gali rengti instrukcijas,

reglamentus, metodinius nurodymus arba kitus norminius dokumentus, gyvendinanius Taisykli

nuostatas, patikslinanius ir (arba) sugrietinanius, iam savininkui priklausani energetikos

rengini eksploatavim.

7. Taisyklse yra idstyti pagrindiniai techniniai ir organizaciniai energetikos rengini ir

statini eksploatavimo reikalavimai.

8. Pakeitus ar papildius Taisyklse nurodytus norminius teiss aktus, vykdant i taisykli

reikalavimus, turi bti vadovaujamasi galiojaniomis normini teiss akt nuostatomis.

9. Taisyklse vartojamos svokos suprantamos taip, kaip jos apibrtos Lietuvos

Respublikos energetikos statyme (in., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos

Respublikos elektros energetikos statyme (in., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752), Lietuvos

Respublikos branduolins energijos statyme, Lietuvos Respublikos branduolins saugos statyme,

Lietuvos Respublikos radiacins saugos statyme (in., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos

statybos statyme (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose Lietuvos Respublikos

norminiuose teiss aktuose.

Elektrini ir elektros tinkl eksploatavimo taisykli

priedas Budintieji

darbuotojai

Techniniai

dokumentai ar informacins sistemos

Elektros

sistemos

operatyvinis

darbuotojas

operatyvin

schema

(schema

maketas arba

schema

dispeerinio

valdymo

sistemoje)

operatyvinis

urnalas

operatyvinio

darbuotojo

valdom ir

tvarkom

rengini i-

jungimo

paraik

urnalas arba

kartoteka

relins apsaugos

ir automatikos

urnalai

relins apsaugos ir

automatikos

nustatymai

rengini

defekt ir

nesklandum

informacin

sistema

Elektrins

pamainos

vadovas

Operatyvin

ilumos ir (ar)

elektros

schema arba

schema

maketas

operatyvinis

urnalas

paraik

operatyviniam

darbuotojui

ijungti jo

tvarkomus

renginius

urnalas arba

kartoteka

paraik mons

vadovui ijungti

renginius, kuri

tinkl

operatyvinis

darbuotojas

nevaldo,

urnalas

Administracini ir

technin

potvarki urnalas

Elektrins

elektros

padalinio

pamainos

vadovas

operatyvin

schema arba

schema

maketas

operatyvinis

urnalas

relins

apsaugos,

automatikos

urnalas

relins apsaugos

ir automatikos

nustatymai

potvarki urnalas darb,

atliekam

pagal

nurodymus ir

pavedimus,

rengini

defekt ir

sutrikim

urnalas arba

kartoteka



Mokym mediaga

Budintieji

darbuotojai

Techniniai


apskaitos

urnalas

Elektrins i-

lumos padalinio

pamainos

vadovas

ilumos

rengini

technologini

schem

rinkinys

operatyvinis

urnalas

potvarki ur-

nalas

darb, atliekam

pagal

nurodymus ir

pavedimus, ap-

skaitos urnalas

rengini defekt

ir sutrikim

urnalas arba

kartoteka

Elektrins

automatikos

padalinio

pamainos

vadovas

(operatyvinis

darbuotojas)

operatyvinis

urnalas

technologini

apsaug ir

automatikos,

kompiuteri-

zuot

informacini

sistem

technini

priemoni

urnalai

technologini

apsaug ir

signalizacijos

nustatymo bei

autoreguliato-

ri uduoi

lapai

potvarki

urnalas

darb, atliekam

pagal nurodymus

ir pavedimus,

urnalas

rengini

defekt ar

sutrikim

urnalas arba

kartoteka

Elektrins

chemijos

padalino

pamainos

vadovas

chemijos

padalinio tech-

nologini

schem

rinkinys

operatyvinis

urnalas

potvarki ur-

nalas

darb, atliekam

pagal

nurodymus ir

pavedimus,

urnalas

rengini defekt

ir nesklandum

urnalas

Perdavimo

tinklo

operatyvinis

darbuotojas

operatyvin

schema

(schema

maketas arba

schema

dispeerinio

valdymo

sistemoje)

operatyvinis

urnalas

rengini i-

jungimo

paraik

urnalas arba

kartoteka

relins apsaugos

ir automatikos

urnalai

relins apsaugos ir

automatikos

nustatymai

rengini

defekt ir

nesklandum

informacin

sistema

Skirstomj

elektros tinkl ir

(ar) padalinio

operatyvinis

darbuotojas

operatyvin

schema

(schema

maketas arba

schema

dispeerinio

valdymo

sistemoje)

operatyvinis

urnalas

rengini i-

jungimo

paraik

urnalas, kar-

toteka arba

sistema

rengini

defekt ir

nesklandum

urnalas arba

sistema

relins apsaugos ir

automatikos

nustatymai

ilumos tinkl

dispeeris

vamzdyn

operatyvin

schema

operatyvinis

urnalas

rengini i-

jungimo

paraik

urnalas

tinkl

temperatros ir

pjezometriniai

grafikai

potvarki urnalas rengini

defekt ir

nesklandum

urnalas

ilumos tinkl

padalinio bu-

dintysis

dispeeris

operatyvin

schema

operatyvinis

urnalas

rengini i-

jungimo

paraik

urnalas

rengini

defekt ir

nesklandum

urnalas

darb, atlie-

kam pagal

nurodymus ir

pavedimus,

apskaitos

urnalas

Reaktori

padalinio

pamainos

vadovas

pagrindinio

cirkuliacinio

kontro ir

reaktoriaus

renginio

pagrindini

sistem pa-

ros

operatyvin

operatyvinis

urnalas

potvarki

urnalas

reaktoriaus

renginio

technologini

apsaug ir

automatikos

nustatym

lapai

rengini

defekt ir

nesklandum

urnalas arba

kartoteka

darb,

atliekam

pagal

nurodymus

ir

pavedimus,

apskaitos

urnalas

kuro kasei

(viei ir

panaudot)

judjimo bei

buvimo

vietos

registracijos

urnalas



Mokym mediaga

Budintieji

darbuotojai

Techniniai


schema

Dozimetrijos

padalinio

pamainos

vadovas

Dozimetri-

ns

signalizaci-

jos

nustatym

lapai

operatyvinis

urnalas

potvarki

urnalas

rengini

defekt ar

nesklandum

urnalas arba

kartoteka

darb, atlie-

kam pagal

nurodymus

ir

pavedimus,

apskaitos

urnalas

leidim

dirbti

registracijos

urnalas

Pilnas dokumentas yra mokymo mediagos priede

3 MOKYMO ELEMENTAS. ENERGETIKOS TECHNOLOGINI PROCES

VALDYMO SISTEM MONTAVIMO IR EKSPLOATAVIMO ORGANIZAVIMAS

UAB ,,SIGMA TELAS

3.1. UAB ,,SIGMA TELAS KOKYBS KONTROLS APRAAS

UAB ,,Sigma Telas kokybs kontrols apraas pateikiamas monje paintinio mokomojo vizito

metu.

3.2. KVALIFIKACINI REIKALAVIM DARBUOTOJAMS SRAAS

UAB ,,Sigma Telas kvalifikacini reikalavim darbuotojams sraas pateikiamas monje

paintinio mokomojo vizito metu.

3.3. MONS INFORMACIN-REKLAMIN MEDIAGA

Bendra Lietuvos ir Rusijos mon "Sigma Telas" specializuojasi moderni sprendim energetikos

objekt automatizavimo bei energoresurs apskaitos ir valdymo srityje. Profesionals darbuotojai ir

daugiamet patirtis utikrina aukt darb kokyb, paangiausi iuolaikini technologij

panaudojim, atitikim grieiausiams kokybs ir saugumo reikalavimams.



Mokym mediaga

Sigma Telas Js patikimas partneris energetikos objekt rengimo, rekonstrukcijos ir

kompleksins automatizacijos srityje.

Sigma Telas auktas kompetencijos lygis bei plati patirtis kuriant automatins apskaitos bei

energijos valdymo sistemas.

Sigma Telas tai daugiau nei 400 realizuot projekt Baltijos bei NVS alyse, geri usakov

atsiliepimai bei aukti energetikos specialist i Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Suomijos,

vedijos vertinimai.

Bendra informacija

B UAB Sigma Telas kurta Vilniuje 1992 metais ir yra bendra Lietuvos-Rusijos mon. iuo metu

Vilniaus bei Kauno padaliniuose i viso dirba daugiau kaip 50 darbuotoj.

Kompanijos veikla skirta iimtinai energetikos sektoriui ir pagrinde turi dvi kryptis:

Energetikos objekt technin aprpinim bei automatizavim.

Automatizuot energijos apskaitos bei valdymo sistem krim. Taip pat specializuotos

programins rangos, skirtos vairiems prietaisams bei renginiams, naudojamiems

energetikoje, krim.

Pirmoji kryptis aprpia:

Elektrotechnini rengim tiekim, monta bei derinim. Taip pat su tuo susijusi

projektavimo darb atlikim statant arba rekonstruojant vairius energetikos objektus

(elektrines, pastotes, katilines ir pan.)



Mokym mediaga

Dispeerins kontrols ir valdymo automatizuot sistem (SCADA sistem) krim

energetikos objektams. Sistemos kuriamos vairi standartini paket, silom GE Haris,

Wonderware, ABB, US Data pagrindu.

Intelektuali dispeerini skyd projektavim, gamyb ir paleidim.

Antroji kryptis aprpia:

Komercins bei technins apskaitos automatizuot sistem krim vairioms energoresurs

rims

Programins rangos, skirtos energetikoje naudojamai mikroprocesorinei technikai (elektros

skaitikliai, duomen surinkimo bei perdavimo renginiai, specializuoti kontroleriai) krim

Sigma Telas yra:

Kompanijos General Electric Harris (Energy Service) (JAV) oficialus atstovas Lietuvoje .

Kompanijos Motorolla Moscad oficialus atstovas Lietuvoje.

Kompanijos Schweitzer Engineering Laboratories Inc. oficialus atstovas Lietuvoje .

Programini paket FactorySuit2000 (Wonderware) ir Factory Link (US Data)

oficialus integratorius.

Veiklos kryptys

Automatizuot energijos apskaitos sistem (AEAS) krimas. Specializuotos programins

rangos energetikos sektoriui krimas.

Sigma Telas neabejotinai yra vienas lyderi Lietuvoje kuriant automatizuotas energijos apskaitos

sistemas (AE

Documents

energetikos technologinių procesų valdymo sistemų montavimo ir