VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

K. A. KAMINSKAS

ERGONOMIKA

Paskaitų konspektas

Vilnius, 2005

TURINYS

1. Ergonomikos mokslo principai ...........................................................................................................3 1.1. Ergonomikos samprata........................................................................................3

1.1.1. Istorinė apvalga ..........................................................................................3 1.1.2. Ergonomikos ir kitų mokslo akų sąsajos....................................................5 1.1.3. Ergonominio tyrimo metodologija...............................................................8

1.2. Ergonomikos principai......................................................................................15 1.2.1. mogaus veiksnys......................................................................................15 1.2.2. Deimt fizinių principų ..............................................................................17 1.2.3. Deimt painimo principų..........................................................................26

1.3. Darbo fiziologija ...............................................................................................31 1.3.1. Raumenų darbas.........................................................................................31 1.3.1.1. Fiziologiniai principai.............................................................................31 1.3.2. Nervų sistema ir judesių valdymas ............................................................37 1.3.3. Darbo efektyvumo didinimas.....................................................................40

1.4. Antropometrija ir darbo vietos projektavimas ..................................................43 1.4.1. mogaus kūno matavimas .........................................................................44 1.4.2. Darbo pavirių projektavimas ir prieigų nustatymo principai ..................46

1.5. Rega ..................................................................................................................49 1.5.1. Regėjimo sistema.......................................................................................49 1.5.2. Akies prisitaikymas....................................................................................51 1.5.3. Tinklainės adaptacija .................................................................................53 1.5.4. Regėjimo įtampa ........................................................................................54

1.6. Klausa ir garsinė informacija ............................................................................56 1.6.1. Garso suvokimas........................................................................................56 1.6.2. Klausos organai..........................................................................................58 1.6.3. Bendrieji garsinės informacijos apdorojimo principai...............................60

1.7. Kiti jutimai ........................................................................................................61 1.7.1. Lyta ............................................................................................................61 1.7.2. Skonis.........................................................................................................63 1.7.3. Uoslė ..........................................................................................................64

1.8. Ergonominiai apvietimo principai...................................................................65 1.8.1. viesa ir viesos altiniai ...........................................................................65 1.8.2. Fiziologiniai reikalavimai dirbtiniam apvietimui.....................................70 1.8.3. Tinkamo apvietimo parinkimas................................................................73 1.8.4. Kruoptaus darbo vietos apvietimas.........................................................74 1.8.5. Kompiuterizuotų biurų apvietimas...........................................................76

Literatūra ...............................................................................................................................................81

2

1. ERGONOMIKOS MOKSLO PRINCIPAI

1.1. Ergonomikos samprata

1.1.1. Istorinė apvalga

Terminas ergonomika kilęs i graikikų odių ergon darbas ir nomos gamtos dėsnis. Tarptautinė ergonomikos asociacija, apibrėdama ergonomikos aprėpties ribas, iskiria tris lygmenis: fizinį, painimo, socialinį, arba organizacinį.

Fizinė ergonomika yra susijusi su mogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamu-mu. Svarstoma problema apima darbo pozas, mediagų gabenimą rankomis, pasikartojančius judesius, su darbu susijusius kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, profesinę saugą ir sveikatą.

Painimo ergonomika nagrinėja mogaus protinius procesus, tokius kaip: suvokimas, in-formacijos apdorojimas ir motorinis atsakas, kai tai siejasi su mogaus ir sistemos elementų sąveika. Nagrinėjama suvokimo, dėmesio, darbo krūvio, sprendimų priėmimo, motorinio at-sako, įgūdių ir atminties problemos, jų svarba projektuojant mogaus sistemos sąsają.

Socialinė, arba organizacinė ergonomika. Jos tikslai optimizuoti darbo sistemas, įskaitant jų organizacinę struktūrą, politiką ir procesus (nagrinėjama mogaus sistemos są-saja, komandos iteklių vadyba, darbo projektavimas ir valdymas, komandinis darbas, projek-tavimas, atliekamas visų darbuotojų pritarimu, kooperacinis darbas).

Įsigilinę į ergonomikos apibūdinimą suprasime, kad ergonomikos itakos siekia tolimą praeitį. E. R. Tichaueris (JAV) paymi, kad ergonomika tokio senumo kaip ir pati monija. Dar XVII a. G. Ramazzinis atkreipė dėmesį į tai, kad darbo poza įsitempus neigiamai veikia daugelio profesijų mones. Dvideimtojo amiaus pradioje (1911 m.) Frankas ir Lilliana Gilbrethai pastebėjo, kad ekonominė įmonės sėkmė priklauso nuo mogaus ir jo darbo aplin-kos dermės. Ianalizavę klinikos chirurgų komandos darbą tam tikroje aplinkoje, jie pasiūlė operacijai naudojamų instrumentų idėstymo ant padėklo tvarką, kuri chirurgijos praktikoje tebetaikoma ir dabar. Iki Gilbrethų chirurgas daugiau laiko iekodavo akimis instrumento, kad tinkamą pasirinktų, nei iūrėdavo į ligonį.

Terminas ergonomika pirmą kartą pavartotas Lenkijoje. 1857 m. lenkas gamtos tyrinėto-jas Wojciechas Bogumilas Jastrzebowskis savaitratyje Gamta ir pramonė paskelbė savo mokslinį darbą Ergonomikos bruoai.

Pirmasis pasaulinis karas paspartino pramonės plėtrą. Intensyvi gamyba, iki 14 h trun-kanti darbo diena, darbininkų nuovargis buvo itin danų traumų prieastys. Todėl Anglijoje 1915 m. karinėje gamyboje įsteigtas darbininkų Sveikatos tyrimo komitetas. Po karo jis buvo pertvarkytas į Darbininkų sveikatos tyrimo tarybą. Joje dirbo fiziologai, psichologai, gydyto-jai, ininieriai, tyrę įvairias problemas: ne tik fizinius darbuotojų judesius bei pozas, bet ir įvairių būdų, pavyzdiui, muzikos taikymą gamybai intensyvinti. Buvo spendiama ir profesi-nės atrankos problema.

1924 m. pirmojoje visos Rusijos darbo ir gamybos mokslinio organizavimo konferencijo-je psichologas V. N. Mjasicevas siūlė kompleksines darbinės veiklos studijas vadinti ergolo-gija (gr. ergon darbas + logos mokslas). V. M. Bechterevas ią discipliną siūlė vadinti er-gonologija. Tačiau tai neprigijo.

Pirmajame XX a. ketvirtyje JAV kūrėsi darbo sociologija. Elektros priemonių įmonėje

3

buvo tiriama darbo naumo priklausomybė nuo darbo vietos apvietos, ir gautos įdomios iva-dos: reikalinga optimali apvieta, nes dirbant rykioje viesoje darbininkai greitai pavargsta. Eksperimentai vyko ir neįprasta linkme: buvo keičiamas darbuotojų pamainų laikas, taikomos trumpos pertraukėlės, įvairios darbo umokesčio sistemos ir pan. Darbininkai juto nuolatinį dėmesį su jais buvo elgiamasi ne kaip su primityvia darbo jėga, o vertinama nuomonė, no-rais, pomėgiai ir t. t. Pagerėjo darbininkų tarpusavio santykiai, o tai turėjo įtakos ir darbo na-umui. Rezultatai paskatino tirti maąsias darbo grupes, vadovavimo joms ir kitais klausi-mais. Atlikus iuos tyrimus paaikėjo, kad esant gerai darbininkų nuotaikai darbo naumas padidėja nuo 0,4 % iki 4,2 %, o kai ji bloga sumaėja nuo 2,5 % iki 18 %. Naujos gamybos sąlygos, kokybikai pakitusi darbo jėga verčia daugiau dėmesio skirti ne ekonominėms, o mo-ralinėms ir psichologinėms paskatoms. E. Mejas (JAV) bandė humanizuoti gamybos organi-zavimo formas, keisti valdymo struktūras. Todėl buvo kuriama nauja monių tarpusavio san-tykių teorija, atkreiptas dėmesys į teigiamą ar neigiamą poiūrį į darbo veiksnius bei stimulus.

Praktinius ergonomikos tyrimus pirmasis atliko ininierius F. Tayloras (JAV). Dirbdamas vienos plieno kompanijos gamykloje jis iekojo ergonominių priemonių darbo naumui didin-ti. Atliko daug stebėjimų, skaičiavimų, tyrimų bei praktikai patikrino savo prielaidas. F. Tay-loras pasiūlė darbą gamykloje organizuoti mokslikai. Parengė darbo intensyvinimo ir racio-nalizavimo sistemą, kurios svarbiausieji principai:

patikimų darbininkų atranka; efektyvių darbo metodų, pagrįstų laiko, judesių ir jėgos ekonomija, nustatymas; darbo įrankių pritaikymas pagal mogaus fiziologines galimybes; tikslingas darbo pasidalijimas; diferencijuoto atlyginimo sistemos įvedimas. F. Tayloro pasiūlyta mokslinio valdymo sistema skatino mokslininkus kompleksikai tirti

monių gamybinę veiklą ir jos sąlygas, o ininierius konstruoti tobulus įrankius, prietaisus, mainas bei jų kompleksus, atsivelgiant į mogaus antropometrinius duomenis, psichofizio-logines savybes ir kt.

Antrojo pasaulinio karo metais ypač padaugėjo operatoriaus darbo sąlygų bei ribinių jo darbingumo galimybių tyrimų, nes sudėtingas darbas valdant karinę techniką buvo susijęs su nuolatine didele aptarnaujančiojo personalo fizine ir psichologine įtampa. Kas trečias povan-deninis laivas praūdavo dėl įgulos klaidų arba dėl netobulų, nepritaikytų mogui valdymo įrenginių ar įtaisų. Todėl projektavimo darbams atlikti buvo kviečiami psichologai ir kitų sri-čių specialistai.

Po karo, 1949 m., grupė anglų mokslininkų, ininierių, fiziologų, anatomų ir psichologų įkūrė Ergonominių tyrimų draugiją. i data laikoma oficialia ergonomikos mokslo pradia. Ergonomikos atsiradimą, vieno i ios draugijos iniciatorių K. F. H. Murrellio nuomone, gali-ma traktuoti kaip plataus kompleksinio mogaus darbo veiklos studijavimo rezultatą, pasiektą įvairių sričių inių ir interesų diapazono tyrinėtojų. Tokiu poiūriu ergonomikos gyvavimas yra reikmingas.

Ergonomikos mokslą sparčiai perėmė visos pasaulio alys. Buvusioje TSRS ergonomikos tyrimai prasidėjo 1950 m., o 1957 m. JAV įkurta mogaus veiksnių tyrimo draugija, į kurią įėjo ir anglų ergonominių tyrimų draugijos nariai. 1959 m. veicarijoje buvo patvirtintas Tarptautinės ergonomikos asociacijos (International Ergonomics Association IEA) pavadi-nimas, o 1961 m. Stokholme įvyko pirmasis kongresas. Vėliau jie vykdavo ir tebevyksta kas treji metai.

Lietuvoje ergonomikos principus planingai nagrinėti ir taikyti gamyboje pradėjo buvęs -

4

Visasąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, įkurtas 1966 m. Nagrinėtos funkcinės mogaus galimybės ir ypatybės darbo procese, darbo pozų ir judesių tyrimo metodai, rengtos ininerinės psichologijos rekomendacijos, taikytinos kon-struojant mainas ir įrankius bei organizuojant darbo ir poilsio vietas, antropometrinių matavi-mų metodikos. Antropometriniai duomenys buvo naudojami meninio konstravimo udavi-niams spręsti. 1990 m. i institucija reorganizuota į Lietuvos dizaino institutą.

Po 1990 m. dainuojančios revoliucijos Lietuvoje parengtos ir ileistos Respublikinės statybos projektavimo normos (RSN 15493) Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei ap-linka, pritaikyti monėms su fiziniais trūkumais. Tai pirmas svarbus ingsnis, įgyvendinant ergonomikos principus pastatų statyboje ir tvarkant miesto aplinką. Vilniaus miesto pirmojoje taryboje buvo sudaryta Miesto aplinkos humanizavimo ir eismo saugumo visuomeninė komi-sija, kuri inicijavo gyvenamosios aplinkos humanizavimo projektavimo ir įgyvendinimo dar-bus, skatino pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimą, statybą, biotransporto plėtrą.

Ergonomikos studijoms okupuotoje Lietuvoje nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Auk-tosiose technikos mokyklose darbų saugos disciplinai tekdavo vos po vieną ar dvi valandas. Tik Vilniaus dailės institute ergonomikos mokslui, ypač antropometrijos studijoms, buvo tei-kiama derama svarba. Čia 1988 m. ileista P. ulskio, T. Baginsko mokomoji knyga Ergono-mikos pagrindai.

Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 1996 m. veikia ergonomikos magistrantū-ra, kuriai studijų programa parengta, remiantis Europos Sąjungos alių ir JAV patirtimi. Be to, keleto specialybių architektūros, verslo ir vadybos, nekilnojamojo turto vertinimo bei infor-matikos sudaryti studijų moduliai, kuriuose po 16 val. ir daugiau skiriama ergonomikai.

1997 m. Kauno technologijos universitete įsteigta Ergonomikos katedra vietoje buvusios Darbų saugos katedros. Nuolat plėtojamos ergonomikos studijos ir kitose Lietuvos auktosio-se mokyklose.

1.1.2. Ergonomikos ir kitų mokslo akų sąsajos

Ergonomika, kaip kompleksinis mokslas, atsirado ne tučioje vietoje, bet formavosi rem-damasi technikos ir technologijos, fiziologijos, psichologijos ir anatomijos mokslais. Ergono-mika taip pat remiasi ininerinės psichologijos, darbo psichologijos, darbo ir aplinkos fiziolo-gijos, antropometrijos, biomechanikos, kai kuriais vadybos, ekonomikos, teisės, darbo medi-cinos, techninės estetikos, kibernetikos, sistemų teorijos, automatinio valdymo teorijos moks-lų duomenimis (1.1 pav.).

Tarptautinė darbo organizacija ergonomiką apibūdino kaip kai kurių biologijos ir techni-kos mokslų sintezę, optimizuojant mogaus ir darbo santykius, siekiant didinti gamybos pro-duktyvumą ir gerinti darbuotojų sąlygas. Nagrinėjant ergonomikos plėtros problemas pastebi-ma, kad io mokslo atsiradimą lėmė natūralus mokslinio painimo procesas, kai greta mokslo akų diferenciacijos vyksta ir jų integracija.

Sprendiant mogaus veiklos dabartinėje gamyboje optimizavimo udavinius ergonomi-niai tyrimai negalimi be sąsajų su antropometrija, fiziologija, psichologija, darbo medicina ir technikos mokslais. Ypač svarbūs antropometriniai tyrimai. Jie būtini, kad darbo vietos ir pro-jektuojamos technologinės įrangos parametrai atitiktų antropometrines ir biomechanines mo-gaus charakteristikas, kad būtų teisingai sukonstruoti ir idėstyti įrenginių valdymo įtaisai.

5

KIBERNETIKA

VADYBA

TECHNIKA IR TECHNOLOGIJA

PSICHOLOGIJA - ininerinė

- darbo

- socialinė

FIZIOLOLOGIJA - aplinkos

- darbo

ANATOMIJA - antropometrija

- biomechanika

EKONOMIKA

TEISĖ

toksikologija VEIKLOS TYRIMAS

ERGONOMIKA

PRAMONINIS PROJEKTAVIMAS

DARBO MEDICINA

1.1 pav. Ergonomikos sąsajų su kitomis mokslo akomis schema

Darbo veiklos ergonominiai tyrimai nėra fiziologinių, psichologinių ir higienos tyrimų

dubliavimas. Ergonomika remiasi iais mokslais ir udavinį sprendia kompleksikai, t. y. kiek įmanoma efektyviau utikrina sistemos mogus maina darbo aplinka (1.2 pav.) funkcionavimą. Sąvoka maina čia vartojama plačiausia prasme, neskiriant, ar kalbama apie įrankį, stakles, ar kosminį orbitinį kompleksą. Aptariamoje sistemoje vyksta energijos ir in-formacijos apykaita. Analizuodami ią sistemą, privalome nepamirti, kad mogaus negalima vertinti kaip pastovaus, nesikeičiančio dydio. mogus pati jautriausia sistemos dalis. mo-gaus darbui ioje sistemoje turi įtakos ne tik maina ir fizinė aplinka, bet ir daugelis socialinių bei psichologinių veiksnių. mogaus antropometriniai parametrai ioje sistemoje taip pat la-bai svarbūs. Antra vertus, nuo mainos konstrukcijos ir darbo aplinkos priklauso, kaip mogus dirbs, kokius judesius jam teks daryti, kokių reikės įrankių, apsaugos priemonių, darbo bei po-ilsio reimo, grįtamosios informacijos apie darbo eigą.

Ergonomika tai daugiadisciplinė mokslo sritis, taikoma visose mogaus veiklos srityse. Naudojant ergonomiką darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama monių sąsaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsivelgti į mogaus sugebėjimus, įgūdius, ribotumą ir poreikius.

Darbo sistema suvokiama kaip operatoriaus, darbo įrangos (įskaitant mainas), darbo erd-vės, darbo aplinkos, darbo procesų, darbo uduočių, valdymo ir organizavimo sąsaja. Ji gali būti skirtingo sudėtingumo nuo dirbtuvės, kurioje dirba vienas operatorius rankine įranga, iki gamyklos ir jos operatorių.

6

Įvestis Ivestis

1.2 pav. Sistemos mogusmainadarbo aplinka schematinis pateikimas

Darbo įranga tėra tik vienas darbo sistemos komponentas, tad neturėtų būti vertinama at-skirai. Gerame projekte svarbiausia operatorius ir jo sąveika su darbo įranga, ir kaip darbo įranga priderinta prie sistemos kaip visumos. Tai tuo svarbiau, kuo labiau darbo įranga pri-klauso nuo kitų sistemos komponentų.

Ergonomikos principai taikomi ne tik darbo įrangai naudoti pagal paskirtį, bet ir jai mon-tuoti, reguliuoti, priiūrėti, valyti, remontuoti, gabenti. Projektuojant būtina atsivelgti į įvai-rių veiksnių visumą, būtina numatyti ir bet kokią jų sąveiką, todėl daugiausia dėmesio kreipia-ma į operatoriaus ir darbo įrangos sąsają, vadinasi, į funkcijų ir darbo pasidalijimą tarp opera-toriaus ir darbo įrangos. Tikslas suprojektuoti darbo sistemą, kuri atitiktų mogaus sugebėji-mus ir poreikius, įvertinant ribotumą. Todėl projektavimo procese būtina ianalizuoti darbo uduotį.

Ergonomikos metodologija pagrįsta sisteminiu principu, kai kiekvienas reikinys traktuo-jamas kaip struktūrinė dėmenų suma. Dėmenų savybės ir ypatumai nustatomi pirmiausia atsi-velgiant į jų vietą, svarbą bei funkcijas struktūroje. Remiantis sisteminiu principu analizuoja-mas darbo procesas ir jo tobulinimo būdai, kuriais siekiama intensyvinti veiklą, gerinti pro-dukcijos kokybę, ugdyti asmenybę, tenkinti kūrybinius darbuotojo poreikius. Taigi ergonomi-ka apibrėia operatoriaus darbo patikimumą, tikslumą, stabilumą, tiria mogaus ir mainos funkcijų paskirstymą, psichinės įtampos, nuovargio, monotonijos, streso, emocinių būsenų įtaką darbo efektyvumui ir intensyvumui, be to, rengia specialistų parinkimo bei mokymo me-todikas. Ergonomika glaudiai susijusi su naujų mainų, technologinių įrenginių, darbo vietų, interjerų, transporto priemonių, vaizdo ryių kūrimu ir meniniu apipavidalinimu (dizainu). Taip pat ji daug dėmesio skiria signalams, įrenginių valdymui, numato racionalius operato-riaus darbo judesius ir pozas. Ergonomikos specialistai siekia kuo geriau pritaikyti valdymo priemones (rankenėles, jungiklius, mygtukus).

7

Modernios mainos ir jų kompleksai keičia mogaus veiklos struktūrą ir turinį, formuoja naujus gebėjimus, naujas psichikos funkcijas, todėl ir iuo aspektu ergonomikos tyrimai labai reikmingi. Tiriama operatoriaus reakcija į darbo aplinkos veiksnius (oro sudėtį, drėgmę, tem-peratūrą, cirkuliaciją, slėgį, radiaciją, triukmą, vibraciją), jų dinamiką (greitį, pagreitį, apkro-vas), nes dėl to kinta mogaus kraujospūdis, irdies bei kvėpavimo organų veikla ir pan. Ne-paisant tyrimų ivadų ir rekomendacijų, sunku ivengti profesinių ligų ir darbuotojų traumų. Todėl būtina sudaryti komfortą darbo vietose ir garantuoti saugumą visame gamybos procese.

Visa tai patvirtina, kad ergonominiai tyrimai turi būti atliekami kompleksikai, tyrėjui bendradarbiaujant ne tik su darbuotojais, bet ir su darbo organizatoriais bei vadovais. Gamy-bos procesų ergonominis tobulinimas būtina techninio-technologinio, ekonominio ir sociali-nio progreso sąlyga.

Ergonomikos, kaip mokslo akos, iskirtinis bruoas ir yra kompleksikai tirti sudėtingą ir dinamiką sistemą mogus maina arba mogus technika. Tokiose sistemose mo-gus atlieka operatoriaus, t. y. valdytojo funkciją. Kad ir kokia tobula būtų technika ir techno-logija, galutinio produkto kokybė vis tiek labiausiai priklauso nuo operatoriaus veiklos, t. y. jo sugebėjimo valdyti sistemą. Kita ypatybė ugdant mogaus profesionalumą turi tobulėti tech-nika ir mainos. Savo ruotu technikos, mainų ir jų kompleksų konstrukcijos turi atitikti ana-tomines, fiziologines bei psichologines operatoriaus ypatybes. Taip utikrinamas ergonomi-kos dinamikumas. Tačiau ir čia neapsieinama be mogaus operatoriaus.

inoma, kad ir primityvioje gamyboje optimalų ergosistemos funkcionavimą lemia darbo aplinka, t. y. darbo sąlygos, reikalingos gamybos priemonės, jų nomenklatūra ir kokybė. Pato-gi aplinka yra teigiamas ergosistemos veiksnys, o triukminga, dulkėmis ir cheminėmis me-diagomis uterta kenkia ne tik gamybai, bet ir darbuotojų sveikatai. Todėl klasikinę ergo-sistemą mogus maina tikslinga keisti iplėstine: mogus maina darbo aplinka. Tokią sistemą ir tiria iuolaikinė ergonomika.

1.1.3. Ergonominio tyrimo metodologija

Ergonomika, galima sakyti, yra empirinis mokslas. Ergonomikos tikslas svarbią infor-maciją apie mogaus sugebėjimus ir elgseną pritaikyti projektuojant mainas, įrangą, įrankius, procedūras ir aplinką, t. y. visa tai, ką mogus naudoja, ir tai, kas jį supa. i svarbios informa-cijos gausa daugiausia gauta stebėjimais ir bandymais. iuo atvilgiu tiriamieji darbai itin svarbūs.

iuolaikinėmis sąlygomis sėkmę lemia ne tiek pavieniai mokslo laimėjimai, kad ir kokio aukto lygio jie būtų, kiek apskritai auktas mokslinis-techninis gamybos lygis, kurio pagrin-das yra kompleksinė mokslo ir technikos plėtra. iame komplekse ergonomika tam tikru san-tykiu vienija socialinių, gamtos ir technologinių mokslų laimėjimus. Ergonominiai tyrimai ga-myboje grindiami ne tik humanikumo samprata, juos lemia ir objektyvūs ekonomikos plėt-ros dėsningumai.

Ergonomika, kaip pabrėia rusų mokslininkas V. P. Zinčenko ir kiti, plėtojosi technikos, psichologijos, fiziologijos ir higienos mokslų sandūroje. Visi ie mokslai, iskyrus techni-kos, nagrinėja tą patį objektą, tačiau siekia skirtingų tikslų. ie mokslai skirtingais poiūriais tiria mogų darbo procese, taikydami skirtingus tyrimo metodus.

8

1.1.3.1. Apraomasis, eksperimentinis ir įvertinamasis tyrimai

Apraomaisiais tyrimais siekiama apibūdinti tam tikros populiacijos (paprastai monių) poymius. ioje knygoje pateikiama daug tokių tyrimų, atliktų įvairiose pasaulio alyse, re-zultatų pavyzdių, atspindinčių monių kūno matmenų, skirtingo amiaus monių klausos praradimo, energijos sąnaudų ir kitus aspektus.

Apraomieji tyrimai labai svarbūs ergonomikos mokslo poiūriu. Jie pateikia pagrindi-nius duomenis, kuriais remiamasi priimant daugelį projektinių sprendimų. Apraomieji tyri-mai danai turėtų būti atliekami problemos reikmingumui ir apimčiai nustatyti.

Eksperimentinių tyrimų tikslas ibandyti keleto kintamųjų poveikį elgsenai. Kuriuos kintamuosius nustatyti ir kurias elgsenas tirti, paprastai sprendiama praktinėje problemą at-spindinčioje situacijoje arba teorikai numatant kintamuosius ir elgseną. Pvz., eksperimentinis automobilio saugos dirų įtakos pasiekiamumui rankomis tyrimas.

Įvertinamasis tyrimas primena eksperimentinį tuo poiūriu, kad įvertinama kakurio veiksnio įtaka. Tačiau atliekant io pobūdio tyrimą kakuris veiksnys paprastai yra sistema ar gaminys.

Įvertinamasis tyrimas bendruoju atveju globalesnis ir visapusikesnis nei eksperimenti-nis. Sistema ir gaminys įvertinami turint tam tikrą tikslą. Danai įvertinamasis tyrimas apima ir pelno bei kainos analizę.

Renkantis aplinką moksliniam tyrimui danai kyla esminis klausimas ar tyrimų erdvė turėtų būti realusis pasaulis, ar laboratorija.

Pastangų laboratorinius ir realiomis sąlygomis atliekamus tyrimus derinti rezultatas da-nai esti realiojo pasaulio imitavimas. Būtina inoti, kad fizinis imitavimas ir kompiuterinis imitavimas ne tas pat. Fizikai imituojami ne tik labai paprasti dalykai (pvz., valdymo pulto darbas), bet ir labai sudėtingos konfigūracijos (pvz., reaktyvinio lėktuvo skrydis).

Kompiuterinis imitavimas tai proceso ar įvykių sekos modeliavimas kompiuteriu. Kei-čiant modelio parametrus gali būti gaunami prognozuojami rezultatai.

Plačiai paplitę ie ergonominio tyrimo metodai: indukcinis metodas (lot. inductio paskatinimas, įvedimas), pagrįstas indukcijos

principu, t. y. loginiu samprotavimu, kai nuo pavienių faktų, inių einama prie ben-dresnių;

dedukcinis metodas (lot. deductio ivedimas), kai ivados gaunamos i prie-laidų pagal logikos dėsnius ir taisykles;

kiekybiniai metodai; kokybiniai metodai; kokybinius duomenis gali papildyti patyrusių ekspertų nuomonė

(pvz., taikant DELPHI metodą); lyginamieji metodai.

1.1.3.2. Kintamųjų parinkimas

Apraomieji tyrimai skiriami į dvi kintamųjų klases: kriterijų kintamuosius ir stratifi-kacinius kintamuosius.

Kriterijų kintamieji apibūdina charakteristikas ir elgseną, kuriomis domimasi tiriant. ie kintamieji pagal surinktus duomenis gali būti sugrupuoti. Tai:

! fizinės charakteristikos, pvz.: pasiekimo rankomis nuotolis, kūno svoris ir t. t.; ! veiksmo duomenys: pvz.: reakcijos trukmė; rankos dinamometrijos; atminties truk-

mės rodikliai ir t. t.;

9

! subjektyvieji duomenys, pvz.: nuomonė, privilegijuotumas, reitingas ir t. t.; ! fiziologiniai indeksai, pvz.: pulsas, kūno temperatūra, vyzdio isiplėtimo rodiklis

ir t. t. Stratifikaciniai kintamieji apibūdina atstovavimo tyrimui parinktai imčiai (populiacijai)

proporcingumą, tai: amius, lytis, isilavinimas ir t. t. Net jeigu imčių stratifikavimas netaiko-mas, informacija danai gaunama i tam tikrų individualių imties charakteristikų.

Atlikdamas eksperimentinį tyrimą, eksperimentatorius keičia vieną ar daugiau kintamųjų, siekdamas įvertinti jų įtaką elgsenai, kurią siekia nustatyti. Eksperimentatoriaus keičiami kin-tamieji vadinami nepriklausomaisiais kintamaisiais.

Elgsenos, kurios matuojamos siekiant įvertinti nepriklausomųjų kintamųjų įtaką, vadina-mos priklausomaisiais kintamaisiais.

Ergonominiuose tyrimuose nepriklausomieji kintamieji gali būti klasifikuojami: su darbo uduotimi susiję kintamieji, įskaitant įrenginio kintamuosius (pvz., įrengi-

nio sverto ilgiai, dėės dydis, regimasis eksponavimo tipas) ir procedūrinius kinta-muosius (pvz., darbo ir poilsio ciklas, poreikis didinti tikslumą ar greitį);

aplinkos kintamieji (pvz., apvietos, triukmo, vibracijų kitimas); su subjektu susiję kintamieji (pvz., lytis, ūgis, amius, patyrimas). Daniausi i priklausomųjų kintamųjų eksperimentiniuose tyrimuose esti veikla, subjek-

tyvieji ir fiziologiniai kintamieji. Parinkdamas kintamuosius įvertinamajam tyrimui atlikti eksperimentatorius turi tos sistemos ar įtaiso, kuris bus vertinamas, udavinius ir siekius pa-versti specifinių kriterijų kintamaisiais. Kriterijų kintamieji privalo būti įtraukti į tyrimą, taip įvertinamos pasekmės, kylančios taikant sistemą.

1.1.3.3. Tiriamosios imties parinkimas

Svarbu nuspręsti, kaip parinkti tiriamuosius asmenis, kiek ir ką parinkti. Parinktoji imtis (statistiniai elementai) yra laikoma atstovaujančia populiacijai (darbuoto-

jams), jei jos apimami svarbūs darbuotojų aspektai atitinka realias darbuotojų proporcijas. Pvz., jei statybos pramonėje yra 30 % iki 22 metų amiaus darbuotojų, 40 % tarp 2240 metų ir 30 % per 40 metų amiaus darbuotojų, tuomet imtis turi apimti atitinkamas amiaus grupių proporcijas.

Imtis gali skirtis nuo populiacijos dėl nereikmingų kintamųjų, kurie būtų naudingi apra-omiesiems tikslams. Pvz., jei matuotume oro transporto dispečerių reakcijos į garsinius sig-nalus trukmę, tikriausiai tai atliktume viename ar dviejuose miestuose ir nedarytume atrankos visuose Lietuvos oro uostuose. Tačiau atsivelgti į dispečerių amių, lytį būtina, nes ie kinta-mieji gali būti reikmingi.

Atsitiktinė atranka įvyksta tuomet, kai kiekvienas i darbuotojų turi lygias galimybes būti įtrauktas į imtį. Realiame gyvenime beveik neįmanoma pasiekti tikrai atsitiktinės atrankos procedūros. Danai tyrėjui tenka pasirinkti tai, kas lengviau pasiekiama.

Imties dydis. Atliekant apraomąjį tyrimą svarbu nustatyti, kiek asmenų bus pasirinkta imčiai. Didesnė imtis tai patikimesni rezultatai. Pavyzdių (imties) atranka kainuoja, sugai-tamas laikas, todėl tyrėjas nenori rinkti daugiau duomenų, negu jų reikia darbuotojams apibū-dinti.

Pagrindiniai parametrai, turintys įtakos imties dydiui: reikalaujamas patikimumo laipsnis (didesniam patikimumui būtina didesnė

imtis);

10

darbuotojų savybės (kuo skirtingesni darbuotojai, tuo didesnės imties reikia); statistinis dydis, kurį reikia nustatyti (pvz., 50-ajam procentiliui nustatyti reikia di-

desnės imties negu vidurkiui). Eksperimentinis tyrimas. Tyrimo subjektai nebūtinai turi atstovauti tiriamųjų darbuotojų

populiacijai tokiu pat lygiu kaip įvertinamajame tyrime. Čia svarbu, kad subjektai būtų veikiami nepriklausomųjų kintamųjų taip pat kaip ir tiriamos uduoties darbuotojai. Tarkime, tiriame kambario apvietos lygio įtaką teksto įskaitomumui kompiuterio ekrane. Jei norime gautus duomenis panaudoti biuro aplinkai suprojektuoti, galbūt reikėtų rinktis mones, kurie turi intensyvaus darbo patirtį. Nors turintys didelę darbo kompiuteriu patirtį skaito tekstą i ekrano greičiau negu pradedantys, tačiau nepriklausomojo kintamojo (apvietos) įtaka abiem grupėms turėtų būti tokia pati.

1.1.3.4. Duomenų rinkimas ir analizavimas

Duomenys apraomajam tyrimui gali būti surinkti realiomis sąlygomis arba laboratorijo-

je. Pavyzdiui, aligatvio plytelių klojėjų energijos sąnaudos galėtų būti tiriamos tiesiog dir-bant statybos aiktelėje. Tačiau jėga, kuria sunkveimių ir autobusų vairuotojai suka vairo ra-tą, galėtų būti imatuota kilnojamojoje laboratorijoje, lankantis atitinkamose transporto fir-mose.

Danai duomenys renkami anketinių apklausų ar pokalbių būdu. Anketos respondentams gali būti siunčiamos ir patu, tik iuo atveju ne visos anketos grąinamos. Eksperimentinis ty-rimas danai atliekamas laboratorijoje (ir kilnojamojoje, ir stacionariojoje), neretai taikant su-dėtingesnius metodus ir naudojant kompiuterius.

Apraomieji tyrimai. Atliekant io pobūdio tyrimą duomenims apdoroti taikomi statisti-niai metodai. Jų pagrindiniai parametrai apibūdinami toliau.

Vidurkis (aritmetinis vidurkis). Tai visų pavienių imties verčių suma, padalyta i verčių skaičiaus:

n

xx ∑= ; (1.1)

čia - pavienių verčių suma, ∑ x

- verčių skaičius (imties dydis). n

Geometrinis vidurkis yra:

n nG x.......xxX 21 ⋅= . (1.2)

Imties moda. Tai daniausiai pasikartojanti atsitiktinio dydio vertė.

Mediana. Mediana yra vidurinis variacinės eilutės elementas. Pvz., variacinė eilutė x(1), x(2), x(3), x(4), x(5), mediana ,

)3(xx~ = . (1.3)

arba variacinė eilutė x(1), x(2), x(3), x(4), x(5), x(6), mediana .

11

2xx

x~ )4()3( += . (1.4)

Dispersija. Imties dispersija apskaičiuojama:

∑=

−−

=n

ii )xx(

ns

1

221

1 , (1.5)

čia xi i-tojo matavimo rezultatas.

Standartas. Teigiama kvadratinė aknis i dispersijos vadinama standartu:

∑=

−−

==n

ii )xx(

nss

1

221

1 . (1.6)

Esant normaliajam skirstiniui, t. y. varpo formos kreivei, apie 68 % įverčių patenka tarp s1x~ ± , 95 % tarp s2x~ ± ir 99 % įverčių tarp s3x~ ± . Imties amplitudė. Tai intervalas, kuriame yra visos imties vertės, t. y. skirtumas tarp

eilutės didiausiosios ir maiausiosios duomenų vertės.

minmax xxR −= . (1.7)

Tiesinė regresinė analizė. Ji gali būti taikoma sudarant lygtį, kuri geriausiai nusakytų duomenų eilutę, rodančią tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų. Tokios lygties pavyzdys:

bmxy += ; (1.8) čia m tiesės nuoulnumas (1.3 pav.); b atkarpa y ordinatės ayje.

Dydių m ir b vertės randamos taikant ias formules:

( )∑ ∑

∑ ∑ ∑

=

= = =

−

−

=n

iii

n

i

n

i

n

iiiii

xxn

yxyxn

m

1

22

1 1 1 , (1.9)

n

xmy

b

n

i

n

iii∑ ∑

= =

−

= 1 1 , (1.10)

čia n duomenų takų skaičius; ir ir priklausomieji ir nepriklausomieji kintamieji. iy ix

12

Y

y = mx+b

α

b

1.3 pav. Tiesės pate

Procentiliai. Procentiliai atitinprocentinis dydis. Procentilio metome variacinėje eilutėje didėjančia valų, kurie ir vadinami procentiliai

Į kiekvieną intervalą pateksianvieno intervalo vidurkis. Apytikria(50-ojo procentilio) vidurkis.

Procentilio vertei p apskaičiuokį, taikome formulę:

o kai ρ yra daugiau u vidurkį

čia k faktorius, parenkamas i 1.

Statistinis reikmingumas. At

statistinis reikmingumas pakeičiatikimybė. Eksperimentatorius pasirlėtų būti pasirinkta bet kokia vepasirinktu lygmeniu. Taigi jei pasiratvejų i 100 rezultatas bus nereik

Vertinant reikmingumą ir ner rezultatai reikmingi, jei a nepriklausomieji kintam

priklausomiesiems kintam trivialusis efektas gali būt

X

ikimas stačiakampėje koordinačių sistemoje

ka kintamųjų vertes, u kurias maesnis grupės specifinis do esmė tokia. Visus tiriamojo rodiklio dydius surikiuoja-tvarka. Visą svyravimo diapazoną suskirstome į 100 inter-s. čių dydių tikimybė vienoda. Tada apskaičiuojamas kiek-i tiriamojo rodiklio vidutinę vertę atitinka 50-ojo intervalo

ti, esant normaliajam skirstiniui, kai p yra maiau u vidur-

skx ⋅−=ρ , (1.11)

skx ⋅+=ρ , (1.12)

1 lentelės.

liekant eksperimentinį tyrimą paprastumo dėlei terminas mas reikmingumu. Tradicikai 0,05 arba 0,01 yra maa enka vieną i ių verčių, kurią pavadina alfa (α) lygiu. Ga-rtė, tačiau tyrimų duomenų vartotojas gali nesutikti su inktas α = 0,05 lygis, tyrėjas gali tvirtinti, kad 5 ar maiau mingas. eikmingumą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad: titinka tikimybių teorijos dėsnius ir kriterijus; ieji yra nereikmingi, bet gali turėti įtakos

iesiems; i statikai reikmingas, nors nieko bendra neturi su svarba.

13

1.1 lentelė. Faktoriaus k vertės procentiliui apskaičiuoti

k skx ⋅−=ρ skx ⋅+=ρ 2,576 0,50 99,5 2,326 1 99 2,06 2 98 1,96 2,5 97,5 1,88 3 97 1,65 5 95 1,28 10 90 1,04 15 85 1,00 16,5 83,5 0,84 20 80 0,67 25 75 0,00 50 50

1.1.3.5. Tyrimo kriterijai Ergonomikoje gali būti skiriami 3 kriterijų tipai: panaiai apibūdinantys sistemų funkcionavimą; panaiai apibūdinantys, kaip atliekama uduotis; panaiai apibūdinantys, kaip mogus reaguoja. Sistemą apibūdinantys kriterijai. ie kriterijai paprastai atspindi pagrindinius itisos sis-

temos ininerinius aspektus. Jie danai taikomi atliekant apraomąjį mokslinį tyrimą, ymiai rečiau eksperimentinį tyrimą. Sistemą apibūdinantys kriterijai apima tokius aspektus, kaip: įrenginių patikimumas (t. y. tikimybė, kad nesuges), atsparumas susidėvėjimui, prieiūros pa-prastumas ir kiti inineriniai parametrai, pvz., svoris, didiausias naumas ir t. t.

Uduoties atlikimo kriterijus. Paprastai jis nusako uduoties, kurioje asmuo gali dalyvau-ti arba nedalyvauti, rezultatus. į kriterijų nusako:

ieigos kiekybė, pvz., iifruotų praneimų, iaudytų ovinių skaičius ir t. t. ieigos kokybė, pvz., klaidų kiekis, igrętų skylučių tikslumas ir t. t. atlikimo laikas, pvz., vėlavimas pradėti uduotį, laiko trukmė gedimams elektros

grandinėje pataisyti. Uduoties atlikimo kriterijus globalesnis nei mogaus kriterijus, tačiau mogaus darbas yra daugiareikmikesnis, todėl is parametras taikomas siste-mos ar įrangos ininerinėse charakteristikose.

mogaus kriterijus. mogaus kriterijus susijęs su mogaus elgsena ir reakcija atliekant darbo uduotį. mogaus kriterijus įvertinamas veiklos matais, fiziologiniais rodikliais bei subjektyviais matais.

Veiklos matai. mogaus veiklos matai paprastai esti: pasikartojimo (danio) matas, pvz., aptiktų objektų skaičius, odio help

kompiuterio ekrane pasikartojimo danis ir t. t. latentinis (uslėptasis) matas, pvz., reakcijos trukmė arba perėjimo nuo vienos veik-

los prie kitos vėlavimas ir t. t. trukmės matas, pvz., automatinio įsijungimo į kompiuterių sistemą (inant

slaptaodį) trukmė. Danai taikomi ių pagrindinių tipų deriniai, pavyzdiui, nuautų per laiko vienetą taiki-

14

nių skaičius. Fiziologiniai rodikliai. Danai naudojami mogaus įtampai dėl fizinio ar protinio darbo,

aplinkos poveikio (ilumos, vibracijos, triukmo, pagreičio) imatuoti. Fiziologiniai rodikliai klasifikuojami pagal svarbiausias biologines kūno sistemas: irdies ir kraujagyslių (t. y. pulsą, kraujospūdį); kvėpavimo organų (t. y. kvėpavimo danį, deguonies suvartojimą); nervų (t. y. smegenų elektrinį potencialą arba raumenų veiklą); jutimo (t. y. regėjimo atrumą, mirkčiojimo danį arba klausos jautrumą); kraujo sudėtį. Subjektyvieji matai. Danai privalome turėti subjektyvią nuomonę, tarkime, apie sėdynės

komfortikumą, kompiuterių sistemos naudojimo patogumą arba dėl pirmenybės i gausybės įrankių pasirinkti tam tikro rankenų ilgio įrankių, visa tai subjektyvieji matai. ie matai tai-komi ir fizinio bei protinio darbo krūviui įvertinti.

1.2. Ergonomikos principai

1.2.1. mogaus veiksnys

Kuriant naujas darbo vietas ir naujus produktus reikėtų atsivelgti į iuos tris pagrindi-nius mogaus veiksnius:

a) monės skirtingi; b) monių galimybės ribotos; c) monių reakcija nuspėjama. monės skirtingi. Visi inome, kad monės skiriasi ūgiu, svoriu, apimtimi, amiumi, ta-

čiau danai darbo vietos kuriamos tokios, kad tiktų visiems. I tiesų tokios darbo vietos tin-ka tik nedidelei grupei monių, kiti priversti dirbti netinkamiausiomis darbo sąlygomis.

Darbo pultai, raomieji stalai, asmeninio kompiuterio įranga ir kt. gali būti lengvai ir saugiai reguliuojami paauktinami, paeminami, pakreipiami pagal operatoriui tinkamiausią auktį, taikant iuolaikines ergonomines sistemas. Įdiegus į darbo įrangą tokias ergonomines sistemas padidėja darbo naumas, nes maiau nuvargstama. Kai darbas rankinis, atitinkamai sumaėja rizikos susieisti laipsnis (1.4 pav.).

1.4 pav. Darbo ploktumos auktis skirtingo ūgio monėms: a) kad tiktų visiems

b) kad tiktų individui

15

monių galimybės ribotos. Fiziniai ir protiniai monių sugebėjimai labai skiriasi. Fiziniu lygmeniu vien dėl mogaus ūgio, nepaisant kitų fizinių pavienių individų skirtu-

mų, būtini specifiniai pritaikymai. Pavyzdiui, kad mogus daiktą galėtų nesunkiai pasiekti, daiktas turi būti tam tikru atstumu.

Ilgai trunkanti nepatogi kūno padėtis vargina. Pajuntami skausmai, fizinis nuovargis, dėl to maėja darbo naumas ir kokybė.

Pavyzdiui, darbininkas, dirbdamas prie tekinimo staklių tam tikra poza (1.5 pav.), ne-sunkiai gali ikęsti nugaros, sprando ir pečių skausmus. Tačiau prasčiau, kai darbininkas leng-vai nepasiekia valdymo įtaisų, ypač kai būtina tuo pat metu stebėti apdirbamą detalę.

1.5 pav. Pritaikymo mogaus ribotumui nesėkmės klasikinis pavyzdys tekinimo staklės

Protiniai sugebėjimai. monių reakcija, informacijos priėmimo ir apdorojimo sparta skir-iasi. Skiriasi, kiek ir kokios informacijos individas gali priimti vienu metu ir kaip ilgai be per-traukos gali dirbti protinį darbą. Klaidos, netikslumai ir neteisingi sprendimai atsiranda, kai tam tikri veiksniai virija protines mogaus galimybes.

monių reakcija nuspėjama. Gyvendami imokstame kai kuriuos veiksmus atlikti pa-gal tam tikrus signalus. Pvz., sustojame degant raudonam viesoforo signalui, norėdami įjung-ti viesą paspaudiame elektros jungiklį į virų (1.6 pav.) ir pan. Tačiau kai įprastoje situacijo-je signalas neįprastas, pvz., jungiklis jungiamas kita kryptimi, daniau pasitaiko klaidų. Pana-iais atvejais monės reaguoja nuspėjamais būdais. Painimo procesas kaip mąstome, spren-diame ir reaguojame taip pat gali būti nuspėjamas. Atsivelgiant į atliekamą uduotį, nu-spėjamai galime būti įsitempę, nuobodiaujantys arba suinteresuoti, susidomėję. Tyrimais pa-tvirtinus nuspėjamą mogaus reakciją tam tikrose situacijose, projektavimo procese į tai galė-tų būti atsivelgta.

1.6 pav. Elektros jungiklio padėtys

16

Klysti mogika. Pasitaikančių klaidų prieastis i tikrųjų gali būti prastas ergonomikos principų taikymas. Projektavimo klaidos esti fizinės, tokios kaip, tarkime, jungiklio įtaisymas nepasiekiamoje vietoje, arba protinės, pavyzdiui, klaidingų krypčių nurodymas. Daugelis klaidų ir apsirikimų daniausiai patiriama dėl prasto projekto. Laiku neispręsta problema tu-rės didelę įtaką gamybos proceso kokybei. Esant geram ergonominiam sprendimui, ir buityje, tarkime, naudojant paprastus namų apyvokos reikmenis, ir dirbant prie sudėtingų valdymo pultų, pvz., lėktuvų skrydių valdymo boktuose ar geleinkelių mazgų valdymo punktuose (1.7 pav.), klaidų pasitaiko maiau.

1.7 pav. Vilniaus geleinkelio mazgo automatinio valdymo pultas

Nuodugniai tiriant situacijas, kai daromos klaidos, galima numatyti mogaus reakciją ir

projektuojant įrankius bei sistemas į tai atsivelgti. Painimo klaidos skirstomos į tris kategorijas: 1) Suvokimo klaidos. Asmuo negali sukaupti visos reikiamos informacijos dėl įvairių

prieasčių: signalas ar inutė buvo neaikūs, dėmesį atitraukė kiti signalai, mogui nebuvo tinkamai paaikinta informacijos reikmė arba jis jos tinkamai neperprato.

2) Klaidingi sprendimai. Jei mogus neatsako į signalą ar informaciją, į kurią turėjo at-sakyti, jis tikriausiai priėmė neteisingą sprendimą. Taip atsitinka, jei sprendimas pri-imamas skubotai, neįvertinus signalo svarbos arba skubumo, taip pat asmeniui netei-singai įvertinus situaciją.

Klaidingi veiksmai. mogus bandė atsakyti į signalą, tačiau įjungė ne tą valdymo įtaisą arba įjungė reikiamą valdymo įtaisą, bet neteisingai.

Per keletą pastarųjų deimtmečių sukurta nemaai reikmingų ergonomikos principų. Daugelis i jų elementarūs, tačiau nereikėtų nuvertinti jų reikmės i esmės tai ergonominio poiūrio pagrindas.

1.2.2. Deimt fizinių principų

Pirmasis principas. Viskas turi būti lengvai pasiekiama mogaus kūnas įsitempia, kai tenka siekti toliau padėto daikto, o tai apsunkina darbą, be

17

to, gaitamas laikas. Darbui palengvinti danai naudojamus daiktus, tokius kaip rankenėles, jungiklius, įrankius ir detales, reikia įtaisyti lengvai pasiekiamose vietose.

Optimali yra sferinė judėjimo erdvė (1.8 pav.). Įprasčiau daryti stačiakampius daiktus, pavyzdiui, kaip įvairios paskirties darbo stalai, kurių tolimieji erdvės kampai esti nenaudingi, daniausiai paverčiami maiau naudojamų daiktų sandėliukais arba tiesiog lieka ukrauti netvarkingomis nereikalingų daiktų krūvomis. Geri pusrutulio formos darbo erdvės pavyz-diai yra lakūno kabinos moderniuose lėktuvuose. Pilotui visi valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami, net jei reikėtų jungiklius įrengti vir galvos, nes jam negalima judėti i savo vie-tos.

a) b)

1.8 pav. Optimalios darbo vietos pusrutulio formos pavyzdiai: a) projektas; b) įrengta darbo vieta

Kuriant darbo vietą svarbu įvertinti, kam ji skirta. Tradicikai buvo kuriama vidutinio

ūgio monėms. Dabar labiau atsivelgiama į antropometrinius skirtingumus. Pavyzdiui, pro-jektuojamos reguliuojamosios automobilių sėdynės, kad ir auktesni, ir emesni monės leng-vai pasiektų paminas. Avariniai jungikliai įtaisomi taip, kad juos pasiektų emesnio ūgio mogus, tada, be abejo, pasieks ir auktesnis.

Vykę patobulinimai gali būti atlikti ergonominiu poiūriu įvertinus nepatogumus dėl at-stumo:

a) sumainamas darbo plotas; paprastai linkstama gaminti per didelius arba per plačius darbo stalus;

b) darbo pavirius pakeliamas taip sumaėja nuotolis siekti daiktų; c) daromos ipjovos darbiniuose paviriuose, kad arčiau darbuotojo būtų darbo priemo-

nės bei tam tikros detalės; d) konstruojami besisukantys stovai, kad reikiamos priemonės būtų arčiau, o nenaudo-

jamos toliau. Matavimai. Projektuojant naujas darbo priemones taikomos įvairios analitinės priemonės.

Kuriant virtuvės įrangą, darbo stalus, kėdes naudojamasi mogaus kūno matmenų lentelėmis. Darbo priemonių dizainą modeliuoti pagal mogaus kūno ypatumus padeda kompiuterinio projektavimo programos.

18

Antrasis principas. Darbui svarbu pasirinkti tinkamą auktį Dana problema yra neteisingai parinktas darbo ploktumos auktis, kai darbuotojui

tenka dirbti isikreipus, sulinkus. Dėl to greičiau nuvargstama, nepatogu, galima susialoti. Dirbant nepatogia poza, sulėtėja darbo tempas, nes daniau ilsimasi, be to, tenka daryti pa-pildomus judesius norint įveikti nepatogumus.

Dirbančio mogaus kūno padėtis ilieka natūrali, kai darbas atliekamas madaug alkūnių auktyje. Pati uduotis lemia tinkamo aukčio pasirinkimą (1.9 pav.). Sunkus darbas, kuriam atlikti būtinesnė virutinės kūno dalies jėga, turėtų būti dirbamas emiau nei alkūnių auktyje, tada jis mechanikai tampa lengvesnis. Lengvesnės arba stebėjimo uduotys turėtų būti atlie-kamos aukčiau nei alkūnių auktyje, nes tada trumpesnis esti vilgsnio nuotolis ir gerėja ran-kų bei akių koordinacija.

1.9 pav. Darbo ploktumos aukčio pasirinkimas priklausomai nuo darbo pobūdio

Svarbu ne tik kūno padėties ir darbo vietos atitikimas, bet ir atstumai tarp darbo priemo-

nių. Jei tarp įvairių darbo įrangos dalių, baldų ar grindų yra aukčio neatitikimų, gali atsirasti papildomo darbo (pvz., reikia pakelti dėę, nors galima būtų ją tiesiog pastumti). Nesuderi-nus tokių paprastų dalykų darbas tampa neproduktyvus, vaistoma laikas, pastangos, tai dar-buotojus varo ir vargina.

Matavimai. Teisingai pasirinkti darbui tinkamą auktį padėtų analitinės priemonės ant-ropometriniai duomenys ir ergonominės kompiuterinio projektavimo programos.

Trečiasis principas. Kūno padėtis dirbant turi būti patogi Dėl nepatogios kūno padėties dirbant patiriami didesni fiziniai įtempiai, susilpnėja jėga,

uduotis tampa sudėtingesnė. Kai įrankiai ir baldai idėstyti optimaliai, darbas esti produkty-vesnis, ivengiama brangiai atsieinančių sveikatos sutrikimų, nugaros ir juosmens skausmų.

Geriausios kūno padėtys dirbant yra vadinamosios neutralios: a) nugaros padėtis natūrali S formos; b) alkūnės laikomos natūraliai į onus; c) rieo padėtis neutrali. inotina, kad daugelis nepatogiųjų padėčių i esmės visikai patogios, tik trumpam. Blo-

gai, kai nepatogioje padėtyje reikia ibūti ilgai.

19

mogaus kūnas turi judėti, jo padėtis turi kisti. Ilgai dirbant, kad ir patogioje padėtyje, nuv

rodymų, kad dirbti darbo vietoje būtų patogu: pečiai ir rankos;

jų pasiimti; -

Da orint ką nors pasiekti i giliai, pvz., i dėės, sukelia nugaros skau

1.10 pav. Pavyzdys, kaip siekti patogios kūno padėties dirbant

ieų padėtis. Natūralią rieų padėtį nesunku nustatyti nuleidus rankas prie onų. Kai

riea

u būdų. Sąnarių kampai go

etvirtasis principas. Būtina sumainti per didelę naudojamą jėgą

irbančiajam padeda viskas, kas taupo jo fizines pastangas. Bereikalingai eikvojant fizin

rbu įvertinti, kiek fizinių jėgų reik

vengti didelės įtampos.

unkiau nei visa plataka. Įrankiai ir įranga turėtų būti pato-

argstama. Keletas nua) paeminkime ikeltas darbo ploktumas, kad pailsėtųb) danai naudojamų daiktų nelaikykime ant grindų, kad nereikėtų lenktisc) spausdindami ar dirbdami kompiuteriu naudokime popieriaus laikiklius, kad būtų pa

togi kaklo padėtis. nas lankstymasis, n

smus. Atliekant tam tikrus darbus problema būtų ispręsta, pavyzdiui, įrengus hidrauli-nius reguliuojamus kėliklius (1.10 pav.).

Ri visikai atpalaiduoti apatinė dalis truputį pasukta į kūno pusę, virutinė į iorę. Taip,

lyg vairuotume mainą, vieną ranką laikydami ties deimtos valandos padala, kitą antros. Tokia rieų padėtis vadinama laikymu tiesiai, geriau tiktų sakyti neutraliai. Tai nėra hori-zontali padėtis, kaip grojant pianinu, dirbant kompiuteriu ar vairuojant kalnų dviratį, tačiau nėra ir vertikali, kokia esti laikant, pavyzdiui, gėlių puoktelę delne.

Matavimai. mogaus kūno padėtys gali būti matuojamos daugeliniometru. Naudojami ir elektroniniai goniometrai. Be to, mogaus kūno padėtims dirbant

nustatyti vis daniau naudojamos skaitmeninės vaizdo kameros ir kompiuterinė analizė. K Dę jėgą atsiranda nuovargis, padidėja galimybė susialoti. Fizinė sveikata gerėja manktinant raumenis. Tačiau svaės uduočiai atlikti, ir daryti patobulinimus, kad gaminys būtų gaminamas kuo maesnė-

mis sąnaudomis ir pastangomis. Bendrieji pavyzdiai, kaip i1. Rankų suspaudimo jėgos:

imti pirtų galais yra sbulinti taip, kad būtų galima tvirtai suimti (1.11 pav.);

20

enos nebus nei per didelės,

abiem rankomis lengviau nei viena, nes įtempiai pasiskirsto toly-

1.11 pav. Reikmenų, tokių kaip neimo kauai ar padėklai, atitinkami laikymo būdai

2. Rankų stūmimo/traukimo jėgos:

tu naudoti papildomas mechanines priemones ir va-

engvinti naudojant specialią įrangą gaminiams, įrankiams ar ki-

3. Juosrbu numatyti, kad apkrova būtų kaip galima arčiau kūno. Kuo

Įsidėmėduo

stūmi-mo

enktasis principas. Siekti mainti nuovargį

mogui virijus fizines galimybes, neivengiama sualojimų, nelaimingų atsitikimų, pras-tos d

atinės apkrovos. Dėl jų ilgam įsitempia tos p

rindiniai būdai, siekiant ivengti statinės apkrovos, yra ie: dirbant kūno padėtis turi būti

įrankiams valdyti jėgos reikės maiau, jei įrankių ranknei per maos; valdyti įrankiusgiai.

atliekant sunkų darbą pravarriklinius įrankius; uduotį galima paltiems įtaisams palaikyti. mens apkrovos:

projektuojant svaobjektas toliau nuo kūno tuo didesnis krūvis tenka nugarai ir pečiams. Stumti krovinį lengviau nei traukti. Be to, jėgos, reikalingos įrangai, pvz., ratiniam vei-mėliui, stumti reikės maiau, jei ratai bus didesni, gerai sutepti, o grindys lygios. tina tai, kad jėga prarandama, kai dirbama nepatogia poza. Taigi projektuojant u-

tis, labai svarbu atsivelgti į kūno pozą, kad labai sumaėtų dirbančiojo pastangos. Matavimai. Įtempimas gali būti imatuotas keliais būdais. Paprastas prietaisas /traukimo jėgoms matuoti yra jėgos matuoklis. Suspaudimo ir nyplinio suspaudimo jė-

gas galima nustatyti atitinkamai rankos dinamometru ar suspaudimo davikliu. Modernesnis metodas elektromiografija, t. y. raumens bioelektrinių potencialų fiksavimas. Jėgai jautrūs jutikliai gali būti pritvirtinti tiesiogiai prie kūno (pvz., pirtų vidinėje pusėje įspaudimo jėgai imatuoti) arba prie įrangos paviriaus (pvz., įrankio spaudimui imatuoti).

P

arbo kokybės ir mao produktyvumo. Gerai suprojektavus darbo uduotį, galima ivengti

nepageidaujamo nuovargio, darbas bus efektyvesnis. Labai svarbus veiksnys nuovargiui atsirasti yra stačios raumenų grupės, įskausta, juntamas diskomfortas. Dirbant toje pat padėtyje ilgą lai-

ką, ypač didele jėga ir nepatogia poza pertempiami tam tikri raumenys, į juos maiau patenka kraujo.

Pag natūrali, danai kisti; jėga turi būti ne didesnė nei būtina uduočiai atlikti; svarbu regulia-

riai ilsėtis (pasirąant).

21

Statinė apkrova, ilgai laikant kokį daiktą, pavyzdiui, įrankį (1.12 pav.), gali būti sumai-nam

naudojant tvirtinimo detales įrankiams ir (ar) gaminiams prilaikyti;

tikrą skersmenį, pavirių, formą).

a: a) b) daiktams paimti naudojant dirus ar rankenas; c) pritaikant patogią rankeną (pvz., parenkant tam

1.12 pav. Rieso statinių apkrovų ir būdų ivengti pavyzdiai

Kitokio, daugiau bendrojo, pobūdio nuovargis esti dėl mediagų apykaitos organizme krūv

spre

statant laiko trukmę, per kurią susitraukia tam tikra

etasis principas. Mainti nebūtiną kartojimąsi

tliekant uduotis didelę įtaką kūno darbui turi ir įtampą sukelia pasikartojantys jude-siai.

ir padėjimo judesių (1.1

ti;

io. Kūnas ieikvoja maisto mediagas, ir mogus tampa nerangus, sumaėja pastabumas. Darbo problemos, susijusios su uduotimis, reikalaujančiomis daug jėgų, gali būtindiamos keletu būdų. Pirmenybė teikiama mechanizavimui, tačiau gali padėti tam tikros

organizacinės priemonės. Pavyzdiui, danos trumpos pertraukėlės yra daug efektyvesnės nei ilgos ir retos pertraukos. Fizinio ir protinio darbo intensyvumas per visą darbo dieną turėtų būti reglamentuojamas. Intensyvūs darbo krūviai turėtų būti paskirstyti ilgesniam laikotarpiui, po sudėtingų uduočių turėtų eiti lengvesnės. Nuovargiui sumainti svarbu darbo vietos fizi-nės aplinkos normų reikalavimų utikrinimas.

Matavimai. Statinė apkrova matuojama nu raumenų grupė. Matavimams atlikti naudojama elektromiografinė bei kita moderni apa-

ratūra. Metabolinė apkrova danai nustatoma stebint irdies susitraukimų danį. A Dėl per dano kartojimosi gali būti sualojami jautrūs audiniai ir sąnariai, be to, vais-

toma laikas. Reikėtų kiek įmanoma sumainti pasikartojančių judesių. Pakavimo darbas danai susideda i kartojamų paėmimo 3 pav.). Darbo vietą galima perplanuoti taip, kad daugelio nebūtinų rankų judesių atlikti

nereikėtų. Ypač gerai, jei suprojektuota taip, kad gaminys pats įslystų į dėę. Keletas rekomendacijų, kaip sumainti pernelyg daną kartojimąsi: a) naudoti mechanizmus danai pasikartojančioms uduotims atlik

22

b) planuoti optimalią darbo vietą, kad judesiai būtų efektyvūs; c) taikyti tinkamus darbo metodus ir efektyvias technologijas; d) vengti kelis kartus kartojamų ėmimo judesių. Matavimai. Pasikartojantys judesiai fiksuojami paprasčiausiai stebint ir skaičiuojant. Tai

gali būti daroma tiesiogiai arba periūrint vaizdo įraus.

1.13 pav. Pavyzdys, kaip sumainama kartojamų varginančių judesių

eptintasis principas. alinti kliūtis, darbo aplinka turi būti erdvi

varbu, kad darbo vietos būtų suprojektuotos taip, jog niekas netrukdytų atlikti uduotį ir kad

dvės ir e-mes

blemų isprendiama tiesiog gerai apgalvojus, kartais praver-čia a

S Svisos darbui reikalingos priemonės būtų lengvai pasiekiamos. Erdvi darbo vieta būtina,

kad, usiimant veikla, galva, rankos, liemuo, keliai ir kojos judėtų laisvai. Neturi būti jokių kliūčių tarp mogaus ir darbo priemonių, naudojamų uduočiai atlikti (1.14 pav.).

Kai darbo vieta suprojektuota didesnio ūgio mogui, akivaizdu, kad uteks erniam. Pritaikant darbo vietą mainami nuotoliai įrankiams pasiekti: perstatoma įranga,

lentynos, panaikinamos esamos pertvarėlės, visa, kas riboja judesius. Gana svarbu darbo vietą pritaikyti ne tik pagal ūgį, bet ir pagal kūno formą. Darbuotojas privalo labai gerai matyti vis-ką, kas reikalinga darbui atlikti.

Matavimai. Daugelis ių prontropometriniai bei kiti jau minėti matavimo prietaisai.

1.14 pav. Darbo vietos Įrengimo trūkumai

23

tuntasis principas. Mainti tiesioginę sąlyčio įtampą

iesioginis spaudimas ar sąlyčio įtampa danai pasitaiko atliekant daugelį uduočių. Ne-pato

o iki alkūnės, launis, blau

liu-dant

ktintas vietas. Sto-vėji

ių iems matavimams atlikti, todėl vienas i būd

A Tgus arba net alingas mogaus kūno dalių sąlytis su darbo įrankiu ar organų suspaudi-

mas gali sutrikdyti nervų sistemos, kraujo apytakos ir kitas funkcijas. Tiesioginiai sąlyčiai paprastai veikia delnus, rankas nuo riezdas, pėdas. Spaudimas į delnus gali būti sumainamas pakeitus įrankių rankenų formą,

dydį ar paviriaus dangą (1.15 pav.). Taip tolygiau pasiskirsto delną veikiantis spaudimas. Kitas tiesioginio sąlyčio pavyzdys, kai remiantis į atrias briaunas ar iaip danai uk kokias nors kliūtis paeidiamos rankos nuo rieų iki alkūnių. Tokiu atveju atsikiimai

turi būti paminktinami, suapvalinami atrūs kratai. Galimi ir kiti būdai. Vertėtų paminėti kėdių porankius ir atlous bei kitas patogias pamin

mas dirbant taip pat gali būti vertinamas pagal į ergonomikos principą. mogaus kūnas blogai toleruoja stovėjimą ilgą laiką ant kieto paviriaus. Kietas pagrindas labai vargina ir gali sukelti nugaros bei kojų skausmus. Nuovargio ilgai stovint ant kieto paviriaus padeda i-vengti specialūs kilimėliai arba speciali avalynė.

Matavimai. Kol kas nėra analitinių priemonų iems neatitikimams nustatyti stebėti dirbančiuosius. Pravartu jų paklausti, ar neatsira-

do mėlynių, pūslių, nutrynimų, paraudimų kūno vietose, besiliečiančiose su darbo priemonė-mis.

1.15 pav. Sąlyčio Įtampos naudojant Įrankius pavyzdiai. Įrankio rankenų forma turi atitikti

Devintasis principas. Sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį

ėra vienos, tinkamiausios, kūno pozos visai darbo dienai, kūnas turi judėti, padėtis kisti

ėdint atsirėmus, palinkus į priekį ar ant auktos kėdės, kad dali

liuoti pagal poreikius. Reg

rankos geometriją

N. Ergonominiu poiūriu gerai sutvarkius darbo vietą paprasta keisti kūno padėtį, t.y. judė-

ti pagal poreikį sėdėti ar stovėti. Daugelį darbų patogiau atlikti s

s kūno svorio tektų į grindis besiremiančioms kojoms (1.16 pav.). Darbo vietos pritaikomumas leidia darbuotojui lanksčiai ją pareguuliuojami baldai ir įranga neriboja kūno padėties, galima prisitaikyti reikiamą auktį, pa-

siekiamumą ir ivengti tiesioginių sąlyčių padarinių bei nepatogių padėčių. Keletas darbo vietos gero pritaikomumo pavyzdių: a) reguliuojamosios biuro kėdės su kojų atrama; b) automobilių sėdynės, vairai ir veidrodėliai;

24

c) kirpėjo kėdės; d) reguliuojamos darbo vietos arba reguliuojamo aukčio platformos; e) įranga dirbti pusiau sėdint, pusiau stovint.

1.16 pav. Darbo vietų įrengimo pavyzdiai

Deimtasis principas. Palaikyti jaukią aplinką

plinka, kurioje dirbama, gali turėti tiesioginės ir netiesioginės įtakos savijautai ir veikti ne t

nkama apvieta; intanti temperatūra;

lavimas apvieta turi būti gera, bet danai ios sąly

aikantys nuokrypiai: į akis;

s objekto ir fono. i

udangos akinimui sumainti; imo;

pvieta vir galvos, kad

Tem yg karta arba alta, gali būti nepatogu dirbti, didėja nuovargis, gali

o greitį; artų kūnų) skaičių;

Aik sveikatą, bet ir darbo kokybę bei efektyvumą (1.17 pav.). Iskirtini trys pagrindiniai

aspektai: ti nuolatinė, daug nek paalinių virpesių slopinimas. Tinkama apvieta. Paprastas reikagos nepaisoma. Skirtinga viesa ir intensyvumas dirbant gali vizualiai padidinti arba

sumainti detales. Daniausiai pasita) akinantis spindėjimas darbuotojui b) eėliai, slepiantys detales; c) blogas kontrastas tarp veikloGal mų ieičių variantai: a) sklaidos priemonės irb) geresnė vieta viesos altiniui, kad būtų ivengta akinc) tiesioginė veiklos objekto apvieta arba netiesioginė a

suvelnėtų eėliai. peratūra. Kai pernel

net sutrikti sveikata. Darbo aplinkos temperatūrą reglamentuoja higienos normos. Reguliuojama įvairiai keičiant:

a) oro temperatūrą ir judėjimb) apsauginių ekranų (nuo altų arba kc) atliekamo darbo fizinį intensyvumą; d) dėvimų drabuių skaičių; e) oro drėgnumą.

25

1.17 pav. Tinkamai Įrengta darbo vieta

irpesiai. Dirbti su virpesius sukeliančiais įrankiais ar įranga yra ne tik nepatogu, bet ir

laba

o greičius; gos patikras;

lio;

pinančias mediagas

1.2.3. Deimt painimo principų

Pirmasis principas. Būtina norminti

anai klystama dėl nesuderinamumo, kaip informacija perteikiama ir kaip veikia vald

(lauko čiaupo sodui laistyti) veikimas. Visiems įprasta nau-doji

1. 18 pav. Vandentiekio čiaupų rankenėlių formos parinkimas

Gamyboje gali būti įdiegta viena norma, siekiant valdyti kelis skirtingus įtaisus taip, kad oper

Vi kenksminga sveikatai. Virpesiai veikia nervų sistemą, kraujotaką, dėl to gali sutrikti

sąnarių, raumenų, vidaus organų veika. Virpesių poveikį mogaus organizmui galima sumainti iomis priemonėmis:

a) keičiant įrangos veikimb) reguliariai ir tinkamai atliekant įranc) perkeliant įrangą ant virpesius sugeriančio kilimėd) darbo vietoje stovint ant specialių minktų kilimėlių; e) įrankiuose arba ant jų rankenų naudojant virpesius sloKiti alingi veiksniai toksiki chemikalai, triukmas, dulkėtumas.

Dymo įtaisai. Pagrindinė taisyklė yra utikrinti, kad panaūs įtaisai veiktų tuo pačiu

principu. Todėl būtina norminti. Pavyzdys paprasto čiaupo mosi juo taisyklė: deiniau silpniau, kairiau stipriau. Antra vertus, dviejų čiaupų derinys

danai nėra norminamas. Tarkime, kaip atsukti čiaupus, pavaizduotus 1.18 pav.?

atorius galėtų lengvai pereiti nuo darbo vietos su vienais įtaisais prie kitų. Pavyzdiu galėtų būti laidų arba vamzdių spalvinis enklinimas. Laikomasi grietų normų dėl pavojin-

26

gųjų chemikalų ymėjimo. Siekiant ivengti painiavos, terminų apibrėimai taip pat normina-mi, kad daiktai būtų vadinami vienodai.

Ne taip svarbu, kokios sistemos laikomasi, svarbu, kad ji nekistų. Tačiau kartais būna taip a

ntrasis principas. Taikyti stereotipus

aprastai prie kai kurių stereotipų priprantama ir inoma, ką reikia vienas ar kitas sig-nala

akankamai aikiai apib

paga

norminti atsivelgiant į keletą stereotipų. Laikrodio rodyklės vi-sada

rečiasis principas. Siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryio

ealu, jei būtų tiesioginis ryys tarp suvokimo, kokį veiksmą reikia atlikti, ir paties veiks-mo,

-form

, k d visuotinai priimtos normos gali būti neaikios vartotojui. Labai svarbu, kad norma būtų suprantama kiekvienam.

A Ps, pagal juos atliekama vienas ar kitas veiksmas. Gerame projekte turėtų būti atsivelgta į

monių suvokimo principų prigimtį ir į tai, ko vienu ar kitu atveju tikimasi. Stereotipo koncepcija yra glaudiai siejama su norma, tačiau būna neprėta. Paymėtina, kad norma yra formalus susitarimas, norint ivengti nesusipratimų, o

stereotipai neformalus susitarimas, susiklostęs per tam tikrą laiką. Tinkama norma danai pagrįsta stereotipais. Ir atvirkčiai, plačiai paplitusi visų pripainta norma gali tapti stereotipu.

Pavyzdiai. Svirtį stumiant į priekį, įtaisas juda į priekį arba greičiau. Rankenėlę sukant l laikrodio rodyklę, prietaiso rodyklė pasisuks į deinę arba kils į virų. Raudona spalva

reikia pavojų arba stop. Laikrodio rodmenys su sukasi ta pačia kryptimi, ir tokį judėjimą įprasta vadinti pagal laikrodio rodyklę. Dau-

gumos laikrodių ciferblatai daniausiai padalyti į dvylikos valandų skalę. Yra nuomonių, kad patogesnė būtų deimtainė sistema, tačiau dabartinė laikrodių skalė yra visuotinai pripainta, ir nesusipratimų nekyla. Nėra bendros nuomonės, kaip pakeisti laikrodių, ypač elektroninių, skaitmeninį laiko ymėjimą, dėl to pasitaiko nesusipratimų.

T Id

kitaip tariant, informacijos ir veikimo suderinamumas. Geras projektas tai vykęs ių dalykų suderinimas, kad būtų savaime suprantama, ką daryti norint gauti norimą rezultatą.

Sudėtingų įrenginių valdymo pultas gali turėti daugybę mygtukų, kuriuos paspaudus inuojama apie įrenginių funkcijas. Mygtukai turi būti koduojami taip, kad tiksliai atitiktų

funkciją, kurią valdo, kad intuityviai nujaustume, kokį mygtuką spausti, tikintis tos ar kitos funkcijos (1.19 pav.).

1.19 pav. Automatinė degalinė

27

iuo atveju gelbsti mnemon pavarų svirtis yra padėtyje R

se naudojami odiniai įspėjamieji magnetofono įraa

etvirtasis principas. Supaprastinti informacijos pateikimą

artais informacijos pateikiama per daug arba per sudėtingai. Informacija turi būti ai-ki, l

ijos teikimo pavyzdys yra paveiksliukai ar fotografijos, piktogramos ar

enktasis principas. Siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo

varbu tai, kokia informacija vartotojui būtina. Esti daug galimybių pasirinkti pate

Dau

ika. Kai, pavyzdiui, automobilio , inome, kad vaiuosime atgal (Reverse), kai P stovėsime (Park), kai D vaiuosi-

me pirmyn (Drive). Kompiuterio klaviatūros komandos taip pat pagrįstos tuo pačiu principu Ctrl+P reikia komandą spausdinti (Print).

Kitas pavyzdys lėktuvų valdymo kabinoi. Pvz., jei lėktuvai skrenda per emai, girdėti pastaba: Kilkite! Kilkite!. i sistema

greitai veikia suvokimą (iuo atveju dėl pavojaus) ir aibikai paskatina atitinkamą reakciją ir reikalingus veiksmus. Tai daug paangesnė priemonė nei pavojaus lemputės, signalai arba pasitikėjimas, kad pilotai reguliariai tikrins altimetrą (prietaisas aukčiui matuoti).

K

Kengvai suprantama. Imoningo informac

enklai vietoj raytinių tekstų, įraytų balso praneimų. P Sikiamos informacijos detalumo lygmenį, ir tai gali arba pagerinti, arba pabloginti naudo-

jamos sistemos eksploatacines savybes. Kartais vartotojui reikia tik bendrosios informacijos, tuomet signalai turėtų būti bendri. Esti atvejų, kai detali ir smulkmenika informacija alinga.

Kai reikia tikslios informacijos, danai efektyviau naudoti skaitmeninius vaizduoklius. g aikiau ir greičiau bendruosius rodmenis pateikia analoginiai vaizduokliai. Santykinei

informacijai vaizduoti danai geriausiai tinka slankiojo tako vaizduokliai (1.20 pav.).

1.20 pav. Informacijos pateikimo pavyzdiai

Bendruoju pavyzdiu, kaip turi būti paisoma poreikių, gali būti seminarai ir mokymo kur-

sai.

pultas projektuojamas taip pat turint tiksl

etasis principas. Naudoti vienareikmį simbolių atvaizdą

etinkamai panaudotų simbolinių atvaizdų vartotojas tiesiog nesupras. Tad būtina skirti

Kartais visiems mokymų dalyviams utenka tik apibendrinimų, o kitais atvejais reikia es-minės informacijos. Deja, mokymų metu is principas pernelyg danai pamirtamas: daly-viams pateikiama nereikalinga ar per detali informacija.

Instrukcijos rengiamos, enklai parenkami, valdymoą teikti vartotojui būtiną informaciją.

N

28

dėm

nutė

esį trims dalykams: matomumui, raikumui, interpretavimo vienareikmikumui. Daugeliu atvejų simboliai geriau pateikia informaciją nei kitos priemonės (1.21 pav.). i- ar informacinė nuoroda, pateikiama simboliu, gali būti aiki ir greitai perprantama, net

nepaisant kalbos ar raybos skirtybių.

1.21 pav. Aikaus simbolinio vaizdo naudojimo pavyzdiui

irmiausia, ji turi būti matoma. Jos dydis ir vieta turi būti tinkamu atstumu nuo tos vietos, i k

ė turi būti vienareikmikai interpretuojama. Reikia vengti panaių simbolių, tokių kaip

eptintasis principas. Naudoti perteklių

artais vienas enklas neveiksmingas. Suklysti lengva, nes monių galimybės ribotos. Tod

teigiamas informacijos pertekliaus pavy

at

Purios bus stebima. Neturi būti jokių priedangų. Svarbu, kad enklai ir etiketės isiskirtų i

fono, o kartu i kitų juos supančių signalų ir informacijos enklų. Daugiaprasmiai signalai, to-kie kaip aliarmai ir viesos signalai, neturi būti panaūs, kad nebūtų painiojami. Pavyzdiui, gaisro aliarmas turi skirtis garso auktumu ar kokiu kitu rykiu poymiu nuo signalo gamy-bos procesas sutriko. Be to, reikalingas tam tikras intervalas inutėms atskirti vienai nuo ki-tos.

inut 1l, B8, QO ir ilgų eilučių. Kitas aspektas inutė turi atitikti vartotojo isilavinimą. S Kėl svarbu pateikti informaciją daugiau nei vienu būdu. Pato indeksas, kai nurodytas ir miestas, ir valstybė, zdys (1.22 pav.). Nurodytame pato indekse ukoduota visa būtina informacija, todėl

ranka raytas miestas ir valstybė pato darbuotojams i tikrųjų net nereikalingi. Tačiau raant skaičius nesunku suklysti, taigi uraas padeda ivengti nesklandumų.

1.22 pav. Perteklinės informacijos, nurodant salį ir miestą ant voko, pavyzdys

Kaip pavyzdį galima paminėti policijos mainą, signalizuojančią ir sirena, ir mirksinčia

viesa. Jei mogus vieno signalo atsitiktinai nepastebėtų, jis būtinai pastebės antrąjį.

29

Čekių pildymas, nurodant pinigų sumą odiais bei skaitmenimis, padeda ivengti keblu-mų

tuntasis principas. Informaciją pateikti modeliu

mogaus akis gerai pastebi grafikai sutvarkytą, pagal modelį idėstytą informaciją (1.2

vokiamos skaitmeninių duomenų diagramos nei skaičių stulpeliai. Stul

dėl neaikios raysenos. Tarkime, kelių enklo STOP prie sankryų yra trys vienas kitą papildantys atributai: spalva (raudona), forma (atuonkampė) ir odinis uraas (STOP).

A 3 pav.). Informacija, pavaizduota pagal tam tikrą modelį, gali būti suprasta greičiau ir

tiksliau nei kitais būdais. Daug lengviau yra supeliniai grafikai patogūs skaičiams palyginti, linijiniai grafikai tendencijoms

pavaizduoti.

1.23 pav. Informacijos pateikimo pagal abloną pavyzdiai: a ėtį; kai indikatoriai idėstomi nekreipiant dėmesio į rodyklės pad

b

Valdymo įtaisų grupavimas sudėtingos įrangos valdymo pultuose palengvina naudo-

jimą

prietaisų rodykles nustačius ta pačia kryptimi, kai darbas vyksta normaliai, leng

evintasis principas. Naudoti kintamąjį jaudiklį

aug geriau iskiriami kintantys jaudikliai nei pastovūs, nes jutimo organai paprastai su nuo

s pavojaus signalai. Raytiniai įspėjimai nėra labai populiarūs, nere-tai l

kai normalaus proceso metu visų indikatorių rodyklės vienodos padėties;c informacijos pateikimo pagal abloną įvairiose pramonės akose pavyzdys

si. Panaiai jungiami į grupes pagal pobūdį ir matavimo prietaisai. Tai padeda vartotojui orientuotis, ką reikia daryti. Ir atvirkčiai, objektų grupavimas nepaisant vartotojų suvokimo gali klaidinti.

Matavimoviau aptinkami nukrypimai. Akis gretai pastebi rodyklę, kuri pakrypusi kitaip. D D

latiniu dirgikliu greitai apsipranta. Pvz., mirksinčias viesas yra lengviau pastebėti nei nuolat viečiančias. Skambučiai, kurių garsas nevienodo danio, igirstami greičiau nei tie, kurių garsas sklinda vienodai. Teikiant informaciją svarbu neapsiriboti vienu būdu reikia vengti monotonijos.

Geriausias pavyzdyieka nepastebimi, nes danai susilieja su fonu. monės jų tiesiog neskaito. Isamios odi-

nės instrukcijos, pavyzdiui, suteikiamos lėktuvuose prie kiekvieną skrydį, nuolatinių kelei-

30

vių dėmesio nepatraukia. Vienintelis būdas atkreipti jų dėmesį pateikti tą informaciją netra-dicinėmis priemonėmis (pvz., neįprastu būdu naudojant vaizdajuostes). Kai kurie greitosios pagalbos ekipaai taiko tokį būdą: sirena veikia ne itisai, bet su pauzėmis, kad atkreiptų dė-mesį.

ie principai gali būti taikomi daugelyje sričių. Mokymų metu informacijos pateikimo met

eimtasis principas. Numatyti akimirksninį grįtamąjį ryį

apildomas principas, padedantis ivengti klaidų, yra grįtamojo atsako gavimas varto-toju

nutę, atsako Roder (Roger). is odis pasirinktas, nes yra aikiau su-pran

neįsivėlė klaida. O tikimybė su-klys

1.3.1. Raumenų darbas

1.3.1.1. Fiziologiniai principai

Raumens sandara. Turėdamas raumenų sistemą, kuri sudaro apie 40 % visos mogaus mas

eristika yra gebėjimas perpus su-trum

rumas. Kiekvieno raumens skaidula susitraukia tam tikra jėga, o viso rau-men

odai gali būti kaitaliojami. Taip informacija įsidėmima daug efektyviau. D Pi atlikus veiksmą. Kuo greičiau grįtamasis signalas gaunamas, tuo lengviau nustatyti, ar

nepadaryta klaida. Pilotai, priėmę itamas nei atsakymas Taip (Yes). Telefonu girdėdami informaciją, kurioje minimi skai-

čiai, tuos skaičius pakartojame, kad įsitikintume, jog teisingai supratome. Specialiai numatyta, kad kompiuterio klaviai sutrakėtų, kai įvedamas simbolis.

Kai atsako į inutę i viso nėra, neįmanoma suprasti, ar ti ir klaidą pakartoti labai padidėja.

1.3. Darbo fiziologija

ės, mogus gali laisvai judėti. Kiekvienas raumuo sudarytas i daugybės raumenų skaidu-lų, kurių ilgis gali būti nuo 5 mm iki 140 mm, atsivelgiant į raumens dydį. Raumens skaidu-los skersmuo yra apie 0,1 mm. Raumenyje gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. tokių skaidulų. Kartais ilgųjų raumenų skaidulos yra susijusios. Kiekvienas raumuo gale sujungtas į kietą, be-veik neelastingą sausgyslę, kuri tvirtai priaugusi prie kaulo.

Raumenų susitraukimas. Svarbiausia raumenų charaktpinti normalų poilsio laiką tai iskirtinis reikinys, vadinamas raumenų susitraukimu.

Darbas, kurį atlieka raumuo, visikai susitraukdamas, priklauso nuo jo ilgio, todėl mes danai stengiamės įtempti raumenis prie juos sutraukdami, pavyzdiui, atloiame ranką atgal prie ką nors mesdami.

Raumens stips stiprumas yra ių raumens skaidulų jėgų suma. Didiausia mogaus raumens jėga

skerspjūvyje yra nuo 0,3 N iki 0,4 N, tenkanti 1 mm2, todėl raumuo, kurio skerspjūvis yra 100 mm2, gali pasiekti nuo 30 N iki 40 N jėgą. mogaus įgimtas raumenų stiprumas pirmiau-sia priklauso nuo raumenų skerspjūvio. Vienodai besitreniruojantys vyrai ir moterys gali būti vienodai stiprūs, bet moterys turi plonesnius raumenis. Paprastai moterų fizinė jėga 1/3 sil-pnesnė nei vyrų, bet yra labai stiprių moterų, kaip ir labai silpnų vyrų. Didiausia raumenų jė-ga yra susitraukimo pradioje, kai raumuo ilgiausias. Kai trumpėja, jo gebėjimas kurti jėgą maėja. Dauguma io skyriaus rekomendacijų, kaip pagerinti darbo efektyvumą, paremtos ia

31

raumenų savybe. Raumenų darbo reguliavimas. Aktyviai susitraukiančiųjų raumens skaidulų skaičius le-

mia

ys susitraukia lėtai arba ilgą laiką pastoviai (statikas raumenų darbas), rau-men

traukimo metu mechaninė energija gaunama naudojant cheminės ener

ijos fosfato junginiai yra nuolat verčiami į auktos energijos būvį raume-nyse

ktos energijos fosfatų junginių regeneracija pati

gu deguonies pakanka, piruvo rūgtis toliau skaidoma oksiduo-jant

į pieno rūg

o intensyvaus raumenų darbo mogus kvėpuoja sunkiau. Tai ro-do,

jėgą, atsirandančią susitraukimo metu. Kaip pamatysime vėliau, raumens skaidulos susi-traukia dėl ateinančių nervinių impulsų. Taigi raumenų sukaupiama jėga priklauso nuo nervų impulsų skaičiaus, kurį suadina tam tikras jaudinamojo raumens nervų ląstelių skaičius sme-genyse. Raumenų susitraukimo greitis priklauso nuo jėgos pasiekiamo greičio per tam tikrą trukmę. Taigi judesio sparta priklauso nuo tam tikro skaičiaus intensyviai susitraukiančių rau-mens skaidulų.

Kai raumens skaidulos i eilės aktyviai susitraukia ir gali kisti. Tai leidia pavienėms skaiduloms kurį

laiką pailsėti, atgauti jėgas. Energijos altinis. Susigijos, esančios raumenyse, atsargas. Raumenų darbo metu cheminė energija transformuo-

jama į mechaninę. Energija, gauta i cheminės reakcijos, veikia proteino molekules, sudarytas i aktino ir miozino siūlų, priversdama jas keisti vietą, t. y. sukelti susitraukimus. Raumenų susitraukimo energijos altinis yra fosfatų junginiai, kurie cheminės reakcijos metu pakeičia-mi i auktesnės energijos į emesnės energijos būvį. Labiausiai paplitęs energijos altinis, kurį naudoja gyvi organizmai, yra adenozino trifosfatas (ATF). Jis iskiria tam tikrą energijos kiekį, kai skaidomas į adenozino difosfatą. Be to, ATF yra ne tik raumenyse, bet ir beveik vi-suose audiniuose, kuriuose jis taip pat yra energijos altinis. Kitas raumenų skaidulų cheminės energijos altinis yra fosfagenas, iskiriantis reikalingą energijos kiekį, kai skaidomas į fosfo-ro rūgtį ir kreatiną.

ie maos energ, taigi energijos atsargos, reikalingos raumenims, ilieka nepakitusios. Tačiau iam kiti-

mui reikia energijos, gautos suvirkinus maistą. Gliukozės, riebalų ir proteinų vaidmuo. Au

naudoja energiją, kuri gaunama i gliukozės, riebalų bei proteinų junginių. Gliukozė svarbiausias i cukrinių komponentų, cirkuliuojančių kraujyje, ir yra pagrindinis energijos al-tinis dirbant intensyvų fizinį darbą. Pastoviam fiziniam darbui reikalingi energijos altiniai yra riebalų junginiai (riebalų rūgtys) ir proteinai (amino rūgtys). Visos ios maistingosios mediagos, gliukozė, riebalai ir proteinai yra netiesioginiai energijos altiniai, nuolat papil-dantys energijos atsargas ATF arba kitais energijos praturtintais fosfato junginiais. Gliukozė keliauja i kraujo į ląsteles, kur per kelias pakopas verčiama į piruvo rūgtį. Tai vyksta dviem būdais, priklauso nuo to, ar deguonies pakanka (aerobinis gliukozilas), ar deguonies nepakan-ka (anaerobinis gliukozilas).

Deguonies vaidmuo. Jei (nuolatos vartojant deguonį), o galutinis produktas yra vanduo ir anglies dioksidas. Oksi-

dacijos metu isiskiria pakankamas energijos kiekis, galintis atkurti didelį kiekį ATF. Jei deguonies trūksta, piruvo rūgtis normaliai neskaidoma. Ji transformuojamatį, metabolinių nenaudojamų produktų formą, kuri svarbiausia, esant raumenų nuovargio

simptomams. is procesas ilaisvina maesnį energijos kiekį, skirtą energijos praturtintiems fosfato junginiams atkurti. Raumenų darbas tampa efektyvesnis esant maam deguonies kie-kiui, bent jau trumpą laiką.

Deguonies trūkumas. Pkad trūkstant deguonies kvėpavimas danėja. is deguonies trūkumas atsiranda dėl per

greito energijos vartojimo. Papildomo deguonies kiekio reikia, kai norima i pieno rūgties

32

vėl gauti piruvo rūgtį ir atkurti energiją, praturtintus fosfato junginius. Energija gali būti gau-ta oksidavimo metu skaidant piruvo rūgtį. 1.24 pav. parodyta paprasta energijos tiekimo rau-menims schema.

1.24 pav. Mediagų apykaitos raumenų darbo metu diagrama

Riebalai ir proteinai. Anksčiau minėta, kad riebalai ir proteinai taip pat dalyvauja met

pinimas krauju. Gliukozė ir deguonis yra mediagos, labai svarbios energijos gam

Norint patenkinti iuos porei-kius

modinamikos dėsnį raumuo turi gauti maiausiai tokį patį

ausias, tačiau jų gaminamos energijos kiekis did

myba poilsio metu yra apie 1,3 kJ/min. mogui, sveriančiam 70 kg. To pa-

abolinėje apykaitoje. Kai ios mediagos skaidomos tam tikru lygiu, gaunamas paprastas metabolinis telkinys. Likusieji riebalų rūgties fragmentai (i skaidomų riebalų) ir amino rūgtis (i skaidomų proteinų) taip pat skaidomi, kaip ir piruvo rūgtis, atpalaiduojanti energi-ją. Gaunamas vanduo ir anglies dioksidas. Tai paskutinė pakopa aprūpinant raumenis energija.

Aprūybai. Jų raumenyje yra labai maai, todėl turi būti tiekiamos į raumenis su krauju. Dėl

ios prieasties kraujo tiekimas labai svarbus raumenų darbui. Darbo metu padidėja energijos ir kraujo kiekio poreikis. , suaktyvėja veikla, dėl to kyla kraujo spaudimas, o kraujospūdio veikiamos prasiplečia

raumenis aprūpinančios kraujagyslės. ilumos gamyba. Pagal pirmą ter

energijos kiekį, kaip ir praranda. Gaunama energija yra transformuojama į atliktą darbą, iluma ir energija praturtintus cheminius elementus. Kaip vėliau įsitikinsime, tik nedidelė da-lis gaunamos energijos yra paverčiama darbu.

Fosfatinių junginių kiekis organizme maiiausias. Pagal energijos kiekio suvartojimą raumenų darbui mogaus organizmas labai ne-

efektyviai naudoja energiją. Jautriu instrumentu imatuotą raumenyje pagamintą ilumą būtų galima suskirstyti:

1. ilumos ga

Piruvo rūgtis

emo energijos

Energija turtingi fosfatai

Pieno rūgtis

Vanduo ir ang aslies dioksid lygio fosfatai

Energijos tekėjimas

Cheminės reakcijos

Papildius O2 trūkumą

Be O2

Reg

ener

avim

as

Gliukozė

Raumens assusitraukim

33

kanka palaikyti molekulinę struktūrą ir elektrinį potencialą raumens skaidulose. Raumens susitraukimo pradinė iluma yra gerokai didesnė u poilsio metu pagam2. intą

3. ma pagaminama pasibaigus susitraukimui. Tai trunka iki 30 min., t. y.

1.3.1.2. Energijos sąnaudos

iesiogiai imatuoti energijos sąnaudas yra sunku, todėl praktiniams tikslams darbo fizio-logi

ex = 20,93 · O2con, (1.13)

čia Eex energijos sąnaudos, kJ/min.; in.

ūno masės suvartojama 3,5 ml/min. deguonies. .

Pato

te dirbančio vidutinio ūgio ir amiaus asmens paros suminės energijos sąnaudos yra

pagal 1.2

1.2. l ntelė. Darbo fiziologinė klasifikacija

Darbo būdis eguonies

pa s, Energijos irdies ritmas,

ilumą. Tai iluma, pagaminta per visą raumens susitraukimo eigą. Ji proporcinga at-liktam darbui. Atsigavimo iluiėjimas i oksidavimo proceso fazės. Tai tas pats dydis kaip ir pradinė iluma.

Tnis įvertinimas atliekamas matuojant suvartojamą deguonį. Ramybės būsenos mogus su-

vartoja apie 0,2 l/min. deguonies ir ieikvoja apie 4,1868 kJ/min. energijos. i energijos są-naudų vertė vadinama bazine metabolizmo sparta. Tikroji energijos sąnaudos vertė priklauso nuo amiaus, lyties, kūno masės, ūgio ir kt. Praktiniams tikslams energijos sąnaudoms nusta-tyti galima vartoti tokią priklausomybę:

E

O2con deguonies suvartojimas, l/mmogui ilsintis, vienam kilogramui jo kDaugelyje veiklos sričių energijos sąnaudos didėja proporcingai kūno masės didėjimuigumo dėlei pavyzdiu danai imamos standartinio asmens, kurio masė 70 kg, energijos

sąnaudos. Kabine

apie 10 460 kJ, pramonės darbininko 12 500 kJ, o kalnakasybos darbininko 14 600 kJ. auktinis kareivis karinių pratybų metu suvartoja 16 700 kJ per parą. Tačiau uosto darbininkas, dirbdamas visą darbo dieną labai sunkų darbą, gali suvartoti iki 25 100 kJ.

Darbo fiziologiniai poreikiai apytiksliai galėtų būti klasifikuojami lentelę. e

Eil. D

Nr. po reikalavimal/min.

sąnaudos, kJ/min. dūiai/min.

1. Lengvas < 0,5 < 10,5 < 90

2. Vidutinis 0, 1 9 5 1,0 0,5 21 0 110

3. Sunkus 1,0 1,5 21 31,5 110 130

4. Labai sunkus 1,5 2,0 31,5 41,8 130 150

5. Ypatingai sunkus > 2,0 > 41,8 150 170

Darbo naumą galima ireikti tokia priklausomybe:

100EWWcon

e ⋅= , (1.14)

34

čia − darbo naumas, %; eW − atliktas darbas, kJ; W

conE − energijos suvartojimas, kJ. Nustatyta, kad mogaus naumas daniausiai nevirija nuo 20 % iki 25 %. mogikoji

maina oksiduoja savo kurą tam, kad gautų energijos. mogaus kūnas oksiduoja kurą, kai jo temperatūra yra apie 37 °C, ir paverčia cheminę energiją darbu. Taigi atliekant darbą tik nuo 10 % iki 30 % energijos sąnaudų naudojama ioriniam krūviui, o likusioji dalis virsta į aplinką atiduodama iluma.

Netreniruotas mogus gali patirti energijos sąnaudas iki (3350) % nuo didiausios jo ae-robinės galios, nesukaupdamas raumenyse pieno rūgties, t. y. nepavargdamas. Ergonomikos literatūroje nurodoma, kad paprastai mogus nepavargsta, jei atliekamam darbui suvartoja nuo 16 kJ/min. iki 20 kJ/min. Taigi darbas turėtų būti planuojamas ir organizuojamas taip, kad energijos sąnaudos per visą darbo dieną, įskaitant ir poilsį, iliktų priimtinų ribų. iam tikslui pasiekti, atsivelgiant į darbo sunkumą ir poilsio trukmę, tinka formulė:

( )BE

t AEp

ex

ex−

−= , (1.15)

čia p poilsio trukmė, min.;

t darbo dienos trukmė, min.; Eex energijos sąnaudos uduočiai atlikti, kJ/min.; A priimtino lygmens (apie 33 % aerobinės galios) energijos sąnaudos nuo 16,75

kJ/min. iki 20,93 kJ/min.; B energijos sąnaudos poilsio metu, t. y. 6,2 kJ/min. ios formulės trūkumas tas, kad lieka neaiku, kada daryti poilsio pertraukas. Patartina

jas daryti dar prie pasireikiant nuovargiui.

1.3.1.3. Statinė raumenų veikla

mogui dirbant esti dviejų rūių raumenų veikla: dinaminė (judėjimo metu) ir statinė (po-

zos metu). Dinaminės ir statinės darbo formos. 1.25 pav. pavaizduota dviejų rūių raumenų veikla.

Dinaminė veikla apibūdinama susitraukimų ir atleidimų kaita. Kaitos metu raumens ilgis kin-ta, danai ritmikai, pvz., sukant ratą.

1.25 pav. Dinaminės ir statinės raumenų veiklos diagrama

35

Statinė veikla prieingai, tokia veikla, kai raumuo susitraukia ir būna tokios padėties

tam tikrą laiką. Taip esti laikant kūną tam tikros padėties, pvz., itiesta ranka laikant kibirą. Dinamikoje raumenų veikla gali būti ireikta kaip jėgos ir raumens sutrumpėjimo pro-

duktas (darbas = jėga × atstumas). Statinės veiklos metu raumens ilgis nesikeičia, bet didėja įtampos jėga. Kadangi raumens ilgis nesikeičia, i veikla fiziologijoje vadinama izomerika. Statinės veiklos metu joks naudingas darbas iorikai nėra pastebimas ir apskaičiuojamas nau-dojant formulę: jėga dauginama i atstumo. Tai panau į magnetą, kai energijos suvartojama tiek pat, kol jis palaiko svorį, bet neatlieka jokio naudingo darbo.

Aprūpinimas krauju. Tarp dinaminės ir statinės raumenų veiklos esti tam tikro skirtumo. Intensyvios statinės veiklos metu kraujagysles spaudia raumens audinių vidinis slėgis, dėl to kraujo priteka į raumenis maiau. Esant dinaminei veiklai, pavyzdiui, vaikčiojant, raumenys veikia kaip pompa kraujo sistemoje: suspaudiant kraujas i raumens istumiamas, o poilsis leidia vieiam kraujui atitekėti į jį. Kraujo tiekimas gali pagerėti, todėl raumuo gali gauti iki 20 kartų daugiau kraujo nei poilsio metu. Į dinaminį darbą atliekantį raumenį priteka daugiau kraujo, turinčio pakankamai cukraus ir deguonies energijai palaikyti, taip pat paalinami ne-reikalingi degimo produktai.

Prieingai, kai raumuo yra statikas, jis negauna vieio kraujo, o kartu cukraus ir deguo-nies. Lieka pasikliauti tik savo atsargomis. Trūkumas yra dar didesnis, nes nereikalingi pro-duktai nepaalinami i kraujo. Prieingai, ie nereikalingi produktai kaupiasi, ir dėl cukraus bei deguonies bado ima skaudėti raumenis, jaučiamas raumenų nuovargis. 1.26 pav. parodyta, kaip ios dvi raumenų veiklos rūys veikia dirbančiųjų raumenų aprūpinimą krauju.

1.26 pav. Kraujo tekėjimas raumenimis dinaminės ir statinės veiklos metu. Kreivė rodo raumenų įtampos kitimą. Viruje: dinaminė veikla pumpuoja kraują, utikrindama kraujo tekėjimą

raumenyse. Apačioje: statinė veikla trukdo kraujui tekėti

Dėl ios prieasties statinė raumenų veikla negali ilgai trukti skausmas privers mus pailsėti. Kita vertus, dinaminė veikla truks ilgą laiką nepavargstant, jei pasirinkome tinkamą ritmą. Yra tik vienas raumuo, kuris gali dinamikai dirbti visą mūsų gyvenimą be pertraukos ir nuovargio tai irdies raumuo, nes dirba ir ilsisi tinkamu ritmu.

Nenatūrali kūno padėtis yra daniausia statinio raumenų darbo forma. Pagrindinė nenatū-ralios kūno padėties prieastis yra nenatūrali liemens, galvos ar galūnių padėtis. 1.27 pav. pa-vaizduoti statinės apkrovos pavyzdiai. Abiem atvejais parodytas didelis statinis nugaros, pe-

36

čių ir rankų raumenų apkrovimas.

1.27 pav. Statinės raumenų veiklos pavyzdiai. Kairėje pakuotės krovimas. Deinėjesmėlio

sijojimas į liejimo formą

Statinio darbo poveikis. Statinės veiklos metu kraujo tekėjimas sulėtėja proporcingai įtampos jėgai. Jeigu pastangos sudaro 60 % maksimalių pastangų, kraujas beveik nustoja te-kėti. Tam tikra kraujo cirkuliacija yra galima esant ramesnei veiklai, nes raumenų įtampa ma-esnė. Kai darbui atlikti reikia maiau nei 1520 % maksimalių pastangų, kraujo apytaka tu-rėtų būti normali.

Savaime aiku, kad raumenų nuovargis, esant statinei veiklai, bus tuo didesnis, kuo di-desnė įtampos jėga, t. y. kuo didesnė raumenų įtampa. Tai gali būti ireikta santykiu tarp rau-mens susitraukimo didiausios trukmės ir panaudotos jėgos. Tyrimai bei patirtis rodo, kad sta-tinė jėga, kurios dydis yra tarp 1520 % didiausios jėgos, sukels skausmingą nuovargį, jeigu apkrova truks ilgai. Dauguma ekspertų yra tokios nuomonės, kad darbas gali trukti kelias va-landas per dieną be jokių nuovargio simptomų, jeigu įtampos jėga nevirija 10 % didiausios raumenų jėgos.

Statinė raumenų veikla yra pertempta. Esant apytikriai toms pačioms sąlygoms, statinė raumenų veikla, palyginti su dinaminiu darbu, pasiymi:

didesniu energijos sunaudojimu; padidėjusiu irdies ritmu; ilgesnio poilsio poreikiu. Suprantama, kad cukraus su reikiamu kiekiu deguonies skilimas iskiria maesnį kiekį

energijos negu fosfatų turtingi junginiai ir, kita vertus, pagamina didelį kiekį pieno rūgties, kuri trukdo raumenų darbui. Deguonies trūkumas, kuris neivengiamas statinės raumenų veiklos metu, neivengiamai sumaina raumenų darbo efektyvumą.

Dinaminės ir statinės veiklos derinys. Danai nėra aikaus skirtumo tarp dinaminės ir statinės veiklos. Tam tikra uduotis gali būti statinė ar dinaminė. Spausdinimas klaviatūra yra dviejų tipų raumenų darbo pavyzdys: nugaros, pečių ir rankų raumenys atlieka statinį darbą, palaikantį rankas vir klaviatūros, kol rankų pirtai atlieka dinaminį darbą spausdami klavius. Statinis miriosios veiklos komponentas yra labai svarbus, kai kūnas pavargsta. Raumenys ir sausgyslės, judinančios pirtus, gali pajusti pastovią judėjimo įtampą. Beveik visi fiziniai darbai turi statinių komponentų.

1.3.2. Nervų sistema ir judesių valdymas 1.3.2.1. Psichologiniai principai

Nervų sistemos struktūra. Centrinė nervų sistema sudaryta i galvos ir stuburo smegenų.

37

Periferiniai nervai ieina i nugaros smegenų į raumenis (motoriniai nervai) arba grįta i odos, raumenų ar akių į nugaros ar galvos smegenis (sensoriniai nervai). Sensoriniai ir moto-riniai nervai kartu su jų sujungtais traktais ir centrinėmis stuburo bei galvos smegenimis ap-ima somatinę nervų sistemą, kuri jungia organizmą su ioriniu pasauliu per suvokimą, inoji-mą ir reakciją.

Be to, dar yra vidaus organų ar automatinės nervų sistemos, reguliuojančios vidaus orga-nų veiklą: kraujo apytaką, kvėpavimo, virkinimo organus, liaukas ir t. t. Vidaus organų nervų sistema valdo ias gyvybikai svarbias sistemas.

Visa nervų sistema sudaryta i milijonų nervų ląstelių ar neuronų, kurių kiekvienas dar i ląstelės ir palyginti ilgų nervų siūlų. Ląstelė yra kelių tūkstantųjų milimetro dalių pločio, o nervų siūlai gali būti daugiau nei metro ilgio. 1.28 pav. pateiktas diagraminis neurono vaiz-das.

1.28 pav. Motorinių neuronų diagrama, sudaryta i ląstelės, isiakojimu, nervinių skaidulų ir

nervų galų

Nervų funkcijos. Nervų sistema yra kontroliuojančioji sistema, kuri reguliuoja vidinius ir iorinius veiksmus, taip pat įvairius jausmus. Nervų darbas priklauso nuo sugebėjimo būti jautriu, stimuliuoti ir perduoti dirgiklius per visą nervinio siūlo ilgį. Kai nervo ląstelė dirgina-ma, gaunami impulsai keliauja nerviniais siūlais į veikiančius organus, taip pat ir raumenų skaidulas.

Nerviniai impulsai yra elektromagnetinės prigimties. Nervai nėra tik telefono laidai, pasyviai perduodantys impulsus.

Nervų impulsai yra aktyvūs procesai, patys atsirandantys ir vartojantys energiją, panaūs į kibirktį, bėgančią detonatoriaus laidu. Skirtingai nuo detonatoriaus, nerviniai siūlai nemir-ta pasinaudojus jais vieną kartą, bet per kelias sekundės dalis atsikuria, tampa vėl jautrūs po vadinamojo refrakcijos periodo. Nerviniai siūlai negali nuolat tiekti nuolatinės srovės, bet tiktai pavienius impulsus su trumpais pertrūkiais.

Perdavimo greitis kinta atsivelgiant į neuronų rūį: motorinėmis skaidulomis nuo 70 m/s iki 120 m/s, kitomis skaidulomis nuo 12 m/s iki 70 m/s.

Raumenų dirginimas. Kiekvienas raumuo yra sujungtas su smegenimis, pagrindiniu kontrolės centru, dviejų rūių nervais: motoriniais (icentriniais) ir sensoriniais (įcentriniais).

Motoriniai nervai i smegenų perduoda impulsus, judėjimo įsakymus kūno raumenims. Taip sukeliama ir kontroliuojama raumenų veikla. Raumenyje nervas padalijamas į sudeda-mąsias skaidulas, kur kiekviena nervo skaidula sudirgina kelias raumens skaidulas. Kiekvie-nas motorinis neuronas kartu su raumens skaidula, kurią dirgina, sudaro motorinį vienetą. Ga-

38

li būti, kad atlikti kvalifikuotus judesius prireiks tiktai 36 raumenų skaidulų per motorinį vie-netą, o raumenys, atliekantys sunkų darbą, gali turėti 100 ar daugiau vieno neurono sudirgintų raumens skaidulų.

Nervinių skaidulų mazgas, pavaizduotas 1.28 pav., baigiasi vadinamąja motorinio galo plokte, kur nervo skaidulos ląstelės membrana yra sustorėjusi. ioje vietoje motoriniai im-pulsai peroka i nervinių į raumenų skaidulas, ir veiksmo potencialas galiausiai sukelia rau-menų susitraukimą.

Jutimo nervai praleidia impulsus i raumenų į centrinę nervų sistemą arba stuburo ar galvos smegenis. Jutimo impulsai yra signalų neikai, kurie i dalies bus panaudoti centri-nėje nervų sistemoje raumenų darbui kontroliuoti ir i dalies informacijai saugoti.

Raumens verpstėje yra tam tikri receptoriniai organai, lygiagretūs su raumenų skaidu-lomis, pasibaigiantys sausgyslėje. Raumens verpstė jautri raumens įtempimui ir siunčia sig-nalus į nugaros smegenis (proprioceptorinė sistema).

Kiti sensorikos organai sudaryti i nervinių mazgų sistemos ir baigiasi sausgyslėse. ie organai taip pat perduoda sensorinius impulsus nervų skaiduloms, kai sausgyslės įtemptos. Stuburo smegenyse sensorinius impulsus perduoda tarpiniai neuronai į motorinį nervą taip, kad į raumenis patektų nauji impulsai. Sistema, kai sensoriniai ir motoriniai nervai yra susiję su tuo pačiu raumeniu, vadinama refleksine arka. Refleksai palaiko pastovią pusiausvyrą tarp raumenų įtepimo ir ilgio.

1.3.2.2. Refleksai ir įgūdiai

Ypatingas judesio ir veiklos kontrolės būdas yra refleksai. Fiziologine prasme jie yra au-

tomatiniai, nes nėra sąmoningai kontroliuojami. Refleksas susideda i 3 dalių: a) impulso, sklindančio sensoriniu nervu, neančio informaciją į stuburo ar galvos smegenis; b) tarpinio neurono, perduodančio impulsą į motorinį nervą; c) galutinio impulso, sklindančio motoriniu nervu, kuris ijudina atitinkamus raumenis. Reflekso pavyzdys yra akies voko mirksėjimas. Kai kas nors netikėtai priartėja prie akies, abi akys automatikai usimerkia. Netikėtas judėji-mas regėjimo lauke yra pradinis dirgiklis, sensoriniai impulsai keliauja į tam tikrą smegenų centrą, kuris pats veikia kaip tarpinis neuronas ir perduoda praneimą motoriniams nervams. ie veikia akių vokų raumenis, todėl refleksinis mirksėjimas yra automatinis apsauginis me-chanizmas, saugantis akis nuo sueidimo. Organizme veikia tūkstančiai tokių refleksų ne tik apsaugai, bet ir normaliai kontrolei.

Kvalifikuotas darbas. Norint suprasti nervų kontrolės sudėtingumą, svarbiausias kvalifi-kuoto darbo etapas parodytas 1.29 pav. Imant ką nors pirmiausia vizuali informacija nukrei-piama į rankų, platakų ir pirtų judesius, reikalingus paimti objektą. Tam nerviniai impulsai perduodami optiniu nervu i akies tinklainės į galvos smegenis, kur gaunamas platakųpir-tųdaikto vaizdas. Tada ie impulsai perduodami į kitus centrus, pailgąsias smegenis ir sme-genėles, kurios reguliuoja raumenų veiklą. I gauto regimojo signalo smegenys sprendia, koks bus kitas veiksmas. Kai daiktas imamas, odoje esantys spaudimui jautrūs raumenys siun-čia smegenims naujus signalus, kad pirtų spaudimas būtų atitinkamai paskirstytas.

Sąlyginiai refleksai. Įgūdių įgavimas labai priklauso nuo naujų refleksų atsiradimo, ku-rie vėliau sąmoningai nekontroliuojami. Tokie refleksai vadinami sąlyginiais. 1.29 pav. strėlė-mis pavaizduotas naujų refleksų kelias, einantis i sinapsių (tarpinių neuronų) sensorinio kelio į raumenų kontrolės centrą, kur judėjimų derinys tampa tam tikru ablonu. Kitaip tariant, ne-svarbu, kokia judesių seka buvo ilgą laiką, tik galutinis judesio modelis usifiksuojamas

39

smegenyse. Individualus raumenų judėjimo koordinavimas ir puikus sureguliavimas esti tada, kai nuolatinė sensorinės informacijos seka pasiekia motorinio koordinavimo centrus. Geriausi įgūdiai susiformuoja tada, kai nebereikia sąmonės kontrolės, ir judesiai atliekami automati-kai. Sąmonės uduotis yra sukoncentruoti visą nervų aktyvumą ties rankų darbu ir perduoti svarbius įsakymus kontrolės centrui.

1.29 pav. Pavyzdys, iliustruojantis, kaip nervai kontroliuoja kvalifikuotą darbą

Visas automatizmo procesas gali būti iliustruotas mokymusi rayti. I pradių vaikas i-moksta kontroliuoti rankos ir pirtų judesius taip, kad ant popieriaus atsirastų taisyklingos for-mos. Tada jis gali laisvai atlikti reikiamus judesius. Po ilgų pastangų judesių seka, reikalinga kiekvienai raidei parayti, tampa įprastu modeliu smegenų motorinės kontrolės centre. Ray-mo procesas tampa vis labiau ir labiau automatinis, ir sąmonė galiausiai rūpinasi tik tuo, kaip parinkti tinkamus odius ir suformuluoti sakinius.

1.3.3. Darbo efektyvumo didinimas 1.3.3.1. Optimalus raumenų jėgos naudojimas

Jėga, trukmė ir keliamoji jėga. Norint atlikti kokį nors veiksmą, reikia laikytis ios tai-

syklės: maiausiomis pastangomis igauti i raumenų daugiausia naudos. Tik iuo atveju rau-menys bus efektyviai ir protingai naudojami.

Kai dėl darbo pobūdio reikia nuolatos ką nors laikyti, kūno padėtį turi palaikyti visi stip-riausi raumenys. Tai geriausias būdas 15 % sumainti kiekvieno raumens krūvį.

Kadangi susitraukimo pradioje raumuo pasiekia didiausią jėgą, tai darbą geriausia pra-dėti, kai raumuo ilgiausias. Tačiau i pagrindinė taisyklė turi labai daug iimčių. Ji turi dau-giau teorinę nei praktinę vertę. Reikia atkreipti dėmesį į susitraukimo jėgos poveikį kaulams ir, jei keletas raumenų veikia kartu, jų poveikių sumą. iuo atveju didiausia galia pasiekia-ma, kai vienu metu susitraukia kuo daugiau raumenų. Didiausia raumens arba raumenų gru-pės galia priklauso nuo amiaus, lyties, sudėjimo, treniruotumo ir poreikio.

Amius ir lytis. 1.30 pav. parodytas amiaus ir lyties poveikis raumenų galiai. Didiausia vyrų ir moterų raumenų galia pasiekiama nuo 25 iki 35 metų. Vyresnio amiaus, 5060 metų, darbuotojai gali igauti daugiausia 7585 % raumenų jėgos.

40

1.30 pav. Amiaus ir lyties Įtaka raumenų galiai

inome, kad moters jėga sudaro 2/3 vyrų jėgos. Buvo tyrinėta didiausia vyrų ir moterų

raumenų jėga naudojant tris raumenų grupes, kurios turi didiausią reikmę vertinant mo-gaus raumenų galią. Rezultatai trumpai aprayti 1.3 lentelėje. 1.3. lentelė. Didiausia raumenų galia vyrams ir moterims

Didiausia jėga

Funkcija vyrų (N)

standartinis nuokrypis

(s)

moterų (N)

standartinis nuokrypis

(s)

Rankos suspaudimas 460 120 280 70

Smūgis koja (sulenkus kelį 900 kampu) 460 60 320 50

Tempimas nugara 1100 160 740 160

1.3.3.2. Praktiniai patarimai darbo vietai įrengti

Svarbiausi principai. Kaip minėta, statinė raumenų apkrova gali sukelti skausmingą nuo-

vargį. Tai neefektyvu ir vargina. Kuriant bei įrengiant darbo vietas, mainas, instrumentus ir įrankius, reikia stengtis, kad darbuotojams tektų kuo maiau ką nors spausti ar laikyti.

Neivengiama statinė veikla turi būti sumainta iki 15 % didiausios apkrovos ir iki 10 % ilgalaikės didiausios apkrovos.

Pasikartojanti dinaminė veikla neturi viryti 30 % didiausios apkrovos, tačiau, kai jos reikia ne ilgiau kaip 5 min., gali siekti iki 50 %.

Svarbios nuorodos: 1. Vengti bet kokio lenkimosi ar nenatūralios padėties (1.31 pav.). Lenkti liemenį ar

galvą į onus daug pavojingiau nei į priekį. 2. Vengti laikyti itiestą į oną ar priekį ranką. ios padėtys ne tik labai vargina, bet ir

gerokai sumaina rankomis atliekamo darbo tikslumą bei kokybę (1.32 pav.). 4. Kuo daugiau dirbti sėdint. Rekomenduojama rengti tokias darbo vietas, kad operato-

41

rius galėtų pasirinkti stovėti ar sėdėti.

1.31 pav. Padėtis stipriai susilenkus, lifuojant gaminį. Jei gaminys būtų padėtas vertikaliai, darbo metu sumaėtų statinė nugaros raumenų apkrova

1.32 pav. Visą laiką itiest ranka detalės dedamos į mainą. Deinės rankos ir peties raumenų statinė

apkrova vargina, maėja efektyvumas

5. Rankų judesiai turi būti vienas prieais kitą arba simetriki. Kai juda tik viena ranka, liemuo gauna statinę apkrovą. Simetriniai rankų judesiai palengvina darbą.

6. Tarp darbo objekto ir akies turi būti tinkamiausias atstumas (1.33 pav.). is darbo stalas yra tam tikras modelis, turintis specialius padėklus, prilaikančius alkūnes natū-ralios padėties, todėl nereikia statinių pastangų.

1.33 pav. Darbo objektas turi būti tokiame auktyje, kad mogus sėdėtų natūralia poza, truputį

palinkęs į priekį, akys būtų tinkamu atstumu nuo darbo objekto

7. Rankenos, valdymo svertai, įrankiai ir mediagos turi būti vietose, kurias lengva pa-siekti lenkiant alkūnes arti kūno. Geriausia rankų padėtis jėgos ir kokybės atvilgiu laikyti jas 2550 cm nuo akių, alkūnes laikant tinkamame auktyje, sulenktas taisyk-lingu kampu.

8. Darbas gali būti palengvintas, naudojant atramėles alkūnėms, dilbiams ir delnams, taip pat kojoms. Pakelta operatoriaus darbo vieta pavaizduota 1.34 pav. Atramėlės rankoms turi būti aptrauktos velnia, ilta mediaga ir būti reguliuojamos, kad tiktų skirtingiems monėms. Atramėlės kojoms taip pat turi būti reguliuojamos ir nevaryti

42

kojų judesių.

1.34 pav. Pakelta operatoriaus darbo vieta

1.4. Antropometrija ir darbo vietos projektavimas Ergonomikos esmė suprojektuoti patogias ir produktyvias darbo vietas, įrankius bei

mainas, kurios atitiktų ne tik dirbančiojo kūno antropometrinius matmenis, bet ir jo mąsty-mą. iame skyriuje raoma tik apie tai, kaip kėdės, stalai ir kiti baldai pritaikomi skirtingo ūgio monėms. Remiantis antropometrinio projektavimo principais, daugeliui monių darbo vietoje galima sukurti komfortą. Kita vertus, nekreipiant dėmesio į iuos principus, gali būti sukurtos nepatogios darbo padėtys, galinčios sukelti nuovargį, darbo produktyvumo kritimą, o kartais ir alą sveikatai.

1.35 pav. Tekinimo staklių valdymo įtaisai vidutinio ūgio mogui nėra lengvai pasiekiami. Apačioje vaizduojamo operatoriaus kūno matmenys pritaikyti staklėms valdyti

Antropometrija nėra susijusi vien tik su atitinkamų darbo vietos matmenų nustatymu, bet

ir su tuo, kaip operatorius galėtų paprasčiau valdyti. Automobilis turi būti pagamintas taip, kad emaūgis vairuotojas, prisisegęs saugos dirus, galėtų lengvai pasiekti mygtukus prietaisų

43

skydelyje. Taip pat lengvai turi būti pasiekiami ir staklių valdymo įtaisai. 1.35 pav. pavaiz-duotos tekinimo staklės. Tai yra klasikinis nepavykusio projekto pavyzdys. Tam, kad valdytų stakles, idealus operatorius turėtų būti 137 cm ūgio, 62 cm pečių pločio, tarp itiestų rankų būtų 235 cm atstumas, t. y. panaus į gorilą.

1.4.1. mogaus kūno matavimas Egzistuoja dideli monių kūnų proporcijų skirtumai dėl lyties ir genetikos. Vyrai viduti-

nikai 13 cm auktesni nei moterys ir turi didesnius daugelio kitų kūno dalių matmenis. Genetiniai skirtumai yra akivaizdūs, lyginant skirtingų alių mones. Pavyzdiui, viduti-

nio vyro ūgis Europoje yra vidutinikai 174 cm, o Vietname 152 cm. Europos gyventojams suprojektuotas automobilis turi būti 13 % didesnių matmenų nei vietnamiečiams, nors, be abejo, skirtumai gali būti kompensuojami, naudojant reguliuojamas kėdes. Kai kurie skirtu-mai tarp alių maėja dėl genetikos pokyčių. Pavyzdiui, per pastaruosius 20 metų Japonijos paaugliai tapo vidutinikai 2 cm auktesni. Tai daugiausia susiję su mitybos tradicijų poky-čiais, i dalies ir dėl to, kad japonai vis daugiau vartoja gyvulinės kilmės baltymų.

I daugiau kaip 970 pasaulyje priskaičiuojamų mogaus antropometrinių matavimų tik nedidelė jų dalis yra standartizuoti tarptautiniu mastu. Kaip atlikti pagrindinius mogaus kūno matavimus, skirtus technologiniam projektavimui, pateikta LST EN ISO 7250:2000 standarte. Standartizavimu siekiama harmonijos apibrėiant populiacines grupes. iuo metu standarti-zuoti 28 matavimai:

a) atliekami mogui stovint, pvz., kūno masė (svoris), ūgis, atstumas nuo grindų iki i-orinio akies kampučio, atstumas nuo grindų iki peties ataugos (akromiono), atstumas nuo grindų iki emiausio sulenktos alkūnės tako ir t. t., i viso 12 matmenų;

b) atliekami mogui sėdint, pvz., vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo pavir-iaus iki aukčiausio galvos tako (momens), vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo paviriaus iki iorinio akies kampučio, vertikalus atstumas nuo horizontalaus sėdimo paviriaus iki peties ataugos (akromiono), vertikalus atstumas nuo horizonta-laus sėdimo paviriaus iki emiausio stačiu kampu sulenktos alkūnės tako, kai ran-kos dalis nuo alkūnės iki rieo yra horizontalios padėties ir t. t., i viso 16 matmenų.

iems matavimams atlikti naudojamos svarstyklės, antropometras ir ilgas slankmatis. Antropometriniai matavimai daniausiai ireikiami procentiliais. Pasaulio sveikatos ap-

saugos organizacija nusakė procentilinio metodo esmę. Visus tiriamojo rodiklio dydius suri-kiuojame į variacijos eilę didėjančia tvarka. Visą svyravimo diapazoną suskirstome į 100 in-tervalų, kurie ir vadinami procentiliais (1.36 pav.). Į kiekvieną intervalą patekę dydiai turi vienodą tikimybę. Paskui apskaičiuojamas kiekvieno intervalo vidurkis.

Apytikriai tiriamojo rodiklio vidurkį atitinka 50-ojo intervalo (50-ojo procentilio) vidur-kis. Rodiklio charakteristikai naudojami ne visi intervalai (procentiliai), o tik tam tikri, pay-mintys staigesnį rodiklio pasikeitimą.

Daniausiai naudojami 5-asis, 50-asis ir 95-asis procentilis (1.4 lentelė). Paprastai antro-pometriniai duomenys yra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį (1.37 pav.). į pasiskirstymą apibūdina vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis. Kadangi inome dvi pasiskirstymo cha-rakteristikas, įmanoma apskaičiuoti procentilio vertę. Pavyzdiui, 95-asis procentilis lygus vidurkiui, pridėjus 1,65 vidutinio kvadratinio nuokrypio, o 5-asis procentilis lygus vidurkiui minus 1,65 vidutinio kvadratinio nuokrypio (1.37 pav.).

44

1.36 pav. Moterų ir vyrų (Lietuvos 1821 metų amiaus studentų) antropometrinių matmenų (ūgio)

pasiskirstymas milimetrais (matuota 1975 metais) 1.4 lentelė. Procentilių matmenų paaikinimas

Procentilis Apibūdinimas

5-asis 5% gyventojų yra maesni

50-asis vidutinis dydis

95-asis 95% gyventojų yra maesni

1.37 pav. Antropometriniai duomenys pasiskirsto pagal normalųjį skirstinį

45

1.4.2. Darbo pavirių projektavimas ir prieigų nustatymo principai

Darbo pavirius priklauso nuo darbo pozos ir parenkamas pagal darbuotojo antropometri-

nius duomenis. Supratimas, kokios reikia erdvės rankoms, norint paimti daiktus ir su jais at-likti reikalingus judesius, yra svarbus veiksnys projektuojant valdymo įtaisus, įrankius, įvai-rius reikmenis ir darbo vietas. Siekiant paimti per toli esančius daiktus, reikia intensyvių kūno judesių, o tai maina darbo operacijų tikslumą, suvartojama daugiau energijos, o pasikartojan-tys judesiai gali sukelti pečių ir emutinės nugaros dalies skausmus.

Paėmimo arba pasiekimo sagitalinėje ploktumoje lankai yra apibrėiami rankų mostų spinduliais su ėmimo ar siekimo platakų pozomis (1.38 pav.).

1.38 pav. Vertikalaus paėmimo sagitalinėje ploktumoje lankai. Paveiksle nurodyti duomenys taikytini 5-ojo procentilio moterims ir vyrams

Ėmimo ir darbo ant stalvirio erdvė pavaizduota 1.39 pav. Visos mediagos, įrankiai ir

valdymo įtaisai turėtų būti idėstyti nurodytoje erdvėje, tačiau pasitaikantis nutolimas iki 7080 cm nėra kenksmingas.

Dauguma darbų (skaitymas ir raymas) atliekami naudojant horizontalius pavirius (sta-lus, suolus). Tyrimai rodo, kad, naudojant nuo 12° iki 24° pasvirusius darbo pavirius, maiau lenkiamas kaklas ir liemuo, ilaikoma tiesi kūno padėtis, todėl maiau pavargstama.

Horizontalaus darbo paviriaus plotas yra apibūdinamas pasiekiamumo zonomis. Jos nu-sakomos plotu, kuriame mogui, atliekančiam rankų darbus, lengva pasiekti bet kurią vietą įprastiniu būdu itiesus ranką. Toks darbas gali būti atliekamas sėdint arba pusiau sėdint.

Didiausio pasiekiamumo zona (1.39 pav.). Tai darbo paviriaus plotas, nutolęs nuo peties 5565 cm, tačiau lengvai pasiekiamas itiesiant nuo peties visą ranką.

Įprastinė pasiekiamumo zona (1.39 pav.). Tai darbo paviriaus plotas, nutolęs nuo peties 3545 cm. Bet kurią jo vietą lengva pasiekti sulenkta ranka, judinant alkūnę.

Erdvė, reikalinga 5-ojo ir 95-ojo procentilio monėms, kai naudojamas fiksuotasis sėdi-

46

mo paviriaus auktis, pavaizduota 1.40 pav. Čia yra akivaizdus reguliuojamojo darbo pavir-iaus ir (arba) sėdynės aukčio su reguliuojamąja kojų atrama poreikis.

1.39 pav. Pasiekiamumo zonų stalo paviriaus auktyje horizontalūs lankai

Atsisėdant ar paliekant sėdimą vietą, reikia papildomos erdvės u kėdės, kad operatorius

galėtų stovėti. 1.41 pav. pavaizduoti rengiamo Europos standarto prEN ISO 14738:2000 rei-kalavimai tokiai operatoriaus darbo vietai. Papildoma 720 mm erdvė u kedės (1.41 pav.) yra maiausias matmuo, pagrįstas kūno dinamika. Atstumas lygus 1000 mm, jis grindiamas Eu-ropos Sąjungos alyse galiojančiomis normomis dėl maiausios laisvos vietos kūno judesiams prie mainos atlikti.

Angų matmenis, atitinkančius skirtingas kūno padėtis, kurių reikia prieigoms mainose ir įrengimuose įrengti, apibrėia LST EN 5471:2000, LST EN 5472:2000, o x ir pataisų (1.42 ir 1.43 pav.) vertės pateikiamos LST EN 5473:2000 standarte.

y

1.41 pav. Papildomos erdvės kūno judesiamssėdimoje pozoje poreikis 5-ojo ir 95-ojoprocentilio monėms

1.40 pav. Papildoma erdvė, reikalinga atsisėstiant kėdės ir pasilenkti prie darbo vietos

Įėjimo anga tai anga, per kurią asmuo gali visu kūnu įeiti ir laisvai judėti bei imtis prie-monių, susijusių su valdymo įtaisų naudojimu, darbo procesų prieiūra ir darbo rezultatų kon-trole. Standartai nurodo maiausius, bet ne optimalius angų matmenis. Kur tik įmanoma, atsi-

47

velgiant į saugą, matmenis reikia padidinti. Be to, įėjimo angos turi būti pakankamai didelės, leidiančios pavojaus atveju greitai pasitraukti.

1.42 pav. Prieigos anga, skirta itiesti į oną iki peties

1.43 pav. Prieigos anga, skirta delnui iki rieo, įskaitant nyktį

Nustatant ių matmenų vertes, prie pagrindinių antropometrinių duomenų būtina pridėti pataisas, kurios suteikia galimybę laisvai bei saugiai įeiti ir dirbti, atsivelgiant į operatoriaus ir darbo sąlygų ypatumus.

Tuo poiūriu ypač svarbūs ie kriterijai: a) prieigos patogumas, tam turi įtakos: ! aprangos rūis, pavyzdiui, lengva arba sunki apranga; ! ar yra neami įrankiai, pavyzdiui, prieiūrai ar remontui; ! ar pildoma įranga, tokia kaip asmeninė apsauginė įranga (įskaitant apsauginę ap-

rangą), yra dėvima, ar neamas kilnojamasis viestuvas; ! uduoties reikalavimai, pavyzdiui, kūno laikysena, judėjimo pobūdis ir greitis,

tiesioginio matomumo laukas, jėgos naudojimas; ! uduoties danis ir trukmė; ! prieigos angų ilgis, pavyzdiui, per palyginti ploną sieną (talpos sieną) ar per kana-

lo tipo angą; ! pakankama erdvė, kur vengiant pavojaus galima laisvai judėti; ! kūno atramų padėtis ir dydis, pavyzdiui, pėdų atramos, ranktūrių;

b) aplinkos sąlygos (pavyzdiui, tamsa, kartis, triukmas, drėgmė); c) rizikos lygis uduoties metu. iems atvejams naudotinos pataisos priklauso nuo konkrečios nagrinėjamos mainos ar

įrenginio ir jų naudojimo. Prieigos anga yra anga, per kurią mogus gali lenktis į priekį, siekti į priekį arba tiesti vir-

utinę kūno dalį, galvą, ranką, plataką, pirtą ar kelis pirtus, koją ar pėdą, t. y. pajėgia atlikti veiklos uduotis, susijusias su valdymo įtaisų naudojimu, remontu arba procesų ir vaizduoklių prieiūra.

Pavyzdiui, prieigos visa ranka (1.42 pav.) angos matmenys apskaičiuojami taip:

x)95P(dA 1 += , (1.16)

B = t3(P5), (1.17)

48

čia A angos plotis; B angos gylis; d1 rankos virutinės dalies skersmuo; t3 rankos siektis į oną. Prieigos angos, skirtos delnui iki rieo (1.43 pav.), matmenys apskaičiuojami taip:

x)95P(bA 4 += ,

y)95P(aB 3 += ,

)5P(tC 4= ; čia A angos plotis;

B angos auktis; C angos gylis; b4 platakos storis ties nykčiu; a3 platakos su nykčiu plotis; t4 platakos ilgis. Parametrų x ir y, taip pat antropometrinių matmenų, nurodytų formulėse, vertės pateiktos

LST EN 547-1, 2, 3 standartuose. Jei yra galimybė, pagrindiniai angų matmenys turėtų būti didinami, o didiausi siekties matmenys mainami.

1.5. Rega Vaizdinis suvokimas. Akys labai svarbūs mogaus jutimo organai, nes jos i aplinki-

nio pasaulio ima energiją viesos bangomis ir paverčia ją kita energijos forma, labai svarbia gyvam organizmui nervų impulsais. Tik dėl tinklainės impulsų patekimo į smegenis mes ga-lime suvokti vaizdinį. Suvokimas pats savaime neparodo tikslaus iorės pasaulio vaizdo: mū-sų įspūdiai yra subjektyvios modifikacijos to, kas yra praneama akimis. tai du pavyzdiai:

konkreti spalva atrodo tamsesnė, kai ji yra matoma viesiame, o ne tamsesniame fone;

tiesi linija atrodo ikreipta kreivų ar viečiančių linijų fone. Individualios priimamos informacijos interpretavimo variacijos tam tikrose situacijose

gali skirtis: monės skiriasi pagal patirtį, poiūrį ir turimas idėjas. Labiausiai monės skiriasi reagavimu į gaunamą informaciją.

1.5.1. Regėjimo sistema Optimalaus matymo sudėtiniai etapai yra tokie: viesos spinduliai nuo objekto pereina

per akies vyzdį, lęį ir akies obuolio vidinę pusę (kuri yra pripildyta stiklakūnio) ir fokusuojami tinklainėje, kur stimuliuojami specialūs sensoriai (kūgeliai ir stiebeliai). Čia viesos energija paverčiama bioelektrine energija, kuri regėjimo nervo skaidulomis eina iki smegenų.

Pagrindiniai regėjimo procesai vyksta galvos smegenų ievėje, akis yra tik viesos spin-

49

dulių priėmimo organas. Visa regėjimo sistema kontroliuoja apie 90 % mūsų kasdienės veik-los: ji yra ypač svarbi atliekant daugybę darbų. Turint omenyje gausias nervų funkcijas, ku-rios matymo metu aktyviai dirba, akys yra viena i nuovargio sukėlimo prieasčių.

Akys. Akys turi daugybę elementų, panaių į tuos, kuriuos turi fotoaparatas: vyzdį su kin-tama anga, permatoma ragena ir reguliuojamu lęiu, atitinkančiu fotoaparato optiką. Ragena ir lęis kartu lauo įeinančius viesos spindulius ir perkelia juos į tinklainę, kuri atitinka viesai jautrią fotografinę juostą. Pagrindinės mogaus akies dalys pavaizduotos 1.44 pav.

1.44 pav. mogaus deiniosios akies schema

Tinklainė. Tikrieji jutimo organai yra regėjimo ląstelės, esančios tinklainėje ir susidaran-čios i vadinamųjų matymo kūgelių, esant rykiai viesai, ir labai jautrių stiebelių, kad būtų galima matyti miglotoje viesoje. Regos ląstelėse vykstant fotocheminėms reakcijoms viesos energija paverčiama nervų impulsais, kurie paskui keliauja regos (optinio) nervo skaidulomis.

Centrinė duobutė. mogaus akyje yra madaug 130 milijonų stiebelių ir 7 milijonai kū-gelių, kurių kiekvienas yra madaug 0,01 mm ilgio ir 0,001 mm storio. Ant upakalinio akies paviriaus, keletas laipsnių nuo optinės aies (tiesiogiai per vyzdį), yra tinklainės, arba centri-nė, duobutė su plonesniu apvalkalu nei ją supantis plotas. Plonas apvalkalas leidia viesos spinduliams patekti tiesiai į regėjimo ląsteles, kurios duobutėje yra sudarytos tik i kūgelių, ir jų maksimalus tankumas yra madaug 10 000 kūgelių viename kvadratiniame milimetre. Kiekvienas duobutės kūgelis turi savo skaidulą, jungiančią jį su optiniu nervu. Dėl ių prie-asčių centrinė duobutė turi aukčiausią rezorbavimo galią iki 12" kampo.

Kadangi regėjimas atriausias duobutės plote, tai instinktyviai yra iūrima į objektą i ar-ti, sukant akį, kol vaizdas krinta ant ios tinklainės vietos, vadinamos centriniu matymo plotu. Bet kuris objektas, kurį norime pamatyti aikiai, turi būti priartintas prie ios tinklainės dalies, sudarančios tik 1° kampą.

Stiebeliai ir kūgeliai. U duobutės ploto yra daug maiau kūgelių ir viena nervo skaidula apima kelis kūgelius ir stiebelius. Čia stiebelių yra gausiau nei kūgelių ir kuo toliau jie yra nuo duobutės, tuo jų daugiau. Kūgeliai nustato spalvų ar formų skirtumus, bet tam jiems rei-kia stipraus apvietimo. Stiebeliai yra daug jautresni net ir nerykioje viesoje, tačiau jie ap-ima tik pilką gamą nuo baltos iki juodos. Jie yra svarbiausi viesą skiriantys organai esant blogam matomumui ar tamsai.

Aikus vaizdas. Tik objektai, nukreipti į duobutę, yra matomi aikiai, o kiti vaizdai tampa ne tokie rykūs ir aptemdyti, kai atstumas nuo duobutės didėja. Paprastai akis juda ratu stai-

50

giai, kiekviena matomo lauko dalis patenka į duobutės plotą i eilės, leisdama smegenims at-kurti aplinkinį vaizdą.

Regimasis laukas. Regimasis laukas yra ta aplinkinio vaizdo dalis, kurią mato akys, kai jos ir galva nejuda. Tik objektai, patenkantys į 1° kūgelio virūnę, yra matomi rykiai. Kai skaitant akys būna ramios, tik kelios raidės gali būti matomos.

Kaip parodyta 1.45 pav., regimasis laukas gali būti padalytas taip: aikaus vaizdo zona: vaizdo kampas 1°; vidurinis laukas: vaizdo kampas 1° 40°; iorinis laukas: vaizdo kampas 40° 70°.

1.45 pav. Regimojo lauko diagrama, a - aikaus vaizdo zona, vaizdo kampas 1°; b - vidurinis laukas: vaizdo kampas nuo 1° iki 40°; c - iorinis laukas: matomas

judėjimas, vaizdo kampas nuo 41° iki madaug 70°

Objektai viduriniame lauke nėra aikiai matomi, bet stiprūs kontrastai ir judėjimas yra pastebimi: budrumas isaugomas staigiai keičiant iūrėjimo kryptį nuo vieno objekto į kitą. Iorinis laukas yra ribojamas kaktos, nosies ir skruostų; objektai iame plote yra sunkiai pa-stebimi, nebent jie pajuda. Kadangi tolyn nuo duobutės yra daugiau stiebelių, silpnoje vieso-je objektai gali būti pastebėti vaizdo lauko periferijoje, bet ne tuomet, kai stengiamasi į juos įsiiūrėti.

1.5.2. Akies prisitaikymas Prisitaikymas (akomodacija) reikia akies gebėjimą paversti aikiu vaizdu objektus, esan-

čius skirtingais atstumais nuo begalybės iki artimiausio rykaus vaizdo tako, vadinamo arti-muoju taku. Prieais akį laikomas pirtas gali būti matomas aikiai, o fonas matomas nery-kiai, arba fonas gali būti rykus, bet pirto vaizdas susiliejęs. Taip galima pademonstruoti pri-sitaikymo reikinį.

Objektas yra matomas aikiai tik tada, kai lūis per rageną ir lęį sukuria maą, bet rykų vaizdą tinklainėje. ie trys komponentai sukuria optinę sistemą. Dėmesio sutelkimas į artimus objektus yra pasiekiamas keičiant lęio kreivumą, sutraukiant prisitaikymo raumenis, mirksėjimo raumenis.

51

Tolimi objektai. Kai mirksėjimo raumenys atpalaiduojami, lūimas ragenoje ir lęyje yra toks, kad lygiagretūs su tolimais objektais spinduliai yra sutelkiami tinklainėje. Tuomet, kai dėmesys nukreipiamas į tolimus objektus, akys susitelkia į begalybę, mirksėjimo raumenys yra atpalaiduoti.

Prisitaikymas besiilsint. Ilgą laiką buvo manoma, kad susitelkimas į begalybę kartu yra ir akies poilsio būsena. Keletas tyrimų vis dėlto atskleidė, kad tamsoje poilsio būsena atitinka iūrėjimą į atstumus, esančius madaug tarp artimo tako ir begalybės, daugeliui monių tai madaug 1 m. is atstumas kiekvienam yra individualus ir mogui senstant pamau artėja prie begalybės.

Artimas vaizdas. Jei akis negalėtų prisitaikyti, artimo objekto vaizdas fokusuotųsi u tin-klainės, sukeldamas susiliejusio vaizdo įspūdį. Siekiant to ivengti, mirksėjimo raumenys pa-didina lęio ilinkimą ir sutelkia vaizdą į tinklainę. Kai iūrime į objektus, esančius artimo vaizdo lauke, lęis nuolatos pritaiko savo fokusinį ilgį taip, kad rykūs vaizdai yra visados projektuojami į tinklainę. Norint ilaikyti fokusavimą į artimus objektus, mirksėjimo raume-nys turi nuolatos įtempti susitraukimo jėgas.

Prisitaikęs lęis neilieka ramus, jis nuolatos juda. Pastebėjęs taikinį lęis virpa madaug keturių kartų per sekundę tikslumu. Netgi skaitant knygą lęis ilieka gana aktyvus. Panau į tai, kad is lęio judėjimas ir susiliejimo suvokimas yra svarbus automatikai reguliuojant pri-sitaikymą.

Ilgai iūrėjus į artimą objektą, lęis tam tikrą laiką i karto negrįta į poilsio būseną. To-kia būsena vadinama laikina trumparegyste, ji kartais ilieka net kelias minutes.

Svarbiausias patogaus artimo iūrėjimo dalykas yra gebėjimas prisitaikyti, kuris vaizdą gerai fokusuoja į tinklainę.

Artimasis takas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, trumpiausias atstumas, i kurio objek-tas gali būti aikiai matomas, yra vadinamas artimuoju taku, o tolimiausias tolimuoju taku. Kuo arčiau yra objektas, į kurį mes turime įsiiūrėti, tuo didesnių reikia mirksėjimo raumenų pastangų. Artimasis takas yra mirksėjimo raumenų jėgos ir lęio elastingumo ma-tas. Kiekvienas individas turi savo artimąjį taką.

Artimasis takas pasitraukia toliau, kai mirksėjimo raumenys, ilgai iūrint į artimus ob-jektus, pavargsta. Daugybė eksperimentų parodė, kad ilgas skaitymas nepalankiomis sąlygo-mis yra susijęs su artimojo tako atstumo padidėjimo, reikiniu, vadinamu regos nuovargiu.

Amius ir akies prisitaikymas. Amius turi tiesioginį poveikį mogaus akies gebėjimui prisitaikyti, nes lęis pamau netenka savo elastingumo. Taip atsitinka todėl, kad artimasis takas nuolatos traukiasi tolyn, o tolimasis takas nekinta arba iek tiek priartėja.

Vidutinis artimojo tako atstumas įvairiame amiuje parodytas 1.5 lentelėje.

1.5 lentelė. Vidutiniai artimojo tako atstumai įvairiame amiuje

Amius (metai) Artimas takas (mm) 16 30 32 120 44 250 50 500 60 1000

Senėjimo toliaregystė (presbiopija). Kai artimasis takas pasitraukia daugiau nei 250 mm, regėjimas tampa labai įtemptas ir vadinamas presbiopija. Tai paprastai susiję su lęio

52

elastingumo netekimu, kuris kliudo lęiui keisti savo ilinkimą. is procesas turi ryį su am-iumi. Senėjimo toliaregystę galima itaisyti neiojant akinius.

Senėjimo toliaregystė danai sukelia diskomfortą dirbant darbą i arti, tai pastebi daugelis monių, dirbančių su kompiuteriu. Diskomfortas yra susijęs su padidėjusiu raumenų darbu, kuris yra reikalingas lęio prastam elastingumui kompensuoti. i papildoma raumenų veikla gali būti viena i regėjimo nuovargio prieasčių. Tyrimai rodo, kad ne daugiau kaip du trečda-liai galimo gebėjimo prisitaikyti gali būti naudojama patogiam fokusavimui pasiekti.

Prisitaikymo greitis ir tikslumas. Apvietimo lygis yra svarbus prisitaikymo veiksnys. Kai apvietimas silpnas, tolimasis takas pasislenka artyn, o artimasis pasitraukia tolyn, o prisitaikymo greitis ir tikslumas sumaėja. Kuo didesnis viesos kontrastas tarp regimų taiki-nių ir fono, tokio kaip spausdintos raidės ir tekstas, tuo greitesnis, paprastesnis ir tikslesnis yra prisitaikymas.

Dėl amiaus prisitaikymo greitis ir tikslumas maėja. Nuo 40 metų jau pastebimas ių funkcijų blogėjimas.

1.5.3. Tinklainės adaptacija

Paiūrėję į priekines mainos lempas naktį, mes trumpam apakinami, tačiau tos pačios lempos ito nesukelia dieną. Jeigu i dienos viesos mes įeiname į aptemdytą kino salę, kur jau prasidėjęs filmas, i pradių mes maai įvelgiame salę, bet po 5 ar 10 min. patalpa pama-u tampa matoma. Tai kasdieniai pavyzdiai, kaip tinklainė jautriai prisitaiko prie apvietimo sąlygų. Beje, is jautrumas tamsoje yra daug didesnis nei viesoje.

Procesas, vadinamas adaptacija, atsiranda tinklainėje dėl fotocheminio ir nervų regulia-vimo. Dėl io proceso mes galime matyti ir rykioje saulės, ir mėnulio pilnaties viesoje, net jei apvietimo lygiai skiriasi daugiau nei 100 000 kartų.

Prisitaikymas prie tamsos. Prisitaikyti prie tamsos reikia laiko. Tai vyksta labai greitai pirmąsias 5 min., vėliau lėtėja. 80 % prisitaikymo trunka apie 25 min., o visikas prisitaiky-mas trunka apie valandą. Taigi prisitaikyti tamsoje reikia tam tikro laiko, bent 30 min., kad gerai matytume nakties vaizdus.

Prisitaikymas prie viesos. Prie viesos prisitaikoma daug greičiau nei prie tamsos. Tin-klainės jautrumas gali sumaėti 10 kartų per kelias deimtąsias sekundės dalis, o visa adapta-cija prie viesos uima kelias minutes.

Staigus tinklainės jautrumo sumaėjimas prisitaikant prie viesos apima visą tinklainę. Kai tik rykus paviriaus vaizdas (langas, viesos altinis ar rykus atspindys) krinta ant bet kurios tinklainės dalies, jautrumas sumaėja visur, įskaitant duobutę. Į į reikinį būtina atsi-velgti projektuojant tikslaus darbo ar braiymo vietas (1.46 pav.).

1.46 pav. viesių ir tamsių pavirių įtaka tinklainei. Sviesi dalis sumaina tinklainės

jautrumą, taip pat centrinės duobutės regimąjį atrumą. Si trukdymo forma yra vadinama santykiniu akinančiu spindėjimu

53

Dalinis prisitaikymas. Jeigu regimasis laukas apima tamsų (ar viesų) plotą, prisitaiky-mas atsiras vienoje tinklainės dalyje ir bus vadinamas vietiniu arba daliniu prisitaikymu. Kaip minėta anksčiau, i dalinė adaptacija iplinta po visą tinklainę, neiskiriant centrinės duobu-tės. Vis dėlto dalinė adaptacija pakeičia tinklainės jautrumą ir turi įtakos regai.

Ir dar, vienos akies adaptacija paveikia kitą akį. is faktas gali būti svarbus atliekant tuos darbus, kuriuose dalyvauja tik viena akis.

Ergonomikumo principai. Skiriami du ergonomikumo principai: 1) visi svarbūs paviriai regos lauke turi būti vienodo rykumo; 2) bendras apvietimo lygis neturėtų svyruoti staigiai, nes vyzdio reakcija, kaip ir tin-

klainės adaptacija, yra palyginti lėtas procesas. Projektuojant darbo vietas iuo atveju svarbūs ie dalykai: 1) Santykinio akinamo spindėjimo efektas tuo didesnis, kuo arčiau prie optinės aies yra

spindėjimo altinis ir kuo didesnis yra jo plotas. 2) Ryki viesa vir regėjimo linijos maiau trukdo regai nei tokia pati viesa emiau ar

ties regėjimo linija. 3) Blankioje patalpoje akinamas spindėjimas trukdo daugiau nei viesioje, nes tada tin-

klainė yra jautriausia.

1.5.4. Regėjimo įtampa Ilgai trunkanti regėjimo įtampa gali sukelti dvi pasekmes: nuvarginti akis ir prisidėti prie

bendro nuovargio. Regos nuovargis. Regos nuovargį rodo visi simptomai, kylantys po ilgo kurios nors

funkcijos naudojimo. Viena svarbiausių blakstieninių raumenų prisitaikymo sukeliamas įtempimas iūrint i labai arti į maus objektus, taip pat stiprių vietinių kontrastų įtaka tinklai-nei. Regos nuovargis pasireikia kaip:

skausmingas dirginimas (deginimas), danas aarojimas, akies paraudimas ir ga-liausiai konjunktyvitas;

vaizdo dvejinimasis; galvos skausmas; sumaėjusi prisitaikymo ir konvergencijos jėga; sumaėjęs regėjimo atrumas, jautrumas kontrastui bei suvokimo greitis. ie simptomai atsiranda ypač dėl įtempto protinio darbo, blogai ispausdintų tekstų skai-

tymo arba dirbant su emos kokybės kompiuteriais, dėl nepakankamo apvietimo, dėl mirgan-čios viesos ar optinių stebėtojo akies apgaulių. Senesnių monių, be abejo, akys greičiau pa-vargsta.

Akivaizdu, kad visi su regėjimu susijusio darbo tipai gali sukelti bendrą nuovargį, apie kurį kalbėjome, nes kiekvienas darbas, kuris reikalauja tikslesnių ir greitesnių akies judesių, sukelia didesnių suvokimo, dėmesio koncentravimo ir judesių kontrolės reikalavimų. Taigi kai tik akys pervargsta, akių nuovargis (akių ir galvos skausmas) prisideda prie bendro nuo-vargio.

Regos nuovargio įtaka mogaus uimtumui apima: darbo produktyvumo sumaėjimą; kokybės pablogėjimą; klaidų daugėjimą;

54

nelaimingų atsitikimų danėjimą; nusiskundimus dėl regos. Apvietimas ir darbo produktyvumas. Įdomūs tyrimai JAV kotono gamykloje parodė

laipsniką darbo produktyvumo pakilimą pagerinus bendrą apvietimo lygį. Kai apvietimas buvo padidintas nuo 170 iki 340 lx, produkcijos gamyba padidėjo 5 %, kartu smarkiai suma-ėjo brokuotų gaminių. To pasekmė bendrosios ilaidos nukrito iki 24,5 %. ie rezultatai padrąsino vadovus padidinti apvietimą iki 750 1x tada produkcijos gamyba pakilo 10,5 %, palyginti su pradiniu lygiu, o broko sumaėjimas sumaino ilaidas iki 40 %.

Panaių rezultatų buvo pasiekta ir Didiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir ki-tose valstybėse. Daugiausia tai buvo susiję su darbo produktyvumo kilimu, broko maėjimu ir nelaimingų atsitikimų maėjimu, pagerinus apvietimo lygį.

VT operatorių regos nuovargis. Dėl kompiuterių iplitimo paskutiniu metu atsirado vaiz-do terminalų operatorių skundų dėl regos sutrikimų. Įvairiose alyse buvo atlikti sisteminiai tyrimai. Dauguma tyrimų atskleidė padidėjusį regėjimo diskomfortą ir anksčiau minėtus regos nuovargio simptomus. Keletas tyrimų vis dėlto nepatvirtino ių rezultatų, nes vaizdo termina-lų operatorių negalavimų danis nebuvo reikmingai didesnis u kontrolinės grupės danį.

Kontraversiki rezultatai i dalies gali būti paaikinti kontrolinės grupės parinkimu. Skundai dėl regėjimo diskomforto gali danai pasitaikyti kontrolinėse grupėse, dirbančiose įtemptą darbą įstaigose, bet retai kyla grupėse, atliekančiose tradicinį įstaigų darbą.

Regėjimo diskomforto prieastys. Kai kurie tyrimai rodo glaudius ryius su kompiuterio vaizdų fotometrinėmis savybėmis bei regėjimo diskomforto simptomais. Taigi ekrano mirgė-jimas, stiprus kontrastas tarp ekrano aplinkos rykumo, ekrano atspindiai ir blogas skaitomu-mas buvo susieti su padanėjusiais skundais dėl regėjimo sutrikimo. ie atradimai padėjo pa-daryti ivadą, kad enklų rykumas, viesos rykumo kontrastai, stabilumas, enklų mirgėji-mas, ekrano atspindiai ir geometrinis enklų dizainas gali sumainti įskaitomumą ir padidinti regos nuovargio tikimybę.

Apsiribosime pagrindiniais ergonomikos siūlymais: siūlomi skaisčiai ir kontrastai. Ekrane turi būti tamsūs enklai viesiame fone. vie-

sos kontrasto santykis 1:6 tarp fono ir enklų yra pakankamas geram skaitomumui; mirgėjimo nebuvimas. Visų operatorių ekranuose neturi būti jokio pastebimo mirgė-

jimo; enklų rykumas. enklų ribos turi būti rykios; neturi būti pastebima jokių susilieju-

sių krato plotų. Jeigu susiliejusi krato zona yra maesnė nei 0,3 mm, tai enklai turi rykias ribas. Blogas rykumas danai susijęs su nepakankamu fokusavimu, per didelių nustatytų enklų skaičiumi arba netinkamu atspindio reguliavimu;

enklų stabilumas. Elektroninė elektronų spindulių kontrolė turi utikrinti gerą en-klų stabilumą. Neturi būti pastebima judėjimo ar enklų svyravimo;

ekrano paviriaus atspindiai. Operatoriaus akis pasiekiantys ekrano atspindiai turi būti paalinti. Tai geriausia daryti alinant prieastis, tokias kaip įvairios viesos, rykūs langai, netgi baltus operatoriaus drabuius reikėtų pakeisti. Dar kitas būdas pasukti ekrano pavirių taip, kad neatsirastų jokių matomų atspindių. Jeigu ios priemonės nepadeda, reikia sumainti atspindius ekrane kitais būdais. Visos techno-logijos, naudojamos rinkoje iandien, skirtos atspindiams mainti, turi rimtą alutinį poveikį. Kai kurios susijusios su rykumo sumaėjimu ir fono tamsėjimu, kitos yra nepatikimos;

rifto ir enklų dydis. Tinkamų kompiuterinių enklų dydių diapazonas yra nuo 16′

55

iki 25′ regėjimo kampo. Tai reikia, kad 3 mm yra tinkamas enklų auktis iūrint i 500 mm atstumo ir 4,3 mm iūrint i 700 mm atstumo. Siūlomi tokie dydiai:

didiųjų raidių auktis nuo 3 mm iki 4,3 mm; enklų plotis 75 % aukčio; atstumas tarp enklų 5 % aukčio; atstumas tarp eilučių nuo 100 iki 150 % aukčio.

Takų matrica 7×9 suteikia geresnį įskaitomumą nei 5×5. tamsūs enklai viesesniame fone. Kompiuterių monitoriai su tamsiais enklais vie-

siame ekrano fone turi tokių pranaumų: skaitymo sąlygas, panaias į spausdinto teksto, maesnį kontrastą lyginant su aplinka ir maiau trikdantį atspindį ant ekrano. Pagrindinė neigiama savybė yra padidėjusi mirgėjimo rizika. Siūloma 90 Hz atnauji-nimo skalė ir fosforas su 10 ms gesimo laiku madaug 10 % skaisčio lygiui pasiekti.

mogaus regėjimo sistema yra gerai suprantama. Jos ribotumai inomi ir gali būti itaisy-ti, pavyzdiui, koreguojančių lęių arba gerai suprojektuotų vizualinių objektų, tokių kaip spausdintas tekstas ar kompiuterio vaizdai.

1.6. Klausa ir garsinė informacija

1.6.1. Garso suvokimas Garso suvokimo fiziologiniai procesai i esmės yra tokie pat kaip ir anksčiau aptartas re-

gimasis suvokimas. iuo atveju vidinė ausis taip priima garso bangą, kad ji paverčiama nervų impulsais iilgai klausos nervo. Garso suvokimas ir yra ių juntamųjų impulsų integravimas ir interpretavimas smegenyse, tiksliau klausos ievėje.

Garso suvokimas nėra tik tikslus viso danių diapazono atgaminimas smegenyse. is fak-tas yra ypač svarbus, tiriant monių reakciją į triukmą, kuri kiekvieno mogaus yra skirtinga. Tai, kas jums yra triukmas, kam nors kitam gali būti muzika. Kitas suvokimų nesutapimo pa-vyzdys garsumo vertinimo ryys su garso daniu. emas garsas atrodo maiau garsus nei aius garsas, net jei energijos talpa yra tokia pati.

Garsai. Bet koks staigus mechaninis judesys sukelia oro slėgio svyravimus, kurie plinta panaiai kaip bangos. Kai atsiranda tokių slėgio pakitimų, esant reguliariam daniui ir inten-syvumui, mogaus ausis reaguoja į tai kaip į garsą. Slėgio pokyčių laipsnis nustato garso stip-rumą ir tai lemia jutimo intensyvumą.

Garso slėgis subjektyviai suvokiamas kaip garsumas. Garso danis yra slėgio svyravimų ar virpesių skaičius per sekundę, ireikiamas hercais (Hz). Dauguma garsų turi skirtingų da-nių tonų miinį; jei dominuoja auktieji daniai, mes laikome jį auktu garsu, ir atvirkčiai.

Danis subjektyviai suvokiamas kaip garso auktumas. Decibelas. Garso slėgio fizikinis vienetas yra mikropaskalis (µPa). Silpniausias garsas,

kurį gali pajusti sveiko mogaus ausis, yra apie 20 µPa. i 20 µPa slėgio banga yra labai ma-a. Ji sukelia vidinės ausies membranos nuokrypius, maesnius negu vieno atomo skersmuo. Tačiau ausis gali itverti milijoną kartų auktesnį garso slėgį. Klausos diapazonas apima kiek-vieną garsą nuo velnaus upelio čiurlenimo iki reaktyvinio variklio gausmo.

Siekiant tokį platų garso slėgio diapazoną sutalpinti praktinėje skalėje, buvo pasiūlytas logaritminis vienetas decibelas (dB).

56

Decibelo skalėje 20 µPa girdos slenkstis yra kaip etaloninis spaudimas. 1 dB yra maiau-sias pasikeitimas, kurį ausis gali atskirti. Padidėjimas 6 dB dvigubina garso slėgį.

Garso slėgio lygis skaičiuojamas taikant logaritmą pagal formulę:

oPPlgL

p20= , (1.18)

čia Lp garso slėgio lygis decibelais (dB);

p garso slėgis mikropaskaliais (µPa); p0 maiausias garso slėgis, kurį tik gali pajusti mogus, yra 20 µPa; (1 µPa = 1 µN/m2 = 1 µbar). Garso auktumas ir garsumas. Kaip jau buvo minėta, garso garsumas labai priklauso

nuo jo auktumo. Jauno mogaus ausis yra jautri garsams, kurių danių diapazonas yra nuo 16 iki 20 000 Hz, t. y. apytikriai devynių oktavų intervalas. Garsai, kurių danis yra emesnis kaip 16 Hz (infragarsas), jaučiami kaip vibracija, o garsų, auktesnių kaip 20 000 Hz (ultra-garsas), mogus negali igirsti, tačiau juos girdi unys ir kiti gyvūnai. Mao auktumo garsai atrodo daug maiau garsūs, negu didelio auktumo. Tai aikiai rodo skirtingų danių klausos slenksčio kreivė (1.47 pav. emiausia kreivė). Ji rodo, kad mogaus ausis jautriausia garsams, kurių daniai svyruoja nuo 2000 iki 5000 Hz. Paymėtina, kad mogaus kalbos garsas yra nuo 300 iki 700 Hz, dauguma balsių yra emesnės kaip 1000 Hz, bet priebalsiai gali būti iki 10 000 Hz, ypač jei jie yra nypčiamieji.

Vienodo garsumo kreivės. Vienodo garsumo kreivės, priklausančios nuo garso slėgio ir danio, pavaizduotos 1.47 pav.

1.47 pav. Vienodo garsumo kreivės (n fonų kreivės), priklausančios nuo garso lygio (dB) ir danio (Hz). emiausia kreivė rodo girdos slenkstį maiausią garso lygį, kuris gali būti igirsta

ios vienodo garsumo kreivės (fonų kreivės) rodo tik grynus tonus, jos nerodo garsu-mo, jei garsas apima daug skirtingų danių. Kadangi beveik visi triukmai ir daug signalinių garsų yra danių miinys, fonų vertės kaip garsumo matas nenaudojamas. Vis dėlto, ios vie-nodo garsumo kreivės dar turi reikmę vertinant skirtingų danių diapazonų poveikius mogaus ausiai.

57

1.6.2. Klausos organai

Kad girdėtume, garso bangas turime paversti nerviniais procesais. mogaus ausis tai at-lieka per sudėtingą mechaninių reakcijų grandinę (1.48 pav.).

Pirmiausia per iorinę klausos landą garso bangos pasiekia ausies būgnelį standią membraną, kuri vibruoja kartu su oro virpesiais. Toliau ie virpesiai per vidurinėje ausyje esantį svertą, sudarytą i trijų smulkių kaulelių (plaktukėlio, priekalėlio ir kilpelės), patenka į vidinę ausį, į sraigės formos vamzdelį, vadinamą sraige. Atkeliavę virpesiai priverčia vibruoti sraigės membraną (ovalųjį langelį), kuri perduoda virpesius vamzdelyje esantiems skysčiams. Judėdami skysčiai priverčia virpėti pagrindinę membraną, iklotą plaukuotosiomis ląstelėmis (taip vadinamomis dėl plonų, į plaukus panaių ataugėlių). ios grandinės pabaigoje virpanti pagrindinė membrana ilenkia plaukuotąsias ląsteles, ir tai sukelia impulsus alia esančio ner-vo skaidulose. Per ią mechaninę grandinę garso bangos priverčia plaukuotąsias vidinės au-sies ląsteles siųsti nervinius impulsus į smilkinių srityje esančią klausos ievę. Nuo oro virpe-sių per judantį svertą, per skysčio bangas, per elektrinius impulsus į smegenis: taip mes girdime.

Kratinė membrana yra 30 mm ilgio. Jautrios sraigės ląstelės alia įėjimo (jos ribojasi su ovaliuoju langeliu) reaguoja į auktus danius tuomet, kai ląstelės sraigės virūnėje yra sti-muliuojamos emo danio garsais. Membranos judesiai ovaliame langelyje kuria bangų seri-jas iilgai sraigės, ir atstumas nuo langelio iki kiekvienos bangos virūnės (bangos ilgis) yra jos danio funkcija. Auktos natos sukelia trumpas bangas, kurių virūnės yra alia sraigės pradios. emos natos kuria ilgesnes bangas, kurių virūnės yra arčiau sraigės aukčiausio tako. Taigi takas, kuriame kratinė membrana labiausiai spaudiama, priklauso nuo garso danio.

Girdėjimo takai. Garso bangomis sukurti nervų impulsai keliauja klausos nervais į sme-genis, įeinant į pailgąsias smegenis ir pereinant per dvi neuronų jungtis su kitais neuronais (dvi sinapses) iki smegenų ievės girdėjimo srities. Čia yra vieta, kur smegenys galutinai pri-ima impulsus jau garso pavidalu. Tai schemikai pavaizduota 1.49 pav.

Turime pabrėti, kad sąmoningas girdėjimas yra smegenų fenomenas, dar tiksliau sme-genų ievės. Vidinė ausis ir girdėjimo takai yra ne daugiau kaip persiuntimo mechanizmas, sąsaja tarp atmosferos garso ir sąmoningo smegenų suvokimo.

alutiniai poveikiai. I 1.49 pav. matyti, kad tarp dviejų sinapsių nervų pluotai susisie-kia su tinkline aktyvinamąja sistema. Nuo čia pluotai tęsiasi iki visos smegenų ievės jaut-rios srities, ir visos sistemos suadinimas ateinančiais akustiniais signalais jautriam individui gali sukelti nerimą, neramų miegą, mainti koncentraciją ir atsirasti kitų varginančių simpto-mų. Tokia pavojaus signalo rūis turi svarbų biologinį vaidmenį perspėjant mogų, duodant jam galimybę suprasti garsą ir tinkamai į jį reaguoti. tai, pavyzdiui, pėstysis svajodamas lė-tai eina graia kaimo gatvele. Artėjančio automobilio triukmas nuolat didėja. I pradių pės-tysis nekreipia į tai dėmesio, bet kai triukmas pasiekia tam tikrą lygį, suadinta tinklinė akty-vinamoji sistema siunčia signalus į smegenis. Pėstysis nedelsiant įspėjamas, kad jis turi:

a) sąmoningai atkreipti dėmesį į garsą; b) suprasti jį; c) pasitraukti nuo kelio. Girdėjimas perspėjimo sistema. Aiku, kad girdėjimas turi dvi pagrindines funkcijas: 1. Perteikti specifinę informaciją, būtiną monėms bendrauti. i funkcija yra labai gerai

itobulinta.

58

2. Būti kaip įspėjimo sistema, vaidinanti esminį vaidmenį perduodant pavojaus signalą.

1.48 pav. Kaip garso bangos paverčiamos nerviniais impulsais, kuriuos apdoroja mūsų smegenys:

a) iorinė ausis tarsi pro piltuvėlį praleidia garso bangas būgnelio link. Vidurinės ausies kauleliai sustiprina ausies būgnelio virpesius ir persiunčia juos pro ovalųjį langelį į skysčio pripildytą sraigę;

b) pakitęs sraigės skysčių spaudimas priverčia vibruoti pagrindinę membraną, kartu juda plaukuotosios ląstelės, esančios jos paviriuje. Judėdamos plaukuotosios ląstelės sudirgina nervines ląsteles, kurių susijungusios skaidulos sudaro klausos nervą (kad būtų aikiau, sraigė pavaizduota truputį itiesintą)

Klausos aliarmo funkciją galima naudoti planuojant transportą ir gamybą. Labai svarbu

greitai atpainti pavojingas situacijas stebint įvairių mechanizmų, įrengimų valdymo pultus, vairuojant ir pilotuojant. iems tikslams reikalingas tinkamas akustinių ir vaizdo signalų deri-nys. Danai akustiniai signalai naudojami įspėti smegenis, o vaizdo perduoti būtiną infor-maciją.

59

1.49 pav. Girdėjimo takai (tamsios linijos) ir papildomi takeliai (viesios rodyklės), sukeliantys

antrinius triukmo poveikius

1.6.3. Bendrieji garsinės informacijos apdorojimo principai

Garsiniam signalui gauti naudojami keturi mogaus funkcijų tipai: aptikimas (nustatoma,

ar i viso yra signalas), santykinis gebėjimas atskirti (atskirti i dviejų ar daugiau greta patei-kiamų signalų), visikas atpainimas (nustatoma, kokiai atpainimo klasei priklauso tam tik-ras signalas), padėties nustatymas (nustatoma, i kur sklinda signalas).

Signalas bus aptiktas, jei isiskirs i aplinkos. Ramioje aplinkoje pakanka, kad toninio signalo intensyvumas būtų nuo 40 dB iki 50 dB didesnis u absoliučią ribinę vertę. Be to, ap-tinkamumas priklauso nuo signalo danio ir trukmės. Įvertinant trukmę, reikia pabrėti, kad ausis negali momentaliai reaguoti į garsą. Esant silpniems tonams tai trunka nuo 200 m/s iki 300 m/s. Taigi garsinių signalų trukmė neturėtų būti maesnė kaip 500 m/s.

Triukmingomis sąlygomis signalo intensyvumas turi viryti triukmo intensyvumą, bet nebūti toks garsus, kad erzintų ar trukdytų bendrauti (susikalbėti). Todėl signalo intensyvu-mas prie klausytojo ausies turėtų būti lygus signalo maskavimo slenksčio, esant triukmui, ir 110 dB vidurkiui.

Jei garsinius signalus galima būtų atskirti pagal danines charakteristikas, reikėtų naudoti emųjų danių signalus. Kai aplinka yra triukminga (daug emojo danio garsų), garsiniams signalams geriau naudoti nuo 500 Hz iki 1000 Hz danį. Signalo trukmė turėtų būti ne maes-nė kaip 0,1 s.

Jei naudojama daugiaparametrė kodavimo sistema, tai tarpusavyje derinami keli paramet-rai: kryptis (deinioji ausis lyginama su kairiąja ausimi), danis, intensyvumas, kartojimo sparta ir trukmė. Kiekvienam deriniui atpainti reikia inių ir patirties. Jeigu garsas sklinda i ono, tai jis artimesnę ausį pasiekia 0,4 m/s greičiau nei kitą, o jo fazė keičiasi. Pasukant gal-vą galima lengvai nustatyti garso, kurio danis yra maesnis kaip 1500 Hz, buvimo vietą. Garso buvimo vietą nustatyti vidutiniu danių diapazonu (nuo 1500 Hz iki 3000 Hz) i dalies sunku, kadangi ie daniai nesukuria nei vienos veiksmingos fazės, nei signalų intensyvumo skirtumo.

60

Girdimojo eksponavimo principai. Praktiniams tikslams siūlomi ie bendrieji principai: 1. Suderinamumas. Jeigu tik galima, garsinio signalo parametrai ir jų kodavimas turi

būti parenkami, atsivelgiant į natūralias ar įgytas mogaus reakcijas (pvz., auktieji daniai reikia spartinimą, o kaukiantis signalas pavojų).

2. Artimumas. Perduodant sudėtingą informaciją, pasirenkamas dviejų pakopų signa-las, kurį sudaro:

a) dėmesį atkreipiantis signalas, kuris kartu leidia nustatyti, kokiai informacijos ka-tegorijai priklauso signalas;

b) paymimasis signalas ikart eina po dėmesį atkreipiančio signalo ir perduoda tikslią pirmojo signalo nurodytą informaciją.

3. Atskiriamumas. Garsiniai signalai turi būti lengvai atskiriami bet kokių kitų garsų aplinkoje (pvz., jei mogus vienu metu klausosi daugiau kaip vieno garsų altinio, jų daniai turi skirtis).

4. Apibrėtumas. Garsiniai signalai turi perduoti tik tiek informacijos, kiek būtina. 5. Pastovumas. Tas pats signalas visą laiką turi perduoti tą pačią informaciją. Informacijos pateikimo principai: 1. Reikia vengti aukčiausio garso lygio. Pvz., ypač kenkia didelio intensyvumo

signalai, galintys sutrikdyti mogaus veiklą. 2. Garso intensyvumą būtina derinti su foniniu triukmo lygiu. 3. Naudoti pertraukiamus ar kintamus signalus, nes prie jų ne taip greitai priprantama. 4. Neperkrauti klausos. Dėl per didelio signalų skaičiaus operatorius gali suklysti. Garsinių įtaisų instaliavimo principai: 1. Turi būti naudojami ibandyti signalai. Signalai turi būti ibandyti aplinkoje, kurio-

je jie bus naudojami. 2. Vengti painiavos dėl anksčiau naudotų signalų. Naujųjų signalų prasmė neturi būti

prieinga ankstesniųjų ar dar naudojamų panaių signalų prasmei. 3. Palengvinti perėjimą nuo ankstesnių prie naujų informacijos pateikimo būdų. Jeigu

anksčiau buvo naudojami regimieji signalai, tai prie girdimųjų turi būti pereinama pamau (tam tikrą laiką naudojami abu), kad operatorius lengviau priprastų prie nau-jos sistemos.

1.7. Kiti jutimai

1.7.1. Lyta

Rega ir klausa yra pagrindiniai mogaus jutimai. Tačiau lyta yra vienas i reikalingiausių jutimų. Lytos pojūtis yra maiausiai keturių skirtingų odos jutimų spaudimo, temperatūros (ilumos, alčio) ir skausmo derinys.

Odoje yra kelių skirtingų rūių specialių nervų galūnėlių. Lytos receptoriai isidėstę odo-je specialiuose lytėjimo takuose. Norint nustatyti tuos takus, dirginama plonu lytos jautru-mui matuoti skirto prietaiso (esteziometro) plaukeliu. Vos palietus odą plaukeliu, lytos pojūtis atsiranda tik tada, kai plaukelio galiukas patenka į lytėjimo taką. Tokių takų kiekis įvairiose odos vietose yra skirtingas: daugiausia jų yra pirtų galuose ir ant lieuvio.

Lytos pojūčių erdvinis isidėstymas gana įvairus. Lieuvio ir rankų pirtų galuose mes

61

suvokiame atskirai du takus, esančius 12 mm nuotoliu (1.50 pav.). Nugaros ir pečių zonoje du takus suvokiame atskirai, kai jie vienas nuo kito nutolę per 5060 mm.

1.50 pav. Dviejų takų jutimo medianinis slenkstis pirto galuose, pirte ir delne

Spaudimo pojūčiai. Jie atsiranda, kai dirgiklis smarkiai veikia odą ir yra susiję su odos dangų deformacija.

Kai spaudimas tolygus (pvz., atmosferos slėgis) spaudimo pojūtis neatsiranda. O panėrus ranką į kitokią (ne oro) aplinką (gyvsidabrį, vandenį), spaudimo pojūtis atsiranda ant dviejų aplinkų oro ir vandens ribos; čia vyksta odos deformacija. Svarbią reikmę turi odos dangos deformacijos greitis.

Temperatūros pojūčiai. Jie atspindi kūno įilimo laipsnį ir atsiranda, kai odą veikia daiktai, kurių temperatūra skiriasi nuo odos temperatūros (kurią sąlyginai galima laikyti savo-tiku fiziologiniu nuliu). Termoreceptoriai gali būti dirginami ir i nuotolio, spindulinio i-lumos pasikeitimo tarp odos ir daikto būdu. Temperatūros pojūčiai skirstomi į ilumos ir al-čio pojūčius.

Kiti odos jutimai yra įvairios pagrindinių pojūčių atmainos. Glostant gretimus spaudimui jautrius takus, kyla kutenimo pojūtis. Pakartotinis velnus skausmui jautraus tako glostymas sukelia nieėjimą. Liečiant gretimus alčiui ir spaudimui jautrius takus, kils drėgmės pojūtis, kokį patiriate liesdami sausą, altą metalą.

Dirginant greta esančius alčio ir ilumos takus, juntame kartį, t. y. iltas + altas = kartas. Ritminiai taktilinių receptorių dirginimai sukelia vibracijos pojūtį. Vibracinį jautru-mą, kaip specifinę jautrumo formą, isiugdo kurtieji ir aklieji. Yra inoma atvejų, kai kurčia-sis suvokia muzikos kūrinius, liesdamas ranka fortepijono dangtį.

Skausmo pojūčiai. Skausmo pojūčius sukelia įvairiausi dirgikliai (iluminiai, mechani-niai, cheminiai), kai tik pasidaro labai intensyvūs ir ardo organizmą. Skausmo pojūtis yra su-sijęs su specialių receptorių, kurie glūdi odos gilumoje laisvai isiakojusių nervinių galūnių pavidalu, jaudinimu. Skausmo impulsai perduodami specialiomis nervinėmis skaidulomis.

Lyta regos pakaitas. Lyta gali būti: identifikuojami valdymo įtaisai, pavyzdiui, EN 894-2:1997 standarte pateikiamos

62

standartizuotos formos (figūros), kurios gali būti atpaintos palietus (1.51 pav.) skaitomi spausdinti tekstai. iam tikslui plačiausiai naudojamas Brailio riftas, aklų-

jų rato sistema. Brailio ratą sudaro visi įmanomi eių takų deriniai. Stanfordo universiteto elektronikos laboratorijoje sukurtas aparatas, kuris paverčia optinius vaizdus į lyta atpaįstamus virpesius. Tokiu būdu monės gali skaityti įprastinius spausdintus tekstus. Tačiau pastaruoju atveju skaitymo sparta yra apie 50 odių per minutę, o Brailio rato iki 200 odių per minutę.

orientuojamasi aplinkoje. NASA, naudodama tarpplanetinio teleskopo Huble pada-rytas visatos nuotraukas, parengė akliesiems visatos emėlapį. Taip pat yra sukurti emėlapiai akliesiems, leidiantys orientuotis gyvenamojoje aplinkoje.

1.51 pav. Standartizuotas figūrų, atpaįstamu vien lyta, rinkinys Lyta klausos pakaitas. Lyta gali būti: suvokiama kalba. Atlikti bandymai, siekiant perduoti mogaus kalbą mechaniniais ir

elektriniais impulsais, rodo, kad tai įmanoma, tačiau kokybė gana prasta, nes odos galimybės atpainti impulsus yra ribotos;

gaunamas koduotas praneimas. Koduotai informacijai perduoti gali būti naudojama tiek mechaninė, tiek ir elektros energija. Koduotai informacijai perduoti naudojamas mechaninis vibratorius;

nustatomas garso altinis. Garsas sugaunamas ausies viruje įtaisytu mikrofonu, su-stiprinamas ir perduodamas dviem vibratoriams, kurie veikia pirtus. Jais juntamas virpesių intensyvumas yra proporcingas ausį pasiekiančio garso intensyvumui.

1.7.2. Skonis Skonis apima keturis pagrindinius pojūčius saldu, rūgtu, sūru ir kartu. Skonio pojūčius

sukelia seilėse arba vandenyje itirpusių mediagų cheminės savybės, veikiančios skonio re-ceptorius (skonio svogūnėlius), isidėsčiusius lieuvio paviriuje, upakaliniame ryklės pavir-iuje, gomuryje ir antgerklyje. Ypač daug (apie 200) skonio svogūnėlių yra ant lieuvio.

63

Kiekviename i jų yra 26 skonio ląstelės. Būtina sąlyga skonio pojūčiams atsirasti mediagos itirpimas seilėse arba vandenyje.

Sausai nuluostyta lieuvio dalis, veikiama kietos mediagos, nejunta skonio, nes tam, kad dirgiklis paveiktų skonio receptorių, reikia, kad pro ypatingą skonio kanalą mediaga prasi-skverbtų į skonio receptoriaus ląsteles.

Skonio pojūčiams svarbūs lieuvio judesiai, kurie, padidindami į burną patekusios me-diagos kontaktą su receptoriais ir padėdami jai geriau itirpti seilėse, sustiprina dirgiklio vei-kimą.

Skonio pojūčiams atsirasti labai svarbi ir temperatūra, taip pat lytos pojūčiai, kuriuos su-kelia lieuvio paviriuje isidėsčiusių receptorių dirginimas. Bet ypač glaudiai skonio pojū-čiai yra susiję su uoslės pojūčiais, nes maisto mediaga, patekusi į burną, savo lakiaisiais komponentais veikia uoslės ląsteles.

Įvairios lieuvio dalys skirtingoms mediagoms yra nevienodai jautrios: saldumui jaut-riausias lieuvio galiukas, rūgtumui lieuvio onai, kartumui jo akninė dalis. Toks jaut-rumas yra susijęs su tuo, kad įvairiose jo dalyse vyrauja skonio receptoriai, nevienodai jautrūs saldumui, kartumui, sūrumui ir rūgtumui.

Elektrofiziologinis skonio organo tyrimas patvirtina, kad keturios skonio receptorių rūys yra nepriklausomos. Dirginant lieuvio takus įvairaus danumo ir stiprumo pastoviosios sro-vės impulsais, įvairiuose takuose atsiranda įvairių pojūčių (sūrumo, rūgtumo, kartumo ir saldumo). Tai paaikinama tuo, kad įvairios skonio nervo skaidulos nevienodai reaguoja į įvairius elektrinius impulsus. Vadinasi, keičiant elektrinius dirginimus, galima dirginti čia vie-ną, čia kitą skonio receptorių sistemą ir gauti atitinkamą pojūtį.

Skonio analizatoriaus ievinė dalis yra smilkinių srityje. Pridėti (gyvūnams) prie tos ie-vės dalies elektrodai registruoja elektrinius virpesius, kuriuos sukelia skonio organo dirgini-mas. Be ios vietinės elektrinės reakcijos, kinta ir visos ievės elektrinis aktyvumas: joje i-nyksta palyginti lėti alfa virpesiai, atsiranda greitesni beta virpesiai.

Skonio analizatoriaus darbas labai priklauso nuo interoreceptorių; ie pasirinktinai keičia įvairių skonio analizatoriaus recepcinių sistemų jaudrumą. Badaujant itin smarkiai padidėja mogaus jautrumas saldumui ir ne taip smarkiai sūrumui, o jautrumas rūgtumui ir kartu-mui, prieingai, sumaėja.

Absoliutus skonio slenkstis yra maiausia, vos juntama mediagų koncentracija, suke-lianti skonio jutimą (pvz., valgomosios druskos absoliutus skonio slenkstis yra 0,05 mol/l). Il-gai veikiami skonio receptoriai prisitaiko prie tokių sąlygų ir jautrumas iai mediagai gerokai sumaėja.

1.7.3. Uoslė

Kvėpavimas visada vyksta įkvepiant ir ikvepiant. Per parą, madaug 20 000 kartų i-kvėpdami ir įkvėpdami gyvybę palaikančio oro, plauname savo nerves kvapus skleidiančių molekulių srove. Kvapų patirtis yra daug asmenikesnė negu mums atrodo. Kad pajustume mogaus kvapą, turime pasitelkti uoslės receptorius ir įkvėpti aplink jį tvyrančio oro.

Kaip ir skonis, kvapas yra cheminis pojūtis. Mes kaką uuodiame, kai oru sklisdamos tam tikros mediagos molekulės pasiekia vir abiejų mūsų nosies ertmių mao ploto (nuo 4 cm2 iki 6 cm2) 5 mln. receptorių telkinį. ios uoslės receptorių ląstelės, linguojančios tarsi jūros plukės ant rifų, pasirinktinai reaguoja į tam tikrus kvapus ir tučtuojau pasiunčia signalą smegenims.

64

Kol kas dar nėra visai aiku, kaip veikia uoslės receptoriai. Skirtingai negu viesa, kuri gali būti iskaidyta į savo spektro spalvas, kvapas negali būti iskaidytas į paprastesnius kva-pus. Taigi skirtingai negu tinklainė, kuri juntamosiomis ląstelėmis, skirtomis raudonai, aliai ir mėlynai spalvai, skiria gausybę spalvų, uoslės receptoriai atskirai atpaįsta kiekvieną kon-kretų kvapą. Tai įmanoma todėl, kad didelė genų eima receptorių baltymams suteikia ypatin-gą bruoą atpainti skirtingo kvapo molekules.

Skirtingai nuo spalvų, kurios vadinamos apibendrintais pavadinimais (raudona, mėlyna ir t. t.), arba nuo skonio (rūgtus, kartus ir kt.), kvapai paprastai vadinami pagal tuos daiktus, ku-riems yra būdingi (vienokios arba kitokios gėlės, vaisių kvapai ir t. t.).

Vienu metu veikiantys keli kvapai susimaio. Galimi įvairūs atvejai. Keli kvapai sukuria naują kvapą, kuris skiriasi nuo kiekvieno i sumaiytųjų. Veikiant kitiems kvapams, kyla tarsi jų kova, kai vieną kvapą pakeičia kitas. Galimas ir kvapų maskavimas, kai vienas kvapas nu-stelbia kitą. Taip pat kvapų neutralizavimas, kai miinys visai nesukelia uodimo pojūčio.

Nustatyta, kad mogus gali skirti keletą tūkstančių kvapų, tačiau atpainti paprastai gali tik 1532 atskirus kvapus (gėlių, vaisių, daų ir pan.). Kai kurie monės neklysdami gali atpa-inti iki 60 kvapų. Be to, mogus atskiria tik 34 tos pačios mediagos skirtingo intensyvumo kvapus.

Uoslė nėra labai danai naudojama informacijai perduoti, kadangi tai nepatikimas infor-macijos altinis. Kiekvieno mogaus jautrumas kvapams yra skirtingas, kuris dar labiau suma-ėja peralus. monės lengvai įpranta prie kvapo ir jo nejaučia. Kvapo isisklaidymą sunku sukontroliuoti, o kai kurie kvapai net gali sukelti ligas.

Tačiau per uoslės organus gali būti perduodami įspėjamieji signalai (pvz., į dujas dedama kvapą skleidiančių mediagų, kad būtų galima lengvai pastebėti dujų nuotėkį). Pavyzdiui, JAV poeminėse metalo rūdos kasyklose stiprus, dvokiantis kvapas taip pat naudojamas kaip įspėjamasis signalas, kuriuo praneama apie nelaimingą atsitikimą ir monių evakuaciją. is kvapas paskleidiamas per ventiliacijos sistemą. Toks informacijos perdavimo būdas naudoja-mas retai, ir tik specifinėse situacijose. Jo privalumas galima taikyti dideliems plotams (kaip kasyklose) ir tokiose vietose, kur regimąją arba girdimąją informaciją pateikti neįmanoma ar neekonomika.

1.8. Ergonominiai apvietimo principai

1.8.1. viesa ir viesos altiniai viesos bangos (regimoji spinduliuotė) uima labai maą elektromagnetinių bangų

spektro dalį (1.52 pav.).

1.52 pav. Elektromagnetinis spektras

65

Optinė spinduliuotė apima nuo 100 nm iki 1 mm elektromagnetinės spinduliuotės bangų ilgių sritį. ioje srityje ultravioletinė spinduliuotė yra nuo 100 nm iki 380 nm, regimoji spin-duliuotė nuo 380 nm iki 780 nm ir infraraudonoji spinduliuotė nuo 780 nm iki 1 mm. Re-gimosios spinduliuotės spektras gali būti dalijamas į apytikslius bangų ilgius, kuriuos mo-gaus akis suvokia kaip tam tikras spalvas, t. y. violetinę (380435 nm), mėlyną (435500 nm), alią (500566 nm), geltoną (565600 nm), oraninę (600630 nm) ir raudoną (630780 nm). viesa pagal IES (angl. Illuminating Engineering Society) yra spindulinė energija, kuri veikia akies tinklainę ir sukuria regėjimo suvokimą.

Elektromagnetinės bangos skiriasi bangos ilgiu ir svyravimo daniu. Priklausomybė tarp jų tokia:

fc

=λ , (1.19)

čia λ bangos ilgis (m);

c plitimo greitis (≈300 000 km/s); ν svyravimų danis (Hz). Skirtingi monės įvairiai jaučia tuos pačius fizinius dirgiklius. Tai garsai, lytėjimas ir

spalvos. Kalbant apie apvietimą, vadinamosios psichofizinės koreliacijos yra rykios, kai tinklainę veikia didelis viesos kiekis, ir blankios, kai veikia įprastas viesos kiekis.

Fotometrija. Fotometrija metrologijos skyrius, vykdantis elektromagnetinės spinduliuotės regimojo spektro matavimus. Prietaiso jautriojo elemento spektrinis jautrumas daniausiai yra analogikas vidutiniam mogaus akies jautrumui. Pagrindinis fotometrijos dydis yra viesos srautas, matuojamas liumenais (lm). altinio, kurio viesos stipris I, viesos srautas erdvinio kampo elemente Ωd yra:

ΩIddФ = , (1.20)

Tada

1 lm = 1 cd · sr, (1.21)

čia lm viesos srauto vienetas liumenas; cd viesos stiprio vienetas kandela; sr erdvinio kampo vienetas steradianas. Erdvinis kampas Ω (vienetas steradianas) yra sferos ploto A, apibrėiamo erdviniu

kampu nuo sferos paviriaus, santykis su sferos spindulio r kvadratu:

Ω = A/r2. (1.22)

Kandela yra viesos stipris tokio altinio, kuris tam tikra kryptimi skleidia vienspalvę 540×1012 Hz danio 1/683 W steradianui stiprio spinduliuotę.

Apvieta. Apvieta yra viesos kiekis, krintantis į pavirių (1.53 pav.). viesa gali būti saulės, kambario lempų ar kito viesos altinio. Tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) apvietos (E) matavimo vienetas yra liuksas (lx), apibrėiamas kaip 1 liuksas (lx) = 1 liumenas (lm) 1 kvadratiniam metrui:

ΑΦ

=E . (1.23)

66

1.53 pav. viesos pasiskirstymo ir viesos altinio pagal atvirktinį kvadrato dėsnį vaizdas

mogaus akis reaguoja į labai platų apvietos diapazoną nuo kelių liuksų tamsiame

kambaryje iki 100 000 lx lauke, kai dangaus skliautas visikai atviras ir vidurdienį viečia saulė. Atvirame ore apvietos lygiai kinta nuo 2000 lx iki 100 000 lx dieną, naktį dirbtinos viesos lygių kitimas nuo 50 lx iki 1500 lx yra normalus.

Skaistis. Skaistis (L) yra viesos kiekis, kurį atspindi ar spinduliuoja pavirius. Matavimo vienetas yra kandela kvadratiniam metrui (cd/m2).

viesa, kurią matome ant sienų, baldų ir kitų daiktų pavirių, priklauso nuo paviriaus sugerties ir atspindio koeficientų (1.54 pav.). Lempų skaistis yra tikslus viesos, kurią jos spinduliuoja, matas.

1.54 pav. Pagrindinių fotometrinių dydių pasiskirstymas

Biuro patalpų keleto elementų pavyzdiai, kai apviesta yra 300 lx, iliustruoja apytikslį

skaistį: langų pavirius (10004000) cd/m2; ant stalo gulintis baltas popierius (7080) cd/m2;

67

stalo pavirius (4060) cd/m2; rykus kompiuterio pavirius 70 cd/m2. Liuminescencinės 65 W lempos skaistis paprastai yra 10 000 cd/m2. Atspindys. Įvairūs paviriai skirtingai sugeria krintančius viesos kiekius: tamsus

pavirius sugeria daugiau ir todėl atspindi maiau nei viesus pavirius. Pagal tarptautinės apvietimo komisijos odyną atspindys sugrįusi nuo paviriaus ar terpės spinduliuotė su nepasikeitusiais monochromatinių komponenčių daniais. Skiriamas veidrodinis (reguliarusis) ir isklaidytasis (difunduotasis) atspindys.

Kai skaistis yra cd/m² ir apvieta lx, atspindys

%100EL

⋅=πρ . (1.24)

Paprastas pavyzdys: kai stalo pavirius atspindi 70 % ir krintanti viesa yra 500 lx, tai

stalo skaistis bus 70 % nuo 500/π = 111 cd/m2. Tiesioginis ir netiesioginis apvietimas. Tarp įvairių apvietimo technologijų iskiriamas

tiesioginis ir netiesioginis apvietimas. Tiesioginis apvietimas toks, kai pavirių apviečia viesos spinduliai, sklindantys tiesiai

i viesos altinio. Pvz., lempa viečia 90 % savo viesos į stalo pavirių kūginės formos viesa. Tokia vietinė viesa gali generuoti auktą vietinį skaistį ir mesti intensyvius eėlius u daiktų viesos kelyje. Per didelis skaistis sukelia akinantį spindėjimą, kuris yra ypač sun-kiai pakenčiamas, jei yra blankūs eėliai greta rykių dėmių, sukeliančių santykinį spindėjimą.

Tiesioginio apvietimo sistemos gali būti rekomenduojamos dviem atvejais: arba kai ben-drasis apvietimas yra pakankamai didelis, kad būtų ivengta santykinio spindėjimo, arba kai yra priimtas toks apvietimo kontrastas, kad pakankamo dydio skaistis būtų tam tikrame dar-bo vietos take. Toks apvietimas naudojamas kompiuterizuotose darbo vietose, kai bendrojo apvietimo nepakanka dokumentams skaityti.

Netiesioginio apvietimo sistemos meta 90 % ar daugiau viesos srauto į lubas ir sienas, atspindinčias viesos srautą atgal į kambarį. Kad energijos efektyvumas būtų didesnis, reikia lubas bei sienas nudayti viesiai. Netiesioginis apvietimas generuoja iskaidytą (netiesiogi-nę) viesą ir praktikai nemeta eėlių. Apskritai jis gali sukelti auktą apvietos lygį su maa spindėjimo rizika, tačiau biuruose su kompiuteriais rykios lubos ir sienos gali sukelti atspin-dėjimą ant ekrano.

Tiesioginio ir netiesioginio apvietimo derinys plačiai naudojamas. Danai viestuvai turi pusskaidrius gaubtus ir 4050 % viesos spinduliuoja į lubas ar sienas, o likusi viesa sklinda tiesiai emyn. Tokio tipo apvietimas meta tik sumaintus eėlius su minktais kratais. Vi-sas kambarys su baldais ir ant sienų pakabintomis lentynomis yra pakankamai apviestas.

Opalo ir kitų spalvų laisvai viečiantys viestuvai lengvai, tolygiai skleidia viesą viso-mis kryptimis ir meta silpnus, sumaintus eėlius. Dėl didelio skaisčio jie gali sukelti spinde-sį, todėl neturėtų būti naudojami darbo kambariuose. Jie tinkami sandėliukuose, koridoriuose, priekambariuose, vestibiuliuose ir t. t.

viesos altiniai. Dabartiniai elektriniai patalpos apvietimo altiniai yra skiriami į 2 gru-pes: įkaitintąsias iki baltumo (įprasto siūlelio) elektros lempas ir viečiančiuosius nuo įkaitini-mo (liuminescencinius, pripildytus kitų dujų) viestuvus.

Siūlinės lempos. Siūlinių lempų viesa santykinai turi daug raudonųjų ir geltonųjų spin-

68

dulių. Energijos terminologijoje jos yra labai netinkamos, nes pusė elektros energijos paver-čiama iluma, kuri gali sukelti temperatūros sutrikimų darbo vietoje, bet jų ilumos spindėji-mas sukuria malonią atmosferą.

Kaitinamosios lempos. Kaitinamomis lempomis apvietimas sukuriamas elektrai tekant per dujas (argoną ar neoną) arba per metalo (gyvsidabrio) garus. Tokia procedūra keičia elek-trą į viesą daug efektyviau nei kaitinamasis siūlas. Vamzdelio vidus gali būti padengtas liuminescencine mediaga, kuri keičia ikrovos ultravioletinius spindulius į matomą viesą. Spalvą gali kontroliuoti liuminescencinės mediagos cheminė sudėtis. Liuminescencinės lem-pos turi ių privalumų:

didelis viesos efektyvumas ir ilga degimo trukmė; emas skaistis, kada lempa udengta; galimybė viesą priartinti prie dienos viesos arba padaryti malonia ir silpna spal-

vota viesa. Liuminescenciniai viesos altiniai turi nemaai trūkumų. Kadangi juos veikia kintamoji

srovė, liuminescencinės lempos skleidia mirgančią viesą 100 Hz daniu. Tai yra daugiau nei normalus mirgtelėjimų susiliejimo danis, vadinamasis mogaus akies kritinis susiliejimo danis, bet jis gali tapti svarbus kaip stroboskopinis efektas judančiuose daiktuose. Be to, pa-senusios lempos danai sukelia vos matomą mirgėjimą.

Matomas mirgėjimas. Matomas mirgėjimas nepalankiai veikia akis i esmės dėl pasikar-tojančio per didelės viesos kiekio, patenkančio į tinklainę. Mirganti viesa ypač erzina ir ke-lia regimąjį diskomfortą.

Biurai neturėtų būti apviesti vieninteliu liuminescenciniu vamzdeliu. Reikėtų naudoti du ar daugiau fazę keičiančių vamzdelių viename viestuve.

1.55 pav. parodyti liuminescencinės lempos skaisčio svyravimo įraai. Kreivės rodo ma-tomąjį mirgėjimą, kurį įregistruoja fotoelektrinis elementas, braukdamas horizontalias linijas ir ymėdamas viesos intensyvumo nulinį lygį. Jie iliustruoja fazę keičiančius efektus, kurie skleidia praktikai nekintantį skaistį. Akivaizdu, kad tinkama įranga padeda ivengti liuminescencinės lempos trūkumų, naudoti neabejotinus jų privalumus.

1.55 pav. Liuminescencinių vamzdelių idėstymas lemia viesos tolygumą

69

1.8.2. Fiziologiniai reikalavimai dirbtiniam apvietimui

Regos komfortui ir geram matomumui turi būti sudarytos tokios sąlygos: tinkamas skaisčio lygis; erdvinė pavirių skaisčio pusiausvyra; laikinas apvietimo vienodumas; akinančio spindėjimo ivengimas, naudojant tinkamas viesas. ie fiziologiniai reikalavimai taikomi ir dirbtiniam apvietimui, ir natūraliai dienos vie-

sai, tačiau dėl praktinių sumetimų jos vienaip ar kitaip skiriasi, pirmiausia turi būti aptarti rei-kalavimai dirbtinei viesai.

Apvietos ir skaisčio diapazonas. Prie kelis deimtmečius dirbtuvėms ir biurams reko-menduojamas apvietos diapazonas siekė nuo 50 lx iki 100 lx. Nuo tada ie skaičiai padidėjo ir iandien siekia nuo 500 lx iki 2000 lx. Kalbant apie apvietimą, bendras poiūris yra toks: Kuo daugiau, tuo geriau. Tai nebūtinai teisingas poiūris, ypač kalbant apie biurus. Pirma, tai nėra skaičiuojamasis apviestumo dydis. Tai, ką mes suvokiame ir kas mums padeda maty-ti, yra skaistis. Lietuvos higienos normos apvietos vertės atitinka Tarptautinės apvietimo ko-misijos nustatytas vertes. Keli pavyzdiai pateikiami 1.6 lentelėje. 1.6 lentelė. Rekomendacijų apvietos intensyvumui palyginimas tarp Lietuvos higienos normos (HN 98:2000), Vokiečių (DIN 5035, 1972) ir JAV (IES, 1972), ir Tarptautinės apvietimo komisijos (CIE), lx)

Darbų pobūdis HN DIN IES CIE

Stambaus surinkimo darbai

Kruoptaus surinkimo darbai

Labai kruoptaus surinkimo darbai

Stambūs darbai su staklėmis

Kruoptūs darbai su staklėmis

Labai kruoptūs darbai su staklėmis

Techninis braiymas

Buhalterinė apskaita, biurų darbai

200-300-500

500-750-1000

1000-1500-2000

200-300-500

500-750-1000

1000-1500-2000

500-750-1000

300-500-750

250

1000

1500

250

500

1000

1000

500

320

5400

10800

540

5400

10800

2200

1600

300

750

1500

300

750

1500

1000

500

1.7 lentelėje pateikti duomenys rekomenduojami skirtingoms darbo vietoms.

1.7 lentelė. Patalpų rekomenduojamo apvietimo pavyzdiai

Darbo pobūdis Pavyzdiai IEC

rekomenduojama apvieta (lx)

Bendrasis Koridoriai 100 Nedidelio tikslumo darbas Kalvystės, suvirinimo 200300 Automatinis apdirbimas Maisto pramonėje, popieriaus gamyboje 200

Kruoptus darbas Skaitymas, raymas, buhalterinė apskaita, darbas laboratorijoje, įrangos surinkimas 500

Labai kruoptus ir tikslus darbas

Techninių brėinių braiymas, spalvos parinkimas, elektrinės įrangos reguliavimas ir bandymas, kokybės tikrinimas

1000

Jei reikia stiprios viesos, geriausia ją gauti nukreipus vietinę viesą. Tačiau visada i

viesa turi būti naudojama kartu su geru bendruoju apvietimu, kad ivengtume per didelio

70

kontrasto. Naudojant vietiniam apvietimui 500 lx apvietą, bendrajam apvietimui rekomen-duojama imti 150 lx, t. y. susidaryti tokį derinį, kad bendrajam apvietimui būtų skiriama ne maiau kaip 20 % vietinio apvietimo vertės.

Apvietimo parametrai neturėtų būti didesni nei bendrosios nuorodos, tačiau kitos aplin-kybės turėtų būti nagrinėjamos kiekvienu atveju atskirai, pavyzdiui:

darbo mediagų bei daiktų atspindėjimas (spalva ir mediaga); natūralaus apvietimo skirtumų laipsnis; būtinumas naudoti dirbtinį apvietimą dieną; monių amius. Pavirių skaisčio erdvinė pusiausvyra. Didelių pavirių skaisčio paskirstymas matomoje

aplinkoje yra labai svarbus regimajam komfortui ir matomumui. Apskritai kuo didesnis pakitimų ar skaisčio skirtumų santykis, tuo maesnis komfortas ir matomumas.

Kaip ireikti skaisčio kontrastą? Yra labai daug būdų apibrėti santykinį skaistį, tačiau pats bendriausias būdas yra paprasčiausiai skaičiuoti 2 skaisčių, esančių ant gretimų pavirių, kuriuos skiria aiki riba, santykį. Taigi skaisčio kontrastas (C) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

( ) ( ) 1

maxminmax LLLC −⋅−= ; (1.25) čia: - skaistis paviriaus, kuris atspindi didesnį viesos kiekį, cd/mmaxL 2;

minL - skaistis paviriaus, kuris atspindi maesnį viesos kiekį, cd/m2. Ypatingu atveju objekto (pvz., spausdintos raidės ar enklo kompiuterio monitoriaus

ekrane) ir fono lauko kontrastas (C) ireiktas tokia formule:

( ) ( ) 1−⋅−= BBO LLLC ; (1.26) čia: uduoties skaistis, cd/mOL 2;

BL - fono skaistis, cd/m2. Amius. Blakvelai nustatė reikalingą kontrastą, siekiant patenkinti skirtingo amiaus

monių poreikius. 2025 metų amiaus monių grupes kontrasto dauginimo veiksnys bus 1, o vyresnio amiaus monių: 40 metų 1,2; 50 metų 1,6; 65 metų 2,7.

Rykus kontrastas (spindesys). Rykaus skaisčio kontrastas tarp didelių pavirių, kurie yra regimoje aplinkoje, sumaina patogumą ir matomumą, tačiau priimtino kontrasto koefi-cientas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Tos aplinkybės tokios: iūrėtojo amius, spindesio altinio dydis, atstumas tarp jo ir iūrėtojo regos linijos bei kambario bendrojo apvietimo in-tensyvumo. Be to, bandymų rezultatas taip pat kinta priklausomai nuo to, ar yra matuojama kiekybinė regos veikla, ar subjektyvus regos nepatogumas.

Dvi spindesio rūys. Yra dvi pagrindinės spindesio rūys, kurios gali apsunkinti regimąjį darbą arba jam trukdyti. Tiesioginis spindesys atsiranda, kai akys iūri tiesiai į viesos altinį (saulę, artėjančio automobilio ibintus, darbo viesos altinį). Netiesioginis spindesys atsi-spindint viesai nuo paviriaus į akis (vaiuojančio i paskos automobilio ibintų viesa atsi-spindi priekiniame veidrodėlyje, apvietimo altinis arba rykus lango stiklas atsispindi kom-piuterio ekrane). Abiejų minėtųjų atvejų galima ivengti naudojant tinkamas ergonomines priemones.

71

Pagrindinės taisyklės, padedančios ivengti spindesio: 1. Visi daiktai ir pagrindiniai paviriai regos lauke turėtų būti panaaus rykumo. 2. Centriniame pavirių regos lauke skaisčio kontrastas neturėtų būti didesnis nei 3:1

(1.56 pav.). 3. Kontrastas tarp viduriniojo lauko ir regos lauko krato neturėtų viryti 10:1

(1.56 pav.). 4. Darbo laukas turėtų būti rykiausias centre ir tamsesnis tolstant prie krato. 5. Per didelis kontrastas labiau vargina, kai susidaro iorinėje pusėje ir po regėjimo lau-

ku nei lauko viruje. 6. viesos altiniai neturėtų skirtis nuo fono labiau nei 20:1. 7. Didiausias leistinasis skaisčio kontrastas visame kambaryje yra 40:1.

1.56 pav. Priimtini kontrastai tarp skirtingų regėjimo lauko dalių apvietimo. Vidiniame lauke 3:1; ioriniame lauke 10:1; tarp vidutinio ir iorinio laukų 10:1

Pagrindinės regos aplinkos problemos, kurių galima lengvai ivengti, yra ios: akinamai baltos sienos, palyginti su tamsia grindų danga, tamsūs baldai kt.; juoda įstaigų technika; atspindintys stalų paviriai; juodos spausdinimo mainėlės ant rykaus padėklo; nublizgintos mainų dalys; rykūs langai, palyginti su kompiuterių ekranais. Dėl skirtingų atspindėjimo savybių labai svarbu pasirinkti tinkamą spalvą ir mediagą,

daant sienas, parenkant kambariui baldus ir didesnius daiktus. Rekomenduojamas toks at-spindėjimas:

luboms 8090 %; sienoms 4060 %; baldams 2545 %; įrangai 3050 %; grindų dangai 2040 %. Langai. Siekiant ivengti per didelio kontrasto saulėtomis dienomis, langai turi būti

įrengti su reguliuojama tamsinimo sistema arba perviečiamomis uuolaidomis. Tiesioginį ir

72

netiesioginį spindesį galima nukreipti, jei darbo vietos būtų deiniajame lango krate. Tai gali būti taikoma mokyklų klasėse, pasitarimų kambariuose, konferencijų salėse, bibliotekose ir kt.

ios taisyklės ypač grietai turėtų būti laikomasi tokiose darbo vietose, kur atliekamas kruoptus darbas. Staklės danai statomos taip, kad ryki dienos viesa kristų i priekio. Sie-kdamas ivengti spindesio, operatorius turi palenkti galvą kuo toliau į priekį, beveik iki hori-zontalios padėties, pasilenkti vir darbo uduoties. Taigi viesa i priekio danai yra blogos kūno arba kaklo pozos prieastis.

Projektuotojo vaizduotė. Kai kurie projektuotojai turi naujų, individualių idėjų, mėgina sukurti patrauklius baldus įstaigoms. Jie įsivaizduoja tamsiai juodą įstaigų įrangą ant rykių stalų arba tamsius baldus su rykiomis sienomis. Tokie projektuotojai nesirūpina ergonomi-niais principais ar subalansuotu pavirių apvietimu.

Todėl instrukcijos projektuotojams dėl kompiuterizuotų darbo vietų gali būti apibendrin-tos. Skirtingiems paviriams parinkite panaaus rykumo spalvas, atsisakykite atkreipiančio dėmesį juodai balto kontrasto, venkite atspindinčių, naudokite matinius pavirius.

Laikinas apvietimo vienodumas. Paviriai, kurių rykumas reguliariai keičiasi, trukdo la-biau nei statinis kontrastas regėjimo lauke. Pvz., kai operatoriai turi kaitalioti regos aplinką, t. y. iūrėti tai į tamsų objektą, tai į rykų, arba kai rykus ir tamsus objektai juda konvejeryje vienas po kito, o judamosios mainos dalys turi atspindinčių savybių arba viesos altinis mir-ga.

Akies vyzdys ir tinklainė gali susidoroti su apvietimo permainomis tiktai po tam tikro laiko. Kintantis rykumas ilgam laikui apakina akis. Vadinasi, tokios apvietimo sąlygos ypač trukdo. Tyrimai rodo, kad dviem skaisčiams lygiu santykiu 1:5 ritmikai kintant, rega pablo-gėja taip, tarsi apvietos lygis būtų sumaintas nuo 1000 lx iki 30 lx.

Siekiant ivengti rykumo svyravimo, reikia: udengti judamąsias mainos dalis tinkamu gaubtu; suvienodinti rykumą ir spalvas iilgai pagrindinės regėjimo aies; imtis minėtų atsargumo priemonių, norint ivengti mirksinčių viesos altinių.

1.8.3. Tinkamo apvietimo parinkimas Spindesio vengimas. Netinkamas apvietimas gali būti spindesio altiniu, kuris apsunkina

iūrėjimą. Spindesio vengimas kambaryje tai viena pagrindinių detalių, į kurią turi būti atsi-velgta projektuojant įstaigas.

Tinkamai organizuojant apvietimą ir viesos pasiskirstymą, rekomenduojama atsivelgti į tokius aspektus:

1. Darbo operacijų metu nė vieno darbuotojo regėjimo lauke neturi atsirasti kitas vie-sos altinis.

2. Visi viestuvai privalo turėti gaubtus arba spindesio sklaidikius, kad viesos altinio skaistis sumaėtų iki 200 cd/m2.

3. Linija nuo akių iki viesos altinio turi būti daugiau nei 30o vir horizonto. Jei neįma-noma ivengti maesnio kampo, pvz., didelėse patalpose, lempos turi būti gerai udengtos.

4. Liuminescencinės lempos turi būti idėstytos tinkamu kampu su regėjimo linija.

73

5. Vietoje kelių didelės galios lempų geriau naudoti daugiau maesnės galios lempų. 6. Vengiant rykaus viesos atspindėjimo, tariamos linijos tarp darbo vietos ir lempos

neturėtų sutapti su jokia kryptimi, kuria privalo iūrėti operatorius. 7. Regėjimo lauke neturėtų būti atspindėjimo kontrasto, didesnio kaip 10:1. 8. Vengti naudoti ant mainų, stalų pavirių ir t. t. atsispindinčias spalvas ir mediagas.

1.8.4. Kruoptaus darbo vietos apvietimas Tikslus ir ypatingo dėmesio reikalaujantis darbas. Labai tikslaus darbo vietą reikia ypa-

tingai apviesti, papildyti bendrąjį apvietimą. Tokie darbai yra: 1. Spalvų tyrimas chemijos laboratorijose, popieriaus fabrikuose ir tekstilės pramonėje. 2. Ypatingo dėmesio reikalaujantys surinkimo darbai, elektroninės įrangos reguliavi-

mas ir bandymas, laikrodių gamyba ir tikslioji ininerija. 3. Stiklo lifavimas, graviravimas, poliravimas. 4. Audimas, siuvimas, mezgimas, kokybės tikrinimas tekstilės pramonėje. Utuuoti langeliai 1.57 pav. rodo regėjimo pablogėjimą procentine iraika, palyginti su

normaliu regėjimu, nesant spindėjimo. Kuo arčiau viesos altinis prie optinės aies, tuo in-tensyviau blogėja regėjimas.

1.57 pav. Akinamo spindėjimo pasekmės regėjimui

Vietinio apvietimo viestuvų idėstymas (1.57 pav.) turėtų atitikti tokius darbo pobūdio

reikalavimus: a) siekiant ivengti atspindių, krintančios viesos ir regėjimo linijos kampai neturi su-

tapti; b) kai atspindėtos viesos ir regėjimo linijos kampai sutampa, tai padeda stebėti atspin-

dinčias detales ant difuzerio pagrindo; c) mau kampu krintanti viesa turėtų būti naudojama paviriaus nelygumams

irykinti; d) atspindėta viesa nuo viestuvo, turinčio didelį paviriaus plotą, padeda aptikti de-

fektus labai lygiame (poliruotame) paviriuje; e) difuzinis apvietimas i iskleisto viestuvo tinka raymo ir braiymo uduotims

74

vykdyti; f) nukrypimams nuo normos permatomoje mediagoje surasti, per ją praleidiama i-

skleisto viestuvo viesa; g) siluetas yra efektyvi apibrėų patikrinimo priemonė; h) kryptingas apvietimas tinka gaminamos detalės formai ir paviriui tikrinti. Reikalavimai geram matomumui. iame kontekste svarbūs tokie aspektai: 1. Apvietos lygis darbo vietoje. 2. Rykių pavirių pasiskirstymas regėjimo lauke. 3. Naudojamų daiktų dydiai. 4. Kiek viesos atspindima nuo ių daiktų. 5. Objektų ir aplinkinių ar foninių daiktų kontrastas. 6. Kiek laiko leistina iūrėti į tam tikrus daiktus. 7. Rūpimo asmens amius. Kaip jau minėjome, skrupulingam ir ypatingo dėmesio reikalaujančiam darbui reikia

100010 000 lx apvietos lygio. Tokį apvietimą paprastai naudoja operatoriai, kuriems reikia sutelkti dėmesį į labai smulkius daiktus, danai sudarant didelį kontrastą ir eėlį, norint pa-matyti smulkių detalių kontūrus ar tikslią buvimo vietą.

Pagrindinis principas, kad darbui, susijusiam su dideliu regos jautrumu (pastebėti plo-niausius objektus bei kontūrus) ir kontrasto jautrumu (ratų bei spalvų atskyrimas tekstilėje, rentgeno nuotraukų tyrinėjimas), reikia ir aukto apvietimo lygio, danai su nukreiptu ap-vietimu (1.58 e, f pav.).

1.58 pav. Vietinio apvietimo viestuvų idėstymo pavyzdiai (ah)

Ryki viesa gali būti kenksminga. Kartais viesa gali būti per daug ryki, todėl alinga. Atspindėjimas nuo blizgančių pavirių gali susilpninti regėjimą. Be to, smulkios mediagų ar pavirių nelygumų struktūros, pvz., metalo ar stiklo ploktėse, lengviau matomos esant tiesio-giai nukreiptam, o ne bendrajam apvietimui.

Kontrastai dirbant. Prieingai nei dideli plotai, mai objektai geriau matomi susidarius stipriam kontrastui. Tamsios ymės ar objektai ant viesaus paviriaus lengviau įiūrimi nei viesūs daiktai viesiame fone. Todėl dirbant su labai smulkiais daiktais yra geriau, kai viesa

75

krinta i priekio, nes upakalinė objekto dalis yra eėlyje, o objektas yra prie viesą, kuri ga-li atspindėti pavirių.

Frontalinis apvietimas. Nuo viesos kritimo kampo ir eėlio padėties priklauso objekto suvokimas ir jo paviriaus struktūros interpretacija. Dėl smarkiai isisklaidiusios viesos be jokių eėlių objektai atrodo plokti ir neivaizdūs, o taisyklingai nukreipta viesa geriau at-skiria objektų savybes.

Tačiau stipriai nukreipta viesa gali sukelti spindėjimo problemą. Prieinama prie ivados, kad ypatingo regos dėmesio reikalaujančiam darbui netinka nei smarkiai isiskaidiusi, nei tiksliai nukreipta viesa. Pvz., kai tyrinėjamas metalo pavirius dėl pavir-iaus nelygumo ar rūdijimo vietų, regai geriau padeda lempa, kuri nukreipia viesą pusiau nei smarkiai. 1.59 pav. schematikai pavaizduota darbo vieta. Įvairios apvietimo darbe rūys tu-rėtų būti visada tikrinamos patyrusių darbuotojų.

1.59 pav. Darbo vietos apvietimo schema, kai rega tikrinamos konvejerio juosta slenkančios metalo dalelės

Bendrosios rekomendacijos tiksliam darbui. Nepaisydami ivardytų sąlygų, mes galime

apibrėti bendruosius principus, kurie ypač tinka tiksliam surinkimo arba ypatingo dėmesio reikalaujančiam mechaniniam darbui.

1. Frontalinės viesos naudojimas. 2. Lempas reikia pridengti, kad viesa sklistų netiesiogiai. 3. Lempų stiklas turėtų būti matinis, kad viesa tik i dalies isisklaidytų. 4. viesą isklaidantis pavirius turi būti platus ir gilus, kad darbo vietos apvietimas

būtų kiek įmanoma vienodas. 5. Turi būti didelė viesą spinduliuojanti zona. 6. Pirmenybė teikiama liuminescencinėms lempoms, o ne lemputėms su kaitinimo siū-

lu, kurios skleidia daugiau ilumos.

1.8.5. Kompiuterizuotų biurų apvietimas Apvietimo lygiai vaizdo terminalų (VT) darbo vietose. Bendrosios apvietimo rekomen-

dacijos netinka kompiuterizuotiems biurams. VT operatorius pasikeisdamas iūri tai į blankų ekraną, tai į viesų dokumentą. Tai sukelia didelį skaisčio kontrastą. Toliau pamatysime, kad santykis tarp ekrano ir skaitomojo dokumento negali būti didesnis kaip 1:10. Taigi skaitomų dokumentų apvietimo lygis turi būti ilaikytas gana emas. Tačiau skaitomas dokumentas tu-

76

ri būti apviestas. ioje situacijoje reikia iekoti kompromiso. Taigi nenuostabu, kad optima-laus apvietos lygio vertinimas yra ginčytinas klausimas.

Rekomenduojami apvietos lygiai. Ankstyvieji bei daugelis kitų vėliau atliktų tyrimų pa-rodė, kad aplinkos apvieta tradicinėse įstaigose danai netinkama, jeigu jose dirbama su kompiuteriais. Kompiuterizuotose įstaigose apvieta turėtų būti sumainta iki tokio lygio, kuri atitiktų viesos kontrastą, tinkamą darbui VT. Tokie lygiai yra 200 lx, tačiau, esant tokiai ap-vietai, įstaiga paprastai atrodo nerykiai apviesta. 200 lx apvieta daugeliu atvejų netinka dokumentams skaityti. Reikia pabrėti, kad būtų neprotinga rekomenduoti vienintelį skaičių, kadangi darbo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdio. Pavyzdiui, T. Läubli ir kiti tyrimų metu pastebėjo, kad duomenų įvedimo uduotis atliekantiems asmenims reikėjo auktesnių apvietos lygių negu atliekantiems odines uduotis. Bendroji patirtis bei kai kurie tyrimai padėjo parengti 3.8 lentelėje pateiktas rekomendacijas.

VT darbo vietų pavirių skaisčiai. Su kompiuteriu dirbančio asmens regos lauke bei dar-bo aplinkoje esantys paviriai yra: ekranas, rėmas, vaizduoklis, stalas, klaviatūra, darbo doku-mentai bei kiti tiesiogiai jį supantys darbo aplinkos elementai, tokie kaip sienos, langai, lubos ir baldai.

Anksčiau statytose VT automatizuotose darbo vietose, kurioms paprastai būdingi gausūs viesūs elementai tamsiame fone, pavirių apvietos kontrastai paprastai buvo per dideli, pri-menantys viesaus popierinio dokumento ir tamsaus ekrano fono kontrastą 3:1 ar 10:1. Pagal bendruosius nurodymus kontrasto santykis tarp ekrano fono ir gerai apviesto darbinio doku-mento neturėtų būti didesnis u 3:1. Akivaizdu, kad i rekomendacija negali būti įgyvendinta daugelyje VT automatizuotų darbo vietų, kai naudojamos viesios raidės tamsiame fone.

Sprendimas: tamsios raidės viesiame fone. Kontrasto problema isprendiama ar bent jau iek tiek suvelninama, jeigu su kompiuteriu dirbantis asmuo naudoja tokius kompiuterio ekranus, kuriems būdingi tamsūs simboliai viesiame fone, o ne viesūs simboliai tamsiame fone, kurie vyravo 8-ojo deimtmečio pabaigoje. is vadinamasis atvirktinis video turi dar vieną papildomą pranaumą jis maiau atspindi, kadangi viesus ekranas turi maiau veidro-dinių savybių negu tamsus.

1.8. lentelė. Rekomenduojami apvietos lygiai automatizuotose darbo vietose (skaitmeninės vertės nurodo matavimus horizontalioje ploktumoje)

Darbo sąlygos Apvietos lygis, lx

Uduotys su atspausdintais dokumentais 300

Uduotys su sunkiai įskaitomais dokumentais 400500

Duomenų rinkimo uduotys 500700

Nors ispręsta nemaai problemų, susijusių su VT automatizuotose darbo vietose dirban-

čių asmenų regos lauke susidarančiais pavirių apvietos erdvės ir laiko skirtumais, pateikia-me keletą pasiūlymų. Apvietos kontrastas tarp ekrano ir darbinio dokumento turėtų būti nuo 1:3 iki 1:10. Tokia pati apvietos kontrastų skalė taikoma tamsiems simboliams viesiame monitoriaus ekrane, esant pageidautiniems santykiams nuo 1:5 iki 1:7. ie pasiūlymai pavaiz-duoti 1.60 pav., nurodant atspindio dydius.

Kontrastas su viesiais ekranais. Daugumos modernių terminalų viesūs fonai yra su tamsiais enklais, paplitusiais intervalu nuo 50 iki 100 cd/m2. Akivaizdu, kad tokie viesūs

77

ekranai nesukelia pernelyg didelių kontrasto problemų regėjimo lauke. Visų pirma objektas atsispindi nuo ekrano paviriaus ir susidaro veidrodio efektas. Tada

objektas atsispindi nuo fosforinio sluoksnio, sudarydamas isisklaidantį atspindį.

1.60 pav. Siūlomi atspindiai automatizuotose VT darbo vietose su tamsiais ekranais ir viesia aplinka. Atspindys yra paviriaus procentinis atspindėtos viesos santykis su viesos srautu

viesūs atspindiai gali sukelti blizgesį, kuris trukdo dirbti, o vaizdo atspindiai maiau-

siai dirgina. Jie veikia koncentravimo mechanizmą. Akis priversta iūrėti į tekstą ir atspindi-mą vaizdą. Jie taip pat veikia kontrasto reguliavimą ir regėjimo sistemos jautrumą. Taigi at-spindiai kompiuterio ekrane yra regėjimo varginimo ir dirginimo altinis. Dėl viesių atspin-dių ekrane tuo daniausiai skundiasi su kompiuteriais dirbantys asmenys.

Kompiuterių idėstymas. Efektyviausia ergonominė priemonė yra ekrano padėtis viesų bei kitų viesių pavirių atvilgiu. Daugybė kitų procedūrų, susijusių su mogaus veiksniais, tokių kaip ekrano kampo nustatymas ir atspindėjimą mainančių priemonių naudojimas ant ekrano, yra plačiau aptariamos specializuotuose leidiniuose.

Jeigu viesos altinis yra u asmens, dirbančio su kompiuteriu, nugaros, viesa gali lais-vai atsispindėti ant ekrano ir sukelti jo blizgėjimą. Jeigu viesos altinis yra priekyje, tada jis gali sukelti tiesioginį akinantį spindėjimą. ios sąlygos pavaizduotos 1.61 pav.

1.61 pav. viesos altiniai prieais operatorių sukelia atspindio rizikoj viesa prieais operatorių

sukelia tiesioginį atspindį

Apvietimo priemonės, esančios tiesiai vir asmens, dirbančio su kompiuteriu, gali u-dengti ekrane esančius simbolius neaikiais atspindiais, susidarančiais fosforiniame sluoks-nyje. Taigi pageidautina, kad apvietimo priemonės būtų instaliuotos lygiagrečiai su kompiu-teriu dirbančio asmens vidurio ploktuma.

Biuruose langai turi labai didelę reikmę apvietimui: langas prieais operatorių sudaro

78

tiesioginį spindesį, kai u nugaros sudaro atsimuantį spindesį. Dėl ios prieasties VT auto-matizuotos darbo vietos turi būti isidėstę deiniajame kampe nuo lango. Kai biure yra tik vie-na langų eilė, galimos apsauginės priemonės. Toks kompiuterių idėstymas parodytas 1.62 pav.

1.62 pav. Biuro su viena langų eile planas.

Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti idėstytos stačiu kampu į langą Langų udengimas. Jeigu įstaigoje yra du arba daugiau sieninių langų, reikėtų naudoti

kokios nors formos langų udangas. Langus taip pat reikėtų udengti ir tamsos metu, kadangi įstaigos vidaus viesų atspindiai gali sukelti blizgėjimą. Gali būti naudojami du langų prie-dangos būdai.

aliuzės arba maos uuolaidos. Galima naudoti tiek horizontaliąsias, tiek ir vertikalią-sias aliuzes. Jų paskirtis pridengti langą saulėtą dieną arba sugerti viesą, sklindančią i i-orinių altinių naktį.

Uuolaidos. Jos ypač efektyvios, jeigu naudojamos įeinančiam arba ieinančiam pro lan-gą ilumos srautui kontroliuoti. Pirmenybę reikėtų teikti nestipriai atspindinčiai mediagai, sakykime, tokiai, kurios atspindėjimas yra 50 %. Uuolaidas galima tik visikai atitraukti arba utraukti, o aliuzės gali būti ir pusiau utrauktos.

Galima naudoti tarpinius ekranus tarp VT automatizuotos darbo vietos ir viesių langų. Tokie ekranai negali turėti didesnio kaip 50 % atspindio.

viestuvai. Geriausi viestuvai įstaigoms, kuriose yra VT automatizuotos darbo vietos, skiriasi nuo naudojamų tradicinėse įstaigose. viestuvai, skleidiantys didelį, daniausiai tik horizontaliai nukreiptą viesos srautą, neturėtų būti naudojami, kadangi tokia viesa apviečia vertikalų ekraną ir sukelia jame atspindius. Patartina naudoti viestuvus, kurių emyn ar auktyn nukreiptas viesos srautas apribotas naudojant specialių aliuzių, ilenktų veidrodėlių ar prizminės struktūros ekranus. viesos srauto kampas neturėtų būti didesnis kaip 45° nuo vertikaliosios ploktumos. 1.63 pav. parodyta, kaip tinkamai idėstyti biuro viestuvus. Toks idėstymas nesukelia nei tiesioginio, nei atvaitinio spindesio, nes klaviatūra ir ekranas yra e-ėlyje.

Netiesioginis apvietimas. Kai kurie architektai viestuvus siūlo kabinti palubėje, tokiu būdu nukreipiant didesnę dalį viesos auktyn į lubas. Kai kuriose įstaigose taip pat buvo nau-dojamos standartinės lempos, skleidiančios visą viesą auktyn į lubas bei virutinę sienų da-lį. ios apvietimo sistemos gali duoti estetikai malonų rezultatą, tačiau turi trūkumą, t. y. ap-

79

viečia sienas ir lubas, kurios gali sukelti ekrane atspindius.

1.63 pav. Prizminės struktūros ekranų naudojimas siekiant apriboti emyn nukreiptą viesos srautą Uduoties apvietimas. Jeigu bendrojo apvietimo lygis emas, tam tikroms regos uduo-

tims atlikti, tokioms kaip darbinio dokumento skaitymas, gali būti įrengtas papildomas ap-vietimas. Labai svarbu, kad tokio specialaus apvietimo pakaktų visiems darbui naudoja-miems objektams ir neviestų prieblandoje dirbantiems monėms į akis. Vietinis apvietimas gali būti labai efektyvus, tačiau, norint ivengti tiesioginės arba netiesioginės akinančios vie-sos, reikia labai atidiai pasirinkti ir instaliuoti specialius apvietimo prietaisus.

80

LITERATŪRA 1. B. Pajarskienė. Stresas darbe ir sveikata, UAB Informacijos ir leidybos centras, Vilnius,

1995. 52 p. 2. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Vilnius. 1999. 8 p. 3. Darbo vietų įrengimo bendrieji nuostatai, Vilnius, 1999. 9 p. 4. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. Vilnius. 1998. 9 p. 5. EB Tarybos 1991 05 21 direktyva 91/271/EEC dėl miesto nuotėkų valymo. 31 p. 6. EB Tarybos 1997 12 20 direktyva 80/551/EEC dėl iki garsinių reaktyvinių orlaivių

keliamo triukmo apribojimo. 10p. 7. EN 1837 : 1999 Safety of machinery Integral lighting of machines. p. 10. 8. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius, 2000. P.110-129. 9. Europos Sąjungos direktyva 86/188/EEB Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios

su triukmo poveikiu darbe. 10. E.Juodis. Vėdinimas. Vilnius.: Enciklopedija. 1998. 352 p. 11. F. Staniulis ir kt. Darbo apsauga. Vilnius: Mokslas, 1988. 352 p. 12. G.Gimbutis, K.Kajutis, V.Krukonis, A.Pranckūnas, P.venčianas. iluminė technika.

Vilnius.: Mokslas, 1993. 333 p. 13. Gutauskienė Danutė. ildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas. Mokymo priemonė.

KTU.: Technologija, 1992. 47 p. 14. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai. Vilnius. 1998. 10 p. 15. K.A.Kaminskas. Ergonomikos mokslas Lietuvoje// Technikos mokslo raida Lietuvoje.

Mokslo istorikų konferencijos praneimai. Vilnius.: Technika, 1996. P. 114-116. 16. K.Baiktys ir kiti. Civilinės saugos pagrindai. Meralas. Vilnius.: 1996. 350 p. 17. K.Baiktys ir kiti. Civilinės saugos pagrindai. Meralas. Vilnius.: 1996. 350 p. 18. LR Statybos įstatymas, Vilnius. 2002-07-01 24 p. 19. LST ISO 31-6:1996. Dydiai ir vienetai. 6-oji dalis. viesa ir jai giminika

elektromagnetinė spinduliuotė. p. 21. 20. LST EN ISO 7250: 2001 Pagrindiniai mogaus kūno matavimai skirti technologiniam

projektavimui. 27 p. 21. LST EN 547-1: 2001 Mainų sauga. mogaus kūno matavimai. 1 dalis. mogaus prieigos

į mainos angų matmenų nustatymo principai. 15 p. 22. LST EN 547-2: 2001 Mainų sauga. mogaus kūno matavimai. 2 dalis. Prieigos angų

matmenų nustatymo principai. 26 p. 23. LST EN 547-3 : 2001 Mainų sauga. mogaus kūno matavimai. 3 dalis. Antropometriniai

duomenys. 8 p. 24. LST EN 563+AC+A1: 2000. Mainų sauga. Liečiamų pavirių temperatūros.

Ergonomikos duomenys kartų pavirių temperatūros ribinėms vertėms nustatyti. 27 p. 25. LST EN 614 1:2000. Mainų sauga. Ergonominiai projektavimo principai. 1 dalis.

Terminai ir bendrieji principai. 21 p. 26. LST EN 1088:2000 Mainų sauga. Blokavimo įtaisai, susiję su apsauga. Projektavimo ir

parinkimo principai. 35 p. 27. LST EN 1050:1999. Mainų sauga. Rizikos vertinimo principai 24 p. 28. Lietuvos higienos norma HN 98:2000. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apvietimas.

Apvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai. in., 2000, Nr. 44 1278, p.66 79.

29. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 73-1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos. 24 p.

30. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 23-1993. Kenksmingos mediagos. Didiausia leistina koncentracija darbo aplinkos ore. 54 p.

31. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 33-1993. Akustinis triukmas. Leidiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodika. Bendrieji reikalavimai. 17 p.

32. M.Gedgaudas, A.liaas, J.vederauskas, E.Tuomas. ilumos tiekimas. Red. E.Tuomas. Vilnius.: 1992. 328 p.

81

33. RSN 133-91. Priegaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai /Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerija. Vilnius: Lietprojektas, 1992. 78 p.

34. RSN 134-92. Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priegaisriniai reikalavimai /Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerija.Vilnius: LVPG Vilma, 1992. 28 p.

35. RSN 137-92. Pastatų vidaus priegaisrinis vandentiekis /Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerija.Vilnius: LVPG Vilma, 1992. 15 p.

36. RSN 138-92. Pastatų ir statinių priegaisrinė automatika /Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerija.Vilnius: VĮ Karminas, 1992. 15 p.

37. RSN 159-95. ildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, Vilnius, 1995, 78 p. 38. R.Graulevičienė, R.Sakalnikas. Pirmoji pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui.

Kaunas.: 1996, 58 p. 39. RSN 139-99 Pastatų ir statinių aibosauga. 40 p. 40. Raimundas Aleknavičius, Dinas Vaitkaitis. Pirmoji medicinos pagalba. Kaunas.: 1996,

88 p. 41. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius. Norminiai dokumentai. Vilnius.:

1997. 121 p. 42. Saugos ir sveikatos apsaugos enklų naudojimo darbovietėse nuostatai. Vilnius. 1999. 16

p. 43. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT5-00, Vilnius. 2000. 10 p. 44. Techninis reglamentas. Mainų sauga. in., 2000, Nr. 23 29 p. 45. J.Tutkuvienė. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas.Vilnius: UAB Meralas, 1995. 24 p. 46. Vandentvarkos darbų saugos taisyklės DT-3-99. Vilnius. 1999. 56 p. 47. VDI. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Norminių aktų rinkinys. BĮ Baltijos

kopija. V. 2002. 161 p. 48. VDI. Saugus darbas (Informacinis laikas) Nr. 118. Lietuvos Respublikos Darbo

kodeksas. BĮ Baltijos kopija. V.2002. 130 p. 49. Valstybinė darbų saugos ir darbo medicinos programa. Pritarta LR Vyriausybės 1995 03

22 Nr. 404, 1995. Vilnius. 45 p. 50. Bezpieczenstwo pracy i ergonomia 1 Redactor Danuta Koradecka. CIOP. Warszawa.

1997. 640 p. 51. Council Directive 88/642/EEC of 16 December 1998 amending Directive 80/1107/EEC

on the protection of workers from the risks related to exposure to chemical, physical and biological agents at work. (O.J.N. L356 of 24 12 1988 74 p.

52. Council Directive 89/391/EEC of 30 November 1989 on the introduction of measures to encourage improvements in the safety and health of workers at work 9O.J.N. L183 of 29 06 1989 1p.

53. Council Directive 90/269/EEC of 29 May 1990 on the minimum health and safety requirements for the manual handling of loads where these is a risk particularly of back injury to workers. 9O.J.N. L156 of 21 06 1990 9 p.

54. EN 12 193: 1998 Light and lighting Sports lighting. 55. EN 23411: 1997 Earth moving machinery Human physical dimcnsions of operators

and minimum operator space envelope. 37 p. 56. EN 894 2: 1997 Safety of machinery Ergonomics requirements for the design of

displays and control actuators Part 2: Displays. p. 22. 57. Fitting Jobs to people an Ergonomics Process. Implementation Guide. (1994). USA,

Dearborn: Ford Motor Company. p.193. 58. Grandjean E. Ergonomics in Computerized Offices (1987). London: Taylor and Francis.

311 p. 59. Helander M. (1995). A. Guide to the Ergonomics of Manufacturing. London: Taylor and

Francis p. 178. 60. ISO 10075 2: 1996 Ergonomic principles related to mental workload Part 2: Design

principles. p. 11. 61. Kroemer K. (1989). Engineering anthropometry. Ergonomics, 32 (7), P. 767-784. 62. Peter Randlov. Centralizuoto ilumos tiekimo inynas. Leidykla.: Anna Lund

Kommunication. Kopenhaga. 1997. 320 p.

82

63. pr EN ISD 14738 Safety of machinery Anthropometric requirements for the design of workstations at machinery (ISO/Edis 14738:2000) p.30

64. pr EN 614 2: 2000 Safety of machinery Ergonomic design principles Part 2: Interaction between the design of machinery and work tasks. p. 23.

65. Pheasant S.T. (1991). Ergonomics, work and health. London: Macmillan Press Ltd. p. 358.

66. Menges N.N. Computer Aided Work Station Design, Evaluation and Assignment. Proceedings of the 13 th Triennial Congress of the International Ergonomics Association, Tempere, Finland 1997. Volume 2, P. 72-74.

67. Mark S.Sanders and Ernest J.McCormick. Human factors in engineering and design. McGraw-Hillinc. New York, 1992. p.790.

68. Bezpieczenstwo pracy i ergonomia 2. Redactor naukowy D.Koradecka. Centralny instytut ochrany pracy, Warszawa, 1997. p. 1265.

69. National aeronautic and Space administration (NASA). (1978). Anthropometric source book, vol. 2: A handbook of fit the user. In D.Oborne and M.Gruneberg, The physical environment at work. London.: Wiley. p. 318.

70. Sécurité et santé dans la construction. Recueil de directives pratiques du BIT Genéve, Bureau international du Travail ISBN 92-2-207104-2, 1992, 175.

71. Sukaraba S., Yoshida C.A. and Yoshida A.M. Color Discernment of Interior Finishing Colors in Age-related Yellow Vision. Proceedings of the 13 th Triennial Congress of the International Ergonomics Association, Tempere, Finland 1997. Volume 4, P. 463-465.

72. Woodson, W., Tillman B. and Tillman P. (1991). Human Factors. Design Handbook 92 d ed.0. New York.: McGraw-Hill, Inc. p. 737.

73. Антропометрический атлас. Методические рекомендации. ВНИИТЭ. М.: 1977. 138 с.

83